Lietuvos automobilių kelių direkcijos

LIETUVOS AUTOMOBILIŲ KELIŲ DIREKCIJOS LIETUVOS AUTOMOBILIŲ KELIŲ DIREKCIJOS PRIE SUSISIEKIMO MINISTERIJOS GENERALINIO DIREKTORIAUS ĮSAKYMAS DĖL DOKUMENTO „APLINKOSAUGINIŲ PRIEMONIŲ PROJEKTAVIMO, ĮDIEGIMO IR PRIEŽIŪROS REKOMENDACIJOS. KELIŲ EISMO TRIUKŠMO MAŽINIMAS APR-T 10“ PATVIRTINIMO 2010 m. balandžio 1 d. Nr. V-88 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 3-457 „Dėl Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr.133-5041), 9.7.7 ir 13.4 punktais, tvirtinu dokumentą „Aplinkosauginių priemonių projektavimo, įdiegimo ir priežiūros rekomendacijos. Kelių eismo triukšmo mažinimas APR-T 10“ (pridedama)*.

Generalinis direktorius Virgaudas Puodžiukas PATVIRTINTA Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos generalinio direktoriaus 2010 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. V-88 APLINKOSAUGINIŲ PRIEMONIŲ PROJEKTAVIMO, ĮDIEGIMO IR PRIEŽIŪROS REKOMENDACIJOS. KELIŲ EISMO TRIUKŠMO MAŽINIMAS APR-T 10

I SKYRIUS. BENDROSIOS NUOSTATOS

II SKYRIUS. NUORODOS

5.1. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymą (Žin., 1998, Nr. 61-1726; 2002, Nr. 13-475);

5.2. Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą (Žin., 1996, Nr. 82-1965; 2005, Nr. 84-3105);

5.3. Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymą (Žin., 2004, Nr. 164-5971);

5.4. Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu Nr. 967 (Žin., 2004, Nr. 130-4650; 2007, Nr. 131-5292);

5.5. Lietuvos higienos normą HN 33:2007 „Akustinis triukšmas. Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos ministro 2007 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. V-555 (Žin., 2007, Nr. 75-2990);

5.6. Lietuvos standartą LST ISO 1996-1:2005 „Akustika. Aplinkos triukšmo aprašymas, matavimas ir įvertinimas. 1 dalis. Pagrindiniai dydžiai ir įvertinimo tvarka“ (tapatus ISO 1996-1:2003);

5.7. Lietuvos standartą LST ISO 1996-2:2008 „Akustika. Aplinkos triukšmo apibūdinimas, matavimas ir įvertinimas. 2 dalis. Aplinkos triukšmo lygių nustatymas“ (tapatus ISO 1996-2:2007);

5.8. Lietuvos standartą LST ISO 10847:2006 „Akustika. Visų tipų išorės triukšmo užtvarų įneštinio silpninimo nustatymas realioje aplinkoje“ (tapatus ISO 10847:1997);

5.9. Lietuvos standartą LST EN ISO/IEC 17025:2005 „Bandymų ir kalibravimo laboratorijų kompetencijai keliami bendrieji reikalavimai“;

5.10. Lietuvos standartą LST EN ISO 12944-2:2000 „Dažai ir lakai. Plieninių konstrukcijų apsauga nuo korozijos apsauginėmis dažų sistemomis. 2 dalis. Aplinkos klasifikacija“ (ISO 12944-2:1998);

5.11. Lietuvos standartą LST EN ISO 14713:2002 „Geležies ir plieno konstrukcijų apsauga nuo korozijos. Cinko ir aliuminio dangos. Rekomendacijos“ (ISO 14713:1999);

5.12. Lietuvos standartą LST EN 14388:2007 „Kelių eismo triukšmo mažinimo įrenginiai. Techniniai reikalavimai“;

5.13. Lietuvos standartą LST EN 14389-1:2008 „Kelių eismo triukšmo mažinimo įrenginiai. Ilgalaikių eksploatacinių charakteristikų įvertinimo procedūros. 1 dalis. Akustinės charakteristikos“;

5.14. Lietuvos standartą LST EN 14389-2:2004 „Kelių eismo triukšmo sumažinimo įrenginiai. Ilgalaikių eksploatacinių charakteristikų įvertinimo procedūros. 2 dalis. Neakustinės charakteristikos“;

5.15. Lietuvos standartą LST EN 1794-1:2003 „Kelių eismo triukšmo sumažinimo įrenginiai. Neakustiniai eksploataciniai parametrai. 1 dalis. Mechaniniai eksploataciniai parametrai ir jų pastovumo reikalavimai“;

5.16. Lietuvos standartą LST EN 1794-2:2003 „Kelių eismo triukšmo sumažinimo įrenginiai. Neakustiniai eksploataciniai parametrai. 2 dalis. Bendrieji saugos ir aplinkos reikalavimai“;

5.17. statybos techninį reglamentą STR 2.05.06:2005 „Aliumininių konstrukcijų projektavimas“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. D1-152 (Žin., 2005, Nr. 39-1282);

5.18. statybos techninį reglamentą STR 2.05.10:2005 „Armocementinių konstrukcijų projektavimas“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. D1-72 (Žin., 2005, Nr. 22-708);

5.19. statybos techninį reglamentą STR 2.05.05:2005 „Betoninių ir gelžbetoninių konstrukcijų projektavimas“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. D1-44 (Žin., 2005, Nr. 17-550);

5.20. statybos techninį reglamentą STR 2.05.12:2005 „Betoninių ir gelžbetoninių konstrukcijų iš tankiojo silikatbetonio projektavimas“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. D1-100 (Žin., 2005, Nr. 28-893);

5.21. statybos techninį reglamentą STR 2.01.08:2003 „Lauko sąlygomis naudojamos įrangos į aplinką skleidžiamo triukšmo valdymas“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 325 (Žin., 2003, Nr. 90-4086);

5.22. statybos techninį reglamentą STR 2.05.07:2005 „Medinių konstrukcijų projektavimas“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. D1-79 (Žin., 2005, Nr. 25-818);

5.23. statybos techninį reglamentą STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 61 (Žin., 1999, Nr. 27-773);

5.24. statybos techninį reglamentą STR 2.05.09:2005 „Mūrinių konstrukcijų projektavimas“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. D1-38 (Žin., 2005, Nr. 14-443);

5.25. statybos techninį reglamentą STR 2.01.07:2003 „Pastatų vidaus ir išorės aplinkos apsauga nuo triukšmo“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 387 (Žin., 2003, Nr. 79-3614);

5.26. statybos techninį reglamentą STR 2.05.08:2005 „Plieninių konstrukcijų projektavimas. Pagrindinės nuostatos“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. D1-101 (Žin., 2005, Nr. 28-895);

5.27. statybos techninį reglamentą STR 1.05.05:2004 „Statinio projekto aplinkos apsaugos dalis“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 701 (Žin., 2004, Nr. 50-1675);

5.28. statybos techninį reglamentą STR 1.12.01:2004 „Valstybei ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių statinių pripažinimo avariniais tvarka“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 676 (Žin., 2004, Nr. 10-286);

5.29. kelių techninį reglamentą KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. D1-11/3-3 (Žin., 2008, Nr. 9-322);

5.30. Kelių priežiūros vadovo I dalį PN-05 „Automobilių kelių priežiūros normatyvai“, patvirtintą Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos generalinio direktoriaus 2006 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. V-103 (Žin., 2006, Nr. 55-1994; 2008, Nr. 53-1995);

5.31. Automobilių kelių dangos konstrukcijos asfalto sluoksnių įrengimo taisykles ĮT ASFALTAS 08, patvirtintas Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. V-16 (Žin., 2009, Nr. 8-308);

5.32. Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos ir Europos Sąjungos bendrai finansuojamų projektų vykdytojo procedūrų vadovą, patvirtintą Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos generalinio direktoriaus įsakymu 2008 m. rugpjūčio 22 d. Nr. V-220;

5.33. Automobilių kelių transporto priemonių apsauginių atitvarų sistemų projektavimo taisyklės KPT TAS 09, patvirtintos Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos generalinio direktoriaus 2010 m. mėn. d. įsakymu Nr. (Žin., 2010 Nr. ).

III SKYRIUS. PAGRINDINĖS SĄVOKOS

6.1. Akustinė tarša – triukšmo ribinių dydžių viršijimas.

6.2. Akustinis (garso) šešėlis – tylos/tylesnė zona, susidaranti už triukšmo užtvaros.

6.3. Akustinis planavimas – numatomo triukšmo valdymas planavimo priemonėmis (žemėnaudos planavimas, transporto sistemų projektavimas, transporto planavimas, triukšmo mažinimo būdų numatymas įvairiomis priemonėmis ir ribojant triukšmą jo šaltiniuose).

6.4. Akustinis triukšmas (triukšmas) – įvairaus stiprumo ir dažnio garso bangų visuma, kuri gali sukelti nepalankias ir kenksmingas pasekmes sveikatai.

6.5. Ekranavimas – objekto apsaugojimas, atitvėrimas nuo triukšmo.

6.6. Gabionai – metalinio tinklo (dažniausiai galvanizuoto plieno vielos) ir akmenų/skaldos blokeliai/krepšeliai.

6.7. Išorės aplinka – erdvė šalia pastato, jam priklausančiame žemės sklype, balkonai, erdvė šalia langų, žaidimo aikštelės ir kitos panašios sritys.

6.8. Kelio apdanga – triukšmo mažinimo įrenginys, kuris dengia kelią arba išsikiša virš jo.

6.9. Nepastovus triukšmas – triukšmas, kurio lygio pokytis didesnis kaip 5 dBA ir nuolat kinta, pertrūksta arba pulsuoja.

6.10. Pastovus triukšmas – triukšmas, kurio lygio pokytis ne didesnis kaip 5 dBA.

6.11. Tyliosios zonos:

6.12. Triukšmo ekspozicija – triukšmo dozė, kurią gauna triukšmo priėmėjas.

6.13. Triukšmo emisija – triukšmo sklidimas į aplinką.

6.14. Triukšmo imisija – reiškinys, kai išspinduliuotos garso bangos pasiekia priėmėją.

6.15. Triukšmo priėmėjas – objektas, kurį pasiekia išspinduliuotos garso bangos.

6.16. Triukšmo užtvara – triukšmo mažinimo įrenginys, kuris užstoja tiesioginį kelių transporto sukeliamo ore sklindančio garso perdavimą.

6.17. Vidaus aplinka – atitvarinėmis konstrukcijomis apribota pastato erdvė. Tai gyvenamieji, miegamieji kambariai ir kitos paskirties patalpos.

IV SKYRIUS. ŽYMENYS IR SANTRUMPOS

7.1. AAD – aplinkos apsaugos dalis;

7.2. AC – asfaltbetonis;

7.3. dBA – decibelas skalėje A;

7.4. dB – decibelas;

7.5. LAKD – Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos;

7.6. Ldienos – dienos triukšmo rodiklis;

7.7. Ldvn – dienos, vakaro ir nakties triukšmo rodiklis;

7.8. Lnakties – nakties triukšmo rodiklis;

7.9. Lvakaro – vakaro triukšmo rodiklis;

7.10. LA – lengvieji automobiliai;

7.11. LKA – lengvieji krovininiai automobiliai;

7.12. MA – mastikos asfaltas;

7.13. PA – poringasis asfaltas;

7.14. PAD – projekto architektūrinė dalis;

7.15. PAV – poveikio aplinkai vertinimas;

7.16. SMA – skaldos ir mastikos asfaltas;

7.17. SPAV – strateginis pasekmių aplinkai vertinimas;

7.18. SA – sunkieji automobiliai;

7.19. TP – techninis projektas.

V SKYRIUS. TRIUKŠMO ŠALTINIAI, SKLIDIMAS, PRIĖMĖJAI

I SKIRSNIS. KELIŲ EISMO TRIUKŠMO ŠALTINIAI

Bendrosios nuostatos 8. Triukšmo šaltiniai būna taškiniai (pvz., vienas automobilis) ir linijiniai (pvz., ištisinis transporto srautas).

Transporto priemonė 10. Triukšmą generuoja variklis, išmetimo ir transmisijos sistemos. Tai – dominuojantis triukšmas, kai važiuojama nedideliu greičiu ar žema pavara.

1 lentelė. Triukšmo lygio priklausomybė nuo eismo intensyvumo (2 priedas [16]) Eismo intensyvumo sumažėjimas, % Triukšmo lygio sumažėjimas (LAeq), dBA 10 0,5 20 1,0 30 1,6 40 2,2 50 3,0 75 6,0 12. Skirtingų tipų (kategorijų) transporto priemonės skiriasi generuojamu triukšmu: sunkiųjų automobilių triukšmo emisija yra ~10 dBA didesnė už lengvųjų.

2 lentelė. Triukšmo lygio priklausomybė nuo sunkiojo transporto dalies Sunkiųjų transporto priemonių dalies bendrame sraute pokytis (didėjimas), % Triukšmo lygio padidėjimas, dBA (kai greitis = 80 km/h) 5 1,0 10 1,9 15 2,6 13. Važiavimo greičio sumažėjimas/padidėjimas lemia reikšmingą kelių eismo triukšmo emisijos pokytį.

3 lentelė. Triukšmo lygio priklausomybė nuo važiavimo greičio (2 priedas [16]) Važiavimo greičio pokytis, km/h Triukšmo lygio sumažėjimas (lengvieji automobiliai), dBA Triukšmo lygio sumažėjimas (sunkieji automobiliai), dBA nuo 130 iki 120 1,0 – nuo 120 iki 110 1,1 – nuo 110 iki 100 1,2 – nuo 100 iki 90 1,3 1,0 nuo 90 iki 80 1,5 1,1 nuo 80 iki 70 1,7 1,2 nuo 70 iki 60 1,9 1,4 nuo 60 iki 50 2,3 1,7 nuo 50 iki 40 2,8 2,1 Padangų ir kelio paviršiaus sąveika 14. Triukšmo, generuojamo dėl padangų ir kelio paviršiaus sąveikos (toliau – sąveikos triukšmas), lygis priklauso nuo:

14.1. važiavimo greičio.

Sąveikos triukšmas dominuoja, kai eismas tolygus ir važiavimo greitis yra nuo vidutinio iki didelio. Naujų automobilių sąveikos triukšmas pradeda dominuoti, jau esant 15–35 km/h greičiui. Didėjant greičiui, triukšmo lygis tik didėja. Lengvajam automobiliui važiuojant didesniu kaip 50 km/h greičiu, sunkiajam – 80 km/h ir didesniu greičiu, sąveikos triukšmas yra 2–4 dBA didesnis nei kitas triukšmas (variklio, transmisijos, važiuoklės).

14.2. padangų tipo (protektoriaus rašto, padangos pločio, gumos elastiškumo). Platinant, žeminant padangas, mažinant gumos elastiškumą, sąveikos triukšmas didėja.

14.3. kelio paviršiaus savybių (absorbcinių savybių, šiurkštumo, nelygumų).

Dangos nelygumai, provėžos, skersiniai ir išilginiai plyšiai bei senos renovuotos dangos lopai didina sąveikos triukšmą. Asfaltbetonio dangos (AC 11) triukšmingumas per 6–7 naudojimo metus padidėja apie 3 dBA, o vėlesniais naudojimo metais gali padidėti iki 4 dBA. Kai kuriais atvejais, važiuojant per iškilusius šulinius, duobes, triukšmas gali įgauti impulsinį pobūdį, o maksimalus keliamas triukšmo lygis padidėti iki 6 dBA.

14.4. klimato sąlygų (temperatūros, drėgmės).

Kylant temperatūrai, dėl gumos suminkštėjimo sumažėja padangų vibracija ir skleidžiamo triukšmo lygis. Didėjant dangos drėgnumui, triukšmas didėja. Šiurkščių dangų ši priklausomybė yra mažesnė.

Vairavimo stilius 15. Kelių eismo triukšmo emisija priklauso nuo eismo srauto judėjimo tolygumo, kelio išilginio profilio (įkalnių, nuokalnių), kelio trajektorijos (posūkių, sankryžų).

Greitėjant automobiliams, generuojamas didesnis triukšmo lygis, negu važiuojant stabiliu greičiu.

4 lentelė. Greitėjančių automobilių ir automobilių, važiuojančių pastoviu greičiu, palyginimas: generuojamo triukšmo skirtumas (2 priedas [16]) Transporto priemonės kategorija Triukšmo emisijos (Lmaks.) skirtumas, dBA (jei greitis 30 km/h) Triukšmo emisijos (Lmaks.) skirtumas, dBA (jei greitis 50 km/h) LA 2,0 1,4 LKA 3,5 2,3 SA, Pn < 75kW 4,4 3,5 SA, 75 kW <= Pn < 150 kW 4,4 3,6 SA, 150 kW <= Pn < 250 kW 3,5 3,0 SA, Pn >= 250 kW 3,5 2,7 Statybos ir priežiūros darbai 16. Neigiamas triukšmo poveikis statybos ir priežiūros metu yra trumpalaikis. Poveikio trukmė – nuo pasiruošimo darbų statybos objekto teritorijoje iki teritorijos sutvarkymo statybos darbų pabaigoje. Priežiūros metu triukšmą generuoja priežiūros darbams naudojama įranga.

17.1. statybos darbai. Triukšmą daugiausia generuoja naudojama įranga (buldozeriai, ekskavatoriai-krautuvai, automobiliai savivarčiai, sutankinimo mašinos (volai), dangos klotuvai, kt.);

17.2. pasiruošimo darbai (tarp jų ir ardymo, griovimo, medžių ir krūmų šalinimo darbai);

17.3. nukreiptas eismas susijusiame kelių tinkle. Neigiamas triukšmo poveikis galimas daug didesnėje teritorijoje negu statybos darbų plote;

17.4. statybinių medžiagų transportavimas. Susijusiame kelių tinkle padidėja sunkiojo transporto priemonių skaičius;

17.5. žaliavų gavyba ir gamyba (šiame dokumente ši tema nenagrinėjama).

II SKIRSNIS. TRIUKŠMO SKLIDIMAS

Bendrosios nuostatos 18. Veiksniai, turintys įtakos triukšmo lygiui:

Kuo kelias yra arčiau priėmėjo, tuo poveikis bus didesnis. Kuo didesnis užstatymo tankumas prie kelio, tuo didesnis žmonių, potencialių priėmėjų, skaičius ir, atitinkamai, triukšmo poveikio dydis.

Meteorologinių sąlygų įtaka triukšmo sklidimui 24. Garso bangos ore yra iš dalies sugeriamos.

Garsui sklindant ore, keičiasi jo pobūdis. Aukšto dažnio garsai yra žymiai greičiau sugeriami, o žemųjų ir vidutinių dažnių garsą atmosfera sugeria mažai.

Giedromis, nevėjuotomis naktimis pažemėje esantis oras yra šaltesnis už aukščiau esantį. Tokiomis temperatūros inversijos sąlygomis garso bangos linksta į apačią ir sklinda žeme. Kai temperatūros inversija yra labai skirtinga, garso bangos nuo žemės atsispindi daug kartų. Jeigu paviršius gerai atspindi garsą, tai bangos sklinda toli ir netgi silpni garsai gerai girdimi toli nuo garso šaltinio.

Įprastomis sąlygomis dieną pažemės oras yra šiltesnis ir garso bangos linksta aukštyn. Jei nėra vėjo, galima mažesnė triukšmo imisija. Atmosferos reiškiniai sukuria garso šešėlio (tylos) zoną. Tiesioginis šaltinio garsas nepasiekia klausytojo, esančio tokioje zonoje.

Kai vėjo ir triukšmo sklidimo kryptys sutampa (nuo šaltinio link priėmėjo), garso bangos linksta prie žemės. Pavėjinėse teritorijose triukšmo imisija yra didesnė negu priešvėjinėse (nuo kelio pusės).

Kai vėjas pučia priešinga triukšmo sklidimui kryptimi (nuo priėmėjo link šaltinio), garso bangos užlinksta į viršų. Dėl to atsiranda tylos zona, į kurią nepatenka tiesioginis garsas. Atsižvelgiant į vėjo greičio ir temperatūros pasiskirstymą pagal aukštį, tylos zona gali prasidėti ~100 m atstumu nuo garso šaltinio.

Triukšmo sklidimas virš žemės paviršiaus 29. Priklausomai nuo žemės paviršiaus dangos triukšmas gali sumažėti, kai jo energija sugeriama, arba padidėti, kai kietas ir lygus paviršius triukšmą atspindi ir sukoncentruoja tam tikra kryptimi.

5 lentelė. Žemės paviršiaus tipai (2 priedas [5]) Žemės naudojimo klasės Paviršiaus tipas: 0 – absorbuojantis, 1 – atspindintis Miškas 0 Žemės ūkio paskirties plotas 0 Parkas 0 Pievos, dykynės 0 Asfalto, grindinio ir pan. danga 1 Urbanizuota/užstatyta teritorija 1 Pramoninės paskirties teritorija 1 Vandens telkiniai 1 Gyvenamosios paskirties teritorijos (užmiestyje) 0,5 31. Paviršiaus apželdinimas slopina tik tas garso bangas, kurios sklinda žemės paviršiumi. Tai yra palanku neaukštai esantiems priėmėjams.

Juntamas triukšmo lygio sumažėjimas:

Juntamas triukšmo lygio sumažėjimas:

Juntamas triukšmo lygio sumažėjimas:

4 pav. Atstumo ir žemės paviršiaus įtaka triukšmo lygiui ir jo pajautimui (2 priedas [3]) Kelio padėtis, išilginis profilis 33. Triukšmo sklaida nuo šaltinio iki priėmėjo priklauso nuo kelio išilginio profilio. Triukšmo imisija didesnė, kai šaltinis ir priėmėjas yra tame pačiame lygyje. Nutiesus kelią iškasoje ar ant pylimo, galima apsaugoti dalį priėmėjų nuo neigiamo triukšmo poveikio. (pav.) 5 pav. Kelio padėtis priėmėjo atžvilgiu 34. Triukšmas nuo skirtingo lygio sankryžų (tiltų, viadukų) sklinda didesniame plote.

Kliūtys: natūralios ir antropogeninės 35. Triukšmo sklaida priklauso nuo natūralių ir dirbtinių kliūčių sklidimo kelyje. Tai – išraiškingas reljefas, želdiniai, statiniai, triukšmo užtvaros.

37.1. Želdiniai iš dalies sulaiko ir sugeria triukšmą.

Pavyzdžiui, 500 Hz dažnio garso bangos, patekusios į medžių arba krūmų lajas, susiduria su akustine kliūtimi, nuo kurios atsimuša apie 32 % garso energijos, o kita dalis – 68 % – susigeria, nes įvairiomis kryptimis orientuoti lapai išsklaido garso bangas, o elastingi lapkočiai silpnina garso bangų energiją (2 priedas [2]).

37.2. Garso bangų išsklaidymas išplečia triukšmo sklaidos plotą ir dalis akustinės energijos yra prarandama dėl sugerties žemės paviršiuje bei ore.

37.3. Triukšmo, sklindančio pro želdinius, sumažėjimas priklauso nuo:

39.1. Pastačius triukšmo užtvarą, tiesioginis triukšmo sklaidos kelias nuo šaltinio iki priėmėjo yra užtveriamas (žr. 6 paveikslą). Priklausomai nuo medžiagų ir paviršiaus dalį garso bangų užtvara gali atspindėti ar absorbuoti. Dalis bangų prasiskverbia, dalis užlinksta (vyksta difrakcija) užtvaros viršuje ir galuose. (pav.) 6 pav. Triukšmo užtvara – kliūtis triukšmo sklaidos kelyje 39.2. Triukšmo priėmėjas patiria prasklidusio pro triukšmo užtvarą ir difraguoto triukšmo ekspoziciją. Triukšmo prasklidimas priklauso nuo užtvaros medžiagos savybių. Difraguoto triukšmo (užlinkusių garso bangų) dalis priklauso nuo užtvaros pozicijos, formos, aukščio ir ilgio.

39.3. Už užtvaros (ekrano) susidaro akustinis (garso) šešėlis, kurio zonoje fiksuojamas didžiausias triukšmo lygio sumažėjimas (žr. 12 paveikslą). Akustinio šešėlio plotas yra nustatomas modeliavimo būdu.

Akustinio šešėlio zonoje užtvara triukšmo lygį gali sumažinti 10–15 dBA. Maksimalus (dažniausiai teorinis) triukšmo lygio sumažinimas – 20 dBA.

20 dBA ar net daugiau triukšmo lygį gali sumažinti aukšti pastatai arba aukšti pylimai.

Triukšmo lygiui sumažėjus 10 dBA, juntamas dvigubai mažesnis eismo triukšmas.

III SKIRSNIS. TRIUKŠMO PRIĖMĖJAI

40.1. Pramoninės teritorijos, negyvenamosios paskirties teritorijos, jei jose negausu saugomos laukinės gyvūnijos, yra nejautrios triukšmo poveikiui zonos.

40.2. Jautrūs triukšmui priėmėjai yra:

VI SKYRIUS. AKUSTINIS PLANAVIMAS

43.1. Matavimo būdu. Matavimai atliekami, kai reikia nustatyti tikslų faktinį triukšmo lygį. Triukšmo lygis matuojamas pagal Lietuvos standartų LST ISO 1996-1 ir LST ISO 1996-2 reikalavimus [5.6, 5.7]. Triukšmo matavimus atlieka Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atestuotos arba Europos akreditacijos organizacijai priklausančios akreditavimo įstaigos akredituotos laboratorijos [5.9].

43.2. Akustinio modeliavimo būdu. Planuojant naują trasą, kelio rekonstravimą, modeliuojant triukšmą mažinančias priemones yra nustatomas prognozinis laukiamas triukšmo lygis. Naudojami automobilių eismo triukšmo skaičiavimo metodai pateikti Lietuvos standartuose LST ISO 1996-1:2005 [5.6] ir LST ISO 1996-2 [5.7].

Modeliuojant triukšmo lygį yra įvertinami pokyčiai kelių tinkle:

Akustinis modeliavimas atliekamas rengiant šiuos dokumentus (žr. 6 lentelę):

6 lentelė. Akustinis planavimas ir modeliavimas Dokumentas Dalis Apibūdinimas PAV, atranka dėl PAV Metodinė dalis Pateikiami susiję teisiniai dokumentai, standartai ir triukšmo vertinimui naudoti metodai.

Bendras esamos akustinės būklės nagrinėjamoje teritorijoje apibūdinimas Jei yra, analizuojami anksčiau atlikti tiriamosios vietovės triukšmo vertinimo projektai. Įvertinama esama akustinė aplinkos kokybė, egzistuojantys reikšmingi triukšmo šaltiniai (žr. 43 punktą).

Išskirti (nustatyti) jautrūs ar potencialiai jautrūs triukšmo priėmėjai Tai – urbanizuotos (gyvenamosios) teritorijos, pavienės sodybos, mokyklos, ligoninės, tyliosios zonos, saugomos teritorijos (jautrios buveinės).

Triukšmo sklaidos modeliavimas Esama ir prognozinė triukšmo sklaida modeliuojama nagrinėjamiems kelio variantams >= 800 m atstumu į vieną pusę nuo planuojamo ar rekonstruojamo kelio ašies. Nustatomos prognozinės triukšmo zonos (kas 5 dBA).

Triukšmo poveikio įvertinimas Vertinama pagal viršnorminėje triukšmo zonoje nustatytų priėmėjų skaičių. Šioje stadijoje galima pateikti apytikslius triukšmo priėmėjų skaičius, nustatytus naudojantis kartografine medžiaga (topografiniais, ortofotografiniais žemėlapiais). Apskaičiuojamas bendras triukšmo priėmėjų skaičius ir triukšmo priėmėjų skaičius kiekvienoje triukšmo zonoje (kas 5 dBA).

Triukšmo prevencijos ir sumažinimo galimybės Rekomenduojamos triukšmo poveikį mažinančios priemonės Įvertinamas priemonių reikalingumas, galimybė jas įdiegti. Detalizuojami triukšmo priėmėjai. Šioje stadijoje rekomenduojama konsultuotis su projektuotojais ir kraštovaizdžio architektais.

Variantų palyginimas Palyginimas atliekamas, vertinant visų variantų galimą poveikį, įdiegus rekomenduojamas triukšmą mažinančias priemones. Palyginimą atlieka ekspertai, naudodamiesi poveikio dydžio nustatymo ir vertinimo metodais.

Grafinė dalis Paruošiamas triukšmo žemėlapiai: stambaus mastelio (M 1:100 000) skirti kelio analizei, M 1:50 000, M 1:10 000 ar kt., skirti atskirų jungčių analizei. Jame nustatoma ir išskiriama nagrinėjama teritorija. Žemėlapyje (schemoje) nurodomi ir pažymimi visi žinomi apribojimai.

Statinio projekto AAD Priemonių parinkimas, modeliavimas, parametrų nustatymas Atliekamas tikslus priemonės modeliavimas pagal techninius kelio parametrus, apskaičiuojami priemonės parametrai (ilgis, aukštis), parenkamas tipas (absorbuojanti, atspindinti), apskaičiuojamas priemonės efektyvumas. Tiksliai suskaičiuojami visi gyvenamieji namai, kurie patenka į nustatytą viršnorminę triukšmo zoną.

VII SKYRIUS. TRIUKŠMO PREVENCIJA, SUMAŽINIMAS

I SKIRSNIS. BENDROSIOS NUOSTATOS

46.1. Priemonės, taikomos triukšmo šaltinyje:

46.2. Priemonės, taikomos triukšmo sklidimo kelyje:

46.3. Priemonės, taikomos triukšmo priėmėjui:

47.1. saugomo objekto:

47.2. įgyvendinimo galimybių:

47.3. priemonių efektyvumo;

47.4. ekonomiškumo;

47.5. estetinius;

47.6. priežiūros;

47.7. saugumo;

47.8. ilgalaikiškumo.

II SKIRSNIS. KELIO TRASOS PARINKIMAS

Planuojamas kelias kiek įmanoma turėtų būti atitolinamas nuo jautrių triukšmo priėmėjų: gyvenamųjų pastatų, mokyklų, ligoninių, tyliųjų zonų, kt. Kelias gali priartėti prie nejautrių triukšmui zonų – verslo ir pramonės teritorijų. Aplenkiant gyvenvietes, kelio trasą pagal galimybes reikėtų planuoti pavėjinėje gyvenvietės zonoje, už gyvenvietės ribų/perspektyvinių ribų, pateikiamų bendrajame plane.

Jei naujas kelias planuojamas tarp dviejų jautrių teritorijų, „vidurio kelias“ ne visuomet yra geriausias sprendimas. Pagal galimybes ir vietovės topografiją reikėtų apsvarstyti alternatyvą kelią tiesti toliau nuo vienoje pusėje esančios jautrios teritorijos, kad jai nereikėtų papildomos apsaugos nuo triukšmo, o kitoje pusėje esančios jautrios zonos apsaugai galima numatyti efektyvesnę apsaugą, pvz., triukšmo užtvarą.

III SKIRSNIS. KELIO PROJEKTINIAI SPRENDINIAI

Kelio įgilinimas efektyviai sumažina triukšmo sklaidą. Lyginant su keliu, esančiu tame pačiame lygyje kaip ir priėmėjai, dėl iškasos triukšmo lygis gali būti sumažintas nuo 5 iki 10 dBA, priklausomai nuo to, kiek kelias yra įgilintas.

Būtinos triukšmą slopinančios iškasos charakteristikos:

Kelias ant pylimo yra efektyvesnis sprendinys nei kelias, nutiestas tame pačiame lygyje.

Būtinos triukšmą slopinančio kelio pylimo charakteristikos:

9 pav. Triukšmo sklaida priklausomai nuo kelio išilginio profilio sprendinių: a) kelias tame pačiame lygyje kaip ir priėmėjai, b) kelio pylimas, c) iškasa, d) viadukas (2 priedas [18]) 49.3. Tunelis.

Miestuose ir užstatytose teritorijose tunelis būtų geriausias sprendinys.

Aspektai, į kuriuos reikia atsižvelgti:

49.4. Iškasa su kelio apdanga.

Galimi įvairūs kelio apdangos variantai. Jei apdanga pilnai uždengs visą kelią, šis sprendinys atitiks tunelio įrengimą (žr. 10a paveikslą). Galima apdengti ir neįgilintą kelią (žr. 10b paveikslą). (pav.) 10 pav. Kelio apdangos pavyzdžiai: a) iškasa su kelio apdanga, b) neįgilinto kelio apdanga (2 priedas [18]) 49.5. Lygaus (be įkalnių/nuokalnių) kelio tiesimas.

Važiuojant įkalnėn, keičiama pavara, keičiasi variklio darbo režimas, atitinkamai keičiasi triukšmo emisija. Tolygiai judančio srauto triukšmo emisija yra mažesnė.

49.6. Viadukas, tiltas, estakada su akustinėmis užtvaromis ir uždengtais deformaciniais pjūviais.

Triukšmo užtvaros, įrengtos ant estakadų, tiltų ir viadukų, efektyviau sulaiko triukšmą nei užtvaros, įrengtos prie kelių.

Projektinių sprendinių palyginimas 7 lentelė. Triukšmą mažinančių kelio projektinių sprendinių palyginimas (2 priedas [18]) Priemonė Esami keliai Nauji keliai I II III IV I II III IV Užstatyta/miestiškoji aplinka Iškasa 3 2 4 2 3 4 4 2 Sankasa 2 2 4 2 2 4 4 3 Tunelis 4 1 4 1 4 2 4 1 Iškasa su kelio apdanga 4 2 4 1 4 3 4 1 Viadukas su priemonėmis 3 2 4 1 2 3 4 1 Priemiesčio/kaimiškoji aplinka Iškasa 2 2 4 2 3 4 4 3 Sankasa 2 2 4 2 2 4 4 4 Tunelis 4 1 4 1 4 3 4 2 Iškasa su kelio apdanga 4 2 4 1 4 4 4 2 Viadukas su priemonėmis 2 2 3 1 2 3 4 1 I – efektyvumas II – įvykdomumas III – ilgalaikiškumas IV – kaina 1 – nepakankamas 2 – vidutiniškas 3 – geras 4 – labai geras

IV SKIRSNIS. TRIUKŠMO VALDYMAS IR PRIEMONĖS STATYBOS METU

50.1. pirmą planavimo etapą atlieka PAV rengėjas poveikio aplinkai vertinimo metu. Šiame etape įvertinami planuojamos teritorijos triukšmo ribiniai dydžiai, parengiamas pirminis triukšmo prevencijos ir sumažinimo planas statybos metu;

50.2. antrą planavimo etapą atlieka projektuotojas rengiant techninio projekto aplinkos apsaugos dalį [5.27]. Šiame etape, įvertinus numatomų darbų apimtis, detalizuojamas triukšmo prevencijos ir sumažinimo planas statybos metu, jeigu buvo atliktas PAV arba parengiamas triukšmo prevencijos ir sumažinimo planas statybos metu, jeigu PAV nebuvo atliktas;

50.3. trečią planavimo etapą atlieka statybos darbų vadovas. Prieš pradedant statybvietės įrengimo darbus, jis parengia ir suderina su užsakovu arba jo atstovu aplinkos apsaugos valdymo planą statybos metu. Aplinkos apsaugos valdymo planas statybos metu gali būti atskiras dokumentas arba dalis viso projekto valdymo plano statybos metu. Jame turi būti pateikiami svarbiausi triukšmo valdymo aspektai statybos metu:

V SKIRSNIS. KELIO DANGA

Dangų akustinės savybės 54. Netriukšmingos dangos yra skirstomos į du tipus.

54.1. Dangos su optimizuota tekstūra.

Tai 20–40 mm storio, dažniausiai karštų mišinių, kurių mineralinės medžiagos stambiausios dalelės dydis yra 5–8 mm, dangos. Tai dangos su netolydžios granuliometrinės sudėties mineralinių medžiagų karkasu, turinčiu santykinai didelį kiekį oro tuštymių, kurios užpildytos bitumu ar mastika.

Pasaulyje yra daugybė patentuotų šio tipo dangų, kai kurios, kaip deklaruojama, yra iki 4–5,3 dBA mažiau triukšmingos (pvz.: UL-M, „Decipave“, „Dubofalt“, „ZSA-SD“, „Smartex“, „Thinpave“ ir kt.). Šio tipo dangų triukšmingumas didėja apie 0,1 dBA per metus.

54.2. Dangos su dideliu tarpusavyje susijusių oro tuštymių kiekiu (poringasis asfaltas).

Poringojo asfalto (PA) dangos – labiausiai Europoje paplitusios triukšmą mažinančios dangos. PA mišiniai susideda iš stambiųjų aukšto PSV mineralinių medžiagų, mikroužpildo ir rišiklio (polimerais modifikuoto bitumo). Šioms dangoms būdingas didelis tarpusavyje susijusių oro tuštymių kiekis (> 20 %). Naudojamos vieno ir dviejų sluoksnių poringojo asfalto dangos. Vieno sluoksnio PA danga yra 3–5 dBA, dviejų sluoksnių PA danga 4–8 dBA tylesnė nei įprasta asfaltbetonio (AC 11) danga. PA dangų oro tuštymės linkusios užsikimšti, todėl prastėja jų triukšmo mažinimo efektyvumas. Poringojo asfalto dangų triukšmingumas dėl nusidėvėjimo ir oro tuštymių nuo lengvojo autotransporto padidėja apie 0,4 dBA per metus, o nuo sunkiojo autotransporto – apie 0,2 dBA per metus. Dėl sparčiau senstančio rišiklio PA dangų ilgalaikiškumas trumpesnis nei įprastų dangų. Lietuvoje PA dangos nėra išbandytos. Poringojo asfalto dangoms reikalinga dažnesnė ir brangesnė žiemos priežiūra.

Poringojo asfalto (PA) patvarumas yra 3–4 kartus mažesnis nei kitų asfaltbetonio dangų [4.31].

8 lentelė. Lietuvoje reglamentuotų dangų akustinės savybės lyginant su įprastine asfaltbetonio danga (AC 11) Danga Triukšmas Apibūdinimas Žvyras (+ 4)–(+ 6) Triukšminga danga.

Trinkelės, grindinio akmenys (+ 3)–(+ 6) Triukšminga danga. Įrengiama teritorijose, kur yra architektūriniai ar kultūros paveldo reikalavimai.

Cementbetonis (+ 1)–(+ 2) Ilgaamžė dangos konstrukcija. Lietuvoje mažai naudojama. Cementbetonio dangos triukšmingumo charakteristikos yra didesnės už asfaltbetonio dangos, tačiau tiesiant naują dangą ir apdorojant jos paviršių įvairiais metodais, kuriems reikalinga brangi specializuota įranga, galima pasiekti 1–2 dBA mažesnį triukšmingumą nei AC 11.

Asfaltbetonis Lietuvoje labiausiai paplitusi kelio danga. Dangai senstant, jos triukšmingumo charakteristikos didėja (per 6–7 metus 3 dBA). (AC 11) 0 (AC 8) -1 Asfaltbetonio danga su viengubu paviršiaus apdorojimu Paviršiaus apdorojimas rengiamas II–VI dangos konstrukcijos klasių keliuose ir skirtas apsaugoti važiuojamosios dalies dangą nuo neigiamo atmosferos ir transporto eismo poveikio. Paviršiaus apdorojimu padidinamas dangos šiurkštumas.

2/5 ir 5/8 (+ 1)–(+ 2) 8/11 ir 11/16 (+2)–(+3) Asfaltbetonio danga su dvigubu paviršiaus apdorojimu kur antras sluoksnis +1 2/5 +2 kur antras sluoksnis 5/8 Skaldos ir mastikos asfaltas Atspari slydimui, deformacijoms ir nuovargiui, brangesnė nei įprastinis asfaltbetonis. Ne taip greitai sensta kaip asfaltbetonio danga, todėl ilgiau išlieka geresnės akustinės savybės. (SMA 11) 0–(-1) (SMA 8) (-1)–(-2) (SMA 5) (-3) Mastikos asfaltas (MA) 0–(-1) Ilgaamžė brangi, panašių akustinių savybių kaip ir įprastas asfaltbetonis danga.

Poringasis asfaltas (PA) (-3)–(-8) Netriukšminga, brangi danga. Neišbandyta Lietuvoje ir šalto klimato šalyse.

Dangos pasirinkimas ir aplinkos triukšmo lygio sumažinimo rekomendacijos 55. Jeigu reikia sumažinti aplinkos triukšmo lygį projektuojant dangas, rekomenduojama atsižvelgti į 54.2 lentelėje pateiktus dangų akustinių savybių duomenis.

56.1. viršutinis asfalto sluoksnis pasirenkamas su mažesniu stambiausios dalelės dydžiu;

56.2. projektuojant ir esant galimybei rinktis tarp asfaltbetonio (AC) bei skaldos ir mastikos asfalto (SMA) dangų, viršutiniam dangos sluoksniui naudoti skaldos ir mastikos asfalto dangą;

56.3. projektuojant kelią šalia gyvenamųjų teritorijų naujai pakloti viršutiniai dėvimiesieji dangos sluoksniai (asfaltbetonio bei skaldos ir mastikos asfalto) papildomai šiurkštinami mažiau triukšminga 1/3 (ne 2/5) frakcijos skaldyta mineraline medžiaga;

56.4. rekonstruojant kelią šalia gyvenamųjų teritorijų, nenaudoti dangos apdorojimo šiurkštinant (8 lentelė).

Faktoriai, į kuriuos reikia atsižvelgti, renkantis poringojo asfalto (PA) dangą 57. Planuojant įrengti poringojo asfalto (PA) dangą, turi būti išsamiau išanalizuoti: oro tuštymių užsikimšimo, saugumo, atsparumo slydimui, žiemos priežiūros (apledėjimo ir sniego pašalinimo), dangos ilgaamžiškumo, akustinio ilgaamžiškumo, dangos valymo bei dangos įrengimo ir priežiūros kaštų klausimai. Turi būti įvertinta kitų šalto klimato šalių patirtis ir produkto ilgalaikiškumas bei galimybė jį pagaminti Lietuvoje.

VI SKIRSNIS. KELIŲ EISMO TRIUKŠMO MAŽINIMO ĮRENGINIŲ TIPAI

62.1. natūralūs (gamtinės) ar sąlyginai natūralūs (gamtinės, bet antropogeninės kilmės):

62.2. dirbtiniai:

62.3. mišrūs:

VII SKIRSNIS. TRIUKŠMO UŽTVAROS

Bendrosios nuostatos 64. Projektuojama triukšmo užtvara turi atitikti:

64.1. bendruosius priemonių parinkimo kriterijus (žr. 47 punktą). Specialus reikalavimas triukšmo užtvaros efektyvumui – projektuojama triukšmo užtvara turi sumažinti triukšmo lygį >= 8 dBA ir rekomenduotina iki leistino triukšmo lygio ties gyvenamųjų pastatų fasadais;

64.2. techninius reikalavimus, pateiktus LST EN-14388 [5.12], LST EN-14389-1:2008 [5.13], LST EN 14389-2:2004 [5.14], LST EN 1794-1:2003 [5.15], LST EN 1794-2:2003 [5.16].

Efektyvumas 67. Projektuojamos triukšmo užtvaros efektyvumas yra apskaičiuojamas modeliavimo būdu [žr. VI skyrių]. Įrengus triukšmo užtvarą, jos efektyvumas gali būti nustatomas matavimo būdu pagal ISO LST 10847:2006 [5.8] reikalavimus.

Triukšmo sumažėjimo dėl ekranavimo dydis priklauso nuo užtvaros efektinio aukščio. Efektinis aukštis – tai trumpiausias atstumas tarp užtvaros viršaus ir tiesės, jungiančios tašką, esantį 0,5 m aukštyje virš kelio paviršiaus, su tašku, kuriame priimamas triukšmas (žr. 11 paveikslą).

Vietovės tarp triukšmo šaltinio ir priėmėjo profilis turi įtakos efektiniam triukšmo mažinimo aukščiui: I situacija paveiksle – neutrali; II situacija – nepalanki (mažas defektinis aukštis); III situacija – palanki (didelis defektinis aukštis). (pav.) 11 pav. Efektinis triukšmo užtvaros aukštis (he) yra vienas iš pagrindinių parametrų, nulemiančių, kiek bus sumažintas triukšmo lygis 70. Triukšmo prasklidimas.

Triukšmo prasklidimas pro triukšmo užtvarą priklauso nuo:

Triukšmo užtvaros ir jų medžiagos apibūdinamos garso izoliavimo dydžiu.

Triukšmo užtvarų akustinis efektyvumas yra didesnis, kai šaltinis skleidžia aukštų dažnių garsą. (pav.) 12 pav. Triukšmo sklidimo keliai iki priėmėjo, pastačius triukšmo užtvarą 71. Būtinieji reikalavimai triukšmo užtvarai, kad būtų maksimaliai išvengta triukšmo prasklidimo:

Jeigu projektuojant, modeliuojant triukšmo užtvarą, triukšmo lygį tikimasi sumažinti ~15 dBA, patartina užtvaros masės apkrovą padidinti iki 25–30 kg/m2.

Tokia pačia masės apkrovos charakteristika gali pasižymėti lengvesnės medžiagos storesnis sluoksnis arba sunkesnės medžiagos plonesnis sluoksnis.

Plyšiai gali reikšmingai sumažinti užtvaros akustinį efektyvumą. (pav.) 13 pav. Blogas pavyzdys: užtvaroje palikti plyšiai 9 lentelė. Plyšių poveikis užtvaros garso izoliacinėms savybėms (2 priedas [7]) Užtvaros ploto dalis (%), kurią sudaro plyšiai Garso (500 Hz) izoliacija, jei nėra plyšių, dBA 10 dBA* 15 dBA* 20 dBA* 25 dBA* ↓ garso izoliacijos blogėjimas dėl plyšių, dBA ↓ 25 10 15 20 25 13 8 12 17 22 6 5 10 14 19 3 4 7 11 16 1,5 2 5 9 13 0,78 1 3 6 10 0,39 1 2 4 8 0,20 0 1 3 5 0,10 0 1 1 4 0,05 0 0 1 2 * projektuojamos užtvaros garso izoliacija Triukšmo atspindžiai, absorbcija 72. Triukšmo užtvaros skirstomos į atspindinčias ir absorbuojančias.

72.1. Atspindinčios užtvaros atspindi triukšmą, užkerta kelią garso bangoms prasklisti ir taip apsaugo akustinio šešėlio zoną.

72.2. Absorbuojančiose užtvarose garso bangos yra slopinamos dėl užtvaros viduje vykstančių reiškinių (atspindžio, interferencijos, kt.).

Absorbuojančios užtvaros triukšmo lygį sumažina daugiau. Jos rekomenduojamos:

Akustiniai absorbciniai reikalavimai keliami visam statiniui ir yra leidžiama, kad dalis medžiagų būtų triukšmą atspindinčios (pvz., laikantys elementai, dalis skaidrių detalių).

Absorbuojančią medžiagą ekonomiškiau taikyti tik toje užtvaros dalyje, kur ji yra efektyviausia. Tai yra nustatoma modeliavimo būdu (žr. 6 lentelę). Abiejų tipų triukšmo užtvarų akustinis efektyvumas padidėja, kai aplinkui žemės paviršius yra absorbuojantis.

Pavyzdžiui, 3 m aukščio triukšmo užtvara už 100 m triukšmo lygį sumažintų ~13 dBA, jei žemės paviršius būtų atspindintis. Bet jei žemės paviršius yra absorbuojantis, užtvaros akustinis efektas gali būti apytiksliai pusiau mažesnis.

Tai reiškia, kad 2 lygiagrečios 3 m aukščio atspindinčios užtvaros turi būti ne mažesniu kaip 30 m atstumu viena nuo kitos (2 priedas [9]).

10 lentelė. Rekomendacijos modeliuojant/projektuojant lygiagrečias atspindinčias triukšmo užtvaras Atstumo tarp triukšmo užtvarų ir jų aukščio santykis Triukšmo lygio sumažinimo degradacija, dBA Rekomendacija <= 10:1 >= 3 Reikia mažinti numatomą degradaciją. <= 10:1 <= 20:1 0–3 Daugeliu atvejų degradacija būna labai nedidelė, papildomų korekcijų dažniausiai nereikia. >= 20:1 Nefiksuojama – Įrengimo vieta 78. Užtvara gali būti projektuojama:

Esant tam pačiam užtvaros aukščiui, pritraukus ją arčiau šaltinio arba arčiau priėmėjo, akustinis efektas didėja. Užtvaros efektyvumas mažėja, didėjant jos atstumui iki priėmėjo.

14 paveiksle pateiktas pavyzdys, kai žemesnė (3 m aukščio) užtvara ant kalvos yra efektyvesnė už aukštesnę (5 m aukščio) triukšmo užtvarą, įrengtą prie šaltinio (kelio). (pav.) 14 pav. Reljefo privalumų išnaudojimas, renkant poziciją 80. Siekiant išvengti neigiamo vizualiojo poveikio, rekomenduojama triukšmo užtvarą projektuoti 4-ių jos aukščių atstumu nuo gyvenamųjų pastatų ir integruoti konkrečios vietos aplinkoje.

Lenkijos keliuose triukšmo užtvaros yra statomos:

Aukštis 81. Jei užtvaros atstumas nuo kelio yra fiksuotas, padidinus užtvaros aukštį 1 m, triukšmo lygis sumažinimas ~1,5 dBA.

Jei užtvara, žiūrint iš priėmėjo pusės, užstoja triukšmo šaltinio zoną (jos aukštis yra iki regėjimo linijos), triukšmo lygis sumažinamas ~5 dBA. Didinant jos aukštį po 1 metrą, triukšmo lygį galima papildomai sumažinti po ~1,5 dBA (iki maksimalaus bendro triukšmo lygio sumažinimo 20 dBA). (pav.) 15 pav. Užtvaros aukščio modeliavimas 82. Užtvaros efektyvumas mažėja, didėjant triukšmo priėmėjo aukščiui.

Triukšmo užtvara negali efektyviai apsaugoti aukščiau už ją išsidėsčiusių pastatų ar aukštų pastatų, kurie iškyla virš jos.

Tyrimais nustatyta, kad užtvara su T formos viršaus konfigūracija, palyginti su tradicine sienute, triukšmo lygį sumažina panašiai, kai jos aukštis yra mažesnis per stogelio plotį. Jei dvi užtvaros yra vienodo aukščio, tai užtvara su T formos viršumi triukšmo lygį sumažins daugiau (~2,5 dBA).

Y ir strėlės formos triukšmo užtvarų viršus taip pat padeda daugiau sumažinti triukšmo lygį, tačiau jų efektas yra silpnesnis negu T formos viršaus.

Absorbuojančios medžiagos cilindrinės, kriaušės, oktogonalo formos triukšmo užtvarų viršaus konfigūracija gali padidinti triukšmo izoliavimą <= 3 dBA (2 priedas [11]). (pav.) 16 pav. Taikomos triukšmo užtvarų viršaus formos Ilgis 85. Jei triukšmo užtvara yra per trumpa, garso bangos gali užsklisti už jos ir pasiekti priėmėją.

18 paveiksle vertikalioje ašyje pateiktas koeficientas, daugiklis, kurį reikia padauginti iš atstumo nuo kelio iki saugomo objekto, kad būtų užtikrintas reikiamas užtvaros ilgis (triukšmo užsklidimas būtų nedidelis); horizontalioje ašyje – regėjimo lauko, į kurį patenka kelio ruožas, kampo dydis iki 180°. Jei regėjimo lauko kampas didesnis negu 180°, vertinami du regimi ruožai. (pav.) 18 pav. Preliminaraus užtvaros ilgio nustatymo koeficientas Tipai pagal naudojamas medžiagas 11 lentelė. Triukšmo užtvaros, pagamintos iš medžio, mūro, betono, metalo, stiklo, plastiko Projektavimas Gamyba, apdorojimas Akustinės ir kitos savybės Pritaikymas Medinės užtvaros Medinės konstrukcijos projektuojamos pagal STR 2.05.07:2005 [5.22].

Dažniausiai naudojamos gamyboje apdorotos medienos rūšys: maumedžių Larix, pušų Pinus, eglių Picea, kėnių (Abies, Pseudotsuga), cūgų (Tsuga), tuopų Populus, alksnių Alnus mediena. Galima naudoti ir natūralią (neapdorotą) labai patvarią pjautinę medieną (pvz. europinio maumedžio šerdies medieną, vakarų raudonąjį kedrą ir t. t.).

Pradinė medinių detalių spalva priklauso nuo naudoto impregnanto.

Impregnuota mediena ilgainiui tampa natūralaus atspalvio. Sendama mediena pilkėja. Vandeninio pagrindo impregnantai iš pradžių suteikia žalsvą spalvą, kuri blunka gana greitai ir tolygiai.

Laminuota mediena pakartotinai apdorojama alyva, o ne vandeninio pagrindo impregnantais.

Užtvaroms gali būti taikoma speciali danga, apsauganti nuo nepageidaujamų užrašų.

Atspindinčios ir absorbuojančios (su specialiu užpildu).

Ilgalaikiškumas priklauso nuo medienos rūšies ir apdorojimo. Ilgalaikiškumą didina:

Rekomenduojama taikyti kaimiškoje, užmiesčio aplinkoje.

Absorbuojančiose medinėse užtvarose galima integruoti kitos medžiagos detalių, sukurti įvairių raštų iš užpildą laikančių lentų.

Medienos detales galima modeliuoti pagal žemės paviršiaus nelygumus, išsaugomų medžių šaknų sistemą.

Mūrinės užtvaros Mūrinės konstrukcijos projektuojamos pagal STR 2.05.09:2005 [5.24].

Absorbuojančio tipo užtvaroms yra gaminamos garsą sugeriančios plytos ir blokeliai. Jų paviršius yra perforuotas, ertmės užpildytos pluoštine medžiaga.

Daugiausia atspindinčios ir absorbuojančios.

Rekomenduojama taikyti urbanizuotoje aplinkoje.

Betoninės užtvaros Projektuojamos pagal:

STR 2.05.05:2005 [5.19]; STR 2.05.10:2005 [5.18]; STR 2.05.12:2005 [5.20].

Statinį galima padengti apsaugine danga nuo nepageidaujamų užrašų.

Pagrinde naudojamos atspindinčios.

Patvari medžiaga.

Betonas yra viena iš patvariausių medžiagų, naudojamų triukšmo užtvarų statyboje.

Ilgalaikiškumas priklauso nuo betono tankumo ir armatūros kiekio. Rekomenduojamas minimalus užtvaros storis – 12 mm.

Armuotas betonas yra jautrus ledo tirpdymo mišinių poveikiui. Storas tankus betono sluoksnis gali apsaugoti sutvirtinančią armatūrą.

Rekomenduojama taikyti urbanizuotoje aplinkoje.

Metalinės užtvaros Projektuojamos pagal:

STR 2.05.06:2005 [5.17];

STR 2.05.08:2005 [5.26].

Gamyboje dažniausiai naudojamas plienas (galvanizuotas, nerūdIjantis, padengtas plastiku) ir aliuminis.

Triukšmo užtvarų paneliai gali būti gaminami iš lakštinio metalo su absorbuojančios medžiagos užpildu. Metalo lakštai būna perforuoti, kad garso bangos sąveikautų su absorbuojančiu užpildu.

Dauguma paprastų metalo plokščių neturi reikiamų akustinių savybių. Panaudojant gofruotumą, galima padidinti garso izoliacines savybes (taip pat ir tvirtumą).

Metalinės užtvaros dažomos įvairiomis spalvomis.

Naudojamos atspindinčios ir absorbuojančios.

Apsaugoto plieno konstrukcijos yra patvarios ir ilgaamžės.

Metaliniai paviršiai gali akinamai blizgėti/atspindėti šviesą (žr. 97 punktą), įkaisti saulėje, susilankstyti.

Projektuojant būtina įvertinti skirtingų metalų sąveiką (aliuminio sąveiką su plienu), užtikrinti antikorozinę apsaugą.

Rekomenduojama taikyti urbanizuotoje aplinkoje.

Metalinės konstrukcijos yra lengvos ir dėl šios savybės jas rekomenduojama statyti ant tiltų, viadukų, atraminių sienelių.

Skaidrios užtvaros Projektuojamos iš gamyklinių detalių Naudojamas grūdintas stiklas, organinis stiklas ar polikarbonatinės plokštės.

Stiklas kaip medžiaga nereguoja į UV spindulių poveikį, bet jei jis yra laminuotas, tai pastarasis sluoksnis yra jautrus UV poveikiui. Be specialios apsaugos nuo UV spindulių, laminatas gali prarasti spalvą, patamsėti, tapti matinis.

Jei tiekėjų skaidrios užtvaros atitinka Vokietijos ZTV Lsw-88 standartą, medžiaga bus įvertinta specialiu testu ir dužimo metu turėtų susidaryti leistino dydžio ir formos fragmentai. Mažos (paprastai ne didesnės kaip 12 mm) granulių pavidalo duženos yra mažiau pavojingos negu dideli, pailgi aštrūs gabalai.

Skaidrios užtvaros yra atspindinčios.

Stiklo ir organinio stiklo plokštes galima sudaužyti, o plastikinės medžiagos yra sąlyginai atsparios dužimui. Skaidrias užtvaras reikia apsaugoti nuo galimų automobilių smūgių eismo įvykių metu (žr. 93 punktą). Rekomenduojama naudoti specialiai paruoštą stiklą, kuris dūžta į nepavojingo dydžio ir formos skeveldras.

Skaidrias detales gali reikėti dažniau keisti (kas 10–15 m.).

Ilgainiui kai kurios skaidrios medžiagos gali tapti pusiau matinėm.

Skaidrios užtvaros gali blizgėti arba akinančiai spindėti (žr. 97 punktą).

Jos yra jautrios abrazyviniam poveikiui. Plastikas yra jautresnis šiam poveikiui už stiklą.

Skaidrias užtvaras rekomenduojama statyti, kai yra siekiama neužstoti vaizdo gyventojams ir/ar kelio naudotojams (vairuotojams, keleiviams), nesudaryti šešėlio, sumažinti vizualųjį aukščio efektą.

Permatomos detalės viršutinėje užtvaros dalyje sumažina vizualųjį užtvaros aukščio poveikį, įterptos skaidrios detalės („langai“) padeda kelio naudotojams orientuotis, atveria aplinkinių vietovių vaizdus.

Skaidrios užtvaros kelia pavojų paukščiams, nes jie gali atsitrenkti į ją, susižaloti ir žūti. Dėl to būtina naudoti arba tonuotą skaidriąją medžiagą, arba padengti skaidrią medžiagą matinių juostų ar taškų raštu. Yra naudojamas ir plėšriųjų paukščių siluetų raštas. Tyrimų būdu nustatyta, kad paukščius nuo susidūrimo su skaidriomis užtvaromis apsaugo 13 mm pločio matinės juostelės (tarpai taip pat 13 mm pločio) [16, 21].

Vietose, kur užtvaros yra sunkiai prieinamos priežiūros darbams atlikti, rekomenduojama naudoti detales su specialiu apsauginiu paviršiaus apdorojimu, t.y. „apsivalančia“ danga padengtą stiklą.

Montuojant užtvaras reikia griežtai laikytis gamintojo pateiktų tvirtinimo ir užsandarinimo nuorodų. Paneliai negali būti montuojami tarp atramų, jei nepalikta pakankamai vietos išsiplėtimui ar tarpai tarp atramų yra per dideli. Panelių kraštai turi būti tiesūs ir nepažeisti. Taip bus išvengta skilimo dėl įtempimo, temperatūros.

Plastikinės užtvaros Projektuojamos ir statomos iš gamyklinių detalių Plastikas naudojamas ne tik skaidrioms triukšmo užtvarų detalėms. Plastikinės medžiagos taip pat naudojamos, gaminant nepermatomus triukšmo užtvarų panelius. Tai – polietilenas, polivinilchloridas (PVC), stiklo pluoštas.

Gaminamos atspindinčio ir absorbuojančio (perforuotos su specialiu užpildu) tipo detalės.

Plastikinės užtvaros yra lengvos.

Plastikas gaminamas įvairių spalvų, tačiau stiprioje saulės šviesoje gali išblukti, netekti spalvos.

Patirdamos ilgalaikį saulės spindulių poveikį, polietileninės medžiagos praranda tvirtumą, gali tapti trapesnės.

Plastikinės detalės gali deformuotis.

Reikalinga apsauga nuo UV spindulių poveikio.

Plastikiniai paviršiai gali akinamai blizgėti arba atspindėti šviesą (žr. 97 punktą).

Reikia įvertinti degumą.

Reikia įvertinti vandalizmo veiksnį.

Rekomenduojama taikyti urbanizuotoje aplinkoje. (pav.) užmiesčio aplinkoje (pav.) užmiesčio aplinkoje (pav.) urbanizuotoje aplinkoje (pav.) priemiesčio/urbanizuotoje aplinkoje (pav.) urbanizuotoje aplinkoje (pav.) priemiesčio/urbanizuotoje aplinkoje 19 pav. Medinių triukšmo užtvarų pavyzdžiai (pav.) 20 pav. Mūrinių triukšmo užtvarų pavyzdžiai (pav.) 21 pav. Betoninių triukšmo užtvarų pavyzdžiai (pav.) 22 pav. Metalinių triukšmo užtvarų pavyzdžiai (pav.) (pav.) 23 pav. Šilkografiniai atspaudai ant permatomų detalių (pav.) (pav.) priemiesčio, urbanizuotoje aplinkoje užmiesčio/priemiesčio aplinkoje (pav.) (pav.) priemiesčio, urbanizuotoje aplinkoje urbanizuotoje aplinkoje 24 pav. Skaidrių triukšmo užtvarų pavyzdžiai (pav.) 25 pav. Plastikinių triukšmo užtvarų pavyzdžiai (pav.) 26 pav. Triukšmo užtvaros su cilindrine (kairėje) ir užlenkta (dešinėje) viršaus detale 12 lentelė. Triukšmo užtvaros, pagamintos iš antrinių žaliavų, alternatyvių medžiagų Konstrukcija Privalumai Trūkumai Užtvaros iš antrinių žaliavų Perdirbtas plastikas, perdirbtos gumos atliekos, kt.

Užpildui naudojama mineralinė vata (dažniausiai akmens arba stiklo vata). Bet kokios rūšies mineralinei vatai akustinių apribojimų nenustatoma. Patartina naudoti standžią ir kietą plokštę arba nepresuotą, vabzdžiams kenkėjams atsparią hidrofobinę vatą.

Naudojamų absorbuojančių medžiagų absorbcijos koeficientas (kai kelių eismo triukšmo dažnių spektras yra 500–1500 Hz (būdingas), turėtų būti > 0,8).

Kai kurie absorbuojantys gaminiai yra pritaikyti žemų dažnių (100–300 Hz) garsui mažinti. Tokie produktai nėra tinkami kelių, kuriais važiuojama dideliu greičiu, aplinkai. Jie gali būti naudojami miestų centrinėse dalyse, kur yra važiuojama ir greitėjama žema pavara.

Po lentomis, už tinklinės medžiagos yra vietos triukšmą absorbuojančiai medžiagai.

33 pav. Triukšmą absorbuojančių triukšmo užtvarų detalių pavyzdžiai 13 lentelė. Kai kurių akustinėms užtvaroms naudojamų medžiagų garso izoliacinės savybės (2 priedas [10]) Medžiaga Plokštės storis, mm Svorio apkrova, kg/m2 Garso izoliacija, dBA Lengvojo betono blokelis (200 x 200 x 405 mm) 200 151 34 Tankusis betonas 100 244 40 Lengvasis betonas 150 244 39 Lengvasis betonas 100 161 36 Plytos/mūras 150 288 40 Galvanizuotas plienas (18) 1,27 10 25 Galvanizuotas plienas (20) 0,95 7,3 22 Galvanizuotas plienas (22) 0,79 6,1 20 Galvanizuotas plienas (24) 0,64 4,9 18 Aliuminis 1,59 4,4 23 Aliuminis 3,18 8,8 25 Aliuminis 6,35 17,1 27 Mediena 12 8,3 18 Mediena 25 16,1 21 Mediena 50 32,7 24 Fanera 12 8,3 20 Fanera 25 16,1 23 Beskeveldris stiklas, tripleksas 3,18 7,8 22 Organinis stiklas 6 7,3 22 Polikarbonatas (PC) 8–12 10–14 30–33 Polimetilmetaakrilatas (PMMA) 15 18 32 Saugus eismas 90. Projektuojant sienutes įvertinami saugaus eismo reikalavimai:

Projektuojant reikia įvertinti, kad nebūtų apribotas matomumas ties sankryžomis, maršrutinio transporto stotelėmis, pėsčiųjų perėjomis. Triukšmo užtvaros, projektuojamos skiriamojoje juostoje, taip pat gali apriboti matomumą.

Matomumo reikalavimus reglamentuoja kelių techninis reglamentas KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ [5.29]. (pav.) (pav.) ties stotele ties sankryža 34 pav. Teigiami matomumo neribojančių triukšmo užtvarų sprendiniai (Danija) 91.1. Galimi problemos sprendimo būdai:

Projektuojant reikia įvertinti, ar yra pakankamai vietos tarp važiuojamosios kelio dalies ir triukšmo mažinimo užtvaros. Vietos gali prireikti avariniam sustojimui ir pan.

Projektuojant reikia įvertinti galimą eismo įvykių riziką. Tai:

93.1. Galimi problemos sprendimo būdai:

93.2. siekiant kuo saugesnio medžiagų sudužimo galima naudoti du sprendimo būdus: leisti medžiagai sudužti į mažas (potencialiai mažai ar visai nepavojingas) daleles arba naudoti sutvirtinimą, kad duženos laisvai nepažirtų;

93.3. jei triukšmo užtvara projektuojama arčiau kaip 4,5 m nuo važiuojamosios kelio dalies, reikėtų numatyti apsauginį atitvarą. Jei atstumas mažesnis kaip 1,5 m, triukšmo užtvara turėtų būti projektuojama kartu su apsauginiu atitvaru. Pastaruoju atveju turėtų būti išlaikytas pakankamas atstumas tarp atitvaro ir užtvaros, jei atitvaras būtų įlenktas. Taip pat reikia įvertinti galimo automobilio smūgio atlaikymą, ypač užtvaros detalių, esančių virš apsauginio atitvaro;

93.4. jeigu užtvarą reikia statyti prie pat važiuojamosios dalies, ji turi būti suprojektuota taip, kad galėtų atlikti apsauginio barjero funkciją, arba apsauginis atitvaras turi būti sumontuotas užtvaroje;

93.5. visais atvejais turi būti atsižvelgiama į Apsauginių atitvarų projektavimo taisykles KPT TAS 09 [5.33]. Jeigu triukšmo užtvara kartu yra ir apsauginis barjeras, turi būti tenkinami apsauginių atitvarų projektiniai reikalavimai. (pav.) 35 pav. Atitvarų įrengimo pavyzdžiai (2 priedas [10]) 94. Šešėliai.

Prie kelio esanti aukšta triukšmo mažinimo užtvara gali mesti šešėlį ant važiuojamosios kelio dalies. Tai ypač pavojinga, kai kelio danga yra apledėjusi. Be to, pats šešėlis gali atitraukti vairuotojo dėmesį.

94.1. Galimi problemos sprendimo būdai:

Dėl triukšmo mažinimo užtvaros kelio juostoje gali susidaryti sniego pusnių tiek priešvėjinėje, tiek užuovėjos pusėje.

95.1. Galimi problemos sprendimo būdai:

Triukšmo užtvaros, kelio ženklai, signaliniai stulpeliai ir t.t. gali trukdyti vieni kitiems. Tai reikia įvertinti pradiniame projektavimo etape. Kartais galima kelio ženklus pritvirtinti tiesiog prie triukšmo užtvaros.

Triukšmo užtvaros gali atspindėti šviesą. (pav.) 36 pav. Akinantys triukšmo užtvarų paviršiai Atspindžiai būdingi šviesių spalvų užtvaroms, kurių paviršius yra lygus, o paviršiaus apdaila yra blizgi, pvz. metalinės, plastikinės užtvaros. Saulės šviesa, krisdama pro skaidrius panelius gali sukelti mirgėjimo efektą. Atspindėta šviesa gali akinti vairuotojus ir trukdyti gretimybių gyventojams. Todėl, parenkant užtvaros medžiagą, spalvą ir paviršiaus struktūrą, būtina įvertinti galimą atspindį.

97.1. Atspindžių susidarymas:

97.2. Galimi problemos sprendimo būdai:

Abiejose kelio pusėse esančios triukšmo mažinimo užtvaros gali sukelti nepageidaujamą tunelio efektą. Šis efektas paprastai būna tik tada, kai užtvaros aukštos ir yra prie pat kelio.

98.1. Galimi problemos sprendimo būdai:

Kai užtvara yra ilga ir nėra galimybės saugiai kirsti kelią, ar nėra kitai paskirčiai įrengtų praėjimo vietų, reikėtų apsvarstyti galimybę įrengti avarinius išėjimus. Tai gali būti durys ar išėjimo vieta, ties kuria atskiros užtvaros sekcijos persidengtų.

99.1. Projektavimo rekomendacijos:

Įrengus ilgas užtvaras, kyla monotonijos pavojus. Dėl jos vairuotojai gali prarasti dėmesingumą.

100.1. Galimi problemos sprendimo būdai:

Dažnai lengvai pastebimi, vienetiniai objektai yra svarbūs, kad vairuotojai išliktų budrūs. Ilgos triukšmo mažinimo užtvaros gali juos užstoti. To išvengiama, kai statomos užtvaros yra skaidrios arba kai užtvaros dalys pačios paverčiamos krintančiu į akis objektu.

Išilgai kelio nusidriekusi triukšmo mažinimo užtvara gali rodyti kelio kryptį ir padėti orientuotis važiuojantiesiems keliu. Šį reiškinį ypač svarbu įvertinti, jeigu užtvaros negalima pastatyti lygiagrečiai su keliu. Tokiu atveju ji gali veikti klaidinančiai ir nukreipti vairuotoją nuo kelio juostos. Kreipiamąjį poveikį galima atkurti, lygiagrečiai su keliu pasodinus augalų.

Architektūrinio projektavimo principai 103. Siekiant, kad užtvara derėtų prie aplinkos, rekomenduojama parengti užtvaros projekto architektūrinę dalį (PAD).

Jei triukšmo užtvara nebus tinkamai integruota į esamą gamtinę ar urbanizuotą aplinką bei priderinta prie joje esančių elementų (pastatų, tiltų, stulpų, atramų, turėklų ir t.t.), ji gali tapti vizualiai neigiamu vietovaizdžio elementu.

Kelio pusėje triukšmo užtvarą mato važiuojantieji autotransportu (vairuotojai ir keleiviai). Iš saugomos pusės triukšmo užtvarą mato gyventojai, taip pat pėstieji ir dviratininkai bei važiuojantieji šioje pusėje esančiomis gatvėmis. Keliu važiuojančiųjų greitis sąlygoja užtvaros architektūros suvokimo pobūdį: važiuojant dideliu greičiu, geriau suvokiamas bendras vaizdas ir stambūs objektai, judant lėtai ar stovint dėmesys kreipiamas į smulkesnes detales.

Papildomi šio principo taikymo privalumai: paprastesnis projektavimas, statyba ir priežiūra.

14 lentelė. Kriterijai, į kuriuos reikia atsižvelgti rengiant PAD Kriterijai, meninės išraiškos priemonės Apibūdinimas Rekomendacijos Atstumas ir judėjimo greitis Tai parametrai, lemiantys vairuotojo regėjimo lauko dydį. Važiuojant skirtingu greičiu, kinta regėjimo lauko dydis, vaizdo fokusavimo atstumas. Didėjant greičiui, susiaurėja regėjimo laukas ir padidėja atstumas, kuriuo fokusuojamas vaizdas. Ir atvirkščiai, važiavimo greičiui mažėjant, periferinis vaizdas plečiasi, vaizdo fokusavimo atstumas yra mažesnis. Objektai už regimojo lauko tampa neryškūs.

Kelio pusėje turėtų išryškėti stambios detalės.

Forma Užtvara yra trimatis objektas Jos tūrį (formą) apibūdina ilgio, aukščio ir pločio parametrai.

Tradicinė užtvaros forma – ištįsusi stačiakampė. Galima sukurti ir kitas formas, pvz., serpantininę, kampuotą (žr. 3 paveikslą).

Siluetas Siluetas sukuria formos charakterį. Užtvaros viršaus siluetas labiausiai pastebimas ir reikšmingas elementas, todėl yra labai svarbu pasirinkti tinkamą jo tipą.

Aptakios formos siluetas sudaro ramumo, švelnumo įspūdį, vieningai atrodo su gamtinės aplinkos elementais. Aštrus, kampuotas – atrodo gyviau, bet kartu ir griežčiau, labiau tinka urbanizuotoje aplinkoje.

Mastelis Kompozicijos mastelis – tai visumos ir atskirų dalių santykis su žinomais (atskaitos) objektais. Dažniausiai lyginama su žmogumi.

Juntamą triukšmo užtvaros dydį galima sumažinti ją apželdinus ir/ar pasirinkus tinkamą dizainą (statybos, apdailos medžiagas, konfigūraciją, kt.).

Pusiausvyra Simetriška pusiausvyra sukuria geometrinę (statišką) kompoziciją. Asimetriška pusiausvyra formuoja laisvą (dinamišką) kompoziciją. Svarbus pusiausvyros principo reikalavimas yra darnus sąskambis tarp vertikalių ir horizontalių linijų.

Kuriamos formos gali būti modeliuojamos simetriškai ir asimetriškai priklausomai nuo pasirinktos užtvaros meninės išraiškos koncepcijos.

Ritmas ir metras Tai dėsningas daiktų ar reiškinių pasikartojimas tam tikrais intervalais, kurie gali būti vienodi arba skirtingi. Tai svarbi kompozicijos priemonė, padedanti suteikti kuriamam objektui darnumo ir įtaigos.

Kompozicija, kurioje vienodas ritmas pasikartoja ilgame ruože, atrodo nuobodžiai, tuo tarpu net ir labai ilga kompozicija su skirtingais ritmo intervalais, gali būti įdomi. Ritmą ir metrą galima keisti modeliuojant pačią triukšmo užtvarą ir/ar taikant dekoratyvinį želdinimą. Tinkamai parinkti užtvaros elementų intervalai ir jų variacijos gali suteikti judėjimo į priekį pojūtį.

Elementų kompozicija Užtvaros kompozicinių elementų išdėstymo kryptis gali būti pasirenkama pagal dominuojantį aplinkos elementų išsidėstymo pobūdį.

Kompozicinės linijos kuriamos, naudojant skirtingas statybines medžiagas, tekstūrą, spalvą. Galima sukurti menamus kompozicinius elementus/linijas naudojant želdinius.

Horizontali kompozicinių linijų/ elementų orientacija žvilgsnį nukreipia tolyn. Užtvaros aukštis vizualiai atrodo žemesnis.

Vertikali orientacija žvilgsnį kreipia aukštyn. Užtvara vizualiai gali atrodyti aukštesnė.

Lygios, dailios, horizontalios linijos sukuria ramų vaizdą. Storos, vertikalios, kampuotos linijos gali sukurti kontrastingą vaizdą. (pav.) (pav.) 38 pav. Ritmo ir metro pavyzdžiai (pav.) 39 pav. Vizualiojo orientavimo pavyzdžiai 15 lentelė. PAD meninės išraiškos priemonių pasirinkimo rekomendacijos Meninės išraiškos priemonės Urbanizuota aplinka Priemiesčio aplinka Kaimiškoji, užmiesčio aplinka Orientavimas vertikalus horizontalus/vertikalus horizontalus Siluetas kampuotas įvairus aptakus Pusiausvyra simetriška įvairi asimetriška Ritmas taisyklingas įvairus netaisyklingas 108. Projektuojamos triukšmo užtvaros dalys:

110.1. tekstūros ir raštų matomumas priklauso nuo to, kokiu greičiu juda stebėtojas. Važiuojant dideliu greičiu, tekstūra atrodo neaiški/neryški, o raštai gali susilieti. Keliuose, kur leidžiamas greitis daugiau 90 km/h, rekomenduojama parinkti stambią tekstūrą ir raštą. Tuo tarpu gyvenviečių ruožuose, kuomet triukšmo užtvarą iš arti gali stebėti kelio naudotojai bei gyventojai, pėstieji, dviratininkai, tekstūra ir raštas parenkami smulkesni;

110.2. užtvaros dizainą galima paįvairinti kuriant kontrastus (derinant lygią ir šiurkščią tekstūras; manipuliuojant rašto išdėstymu; reljefiškomis detalėmis sukuriant šešėlius; naudojant skirtingas spalvas ir kt.).

Integruojant triukšmo užtvarą kraštovaizdyje, statinio pradžioje ir pabaigoje siūloma, esant galimybei, supilti pylimus ir įveisti želdinius, taip sukuriant natūralaus užtvaros iškilimo kraštovaizdyje įspūdį.

Užtvara turi atspindėti aplinkos, kurioje yra projektuojama, būdingąsias savybes. Galimi triukšmo užtvarų projektiniai prototipai (žr. 17 lentelę):

Rekomenduojama ir pageidautina, kad užtvaros dizainas atitiktų ir saugomos zonos charakterį. (pav.) 43 pav. Įkomponuotų triukšmo užtvarų, žiūrint iš saugomos pusės, pavyzdžiai 16 lentelė. Triukšmo užtvarų prototipai skirtingoje aplinkoje Kaimiška, užmiesčio aplinka Priemiesčio aplinka Urbanizuota aplinka vaizdas „prieš“ (pav.) (pav.) (pav.) rekomendacija Užtvara – kaimiškos/ gamtinės užmiesčio aplinkos dalis.

Charakteris – tvoros tipo užtvara.

Medžiaga: medis; gali būti betoninė su integruotais želdiniais, kt.

Galima taikyti dekoratyvinį želdinimą.

Užtvara – gamtinės užmiesčio, kelio ir gretimybių pastatų aplinkos dalis.

Charakteris – „daili tvora“.

Medžiaga: medis, betonas, mūras, įvairios skaidrios medžiagos, kt.

Galima taikyti dekoratyvinį želdinimą.

Užtvara – kelio ir gretimybių pastatų aplinkos dalis.

Charakteris – išbaigtas, rafinuotas, urbanistinis.

Medžiaga: metalas, betonas, mūras, įvairios skaidrios medžiagos, kt. Reikėtų išsaugoti kuo daugiau esamų želdinių; galimas papildomas dekoratyvinis želdinimas. vaizdas „po“ (pav.) (pav.) (pav.) 17 lentelė. Triukšmo užtvarų prototipai skirtingoje urbanizuotų vietovių aplinkoje Priemiesčio/urbanizuota aplinka: dėmesio centras Urbanizuota aplinka: „miesto vartai“ Priemiesčio/urbanizuota aplinka: istorinės, paveldo vietos vaizadas „prieš“ (pav.) (pav.) (pav.) rekomendacija Rekomenduojama išsaugoti esamą orientyrą, dėmesio centrą, Galimi akcentavimo būdai – panaudoti skirtingas medžiagas (pvz. skaidrias), elementus, spalvą.

Reikėtų sustiprinti „miesto vartų“ įvaizdį.

Tinkamas vertikalus konstrukcijos/dekoro elementų orientavimas. Galima įveisti želdinius, gėlynus (pavyzdžiui, vijoklinius, vienmečius žydinčius augalus).

Rekomenduojama akcentuoti lankytiną/saugomą vietą. Užtvaros dizainas turi būti subtilus, neiššaukiantis. vaizdas „po“ (pav.) (pav.) (pav.) 116. Prieš pradedant užtvaros projektavimo darbus, reikia atlikti vietovės, kurioje ji bus statoma, inventorizaciją ir analizę. Tai:

18 lentelė. Rekomenduojama vietovės apžiūros forma Vertinamas aspektas Apibūdinimas Užtvaros pozicija Prie kelio, skiriamojoje juostoje, prie priėmėjo, tarp kelio ir priėmėjo, abipus kelio.

Kelio pusė, Pasaulio šalis (Š – šiaurė, P – pietūs, R – rytai, V – vakarai).

Natūralus (saulės) apšvietimas – šoninis, iš kelio, iš apsaugomos pusės.

Ilgis.

Vyraujanti žemėnauda Įvertinimas.

Vietovės tipas Urbanizuota, priemiesčio, užmiesčio aplinka.

Specifinis vietos kontekstas Gretimybių apibūdinimas:

Triukšmo užtvaros vietos apibūdinimas:

Vietovės istorinis/kultūrinis paveldas Įvertinimas.

Kita Kitos svarbios vietovės savybės.

Dekoratyvinis triukšmo užtvarų želdinimas 117. Dekoratyvinio želdinimo privalumai:

19 lentelė. Skirtingų formų augalų pavyzdžiai Forma Būdingas pavyzdys Pritaikymas Medžiai (pav.) ovalo Liepa (Tilia L.) Bendrajam panaudojimui Įrėminimui (pav.) kolonos Tuopa (Populus L.) Įrėminimui Vertikalus akcentas (pav.) rutulio Ąžuolas (Quercus L.), klevas (Acer L.) Bendrajam panaudojimui Įrėminimui (pav.) kūgio Eglė (Picea A.) Įrėminimui Vertikalus akcentas (pav.) svyruoklės Beržas (Betula L.) Akcentas (pav.) netaisyklinga Pušis (Pinus L.) Bendrajam panaudojimui Akcentas Krūmai (pav.) rutulio/ovalo Sedula (Cornus L.), jazminas (Philadelphus L.), serbentas (Ribes L.) Masiškam želdinimui (pav.) pylimo Sidabražolė (Potentilla L.) Masiškam želdinimui (pav.) horizontali, šliaužianti forma Kazokinis kadagys (Juniperus sabina L.) Žemės paviršiaus padengimui Horizontalus akcentas (pav.) stačiakampio Dygioji šunobelė (Rhamnus cathartica L.) Užtvaros uždangai (pav.) kūgio, piramidės Paprastasis kadagys (Juniperus communis L.) Įrėminimui Vertikalus akcentas Vijokliniai augalai (pav.) Penkialapis vinvytis (Parthenocissus quinquefolia L.) Linijų sušvelninimui 122. Projektavimo galimybės.

122.1. Panaudojant augalus, galima vizualiai keisti užtvaros vaizdą (žr. 46 paveikslą), pvz.:

122.2. Projektuojant želdinius reikia įvertinti, kad nebūtų apribotas matomumas (žr. 91 punktą). (pav.) (pav.) vaizdo sušvelninimas matmenų sumažinimas (pav.) (pav.) horizontalių (kairėje) ir vertikalių (dešinėje) linijų išryškinimas objektų, vaizdų išryškinimas, įrėminimas 46 pav. Dekoratyvinio triukšmo užtvarų želdinimo pavyzdžiai 123. Želdiniai ir užtvaros gali būti derinami įvairiais būdais:

Kai nėra vietos natūraliai sodinamiems želdiniams, užtvaros apželdinimas yra įmanomas, integruojant jos konstrukcijoje specialius padėklus/lovelius, kitas priemones augalams.

Augalų padėklų/lovelių matomas paviršius, jo tekstūra turėtų būti suderinta su aplinkai būdingomis statybinėmis medžiagomis. (pav.) (pav.) (pav.) grotelės vijokliniams augalams apsaugomoje pusėje sodinami vijokliniai augalai, kelio pusėje – skaldos užpildas 47 pav. Triukšmo užtvarų su integruotais želdiniais pavyzdžiai 125. Jei dėl akustinio efektyvumo užtvara yra sumodeliuota sunkiai pasiekiamoje vietoje, rekomenduojama projektuoti natūralaus tipo, priežiūros nereikalaujančius želdinius, kurie sumažina priežiūros būtinybę ir sąnaudas.

Jei projektuojama tokia užtvara, kurią reikės periodiškai prižiūrėti, želdiniai turėtų būti derinami, paliekant atstumą priėjimui iki užtvaros.

Bendrosios įrengimo ir projektavimo rekomendacijos 127. Triukšmo užtvaros įrengimo rekomendacijos:

Metalinės detalės parenkamos, apsvarstant jų korozijos galimybes ir antikorozinio padengimo sąlygas. Su antikoroziniu dažymu susijusiame EN ISO 12944-2 standarte [5.10] bei karštąjį cinkavimą aptariančiame EN ISO 14713 [5.11] standarte yra klimato sąlygų ir giluminių apkrovų agresyvumo klasių lentelės. Kelias ir jo aplinka priskirtinas didelio ir labai didelio korozijos pavojaus aplinkai (kodas: C4-C5).

129.1. Kelio kompleksui su akustine sienute yra reikalinga vandens nuleidimo sistema. Taip užtikrinamas grunto stabilumas. Vandens nuleidimo sistemą reikia apsvarstyti projektavimo pradžioje.

129.2. Ertmės (latakai) vandeniui nuleisti neturėtų būti projektuojami pačioje užtvaroje, nes tokie plyšiai gali reikšmingai sumažinti užtvaros akustinį efektyvumą. Jei vis dėlto pasirenkamas sprendimas latakus įrengti užtvaros pamate, tokiais atvejais rekomenduojamas garso nepraleidžiantis įrenginys (žr. 48 paveikslą). 20 cm ilgio neapsaugotas plyšys, skirtas vandeniui nuleisti pamate, gali sumažinti užtvaros akustinį efektyvumą, triukšmo lygis padidėtų ~1dBA (2 priedas [10]). (pav.) L >= d + 2a 48 pav. Garsą sulaikantis vandens nuleidimo sprendinys užtvaros pamate (2 priedas [18]) 129.3. Projektuojant vandens nuleidimo sistemą, reikia įvertinti, ar bus sodinami želdiniai (ar yra esamų) ir koks jiems bus reikalingas drėgmės režimas.

129.4. Jei kelio nuotekų sistema yra efektyvi, bus mažesnė užtvaros aptaškimo galimybė ir bus paprastesnė jos priežiūra. (pav.) 49 pav. Išilgai užtvaros įrengta vandens nuvedimo sistema 130. Priešgaisrinė apsauga.

130.1. Projektuojant reikia įvertinti potencialią gaisro riziką (pvz., vietos, kur žemės paklotė yra labai sausa). Padidintos rizikos vietose rekomenduojama vengti lengvai užsidegančių medžiagų (pvz., akrilo, kreozotu apdorotos medienos ir t. t.). Jei rizikingoje teritorijoje statoma degi užtvara, joje reikėtų integruoti ugnies plitimą ribojančius elementus.

130.2. Rekomenduojama konsultuotis su vietos priešgaisrinės apsaugos tarnyba. Ji turėtų informuoti apie ruožus, kurių negalima užtverti (tada reikėtų įrengti išėjimų vietas).

131.1. Rekomenduojama numatyti išsiplėtimo detales (ties atramomis, tarpatramių centruose, ties esamais lankstais ir deformacinėmis jungtimis).

131.2. Būtina įvertinti potencialias antrines eismo įvykių pasekmes (parenkant medžiagas; jei reikia, svarstoma papildoma sutvirtinimo galimybė, kt.).

132.1. Užtvaros nutraukimas sankryžose reikšmingai sumažina ar panaikina užtvaros akustinį efektą. Perėjose/išėjimo vietose reikia projektuoti persidengiančias sienutes, taip sumažinant triukšmą, sklindantį pro perėjos tarpą.

132.2. Persidengiančio ruožo ilgis turėtų būti mažiausiai 2–3 kartus didesnis už tarpo plotį.

132.3. Bent viena iš užtvaros perdangų turi būti absorbuojanti triukšmą.

132.4. Tam tikrais atvejais (kai tai nėra dažnai pėsčiųjų naudojami išėjimai ir nenaudojamos absorbuojančios medžiagos) perėjos ilgio ir pločio santykis turėtų būti ne mažesnis kaip 4:1.

Rekomenduojama atsižvelgti į visuomenės saugumą. Jei priemonė sukuria nepageidaujamą užstojimo efektą, galimi vandalizmo ar pavojaus žmonių saugumui atvejai.

Galimi vandalizmo problemos sumažinimo/sprendimo būdai:

Suprojektavus triukšmo užtvaras iš lengvai surenkamų konstrukcijų, yra sutrumpinamas jų pastatymo laikotarpis. Gali būti rekomenduojama projektuoti iš dalies surenkamas konstrukcijas, kurias yra paprasta transportuoti ir nesudėtinga pastatyti.

VIII SKIRSNIS. PYLIMAI

Pylimai paprastai supilami iš statybos metu sukaupto/likusio arba atvežto iš kitos vietos grunto. Likusio grunto dažniausiai užtenka nedideliems/neaukštiems pylimams. Didesnę suprojektuoto pylimo dalį gali reikėti formuoti iš atvežto grunto.

Abiejose kelio pusėse esantys pylimai sukuria įvaizdį, kad kelias driekiasi iškasa. Galima projektuoti dar efektyvesnį integruotą sprendinį – pylimą ir įgilintą kelią (dirbtinę iškasą). Kelio įgilinimas gali tęstis per visą ruožą, net ir tose vietose, kur reikia kelio pylimo, tačiau pastarajame ruože reikės daugiau vietos ir grunto pylimui įrengti (žr. 50 paveikslą). (pav.) 50 pav. Integruotas sprendinys: pylimai ir įgilintas kelias 142. Pylimo projektavimo ir įrengimo rekomendacijos.

142.1. Apsauginių pylimų projektinis aukštis turi būti 10–20 % didesnis, nei nustatytas priemonės efektyvus aukštis atlikus akustinį modeliavimą. Taip yra užtikrinamas pylimo efektyvumas visą naudojimo laiką keičiantis pylimo stabilumui.

142.2. Natūralus pylimas formuojamas su šlaitais, kurių nuolydis 1:2 (arba 1:3).

142.3. Jei projektuojamas 3 m aukščio pylimas su šlaitais, kurių nuolydis 1:2, jam įrengti reikės mažiausiai 13 m pločio žemės juostos.

142.4. Būtina užtikrinti, kad nesusidarytų sąlygos erozijai. Šlaitai turi būti stabilizuoti, sutvirtinti, apželdinti.

142.5. Jei nėra pakankamai vietos pylimui su natūraliais šlaitais projektuoti, galimi kiti – pylimų su statesniais šlaitais – sprendiniai. Sutvirtinti (statesniais šlaitais) pylimai įrengiami:

142.6. Kaimiškose/užmiesčio vietovėse rekomenduojama naudoti medines sąrantas arba gabionus.

Privalumai: estetiškai patrauklu, gali būti apželdinta, minimali priežiūra.

Trūkumai: reikia įvertinti tikimybę, kad siaurose konstrukcijose gruntas/žemė greičiau išdžiūsta ir ypatingai, jei šlaitas atgręžtas į pietinę pusę. Kartais sunku užtikrinti reikiamą drėgmės kiekį želdiniams. Medinės sąrantos ar gabionai yra patrauklus sprendinys iš kelio pusės, tačiau dėl ribotų galimybių apželdinimui šie sprendiniai gali būti nepriimtini apsaugomoje pusėje.

Galima naudoti specialiai pylimų sąrantoms gamykloje paruoštą/apdorotą medieną. Tokiems gaminiams gamintojai duoda iki 50 m. garantiją nuo puvimo, grybelinio ir vabzdžių neigiamo poveikio. Gamyboje naudojamos konservuojančios medžiagos turi atitikti aplinkos ir sveikatos apsaugos reikalavimus. Užpildui gali būti naudojamos antrinės žaliavos (smulkintos betono, plytų atliekos).

142.7. Pusiau urbanizuotoje, priemiesčio aplinkoje rekomenduojama naudoti specialius gamyklinius, žeme užpildomus padėklus, kuriais galima įrengti terasinius šlaitus.

Privalumai: įrengus terasinius paviršius (žr. 52 paveikslą), atsiranda daugiau vietos želdiniams. Be to, tokia struktūra yra palankesnė drėkinimo atžvilgiu – geriau absorbuoja kritulius. (pav.) 52 pav. Terasinės betoninės sąrantos pavyzdys (pav.) (pav.) (pav.) (pav.) medinės sąrantos betoninės sąrantos 53 pav. Pylimų šlaitų tvirtinimo sąrantomis pavyzdžiai 142.8. Situacijose, kai reikia aukštos triukšmo užtvaros, gali būti taikomas integruotas pylimo ir triukšmo užtvaros sprendinys.

Užtvara padidina akustinį užtvaros efektyvumą, bet sukuria aiškią horizontalią liniją, išsiskiriančią kaimiškame/užmiesčio kraštovaizdyje. Neigiamą vizualųjį poveikį gali sušvelninti želdiniai.

Ypatingą dėmesį reikėtų skirti triukšmo užtvaros pradžios/pabaigos kraštinių (galų) integravimui aplinkoje. Jas rekomenduojama apželdinti, galima užlenkti. (pav.) (pav.) 54 pav. Užtvaros integravimo sprendinių pavyzdžiai

IX SKIRSNIS. BIOUŽTVAROS ARBA ŽELDINIŲ UŽTVAROS

X SKIRSNIS. ŽELDINIAI

Bendrosios nuostatos 146. Triukšmo lygis želdiniais gali būti efektyviai (4–8 dBA) sumažintas tik tada, kai želdiniai yra aukšti ir labai tankūs, o jų juosta plati ( ≥ 10 m), nepermatoma.

Individo požiūris į triukšmo šaltinį (taip pat ir šaltinio matomumas) yra susijęs su jo atsaku į skleidžiamą triukšmą, t.y. su individo susierzinimo lygiu (2 priedas [13]). Todėl tam tikrose situacijose žmonės gali kaip teigiamą priemonę priimti siaurą, akustiškai neefektyvią želdinių juostą.

Reikalavimai ir rekomendacijos apsauginių želdinių juostai 150. Želdinių juostą rekomenduojama sodinti:

Jei želdiniai sodinami kaip papildoma priemonė dėl teigiamo psichologinio poveikio, jų juostos plotis gali būti < 10 m.

Rekomenduojama želdinius sodinti tankiai ir taip, kad juostos skerspjūvyje sudarytų stačiakampį trikampį. Juostą reikėtų pradėti žemais ir baigti aukštais medžiais. Kraštines medžių eiles reikėtų papildyti krūmais, nepaliekant tarpų. Želdinių juostos žemoji dalis turi būti nukreipta į triukšmo šaltinį. Tokia apsauginių želdinių juosta triukšmą vidutiniškai sumažina 0,4–0,5 dBA/m.

Triukšmo slopinimo juostoms geriausiai tinka aukšti, tankūs ir smulkialapiai medžiai bei krūmai (žr. 4 priedą). Rekomenduojama sodinti ir dalį atsparesnių spygliuočių, nes jie slopina triukšmą ir žiemą, nors jų garso slopinimo efektyvumas, palyginti su lapuočių, yra mažesnis.

Projektuojant želdynus, daugumą vietinių augalų rūšių reikėtų laikyti pagrindinėmis, o atvežtines – šalutinėmis. Vietinės augalų rūšys yra geriau prisitaikiusios prie augimo sąlygų, o savo išvaizda kraštovaizdžiui teikia tradicinių, savitų bruožų. Pagrindinėmis galima laikyti tik tas atvežtines augalų rūšis, kurios gerai auga nepalankiomis sąlygomis ir yra gerai prisitaikiusios prie mūsų krašto gamtos sąlygų.

156.1. Projektuojant želdynus, natūralus želdynų formavimas, atmetant dirbtinį gamtos kopijavimą, turėtų būti lemiamas veiksnys.

156.2. Augalų bendrijos yra pranašesnės už pavieniui arba mažais guotais augančius augalus, nes bendrijose augalai susikuria natūralesnę gyvenimo aplinką.

156.3. Želdynuose vienos augalų rūšys turi vyrauti, o kitos – jas papildyti. Pirmiausia reikėtų pasirinkti vieną arba dvi tris pagrindines medžių ir krūmų rūšis. Tuo atveju, kai parinkimą diktuoja toje vietoje augantys medžiai, reikėtų gretinti juos atitinkančias šalutines medžių, krūmų rūšis, jų formas ir veisles.

156.4. Kiekvienai augalų rūšiai reikia atitinkamų augimo sąlygų. Išskiriami šviesomėgiai ir ūksminiai, sausų vietų ir vandens augalai. Apie augimo sąlygas geriausiai galima spręsti iš toje vietoje augančių augalų.

Nepalankiausiose sąlygose nereikėtų sodinti daug visžalių spygliuočių, kurie užterštame ore ir suspaustoje dirvoje dažniausiai skursta. Tokiomis sąlygomis pirmenybę reikėtų teikti toms augalų rūšims, kurios prisitaiko prie blogiausių augimo sąlygų. Iš vietinių medžių tai būtų beržai, alksniai, drebulės, šermukšniai, gudobelės, iš atvežtinių – tuopos, baltažiedės robinijos.

Sausuose smėlynuose geriausiai tiks pušys, beržai ir jų bendrijoje augančios krūmų rūšys; priesmėlio arba priemolio dirvose – ąžuolai, liepos, klevai, eglės, o upių pakrantėse – gluosniai ir karklai.

156.5. Augalams reikia tam tikro maitinimosi ploto ir šviesos kiekio, kurį geriausiai parodo atviroje vietoje išaugusio rūšies individo lajos pavidalas, jos skersmuo.

Vienos rūšies medžiai gali būti sodinami tankiau, tada jie sudaro bendrą lają. Rečiau pasodinti medžiai tik po 10–15 metų susiglaudžia savo lajomis ir sudaro pageidaujamas užtvaras, uždangas ir pan. Augdami tankmėje, medžiai greitai numeta apatines šakas ir tampa panašūs į išlakius miško medžius.

156.6. Želdiniai turi būti projektuojami, atsižvelgiant į metų laikų kaitą ir į augalų pokyčius per metus, dešimtmečius, nes augalai nuolatos keičiasi.

Lapuočių medžių šakojimosi pobūdis ypač išryškėja jiems numetus lapus. Todėl dažnai jų regimasis poveikis žiemą nepakankamai įvertinamas, o visžalių spygliuočių – pervertinamas.

156.7. Projektuojant želdinius, reikėtų atsižvelgti į visą augalo pavidalą.

Kiekviena augalų rūšis turi sau būdingą pavidalą. Medžiai ir krūmai būna plačios ir siauros lajos. Šviesomėgiai augalai turi retą lają, o ūksminiai – tankią. Augalų dydis daugiausiai lemia jų vietą želdyno erdvėje.

Pakitusios prigimties augalai (mutantai) – dažnai yra neįprastos išvaizdos (raudoni lapai, būdinga griežtai rutuliška arba svyranti laja). Palyginti su rūšies individais, jie yra žemesnio ūgio, trumpiau gyvena, paprastai nedera, mažiau atsparūs ligoms ir kenkėjams, o savo išvaizda kontrastuoja su kitais augalais. Jiems būdingas silpnumas, daugelis jų egzistuoja tik nuolat žmogui jais rūpinantis. Dėl to daugelis šių augalų gali būti auginami tik kaip pavieniai pavyzdžiai mažesniuose, rūpestingai prižiūrimuose dekoratyviniuose želdynuose (pvz., prie triukšmo užtvarų urbanizuotoje aplinkoje). Atsparūs neįprastos išvaizdos augalai (kai kurie atvežtiniai) turėtų būti sodinami pavieniui, kaip šalutiniai, nes tuomet jų regimasis poveikis želdyno sandaroje būna labai didelis. Šių augalų padėtis kiekvienoje erdvėje turi būti gerai apgalvota.

156.8. Augalai turėtų būti parenkami ir sodinami taip, kad juos reikėtų kuo mažiau prižiūrėti, o želdinių veiksmingumas būtų kuo didesnis.

Augalai turi būti genimi tik priežiūros tikslais, išgenint sausas, sergančias arba nulaužtas šakas.

XI SKIRSNIS. PASTATŲ IZOLIAVIMAS NUO TRIUKŠMO

Bendrosios nuostatos