📄 Įstatymo tekstas
VALSTYBĖS SIENOS APSAUGOS TARNYBOS
Valstybės sienos apsaugos tarnybos PRIE
LIETUVOS RESPUBLIKOS Vidaus reikalų ministerijos VadO
Į S A K Y M A S
DĖL SIENOS KONTROLĖS NUOSTATŲ PATVIRTINIMO
2012 m. sausio 31 d. Nr. 4-116
Vilnius
Vykdydamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – tarnyba) rinktinių, Pasieniečių mokyklos darbo organizavimo pertvarkymo priemonių plano, patvirtinto tarnybos vado 2011 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 4-760, 16 priemonę ir siekdamas organizuoti sienos stebėjimą ir patikrinimus kertant sieną taip, kaip reglamentuoja Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 562/2006, nustatantis taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sieną, Bendrijos kodeksą (Šengeno sienų kodeksas, OL L 562, 2006 3 15):
1. T v i r t i n u pridedamus Sienos kontrolės nuostatus (toliau – nuostatai).
2. N u s t a t a u, kad nuostatais vadovaujasi tarnybos ir jos struktūriniai padaliniai, organizuojantys, kontroliuojantys ir (ar) vykdantys sienos stebėjimą bei patikrinimus kertant sieną tiek, kiek tai susiję su jų veiklos specifika.
3. P a v e d u:
3.1. tarnybos Sienos kontrolės organizavimo valdybai parengti ir iki 2012 m. balandžio 1 d. tarnybos vadui pateikti tvirtinti sienos kontrolės užtikrinimui reikalingų pareigybių skaičiaus poreikio nustatymo metodiką;
3.2. tarnybos struktūrinių padalinių vadovams per du mėnesius nuo šių nuostatų įsigaliojimo patvirtinti nuostatus įgyvendinančius teisės aktus (dokumentus):
3.2.1. Pasienio sargybų tarnybos tikrinimų dažnumo taisykles;
3.2.2. Stacionaraus stebėjimo posto darbo instrukciją (-as);
3.2.3. Vaizdo ir (ar) signalizacijos sistemų (kompleksų) panaudojimo instrukciją (-as);
3.2.4. Pasienio kontrolės punktų darbo instrukcijas;
3.2.5. Ginklų užtaisymo (ištaisymo) tam įrengtose vietose instrukciją;
3.2.6. Vietovių elementų sąlyginių pavadinimų, užkoduotų koordinačių, pareigybių ir pareigūnų atskirų veiksmų kodavimo palaikant radijo ryšį tvarkos aprašą;
3.2.7. Veiksmų pagal pavojaus signalą, gautą iš vaizdo ir (ar) signalizacijos sistemų (kompleksų), užfiksavus valstybės sienos pažeidimą ir kitus nustatytus signalus, tvarkos aprašą;
3.2.8. Užkardos pareigūnų veiklos rezultatų apskaitos ir vertinimo taisykles;
3.2.9. Darbo tvarkos taisykles, kuriose taip pat turi būti nustatytas pareigūnų darbo laiko paskirstymas per pamainą, pareigūnų pamainos pradžia ir pabaiga;
3.3. tarnybos Pasieniečių mokyklos viršininkui nuostatus įtraukti į mokymo teminius planus ir programas.
4. P r i p a ž į s t u netekusiais galios:
4.1. tarnybos vado 2006 m. spalio 6 d. įsakymo Nr. 4-706 „Dėl Sienos kontrolės nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 109-4153) 1, 2, 3, 5 punktus;
4.2. tarnybos vado 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymą Nr. 4-969 „Dėl tarnybos vado 2006 m. spalio 6 d. įsakymo Nr. 4-706 „Dėl Sienos kontrolės nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2007, Nr. 2-114).
5. P a v e d u įsakymo vykdymą kontroliuoti tarnybos vado pavaduotojui.
Tarnybos vadas
generolas Vainius Butinas
PATVIRTINTA
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie
Lietuvos Respublikos
vidaus reikalų ministerijos vado
2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 4-116
SIENOS KONTROLĖS NUOSTATAI
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Sienos kontrolės nuostatai (toliau – nuostatai) reglamentuoja sienos stebėjimo ir patikrinimų kertant valstybės sieną planavimą, organizavimą ir vykdymą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – tarnyba) ir jos struktūriniuose padaliniuose, organizuojančiuose ir įgyvendinančiuose tarnybos funkcijas priskirtoje pasienio ruožo, teritorinės jūros dalyje, jūrų, oro uoste ar kitoje nustatytoje teritorijoje.
2. Pagrindinės nuostatuose vartojamos sąvokos:
Užkardos veikimo teritorija – pasienio ruožo dalis, apribota: prie kaimyninės valstybės Lietuvos Respublikos valstybės siena (toliau – valstybės siena), nuo valstybės sienos į Lietuvos Respublikos teritorijos vidų sandūromis, skiriamosiomis linijomis ir pasienio ruožo riba bei kita teritorija, kurioje užkarda vykdo jai pavestas funkcijas.
Užkardos veikimo teritorijai taip pat priskiriama teritorinė jūra, pasienio kontrolės punktai.
Skiriamoji linija – skiria gretimų užkardų veikimo teritorijas.
Sandūra – skiriamosios linijos susikirtimo su valstybės siena ir pasienio ruožo riba taškai.
Pamainos darbas – užkardos vado suplanuota ir vykdoma užkardos veikimo teritorijoje pareigūnų veikla.
Pasienio sargyba – vienas ar daugiau pareigūnų, vykdančių jiems paskirtą tarnybinę užduotį.
Tarnybinė užduotis – nustatytą darbo laiką pasienio sargybai paskirta užduotis, kurioje nurodoma pasienio sargybos rūšis (rūšys), vykdymo vietos, maršrutai, laikas, pasienio sargybai skiriamos tarnybinės priemonės ir kiti su tuo susiję duomenys.
Tarnybinės priemonės – pasienio sargybų naudojama ginkluotė, tarnybiniai šunys, tarnybinės transporto priemonės, datos spaudai, slidės, ryšio, stebėjimo, signalizacijos, specialiosios ir kitos priemonės.
Valstybės sienos apsaugos objektai ir įrenginiai – pasienio juostoje ir už jos ribų esantys valstybės sienos ženklai, kontrolinė pėdsakų juosta, stebėjimo bokštai, pasienio patrulio takas, vaizdo ir (ar) signalizacijos sistemos (kompleksai), inžinerinės užtvaros, pasienio kontrolės, atraminiai punktai ir kt.
Atraminis punktas – vieta, kurioje įrengtos patalpos ir kita infrastruktūra pasienio sargybų pareigūnams pailsėti, gaminti valgį, laikyti tarnybines priemones bei prireikus vadovauti pasienio sargyboms ir palaikyti ryšį su užkardos budėtoju ar užkardos pamainos vyresniuoju.
Tarnybinės transporto priemonės – automobiliai, motociklai, mopedai, keturračiai, motorogės, dviračiai, plaukiojimo priemonės (laivai, kateriai, valtys ir kt.), orlaiviai (sraigtasparniai, lėktuvai) ir kitos transporto priemonės.
Kitos nuostatuose vartojamos sąvokos apibrėžtos Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 562/2006, nustatančiame taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sieną, Bendrijos kodeksą (Šengeno sienų kodeksą) (toliau – Šengeno sienų kodeksas), Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatyme (Žin., 2000, Nr. 42-1192), Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatyme (Žin., 2000, Nr. 92-2848) ir kituose teisės aktuose.
3. Užkardos veikimo teritoriją priskiria tarnybos vadas. Užkardų veikimo teritorijų skiriamąsias linijas nustato rinktinių vadai.
4. Tarnybos ir jos struktūrinių padalinių veiksmus pereinant į aukštesnius valstybės sienos apsaugos režimus (parengties pakopas), valstybės sienos apsaugą nepaprastosios ir karo padėties, ginkluotos gynybos (karo) metu ar kitų ekstremalių situacijų atvejais nustato atitinkami teisės aktai.
5. Rengiant užkardos veikimo teritorijos schemą (žemėlapį), stacionarių stebėjimo postų, pasienio kontrolės ir atraminių punktų darbo instrukcijas bei pildant kitus nuostatuose nustatytus dokumentus, naudojami nuostatų 1 priede nurodyti sutrumpinimai. Jei dokumente naudojami papildomi sutrumpinimai, nenurodyti nuostatų 1 priede, sutrumpinimų reikšmės turi būti pateiktos dokumente. Sutartiniai ženklai, naudojami rengiant žemėlapius, lenteles, schemas, planus ir kitus grafinius dokumentus, nustatomi tarnybos vado įsakymu.
II. SIENOS KONTROLĖS PLANAVIMAS IR ORGANIZAVIMAS
6. Sienos kontrolės planavimas – kryptinga veikla, skirta organizuoti sienos stebėjimą, patikrinimus kertant sieną, vykdyti kitus sienos kontrolei keliamus tikslus bei uždavinius ar užtikrinti kitas tarnybos funkcijas. Sienos kontrolės planavimą ir organizavimą užkardos veikimo teritorijoje sudaro:
6.1. rinktinės vado įsakymo dėl sienos kontrolės rengimas;
6.2. padėties užkardos veikimo teritorijoje įvertinimas;
6.3. mėnesio pamainų grafiko sudarymas;
6.4. pasienio sargybų pamainos darbo plano sudarymas;
6.5. pamainos tarnybinių žiniaraščių pildymas.
RINKTINĖS VADO ĮSAKYMO DĖL SIENOS KONTROLĖS RENGIMAS
7. Rinktinės vado įsakymas dėl sienos kontrolės užkardų veikimo teritorijose (toliau – sienos kontrolės įsakymas) rengiamas siekiant efektyviau panaudoti turimas pajėgas užtikrinant sienos kontrolę ir atsižvelgiant į metų laiką (gamtos sąlygas): paprastai sienos kontrolės įsakymas rengiamas du kartus per metus: pavasario – vasaros periodui (periodo orientacinis terminas: balandžio – rugsėjo mėn.) ir rudens – žiemos periodui (periodo orientacinis terminas: spalio – kovo mėn.).
Prieš rengiant sienos kontrolės įsakymą vertinama:
7.1. padėtis užkardų veikimo teritorijose; vertinant padėtį, gali būti atlikta rekognoskuotė: atliekama vietovės apžiūra (siekiant įvertinti bei patikslinti vietovės savybes, įtakojančias sienos stebėjimo galimus pakitimus dėl metų laikų ar kitų veiksnių), įvertinami pravažiuojami (praeinami) keliai ar ruožai, galimi (prognozuotini) valstybės sienos pažeidėjų judėjimo maršrutai, galimos jų pasislėpimo vietos ir pan.;
7.2. valstybės sienos pažeidžiamumas (paskutiniųjų 2-3 metų) atskirose valstybės sienos ruožo atkarpose ir pažeidžiamumą įtakojantys veiksniai (gyvenvietės prie valstybės sienos Lietuvos Respublikos ir gretimos valstybės teritorijoje, pasienio kontrolės punktai, keliai prie valstybės sienos, vietovės stebėjimo galimybės ir kt.);
7.3. galimos ar prognozuojamos neigiamos tendencijos bei grėsmės (nusikalstamų veikų pasireiškimai: nelegalios migracijos, kontrabandos, kitų nusikalstamų veikų tendencijos), kiti rizikos faktoriai;
7.4. turimų pajėgų (personalo), tarnybinių priemonių, valstybės sienos apsaugos objektų ir įrenginių panaudojimo galimybės sienos kontrolei užtikrinti;
7.5. bendradarbiavimo su teisėsaugos institucijomis (policijos, muitinės, kitomis Lietuvos Respublikos institucijomis ar analogiškomis kaimyninių valstybių institucijomis) galimybės;
7.6. teisinio reglamentavimo, susijusio su sienos kontrolės organizavimu, pakeitimai;
7.7. kitos aplinkybės.
8. Atsižvelgiant į nuostatų 7 punkte išvardintų aplinkybių vertinimo išvadas, sienos kontrolės įsakyme nurodoma:
8.1. sienos kontrolės užtikrinimo būdai užkardose įprastinių (dirbant kasdieniu režimu) ir ypatingų (pvz., užfiksavus valstybės sienos pažeidimus, kitas neteisėtas veikas) situacijų metu;
8.2. esant galimybei, taktinės, organizacinės ir kitokios priemonės, kurios užtikrintų efektyvesnę ateinančio periodo sienos kontrolę užkardų veikimo teritorijose;
8.3. užkardų sąveikos būdai (pagalbos suteikimo, sandūrų apsaugos ir pan.);
8.4. techninių priemonių, naudojamų sienos kontrolei užtikrinti, panaudojimo galimybės, taip pat ir atsižvelgiant į metų laiką (gamtos sąlygas);
8.5. valstybės sienos ruožų užkardų veikimo teritorijose suskirstymas į labai pažeidžiamus, pažeidžiamus ir mažai pažeidžiamus sektorius (įvertinus visas aplinkybes pagal nuostatų 7 punktą): šių sektorių stebėjimo laikas ar patikrinimo dažnumas, turimų užkardos pajėgų reagavimo galimybės ir būdai kiekviename sektoriuje (atsižvelgiant į jų svarbą); sektorių koregavimo galimybės ir periodiškumas; pasienio kontrolės punktų prieigų apsaugos būdai ir priemonės;
8.6. pajėgų (žmogiškųjų) panaudojimo galimybės: papildomų pajėgų panaudojimas (rinktinės operatyvinių, specialiųjų ir kt. pajėgų, gretimų užkardos pajėgų pasitelkimas); pajėgų perskirstymas iš vieno rinktinės struktūrinio padalinio į kitą atsižvelgiant ir įvertinant situaciją (pažeidžiamumo) visoje rinktinei nustatytoje teritorijoje;
8.7. bendradarbiavimo įvairiais lygmenimis organizavimo ir tobulinimo galimybės: rinktinės struktūrinių padalinių tarpusavio bendradarbiavimas, bendradarbiavimas su Lietuvos Respublikos ir kaimyninių valstybių teisėsaugos institucijomis, bendrų priemonių planavimas, bendradarbiavimas su vietos gyventojais;
8.8. kiti reikalavimai užkardos vadovybei (rekognoskuotės atlikimo, informuotumo apie padėtį užkardos veikimo teritorijoje žinojimas bei pasienio sargybų reagavimo į įvykius vertinimas ir kt.);
8.9. užduotys pagal atskiros užkardos veikimo teritorijos ypatumus, kitos priemonės ir pavedimai.
9. Nuostatų 7 punkte išvardintoms aplinkybėms pasikeitus iš esmės, turi būti keičiamas (koreguojamas) sienos kontrolės įsakymas.
PADĖTIES UŽKARDOS VEIKIMO TERITORIJOJE ĮVERTINIMAS
10. Padėties užkardos veikimo teritorijoje įvertinimas – tai užkardos vado rizikos analize grindžiama veikla, kurios metu vertinama operatyvinė situacija užkardos veikimo teritorijoje, prognozuojami galimi valstybės sienos kirtimo tvarkos pažeidimai, numatomi šių pažeidimų užkardymo ir prevencijos veiksmai. Vertindamas padėtį užkardos veikimo teritorijoje, užkardos vadas:
10.1. parengia du užkardos veikimo teritorijos schemos (žemėlapių) egzempliorius. Vienas užkardos veikimo teritorijos schemos (žemėlapio) egzempliorius saugomas pas užkardos vadą, kitas iškabinamas užkardos budėtojo patalpoje (turint elektroninę užkardos veikimo teritorijos schemą (žemėlapį), gali būti atspausdinamas tik vienas egzempliorius, kuris iškabinamas užkardos budėtojo patalpoje). Užkardos veikimo teritorijos schemoje (žemėlapyje) nurodoma:
10.1.1. valstybės siena ir jos ženklai, valstybės sienos apsaugos zonos riba, pasienio ruožo riba ir jos ženklai, orlaivių skrydžiams nustatyti oro keliai;
10.1.2. užkardos veikimo teritorijos sandūros ir skiriamosios linijos;
10.1.3. užkardos dislokacijos vieta, pasienio kontrolės punktai, kiti valstybės sienos apsaugos objektai ir įrenginiai;
10.1.4. policijos, muitinės ir kaimyninės valstybės sienos apsaugos institucijų, saugančių analogišką valstybės sienos ruožą, padalinių išdėstymas;
10.1.5. gyvenvietės, geležinkelio ir autobusų stotys, oro uostai (aerodromai), uostai, laivų prieplaukos, krantinės ir kitos bazavimosi vietos;
10.1.6. nepraeinami (nepravažiuojami) valstybės sienos ruožai;
10.1.7. keliai, kurie gali būti naudojami pasienio sargyboms pristatyti iš užkardos į tarnybos vietas, patruliuoti ir sąveikai tarp pasienio sargybų užtikrinti;
10.1.8. užkardos veikimo teritorijos suskirstymas į kvadratų tinklelį, atskirų vietų ar objektų sąlyginiai pavadinimai, kiti reikalingi duomenys;
10.2. išsiaiškina aplinkybes ir veiksnius, galinčius turėti įtakos sienos kontrolės organizavimui:
10.2.1. vietovės prie valstybės sienos pobūdį;
10.2.2. judėjimo per pasienio kontrolės punktus intensyvumą;
10.2.3. ūkinės, komercinės ir kitokios veiklos pasienio ruože ir valstybės sienos apsaugos zonoje pobūdį;
10.2.4. kitų tarnybos ir rinktinės struktūrinių padalinių panaudojimo galimybes sienos kontrolei užkardos veikimo teritorijoje;
10.2.5. sąveikos su gretimomis užkardomis sąlygas;
10.2.6. sąveikos sąlygas bei bendradarbiavimo galimybes su kaimyninės valstybės sienos apsaugos institucijų padaliniais;
10.2.7. bendradarbiavimo su policijos, muitinės ir kitų valstybės institucijų teritoriniais padaliniais bei vietos savivaldos institucijomis galimybes;
10.2.8. galimybes pasinaudoti pasienio ruožo gyventojų, kitų asmenų pagalba;
10.2.9. užkardos aprūpinimą, turimą personalą ir tarnybines priemones;
10.2.10. per paskutinius 2–3 mėnesius užkardos veikimo teritorijoje užfiksuotus valstybės sienos kirtimo, pasienio teisinio režimo, pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklių ir kitų teisės aktų pažeidimų padarymo būdus, vietas, laiką ir kitas aplinkybes;
10.3. vadovaudamasis tarnybos vado ir rinktinės vado įsakymais bei nurodymais, atsižvelgdamas į užkardos pamainos vyresniųjų pranešimus, sienos kontrolės rezultatus, rinktinės struktūrinių padalinių (operatyvinių) pateiktą bei kitą gautą informaciją, surašo padėties užkardos veikimo teritorijoje įvertinimo išvadas (toliau – padėties įvertinimo išvados) Padėties užkardos veikimo teritorijoje įvertinimo knygoje, kurioje nurodo:
10.3.1. tikimas (prognozuojamas) neteisėto valstybės sienos kirtimo kryptis, vietas ir būdus;
10.3.2. pagrindinių pastangų sutelkimo kryptis ir vietas (nurodomi labai pažeidžiami, pažeidžiami ir mažai pažeidžiami sektoriai), laiką (poilsio ir švenčių dienos, tamsus paros laikas ir pan.), veiksmų taktinius būdus (pvz., patruliavimas pėsčiomis ir tarnybinių šunų panaudojimas);
10.3.3. skiriamų pasienio sargybų skaičių, rūšis;
10.3.4. kaip panaudoti užkardos turimas tarnybines priemones, valstybės sienos apsaugos objektus ir įrenginius;
10.3.5. prognozuojamus padėties užkardos veikimo teritorijoje pakitimus ir pasienio sargybų tarnybinių užduočių tikslinimo tvarką;
10.3.6. ekstremalių situacijų atvejais vykdomas priemones;
10.3.7. kitas priemones, kurios užtikrintų sėkmingą tarnybinės užduoties vykdymą;
10.4. padėties įvertinimo išvadų punktai yra numeruojami, pvz.:
Padėties ________ užkardos veikimo teritorijoje įvertinimo išvados, 201_-_-_Nr.
1. Tekstas
2. Tekstas
-----------------------------------------------------------------------------------------------------------------
18. Tekstas
Užkardos vadas
(laipsnis)
(parašas)
(vardas, pavardė)
10.5. padėties įvertinimo išvados tikslinamos kiekvieną mėnesį, o pasikeitus padėčiai užkardos veikimo teritorijoje – nedelsiant. Tikslinimo tvarka:
10.5.1. jei padėties įvertinimo išvados papildomos nauju punktu, sakiniu (sakiniais), tai tikslinamo punkto pabaigoje skliausteliuose įrašoma taip: (papildyta 2012-02-23). Padėties įvertinimo išvadų pabaigoje įrašomas tikslinamo punkto numeris, nurodoma patikslinimo data ir iš naujos eilutės įrašomas papildymas. Papildymas patvirtinamas užkardos vado parašu, pvz.:
6 punkto papildymas, 2012-02-23
Stacionarią techninio stebėjimo įrangą Tabariškių st.b. naudoti tamsiu paros metu tarnybinėse užduotyse nurodytu laiku.
Užkardos vadas
(laipsnis)
(parašas)
(vardas, pavardė)
10.5.2. padėties įvertinimo išvadų punkte gali būti keičiamas sakinys ar sakiniai. Šiuo atveju sakinys (sakiniai) perbraukiamas (perbraukiami), tikslinamo punkto pabaigoje skliausteliuose įrašoma taip: (pakeista, 2012-01-28). Padėties įvertinimo išvadų pabaigoje įrašomas tikslinamo punkto numeris, nurodoma patikslinimo data ir iš naujos eilutės įrašomas pakeitimas. Pakeitimas patvirtinamas užkardos vado parašu, pvz.:
3 punkto 2 sakinio pakeitimas, 2012-01-28
Pagrindines pastangas sutelkti prie valstybės sienos ruožų tarp VSŽ XXXX-XXXX.
Užkardos vadas
(laipsnis)
(parašas)
(vardas, pavardė)
10.5.3. jei tikslinimo metu papildymų ir pakeitimų nepadaryta, apie tai įrašoma knygoje, pvz.:
Patikslinta 2012-01-28, papildymų ir pakeitimų nėra
Užkardos vadas
(laipsnis)
(parašas)
(vardas, pavardė)
10.6. su padėties įvertinimo išvadomis ir jų patikslinimais pasirašytinai supažindina užkardos vado pavaduotoją (-us), vyresnįjį (-iuosius) specialistą (-us) ir pareigūnus, skiriamus užkardos pamainos vyresniaisiais, užkardos budėtojais (pasienio tikrinimo posto pamainos vyresniaisiais, pasienio tikrinimo posto budėtojais). Kitiems užkardos pareigūnams padėties įvertinimo išvados skelbiamos užsiėmimų ir instruktažų (prieš pasienio sargyboms išvykstant vykdyti tarnybines užduotis) metu, vadovaujantis principu „būtina žinoti“;
10.7. pasikeitus padėčiai užkardos veikimo teritorijoje iš esmės, gavus naują rinktinės vado sienos kontrolės įsakymą – atitinkamai pakeičia (ar parengia) padėties įvertinimo išvadas.
11. Padėties užkardos veikimo teritorijoje įvertinimo knyga saugoma užkardos budėtojo patalpose. Užkardos veikimo teritorijos schema (žemėlapis) naudojama priimant sprendimą dėl sienos kontrolės organizavimo ir vykdymo, esant tarnybiniam būtinumui, ji gali būti patikslinta.
MĖNESIO PAMAINŲ GRAFIKAS
12. Mėnesio pamainų grafikas (toliau – pamainų grafikas, 2 priedas) – dokumentas, skirtas pareigūnų veiklai planuoti ir vykdyti, siekiant užtikrinti užkardai pavestas sienos kontrolės ar operatyvaus valdymo funkcijas. Pamainų grafikas sudaromas vienam mėnesiui (jis gali būti pildomas kompiuterine programa arba rankiniu būdu), jame nurodoma:
12.1. 1 grafoje – eilutės numeris;
12.2. 2 grafoje – pareigos;
12.3. 3 grafoje – pareigūno vardas, pavardė, pareigūnui darbo laiko apskaitos žiniaraštyje sutektas numeris;
12.4. 4 grafoje – darbo valandos, kurios suplanuotos pareigūnui einamojo mėnesio pamainų grafike virš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atitinkamam metų mėnesiui patvirtinto mėnesio darbo valandų skaičiaus (toliau – norma);
12.5. 5 grafoje – planuojamas darbo valandų skaičius per mėnesį (viršutinė eilutė), pakeitimai (vidurinioji eilutė) ir faktinis darbo valandų skaičius per mėnesį (apatinė eilutė);
12.6. 6 grafoje – mėnesio darbo valandų skaičius, patvirtintas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atitinkamam metų mėnesiui;
12.7. 7 grafoje – faktiškai per mėnesį suplanuotų darbo valandų suma (5 grafos viršutinėje eilutėje suplanuotų darbo valandų suma);
12.8. 8 grafoje – pareigūno planuojamų viršvalandžių likutis (viršvalandžiai apskaičiuojami iš faktiškai suplanuotų valandų skaičiaus (7 grafa) atėmus mėnesio darbo laiko normą (6 grafa) ir pridėjus viršvalandžius, nurodytus 4 grafoje (jei jie nebuvo išlyginti per einamąjį mėnesį).
13. Planuojamas tarnybos laikas žymimas kiekvienam pareigūnui skirtoje 5 grafos viršutinėje eilutėje. 5 grafos skiltyse žymima tarnybos pradžia ir trukmė valandomis per parą (pvz., 20.00/4). Jei tarnyba tęsiama kitą parą, kitai parai skirtoje skiltelėje rašomas tik valandų skaičius (pvz., -/8). Jei pareigūnas turi atvykti ne į užkardą, o į pasienio kontrolės punktą ar kitą tarnybos vykdymo vietą, rašomas sutartinis šios vietos pavadinimas (pvz., 20.00K/4), o pastabose nurodomi sutartiniai atvykimo vietos žymėjimai (pvz., K – Kenos pasienio kontrolės punktas). 5 grafos vidurinės eilutės skiltyse įrašomi pamainų grafiko pakeitimai, apatinės eilutės skiltyse – faktiškai dirbtas laikas. Vidurinę eilutę gali pildyti tik užkardos vadas ar jo pavaduotojas (užpildžius eilutę – tai patvirtinama užkardos vado ar pavaduotojo parašu (jeigu pamainų grafikas pildomas rankiniu būdu), apatinės eilutės skiltis užpildo užkardos pamainos vyresnysis, užbaigdamas tarnybą.
14. Neatvykimai į tarnybą žymimi darbo laiko apskaitos žiniaraščio sutartiniais žymėjimais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar kitos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
15. Sudarydamas pamainų grafiką, užkardos vadas privalo:
15.1. suplanuoti tarnybinių užduočių vykdymui reikiamą pareigūnų skaičių pamainoje (numatyti reikiamą pareigūnų, turinčių teisę dirbti su atitinkama įranga, tarnybinėmis priemonėmis (pvz., datos spaudais ir pan.), skaičių);
15.2. numatyti valandas kasmetinėms ir kitoms atostogoms, profilaktiniam medicininiam patikrinimui, profesiniam koviniam parengimui, komandiruotėms;
15.3. numatyti darbuotojams, kurie praėjusį mėnesį dirbo viršvalandžius, papildomas poilsio dienas už darbą virš normos.
16. Sudarytą pamainų grafiką pasirašo užkardos vadas, tvirtina rinktinės vadas. Rinktinės vadas savo įsakymu gali įgalioti užkardos vadą tvirtinti pamainų grafikus. Tokiais atvejais pamainų grafikus sudaro ir pasirašo užkardos vado pavaduotojas. Užkardos pareigūnai su pamainų grafiku supažindinami prieš penkiolika kalendorinių dienų iki jo įsigaliojimo, patvirtintą pamainų grafiką paskelbiant viešai informaciniame stende.
17. Užkardos budėtojas ar užkardos pamainos vyresnysis, gavę pranešimą apie numatomą pareigūno neatvykimą į tarnybą, informuoja apie tai užkardos vadą ar užkardos vado pavaduotoją ir apie neatvykimą į tarnybą pažymi pamainų grafiko apatinėje eilutėje.
18. Siekdamas išsamesnės pareigūnų paskirstymo į tarnybą analizės, rinktinės vadas savo įsakymu gali nustatyti papildomus pamainų grafiko rekvizitus.
PASIENIO SARGYBŲ PAMAINOS DARBO PLANAS
19. Pasienio sargybų pamainos darbo planas (toliau – pamainos darbo planas, 3 priedas) – dokumentas, kuriame surašomas užkardos vado sprendimas dėl sienos kontrolės 12, 24 valandoms ar kitam rinktinės vado sienos kontrolės įsakyme nustatytam laikotarpiui. Pamainos darbo planas sudaromas iki planuojamo laikotarpio pradžios, pamainos darbo plano lentelės grafose nurodoma:
19.1. pirmoje – eilutės numeris;
19.2. antroje – pasienio sargybos pareigūnų vardas ir pavardė (pirmasis įrašomas pasienio sargybos vyresnysis);
19.3. trečioje – pasienio sargybos radijo ryšio šaukiniai. Jei pasienio sargybai skiriama keletą radijo stočių su skirtingais šaukiniais, šalia skliausteliuose įrašomas eilutės, kurioje įrašyta pareigūno (kuriam priskiriama radijo stotis su šiuo šaukiniu) pavardė, numeris, pvz., Šalčia-2 (11);
19.4. ketvirtoje – pasienio sargybai skiriamos tarnybinės priemonės ir jų skaičius (pvz., apie žiūronus rašoma – žiūr. 2);
19.5. penktoje ir šeštoje – laiko intervalo pradžia ir pabaiga;
19.6. septintoje – pasienio sargybos rūšis (per nurodytą laiko intervalą);
19.7. aštuntoje – pasienio sargybos tarnybinės užduoties vykdymo vieta ar maršrutas per nurodytą laiko intervalą. Maršrutas nurodomas pagal maršruto taškus (pradinis, galutinis, jei reikia, ir tarpiniai). Vietos ir maršruto taškai nurodomi pagal kvadratų tinklelio, valstybės sienos ženklų numerius, gyvenamųjų vietovių pavadinimus, pasienio kontrolės punktų, stebėjimo bokštų ir kitų stacionarių tarnybos vietų pavadinimus, pvz., kv. 366/6109, VSŽXXXX, Šaškių st.b., kv. 3669/61095 – 3700/61111, Šalčininkų PKP;
19.8. pildant lentelę, eilutės su įrašais apie vieną pasienio sargybą atskiriamos storesne linija nuo eilučių su įrašais apie kitą pasienio sargybą;
19.9. po lentele nurodoma informacija, reikalinga pasienio sargybų sąveikai užtikrinti (kuri pasienio sargyba kuriai turi pagal iškvietimą nuvykti suteikti pagalbą, kinologo su tarnybiniu šunimi pagalbos suteikimo galimybės ir kt.). Pasienio sargybos įvardijamos jų šaukiniais.
20. Pamainos darbo planą pasirašo užkardos vadas.
21. Pasikeitus padėčiai užkardos veikimo teritorijoje, galimybei skirti planuotą pareigūnų skaičių (neatvykimai į tarnybą, susirgimai tarnybos metu ir pan.) ar turimų tarnybinių priemonių panaudojimo galimybėms (gedimai ir pan.), pamainos darbo planą gali pakeisti užkardos vadas, jo pavaduotojas, jų nesant – užkardos pamainos vyresnysis.
22. Keisdamas pamainos darbo planą, užkardos vadas, jo pavaduotojas (užkardos pamainos vyresnysis) keičiamas lentelės eilutes, skiltis ar įrašus perbraukia viena linija ir šalia pasirašo, o po lentele nustatytoje vietoje įrašo pakeitimus, pakeitimų įrašymo laiką, priežastis ir pasirašo. Jeigu pakeitimų yra daug, gali būti pildomas naujas pamainos darbo plano blankas.
23. Užkardos vadas, skirdamas pareigūnus į pasienio tikrinimo postus ir kitas pasienio sargybų rūšis, atsižvelgia į pareigūnų žinias, praktinius sugebėjimus bei asmenines savybes, o skirdamas kinologus – ir į tarnybinių šunų paruošimo lygį.
PAMAINOS TARNYBINIAI ŽINIARAŠČIAI
24. Tarnybinis žiniaraštis (toliau – žiniaraštis) yra ataskaitinis dokumentas apie pasienio sargybai paskirtos tarnybinės užduoties vykdymo eigą, kuriame įrašoma pasienio sargybai pamainos darbo plane nustatyta tarnybinė užduotis.
25. Nustatomi A formos (skirti pasienio tikrinimo postams, 4 priedas) ir B formos (skirti kitoms pasienio sargyboms, 5 priedas) žiniaraščiai. Jei pasienio sargyba tik dalį darbo laiko veikia kaip pasienio tikrinimo postas (pvz., pasienio kontrolės punkte, dirbančiame ne visą parą), o kitą darbo laiko dalį – kaip patrulis ar kita pasienio sargyba, išduodami A ir B formos žiniaraščiai.
Atsižvelgiant į atliekamos tarnybinės užduoties pobūdį, žiniaraštis gali būti neišduodamas šioms pasienio sargyboms, vykdančioms tarnybą rinktinės ar užkardos patalpose: rinktinės budėtojui, rinktinės budėtojo padėjėjui, užkardos pamainos vyresniajam (išskyrus atvejus, kuomet užkardos pamainos vyresnysis tarnybinę užduotį atlieka išvykęs iš užkardos patalpų, pvz., atlikdamas tarnybines užduotis, pagal nuostatų 114.9 punktą), užkardos budėtojui, užkardos budėtojo padėjėjui, vaizdo ir (ar) signalizacijos sistemos operatoriui (taikoma tik tuomet, kai operatorius tarnybinę užduotį atlieka rinktinės ar užkardos patalpose įrengtame valdymo centre). Pasienio sargybos, kurioms neišduotas žiniaraštis, visa su tarnybos vykdymu susijusi tarnybinė informacija fiksuojama rinktinės ar užkardos tarnybinėje dokumentacijoje.
26. Užduotį žiniaraštyje, vadovaudamasis pamainos darbo planu, įrašo užkardos vadas arba jo pavedimu pareigūnas, atsakingas už tarnybinių dokumentų apskaitą, arba užkardos (pasienio tikrinimo posto) pamainos vyresnysis. Pareigūnas, vedantis instruktažą, prieš instruktažą patikrinęs, ar žiniaraštyje įrašyta tarnybinė užduotis atitinka pamainos darbo planą, pasirašo žiniaraštyje. Pasirašytą žiniaraštį užkardos budėtojas išduoda pasienio sargybos vyresniajam. Jei pareigūnai atvyksta ne į užkardą, o į pasienio kontrolės punktą ar kitą nurodytą pamainos darbo plane vietą, žiniaraščių pateikimo pasienio sargybų vyresniesiems tvarką nustato užkardos vadas.
27. Žiniaraščio I skyriaus (Tarnybinė užduotis) lentelės grafos pildomos kaip ir pasienio sargybų pamainos darbo plano grafos. Po lentele įrašomos sąveikaujančios pasienio sargybos, kurioms pagal iškvietimą reikėtų padėti sulaikyti pažeidėjus ar suteikti kitokią pagalbą (rašoma Dengiama (-os) ir pasienio sargybos ar pasienio sargybų šaukinį (-ius)) ir kurias prireikus reikėtų kviesti į pagalbą (rašoma Dengianti (-čios) ir pasienio sargybos ar pasienio sargybų šaukinį (-ius)), bei kiti nurodymai.
28. Žiniaraščio II skyrius (Tarnybinės užduoties vykdymo eiga) A formos lentelėje įrašomas darbo vietos ar užduoties, kurią atlieka kiekvienas pasienio sargybos pareigūnas nurodytu laiku, sutartinis pavadinimas (nustatytas Pasienio kontrolės punkto darbo instrukcijoje).
29. B formos lentelėje viršutinės eilutės skiltyse nurodoma pasienio sargybos ar pareigūno atliktos užduoties rūšis, apatinės – užduoties vykdymo vieta. Duomenis pasienio sargybos vyresnysis turi įrašyti iki nurodyto laiko intervalo pradžios.
30. Užbaigęs darbą, kiekvienas pareigūnas sutikrina, ar duomenys apie jo atliktas užduotis yra teisingi, ir pasirašo.
31. Žiniaraščio III skyriuje tikrintojai įrašo pasienio sargybos tikrinimo rezultatus.
32. Žiniaraščio IV skyriuje pasienio sargybos vyresnysis rašo apie įvykius ir užduoties vykdymo rezultatus, pastabas bei informaciją, kuri jam reikalinga vadovauti pasienio sargybai.
33. Žiniaraščio V skyriuje pasienio sargybos vyresnysis, atsižvelgęs į tarnybinę užduotį, įrašo nustatytos formos statistinius duomenis.
34. Užbaigęs vykdyti tarnybinę užduotį, pasienio sargybos vyresnysis užpildytą žiniaraštį perduoda užkardos budėtojui.
35. Pamainos darbo planai ir žiniaraščiai (toliau – tarnybiniai dokumentai) pildomi kompiuterine programa arba rankiniu būdu. Jeigu tarnybiniai dokumentai sudaro valstybės ar tarnybos paslaptį, jų rengimas, įforminimas, registravimas, siuntimas, gabenimas, gavimas, dauginimas bei saugojimas vykdomas įslaptintos informacijos administravimo taisyklių nustatyta tvarka.
36. Nustatyta tvarka užpildytus tarnybinių dokumentų blankus saugo užkardos vadas ar paskirtas pareigūnas, atsakingas už tarnybinių dokumentų apskaitą.
37. Tarnybiniai dokumentai registruojami Tarnybinių dokumentų apskaitos registre (6 priedas). Tarnybinių dokumentų blankai yra išduodami užkardos budėtojui pagal Tarnybinių dokumentų apskaitos registrą. Apie gautus tarnybinius dokumentus užkardos budėtojas įrašo Budėjimo priėmimo ir perdavimo knygoje, pvz., „2012-03-01, pasienio sargybų pamainos darbo planą Nr. _____ ir tarnybinius žiniaraščius Nr. _____, _____ gavau“. Keičiantis užkardos budėtojams, perduodamų tarnybinių dokumentų numeriai yra įrašomi pranešime apie budėjimo priėmimą ir perdavimą Budėjimo priėmimo ir perdavimo knygoje.
38. Tarnybiniai dokumentai gali būti perduodami užkardos budėtojui užantspauduotame voke, ant kurio užkardos vadas įrašo „Tarnybiniai dokumentai. Voką atplėšti 201_-__-__, __.__ val.“ ir pasirašo. Šiuo atveju užkardos budėtojas Budėjimo priėmimo ir perdavimo knygoje įrašo: „201_-__-__ voką su tarnybiniais dokumentais, skirtą atplėšti 201-__-__, __.__ val., gavau.“, o nustatytu laiku atplėšęs voką įrašo: „200_-__-__, __.__ val. voką su tarnybiniais dokumentais atplėšiau, Pasienio sargybų darbo planas Nr. _____ ir tarnybiniai žiniaraščiai Nr._____, Nr._____“.
39. Planuojamam laikotarpiui pasibaigus, užkardos budėtojas grąžina tarnybinius dokumentus užkardos vadui ar jo paskirtam pareigūnui, atsakingam už tarnybinių dokumentų apskaitą, pagal Tarnybinių dokumentų apskaitos registrą arba perduoda naujam užkardos budėtojui, įrašydamas apie tai į Budėjimo priėmimo ir perdavimo knygą.
40. Pareigūnas, atsakingas už tarnybinių dokumentų apskaitą, su grąžintais tarnybiniais dokumentais supažindina užkardos vadą. Užkardos vadas gali reikiamus duomenis apie tarnybos rezultatus iš šių dokumentų įrašyti į Padėties užkardos veikimo teritorijoje įvertinimo išvadų knygą.
41. Grąžintus einamojo mėnesio tarnybinius dokumentus saugo pareigūnas, atsakingas už tarnybinių dokumentų apskaitą. Kiekvieno mėnesio tarnybiniai dokumentai vienerius metus saugomi užkardoje, vėliau perduodami į rinktinės archyvą, kur jie saugomi dar vienerius metus, po to nustatyta tvarka sunaikinami.
PASIENIO SARGYBŲ RŪŠYS
42. Sienos kontrolei užkardos veikimo teritorijoje bei kitoms priskirtoms funkcijoms užtikrinti gali būti skiriamos šios pasienio sargybos:
42.1. „Rinktinės budėtojas“;
42.2. „Rinktinės budėtojo padėjėjas“;
42.3. „Užkardos pamainos vyresnysis“;
42.4. „Užkardos budėtojas“;
42.5. „Užkardos budėtojo padėjėjas“;
42.6. „Patrulis“;
42.7. „Stebėjimo postas“;
42.8. „Užtvara“;
42.9. „Pasala“;
42.10. „Vaizdo ir (ar) signalizacijos sistemos operatorius“;
42.11. „Pasienio tikrinimo postas“.
43. Rinktinės budėtojas – pasienio sargyba, vykdanti operatyvaus valdymo ir kitas funkcijas, nustatytas atitinkamo rinktinės struktūrinio padalinio nuostatuose, pareigybės aprašyme ir tarnybos vykdymo instrukcijose.
44. Rinktinės budėtojo padėjėjas – pasienio sargyba, pagal kompetenciją vykdanti operatyvaus valdymo ir kitas funkcijas, nustatytas atitinkamo rinktinės struktūrinio padalinio nuostatuose, pareigybės aprašyme ir tarnybos vykdymo instrukcijose, o nesant rinktinės budėtojo, vykdantis jo funkcijas.
Rinktinės budėtojas ir rinktinės budėtojo padėjėjas tarnybą vykdo tarnybos vado ir/ar rinktinės vado nustatyta tvarka.
45. Užkardos pamainos vyresnysis – pasienio sargyba, atsakinga už vadovavimą pasienio sargyboms, užkardos parengties veikti ekstremalių situacijų atvejais palaikymą, pasienio sargybų pamainos darbo plane nustatyto užkardos vado sprendimo dėl sienos kontrolės įvykdymą ir operatyvų reagavimą į padėties užkardos veikimo teritorijoje pasikeitimus.
46. Užkardos budėtojas – pasienio sargyba, užtikrinanti informacijos apie įvykius, susijusius su tarnybos veikla, rinkimą, apdorojimą ryšio priemonėmis ir programine įranga, registravimą, perdavimą ir saugojimą, užkardos pastato ir tarnybinės teritorijos apsaugą, ginkluotės ir kitų tarnybinių priemonių saugojimą, išdavimą ir priėmimą, tarnybinių žiniaraščių išdavimą ir priėmimą iš sugrįžusių į užkardą sargybų vyresniųjų.
47. Užkardos budėtojo padėjėjas – pasienio sargyba, skiriama padėti užkardos budėtojui vykdyti operatyvaus valdymo funkcijas, o nesant užkardos budėtojo, vykdyti jo funkcijas.
48. Patrulis – pasienio sargyba, skirta užkardyti neteisėtus valstybės sienos kirtimus užkardos veikimo teritorijoje, objektų apsaugai, ieškoti, persekioti, sulaikyti valstybės sienos kirtimo tvarkos pažeidėjus, kontroliuoti pasienio teisinį režimą, tikrinti pasienio juostą ir joje esančius valstybės sienos apsaugos objektus ir įrenginius, pasienio ruožo ir valstybės sienos apsaugos zonos ribų ženklus, vaizdo ir (ar) signalizacijos sistemas (kompleksus) bei kitoms teisės aktais nustatytoms funkcijoms vykdyti.
49. Stebėjimo postas – pasienio sargyba nustatytai teritorijai ir atskiriems objektams stebėti, panaudojant ir technines stebėjimo priemones (vizualaus stebėjimo, radiolokacines, naudojant termovizorius ar kt.).
50. Užtvara – pasienio sargybų ar atskirų pareigūnų grupė, išsidėsčiusi palei nustatytą ribą vietovėje ir skirta sulaikyti asmenis, neteisėtai kirtusius ar ketinančius kirsti valstybės sieną nenustatytoje vietoje, ar kitus ieškomus asmenis.
51. Pasala – pasienio sargyba pažeidėjams sulaikyti pagal išankstinius gautus duomenis apie galimas jų buvimo ar vykimo vietas.
52. Vaizdo ir (ar) signalizacijos sistemos operatorius – pasienio sargyba, kontroliuojanti vaizdo ir (ar) signalizacijos sistemų (kompleksų) darbą nustatytoje vietoje, siekiant nustatyti (aptikti) valstybės sienos kirtimo tvarkos pažeidimus.
53. Pasienio tikrinimo postas – pasienio sargyba patikrinimams kertant sieną atlikti.
PASIENIO SARGYBŲ TARNYBOS ORGANIZAVIMAS
54. Pasienio sargybų skaičius nustatomas atsižvelgus į padėtį užkardos veikimo teritorijoje, galimų panaudoti pareigūnų skaičių, turimų tarnybinių priemonių panaudojimo galimybes bei kitas aplinkybes.
Į pasienio sargybą skiriamų pareigūnų skaičius turi būti pakankamas tarnybinei užduočiai įvykdyti.
Pasienio sargybos „Pasienio tikrinimo postas“ pareigūnų skaičius nustatomas atsižvelgiant į pasienio kontrolės punkto darbo instrukcijoje nustatytų užduočių skaičių.
55. Į pasienio sargybas gali būti skiriami ir kitų tarnybos ir jos struktūrinių padalinių pareigūnai. Vykdant bendras operacijas ar kitas priemones – kitų teisėsaugos institucijų pareigūnai, o įvedus atitinkamą valstybės sienos apsaugos režimą – ir Lietuvos kariuomenės karinių vienetų kariai. Tokiais atvejais pasienio sargybai vadovauja tarnybos pareigūnas.
56. Pasienio sargyba tiesiogiai pavaldi užkardos pamainos vyresniajam, o vykdant atitinkamas pasienio sargybas – tos pasienio sargybos vyresniajam.
57. Tarnybinei užduočiai įvykdyti pasienio sargybos vyresnysis gali skirti pareigūnams atskiras užduotis.
58. Pakeisti pasienio sargybos tarnybinę užduotį, įsakyti ar leisti nutraukti jos vykdymą gali tik užkardos vadas, jo nesant – užkardos vado pavaduotojas bei nuostatų 60 punkte nurodytais atvejais užkardos pamainos vyresnysis.
59. Vykdydami tarnybinę užduotį, pasienio sargybos pareigūnai privalo:
59.1. vertinti padėtį tarnybos vietoje, ieškoti neteisėto valstybės sienos kirtimo požymių sausumoje, vidaus vandenyse, teritorinėje jūroje, būti pasirengę stebėti, fiksuoti, persekioti ir sulaikyti įtariamus tai padariusius asmenis;
59.2. būti pasirengę bet kuriuo metu padėti kitoms pasienio sargyboms sulaikyti pažeidėjus ar suteikti kitokią pagalbą;
59.3. gavę kitos pasienio sargybos kvietimą (signalą), nedelsdami vykti į kviečiančios pasienio sargybos buvimo vietą, apie tai pranešę užkardos budėtojui;
59.4. vykdyti kitus užkardos pamainos vyresniojo, užkardos budėtojo nurodymus;
59.5. saugoti, tinkamai prižiūrėti ir laikyti parengtą naudoti ginkluotę ir kitas tarnybines priemones;
59.6. nepažeisti pėdsakų režimo, t. y. kontrolinėje pėdsakų juostoje ir kitose pasienio juostos vietose nepadaryti pėdsakų, kurie galėtų būti kitų pasienio sargybų traktuojami kaip neteisėto valstybės sienos kirtimo požymiai. Galima imituoti valstybės sienos pažeidimą (daryti kontrolinius pėdsakus, slėpti daiktus nuo kontrolinės pėdsakų juostos į Lietuvos Respublikos teritorijos vidų), kai tai daroma norint išmokyti tarnybinius šunis ar atlikti pratybas;
59.7. persekioti asmenis, įtariamus padarius nusikalstamą veiką ar kitą teisės pažeidimą, besislepiančius nuo teisėsaugos institucijų arba užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui;
59.8. aptikus valstybės sienos ženklų, kitų valstybės sienos apsaugos objektų ir įrenginių gadinimą, naikinimą ar daromą kitokią žalą pasienio juostoje, nedelsiant imtis priemonių neteisėtiems veiksmams nutraukti, pažeidėjams sulaikyti, apie įvykį pranešti užkardos budėtojui (užkardos pamainos vyresniajam).
60. Užkardos pamainos vyresnysis gali įsakyti ar leisti pasienio sargybai nutraukti tarnybinės užduoties vykdymą ar pakeisti pasienio sargybų pamainos darbo plane nustatytą jos vykdymo tvarką:
60.1. jei reikia:
60.1.1. persekioti asmenis, įtariamus padarius nusikaltimą ar kitą teisės pažeidimą, besislepiančius nuo teisėsaugos institucijų arba užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui;
60.1.2. patikrinti informaciją, gaunamą iš vaizdo ir (ar) signalizacijos sistemų (kompleksų) siunčiamų signalų ar patikrinti šių sistemų pagalba identifikuotus ir pastebėtus pažeidėjus;
60.1.3. patikrinti gautą informaciją apie galimą teisės pažeidimą;
60.1.4. padėti kitoms pasienio sargyboms;
60.1.5. suteikti neatidėliotiną medicinos pagalbą asmeniui, nukentėjusiam nuo teisės pažeidimo ar esančiam bejėgiškos būklės;
60.1.6. gelbėti žmones stichinių nelaimių, katastrofų, avarijų bei kitų ypatingų situacijų atvejais;
60.1.7. pristatyti sulaikytus asmenis į užkardą ar kitą nurodytą vietą;
60.2. kai tolesnis tarnybos vykdymas kelia realų pavojų pareigūnų gyvybei ar sveikatai;
60.3. kai susirgus (susižeidus) pareigūnams, pasienio sargyba negali tęsti tarnybos.
61. Pasienio sargybos pareigūnai, nesant ryšio su užkardos pamainos vyresniuoju, nuostatų 60 punkte nurodytais atvejais gali savarankiškai nutraukti tarnybinės užduoties vykdymą ar pakeisti jos vykdymo tvarką. Atsiradus galimybei, pasienio sargybos pareigūnai apie tai privalo nedelsdami pranešti užkardos pamainos vyresniajam. Apie tarnybinės užduoties pakeitimą pasienio sargybos vyresnysis įrašo žiniaraštyje.
62. Pasienio sargybos pareigūnams draudžiama:
62.1. savavališkai nutraukti ar pakeisti tarnybinės užduoties vykdymo tvarką, išskyrus atvejus, nurodytus nuostatų 60 punkte;
62.2. palikti be priežiūros, perduoti kitiems asmenims ginkluotę ar kitas tarnybines priemones, jas ardyti, išskyrus atvejus, kai reikia nedelsiant pašalinti gedimą;
62.3. savavališkai atjungti vaizdo ir (ar) signalizacijos sistemas (kompleksus), atskirus jų ruožus;
62.4. be užkardos pamainos vyresniojo leidimo išjungti stebėjimo įrangą, vaizdo ir (ar) signalizacijos sistemų (kompleksų) valdymo pultus;
62.5. imti ar perduoti kokius nors daiktus pašaliniams asmenims (jei tai nesusiję su tarnybine užduotimi), turėti tarnybinės užduoties įvykdymui nereikalingų daiktų;
62.6. tarnybai skirtas priemones naudoti ne pagal paskirtį;
62.7. jei nėra tarnybinio būtinumo, užeiti į gyvenamąsias, ūkines ir kitas patalpas;
62.8. demaskuoti save (jei pasienio sargybos rūšis ar tarnybinė užduotis numato veiksmų maskavimą);
62.9. išjungti radijo ryšio priemones;
62.10. miegoti;
62.11. ilsėtis ir valgyti nenustatytu laiku;
62.12. turėti su savimi ir naudotis tarnybos metu ryšio bei kitomis techninėmis priemonėmis, neįrašytomis tarnybiniame žiniaraštyje (grafoje „Skiriamos tarnybinės priemonės“);
62.13. patekti į kaimyninės valstybės teritoriją (jeigu kitaip nenustatyta tarptautinėse sutartyse ar kituose teisės aktuose). Pareigūnas, stichinių nelaimių ar kitomis nuo jo valios nepriklausiančiomis aplinkybėmis patekęs į kaimyninės valstybės teritoriją, privalo nedelsdamas grįžti į Lietuvos Respublikos teritoriją, o negalėdamas to padaryti, pranešti tos valstybės sienos apsaugos ar kitų teisėsaugos institucijų atstovams apie atsitiktinį (netyčinį) valstybės sienos kirtimą ir paprašyti (pareikalauti) grąžinti jį į Lietuvos Respubliką bei suteikti galimybę susisiekti (susitikti) su tarnybos arba toje valstybėje esančios Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos darbuotojais;
62.14. atskleisti bet kokią tarnybinę informaciją, susijusią su sienos stebėjimu ir patikrinimais kertant sieną, tretiesiems asmenims.
PASIENIO SARGYBOS VYRESNYSIS
63. Dviejų ar daugiau pareigūnų pasienio sargybai vadovauja pasienio sargybos vyresnysis.
64. Pasienio sargybų vyresniuosius užkardos vadas skiria iš gerai parengtų ir sugebančių vadovauti pasienio sargybai pareigūnų.
65. Pasienio sargybos pareigūnai yra pavaldūs užkardos pamainos vyresniajam nuo tarnybos vykdymo pradžios iki jos pabaigos (tarnybos vykdymo pradžia ir pabaiga laikytina pareigūno darbo pradžia ir pabaiga, numatyta pamainų grafike), o pasienio sargybos vyresniajam – nuo tarnybinės užduoties gavimo iki jos įvykdymo pabaigos.
66. Pasienio sargybos vyresnysis atsako už tikslų tarnybinės užduoties vykdymą, tarnybos metu jam pavaldžių pareigūnų kontrolę, gautų tarnybinei užduočiai vykdyti tarnybinių priemonių ir kitų materialinių vertybių priežiūrą, apsaugą, tinkamą panaudojimą.
67. Pasienio sargybos vyresnysis pavaldus užkardos pamainos vyresniajam ar (vadovaudamas pasienio sargybai, dalyvaujančiai atskiro valstybės sienos ruožo apsaugos sustiprinimo, atskirų ribų, krypčių užtvėrimo (blokavimo), pažeidėjų persekiojimo, sulaikymo bei kitose galimose pasienio operacijose) operacijos vadovui.
68. Pasienio sargybos vyresnysis privalo:
68.1. gavęs žiniaraštį:
68.1.1. susipažinti su tarnybine užduotimi ir išsiaiškinti pasienio sargybos rūšį, tarnybos vietas ir maršrutus, tarnybos vykdymo laiką ir būdus, pasienio sargybų, kurioms pagal kvietimo signalą būtina padėti, bei pasienio sargybų, kurios turi suteikti pagalbą iškvietus, tarnybos (išdėstymo) vietas;
68.1.2. įvertinti turimą informaciją apie galimus neteisėto valstybės sienos kirtimo būdus ir vietas, vietovę ir jos maskuojančias savybes, praeinamumą (pravažumą), metų laiko (paros) ir oro sąlygų bei kitas aplinkybes, galinčias įtakoti tarnybinės užduoties vykdymą;
68.1.3. priimti sprendimą dėl tarnybinės užduoties vykdymo, kuriame turi nustatyti tarnybos perėmimo ir vykdymo tvarką, pasienio sargybos valdymo ir pareigūnų tarpusavio sąveikos signalus, orientyrus, užduotis pavaldiems pareigūnams, savo buvimo vietą;
68.1.4. supažindinti pavaldžius pareigūnus su tarnybine užduotimi ir savo sprendimu dėl jos vykdymo;
68.2. reikalauti iš pavaldžių pareigūnų laiku ir nepriekaištingai įvykdyti skirtas tarnybines užduotis;
68.3. nesant ryšio su užkardos pamainos vyresniuoju, priimti sprendimus savarankiškai nutraukti tarnybinės užduoties vykdymą ar pakeisti jos vykdymo tvarką tais atvejais, kurie nurodyti nuostatų 60 punkte.
69. Paprastai sprendimą dėl tarnybinės užduoties vykdymo pasienio sargybos vyresnysis priima užkardoje, o atvykęs į tarnybos vietą – jį patikslina.
70. Saugumo sumetimais pasienio sargybos vyresnysis prieš pasienio sargybai pradedant ir užbaigus asmenų ar transporto priemonių patikrinimą (ne pasienio kontrolės punktuose), asmenų sulaikymą ar persekiojimą, radijo ar kitomis ryšio priemonėmis praneša apie tai užkardos budėtojui.
71. Pasienio sargybos vyresnysis nedelsdamas imasi priemonių neteisėtiems veiksmams nutraukti, pažeidėjams sulaikyti ir praneša užkardos pamainos vyresniajam arba užkardos budėtojui apie:
71.1. asmenis, neteisėtai kertančius (kirtusius) valstybės sieną ar pastebėtą pasirengimą šiems veiksmams atlikti, pastebėtus neteisėto valstybės sienos kirtimo pėdsakus (požymius);
71.2. neteisėtą asmenų gabenimą į Lietuvos Respublikos teritoriją ar iš jos;
71.3. valstybės sienos ženklų ir kitų valstybės sienos apsaugos objektų ir įrenginių gadinimą;
71.4. viešosios tvarkos pažeidimus pasienio kontrolės punktuose ar pasienio ruože;
71.5. paieškomų transporto priemonių ar asmenų sulaikymą;
71.6. kaimyninės valstybės kariuomenės pratybas ar karinių formuočių aktyvumą prie (netoli) valstybės sienos;
71.7. apie ginkluotą užpuolimą, stichinę nelaimę ir kitus ypatingus įvykius;
71.8. orlaivius ir kitus skraidymo aparatus, kertančius valstybės sieną skrydžiams nenustatytais oro keliais, bei kitus valstybės sienos kirtimo tvarkos pažeidimus;
71.9. neteisėtus pasienio sargybos pareigūnų veiksmus.
72. Apie tarnybinės užduoties įvykdymą ir tarnybos rezultatus pasienio sargybos vyresnysis praneša užkardos pamainos vyresniajam ir organizuoja tarnybinių priemonių grąžinimą užkardos budėtojui ar perdavimą kitai pasienio sargybai.
PASIENIO SARGYBŲ TARNYBINĖS PRIEMONĖS, valstybės sienos apsaugos objektai ir įrenginiai, naudojami sienos kontrolei užtikrinti
73. Pasienio sargybos, vykdydamos tarnybines užduotis, naudoja tarnybines priemones, valstybės sienos apsaugos objektus ir įrenginius.
74. Stebėjimo priemones sudaro radiolokacinė, termovizorinė ir kita stebėjimo įranga (stotys, kompleksai, sistemos) ir stebėjimo prietaisai.
75. Signalizacijos priemones sudaro vaizdo ir (ar) signalizacijos sistemos (kompleksai) ir signalizacijos prietaisai. Signalizacijos priemonės naudojamos fiksuoti asmenų ar transporto priemonių patekimą į jų veikimo zoną ir perduoti šią informaciją į valdymo centrą ir netoliese tarnybinę užduotį vykdančioms pasienio sargyboms.
76. Pasienio juostoje ir už jos ribų statomi (įrengiami) valstybės sienos apsaugos objektai ir įrenginiai:
76.1. valstybės sienos ženklai (valstybės sienai žymėti);
76.2. kontrolinė pėdsakų juosta (neteisėto valstybės sienos kirtimo pėdsakams fiksuoti);
76.3. stebėjimo bokštai (vietovei ir atskiriems objektams stebėti);
76.4. pasienio patrulio takas (pasienio sargyboms judėti pėsčiomis, slidėmis, tarnybinėmis transporto priemonėmis);
76.5. vaizdo ir (ar) signalizacijos sistemos (kompleksai);
76.6. inžinerinės užtvaros (apsunkinti pažeidėjų, bandančių neteisėtai kirsti valstybės sieną, veiksmus);
76.7. atraminiai punktai.
77. Pareigūnai, paskirti į pasienio sargybą, apginkluojami jiems priskirta ginkluote taip, kaip nurodyta pamainos darbo plane.
78. Prireikus pasienio sargyboms užkardos vado sprendimu gali būti išduodama papildoma ginkluotė.
79. Ginklai užtaisomi, šoviniai išimami tam įrengtose vietose rinktinės vado nustatyta tvarka.
80. Pareigūnai ginklus laiko taip, kad prireikus galėtų juos tinkamai panaudoti.
81. Pareigūnas, panaudojęs šaunamąjį ginklą, privalo patikrinti, ar neliko vamzdyje šovinio, pranešti užkardos budėtojui apie ginklo panaudojimą, prireikus – suteikti neatidėliotiną medicinos pagalbą nukentėjusiems asmenims.
PAREIGŪNŲ PASIRUOŠIMAS VYKDYTI SIENOS KONTROLĘ
82. Pareigūnų pasiruošimą vykdyti sienos kontrolę sudaro:
82.1. mokymai darbo vietoje;
82.2. instruktažas prieš pasienio sargyboms išvykstant vykdyti tarnybines užduotis;
82.3. kinologų su tarnybiniais šunimis parengimas tarnybai.
83. Mokymų darbo vietoje metu pareigūnai supažindinami su padėtimi užkardos veikimo teritorijoje, teisės aktais, reglamentuojančiais sienos stebėjimą ir patikrinimus kertant sieną, analizuojami ir vertinami praėjusio laikotarpio tarnybos rezultatai, tikrinamos pareigūnų žinios bei praktiniai sugebėjimai veikti esant tipinėms situacijoms. Planinių mokymų organizavimą ir vykdymą reglamentuoja atskiri tarnybos (rinktinės) vado įsakymai ir jais patvirtinti norminiai aktai.
84. Prieš instruktažą užkardos budėtojas išduoda pasienio sargybos vyresniajam žiniaraštį, pasirašytą užkardos vado arba užkardos pamainos vyresniojo.
85. Užkardos pamainos vyresnysis tikrina ginkluotės, kitų pasienio sargyboms paskirtų tarnybinių priemonių paruošimą.
86. Instruktažą prieš pasienio sargyboms išvykstant vykdyti tarnybines užduotis veda užkardos vadas (jo nurodymu – užkardos vado pavaduotojas), o jo nesant – užkardos pamainos vyresnysis, kuris:
86.1. išrikiuoja pasienio sargybos pareigūnus (jei instruktažas vedamas ne užsiėmimų klasėje);
86.2. paskelbia pasienio sargybos tarnybines užduotis;
86.3. praneša pasienio sargybos sudėtį, jos vyresnįjį, skiriamą ginkluotę ir kitas tarnybines priemones (uniforma ar apranga pareigūnams nurodoma iš anksto);
86.4. pasiteirauja apie pareigūnų sveikatą, patikrina uniformą ar aprangą, išvaizdą, ekipuotę ir nusprendžia, ar pareigūnai gali vykdyti tarnybą;
86.5. praneša pareigūnams apie per paskutines 3–4 paras įvykusius padėties užkardos veikimo teritorijoje pakitimus, tarnybos rezultatus bei teisės aktų, reglamentuojančių sienos stebėjimą ir patikrinimus kertant sieną, pakeitimus;
86.6. supažindina su pasienio sargybų tikrinimo metu nustatytais teigiamais ir neigiamais tarnybos vykdymo atvejais, esant poreikiui, supažindina su tarnybinių patikrinimų išvadomis, jas trumpai pakomentuodamas;
86.7. pasiteirauja, ar aiški tarnybinė užduotis, prireikus pateikia papildomus paaiškinimus;
86.8. išklauso pareigūnų pasiūlymus, prašymus;
86.9. užbaigęs instruktažą, komanduoja: „Įsakau vykdyti tarnybinę (-es) užduotį (-is)“.
87. Vedant instruktažą gali būti panaudojami užkardos veikimo teritorijos ir pasienio kontrolės punkto teritorijos schemos, dokumentų, suteikiančių teisę kirsti valstybės sieną, būti pasienio kontrolės punkte, pasienio ruože ir kt., pavyzdžiai. Užkardos vado sprendimu instruktažas gali būti vedamas užsiėmimų klasėje.
88. Pareigūnai privalo dėvėti nustatytą uniformą ar aprangą, gauti ginkluotę ir kitas tarnybines priemones, nurodytas pamainos darbo plane.
89. Jei pareigūnai atvyksta ne į užkardą, o į pasienio kontrolės punktą ar kitą nurodytą pamainų grafike vietą, tarnybinių priemonių paruošimą patikrina bei instruktažą veda pasienio tikrinimo posto pamainos ar pasienio sargybos vyresnysis.
PASIENIO SARGYBOS PAREIGŪNŲ TARPUSAVIO RYŠYS IR SĄVEIKA SU KITOMIS PASIENIO SARGYBOMiS
90. Tarpusavio ryšį pasienio sargybos pareigūnai pagal užduoties atlikimo sąlygas turi palaikyti, panaudodami:
90.1. radijo, laidinio ar mobiliojo ryšio priemones;
90.2. žodinį kontaktą.
91. Pasienio sargyba, vykdydama tarnybinę užduotį, pamainos darbo plane nustatyta tvarka palaiko ryšį su užkardos budėtoju, sąveikaujančiomis pasienio sargybomis, tarnybos struktūrinių padalinių orlaivių ekipažais, laivų įgulomis, jei reikia – su kitais bendradarbiaujančių institucijų padaliniais.
92. Palaikant radijo ryšį, naudojami rinktinės vado nustatyti vietovės elementų sąlyginiai pavadinimai, užkoduotos koordinatės, pareigybių ir pareigūnų atskirų veiksmų kodavimai.
93. Nutrūkus radijo ryšiui su pasienio sargyba, užkardos pamainos vyresnysis privalo išsiaiškinti ryšio nutraukimo priežastis ir imtis priemonių atnaujinti ryšį.
94. Pasienio sargyba, gavusi sąveikaujančios pasienio sargybos kvietimą (signalą) atvykti į pagalbą ir atvykusi į iškvietimo vietą, turi veikti pagal aplinkybes ir apie padėtį ir savo veiksmus pranešti užkardos pamainos vyresniajam.
95. Atvykus į pagalbą kitoms pasienio sargyboms, dviejų arba daugiau pasienio sargybų bendriems veiksmams vadovauja vyresnis pagal pareigas, o vienodų pareigų – vyresnysis tos pasienio sargybos, kuri pirmoji pradėjo persekioti arba sulaikyti pažeidėjus.
96. Suteikus pagalbą, jeigu nėra gauta kitų užduočių, pasienio sargybos toliau vykdo ankstesnes tarnybines užduotis. Apie sugrįžimą į ankstesnes tarnybos vietas, laiką ir padėtį tarnybos vietose sargybos vyresnieji praneša užkardos pamainos vyresniajam.
PASIENIO SARGYBŲ TARNYBOS TIKRINIMAS
97. Pasienio sargybų tarnybos tikrinimas turi užtikrinti sėkmingą tarnybinių užduočių vykdymą.
98. Tarnybos ir rinktinės pareigūnų, turinčių teisę tikrinti pasienio sargybų tarnybos organizavimą ir vykdymą, kategorijas nustato atitinkami tarnybos vado ir rinktinės vado įsakymai.
99. Kiti tarnybos ir jos struktūrinių padalinių pareigūnai tikrinti pasienio sargybų darbo organizavimą bei vykdymą gali (turėdami tarnybinį pažymėjimą) tik pagal savo veiklos sritį, apibrėžtą tų padalinių nuostatuose. Atlikti kitokius tikrinimus jie gali tik turėdami tarnybos vado (vado pavaduotojo), rinktinės vado (vado pavaduotojo) pasirašytą tarnybinę užduotį, kurioje suformuluotos tikrinimo užduotys.
100. Pasienio sargybų tarnybos tikrinimų dažnumą nustato rinktinės vadas.
101. Tikrinimai turi būti tikslingi, netikėti ir nešabloniški pagal laiką (įvairiu paros metu, darbo, švenčių ir poilsio dienomis), vietą ir būdą.
Pasienio sargybos gali būti tikrinamos ir kontroliuojamos naudojantis įdiegtomis vaizdo stebėjimo ir kitomis sistemomis, kurių pagalba galima stebėti tarnybinės transporto priemonės buvimo vietą, vykimo maršrutą, veiklos statusą, kitus duomenis ir priimti sprendimus dėl pasienio sargybų valdymo ar kontrolės).
Tikrinimui gali būti naudojama ir vertinama vaizdo bei garso informacija, kuri yra įrašyta, sukaupta ir saugoma sienos kontrolei naudojamų vaizdo stebėjimo pagalba.
102. Pasienio sargybų tarnybos tikrinimai gali būti:
102.1. viešo pobūdžio – tiesiogiai kontaktuojant su pasienio sargybos pareigūnais;
102.2. neviešo pobūdžio – kai tikrinami pareigūnai nežino, kad yra atliekamas tarnybos tikrinimas. Neviešo tikrinimo metu gali būti naudojama vaizdo bei garso įrašymo technika. Atlikęs neviešą tikrinimą, tikrintojas surašo tarnybinį pranešimą dėl neviešo tikrinimo rezultatų ir pateikia jį tikrinimą organizavusiam vadovui (pareigūnui). Jeigu tikrinimo metu nustatoma, kad pareigūnai daro tarnybinį nusižengimą ar kitokį pažeidimą, arba pareigūnams reikia suteikti pagalbą, tikrinimą atliekantis pareigūnas (-ai) privalo baigti tikrinimą ir imtis priemonių pažeidimams nutraukti arba suteikti pagalbą.
Neviešo tikrinimo metu užfiksuota medžiaga dėl pareigūnų drausmės bei teisėtumo pažeidimų gali būti panaudota tarnybinio patikrinimo metu, teisės aktų nustatyta tvarka ją užfiksavus.
103. Tikrinamos pasienio sargybos vyresnysis ar kitas tikrinamas pareigūnas Vidaus reikalų statutinių įstaigų rikiuotės ir ceremonijų statuto nustatyta tvarka privalo prisistatyti tikrintojui.
104. Jeigu pasienio sargybos vyresnysis nepažįsta atvykusio tikrintojo iš matymo, jis privalo paprašyti pateikti tarnybinį pažymėjimą, o tikrintojų, kurie tikrinti pasienio sargybas gali tik su tarnybine užduotimi – tarnybinį pažymėjimą ir įgaliojimą (pasirašytą tarnybinę užduotį) tikrinti tarnybą.
105. Tikrinant pasienio sargybas, gali būti vertinama:
105.1. ar pasienio sargyba yra paskirtoje tarnybos vietoje;
105.2. ar pasienio sargybų pareigūnai turi su savimi tarnybinius pažymėjimus bei tarnybinius ženklus, ar tinkamai ir tvarkingai pildo tarnybinę dokumentaciją;
105.3. ar pasienio sargybos žino padėtį užkardos veikimo teritorijoje, atkreipiant dėmesį į galimas teisės pažeidimo vietas, pažeidėjų slėpimosi ar galimo atsitraukimo vietas;
105.4. ar žino savo teises bei pareigas, šaunamojo ginklo bei tarnybinių priemonių panaudojimo teisinius pagrindus;
105.5. ar pasienio sargybos, vykdydamos tarnybą, nepažeidžia teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių jų veiklą;
105.6. ar pareigūnai nepiktnaudžiauja tarnybine padėtimi;
105.7. pasienio sargybų pareigūnų veiksmai esant nestandartinei situacijai (konfliktinė situacija, asmuo nevykdo teisėtų pareigūno reikalavimų, asmuo pasipriešina pareigūnui ir pan.);
105.8. pasienio sargybų pareigūnų išvaizda (uniformos dėvėjimo tvarkingumas), bendravimas su asmenimis, kitomis patikrinimus atliekančiomis institucijomis, fiziologinė būklė (ar pareigūnas neapsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių medžiagų);
105.9. kiti tarnybinėje užduotyje nurodyti tarnybos vykdymo reikalavimai.
106. Tikrinant pasienio sargybą, draudžiama mėginti atimti ginkluotę, inscenizuoti pažeidėjų veiksmus, provokuoti pareigūnus daryti teisės pažeidimą, veikti kitais būdais, galinčiais sukelti nelaimingus atsitikimus, pasienio sargybos tarnybos vietos demaskavimą ar kitokias neigiamas pasekmes.
107. Tarnybos tikrinimo rezultatus tikrintojas įrašo į pasienio sargybos tarnybinį žiniaraštį (jeigu toks buvo išduotas pasienio sargybai), užkardos Budėjimo priėmimo ir perdavimo knygą ar budėjimo pasienio kontrolės punkte arba kitoje tarnybos vietoje priėmimo ir perdavimo knygą.
108. Tikrintojas, nustatęs tarnybos organizavimo ar vykdymo trūkumus, privalo nedelsdamas imtis priemonių jiems pašalinti.
109. Tikrintojas, neaptikęs pasienio sargybos tarnybinėje užduotyje nurodytoje vietoje, praneša apie tai užkardos pamainos vyresniajam ar pareigūnui, skyrusiam tarnybinę užduotį, kuris organizuoja pasienio sargybos paiešką.
110. Už tarnybinės užduoties vykdymo pažeidimą pasienio sargybai ar atskiriems pareigūnams gali būti uždrausta toliau vykdyti tarnybinę užduotį. Tokiais atvejais teisės aktų nustatyta tvarka sprendžiamas klausimas dėl pareigūno nušalinimo nuo tarnybos.
111. Tikrinimo metu nustatyti teigiami ir neigiami tarnybos vykdymo atvejai turi būti aptarti instruktažų metu, o tarnybos struktūrinių padalinių mastu nustatyti atvejai – mokymų metu.
III. SIENOS STEBĖJIMO VYKDYMAS
112. Sienos stebėjimo vykdymas – tai pareigūnų veikla, kuria siekiama užtikrinti:
112.1. sienos stebėjimą tarp pasienio kontrolės punktų ribų;
112.2. pasienio kontrolės punktų stebėjimą nenustatytomis jų darbo valandomis, kad būtų užkirstas kelias asmenims …
DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.