LIETUVOS RESPUBLIKOS RINKIMŲ Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS RINKIMŲ Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS RINKIMŲ Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2013 m. lapkričio 12 d. Nr. XII-588 Vilnius (Žin., 2003, Nr. 115-5192; 2004, Nr. 135-4895; 2008, Nr. 59-2202; 2009, Nr. 19-743, Nr. 32-1239, Nr. 46-1799; 2010, Nr. 1-28, Nr. 63-3092, Nr. 153-7794; 2012, Nr. 119-5978, Nr. 132-6651) 1 straipsnis. Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo nauja redakcija Pakeisti Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymą ir jį išdėstyti taip: „LIETUVOS RESPUBLIKOS RINKIMŲ Į EUROPOS PARLAMENTĄ įstatymAS PIRMASIS SKIRSNIS BENDROSIOS NUOSTATOS 1 straipsnis. Įstatymo paskirtis 1. Šis įstatymas nustato rinkimų organizavimo ir vykdymo tvarką renkant Europos Parlamento narius Lietuvos Respublikoje. Rinkimų į Europos Parlamentą teisinį pagrindą sudaro Lietuvos Respublikos Konstitucija (toliau – Konstitucija), Europos Sąjungos teisės aktai, tarptautinės sutartys, šis ir kiti įstatymai, Lietuvos Respublikos Seimo nutarimai dėl rinkimų datos nustatymo, Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – Vyriausioji rinkimų komisija) sprendimai. 2. Šis įstatymas skirtas užtikrinti Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų šio įstatymo priede, taikymą. 3. Lietuvos Respublikoje renkamų Europos Parlamento narių skaičius nustatomas Europos Sąjungos teisės aktais. Europos Parlamento nariai renkami 5 metų kadencijai vienoje daugiamandatėje rinkimų apygardoje, apimančioje visą Lietuvos Respublikos teritoriją, pagal proporcinę rinkimų sistemą preferenciniu balsavimu. 2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos 1. Dvigubo balsavimo (kandidatavimo) išvengimo priemonės – kompleksas priemonių, užtikrinančių, kad tuose pačiuose rinkimuose į Europos Parlamentą rinkėjas gali balsuoti ar būti kandidatu tik vienoje Europos Sąjungos valstybėje narėje. 2. Europos Sąjungos valstybės narės pilietis – bet kurios Europos Sąjungos valstybės narės pilietis. 3. Gyvenamoji valstybė narė – Europos Sąjungos valstybė narė, kurioje Europos Sąjungos valstybės narės pilietis teisėtai gyvena, bet nėra jos pilietis. 4. Kilmės valstybė narė – Europos Sąjungos valstybė narė, kurios pilietis yra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis. 5. Kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis – bet kurios, išskyrus Lietuvos Respubliką, Europos Sąjungos valstybės narės pilietis. 6. Nustatytoji diena – diena, kurią iki rinkimų yra likusios 65 dienos. 7. Preferencinis balsavimas – balsavimas, kai rinkėjai, balsuodami dėl kandidatų sąrašo, gali taip pat pareikšti valią dėl to sąrašo kandidatų eiliškumo. 8. Rinkėjų sąrašas – oficialus registras, į kurį šio įstatymo nustatyta tvarka įrašomi ir tvarkomi visų rinkimų teisę turinčių asmenų duomenys ir pagal kurį spausdinami rinkimų apylinkių rinkėjų sąrašai. 9. Rinkimai į Europos Parlamentą (arba rinkimai) – Europos Sąjungos teisės aktais nustatyto skaičiaus Europos Parlamento narių rinkimai Lietuvos Respublikoje. 10. Visuomeninis rinkimų komitetas (toliau – rinkimų komitetas) – pagal šio įstatymo reikalavimus sudaryta rinkėjų grupė, turinti teisę kelti kandidatų sąrašą rinkimuose į Europos Parlamentą. 3 straipsnis. Visuotinė rinkimų teisė 1. Rinkimų į Europos Parlamentą teisę turi Lietuvos Respublikos piliečiai, taip pat nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų. Rinkimuose nedalyvauja asmenys, teismo pripažinti neveiksniais. 2. Balsuoti ar būti kandidatu tuose pačiuose rinkimuose galima tik vienoje Europos Sąjungos valstybėje narėje. 3. Asmenys, kurie gali balsuoti ar būti kandidatais Lietuvos Respublikoje ir kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, privalo pasirinkti ir balsuoti ar būti kandidatais tik vienoje valstybėje. Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai negali balsuoti ar būti kandidatais, jeigu jie neturi balsavimo teisės kilmės valstybėje narėje. 4. Lietuvos Respublikoje Europos Parlamento nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis ar kitas nuolat gyvenantis Lietuvos Respublikoje Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, kuris rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 21 metų ir kuris nėra kandidatas į Europos Parlamentą kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje. Nuolat gyvenančiu Lietuvos Respublikoje laikomas Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, kuris deklaravo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje ir kurio duomenys apie gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje įrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą iki nustatytosios dienos. 5. Europos Parlamento nariais negali būti renkami asmenys, kurie iki nustatytosios dienos nėra baigę atlikti bausmę pagal teismo nuosprendį arba kuriems iki nustatytosios dienos nėra pasibaigęs teismo nustatytas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas, taip pat asmenys, teismo pripažinti neveiksniais. 6. Europos Parlamento nariais negali būti renkami asmenys, rinkimų dieną atliekantys privalomąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, taip pat likus 65 dienoms iki rinkimų neišėję į atsargą profesinės karo tarnybos kariai arba statutinės institucijos ir įstaigos pareigūnai ar asmenys, kurie pagal specialius įstatymus ar statutus negali dalyvauti politinių partijų veikloje. 7. Balsuoti ar būti kandidatais negali asmenys, kurie rinkimų komisijų prašymu atsisako deklaruoti, ar jie atitinka šio straipsnio reikalavimus. 8. Kiti tiesioginiai arba netiesioginiai Lietuvos Respublikos ar kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečių rinkimų teisės apribojimai – dėl kilmės, politinių pažiūrų, socialinės ir turtinės padėties, tautinės priklausomybės, lyties, išsilavinimo, kalbos, santykio su religija, veiklos rūšies ir pobūdžio – draudžiami. 9. Asmuo, kuris balsuoja tuose pačiuose rinkimuose Lietuvos Respublikoje ir kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje arba balsuoja daugiau kaip vienoje rinkimų apylinkėje, atsako įstatymų nustatyta tvarka. 4 straipsnis. Lygi rinkimų teisė Kiekvienas rinkėjas turi po vieną balsą balsuoti už kandidatų sąrašą ar kandidatą ir šis balsas yra lygiavertis kiekvieno kito rinkėjo balsui. Visi rinkėjai turi lygias teises pareikšti savo valią apie kandidatus paduodami pirmumo balsus už penkių to sąrašo, už kurį balsavo, kandidatų pirmumą ir šie pirmumo balsai yra lygiaverčiai kiekvieno kito rinkėjo pirmumo balsui. 5 straipsnis. Draudimas papirkti rinkėjus ir rinkimų teisę turinčius asmenis 1. Prasidėjus rinkimų į Europos Parlamentą politinei kampanijai, tai yra nuo rinkimų į Europos Parlamentą datos paskelbimo iki šio įstatymo nustatyto rinkimų agitacijos kampanijos laikotarpio pabaigos, taip pat rinkimų dieną draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai pirkti rinkėjų balsus, dovanomis ar kitokiu atlyginimu skatinti rinkėjus ar rinkimų teisę turinčius asmenis dalyvauti arba nedalyvauti rinkimuose ir (arba) balsuoti už arba prieš vieną ar kitą asmenį, kurį numatoma kelti kandidatu, kandidatą arba kandidatų sąrašą, taip pat žadėti už balsavimą atsilyginti rinkėjams po rinkimų turint tikslą paveikti rinkėjų valią dėl konkrečių politinių partijų, rinkimų komitetų, kandidatų sąrašų, kandidatų arba asmenų, kurie numatomi kelti kandidatais, ir taip trukdyti piliečiams įgyvendinti rinkimų teisę. 2. Rinkėjų papirkimu nelaikomas spausdintos medžiagos (politinės partijos, rinkimų komiteto, kandidatų sąrašo, kandidato arba asmens, kurį numatoma kelti kandidatu, programos, biografijos ar kitokių informacinio turinio lankstinukų, kalendorių, atvirukų, lipdukų), taip pat mažareikšmių daiktų (kurių kaina yra iki 5 litų), pažymėtų politinės partijos, rinkimų komiteto, kandidatų sąrašo, kandidato ar asmens, kurį numatoma kelti kandidatu, simbolika ir deklaruotų Vyriausiojoje rinkimų komisijoje jos nustatyta tvarka, skirtų politinei partijai, rinkimų komitetui, kandidatų sąrašui, kandidatui ar asmeniui, kurį numatoma kelti kandidatu, propaguoti, gaminimas arba neatlygintinas platinimas. 3. Rinkėjų ir rinkimų teisę turinčių asmenų papirkimo faktus tiria savivaldybių rinkimų komisijos Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka, vertina Vyriausioji rinkimų komisija. Apie nustatytą papirkimo faktą Vyriausioji rinkimų komisija paskelbia savo interneto svetainėje kartu su kandidato, pažeidusio šį įstatymo straipsnį, pasižadėjimu laikytis draudimo papirkti rinkėjus ar rinkimų teisę turinčius asmenis. Pripažinus papirkimo faktus šiurkščiu šio įstatymo pažeidimu, atsiranda šiame ir kituose įstatymuose nurodytos pasekmės. 6 straipsnis. Tiesioginiai rinkimai Europos Parlamento narius rinkėjai renka be tarpininkų. 7 straipsnis. Slaptas balsavimas 1. Rinkėjai balsuoja asmeniškai ir slaptai. Draudžiama balsuoti už kitą asmenį arba pavesti kitam asmeniui balsuoti už save. Dėl fizinio trūkumo, ligos ar kitokių priežasčių negalintis pats balsuoti rinkėjas šio įstatymo nustatyta tvarka gali balsuoti padedamas asmens, kuriuo jis pasitiki. Jeigu kam nors tapo žinoma kito asmens balsavimo paslaptis, draudžiama ją atskleisti. 2. Kontroliuoti rinkėjų valią rinkimuose draudžiama. Balsavimo metu draudžiama paveikti rinkėjo valią balsuoti arba nebalsuoti už kurį nors kandidatų sąrašą ar kandidatą. Rinkėjui turi būti sudarytos sąlygos slaptai ir netrukdomam užpildyti biuletenį. Su biuleteniu draudžiama elgtis taip, kad galėtų būti atskleista balsavimo paslaptis. 8 straipsnis. Rinkimų datos paskelbimas Rinkimai į Europos Parlamentą Lietuvos Respublikoje vyksta sekmadienį, kuris yra tuo pačiu laikotarpiu, kai visose Europos Sąjungos valstybėse narėse vyksta rinkimai į Europos Parlamentą. Rinkimų datą skelbia Lietuvos Respublikos Seimas ne vėliau kaip likus 6 mėnesiams iki nurodyto laikotarpio sekmadienio. 9 straipsnis. Viešumas rengiant ir vykdant rinkimus 1. Apie rinkimų komisijos posėdį visuomenei paskelbiama pastate, kuriame yra rinkimų komisijos būstinė, įrengtoje skelbimų lentoje ir šios rinkimų komisijos nariams pranešama asmeniškai ne vėliau kaip likus 24 valandoms iki posėdžio pradžios. 2. Rinkimų komisijų posėdžiai ir balsavimai yra vieši, juos gali stebėti politinių partijų (toliau – partijų) ir rinkimų komitetų atstovai ir stebėtojai, pateikę nustatytos formos pažymėjimus, visuomenės informavimo priemonių atstovai, pateikę darbo pažymėjimus. 3. Rinkimų komisijos posėdžių salėje esantys asmenys iš savo vietų gali įrašinėti, stenografuoti ar užrašinėti posėdį, fotografuoti ar filmuoti, daryti vaizdo įrašus. Fotografuoti ar filmuoti, daryti vaizdo įrašus, kai dėl to reikia vaikščioti po patalpą ar naudoti specialią apšvietimo techniką, taip pat tiesiogiai transliuoti posėdžius per radiją ar televiziją galima tik leidus rinkimų komisijos pirmininkui. 4. Rinkimų komisijos negali rengti uždarų posėdžių. 5. Vyriausioji rinkimų komisija gali uždrausti bet kam įeiti į rinkimų komisijas aptarnaujančių darbuotojų darbo, dokumentų saugojimo patalpas, jeigu būtina užtikrinti netrikdomą šių darbuotojų darbą, apsaugoti rinkimų dokumentus. 6. Jeigu yra pagrindas manyti, kad rinkimų komisijos posėdžio metu gali kilti grėsmė posėdžio dalyvių saugumui, komisijos pirmininko prašymu policija tikrina įeinančių į posėdžių salę asmenų dokumentus, daiktus ar atlieka asmens apžiūrą. 7. Rinkimų komisija gali pašalinti iš posėdžių salės asmenis, kliudančius komisijai normaliai dirbti. 10 straipsnis. Rinkimų rengimo ir vykdymo išlaidos Rinkimų rengimo ir vykdymo išlaidos apmokamos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų. Iš valstybės biudžeto apmokamos rinkimų komisijų išlaidos rinkimams organizuoti ir vykdyti, taip pat už rinkimų komisijų narių ir jas aptarnaujančio personalo bei balsavimo komisijų darbą. Iš savivaldybių biudžetų apmokama už balsavimo bei savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijų būstinių patalpų išlaikymą, balsavimo patalpų įrengimo inventoriaus įsigijimą ir išsaugojimą. Jeigu savivaldybės administracija nesuteikia tinkamų patalpų ar inventoriaus rinkimų apylinkės būstinei ir balsavimo patalpoms, tam Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu panaudojamos valstybės biudžeto lėšos. Šiuo atveju faktines išlaidas balsavimo patalpoms ir inventoriui per 2 mėnesius po rinkimų Vyriausioji rinkimų komisija ne ginčo tvarka išieško iš savivaldybės. Už rinkėjų pavėžėjimą į rinkimų apylinkes balsuoti, kai pavėžėjimas organizuojamas Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka, apmokama iš valstybės ir savivaldybių biudžetų. ANTRASIS SKIRSNIS RINKIMŲ APYGARDOS IR APYLINKĖS 11 straipsnis. Rinkimų apygardos sudarymas Rinkimams organizuoti ir vykdyti Lietuvos Respublikoje sudaroma viena daugiamandatė rinkimų apygarda, kurioje balsuoja visi rinkėjai ir renkamas Europos Sąjungos teisės aktais nustatytas Lietuvoje renkamų Europos Parlamento narių skaičius. 12 straipsnis. Rinkimų apylinkių sudarymas 1. Atsižvelgiant į patogumą rinkėjams atvykti į balsavimo patalpas ir rinkėjų skaičių, savivaldybių teritorijos suskirstomos į rinkimų apylinkes. Rinkimų apylinkės ribos, balsavimo patalpų adresas keičiami prireikus, bet ne vėliau kaip likus 100 dienų iki rinkimų. 2. Savivaldybės teritorijos suskirstymas į rinkimų apylinkes yra pastovus organizuojant ir vykdant rinkimus bei referendumus, tačiau prireikus savivaldybės administracijos direktoriaus teikimu jį gali keisti Vyriausioji rinkimų komisija. Savivaldybės administracijos direktorius teikimą Vyriausiajai rinkimų komisijai teikia Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka. Patvirtintą rinkimų apylinkių sąrašą, jo pakeitimus Vyriausioji rinkimų komisija skelbia savo interneto svetainėje. TREČIASIS SKIRSNIS RINKIMŲ ORGANIZAVIMAS 13 straipsnis. Rinkimų komisijos 1. Rinkimus į Europos Parlamentą organizuoja ir vykdo: 1) Vyriausioji rinkimų komisija; 2) savivaldybių rinkimų komisijos; 3) apylinkių rinkimų komisijos. 2. Į savivaldybės rinkimų komisiją ir apylinkės rinkimų komisiją gali būti siūlomas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis arba nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantis kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jeigu jis turi teisę būti renkamas Europos Parlamento nariu (neatsižvelgiant į kandidatui nustatytą jauniausią amžių, bet rinkimų dieną ne jaunesnis kaip 18 metų), turi aukštąjį išsilavinimą ir nebuvo per paskutinius trejus rinkimus į Europos Parlamentą, Seimo, Respublikos Prezidento, savivaldybių tarybų rinkimus arba referendumą atleistas iš rinkimų arba referendumo komisijos už Seimo rinkimų, Respublikos Prezidento rinkimų, Rinkimų į Europos Parlamentą, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymų ar Referendumo įstatymo pažeidimą. Reikalavimas turėti aukštąjį išsilavinimą netaikomas apylinkės rinkimų komisijos nariui, apylinkės rinkimų komisijos pirmininkui, turintiems darbo rinkimų komisijos nariu ar pirmininku patirties, ir savivaldybės rinkimų komisijos nariui ar pirmininkui, turintiems darbo savivaldybių rinkimų komisijos nariu ar pirmininku patirties. Rinkimų komisijų nariams, pirmininkams Vyriausioji rinkimų komisija jos nustatyta tvarka organizuoja mokymus. 3. Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis: 1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikalstamą veiką ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą; 2) atleistas iš skiriamų arba renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo iš pareigų dienos arba sprendimo panaikinti mandatą įsigaliojimo dienos nepraėjo treji metai; 3) atleistas iš darbo, pareigų ar praradęs teisę verstis atitinkama veikla už neatitiktį įstatymuose keliamiems nepriekaištingos reputacijos reikalavimams ir teisės aktuose nustatytų etikos normų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis atitinkama veikla praradimo dienos nepraėjo treji metai; 4) yra įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys. 4. Vienu metu tas pats asmuo negali būti: rinkimų komisijos nariu ir kandidatu; kandidatu ir atstovu rinkimams; atstovu rinkimams ir rinkimų komisijos nariu; kandidatu ir rinkimų stebėtoju; rinkimų komisijos nariu ir rinkimų stebėtoju. Rinkimų komisijos narys, kuris pageidauja būti kandidatu, prieš duodamas sutikimą tapti kandidatu, privalo ne vėliau kaip likus 10 dienų iki sutikimo raštu atsisakyti rinkimų komisijos nario pareigų. Jeigu rinkimų komisijos narys to nepadaro, jis šalinamas iš rinkimų komisijos už šio įstatymo pažeidimą ir neregistruojamas kandidatu ar išbraukiamas iš kandidatų. 14 straipsnis. Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimai rinkimuose Vykdydama rinkimus, Vyriausioji rinkimų komisija, be Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatytų funkcijų: 1) priima pareiškinius dokumentus, taip pat pareiškimus dėl šių dokumentų atšaukimo, juos tikrina, registruoja rinkimų komitetus, registruoja kandidatus dalyvauti rinkimuose, registruoja partijų atstovus rinkimams ir išduoda jiems pažymėjimus, pažymas, skelbia rinkimuose dalyvaujančias partijas, rinkimų komitetus, kandidatų sąrašus, suteiktus rinkimų numerius, priima sprendimus dėl kandidatų pareiškinių dokumentų atšaukimo; 2) išduoda Lietuvos Respublikoje išrinktiems Europos Parlamento nariams Europos Parlamento nario pažymėjimus ir praneša Europos Parlamentui rinkimų rezultatus. 15 straipsnis. Savivaldybių rinkimų komisijų sudarymas 1. Savivaldybių rinkimų komisijas rinkimų laikotarpiui sudaro Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 74 dienoms iki rinkimų. 2. Savivaldybių rinkimų komisijos sudaromos iš: 1) toje savivaldybėje gyvenančio ar dirbančio ir aukštąjį teisinį išsilavinimą turinčio asmens, kurį pasiūlo Lietuvos Respublikos teisingumo ministras; 2) toje savivaldybėje gyvenančio ar dirbančio ir aukštąjį teisinį išsilavinimą turinčio asmens, kurį pasiūlo Lietuvos teisininkų draugija; 3) tos savivaldybės administracijos direktoriaus pasiūlyto savivaldybės administracijoje dirbančio karjeros valstybės tarnautojo; 4) partijų, kurios per paskutinius Seimo rinkimus gavo Seimo narių mandatų daugiamandatėje Seimo rinkimų apygardoje, pasiūlytų asmenų. 3. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, Lietuvos teisininkų draugija ar savivaldybės administracijos direktorius gali siūlyti ir daugiau asmenų komisijos nariais. 4. Partijos, kurios per paskutinius Seimo rinkimus gavo Seimo narių mandatų pagal iškeltų kandidatų sąrašą (jungtinį sąrašą), nuo iškeltų kandidatų sąrašo (jungtinio sąrašo) turi teisę pasiūlyti į savivaldybių rinkimų komisijas po vieną savo atstovą. Jeigu atstovai atitinka šio įstatymo reikalavimus, Vyriausioji rinkimų komisija jų kandidatūrų atmesti negali. Jeigu kandidatūrų nebuvo pasiūlyta, Vyriausioji rinkimų komisija gali nustatyti mažesnį savivaldybės rinkimų komisijos narių skaičių arba vietoj jų gali papildomai skirti komisijos nariais asmenis, pasiūlytus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos arba savivaldybės administracijos direktoriaus. 5. Visais atvejais ne mažiau kaip trys komisijos nariai turi būti asmenys, paskirti į savivaldybių rinkimų komisijas iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos ir savivaldybės administracijos direktoriaus pasiūlytųjų. Jeigu šių asmenų yra mažiau, komisija padidinama iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos arba savivaldybės administracijos direktoriaus pasiūlytų kandidatūrų. 6. Jeigu tą pačią dieną kartu vyksta ir Seimo arba Respublikos Prezidento, arba savivaldybės tarybos rinkimai, arba referendumas, apylinkių rinkimų ar referendumo komisijos sudaromos tos pačios. Vyriausioji rinkimų komisija nusprendžia, kokia komisija bus sudaroma atskiroje rinkimų, referendumo teritorijoje (savivaldybėje ar rinkimų apygardoje), ir sudaro vieną – savivaldybės, apygardos rinkimų arba referendumo – komisiją bei nustato jos funkcijas organizuojant ir vykdant kitus rinkimus ar referendumą. 7. Savivaldybės rinkimų komisijos pirmininką iš komisijos narių skiria Vyriausioji rinkimų komisija. Savivaldybės rinkimų komisijos pirmininku skiriamas asmuo, turintis darbo Vyriausiosios rinkimų komisijos arba savivaldybės rinkimų komisijos ar apygardos rinkimų komisijos pirmininku ar nariu arba darbo apylinkės rinkimų komisijos pirmininku patirties. 8. Savivaldybės rinkimų komisija savo pirmajame posėdyje išsirenka komisijos pirmininko pavaduotoją ir sekretorių. 16 straipsnis. Savivaldybių rinkimų komisijų įgaliojimai Savivaldybės rinkimų komisija: 1) Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka praneša savivaldybės teritorijoje gyvenantiems rinkėjams apie rinkimų apylinkių ribas, būstines, darbo laiką ir balsavimo patalpas; 2) prižiūri, kaip savivaldybės teritorijoje vykdomas šis įstatymas; 3) sudaro apylinkių rinkimų komisijas; 4) neviršydama Vyriausiosios rinkimų komisijos patvirtintos savivaldybės rinkimų komisijos sąmatos, tvirtina apylinkių rinkimų komisijų išlaidų sąmatas ir kontroliuoja, kaip šiose sąmatose numatytos lėšos naudojamos; 5) registruoja rinkimų stebėtojus ir išduoda jiems pažymėjimus; 6) sudaro savivaldybės teritorijoje esančių sveikatos priežiūros (išskyrus ambulatorines), socialinės rūpybos ir globos įstaigų, karinių vienetų, areštinių, tardymo izoliatorių (sulaikymo namų) ir bausmių vykdymo įstaigų, kuriose veiks specialūs pašto skyriai, sąrašą ir kartu su šių įstaigų vadovais bei pašto vadovu pasirūpina, kad jose būtų organizuotas balsavimas paštu ir tose įstaigose esantiems rinkėjams būtų sudarytos sąlygos balsuoti paštu; 7) surašo balsų skaičiavimo protokolą, nustato rinkimų rezultatus ir perduoda juos tvirtinti Vyriausiajai rinkimų komisijai; 8) svarsto skundus dėl apylinkių rinkimų komisijų sprendimų bei veiksmų ir priima sprendimus; 9) Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka rinkimų agitacijos laikotarpiu atlieka politinės reklamos stebėseną savivaldybės teritorijoje ir stebėsenos duomenis teikia Vyriausiajai rinkimų komisijai; 10) vykdo kitus šiame įstatyme nustatytus įgaliojimus. 17 straipsnis. Apylinkių rinkimų komisijų sudarymas 1. Ne vėliau kaip likus 65 dienoms iki rinkimų savivaldybės rinkimų komisija nustato kiekvienos rinkimų apylinkės komisijos narių skaičių, kuris turi būti kartotinis partijų, turinčių teisę siūlyti kandidatūras, skaičiui. Apylinkės rinkimų komisiją turi sudaryti mažiausiai 5 nariai. Jeigu partijos nepasiūlė pakankamai kandidatūrų arba komisijoje liko laisva vieta ir partija nesiūlo kandidatūros, trūkstamas kandidatūras savivaldybės rinkimų komisijos prašymu siūlo savivaldybės, kurios teritorijoje yra rinkimų apylinkė, administracijos direktorius. 2. Po vienodą skaičių kandidatūrų į apylinkių rinkimų komisijas turi teisę siūlyti: 1) partija ar jų koalicija, per paskutinius Seimo rinkimus gavusi Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje. Jeigu partija Seimo narių mandatų gavo būdama koalicijoje, kandidatūras ji gali siūlyti kartu su koalicijoje dalyvavusiomis partijomis; 2) partija ar jų koalicija, per paskutinius savivaldybės tarybos rinkimus gavusi savivaldybės tarybos narių mandatų. Jeigu partija savivaldybės tarybos narių mandatų gavo būdama koalicijoje, kandidatūras ji gali siūlyti kartu su koalicijoje dalyvavusiomis partijomis. 3. Jeigu partija kandidatūras į apylinkės rinkimų komisijas gali siūlyti ir pagal Seimo, ir pagal savivaldybės tarybos rinkimų rezultatus, partija kandidatūras siūlo pasirinktinai tik pagal vienų iš šių rinkimų rezultatus. Jeigu viena iš partijų, dalyvavusių rinkimų koalicijoje, kandidatūrų nepasiūlo arba atsisako jas siūlyti, arba pasirenka siūlyti pagal kitų, negu buvo sudaryta koalicija, rinkimų rezultatus, kitos šioje koalicijoje dalyvavusios partijos kandidatūras turi teisę siūlyti jai nedalyvaujant. 4. Kandidatūrų į apylinkių rinkimų komisijas sąrašą savivaldybės rinkimų komisijai partijos pateikia ne vėliau kaip likus 48 dienoms iki rinkimų. 5. Apylinkių rinkimų komisijas rinkimų laikotarpiui sudaro savivaldybės rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 45 dienoms iki rinkimų. Jeigu partijos siūloma kandidatūra atitinka šio įstatymo reikalavimus, savivaldybės rinkimų komisija negali jos atmesti. 6. Jeigu kandidatūrų nebuvo pasiūlyta arba pasiūlytosios neatitinka šio įstatymo reikalavimų, arba jos buvo pasiūlytos po nustatyto termino, savivaldybės rinkimų komisija gali sumažinti anksčiau nustatytą apylinkės rinkimų komisijos narių skaičių arba kreiptis į savivaldybės administracijos direktorių, kad šis pasiūlytų trūkstamas kandidatūras. Savivaldybės administracijos direktoriaus siūlomi asmenys negali būti partijų nariai ar jais tapti iki rinkimų komisijos nario įgaliojimų pabaigos. Jeigu ne mažiau kaip 3 savivaldybės rinkimų komisijos nariai posėdyje skiriant apylinkės rinkimų komisijos narį prieštarauja savivaldybės administracijos direktoriaus siūlomo asmens paskyrimui apylinkės rinkimų komisijos nariu, šis asmuo negali būti skiriamas komisijos nariu. 7. Apylinkių rinkimų komisijų pirmininkus iš komisijos narių skiria savivaldybės rinkimų komisija. Apylinkės rinkimų komisijos pirmininku skiriamas asmuo, turintis darbo rinkimų komisijos pirmininku ar nariu patirties, arba aukštąjį išsilavinimą turintis asmuo. 8. Apylinkės rinkimų komisija pirmajame posėdyje išsirenka komisijos pirmininko pavaduotoją ir sekretorių. 18 straipsnis. Apylinkės rinkimų komisijos įgaliojimai Apylinkės rinkimų komisija: 1) iš savivaldybės rinkimų komisijos gauna apylinkės rinkėjų sąrašus, sudaro sąlygas su jais susipažinti rinkėjams, atstovams rinkimams, sudaro rinkėjų, kurie balsuos namuose, sąrašą, įteikia ar kitaip perduoda rinkėjams rinkėjo korteles, praneša savivaldybės rinkimų komisijai apie apylinkės rinkėjų sąraše aptiktus netikslumus, asmenis, atsisakiusius deklaruoti, nedeklaravusius, ar jie atitinka šio įstatymo 3 straipsnio reikalavimus, ir Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka elektroninių ryšių priemonėmis perduoda šiuos duomenis; 2) nagrinėja skundus dėl apylinkės rinkėjų sąraše padarytų klaidų; 3) Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka prižiūri, kaip rinkimų apylinkės teritorijoje vyksta balsavimas paštu, kad būtų sudarytos sąlygos balsuoti visose rinkimų apylinkės teritorijoje esančiose sveikatos priežiūros (išskyrus ambulatorines), socialinės rūpybos ir globos įstaigose, kariniuose vienetuose, areštinėse, tardymo izoliatoriuose (sulaikymo namuose) ir bausmių vykdymo įstaigose, taip pat organizuoja rinkėjų balsavimą namuose ir balsavimą iš anksto; 4) kartu su savivaldybės administracijos atstovu pasirūpina, kad pagal šio įstatymo reikalavimus laiku būtų parengtos balsavimo patalpos, slapto balsavimo kabinos ir balsadėžės; 5) rinkimų dieną organizuoja balsavimą rinkimų apylinkėje; 6) suskaičiuoja balsus, surašo balsų skaičiavimo protokolą ir Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka elektroninių ryšių priemonėmis perduoda šio protokolo duomenis; 7) svarsto savo apylinkės rinkėjų ir stebėtojų skundus dėl rinkimų rengimo, balsavimo organizavimo, balsų skaičiavimo, balsų skaičiavimo protokolo surašymo ir priima sprendimus; 8) vykdo kitus šiame įstatyme nustatytus įgaliojimus. 19 straipsnis. Rinkimų komisijų narių rašytiniai pasižadėjimai 1. Rinkimų komisijos narys, pirmininkas pareigas rinkimų komisijoje pradeda eiti davęs rašytinį pasižadėjimą. 2. Savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijų narių, pirmininkų rašytinio pasižadėjimo davimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija. Duodantis rašytinį pasižadėjimą asmuo turi teisę pasirinkti vieną iš šioje straipsnio dalyje nustatytų rašytinio pasižadėjimo tekstų ir pagal jį duoti rašytinį pasižadėjimą. Nustatomi šie rinkimų komisijos nario, pirmininko rašytinio pasižadėjimo tekstai: 1) „Aš, (vardas, pavardė), pasižadu būti ištikimas (ištikima) Lietuvos Respublikai, laikytis jos Konstitucijos ir įstatymų, sąžiningai ir garbingai atlikti savo pareigas rinkimų komisijoje ir susilaikyti nuo poelgių, pažeidžiančių įstatymus ir žmogaus teises. Tepadeda man Dievas.“; 2) „Aš, (vardas, pavardė), pasižadu būti ištikimas (ištikima) Lietuvos Respublikai, laikytis jos Konstitucijos ir įstatymų, sąžiningai ir garbingai atlikti savo pareigas rinkimų komisijoje ir susilaikyti nuo poelgių, pažeidžiančių įstatymus ir žmogaus teises.“ 3. Davęs rašytinį pasižadėjimą asmuo po rašytinio pasižadėjimo tekstu pasirašo. Rašytinio pasižadėjimo tekstas negali būti keičiamas. Rašytinis pasižadėjimas galioja visą paskyrimo dirbti rinkimų komisijoje laiką. 4. Rinkimų komisijos narių, pirmininkų rašytinius pasižadėjimus saugo juos paskyrusios rinkimų komisijos. 5. Rinkimų komisija, skirdama rinkimų komisijos narį, nustato laiką, kada jis privalo duoti rašytinį pasižadėjimą. Asmuo, nedavęs rašytinio pasižadėjimo per 15 dienų nuo paskyrimo, negali pradėti eiti pareigų rinkimų komisijoje ir sprendimas dėl jo skyrimo turi būti panaikintas. Jį paskyrusi komisija dėl to priima sprendimą. 20 straipsnis. Rinkimų komisijų darbo organizavimas 1. Rinkimų komisijos posėdžiai yra teisėti, kai juose dalyvauja ne mažiau kaip 3/5 komisijos narių. Rinkimų komisijos sprendimai priimami atviru balsavimu posėdyje dalyvaujančių komisijos narių balsų dauguma. Jeigu balsai pasidalija po lygiai, lemia rinkimų komisijos pirmininko balsas. Rinkimų komisijos nariai, nesutinkantys su sprendimu, turi teisę raštu pareikšti atskirąją nuomonę; ši pridedama prie protokolo ir yra neatskiriama jo dalis. 2. Pasibaigus rinkimams, savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijų narių, pirmininkų įgaliojimai nutraukiami. Sprendimą nutraukti įgaliojimus priima rinkimų komisija, paskyrusi komisijos narius, kai ši komisija, jos pirmininkas yra atlikę visus pagal įstatymus jiems pavestus darbus. 3. Rinkimų komisijos nariui ar pirmininkui, davusiems rašytinį pasižadėjimą, draudžiama bet kokia rinkimų agitacija ar kiti bandymai paveikti rinkėjų valią. Rinkimų komisijos narys ar pirmininkas, pažeidę šį reikalavimą, rinkimų komisijos nario, pirmininko rašytinį pasižadėjimą, turi būti atleisti iš rinkimų komisijos ir atsakyti įstatymų nustatyta tvarka. 21 straipsnis. Skundai dėl rinkimų komisijų sprendimų, priimtų iki balsavimo pabaigos 1. Partija, rinkimų komitetas, iškėlę kandidatus, kandidatas, atstovas rinkimams, rinkimų stebėtojas rinkimų komisijos sprendimą, priimtą iki balsavimo pabaigos rinkimuose, ar kitą jos veiką gali apskųsti: 1) apylinkės rinkimų komisijos – savivaldybės rinkimų komisijai; 2) savivaldybės rinkimų komisijos – Vyriausiajai rinkimų komisijai; 3) Vyriausiosios rinkimų komisijos – Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. 2. Rinkėjas, atstovas rinkimams, nesutikdami su apylinkės rinkimų komisijos sprendimu, priimtu pagal jo skundą dėl rinkėjų sąraše padarytų klaidų, dėl kurių rinkėjas negali įgyvendinti savo teisės rinkti (neteisingai įrašytas į sąrašą arba išbrauktas iš sąrašo, taip pat kai sąraše netiksliai nurodyti duomenys apie rinkėją), gali apylinkės rinkimų komisijos sprendimą apskųsti atitinkamos apygardos administraciniam teismui. 3. Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai ar kita jos veika per 5 dienas po sprendimo priėmimo, bet ne vėliau kaip iki balsavimo pabaigos rinkimuose gali būti apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Skundas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 48 valandas nuo jo padavimo. Į šį terminą įskaitomos ir poilsio bei švenčių dienos. Teismo sprendimas įsiteisėja nuo paskelbimo. 4. Skundai, paduoti nesilaikant šiame straipsnyje nustatytos tvarkos, nenagrinėjami ir persiunčiami tai rinkimų komisijai, kuri privalo juos nagrinėti. Apylinkės rinkimų komisija, savivaldybės rinkimų komisija negali persiųsti Vyriausiajai rinkimų komisijai nagrinėti joms pačioms priklausančių nagrinėti ir jų neišnagrinėtų skundų. 22 straipsnis. Parama rinkimų komisijoms ir valstybės biudžeto lėšų rinkimams organizuoti naudojimas 1. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos privalo padėti rinkimų komisijoms vykdyti įgaliojimus ir teikti rinkimų komisijų funkcijoms atlikti reikalingus duomenis. 2. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos ne vėliau kaip per 3 dienas privalo apsvarstyti rinkimų komisijų pateiktus prašymus ir duoti rinkimų komisijoms motyvuotus atsakymus. 3. Pagalbiniams darbams atlikti Vyriausioji rinkimų komisija gali įdarbinti darbuotojų pagal darbo sutartį. Darbo sutartis pasirašo Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas arba jo įgalioti asmenys. Atlyginimo už darbą darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, tvarką ir atlyginimo dydžius Vyriausiosios rinkimų komisijos teikimu nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė). 4. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos privalo suteikti rinkimų komisijoms tinkamas patalpas, įrangą, kompiuterinę techniką ir interneto ryšį rinkimams organizuoti ir vykdyti. Rinkimams suteikiamos balsavimo patalpos ir patekimas į jas turi būti tinkamos judėjimo, regėjimo negalią turintiems ir senyvo amžiaus rinkėjams. 5. Vyriausioji rinkimų komisija savivaldybių rinkimų komisijoms skirtas valstybės biudžeto lėšas rinkimams organizuoti perveda į kiekvienai savivaldybės rinkimų komisijai atidarytą Vyriausiosios rinkimų komisijos banko sąskaitą. 6. Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas su savivaldybės rinkimų komisijos pirmininku pasirašo valstybės biudžeto lėšų rinkimams organizuoti naudojimo sutartį, kurioje nurodoma: 1) savivaldybės rinkimų komisijai pervedamų valstybės biudžeto lėšų suma ir Vyriausiosios rinkimų komisijos programa, pagal kurią skiriamos lėšos; 2) valstybės biudžeto lėšų naudojimo tikslinė paskirtis; 3) planuojamas detalus biudžeto lėšų paskirstymas pagal išlaidų ekonominę paskirtį ir išlaidų darbo užmokesčiui skaičiavimas (pridedama prie sutarties); 4) atsiskaitymo Vyriausiajai rinkimų komisijai už valstybės biudžeto lėšų panaudojimą (nurodant išlaidų ekonominę paskirtį) ir lėšų panaudojimą pagrindžiančių buhalterinės apskaitos dokumentų pateikimo tvarka; 5) kitos nuostatos, padedančios Vyriausiajai rinkimų komisijai užtikrinti programų vykdymo ir paskirtų asignavimų naudojimo teisėtumą, ekonomiškumą, efektyvumą ir rezultatyvumą. 7. Vyriausioji rinkimų komisija valstybės biudžeto lėšas rinkimams organizuoti perveda į šio straipsnio 5 dalyje nurodytas sąskaitas pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos patvirtintas savivaldybių rinkimų komisijų sąmatas. 8. Savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas atsako už rinkimams organizuoti savivaldybės rinkimų komisijai skirtų valstybės biudžeto lėšų panaudojimą ir už tai atsiskaito Vyriausiajai rinkimų komisijai. 9. Vyriausioji rinkimų komisija patikrina savivaldybės rinkimų komisijos pirmininko pateiktą valstybės biudžeto lėšų rinkimams organizuoti panaudojimo ataskaitą ir šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Nustačiusi finansavimo, lėšų panaudojimo ar apskaitos pažeidimus, Vyriausioji rinkimų komisija inicijuoja visos žalos išieškojimą iš kaltų asmenų. 10. Už žalą, atsiradusią valstybės biudžeto lėšų rinkimams organizuoti naudojimo sutarties galiojimo laikotarpiu, savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas atsako ir pasibaigus šiai sutarčiai. 23 straipsnis. Savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijų darbo apmokėjimas 1. Savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijų pirmininkai, jų pavaduotojai, komisijų sekretoriai ir nariai už darbą rinkimų komisijose gauna atlyginimą pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos pateiktus ir Vyriausybės patvirtintus tarifus. 2. Rinkimų komisijų pirmininkams, jų pavaduotojams, komisijų sekretoriams ir nariams už darbą rinkimų komisijose apmokama pagal darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenis neviršijant atitinkamai rinkimų komisijai numatytų asignavimų darbo užmokesčiui. Darbo laiko apskaitos žiniaraščių rinkimų komisijose pildymo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija. Už darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose pateiktų duomenų teisingumą atsako atitinkamos rinkimų komisijos pirmininkas. Darbui rinkimų komisijose netaikomi Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatyti darbo trukmės apribojimai. 3. Savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijų pirmininkų, jų pavaduotojų ir narių skatinimo tvarką Vyriausiosios rinkimų komisijos teikimu nustato Vyriausybė. 24 straipsnis. Savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijų sudėties keitimas 1. Savivaldybės rinkimų komisijos, apylinkės rinkimų komisijos pirmininką ar narį iš pareigų komisijoje gali atleisti jį į šias pareigas paskyrusi savivaldybės rinkimų komisija arba Vyriausioji rinkimų komisija. 2. Vyriausioji rinkimų komisija, savivaldybės rinkimų komisija gali svarstyti tik motyvuotą partijos ar koalicijos siūlymą atšaukti jos pačios pasiūlytą rinkimų komisijos narį. 3. Prireikus naujas savivaldybės, apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas ar narys gali būti skiriamas šio įstatymo nustatyta tvarka ir praėjus šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje ir 17 straipsnio 5 dalyje nustatytiems terminams. KETVIRTASIS SKIRSNIS RINKĖJŲ SĄRAŠAI IR RINKĖJŲ KORTELĖS 25 straipsnis. Rinkėjų sąrašai 1. Rinkimams į Europos Parlamentą organizuoti ir vykdyti sudaromi šie rinkėjų sąrašai: 1) Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašas; 2) savivaldybių rinkėjų sąrašai; 3) rinkimų apylinkių rinkėjų sąrašai. 2. Rinkėjų sąrašai sudaromi du kartus – išankstiniai ir galutiniai. Šie sąrašai gali būti naudojami tik rinkimams organizuoti ir vykdyti. 3. Rinkėjų sąrašų sudarymo tvarka turi būti tokia, kad kiekvienas rinkimų teisę turintis asmuo būtų įrašytas į rinkėjų sąrašus. Niekas negali būti įrašytas į rinkėjų sąrašą kelis kartus. Rinkėjų sąrašų sudarymo tvarką, formą, sudarymo būdą ir jų naudojimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija. 4. Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą ir savivaldybių rinkėjų sąrašus elektroninių ryšių priemonėmis sudaro ir tvarko Vyriausioji rinkimų komisija kartu su Lietuvos Respublikos gyventojų registro tvarkytoju. Rinkimų apylinkių rinkėjų sąrašai yra elektroninėje informacijos laikmenoje ir spausdinami kaip išankstinis rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašas, kuris naudojamas rinkėjo kortelėms įteikti ir rinkėjams susipažinti. Atspausdintas rinkimų apylinkės galutinis rinkėjų sąrašas naudojamas balsuoti rinkimų dieną. Kartu su rinkimų apylinkės galutiniu rinkėjų sąrašu spausdinami jo priedai, kuriuose nurodomi šiame rinkėjų sąraše padaryti pakeitimai. Sudarant rinkėjų sąrašus, naudojami šie asmens duomenys: 1) Lietuvos Respublikos rinkėjų sąraše: vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data, kilmės valstybė narė, Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietybę patvirtinančio asmens dokumento numeris, dokumento, patvirtinančio kitos Europos Sąjungos valstybės narės piliečio pragyventą Lietuvos Respublikoje laiką, duomenys, valstybės narės vietovė ar rinkimų apygarda, kurios rinkėjų sąraše jis buvo įrašytas paskutinį kartą (kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis duomenis apie valstybės narės vietovę ar rinkimų apygardą, kurios rinkėjų sąraše jis buvo įrašytas paskutinį kartą, nurodo Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka), deklaruotos gyvenamosios vietos adresas ir šio adreso įrašymo į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą data; 2) savivaldybės rinkėjų sąraše: vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data, deklaruotos gyvenamosios vietos adresas, kilmės valstybė narė; 3) rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše: vardas, pavardė ir gyvenamosios vietos adresas. Rinkėjų, kurie yra pareiškę nesutikimą, kad jų adresas būtų skelbiamas rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše, šis adresas nurodomas rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašo priede ir rinkėjo kortelėje. 5. Kiekvienas rinkėjas turi teisę nesutikti, kad jo adresas būtų viešai skelbiamas rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše. Vyriausioji rinkimų komisija kartu su Lietuvos Respublikos gyventojų registro tvarkytoju sudaro sąlygas rinkėjui įgyvendinti savo teisę nesutikti, kad jo adresas būtų skelbiamas rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše. 26 straipsnis. Piliečių įrašymo į Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą bendroji tvarka 1. Į Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą pagal pilietybę patvirtinančio dokumento (paso arba asmens tapatybės kortelės) išdavimo duomenis ir Lietuvos Respublikos gyventojų registrą įrašomi visi rinkimų teisę turintys Lietuvos Respublikos piliečiai ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, nurodyti šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, išduodančios Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančius dokumentus, tvarkančios asmenų gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis, registruojančios piliečių mirtį ir pilietybės netekimą, taip pat yra atsakingos, kad Lietuvos Respublikos gyventojų registras būtų laiku ir tinkamai keičiamas ir tikslinamas. Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenis sudaryti sąrašai yra išankstiniai. 2. Rinkėjų sąrašų sudarymą, tikslinimą ir tvarkymą organizuoja Vyriausioji rinkimų komisija, remdamasi valstybės institucijų ir savivaldybių bei apylinkių rinkimų komisijų teikiama informacija. 3. Iš Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašo turi būti išbraukiama: 1) miręs Lietuvos Respublikos pilietis ar kitas nuolat gyvenęs Lietuvos Respublikoje Europos Sąjungos valstybės narės pilietis; 2) asmuo, netekęs Lietuvos Respublikos pilietybės ir neturintis kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietybės; 3) nuolat gyvenantis Lietuvos Respublikoje asmuo, netekęs Europos Sąjungos valstybės narės pilietybės; 4) Lietuvos Respublikos pilietis, patvirtinęs, kad balsavimo teise šiuose rinkimuose į Europos Parlamentą naudosis (ar pasinaudojo) rinkdamas Europos Parlamento narius kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, arba Lietuvos Respublikos pilietis, dėl kurio yra pagrindas tvirtinti (gautas pranešimas apie jo įrašymą į kitos Europos Sąjungos valstybės narės rinkėjų ar kandidatų sąrašą, nuolat gyvena kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ir panašiai), kad jis balsavimo teise šiuose rinkimuose į Europos Parlamentą naudosis (ar pasinaudojo) rinkdamas Europos Parlamento narius kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, ir kuris atsisako patvirtinti ar nepatvirtino, kad balsavimo teise naudosis rinkdamas Europos Parlamento narius tik Lietuvos Respublikoje; 5) nuolat gyvenantis Lietuvos Respublikoje Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, atsisakęs deklaruoti ar nedeklaravęs, kad balsavimo teise šiuose rinkimuose į Europos Parlamentą naudosis rinkdamas Europos Parlamento narius tik Lietuvos Respublikoje ar kad jo kilmės valstybėje narėje iš jo neatimta balsavimo teisė; 6) asmuo, kuriam įsigaliojo teismo sprendimas pripažinti jį neveiksniu. 4. Duomenų apie šio straipsnio 3 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytų reikalavimų įgyvendinimą pateikimo tvarką ir formą nustato Vyriausioji rinkimų komisija. 5. Likus ne daugiau kaip 7 dienoms iki rinkimų, išankstiniai rinkėjų sąrašai su juose padarytais ir Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka pripažintais pakeitimais patvirtinami kaip galutiniai rinkėjų sąrašai. Galutiniai rinkėjų sąrašai gali būti keičiami (dėl rinkėjo mirties, dėl balsavimo užsienyje, dėl dvigubo balsavimo išvengimo priemonių, pasikeitus rinkėjų adresui po sąrašo sudarymo ir kita) tik Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka per instituciją, įgaliotą tvarkyti rinkėjų sąrašus. Galutinio rinkėjų sąrašo pakeitimas padaromas gavus Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko ar jo įgalioto komisijos nario (narių) sutikimą dėl sąrašo pakeitimo. Apie galutinio rinkėjų sąrašo pakeitimų skaičių nedelsiant pranešama Vyriausiosios rinkimų komisijos nariams. Elektroninis Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašas, pasibaigus rinkimams, yra saugomas ir naudojamas Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka. 6. Kad būtų išvengta dvigubo balsavimo, Vyriausioji rinkimų komisija palaiko ryšius su kitų Europos Sąjungos valstybių narių institucijomis, rengiančiomis rinkimus į Europos Parlamentą, ir praneša joms apie jų valstybių piliečių įrašymą ar išbraukimą iš Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašo ir apie Lietuvos Respublikos piliečių, kurie balsuos kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, išbraukimą iš Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašo. 27 straipsnis. Savivaldybių rinkėjų, užsienyje gyvenančių rinkėjų sąrašai 1. Savivaldybės rinkėjų sąrašą elektroninėje informacijos laikmenoje pagal Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą ir jame nurodytą rinkėjo gyvenamąją vietą sudaro Vyriausioji rinkimų komisija ir ne vėliau kaip likus 39 dienoms iki rinkimų perduoda savivaldybės rinkimų komisijai. 2. Pagal Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą ir Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų pranešimus sudaromi užsienyje gyvenančių Lietuvos Respublikos piliečių sąrašai. Iš į šiuos sąrašus įrašytų asmenų yra reikalaujama patvirtinti, kad šiuose rinkimuose Europos Parlamento narius jie rinks tik nuo Lietuvos Respublikos. Šio patvirtinimo nereikalaujama iš rinkėjų, balsuojančių ne Europos Sąjungos valstybėje narėje. Užsienyje gyvenančių Lietuvos Respublikos piliečių sąrašus elektroninių ryšių priemonėmis Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka tikslina Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos. 3. Be šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų sąrašų, sudaromas Lietuvos Respublikos piliečių, kurių gyvenamoji vieta nėra žinoma, sąrašas. 28 straipsnis. Rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašai Rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą pagal savivaldybės rinkėjų sąrašą ir jame nurodytą rinkėjo gyvenamąją vietą sudaro savivaldybės rinkimų komisija ir ne vėliau kaip likus 26 dienoms iki rinkimų spausdintą perduoda apylinkės rinkimų komisijai. Pagal Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą ir paskutinį žinomą piliečio gyvenamosios vietos adresą ar adresą, nurodytą paskutinių rinkimų ar referendumo Lietuvos Respublikos rinkėjų sąraše, sudaromi Lietuvos Respublikos piliečių, kurie nedeklaravo savo gyvenamosios vietos, sąrašai. Rinkėjai – laivų įgulų nariai ir keleiviai, kurie balsavimo paštu laikotarpiu ir rinkimų dieną negali sugrįžti į Lietuvą, – Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka įrašomi į rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje yra laivo registravimo uosto administracija, rinkėjų sąrašą. 29 straipsnis. Rinkėjų sąrašų paskelbimas ir susipažinimas su rinkėjų sąrašais 1. Likus ne mažiau kaip 25 dienoms iki rinkimų, apylinkės rinkimų komisija, diplomatinė atstovybė ir konsulinė įstaiga sudaro sąlygas rinkėjams susipažinti su rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašu. Rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašo priedo duomenys teikiami rinkėjams tik apie juos pačius. Draudžiama daryti rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašų kopijas ar kitu būdu dauginti ar skleisti šiuos sąrašus. Prie įėjimo į rinkimų komisijos patalpas turi būti nurodytas komisijos narių budėjimo laikas, taip pat paskelbti telefonai, kuriais rinkėjai gali pasitikslinti, ar jie yra įrašyti į rinkėjų sąrašą. Pasibaigus šiame įstatyme nustatytam laikotarpiui įteikti rinkėjo korteles, apylinkės rinkimų komisijos budėjimo laikas, jos telefonai turi būti paskelbti ir daugiabučių namų laiptinėse. Prie įėjimo į apylinkės rinkimų komisijos patalpas, taip pat diplomatinėje atstovybėje ir konsulinėje įstaigoje turi būti nurodytas laikas ir vieta rinkėjų teisei susipažinti su rinkėjų sąrašu įgyvendinti. 2. Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašas ir savivaldybių rinkėjų sąrašai viešai neskelbiami, tačiau rinkėjui duomenys apie jo įrašymą į rinkėjų sąrašus gali būti teikiami ir telefonu. 30 straipsnis. Rinkėjo kortelė 1. Rinkėjo kortelė yra informacinė pažyma rinkėjui apie rinkimus, vardinis pakvietimas dalyvauti rinkimuose. Rinkėjo korteles kartu su kita informacija apie rinkimus rinkėjams perduoda ar organizuoja jų perdavimą rinkimų komisijos. Savo rinkėjo kortelę gali išsispausdinti ar surašyti ir pats rinkėjas arba jo prašymu kitas asmuo pagal Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašo duomenis, gautus Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka. Rinkėjo kortelę pasirašo pats rinkėjas, išskyrus atvejus, kai dėl fizinio trūkumo, ligos ar kitokių priežasčių rinkėjas pats pasirašyti negali ir rinkėjo kortelę pasirašo kitas rinkėjo pasirinktas asmuo, nurodydamas savo vardą, pavardę ir asmens kodą. Rinkėjo kortelių blankus, kuriuos rinkėjas gali užpildyti pats, platina rinkimų komisijos. Rinkėjo kortelė būtina tik tais atvejais, kai rinkėjas balsuoja ne rinkimų dieną ne rinkimų apylinkėje. 2. Rinkėjo kortelėje nurodoma: 1) rinkėjo vardas ir pavardė; 2) rinkėjo gyvenamosios vietos adresas; 3) savivaldybės rinkimų komisijos, kurios teritorijai priskirta rinkimų apylinkė, pavadinimas ir numeris; 4) apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą rinkėjas įrašytas, pavadinimas, numeris ir balsavimo patalpos adresas; 5) rinkėjo eilės numeris rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše; 6) rinkimų data, balsavimo rinkimų apylinkės patalpoje laikas, kvietimas dalyvauti rinkimuose, kita rinkėjui ar organizuojant rinkimus svarbi informacija. 3. Rinkėjo kortelėje gali būti nurodoma, kad šiam rinkėjui būtina deklaruoti, kad jis atitinka šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytus reikalavimus. 4. Jeigu rinkėjas prašo išduoti rinkėjo kortelę vietoj prarastos ar negautos rinkėjo kortelės, rinkėjo kortelė turi būti išduodama nedelsiant, kai tik nustatomi rinkėjo duomenys, kurie turi būti įrašyti į rinkėjo kortelę. 31 straipsnis. Rinkėjo kortelių įteikimas 1. Rinkėjo kortelių įteikimą rinkėjams organizuoja apylinkės rinkimų komisija. 2. Rinkėjo kortelių įteikimo rinkėjams, esantiems sveikatos priežiūros (išskyrus ambulatorines), socialinės rūpybos ir globos įstaigose, kariniuose vienetuose, areštinėse, tardymo izoliatoriuose (sulaikymo namuose), atliekantiems bausmę bausmių vykdymo įstaigose, išvykusiems į užsienio valstybes, tvarka nustatyta šio įstatymo 69, 72, 73 ir 74 straipsniuose. 3. Kitos Europos Sąjungos valstybės narės piliečiui rinkėjo kortelė įteikiama tik po to, kai jis raštu patvirtina (deklaruoja), kad jis savo kilmės valstybėje narėje turi balsavimo teisę ir kad balsavimo teise šiuose rinkimuose į Europos Parlamentą naudosis rinkdamas Europos Parlamento narius tik Lietuvos Respublikoje. 4. Apie rinkėjo kortelės įteikimą rinkėjui pažymima rinkimų apylinkės išankstiniame rinkėjų sąraše. Rinkėjui, kuris turi teisę balsuoti namuose, rinkėjo kortelė įteikiama asmeniškai arba per kitą kartu su rinkėju gyvenantį asmenį. Jeigu rinkėjo kortelės negalima įteikti, nes tuo metu rinkėjo ar kartu su juo gyvenančio asmens nėra namuose, ji grąžinama apylinkės rinkimų komisijai, apie tai pažymima išankstiniame rinkėjų sąraše, o rinkėjui paliekamas nevardinis kvietimas atvykti balsuoti. Šis kvietimas gali būti įdėtas į pašto dėžutę arba perduotas rinkėjo kaimynui, kuris pažįsta rinkėją ir įsipareigoja perduoti jam kvietimą. Rinkėjo kortelių įteikimas rinkėjams turi būti baigtas ne vėliau kaip likus 8 dienoms iki rinkimų. Jeigu tuo pačiu laikotarpiu kartu yra paskelbti ir Seimo rinkimai arba Respublikos Prezidento rinkimai, arba savivaldybių tarybų rinkimai, arba referendumas, arba rengiamas pakartotinis balsavimas, rinkėjo kortelė įteikiama viena. 5. Rinkėjas, kuris laiku negavo rinkėjo kortelės arba kuriam buvo išduota rinkėjo kortelė su netiksliais duomenimis, privalo nedelsdamas pranešti apie tai apylinkės rinkimų komisijai, kurios aptarnaujamoje teritorijoje gyvena, ir pateikti rinkimų komisijai savo pasą arba kitą asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Jeigu rinkėjas yra įrašytas į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą, apylinkės rinkimų komisija turi rinkėjui išrašyti naują rinkėjo kortelę ir nedelsdama ją išduoti. Jeigu rinkėjas neįrašytas į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą, bet rinkėjo gyvenamosios vietos adresas pagal Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenis yra priskirtas šiai rinkimų apylinkės teritorijai arba rinkėjas pateikia kitus įrodymus, kad jis gyvena šios rinkimų apylinkės teritorijoje, apylinkės rinkimų komisija pateikia rinkėjui užpildyti Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos prašymą įrašyti rinkėją į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą (arba šį prašymą užpildo apylinkės rinkimų komisijos narys pats, šį prašymą rinkėjas taip pat gali teikti elektroniniu būdu Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka) ir apie tai nedelsdama praneša savivaldybės rinkimų komisijai, kuri turi pasirūpinti, kad pagal šį prašymą rinkėjas būtų įrašytas į tos rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą. Rinkėjo kortelė išrašoma ir įteikiama rinkėjui po to, kai yra patikslinti rinkėjų sąrašai. 6. Savivaldybės rinkimų komisija Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka gali išrašyti rinkėjo kortelę į kitos savivaldybės rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą įrašytam rinkėjui, jeigu jis negali parvykti į nuolatinę gyvenamąją vietą pasiimti ar kitaip gauti rinkėjo kortelės. 32 straipsnis. Rinkėjų sąrašų patikslinimas iki galutinių sąrašų sudarymo 1. Išankstiniai rinkėjų sąrašai tikslinami perkeliant rinkėją iš vieno rinkimų apylinkės, savivaldybės rinkėjų sąrašo į kitą, išbraukiant rinkėją iš Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašo arba į jį įrašant. 2. Rinkėjas perkeliamas iš vieno rinkėjų sąrašo į kitą, jeigu paaiškėja, kad išankstiniame sąraše jo gyvenamosios vietos adresas buvo klaidingai nurodytas arba pasikeitė po sąrašo sudarymo. 3. Rinkėjo perkėlimą iš vienos rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašo į kitos toje pačioje savivaldybėje esančios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą tvarko savivaldybės rinkimų komisija ir apie šiuos rinkimų apylinkių rinkėjų sąrašų pakeitimus praneša Vyriausiajai rinkimų komisijai. Rinkėjo perkėlimą iš vienos savivaldybės rinkėjų sąrašo į kitos savivaldybės rinkėjų sąrašą savivaldybės rinkimų komisijos teikimu tvarko Vyriausioji rinkimų komisija arba jos tam įgaliota kompetentinga institucija ir apie šiuos rinkėjų sąrašų pakeitimus praneša savivaldybių rinkimų komisijoms. Rinkėją įrašyti į Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą arba iš jo išbraukti gali tik Vyriausioji rinkimų komisija šio įstatymo 26 straipsnyje nustatytais atvejais, o šio įstatymo 26 straipsnio 3 ir 5 dalyse nurodytais atvejais – ir savivaldybių rinkimų komisijos. 33 straipsnis. Užsienyje esančių Lietuvos Respublikos piliečių įrašymas į rinkėjų sąrašus 1. Užsienyje esantys Lietuvos Respublikos piliečiai įrašomi į Vilniaus miesto savivaldybės rinkėjų sąrašą. 2. Lietuvos Respublikos diplomatinė atstovybė ir konsulinė įstaiga, likus ne mažiau kaip 15 dienų iki rinkimų, perduoda Vyriausiajai rinkimų komisijai diplomatinėje atstovybėje ir konsulinėje įstaigoje sudarytą rinkėjų sąrašą ir duomenis apie jo patikslinimą. Į šį sąrašą gali būti įrašomi rinkėjai, kurie balsavimo paštu laikotarpiu ir rinkimų dieną negali sugrįžti į Lietuvą ir balsuoja diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje. 34 straipsnis. Rinkėjų, esančių kariniuose vienetuose, laivuose, areštinėse, tardymo izoliatoriuose (sulaikymo  namuose) ir bausmių vykdymo įstaigose, įrašymas į rinkėjų sąrašus 1. Rinkėjai, atliekantys privalomąją karo tarnybą, įrašomi į rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje jie nuolat gyveno iki pašaukimo atlikti privalomąją karo tarnybą, rinkėjų sąrašą. 2. Rinkėjai, atliekantys tikrąją karo tarnybą, valstybės tarnybą ar dirbantys pagal darbo sutartis tarptautinėse karinėse operacijose užsienyje, įrašomi į rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje jie deklaravo gyvenamąją vietą, rinkėjų sąrašus. 3. Laivuose esantys rinkėjai, kurie balsavimo paštu laikotarpiu ir rinkimų dieną negali sugrįžti į Lietuvą, įrašomi į rinkimų apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą yra įrašyta laivo įgula, papildomą rinkėjų sąrašą. 4. Rinkėjai, esantys areštinėse, tardymo izoliatoriuose (sulaikymo namuose) ar bausmių vykdymo įstaigose, įrašomi į rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje jie yra deklaravę gyvenamąją vietą, rinkėjų sąrašus. Jeigu toks asmuo nėra deklaravęs gyvenamosios vietos ir raštu prašo, jis įrašomas į rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje yra jo bausmės vykdymo įstaiga, areštinė ar tardymo izoliatorius (sulaikymo namai), rinkėjų sąrašą. Asmuo, deklaravęs gyvenamąją vietą, iki pateko į areštinę, tardymo izoliatorių (sulaikymo namus) ar bausmės vykdymo įstaigą, negali būti įrašomas į rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje yra jo bausmės vykdymo įstaiga, areštinė ar tardymo izoliatorius (sulaikymo namai), rinkėjų sąrašą. 35 straipsnis. Rinkėjų sąrašų tikslinimas sudarius galutinius rinkėjų sąrašus, taip pat rinkimų dieną 1. Jeigu į apylinkės rinkimų komisiją po galutinių rinkėjų sąrašų patvirtinimo, bet ne vėliau kaip iki rinkimų dienos 18 valandos kreipiasi neįrašytas į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą rinkėjas ir pateikia pasą ar asmens tapatybės kortelę ir dokumentą apie deklaruotą gyvenamąją vietą (gyvenamoji vieta turi būti priskirta šios rinkimų apylinkės teritorijai), apylinkės rinkimų komisija įrašo rinkėją į papildomą rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą ir leidžia jam balsuoti Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka, o šio rinkėjo vardą, pavardę, asmens kodą, jo paso arba asmens tapatybės kortelės numerį ir adresą tuoj pat praneša savivaldybės rinkimų komisijai. Savivaldybės rinkimų komisija patikrina, ar rinkėjas įrašytas į savivaldybės rinkėjų sąrašą, ir imasi priemonių užtikrinti, kad rinkėjas negalėtų du kartus balsuoti arba jo užpildyti biuleteniai būtų skaičiuojami tik vieną kartą. Jeigu rinkėjas yra balsavęs du kartus, skaičiuojamas tik tas balsas, kuris pateko į rinkimų apylinkės balsadėžę. Kitas šio rinkėjo balsas, gautas paštu arba balsavus pagal papildomą apylinkės rinkėjų sąrašą, neskaičiuojamas. 2. Rinkimų dieną rinkėjas, kuris nėra balsavęs, gali Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka balsuoti kitoje rinkimų apylinkėje, jeigu abi šios rinkimų apylinkės yra elektroninių ryšių priemonėmis prisijungusios prie elektroninio rinkėjų sąrašo ir Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinės sistemos ir apylinkių rinkimų komisijos gali patvirtinti, kad rinkėjas nėra balsavęs nė vienoje iš rinkimų apylinkių, o rinkimų apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą yra įrašytas šis rinkėjas, rinkimų komisija patvirtino, kad šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše yra padarytas įrašas apie šio rinkėjo atvykimą balsuoti į kitą rinkimų apylinkę ir rinkėjo balsas, jeigu bus gautas balsavimo paštu voke, nebus skaičiuojamas. 36 straipsnis. Skundai dėl rinkėjų sąrašų 1. Rinkėjas arba atstovas rinkimams skundus dėl rinkėjų sąraše padarytų klaidų, dėl kurių rinkėjas šio įstatymo nustatyta tvarka neįrašytas į rinkėjų sąrašą arba įrašytas į kelis rinkėjų sąrašus, gali pateikti apylinkės rinkimų komisijai likus ne mažiau kaip 7 dienoms iki rinkimų. Apylinkės rinkimų komisija skundą privalo išnagrinėti ir sprendimą priimti tuoj pat arba ne vėliau kaip per 2 dienas nuo jo gavimo, jeigu iki rinkimų dienos liko daugiau kaip 10 dienų. 2. Apylinkės rinkimų komisijos sprendimas per 3 dienas gali būti apskųstas atitinkamos apygardos administraciniam teismui. Teismas skundą išnagrinėja per 2 dienas. Teismo sprendimas yra galutinis. 3. Praleidus nustatytus terminus pastaboms ir skundams pateikti, pastabos ir skundai nenagrinėjami. 4. Apie gautus skundus ir pagal teismo sprendimus pataisytus rinkėjų sąrašus apylinkių rinkimų komisijos praneša savivaldybės rinkimų komisijai, o ši – Vyriausiajai rinkimų komisijai per kiek įmanoma trumpesnį laiką, bet ne vėliau kaip per 12 valandų. PENKTASIS SKIRSNIS KANDIDATŲ KĖLIMAS 37 straipsnis. Kandidatų kėlimas 1. Kandidatus gali kelti partija, pagal Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymą (toliau – Politinių partijų įstatymas) įregistruota ne vėliau kaip likus 185 dienoms iki rinkimų ir atitinkanti Politinių partijų įstatymo reikalavimus dėl partijos narių skaičiaus. 2. Kandidatus gali kelti rinkimų komitetas, atitinkantis šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje numatytą rinkimų komiteto narių skaičių. 3. Partija, rinkimų komitetas gali kelti kandidatus po to, kai yra įregistruoti politinės kampanijos dalyviu pagal Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymą (toliau – Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymas), bet ne vėliau kaip 65 dienos iki rinkimų. 4. Partija, rinkimų komitetas kandidatus kelia pateikdami kandidatų sąrašą, kuriame kandidatai surašyti pagal partijos, rinkimų komiteto nustatytą eilę. Jeigu partijos įstatuose nenustatyta kitaip, pagal eilę surašytų kandidatų sąrašas turi būti patvirtintas partijos suvažiavimo ar konferencijos. Jeigu rinkimų ko …