Oficialūs šaltiniaie-seimas.lrs.lt · EUR-Lex
Europaius
Lietuvių
ČeštinaDeutschFrançaisEspañolPolskiItalianoNederlandsÖsterreichBelgiquePortuguêsSvenskaDanskSuomiSlovenčinaIrelandMagyarEestiLatviešuSlovenščinaHrvatskiΚύπροςMaltiRomânăΕλληνικάLuxembourgБългарски
Lietuvių

Trumpai

Šis įsakymas keičia ir papildo statybos techninį reglamentą, nustatantį plieninių konstrukcijų projektavimo pagrindines nuostatas, įtraukiant naują priedą su praktinio taikymo gairėmis.

Ką jis reguliuoja

  • Plieninių laikančiųjų konstrukcijų projektavimo reikalavimus.
  • Centriškai gniuždomų elementų klupumo koeficientus.
  • Plieninių konstrukcijų saugos ir tinkamumo ribinius būvius.
  • Poveikių ir apkrovų klasifikavimą bei skaičiavimo principus.

Kam jis skirtas

  • Asmenims, projektuojantiems plienines laikančiąsias konstrukcijas.
  • Statybos specialistams, atsakingiems už konstrukcijų gamybą, statybą ir naudojimą.

Pagrindiniai punktai

  • Reglamentas papildomas 6 priedu „Praktinio taikymo vadovas. Medžiagos. Elementų skaičiavimas“, kuris paaiškina ir iliustruoja reikalavimus.
  • Konstrukcijos turi būti suprojektuotos taip, kad išliktų tinkamos naudoti visą numatytą laiką ir atlaikytų visas apkrovas bei poveikius.
  • Projektuojant būtina atsižvelgti į saugos ribinius būvius (pvz., pusiausvyros netektį, lūžimą) ir tinkamumo ribinius būvius (pvz., per dideles deformacijas, virpesius).
  • Poveikiai skirstomi į nuolatinius (pvz., konstrukcijos svoris), kintamuosius (pvz., vėjo, sniego apkrovos) ir atsitiktinius.
Įstatymo tekstas
Įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO 2005 M. VASARIO 18 D. ĮSAKYMO NR. D1-101 „DĖL STATYBOS TECHNINIO REGLAMENTO STR 2.05.08:2005 „PLIENINIŲ KONSTRUKCIJŲ PROJEKTAVIMAS. PAGRINDINĖS NUOSTATOS“ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO 2005 m. gruodžio 12 d. Nr. D1-595 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3579; 2004, Nr. 73-2545) 8 straipsnio 5 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo įgyvendinimo“ (Žin., 2002, Nr. 22-819) 1.2 punktu, Pakeičiu statybos techninį reglamentą STR 2.05.08:2005 „Plieninių konstrukcijų projektavimas. Pagrindinės nuostatos“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. D1-101 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.05.08:2005 „Plieninių konstrukcijų projektavimas. Pagrindinės nuostatos“ patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 28-895) (toliau – Reglamentas):

  1. Išdėstau Reglamento 1 priedo 1 lentelę taip: „STR 2.05.08:2005 1 priedas 1 lentelė Centriškai gniuždomų elementų klupumo koeficientai Liaunis λ φ koeficientas, kai skaičiuotinis stipris pagal takumo ribą fy, d (N/mm2) 200 240 280 320 360 400 440 480 520 560 600 640 10 0,988 0,987 0,985 0,984 0,983 0,982 0,981 0,980 0,979 0,978 0,977 0,977 20 0,967 0,962 0,959 0,955 0,952 0,949 0,946 0,943 0,941 0,938 0,936 0,934 30 0,939 0,931 0,924 0,917 0,911 0,905 0,900 0,895 0,891 0,887 0,883 0,879 40 0,906 0,894 0,883 0,873 0,863 0,854 0,846 0,849 0,832 0,825 0,820 0,814 50 0,869 0,852 0,836 0,822 0,809 0,796 0,785 0,775 0,764 0,746 0,729 0,712 60 0,827 0,805 0,785 0,766 0,749 0,721 0,696 0,672 0,650 0,628 0,608 0,588 70 0,782 0,754 0,724 0,687 0,654 0,623 0,595 0,568 0,542 0,518 0,494 0,470 80 0,734 0,686 0,641 0,602 0,566 0,532 0,501 0,471 0,442 0,414 0,386 0,359 90 0,665 0,612 0,565 0,522 0,483 0,447 0,413 0,380 0,349 0,326 0,305 0,287 100 0,599 0,542 0,493 0,448 0,408 0,369 0,335 0,309 0,286 0,267 0,250 0,235 110 0,537 0,478 0,427 0,381 0,338 0,306 0,280 0,258 0,239 0,223 0,209 0,197 120 0,479 0,419 0,366 0,321 0,287 0,260 0,237 0,219 0,203 0,190 0,178 0,167 130 0,425 0,364 0,313 0,276 0,247 0,223 0,204 0,189 0,175 0,163 0,153 0,145 140 0,376 0,315 0,272 0,240 0,215 0,195 0,178 0,164 0,153 0,143 0,134 0,126 150 0,328 0,276 0,239 0,211 0,189 0,171 0,157 0,145 0,134 0,126 0,118 0,111 160 0,290 0,244 0,212 0,187 0,167 0,152 0,139 0,129 0,120 0,112 0,105 0,099 170 0,259 0,218 0,189 0,167 0,150 0,136 0,125 0,115 0,107 0,100 0,094 0,089 180 0,233 0,196 0,170 0,150 0,135 0,123 0,112 0,104 0,097 0,091 0,085 0,081 190 0,210 0,177 0,154 0,136 0,122 0,111 0,102 0,094 0,088 0,082 0,077 0,073 200 0,191 0,161 0,140 0,124 0,111 0,101 0,093 0,086 0,080 0,075 0,071 0,067 210 0,174 0,147 0,128 0,113 0,102 0,093 0,085 0,079 0,074 0,069 0,065 0,062 220 0,160 0,135 0,118 0,104 0,094 0,086 0,077 0,073 0,068 0,064 0,060 0,057 „
  2. Papildau Reglamentą 6 priedu „Praktinio taikymo vadovas. Medžiagos. Elementų skaičiavimas“ (pridedama). APLINKOS MINISTRAS ARŪNAS KUNDROTAS STR 2.05.08:2005 6 priedas PRAKTINIO TAIKYMO VADOVAS. MEDŽIAGOS. ELEMENTŲ SKAIČIAVIMAS I SKYRIUS. BENDROSIOS NUOSTATOS
  3. Statybos techninis reglamentas STR 2.05.08:2005 „Plieninių konstrukcijų projektavimas. Pagrindinės nuostatos“ (Žin., 2005, Nr. 28-895) (toliau – Reglamentas) nustato privalomuosius plieninių laikančiųjų konstrukcijų projektavimo reikalavimus.
  4. Reglamento 6 priedas „Praktinio taikymo vadovas. Medžiagos. Elementų skaičiavimas“ (toliau – Reglamento priedas) yra Reglamento paaiškinamasis dokumentas, kuriame Reglamento reikalavimai yra paaiškinti, iliustruoti skaičiavimo pavyzdžiais. Šiame priede taip pat duotos kai kurios papildomos rekomendacijos, reikalingos projektuojant plienines laikančiąsias konstrukcijas.
  5. Reglamento priede vartojamos pagrindinės sąvokos ir jų apibrėžimai atitinka Reglamente pateiktas sąvokas ir jų apibrėžimus.
  6. Reglamento priede vartojamos nuorodos atitinka Reglamente pateiktas nuorodas.
  7. Pagrindiniai raidiniai žymenys, vartojami šiame priede, atitinka pagrindinius raidinius žymenis pateiktus Reglamente.
  8. Bendru atveju elemento ašys yra: – išilgai elemento, ir – skerspjūvio ašys. Skerspjūvio ašys yra: – lygiagreti su juosta (su lentyna), – statmena juostai, išskyrus kampuočių: jų – lygiagreti su mažesniąja kampuočio lentyna, – statmena mažesniajai kampuočio lentynai. Profiliuočių sortimentuose dažniausiai naudojami skerspjūvių matmenys ir ašys parodyti 1.1 pav. Kiti elementų skerspjūvio ašių naudojimo atvejai aptariami tekste.
  9. Reglamento priede naudojami SI sistemos vienetai. II SKYRIUS. PROJEKTAVIMO PAGRINDAI I SKIRSNIS. BENDROSIOS NUOSTATOS
  10. Šiame skyriuje pateikiama medžiaga norima glaustai supažindinti su naujomis plieno konstrukcijų projektavimo tendencijomis, kurios išdėstytos Reglamento atskirose dalyse, tampančiose Europos normų (Eurokodų) pradine nacionalinio taikymo dokumentų versija, ir kuriomis siekiama suderinti Lietuvos specialistų turimą patirtį, sukauptą ilgą laiką naudojus ankstesnes projektavimo normas (SNiP) su naujesniais plieno konstrukcijų projektavimo reikalavimais, reglamentuojamais rengiamų Europos normų (Eurokodų).
  11. Konstrukcijos turi būti suprojektuotos ir pastatytos tokiu būdu, kad su reikiama tikimybe jos išliktų tinkamos naudoti tiek ilgai, kiek to reikia, priklausomai nuo numatytos jų naudojimo trukmės. Be to, pakankamai patikimai jos turi atlaikyti visas apkrovas ir poveikius bei kitokias įtakas, kurios galėtų atsirasti jų įvykdymo ir naudojimo metu. Konstrukcijos turi būti suprojektuotos tokiu būdu, kad tokie įvykiai, kaip sprogimai, smūgiai, arba žmogaus daromų klaidų pasekmės jų nesugadintų. Galimą sugadinimą reikia apriboti arba jo išvengti atitinkamai pasirinkus bent vieną ar kitą iš šių priemonių: 9.
  12. išvengti, pašalinti arba sumažinti pavojų, kuris galėtų grėsti konstrukcijai; 9.
  13. pasirinkti tokią konstrukcinę formą, kuri būtų mažiau jautri pavojams, į kuriuos reikia atsižvelgti; 9.
  14. suramstyti (surišti) konstrukcijas; 9.
  15. pasirinkti tokią konstrukcinę formą ir tokį projektinį sprendimą, kad konstrukcija išliktų, kai atsitiktinai pašalinamas ar suyra atskiras elementas.
  16. Tokie reikalavimai gali būti patenkinti, jeigu pasirenkamos tinkamos medžiagos, atitinkami projektavimo ir konstravimo būdai bei griežtai nurodomos kokybės kontrolės procedūros, kaip tinkamai konstrukcijas pagaminti, pastatyti ir naudoti. 1.1 pav. Skerspjūvių matmenys ir ašys
  17. Statybinių konstrukcijų projektavimo pagrindai, apimantys konstrukcijų saugos ir patikimumo bei tvarumo privalomuosius reikalavimus, įskaitant geotechninius, atsparumo ugniai (kaitrai) ir statybos darbų vykdymo, yra išdėstyti STR 2.05.03:2003 [7.3].
  18. Statybinių konstrukcijų projektavimas paremtas ribinių būvių metodu, kurį taikant turi būti pagal apibrėžtą tvarką nustatytos konstrukcijas veikiančios apkrovos ir poveikiai, apskaičiuotos konstrukcijų atsparių reikšmės, kurios priklauso nuo pasirinktų konstrukcijoms naudojamų medžiagų savybių, geometrinių rodiklių, konstrukcijos elgsenos ir naudojimo sąlygų, į kurias atsižvelgiama aprobuotais koeficientais. II SKIRSNIS. RIBINIAI BŪVIAI
  19. Ribiniai būviai yra tokie būviai, kuriuos pasiekusi konstrukcija nebegali tenkinti projektinių reikalavimų. Ribiniai būviai skirstomi į: 13.
  20. saugos ribinius būvius; 13.
  21. tinkamumo (naudoti) ribinius būvius.
  22. Saugos ribiniai būviai yra tokie, kurie susiję su konstrukcijos griūtimi arba kitokiais konstrukcinio sugadinimo pavidalais, kurie gali kelti pavojų saugumui. Saugos ribiniai būviai, į kuriuos būtina atsižvelgti, kai projektuojama plieno konstrukcija, apima: 14.
  23. konstrukcijos arba bet kurios jos dalies, laikomų standžiaisiais kūnais, pusiausvyros netektį; 14.
  24. konstrukcijos arba bet kurios jos dalies, įskaitant atramas ir pamatus, sugadinimą dėl per didelių deformacijų, lūžimą arba pastovumo netektį.
  25. Tinkamumo ribiniai būviai atitinka būvius, kuriuos pasiekusi plieninė konstrukcija netenkina nustatytų jai naudojimo kriterijų. Tinkamumo ribiniai būviai, į kuriuos reikia atsižvelgti, kai projektuojama plieninė konstrukcija, apima: 15.
  26. deformacijas arba įlinkius, kurie nepalankiai atsiliepia konstrukcijos išvaizdai arba jos naudojimo, įskaitant tinkamą mechanizmų ir aptarnavimo funkcionavimą, veiksmingumui arba sugadina apdailą ar nelaikančiuosius elementus; 15.
  27. virpesius, kurie sukelia žmonėms diskomfortą, sugadina pastatą arba jo įrangą, apriboja pastato funkcinį veiksmingumą.
  28. Projektuojamo pastato plieno konstrukcijos gali būti nagrinėjamos pasirinkus vieną iš galimų projektinių situacijų: 16.
  29. nuolatines situacijas, atitinkančias normalias konstrukcijos naudojimo sąlygas; 16.
  30. laikinąsias situacijas, atsitinkančias, pavyzdžiui, konstrukcijų montavimo metu; 16.
  31. atsitiktines situacijas, apimančias ir tokius atvejus, kurie gali ir nebūti atsitiktinio įvykio pasekmė.
  32. Pagrindiniai plieninių konstrukcijų projektavimo reikalavimai yra tokie: 17.
  33. ribinis būvis neturi būti viršytas; 17.
  34. turi būti atsižvelgta į visas svarbias skaičiuotines situacijas ir apkrovimo atvejus; 17.
  35. skaičiavimams būtina taikyti atitinkamus skaičiuotinius modelius (jei reikia, papildytus bandymais), apimančius visus svarbiausius kintamuosius. Modeliai turi būti pakankamai tikslūs prognozuoti konstrukcijų elgseną ir derantys su informacijos, pagal kurią atliekamas projektavimas, patikimumu.
  36. Saugos ribinių būvių tikrinimo sąlygos apima: 18.
  37. tikrinimą, kuriuo būtų atsižvelgta į statinės pusiausvyros ribinį būvį arba į konstrukcijos visus poslinkius ir deformacijas: , (2.1) čia: – destabilizuojamosios skaičiuotinės įrąžos (poveikių efektas); – stabilizuojamosios skaičiuotinės įrąžos (poveikių efektas); 18.
  38. tikrinimą, kuriuo būtų atsižvelgta į skerspjūvio, elemento ar jungčių suirimą arba pernelyg didelį deformavimąsi: , (2.2) čia: Ed – įrąžos skaičiuotinė reikšmė; Rd – atitinkamas skaičiuotinis atsparis.
  39. Kiekvienam apkrovimo atvejui įrąžų (poveikių efektų) skaičiuotinės reikšmės Ed turi būti nustatytos remiantis poveikių skaičiuotinių reikšmių derinių sudarymo taisyklėmis, kurios pateiktos STR 2.05.04:2003 [7.4]. Ten pat yra nuorodos, į kokius atsparių dalinius patikimumo koeficientus reikia atsižvelgti.
  40. Tinkamumo ribinių būvių tikrinimo sąlyga išreiškiama taip: arba , (2.3) čia: Cd – medžiagų, susijusių su nagrinėjama skaičiuotine įrąža (poveikių efektu), tam tikrų skaičiuotinių savybių nominali reikšmė arba funkcija; Ed – skaičiuotinė įrąža (poveikių efektas), nustatyta remiantis vienu iš jų derinių. III SKIRSNIS. POVEIKIAI IR APKROVOS
  41. Poveikis () yra arba jėga (apkrova), kuri tiesiogiai veikia konstrukciją, arba primestoji deformacija, sukelianti netiesioginį poveikį (pvz., temperatūros veiksniai arba konstrukcijos pamatų arba pagrindų nuosėdžiai).
  42. Poveikiai yra skirstomi pagal jų kitimą laike į: – nuolatinius poveikius (), kurie apima pačios konstrukcijos, jos detalių, papildomų elementų ir sumontuotų įrengimų savąjį svorį; – kintamuosius poveikius (), kurie apima naudingąsias, transporto priemonių, vėjo, sniego ir bangų apkrovas; – atsitiktinius poveikius (), kurie apima sprogimus, slenkančiųjų masių arba susidūrimų sukeltus smūgius.
  43. Poveikiai dar skirstomi pagal jų kitimo erdvėje pobūdį į: – nuolatinius (fiksuotuosius) poveikius, t. y. savąjį svorį; – laisvuosius poveikius, kurie gali veikti labai įvairiai. Tai būtų judriosios naudingosios, vėjo, sniego, bangų ir kitos panašios apkrovos.
  44. Paprastai yra skiriamos charakteristinės (būdingosios), atstovaujamosios (reprezentacinės – kintamųjų poveikių) ir skaičiuotinės (projektinės) poveikių (apkrovų) bei įrąžų (poveikių efektų) reikšmės.
  45. Charakteristinės apkrovų reikšmės yra apibrėžtos STR 2.05.04:2003 [7.4] ir kitų tiesiogiai susijusių apkrovų standartų.
  46. Nuolatinių poveikių charakteristinė reikšmė žymima . Tačiau tais atvejais, kai apkrovos variacijos koeficientas yra didelis arba kai tikėtina, kad poveikiai gali kisti per konstrukcijos tarnybos laiką, yra išskiriamos dvi charakteristinės reikšmės: aukštesnioji ir žemesnioji .
  47. Kintamųjų poveikių charakteristinė reikšmė atitinka STR 2.05.04:2003 [7.4] apibrėžtąją reikšmę arba vieną iš dviejų: aukštesniąją reikšmę, kuri su laukiama tikimybe negali būti viršyta, arba žemesniąją reikšmę, kuri su laukiama tikimybe negali būti pasiekta, per tam tikrą nustatytą trukmę, kai atsižvelgiama į numatomą konstrukcijos tarnybos laiką arba į pasirinktą projektinės situacijos trukmę.
  48. Atsitiktinių poveikių charakteristinė reikšmė paprastai atitinka STR 2.05.04:2003 [7.4] apibrėžtąją reikšmę.
  49. Atstovaujamoji (reprezentacinė) kintamųjų poveikių pagrindinė reikšmė yra charakteristinė reikšmė . Kitos atstovaujamosios (reprezentacinės) reikšmės, gaunamos charakteristinę reikšmę padauginus iš atitinkamo koeficiento, yra apibrėžiamos taip: – derinio reikšmė ; – įprastinė reikšmė ; – tariamai nuolatinė reikšmė , čia: – įrašytosios dinaminių koeficientų reikšmės, apibrėžtos STR 2.05.04:2003 [7.4], arba nustatomos statytojo (užsakovo), arba projektuotojo konsultuojantis su statytoju (užsakovu).
  50. Skaičiuotinės poveikių reikšmės bendruoju atveju yra išreiškiamos taip: , (2.4) čia: – dalinis poveikio patikimumo koeficientas, pagal kurį atsižvelgiama, pavyzdžiui, į: nepalankų poveikių išsidėstymą, galimybę netiksliai modeliuoti poveikius, neapibrėžtumus, kai vertinamos įrąžos (poveikių efektai) ir pasirinktasis ribinis būvis. Kai kurios reikšmes nurodytos STR 2.05.04:2003 [7.4].
  51. Skaičiuotinės įrąžų (poveikių efektų) reikšmės yra nustatomos pagal poveikių skaičiuotines reikšmes, geometrinius duomenis () ir medžiagų savybes: , (2.5) čia: – įrąžos (poveikių efektai), kurios yra konstrukcijos atoveikis (reakcija, pvz., ašinės jėgos, lenkiamieji arba sukamieji momentai, įtempiai, deformacijos) į poveikius. IV SKIRSNIS. MEDŽIAGŲ SAVYBĖS
  52. Medžiagos savybė yra apibūdinama charakteristine reikšme , kuri atitinka medžiagos savitųjų savybių, apibrėžtų atitinkamais standartais arba nustatytų bandymais pagal standartų apibrėžtas sąlygas, pasirinktą statistinio pasiskirstymo fraktilį. Kai kuriais atvejais nominalioji reikšmė naudojama kaip charakteristinė reikšmė.
  53. Medžiagos savybės skaičiuotinė reikšmė nustatoma taip: , (2.6) čia: – medžiagos savybių dalinis patikimumo koeficientas.
  54. Plieno konstrukcijų skaičiuotinis atsparis nustatomas tiesiog pagal medžiagos savybių charakteristinę reikšmę ir geometrinius duomenis: (2.7) Atspario charakteristinė reikšmė gali būti nustatyta ir bandymais. Geometriniai duomenys pristatomi pagal jų nominalias reikšmes: (2.8)
  55. Kai kuriais atvejais geometrinės skaičiuotinės reikšmės yra nustatomos ir taip: (2.9) Konstrukcijas galima skaičiuoti ir taip, kad būtų atsižvelgiama į galimus jų gamybos, montavimo, naudojimo ir kt. netobulumus. V SKIRSNIS. DARBO SĄLYGŲ IR KITI KOEFICIENTAI
  56. Reglamento taikomo ribinio būvio dalinių patikimumo koeficientų rinkiniui dar priskirti tokie koeficientai: – konstrukcinių elementų darbo sąlygų koeficientas ; – patikimumo koeficientas ; – varžtinių jungčių darbo sąlygų koeficientas .
  57. Konstrukcinių elementų darbo sąlygų koeficientu atsižvelgiama į skaičiuojamojo konstrukcijos modelio idealizavimo laipsnį (lyginant su tikrąja konstrukcijos elgsena) bei, bendruoju atveju, ir į visumą faktorių, darančių įtaką konstrukcijos elgsenai, neįvertintų tiesiogiai skaičiavimais arba kitais daliniais patikimumo koeficientais. Tokiems faktoriams priklauso: atsitiktiniai apkrovos pridėjimo ekscentricitetai, gniuždomųjų elementų ašių pradinis išlinkis, įtempių koncentratoriai, didelės plastinės deformacijos lokalinėse konstrukcijos zonose, nuolatinių ir kintamųjų poveikių (apkrovų) santykis (charakterizuojantis galimybę (tikimybę) sutapti vienu metu didžiausių poveikių efektams su mažiausiu konstrukcijos atspariu), paveikių dinaminį pobūdį ir pan. Darbo sąlygų koeficientų reikšmės yra diferencijuotos pagal konstrukcijų elementų tipus (rūšis) ir poveikių charakterį. Būtina pažymėti, kad reikšmės yra tikimybiškai pagrįstos, tačiau daugeliu atveju yra paremtos ilgalaike plieno konstrukcijų projektavimo ir naudojimo patirtimi.
  58. Patikimumo koeficientas papildomai prie dalinio medžiagos patikimumo koeficiento taikomas, kai konstrukcijų atsparį tenka skaičiuoti pagal plieno charakteristinį stiprį, nustatytą pagal jo stiprumo ribą . Patikimumo koeficiento reikšmė lygi 1,
  60. Varžtinių jungčių darbo sąlygų koeficientu atsižvelgiama į ypatingesnes nei konstrukcinių elementų varžtinių jungčių elgsenos sąlygas, neišvengiamas jų įrengimo nuokrypas. Reglamento atitinkamose lentelėse ir atskiruose skyriuose yra pateiktos nustatytos darbo sąlygų koeficientų reikšmės. III SKYRIUS. Konstrukcijų ir jungčių medžiagos I SKIRSNIS. BENDRA StatybiniŲ plienŲ CHARAKTERISTIKA
  61. Pagrindinėmis plienų mechaninėmis savybėmis yra stiprumas, tamprumas bei plastiškumas. Šios savybės apibūdinamos įtempiais, pailgėjimu ir smūginiu tąsumu.
  62. Plienų mechaninės savybės nustatomos bandant standartinius bandinius pagal standartines bandymo metodikas. Plienų stipruminės-mechaninės savybės tempiant nustatomos pagal LST EN 10002-
  63. Plieno tempimo kreivės pavaizduotos 3.1 ir 3.2 pav. 3.1 pav. Paprastojo konstrukcinio plieno, turinčio takumo aikštelę, tempimo kreivė 3.2 pav. Didelio stiprumo plieno, be takumo aikštelės, tempimo kreivė Plieno tempimo kreivių, pateiktų 3.1 ir 3.2 pav., dydžiai: – Rm – plieno stiprumo riba; – ReH – viršutinė plieno takumo riba; – ReL – apatinė plieno takumo riba; – Rp0,2 – sąlyginė plieno takumo riba; – εu – plastinės deformacijos pasiekus stiprumo ribą; – εf – plastinės deformacijos suirimo metu; – σf – suirimo įtempiai; – E – tamprumo modulis lygus tgα. – * – Liuderso linijų pasireiškimo zona; – ** – takumo aikštelė.
  64. Charakteristiniai tempiamieji, gniuždomieji, lenkiamieji plieno stipriai pagal takumo ribą fy ir charakteristiniai tempiamieji, gniuždomieji, lenkiamieji plieno stipriai pagal stiprumo ribą fu gali būti imami: – iš atitinkamų standartų priimant, kad fy = ReH ir fu= Rm; – iš Reglamento 6.5– 6.10 lentelių. II SKIRSNIS. PLIENO ŽYMĖJIMO SISTEMOS
  65. Pagal Europinius standartus plienų žymėjimo sistemos yra dvi: 43.
  66. Plienų žymėjimas markėmis pagal LST EN 10027-1 [7.33]: a) pagal paskirtį ir mechanines bei fizines savybes; b) pagal plieno cheminę sudėtį suskirsčius į keturis pogrupius: – nelegiruotieji plienai, išskyrus gerai apdirbamus pjovimu (automatu) plienus, kurių mangano vidutinis kiekis iki 1 % (2.1 pogrupis), – nelegiruotieji plienai, kurių vidutinis mangano kiekis ≥1 %, nelegiruotieji automatų plienai ir legiruotieji plienai (išskyrus greitapjovius), kurių kiekvieno legiruojančio elemento masės kiekis iki 5 % (2.2 pogrupis), – legiruotieji plienai (išskyrus greitapjovius), kurių bent vieno legiruojančio elemento masės kiekis ≥ 5 % (2.3 pogrupis), – greitapjoviai plienai (2.4 pogrupis). 43.
  67. Plienų skaitinis žymėjimas pagal LST EN 10027 –
  69. Konstrukciniai plienai žymimi plieno marke (nurodant paskirtį ir mechanines ar fizines savybes) ir skaitiniu žymeniu. Skaitinis plieno žymuo sudarytas iš „1“, atskirto tašku ir 4 skaičių sekos, žyminčios plieno grupės numerį ir eilės numerį.
  70. Plienų skaitinius žymenis suteikia Europos registravimo biuras (European Registering Office).
  71. Pagrindiniai plieno paskirties žymenys ir mechaninės savybės pagal LST EN 10027 – 1[7.33] pateikti 3.1 lentelėje. 3.1 lentelė Pagrindiniai plieno paskirties žymenys ir mechaninės savybės Raidinis žymuo Plieno paskirtis Mechaninės savybės S Konstrukcinis (statybinis) plienas Mažiausia takumo riba, MPa P Plienas slėginiams indams Mažiausia takumo riba, MPa L Plienas magistraliniams vamzdynams Mažiausia takumo riba, MPa E Plienas mašinų gamybai Mažiausia takumo riba, MPa B Armatūrinis plienas Mažiausia takumo riba, MPa Y Armatūrinis iš anksto įtemptas plienas betonui Mažiausia stiprumo riba, MPa R Bėgių arba bėgių formos plienas Mažiausia stiprumo riba, MPa H Šaltai valcuotas didelio stiprumo lakštinis plienas, skirtas šaltam ištempimui Mažiausia takumo riba, MPa D Lakštinis plienas šaltam štampavimui: C – šaltai valcuotiems gaminiams D – karštai valcuotiems gaminiams, šaltam štampavimui X – gaminiams, kurių valcavimo sąlygos nenurodytos Du simboliai, apibūdinantys plieną T Skarda Nominalioji takumo riba MPa arba raidė H ir vidutinis charakteristinis Rokvelo kietumas HR 30 Tm M Elektrotechninis plienas Du skaičiai: Skaičius = 100 × nuostoliai W/kg Skaičius = 100 × nominalusis storis mm Raidė, rodanti elektrotechninio plieno tipą (A, D, E, N, S ar P)
  72. Plieno markės pagal LST EN 10027 – 1 [7.33] sudarytos iš X

(1)nnn
(2)Xn
(3)Xn
(4), pavyzdžiui S275J2G3: 1) X – raidinis žymuo, apibūdinantis plieno paskirtį (žr. 3.1 lentelę). Plieno, pateikiamo liejinių pavidalu, plieno markė turi prasidėti G raide; 2) nnn – skaičius, nurodantis mechanines savybes – mažiausią takumo ribą (MPa) ar pan. (žr. 3.1 lentelę). Europiniuose standartuose gali būti nurodyta apatinė takumo riba ReL, viršutinė takumo riba ReH arba sąlyginė takumo riba Rp ar Rp0,2; 3) Xn – papildomieji simboliai smūginiam tąsumui apibūdinti, pateikti 3.2 lentelėje; 4) Xn – papildomieji simboliai specialiesiems reikalavimams nusakyti: – išoksidinimo metodo nuoroda: G1 – verdančiojo stingimo plienas (FU); G2 – verdančiojo stingimo plienas neleistinas (FN); G3 – normalizuotas/ apdirbtas normalizaciniu valcavimu; G4 – gamintojo nuožiūra teikiama informacija; – tiekimo sąlygas: A – dispersiškai kietintas; M – termomechaniškai valcuotas; N – normalizuotas/apdirbtas normalizaciniu valcavimu; C – specialiai šaltai formuotas; H – tuščiaviduris; T – vamzdžiams; W – atsparus atmosferinei korozijai. Simboliai C, H, T, W gali turėti vieno ar dviejų skaičių priedą, pažymintį kokybinius skirtumus. 3.2 lentelė Smūginio tąsumo simboliai ir jų reikšmės Smūginis tąsumas KV (žymuo = suardymo energija) Bandymo temperatūra, °C JR = 27J KR = 40J LR = 60J 20 J0 = 27J K0 = 40J L0 = 60J 0 J2 = 27J K2 = 40J L2 = 60J -20 J3 = 27J K3 = 40J L3 = 60J -30 J4 = 27J K4 = 40J L4 = 60J -40 III SKIRSNIS. PLIENŲ Mechaninės CHARAKTERISTIKOS 48. Skaičiavimuose naudojamos fizikinės plieno savybės pateiktos Reglamento 6.4 lentelėje. 49. Plieno skaičiuotinių stiprių reikšmės apskaičiuojamos pagal Reglamento 6.3 lentelėje pateiktas formules. Medžiagos patikimumo koeficientas gM =1,1 (Reglamento 35 p.). 50. Nelegiruotojo, normalizuotojo/apdirbto normalizaciniu valcavimu suvirinamojo smulkiagrūdžio, termomechaniškai valcuoto suvirinamojo smulkiagrūdžio ir pagerinto atsparumo atmosferinei korozijai konstrukcinių plienų, skirtų karštai valcuotų gaminių gamybai, charakteristinės ir skaičiuotinės stiprių vertės pateiktos 3.3 lentelėje. 51. Karštuoju būdu pagamintų tuščiavidurių statybinių profiliuočių plieno charakteristinės ir skaičiuotinės stipruminės charakteristikos pateiktos 3.4 lentelėje. Šaltai formuotų suvirintinių tuščiavidurių statybinių profiliuočių, kurių storis mažesnis arba lygus 40 mm, plieno charakteristinės ir skaičiuotinės stiprių reikšmės pateiktos 3.5 lentelėje. Plienų cheminės sudėtys pateiktos 3.6– 3.9 lentelėse. 3.3 lentelė Karštai valcuotų konstrukcinio plieno gaminių stipruminės savybės Standartas ir plienas pagal LST EN 10027-1 Nominalusis storis1), mm Charakteristinė takumo riba fy, MPa Charakteristinė stiprumo riba3) fu, MPa Skaičiuotinė takumo riba fy, d, MPa Skaičiuotinė stiprumo riba fu, d, MPa LST EN 10025– 2 S235JR S235J0 S235J2 LST EN 10025– 5 S235J0W4) S235J2W4) ≤ 16 235 360 215 325 > 16 ≤ 40 225 360 205 325 > 40 ≤ 63 215 360 195 325 > 63 ≤ 80 215 360 195 325 > 80 ≤ 100 215 360 195 325 > 100 ≤ 150 195 350 175 320 > 150 ≤ 200 185 340 170 310 > 200 ≤ 250 175 340 160 310 LST EN 10025– 2 S275JR S275J0 S275J2 ≤ 16 275 410 250 370 > 16 ≤ 40 265 410 240 370 > 40 ≤ 63 255 410 230 370 > 63 ≤ 80 245 410 225 370 > 80 ≤ 100 235 410 215 370 > 100 ≤ 150 225 400 205 365 > 150 ≤ 200 215 380 195 345 > 200 ≤ 250 205 380 185 345 LST EN 10025– 3 S275N S275NL LST EN 10025– 4 S275M5) S275ML5) ≤ 16 275 370 250 335 > 16 ≤ 40 265 370 240 335 > 40 ≤ 63 255 370 230 335 > 63 ≤ 80 245 370 225 335 > 80 ≤ 100 235 370 215 335 > 100 ≤ 150 225 350 205 320 > 150 ≤ 200 215 350 195 320 > 200 ≤ 250 205 350 185 320 LST EN 10025– 2 S355JR S355J0 S355J2 S355K2 LST EN 10025– 3 S355N S355NL LST EN 10025– 5 S355J0W4) S355J2W4) S355K2W4) ≤ 16 355 470 320 425 > 16 ≤ 40 345 470 315 425 > 40 ≤ 63 335 470 305 425 > 63 ≤ 80 325 470 295 425 > 80 ≤ 100 315 470 285 425 > 100 ≤ 150 295 450 270 410 > 150 ≤ 200 285 450 260 410 > 200 ≤ 250 275 450 250 410 LST EN 10025– 4 S355M S355ML ≤ 16 355 470 320 425 > 16 ≤ 40 345 470 315 425 > 40 ≤ 63 335 450 305 410 > 63 ≤ 80 325 440 295 400 > 80 ≤ 100 325 440 295 400 > 100 ≤ 120 320 430 290 390 LST EN 10025– 3 S420N S420NL ≤ 16 420 520 380 470 > 16 ≤ 40 400 520 365 470 > 40 ≤ 63 390 520 355 470 > 63 ≤ 80 370 520 335 470 > 80 ≤ 100 360 520 325 470 > 100 ≤ 150 340 500 310 455 > 150 ≤ 200 330 500 300 455 > 200 ≤ 250 320 500 290 455 LST EN 10025– 4 S420M S420ML ≤ 16 420 520 380 470 > 16 ≤ 40 400 520 365 470 > 40 ≤ 63 390 500 355 455 > 63 ≤ 80 380 480 345 435 > 80 ≤ 100 370 470 335 425 > 100 ≤ 120 365 460 330 420 LST EN 10025– 2 S450J02) ≤ 16 450 550 410 500 > 16 ≤ 40 430 550 390 500 > 40 ≤ 63 410 550 375 500 > 63 ≤ 80 390 550 355 500 > 80 ≤ 100 380 550 345 500 > 100 ≤ 150 380 530 345 480 LST EN 10025– 3 S460M S460ML ≤ 16 460 540 420 490 > 16 ≤ 40 440 540 400 490 > 40 ≤ 63 430 540 390 490 > 63 ≤ 80 410 540 375 490 > 80 ≤ 100 400 540 365 490 > 100 ≤ 150 380 530 345 480 > 150 ≤ 200 370 530 335 480 LST EN 10025– 4 S460M S460ML ≤ 16 460 540 420 490 > 16 ≤ 40 440 540 400 490 > 40 ≤ 63 430 530 390 480 > 63 ≤ 80 410 510 375 465 > 80 ≤ 100 400 500 365 455 > 100 ≤ 120 385 490 350 445 Pastabos: 1) Karštai valcuotų gaminių nominalusis storis atitinka skerspjūvio lentynos storį. 2) Tik ilgiesiems valcuotiesiems gaminiams. 3) Storiui nuo 3 mm. 4) Gaminių storiai iki 150 mm. 5) Gaminių storiai iki 120 mm. Skaičiuotinių stiprių reikšmės apskaičiuotos pagal Reglamento 6.3 lentelės formules, suapvalinus gautas reikšmes iki 5 MPa. 1 MPa = 1 N/mm2. 3.4 lentelė Karštuoju būdu pagamintų tuščiavidurių statybinių profiliuočių plieno stipruminės charakteristikos pagal LST EN 10210-1 [7.35] Plienas Nominalusis storis, mm Charakteristinė takumo riba fy, MPa Charakteristinė stiprumo riba2) fu, MPa Skaičiuotinė takumo riba fy, d, MPa Skaičiuotinė stiprumo riba fu, d, MPa Didžiausia CEV, % nelegiruotas konstrukcinis plienas S235JRH ≤ 16 235 340 215 310 0,37 > 16 ≤ 40 225 340 205 310 0,39 >40 ≤ 65 215 340 195 310 0,41 S275J0H S275J2H ≤ 16 275 410 250 370 0,41 > 16 ≤ 40 265 410 240 370 0,43 >40 ≤ 65 255 410 230 370 0,45 S355J0H S355J2H ≤ 16 355 490 320 445 0,41 > 16 ≤ 40 345 490 315 445 0,47 >40 ≤ 65 335 490 305 445 0,50 smulkiagrūdis konstrukcinis plienas S275NH S275NLH ≤ 16 275 370 250 335 0,40 > 16 ≤ 40 265 370 240 335 0,40 >40 ≤ 65 255 370 230 335 0,40 S355NH S355NLH ≤ 16 355 470 320 425 0,43 > 16 ≤ 40 345 470 315 425 0,45 >40 ≤ 65 335 470 305 425 0,45 S460NH1) S460NLH1) ≤ 16 460 550 420 500 – > 16 ≤ 40 440 550 400 500 – > 40 ≤ 65 430 550 390 500 – Pastabos: 1) Plienui S460 didžiausios reikšmės plieno išpilstymo metu yra: V+Nb+Ti ≤ 0,22 % ir Mo+Cr ≤ 0,30 %. 2) Storiui nuo 3 mm. Skaičiuotinių stiprių reikšmės apskaičiuotos pagal Reglamento 6.3 lentelės formules, suapvalinus gautas reikšmes iki 5 MPa. 1 MPa = 1 N/mm2. 3.5 lentelė Šaltai formuotų suvirintinių tuščiavidurių statybinių profiliuočių, kai storis mažesnis arba lygus 40 mm1), plieno stipruminės charakteristikos pagal LST EN 10219-1 [7.36] Plienas Nominalusis storis3), mm Charakteristinė takumo riba fy, MPa Charakteristinė stiprumo riba1) fu, MPa Skaičiuotinė takumo riba fy, d, MPa Skaičiuotinė stiprumo riba fu, d, MPa Didžiausia CEV, % nelegiruotas konstrukcinis plienas S235JRH ≤ 16 235 340 215 310 0,37 > 16 ≤ 40 225 340 205 310 0,39 S275J0H S275J2H ≤ 16 275 410 250 370 0,41 > 16 ≤ 40 265 410 240 370 0,43 S355J0H S355J2H ≤ 16 355 490 320 445 0,41 > 16 ≤ 40 345 490 315 445 0,47 smulkiagrūdis konstrukcinis plienas S275NH2) S275NLH ≤ 16 275 360 250 325 0,40 > 16 ≤ 40 265 360 240 325 S275MH2) S275MLH ≤ 16 275 370 250 335 0,34 > 16 ≤ 40 265 370 240 335 S355NH S355NLH ≤ 16 355 470 320 425 0,43 > 16 ≤ 40 345 470 315 425 S355MH S355MLH ≤ 16 355 450 320 410 0,39 > 16 ≤ 40 345 450 315 410 S420MH S420MLH ≤ 16 420 500 380 455 0,43 > 16 ≤ 40 400 500 365 455 S460NH/MH4) S460NLH/MLH4) ≤ 16 460 550 420 500 – > 16 ≤ 40 440 550 400 500 – Pastabos: 1) Tik apvaliųjų vamzdžių sienelės storis galimas didesnis nei 24 mm. 2) Žaliavos tiekimo sąlygos: N – normalizuotoji / normalizuotoji valcuotoji, N ir NL kokybės plienams; M – termomechaniškai valcuota, M ir ML kokybės plienams 3) Storiui nuo 3 mm. 4) Plienui S460 didžiausios reikšmės plieno išpilstymo metu yra: V+Nb+Ti ≤ 0,22 % ir Mo+Cr ≤ 0,30 %. Skaičiuotinių stiprių reikšmės apskaičiuotos pagal Reglamento 6.3 lentelės formules, suapvalinus gautas reikšmes iki 5 MPa. 1 MPa = 1 N/mm2. 3.6 lentelė Nelegiruotojo konstrukcinio plieno cheminė sudėtis pagal LST EN 10025-2 [7.29] Plienas pagal LST EN 10027-1 C %, nominaliam gaminio storiui Mn % Si % P % S % N % CEV % ≤ 16 >16≤40 >401) S235JR ≤ 0,17 ≤ 0,17 ≤ 0,20 ≤ 1,40 – ≤ 0,035 ≤ 0,035 ≤ 0,012 0,35 – 0,40 S235J0 ≤ 0,17 ≤ 0,030 ≤ 0,030 ≤ 0,012 S235J2 ≤ 0,17 ≤ 0,025 ≤ 0,025 – S275JR ≤ 0,21 ≤ 0,21 ≤ 0,22 ≤ 1,50 – ≤ 0,035 ≤ 0,035 ≤ 0,012 0,40 – 0,44 S275J0 ≤ 0,18 ≤ 0,18 ≤ 0,18 ≤ 0,030 ≤ 0,030 ≤ 0,012 S275J2 ≤ 0,18 ≤ 0,18 ≤ 0,18 ≤ 0,025 ≤ 0,025 – S355JR ≤ 0,24 ≤ 0,24 ≤ 0,24 ≤ 1,60 ≤ 0,55 ≤ 0,035 ≤ 0,035 ≤ 0,012 0,45 – 0,49 S355J0 ≤ 0,20 ≤ 0,20 ≤ 0,20 ≤ 0,030 ≤ 0,030 S355J2 ≤ 0,025 ≤ 0,025 – S355K2 ≤ 0,025 ≤ 0,025 – S450J02) ≤ 0,20 ≤ 0,20 ≤ 0,22 ≤ 1,70 ≤0,55 ≤ 0,030 ≤ 0,040 ≤ 0,025 0,45 – 0,49 Pastabos: 1) Profiliams, kurių nominalusis storis > 100 mm, anglies kiekis gali būti kitoks nei nurodyta. 2) Tik ilgiesiems valcuotiesiems iki 150 mm storio gaminiams. Ilgiesiems gaminiams iš plieno S355, kurių storis >150 ≤ 250 mm, didžiausias CEV 0,54. 3.7 lentelė Normalizuoto/apdirbto normalizaciniu valcavimu suvirinamojo smulkiagrūdžio ir termomechaniškai valcuoto suvirinamojo smulkiagrūdžio konstrukcinio plienų cheminė sudėtis Standartas ir plienai C % Si % Mn % P % S % V % Ni % N % Cr % Cu % LST EN 10025-3 Normalizuotas/apdirbtas normalizaciniu valcavimu suvirinamasis smulkiagrūdis konstrukcinis plienas S275N ≤0,18 ≤0,40 0,50 – 1,50 ≤0,030 ≤0,025 ≤0,05 ≤0,30 ≤0,015 ≤0,30 ≤0,55 S275NL ≤0,16 ≤0,025 ≤0,020 S355N ≤0,20 ≤0,50 0,90 – 1,65 ≤0,030 ≤0,025 ≤0,12 ≤0,50 ≤0,015 ≤0,30 ≤0,55 S355NL ≤0,18 ≤0,025 ≤0,020 S420N ≤0,20 ≤0,60 1,00 – 1,70 ≤0,030 ≤0,025 ≤0,20 ≤0,80 ≤0,025 ≤0,30 ≤0,55 S420NL ≤0,025 ≤0,020 S460N ≤0,20 ≤0,60 1,00 – 1,70 ≤0,030 ≤0,025 ≤0,20 ≤0,80 ≤0,025 ≤0,30 ≤0,55 S460NL ≤0,025 ≤0,020 LST EN 10025-4 Termomechaniškai valcuotas suvirinamasis smulkiagrūdis konstrukcinis plienas S275M ≤0,131) ≤0,50 ≤1,50 ≤0,030 ≤0,025 ≤0,08 ≤0,10 ≤0,015 ≤0,30 ≤0,55 S275ML ≤0,025 ≤0,020 S355M ≤0,141) ≤0,50 ≤1,50 ≤0,030 ≤0,025 ≤0,10 ≤0,10 ≤0,015 ≤0,30 ≤0,55 S355ML ≤0,025 ≤0,020 S420M ≤0,162) ≤0,50 ≤1,50 ≤0,030 ≤0,025 ≤0,12 ≤0,20 ≤0,025 ≤0,30 ≤0,55 S420ML ≤0,025 ≤0,020 S460M ≤0,162) ≤0,50 ≤1,50 ≤0,030 ≤0,025 ≤0,12 ≤0,20 ≤0,025 ≤0,30 ≤0,55 S460ML ≤0,025 ≤0,020 Pastabos: Ilgiesiems gaminiams P ir S gali būti 0,005 % didesnis. Plienų sudėtyje turi būti: Al ≥ 0,020 %, Nb ≤ 0,05 % Ti ≤ 0,05 %. 1) Ilgiesiems gaminiams iš plieno S275 didžiausias C kiekis gali siekti 0,15 %, gaminiams iš plieno S355 didžiausias C kiekis gali siekti 0,16 %. 2) Ilgiesiems gaminiams iš plieno S420 ir S460 didžiausias C kiekis gali siekti 0,18 %. 3.8 lentelė Pagerinto atsparumo atmosferinei korozijai konstrukcinio plieno cheminė sudėtis pagal LST EN 10025-5 [7.32] Plienas Išoksidinimo būdas C % Si % Mn % P % S % N % Cr % Cu % S235J0W FN ≤ 0,13 ≤ 0,40 0,20 – 0,60 ≤0,035 ≤0,035 ≤0,009 0,40 – 0,80 0,25– 0,55 S235J2W1) FF ≤0,030 – S355J0W FN ≤ 0,16 ≤ 0,50 0,50 – 1,50 ≤0,035 ≤0,035 ≤0,009 0,40 – 0,80 0,25– 0,55 S355J2W1) FF ≤0,030 ≤0,030 – S355K2W1)2) FF ≤0,030 ≤0,030 – Pastabos: 1) Plienų sudėtyje turi būti mažiausiai vienas iš elementų: Al ≥ 0,020 %, Nb 0,015– 0,020 %, V: 0,02 – 0,12%, Ti: 0,02– 0,10 %. Jei yra keletas išvardytų elementų, turi būti nurodytas bent vieno iš jų kiekis. 2) Plieno sudėtyje turi būti iki 0,65 % Mo ir iki 0,16 % Zr. Plienų sudėtyje turi būti iki 0,65 % Ni. 3.9 lentelė Šaltai formuotų suvirintinių tuščiavidurių statybinių profiliuočių, kurių storis mažesnis arba lygus 40 mm1), plieno cheminė sudėtis pagal LST EN 10219-1 [7.36] Plienas C % Si % Mn % P % S % V % Ni % N % Mo % Cu % Normalizuotas/apdirbtas normalizaciniu valcavimu N ir NL kokybės plienas S275NH2) ≤0,20 ≤0,40 0,50 – 1,40 ≤0,035 ≤0,030 ≤0,05 ≤0,30 ≤0,015 ≤0,10 ≤0,35 S275NLH2) ≤0,030 ≤0,025 S355NH2) ≤0,20 ≤0,50 0,90 – 1,65 ≤0,035 ≤0,030 ≤0,12 ≤0,50 ≤0,015 ≤0,10 ≤0,35 S355NLH2) ≤0,18 ≤0,030 ≤0,025 S460NH2) ≤0,20 ≤0,60 1,00 – 1,70 ≤0,035 ≤0,030 ≤0,20 ≤0,80 ≤0,025 ≤0,10 ≤0,70 S460NLH2) ≤0,030 ≤0,025 Termomechaniškai M ir ML kokybės valcuotas plienas S275MH3) ≤0,13 ≤0,50 ≤1,50 ≤0,035 ≤0,030 ≤0,08 ≤0,30 ≤0,020 ≤0,20 4) S275MLH3) ≤0,030 ≤0,025 S355MH3) ≤0,14 ≤0,50 ≤1,50 ≤0,035 ≤0,030 ≤0,10 ≤0,30 ≤0,020 ≤0,20 4) S355MLH3) ≤0,030 ≤0,025 S420MH3) ≤0,16 ≤0,50 ≤1,70 ≤0,035 ≤0,030 ≤0,12 ≤0,30 ≤0,020 ≤0,20 4) S420MLH3) ≤0,030 ≤0,025 S460MH3) ≤0,16 ≤0,50 ≤1,70 ≤0,035 ≤0,030 ≤0,12 ≤0,30 ≤0,025 ≤0,20 4) S460MLH3) ≤0,030 ≤0,025 Pastabos: 1)Tik apvaliųjų vamzdžių sienelės storis galimas didesnis nei 24 mm. 2) Didžiausias Ti kiekis 0,03 %. 3) Didžiausias Ti kiekis 0,05 %. 4) Bendras Cr, Cu ir Mo kiekis neturi viršyti 0,60 %. Plienų sudėtyje turi būti: Al ≥ 0,020 %, tačiau jei yra pakankamas jungiančių elementų N, tai mažiausias Al kiekis nenaudojamas. Didžiausias NB kiekis pliene 0,050 %. 52. Suvirintinės tėjinės ir kampinės jungtys dėl suvirinimo metu veikiančių įtempių ir temperatūrinių deformacijų ties virintinėmis siūlėmis turi polinkį pleišėti. Plyšiai atsiranda pagrindiniame metale ties virintinėmis siūlėmis (žr. 3.3 pav.). Jie gali atsirasti lakšto paviršiuje terminio poveikio srityje arba ties sulydymo linija. Plyšiai, susiformavę ilgame ruože išilgai virintinių siūlių, turi didelės įtakos jungties atspario sumažėjimui. Siekiant išvengti tokio pobūdžio jungčių supleišėjimo, šio tipo rėminių mazgų jungčių lakštams reikia naudoti plieno lakštus su pagerintomis deformacijos statmenai gaminio paviršiui savybėmis pagal LST EN 10164.
  1. a)
  2. b)
  3. c)
  4. d)3.3 pav. Plyšiai pagrindiniame metale ties virintinėmis siūlėmis 53. Standarte LST EN 10164 apibrėžtos trys plieno kokybės klasės Z15, Z25 ir Z35, nusakančios procentinį ploto sumažėjimą (tempiant statmenai) gaminio paviršiui pagal trijų bandinių vidutinę reikšmę (žr. 3.10 lentelę). Plokštiesiems gaminiams – lakštams, plokštėms ir juostoms ploto sumažėjimas taikomas visam gaminiui, o valcuotiesiems profiliams – lentynai arba sienutei priklausomai nuo bandinio ėmimo vietos. Pagerintos deformacijos statmenai gaminio paviršiui savybės gali būti „pasirinkimu“ numatytos plienams pagal LST EN 10025-2 [7.29], LST EN 10025-3 [7.30] ir LST EN 10025-4 [7.31]. Susitarus su gamintoju, valcuotieji gaminiai pagal LST EN 10025-2 [7.29] ir LST EN 10025-5 [7.32] gali atitikti geresnio deformuojamumo statmena paviršiui kryptimi pagal LST EN 10164 reikalavimus. 3.10 lentelė Rekomenduojamos plieno kokybės klasės pagal LST EN 10164 [7.34] ZEd pagal EC3 Kokybės klasė ZRd Ploto sumažėjimas tempiant statmenai gaminio paviršiui, % ZEd ≤ 10 – – 10 < ZEd ≤ 20 Z15 (mažiausiai) 15 20 < ZEd ≤ 30 Z25 (mažiausiai) 25 ZEd > 30 Z35 (mažiausiai) 35 čia: ZEd – skaičiuotinė Z reikšmė apskaičiuota pagal suvaržytas deformacijas plienui susitraukiant ties virintine siūle. ZRd – atspario Z reikšmė pagal LST EN 10164. 54. Plienų su pagerintomis deformacijos statmenai gaminio paviršiui savybėmis žymėjimą sudaro: naudojamo plieno standarto numeris; valcuotųjų gaminių su pagerintomis deformacijos statmenai gaminio paviršiui savybėmis standarto numeris (LST EN 10164) ir kokybės klasės žymuo. 55. Suvirintinių jungčių lakšto sluoksninio pleišėjimo galimybė, kai procentinis ploto sumažėjimas tempiant statmenai gaminio paviršiui: <10 % lakšte sluoksninis pleišėjimas gali vykti veikiant nedideliems tempimo įtempimams lakšto storio kryptimi; <15 % sluoksninis pleišėjimas galimas, veikiant vidutinio dydžio įtempimams lakšto storio kryptimi; <20 % galimas veikiant dideliems įtempimams lakšto storio kryptimi; >20 % sluoksninis pleišėjimas galimas retai. Lakšto sluoksninis pleišėjimas galimas ir suvirinant standžius arba standžiai įtvirtintus elementus. IV SKIRSNIS. Plienų suvirinamumas 56. Projektuojant suvirintąsias konstrukcijas, svarbu įvertinti naudojamų plienų suvirinimo galimybes ir galimą defektų atsiradimą virintinėje siūlėje ir siūlės srityje. Nors visi plienai gali būti suvirinami, tačiau vieni plienai suvirinami gerai, o kiti, netaikant įvairių suvirinimo technologijų, – prastai. Plienų suvirinamumas priklauso nuo daugelio veiksnių – plieno cheminės sudėties, legiruojančiųjų priedų, jungiamųjų elementų storio ir pan. 57. Konstrukcinis plienas gali būti virinamas visais būdais. Konstrukcinių plienų JR kokybės suvirinamumas yra blogesnis už J0 J2 K2 kokybės gaminius. Išoksidinimo metodas taip pat daro įtakos plienų suvirinamumui. Ramaus stingimo plienai yra geresni už verdančiojo stingimo plienus, nes pastaruosiuose galimos segregacinės zonos. 58. Kuo stipresnis plienas, tuo didesnis jame anglies (C) ir/arba legiruojančių elementų kiekis. Tai turi įtakos užgrūdintųjų struktūrų, trapių šaltųjų plyšių atsiradimui siūlės srityje. Galimas taip pat ir sluoksninis pleišėjimas pagrindiniame metale ties siūlėmis ir kristalizacinių plyšių siūlės metale atsiradimas. Anglies įtaka šiuo atveju ypač neigiama, o kitų legiruojančiųjų elementų įtaka įvertinama santykiu su anglies įtaka. Vandeniliniam (šaltajam) pleišėjimui didžiausią įtaką turi ištirpusio vandenilio kiekis siūlės metale, o trapiųjų struktūrų atsiradimui terminio poveikio zonoje (TPZ, angliškai – HAZ) – didelis pagrindinio metalo kiekis siūlėje bei įtempių koncentracijos suvirintinėje jungtyje. 59. Plienų suvirinamumas dažniausiai apibūdinamas anglies ekvivalentu, išreikštu tarptautinio suvirinimo instituto (IIW) pasiūlyta formule, kuri pateikiama daugelyje EN plienų standartų: (3.1) čia: C = anglies kiekis (%), Mn = mangano kiekis (%), Cr = chromo kiekis (%), Mo = molibdeno kiekis (%), V = vanadžio kiekis (%), Ni = nikelio kiekis (%), Cu = vario kiekis (%). Jei plieno CEV ≤ 0,4, tai plienas gali būti suvirinamas visais suvirinimo būdais nenaudojant suvirinamųjų elementų pakaitinimo, išskyrus atvejus, kai suvirinami stori lakštai. Pakaitinimas gali būti naudojamas drėgmės pašalinimui. Plieno, kurio anglies ekvivalentas 0,41 ≤ CEV ≤ 0,45, suvirinamumas yra geras, tačiau prieš suvirinimą virinamuosius elementus rekomenduojama pakaitinti ir naudoti suvirinimo medžiagas su mažu vandenilio kiekiu. Kai anglies ekvivalentas 0,46 ≤ CEV ≤ 0,52, plieno suvirinamumas yra patenkinamas. Prieš suvirinimą toks plienas turi būti pakaitinamas, naudojamos suvirinimo medžiagos su mažu vandenilio kiekiu, atliekamas pakaitinimas (temperatūros kontrolė) tarp ėjimų. Kartais gali reikėti suvirintines jungtis termiškai apdirbti. Esant CEV >0,52, plieno suvirinamumas yra blogas, plienai jungties siūlės srityje gali pleišėti, todėl būtinos šios technologinės priemonės: pakaitinimas prieš suvirinimą, naudojamos suvirinimo medžiagos su mažu vandenilio kiekiu, pakaitinimas (temperatūros kontrolė) tarp ėjimų, terminis jungčių apdirbimas po suvirinimo. 60. Suvirintinių jungčių pleišėjimo prevencijos rekomendacijos pateiktos LST EN 1011-2+A1. V SKIRSNIS. Suvirintinių jungčių medžiagos 61. Gaminant ir montuojant plienines konstrukcijas, dažnai yra naudojamas lankinis suvirinimas. Atsižvelgiant į gamybos montavimo, konstrukcinius elementų ar mazgų ypatumus, suvirinimas gali būti atliekamas automatiniu, pusiau automatiniu ar rankiniu būdu. 62. Glaistytųjų elektrodų rankiniam lankiniam nelegiruotųjų ir smulkiagrūdžių plienų suvirinimui LST EN 499 [7.7] žymėjimo pavyzdys ir charakteristikos: EN 499 – E1) 462) 43) 1Ni4) B5) 26) 37) H108); Privalomoji dalis: EN 499 – E 46 4 1Ni B, čia EN 499 – standarto žymuo. 1) 3) Glaistytasis elektrodas/ rankinis lankinis suvirinimas Siūlės metalo smūginis tąsumas Simbolis Temperatūra ºC, kurioje smūginio lenkimo energija 47J Z A 0 2 3 4 5 6 Nereikalaujama +20 0 -20 -30 -40 -50 -60 2) Siūlės metalo stipriai ir santykinis pailgėjimas Simbolis Minimali takumo riba1), MPa Minimali stiprumo riba, MPa Santykinis pailgėjimas2), % 35 38 42 46 50 355 380 420 460 500 440 470 500 530 560 ≥22 ≥20 ≥20 ≥20 ≥18 Pastabos: 1) Apatinė takumo riba (ReL) arba sąlyginė takumo riba (Rp0,2). 2) Pradinis skaičiuojamasis ilgis L0=5d. 4) Siūlės metalo cheminė sudėtis Lydinio simbolis Cheminė sudėtis1), % Mn Mo Ni Nėra Mo MnMo 1Ni 2Ni 3Ni Mn1Ni 1NiMo ≤2,0 ≤1,4 >1,4– 2,0 ≤1,4 ≤1,4 ≤1,4 >1,4– 2,0 ≤1,4 – 0,3– 0,6 0,3– 0,6 – – – – 0,3– 0,6 – – – 0,6– 1,2 1,8– 2,6 >2,6– 3,8 0,6– 1,2 0,6– 1,2 Pastaba: 1) Jei sudėtis nenurodyta, tuomet: Mo<0,2; Ni<0,3; Cr<0,2; V<0,05; Nb<0,05; Cu<0,3. 5) Elektrodų glaisto tipai Simbolis Glaisto tipas A C Rūgštusis Celiuliozinis R RR RC RA RB Rutilo Storasis rutilo Rutilo celiuliozinis Rutilo rūgštusis Rutilo bazinis B Bazinis 6) Siūlės metalo prilydymo koeficientai ir srovės rūšys 1 2 ≤105 ≤105 AC+DC DC 3 4 >105 ≤ 125 >105 ≤ 125 AC+DC DC 5 6 >125 ≤ 160 >125 ≤ 160 AC+DC DC 7 8 >160 >160 AC+DC DC Pastabos: 1. Kad būtų priimtina virinti AC, bandymai turi būti atliekami su tuščios eigos įtampa, ne aukštesne kaip 65 V. 2. AC – kintamoji srovė; DC – nuolatinė srovė. 7) 8) Suvirinimo padėtys Simbolis Suvirinimo erdvinė padėtis 1 Visos padėtys 2 Visos, išskyrus vertikaliąją žemyn 3 Žemutinė sandūrinė siūlė, žemutinė kampinė siūlė, horizontali kampinė siūlė 4 Žemutinė sandūrinė siūlė, žemutinė kampinė siūlė 5 Vertikali žemyn ir padėtys pagal 3 simbolį Vandenilio kiekis siūlės metale Simbolis Vandenilio kiekis ml/100g siūlės metalo H5 H10 H15 ≤ 5 ≤ 10 ≤ 15 Glaistas turi didelę įtaką virintinės siūlės metalo stipruminėms mechaninėms savybėms ir suvirinimui įvairiose padėtyse. Glaistai paprastai susideda iš šių medžiagų: šlakus sudarančių, išoksiduojančių, sudarančių dujinę apsaugą, jonizuojančiųjų, legiruojančiųjų bei rišamųjų. Glaistytųjų elektrodų pagal LST EN 499 [7.7] glaistų charakteristikos pateiktos 3.11 lentelėje. 3.11 lentelė Glaistytųjų elektrodų glaisto charakteristikos Simbolis Glaisto tipas Charakteristika A Rūgštusis Glaiste yra didelis geležies oksido ir išoksiduojančiųjų medžiagų kiekis. Glaistas leidžia pernešti išlydytą metalą smulkiais lašeliais ir suformuoti plokščias ir glotnias virintines siūles. Naudojant elektrodus su šiuo glaistu, virinti galima ne visose padėtyse. Rūgštusis glaistas turi didesnės įtakos kristalizacinių plyšių susidarymui negu kitokio tipo glaistai. C Celiuliozinis Glaiste yra daug degių organinių medžiagų, ypač celiuliozės. Elektrodai su šiuo glaistu ypač tinka vertikaliųjų siūlių suvirinimui žemyn. R Rutilo Glaistas leidžia pernešti išlydytą metalą stambiais lašais. Elektrodai su šiuo glaistu tinkami suvirinti lakštinį metalą. Suvirinimo kryptys visos, išskyrus vertikaliai žemyn. RR Storasis rutilo Glaisto ir elektrodo skersmenų santykis ≥1,6. Glaiste didelis rutilo kiekis. Naudojant elektrodus su šiuo glaistu, gaunamos smulkiai žvynuotos virintinės siūlės. RC Rutilo celiuliozinis Glaisto sudėtis labai panaši į rutilo, tik su daug didesniu celiuliozės kiekiu. Elektrodai su šiuo glaistu tinkami virinti vertikaliai žemyn RA Rutilo rūgštusis Mišraus tipo glaistas labiau panašesnis į rūgštųjį, bet didesnis kiekis geležies oksido kiekis pakeistas rutilu. Elektrodai su storu glaistu ypač tinka suvirinimui visose padėtyse, išskyrus vertikaliąją žemyn. RB Rutilo bazinis Glaiste didelis rutilo ir bazinių komponentų kiekis. Geros virintinių siūlių, suvirintų naudojant elektrodus su storu glaistu, mechaninės savybės. Tinka suvirinimui vertikaliai žemyn. B Bazinis Glaiste yra didelis šarminių metalų karbonatų, tačiau nedidelis vandenilio kiekis. Elektrodai su šiuo glaistu tinkami virinti visose padėtyse, išskyrus vertikaliąją žemyn. Virintinės siūlės, suvirintos elektrodais su baziniu glaistu, gaunamos didesnio metalurginio metalo švarumo aukštesnio smūginio tąsumo, jos atsparesnės plyšių (kristalizacinių ir šaltųjų) susidarymui. Elektrodai su specialios sudėties baziniu glaistu. Tinka suvirinimui vertikaliai žemyn. 63. Glaistytieji elektrodai pagal LST EN 757 [7.9] skirti atspariems plienams, kurių mažiausia takumo riba didesnė kaip 500 MPa (N/mm2), suvirinti rankiniu lankiniu būdu. Elektrodų pagal LST EN 757 [7.9] žymėjimo pavyzdys ir charakteristikos: EN 757 – E1) 552) 43) 1NiMo4) B5) 26) 37) H58); Privalomoji dalis: EN 757 – E 55 4 1NiMo B arba E 55 4 Mn1Ni B T, čia: EN 757 – standarto žymuo, T – rodo, kad siūlės metalo stiprumas, santykinis pailgėjimas bei smūginis tąsumas nustatyti atlikus įtempimus mažinantį apdorojimą. 1) 3) Glaistytasis elektrodas/rankinis lankinis suvirinimas Siūlės metalo smūginis tąsumas Simbolis Temperatūra ºC, kurioje smūginio lenkimo energija 47J Z A 0 2 3 4 5 6 7 8 Nereikalaujama +20 0 -20 -30 -40 -50 -60 -70 -80 2) Siūlės metalo stipriai ir santykinis pailgėjimas Simbolis Minimali takumo riba1), MPa Minimali stiprumo riba, MPa Santykinis pailgėjimas2), % 55 62 69 79 89 550 620 690 790 890 610 690 760 880 980 ≥18 ≥18 ≥17 ≥16 ≥15 Pastabos: 1) Apatinė takumo riba (ReL) arba sąlyginė takumo riba (Rp0,2). 2) Pradinis skaičiuojamasis ilgis L0=5d. 4) Siūlės metalo cheminė sudėtis Lydinio simbolis Cheminė sudėtis1) % (m/
  5. m)Mn Ni Cr Mo MnMo MnNi 1NiMo 1,5NiMo 2NiMo Mn1NiMo Mn2NiMo Mn2NiCrMo Mn2Ni1CrMo 1,4– 2,0 1,4– 2,0 ≤1,4 ≤1,4 ≤1,4 1,4– 2,0 1,4– 2,0 1,4– 2,0 1,4– 2,0 – 0,6– 1,2 0,6– 1,2 1,2– 1,8 1,8– 2,6 0,6– 1,2 1,8– 2,6 1,8– 2,6 1,8– 2,6 – – – – – – – 0,3– 0,6 0,6– 1,0 0,3– 0,6 – 0,3– 0,6 0,3– 0,6 0,3– 0,6 0,3– 0,6 0,3– 0,6 0,3– 0,6 0,3– 0,6 Pastaba: jei sudėtis nenurodyta, tuomet: C (0,03– 0,1); Ni<0,3; Cr<0,2; Mo<0,2; V<0,05; Nb<0,05; Cu<0,3; P<0,025; S<0,02. 5) Elektrodų glaisto tipai Simbolis Glaisto tipas A C Rūgštusis Celiuliozinis R RR RC RA RB Rutilo Storasis rutilo Rutilo celiuliozinis Rutilo rūgštusis Rutilo bazinis B Bazinis 6) Siūlės metalo prilydymo koeficientai ir srovės rūšys 1 2 ≤105 ≤105 AC+DC DC 3 4 >105 ≤ 125 >105 ≤ 125 AC+DC DC 5 6 >125 ≤ 160 >125 ≤ 160 AC+DC DC 7 8 >160 >160 AC+DC DC Pastabos: 1. Kad būtų priimtina virinti AC, bandymai turi būti atliekami su tuščios eigos įtampa, ne aukštesne kaip 65 V. 2. AC – kintamoji srovė; DC – nuolatinė srovė. 7) 8) Suvirinimo padėtys Simbolis Suvirinimo erdvinė padėtis 1 Visos padėtys. 2 Visos, išskyrus vertikaliąją žemyn. 3 Žemutinė sandūrinė siūlė, žemutinė kampinė siūlė, horizontali kampinė siūlė. 4 Žemutinė sandūrinė siūlė, žemutinė kampinė siūlė. 5 Vertikali žemyn ir padėtys pagal 3 simbolį. Vandenilio kiekis siūlės metale Simbolis Vandenilio kiekis ml/100g siūlės metalo H5 H10 H15 ≤5 ≤10 ≤15 64. Elektrodinė viela pagal LST EN 440 [7.6] skirta nelegiruotųjų ir smulkiagrūdžių plienų, kurių mažiausia takumo riba iki 500 MPa (N/mm2), suvirinimui lankiniu būdu apsauginėse dujose. Apsauginės dujos lankiniam suvirinimui nurodytos LST EN 439 [7.5]. Elektrodinės vielos pagal LST EN 440 [7.6] žymėjimo pavyzdys ir charakteristikos: EN 440 – G1) 422) 43) M4) G2Si5); Privalomoji dalis: EN 440 – G 42 4 M G2Si, čia: EN 440 – standarto žymuo. 1) 3) Elektrodinė viela/prilydytas metalas/lankinis suvirinimas lydžiuoju elektrodu apsauginėse dujose Siūlės metalo smūginis tąsumas Simbolis Temperatūra ºC, kurioje smūginio lenkimo energija 47J Z A 0 2 3 4 5 6 Nereikalaujama +20 0 -20 -30 -40 -50 -60 2) Siūlės metalo stipriai ir santykinis pailgėjimas Simbolis Minimali takumo riba1), MPa Minimali stiprumo riba, MPa Santykinis pailgėjimas2), % 35 38 42 46 50 355 380 420 460 500 440 470 500 530 560 ≥22 ≥20 ≥20 ≥20 ≥18 Pastabos: 1) Apatinė takumo riba (ReL) arba sąlyginė takumo riba (Rp0,2). 2) Pradinis skaičiuojamasis ilgis L0=5d. 4) Apsauginių dujų simboliai Simbolis Apsauginės dujos M Bandymams naudojant apsaugines dujas EN439 – M2 be helio. C Bandymams naudojant apsaugines dujas EN439 – C1 su anglies dvideginiu. 5) Siūlės metalo cheminė sudėtis Simbolis Cheminė sudėtis1) % (m/
  6. m)GO G2Si, G3Si1, G4Si1, G3Si2, G2Ti, G3Ni1, G2Ni2, G2Mo, G4Mo, G2Al Sutartinė cheminė sudėtis žr. LST EN 440 3 lentelę Pastaba: 1) Jei sudėtis nenurodyta, tuomet: Cr<0,15; Cu<0,35; V<0,03. Nb<0,05; Cu<0,3; P<0,025; S<0,02. Liekamasis vario kiekis, įskaitant padengimą ≤ 0,35. 65. Elektrodinė ir pridėtinė viela, strypeliai pagal LST EN 12534 [7.38] skirti aukšto stiprumo plienų, kurių mažiausia takumo riba didesnė kaip 500 MPa (N/mm2), suvirinimui lankiniu būdu apsauginėse dujose. Apsauginės dujos lankiniam suvirinimui nurodytos LST EN 439. Elektrodinės vielos pagal LST EN 12534 [7.38] žymėjimo pavyzdys ir charakteristikos: Lankiniam suvirinimui elektrodu apsauginėse dujose: Elektrodinė viela EN 12534 – G1) 622) 63) M4) G2Si5); Lankiniam suvirinimui volframo elektrodu inertinėse dujose (TIG): Strypas EN 12534 – W1) 552) 63) Mn4NiMo5) T6), čia: EN 12534 – standarto žymuo. 1) Elektodinė viela/prilydytas metalas/lankinis suvirinimas apsauginėse dujose. Simbolis G – lankiniam suvirinimui lydžiuoju elektrodu apsauginėse dujose. W – lankiniam suvirinimui volframo elektrodu inertinėse dujose. 2) Siūlės metalo stipriai ir santykinis pailgėjimas Simbolis Minimali takumo riba1), MPa Minimali stiprumo riba, Mpa Santykinis pailgėjimas2), % 55 62 69 79 89 550 620 690 790 890 640 700 770 880 940 ≥18 ≥18 ≥17 ≥16 ≥15 Pastabos: 1) Apatinė takumo riba (ReL) arba sąlyginė takumo riba (Rp0,2). 2) Pradinis skaičiuojamasis ilgis L0=5d. 3) Siūlės metalo smūginis tąsumas Simbolis Temperatūra ºC, kurioje smūginio lenkimo energija 47J Z A 0 2 3 4 5 6 Nereikalaujama +20 0 -20 -30 -40 -50 -60 4) Apsauginių dujų simboliai Simbolis Apsauginės dujos1) M Bandymams naudojant apsaugines dujas EN439 – M2 be helio. C Bandymams naudojant apsaugines dujas EN439 – C1 su anglies dvideginiu. Pastaba. 1) Apsauginių dujų simboliai nenurodomi TIG suvirinimui, jei naudojamos argono EN 439 – I1 dujos. 5) Siūlės metalo cheminė sudėtis Simbolis Cheminė sudėtis1) % (m/
  7. m)Z Sutartinė cheminė sudėtis Mn3NiCrMo, Mn3Ni1CrMo, Mn3Ni1Mo, Mn3Ni1,5Mo, Mn3Ni1Cu, Mn3Ni1MoCu, Mn3Ni2,5CrMo, Mn4Ni1Mo, Mn4Ni2Mo, Mn4Ni1,5CrMo, Mn4Ni2CrMo, Mn4Ni2,5CrMo žr. LST EN 12534 3 lentelę Pastaba. 1) Jei sudėtis nenurodyta, tuomet: Ti<0,10; Zr<0,10; Al<0,12. Nb<0,05; V<0,03. Liekamasis vario kiekis, įskaitant padengimą, negali viršyti bendrojo vario kiekio. 6) T – siūlės metalo stiprumas, santykinis pailgėjimas bei smūginis tąsumas nustatyti atlikus įtempimus mažinantį apdorojimą. 66. Elektrodinė arba savisaugė viela pagal LST EN 758 [7.10], skirta nelegiruotųjų ir smulkiagrūdžių plienų, kurių mažiausia takumo riba iki 500 MPa (N/mm2), suvirinimui lankiniu būdu apsauginėse dujose arba be jų. Apsauginės dujos lankiniam suvirinimui nurodytos LST EN 439 [7.5]. Elektrodinės vielos pagal LST EN 758 [7.10] žymėjimo pavyzdys ir charakteristikos: EN 758 – T1) 462) 43) 1Ni4) B5) M6) 47) H58); Privalomoji dalis: EN 758 – T 46 4 1Ni B M, čia: EN 758 – standarto žymuo. 1) 3) Elektrodinė ar savisaugė viela/lankinis suvirinimas Siūlės metalo smūginis tąsumas Simbolis Temperatūra ºC, kurioje smūginio lenkimo energija 47J Z A 0 2 3 4 5 6 Nereikalaujama +20 0 -20 -30 -40 -50 -60 2) Siūlės metalo stipriai ir santykinis pailgėjimas Simbolis Minimali takumo riba1), MPa Minimali stiprumo riba, MPa Santykinis pailgėjimas2), % 35 38 42 46 50 355 380 420 460 500 440 470 500 530 560 ≥22 ≥20 ≥20 ≥20 ≥18 Vieno ėjimo technologijai 3T 355 470 – 4T 420 520 – 5T 500 600 – Pastabos: 1) Apatinė takumo riba (ReL) arba sąlyginė takumo riba (Rp0,2). 2) Pradinis skaičiuojamasis ilgis L0=5d. 4) 6) Siūlės metalo cheminė sudėtis Lydinio simbolis Cheminė sudėtis1) % (m/
  8. m)Mn Mo Ni Nėra simbolio Mo MnMo 1Ni 1,5Ni 3Ni Mn1Ni 1NiMo ≤2,0 ≤1,4 1,4– 2,0 ≤1,4 ≤1,6 ≤1,4 1,4– 2,0 ≤1,4 – 0,3– 0,6 – – – – – 0,3– 0,6 – – 0,6– 1,2 1,2– 1,8 1,8– 2,6 2,6– 3,8 0,6– 1,2 0,6– 1,2 Z Pagal susitarimą Pastaba. 1) Jei sudėtis nenurodyta, tuomet: Mo<0,2; Ni<0,3; Cr<0,2; V<0,05; Nb<0,05; Cu<0,3. Apsauginių dujų simboliai Simbolis Apsauginės dujos M Bandymams naudojant apsaugines dujas EN439 – M2 be helio. C Bandymams naudojant apsaugines dujas EN439 – C1, anglies dvideginis. N Savisaugiai vielai be apsauginių dujų. 5) Elektrodų glaisto tipai Simbolis Glaisto tipas Ėjimai1) Apsauginės dujos2) R Rutilo, lėtai auštantis S ir M + P Rutilo, greitai auštantis S ir M + B Bazinis S ir M + M Metalo milteliai S ir M + V Rutilo ar bazinis/fluorido S – W bazinis/fluorido lėtai auštantis S ir M – Y bazinis/fluorido greitai auštantis S ir M – Z Kitokio tipo Pastabos: 1) S – vienas ėjimas; M – keletas ėjimų. 2) „+“ – apsauginės dujos reikalingos „– „ – apsauginės dujos nereikalingos 7) Suvirinimo padėtys Simbolis Suvirinimo erdvinė padėtis 1 Visos padėtys. 2 Visos, išskyrus vertikaliąją žemyn. 3 Žemutinė sandūrinė siūlė, žemutinė kampinė siūlė, horizontali kampinė siūlė. 4 Žemutinė sandūrinė siūlė, žemutinė kampinė siūlė. 5 Vertikali žemyn ir padėtys pagal 3 simbolį. 8) Vandenilio kiekis siūlės metale Simbolis Vandenilio kiekis ml/100g siūlės metalo H5 H10 H15 ≤5 ≤10 ≤15 67. Elektrodinė miltelinė viela su užpildu pagal LST EN 12535 [7.39] skirta aukšto stiprumo plienų, kurių mažiausia takumo riba didesnė kaip 500 MPa (N/mm2), suvirinimui lankiniu būdu apsauginėse dujose arba be jų. Apsauginės dujos lankiniam suvirinimui nurodytos LST EN 439 [7.5]. Elektrodinės miltelinės vielos su užpildu pagal LST EN 12535 [7.39] žymėjimo pavyzdys ir charakteristikos: EN 12535 – T1) 622) 43) Mn1,5Ni4) B5) M6) 47) H108); Privalomoji dalis: EN 12535 – T 62 4 Mn1,5Ni B M, čia: EN 12535 – standarto žymuo. 1) 3) Elektrodinė miltelinė viela/lankinis suvirinimas apsauginėse dujose Siūlės metalo smūginis tąsumas Simbolis Temperatūra ºC, kurioje smūginio lenkimo energija 47J Z A 0 2 3 4 5 6 Nereikalaujama +20 0 -20 -30 -40 -50 -60 2) Siūlės metalo stipriai ir santykinis pailgėjimas Simbo-lis Minimali takumo riba1), MPa Minimali stiprumo riba, MPa Santykinis pailgėjimas2), % 55 62 69 79 89 550 620 690 790 890 640 700 770 880 940 ≥18 ≥18 ≥17 ≥16 ≥15 Pastabos: 1) Apatinė takumo riba (ReL) arba sąlyginė takumo riba (Rp0,2). 2) Pradinis skaičiuojamasis ilgis L0=5d. 4) Siūlės metalo cheminė sudėtis Lydinio simbolis Cheminė sudėtis1) % (m/
  9. m)Mn Ni Cr Mo MnMo Mn1Ni Mn1,5Ni Mn2,5Ni 1NiMo 1,5NiMo 2NiMo Mn1NiMo Mn2NiMo Mn2NiCrMo Mn2Ni1CrMo 1,4– 2,0 1,4– 2,0 1,1– 1,8 1,1– 2,0 ≤1,4 ≤1,4 ≤1,4 1,4– 2,0 1,4– 2,0 1,4– 2,0 1,4– 2,0 – 0,6– 1,2 1,3– 1,8 2,1– 3,0 0,6– 1,2 1,2– 1,8 1,8– 2,6 0,6– 1,2 1,8– 2,6 1,8– 2,6 1,8– 2,6 – – – – – – – – – 0,3– 0,6 0,6– 1,0 0,3– 0,6 – – – 0,3– 0,6 0,3– 0,7 0,3– 0,7 0,3– 0,7 0,3– 0,7 0,3– 0,6 0,3– 0,6 Pastaba. 1) Jei sudėtis nenurodyta, tuomet: C (0,03– 0,1); Si≤0,90; Ni<0,3; Cr<0,2; Mo<0,2; V<0,05; Nb<0,05; Cu<0,3; P<0,020; S<0,020. 5) 6) Elektrodų glaisto tipai Simbolis Glaisto tipas R Rutilo, lėtai auštantis P Rutilo, greitai auštantis B Bazinis M Metalo milteliai Z Kitokio tipo Apsauginių dujų simboliai Simbolis Apsauginės dujos M Bandymams naudojant apsaugines dujas EN439 – M2 be helio C Bandymams naudojant apsaugines dujas EN439 – C1, anglies dvideginis 7) Suvirinimo padėtys Simbolis Suvirinimo erdvinė padėtis 1 Visos padėtys. 2 Visos, išskyrus vertikaliąją žemyn. 3 Žemutinė sandūrinė siūlė, žemutinė kampinė siūlė, horizontali kampinė siūlė. 4 Žemutinė sandūrinė siūlė, žemutinė kampinė siūlė. 5 Vertikali žemyn ir padėtys pagal 3 simbolį. 8) Vandenilio kiekis siūlės metale Simbolis Vandenilio kiekis ml/100g siūlės metalo H5 H10 ≤ 5 ≤ 10 68. Vientisa viela ir miltelinė viela pagal LST EN 756 [7.8] skirta nelegiruotųjų ir smulkiagrūdžių plienų, kurių mažiausia takumo riba iki 500 MPa (N/mm2), suvirinimui lankiniu būdu po fliusu. Vientisos vielos ir miltelinės vielos pagal LST EN 756 [7.8] žymėjimo pavyzdys ir charakteristikos bei vientisos vielos, vientisos vielos – fliuso ir miltelinės vielos – fliuso deriniai: vielos – fliuso derinys EN 756 – S1) 462) 44) AB5) S36); vielos – fliuso derinys EN 756 – S1) 4T3) 34) AB5) S3Mo6); viela EN 756 – S3Mo6); miltelinės vielos-fliuso derinys EN 756 – S1) 422) 34) AB5) T2Mo7), čia: EN 756 – standarto žymuo. 1) 3) Lankinis suvirinimas po fliusu Stipriai Dviejų ėjimų technologija Simbolis Minimali jungiamojo plieno takumo riba, MPa Minimali virintinės jungties stiprumo riba, MPa 2T 275 370 3T 355 470 4T 420 520 5T 500 600 2) Siūlės metalo stipriai ir santykinis pailgėjimas Keleto ėjimų technologija Simbolis Minimali takumo ri-ba1), MPa Minimali stiprumo riba, MPa Santykinis pailgėjimas2), % 35 38 42 46 50 355 380 420 460 500 440 470 500 530 560 ≥22 ≥20 ≥20 ≥20 ≥18 Pastabos: 1) Apatinė takumo riba (ReL) arba sąlyginė takumo riba (Rp0,2). 2) Pradinis skaičiuojamasis ilgis L0=5d. 4) Siūlės metalo smūginis tąsumas Simbolis Temperatūra ºC, kurioje smūginio lenkimo energija 47J Z A 0 2 3 4 5 6 7 8 Nereikalaujama +20 0 -20 -30 -40 -50 -60 -70 -80 5) Suvirinimo fliusai Simbolis Fliusas MS Mangano– silikato CS Kalcio– silikato ZS Cirkonio– silikato RS Rutilo– silikato AR Aliuminio– rutilo AB Aliuminio– bazinis AS Aliuminio– silikato AF Aliuminio– fluorido FB Fluorido– bazinis Z Kitokio tipo 6) Siūlės metalo cheminė sudėtis Simbolis Cheminė sudėtis1) % (m/
  10. m)SZ S1, S2, S3, S4 S1Si, S2Si, S2Si2, S3Si, S4Si, S1Mo S2Mo S3Mo S4Mo S2Ni2 S2Ni3 S2Ni1Mo S3Ni1,5 S3Ni1Mo S3Ni1,5Mo S2Ni1Cu S3Ni1Cu Sutartinė cheminė sudėtis žr. LST EN 756 5 lentelę 7) Siūlės metalo cheminė sudėtis Simbolis Cheminė sudėtis1) % (m/
  11. m)T2 T3 T2Mo T3Mo T2Ni T2Ni1,5 T2Ni3 Mn1Ni T3Ni1 T2Ni1Mo T2Ni1Cu žr. LST EN 756 6 lentelę TZ Pagal susitarimą Pastaba. 1) Jei sudėtis nenurodyta, tuomet: Mo≤0,2; Ni≤0,3; Cr≤0,2; V≤0,08; Nb≤0,05; C≤(0,03– 0,15); Si≤0,8; S≤0,025. 69. Pasirinktos suvirinimo medžiagos turi užtikrinti virintinių siūlių ir suvirintinių jungčių standartuose apibrėžtas mechanines savybes tiek teigiamoje, tiek ir neigiamoje temperatūroje. 70. Įvairių tipų bei veikiamų įvairių įtempių būvių suvirintinių jungčių skaičiuotiniai stipriai nustatomi pagal 3.12 lentelę. 71. Sudurtinių siūlių skaičiuotiniai stipriai, jungiant elementus iš plieno, kurio charakteristiniai stipriai skirtingi, turi būti imami tokie patys kaip sudurtinėms siūlėms, jungiančioms elementus iš plieno, kurio charakteristinis stipris mažesnis. 72. Kertinių (kampinių) virintinių (lydytinių) siūlių metalo charakteristiniai ir skaičiuotiniai stipriai pateikti 3.13 lentelėje. 3.12 lentelė Suvirintinių jungčių skaičiuotinių stiprių nustatymas Įtempių būvis Sąlyginis žymuo Suvirintinių jungčių skaičiuotinis stipris Sandūrinės suvirintinės jungtys Gniuždymas, tempimas ir lenkimas suvirinant automatiniu, pusiau automatiniu ar rankiniu būdu ir atliekant siūlių fizikinę kontrolę Stipris pagal takumo ribą fw, y, d fw, y, d = fy, d Stipris pagal stiprumo ribą fw, u, d fw, u, d = fu, d Tempimas ir lenkimas suvirinant automatiniu, pusiau automatiniu ar rankiniu būdu atliekant siūlių apžiūrimąją kontrolę Stipris pagal takumo ribą fw, y, d fw, y, d = 0,85 fy, d Šlytis Kerpamasis stipris fw, s, d fw, s, d = fs, d Suvirintinės jungtys kertinėmis (kampinėmis) siūlėmis Kirpimas (sąlyginis) Stipris per siūlės metalą fvw, f, d fvw, f, d = 0,55 Stipris per sulydymo srities metalą fvw, z, d fvw, z, d = 0,45 fu Pastabos: 1. Rankiniu būdu virinamoms siūlėms fvw, u reikšmės imamos lygios siūlės metalo charakteristinėms stiprio pagal stiprumo ribą reikšmėms, nurodytoms LST EN 499 ir LST EN 757 (žr. STR 2.05.08:2005 6.12 lentelę, ar šio priedo 3.13 lentelę). 2. Automatiniu ar pusiau automatiniu būdu virinamoms siūlėms fvw. u reikšmės nurodytos LST EN 440, LST EN 756, LST EN 758, LST EN 12534 ar LST EN 12535 (žr. Reglamento 6.13– 6.16 lenteles arba šio priedo 3.13 lentelę). 3. Virintinių siūlių metalo medžiagos patikimumo koeficiento gMw reikšmės priimamos tokios: 1,25 – kai fvw. u ≤ 560 MPa; 1,35 – kai fvw. u ≥ 610 MPa. 3.13 lentelė Kertinių (kampinių) virintinių siūlių metalo charakteristiniai ir skaičiuotiniai stipriai Standartas Suvirinimo medžiagos žymuo Charakteristinis kertinės (kampinės) siūlės metalo stipris pagal stiprumo ribą fvw, u, MPa Skaičiuotinis kertinės (kampinės) siūlės kerpamasis metalo stipris fvw, f, d MPa LST EN 499 Glaistytieji elektrodai rankiniam lankiniam nelegiruotųjų ir smulkiagrūdžių plienų suvirinimui E 35 440 195 E 38 470 205 E 42 500 220 E 46 530 235 E 50 560 245 LST EN 757 Glaistytieji elektrodai atspariems plienams suvirinti rankiniu lankiniu būdu E 55 610 250 E 62 690 280 E 69 760 310 E 79 880 360 E 89 980 400 LST EN 440 Elektrodinė viela ir siūlės metalas. Nelegiruotųjų ir smulkiagrūdžių plienų lankinis suvirinimas lydžiuoju elektrodu apsauginėse dujose G 35 440 195 G 38 470 205 G 42 500 220 G 46 530 235 G 50 560 245 LST EN 12534 Aukšto stiprumo plienų lankinio suvirinimo apsauginėse dujose elektrodinės ir pridėtinės vielos, strypeliai ir prilydomasis metalas G 55 640 260 G 62 700 285 G 69 770 315 G 79 880 360 G 89 940 385 LST EN 758 Nelegiruotųjų ir smulkiagrūdžių plienų lankinio suvirinimo apsauginėse dujose elektrodinės vielos arba savisaugės vielos T 35 440 195 T 38 470 205 T 42 500 220 T 46 530 235 T 50 560 245 LST EN 12535 Aukšto stiprumo plienų lankinio suvirinimo apsauginėse dujose elektrodinės miltelinės vielos su užpildu T 55 640 260 T 62 700 285 T 69 770 315 T 79 880 360 T 89 940 385 LST EN 756 Nelegiruotųjų ir smulkiagrūdžių plienų lankinio suvirinimo po fliusu vientisos vielos, vientisos vielos– fliuso ir miltelinės vielos– fliuso deriniai S 35 440 195 S 38 470 205 S 42 500 220 S 46 530 235 S 50 560 245 Pastaba. Skaičiuotinių stiprių reikšmės apskaičiuotos pagal Reglamento 6.11 lentelės formules, suapvalinus gautas reikšmes iki 5 MPa. VI SKIRSNIS. Varžtinių jungčių medžiagos 73. Varžtinėms jungtims naudojami plieniniai varžtai, kurių stipruminės mechaninės savybės tenkina LST EN ISO 898-1 [7.13], veržlės, tenkinančios LST EN ISO 20898-2 [7.44] ar LST EN ISO 2320 [7.15], ir poveržlės, tenkinančios LST EN ISO 887 [7.12] reikalavimus. 74. Varžtai parenkami pagal LST EN ISO 4014 [7.17], LST EN ISO 4016 [7.16], sraigtai pagal LST EN ISO 4017 [7.18], LST EN ISO 4018 [7.19]. Ribojant jungčių deformacijas, A gaminio klasės varžtai parenkami pagal LST EN ISO 4014 [7.17], LST EN ISO 4017 [7.18] šių klasių:  konstrukcijoms, kurios neskaičiuojamos patvarumui, – 4.6, 4.8, 5.6, 5.8, 6.6, 8.8, 10.9;  konstrukcijoms, kurios skaičiuojamos patvarumui – 4.6, 5.6, 6.6, 8.8, jei varžtai yra tempiami arba kerpami, ir 4.8, 5.8, jei varžtai yra kerpami. 75. Veržlės parenkamos pagal LST EN ISO 4032 [7.20], LST EN ISO 4033 [7.21] ir LST EN ISO 4034 [7.22]. 76. Poveržlės parenkamos pagal LST EN ISO 7089 [7.23], LST EN ISO 7090 [7.24] ir LST EN ISO 7091 [7.25]. Gali būti naudojamos įžambios ar spyruoklinės poveržlės, atitinkančios tokio surinkimo reikalavimus. 77. Varžtinį surinkimą su neįtempiamaisiais varžtais turi sudaryti: varžtas, veržlė ir poveržlė pagal 3.14 lentelėje pateiktus derinius. Varžtinį surinkimą su įtempiamaisiais varžtais pagal 3.14 lentelę sudaro varžtas, veržlė ir poveržlė po veržle. 78. Elementų jungimui gali būti taikomos jungtys įtempiamaisiais (stipriaisiais) varžtais – kai jungtyse veikiančios įrąžos perduodamos trintimi, atsirandančia tarp jungiamųjų elementų sąlyčio paviršių, iš anksto įtempus varžtus. 79. Jungčių, sujungtų vienu varžtu, skaičiuotiniai stipriai apskaičiuojami pagal formules, pateiktas Reglamento 6.17 lentelėje. 3.14 lentelė Neįtempiamųjų varžtų surinkimas Neįtempiamieji varžtai Varžtai Veržlės Poveržlės Kokybės klasė Standartas1) Kokybės klasė Standartas Kietumas7) Standartas 4.6 LST EN ISO 4016 LST EN ISO 4018 4, kai d > M16 5, kai d £ M16 LST EN 4034 100HV LST EN ISO 70915) 4.8 5.6 LST EN ISO 4014 LST EN ISO 4017 5 LST EN 4034 8.8 LST EN ISO 4014 LST EN ISO 4017 82) 3) LST EN 4032 200HV LST EN ISO 7089 LST EN ISO 7090 102) 3) 10.9 LST EN ISO 4014 LST EN ISO 4017 102) 4) LST EN 4032 300HV 124) LST EN 4033 Įtempiamieji varžtai 8.8 (HR)6) LST EN 14399-3 8 (HR) 6) LST EN 14399-3 300HV – 370HV LST EN 14399-5 ar LST EN 14399-6 10.9 (HR) 6) 10 (HR) 6) 10.9 (HV) 6) LST EN 14399-4 10 (HV) 6) LST EN 14399-4 300HV – 370HV LST EN 14399-5 ar LST EN 14399-6 Pastabos: 1) 5.6, 8.8 ir 10.9 kokybės klasių neįtempiamieji varžtai pagal matmenis ir tolerancijas turi atitikti EN ISO 4016 [7.16], LST EN ISO 4017 [7.18] standartus (nors jie ir nenumatyti šiuose standartuose). 2) 8 ar 10 kokybės klasės veržlės pagal matmenis ir tolerancijas turi atitikti LST EN ISO 4034 [7.22] standartus (nors jie nenumatyti šiuose standartuose). 3) Jei 8.8 kokybės klasės varžtai pagal LST EN ISO 4014 [7.17] ar LST EN ISO 4017 [7.18] (arba kaip numatyta 1) pastaboje) yra dengti metalu, veržlės turi būti 10 kokybės klasės. 4) Jei 10.9 kokybės klasės varžtai pagal LST EN ISO 4014 [7.17] ar LST EN ISO 4017 [7.18] (ar kaip numatyta 1) pastaboje) yra dengti metalu, veržlės turi būti 12 kokybės klasės ir atitikti LST EN ISO 4033 [7.21]. 5) 140 HV kietumo klasės poveržlės, atitinkančios LST EN ISO 7089, taip pat gali būti naudojamos. 6) Skliausteliuose nurodytas gaminio (varžto, veržlės) žymuo. Surinkime turi būti naudojami tik tokio pat žymens gaminiai. 7) Poveržlės įtempiamiesiems varžtams pagal LST EN 14399-5 [7.54] ar LST EN 14399-6 [7.55] yra žymimos H žymeniu. 80. Varžtinėms jungtims su įtempiamaisiais varžtais naudoti 8.8 ar 10.9 kokybės klasės varžtus pagal LST EN 14399-3 [7.52], LST EN 14399-4 [7.53]. Galima imti ir kitokius stipriuosius varžtus, veržles ir poveržles, kurių mechaninės savybės atitinka nurodytus reikalavimus: varžtų – LST EN ISO 898-1 [7.13], veržlių – LST EN 14399-3 [7.52] bei LST EN ISO 20898-2 [7.44], poveržlių – LST EN 14399-5 [7.54] ar LST EN 14399-6 [7.55]. Taip pat galima naudoti ir kitokius stipriuosius varžtus bei veržles ir poveržles, kurių mechaninės savybės atitinka nurodytus reikalavimus: varžtų – LST EN ISO 898-1; veržlių – LST EN ISO 20898-2 [7.44]; poveržlių – LST EN ISO 887 [7.13]. ir yra nustatytas jų tinkamumas išankstiniam įtempimui. 81. Iš anksto įtempiamųjų 8.8 ir 10.9 kokybės klasės varžtų tempiamasis plieno skaičiuotinis stipris skaičiuojamas pagal formulę: fbh, d = 0,7 fbu, (3.2) čia: fbu – varžtų plieno charakteristinis stipris pagal stiprumo ribą, 8.8 ir 10.9 kokybės klasių varžtų stipris imamas pagal Reglamento 6.18 lentelę arba šio priedo 3.15 lentelę. Jei naudojami stiprieji varžtai pagal ISO 7411, ISO 7412 ar kitokie, tuomet varžtų plieno charakteristinis stipris pagal stiprumo ribą imamas pagal atitinkamus standartus. 82. Neįtempiamųjų varžtų plieno charakteristiniai ir skaičiuotiniai stipriai pateikti 3.15 lentelėje. 3.15 lentelė Varžtų charakteristiniai ir skaičiuotiniai stipriai Varžtų klasė Charakteristiniai stipriai, MPa Skaičiuotiniai stipriai, MPa fby fbu fbs, d (kirpimas) fbt, d (tempimas) 4.6 240 400 150 170 4.8 320 400 160 160 5.6 300 500 190 210 5.8 400 500 200 200 6.8 480 600 230 250 8.81) 640 800 320 400 10.91) 900 1000 400 500 Pastabos: 1. Skaičiuotinių stiprių reikšmės apskaičiuotos pagal Reglamento 6.17 lentelės formules, suapvalinus gautas reikšmes iki 5 MPa. 2. 1 MPa = 1 N/mm2. 1) Skaičiuotiniai stipriai kaip neįtempiamųjų varžtų. 83. Pamatų inkarinių varžtų mechaninės savybės paprastai turi atitikti 4.6, 4.8, 5.6, 5.8, 6.8, 8.8, 10.9 varžtų kokybės klases. Pamatų inkariniai varžtai gali būti pagaminti iš karštai valcuotųjų plienų S235, S275 ar S355 pagal LST EN 10025-2 [7.29] arba iš plienų S275 ar S355 pagal LST EN 10025-3 [7.30] ar LST EN 10025-4 [7.31]. Jei naudojami pamatų inkariniai varžtai, kurių galas užlenktas (4.2 a, b pav.), inkaravimo ilgis turi būti toks, kad suirimas neįvyktų, iki varžto plienas pasieks takumo ribą. Inkaravimo ilgis nustatomas skaičiavimu. Pamatų inkarinių varžtų su užlenktu galu tempiamasis, gniuždomasis, lenkiamasis plieno charakteristinis stipris pagal takumo ribą negali būti didesnis kaip 300 MPa.
  12. a)
  13. b)
  14. c)
  15. d)3.4 pav. Pamatų inkarinių varžtų konstrukcija a – kampu užlenktu galu, b – kabliu užlenktu galu, c – veržlėmis tvirtinama inkarine plokštele, d – strypo galvute, fiksuojančia inkarinę plokštelę 84. Varžtai (U formos) anteninių statinių atotampoms tvirtinti, taip pat U formos ir pamatų inkariniai varžtai elektros stulpams turi būti gaminami iš karštai valcuotų plienų S235, S275 ar S355 pagal LST EN 10025-2 [7.29] arba S275 ar S355 pagal LST EN 10025-3 [7.30] ar LST EN 10025-4 [7.31]. 85. Pamatų inkarinių ir U formos varžtų veržlės turi tenkinti LST EN 20898-2 [7.44] reikalavimus ir atitikti vieną iš kokybės klasių. Veržles leidžiama naudoti pagamintas iš plieno, atitinkančio varžtų plieną. 86. Pamatų inkarinių varžtų, pagamintų iš karštai valcuoto plieno, tempiamasis skaičiuotinis stipris apskaičiuojamas pagal formulę: fba, d = 0,5 fu; (3.3) U – formos varžtų tempiamasis plieno skaičiuotinis stipris skaičiuojamas taip: fbv, d = 0,45 fu. (3.4) IV SKYRIUS. CENTRIŠKAI TEMPIAMI IR GNIUŽDOMI ELEMENTAI I SKIRSNIS. CENTRIŠKAI TEMPIAMI ELEMENTAI 87. Centriškai tempiamų elementų, kuriuos veikia statinės apkrovos, stiprumas turi būti tikrinamas. Paprastai įtempimų koncentratorių įtaka nevertinama. Papildomai būtina patikrinti, ar strypo liaunis neviršija ribinės reikšmės. 88. Tikrinant centriškai tempiamo arba gniuždomo elemento bet kurio skerspjūvio stiprumą, turi būti tenkinama sąlyga: , (4.1) čia: – skaičiuotinė ašinės jėgos reikšmė; – skaičiuotinio ašinės jėgos veikiamo skerspjūvio stiprumo atspario pagal takumo ribą reikšmė, apskaičiuojama taip: . (4.2) Formulėse (4.1) ir (4.2) – skaičiuotinis tempiamasis, gniuždomasis, lenkiamasis plieno stipris pagal takumo ribą; – grynasis (neto) skerspjūvio plotas. Tempiamų elementų skaičiavimas, pasiekus takumo ribą, kai , galimas tik tuomet, kai didelės deformacijos nepažeidžia normalios konstrukcijos eksploatacijos. Dažniausiai prie tokių konstrukcijų priskiriamos lakštinės konstrukcijos, pavyzdžiui, lakštinis paklotas, kai kurie vamzdynai ir t. t. Bendru atveju vertinti tempiamų elementų elgseną, pasiekus plastines deformacijas, galima tik konkrečioms konstrukcijoms, turint jų projektavimo ir eksploatavimo patirtį. 89. Būtina patikrinti, ar tempiamų elementų liaunis neviršija ribinės liaunio reikšmės. Tikrinama pagal formulę: , (4.3) čia: – ribinis elemento liaunis, kuris pateikiamas šio priedo VIII skyriuje. II SKIRSNIS. CENTRIŠKAI GNIUŽDOMI ELEMENTAI 90. Tikrinamas šių centriškai gniuždomų elementų bendrasis ir vietinis pastovumas bei tikrinama, ar strypo liaunis neviršija ribinio liaunio reikšmių. Spragotojo skerspjūvio elementuose tikrinamas skerspjūvio šakų ir tinklelio pastovumas, antdėklų ar tinklelio stiprumas, taip pat ar šakų ir tinklelio liaunis neviršija ribinių reikšmių. 91. Centriškai gniuždomų elementų bendrojo pastovumo skaičiavimo metodika sudaryta vadovaujantis ekscentriškai gniuždomų elementų skaičiavimo metodika, įvertinant skerspjūvio formos ir elemento netobulumų (strypo ašies pradinio išsikreivinimo) ir atsitiktinio gniuždomos jėgos pridėjimo ekscentriciteto įtaką (4.1 pav.). Spragotojo skerspjūvio elementams papildomai vertinama šakų jungiamųjų elementų įtaka viso strypo pastovumui. Reglamente centriškai gniuždomiems elementams nepriklausomai nuo jų skerspjūvio formos skerspjūvio formos koeficientas imamas vienodas ir prilyginamas vidutiniam koeficientui. 92. Atsitiktinio gniuždomos jėgos pridėjimo ekscentriciteto ir strypo ašies pradinio išsikreivinimo dydis apskaičiuojamas pagal formulę: (4.4) čia: – skerspjūvio inercijos spindulys; – skaičiuojamasis elemento ilgis. 93. Praktiniams skaičiavimams centriškai gniuždomų elementų skaičiavimo metodika sudaryta taikant centriškai gniuždomo elemento klupumo koeficientą , kuris yra lygus ; čia: – skerspjūvio plotas, – strypo kritinė klupumo jėga, apskaičiuota vertinant anksčiau minėtus veiksnius. 94. Tikrinant centriškai gniuždomo strypo pastovumą, turi būti tenkinama sąlyga: , (4.5) čia: – skaičiuotinio centriškai gniuždomo elemento pastovumo atspario reikšmė apskaičiuojama taip: . (4.6) 95. Centriškai gniuždomo elemento klupumo koeficientas priklauso nuo strypo liaunio ir plieno skaičiuotinio stiprio pagal takumo ribą. Jo reikšmės su ne mažesniu kaip 1,5 % tikslumu apskaičiuojamos pagal formules: kai : , (4.7) kai : , (4.8) kai : . (4.9) Sąlyginis elemento liaunis apskaičiuojamas taip: , (4.10) čia: – elemento liaunis. Skaitinės koeficiento reikšmės pateiktos Reglamento 1 priedo 1 lentelėje. Elemento pastovumas turi būti tikrinamas ir plokštumose. 4.1 pav. Centriškai gniuždomo strypo skaičiuojamoji schema: čia: – strypo ašies pradinis išsikreivinimas; – atsitiktinis gniuždomos jėgos pridėjimo ekscentricitetas. 96. Atviro П pavidalo skerspjūvio gniuždomuosius elementus su ištisinėmis sienelėmis, kai , kur ir – elemento skaičiuotiniai liauniai plokštumose, statmenose ir ašims (4.2 pav.), rekomenduojama sustiprinti antdėklais arba tinkleliu. Elementai, kurių skerspjūviai nesustiprinti antdėklais ar tinkleliu, be skaičiavimo pagal (4.5) formulę, tikrinami, kad neprarastų pastovumo susisukdami, pagal išraišką: . (4.11) 97. Skaičiuotinė centriškai gniuždomo elemento sukamojo pastovumo atspario reikšmė apskaičiuojama taip: . (4.12) 98. Centriškai gniuždomo elemento klupumo koeficientas apskaičiuojamas pagal (4.7– 4.9) formules arba imamas iš Reglamento 1 priedo, o c koeficiento reikšmių apskaičiavimo formulės pateiktos Reglamento 60 p.
  16. a)
  17. b)
  18. c)4.2 pav. П pavidalo elementų skerspjūviai: a – atvirasis; b, c – atvirasis, sustiprintas plokštelėmis arba tinkleliu 99. Centriškai gniuždomuose strypuose veikia ašinė jėga (žr. 4.1 pav.) ir dėl strypo išsikreivinimo atsirandantis lenkimo momentas ir skersinė jėga. Išvedant (4.2) formulę, vientiso skerspjūvio elementams pastovumas skaičiuojamas tik ašinei jėgai ir lenkimo momentui. Dėl strypo išsikreivinimo atsirandančios skersinės jėgos įtaka strypo pastovumui yra nedidelė ir skaičiavimuose jos įtaka nevertinama. Spragotojo skerspjūvio elementuose skersinė jėga sukelia pakankamai dideles šlyties deformacijas, labai didina strypo ašies išsikreivinimą ir tuo pačiu mažina strypo kritinę jėgą. Todėl spragotojo skerspjūvio elementuose būtina įvertinti skersinės jėgos įtaką kritinės jėgos dydžiui. Reglamente tai įvertinta apskaičiuojant strypo lyginamąjį liaunį. 100. Spragotojo skerspjūvio strypų, kurių šakos sujungtos antdėklais arba tinkleliu, pastovumas tikrinamas pagal (4.5) formulę, keičiant (4.7– 4.9) formulėse sąlyginį elemento liaunį į lyginamąjį spragotojo elemento liaunį , kuris priklauso nuo skerspjūvio formos bei šakų sujungimo būdo ir apskaičiuojamas pagal empirines formules, pateiktas Reglamento 7.3 lentelėje. Be šių skaičiavimų, būtina patikrinti atskirų šakų pastovumą bei patikrinti, ar jų liaunis tarp tinklelio mazgų neviršija ribinių reikšmių, pateiktų Reglamento 61 punkte. 101. Spragotojo skerspjūvio strypų jungiamieji elementai (antdėklai, tinklelis) skaičiuojami sąlyginei skersinei jėgai: , (4.13) čia: – tamprumo modulis; – centriškai gniuždomo elemento klupumo koeficientas, imamas spragotojo skerspjūvio strypui jungiamųjų elementų plokštumoje. Preliminariuose skaičiavimuose apytiksliai galima priimti . 102. Antdėklų ir tinklelio skaičiavimo formulės pateiktos Reglamento 63– 65 punktuose. 103. Plieninių konstrukcijų skerspjūvius daugeliu atvejų sudaro plokštelės. Šių plokštelių pastovumo tikrinimas grindžiamas sprendiniais, gautais sprendžiant stačiakampių plokštelių pastovumo uždavinius. Tokios plokštelės yra veikiamos išorinių poveikių, t. y. įtempimų ir deformacijų, pridėtų ties plokštelės briaunomis ir veikiančių plokštelės plokštumoje. Priimama, kad plokštelės medžiaga yra tampriojoje stadijoje arba atskirose zonose gali atsirasti plastinės deformacijos. Apskaičiuojant šių plokštelių pastovumą, galima gauti juostų ir sienelės pastovumo tikrinimo apytikres išraiškas bei nustatyti skerspjūvio elementų ribinius liaunius. 104. Centriškai gniuždomų elementų skerspjūvių lentynų (juostų lakštų) pastovumo sąlyga užrašoma taip: , (4.14) čia: – juostos liaunis; – juostos skaičiuojamasis plotis; – juostos storis; – ribinis juostos liaunis. Juostų skaičiuojamasis plotis imamas lygus atstumui: suvirintinių elementų – nuo sienelės krašto (vienpusių siūlių atveju – nuo sienelės krašto iš siūlės pusės) iki juostos lakšto (lentynos) krašto; valcuotųjų profiliuočių – nuo vidinio užlanko pradžios iki lentynos krašto; lankstytų profiliuočių – nuo sienelės išraitos iki juostos lakšto krašto (lentynos) (žr. Reglamento 4.11 pav.). 105. Centriškai, ekscentriškai gniuždomų ir gniuždomųjų– lenkiamųjų elementų skerspjūvių juostos ribiniai liauniai nustatomai pagal 4.1 lentelės formules. 106. Centriškai gniuždomųjų elementų skerspjūvių sienelių pastovumo sąlyga užrašoma taip: , (4.15) čia: – sąlyginis sienelės liaunis; – sąlyginis ribinis sienelės liaunis, apskaičiuojamas pagal Reglamento 7.26 lentelės formules. 4.1 lentelė Centriškai, ekscentriškai gniuždomų ir gniuždomųjų– lenkiamųjų elementų skerspjūvių juostos ribiniai liauniai Skerspjūvio lentynos (juostos lakšto) charakteristika Ribinis juostos liaunis Skerspjūvio lentynos (juostos lakšto) charakteristika Ribinis juostos liaunis Nesustandinto dvitėjo ir tėjinio Sustandintų sąstanda lygiašonių kampuočių ir lankstytų profiliuočių Sustandinto sąstanda dvitėjo ir tėjinio Nesustandinto lovio ir nelygiašonio kampuočio didžioji lentyna Nesustandintų lygiašonių kampuočių ir lankstytų profiliuočių (išskyrus lovį) Lankstytų profiliuočių, sustiprintų antdėklais ir sustandintų užlankomis Žymenys: – sąlyginis elemento liaunis. Pastaba. Kai arba , imama atitinkamai arba . 107. Sąlyginis ribinis liaunis yra strypo liaunio funkcija ir priklauso nuo įtempimų– deformacijų būvio strype. Jei sąlyga (4.15) netenkinama, sienelė yra nepastovi ir turi būti sustandinta (keičiamas sienelės storis ar aukštis, įrengiamos sąstandos ar pan.) arba galima elemento elgsena su išklupusia („išsipūtusia“) sienele. Sienelės išklupimas lemia tai, kad skaičiavimuose pagal (4.2) ir (4.6) formules būtina taikyti redukuotąjį (sumažintą) skerspjūvio plotą (4.3 pav.). Centriškai gniuždomuose elementuose su klupia sienele sąlyginio sienelės liaunio reikšmė negali būti daugiau kaip 2 kartus didesnė už ribines reikšmes, pateiktas 4.5 lentelėje. 4.3 pav. Skerspjūvių su lanksčia sienele plotai (užbrūkšniuotoji skerspjūvio dalis): – redukuotas sienelės aukštis apskaičiuojamas pagal Reglamento 131 p. reikalavimus 108. Gniuždomo elemento liaunis tikrinamas pagal (4.3) išraišką. 109. Neaptartiems šiame skyriuje centriškai tempiamų ir gniuždomų elementų skaičiavimo atvejams naudotis Reglamento nuostatomis. 110. Elementų skaičiavimuose dažniausiai sutinkami dviejų tipų uždaviniai: pirmojo tipo – reikalinga apskaičiuoti skaičiuotinį elemento pastovumo atsparį, kai žinomi strypo skerspjūvio matmenys, strypo ilgis ir jo galų įtvirtinimo sąlygos; antrojo tipo – reikalinga parinkti strypo skerspjūvio formą ir jo matmenis, kai žinomas strypo ilgis ir jo galų įtvirtinimo sąlygos bei skaičiuotinė ašinė jėga. 111. Sprendžiant pirmojo tipo uždavinį, apskaičiuojamas didžiausias elemento liaunis ir sąlyginis elemento liaunis (spragotojo skerspjūvio elementams – sąlyginis lyginamasis elemento liaunis ); pagal šį dydį ir plieno stiprį pagal takumo ribą nustatomas centriškai gniuždomo elemento klupumo koeficientas ; pagal (4.6) ir (4.12) apskaičiuojamas centriškai gniuždomo elemento skaičiuotinis pastovumo atsparis. 112. Antrojo tipo uždaviniui spręsti, kai projektuojamas vientiso skerspjūvio elementas, galima pasinaudoti tokiu nuoseklaus priartėjimo algoritmu: 1) pasirenkama tinkama skerspjūvio forma; vienas iš reikalavimų skerspjūvio formai – patogus sujungimas su kitais elementais; skerspjūvis turi turėti didesnį standumą elemento didesnio liaunumo plokštumoje; 2) pirmam priartėjimui, jei nėra kitų sąlygų, priimama elemento liaunio reikšmė tarp 70– 90 ir apskaičiuojamas klupumo koeficientas ; 3) pagal formulę (4.6) apskaičiuojamas reikalingas skerspjūvio plotas ; 4) apskaičiuojami reikalingi skerspjūvio inercijos spinduliai ir ; 5) pagal ir , priimami pasirinktos formos skerspjūvio matmenys; apytikriai ištisinio ar spragotojo skerspjūvio matmenis galima nustatyti pagal 4.2 lentelę; 6) apskaičiuojamas pasirinkto skerspjūvio didžiausias liaunis ; 7) sugretinamos pradinio ir gauto liaunių reikšmės: – jei jos skiriasi ne daugiau kaip 20– 25 %, galima pereiti prie tikrinamojo uždavinio naudojant (4.5) ir (4.6) formules; – jei sugretintos pradinio ir reikšmės skiriasi daugiau nei 25 %, kartojamas naujas priartėjimas, pasirenkant pradinio liaunio reikšmę, lygią ; toliau, apskaičiavus klupumo koeficientą , grįžtama į 3) punktą; 8) jei sukomponuoto strypo pastovumo sąlygos yra tenkinamos, tačiau yra per didelė jo pastovumo atspario reikšmė (), skerspjūvio matmenys yra sumažinami ir grįžtama prie tikrinamojo uždavinio; po to yra patikrinamas skerspjūvio elementų vietinis pastovumas pagal (4.14) ir (4.15) formules ir ar elemento liaunis neviršija ribinio liaunio. 4.2 lentelė Skerspjūvių inercijos spindulių apytikrės reikšmės Antrojo tipo uždaviniui spręsti, kai elementas projektuojamas spragotojo skerspjūvio, susidedančio iš dviejų šakų, galima pasinaudoti tokiu nuoseklaus priartėjimo algoritmu: 1) pirmam priartėjimui priimamas strypo liaunis tarp 70– 90, kai ašinė jėga ne didesnė kaip 2000 kN ir liaunis tarp 60– 70, kai ašinė jėga didesnė; apskaičiuojamas koeficientas ; apskaičiuojamas vienos šakos reikalingas skerspjūvio plotas ; 2) pagal sortimentą parenkamas profiliuotis; apskaičiuojamas strypo (šakos) liaunis apie skerspjūvio ašį, einančią per abi šakas; apskaičiuojamas klupumo koeficientas ; tikrinamas strypo pastovumas pagal (4.5) formulę; 3) jei strypo pastovumas nepakankamas arba yra per didelis įtempimų nepriteklius, keičiamas profiliuočio numeris ir tikrinimas kartojamas; 4) apskaičiuojamas reikalingas skerspjūvio inercijos spindulys ; čia dažniausiai priimama, kad ; pagal inercijos spindulio reikšmę priimamas, pavyzdžiui, pagal 4.2 lentelę atstumas tarp skerspjūvio šakų; patikrinamas pastovumas apie ašį; 5) suprojektuojamas šakų sujungimas panaudojant antdėklus arba tinklelį; 6) jei skerspjūvis sudarytas ne iš valcuotųjų profiliuočių, būtina patikrinti skerspjūvio elementų vietinį pastovumą pagal (4.14) ir (4.15) formules. V SKYRIUS. LENKIAMIEJI ELEMENTAI 113. Lenkiamieji elementai (sijos ar kiti elementai) skaičiuojami stiprumui ir standumui bei pastovumui. 114. Lenkiamųjų elementų įrąžos (lenkiamieji ir sukamieji momentai, skersinės jėgos) ir poslinkiai apskaičiuojami pagal lenkiamojo elemento skaičiuojamąją schemą. Skaičiuotinės įrąžos apskaičiuojamos pjūviuose, kuriuose jos pasiekia maksimalias reikšmes (), ir pjūviuose, kuriuose jų derinys pavojingas elementui. Toliau indeksas max bus praleidžiamas. 115. Lenkiamųjų elementų stiprumas skaičiuojamas tamprioje arba tampriai– plastinėje stadijoje, o standumas (poslinkiai, pasisukimo kampai) tikrinamas priimant, kad elementas dirba tampriai. 116. Bendru atveju tikrinant lenkiamųjų elementų stiprumą turi būti tikrinami normaliniai ir tangentiniai įtempiai skerspjūvyje, vietiniai ir ekvivalentiniai įtempiai sienelėje. Vieno ar kito tikrinimo būtinumą apsprendžia skerspjūvio tipas, apkrovų pridėjimo pobūdis. 117. Tikrinant vienoje iš svarbiausių plokštumų lenkiamųjų elementų (išskyrus sijas su lanksčia ar perforuota sienele ir pokranines sijas) stiprumą tamprioje stadijoje, turi būti tenkinama sąlyga: , (5.1) čia: – maksimali skaičiuotinė lenkiamojo momento reikšmė elemento pastovaus standumo ruože; – skaičiuotinio skerspjūvio lenkiamojo tampriojo stiprumo atspario reikšmė apskaičiuojama taip: . (5.2) Tikrinant lenkiamųjų elementų kerpamąjį stiprumą, turi būti tenkinama sąlyga: , (5.3) čia: – maksimali skaičiuotinė skersinės jėgos reikšmė elemento pastovaus standumo ruože; – skerspjūvio kerpamojo skaičiuotinio atspario reikšmė apskaičiuojama taip: . (5.4) Formulėse (5.2) ir (5.4) ir – grynasis atsparumo momentas ir bruto inercijos momentas; – skerspjūvio dalies į vieną pusę nuo skerspjūvio sunkio centro statinis momentas; – sienelės storis. Kai sienelė yra susilpninta skylėmis varžtams, reikšmė (5.4) formulėje dalijama iš koeficiento , apskaičiuojamo pagal formulę: , (5.5) čia: a – skylių varžtams žingsnis; – skylės varžtams skersmuo. 118. Skaičiuojant sijos sienelės stiprumą sutelktinių apkrovų pridėjimo viršutinės juostos vietose, kuriose sienelė nesutvirtinta sąstandomis, vietinis įtempis apskaičiuojamas pagal formulę: , (5.6) čia: – skaičiuotinė jėgos reikšmė; – skaičiuotinis apkrovos išskirstymo ilgis, nustatomas pagal atrėmimo sąlygas. Atrėmimų, parodytų 5.1 pav., atveju .
  19. a)
  20. b)5.1 pav. Sutelktosios apkrovos išskirstymo sijoje skaičiuojamojo ilgio nustatymo schema (a – suvirintojoje; b – valcuotojoje) 119. Lenkiamųjų elementų sienelės turi tenkinti tokias stiprumo sąlygas: , (5.7) , (5.8) čia: – normaliniai įtempiai sienelės vidurinėje plokštumoje, lygiagretūs su išilgine sijos ašimi; – tas pats, tik statmeni sijos išilginiai ašiai, taip pat ir , nustatomi pagal (5.6) formulę; – tangentiniai įtempiai, kai sienelė susilpninta skylėmis varžtams, didinami koeficientu , kuris apskaičiuojamas pagal (5.5) formulę. Įtempiai , , nustatomi tame pačiame sijos taške. Įtempiai , (5.7) formulėje imami su savo ženklais. Valcuotuose profiliuočiuose ir sudėtiniuose skerspjūviuose sienelės stiprumas tikrinamas a taške (žiūr. 5.1 pav.). 120. Dviejose svarbiausiose plokštumose lenkiamųjų elementų stiprumas tikrinamas pagal formulę: , (5.9) čia: y ir z – nagrinėjamo taško koordinatės svarbiausių ašių atžvilgiu. Sijos, skaičiuojamos pagal (5.9) formulę, sienelės stiprumas turi būti patikrintas dviejose svarbiausiose lenkimo plokštumose pagal (5.6), (5.7) ir (5.8) formules. 121. Veikiamos statinės apkrovos vientisojo skerspjūvio karpytos sijos iš plieno, kurio takumo riba neviršija 530 N/mm2, ir jei užtikrintas bendrasis jų pastovumas, stiprumas skaičiuojamas įvertinant plastines deformacijas. Lenkiant vienoje iš svarbiausių plokštumų, kai tangentiniai įtempiai (išskyrus atraminius pjūvius), stiprumas tikrinamas pagal formulę: , (5.10) čia: skaičiuotinio skerspjūvio lenkiamojo atspario pagal takumo ribą reikšmė apskaičiuojama taip: . (5.11) Lenkiant dviejose svarbiausiose plokštumose, kai tangentiniai įtempiai , stiprumas tikrinamas pagal formulę: . (5.12) Skaičiuotinių skerspjūvio lenkiamojo elemento atsparių pagal takumo ribą apie y ir z ašis reikšmės apskaičiuojamos taip: , (5.13) , (5.14) čia: , ir – skaičiuotinių lenkimo momentų absoliutinės reikšmės. Koeficientai , ir priklauso nuo plieno stiprio ir skerspjūvio formos. Šie koeficientai visuomet didesni už 1,0 ir jų reikšmės pateiktos Reglamento 7.5 lentelėje. Atraminiuose sijos pjūviuose, kuriuose ; ir , turi būti patikrinta, ar skersinė jėga neviršija skerspjūvio kerpamojo skaičiuotinio vidutinio atspario, kuris apskaičiuojamas imant vidutinius tangentinius įtempius. 122. Kiti duomenys, reikalingi skaičiuoti lenkiamiesiems elementams vertinant jų tampriai plastinį darbą, pateikti Reglamente. 123. Sijos, kurių gniuždoma juosta nesuvaržyta nuo šoninių poslinkių, gali netekti pradinės formos dėl skerspjūvio susisukimo. Sijų bendrojo pastovumo tikrinimo metodika duota Reglamente. Praktikoje dažniausiai sutinkami atvejai, kuomet bendrojo pastovumo tikrinti nereikia:
  21. a)apkrova perduodama per standų paklotą, ištisai paremtą ir patikimai sujungtą su gniuždomąja sijos juosta (plokščias ir profiliuotas metalo paklotas, gelžbetoninės plokštės iš sunkiojo, lengvojo ir akytojo betono ir pan.);
  22. b)simetrinio dvitėjo skerspjūvio sijoms skaičiuojamojo ilgio ir gniuždomosios juostos pločio santykis neviršija reikšmių: . (5.15) Sijos skaičiuojamasis ilgis imamas lygus atstumui tarp gniuždomosios juostos taškų, įtvirtintų nuo skersinių poslinkių (išilginių ar skersinių ramsčių mazgų, standžiojo pakloto tvirtinimo taškų); , kai ramsčių nėra (čia – sijos tarpatramis); skaičiuojamasis gembės ilgis imamas , kai gembės gale gniuždomoji juosta neįtvirtinta horizontaliojoje plokštumoje (čia – gembės ilgis) arba atstumui tarp gniuždomosios juostos įtvirtinimo taškų horizontaliojoje plokštumoje, kai juosta įtvirtinta gale ir visu gembės ilgiu. 124. Lenkiamųjų elementų juostos (lentynos) yra ilgos plokštelės, kurių ilgoji kraštinė lanksčiai pritvirtinta prie sienelės. Šios plokštelės apkrautos normaliniais įtempiais, kurių kryptis yra išilgai plokštelės. Šios plokštelės gali netekti pastovumo joms susibanguojant. Lankstus plokštelės pritvirtinimas prie sienelės priimamas laikant, kad pakankamai liauna sienelė negali priešintis juostos pasisukimui juostai prarandant pastovumą. 125. Praktikoje juostos pastovumas tikrinamas pagal (4.14) formulę. Skaičiuojamasis juostos plotis ir juostos liaunis apskaičiuojami, kaip buvo parodyta centriškai gniuždomuose elementuose (žr. šio priedo IV skyrių). Ribinio juostos liaunio reikšmės pateiktos 5.1 lentelėje. 126. Valcuotųjų profiliuočių juostų pastovumas, kaip taisyklė, yra užtikrintas. Sudėtinio skerspjūvio elementuose juostų pastovumas užtikrinamas priimant atitinkamą juostos plotį ir storį, rečiau sustandinant juostą. 127. Lenkiamojo elemento sienelė yra ilga plona plokštelė, kurioje veikia normaliniai ir tangentiniai įtempiai. Kai šie įtempiai yra atitinkamo dydžio, sienelė gali prarasti pastovumą susibanguojant. Lenkiamųjų elementų sienelės pastovumas užtikrinamas didinant sienelės storį (tai dažniausiai labai padidina elemento masę) arba sustiprinant sienelę sąstandomis. Stačiakampės sienelės sekcijos tarp sąstandų tikrinamos pastovumui. Sienelės pastovumas priklauso nuo jos įtempimų būvio, apkrovos pobūdžio ir sąlyginio sienelės liaunio: , (5.16) čia: – skaičiuojamasis sienelės aukštis, – sienelės storis. Kai kurių skerspjūvių skaičiuojamasis sienelės aukštis parodytas 5.2 pav. Kiti atvejai aptarti Reglamente. 5.1 lentelė Lenkiamųjų elementų skerspjūvių juostos ribiniai liauniai Lenkiamųjų elementų skaičiavimas Nuosvyros charakteristika Ribinis juostos liaunis Neviršijant tampriųjų deformacijų (tamprioji stadija) Nesustandinta Sustandinta Atsižvelgiant į plastines deformacijas Nesustandinta , bet ne daugiau kaip Sustandinta , bet ne daugiau kaip Žymenys: – skaičiuojamasis sijos sienelės aukštis; – sijos sienelės storis. Pastaba. kai , imama: nesustandintos lentynos ; sustandintos lentynos . 5.2 pav. Lenkiamų elementų skerspjūvių skaičiuojamasis sienelės aukštis 128. Sienelės pastovumas gali būti užtikrintas, tik kai . 129. Sienelės pastovumas užtikrintas be sąstandų, kai ir sija nėra veikiama judamosios apkrovos, ir kai ir sija veikiama judamosios apkrovos. Sienelės pastovumas užtikrinamas sustiprinant ją sąstandomis, jei sienelės sąlyginis liaunis yra didesnis už nurodytas reikšmes. Sienelė gali būti sustandinta: – skersinėmis sąstandomis per visą sienelės aukštį; – skersinėmis sąstandomis ir išilgine sąstanda gniuždomoje skerspjūvio dalyje; – skersinėmis sąstandomis per visą sienelės aukštį, išilgine – gniuždomoje skerspjūvio dalyje ir trumpomis skersinėmis sąstandomis, išdėstytomis tarp gniuždomos juostos ir išilginės sąstandos. Dažniausiai sienelė sustandinama skersinėmis sąstandomis (5.3 pav.). Skersinių ir išilginių sąstandų įrengimas kartu reikalauja didelių darbo sąnaudų ir naudojamas tik labai didelio aukščio sijose. 5.3 pav. Sijos, sustiprintos skersinėmis sąstandomis, schema 130. Kai sąlyginis sienelės liaunis ir nėra judamosios apkrovos, sienelės pastovumas gali būti užtikrintas skersinėmis sąstandomis. Kai , be skersinių sąstandų įrengiama ir išilginė sąstanda atstumu nuo gniuždomos juostos. Sąlyginis sienelės liaunis tarp išilginės sąstandos ir tempiamos juostos turi būti ne didesnis kaip 6. Sijos be išilginių sąstandų ir kurių , gali būti projektuojamos su klupia sienele ir priskiriamos sijų su klupiąja sienele grupei. 131. Atstumas tarp skersinių sąstandų per visą elemento ilgį priimamas vienodas ir lygus , kai ir , kai . Atstumą galima priimti tik Reglamente aptartais atvejais. Skersinės sąstandos visada dedamos atramose ir didelių sutelktinių jėgų pridėjimo vietose. 132. Sijos, sustandintos tik skersinėmis sąstandomis pagal 131 punkto reikalavimus, sienelės pastovumo tikrinti nereikia, kai neviršija šių reikšmių: – 3,5 – su dvipusėmis juostinėmis siūlėmis ir nėra vietinių įtempių; – 3,2 – su vienpusėmis juostinėmis siūlėmis ir nėra vietinių įtempių; – 2,5 – su dvipusėmis juostinėmis siūlėmis ir yra vietiniai įtempiai. 133. Sienelių pastovumas tikrinamas įvertinant visus įtempių būvio komponentus. Įtempiai apskaičiuojami tampriosios būklės bruto skerspjūvyje, neįvertinant klupumo koeficiento . 134. Gniuždomieji įtempiai sw, Ed prie sienelės skaičiuojamojo krašto imami su pliuso ženklu ir apskaičiuojami pagal formulę: . (5.17) 135. Vidutiniai tangentiniai įtempiai tw, Ed apskaičiuojami pagal formulę: , (5.18) čia: h – visas sienelės aukštis. Vietiniai įtempiai apskaičiuojami pagal (5.6) formulę. My, Ed ir VEd – momento ir skersinės jėgos vidutinės reikšmės stačiakampėje sienelės sekcijoje (plokštelėje); jei sekcijos ilgis didesnis už jos skaičiuojamąjį aukštį, My, Ed ir VEd apskaičiuojami labiau įtemptos sekcijos zonai, lygiai sekcijos aukščiui; jei sekcijoje momentas ar skersinė jėga keičia ženklą, tai jų vidutinės reikšmės skaičiuojamos sekcijos zonoje su vienodu ženklu. 136. Sienelės, sustiprintos skersinėmis sąstandomis (5.3 pav.), pastovumo skaičiavimas atliekamas pagal formulę: . (5.19) Jei sutelktinių jėgų nėra arba jų pridėjimo vietoje įrengtos skersinės sąstandos, imama, kad vietiniai įtempiai lygūs nuliui () ir (5.19) formulė supaprastėja. 137. Tangentiniai kritiniai įtempiai apskaičiuojami taip: . (5.20) Formulėje (5.20) , čia: d – mažesnioji plokštelės kraštinė (heff arba as); n – plokštelės didžiosios kraštinės santykis su mažesne. 138. Normaliniai kritiniai įtempiai, kai vietiniai įtempiai , apskaičiuojami taip: . (5.21) Formulėje (5.21) koeficientas ccr suvirintosioms sijoms imamas pagal Reglamento 7.20 lentelę, atsižvelgiant į koeficiento d reikšmes: , (5.22) čia: b – koeficientas, imamas iš Reglamento 7.21 lentelės. Kritinių įtempių ir , kai , skaičiavimas pateiktas Reglamente. 139. Sienelės pastovumo tikrinimas, kai sienelė sustandinta skersinėmis ir išilginėmis sąstandomis, pateiktas Reglamento XIV skyriuje. 140. Lenkiamieji elementai veikiami tiesioginių vibracinių apkrovų, kai ciklų skaičius ir daugiau, turi būti tikrinami patvarumui pagal formulę: , (5.23) čia: – skaičiuotinis varginamasis plieno stipris, – koeficientas, įvertinantis apkrovimo ciklų skaičių; – koeficientas, įvertinantis įtempių būvį ir priklausantis nuo įtempių asimetrijos koeficiento. 141. Skaičiuojant elementų patvarumą pagal (5.23) formulę, turi būti tenkinama sąlyga: . (5.24) 142. Veikiami vibracinių apkrovų, elementai turi būti projektuojami naudojant konstrukcinius sprendimus, nesukeliančius didelės įtempių koncentracijos. Apkrovimo ciklų skaičius priimamas pagal technologinius naudojimo reikalavimus. 143. Lenkiamųjų elementų (sijų) vertikalūs poslinkiai apskaičiuojami priklausomai nuo charakteristinių apkrovų reikšmių. Skaičiuojant elemento standumą, skerspjūvio susilpninimas skylėmis varžtams nevertinamas. Elementų įlinkiai turi neviršyti ribinių reikšmių, nurodytų [7.4]. VI SKYRIUS. AŠINĖS JĖGOS IR LENKIAMŲJŲ ELEMENTŲ VEIKIAMI ELEMENTAI I SKIRSNIS. TEMPIMO JĖGOS IR LENKIAMŲJŲ MOMENTŲ VEIKIAMI ELEMENTAI 144. Tempimo jėgos ir lenkiamųjų momentų veikiamų elementų tikrinamas stiprumas, tam tikrais atvejais skerspjūvio elementų pastovumas, taip pat tikrinama, ar liaunis neviršija ribinio liaunio. 145. Ekscentriškai tempiamų ir tempiamų– lenkiamų elementų iš plieno, kurio takumo riba iki 530 N/mm2, neveikiamų tiesioginių dinaminių apkrovų, ir kai ir , stiprumas tikrinamas pagal ribotų plastinių deformacijų kriterijų, kuris užrašomas taip: , (6.1) čia: , ir – atitinkamai skaičiuotinės ašinės jėgos ir lenkimo momentų nepalankiausiuose deriniuose absoliutinės reikšmės; , , – skaičiuotiniai skerspjūvio atspariai pagal takumo ribą, apskaičiuojami pagal (4.2), (5.13) ir (5.14) formules. Koeficientai , , vertina plastinių deformacijų lygį ir priklauso nuo skerspjūvio formos. Skaitinės šių koeficientų reikšmės, kai santykinė deformacija , pateiktos Reglamento 7.6 lentelėje. 146. Jei , formulę (6.1) galima taikyti, jei tenkinamas sienelės ir juostos pastovumas (žr. Reglamento 115 ir 134 p.). 147. Kitais atvejais elementai skaičiuojami tamprioje stadijoje pagal formulę: , (6.2) čia: ir – neto skerspjūvio ploto inercijos momentai apie y ir z ašis; y ir z – skerspjūvio nagrinėjamo taško koordinatės svarbiausių ašių atžvilgiu. Tempimo jėgos ir lenkiamųjų momentų veikiamų elementams būtina patikrinti, ar liaunis neviršija ribinio liaunio pagal (4.3) sąlygą. II SKIRSNIS. GNIUŽDYMO JĖGOS IR LENKIAMŲJŲ MOMENTŲ VEIKIAMŲ ELEMENTŲ SKAIČIAVIMO NUOSTATOS 148. Ekscentriškai gniuždomais elementais laikomi elementai, kuriuose išilginė jėga perslinkta skerspjūvio sunkio centro atžvilgiu dydžiu (6.1 a pav.). Gniuždomais– lenkiamaisiais elementais laikomi elementai, kuriuose veikia išilginė jėga ir lenkimo momentas (6.1 b pav.). Tai gali būti išoriniai elemento poveikiai arba vidinės elemento įrąžos (ašinė jėga ir lenkimo momentas). Praktiniuose skaičiavimuose, remiantis tuo, kad ekscentriškai gniuždomų ir gniuždomųjų– lenkiamųjų elementų skerspjūviuose įtempimų būviai yra tokie pat, gniuždomieji– lenkiamieji elementai pakeičiami ekscentriškai gniuždomais. Tuomet gniuždomajame– lenkiamajame elemente lenkimo momento ir ašinės jėgos poveikis pakeičiami tik ašine jėga, pridėta su ekscentricitetu: . (6.3) 149. Ekscentriškai gniuždomų ir gniuždomųjų– lenkiamųjų elgsena skiriasi, tačiau kritiniai įtempiai savo dydžiu yra artimi. Tokio skaičiavimo netikslumai ištaisomi priimant pagal tam tikras taisykles skaičiuotinio momento per elemento ilgį reikšmes.
  23. a)
  24. b)6.1 pav. Ekscentriškai gniuždomas (
  25. a)ir gniuždomas– lenkiamas (
  26. b)elementai 150. Ekscentriškai gniuždomų elementų skaičiavimas remiasi tomis pačiomis prielaidomis kaip ir centriškai gniuždomų elementų, išskyrus tai, kad nevertinami elemento netobulumai. Pastaroji nuostata grindžiama tuo, kad yra maža tikimybė, kad netobulumų maksimalios reikšmės gali sutapti su skaičiuotinio ekscentriciteto reikšmėmis. Ekscentriškai gniuždomo elemento, kurio ilgis , kreivoji ašis laikoma dalimi centriškai gniuždomo elemento, kurio ilgis , kreivosios ašies (6.2 pav.). 151. Ekscentriškai gniuždomų ir gniuždomųjų– lenkiamųjų elementų tikrinamas pastovumas, skerspjūvio elementų (sienelės ir juostų) pastovumas, stiprumas, taip pat tikrinama, ar elemento liaunis neviršija ribinio liaunio. 6.2 pav. Ekscentriškai gniuždomo elemento skaičiuojamoji schema 152. Ekscentriškai gniuždomų ir gniuždomų– lenkiamų elementų, kai momentas veikia tik vienoje plokštumoje, pastovumas skaičiuojamas momento veikimo plokštumoje (plokščiojo pastovumo praradimo forma) ir iš momento veikimo plokštumos (lenkiamojo– sukamojo pastovumo praradimo forma). III SKIRSNIS. GNIUŽDYMO JĖGOS IR LENKIAMŲJŲ MOMENTŲ VEIKIAMI VIENTISOJO SKERSPJŪVIO ELEMENTAI 153. Ekscentriškai gniuždomų ir gniuždomųjų– lenkiamųjų pastovaus vientisojo skerspjūvio elementų arba elementų atskirų pastovaus skerspjūvio dalių pastovumas momento veikimo plokštumoje tikrinamas priklausomai nuo santykinio lyginamojo ekscentriciteto, kuris apskaičiuojamas pagal formulę: , (6.4) čia: – skerspjūvio formos koeficientas, nustatomas pagal Reglamento 7.6 lentelę; – santykinis ekscentricitetas (čia e – ekscentricitetas; – skerspjūvio atsparumo momentas labiausiai skerspjūvio gniuždomo krašto atžvilgiu). 154. Vientisojo skerspjūvio strypų stiprumas tikrinamas, kai , ir tikrinamas pastovumas momento veikimo plokštumoje, kai . Pastovumas iš momento veikimo plokštumos tikrinamas visada. 155. Ekscentriškai gniuždomų ir gniuždomųjų– lenkiamųjų pastovaus vientisojo skerspjūvio elementų stiprumo tikrinimo tvarka pateikta VI skyriaus I skirsnyje. 156. Ekscentriškai gniuždomų ir gniuždomųjų– lenkiamųjų pastovaus vientisojo skerspjūvio elementų arba elementų atskirų pastovaus skerspjūvio dalių pastovumas momento veikimo plokštumoje, sutampančioje su simetrijos plokštuma, tikrinamas pagal formulę: . (6.5) Skaičiuotinis ekscentriškai gniuždomo elemento pastovumo atsparis lenkimo plokštumoje apskaičiuojamas pagal formulę: . (6.6) Ekscentriškai gniuždomo elemento klupumo koeficientas vientisojo skerspjūvio strypams nustatomas pagal Reglamento 1 priedo 2 lentelę, atsižvelgiant į sąlyginį strypo liaunį ir santykinį lyginamąjį ekscentricitetą , apskaičiuojamą pagal (6.4) formulę. 157. Ekscentriškai gniuždomų elementų iš plieno, kurio takumo riba didesnė kaip 530 N/mm2, turinčių nesimetrinį skerspjūvį (10 ir 11 skerspjūviai Reglamento 7.6 lentelėje), be skaičiavimo pagal (6.5) formulę, turi būti patikrintas stiprumas pagal formulę: . (6.7) Skaičiuotinis ašinės jėgos veikiamo skerspjūvio ir skaičiuotinis skerspjūvio lenkiamasis atspariai pagal stiprumo ribą apskaičiuojamas taip: , (6.8) . (6.9) 158. Grynojo atsparumo momento reikšmė apskaičiuojama skerspjūvio tempiamojo krašto atžvilgiu, o koeficientas nustatomas pagal formulę: . (6.10) 159. Skaičiuotinių ašinės jėgos ir lenkimo momento reikšmės apskaičiuojamos nedeformuotame būvyje ir taikant plieno tampriųjų deformacijų prielaidą. Įrąžos imamos iš to paties skaičiuotinių apkrovų situacijų derinio. Lenkimo momento reikšmės imamos: – rėminių sistemų pastoviojo skerspjūvio kolonų – didžiausiam momentui per visą kolonos ilgį; – pakopinių kolonų – didžiausiam kolonos dalies, kurioje yra pastovus skerspjūvis, momentui; – kolonų su vienu standžiai įtvirtintu galu ir kitu laisvu galu – momentui įtvirtinimo pjūvyje, bet ne mažiau kaip pjūvyje, nutolusiame per kolonos ilgio trečdalį nuo įtvirtinimo; – gniuždomųjų viršutinių santvarų ir struktūrinių plokščių juostų, apkrautų nemazgine apkrova – didžiausiam momentui juostos tarpmazgio viduriniame trečdalyje, apskaičiuotam laikant juostą, tampriąja nekarpytąja sija. 160. Kiti ir reikšmių apskaičiavimo atvejai aptarti Reglamente. 161. Ekscentriškai gniuždomi elementai lenkiami didžiausio standumo plokštumoje (), dėl lenkimo– susisukimo pastovumo praradimo pobūdžio gali netekti pastovumo iš momento veikimo plokštumos, nepasiekus ribinės apkrovos. Tokiu atveju elementas tikrinamas kaip centriškai gniuždomas elementas, įvedant c koeficientą, kuris įvertina lenkimo momento įtaką erdviniam pastovumo netekimui. Tokio elemento pastovumas iš momento veikimo plokštumos tikrinamas pagal formulę: . (6.11) Skaičiuotinis ekscentriškai gniuždomo elemento lenkiamasis– sukamasis pastovumo atsparis apskaičiuojamas taip: , (6.12) čia: – centriškai gniuždomo elemento klupumo koeficientas, nustatomas pagal Reglamento 1 priedo 1 lentelę, imant . Koeficientas , kai santykinio ekscentriciteto reikšmė , apskaičiuojamas pagal formulę: , (6.13) čia: ir – koeficientai, imami iš Reglamento 7.8 lentelės. Kiti c koeficiento skaičiavimo atvejai sutinkami rečiau ir jie pateikti Reglamente. 162. Kai liaunis , koeficiento reikšmės neturi būti didesnė už nurodytas Reglamente reikšmes. 163. Nustatant santykinį ekscentricitetą skaičiuotinio momento reikšmė priimama, lygi: – šarnyriškai įtvirtintais galais strypų, sutvirtintų nuo pasislinkimo statmenai momento veikimo plokštumai – didžiausiam strypo ilgio viduriniame trečdalyje momentui, bet ne mažiau kaip pusė didžiausio visame strypo ilgyje veikiančio momento; – vienu standžiai įtvirtintu galu ir kitu laisvu galu strypų – momentui standžiame įtvirtinime, bet ne mažiau momento pjūvyje, nutolusiame per strypo ilgio trečdalį nuo įtvirtinimo. 164. Be šių skaičiavimų taip pat būtina patikrinti skerspjūvio elementų (sienelės, juostų) pastovumą. Skerspjūvio sienelė yra pastovi, jei tenkinama (4.15) sąlyga. Sąlyginis sienelės liaunis apskaičiuojamas pagal formulę , o sąlyginis ribinis sienelės liaunis apskaičiuojamas pagal Reglamento 7.26 lentelės formules. 165. Dvitėjo ir dėžinio skerspjūvio elementų, skaičiuojamų pagal (6.11) formulę (elemento pastovumą apsprendžia lenkimo– susisukimo pastovumo praradimo pobūdis), sienelės skaičiuojamojo aukščio santykis su storiu nustatomas atsižvelgiant į reikšmę , čia: – didžiausi gniuždymo įtempiai prie sienelės skaičiuojamojo krašto, imami su pliuso ženklu ir skaičiuojami neįvertinant koeficientų je, je, yz ar cjz; – atitinkami įtempiai prie sienelės priešingo skaičiuojamojo krašto ir imami: – kai a £ 0,5 – neatsižvelgiant į koeficiento reikšmę; – kai a ³ 1 – pagal formulę: , (6.14) čia: , – vidutiniai tangentiniai įtempiai nagrinėjamame skerspjūvyje; – kai 0,5 < a < 1, taikoma tiesinė interpoliacija tarp reikšmių, apskaičiuotų, kai ir a = 1. 166. Tėjinių skerspjūvių sienelės pastovumo tikrinimas pateiktas Reglamente. 167. Jei sąlyga (4.15) netenkinama, sienelė yra nepastovi ir turi būti sustandinta (keičiamas sienelės storis ar aukštis, įrengiamos sąstandos ar pan.) arba galima leisti ekscentriškai gniuždomam ir gniuždomam– lenkiamam elementui, kaip buvo parodyta centriškai gniuždomam elementui, dirbti su išklupusia („išsipūtusia“) sienele (žr. 4.2 skyrių). Šio skaičiavimo ypatumai pateikti Reglamente. 168. Ekscentriškai gniuždomų ir gniuždomųjų– lenkiamųjų elementų juostų pastovumas tikrinamas kaip centriškai gniuždomų elementų (žiūr. IV skyriaus II skirsnį). 169. Jei tikrinant ekscentriškai gniuždomų ir gniuždomų– lenkiamųjų elementų stiprumą , tai sienelės ir juostų pastovumas tikrinamas kai lenkiamųjų elementų. 170. Taip pat būtina patikrinti, ar elemento liaunis neviršija ribinio liaunio (4.3 formulė). 171. Sprendžiant ekscentriškai gniuždomų ir gniuždomųjų– lenkiamųjų pastovaus vientisojo skerspjūvio elementų projektinį uždavinį, kai , galima pasinaudoti tokiu nuoseklaus priartėjimo algoritmu: 1) pasirenkama tinkama skerspjūvio forma, atsižvelgiant į įrąžas momento veikimo plokštumoje bei būtiną didesnį standumą elemento y– y ašių atžvilgiu; 2) pirmajam priartėjimui, jei nėra kitų sąlygų, priimama elemento liaunio reikšmė (apytiksliai tarp 60– 90) ir apskaičiuojamas reikalingas skerspjūvio inercijos spindulys ; 3) nustatomas reikalingas skerspjūvio aukštis pagal išraišką: , čia: – skerspjūvio formos koeficientas (žr. 4.6 lentelę); 4) apskaičiuojamas reikalingas skerspjūvio plotas: , čia: – klupumo koeficientas, apytiksliai nustatomas pagal pasirinktą liaunį kaip centriškai gniuždomiesiems elementams; ; 5) valcuotiems profiliuočiams pagal ir priimamas pasirinktos formos skerspjūvis; suvirintiesiems – sukomponuojamas skerspjūvis; 6) apskaičiuojamas pasirinkto skerspjūvio liaunis ; 7) sulyginamos pradinio ir gauto liaunių bei pradinio ir gauto skerspjūvio aukščio reikšmės; jei šių dydžių reikšmės skiriasi ne daugiau kaip 20– 25 %, galima pereiti prie tikrinamojo uždavinio (žr. 9 p.); 8) jei sulygintos pradinio ir gauto liaunių bei skerspjūvio aukščių ir reikšmės skiriasi daugiau kaip 30 %, tai kartojamas naujas priartėjimas, pasirenkant pradinio liaunio reikšmę, lygią ; toliau, apskaičiavus inercijos spindulį , grįžtama į 3) punktą; 9) jei elemento pastovumo sąlygos yra tenkinamos, tačiau yra per didelė jo pastovumo atspario reikšmė (), skerspjūvio matmenys yra sumažinami ir grįžtama prie tikrinamojo uždavinio; 172. Sprendžiant ekscentriškai gniuždomų ir gniuždomųjų– lenkiamųjų pastovaus vientisojo skerspjūvio elementų uždavinį, kai , galima pasinaudoti tokiu nuoseklaus priartėjimo algoritmu: 1) pasirenkama tinkama skerspjūvio forma ir nustatomas orientacinis skerspjūvio aukštis ; 2) apskaičiuojamas reikalingas skerspjūvio atsparumo momentas: ; 3) valcuotiems profiliuočiams pagal ir priimamas pasirinktos formos skerspjūvis ir pereinama prie tikrinamojo uždavinio; 4) jei sukomponuoto elemento stiprumo sąlygos yra tenkinamos, tačiau įtempių nepritekliaus reikšmė yra didesnė nei , skerspjūvio matmenys yra sumažinami ir grįžtama prie tikrinamojo uždavinio. IV SKIRSNIS. GNIUŽDYMO JĖGOS IR LENKIAMŲJŲ MOMENTŲ VEIKIAMI SPRAGOTOJO SKERSPJŪVIO ELEMENTAI 173. Ekscentriškai gniuždomų ir gniuždomųjų– lenkiamųjų pastovaus spragotojo skerspjūvio elementų arba elementų atskirų pastovaus skerspjūvio dalių pastovumas momento veikimo plokštumoje tikrinamas priklausomai nuo santykinio ekscentriciteto, kuris apskaičiuojamas pagal formulę: , (6.15) čia: a – atstumas nuo svarbiausios skerspjūvio ašies, statmenos lenkimo plokštumai, iki labiausiai gniuždomos šakos, bet ne mažesnis už atstumą iki šakos sienelės ašies. 174. Spragotojo skerspjūvio strypų stiprumas tikrinamas, kai ; viso strypo ir atskirų šakų pastovumas momento veikimo plokštumoje tikrinamas, kai . Pastovumas iš momento veikimo plokštumos tikrinamas visada. 175. Apskaičiuojant ekscentricitetą , ir , reikšmės imamos vadovaujantis šio skyriaus III skirsnio reikalavimais. 176. Spragotojo skerspjūvio viso strypo pastovumas momento veikimo plokštumoje tikrinamas pagal (6.5) formulę. Skaičiuotinis ekscentriškai gniuždomo elemento pastovumo atsparis lenkimo plokštumoje apskaičiuojamas pagal (6.6) formulę. 177. Spragotojo skerspjūvio strypų su tinkleliu arba plokštelėmis, išdėstytomis plokštumose, lygiagrečiose su lenkimo plokštuma, klupumo koeficientas nustatomas pagal Reglamento 1 priedo 3 lentelę, atsižvelgiant į sąlyginį lyginamąjį spragotojo elemento liaunį ir santykinį ekscentricitetą . Sąlyginis lyginamasis spragotojo elemento liaunis nustatomas pagal Reglamento 7.3 lentelę. 178. Spragotojo skerspjūvio šakų pastovumas tikrinamas momento veikimo plokštumoje ir plokštumoje, statmenoje momentų veikimo plokštumai. Skerspjūviams su dviem šakomis ašinė jėga šakoje apskaičiuojama taip: , (6.16) čia: – atstumas tarp skerspjūvio šakų sunkio centrų; – atstumas nuo skerspjūvio sunkio centro iki kitos ašies (priešingos šakos nei skaičiuojama ašinė jėga) sunkio centro. 179. Tikrinant atskiros šakos pastovumą momento veikimo plokštumoje, skaičiuojamasis ilgis priimamas lygus atstumui tarp tinklelio mazgų arba tarp antdėklų vidinių kraštų. 180. Tikrinant skerspjūvio šakų pastovumą plokštumoje, statmenoje momento veikimo plokštumai, priimama, kad tinklelis arba antdėklai bei vidinės diafragmos nėra pakankamai standžios ir neužtikrina bendro šakų darbo. Todėl šakos tikrinamos kaip atskiri centriškai gniuždomi elementai. Šiuo atveju skaičiuojamieji ilgiai nustatomi pagal VII skyriaus nuostatas. 181. Spragotojo skerspjūvio šakų pastovumas momento veikimo plokštumoje ir plokštumoje, statmenoje momentų veikimo plokštumai, tikrinamas pagal (4.5) formulę. 182. Momento veikimo plokštumoje atskiros šakos liaunis, kai šakos sujungtos tinkleliu, turi būti ne didesnis kaip 80, o kai sujungtos antdėklais – 40. Taip pat atskiros šakos liaunis turi būti ne didesnis už viso elemento lyginamąjį liaunį . 183. Viso strypo liaunis momento veikimo plokštumoje ir atskiros šakos liaunis plokštumoje, statmenoje momento veikimo plokštumai, neturi viršyti ribinio liaunio: , (6.17) . (6.18) 184. Ekscentriškųjų ir gniuždomųjų– lenkiamųjų elementų jungiamieji elementai (tinklelis, antdėklai) skaičiuojami kaip ir centriškai gniuždomuose elementuose

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.