LIETUVOS AUTOMOBILIŲ KELIŲ DIREKCIJOS

LIETUVOS AUTOMOBILIŲ KELIŲ DIREKCIJOS LIETUVOS AUTOMOBILIŲ KELIŲ DIREKCIJOS PRIE SUSISIEKIMO MINISTERIJOS GENERALINIO DIREKTORIAUS ĮSAKYMAS DĖL DOKUMENTO „APLINKOSAUGINIŲ PRIEMONIŲ PROJEKTAVIMO, ĮDIEGIMO IR PRIEŽIŪROS REKOMENDACIJOS. KELIŲ EISMO TRIUKŠMO MAŽINIMAS APR-T 10“ PATVIRTINIMO 2010 m. balandžio 1 d. Nr. V-88 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 3-457 „Dėl Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr.133-5041), 9.7.7 ir 13.4 punktais, tvirtinu dokumentą „Aplinkosauginių priemonių projektavimo, įdiegimo ir priežiūros rekomendacijos. Kelių eismo triukšmo mažinimas APR-T 10“ (pridedama)*. Generalinis direktorius                                               Virgaudas Puodžiukas PATVIRTINTA Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos generalinio direktoriaus 2010 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. V-88 APLINKOSAUGINIŲ PRIEMONIŲ PROJEKTAVIMO, ĮDIEGIMO IR PRIEŽIŪROS REKOMENDACIJOS. KELIŲ EISMO TRIUKŠMO MAŽINIMAS APR-T 10 I SKYRIUS. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Dokumente „Aplinkosauginių priemonių projektavimo, įdiegimo ir priežiūros rekomendacijos. Kelių eismo triukšmo mažinimas APR-T 10“ (toliau – rekomendacijos) išdėstyti triukšmo mažinimo būdai ir priemonės, taikomos planuojant, projektuojant, tiesiant, rekonstruojant, taisant ir prižiūrint valstybinės reikšmės automobilių kelius. 2. Rekomedacijos skirtos valstybinės reikšmės kelių planuotojams, projektuotojams, statytojams ir savininkams (valdytojams). 3. Rekomendacijų nuostatos neprieštarauja 1 priede nurodytiems teisės aktams. 4. Rekomendacijose įprastu šriftu išspausdintuose punktuose pateikiamos pagrindinės nuostatos, o pasvirusiu šriftu – pavyzdžiai, paaiškinimai, tyrimų duomenys. II SKYRIUS. NUORODOS 5. Rekomendacijose pateiktos nuorodos į šiuos dokumentus: 5.1. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymą (Žin., 1998, Nr. 61-1726; 2002, Nr. 13-475); 5.2. Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą (Žin., 1996, Nr. 82-1965; 2005, Nr. 84-3105); 5.3. Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymą (Žin., 2004, Nr. 164-5971); 5.4. Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu Nr. 967 (Žin., 2004, Nr. 130-4650; 2007, Nr. 131-5292); 5.5. Lietuvos higienos normą HN 33:2007 „Akustinis triukšmas. Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos ministro 2007 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. V-555 (Žin., 2007, Nr. 75-2990); 5.6. Lietuvos standartą LST ISO 1996-1:2005 „Akustika. Aplinkos triukšmo aprašymas, matavimas ir įvertinimas. 1 dalis. Pagrindiniai dydžiai ir įvertinimo tvarka“ (tapatus ISO 1996-1:2003); 5.7. Lietuvos standartą LST ISO 1996-2:2008 „Akustika. Aplinkos triukšmo apibūdinimas, matavimas ir įvertinimas. 2 dalis. Aplinkos triukšmo lygių nustatymas“ (tapatus ISO 1996-2:2007); 5.8. Lietuvos standartą LST ISO 10847:2006 „Akustika. Visų tipų išorės triukšmo užtvarų įneštinio silpninimo nustatymas realioje aplinkoje“ (tapatus ISO 10847:1997); 5.9. Lietuvos standartą LST EN ISO/IEC 17025:2005 „Bandymų ir kalibravimo laboratorijų kompetencijai keliami bendrieji reikalavimai“; 5.10. Lietuvos standartą LST EN ISO 12944-2:2000 „Dažai ir lakai. Plieninių konstrukcijų apsauga nuo korozijos apsauginėmis dažų sistemomis. 2 dalis. Aplinkos klasifikacija“ (ISO 12944-2:1998); 5.11. Lietuvos standartą LST EN ISO 14713:2002 „Geležies ir plieno konstrukcijų apsauga nuo korozijos. Cinko ir aliuminio dangos. Rekomendacijos“ (ISO 14713:1999); 5.12. Lietuvos standartą LST EN 14388:2007 „Kelių eismo triukšmo mažinimo įrenginiai. Techniniai reikalavimai“; 5.13. Lietuvos standartą LST EN 14389-1:2008 „Kelių eismo triukšmo mažinimo įrenginiai. Ilgalaikių eksploatacinių charakteristikų įvertinimo procedūros. 1 dalis. Akustinės charakteristikos“; 5.14. Lietuvos standartą LST EN 14389-2:2004 „Kelių eismo triukšmo sumažinimo įrenginiai. Ilgalaikių eksploatacinių charakteristikų įvertinimo procedūros. 2 dalis. Neakustinės charakteristikos“; 5.15. Lietuvos standartą LST EN 1794-1:2003 „Kelių eismo triukšmo sumažinimo įrenginiai. Neakustiniai eksploataciniai parametrai. 1 dalis. Mechaniniai eksploataciniai parametrai ir jų pastovumo reikalavimai“; 5.16. Lietuvos standartą LST EN 1794-2:2003 „Kelių eismo triukšmo sumažinimo įrenginiai. Neakustiniai eksploataciniai parametrai. 2 dalis. Bendrieji saugos ir aplinkos reikalavimai“; 5.17. statybos techninį reglamentą STR 2.05.06:2005 „Aliumininių konstrukcijų projektavimas“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. D1-152 (Žin., 2005, Nr. 39-1282); 5.18. statybos techninį reglamentą STR 2.05.10:2005 „Armocementinių konstrukcijų projektavimas“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. D1-72 (Žin., 2005, Nr. 22-708); 5.19. statybos techninį reglamentą STR 2.05.05:2005 „Betoninių ir gelžbetoninių konstrukcijų projektavimas“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. D1-44 (Žin., 2005, Nr. 17-550); 5.20. statybos techninį reglamentą STR 2.05.12:2005 „Betoninių ir gelžbetoninių konstrukcijų iš tankiojo silikatbetonio projektavimas“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. D1-100 (Žin., 2005, Nr. 28-893); 5.21. statybos techninį reglamentą STR 2.01.08:2003 „Lauko sąlygomis naudojamos įrangos į aplinką skleidžiamo triukšmo valdymas“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 325 (Žin., 2003, Nr. 90-4086); 5.22. statybos techninį reglamentą STR 2.05.07:2005 „Medinių konstrukcijų projektavimas“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. D1-79 (Žin., 2005, Nr. 25-818); 5.23. statybos techninį reglamentą STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 61 (Žin., 1999, Nr. 27-773); 5.24. statybos techninį reglamentą STR 2.05.09:2005 „Mūrinių konstrukcijų projektavimas“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. D1-38 (Žin., 2005, Nr. 14-443); 5.25. statybos techninį reglamentą STR 2.01.07:2003 „Pastatų vidaus ir išorės aplinkos apsauga nuo triukšmo“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 387 (Žin., 2003, Nr. 79-3614); 5.26. statybos techninį reglamentą STR 2.05.08:2005 „Plieninių konstrukcijų projektavimas. Pagrindinės nuostatos“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. D1-101 (Žin., 2005, Nr. 28-895); 5.27. statybos techninį reglamentą STR 1.05.05:2004 „Statinio projekto aplinkos apsaugos dalis“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 701 (Žin., 2004, Nr. 50-1675); 5.28.  statybos techninį reglamentą STR 1.12.01:2004 „Valstybei ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių statinių pripažinimo avariniais tvarka“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 676 (Žin., 2004, Nr. 10-286); 5.29. kelių techninį reglamentą KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. D1-11/3-3 (Žin., 2008, Nr. 9-322); 5.30. Kelių priežiūros vadovo I dalį PN-05 „Automobilių kelių priežiūros normatyvai“, patvirtintą Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos generalinio direktoriaus 2006 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. V-103 (Žin., 2006, Nr. 55-1994; 2008, Nr. 53-1995); 5.31. Automobilių kelių dangos konstrukcijos asfalto sluoksnių įrengimo taisykles ĮT ASFALTAS 08, patvirtintas Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. V-16 (Žin., 2009, Nr. 8-308); 5.32. Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos ir Europos Sąjungos bendrai finansuojamų projektų vykdytojo procedūrų vadovą, patvirtintą Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos generalinio direktoriaus įsakymu 2008 m. rugpjūčio 22 d. Nr. V-220; 5.33. Automobilių kelių transporto priemonių apsauginių atitvarų sistemų projektavimo taisyklės KPT TAS 09, patvirtintos Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos generalinio direktoriaus 2010 m. mėn. d. įsakymu Nr. (Žin., 2010 Nr. ). III SKYRIUS. PAGRINDINĖS SĄVOKOS 6. Rekomendacijose vartojamos sąvokos: 6.1. Akustinė tarša – triukšmo ribinių dydžių viršijimas. 6.2. Akustinis (garso) šešėlis – tylos/tylesnė zona, susidaranti už triukšmo užtvaros. 6.3. Akustinis planavimas – numatomo triukšmo valdymas planavimo priemonėmis (žemėnaudos planavimas, transporto sistemų projektavimas, transporto planavimas, triukšmo mažinimo būdų numatymas įvairiomis priemonėmis ir ribojant triukšmą jo šaltiniuose). 6.4. Akustinis triukšmas (triukšmas) – įvairaus stiprumo ir dažnio garso bangų visuma, kuri gali sukelti nepalankias ir kenksmingas pasekmes sveikatai. 6.5. Ekranavimas – objekto apsaugojimas, atitvėrimas nuo triukšmo. 6.6. Gabionai – metalinio tinklo (dažniausiai galvanizuoto plieno vielos) ir akmenų/skaldos blokeliai/krepšeliai. 6.7. Išorės aplinka – erdvė šalia pastato, jam priklausančiame žemės sklype, balkonai, erdvė šalia langų, žaidimo aikštelės ir kitos panašios sritys. 6.8. Kelio apdanga – triukšmo mažinimo įrenginys, kuris dengia kelią arba išsikiša virš jo. 6.9. Nepastovus triukšmas – triukšmas, kurio lygio pokytis didesnis kaip 5 dBA ir nuolat kinta, pertrūksta arba pulsuoja. 6.10. Pastovus triukšmas – triukšmas, kurio lygio pokytis ne didesnis kaip 5 dBA. 6.11. Tyliosios zonos: – tylioji aglomeracijos zona – zona, kurioje bet kurio šaltinio skleidžiamo triukšmo Ldvn ar kito triukšmo rodiklis neviršija nustatyto dydžio; – tylioji gamtos zona – zona, netrikdoma transporto, pramonės ar kitų mechanizmų skleidžiamo triukšmo ir buitinės veiklos, kaimynų ar lankytojų keliamo triukšmo ar rekreacinės veiklos triukšmo; – tylioji viešoji zona – urbanizuotų teritorijų zona, netrikdoma transporto, pramonės ar komercinės ir gamybinės veiklos triukšmo. 6.12. Triukšmo ekspozicija – triukšmo dozė, kurią gauna triukšmo priėmėjas. 6.13. Triukšmo emisija – triukšmo sklidimas į aplinką. 6.14. Triukšmo imisija – reiškinys, kai išspinduliuotos garso bangos pasiekia priėmėją. 6.15. Triukšmo priėmėjas – objektas, kurį pasiekia išspinduliuotos garso bangos. 6.16. Triukšmo užtvara – triukšmo mažinimo įrenginys, kuris užstoja tiesioginį kelių transporto sukeliamo ore sklindančio garso perdavimą. 6.17. Vidaus aplinka – atitvarinėmis konstrukcijomis apribota pastato erdvė. Tai gyvenamieji, miegamieji kambariai ir kitos paskirties patalpos. IV SKYRIUS. ŽYMENYS IR SANTRUMPOS 7. Rekomendacijose pateikiami šie žymenys ir sutrumpinimai: 7.1. AAD – aplinkos apsaugos dalis; 7.2. AC – asfaltbetonis; 7.3. dBA – decibelas skalėje A; 7.4. dB – decibelas; 7.5. LAKD – Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos; 7.6. Ldienos – dienos triukšmo rodiklis; 7.7. Ldvn – dienos, vakaro ir nakties triukšmo rodiklis; 7.8. Lnakties – nakties triukšmo rodiklis; 7.9. Lvakaro – vakaro triukšmo rodiklis; 7.10. LA – lengvieji automobiliai; 7.11. LKA – lengvieji krovininiai automobiliai; 7.12. MA – mastikos asfaltas; 7.13. PA – poringasis asfaltas; 7.14. PAD – projekto architektūrinė dalis; 7.15. PAV – poveikio aplinkai vertinimas; 7.16. SMA – skaldos ir mastikos asfaltas; 7.17. SPAV – strateginis pasekmių aplinkai vertinimas; 7.18. SA – sunkieji automobiliai; 7.19. TP – techninis projektas. V SKYRIUS. TRIUKŠMO ŠALTINIAI, SKLIDIMAS, PRIĖMĖJAI I SKIRSNIS. KELIŲ EISMO TRIUKŠMO ŠALTINIAI Bendrosios nuostatos 8. Triukšmo šaltiniai būna taškiniai (pvz., vienas automobilis) ir linijiniai (pvz., ištisinis transporto srautas). 9. Išskiriami keturi pagrindiniai kelių eismo triukšmo šaltiniai: – transporto priemonė; – padangų ir kelio paviršiaus sąveika; – vairavimo stilius; – kelio tiesimo ir priežiūros veikla. Transporto priemonė 10. Triukšmą generuoja variklis, išmetimo ir transmisijos sistemos. Tai – dominuojantis triukšmas, kai važiuojama nedideliu greičiu ar žema pavara. 11. Pagrindiniai veiksniai, nuo kurių priklauso kelių eismo generuojamas triukšmo lygis, yra eismo intensyvumas, eismo sudėtis (sunkiųjų automobilių dalis, %) ir važiavimo greitis. 1 lentelė. Triukšmo lygio priklausomybė nuo eismo intensyvumo (2 priedas [16]) Eismo intensyvumo sumažėjimas, % Triukšmo lygio sumažėjimas (LAeq), dBA 10 0,5 20 1,0 30 1,6 40 2,2 50 3,0 75 6,0 12. Skirtingų tipų (kategorijų) transporto priemonės skiriasi generuojamu triukšmu: sunkiųjų automobilių triukšmo emisija yra ~10 dBA didesnė už lengvųjų. 2 lentelė. Triukšmo lygio priklausomybė nuo sunkiojo transporto dalies Sunkiųjų transporto priemonių dalies bendrame sraute pokytis (didėjimas), % Triukšmo lygio padidėjimas, dBA (kai greitis = 80 km/h) 5 1,0 10 1,9 15 2,6 13. Važiavimo greičio sumažėjimas/padidėjimas lemia reikšmingą kelių eismo triukšmo emisijos pokytį. 3 lentelė. Triukšmo lygio priklausomybė nuo važiavimo greičio (2 priedas [16]) Važiavimo greičio pokytis, km/h Triukšmo lygio sumažėjimas (lengvieji automobiliai), dBA Triukšmo lygio sumažėjimas (sunkieji automobiliai), dBA nuo 130 iki 120 1,0 – nuo 120 iki 110 1,1 – nuo 110 iki 100 1,2 – nuo 100 iki 90 1,3 1,0 nuo 90 iki 80 1,5 1,1 nuo 80 iki 70 1,7 1,2 nuo 70 iki 60 1,9 1,4 nuo 60 iki 50 2,3 1,7 nuo 50 iki 40 2,8 2,1 Padangų ir kelio paviršiaus sąveika 14. Triukšmo, generuojamo dėl padangų ir kelio paviršiaus sąveikos (toliau – sąveikos triukšmas), lygis priklauso nuo: 14.1. važiavimo greičio. Sąveikos triukšmas dominuoja, kai eismas tolygus ir važiavimo greitis yra nuo vidutinio iki didelio. Naujų automobilių sąveikos triukšmas pradeda dominuoti, jau esant 15–35 km/h greičiui. Didėjant greičiui, triukšmo lygis tik didėja. Lengvajam automobiliui važiuojant didesniu kaip 50 km/h greičiu, sunkiajam – 80 km/h ir didesniu greičiu, sąveikos triukšmas yra 2–4 dBA didesnis nei kitas triukšmas (variklio, transmisijos, važiuoklės). 14.2. padangų tipo (protektoriaus rašto, padangos pločio, gumos elastiškumo). Platinant, žeminant padangas, mažinant gumos elastiškumą, sąveikos triukšmas didėja. 14.3. kelio paviršiaus savybių (absorbcinių savybių, šiurkštumo, nelygumų). Dangos nelygumai, provėžos, skersiniai ir išilginiai plyšiai bei senos renovuotos dangos lopai didina sąveikos triukšmą. Asfaltbetonio dangos (AC 11) triukšmingumas per 6–7 naudojimo metus padidėja apie 3 dBA, o vėlesniais naudojimo metais gali padidėti iki 4 dBA. Kai kuriais atvejais, važiuojant per iškilusius šulinius, duobes, triukšmas gali įgauti impulsinį pobūdį, o maksimalus keliamas triukšmo lygis padidėti iki 6 dBA. 14.4. klimato sąlygų (temperatūros, drėgmės). Kylant temperatūrai, dėl gumos suminkštėjimo sumažėja padangų vibracija ir skleidžiamo triukšmo lygis. Didėjant dangos drėgnumui, triukšmas didėja. Šiurkščių dangų ši priklausomybė yra mažesnė. Vairavimo stilius 15. Kelių eismo triukšmo emisija priklauso nuo eismo srauto judėjimo tolygumo, kelio išilginio profilio (įkalnių, nuokalnių), kelio trajektorijos (posūkių, sankryžų). Greitėjant automobiliams, generuojamas didesnis triukšmo lygis, negu važiuojant stabiliu greičiu. 4 lentelė. Greitėjančių automobilių ir automobilių, važiuojančių pastoviu greičiu, palyginimas: generuojamo triukšmo skirtumas (2 priedas [16]) Transporto priemonės kategorija Triukšmo emisijos (Lmaks.) skirtumas, dBA (jei greitis 30 km/h) Triukšmo emisijos (Lmaks.) skirtumas, dBA (jei greitis 50 km/h) LA 2,0 1,4 LKA 3,5 2,3 SA, Pn < 75kW 4,4 3,5 SA, 75 kW <= Pn < 150 kW 4,4 3,6 SA, 150 kW <= Pn < 250 kW 3,5 3,0 SA, Pn >= 250 kW 3,5 2,7 Statybos ir priežiūros darbai 16. Neigiamas triukšmo poveikis statybos ir priežiūros metu yra trumpalaikis. Poveikio trukmė – nuo pasiruošimo darbų statybos objekto teritorijoje iki teritorijos sutvarkymo statybos darbų pabaigoje. Priežiūros metu triukšmą generuoja priežiūros darbams naudojama įranga. 17. Triukšmo šaltiniai statybos metu yra: 17.1. statybos darbai. Triukšmą daugiausia generuoja naudojama įranga (buldozeriai, ekskavatoriai-krautuvai, automobiliai savivarčiai, sutankinimo mašinos (volai), dangos klotuvai, kt.); 17.2. pasiruošimo darbai (tarp jų ir ardymo, griovimo, medžių ir krūmų šalinimo darbai); 17.3. nukreiptas eismas susijusiame kelių tinkle. Neigiamas triukšmo poveikis galimas daug didesnėje teritorijoje negu statybos darbų plote; 17.4. statybinių medžiagų transportavimas. Susijusiame kelių tinkle padidėja sunkiojo transporto priemonių skaičius; 17.5. žaliavų gavyba ir gamyba (šiame dokumente ši tema nenagrinėjama). II SKIRSNIS. TRIUKŠMO SKLIDIMAS Bendrosios nuostatos 18. Veiksniai, turintys įtakos triukšmo lygiui: – atstumas nuo šaltinio (kelio); – žemės paviršius (reljefas, absorbcija, kelio (šaltinio) padėtis); – kliūtys; – meteorologinės sąlygos (temperatūra, drėgmė, vėjo greitis, vyraujanti vėjų kryptis). 19. Triukšmo sklidimo kelias yra: tiesioginis – nuo šaltinio iki priėmėjo ir netiesioginis – atsispindėjęs nuo teritorijoje esančių trikdžių. (pav.) 1 pav. Triukšmo vertinimo modelio sudedamosios dalys Atstumas tarp šaltinio ir priėmėjo 20. Garso bangoms geometriškai tolstant nuo šaltinio, triukšmo lygis mažėja. 21. Taškinis šaltinis (pvz., vienas automobilis) sukuria sferines garso bangas, kurios nuo šaltinio sklinda tolygiai. Jei žemės paviršius yra atspindintis, padidinus atstumą tarp šaltinio ir priėmėjo du kartus, triukšmo lygis sumažėja 6 dBA ir t.t. (pav.) 2 pav. Taškinio šaltinio skleidžiamo triukšmo slopimas priklausomai nuo atstumo (2 priedas [3]) (pav.) 3 pav. Linijinio šaltinio skleidžiamo triukšmo slopimas priklausomai nuo atstumo (2 priedas [3]) 22. Linijinis šaltinis (automobilių transporto srautas, judantis keliu) sudaro liniją, tolygiai spinduliuojančią garsą cilindrinėmis bangomis. Jei žemės paviršius yra atspindintis, padidinus atstumą tarp šaltinio ir priėmėjo du kartus, triukšmo lygis sumažėja 3 dBA ir t.t. 23. Atstumas yra svarbiausias triukšmo lygį aplinkoje lemiantis veiksnys. Kuo kelias yra arčiau priėmėjo, tuo poveikis bus didesnis. Kuo didesnis užstatymo tankumas prie kelio, tuo didesnis žmonių, potencialių priėmėjų, skaičius ir, atitinkamai, triukšmo poveikio dydis. Meteorologinių sąlygų įtaka triukšmo sklidimui 24. Garso bangos ore yra iš dalies sugeriamos. Garsui sklindant ore, keičiasi jo pobūdis. Aukšto dažnio garsai yra žymiai greičiau sugeriami, o žemųjų ir vidutinių dažnių garsą atmosfera sugeria mažai. 25. Triukšmo sklidimui turi įtakos temperatūros pokyčiai atmosferoje. Temperatūros gradientai sukelia garso bangų refrakciją. Giedromis, nevėjuotomis naktimis pažemėje esantis oras yra šaltesnis už aukščiau esantį. Tokiomis temperatūros inversijos sąlygomis garso bangos linksta į apačią ir sklinda žeme. Kai temperatūros inversija yra labai skirtinga, garso bangos nuo žemės atsispindi daug kartų. Jeigu paviršius gerai atspindi garsą, tai bangos sklinda toli ir netgi silpni garsai gerai girdimi toli nuo garso šaltinio. Įprastomis sąlygomis dieną pažemės oras yra šiltesnis ir garso bangos linksta aukštyn. Jei nėra vėjo, galima mažesnė triukšmo imisija. Atmosferos reiškiniai sukuria garso šešėlio (tylos) zoną. Tiesioginis šaltinio garsas nepasiekia klausytojo, esančio tokioje zonoje. 26. Vėjų ir vyraujančių vėjų įtaka. Vėjo greitis visada sumuojasi su sklindančio garso greičiu. Vyksta garso bangų refrakcija. Kintant vėjo greičiui, kinta ir garso greitis. Kai vėjo ir triukšmo sklidimo kryptys sutampa (nuo šaltinio link priėmėjo), garso bangos linksta prie žemės. Pavėjinėse teritorijose triukšmo imisija yra didesnė negu priešvėjinėse (nuo kelio pusės). Kai vėjas pučia priešinga triukšmo sklidimui kryptimi (nuo priėmėjo link šaltinio), garso bangos užlinksta į viršų. Dėl to atsiranda tylos zona, į kurią nepatenka tiesioginis garsas. Atsižvelgiant į vėjo greičio ir temperatūros pasiskirstymą pagal aukštį, tylos zona gali prasidėti ~100 m atstumu nuo garso šaltinio. 27. Dieną nuo šaltinio vėjo kryptimi vėjo ir temperatūros įtaka sumuojasi. Garso spinduliai išlinksta į viršų. Kai naktį abu gradientai vėjo kryptimi sumuojasi, bangos užlinksta į žemę, o kryptimi prieš vėją abu šie efektai išnyksta. 28. Garso sugertis ore, temperatūrų gradientai, vėjas turi įtakos garso silpimui tik tada, kai atstumas nuo triukšmo šaltinio yra didesnis kaip 50–100 m. Triukšmo sklidimas virš žemės paviršiaus 29. Priklausomai nuo žemės paviršiaus dangos triukšmas gali sumažėti, kai jo energija sugeriama, arba padidėti, kai kietas ir lygus paviršius triukšmą atspindi ir sukoncentruoja tam tikra kryptimi. 30. Žemės paviršiaus sugerties tipas skirstomas pagal žemėnaudos klases. 5 lentelė. Žemės paviršiaus tipai (2 priedas [5]) Žemės naudojimo klasės Paviršiaus tipas: 0 – absorbuojantis, 1 – atspindintis Miškas 0 Žemės ūkio paskirties plotas 0 Parkas 0 Pievos, dykynės 0 Asfalto, grindinio ir pan. danga 1 Urbanizuota/užstatyta teritorija 1 Pramoninės paskirties teritorija 1 Vandens telkiniai 1 Gyvenamosios paskirties teritorijos (užmiestyje) 0,5 31. Paviršiaus apželdinimas slopina tik tas garso bangas, kurios sklinda žemės paviršiumi. Tai yra palanku neaukštai esantiems priėmėjams. 32. Kelio danga yra svarbi triukšmo sklidimui kaip atspindintis (dažniausiai) ar sugeriantis (jei taikyta speciali danga) paviršius. (pav.) <–10m–> (pav.) Triukšmo lygis 75 dBA (pav.) <–20m–> (pav.) 72 dBA (kai paviršius atspindintis), 70,5 dBA (kai paviršius absorbuojantis). Juntamas triukšmo lygio sumažėjimas: – 20 % tyliau (kai paviršius atspindintis); – 27 % tyliau (kai paviršius absorbuojantis). (pav.) <–40m–> (pav.) 69 dBA (kai paviršius atspindintis), 66 dBA (kai paviršius absorbuojantis). Juntamas triukšmo lygio sumažėjimas: – 35 % tyliau (kai paviršius atspindintis); – 45 % tyliau (kai paviršius absorbuojantis). (pav.) <–80m–> (pav.) 66 dBA (kai paviršius atspindintis), 61,5 dBA (kai paviršius absorbuojantis). Juntamas triukšmo lygio sumažėjimas: – 45 % tyliau (kai paviršius atspindintis), – 60 % tyliau (kai paviršius absorbuojantis). 4 pav. Atstumo ir žemės paviršiaus įtaka triukšmo lygiui ir jo pajautimui (2 priedas [3]) Kelio padėtis, išilginis profilis 33. Triukšmo sklaida nuo šaltinio iki priėmėjo priklauso nuo kelio išilginio profilio. Triukšmo imisija didesnė, kai šaltinis ir priėmėjas yra tame pačiame lygyje. Nutiesus kelią iškasoje ar ant pylimo, galima apsaugoti dalį priėmėjų nuo neigiamo triukšmo poveikio. (pav.) 5 pav. Kelio padėtis priėmėjo atžvilgiu 34. Triukšmas nuo skirtingo lygio sankryžų (tiltų, viadukų) sklinda didesniame plote. Kliūtys: natūralios ir antropogeninės 35. Triukšmo sklaida priklauso nuo natūralių ir dirbtinių kliūčių sklidimo kelyje. Tai – išraiškingas reljefas, želdiniai, statiniai, triukšmo užtvaros. 36. Reljefas yra svarbus veiksnys triukšmo sklidimo kelyje. Natūralios kliūtys atspindi, sugeria, užstoja triukšmo sklidimą. 37. Želdiniai absorbuoja ir išsklaido garso bangas. 37.1. Želdiniai iš dalies sulaiko ir sugeria triukšmą. Pavyzdžiui, 500 Hz dažnio garso bangos, patekusios į medžių arba krūmų lajas, susiduria su akustine kliūtimi, nuo kurios atsimuša apie 32 % garso energijos, o kita dalis – 68 % – susigeria, nes įvairiomis kryptimis orientuoti lapai išsklaido garso bangas, o elastingi lapkočiai silpnina garso bangų energiją (2 priedas [2]). 37.2. Garso bangų išsklaidymas išplečia triukšmo sklaidos plotą ir dalis akustinės energijos yra prarandama dėl sugerties žemės paviršiuje bei ore. 37.3. Triukšmo, sklindančio pro želdinius, sumažėjimas priklauso nuo: – želdinių pobūdžio (natūralūs ar tankūs apsauginiai). 50–100 m pločio natūralūs želdiniai triukšmo lygį gali sumažinti iki 3 dBA. ~60 m pločio tankių natūralių želdinių nepermatoma juosta triukšmo lygį gali sumažinti ~10 dBA (pagal pojūtį – dvigubai). Specialiai sodinant želdinius, galima labiau sumažinti triukšmo lygį. 6–7 m pločio specialiai prie kelio sodintų želdinių (medžių ir krūmų) juosta triukšmo lygį gali sumažinti 4–8 dBA (2 priedas [18]); – medžių tipo (spygliuočių garso slopinimo efektyvumas, palyginti su lapuočių, yra mažesnis); – medžių rūšies (skirtumai dėl tekstūros, kuri priklauso nuo lapų, spyglių, šakų struktūros); – metų laiko (numetus lapus, želdinių efektyvumas, slopinant triukšmą, sumažėja ~50–80 % (2 priedas [2]); – nuo veikiančio triukšmo spektro (želdiniai geriausiai slopina aukšto dažnio garsus). 38. Statiniai atspindi, užstoja triukšmo sklidimą. Jei pastatas yra izoliuotas (padengtas absorbuojančia medžiaga), dalis garso bangų yra sugeriama. 39. Triukšmo užtvaros. 39.1. Pastačius triukšmo užtvarą, tiesioginis triukšmo sklaidos kelias nuo šaltinio iki priėmėjo yra užtveriamas (žr. 6 paveikslą). Priklausomai nuo medžiagų ir paviršiaus dalį garso bangų užtvara gali atspindėti ar absorbuoti. Dalis bangų prasiskverbia, dalis užlinksta (vyksta difrakcija) užtvaros viršuje ir galuose. (pav.) 6 pav. Triukšmo užtvara – kliūtis triukšmo sklaidos kelyje 39.2. Triukšmo priėmėjas patiria prasklidusio pro triukšmo užtvarą ir difraguoto triukšmo ekspoziciją. Triukšmo prasklidimas priklauso nuo užtvaros medžiagos savybių. Difraguoto triukšmo (užlinkusių garso bangų) dalis priklauso nuo užtvaros pozicijos, formos, aukščio ir ilgio. 39.3. Už užtvaros (ekrano) susidaro akustinis (garso) šešėlis, kurio zonoje fiksuojamas didžiausias triukšmo lygio sumažėjimas (žr. 12 paveikslą). Akustinio šešėlio plotas yra nustatomas modeliavimo būdu. Akustinio šešėlio zonoje užtvara triukšmo lygį gali sumažinti 10–15 dBA. Maksimalus (dažniausiai teorinis) triukšmo lygio sumažinimas – 20 dBA. 20 dBA ar net daugiau triukšmo lygį gali sumažinti aukšti pastatai arba aukšti pylimai. Triukšmo lygiui sumažėjus 10 dBA, juntamas dvigubai mažesnis eismo triukšmas. III SKIRSNIS. TRIUKŠMO PRIĖMĖJAI 40. Triukšmo priėmėjai skiriami į jautrius ir nejautrius triukšmo poveikiui. 40.1. Pramoninės teritorijos, negyvenamosios paskirties teritorijos, jei jose negausu saugomos laukinės gyvūnijos, yra nejautrios triukšmo poveikiui zonos. 40.2. Jautrūs triukšmui priėmėjai yra: – gretimybių gyvenamosios zonos, gyvenamieji pastatai ir jų gyventojai; – žmonės, atvykstantys dirbti ar lankytis į visuomeninės paskirties objektus, esančius gretimybėje; ypač mokyklose (taip pat vaikų darželiuose), ligoninėse ir jų aplinkoje esantys žmonės; – tyliosios zonos (aglomeracijų, viešosios, gamtos); – greta esančių saugomų teritorijų fauna (jautriais periodais, pvz.: perėjimo metu). VI SKYRIUS. AKUSTINIS PLANAVIMAS 41. Akustinis planavimas – numatomo triukšmo valdymas siekiant triukšmo prevencijos ir mažinimo. 42. Akustinio planavimo etapai: – aplinkos triukšmo lygio nustatymas; – triukšmo prevencijos, triukšmo sumažinimo reikalingumo įvertinimas; – triukšmo prevencijos, triukšmo sumažinimo priemonių parinkimas, modeliavimas. 43. Aplinkos triukšmo lygį galima nustatyti dviem būdais: 43.1. Matavimo būdu. Matavimai atliekami, kai reikia nustatyti tikslų faktinį triukšmo lygį. Triukšmo lygis matuojamas pagal Lietuvos standartų LST ISO 1996-1 ir LST ISO 1996-2 reikalavimus [5.6, 5.7]. Triukšmo matavimus atlieka Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atestuotos arba Europos akreditacijos organizacijai priklausančios akreditavimo įstaigos akredituotos laboratorijos [5.9]. 43.2. Akustinio modeliavimo būdu. Planuojant naują trasą, kelio rekonstravimą, modeliuojant triukšmą mažinančias priemones yra nustatomas prognozinis laukiamas triukšmo lygis. Naudojami automobilių eismo triukšmo skaičiavimo metodai pateikti Lietuvos standartuose LST ISO 1996-1:2005 [5.6] ir LST ISO 1996-2 [5.7]. Modeliuojant triukšmo lygį yra įvertinami pokyčiai kelių tinkle: – eismo intensyvumo; – eismo srauto sudėties; – kelio dangos; – greičio. Akustinis modeliavimas atliekamas rengiant šiuos dokumentus (žr. 6 lentelę): – poveikio aplinkai vertinimą, informaciją atrankai dėl poveikio aplinkai privalomo vertinimo (PAV) [5.2]; – strateginius triukšmo žemėlapius [5.3]; – statinio projekto aplinkos apsaugos dalį (AAD) [5.27]. 44. Tuo atveju, kai nustatoma, kad planuojamas ar rekonstruojamas kelias padidins triukšmo lygį aplinkoje, triukšmo prevencijos ar triukšmo sumažinimo priemones reikia planuoti, jeigu: – viršijamos triukšmo rodiklių ribinės vertės pagal Lietuvos teisės aktus [5.5]; – viršijamos tyliosioms (aglomeracijų, viešosioms, gamtos) zonoms nustatytos ir patvirtintos triukšmo rodiklių ribinės vertės [5.5]. 45. Triukšmo prevencijos, triukšmo sumažinimo priemonė parenkama pagal kriterijus, pateiktus šių rekomendacijų 47 punkte. 6 lentelė. Akustinis planavimas ir modeliavimas Dokumentas Dalis Apibūdinimas PAV, atranka dėl PAV Metodinė dalis Pateikiami susiję teisiniai dokumentai, standartai ir triukšmo vertinimui naudoti metodai. Bendras esamos akustinės būklės nagrinėjamoje teritorijoje apibūdinimas Jei yra, analizuojami anksčiau atlikti tiriamosios vietovės triukšmo vertinimo projektai. Įvertinama esama akustinė aplinkos kokybė, egzistuojantys reikšmingi triukšmo šaltiniai (žr. 43 punktą). Išskirti (nustatyti) jautrūs ar potencialiai jautrūs triukšmo priėmėjai Tai – urbanizuotos (gyvenamosios) teritorijos, pavienės sodybos, mokyklos, ligoninės, tyliosios zonos, saugomos teritorijos (jautrios buveinės). Triukšmo sklaidos modeliavimas Esama ir prognozinė triukšmo sklaida modeliuojama nagrinėjamiems kelio variantams >= 800 m atstumu į vieną pusę nuo planuojamo ar rekonstruojamo kelio ašies. Nustatomos prognozinės triukšmo zonos (kas 5 dBA). Triukšmo poveikio įvertinimas Vertinama pagal viršnorminėje triukšmo zonoje nustatytų priėmėjų skaičių. Šioje stadijoje galima pateikti apytikslius triukšmo priėmėjų skaičius, nustatytus naudojantis kartografine medžiaga (topografiniais, ortofotografiniais žemėlapiais). Apskaičiuojamas bendras triukšmo priėmėjų skaičius ir triukšmo priėmėjų skaičius kiekvienoje triukšmo zonoje (kas 5 dBA). Triukšmo prevencijos ir sumažinimo galimybės Rekomenduojamos triukšmo poveikį mažinančios priemonės Įvertinamas priemonių reikalingumas, galimybė jas įdiegti. Detalizuojami triukšmo priėmėjai. Šioje stadijoje rekomenduojama konsultuotis su projektuotojais ir kraštovaizdžio architektais. Variantų palyginimas Palyginimas atliekamas, vertinant visų variantų galimą poveikį, įdiegus rekomenduojamas triukšmą mažinančias priemones. Palyginimą atlieka ekspertai, naudodamiesi poveikio dydžio nustatymo ir vertinimo metodais. Grafinė dalis Paruošiamas triukšmo žemėlapiai: stambaus mastelio (M 1:100 000) skirti kelio analizei, M 1:50 000, M 1:10 000 ar kt., skirti atskirų jungčių analizei. Jame nustatoma ir išskiriama nagrinėjama teritorija. Žemėlapyje (schemoje) nurodomi ir pažymimi visi žinomi apribojimai. Statinio projekto AAD Priemonių parinkimas, modeliavimas, parametrų nustatymas Atliekamas tikslus priemonės modeliavimas pagal techninius kelio parametrus, apskaičiuojami priemonės parametrai (ilgis, aukštis), parenkamas tipas (absorbuojanti, atspindinti), apskaičiuojamas priemonės efektyvumas. Tiksliai suskaičiuojami visi gyvenamieji namai, kurie patenka į nustatytą viršnorminę triukšmo zoną. VII SKYRIUS. TRIUKŠMO PREVENCIJA, SUMAŽINIMAS I SKIRSNIS. BENDROSIOS NUOSTATOS 46. Triukšmą mažinančios priemonės skiriamos į 3 grupes: 46.1. Priemonės, taikomos triukšmo šaltinyje: – tylesnė kelio danga, kelių priežiūra (dangos atnaujinimo, taisymo darbai); – eismo valdymo priemonės; – tylesnė statybos ir priežiūros darbams naudojama įranga, tylesni darbo metodai. 46.2. Priemonės, taikomos triukšmo sklidimo kelyje: – kelio plano sprendiniai: aplinkkelis; – kelio projekto sprendiniai: iškasa, kelio pylimas, tunelis; – triukšmo mažinimo įrenginiai: triukšmo užtvaros, pylimai, želdiniai. 46.3. Priemonės, taikomos triukšmo priėmėjui: – pastato langų izoliavimas. 47. Triukšmo prevencijos, triukšmo sumažinimo priemonė parenkama pagal šiuos kriterijus: 47.1. saugomo objekto: – gyventojų ir būstų, kuriuos reikia apsaugoti, skaičius; – gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų, kuriuos reikia apsaugoti, aukštingumas; – teritorijos, kurią reikia apsaugoti, plotas; 47.2. įgyvendinimo galimybių: – techninės inžinerinės galimybės; – kraštovaizdžio, reljefo ypatumai; – suderinamumas su kitomis strategijomis (kraštovaizdžio, eismo saugumo, visuomenės saugumo, kt.); – gretimybių gyventojų nuomonė (priimtinumas, prieštaravimas); 47.3. priemonių efektyvumo; 47.4. ekonomiškumo; 47.5. estetinius; 47.6. priežiūros; 47.7. saugumo; 47.8. ilgalaikiškumo. II SKIRSNIS. KELIO TRASOS PARINKIMAS 48. Kriterijai, kuriuos būtina įvertinti, planuojant kelio trasą: – aplinkos jautrumas, esami ir/ar potencialiai jautrūs triukšmo priėmėjai (žr. 40.2 punktą); – atstumas iki triukšmo priėmėjų; – galimybė aplenkti gyvenvietes; – vietovės topografija; – natūralios ir antropogeninės kliūtys tarp kelio ir priėmėjo. Planuojamas kelias kiek įmanoma turėtų būti atitolinamas nuo jautrių triukšmo priėmėjų: gyvenamųjų pastatų, mokyklų, ligoninių, tyliųjų zonų, kt. Kelias gali priartėti prie nejautrių triukšmui zonų – verslo ir pramonės teritorijų. Aplenkiant gyvenvietes, kelio trasą pagal galimybes reikėtų planuoti pavėjinėje gyvenvietės zonoje, už gyvenvietės ribų/perspektyvinių ribų, pateikiamų bendrajame plane. Jei naujas kelias planuojamas tarp dviejų jautrių teritorijų, „vidurio kelias“ ne visuomet yra geriausias sprendimas. Pagal galimybes ir vietovės topografiją reikėtų apsvarstyti alternatyvą kelią tiesti toliau nuo vienoje pusėje esančios jautrios teritorijos, kad jai nereikėtų papildomos apsaugos nuo triukšmo, o kitoje pusėje esančios jautrios zonos apsaugai galima numatyti efektyvesnę apsaugą, pvz., triukšmo užtvarą. III SKIRSNIS. KELIO PROJEKTINIAI SPRENDINIAI 49. Eismo triukšmas gali būti valdomas projektiniais sprendiniais: – tiesiant kelią iškasoje ar iš dalies įgilinant kelią (žr. 7a paveikslą); – įrengiant tunelį (žr. 7b paveikslą); – tiesiant kelią ant pylimo (žr. 7c paveikslą). (pav.) – a (pav.) – b (pav.) – c 7 pav. Kelio skersinio profilio sprendiniai 49.1. Iškasa. Kelio įgilinimas efektyviai sumažina triukšmo sklaidą. Lyginant su keliu, esančiu tame pačiame lygyje kaip ir priėmėjai, dėl iškasos triukšmo lygis gali būti sumažintas nuo 5 iki 10 dBA, priklausomai nuo to, kiek kelias yra įgilintas. Būtinos triukšmą slopinančios iškasos charakteristikos: – gylis turi būti ne mažesnis kaip 3–4 m [5.23]; – šlaitai turi būti kuo statesni (1:1,5 ir statesni) [5.23]; – šlaitai turi būti absorbuojantys. Teigiamai vertinamas šlaitų apželdinimas medžiais ir krūmais. (pav.) 8 pav. Triukšmo lygio mažėjimas, įrengus absorbuojančią iškasą (2 priedas [18]) 49.2. Kelias ant pylimo. Kelias ant pylimo yra efektyvesnis sprendinys nei kelias, nutiestas tame pačiame lygyje. Būtinos triukšmą slopinančio kelio pylimo charakteristikos: – kad sprendinys būtų efektyvus, kelio pylimas turi būti >2,5 m aukščio (2 priedas [18]); – šlaitai turi būti absorbuojantys. Teigiamai vertinamas šlaitų apželdinimas medžiais ir krūmais. (pav.) – Eismo intensyvumas – 2000 aut./h; sunkiojo transporto dalis – 15 %; vidutinis važiavimo greitis – 70 km/h. 9 pav. Triukšmo sklaida priklausomai nuo kelio išilginio profilio sprendinių: a) kelias tame pačiame lygyje kaip ir priėmėjai, b) kelio pylimas, c) iškasa, d) viadukas (2 priedas [18]) 49.3. Tunelis. Miestuose ir užstatytose teritorijose tunelis būtų geriausias sprendinys. Aspektai, į kuriuos reikia atsižvelgti: – teigiami aspektai: gyvenamojoje aplinkoje nėra kelio, nėra eismo, nesukuriamas „barjero“ efektas, minimalus žemės poreikis; – neigiami aspektai: gali sukelti klaustrofobiją, susikoncentruoti tarša tunelyje ir jo galuose; – būtina įvertinti triukšmą tunelio galuose. Triukšmo sklaidai svarbus tunelio portalo kampas. Triukšmas gali būti slopinamas, tunelio sienoms naudojant absorbuojančias medžiagas; – būtina įvertinti ir apsaugoti aplinką nuo ventiliacinės sistemos triukšmo; – tuneliams reikia papildomų priemonių: apšvietimo, ventiliacijos ir vandens nuleidimo sistemų. 49.4. Iškasa su kelio apdanga. Galimi įvairūs kelio apdangos variantai. Jei apdanga pilnai uždengs visą kelią, šis sprendinys atitiks tunelio įrengimą (žr. 10a paveikslą). Galima apdengti ir neįgilintą kelią (žr. 10b paveikslą). (pav.) 10 pav. Kelio apdangos pavyzdžiai: a) iškasa su kelio apdanga, b) neįgilinto kelio apdanga (2 priedas [18]) 49.5. Lygaus (be įkalnių/nuokalnių) kelio tiesimas. Važiuojant įkalnėn, keičiama pavara, keičiasi variklio darbo režimas, atitinkamai keičiasi triukšmo emisija. Tolygiai judančio srauto triukšmo emisija yra mažesnė. 49.6. Viadukas, tiltas, estakada su akustinėmis užtvaromis ir uždengtais deformaciniais pjūviais. Triukšmo užtvaros, įrengtos ant estakadų, tiltų ir viadukų, efektyviau sulaiko triukšmą nei užtvaros, įrengtos prie kelių. Projektinių sprendinių palyginimas 7 lentelė. Triukšmą mažinančių kelio projektinių sprendinių palyginimas (2 priedas [18]) Priemonė Esami keliai Nauji keliai I II III IV I II III IV Užstatyta/miestiškoji aplinka Iškasa 3 2 4 2 3 4 4 2 Sankasa 2 2 4 2 2 4 4 3 Tunelis 4 1 4 1 4 2 4 1 Iškasa su kelio apdanga 4 2 4 1 4 3 4 1 Viadukas su priemonėmis 3 2 4 1 2 3 4 1 Priemiesčio/kaimiškoji aplinka Iškasa 2 2 4 2 3 4 4 3 Sankasa 2 2 4 2 2 4 4 4 Tunelis 4 1 4 1 4 3 4 2 Iškasa su kelio apdanga 4 2 4 1 4 4 4 2 Viadukas su priemonėmis 2 2 3 1 2 3 4 1 I – efektyvumas II – įvykdomumas III – ilgalaikiškumas IV – kaina 1 – nepakankamas 2 – vidutiniškas 3 – geras 4 – labai geras IV SKIRSNIS. TRIUKŠMO VALDYMAS IR PRIEMONĖS STATYBOS METU 50. Triukšmo valdymas statybos metu turi būti planuojamas etapais: 50.1. pirmą planavimo etapą atlieka PAV rengėjas poveikio aplinkai vertinimo metu. Šiame etape įvertinami planuojamos teritorijos triukšmo ribiniai dydžiai, parengiamas pirminis triukšmo prevencijos ir sumažinimo planas statybos metu; 50.2. antrą planavimo etapą atlieka projektuotojas rengiant techninio projekto aplinkos apsaugos dalį [5.27]. Šiame etape, įvertinus numatomų darbų apimtis, detalizuojamas triukšmo prevencijos ir sumažinimo planas statybos metu, jeigu buvo atliktas PAV arba parengiamas triukšmo prevencijos ir sumažinimo planas statybos metu, jeigu PAV nebuvo atliktas; 50.3. trečią planavimo etapą atlieka statybos darbų vadovas. Prieš pradedant statybvietės įrengimo darbus, jis parengia ir suderina su užsakovu arba jo atstovu aplinkos apsaugos valdymo planą statybos metu. Aplinkos apsaugos valdymo planas statybos metu gali būti atskiras dokumentas arba dalis viso projekto valdymo plano statybos metu. Jame turi būti pateikiami svarbiausi triukšmo valdymo aspektai statybos metu: – naudojamos lauko įrangos leidžiami garso galios lygiai pagal STR 2.01.08:2003 reikalavimus [5.21]; – gyventojų apsauga nuo triukšmo; – triukšmo monitoringas darbo aplinkoje. 51. Rekomenduojama gyventojų apsauga nuo triukšmo kelio tiesimo/rekonstrukcijos metu: – neįrenginėti darbų įrangos/technikos, medžiagų ir atliekų sandėliavimo aikštelių jautriose zonose. Aikštelės planuojamos kuo toliau nuo išskirtų jautrių zonų; – reikia iš anksto numatyti darbų technikos maršrutus, privažiavimo kelius, kurių aplinka yra nejautri ar mažiau jautri triukšmui. Jei įmanoma, nukreipti tranzitinį statybos darbų sunkiojo transporto eismą nuo tankiausiai apgyvendintų teritorijų; – suderinti kelias reikšmingai triukšmingas operacijas, kad jos būtų atliekamos kartu. Bendras triukšmo lygis nebus reikšmingai didesnis. Atskirai atliekant operacijas, poveikio trukmė būtų ilgesnė; – planuoti darbo procesą. Rekomenduojama su triukšmą skleidžiančia darbų įranga [5.21] gyvenamosiose teritorijose ir arti pavienių gyvenamųjų pastatų nedirbti švenčių ir poilsio dienomis, o darbo dienomis nedirbti vakaro (18:00–22:00 val.) ir nakties (22:00–06:00 val.) metu; – jeigu modeliavimo arba matavimo būdu nustatoma, kad triukšmo lygis viršija ribinius dydžius, nustatytus atitinkamai teritorijai, ir nėra alternatyvių triukšmo mažinimo būdų, rekomenduojama taikyti laikinas triukšmo užtvaras ar laikinus nukasto grunto pylimus. 52. Rekomendacijos dėl triukšmo monitoringo statybos metu: – triukšmo monitoringą statybos metu rekomenduojama atlikti, jeigu tai buvo numatyta vykdant akustinį projekto planavimą (žr. VI skyrių), esant gyventojų nepasitenkinimui, jeigu statybos vadovui kyla abejonių dėl skleidžiamo triukšmo lygio aplinkoje; – nustačius, kad triukšmas viršija ribinius dydžius, rekomenduojama įrengti papildomą apsaugą nuo triukšmo arba taikyti alternatyvius darbo metodus. 53. Statybos darbų vadovas, planuojantis statybos, remonto, montavimo darbus gyvenamosiose vietovėse, privalo ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki šių darbų pradžios pateikti savivaldybės institucijoms informaciją apie triukšmo šaltinių naudojimo vietą, planuojamą triukšmo lygį ir jo trukmę per parą, triukšmo mažinimo priemones [5.3]. V SKIRSNIS. KELIO DANGA Dangų akustinės savybės 54. Netriukšmingos dangos yra skirstomos į du tipus. 54.1. Dangos su optimizuota tekstūra. Tai 20–40 mm storio, dažniausiai karštų mišinių, kurių mineralinės medžiagos stambiausios dalelės dydis yra 5–8 mm, dangos. Tai dangos su netolydžios granuliometrinės sudėties mineralinių medžiagų karkasu, turinčiu santykinai didelį kiekį oro tuštymių, kurios užpildytos bitumu ar mastika. Pasaulyje yra daugybė patentuotų šio tipo dangų, kai kurios, kaip deklaruojama, yra iki 4–5,3 dBA mažiau triukšmingos (pvz.: UL-M, „Decipave“, „Dubofalt“, „ZSA-SD“, „Smartex“, „Thinpave“ ir kt.). Šio tipo dangų triukšmingumas didėja apie 0,1 dBA per metus. 54.2. Dangos su dideliu tarpusavyje susijusių oro tuštymių kiekiu (poringasis asfaltas). Poringojo asfalto (PA) dangos – labiausiai Europoje paplitusios triukšmą mažinančios dangos. PA mišiniai susideda iš stambiųjų aukšto PSV mineralinių medžiagų, mikroužpildo ir rišiklio (polimerais modifikuoto bitumo). Šioms dangoms būdingas didelis tarpusavyje susijusių oro tuštymių kiekis (> 20 %). Naudojamos vieno ir dviejų sluoksnių poringojo asfalto dangos. Vieno sluoksnio PA danga yra 3–5 dBA, dviejų sluoksnių PA danga 4–8 dBA tylesnė nei įprasta asfaltbetonio (AC 11) danga. PA dangų oro tuštymės linkusios užsikimšti, todėl prastėja jų triukšmo mažinimo efektyvumas. Poringojo asfalto dangų triukšmingumas dėl nusidėvėjimo ir oro tuštymių nuo lengvojo autotransporto padidėja apie 0,4 dBA per metus, o nuo sunkiojo autotransporto – apie 0,2 dBA per metus. Dėl sparčiau senstančio rišiklio PA dangų ilgalaikiškumas trumpesnis nei įprastų dangų. Lietuvoje PA dangos nėra išbandytos. Poringojo asfalto dangoms reikalinga dažnesnė ir brangesnė žiemos priežiūra. Poringojo asfalto (PA) patvarumas yra 3–4 kartus mažesnis nei kitų asfaltbetonio dangų [4.31]. 8 lentelė. Lietuvoje reglamentuotų dangų akustinės savybės lyginant su įprastine asfaltbetonio danga (AC 11) Danga Triukšmas Apibūdinimas Žvyras (+ 4)–(+ 6) Triukšminga danga. Trinkelės, grindinio akmenys (+ 3)–(+ 6) Triukšminga danga. Įrengiama teritorijose, kur yra architektūriniai ar kultūros paveldo reikalavimai. Cementbetonis (+ 1)–(+ 2) Ilgaamžė dangos konstrukcija. Lietuvoje mažai naudojama. Cementbetonio dangos triukšmingumo charakteristikos yra didesnės už asfaltbetonio dangos, tačiau tiesiant naują dangą ir apdorojant jos paviršių įvairiais metodais, kuriems reikalinga brangi specializuota įranga, galima pasiekti 1–2 dBA mažesnį triukšmingumą nei AC 11. Asfaltbetonis Lietuvoje labiausiai paplitusi kelio danga. Dangai senstant, jos triukšmingumo charakteristikos didėja (per 6–7 metus 3 dBA). (AC 11) 0 (AC 8) -1 Asfaltbetonio danga su viengubu paviršiaus apdorojimu Paviršiaus apdorojimas rengiamas II–VI dangos konstrukcijos klasių keliuose ir skirtas apsaugoti važiuojamosios dalies dangą nuo neigiamo atmosferos ir transporto eismo poveikio. Paviršiaus apdorojimu padidinamas dangos šiurkštumas. 2/5 ir 5/8 (+ 1)–(+ 2) 8/11 ir 11/16 (+2)–(+3) Asfaltbetonio danga su dvigubu paviršiaus apdorojimu kur antras sluoksnis +1 2/5 +2 kur antras sluoksnis 5/8 Skaldos ir mastikos asfaltas Atspari slydimui, deformacijoms ir nuovargiui, brangesnė nei įprastinis asfaltbetonis. Ne taip greitai sensta kaip asfaltbetonio danga, todėl ilgiau išlieka geresnės akustinės savybės. (SMA 11) 0–(-1) (SMA 8) (-1)–(-2) (SMA 5) (-3) Mastikos asfaltas (MA) 0–(-1) Ilgaamžė brangi, panašių akustinių savybių kaip ir įprastas asfaltbetonis danga. Poringasis asfaltas (PA) (-3)–(-8) Netriukšminga, brangi danga. Neišbandyta Lietuvoje ir šalto klimato šalyse. Dangos pasirinkimas ir aplinkos triukšmo lygio sumažinimo rekomendacijos 55. Jeigu reikia sumažinti aplinkos triukšmo lygį projektuojant dangas, rekomenduojama atsižvelgti į 54.2 lentelėje pateiktus dangų akustinių savybių duomenis. 56. Rekomenduojami dangos projektavimo variantai, norint sumažinti aplinkos triukšmo lygį: 56.1. viršutinis asfalto sluoksnis pasirenkamas su mažesniu stambiausios dalelės dydžiu; 56.2. projektuojant ir esant galimybei rinktis tarp asfaltbetonio (AC) bei skaldos ir mastikos asfalto (SMA) dangų, viršutiniam dangos sluoksniui naudoti skaldos ir mastikos asfalto dangą; 56.3. projektuojant kelią šalia gyvenamųjų teritorijų naujai pakloti viršutiniai dėvimiesieji dangos sluoksniai (asfaltbetonio bei skaldos ir mastikos asfalto) papildomai šiurkštinami mažiau triukšminga 1/3 (ne 2/5) frakcijos skaldyta mineraline medžiaga; 56.4. rekonstruojant kelią šalia gyvenamųjų teritorijų, nenaudoti dangos apdorojimo šiurkštinant (8 lentelė). Faktoriai, į kuriuos reikia atsižvelgti, renkantis poringojo asfalto (PA) dangą 57. Planuojant įrengti poringojo asfalto (PA) dangą, turi būti išsamiau išanalizuoti: oro tuštymių užsikimšimo, saugumo, atsparumo slydimui, žiemos priežiūros (apledėjimo ir sniego pašalinimo), dangos ilgaamžiškumo, akustinio ilgaamžiškumo, dangos valymo bei dangos įrengimo ir priežiūros kaštų klausimai. Turi būti įvertinta kitų šalto klimato šalių patirtis ir produkto ilgalaikiškumas bei galimybė jį pagaminti Lietuvoje. 58. Dėl poringojo asfalto oro tuštymių užsikimšimo galimybės ši danga netinka keliuose, kur yra mažas automobilių važiavimo greitis, kur važinėja daug žemės ūkio transporto priemonių. Ši danga tinkamiausia aukštos kategorijos keliuose. Didelio greičio ir intensyvumo keliuose dėl padangų ir dangos sąveikos vyksta savaiminis užsikimšusių oro tuštymių valymasis, todėl šiuose keliuose PA dangos triukšmo mažinimo efektyvumas išlieka ilgiau. 59. Dviejų sluoksnių poringojo asfalto danga labiau atspari oro tuštymių užsikimšimui, nes viršutinis sluoksnis atlieka dulkių ir dalelių, kurios yra pašalinamos nuolat vykstant eismui filtro vaidmenį, o apatinis stambesnių dalelių PA sluoksnis yra apsaugomas nuo užsikimšimo. Taip dangos akustinės savybės yra išlaikomos, o lietaus vanduo gali nubėgti į kelio nuotekų surinkimo sistemą. 60. 4 cm storio poringojo asfalto (PA) dangos sluoksnis yra 3–5 dBA mažiau triukšmingas nei asfaltbetonio danga. Vieno sluoksnio poringojo asfalto dangos konstrukcijos įrengimas kainuoja 50–100 % daugiau nei paprasto smulkaus asfalto įrengimas. 61. Dviejų sluoksnių poringojo asfalto (PA) danga yra 4–8 dBA mažiau triukšminga nei asfaltbetonio danga. Šios dangos konstrukcijos įrengimo kaina yra iki 200 % didesnė nei įprastinė kaina. VI SKIRSNIS. KELIŲ EISMO TRIUKŠMO MAŽINIMO ĮRENGINIŲ TIPAI 62. Triukšmo mažinimo įrenginiai, kurie užstoja tiesioginį kelių transporto sukeliamo ore sklindančio garso perdavimą, gali būti: 62.1. natūralūs (gamtinės) ar sąlyginai natūralūs (gamtinės, bet antropogeninės kilmės): – želdiniai; – apsauginiai pylimai, apželdinti apsauginiai pylimai; 62.2. dirbtiniai: – triukšmo užtvaros iš specialių triukšmą sugeriančių/atspindinčių medžiagų (toliau triukšmo užtvaros); 62.3. mišrūs: – apsauginiai pylimai su integruota dirbtine užtvara; – bioželdinių/želdinių užtvaros. 63. Skirtingi triukšmo mažinimo įrenginių tipai rekomenduojami urbanizuotoje, priemiesčio bei netankiai apgyvendintoje užmiesčio/kaimiškoje aplinkoje (žr. 23 lentelę). VII SKIRSNIS. TRIUKŠMO UŽTVAROS Bendrosios nuostatos 64. Projektuojama triukšmo užtvara turi atitikti: 64.1. bendruosius priemonių parinkimo kriterijus (žr. 47 punktą). Specialus reikalavimas triukšmo užtvaros efektyvumui – projektuojama triukšmo užtvara turi sumažinti triukšmo lygį >= 8 dBA ir rekomenduotina iki leistino triukšmo lygio ties gyvenamųjų pastatų fasadais; 64.2. techninius reikalavimus, pateiktus LST EN-14388 [5.12], LST EN-14389-1:2008 [5.13], LST EN 14389-2:2004 [5.14], LST EN 1794-1:2003 [5.15], LST EN 1794-2:2003 [5.16]. 65. Pamatų projektavimo rekomendacijos pateiktos 3 priede. 66. Minimalus triukšmo užtvaros tarnavimo laikas – 20 metų. Efektyvumas 67. Projektuojamos triukšmo užtvaros efektyvumas yra apskaičiuojamas modeliavimo būdu [žr. VI skyrių]. Įrengus triukšmo užtvarą, jos efektyvumas gali būti nustatomas matavimo būdu pagal ISO LST 10847:2006 [5.8] reikalavimus. 68. Triukšmo užtvaros efektyvumas priklauso nuo: – padėties (pozicijos); – matmenų (ilgio, aukščio); – akustinių savybių (garso atspindėjimo, absorbavimo). 69. Ekranavimas. Triukšmo sumažėjimo dėl ekranavimo dydis priklauso nuo užtvaros efektinio aukščio. Efektinis aukštis – tai trumpiausias atstumas tarp užtvaros viršaus ir tiesės, jungiančios tašką, esantį 0,5 m aukštyje virš kelio paviršiaus, su tašku, kuriame priimamas triukšmas (žr. 11 paveikslą). Vietovės tarp triukšmo šaltinio ir priėmėjo profilis turi įtakos efektiniam triukšmo mažinimo aukščiui: I situacija paveiksle – neutrali; II situacija – nepalanki (mažas defektinis aukštis); III situacija – palanki (didelis defektinis aukštis). (pav.) 11 pav. Efektinis triukšmo užtvaros aukštis (he) yra vienas iš pagrindinių parametrų, nulemiančių, kiek bus sumažintas triukšmo lygis 70. Triukšmo prasklidimas. Triukšmo prasklidimas pro triukšmo užtvarą priklauso nuo: – triukšmo užtvaros medžiagos (masės apkrovos); – garso bangos kritimo kampo; – garso dažnio (žr. 12 paveikslą). Triukšmo užtvaros ir jų medžiagos apibūdinamos garso izoliavimo dydžiu. Triukšmo užtvarų akustinis efektyvumas yra didesnis, kai šaltinis skleidžia aukštų dažnių garsą. (pav.) 12 pav. Triukšmo sklidimo keliai iki priėmėjo, pastačius triukšmo užtvarą 71. Būtinieji reikalavimai triukšmo užtvarai, kad būtų maksimaliai išvengta triukšmo prasklidimo: – užtvara turi būti visiškai sandari ir be plyšių; – negali būti plyšių tarp žemės paviršiaus, grunto ir užtvaros; – minimali masės (svorio) apkrova turėtų būti 20 kg/m2 (tokios medžiagos garso izoliacija 20 dBA). Užtvara iš tokias savybes turinčios medžiagos triukšmo lygį sumažintų ~10 dBA. Jeigu projektuojant, modeliuojant triukšmo užtvarą, triukšmo lygį tikimasi sumažinti ~15 dBA, patartina užtvaros masės apkrovą padidinti iki 25–30 kg/m2. Tokia pačia masės apkrovos charakteristika gali pasižymėti lengvesnės medžiagos storesnis sluoksnis arba sunkesnės medžiagos plonesnis sluoksnis. Plyšiai gali reikšmingai sumažinti užtvaros akustinį efektyvumą. (pav.) 13 pav. Blogas pavyzdys: užtvaroje palikti plyšiai 9 lentelė. Plyšių poveikis užtvaros garso izoliacinėms savybėms (2 priedas [7]) Užtvaros ploto dalis (%), kurią sudaro plyšiai Garso (500 Hz) izoliacija, jei nėra plyšių, dBA 10 dBA* 15 dBA* 20 dBA* 25 dBA* ↓ garso izoliacijos blogėjimas dėl plyšių, dBA ↓ 25 10 15 20 25 13 8 12 17 22 6 5 10 14 19 3 4 7 11 16 1,5 2 5 9 13 0,78 1 3 6 10 0,39 1 2 4 8 0,20 0 1 3 5 0,10 0 1 1 4 0,05 0 0 1 2 * projektuojamos užtvaros garso izoliacija Triukšmo atspindžiai, absorbcija 72. Triukšmo užtvaros skirstomos į atspindinčias ir absorbuojančias. 72.1. Atspindinčios užtvaros atspindi triukšmą, užkerta kelią garso bangoms prasklisti ir taip apsaugo akustinio šešėlio zoną. 72.2. Absorbuojančiose užtvarose garso bangos yra slopinamos dėl užtvaros viduje vykstančių reiškinių (atspindžio, interferencijos, kt.). Absorbuojančios užtvaros triukšmo lygį sumažina daugiau. Jos rekomenduojamos: – jei standartinė atspindinti užtvara nėra pakankamai efektyvi; – jei priešais jas (ne saugomoje pusėje) yra gyvenamosios ar visuomeninės paskirties pastatų, tyliųjų zonų ir iškyla potenciali problema dėl triukšmo atspindžio pabloginti akustinę situaciją. Akustiniai absorbciniai reikalavimai keliami visam statiniui ir yra leidžiama, kad dalis medžiagų būtų triukšmą atspindinčios (pvz., laikantys elementai, dalis skaidrių detalių). Absorbuojančią medžiagą ekonomiškiau taikyti tik toje užtvaros dalyje, kur ji yra efektyviausia. Tai yra nustatoma modeliavimo būdu (žr. 6 lentelę). Abiejų tipų triukšmo užtvarų akustinis efektyvumas padidėja, kai aplinkui žemės paviršius yra absorbuojantis. Pavyzdžiui, 3 m aukščio triukšmo užtvara už 100 m triukšmo lygį sumažintų ~13 dBA, jei žemės paviršius būtų atspindintis. Bet jei žemės paviršius yra absorbuojantis, užtvaros akustinis efektas gali būti apytiksliai pusiau mažesnis. 73. Paviršius yra triukšmą sugeriantis, kai bent viena iš konstrukcijos sudedamųjų dalių yra garsą sugerianti medžiaga, pvz., mineralinė vata. 74. Triukšmo užtvaros be specialaus absorbuojančio apdorojimo būna atspindinčio tipo. 75. Dėl atsispindėjusio triukšmo kitoje kelio pusėje triukšmo lygis gali pakilti ~3 dBA. 76. Dvi lygiagrečios atspindinčios užtvaros abiejose kelio pusėse gali padidinti aplinkos triukšmo lygį ir sumažinti viena kitos efektyvumą. 77. Galimi atspindžio problemos sprendimo būdai: – naudoti absorbuojančias medžiagas; – jei projektuojamos 2 lygiagrečios atspindinčios užtvaros toje pačioje aukščio plokštumoje, jas rekomenduojama pakreipti nuo kelio ≥ 7° kampu, kad garso bangos atspindėtų į viršų; – atstumo tarp lygiagrečių triukšmo užtvarų ir jų aukščio santykį užtikrinti ne mažesnį kaip 10:1. Tai reiškia, kad 2 lygiagrečios 3 m aukščio atspindinčios užtvaros turi būti ne mažesniu kaip 30 m atstumu viena nuo kitos (2 priedas [9]). 10 lentelė. Rekomendacijos modeliuojant/projektuojant lygiagrečias atspindinčias triukšmo užtvaras Atstumo tarp triukšmo užtvarų ir jų aukščio santykis Triukšmo lygio sumažinimo degradacija, dBA Rekomendacija <= 10:1 >= 3 Reikia mažinti numatomą degradaciją. <= 10:1 <= 20:1 0–3 Daugeliu atvejų degradacija būna labai nedidelė, papildomų korekcijų dažniausiai nereikia. >= 20:1 Nefiksuojama – Įrengimo vieta 78. Užtvara gali būti projektuojama: – prie triukšmo šaltinio; – prie priėmėjo. Esant tam pačiam užtvaros aukščiui, pritraukus ją arčiau šaltinio arba arčiau priėmėjo, akustinis efektas didėja. Užtvaros efektyvumas mažėja, didėjant jos atstumui iki priėmėjo. 79. Rekomenduojama išnaudoti reljefo privalumus. 14 paveiksle pateiktas pavyzdys, kai žemesnė (3 m aukščio) užtvara ant kalvos yra efektyvesnė už aukštesnę (5 m aukščio) triukšmo užtvarą, įrengtą prie šaltinio (kelio). (pav.) 14 pav. Reljefo privalumų išnaudojimas, renkant poziciją 80. Siekiant išvengti neigiamo vizualiojo poveikio, rekomenduojama triukšmo užtvarą projektuoti 4-ių jos aukščių atstumu nuo gyvenamųjų pastatų ir integruoti konkrečios vietos aplinkoje. Lenkijos keliuose triukšmo užtvaros yra statomos: – magistraliniuose keliuose 1 m minimaliu atstumu nuo avarinio sustojimo juostos ribos ir 3 m minimaliu atstumu nuo eismo juostos ribos; – kitų kategorijų keliuose 2 m minimaliu atstumu nuo eismo juostos ribos, o statant atspindinčio ekrano užtvaras – 1 m minimaliu atstumu nuo eismo juostos ribos. Aukštis 81. Jei užtvaros atstumas nuo kelio yra fiksuotas, padidinus užtvaros aukštį 1 m, triukšmo lygis sumažinimas ~1,5 dBA. Jei užtvara, žiūrint iš priėmėjo pusės, užstoja triukšmo šaltinio zoną (jos aukštis yra iki regėjimo linijos), triukšmo lygis sumažinamas ~5 dBA. Didinant jos aukštį po 1 metrą, triukšmo lygį galima papildomai sumažinti po ~1,5 dBA (iki maksimalaus bendro triukšmo lygio sumažinimo 20 dBA). (pav.) 15 pav. Užtvaros aukščio modeliavimas 82. Užtvaros efektyvumas mažėja, didėjant triukšmo priėmėjo aukščiui. Triukšmo užtvara negali efektyviai apsaugoti aukščiau už ją išsidėsčiusių pastatų ar aukštų pastatų, kurie iškyla virš jos. 83. Aukštų triukšmo užtvarų (> 5 m) trūkumai: – sukuria reikšmingą neigiamą vizualųjį poveikį; – meta ilgą šešėlį (žr. 94 punktą). Tai svarbu gyvenamiesiems pastatams, žemės ūkio naudmenoms vegetacinio laikotarpio metu, saugiam eismui. 84. Užtvaros aukščio sumažinimo rekomendacijos: – užtvaros aukštį galima keisti per visą jos ilgį. Aukščiausia ji turi būti ties priėmėju, kitur ji gali žemėti, ypač užtvaros pradžioje ir pabaigoje. Taip kartu sušvelninamas ir galimas monotiniškas ilgos užtvaros vaizdas bei vėjo turbulencijos efektas; – taikomi įvairūs triukšmo užtvarų viršaus sprendiniai (žr. 16 paveikslą). Efektyviau sumažinti triukšmo lygį galima, sudarius daugiau sąlygų difrakcijos reiškiniui užtvaros viršuje. Tyrimais nustatyta, kad užtvara su T formos viršaus konfigūracija, palyginti su tradicine sienute, triukšmo lygį sumažina panašiai, kai jos aukštis yra mažesnis per stogelio plotį. Jei dvi užtvaros yra vienodo aukščio, tai užtvara su T formos viršumi triukšmo lygį sumažins daugiau (~2,5 dBA). Y ir strėlės formos triukšmo užtvarų viršus taip pat padeda daugiau sumažinti triukšmo lygį, tačiau jų efektas yra silpnesnis negu T formos viršaus. Absorbuojančios medžiagos cilindrinės, kriaušės, oktogonalo formos triukšmo užtvarų viršaus konfigūracija gali padidinti triukšmo izoliavimą <= 3 dBA (2 priedas [11]). (pav.) 16 pav. Taikomos triukšmo užtvarų viršaus formos Ilgis 85. Jei triukšmo užtvara yra per trumpa, garso bangos gali užsklisti už jos ir pasiekti priėmėją. 86. Rekomendacijos parenkant užtvaros ilgį: – modeliuojant/projektuojant triukšmo užtvarą prie tiesaus kelio ruožo lygiame reljefe, rekomenduojama, kad į abi puses užtvara būtų pailginta (po atstumą, lygų (3)4 x (atstumas nuo užtvaros iki priėmėjo)); – užtvaros ilgis gali būti optimizuojamas, užlenkiant jos galus (pvz., statmenai keliui ar kt., žr. 17 paveikslą); (pav.) 17 pav. Akustiškai efektyvios triukšmo užtvaros konfigūracijos – kelio kreivių atveju, jei apsaugoma zona yra vidinėje kreivės pusėje, reikės užtverti ilgesnį kelio ruožą (pagal regėjimo lauko kampo dydį (žr. 18 paveikslą)); – užtvaros ilgis gali būti iki 20 kartų didesnis už atstumą tarp kelio ir saugomos zonos. 18 paveiksle vertikalioje ašyje pateiktas koeficientas, daugiklis, kurį reikia padauginti iš atstumo nuo kelio iki saugomo objekto, kad būtų užtikrintas reikiamas užtvaros ilgis (triukšmo užsklidimas būtų nedidelis); horizontalioje ašyje – regėjimo lauko, į kurį patenka kelio ruožas, kampo dydis iki 180°. Jei regėjimo lauko kampas didesnis negu 180°, vertinami du regimi ruožai. (pav.) 18 pav. Preliminaraus užtvaros ilgio nustatymo koeficientas Tipai pagal naudojamas medžiagas 11 lentelė. Triukšmo užtvaros, pagamintos iš medžio, mūro, betono, metalo, stiklo, plastiko Projektavimas Gamyba, apdorojimas Akustinės ir kitos savybės Pritaikymas Medinės užtvaros Medinės konstrukcijos projektuojamos pagal STR 2.05.07:2005 [5.22]. Dažniausiai naudojamos gamyboje apdorotos medienos rūšys: maumedžių Larix, pušų Pinus, eglių Picea, kėnių (Abies, Pseudo …