LIETUVOS RESPUBLIKOS KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO Į S T A T Y M A S 2007 m. spalio 25 d. Nr. X-1303 Vilnius (Žin., 2003, Nr. 74-3424) 1 straipsnis. Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo nauja redakcija Pakeisti Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą ir jį išdėstyti taip: „LIETUVOS RESPUBLIKOS KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTŲ ĮSTATYMAS I SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS 1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymo sritis 1. Šis įstatymas nustato kolektyvinio investavimo subjektų veiklą ir šios veiklos valstybinę priežiūrą. Įstatymo paskirtis – užtikrinti, kad būtų apsaugoti investicinių fondų bendraturčių, investicinių kintamojo kapitalo bendrovių ir uždaro tipo investicinių bendrovių akcininkų interesai. 2. Šiuo įstatymu siekiama suderinti kolektyvinio investavimo subjektų reglamentavimą su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo priede. 3. Šis įstatymas taikomas suderintųjų ir specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų, išskyrus tuos, kurių investiciniai vienetai ar akcijos nėra siūlomi Lietuvos Respublikoje ar kitose valstybėse narėse arba pagal jų sudarymo dokumentus yra siūlomi tik ne valstybėse narėse, teikiamoms paslaugoms. 4. Įstatymas netaikomas valdymo įmonių ar kolektyvinio investavimo subjektų paslaugoms, kurios teikiamos valstybei, Lietuvos bankui, Europos centriniam bankui, valstybių narių centriniams bankams ar institucijoms, valdančioms valstybės skolą. 5. Valdymo įmonėms, investicinėms kintamojo kapitalo bendrovėms ir uždaro tipo investicinėms bendrovėms Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo reikalavimai taikomi tiek, kiek šis įstatymas nenustato kitaip. 2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos 1. Atviro tipo kolektyvinio investavimo subjektas – kolektyvinio investavimo subjektas, kurio investiciniai vienetai ar akcijos išleidžiami ir išperkami investuotojo reikalavimu. 2. Dukterinė įmonė – kaip tai apibrėžta Įmonių konsoliduotos finansinės atskaitomybės įstatyme. 3. Finansinės priemonės – kaip tai apibrėžta Finansinių priemonių rinkų įstatyme. 4. Finansinių priemonių indeksas – statistinis rodiklis, kuriuo išreiškiamas jį sudarančių finansinių priemonių vertės kitimas. 5. Finansinių priemonių portfelis – kaip tai apibrėžta Finansinių priemonių rinkų įstatyme. 6. Glaudūs ryšiai – kaip tai apibrėžta Finansinių priemonių rinkų įstatyme. 7. Grynieji aktyvai – skirtumas tarp investicinį fondą sudarančio ar investicinei bendrovei priklausančio turto vertės ir fondo ar investicinės bendrovės ilgalaikių ir trumpalaikių finansinių įsipareigojimų. 8. Investicinė bendrovė – investicinė kintamojo kapitalo bendrovė ar uždaro tipo investicinė bendrovė. 9. Investicinė kintamojo kapitalo bendrovė – akcinė bendrovė, kurios akcininkai turi teisę bet kada pareikalauti išpirkti jų akcijas, o jos kapitalo dydis kinta priklausomai nuo akcijų išleidimo ir išpirkimo. Investicinė kintamojo kapitalo bendrovė gali būti tik atviro tipo. 10. Investicinės priemonės – Finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nurodytos finansinės priemonės, taip pat indėliai, nekilnojamasis turtas ir jam eksploatuoti būtinas kilnojamasis turtas ir įrenginiai. 11. Investicinis fondas – veiklos forma, kai bendrosios dalinės nuosavybės teise juridiniams ar fiziniams asmenims priklausantis turtas valdymo įmonės valdomas patikėjimo teise laikantis šiame įstatyme ir investicinio fondo taisyklėse nustatytos tvarkos ir sąlygų. Šiame įstatyme vartojama investicinio fondo sąvoka apima atviro tipo ir uždaro tipo investicinius fondus, jei konkrečiame įstatymo straipsnyje nenustatyta kitaip. 12. Investicinis vienetas – perleidžiamasis vertybinis popierius, kuriuo įrodoma investicinio fondo bendraturčio teisė į investicinį fondą sudarančio turto dalį. 13. Investicinių vienetų arba akcijų siūlymas – investicinių vienetų arba akcijų siūlymas per visuomenės informavimo priemones, reklamą arba kitais būdais, kai kreipiamasi į daugiau kaip 100 asmenų. 14. Išvestinės finansinės priemonės – Finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 straipsnio 4 dalies 4, 5, 6, 7, 8, 9 ir 10 punktuose numatytos finansinės priemonės, kurių vertė priklauso nuo vienos ar kelių finansinių priemonių vertės. 15. Kolektyvinio investavimo subjektas – investicinis fondas ar investicinė bendrovė, kurių sudarymo vienintelis tikslas – šio straipsnio 13 dalyje nustatyta tvarka siūlant investicinius vienetus ar akcijas, kaupti asmenų lėšas ir padalijant riziką jas kolektyviai investuoti į šiame įstatyme nurodytą turtą laikantis šiame įstatyme nustatytų investavimo reikalavimų. 16. Kolektyvinio investavimo subjekto dalyvis – investicinio fondo bendraturtis ar investicinės bendrovės akcininkas. 17. Kolektyvinio investavimo subjekto prospektas – dokumentas, kuriame investuotojams ir visuomenei pateikiama pagrindinė informacija apie siūlomus kolektyvinio investavimo subjekto perleidžiamuosius vertybinius popierius. 18. Kolektyvinio investavimo subjekto subfondas – sudėtinio kolektyvinio investavimo subjekto turto dalis, tvarkoma atskirai nuo kito jo turto. 19. Kontrolė – kaip tai apibrėžta Įmonių konsoliduotos finansinės atskaitomybės įstatyme. 20. Lyginamasis indeksas – valdymo įmonės ar investicinės bendrovės, kurios turto valdymas neperduotas valdymo įmonei, pasirenkamas rodiklis, su kurio reikšmės kitimu lyginama kolektyvinio investavimo subjekto investicijų grąža. 21. Nepriekaištingos reputacijos asmenys – kaip tai apibrėžta Finansinių priemonių rinkų įstatyme. 22. Patronuojanti įmonė – kaip tai apibrėžta Įmonių konsoliduotos finansinės atskaitomybės įstatyme. 23. Periodinė ataskaita – dokumentas, kuriame investuotojams ir visuomenei pateikiama informacija apie valdymo įmonės, kolektyvinio investavimo subjekto veiklos rezultatus, jų finansinę būklę ir kitus pagrindinius tam tikro laikotarpio įvykius. 24. Perleidžiamieji vertybiniai popieriai: 1) bendrovių akcijos, investiciniai vienetai ir depozitoriumo išduoti akcijų pakvitavimai; 2) obligacijos ir kitų formų ne nuosavybės vertybiniai popieriai; 3) kiti perleidžiamieji vertybiniai popieriai, kurie suteikia teisę pasirašymo ar keitimo būdu įsigyti šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų perleidžiamųjų vertybinių popierių. 25. Pinigų rinkos priemonės – Finansinių priemonių rinkų įstatyme apibrėžtos pinigų rinkos priemonės, kurių vertę bet kuriuo metu galima tiksliai nustatyti. 26. Pradinis kapitalas – mažiausias nuosavas kapitalas, kurį privalo turėti valdymo įmonė ar investicinė bendrovė. 27. Profesionalusis investuotojas – Finansinių priemonių rinkų įstatyme apibrėžtas profesionalusis klientas ir kolektyvinio investavimo subjekto, kurio sudarymo dokumentuose numatyta mažiausia investuojama suma yra 50 000 arba daugiau eurų, dalyvis. 28. Specialusis kolektyvinio investavimo subjektas – kolektyvinio investavimo subjektas, kurio investiciniai vienetai ar akcijos negali būti platinami kitoje valstybėje narėje šio įstatymo priede nurodytuose teisės aktuose numatyta tvarka ir kuriam netaikomi Europos Sąjungos teisės reikalavimai. 29. Sudarymo dokumentai – investicinio fondo taisyklės ar investicinės bendrovės įstatai. 30. Suderintasis kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektas (toliau – suderintasis kolektyvinio investavimo subjektas) – Europos Sąjungos teisės reglamentuojamas kolektyvinio investavimo subjektas, kurio lėšos siekiant padalyti riziką investuojamos į perleidžiamuosius vertybinius popierius ir (arba) kitą šio įstatymo VI skyriuje numatytą likvidų turtą ir kurio perleidžiamieji vertybiniai popieriai (investiciniai vienetai arba akcijos) turi būti išperkami bet kada jų turėtojui pareikalavus. 31. Sudėtinis kolektyvinio investavimo subjektas – atviro tipo investicinis fondas ar investicinė kintamojo kapitalo bendrovė, kurių turtas padalytas į atskirus subfondus. 32. Turto valdymas: 1) investicinių sprendimų priėmimas ir vykdymas; 2) buhalterinės apskaitos tvarkymas, atsakymai į klientų klausimus, grynųjų aktyvų skaičiavimas, teisės aktų laikymosi vidaus kontrolė, investicinių vienetų ar akcijų savininkų registro tvarkymas, pajamų paskirstymas, investicinių vienetų ar akcijų kainos nustatymas, jų išleidimas ir išpirkimas, atsiskaitymas sandorių pagrindu, duomenų apie atliktas operacijas saugojimas; 3) rinkodara; 4) kita veikla, susijusi su šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodyta veikla. Šiame įstatyme vartojama turto valdymo sąvoka taip pat apima investicinio fondo valdymą patikėjimo teise. 33. Uždaro tipo investicinė bendrovė – akcinė bendrovė, išleidžianti fiksuotą skaičių akcijų, išperkamų pasibaigus akcinės bendrovės įstatuose numatytam veiklos laikotarpiui arba kitu jos įstatuose iš anksto nustatytu laiku. 34. Uždaro tipo investicinis fondas – kolektyvinio investavimo subjektas, kurio investiciniai vienetai gali būti išperkami tik pasibaigus jo taisyklėse numatytam veiklos laikotarpiui arba kitu šiose taisyklėse iš anksto nustatytu laiku. 35. Užsienio priežiūros institucija – priežiūros institucija, kuri užsienio valstybėje atlieka panašias valdymo įmonių ir kolektyvinio investavimo subjektų licencijavimo ir veiklos priežiūros funkcijas kaip Vertybinių popierių komisija. 36. Valdymo įmonė – bendrovė, kurios pagrindinė veikla yra investicinių fondų ar investicinių bendrovių valdymas. 37. Valdymo įmonės akcijų paketas – ne mažiau kaip 1/10 tiesiogiai ar netiesiogiai valdomų valdymo įmonės akcijų ar balsavimo teisę suteikiančių akcijų dalis arba toks akcijų kiekis, kuris leidžia daryti esminį poveikį valdymo įmonės valdymui. 38. Valstybė narė – Europos Sąjungos valstybė narė, taip pat Europos ekonominei erdvei (EEE) priklausanti valstybė. II SKYRIUS PIRMASIS SKIRSNIS VALDYMO ĮMONĖS IR INVESTICINĖS BENDROVĖS LICENCIJAVIMAS IR VEIKLA 3 straipsnis. Teisė verstis valdymo įmonės ar investicinės bendrovės veikla 1. Verstis investicinių fondų ar (

1. ir)investicinių bendrovių valdymu turi teisę tik uždaroji akcinė bendrovė arba akcinė bendrovė, turinti Vertybinių popierių komisijos išduotą valdymo įmonės veiklos licenciją. Tokią licenciją turinti bendrovė vadinama valdymo įmone. Tik valdymo įmonės turi teisę savo pavadinime ir reklamoje vartoti žodžius „investicinių fondų valdymo įmonė“, „investicinių bendrovių valdymo įmonė“ ar kitokius šių žodžių junginius arba jų vedinius. 2. Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės veikla verstis gali tik akcinė bendrovė, turinti Vertybinių popierių komisijos išduotą investicinės kintamojo kapitalo bendrovės veiklos licenciją. Tik investicinės kintamojo kapitalo bendrovės savo pavadinime gali vartoti žodžius „investicinė kintamojo kapitalo bendrovė“ arba jų santrumpą IKKB. Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės pavadinime žodžiai „akcinė bendrovė“ arba jų santrumpa AB neprivalomi. 3. Uždaro tipo investicinės bendrovės veikla gali verstis tik akcinė bendrovė, turinti Vertybinių popierių komisijos išduotą uždaro tipo investicinės bendrovės veiklos licenciją. Tik uždaro tipo investicinės bendrovės savo pavadinime gali vartoti žodžius „uždaro tipo investicinė bendrovė“ arba jų santrumpą UTIB. Uždaro tipo investicinės bendrovės pavadinime žodžiai „akcinė bendrovė“ arba jų santrumpa AB neprivalomi. 4 straipsnis. Valdymo įmonių ir investicinių bendrovių veikla 1. Valdymo įmonė turi teisę verstis pagrindine veikla – šio įstatymo nustatytų investicinių fondų ir (
2. ar)investicinių bendrovių valdymu bei teikti šias papildomas paslaugas, jeigu jos numatytos jai išduotoje licencijoje ir jeigu ji verčiasi pagrindine veikla: 1) valdyti kitų asmenų finansinių priemonių portfelius; 2) valdyti pensijų fondų finansinių priemonių portfelius, jeigu įmonė atitinka Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo ir Pensijų kaupimo įstatymo reikalavimus; 3) konsultuoti investavimo į finansines priemones klausimais; 4) saugoti ir tvarkyti kitų valdymo įmonių valdomų investicinių fondų investicinius vienetus ar investicinių bendrovių akcijas. 2. Valdymo įmonė negali teikti papildomų paslaugų, nurodytų šio straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose, jeigu ji neturi teisės teikti šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų paslaugų. 3. Investicinė bendrovė neturi teisės valdyti kitų asmenų turto ar verstis šiame įstatyme nenumatyta veikla. 4. Bent vieną suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektą valdanti valdymo įmonė negali verstis kita šiame įstatyme nenumatyta veikla. 5. Suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų nevaldančioms valdymo įmonėms netaikomas šio įstatymo IX skyrius. 6. Valdymo įmonei, turinčiai teisę verstis šio straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodyta veikla, mutatis mutandis taikomi Finansinių priemonių rinkų įstatymo 13 ir 22 straipsniuose nustatyti reikalavimai ir juos įgyvendinantys Vertybinių popierių komisijos teisės aktai. Taikant pirmiau minėtus Finansinių priemonių rinkų įstatymo reikalavimus, atsižvelgiama į Finansinių priemonių rinkų įstatymo 2 straipsnio 5 dalies nuostatas. 5 straipsnis. Valdymo įmonės ar investicinės bendrovės veiklos licencijos išdavimo tvarka 1. Akcinė bendrovė ar uždaroji akcinė bendrovė, pageidaujanti verstis valdymo įmonės veikla, ar akcinė bendrovė, pageidaujanti veikti kaip investicinė kintamojo kapitalo bendrovė, ar uždaro tipo investicinė bendrovė Vertybinių popierių komisijai pateikia prašymą. Kartu su prašymu pateikiama numatomos vykdyti veiklos programa (verslo planas), kurioje (kuriame), be kita ko, aprašomos numatomos vykdyti veiklos sritys ir bendrovės organizacinė struktūra, taip pat informacija apie juridinį asmenį, jo dalyvius, vadovus, veiklą, kapitalo reikalavimų tenkinimą ir kita Vertybinių popierių komisijos patvirtintose licencijavimo taisyklėse nustatyta informaciją kurią išnagrinėjusi Vertybinių popierių komisija galėtų konstatuoti, kad bendrovė atitinka šiame įstatyme nustatytus licencijuojamos veiklos reikalavimus. Veiklos licencijai gauti būtinų pateikti dokumentų sąrašą ir jų pateikimo tvarką nustato Vertybinių popierių komisija. 2. Vertybinių popierių komisija atsisako išduoti licenciją, jeigu: 1) duomenys (dokumentai) neatitinka nustatytų reikalavimų arba pateikiami ne visi ar tikrovės neatitinkantys dokumentai ir duomenys, arba įmonės veiklos planas yra nepakankamai pagrįstas; 2) valdymo įmonės ar investicinės kintamojo kapitalo bendrovės, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, veiklos licenciją norinčios gauti bendrovės pradinis kapitalas ar uždaro tipo investicinės bendrovės veiklos licenciją norinčios gauti bendrovės įstatinis kapitalas yra mažesnis už Vertybinių popierių komisijos nustatytą mažiausią dydį arba netenkinami valdymo įmonės kapitalo pakankamumo reikalavimai; 3) bendrovė nepateikė licencijavimo taisyklėse nurodytos informacijos apie bendrovės akcininkus, jų tiesiogiai arba netiesiogiai valdomus akcijų paketus ir šių paketų dydį; 4) yra pagrindas manyti, kad įmonės akcijų paketo savininkai neužtikrins patikimo ir skaidraus įmonės valdymo; 5) bent vienas bendrovės darbuotojas yra Lietuvos Respublikoje veikiančios reguliuojamos rinkos operatoriaus, Vertybinių popierių komisijos ar Lietuvos centrinio vertybinių popierių depozitoriumo darbuotojas; 6) bendrovės valdybos nariai, administracijos vadovas ar jo pavaduotojai nėra nepriekaištingos reputacijos, neturi Vertybinių popierių komisijos nustatytos kvalifikacijos ar darbo patirties; 7) bendrovės buveinė yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje; 8) tarp bendrovės ir kito juridinio ar fizinio asmens yra glaudus ryšys, kuris gali trukdyti Vertybinių popierių komisijai veiksmingai vykdyti priežiūros funkcijas; 9) yra glaudus ryšys tarp bendrovės ar asmens iš tokios ne valstybės narės, kurios teisės aktai, reglamentuojantys šio asmens veiklą, ar tų teisės aktų įgyvendinimas gali trukdyti Vertybinių popierių komisijai veiksmingai vykdyti priežiūros funkcijas; 10) bendrovės įstatuose nurodyta, kad ketinamo steigti kolektyvinio investavimo subjekto akcijos arba investiciniai vienetai nebus platinami Lietuvos Respublikoje; 11) akcinės bendrovės, siekiančios gauti investicinės kintamojo kapitalo bendrovės ar uždaro tipo investicinės bendrovės licenciją, įstatai neatitinka įstatymų reikalavimų. 3. Apie sutikimą ar atsisakymą išduoti licenciją Vertybinių popierių komisija pareiškėjui turi pranešti per 6 mėnesius nuo visų dokumentų, duomenų ir paaiškinimų pateikimo. Prašymo nagrinėjimo terminas skaičiuojamas nuo paskutinių dokumentų ar duomenų pateikimo. Atsisakymas išduoti licenciją turi būti motyvuotas raštu. 4. Vertybinių popierių komisija privalo kreiptis į užsienio priežiūros instituciją, kad ši pateiktų nuomonę, jeigu: 1) prašymą pateikęs asmuo yra kitoje valstybėje narėje licencijuotos valdymo įmonės, finansų maklerio įmonės, kredito įstaigos ar draudimo įmonės dukterinė įmonė; 2) prašymą pateikęs asmuo yra kitoje valstybėje narėje licencijuotą valdymo įmonę, finansų maklerio įmonę, kredito įstaigą ar draudimo įmonę patronuojančios įmonės dukterinė įmonė; 3) prašymą pateikusį asmenį kontroliuoja tie patys asmenys, kurie kontroliuoja kitoje valstybėje narėje licencijuotą valdymo įmonę, finansų maklerio įmonę, kredito įstaigą ar draudimo įmonę. 5. Vertybinių popierių komisija, vertindama licencijos siekiančios valdymo įmonės ar investicinės bendrovės akcijų paketo savininkų tinkamumą ir tai pačiai grupei priklausančių įmonių vadovų reputaciją ir patirtį, privalo kreiptis į šio straipsnio 4 dalyje nurodytą priežiūros instituciją, kad ši pateiktų savo nuomonę. 6. Apie licencijos išdavimą ar jos galiojimo panaikinimą Vertybinių popierių komisija praneša juridinių asmenų registro tvarkytojui ir paskelbia Vertybinių popierių komisijos interneto tinklalapyje. 7. Steigiamos valdymo įmonės ar investicinės bendrovės steigimo dokumentai netenka galios, jeigu jie nebuvo pateikti juridinių asmenų registrui per 9 mėnesius nuo steigimo dokumentų sudarymo. 6 straipsnis. Valdymo įmonių ir investicinių bendrovių valdymas ir vadovai 1. Valdymo įmonėje ir investicinėje bendrovėje, kurios turto valdymas neperduotas valdymo įmonei, turi būti sudaroma valdyba ir administracija. 2. Investicinės bendrovės, kurios turto valdymas perduotas valdymo įmonei, valdymo organai nesudaromi. Valdymo įmonė, kuriai perduotas investicinės bendrovės valdymas, atsako už Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.82 straipsnio 3 dalyje nurodytų veiksmų atlikimą. 3. Visuotinis investicinės bendrovės akcininkų susirinkimas gali priimti nutarimus nepaisydamas to, kiek balsų suteikia jame dalyvaujantiems akcininkams priklausančios akcijos. 4. Valdymo įmonės ar investicinės bendrovės vadovai yra: 1) administracijos vadovas; 2) administracijos vadovo pavaduotojas; 3) valdybos nariai. 5. Valdymo įmonės ar investicinės bendrovės, kurios turto valdymas neperduotas valdymo įmonei, vadovai privalo būti nepriekaištingos reputacijos ir turėti pakankamos patirties, kad būtų užtikrintas patikimas ir skaidrus įmonės valdymas. 6. Valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios turto valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo iš anksto pranešti Vertybinių popierių komisijai apie visus būsimus įmonės vadovų pasikeitimus, kartu pateikdama Vertybinių popierių komisijos nustatytą informaciją, reikalingą įvertinti, ar iš naujo išrinkti ar planuojami rinkti vadovai atitinka nepriekaištingos reputacijos ir pakankamos patirties reikalavimus. Iš naujo išrinkti valdymo įmonės ar investicinės bendrovės, kurios turto valdymas neperduotas valdymo įmonei, vadovai gali pradėti eiti pareigas tik po to, kai Vertybinių popierių komisija pritaria jų kandidatūroms. 7. Vertybinių popierių komisija turi teisę nepritarti iš naujo išrinktų vadovų kandidatūroms, jei išrinkti vadovai nėra nepriekaištingos reputacijos, neturi pakankamos patirties arba yra kitų objektyvių pagrindų manyti, kad planuojami vadovų pasikeitimai kelia grėsmę tinkamam ir skaidriam įmonės valdymui. Detalius vadovų kandidatūroms taikomus reikalavimus ir šių kandidatų derinimo su Vertybinių popierių komisija tvarką nustato Vertybinių popierių komisija. 8. Vertybinių popierių komisija priima sprendimą dėl iš naujo išrinktų vadovų kandidatūrų tinkamumo ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo visų reikalingų dokumentų gavimo dienos. 7 straipsnis. Reikalavimai veiklai ir riziką ribojantys reikalavimai 1. Valdymo įmonė ar tokia investicinė bendrovė, kurios turto valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo: 1) sąžiningai veikti kolektyvinio investavimo subjektų dalyvių ir rinkos patikimumo interesais; 2) veikti rūpestingai, su reikiamu profesionalumu ir atsargumu; 3) turėti ir naudoti veiklai reikalingas priemones ir procedūras; 4) siekti gauti iš kliento informaciją apie jo finansinę būklę, investavimo patirtį ir tikslus, kurių jis siekia naudodamasis įmonės paslaugomis, taip pat atsižvelgti į tai, ar klientas yra profesionalusis investuotojas; 5) klientui pakankamai atskleisti su juo susijusią ir jam reikalingą informaciją; 6) stengtis išvengti interesų konfliktų, o kai jų išvengti neįmanoma, užtikrinti, kad su kolektyvinio investavimo subjekto dalyviais būtų elgiamasi sąžiningai; 7) užtikrinti, kad jos valdymo procedūros ir buhalterinių įrašų ir apskaitos sistemos būtų patikimos ir kad iš jų būtų galima sužinoti visų sandorių šalis, sandorių turinį, laiką ir vietą, nustatyti, ar turtas investuojamas laikantis steigimo dokumentuose numatytų sąlygų ir teisės aktų; 8) vykdyti vidaus kontrolę, kontroliuoti savo administracijos vadovo, jo pavaduotojo, valdybos narių ir darbuotojų sudaromus finansinių priemonių sandorius; 9) saugoti atliktų operacijų dokumentus ne mažiau kaip 10 metų nuo operacijų įvykdymo dienos, jei kiti teisės aktai nenustato ilgesnio dokumentų saugojimo termino; 10) turėti tokią organizacinę struktūrą, kad būtų išvengta valdymo įmonės ar investicinės bendrovės interesų konflikto su klientais, klientų tarpusavio interesų konflikto, kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių ir klientų interesų konflikto ar kolektyvinio investavimo subjektų dalyvių interesų tarpusavio konflikto; 11) užtikrinti, kad sprendimus dėl turto valdymo priimantys asmenys turėtų Vertybinių popierių komisijos nustatytą kvalifikaciją ir patirtį, būtų nepriekaištingos reputacijos; 12) turėti investicinių sprendimų priėmimo procedūrų aprašą, kuriame, be kita ko, būtų nustatyta investicinius sprendimus priimančio organo struktūra, ir jo laikytis; 13) užtikrinti, kad investiciniai sprendimai būtų įforminami raštu ir registruojami investicinių sprendimų registravimo žurnale. 2. Valdymo įmonė, turinti teisę teikti paslaugas, numatytas šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte, klientų lėšas į savo valdomus investicinius fondus ar investicines bendroves gali investuoti tik gavusi išankstinį kliento sutikimą. 3. Valdymo įmonės, turinčios teisę teikti paslaugą, numatytą šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte, įsipareigojimai investuotojams draudžiami Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo nustatyta tvarka. 8 straipsnis. Vertybinių popierių komisijos teisė nustatyti valdymo įmonės ar investicinės bendrovės pareigų įgyvendinimo tvarką Vertybinių popierių komisija nustato: 1) konfidencialios informacijos saugojimo tvarką; 2) valdymo įmonių ir investicinių bendrovių, kurių turto valdymas neperduotas valdymo įmonėms, veiklos vidaus kontrolės organizavimo ir vykdymo tvarką; 3) periodinių ataskaitų, kitų ataskaitų, prospektų, pranešimų visuomenei ir Vertybinių popierių komisijai turinį ir jų pateikimo tvarką; 4) ataskaitų apie investicinės bendrovės likvidavimą ir investicinio fondo dalijimą turinį ir jų pateikimo tvarką; 5) grynųjų aktyvų dydžio ir valdymo įmonės kapitalo pakankamumo reikalavimus; 6) valdymo įmonių ir investicinių bendrovių kapitalo reikalavimus; 7) sandorio šalies rizikos tikrinant, ar laikomasi diversifikavimo reikalavimų, skaičiavimo tvarką; 8) šiame įstatyme nustatytų leidimų ir licencijų išdavimo tvarką; 9) kolektyvinio investavimo subjektų išvestinių finansinių priemonių naudojimo ir susijusių rizikų vertinimo tvarką; 10) investicinių fondų jungimo tvarką; 11) kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ir akcijų platinimo tvarką. 9 straipsnis. Valdymo įmonės ar investicinės bendrovės teisė pavesti dalį savo funkcijų kitai įmonei 1. Valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios turto valdymas neperduotas valdymo įmonei, siekdama veiksmingesnio valdymo, turi teisę dalį savo valdymo funkcijų pavesti atlikti įmonei, turinčiai teisę teikti atitinkamas paslaugas, ir apie tai nedelsdama privalo pranešti Vertybinių popierių komisijai. Pranešime apie pavedimą atlikti dalį valdymo funkcijų turi būti nurodomas šį pavedimą priėmusios įmonės (įgaliotinio) pavadinimas ir jai pavestų funkcijų sąrašas. 2. Pavesti atlikti dalį valdymo funkcijų galima tik tuo atveju, jeigu: 1) tai netrukdys prižiūrėti valdymo įmonę ar investicinę bendrovę, taip pat jeigu tai nepakenks investuotojų interesams; 2) Vertybinių popierių komisija su atitinkama ne valstybės narės, kurioje licencijuotai valdymo įmonei yra pavedama atlikti dalį funkcijų, priežiūros institucija yra sudariusi susitarimą dėl keitimosi informacija; 3) valdymo įmonės ar investicinės bendrovės vadovai gali bet kuriuo metu stebėti įgaliotinio veiklą; 4) valdymo įmonė ar investicinė bendrovė gali bet kuriuo metu, kai to reikalauja kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių interesai, duoti įgaliotiniui papildomų nurodymų arba panaikinti įgaliojimą; 5) įgaliotinis turi Vertybinių popierių komisijos nustatytą kvalifikaciją ir gali atlikti nurodytas funkcijas; 6) investicinio fondo ar investicinės bendrovės prospekte nurodyta, kokias funkcijas leista pavesti atlikti kitai įmonei. 3. Valdymo įmonė ar šio straipsnio 1 dalyje nustatyta investicinė bendrovė neturi teisės kitiems asmenims pavesti tiek savo valdymo funkcijų, kad iš esmės jų nebeturėtų. Draudžiama investicinių sprendimų priėmimo ir (arba) vykdymo funkciją pavesti depozitoriumui, kuris saugo tos valdymo įmonės valdomus investicinius fondus sudarantį ar investicinių bendrovių turtą, ar kitiems asmenims, kurių interesai gali susikirsti su valdymo įmonės, investicinės bendrovės ar dalyvių interesais. 4. Tai, kad dalį funkcijų pavedama atlikti kitiems asmenims, neatleidžia valdymo įmonės ar investicinės bendrovės nuo atsakomybės. 10 straipsnis. Valdymo įmonės akcijų paketo įsigijimas 1. Fizinis ar juridinis asmuo, ketinantis tiesiogiai ar netiesiogiai įsigyti ar padidinti jau turimą valdymo įmonės akcijų paketą, jei dėl planuojamo akcijų įsigijimo asmeniui priklausančių balsavimo teisių visuotiniame akcininkų susirinkime ar kapitalo dalis pasiektų arba peržengtų didėjimo tvarka 20, 33 ar 50 procentų, arba įmonė taptų to juridinio asmens dukterine įmone, turi gauti išankstinį Vertybinių popierių komisijos sutikimą. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo privalo iš anksto pranešti Vertybinių popierių komisijai apie planuojamą akcijų paketo įsigijimą ir pateikti tai pagrindžiančius dokumentus ir kitą Vertybinių popierių komisijos nustatytą informaciją. Vertybinių popierių komisija ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo gavimo dienos turi pranešti jam apie sutikimą arba atsisakymą leisti įsigyti akcijų paketą. Vertybinių popierių komisija turi teisę reikalauti, kad būtų pateikta papildomų duomenų ir informacijos apie ketinimą įsigyti arba padidinti valdymo įmonės akcijų paketą – tokiu atveju 3 mėnesių terminas skaičiuojamas nuo visų reikalingų dokumentų ir informacijos pateikimo Vertybinių popierių komisijai dienos. 3. Vertybinių popierių komisija atsisako leisti įsigyti akcijų paketą, jeigu: 1) fizinis asmuo (juridinio asmens administracijos vadovas, jo pavaduotojas, valdybos nariai ir kontroliuojantys asmenys) nėra nepriekaištingos reputacijos; 2) fizinis asmuo yra Lietuvos Respublikoje veikiančios reguliuojamos rinkos operatoriaus, Vertybinių popierių komisijos ar depozitoriumo, kuris saugo tos valdymo įmonės valdomus investicinius fondus sudarantį ar investicinių bendrovių turtą, darbuotojas; 3) asmuo nepateikė informacijos apie savo veiklą ar finansinę padėtį; 4) juridinis asmuo nepateikė informacijos apie savo dalyvius; 5) asmuo nepateikė dokumentų, kuriais įrodo, kad lėšos, skirtos akcijoms apmokėti, yra gautos teisėtai; 6) asmens finansinė padėtis nėra gera ir stabili; 7) išdavus leidimą, atsirastų toks glaudus ryšys, kuris būtų pagrindas atsisakyti išduoti valdymo įmonės licenciją; 8) yra pagrindas manyti, kad įmonės akcijų paketo savininkai neužtikrins patikimo ir skaidraus įmonės valdymo. 4. Atsisakymas leisti įsigyti akcijų paketą turi būti motyvuotas raštu ir gali būti skundžiamas teismui. Jeigu Vertybinių popierių komisija sutinka leisti įsigyti akcijų paketą, ji turi teisę nustatyti protingą terminą asmens ketinimo įsigyti ar padidinti valdymo įmonės akcijų paketą įvykdymui. Sis terminas įprastinėmis aplinkybėmis negali būti trumpesnis kaip 1 mėnuo. 5. Asmuo, prieš mažindamas savo turimą akcijų dalį tiek, kad jo turimų balsavimo teisių visuotiniame akcininkų susirinkime ar kapitalo dalis pasiektų ar peržengtų mažėjimo tvarka 20, 33 ar 50 procentų, arba tiek, kad valdymo įmonė nustotų būti jo dukterine įmone, apie tai taip pat turi pranešti Vertybinių popierių komisijai. 6. Įmonė, sužinojusi apie akcijų paketo, viršijančio šiame straipsnyje nustatytas ribas, įsigijimą ar perleidimą, nedelsdama apie tai turi pranešti Vertybinių popierių komisijai. Metinė informacija apie asmenis, turinčius akcijų paketus, ir tokių paketų dydžius Vertybinių popierių komisijai pateikiama jos nustatyta tvarka. 7. Asmens, įsigijusio valdymo įmonės akcijų paketą arba padidinusio akcijų paketą peržengiant šiame straipsnyje nustatytas ribas negavus išankstinio Vertybinių popierių komisijos sutikimo, visos turimos akcijos praranda balsavimo teisę visuotiniame akcininkų susirinkime, iki bus gautas toks sutikimas. 8. Jei asmuo, ketinantis įsigyti valdymo įmonės akcijų paketą, yra kitoje valstybėje narėje licencijuota valdymo įmonė, finansų maklerio įmonė, kredito įstaiga, draudimo įmonė ar bet kurį iš šių subjektų patronuojanti įmonė arba kontroliuojantis asmuo, o po akcijų paketo įsigijimo valdymo įmonė taptų įgijėjo dukterine įmone arba jo kontroliuojama, Vertybinių popierių komisija privalo kreiptis nuomonės į atitinkamos valstybės narės priežiūros instituciją šio įstatymo 5 straipsnio 5 dalyje numatytais klausimais. 11 straipsnis. Pareiga gauti Vertybinių popierių komisijos leidimą 1. Vertybinių popierių komisijos išankstinis leidimas reikalingas: 1) sudarymo dokumentams patvirtinti, pakeisti ar papildyti; 2) depozitoriumo ar valdymo įmonei pasirinkti ar pakeisti; 3) investicinį fondą sudarančiam turtui perduoti kitai valdymo įmonei; 4) sutarčiai su depozitoriumu sudaryti ar jai pakeisti; 5) sutrumpintam ar visam prospektui patvirtinti, pakeisti ar papildyti; 6) sudarymo dokumentų santraukai patvirtinti, pakeisti ar papildyti; 7) valdymo įmonės valdomiems investiciniams fondams sujungti. 2. Vertybinių popierių komisija leidimo gali neduoti tik tuo atveju, jei tai prieštarautų teisės aktams arba pažeistų kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių interesus. 3. Jeigu Vertybinių popierių komisija, gavusi atitinkamą prašymą, per 15 dienų nepateikia motyvuoto prieštaravimo, leidimas laikomas duotu. 12 straipsnis. Valdymo įmonės, jos valdomų kolektyvinio investavimo subjektų ar investicinės bendrovės auditas Valdymo įmonės, jos valdomų kolektyvinio investavimo subjektų ar investicinės bendrovės auditui taikomi Audito įstatyme, Finansų įstaigų įstatyme ir šio įstatymo 22 straipsnio 6 dalyje nustatyti reikalavimai. 13 straipsnis. Teisė perleisti investicinį fondą sudarantį ar investicinei bendrovei priklausantį turtą 1. Investicinį fondą sudarantis ar investicinei bendrovei priklausantis turtas negali būti perleistas jį valdančiai valdymo įmonei, tokios įmonės administracijos vadovui, jo pavaduotojui, valdybos, stebėtojų tarybos nariams ir įmonės darbuotojams (ir jų sutuoktiniams). Valdymo įmonei jos valdomo kolektyvinio investavimo subjekto sąskaita ar investicinei bendrovei taip pat draudžiama iš šioje dalyje numatytų asmenų turtą įsigyti. 2. Investicinei bendrovei šio straipsnio 1 dalyje numatyti draudimai taikomi ir jos administracijos vadovui, jo pavaduotojui, valdybos, stebėtojų tarybos nariams ir darbuotojams (ir jų sutuoktiniams). 3. Investicinį fondą sudarantis ar investicinei bendrovei priklausantis turtas negali būti skolinamas, įkeičiamas, juo negalima garantuoti ar laiduoti kitų asmenų įsipareigojimų. Tai nereiškia, kad draudžiama įsigyti iki galo neapmokėtų perleidžiamųjų vertybinių popierių, pinigų rinkos priemonių ar kitų šio įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5, 7 ar 8 punkte nustatytų priemonių. 4. Investicinio fondo ar investicinės bendrovės turtu negali būti sudaromi sandoriai dėl perleidžiamųjų vertybinių popierių, pinigų rinkos priemonių ar kitų investicinių priemonių, kurių ji neturi, pardavimo. 5. Investicinė bendrovė ar investicinio fondo turtą valdanti valdymo įmonė investicinio fondo sąskaita negali skolintis, išskyrus paskolas iki 10 procentų grynųjų aktyvų vertės iki 3 mėnesių, kurios būtinos likvidumui palaikyti. Tai nereiškia draudimo skolintis užsienio valiutą, už kurią perkami perleidžiamieji vertybiniai popieriai ar pinigų rinkos priemonės, jei paskolos grąžinimui užtikrinti paskolos davėjui perduodama ne mažesnė suma kita valiuta. 6. Šiame straipsnyje nustatyti draudimai specialiesiems kolektyvinio investavimo subjektams ir jų valdymo įmonėms taikomi tiek, kiek nustatyta šio įstatymo VII skyriuje. 14 straipsnis. Sutarties su valdymo įmone ir depozitoriumu tvirtinimas 1. Investicinės bendrovės turto valdymo sutartį su valdymo įmone ir sutartį su depozitoriumu turi patvirtinti investicinės bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas. Visuotinis akcininkų susirinkimas tokį sprendimą gali priimti ne mažiau kaip 2/3 susirinkime dalyvaujančių balsų dauguma. Bendrovės įstatuose gali būti nustatyta ir didesnė dauguma tokiam sprendimui priimti. 2. Visuotinis akcininkų susirinkimas teisę priimti šio straipsnio 1 dalyje numatytą sprendimą gali perduoti stebėtojų tarybai, bet ne ilgesniam kaip 3 metų terminui, jei bendrovės įstatuose numatytas didžiausias atlyginimo valdymo įmonei ir depozitoriumui dydis. Stebėtojų taryba turi teisę jį priimti 2/3 visų tarybos narių balsų dauguma. 15 straipsnis. Valdymo įmonėms, investicinėms bendrovėms, jų vadovams ir depozitoriumams taikomos poveikio priemonės 1. Vertybinių popierių komisija turi teisę taikyti šias poveikio priemones valdymo įmonėms ar investicinėms bendrovėms: 1) įspėti dėl veiklos trūkumų bei pažeidimų ir nustatyti jų pašalinimo terminus; 2) skirti šio įstatymo nustatytas baudas; 3) panaikinti licencijos galiojimą; 4) sustabdyti investicinių vienetų (akcijų) platinimą ar išpirkimą; 5) ne ilgiau kaip 3 mėnesiams uždrausti kolektyvinio investavimo subjekto sąskaita sudaryti sandorius dėl investicinių priemonių įsigijimo; 6) paskirti laikinąjį Vertybinių popierių komisijos atstovą veiklos priežiūrai; 7) laikinai sustabdyti valdymo įmonės licencijos teikti vieną ar kelias paslaugas galiojimą. 2. Vertybinių popierių komisija turi teisę skirti Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytas nuobaudas valdymo įmonės ar investicinės bendrovės administracijos vadovams, jų pavaduotojams, valdybos nariams ar darbuotojams. 3. Vertybinių popierių komisija turi teisę depozitoriumui taikyti šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytas poveikio priemones. 16 straipsnis. Poveikio priemonių taikymo pagrindas 1. Šio įstatymo nustatytos poveikio priemonės gali būti taikomos esant bent vienam iš šių pažeidimų: 1) valdymo įmonė, investicinė bendrovė ar depozitoriumas Vertybinių popierių komisijai pateikė neteisingą informaciją; 2) Vertybinių popierių komisijai nepateikta būtina priežiūrai atlikti informacija ar dokumentai; 3) valdymo įmonė ar investicinė bendrovė nebeatitinka reikalavimų, kuriais remiantis licencija buvo išduota; 4) pažeisti Lietuvos Respublikos įstatymai ar kiti teisės aktai; 5) valdymo įmonė ar investicinė bendrovė nesugeba įvykdyti savo įsipareigojimų arba yra duomenų, kad nesugebės to padaryti ateityje. 2. Poveikio priemonė parenkama atsižvelgiant į pažeidimo, kurio pagrindu ji taikoma, turinį ir pažeidimo bei poveikio pasekmes įmonei ir finansų sistemos saugumui. Poveikio priemonių taikymo klausimas svarstomas iš anksto pranešus apie tai valdymo įmonei, investicinei bendrovei ar depozitoriumui ir sudarius jiems galimybes pasiaiškinti. Atstovo neatvykimas į klausimo svarstymą ar paaiškinimų nepateikimas netrukdo priimti sprendimą dėl poveikio priemonių taikymo. 3. Sprendimas dėl poveikio priemonių taikymo gali būti priimtas, jei praėjo ne daugiau kaip 2 metai nuo pažeidimo įvykdymo dienos, o esant tęstiniam pažeidimui – ne daugiau kaip 2 metai nuo paskutinių veiksmų atlikimo dienos. 4. Apie tai, kad valdymo įmonei ar investicinei bendrovei pritaikytos poveikio priemonės, pranešama tų valstybių, kuriose valdymo įmonė ar investicinė kintamojo kapitalo bendrovė platina investicinius vienetus arba akcijas, priežiūros institucijoms. 17 straipsnis. Laikinasis atstovas veiklai prižiūrėti 1. Neatidėliotinais atvejais, kai yra duomenų apie teisės aktų pažeidimą, siekdama išvengti investuotojų turto nuvertėjimo ar kitokio netekimo, Vertybinių popierių komisija turi teisę paskirti laikinąjį atstovą valdymo įmonės ar investicinės bendrovės veiklai prižiūrėti. Laikinuoju atstovu gali būti skiriamas Vertybinių popierių komisijos darbuotojas. 2. Valdymo įmonės ar investicinės bendrovės administracijos vadovas, jo pavaduotojas, valdybos nariai turi gauti laikinojo atstovo veiklai prižiūrėti sutikimą kiekvienam su įmonės veikla susijusiam sprendimui. Laikinojo atstovo veiklai prižiūrėti veiksmai gali būti skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 3. Laikinasis atstovas veiklai prižiūrėti atšaukiamas, kai: 1) nustatoma, kad įmonė gali patikimai veikti; 2) įmonei iškeliama bankroto byla; 3) panaikinamas valdymo įmonės, investicinės kintamojo kapitalo bendrovės ar uždaro tipo investicinės bendrovės licencijos galiojimas. 18 straipsnis. Licencijos galiojimo panaikinimas Vertybinių popierių komisija turi teisę valdymo įmonei ar investicinei bendrovei išduotos licencijos galiojimą panaikinti, jeigu: 1) šio įstatymo nustatyta tvarka pritaikoma tokia poveikio priemonė; 2) licencijos turėtojas pats raštu kreipiasi dėl licencijos galiojimo panaikinimo; 3) licencijos turėtojas per 12 mėnesių nepradeda ja naudotis ar daugiau kaip 6 mėnesius nevykdo savo veiklos; 4) baigiasi investicinės bendrovės įstatuose nustatytas veiklos laikotarpis ir licencijos turėtojas raštu nesikreipia dėl licencijos galiojimo panaikinimo. 19 straipsnis. Valdymo įmonės ar investicinės bendrovės bankroto proceso ypatumai 1. Valdymo įmonės ar investicinės bendrovės bankroto procedūra gali būti vykdoma tik teismo tvarka. 2. Vertybinių popierių komisija turi teisę pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo valdymo įmonei ar investicinei bendrovei. 3. Teismas, gavęs Vertybinių popierių komisijos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, privalo tą pačią dieną uždrausti valdymo įmonei ar investicinei bendrovei disponuoti banko sąskaitomis ir investicinėmis priemonėmis. 4. Teismas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo pareiškimo gavimo dienos priima nutartį iškelti bankroto bylą arba atsisakyti ją iškelti. 5. Valdymo įmonės ar investicinės bendrovės administratorius grąžina valdymo įmonės valdomų kolektyvinio investavimo subjektų dalyviams ar investicinės bendrovės akcininkams priklausančias lėšas arba perduoda valdymo įmonės valdomų kolektyvinio investavimo subjektų valdymą kitai valdymo įmonei. 20 straipsnis. Valdymo įmonės reorganizavimas ir pertvarkymas, investicinės bendrovės likvidavimas 1. Valdymo įmonė negali būti reorganizuota ar pertvarkyta į bendrovę, kuriai nebūtų taikomas šis įstatymas. 2. Nuo sprendimo likviduoti investicinę bendrovę priėmimo dienos nutraukiamas investicinės bendrovės akcijų pardavimas ir išpirkimas. 3. Likviduojamos investicinės bendrovės turtas turi būti parduodamas Vertybinių popierių komisijos nustatyta tvarka ir su akcininkais atsiskaitoma pinigais. 4. Investicinės bendrovės likvidatorius Vertybinių popierių komisijai jos nustatyta tvarka privalo teikti informaciją apie likvidavimo eigą. ANTRASIS SKIRSNIS INFORMACIJA, KURIĄ VALDYMO ĮMONĖ AR INVESTICINĖ BENDROVĖ TURI PATEIKTI VISUOMENEI 21 straipsnis. Pareiga parengti prospektus ir periodines ataskaitas 1. Valdymo įmonė (kiekvienam investiciniam fondui) ar investicinė bendrovė privalo paskelbti: 1) visą prospektą; 2) sutrumpintą prospektą; 3) kiekvienų finansinių metų ataskaitą; 4) kiekvienų finansinių metų pirmų šešių mėnesių (toliau – pusmečio) ataskaitą. 2. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimas netaikomas uždaro tipo investicinį fondą valdančiai valdymo įmonei ar uždaro tipo investicinei bendrovei, pasinaudojusiai šio įstatymo jai suteikta teise nerengti sutrumpinto prospekto. 3. Alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė ar alternatyvaus kolektyvinio investavimo uždaro tipo investicinė bendrovė, taip pat privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjekto, kurio dalyviais pagal jo sudarymo dokumentus gali būti tik profesionalieji investuotojai, valdymo įmonė ar privataus kapitalo uždaro tipo investicinė bendrovė, kurios akcininkais pagal jos įstatus gali būti tik profesionalieji investuotojai, neprivalo viešai skelbti šio straipsnio 1 dalyje išvardytų dokumentų. 22 straipsnis. Prospektų ir periodinių ataskaitų turinys 1. Visame ir sutrumpintame prospektuose turi būti pateikta pakankamai informacijos, kad investuotojas galėtų tinkamai įvertinti siūlomą investiciją ir su ja susijusią riziką. Visame prospekte turi būti aiškiai ir lengvai suprantamai paaiškintas rizikos pobūdis. 2. Sutrumpinto prospekto struktūra ir dėstymo forma turi būti lengvai suprantama vidutiniam investuotojui. Sutrumpintas kitoje valstybėje narėje licencijuotos valdymo įmonės valdomo investicinio fondo ar investicinės kintamojo kapitalo bendrovės prospektas, išverstas į lietuvių kalbą, Lietuvos Respublikoje gali būti naudojamas kaip reklamos priemonė, nereikalaujant jokių papildomų duomenų. 3. Metų ataskaitoje turi būti pateikta finansinė atskaitomybė ir kita Vertybinių popierių komisijos nustatyta informacija, iš kurios investuotojai galėtų padaryti pagrįstas išvadas dėl kolektyvinio investavimo subjekto veiklos ir jos rezultatų. Jeigu yra mokami tarpiniai dividendai, jie turi būti nurodyti pusmečio ataskaitoje. 4. Sudarymo dokumentai pateikiami kaip viso prospekto priedai. Sudarymo dokumentų pridėti nebūtina, jei kolektyvinio investavimo subjekto dalyviams pranešama, kad, jų pageidavimu, šie dokumentai bus atsiųsti asmeniškai arba bus pranešta, kur Lietuvos Respublikos teritorijoje su jais galima susipažinti. 5. Jei visame ar sutrumpintame prospekte paskelbta informacija pasikeičia, prospektai turi būti pataisomi ne vėliau kaip per 7 dienas nuo tokių pasikeitimų atsiradimo dienos. Pakeitimai gali būti pateikiami prieduose nurodant, kas pakeista. Senajame prospekte aiškiai išbraukiama neteisinga informacija arba pateikiamas naujas prospektas. 6. Metinės finansinės atskaitomybės duomenys turi būti audituoti. Auditoriaus išvada, įskaitant išlygas, ir audito ataskaita turi būti pateikiamos kaip metų ataskaitos priedas. Audito ataskaitoje turi būti nurodyta, ar teisingai skaičiuojama grynųjų aktyvų vertė, ar turtas investuotas pagal sudarymo dokumentus, taip pat išvardyti visi šio įstatymo ir kitų teisės aktų pažeidimai. Valdymo įmonės, jos valdomų kolektyvinio investavimo subjektų ar investicinės bendrovės, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, auditorius privalo pateikti Vertybinių popierių komisijai audito ataskaitą, o atskiru Vertybinių popierių komisijos reikalavimu – paaiškinimus dėl atlikto valdymo įmonės ar kolektyvinio investavimo subjektų audito. 7. Vertybinių popierių komisija nustato kitus reikalavimus visam prospektui, sutrumpintam prospektui, metų ir pusmečio ataskaitų turiniui, formai ir jų pateikimo Vertybinių popierių komisijai tvarką. 23 straipsnis. Prospektų ir periodinių ataskaitų paskelbimo tvarka 1. Metų ir pusmečio ataskaitos turi būti skelbiamos ir Vertybinių popierių komisijai pateikiamos tokiais terminais: 1) metų ataskaita – per 4 mėnesius nuo ataskaitinių finansinių metų pabaigos; 2) pusmečio ataskaita – per 2 mėnesius nuo ataskaitinio pusmečio pabaigos. 2. Sutrumpinto prospekto, jei jį rengti privaloma, kopija investicinių vienetų arba akcijų pirkėjams turi būti nemokamai pateikiama iki pirkimo sutarties sudarymo. Viso prospekto, naujausios metų ataskaitos ir po jos parengtos pusmečio ataskaitos kopijos turi būti nemokamai duodamos to pageidaujantiems investicinių vienetų arba akcijų pirkėjams. 3. Uždaro tipo kolektyvinio investavimo subjekto, kuriam nėra rengiamas sutrumpintas prospektas, investicinių vienetų arba akcijų pirkėjams iki sutarties sudarymo turi būti nemokamai pateikiamas visas prospektas. 4. Alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjektas, privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjektas, kurio dalyviais pagal jo sudarymo dokumentus gali būti tik profesionalieji investuotojai ar juos valdančios valdymo įmonės, turi teisę neteikti sutrumpinto prospekto, viso prospekto ir sudarymo dokumentų tokių kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ar akcijų pirkėjams, jei tokia galimybė numatyta kolektyvinio investavimo subjekto sudarymo dokumentuose. Investicinių vienetų ar akcijų pirkėjams tokiu atveju privaloma pateikti Vertybinių popierių komisijos nustatyto turinio kolektyvinio investavimo subjekto sudarymo dokumentų santrauką. 5. Metų ir pusmečio ataskaitos kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių prašymu jiems pateikiamos nemokamai. 6. Metų ir pusmečio ataskaitos, išskyrus šio įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje numatytus atvejus, turi būti prieinamos visuomenei visame ir sutrumpintame prospektuose nurodytose vietose. 24 straipsnis. Kainos skelbimas 1. Valdymo įmonė ir investicinė bendrovė privalo kolektyvinio investavimo subjekto sudarymo dokumentuose nustatyta tvarka skelbti investicinių vienetų ar akcijų kainas kiekvieną kartą, kai jas parduoda arba išperka. 2. Suderintojo kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė ar investicinė kintamojo kapitalo bendrovė privalo skelbti investicinių vienetų ar akcijų kainas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį. Jei Vertybinių popierių komisija sutinka, kad skelbiant rečiau investuotojams žalos nebus padaryta, kainos gali būti skelbiamos vieną kartą per mėnesį. 3. Specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ar akcijų kainos skelbiamos laikantis atitinkamos rūšies ir tipo specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų veiklą reglamentuojančių šio įstatymo straipsnių reikalavimų. 25 straipsnis. Siūlymas ir reklama 1. Viešai siūlant įsigyti investicinių vienetų arba akcijų, turi būti nurodoma, kad yra parengti prospektai, taip pat vietos, kur visuomenė gali juos gauti arba su jais susipažinti. Reklamoje galima naudoti tik prospektuose ir periodinėse ataskaitose pateiktą informaciją. 2. Skelbiamoje kolektyvinio investavimo subjektų reklamoje pateikiami kolektyvinio investavimo subjekto veiklos rezultatai privalo būti lyginami su to kolektyvinio investavimo subjekto lyginamuoju indeksu. Šis reikalavimas netaikomas kolektyvinio investavimo subjektams, kurių šis įstatymas neįpareigoja naudoti lyginamojo indekso. III SKYRIUS DEPOZITORIUMAS 26 straipsnis. Pareiga perduoti turtą depozitoriumui 1. Kolektyvinio investavimo subjekto turtas privalo būti saugomas viename depozitoriume. Depozitoriumu gali būti tik bankas, turintis teisę valstybėje narėje teikti investicines paslaugas ir turintis buveinę arba padalinį Lietuvos Respublikoje. 2. Depozitoriumas turi teisę visas ar dalį savo funkcijų perduoti kitiems depozitoriumams, bet tai neatleidžia jo nuo atsakomybės. 27 straipsnis. Depozitoriumo pareigos 1. Depozitoriumas privalo veikti kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių naudai ir: 1) užtikrinti, kad investicinių vienetų arba akcijų pardavimas, išleidimas, išpirkimas ir panaikinimas vyktų pagal teisės aktų ir kolektyvinio investavimo subjekto sudarymo dokumentų reikalavimus; 2) užtikrinti, kad investicinių vienetų ar akcijų vertė būtų skaičiuojama pagal teisės aktų ir kolektyvinio investavimo subjekto sudarymo dokumentų reikalavimus; 3) vykdyti valdymo įmonės ar investicinės bendrovės nurodymus, jeigu jie neprieštarauja teisės aktų ir kolektyvinio investavimo subjekto sudarymo dokumentų reikalavimams; 4)užtikrinti, kad atlyginimas už perleistą turtą per nustatytą laiką būtų pervestas į fondo sąskaitą ar atitektų investicinei bendrovei; 5) užtikrinti, kad investicinio fondo ar investicinės bendrovės pajamos būtų naudojamos pagal teisės aktų ir kolektyvinio investavimo subjekto sudarymo dokumentų reikalavimus. 2. Nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto depozitoriumas prieš kiekvieną nekilnojamojo turto objekto vertinimą privalo patikrinti, ar nekilnojamojo turto vertintojas (vertintojai) atitinka jam (jiems) taikomus nepriklausomumo reikalavimus ir kolektyvinio investavimo subjekto sudarymo dokumentuose nustatytus atrankos kriterijus, ar atliekant turto vertinimą nebus pažeisti šio įstatymo 72 straipsnio 4 dalies reikalavimai. 3. Depozitoriumas privalo pranešti Vertybinių popierių komisijai ir valdymo įmonės ar investicinės bendrovės stebėtojų tarybai, ar valdybai visus pastebėtus teisės aktų ar kolektyvinio investavimo subjekto sudarymo dokumentų pažeidimus. 4. Atlyginimas už depozitoriumo paslaugas negali būti didesnis, negu nustatytas kolektyvinio investavimo subjekto sudarymo dokumentuose. 5. Depozitoriumas atsako už žalą, padarytą kolektyvinio investavimo subjekto dalyviams ar valdymo įmonei dėl to, kad jis neatliko savo pareigų ar netinkamai jas atliko. 28 straipsnis. Valdymo perdavimas depozitoriumui Jei valdymo įmonės teisė valdyti kolektyvinio investavimo subjektą pasibaigia, o kitai valdymo įmonei valdymas neperduodamas, jį laikinai perima kolektyvinio investavimo subjekto depozitoriumas. Valdymo įmonė privalo pranešti depozitoriumui apie teisės valdyti turtą pasibaigimą. Tokiu atveju depozitoriumas turi visas valdymo įmonės teises ir pareigas, jei ko kita nenumato įstatymai arba sudarymo dokumentai. Depozitoriumas privalo perduoti valdymą kitai valdymo įmonei per 3 mėnesius nuo valdymo perėmimo. Per 3 mėnesius kitai valdymo įmonei neperduotas kolektyvinio investavimo subjektas turi būti likviduojamas (padalijamas). 29 straipsnis. Valdymo įmonės ar investicinės bendrovės atskyrimas nuo depozitoriumo 1. Depozitoriumas negali kartu verstis ir valdymo įmonės ar investicinės bendrovės veikla, išskyrus šio įstatymo 28 straipsnyje nustatytą atvejį. 2. Valdymo įmonės ar investicinės bendrovės administracijos vadovas, jo pavaduotojas, valdybos narys ar darbuotojas negali būti depozitoriumo, kuris saugo tos įmonės valdomą investicinį fondą sudarantį ar investicinės bendrovės turtą, administracijos vadovu, jo pavaduotoju, valdybos nariu ar darbuotoju, kurio funkcijos tiesiogiai susijusios su depozitoriumo veikla. 3. Depozitoriumo, saugančio investicinį fondą sudarantį ar investicinės bendrovės turimą turtą, administracijos vadovas, jo pavaduotojas, valdybos nariai, stebėtojų tarybos nariai ar darbuotojai, kurių funkcijos tiesiogiai susijusios su depozitoriumo veikla, gali sudaryti ne daugiau kaip 1/4 tą investicinį fondą valdančios valdymo įmonės ar investicinės bendrovės stebėtojų tarybos narių. 30 straipsnis. Depozitoriumo pakeitimas 1. Valdymo įmonė ar investicinė bendrovė depozitoriumą gali pakeisti tik tuo atveju, jei tam pritarė Vertybinių popierių komisija. 2. Jei depozitoriumas nesilaiko teisės aktų reikalavimų, nevykdo savo įsipareigojimų ar netinkamai juos vykdo, Vertybinių popierių komisija, siekdama užtikrinti kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių teises, turi teisę nurodyti valdymo įmonei ar investicinei bendrovei nutraukti su depozitoriumu sudarytą sutartį ir pakeisti depozitoriumą. IV SKYRIUS PIRMASIS SKIRSNIS BENDROSIOS KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTŲ VEIKLĄ REGLAMENTUOJANČIOS NUOSTATOS 31 straipsnis. Kolektyvinio investavimo subjektų veiklos formos, tipai ir rūšys 1. Vadovaujantis šiuo įstatymu, suderintieji ir specialieji kolektyvinio investavimo subjektai Lietuvoje gali būti steigiami investicinės bendrovės arba investicinio fondo veiklos forma, jei šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. Specialieji kolektyvinio investavimo subjektai skirstomi į rūšis ir tipus. 2. Suderintieji kolektyvinio investavimo subjektai gali būti sudaromi tik investicinio fondo arba investicinės kintamojo kapitalo bendrovės veiklos forma. Draudžiama sudaryti uždaro tipo suderintuosius kolektyvinio investavimo subjektus. 3. Vadovaujantis šiuo įstatymu, gali būti sudaromi šių rūšių specialieji kolektyvinio investavimo subjektai: 1) kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektai; 2) nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjektai; 3) privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjektai; 4) kolektyvinio investavimo subjektai, investuojantys į kitus kolektyvinio investavimo subjektus; 5) alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjektai. 4. Specialieji kolektyvinio investavimo subjektai gali būti atviro (atviro tipo investiciniai fondai ar investicinės kintamojo kapitalo bendrovės) arba uždaro tipo (uždaro tipo investiciniai fondai ar uždaro tipo investicinės bendrovės). 32 straipsnis. Investicinis fondas 1. Investicinį fondą sudarantis turtas yra jo dalyvių bendroji dalinė nuosavybė. Dalyvio dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma atsižvelgiant į jo asmeninėje investicinių vienetų sąskaitoje įrašytų investicinių vienetų skaičių. 2. Valdymo įmonė investicinį fondą sudarantį turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja turto patikėjimo teise. 3. Į investicinį fondą sudarantį turtą draudžiama nukreipti išieškojimą pagal valdymo įmonės ar fondo dalyvių prievoles. Investicinio fondo dalyvio kreditoriai turi teisę nukreipti savo reikalavimus fondo dalyviui tik į dalyviui priklausančius investicinio fondo investicinius vienetus. 4. Kiekvieną investicinį fondą sudarantis turtas turi būti atskirtas nuo valdymo įmonės ir kito jos valdomo kolektyvinio investavimo subjekto turimo turto ir įtraukiamas į apskaitą atskirai. 33 straipsnis. Lyginamasis indeksas 1. Suderintieji kolektyvinio investavimo subjektai privalo naudoti lyginamąjį indeksą. Šis reikalavimas netaikomas specialiesiems kolektyvinio investavimo subjektams. 2. Kolektyvinio investavimo subjekto lyginamasis indeksas turi sudaryti galimybę visuomenei tinkamai vertinti kolektyvinio investavimo subjekto veiklos rezultatus. Kolektyvinio investavimo subjekto lyginamasis indeksas turi būti pasirenkamas atsižvelgiant į konkretaus kolektyvinio investavimo subjekto investavimo strategiją. 3. Vertybinių popierių komisija turi teisę nustatyti reikalavimus lyginamajam indeksui. 4. Skelbdama kolektyvinio investavimo subjekto veiklos rezultatus, valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo juos lyginti su lyginamuoju indeksu Vertybinių popierių komisijos nustatyta tvarka. Kolektyvinio investavimo subjekto lyginamasis indeksas taip pat turi būti nurodytas jį valdančios valdymo įmonės ar investicinės bendrovės, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, metų ataskaitoje. 5. Valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo patvirtinti taisykles, nustatančias kolektyvinio investavimo subjekto lyginamojo indekso pasirinkimo ir keitimo kriterijus bei tvarką. ANTRASIS SKIRSNIS KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTŲ INVESTICINIŲ VIENETŲ AR AKCIJŲ PARDAVIMO IR IŠPIRKIMO TVARKA 34 straipsnis. Investicinių vienetų ar akcijų pardavimas 1. Investuotojas investicinius vienetus ar akcijas įsigyja paprasta rašytine forma sudarydamas sutartį su valdymo įmone, investicine bendrove ar investicinių vienetų ar akcijų platintoju. 2. Investiciniai vienetai ar akcijos gali būti išleisti tik gavus pinigus į kolektyvinio investavimo subjekto sąskaitą. Nuosavybės teisė į investicinius vienetus ar akcijas įgyjama nuo įrašo padarymo asmeninėje investicinių vienetų ar akcijų sąskaitoje. Įrašas asmeninėje investicinių vienetų ar akcijų sąskaitoje turi būti padarytas ne vėliau kaip per 1 darbo dieną nuo pinigų gavimo kolektyvinio investavimo subjekto sąskaitoje. Jei papildomų investicinių vienetų ar akcijų priskiriama skirstant pelną, tai nuosavybės teisė atsiranda po to, kai asmeninėje investicinių vienetų ar akcijų sąskaitoje padaromas įrašas. 3. Vadovaujantis šiuo įstatymu sudarytų kolektyvinio investavimo subjektų, išskyrus alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjektus, investiciniai vienetai ar akcijos gali būti platinami reguliuojamos rinkos operatoriaus ir (arba) atsiskaitymų sistemos techninėmis organizacinėmis priemonėmis Vertybinių popierių komisijos nustatyta tvarka. 35 straipsnis. Investicinių vienetų ar akcijų kaina 1. Investicinių vienetų ar akcijų kaina nustatoma grynųjų aktyvų vertę padalijus iš visų apyvartoje esančių investicinių vienetų ar akcijų skaičiaus. 2. Kainą, nurodytą šio straipsnio 1 dalyje, galima padidinti su kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų pardavimu susijusių atskaitymų dydžiu (jeigu tai numatyta sudarymo dokumentuose) tik tuo atveju, jeigu šių atskaitymų dydžiu nebuvo sumažinta grynųjų aktyvų vertė. Mažinti išperkamųjų investicinių vienetų ar akcijų išpirkimo kainą su jų išpirkimu susijusių atskaitymų dydžiu galima tik tuo atveju, jeigu šio atskaitymo dydžiu nebuvo sumažinta grynųjų aktyvų vertė ir nebuvo padidinta pardavimo kaina. 36 straipsnis. Grynųjų aktyvų vertės nustatymas Grynųjų aktyvų vertė nustatoma atsižvelgiant į kolektyvinio investavimo subjekto turto rinkos kainą ir vadovaujantis Vertybinių popierių komisijos teisės aktuose nustatytais grynųjų aktyvų vertės nustatymo principais, sudarymo dokumentuose nustatytomis grynųjų aktyvų vertės nustatymo taisyklėmis. 37 straipsnis. Investicinių vienetų ar akcijų išpirkimas 1. Valdymo įmonė ar investicinė bendrovė kolektyvinio investavimo subjekto dalyvio reikalavimu privalo išpirkti jo investicinius vienetus ar akcijas reikalavimo pateikimo dienos kaina. 2. Atsiskaityti už išpirktus suderintojo kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas privaloma ne vėliau kaip per 7 dienas nuo pareikalavimo išpirkti. 3. Atsiskaitymo už išpirktus specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas tvarką nustato kiti atitinkamos rūšies ir tipo specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų veiklą reglamentuojantys šio įstatymo straipsniai. 4. Paraišką išpirkti investicinius vienetus ar akcijas, bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančius sutuoktiniams, turi teisę pateikti vienas iš sutuoktinių, turėdamas kito sutuoktinio išduotą įgaliojimą, kuris gali būti ir paprastos rašytinės formos. 38 straipsnis. Investicinių vienetų ar akcijų išpirkimo sustabdymas 1. Teisę sustabdyti investicinių vienetų ar akcijų išpirkimą turi valdymo įmonė, investicinė bendrovė ir Vertybinių popierių komisija. 2. Sustabdyti išpirkimą galima ne ilgiau kaip 3 mėnesiams per metus. 3. Išpirkimas gali būti sustabdomas, jei: 1) tai būtina siekiant apsaugoti visuomenės, o kartu ir dalyvių interesus nuo galimo kolektyvinio investavimo subjekto nemokumo ar išpirkimo kainos kritimo, kai nepalanki investicinių priemonių rinkos padėtis ir sumažėjusi investicinių priemonių portfelio vertė; 2) nepakanka pinigų išmokėti už išperkamus investicinius vienetus ar akcijas, o turimų investicinių priemonių pardavimas (realizavimas) būtų nuostolingas; 3) tokią poveikio priemonę šio įstatymo nustatyta tvarka pritaiko Vertybinių popierių komisija. 4. Nuo sprendimo sustabdyti investicinių vienetų ar akcijų išpirkimą priėmimo momento draudžiama: 1) priimti išpirkimo paraiškas; 2) atsiskaityti už investicinius vienetus ar akcijas, kuriuos išpirkti buvo pareikalauta iki nutarimo sustabdyti išpirkimą priėmimo. 5. Apie išpirkimo sustabdymą nedelsiant turi būti pranešama asmenims, per kuriuos vykdomas išpirkimas, taip pat Vertybinių popierių komisijai, o tuo atveju, kai investiciniai vienetai ar akcijos platinami užsienio valstybėse, – ir užsienio priežiūros institucijoms, taip pat apie tai turi būti paskelbiama per visuomenės informavimo priemones. 39 straipsnis. Išpirkimo atnaujinimas 1. Jei sprendimą sustabdyti išpirkimą priėmė Vertybinių popierių komisija, teisę jį atnaujinti turi tik Vertybinių popierių komisija ar teismas, panaikinęs tokį sprendimą. Kitais atvejais tokią teisę turi ir valdymo įmonė ar investicinė bendrovė. 2. Apie sprendimą atnaujinti investicinių vienetų ar akcijų išpirkimą turi būti pranešama tokia pat tvarka kaip ir apie išpirkimo sustabdymą. 40 straipsnis. nvesticinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijų platinimo ypatumai 1. Parduodant investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijas, Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos, reglamentuojančios akcinių bendrovių akcijų pasirašymą ir apmokėjimą, netaikomos. Šių bendrovių akcijos gali būti pradėtos platinti, kai bendrovė gauna investicinės kintamojo kapitalo bendrovės veiklos licenciją ir Vertybinių popierių komisijos leidimą patvirtinti investicinės kintamojo kapitalo bendrovės įstatus bei kai patvirtinamas visas ir sutrumpintas prospektai. 2. Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijos gali būti platinamos neterminuotai. Akcijų emisijos dydis neribojamas, išskyrus atvejį, kai įstatuose nurodyta didžiausia suma, už kurią leidžiama išplatinti akcijų. 3. Investicinė kintamojo kapitalo bendrovė neturi teisės parduoti savo akcijų išsimokėtinai ar atidėti jų apmokėjimo termino. 4. Tik visiškai apmokėtos akcijos laikomos išleistomis ir gali būti įrašomos į akcininko asmeninę perleidžiamųjų vertybinių popierių sąskaitą. TREČIASIS SKIRSNIS SUDĖTINIAI KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTAI 41 straipsnis. Sudėtinio kolektyvinio investavimo subjekto sudarymo dokumentai 1. Sudėtinės investicinės kintamojo kapitalo bendrovės įstatuose šio įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2, 3, 5 ir 7 punktuose ir 65 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyta informacija turi būti pateikta apie kiekvieną ją sudarantį subfondą atskirai. Papildomai apie kiekvieną subfondą įstatuose turi būti nurodoma: 1) subfondo pavadinimas; 2) laikotarpis, kuriam sudarytas subfondas; 3) subfondo valiuta; 4) informacija, kad investicinės kintamojo kapitalo bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime sprendžiant tik su vieno subfondo dalyvių interesais susijusį klausimą, balsavimo teisę turi tik to subfondo dalyviai. 2. Sudėtinio investicinio fondo taisyklėse šio įstatymo 46 straipsnio 3, 4, 5, 6, 7, 9, 12, 14, 15 punktuose ir 65 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyta informacija turi būti pateikta apie kiekvieną jį sudarantį subfondą. Papildomai apie kiekvieną subfondą taisyklėse turi būti pateikiama šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodyta informacija. 3. Sudėtinio kolektyvinio investavimo subjekto sudarymo dokumentuose taip pat turi būti nurodoma: 1) valiuta, kuria bus sudaroma kolektyvinio investavimo subjekto finansinė atskaitomybė; 2) subfondo investicinių vienetų ar akcijų keitimo į kito to paties kolektyvinio investavimo subjekto subfondo investicinius vienetus ar akcijas tvarka; 3) naujų subfondų steigimo tvarka. 42 straipsnis. Sudėtiniams kolektyvinio investavimo subjektams ir jų valdymo įmonėms taikomi reikalavimai 1. Sudėtinio kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė ar investicinė kintamojo kapitalo bendrovė privalo laikytis šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų, atitinkamos rūšies ir tipo kolektyvinio investavimo subjektams ir jų valdymo įmonėms taikomų reikalavimų. 2. Kolektyvinio investavimo subjekto veiklą reglamentuojančios šio įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatos, išskyrus šio įstatymo II skyriaus pirmojo skirsnio, 59, 72 ir 90 straipsnių nuostatas, taikomos kiekvienam subfondui atskirai. 3. Sudėtinį kolektyvinio investavimo subjektą sudarančių subfondų turtas privalo būti saugomas viename depozitoriume. 4. Kiekvieną subfondą sudarantis turtas turi būti įtrauktas į apskaitą atskirai nuo kitų tą patį kolektyvinio investavimo subjektą sudarančių subfondų turto. 5. Vieną subfondą sudarantis turtas negali būti naudojamas įsipareigojimams kito tą patį kolektyvinio investavimo subjektą sudarančio subfondo dalyviams ar tretiesiems asmenims padengti. 6. Sudėtinis kolektyvinio investavimo subjektas privalo turėti bendrą visą prospektą. Sutrumpinti prospektai gali būti rengiami kiekvienam subfondui atskirai. 7. Kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų savininkų sąrašą valdymo įmonė ar investicinė bendrovė tvarko pagal kiekvieną subfondą atskirai. Išduodant nuosavybės patvirtinimo dokumentus, juose nurodomas konkretaus subfondo (subfondų) pavadinimas (pavadinimai). 8. Valdymo įmonei ar investicinei kintamojo kapitalo bendrovei draudžiama daryti bet kokius atskaitymus nuo kolektyvinio investavimo subjekto turto už sandorius, sudarytus tarp jo subfondų. 9. Sudėtinio kolektyvinio investavimo subjekto subfondų sujungimui taikomi šiame įstatyme investicinių fondų sujungimui nustatyti reikalavimai. 43 straipsnis. Sudėtinės investicinės kintamojo kapitalo bendrovės ypatumai 1. Viena sudėtinės investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcija, nepaisant jos vertės, visuotiniame bendrovės akcininkų susirinkime akcininkui suteikia vieną balsą. 2. Sudėtinės investicinės kintamojo kapitalo bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime sprendžiant tik su vieno bendrovės subfondo dalyvių interesais susijusį klausimą, balsavimo teisę turi tik to subfondo dalyviai. 44 straipsnis. Subfondo investicinių vienetų ar akcijų keitimas Kolektyvinio investavimo subjekto dalyvis gali keisti jo turimus subfondo investicinius vienetus ar akcijas į kito to paties kolektyvinio investavimo subjekto subfondo investicinius vienetus ar akcijas, jei kolektyvinio investavimo subjekto sudarymo dokumentuose nenustatyta kitaip. Keičiant subfondo investicinius vienetus ar akcijas, draudžiama atskaityti bet kokius su kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų platinimu ar išpirkimu susijusius atskaitymus, išskyrus atskaitymus, tiesiogiai susijusius su investicinių vienetų ar akcijų keitimo išlaidomis. V SKYRIUS PIRMASIS SKIRSNIS INVESTICINIS FONDAS 45 straipsnis. Investicinio fondo sudarymas 1. Investicinio fondo taisyklės patvirtinamos valdymo įmonės valdybos sprendimu. Valdymo įmonė investicinį fondą sudarysiančias investuotojų lėšas gali pradėti rinkti tik po to, kai investicinio fondo taisyklėms, sutrumpintam prospektui, kai jis būtinas, ir visam prospektui pritaria Vertybinių popierių komisija. 2. Valdybos sprendime dėl investicinio fondo sudarymo turi būti nurodyta: 1) investicinio fondo pavadinimas; 2) depozitoriumo pavadinimas ir buveinė; 3) investiciniam fondui sudaryti skiriama pradinė suma. 46 straipsnis. Investicinio fondo taisyklės Investicinio fondo taisyklės nustato santykius tarp valdymo įmonės ir investicinio fondo dalyvių. Jose turi būti nurodyta: 1) investicinio fondo pavadinimas, iš kurio galima butų nustatyti specialiojo fondo rūšį, ir informacija, leidžianti nustatyti, ar šis fondas yra suderintasis, ar specialusis kolektyvinio investavimo subjektas; 2) valdymo įmonės ir depozitoriumo pavadinimai ir buveinės; 3) investicinį fondą sudarančio turto investavimo strategija, investicijų apribojimai ir specializacija geografinėje zonoje arba ūkio šakoje, informacija apie tai, kad fondas turi lyginamąjį indeksą, ir vietos, kuriose galima susipažinti su jo sudarymo tvarka; 4) dalyvių teisės ir pareigos; 5) valdymo įmonės teisės ir pareigos valdant investicinį fondą, sandoriai, kuriuos valdymo įmonė gali sudaryti ir vykdyti investicinio fondo sąskaita ir jo naudai; 6) atlyginimo valdymo įmonei, depozitoriumui ir platintojui apskaičiavimo metodika, dydis ir mokėjimo tvarka; 7) kitų išlaidų, dengiamų iš investicinį fondą sudarančio turto, baigtinis sąrašas ir apskaičiavimo metodika; 8) valdymo įmonės, depozitoriumo pakeitimo sąlygos ir tvarka; 9) investicinių vienetų pardavimo, išpirkimo sąlygos ir tvarka; 10) investicinių vienetų išpirkimo sustabdymo pagrindai ir tvarka; 11) turto įvertinimo, investicinio vieneto vertės apskaičiavimo ir skelbimo tvarka; 12) išpirkimo ir pardavimo kainos nustatymo tvarka; 13) informacijos apie investicinį fondą skelbimo tvarka; 14) investicinio fondo pajamų skirstymo dažnumas, metodai ir išmokėjimo tvarka; 15) investicinio fondo dalijimo pagrindai ir procedūra; 16) investicinio fondo taisyklių pakeitimo tvarka. 47 straipsnis. Investicinio fondo dalyvių teisės 1. Investicinio fondo dalyvis turi šias teises: 1) šio įstatymo ir investicinio fondo taisyklių nustatyta tvarka gauti dalį investicinio fondo pajamų; 2) gauti likusią dalijamo investicinio fondo dalį; 3) gauti teisės aktų nustatytą informaciją apie fondą; 4) kitas šio įstatymo ir investicinio fondo taisyklių nustatytas teises. 2. Atviro tipo investicinio fondo dalyvis turi teisę bet kada pareikalauti, kad valdymo įmonė išpirktų jo turimus investicinio fondo investicinius vienetus. 48 straipsnis. Atlyginimas ir kitos iš investicinį fondą sudarančių lėšų dengiamos išlaidos 1. Atlyginimas valdymo įmonei už investicinio fondo valdymą, depozitoriumui už depozitoriumo paslaugas ir kitos išlaidos, susijusios su investiciniu fondu, mokamos iš investicinį fondą sudarančių lėšų. 2. Iš investicinį fondą sudarančių lėšų galima apmokėti tik tas išlaidas, kurios susijusios su investicinio fondo valdymu ir numatytos investicinio fondo taisyklėse. Šių išlaidų suma negali viršyti fondo taisyklėse numatytų fondo išlaidų ribų. Visos kitos investicinio fondo taisyklėse nenumatytos arba nustatytas ribas viršijančios išlaidos turi būti dengiamos valdymo įmonės sąskaita. 49 straipsnis. Investicinio fondo pelno paskirstymas 1. Investicinio fondo dalyviams investicinių pajamų dalis (išmokos grynaisiais pinigais) mokama tik tuo atveju, jei tai numatyta investicinio fondo taisyklėse. Taip pat investicinio fondo taisyklėse turi būti numatytas tokių išmokų periodiškumas, investicinių pajamų (pelno) dalis, kuri bus skiriama toms išmokoms, ir išmokėjimo tvarka. 2. Investicinio fondo pelnas paskirstomas per šio investicinio fondo depozitoriumą. 50 straipsnis. Valdymo įmonės teisės valdyti investicinį fondą pasibaigimas Valdymo įmonės teisė valdyti investicinį fondą pasibaigia: 1) perdavus valdymą kitai valdymo įmonei; 2) panaikinus valdymo įmonės licencijos galiojimą; 3) pradėjus priverstinę valdymo įmonės likvidavimo procedūrą; 4) iškėlus valdymo įmonei bankroto bylą; 5) kitais teisės aktų arba investicinio fondo taisyklių nustatytais atvejais. 51 straipsnis. Investicinio fondo padalijimas 1. Investicinis fondas turi būti dalijamas jo taisyklėse nustatytais atvejais. 2. Priėmus sprendimą dėl dalijimo, investicinių vienetų išpirkimas ir platinimas nutraukiamas. 3. Jei dalijimo metu paaiškėja, kad investicinį fondą sudarančio turto padengti jo sąskaita prisiimtoms prievolėms nepakanka, likusias prievoles privalo įvykdyti valdymo įmonė. 4. Patenkinus kreditorių reikalavimus, pinigai, gauti už parduotą investicinį fondą sudariusį turtą, turi būti padalyti investicinio fondo dalyviams proporcingai jų dalims. 5. Jei teisme nagrinėjami ieškiniai dėl prievolių, kurios turi būti įvykdytos investicinio fondo sąskaita, investicinis fondas gali būti dalijamas tik įsiteisėjus sprendimams tokiose bylose. 52 straipsnis. Investicinių fondų jungimas 1. Valdymo įmonė gali įvykdyti jos valdomų investicinių fondų jungimą (sujungimo arba prijungimo būdu) tik gavusi išankstinį Vertybinių popierių komisijos leidimą. 2. Draudžiama jungti: 1) suderintąjį ir specialųjį fondus, jei po jungimo liks veikti specialusis fondas; 2) skirtingų tipų specialiuosius investicinius fondus; 3) skirtingų rūšių specialiuosius investicinius fondus; 4) sudėtinius fondus; 5) fondus, kurių taisyklėse numatyti skirtingi atskaitymų ir kitų iš investicinį fondą sudarančių lėšų dengiamų išlaidų dydžiai. 3. Vertybių popierių komisija atsisako suteikti leidimą jungti investicinius fondus, jeigu: 1) jungimas prieštarautų šio straipsnio 2 dalies nuostatoms; 2) yra pagrindas manyti, kad jungimas pažeis bent vieno išjungiamų fondų dalyvių interesus; 3) jungimas vyktų nesilaikant kitų teisės aktų reikalavimų. 4. Valdymo įmonė privalo ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo Vertybinių popierių komisijos leidimo gavimo dienos apie fondų jungimą ir apie naudojamą vieną iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų jo būdų tinkamai informuoti fondų dalyvius. Tinkamu dalyvių informavimu laikomas šios dalies pirmame sakinyje išvardytos informacijos paskelbimas jungiamų fondų taisyklėse nurodytame (nurodytuose) dienraštyje (dienraščiuose) ir rašytinis kiekvieno jungiamų investicinių fondų dalyvio informavimas atskirai. Pranešime turi būti nurodyta: 1) jungiamų ir po jungimo veiksiančio investicinio fondo pavadinimai; 2) valdymo įmonės kontaktiniai duomenys; 3) laikotarpis, kuriam pasibaigus nebus išleidžiami ir išperkami po jungimo pasibaigsiančio investicinio fondo (pasibaigsiančių investicinių fondų) investiciniai vienetai ir bus vykdomas investicinių fondų jungimas. Šis laikotarpis negali būti trumpesnis negu 2 mėnesiai nuo vėliausio šio straipsnio 4 dalies antrame sakinyje numatyto tinkamo dalyvių informavimo; 4) investicinių fondų jungimo padariniai fondų dalyviams; 5) po jungimo pasibaigsiančio investicinio fondo (pasibaigsiančių investicinių fondų) dalyvių teisė per valdymo įmonės, remiantis šio straipsnio 4 dalies 3 punktu, nustatytą laikotarpį pareikalauti išpirkti jiems priklausančius investicinių fondų investicinius vienetus netaikant išpirkimo mokesčio; 6) po jungimo veiksiančio investicinio fondo taisyklės arba vieta, kurioje su jomis galima susipažinti. 5. Jungimo metu jungiamų fondų dalyviams priklausantys investiciniai vienetai nemokamai konvertuojami į po jungimo veiksiančio investicinio fondo investicinius vienetus. 6. Po fondų jungimo pasibaigsiančio investicinio fondo (pasibaigsiančių investicinių fondų) dalyviai, nepasinaudoję teise pareikalauti išpirkti jiems priklausančius investicinių fondų investicinius vienetus per valdymo įmonės, remiantis šio straipsnio 4 dalies 3 punktu, nustatytą laikotarpį, tampa po jungimo veikiančio investicinio fondo dalyviais. 7. Apie įvykdytą investicinių fondų jungimą valdymo įmonė privalo nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, raštu informuoti Vertybinių popierių komisiją ir paskelbti po jungimo veikiančio fondo taisyklėse nurodytame dienraštyje. 8. Po jungimo veikiančio investicinio fondo investiciniam portfeliui taikomos atitinkamos šiame įstatyme įtvirtintos laikino investavimo taisyklių nesilaikymo nuostatos. Laikino investavimo taisyklių nesilaikymo terminas pradedamas skaičiuoti nuo investicinių fondų jungimo įvykdymo dienos. Investicinių fondų jungimo įvykdymo diena laikoma paskutinių įrašų, atliktų konvertavus po jungimo pasibaigsiančio investicinio fondo (pasibaigsiančių investicinių fondų) investicinius vienetus į po jungimo veikiančio investicinio fondo investicinius vienetus, asmeninėse investicinių vienetų sąskaitose atlikimo diena. 9. Vertybinių popierių komisija turi teisę nustatyti detalią investicinių fondų jungimo ir jungiamų investicinių fondų dalyvių informavimo tvarką. 53 straipsnis. Kolektyvinio investavimo subjekto investavimo strategijos keitimas 1. Suderintojo kolektyvinio investavimo subjekto investavimo strategija negali būti keičiama taip, kad šis kolektyvinio investavimo subjektas taptų specialiuoju kolektyvinio investavimo subjektu. Suderintojo ir specialiojo kolektyvinio investavimo subjektų investavimo strategija negali būti keičiama taip, kad jie taptų kolektyvinio investavimo subjektu, kuriam šis įstatymas nėra taikomas. 2. Iš esmės keičiant kolektyvinio investavimo subjekto strategiją arba kai strategijos keitimas lemia subjekto tipo ar rūšies pasikeitimą, apie tai iš anksto subjekto sudarymo dokumentuose ar prospektuose nustatyta tvarka turi būti informuoti dalyviai. 3. Šio straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais valdymo įmonė privalo sudaryti galimybę kolektyvinio investavimo subjekto dalyviams per pakankamą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 2 mėnesiai nuo tinkamo dalyvių informavimo apie numatomą kolektyvinio investavimo subjekto strategijos keitimą, pareikalauti išpirkti jiems priklausančius fondo investicinius vienetus ar akcijas be papildomų atskaitymų. Apie šią teisę dalyviai turi būti informuojami pateikiant šio straipsnio 2 dalyje nustatytą pranešimą. ANTRASIS SKIRSNIS INVESTICINĖ KINTAMOJO KAPITALO BENDROVĖ 54 straipsnis. Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės įstatai 1. Be reikalavimų, kuriuos bendrovės įstatams nustato Akcinių bendrovių įstatymas, investicinės kintamojo kapitalo bendrovės įstatuose turi būti nurodoma: 1) bendrovės pavadinimas, iš kurio galima butų nustatyti specialiosios investicinės kintamojo kapitalo bendrovės rūšį, ir informacija, leidžianti nustatyti, ar ši bendrovė yra suderintasis ar specialusis kolektyvinio investavimo subjektas; 2) akcijų pardavimo, išpirkimo ir atsiskaitymo už jas tvarka; 3) investavimo strategija, informacija apie tai, kad bendrovė turi lyginamąjį indeksą, ir vietos, kuriose galima susipažinti su jo sudarymo tvarka; 4) akcijų išpirkimo sustabdymo pagrindai ir tvarka; 5) pajamų (tarp jų ir dividendų) akcininkams paskirstymo tvarka (išmokų periodiškumas, dividendams skiriama pelno dalis); 6) grynųjų aktyvų skaičiavimo ir akcijų kainos nustatymo taisyklės; 7) išlaidų struktūra ir jų padengimo tvarka, atlyginimo depozitoriumui dydis, taip pat galimas didžiausias iš bendrovės turto dengiamų išlaidų dydis; 8) valdymo įmonės, depozitoriumo pakeitimo sąlygos ir tvarka. 2. Įstatinio kapitalo dydžio ir akcijų skaičiaus įstatuose nurodyti nereikia. Juose gali būti nurodoma didžiausia suma, už kurią galima išplatinti akcijų. Nominali akcijų vertė nurodoma tik tuo atveju, jeigu jos turi nominalią vertę. 3. Bendrovės administracijos vadovo ir valdymo organų rinkimo ir atšaukimo tvarka nurodoma tik tuo atveju, jei jos turto valdymas neperduodamas valdymo įmonei. 4. Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės įstatai ir jų pakeitimai ar papildymai registruojami juridinių asmenų registre po to, kai jiems pritaria Vertybinių popierių komisija. 55 straipsnis. nvesticinės kintamojo kapitalo bendrovės išperkamosios akcijos 1. Visos investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijos gali būti tik paprastosios vardinės. 2. Investicinei kintamojo kapitalo bendrovei draudžiama išleisti privilegijuotąsias akcijas, obligacijas ar akcijas, kurios akcininkui nesuteikia teisės pareikalauti jas išpirkti. 3. Investicinei kintamojo kapitalo bendrovei draudžiama turėti savo akcijų. 56 straipsnis. Turto valdymo sutartis 1. Valdymo įmonės ir investicinės kintamojo kapitalo bendrovės turto valdymo sutartyje turi būti numatyta: 1) investicinės veiklos tikslai ir būdai; 2) atlyginimo valdymo įmonei apskaičiavimo metodika ir jo mokėjimo tvarka; 3) valdybos funkcijos, kurias įsipareigoja atlikti valdymo įmonė; 4) valdymo įmonės įgaliojimai santykiuose su depozitoriumu ir kitomis institucijomis; 5) informacija, kurią valdymo įmonė teiks investicinei kintamojo kapitalo bendrovei; 6) pavedamo valdyti investicijų portfelio sudėtis, rinkos vertė; 7) atsakomybė už įsipareigojimų neįvykdymą; 8) sutarties nutraukimo sąlygos ir tvarka. 2. Turto valdymo sutarties kopija turi būti pateikiama Vertybinių popierių komisijai ir depozitoriumui. VI SKYRIUS SUDERINTŲJŲ KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTŲ INVESTAVIMO TAISYKLĖS 57 straipsnis. Investavimo objektai 1. Suderintojo kolektyvinio investavimo subjekto turtą gali sudaryti tik: 1) perleidžiamieji vertybiniai popieriai ir pinigų rinkos priemonės, įtraukti į rinkos, pagal Finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 straipsnio 30 dalį laikomos reguliuojama ir veikiančia Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje, prekybos sąrašą ir (arba) 2) perleidžiamieji vertybiniai popieriai ir pinigų rinkos priemonės, įtraukti į prekybą kitoje valstybėje narėje pagal nustatytas taisykles veikiančioje, pripažintoje, prižiūrimoje ir visuomenei prieinamoje rinkoje, ir (arba) 3) perleidžiamieji vertybiniai popieriai ir pinigų rinkos priemonės, įtraukti į prekybą kitoje valstybėje (išskyrus valstybes nares) pagal nustatytas taisykles veikiančioje, pripažintoje, prižiūrimoje ir visuomenei prieinamoje rinkoje, jei ši rinka yra nurodyta sudarymo dokumentuose, ir (arba) 4) išleidžiami nauji perleidžiamieji vertybiniai popieriai, jeigu emisijos sąlygose numatytas įsipareigojimas įtraukti šiuos vertybinius popierius į prekybą reguliuojamoje rinkoje ir jeigu bus įtraukta į prekybą ne vėliau kaip per vienus metus nuo išleidimo (jei tokia rinka yra šios dalies 3 punkte nurodytoje valstybėje, ji turi būti nurodyta sudarymo dokumentuose), ir (arba) 5) šio įstatymo 61 straipsnio 1 dalyje nurodytų kolektyvinio investavimo subjektų investiciniai vienetai ir akcijos, ir (arba) 6) indėliai ne ilgesniam kaip 12 mėnesių terminui, kuriuos pareikalavus galima atsiimti kredito įstaigoje, kurios buveinė yra valstybėje narėje arba kitoje valstybėje, kurioje riziką ribojanti priežiūra yra ne mažiau griežta nei Europos Sąjungoje, ir (arba) 7) šio įstatymo 62 straipsnio 1 dalyje nurodytos išvestinės finansinės priemonės, ir (arba) 8) šio straipsnio 2 dalyje nurodytos pinigų rinkos priemonės. 2. Į pinigų rinkos priemones, kurios nėra įtrauktos į prekybą reguliuojamoje rinkoje, leidžiama investuoti tik tuo atveju, jei šių priemonių emisija ar emitentas yra reguliuojami siekiant saugoti investuotojus ir jų santaupas, o šios priemonės: 1) išleistos arba garantuotos valstybės narės vyriausybės, regioninės valdžios, savivaldybės ar centrinio banko, Europos centrinio banko, Europos Sąjungos ar Europos investicijų banko, ne valstybės narės vyriausybės ar vieno iš federacinę valstybę sudarančių subjektų, ar tarptautinės organizacijos, kuriai priklauso bent viena valstybė narė, arba 2) išleistos subjekto, kurio vertybiniai popieriai įtraukti į prekybą šio straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodytose reguliuojamose rinkose, arba 3) išleistos ar garantuotos subjekto, kurio veiklos rizika yra prižiūrima pagal Europos Sąjungos teisės reikalavimus ar tokius reikalavimus, kurie yra ne mažiau griežti už nustatytus Europos Sąjungoje, arba 4) išleistos Vertybinių popierių komisijos patvirtintus kriterijus atitinkančios įmonės, kurios kapitalas ir rezervai sudaro bent 10 milijonų eurų ir kuri rengia konsoliduotą finansinę atskaitomybę bei atlieka įmonių grupės finansavimo funkciją, kai bent vienos iš jos grupei priklausančių įmonių perleidžiamieji vertybiniai popieriai yra įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje, arba kuri naudojama banko paskolomis finansuojamiems vertybiniams popieriams išleisti, o investicijos į tokias pinigų rinkos priemones apsaugotos ne mažiau, negu nurodyta šio straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose. 3. Investicinė kintamojo kapitalo bendrovė gali įsigyti tik jos tiesioginei veiklai vykdyti būtiną kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. 4. Į šio straipsnio 1 dalyje nenumatytus perleidžiamuosius vertybinius popierius ir pinigų rinkos priemones negali būti investuota daugiau kaip 10 procentų grynųjų aktyvų. 5. Kolektyvinio investavimo subjekto turtas negali būti investuojamas į tauriuosius metalus arba į vertybinius popierius, suteikiančius į juos teises, bet gali būti investuojamas į pinigus. 6. Vertybinių popierių komisija turi teisę detalizuoti suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų investavimo objektams taikomus reikalavimus. 58 straipsnis. Investicijų portfelio diversifikavimas 1. Į vieno emitento perleidžiamuosius vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones gali būti investuota ne daugiau kaip 5 procentai suderintojo kolektyvinio investavimo subjekto turtą sudarančių grynųjų aktyvų, išskyrus šio straipsnio 2, 5 ir 6 dalyse nustatytus atvejus. 2. Į vieno emitento perleidžiamuosius vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones gali būti investuota daugiau kaip 5 procentai, bet ne daugiau kaip 10 procentų grynųjų aktyvų, jeigu tokių investicijų bendra suma nėra didesnė kaip 40 procentų grynųjų aktyvų (šis apribojimas netaikomas indėliams ir išvestinėms finansinėms priemonėms, kuriomis prekiaujama ne reguliuojamoje rinkoje, jeigu jų emitentą prižiūri priežiūros institucija). 3. Investicijos į indėlius vienoje kredito įstaigoje negali sudaryti daugiau kaip 20 procentų kolektyvinio investavimo subjekto turtą sudarančių grynųjų aktyvų. 4. Bendra investicijų į vieno asmens išleistus perleidžiamuosius vertybinius popierius, pinigų rinkos priemones, indėlius ir įsipareigojimų, atsirandančių iš išvestinių finansinių priemonių sandorių su tuo asmeniu, suma negali būti didesnė kaip 20 procentų kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertės. 5. Investicijos į valstybės narės ar jos savivaldybės, kitos valstybės, tarptautinės organizacijos, kuriai priklauso bent viena valstybė narė, išleistus arba garantuotus vieno emitento perleidžiamuosius vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones negali būti didesnės kaip 35 procentai kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertės. Vertybinių popierių komisija gali leisti investuoti į šioje dalyje nurodytus perleidžiamuosius vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones ir didesnę dalį grynųjų aktyvų, jei tokiu atveju investuotojų interesai būtų pakankamai apsaugoti, investuota į ne mažiau kaip 6 emisijų perleidžiamuosius vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones, o į vienos emisijos perleidžiamuosius vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones investuota ne daugiau kaip 30 procentų grynųjų aktyvų. 6. Investicijos į obligacijas, išleistas tokios valstybėje narėje registruotą buveinę turinčios kredito įstaigos, kuri, siekiant apsaugoti obligacijų savininkų interesus, yra tos valstybės specialiai prižiūrima pagal teisės aktus, o iš obligacijų leidimo gauta suma visam obligacijų galiojimo laikui investuojama į tokį turtą, kurio pakaktų obligacijų savininkų reikalavimams patenkinti ir iš kurio – emitento nemokumo atveju – obligacijų savininkų reikalavimai išmokėti pagrindinę sumą ir palūkanas būtų patenkinti pirmumo teise, negali būti didesnės kaip 25 procentai grynųjų aktyvų. Kai į tokias vieno emitento obligacijas investuojama daugiau kaip 5 procentai, bet ne daugiau kaip 25 procentai grynųjų aktyvų, bendra tokių investicijų suma negali būti didesnė kaip 80 procentų grynųjų aktyvų. 7. Šio straipsnio 5 ir 6 dalyse numatyti perleidžiamieji vertybiniai popieriai ir pinigų rinkos priemonės nėra įskaitomi skaičiuojant investicijas, kurioms pagal šio straipsnio 2 dalį taikoma didžiausia leistina 40 procentų riba. Šio straipsnio 1, 2, 3, 4, 5 ir 6 dalyse nustatytos ribos negali būti sudedamos, todėl investicijų į vieno asmens išleistus perleidžiamuosius vertybinius popierius, pinigų rinkos priemones, indėlius ir įsipareigojimus, atsirandančius iš išvestinių finansinių priemonių sandorių su tuo asmeniu, suma negali būti didesnė kaip 35 procentai kolektyvinio investavimo subjekto turtą sudarančių grynųjų aktyvų. 8. Į įmonių, priklausančių grupei, kuri turi sudaryti konsoliduotą finansinę atskaitomybę, išleistus perleidžiamuosius vertybinius popierius ir pinigų rinkos priemones gali būti investuota ne daugiau kaip 20 procentų grynųjų aktyvų. 59 straipsnis. Draudimas įgyti esminį poveikį emitentui 1. Valdymo įmonės ar investicinės kintamojo kapitalo bendrovės turimos kurio nors emitento akcijos kartu su valdymo įmonės valdomų suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų turimomis to emitento akcijomis negali suteikti daugiau kaip 1/10 visų balsavimo teisių emitento visuotiniame akcininkų susirinkime. 2. Kolektyvinio investavimo subjektas gali įsigyti ne daugiau kaip: 1) 10 procentų visų balso teisių nesuteikiančių emitento akcijų; 2) 10 procentų visų emitento obligacijų ir kitų formų ne nuosavybės vertybinių popierių; 3) 25 procentus kito kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų arba akcijų; 4) 10 procentų vieno emitento išleistų pinigų rinkos priemonių. 3. Šio straipsnio 2 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nustatyto draudimo galima nesilaikyti įsigijimo momentu, jeigu bendra tų perleidžiamųjų vertybinių popierių ar pinigų rinkos priemonių vertė negali būti apskaičiuojama. 4. Šio straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktuose nustatytos ribos netaikomos perleidžiamiesiems vertybiniams popieriams ir pinigų rinkos priemonėms, kurias išleido ar garantavo valstybė ar savivaldybės. 60 straipsnis. Indekso investicinio fondo ar indekso investicinės kintamojo kapitalo bendrovės ypatumai 1. Indekso investiciniu fondu ar indekso investicine kintamojo kapitalo bendrove vadinamas toks fondas ar bendrovė, kurių sudarymo dokumentuose numatytas vienintelis tikslas – atkartoti Vertybinių popierių komisijos pripažintą akcijų, obligacijų ar kitų formų ne nuosavybės vertybinių popierių indekso sudėtį, tiesiogiai ar netiesiogiai investuojant į indeksą sudarančias investicines priemones. Vertybinių popierių komisija turi teisę pripažinti tik tokius indeksus, kurie atitinka visas šias sąlygas: 1) indeksą atkartojančio vertybinių popierių portfelio sudėtis yra pakankamai diversifikuota; 2) indeksas gerai atspindi rinkos, su kuria susietas, padėtį; 3) indeksas ir jo apskaičiavimo tvarka skelbiami viešai ir indekso sudarytojas yra nepriklausomas nuo indeksą atkartojančio subjekto. 2. Į vieno emitento akcijas, obligacijas ar kitų formų ne nuosavybės vertybinius popierius gali būti investuota iki 20 procentų indekso investicinio fondo ar investicinės kintamojo kapitalo bendrovės grynųjų aktyvų. Vertybinių popierių komisijai sutikus, jei tai būtina dėl ypatingų sąlygų reguliuojamoje rinkoje dominuojant vienam emitentui, į jo akcijas, obligacijas ar kitų formų ne nuosavybės vertybinius popierius gali būti investuojama iki 35 procentų grynųjų aktyvų. Šiuo atveju kolektyvinio investavimo subjekto sutrumpintame prospekte turi būti pateikiama tokias išskirtines sąlygas pagrindžianti informacija. 61 straipsnis. Investavimas į kitus kolektyvinio investavimo subjektus 1. Leidžiama investuoti į investicinius vienetus ir akcijas tik tokių kolektyvinio investavimo subjektų, kurie atitinka šias sąlygas: 1) yra licencijuoti Lietuvos Respublikoje ar tokioje valstybėje, kurioje priežiūra yra ne mažiau griežta, negu nustatyta Europos Sąjungoje, o Vertybinių popierių komisija bendradarbiauja su atitinkama užsienio priežiūros institucija; 2) subjektų dalyvių teisių apsauga, įskaitant turto atskyrimo, skolinimosi, skolinimo ir turto neatlygintino perdavimo reglamentavimą, yra ne mažiau griežta, negu nustatyta pagal šį įstatymą; 3) subjektai apie savo veiklą teikia pusmečio ir metų ataskaitas, leidžiančias įvertinti jų turtą ir įsipareigojimus, pelną ir veiklą per ataskaitinį laikotarpį; 4) ne daugiau kaip 10 procentų jų grynųjų aktyvų gali būti investuota į kitų kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas. 2. Į kiekvieną iš šio straipsnio 1 dalyje numatytų subjektų gali būti investuojama ne daugiau kaip 10 procentų kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų. Bendra investicijų į specialiuosius kolektyvinio investavimo subjektus ir tokius kolektyvinio investavimo subjektus, kurių nereglamentuoja šis įstatymas, suma negali būti didesnė kaip 30 procentų grynųjų aktyvų. 3. Susijusiais laikomi tokie kolektyvinio investavimo subjektai, kuriuos valdo ta pati valdymo įmonė ar tokios valdymo įmonės, kurių daugiau negu pusė valdymo organų narių yra tie patys asmenys arba kurias kontroliuoja tas pats asmuo, arba kurių viena turi daugiau kaip 10 procentų balsų kitos valdymo įmonės visuotiniame akcininkų susirinkime. Susijusių kolektyvinio investavimo subjektų investiciniai vienetai arba akcijos gali būti įsigyjami tik už grynųjų aktyvų vertę. 62 straipsnis. Investavimas į išvestines finansines priemones 1. Leidžiama investuoti tik į išvestines finansines priemones (įskaitant ir tas, kurios suteikia teisę tik gauti pinigus), kurios atitinka šias sąlygas: 1) jos yra įtrauktos į prekybą šio įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytose rinkose arba kuriomis prekiaujama už aukščiau nurodytų rinkų ribų; 2) jos susietos su šio įstatymo 57 straipsnio 1 dalyje nurodytomis investicinėmis priemonėmis, finansiniais indeksais, palūkanų normomis, valiutomis ar valiutos kursais, į kuriuos, kaip nurodyta sudarymo dokumentuose, kolektyvinio investavimo subjektas turi teisę investuoti; 3) kita šalis sandoriuose, sudarytuose už šio įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų rinkų ribų, atitinka Vertybinių popierių komisijos nustatytus kriterijus ir yra prižiūrima priežiūros institucijos; 4) priemones, kuriomis prekiaujama už šio įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų rinkų ribų, kiekvieną dieną galima patikrinti, patikimai įvertinti ir bet kuriuo metu parduoti ar kitaip atlyginamai realizuoti jų tikrąja verte. 2. Valdymo įmonė ar investicinė kintamojo kapitalo bendrovė privalo: 1) riziką valdyti taip, kad galėtų bet kuriuo metu stebėti ir skaičiuoti pozicijų riziką ir jos poveikį bendrai investicinių priemonių portfelio rizikai; 2) tiksliai ir nepriklausomai vertinti nestandartinių išvestinių finansinių priemonių riziką; 3) Vertybinių popierių komisijos nustatyta tvarka pateikti jai informaciją apie išvestinių finansinių priemonių rūšis, dėl jų kylančią riziką, kiekybines ribas ir metodus, kuriais vertinama su išvestinių finansinių priemonių sandoriais susijusi kiekvieno kolektyvinio investavimo subjekto rizika. 3. Vertybinių popierių komisija nustato tvarką, kaip valdymo įmonė ar investicinė kintamojo kapitalo bendrovė, siekdama veiksmingai valdyti investicinių priemonių portfelį, turi teisę naudoti investicines ir kitas priemones, susijusias su perleidžiamaisiais vertybiniais popieriais ar pinigų rinkos priemonėmis. Tokių būdų ar investicinių priemonių naudojimas nereiškia, kad leidžiama nukrypti nuo sudarymo dokumentuose nustatytų investavimo tikslų. 4. Pagal sandorius su išvestinėmis finansinėmis priemonėmis priimti įsipareigojimai negali būti didesni už kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertę. Skaičiuojant įsipareigojimų vertę, turi būti atsižvelgiama į išvestinės finansinės priemonės vertę skaičiavimo metu, į sandorio šalies riziką, į būsimus rinkos pasikeitimus ir laiką, kurio reikia įsipareigojimams įvykdyti, ir į tai, kad išvestinė finansinė priemonė įeina į perleidžiamojo vertybinio popieriaus ar pinigų rinkos priemonės sudėtį. Į išvestines finansines priemones gali būti investuota iki 35 procentų kolektyvinio investavimo subjekto aktyvų vertės, bet tik tuo atveju, jei nebus viršytos šio įstatymo 58 straipsnyje nustatytos ribos. Nustatant, ar neviršytos šio įstatymo 58 straipsnyje nustatytos ribos, investicijos į su indeksu susietas išvestines finansines priemones skaičiuojamos atskirai. 5. Įsipareigojimų rizika sandoriuose su išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, sudarytuose už šio įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų rinkų ribų, negali būti didesnė kaip 5 procentai kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertės, o tuo atveju, jei kita sandorio šalis yra 58 straipsnio 6 dalyje nurodyta kredito įstaiga, – ne didesnė kaip 10 procentų grynųjų aktyvų vertės. 63 straipsnis. Informavimas apie investavimo strategiją 1. Kolektyvinio investavimo subjekto prospektuose ir reklaminėje medžiagoje investavimo strategija turi būti aiškiai nurodyta tais atvejais, kai: 1) didelė grynųjų aktyvų dalis investuota ne į perleidžiamuosius vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones arba kai investavimo strategija yra pagrįsta indeksu; 2) tikimasi, kad dėl portfelio sudėties ar investavimo strategijos gali labai pasikeisti grynųjų aktyvų vertė. 2. Investuotojo prašymu valdymo įmonė arba investicinė kintamojo kapitalo bendrovė turi pateikti papildomos informacijos, susijusios su kolektyvinio investavimo subjekto kiekybinėmis rizikos valdymo ribomis, jos valdymo metodais ir naujausiais pagrindinių priemonių rizikos pasikeitimais. 64 straipsnis. Laikinas investavimo taisyklių nesilaikymas 1. Kolektyvinio investavimo subjektas ar jo valdymo įmonė gali nesilaikyti šiame skyriuje nustatytų investavimo apribojimų, jeigu jis pasinaudoja turimų perleidžiamųjų vertybinių popierių ar pinigų rinkos priemonių suteikiama pirmumo teise. Tokiu atveju, taip pat tada, kai investavimo taisyklių reikalavimai pažeidžiami dėl priežasčių, nepriklausančių nuo valdymo įmonės ar investicinės kintamojo kapitalo bendrovės, neatitiktis turi būti pašalinta kiek įmanoma greičiau, bet ne vėliau kaip per 6 mėnesius. 2. Sudaryto naujo kolektyvinio investavimo subjekto investicijų portfelis 6 mėnesius nuo dienos, kai jo sudarymo dokumentams ir prospektams pritarė Vertybinių popierių komisija, gali neatitikti 58, 60 ir 61 straipsnių reikalavimų. 3. Šiame skyriuje nustatytus reikalavimus pažeidusi valdymo įmonė ar investicinė kintamojo kapitalo bendrovė, kurios turto valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo nedelsdama apie pažeidimą raštu informuoti Vertybinių popierių komisiją, nurodydama pažeidimo priežastis, priemones, kurių ji ketina imtis padėčiai ištaisyti, ir numatomą pažeidimo ištaisymo terminą. VII SKYRIUS PIRMASIS SKIRSNIS SPECIALIEJI KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTAI 65 straipsnis. Specialiesiems kolektyvinio investavimo subjektams ir jų sudarymo dokumentams taikomos nuostatos 1. Specialiesiems kolektyvinio investavimo subjektams ir jų valdymo įmonėms taikomi šio įstatymo reikalavimai, jei šiame skyriuje nenustatyta kitaip. 2. Specialiųjų investicinių fondų taisyklėse, be šio įstatymo 46 straipsnyje nustatytos informacijos, turi būti nurodyta: 1) investavimo į specialųjį investicinį fondą rizikos, jų aprašymas nurodant, kad investavimas į specialųjį investicinį fondą yra susijęs su didesne negu vidutinė, o nekilnojamojo turto ir privataus kapitalo investicinio fondo atveju – ilgalaike rizika; 2) kolektyvinio investavimo subjekto, į kurio investicinius vienetus ar akcijas ketinama investuoti pasinaudojant šio įstatymo 85 straipsnio 7 dalyje numatyta teise, pavadinimas, investavimo strategija ir visų su investavimu į jį susijusių išlaidų dydžiai; 3) nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto nepriklausomo nekilnojamojo turto vertintojo (vertintojų) kandidatūros (kandidatūrų) atrankos kriterijai (kaip antai nepriklausomo turto vertintojo profesinė patirtis, specializacija ir pan.), nepriklausomo (nepriklausomų) turto vertintojo (vertintojų) kandidatūros (kandidatūrų) keitimo principai. 3. Specialiųjų investicinių bendrovių įstatuose, be šio įstatymo 54 straipsnio 1 dalyje nustatytos informacijos, turi būti nurodyta šio straipsnio 2 dalyje nustatyta informacija. 66 straipsnis. Bendrosios specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų investavimo taisyklės 1. Suėjus 6 mėnesiams nuo dienos, kai naujo specialiojo kolektyvinio investavimo subjekto sudarymo dokumentams ir prospektams pritarė Vertybinių popierių komisija, tą subjektą valdančios valdymo įmonės investicijos į jį negali viršyti 30 procentų kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertės. 2. Valdymo įmonė jos valdomo nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto sąskaita arba nekilnojamojo turto investicinė bendrovė, kurios turto valdymas neperduotas valdymo įmonei, gali įsigyti šio įstatymo 74 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktuose nurodytus investavimo objektus, priklausančius kolektyvinio investavimo subjekto depozitoriumui ar bendrovei, kuriai priklauso 5 ir daugiau procentų valdymo įmonės ar investicinės bendrovės akcijų, suteikiančių balso teisę. 3. Valdymo įmonė jos valdomo privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjekto lėšomis arba privataus kapitalo investicinė bendrovė, kurios turto valdymas neperduotas valdymo įmonei, gali įsigyti šio įstatymo 79 straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodytus investavimo objektus, priklausančius kolektyvinio investavimo subjekto depozitoriumui ar bendrovei, kuriai priklauso 5 ir daugiau procentų valdymo įmonės ar investicinės bendrovės akcijų, suteikiančių balso teisę. 4. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyta teise pasinaudojusi valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios turto valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo įsigijimo sandorio sudarymo pranešti apie jį Vertybinių popierių komisijai. Kartu su pranešimu Vertybinių popierių komisijai turi būti pateikiama: 1) valdymo įmonės ar investicinės bendrovės, kurios turto valdymas neperduotas valdymo įmonei, valdybos sprendimas su jame nurodyta atitinkamo investavimo objekto įsigijimo kaina; 2) įsigijimo motyvai; 3) įsigyjant šio įstatymo 74 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktuose išvardytus investavimo objektus – nekilnojamojo turto vertintojų išvados. 5. Specialiojo kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios turto valdymas neperduotas valdymo įmonei, kolektyvinio investavimo subjektą sudarančiu turtu sudarydama sandorį dėl investicinių priemonių, kurių ji neturi, pardavimo, privalo užtikrinti, kad tokio sandorio objektu esančios investicinės priemonės bus įsigytos iki tokio sandorio įvykdymo termino. 67 straipsnis. Specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ar akcijų įsigijimas ir išpirkimas 1. Specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų investiciniai vienetai ar akcijos įsigyjami šio įstatymo 34, 35 straipsniuose ir sudarymo dokumentuose nustatyta tvarka. 2. Specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų investiciniai vienetai ar akcijos išperkami ir už juos atsiskaitoma su investuotojais sudarymo dokumentuose ir prospektuose nustatyta tvarka ir terminais. Atsiskaityti už išpirktus specialiojo kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas privaloma ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo pareikalavimo išpirkti. Jeigu specialiojo kolektyvinio investavimo subjekto sudarymo dokumentuose nustatyta kita paraiškų išpirkti investicinius vienetus ar akcijas vykdymo diena, 30 kalendorinių dienų terminas pradedamas skaičiuoti nuo sudarymo dokumentuose nustatytos dienos. Investuotojų pateikti reikalavimai išpirkti atviro tipo specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas privalo būti vykdomi ne rečiau kaip vieną kartą per 3 mėnesius. 3. Nekilnojamojo turto, privataus kapitalo ar alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė ar nekilnojamojo turto, privataus kapitalo ar alternatyvaus kolektyvinio investavimo investicinė bendrovė, kurios turto valdymas neperduotas valdymo įmonei, turi teisę atidėti šio straipsnio 2 dalyje nustatytą atsiskaitymo už išperkamus investicinius vienetus ar akcijas terminą, kai išperkamų investicinių vienetų ar akcijų bendra vertė viršija subjekto sudarymo dokumentuose ir prospektuose nustatytą vertę, kuri negali būti mažesnė negu 10 procentų subjekto grynųjų aktyvų vertės, arba išimtiniais atvejais, kai nepakanka pinigų išmokėti už išperkamus investicinius vienetus ar akcijas, o turimų investavimo objektų pardavimas būtų nuostolingas. Atsiskaitymas gali būti atidedamas tik tuo atveju, kai tokia valdymo įmonės ar investicinės bendrovės teisė nustatyta subjekto sudarymo dokumentuose ir prospektuose. 4. Šio straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas negali būti ilgesnis negu 6 mėnesiai. 68 straipsnis. Specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ar akcijų kainos skelbimas 1. Specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios turto valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo sudarymo dokumentuose nustatyta tvarka skelbti investicinių vienetų ar akcijų kainas kiekvieną kartą, kai jas parduoda ar išperka. 2. Atviro tipo nekilnojamojo turto ar privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ar akcijų vertės turi būti skelbiamos ne rečiau kaip vieną kartą per 3 mėnesius, o atviro tipo kolektyvinio investavimo subjekto, investuojančio į kitus kolektyvinio investavimo subjektus, – ne rečiau kaip du kartus per mėnesį. 69 straipsnis. Specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų prospektų turinys Specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų visame, sutrumpintame prospektuose ir alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjekto sudarymo dokumentų santraukoje, be šio įstatymo nustatytos informacijos, turi būti aiškiai įvardytas su investavimu į šiuos kolektyvinio investavimo subjektus susijusios rizikos pobūdis ir nurodoma, kad investavimas į specialųjį kolektyvinio investavimo subjektą yra susijęs su didesne negu vidutinė, o nekilnojamojo turto ir privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjektų atveju – ilgalaike rizika. 70 straipsnis. Laikinas specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ar akcijų platinimo sustabdymas 1. Teisę laikinai sustabdyti specialiojo kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų platinimą turi valdymo įmonė ir investicinė bendrovė, kurios turto valdymas neperduotas valdymo įmonei. 2. Investicinių vienetų ar akcijų platinimas gali būti laikinai sustabdytas tik tuo atveju, jei tokia teisė iš anksto numatyta specialiojo kolektyvinio investavimo subjekto sudarymo dokumentuose, kai specialiojo kolektyvinio investavimo subjekto grynieji aktyvai pasiekia jo sudarymo dokumentuose nustatytą didžiausią dydį. 3. Apie laikiną platinimo sustabdymą valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios turto valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo atitinkamo sprendimo priėmimo dienos pranešti Vertybinių popierių komisijai. ANTRASIS SKIRSNIS KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO Į PERLEIDŽIAMUOSIUS VERTYBINIUS POPIERIUS SUBJEKTAI 71 straipsnis. Kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektų ypatumai 1. Kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektams ir jų valdymo įmonėms taikomi visi šiame įstatyme suderintiesiems kolektyvinio investavimo subjektams ir jų valdymo įmonėms nustatyti reikalavimai, išskyrus šiame straipsnyje nustatytas išimtis. 2. Kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektams su šiame straipsnyje numatytais apribojimais netaikomos šio įstatymo 13 straipsnio 4 ir 5 dalys, 13 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas skolinti ar įkeisti investicinį fondą sudarantį ar investicinės bendrovės turtą, 58 straipsnio 1 ir 2 dalys, 66 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys, 67, 68, 70 ir 99 straipsniai. Draudžiama kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjekto turtu garantuoti ar laiduoti už kitų asmenų įsipareigojimus. 3. Kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektas į vieno emitento perleidžiamuosius vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones gali investuoti iki 20 procentų grynųjų aktyvų, išskyrus 58 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytus atvejus. Vertybinių popierių komisijai sutikus, jei tai būtina dėl ypatingų sąlygų reguliuojamoje rinkoje dominuojant vienam emitentui, į jo akcijas, obligacijas ar kitų formų ne nuosavybės vertybinius popierius gali būti investuojama iki 35 procentų grynųjų aktyvų. 4. Kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius investicinė bendrovė ar valdymo įmonė, valdanti kolektyvinio investavimo subjekto turtą, gali skolintis iki 15 procentų paskolos sudarymo dieną buvusių grynųjų aktyvų vertės kolektyvinio investavimo subjekto sudarymo dokumentuose iš anksto nustatytam terminui. 5. Kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjekto turtas gali būti skolinamas tik licencijuotoms finansų įstaigoms. Paskolinto turto vertė negali viršyti 10 procentų kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjekto grynųjų aktyvų vertės. Kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius investicinė bendrovė ar valdymo įmonė, valdanti kolektyvinio investavimo subjekto turtą, laikydamasi šioje dalyje nustatytų reikalavimų, gali skolinti kolektyvinio investavimo subjekto turtą ne ilgiau kaip 30 dienų. Šioje dalyje numatyto ilgiausio skolinimo termino reikalavimo galima nesilaikyti tik tuo atveju, kai pagal sudarytą paskolos sutartį valdymo įmonė ar kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius investicinė bendrovė turi teisę bet kada pareikalauti grąžinti paskolintą kolektyvinio investavimo subjekto turtą. TREČIASIS SKIRSNIS NEKILNOJAMOJO TURTO KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTAI 72 straipsnis. Nekilnojamojo turto vertinimas 1. Nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė ar nekilnojamojo turto investicinė bendrovė, kurios turto valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo užtikrinti, kad kolektyvinio investavimo subjekto investicijų portfelį sudarančius ar ketinamus įsigyti nekilnojamojo turto objektus vertintų ne mažiau kaip du nepriklausomi, teisę verstis nekilnojamojo turto vertinimo veikla turintys turto vertintojai, išskyrus turto vertintojus asistentus, kurie pateiktų atskiras išvadas. Nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto, kurio dalyviais pagal jo sudarymo dokumentus gali būti tik profesionalieji investuotojai, investicijų portfelį sudarančius ar ketinamus įsigyti nekilnojamojo turto objektus gali vertinti vienas nepriklausomas, teisę verstis nekilnojamojo turto vertinimo veikla turintis nekilnojamojo turto vertintojas. 2 Valdymo įmonė ar investicinė bendrovė privalo užtikrinti, kad kolektyvinio investavimo subjekto investicijų portfelį sudarančius ar ketinamus įsigyti nekilnojamojo turto objektus, esančius ne Lietuvos Respublikoje, vertintų bent vienas tos valstybės teisės aktuose nustatytus nekilnojamojo turto vertintojams taikomus reikalavimus atitinkantis nekilnojamojo turto vertintojas. 3. Pareiga įrodyti, kad užsienio valstybės nekilnojamojo turto vertintojas atitinka šio straipsnio 2 dalies reikalavimus, tenka valdymo įmonei ar investicinei bendrovei. 4. Nekilnojamojo turto vertintojas negali būti tos pačios valdymo įmonės, investicinės bendrovės ar nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto turtą saugančio depozitoriumo administracijos vadovas, jo pavaduotojas, valdybos narys ar darbuotojas. Tas pats nekilnojamojo turto vertintojas gali atlikti to paties kolektyvinio investavimo subjekto turto vertinimą ne ilgiau kaip 3 metus iš eilės. 5. Nepriklausomas nekilnojamojo turto vertintojas privalo: 1) atlikti kiekvieno kolektyvinio investavimo subjekto turtą sudarančio nekilnojamojo turto objekto vertinimą, kurio pagrindu būtų skaičiuojama grynųjų aktyvų vertė; 2) ne anksčiau kaip prieš vieną mėnesį iki nekilnojamojo turto objekto pirkimo ar pardavimo sandorio sudarymo atlikti kolektyvinio investavimo subjekto turtu ketinamo įsigyti ar parduoti nekilnojamojo turto objekto vertinimą, išskyrus šio įstatymo 76 straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus. 6. Vertybinių popierių komisija turi teisę pareikalauti atlikti papildomą nepriklausomą nekilnojamojo turto vertinimą, nedalyvaujant ankstesnį turto vertinimą atlikusiam (atlikusiems) vertintojui (vertintojams), kai: 1) atliktas turto vertinimas neatitinka kolektyvinio investavimo subjekto sudarymo dokumentų reikalavimų; 2) yra pagrindas manyti, kad atliktas turto vertinimas buvo neobjektyvus ir tuo galimai bus pažeisti kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių interesai. 73 straipsnis. Nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjektų pagrindinės investavimo taisyklės ir ypatumai 1. Jeigu šiame skirsnyje nenustatyta kitaip, nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto turto investavimui netaikomi šio įstatymo 13 straipsnio 4 ir 5 dalyse, 57 straipsnyje, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje numatytą draudimą, 58 straipsnyje, 64 straipsnio 2 dalyje nustatyti apribojimai, 99 straipsnis, 13 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas įkeisti investicinį fondą sudarantį ar investicinės bendrovės turtą. Draudžiama skolinti nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto turtą, garantuoti ar laiduoti juo už kitų asmenų įsipareigojimus. Nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjektas neprivalo naudoti palyginamojo indekso. 2. Nekilnojamojo turto objekto įsigijimo kaina negali būti daug aukštesnė, o pardavimo kaina – daug žemesnė už tą, kurią nustatė šio įstatymo 72 straipsnyje nustatytus reikalavimus atitinkantys nekilnojamojo turto vertintojai. Dideliu kainos skirtumu laikytina kaina, kuri daugiau negu 15 procentų skiriasi nuo turto vertintojo (vertintojų) nustatytos nekilnojamojo turto objekto vertės. Nekilnojamojo turto investicinė bendrovė ar valdymo įmonė, valdanti nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjektą, išskirtiniais atvejais, kai tai nepažeidžia kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių interesų, sudariusi nekilnojamojo turto objekto pirkimo ar pardavimo sandorį, kurio kaina viršija šioje dalyje nustatytą didžiausią leistiną kainų skirtumą, privalo apie sandorį nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sandorio sudarymo dienos, informuoti Vertybinių popierių komisiją. Pranešime turi būti nurodyta sudaryto sandorio kaina, nekilnojamojo turto vertintojo (vertintojų) nustatyta nekilnojamojo turto objekto vertė ir sandorio sudarymo motyvai. 3. Nekilnojamojo turto investicinė bendrovė ar valdymo įmonė, valdanti kolektyvinio investavimo subjekto turtą, kolektyvinio investavimo subjekto sąskaita gali skolintis iki 75 procentų paskolos sudarymo dieną buvusių grynųjų aktyvų vertės kolektyvinio investavimo subjekto sudarymo dokumentuose iš anksto nustatytam terminui. 74 straipsnis. Nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjektų investavimo objektai 1. Nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto turtą gali sudaryti: 1) atskirą nekilnojamojo turto objektą sudaranti žemė, pastatai ir (arba) patalpos, įregistruotos nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto vardu; 2) statomi nekilnojamojo turto objektai, kuriuos numatoma pastatyti per priimtiną laikotarpį; 3) bendrovių, kurių pagrindinę veiklą sudaro nekilnojamojo turto įsigijimas, rekonstravimas, nuoma, prekyba ir (arba) plėtra (nekilnojamojo turto bendrovės), perleidžiamieji vertybiniai popieriai ir pinigų rinkos priemonės, jei tokių bendrovių turtas investuotas į šio straipsnio reikalavimus atitinkantį nekilnojamąjį turtą; 4) valstybėse narėse sudarytų nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjektų, kurių priežiūra yra ne mažiau griežta negu Lietuvos Respublikoje, investiciniai vienetai ar akcijos; 5) kilnojamasis turtas ir įrenginiai, būtini kolektyvinio investavimo subjekto investicijų portfelyje esančiam nekilnojamojo turto objektui eksploatuoti; 6) kitos šio įstatymo 57, 61, 62 straipsniuose išvardytos investicinės priemonės. 2. Nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto turtu draudžiama įsigyti šio straipsnio 1 dalyje išvardytus objektus, jeigu: 1) jų įsigijimas numatomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, nenustatant bendraturčių dalių; 2) nuosavybės teisė į objektą yra apribota ir tai gali lemti nuosavybės teisės praradimą; 3) objektas neįregistruotas viešajame registre. 3. Nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto turtą, išskyrus šio įstatymo 75 straipsnio 8 dalyje nustatytą laikotarpį, privalo sudaryti ne mažiau kaip 4 atskiri nekilnojamojo turto objektai. 75 straipsnis. Nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjektų investicijų portfelio diversifikavimas 1. Nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto turtas laikomas pakankamai diversifikuotu, jei jis investuotas laikantis šiame straipsnyje išdėstytų reikalavimų. Skaičiuojant šio straipsnio 3 dalyje nustatytas didžiausias leistinas investavimo ribas, viename pastate esančios patalpos laikytinos vienu nekilnojamojo turto objektu. 2. Ne daugiau kaip 20 procentų nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto turtą sudarančių grynųjų aktyvų gali būti investuota į šio įstatymo 57 straipsnyje nurodytas priemones laikantis šio įstatymo 58, 59, 61 ir 62 straipsniuose nustatytų reikalavimų. 3. Į vieną nekilnojamojo turto objektą ir (
3. ar)nekilnojamojo turto bendrovę gali būti investuota ne daugiau kaip 30 procentų nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto turtą sudarančių grynųjų aktyvų. 4. Bendra investicijų į šio įstatymo 74 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytus nekilnojamojo turto objektus suma negali viršyti 20 procentų nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto turtą sudarančių grynųjų aktyvų. 5. Bendra investicijų į nekilnojamojo turto objektą ir jo eksploatacijai būtiną kilnojamąjį turtą ir (arba) įrenginius suma negali viršyti 40 procentų nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto turtą sudarančių grynųjų aktyvų. 6. Bendra investicijų į tos pačios nekilnojamojo turto bendrovės išleistus perleidžiamuosius vertybinius popierius, pinigų rinkos priemones ir įsipareigojimų, atsirandančių kolektyvinio investavimo subjektui dėl išvestinių finansinių priemonių sandorių su ta bendrove, suma negali viršyti 30 procentų nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto turtą sudarančių grynųjų aktyvų. 7. Bendra investicijų į šio straipsnio 6 dalyje nurodytas investicines priemones ir šio straipsnio 5 dalyje nurodytus investavimo objektus, į kuriuos yra investavusi tokia nekilnojamojo turto bendrovė ir į ją investuojantis nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjektas, suma negali viršyti 30 procentų nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto turtą sudarančių grynųjų aktyvų. 8. Sudaryto naujo nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto investicijų portfelis 4 metus nuo dienos, kai jo sudarymo dokumentams ir prospektams pritarė Vertybinių popierių komisija, gali neatitikti šiame straipsnyje nustatytų diversifikavimo reikalavimų. Visais atvejais tai nepanaikina valdymo įmonės ar investicinės bendrovės pareigos nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto turtą investuoti laikantis šio įstatymo 66 ir 74 straipsnių reikalavimų. 9. Tuo atveju, kai investavimo taisyklių reikalavimai pažeidžiami dėl priežasčių, nepriklausančių nuo valdymo įmonės ar investicinės bendrovės, neatitiktis turi būti pašalinta kaip įmanoma greičiau, bet ne vėliau kaip per vienus metus. 10. Pasibaigus šio straipsnio 8 punkte nustatytam laikui, investavimo taisyklių reikalavimus pažeidusi valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios turto valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo nedelsdama apie pažeidimą raštu informuoti Vertybinių popierių komisiją, nurodydama pažeidimo priežastis, priemones, kurių ji ketina imtis padėčiai ištaisyti, ir numatomą pažeidimo ištaisymo terminą. 76 straipsnis. Nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjektų grynųjų aktyvų vertės nustatymas 1. Nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertė nustatoma atsižvelgiant į kolektyvinio investavimo subjekto turto rinkos kainą ir remiantis šiame įstatyme ir Vertybinių popierių komisijos teisės aktuose nustatytais grynųjų aktyvų vertės skaičiavimo principais, sudarymo dokumentuose nustatytomis grynųjų aktyvų vertės nustatymo taisyklėmis. Nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertė nustatoma ne rečiau kaip vieną kartą per 3 mėnesius. Visais atvejais ji privalo būti nustatoma finansinių metų gale. 2. Nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto turtą sudarantys nekilnojamojo turto objektai yra laikomi įvertintais, jei jų vertė buvo nustatyta ne anksčiau kaip prieš 6 mėnesius ir tik tuo atve