Statybos techninis reglamentas

STATYBOS TECHNINIS REGLAMENTAS LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL STATYBOS TECHNINIO REGLAMENTO STR 2.05.17:2005 „GRUNTINIŲ MEDŽIAGŲ UŽTVANKOS“ PATVIRTINIMO 2005 m. gruodžio 21 d. Nr. D1-627 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597; 2004, Nr. 73-2545) 8 straipsnio 5 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo įgyvendinimo“ (Žin., 2002, Nr. 22-819) 1.2 punktu, 1. Tvirtinu statybos techninį reglamentą STR 2.05.17:2005 „Gruntinių medžiagų užtvankos“ (pridedama).

APLINKOS MINISTRAS ARŪNAS KUNDROTAS _________________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. D1-627 Statybos techninis reglamentas STR 2.05.17:2005 Gruntinių medžiagų užtvankos

I SKYRIUS. BENDROSIOS NUOSTATOS

II SKYRIUS. NUORODOS

9.1. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617);

9.2. Lietuvos Respublikos kelių įstatymas (Žin., 1995, Nr. 44-1076; 2002, Nr. 101-4492);

9.3. Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas (Žin., 2000, Nr. 66-1984; 2004, Nr. 107-3964);

9.4. Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597);

9.5. Lietuvos Respublikos vandens įstatymas (Žin., 1997, Nr. 104-2615; 2003, Nr. 36-1544);

9.6. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas (Žin., 1992, Nr. 5-75);

9.7. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902);

9.8. Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas (Žin., 1996, Nr. 82-1965; 2000, Nr. 39-1092; 2005, Nr. 84-3105);

9.9. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas (1992 m. gegužės 12 d. Nr. 343; 1995 m. gruodžio 29 d. Nr. 1640) „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (Žin., 1992, Nr. 22‑652);

9.10. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1998 m. lapkričio 2 d. įsakymas Nr. 207 „Dėl potencialiai pavojingų hidrotechnikos statinių priežiūros ir kontrolės“ (Žin., 1998, Nr. 98-2729);

9.11. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. sausio 29 d. įsakymas Nr. 33 „Dėl leidimų vandens lygiui keisti tvenkiniuose ir užtvenktuose ežeruose išdavimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 16-425; 2004, Nr. 34-1118);

9.12. LAND 2-95 „Tvenkinių naudojimo ir priežiūros tipinės taisyklės“ (Žin., 1997, Nr. 70-1790; 2004, Nr. 96-3563);

9.13. Hidrotechnikos statinių projektavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 3D-466 „Dėl melioracijos normatyvinių dokumentų patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 127-4582);

9.14. Sausinamosios melioracijos projektavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 3D-466 „Dėl melioracijos normatyvinių dokumentų patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 127-4582);

9.15. Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodeksas (Žin., 2004, Nr. 72‑2489);

9.16. Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksas (Žin., 1996, Nr. 105-2393);

9.17. STR 1.01.05:2002 „Normatyviniai statybos techniniai dokumentai“ (Žin., 2002, Nr. 42-1586);

9.18. STR 1.01.06:2002 „Ypatingi statiniai“ (Žin., 2002, Nr. 43-1639);

9.19. STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ (Žin., 2003, Nr. 58-2611);

9.20. STR 1.04.01:2002 „Esamų statinių tyrimai“ (Žin., 2002, Nr. 42-1587);

9.21. STR 1.04.02:2004 „Inžineriniai geologiniai (geotechniniai) tyrimai“ (Žin., 2004, Nr. 25-779);

9.22. STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ (Žin., 2005, Nr. 4-80);

9.23. STR 1.12.06:2002 „Statinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė“ (Žin., 2002, Nr. 109-4837);

9.24. STR 1.12.01:2004 „Valstybei ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių statinių pripažinimo avariniais tvarka“ (Žin., 2004, Nr. 10-286);

9.25. STR 1.11.01:2000 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ (Žin., 2002, Nr. 60-2475);

9.26. STR 1.12.03:2000 „Potencialiai pavojingų hidrotechnikos statinių techninės būklės įvertinimas“ (Žin., 2000, Nr. 90-2818);

9.27. STR 2.01.01(1):2005 „Esminis statinio reikalavimas. Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ (Žin., 2005, Nr. 115-4195);

9.28. STR 2.01.01(3):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga“ (Žin., 2000, Nr. 8-215);

9.29. STR 2.01.01(4):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Naudojimo sauga“ (Žin., 2000, Nr. 8-216);

9.30. STR 2.02.03:2003 „Žuvų pralaidos. Pagrindinės nuostatos“ (Žin., 2003, Nr. 119-5449);

9.31. STR 2.02.06:2004 „Hidrotechnikos statiniai. Pagrindinės nuostatos“ (Žin., 2004. Nr. 154-5624);

9.32. STR 2.05.03:2003 „Statybinių konstrukcijų projektavimo pagrindai“ (Žin., 2003, Nr. 59-2682);

9.33. STR 2.05.04:2003 „Poveikiai ir apkrovos“ (Žin., 2003, Nr. 59-2683);

9.34. STR 2.05.15:2004 „Hidrotechnikos statinių poveikiai ir apkrovos“ (Žin., 2004, Nr. 130-4681);

9.35. STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ (Žin., 1999, Nr. 27-773);

9.36. STR 2.06.02:2001 „Tiltai ir tuneliai. Bendrieji reikalavimai“ (Žin., 2001, Nr. 53‑1899);

9.37. STR 2.06.03:2001 „Automobilių keliai“ (Žin., 2002, Nr. 19-755);

9.38. LST ISO 8930:2004 „Bendrieji konstrukcijų patikimumo principai. Terminai“;

9.39. LST ISO 3898:2002 „Konstrukcijų projektavimo pagrindai. Žymėjimo sistema. Bendrieji žymenys“.

III SKYRIUS. PagrindinĖS sąvokos

11.1. akmenys – stambianuotrupis gruntas, kurio dalelių vidutinis skersmuo d ³ 60 mm. Tai gargždas arba skalda su 60 < d £ 200 mm, rieduliai arba luistai: smulkūs su 200 < d £ 400 mm, vidutiniai su 400 < d £ 800 mm ir rupūs su d > 800 mm.

Pastaba. Skalda ir luistai yra neapzulinto (aštriabriaunio) gargždo ir riedulių atitikmenys;

11.2. akmenų metinys – konstrukcinis elementas iš sumestų akmenų be rišamosios medžiagos, naudojamas, vandentėkmių vagoms ir (arba) krantams, vandens telkinių krantams, dambų ir užtvankų šlaitams tvirtinti;

11.3. akmenų užtvanka, AU – iš akmenų supilta užtvanka su antifiltracinėmis priemonėmis iš negruntinių medžiagų: betono, gelžbetonio, asfaltbetonio ir kt.;

11.4. akmenų ir žemių užtvanka, AŽU – užtvanka, kurios masyvo didesnė dalis supilta iš akmenų, o likusi – iš žemių: molio, priemolio, priesmėlio, smėlio ir žvyro. Žemės yra ir konstrukcinė užtvankos dalis, ir antifiltracinė priemonė;

11.5. antifiltracinė priemonė – konstrukcinė priemonė geofiltracijai per patvankinį hidrotechnikos statinį, po juo (statinio pagrinde) ir aplink jį (gretimuose statiniuose, vandentėkmės arba slėnio krantuose) riboti. Gruntinių medžiagų užtvankų masyvuose naudojami antifiltraciniai ekranai ir branduoliai, antifiltracinės diafragmos ir prizmės; pagrinduose – antifiltraciniai dantys, antifiltracinės užtvaros, antifiltraciniai paklodai ir kt.;

11.6. antifiltracinė prizmė – nevienalytės žemių užtvankos masyvo antifiltracinė priemonė: skersinio profilio dalis, supilta iš vandeniui mažai laidaus grunto per visą profilio aukštį, kai jos apačios plotis didesnis už aukštį. Skiriama aukštutinė antifiltracinė prizmė, supilta profilio aukštutinio bjefo pusėje (žr. 9.2 pav., a), ir centrinė antifiltracinė prizmė – profilio centrinėje dalyje.

Pastaba. Akmenų ir žemių užtvankoje būna tik aukštutinė antifiltracinė prizmė;

11.7. atvirkštinis filtras – konstrukcija, sudaryta iš vieno ar daugiau sluoksnių birių medžiagų, kurių dalelės stambėja geofiltracijos kryptimi. Daromas iš smėlio, žvyro, skaldos, taip pat iš geotekstilės, kitokių sintetinių medžiagų. Padidina drenažo efektyvumą, saugo jį nuo užkimšimo gruntu;

11.8. berma – truputį pasvira neplati aikštelė karjero, kelio iškasos ar pylimo, taip pat gruntinių medžiagų užtvankos šlaite. Eismui skirta berma projektuojama pagal kelių tiesimo reikalavimus;

11.9. bjefas – vandens objekto dalis prie vandenį patvenkiančio HTS. Skiriamas aukštutinis bjefas, esantis aukščiau, ir žemutinis bjefas, esantis žemiau patvenkiančio statinio;

11.10. antifiltracinis branduolys (branduolys) – antifiltracinė priemonė: smėlio, žvyro, akmenų užtvankos masyve per visą jo aukštį iš priemolio, molio, molbetonio supilta trapecinė, į viršų siaurėjanti vertikali ar pasvira konstrukcija;

11.11. cheminė sufozija – grunto filtracinių deformacijų rūšis: grunte esančių tirpių medžiagų, pavyzdžiui, gipso tirpimas ir tirpalo išnešimas;

11.12. depresijos kreivė – vertikaliosios plokštumos sankirtos su depresijos paviršiumi linija;

11.13. antifiltracinė diafragma (diafragma) – antifiltracinė priemonė: a) plonasienė gelžbetoninė ar įlaidinių polių siena gruntinių medžiagų užtvankos skersinio pjūvio centrinėje dalyje geofiltracijai per užtvanką apriboti; b) (a) tipo siena, įleista į kranto gruntą arba greta esančios gruntinės užtvankos masyvą ties betoninio HTS susiejančiųjų ramtų centrine dalimi geofiltracijai šalia jų apriboti; c) gelžbetoninė sienelė aplink vamzdinės vandens pralaidos vamzdyną kontaktinei geofiltracijai apriboti;

11.14. antifiltracinis ekranas (ekranas) – antifiltracinė priemonė: pasvira, plona vandeniui beveik ar visiškai nelaidi danga smėlio, žvyro, akmenų užtvankos aukštutiniame šlaite iš priemolio, molio, molbetonio, asfalto, bitumo, geosintetikos ir jų derinių;

11.15. filtracijos koeficientas, kf – grunto laidumo vandeniui rodiklis, turintis greičio dimensiją (cm/s; m/d). Nustatomas laboratoriniais ir (ar) lauko bandymais, apskaičiuojamas empirinėmis formulėmis. Orientacinės kf vertės, m/parą: molio <0,001, priemolio 0,005–0,05, priesmėlio 0,1–0,5, smulkiagrūdžio smėlio 1–5, vidutiniagrūdžio smėlio 10–20, žvyro >50–100;

11.16. filtracinis išspaudimas – grunto filtracinės deformacijos (GFD) rūšis – tam tikro grunto tūrio išspaudimas iš grunto masyvo į išorę geofiltracijos tėkmės kryptimi, kai tame tūryje yra susidaręs didesnis už kritinį geofiltracijos slėgio aukščio gradientas ir (arba) gruntas nepakankamai apkrautas drenuojančia apkrova. Gali vykti rišliame ir nerišliame, ypač vienodos sanklodos, smėlio grunte;

11.17. geofiltracija – požeminio vandens tekėjimas užtvankoje, jos pagrindo ir šonų gruntuose dėl aukštutinio ir žemutinio bjefų vandens lygių skirtumo (patvankos). Susidaro vientisa geofiltracijos tėkmė, kuri prasideda aukštutinio bjefo gruntų ir užtvankos paviršiuose, tęsiasi užtvankoje, jos pagrindo ir šonų gruntuose ir baigiasi drenažuose bei upėje (kanale) žemutiniame bjefe. Pagrindinės geofiltracijos tėkmės charakteristikos:

Šios charakteristikos lemia užtvankos pastovumą ir stiprumą, gruntų filtracinį stiprumą ir tvankinio vandens balansą;

11.18. granuliometrinė sudėtis – įvairių medžiagų (grunto, nešmenų, skaldos ir t. t.) įvairaus dydžio dalelių masių procentai tirtame bandinyje, prilyginant jo masę 100%;

11.19. gruntinės medžiagos – gruntai ir uolienos, naudojamos statybai; gaunamos iš karjerų, esant reikalui perdirbamos ir (arba) apdirbamos (plaunamos, sijojamos, smulkinamos), perkomponuojamos, kad įgytų reikiamų statybinių savybių;

11.20. grunto filtracinės deformacijos, GFD – dėl geofiltracijos galinčios atsirasti grunto deformacijos. Galimos grunto filtracinės deformacijos rūšys: kolmatacija (išorinė ir vidinė), sufozija (bendroji mechaninė, kontaktinė mechaninė, cheminė), filtracinis išspaudimas, kontaktinis išspaudimas, kontaktinis išplovimas. Pagal grunto filtracines deformacijas vertinamas vietinis grunto filtracinis stiprumas;

11.21. kolmatacija – geofiltracijos metu grunto, filtro ir pan. porų už(si)pildymas smulkiomis (molio, dulkio, smėlio) dalelėmis; viena iš grunto filtracinių deformacijų rūšių. Statiniui ir/ar jo pagrindui naudinga, kai būna aukštutinio bjefo dugne (slopina geofiltraciją, kartais specialiai naudojama kaip antifiltracinė priemonė), žalinga, kai yra atvirkštiniai filtrai bei drenos (mažina, kartais visai sutrikdo jų pralaidumą);

11.22. kontaktinis išplovimas – GFD rūšis – skirtingų gruntų suirimas ir susimaišymas jų sąlyčio zonoje, kai geofiltracijos tėkmės kryptis maždaug lygiagreti su sąlyčio paviršiumi ir kai geofiltracijos slėgio aukščio gradientas sąlyčio zonoje didesnis už kritinį;

11.23. kontaktinis išspaudimas – GFD rūšis – rišlaus ir nerišlaus gruntų kontakto zonos suirimas, kai geofiltracijos tėkmė iš rišlaus grunto prasisunkia į nerišlų maždaug statmena kontakto paviršiui kryptimi ir kai slėgio aukščio gradientas rišliame grunte didesnis už kritinį. Porūšis – kontaktinis atitrūkimas;

11.24. užtvankos masyvas (masyvas) – masyvaus HTS (gruntinės būnos, dambos, užtvankos, betoninės gravitacinės užtvankos ir pan.) profilio pagrindinė dalis;

11.25. mechaninė bendroji sufozija – GFD rūšis – nerišlaus grunto (smėlio, žvyro) smulkiųjų dalelių pernešimas grunte iš vienos zonos į kitą, kartais išnešimas iš grunto. Gali vykti atitinkamos sanklodos (sufoziškame) grunte, jei susidaro tam tikras geofiltracijos slėgio aukščio gradientas. Pernešamų arba išnešamų dalelių kiekis turi būti ne didesnis kaip 3–5%. Gruntas, kuriame tokių dalelių iš viso tėra <3–5%, vadinamas praktiškai nesufozišku;

11.26. mechaninė kontaktinė sufozija – GFD rūšis – nerišlaus smulkiagrūdžio grunto dalelių pernešimas į stambiagrūdį, kai geofiltracijos tėkmės kryptis maždaug statmena tų gruntų kontakto linijai ir kai yra atitinkamos kontakto zonos gruntų bei geofiltracijos sąlygos;

11.27. parapetas – ištisinė, atspari bangų poveikiams betoninė ar gelžbetoninė sienelė užtvankos keteroje aukštutinio bjefo pusėje. Statant parapetą galima sumažinti užtvankos aukštį;

11.28. perteklinio vandens pralaida, PVP – vandens pralaida potvynių, poplūdžių vandeniui bei bet kuriam vandens pertekliui praleisti;

11.29. porų vandens slėgis – vandeningojo sluoksnio grunto porose esančio vandens slėgis. Staigiai apkrovus gruntą, dėl mažesnio negu grunto vandens spūdumo susidaręs perteklinis porų vandens slėgis u tampa didesnis už įtempį grunte ir dėl to sumažėja grunto atsparumas šlyčiai : <; čia ir (žr. Reglamento VIII sk.). Be to, užsitęsia grunto konsolidavimasis;

11.30. sufozija – GFD rūšis – nerišlaus grunto (smėlio, žvyro) smulkiųjų dalelių pernešimas ir (ar) išnešimas (mechaninė-bendroji ar kontaktinė sufozija) arba grunte esančių tirpių medžiagų (pvz., gipso) išplovimas (cheminė sufozija);

11.31. mažasis tvenkinys – nedidelis (0,1–100 ha) vandens telkinys, sudarytas vandentėkmėje patvankiniu HTS. Būna tvenkinys ir šalia vandentėkmės, šoninio intako natūraliai ar siurbliais pripildomas per potvynius;

11.32. didysis tvenkinys – didelis (>100 ha) dirbtinis vandens telkinys, sudarytas vandentėkmėje vandens patvenkimo HTS, vandeniui kaupti, laikyti ir nuotėkiui reguliuoti;

11.33. žemių ir akmenų užtvanka, ŽAU – iš žemių ir akmenų pastatyta užtvanka, kurios masyvo didesnę dalį sudaro žemės: molis, priemolis, priesmėlis, smėlis;

11.34. žemių užtvanka, ŽU – užtvanka iš žemių: molio, priemolio, priesmėlio, smėlio. Pagal statybos būdą skiriamos supiltinės, suplautinės ir mišrios ŽU;

11.35. žuvų pralaida – žuvų nukreipimo, apsaugos ir praleidimo statinių bei įrenginių kompleksas, skirtas žuvims įveikti migracijos kliūtį. Būna žuvitakis, žuvų apylanka, žuvų keltuvas, žuvų šliuzas arba vietoj (greta) jų – žuvų perkėla.

IV SKYRIUS. ŽYMENYS IR SUTRUMPINIMAI

12.1. žymenys:

C – pulpos konsistencija % pagal masę;

D85 – akmenų, atitinkančių 85% granuliometrinės sudėties kreivėje, skersmuo;

Dsp – rutulio formos akmens skersmuo; atvirkštinio filtro I, II, N-ojo bei drenažo sluoksnio dalelių būdingieji skersmenys;

E – deformacijos modulis;

F – ribinių aktyviųjų jėgų apibendrinta skaičiuotinė reikšmė;

Dhmax ir Dhm – atitinkamai didžiausias ir vidutinis sampūtos aukščiai; hp – parapeto aukštis; hrun – sisteminės 1% tikimybės bangos aukštis, t. y. hrun=hrun,1%; hs – geofiltracijos slėgio aukštis;

R – ribinių reaktyviųjų jėgų apibendrinta skaičiuotinė reikšmė; q – linijinis vandens debitas;

St – grunto jautris; t – asfaltbetonio diafragmos storis; t – drenažo storis;

T – vandeniui laidaus grunto sluoksnio storis;

WL – grunto takumo drėgnis;

Wm – didžiausias grunto molekulinis drėgnis;

Wp – grunto kočiojimo drėgnis;

12.2. sutrumpinimai:

AB – aukštutinis bjefas;

ABVL – aukštutinio bjefo vandens lygis;

AU – akmenų užtvanka;

AŽU – akmenų ir žemių užtvanka;

GEO – saugos ribinis būvis (grunto irimas arba pernelyg didelės deformacijos; grunto arba uolienos stiprumai yra reikšmingi atsparumui);

GFD – grunto filtracinės deformacijos;

GFS – grunto filtracinis stiprumas;

HAE – hidroakumuliacinė elektrinė;

HE – hidroelektrinė;

HYD – saugos ribinis būvis (grunto vidinis irimas arba pernelyg didelės deformacijos veikiant vandens hidrodinaminio (geofiltracijos) slėgio arba slėgio aukščio gradientams);

HTS – hidrotechnikos statinys;

KMA – kontrolinių matavimų aparatūra;

NPL – normalios patvankos lygis;

PVP – perteklinio vandens pralaida;

OCR – konsolidacijos rodiklis;

ŽU – žemių užtvanka;

Zcr – ŽU (AŽU, AU) keteros geodezinis aukštis (altitudė); ∆Zcr – keteros iškylis virš ABVL altitudės ZNPL;

ZNPL – NPL altitudė;

Maks PL, p altitudė, atitinkanti PVP hidraulinio skaičiavimo pagrindinį atvejį;

Maks PL, k altitudė, atitinkanti PVP hidraulinio skaičiavimo kontrolinį atvejį;

Zec – gruntinių medžiagų ekrano viršaus altitudė;

Zcor – branduolio viršaus altitudė.

Pastaba. Dauguma Reglamente pateikiamų žymenų atitinka LST ISO 3898:2002 [9.39] žymenis.

V SKYRIUS. GRUNTINIŲ MEDŽIAGŲ UŽTVANKŲ APIBŪDINIMAS

14.1. gruntinių medžiagų užtvankose statomos vamzdinės (nedideliems debitams) bei slenkstinės (dideliems debitams) vandens pralaidos;

14.2. šalia gruntinių medžiagų užtvankų statomi apylankos kanalai bei hidrotechnikos tuneliai.

Pastaba. Galimi ir įvairūs Reglamento 14 p. nurodytų vandens pralaidų deriniai.

18.1. neuolinio grunto tinkamumas pagrindams nustatomas įvertinant bendrąsias ir ypač išskirtines šio grunto savybes:

18.1.1. atsparumą filtracinėms deformacijoms;

18.1.2. vandenyje tirpstančių druskų kiekį grunte, ypač jei jis didesnis už nurodytą Reglamento 51 p.;

18.1.3. porų vandens slėgio pobūdį gruntui tankėjant (konsoliduojantis) nuo apkrovų;

18.1.4. durpinio (durpėto) grunto suslūgimo ir mineralizavimosi ypatybes;

18.1.5. dumblinio grunto laikymo galios ir deformacijų rodiklius;

18.2. uolinio grunto tinkamumas pagrindams nustatomas įvertinant:

18.2.1. plyšius, užpildytus lengvai išplaunamomis grunto frakcijomis;

18.2.2. tektoninius pažeidimus (sprūdžius, stūmius);

18.2.3. silpnesnes zonas, kurios gali išryškėti dėl įmirkimo ir geofiltracijos.

Pastaba. Gruntinių medžiagų užtvankų statybai nepalankios pagrindo grunto savybės verčia taikyti sudėtingesnes užtvankų konstrukcijas, dirbtinai stiprinti gruntą, šalinti jį (jei tai paviršinis sluoksnis, pvz., durpės), o jei visa tai techniškai neįmanoma arba neapsimoka, reikia keisti užtvankos statybos vietą.

21.1. numatoma didinti aukštutinio bjefo vandens lygį, siekiant:

21.1.1. sudaryti didesnį slėgio aukštį hidroelektrinei;

21.1.2. sudaryti didesnį didžiojo tvenkinio naudingąjį vandens tūrį;

21.1.3. padidinti užtvankos, o kartu ir viso hidromazgo, ekonomiškumą, sumažinti atsipirkimo laiką;

21.2. padidėja užtvankai keliami patikimumo bei saugumo reikalavimai;

21.3. išryškėja užtvankos projektavimo, statybos, naudojimo trūkumai, senėjimo požymiai;

21.4. keičiasi aplinkosaugos reikalavimai.

VI SKYRIUS. GRUNTINIŲ MEDŽIAGŲ UŽTVANKŲ KLASIFIKAVIMAS

6.1 lentelė Gruntinių medžiagų principiniai tipai Pavadinimas Gruntas Statybos būdas Antifiltracinės priemonės (a. p.) 1. Žemių supiltinė Molinis, dulkinis, smėlinis, žvyrinis, gargždinis Supilama sausai (atskirais atvejais į vandenį) Be a. p.; ekranas, branduolys iš molinio grunto; diafragma iš negruntinių medžiagų 2. Žemių suplautinė Molinis, dulkinis, smėlinis, žvyrinis, gargždinis Suplaunama hidromechanizacijos būdu Be a. p.; ekranas, branduolys 3. Akmenų ir žemių Stambianuotrupinis Supilama Ekranas arba branduolys iš molinio-smulkaus smėlio grunto 4. Akmenų Stambianuotrupinis Sumetama / supilama Ekranas arba diafragma iš negruntinių medžiagų Pastaba. Antifiltracinių priemonių naudojimas aprašytas Reglamento IX–XII skyriuose.

Pastaba. Nustatant gruntinių medžiagų užtvankų pasekmių klasę, taip pat reikia vadovautis 6.2 lentele.

6.2 lentelė HTS pasekmių klasės pagal galimų hidrodinaminių avarijų padarinius Nuolatinių gyventojų, kurie gali nukentėti nuo HTS avarijos, kiekis Žmonių, kurių veikla gali būti sutrikdyta dėl HTS avarijos, kiekis Galimų materialinių nuostolių dėl HTS avarijos dydis, mln MDUL Pasekmių klasė - - <0,1 CC1 iki 500 iki 2000 0,1–1 CC2 500–3000 2000–20000 1-5 CC3 >3000 >20000 >5 CC4 Pastabos:

30.1. pagal ašies formą – tiesios, lenktos ir (ar) vingiuotos. Bendru atveju geriau statyti tiesias užtvankas. Lenktos užtvankos geresnės, jei jų išlinkis nukreiptas į aukštutinio bjefo pusę; ši taisyklė taikoma ir vingiuotų užtvankų atkarpoms (vingiams);

30.2. pagal vientisumą – vientisos ir nevientisos (su įsiterpusia vandens pralaida, hidroelektrinės jėgaine ir kt.). Patikimesnės vientisos užtvankos, nes kiekviena skirtingų konstrukcijų ir (ar) medžiagų sandūra yra potenciali techninių gedimų zona;

30.3. pagal konstrukciją – vienatipės ir nevienatipės (kai atskiruose užtvankos pjūviuose skiriasi keteros plotis, šlaitų koeficientai, šlaitų tvirtinimo pobūdis ir kt.).

Pastaba. Papildomas gruntinių medžiagų užtvankų klasifikavimas, susijęs su konkrečiais jų tipais, pateiktas Reglamento IX–XII skyriuose.

VII SKYRIUS. GRUNTINIŲ MEDŽIAGŲ UŽTVANKŲ STATYBOS VIETOS PARINKIMAS

32.1. topografiniai, nuo kurių priklauso užtvankos ilgis ir jos masyvo tūris. Bendru atveju užtvanką reikia numatyti siauriausioje upės slėnio vietoje, statmenai slėnio šlaitų horizontalėms, – tai laiduoja mažiausią užtvankos masyvo tūrį;

32.2. inžineriniai geologiniai (geotechniniai), iš kurių svarbiausi – grunto stiprumo rodikliai, sluoksnių išsidėstymas ir laidumas vandeniui. Geresnė statybos vieta bus esant stipriam, vandeniui nelaidžiam gruntui tiek užtvankos pagrinde, tiek slėnio krantuose;

32.3. hidrologiniai, kurie lemia didžiojo tvenkinio pripildymą, vandens naudojimą, pvz., hidroenergetikai, laivybai, ir pertekliaus (poplūdžių, potvynių) vandens debitus, nuo kurių priklauso PVP tipas, vieta ir kitos charakteristikos;

32.4. hidrotechniniai, susiję su hidromazgo paskirtimi, jo sudėtinėmis dalimis (užtvanka, HE jėgaine, laivybos šliuzu, žuvų pralaida, PVP), komponavimo specifika:

32.4.1. galimybė įkomponuoti PVP į hidromazgą taip, kad nebūtų paplauta užtvanka bei žemutinio bjefo krantai ir kad susikaupę išplovimo produktai nepablogintų hidromazgo naudojimo;

32.4.2. galimybės praleisti statybos meto upės vandens debitus;

32.4.3. ledų, nešmenų, miško medžiagos ir kitų plūdmenų, laivų bei žuvų praleidimo sąlygos;

32.4.4. statybinių užtūrų įkomponavimo į užtvankos masyvą tikslingumas;

32.5. aplinkosauginiai, nustatantys užtvankų statybos bei didžiųjų tvenkinių sudarymo apribojimus saugomose teritorijose, plačiau žr. Reglamento XV sk.

Pastaba. Atskirai vertinamas ledo properšos žemutiniame bjefe dydis ir kitoks poveikis aplinkai (padidėjusi drėgmė, rūkų dažnis).

33.1. esami keliai, elektros linijos, dujotiekio, naftotiekio, vandentiekio trasos. Visa tai turi būti išsaugota arba perkelta;

33.2. statybos aikštelės, gamybos ir buities pastatų išdėstymo, susisiekimo kelių statybos ir naudojimo sąlygos;

33.3. tinkamiausių grunto (akmenų) karjerų padėtis, susisiekimo galimybės;

33.4. kiti saviti konkrečios vietovės veiksniai.

34.1. upėse, kur didžiausią reikšmę turi hidroenergetika, parenkamos tokios užtvankų statybos vietos, kuriose galima sudaryti didesnius patvankos aukščius ir kur visų žemiau esančių hidromazgų normalusis patvankos lygis, įvertinant patvankos kreivę, pasiekia aukščiau esančio hidromazgo papėdę. Taip užtikrinamas upės ir atskiro jos ruožo didžiausias hidroenergijos išnaudojimas, užtikrinamos mažiausios aukščiau esančio hidromazgo žemutinio bjefo vagos deformacijos, sudaromos palankios sąlygos vandens transportui, drėkinimui, grindžiamam didžiojo tvenkinio naudinguoju tūriu;

34.2. upėse ar jų ruožuose, kur didžiausią reikšmę turi drėkinimas, grindžiamas natūralia upės tėkme, užtvankų statybos vieta gali būti daugiau derinama su pagrindinio vandens vartotojo vieta. Toks principas taikomas ir parenkant rekreacinių hidromazgų statybos vietą.

VIII SKYRIUS. GRUNTO GEOTECHNINĖS CHARAKTERISTIKOS

36.1. granuliometrinė sudėtis, išreikšta granuliometrinės sudėties kreive ir:

36.1.1. rūšiuotumo koeficientu ; (8.1) 36.1.2. sanklodos rodikliu ; (8.2) čia d10, d30 ir d60 – dalelių, atitinkančių 10, 30 ir 60% granuliometrinės sudėties kreivėje, skersmenys.

Pastaba. Moliniam gruntui, kurį numatoma naudoti užtvankos statybai pilant į vandenį, papildomai turi būti nustatytas grumstų dydžio pasiskirstymas;

36.2. grunto dalelių tankis ;

36.3. faktiškasis (natūralusis) grunto tankis ;

36.4. sauso grunto tankis ; biriam gruntui – ir didžiausiasis , ir mažiausiasis (atitinkantis puraus grunto būklę).

Pastaba. Visos išraiškos dažnai keičiamos svorinio tankio (savitojo svorio) išraiškomis ; čia g – gravitacinis pagreitis;

36.5. grunto porėtumo koeficientas . (8.3) Pastaba. Pagal (8.3) formulę biriam gruntui (žr. Reglamento 36.4 p.) apskaičiuojamos atitinkamos bei vertės, o pagal jas – grunto tankumo rodiklis ; (8.4) 36.6. grunto drėgnis . (8.5) Pastaba. Grunto drėgnumas gali būti apibūdintas ir soties laipsniu , (8.6) čia – vandens tankis; = 1000 kg/m3.

36.7. optimalus grunto tankis , (8.7) čia – optimalus grunto drėgnis.

36.8. molinio grunto papildomos charakteristikos:

36.8.1. būdingieji drėgniai – takumo WL ir kočiojimo Wp;

36.8.2. plastiškumo (Atterbergo) rodiklis , (8.8) pagal kurį išskiriamas molis, priemolis ir priesmėlis;

36.8.3. takumo rodiklis , (8.9) apibūdinantis molinio grunto konsistenciją.

Pastaba. Reikalui esant dar būtina nustatyti: 1) didžiausią molekulinį drėgnį Wm ir 2) mineralinę sudėtį;

36.9. akmenų ir stambianuotrupinio grunto įmirkimo koeficientas;

36.10. stiprumo charakteristikos:

36.10.1. vidaus trinties kampas j;

36.10.2. tariamoji sankiba cu;

36.10.3. grunto jautris St;

36.10.4. konsolidacijos rodiklis OCR;

36.10.5. molinio grunto ašinio tempimo stipris (kai numatoma tikrinti ŽU (dambų) molinių antifiltracinių elementų atsparumą pleišėjimui);

36.10.6. akmenų ir stambianuotrupinio grunto atsparumas šalčiui (jei jis bus suklotas įšalo zonoje);

Pastaba. CC3 ir CC4 pasekmių klasės akmenų ir žemių užtvankoms papildomai nustatomi skaičiuotinis gniuždymo stipris ir suminkštėjimo koeficientas.

36.11. deformacijų charakteristikos:

36.11.1. sutankinimo koeficientas , (8.10) čia: ir – grunto porėtumo koeficientai, atitinkantys įtempius grunte ir ; ir – įtempiai grunte.

36.11.2. deformacijos modulis E ; (8.11) 36.11.3. skersinio plėtimosi (Puasono) koeficientas n;

36.12. geofiltracijos charakteristikos:

36.12.1. filtracijos koeficientas kf;

36.12.2. grunto filtracinio stiprumo rodikliai – kritiniai geofiltracijos slėgio aukščio gradientai (sufozijos , kontaktinio išplovimo , kontaktinio išspaudimo, filtracinio išspaudimo );

36.13. vandenyje tirpstančių druskų procentas grunte;

36.14. organinių medžiagų procentas grunte; tų medžiagų susiskaidymo laipsnis.

Pastaba. Reikia atsižvelgti ir į grunto charakteristikų kitimą laikui bėgant (pagal analogus arba pagal bandomojo suplovimo duomenis).

8.1 lentelė Aukščiau vandens lygio suplauto grunto orientacinės charakteristikos Gruntas Sauso grunto tankis , kg/m3 Įmirkusio grunto vidaus trinties kampas laipsniais Filtracijos koeficientas kf, m/parą Smėlis: dulkiškas 1350-1500 22-24 0,5-5 smulkus ir vidutinis 1450-1600 24-30 2-25 rupus 1550-1650 30-32 5-35 žvyrėtas 1000-1750 32-34 10-50 žvyras, su smėliu <50% 1700-1900 34-36 >30 Pastabos:

45.1. padėtį užtvankos masyve;

45.2. išorines apkrovas;

45.3. įtempių-deformacijų būklę;

45.4. gruntinių medžiagų supylimo ir tankinimo būdus;

45.5. statybos intensyvumą.

Pastabos:

IX SKYRIUS. SUPILTINĖS ŽU

I SKIRSNIS. SUPILTINIŲ ŽU TIPAI

9.1 lentelė ŽU tipai Užtvankų skiriamieji požymiai Užtvankų tipai (schemos) 1. Masyvo skersinio profilio konstrukcijos vienalytė (9.1 pav.), nevienalytė su antifiltracine aukštutine prizme (9.2 pav., a), su ekranu (9.2 pav., b; e; h), su branduoliu (9.2 pav., c; i), su diafragma (9.2 pav., f), su drenuotu masyvu (9.2 pav., d) 2. Pagrindo antifiltracinės priemonės su antifiltracine priešslenkste, išorine (9.2 pav., g,), vidine (9.2 pav., i), su dantimi (9.2 pav., d; e), su antifiltracine užtvara (9.2 pav.) 3. Drenažas su vidiniu prizminiu drenažu (9.2 pav., a), su vidiniu vamzdiniu drenažu (9.2 pav., d; g; i), su vidiniu plokščiuoju drenažu (9.2 pav., c; e; h), su išoriniu antšlaitiniu drenažu (9.2 pav., b; i), su vertikaliuoju drenažu (9.2 pav., h), su mišriuoju drenažu (9.2 pav., e; f; h; i) 4. Aukštutinio šlaito tvirtinimas bangų zonoje su netvirtintu aukštutiniu šlaitu (žr. Reglamento 5 priedą), su nekapitališkai tvirtintu aukštutiniu šlaitu, su kapitališkai tvirtintu aukštutiniu šlaitu (9.1; 9.2 pav.) Pastaba. Užtvankos masyvo konstrukcija su įvairiomis pagrindo antifiltracinėmis priemonėmis komponuojama atsižvelgiant į pagrindo geologinę situaciją ir pagrindžiama kelių variantų techniniais ir ekonominiais skaičiavimais. Užtvankos masyvas gali būti sujungiamas su pagrindu ir be antifiltracinių priemonių.

9.1 pav. Supiltinės vienalytės ŽU su įkomponuota šachtine perteklinio vandens pralaida schema: 1 – ketera; 2 – aukštutinio šlaito danga; 3 – aukštutinio šlaito berma; 4 – padas; 5 – buvęs žemės paviršius; 6 – vamzdinis drenažas; 7 – žemutinio šlaito berma; 8 – bermos vandens nuleidimo latakas; 9 – užtvankos masyvas; 10 – depresijos kreivė; 11 – kapiliarinė zona; 12 – drenažo šuliniai; 13 – papėdės latakas; 14 – šachta; 15 – vandens raminimo baseinas; 16 – šlaito drena; 17 – smėlio tarpsluoksnis; 18 – vietinio grunto užpilas;

19 – geofiltracijos tėkmės linijos; ir – aukštutinio šlaito koeficientai; ir – žemutinio šlaito koeficientai 9.2 pav. ŽU skersiniai profiliai: ant nelaidaus pagrindo: a – nevienalytė; b – su ekranu; c – su branduoliu; ant laidaus pagrindo: d – nevienalytė (su smėlio sluoksniais) su dantimi; e – su ekranu ir dantimi; f – su diafragma; g – vienalytė su gruntine priešslenkste, dantimi ir antifiltracine užtvara; h – su polietileniniu ekranu ir polietilenine priešslenkste; i – su vidine priešslenkste, branduoliu, antifiltracine užtvara; 1 – apsauginis sluoksnis; 2 – molinis gruntas; 3 – smėlio gruntas; 3* – smėlio sluoksniai arba juostos; 4 – depresijos kreivė; 5 – vidinis prizminis drenažas; 5I – išorinis (antšlaitinis) drenažas; 5II – vidinis plokščiasis drenažas; 5III – vidinis vamzdinis drenažas; 5IV – vertikalusis drenažas; 6 – gruntinis ekranas; 6I – polietileninis ekranas; 7 – branduolys; 8 – dantis; 9 – antifiltracinė sienelė-diafragma; 9I – antifiltracinė užtvara; 10 – gruntinė antifiltracinė priešslenkstė; 10I – polietileninė priešslenkstė; 10II – vidinė gruntinė priešslenkstė; 11 – papėdės drenažas; 12 – drenažo vandens nuvedimo vamzdis; 13 – papėdės griovys; A – atvirkštinis filtras; D – aukštutinio šlaito danga

II SKIRSNIS. REIKALAVIMAI MEDŽIAGOMS

51.1. gruntą, turintį vandenyje tirpstančių druskų: sulfato arba sulfato-chlorido daugiau kaip 10%, chlorido daugiau kaip 5% pagal svorį;

51.2. gruntą, turintį ne visai sutrūnijusių organinių medžiagų (pvz., augmenijos likučių) daugiau kaip 5% arba visiškai sutrūnijusių organinių medžiagų, esančių amorfinėje būklėje, daugiau kaip 8% pagal svorį.

53.1. įrengiant antifiltracines priemones, geriausiai tinka molingas gruntas, kurio filtracijos koeficientas kf<0,1 m/parą ir kurio plastiškumo skaičius Ip ³ 0,05 (reikiamai pagrindus – Ip ³ 0,03);

53.2. leidžiama naudoti dirbtinį grunto mišinį iš molinio, smėlinio, stambiagrūdžio ir gargždinio grunto (molbetonio). Grunto mišinio sudėtis nustatoma pagal tyrimų duomenis ir atlikus bandomuosius supylimus gamybinėmis sąlygomis bei įvertinus kelių variantų techninius ir ekonominius rodiklius;

53.3. CC1 ir CC2 klasių užtvankoms leidžiama įrengti ekranus ir priešslenkstes iš durpių, kurių susiskaidymo laipsnis ne mažesnis kaip 50%; be to, reikia numatyti apsauginį sluoksnį iš mineralinio grunto.

Pastaba. Smėlinis ir stambianuotrupinis gruntas naudojamas drenažui ir atvirkštiniams filtrams.

III SKIRSNIS. ŽU KETERA IR ŠLAITAI

ZNPL – NPL altitudė; imama, kai ŽU perteklinio vandens pralaida (PVP) reguliuojama uždoriais;

Maks PL, p altitudė, atitinkanti PVP hidraulinio skaičiavimo pagrindinį atvejį (žr. STR 2.02.06:2004 [9.31] 68–78 p.);

Maks PL, k altitudė, atitinkanti PVP hidraulinio skaičiavimo kontrolinį atvejį;

ΔZcr, max, ΔZcr, m – atitinkamai didžiausias ir vidutinis keteros iškyliai: ∆Zcr, max=hrun max+Dhmax+a, (9.3) ΔZcr, m=hrun, m+Dhm+a, (9.4) čia: hrun, max ir hrun, m – atitinkamai didžiausias ir vidutinis bangų užsiritimo ant šlaito aukščiai;

Dhmax ir Dhm – atitinkamai didžiausias ir vidutinis sampūtos aukščiai; a – avarinė atsarga.

Pastabos:

1.1. hrun yra sisteminės 1% tikimybės bangos aukštis, t. y. hrun=hrun,1%;

1.2. audrų vėjų greičių vw vertės priklauso nuo jų tikimybių, o jos – nuo ŽU pasekmių klasės (žr. 9.2 lentelę).

9.2 lentelė Audrų vėjų greičių tikimybės Audrų vėjai Tikimybės %, kai užtvankos pasekmių klasė CC1 CC2 CC3 CC4 Didžiausi 4 4 2 2 (1) Vidutiniai 50 30 20 20 2. Prieš skaičiuojant pagal (9.1)–(9.4) formules, reikia pasirinkti užtvankos aukštutinio šlaito bangų zonos šlaito koeficiento ≡ ctg reikšmę (žr. Reglamento 66 p.).

Pastabos:

Pastaba. Kai ŽU ketera projektuojamas automobilinis kelias, kelio pakraščiuose turi būti numatyti signaliniai stulpeliai arba apsaugos atitvarai pagal STR 2.06.03:2001 [9.37] reikalavimus.

65.1. ŽU masyvo ir pagrindo grunto fizikines-mechanines charakteristikas;

65.2. šlaitus veikiančias jėgas: savąjį svorį, vandens poveikį (geofiltracijos jėgas ir kapiliarinį slėgį), išorines seismines, dinamines, apkrovas keteroje ir šlaituose ir kt.;

65.3. užtvankos aukštį;

65.4. užtvankos statybos būdą ir naudojimo sąlygas.

66.1. ekrano ir jo apsauginio sluoksnio stabilumą ekrano apačios ir užtvankos masyvo sąlyčio linijos atžvilgiu;

66.2. ekrano apsauginio sluoksnio stabilumą sąlyčio linijos su ekrano paviršiumi atžvilgiu.

Pastaba. Jei berma numatomas įrengti kelias, tai bermos padėtis priklauso nuo kelio išilginio profilio, o plotis – nuo kelio kategorijos.

IV SKIRSNIS. ŠLAITŲ DANGOS

70.1. akmenimis (akmenų grindiniu ar akmenų metiniu);

70.2. gelžbetoninėmis plokštėmis (surenkamomis ar monolitinėmis);

70.3. betonine danga;

70.4. asfaltbetonio danga;

70.5. biologinėmis priemonėmis.

Pastabos:

72.1. pagrindinė danga intensyviausio bangų ir ledo poveikio ruože;

72.2. palengvinta danga žemiau pagrindinės tokiu atstumu, kuriame bangų sukeltos srovės nebepajėgia išplauti šlaito grunto.

Pastaba. Pagrindinė ir palengvinta dangos turi būti patikimai susietos, pvz., sudarant akmeninę ar betoninę atramą. Atramos matmenys priklauso nuo šlaito koeficiento, taip pat nuo dangos ir atramos trinties koeficiento šlaite esančio grunto atžvilgiu.

Pastaba. Surenkamųjų gelžbetonio plokščių dangos siūlės gali būti uždaros (monolitintos) arba atviros. Pastaruoju atveju po jomis numatomas žvyro pasluoksnis, kurio dalelių vidutinis skersmuo d50 turi būti ne mažesnis kaip 1,5 bcl; čia bcl – dangos siūlės plotis.

90.1. asfaltbetonio dangos storis priklauso nuo bangos aukščio ir ledo sluoksnio storio: kai bangos aukštis hrun <0,5, <1,0 ir 1,0–1,5 m, atitinkamas dangos storis yra 0,04, 0,06 ir 0,08 m;

90.2. asfaltbetonio danga gali būti numatoma vieno ar dviejų sluoksnių. Vieno sluoksnio danga tiek naudojimo, tiek ir ekonominiu požiūriu tinkamesnė. Asfaltbetonis klojamas ir tankinamas esant 110–140° C temperatūrai. Asfaltbetonio dangos nelygumai turi būti ne didesni kaip ± 2,0 cm. Asfaltbetonio paviršių būtina dažyti baltais dažais arba padengti mastika su stabilizuojančiais priedais.

93.1. pagrindinis ne aukštesnių kaip 10 m ŽU žemutinio šlaito tvirtinimo būdas – apsėjimas žolių mišiniu, prieš tai užpylus juodžemio. Juodžemio sluoksnio storis – 7–10 cm;

93.2. užtvankų, kurių aukštis didesnis nei 10 m, žemutinis šlaitas velėnuojamas ištisai arba „langais“. „Langai“ įrengiami 1´1 m dydžio iš velėnos, skaldos ar smulkių akmenų juostų. Juostoms naudojama medžiaga priklauso nuo vietoje esančios medžiagos. „Langai“ pripilami juodžemio ir įsėjamas žolių mišinys.

Pastaba. Šlaitų, kurių koeficientas mažesnis kaip 2,25, augaliniam sluoksniui užpilti gali būti numatyti ekskavatoriai-draglainai, kurių kaušo tūris 0,5–1,0 m3, arba transporteriai. Šiuo atveju gruntas išlyginamas rankiniu būdu. Jei šlaito koeficientas 2,25 ar didesnis, augalinis sluoksnis išlyginamas buldozeriu (jei šlaitas nevelėnuotas);

93.3. ŽU žemutiniam šlaitui tvirtinti dar gali būti naudojama:

93.3.1. geosintetinės medžiagos – geodembliai, įvairūs geotinklai ir kt.;

93.3.2. žemutinį šlaitą užliejamoje zonoje, jei potvynis trunka ne daugiau kaip 1 mėnesį ir bangos aukštis ne didesnis kaip 0,50 m, galima tvirtinti biologiniu būdu, t. y. apsodinant krūmais. Sodinimui tinka karklų gyvašakės. Jos atsparios šalčiui ir trumpalaikiam (ne daugiau kaip 1 mėn.) vandens užliejimui. Gyvašakės sodinamos horizontaliomis eilėmis. Atstumas tarp eilių – 1,50 m. Kol išsivysto gyvašakių šaknų sistema, jos turi būti apsaugotos nuo bangų ir klimato poveikių.

V skirsnis. ANTIfiltracinĖS PRIEMONĖS

96.1. molinio grunto filtracijos koeficientas turi būti 50 ir daugiau kartų mažesnis nei smėlinio užtvankos masyvo ar pagrindo filtracijos koeficientai;

96.2. durpių susiskaidymo laipsnis turi būti ne mažesnis kaip 50%.

Pastaba. Antifiltracinės priemonės (ekranas ir priešslenkstė) iš durpių tinka tik CC1 ir CC2 pasekmių klasės ŽU.

100.1. didžiausias įtempis turi būti ne didesnis už įtempį, garantuojantį numatytą ilgaamžiškumą;

100.2. kontaktuojančio su polimerine antifiltracine priemone grunto dalelių sudėtis turi būti tokia, kad nepažeistų polimerinės medžiagos. Reikiamai pagrindus, polimerinės medžiagos nepažeidžiamumo reikalavimai gali būti sumažinti, jei eksperimentais pagrindžiamas bendrasis ir vietinis ŽU GFS. Polimerinių medžiagų antifiltracines priemones leidžiama įrengti CC1 ir CC2 pasekmių klasių užtvankose, o reikiamai pagrindus, – ir CC3 ir CC4 pasekmių klasių ŽU, ne aukštesnėse kaip 60 m.

106.1. stabilumas šlaito paviršiuje;

106.2. atsparumas skilinėjimui esant neigiamai temperatūrai;

106.3. stiprumo ir standumo nepraradimas dėl nuovargio, veikiant bangoms.

113.1. diafragmos pereinamųjų sluoksnių sudėtis turi būti tokia, kad asfaltbetonis negalėtų patekti į sluoksnių poras, o pats sluoksnis negalėtų prasiskverbti į užtvankos masyvo poras;

113.2. diafragmos sąlyčio su pagrindu ir betono elementais konstrukcija turi būti tokia, kad diafragma galėtų slysti sąlyčio paviršiumi. Asfalto medžiaga sąlyčio zonoje turi būti suspaustoje būsenoje.

H – slėgio aukštis nagrinėjamame diafragmos skerspjūvyje.

VI SKIRSNIS. DRENAŽaS

124.1. organizuotai surinkti ir nuvesti į žemutinį bjefą geofiltracijos vandenį, prasisunkiantį per užtvankos masyvą ir jos pagrindą;

124.2. apsisaugoti nuo geofiltracijos vandens išsisunkimo į užtvankos žemutinio šlaito galimo įšalo zoną;

124.3. ekonomiškai ir techniškai pagrindus, pažeminti depresijos paviršių užtvankos masyve (vidiniu drenažu), kad pagerėtų jos žemutinio šlaito stabilumas;

124.4. padidinti aukštutinio šlaito stabilumą, kai tenka staiga pažeminti didžiojo tvenkinio vandens lygį;

124.5. saugiai nuvesti geofiltracijos vandenį, prasisunkusį per užtvankos ekraną ar branduolį.

Pastabos:

125.1. užtvankos masyvo ir pagrindo grunto charakteristikas, tarp jų GFS;

125.2. geofiltracijos drenažo aplinkoje charakteristikas.

130.1. prizmės ketera turi būti dydžiu hc aukščiau už didžiausią ŽB (žemutinio bjefo) vandens lygį; hc reikšmė apskaičiuojama pagal Reglamento 57–60 p. nurodymus, taikant juos ŽB sąlygomis, ir turi būti ne mažesnė kaip 0,5 m;

130.2. prizmės keteros plotis bc nustatomas pagal statybos darbų vykdymo sąlygas, bet turi būti ne mažesnis kaip 1 m;

130.3. prizmės šlaitų koeficientai ir priklauso nuo statybos darbų vykdymo sąlygų; preliminariai imama .

9.3 pav. Pagrindinės drenažo schemos: a – vidinis prizminis; b – išorinis (antšlaitinis); c, d – vidinis vamzdinis; e – vidinis horizontalusis; f, g, h – kombinuotas drenažas; 1 – drenažo prizmė (banketas); 2 – atvirkštinis filtras; 2I – atvirkštinis filtras, geosintetinis; 3 – depresijos kreivė; 4 – antšlaitinis drenažas; 5 – drenažo vamzdis; 6 – vidinis juostinis drenažas; 7 – drenažo vandens nuvedimo vamzdis; 8 – drenažo griovys 131. Susiejant ŽU masyvą su drenažo prizme, turi būti garantuotas sąsajos filtracinis stiprumas panaudojant atvirkštinį filtrą. Jis visada būtinas prizmės aukštutiniame šone.

134.1. drenažo keteros altitudė nustatoma taip pat, kaip ir prizminiam drenažui, įvertinant aukštesnę depresijos kreivės padėtį;

134.2. drenažo storis t (kartu su atvirkštiniu filtru) turi tenkinti sąlygą: , (9.5) čia:

134.3. šio drenažo susiejimas su užtvankos masyvu ir pagrindu toks pat, kaip ir prizminio drenažo.

136.1. vamzdžio skersmuo pagrindžiamas hidrauliniais skaičiavimais pagal prieš tai apskaičiuotus geofiltracijos debitus. Mažiausias vamzdžio skersmuo 200 mm;

136.2. vamzdžio trasoje ne rečiau kaip kas 50 m įrengiami apžiūros šuliniai. Vandens lygis šulinyje turėtų būti bent 10 cm žemesnis negu įvestojo drenažo vamzdžio apačia, kad būtų galima tūriniu būdu išmatuoti geofiltracijos debitą;

136.3. drenažo vamzdis turi būti apipiltas atvirkštiniu filtru.

137.1. sudarant ištisinį sluoksnį;

137.2. sudarant atskiras išilgines arba skersines juostas.

142.1. inžinerines geologines ir hidrogeologines užtvankos pagrindo ir krantų sąlygas;

142.2. fizikines-mechanines grunto charakteristikas;

142.3. klimatines sąlygas;

142.4. užtvankos konstrukciją;

142.5. užtvankos statybos ir naudojimo sąlygas;

142.6. vandens chemines savybes, agresyvumą.

143.1. kai užtvankos pagrindas savaime drenuojasi ir (ar) yra numatytos efektyvios antifiltracinės priemonės ir depresijos paviršius pakankamai (1,0–1,5 m) nutolęs nuo užtvankos žemutinio šlaito ir jo papėdės;

143.2. kai užtvankos žemutinė dalis supilta iš stambiagrūdžio, stambianuotrupinio grunto ar iš akmenų.

VII SKIRSNIS. ATVIRKŠTINIAI FILTRAI

148.1. natūralų nerišlų (smėlio, žvyro) gruntą;

148.2. tvirtų šalčiui atsparių netirpių uolienų skaldinėlį ir (ar) skaldą;

148.3. granuliuotus šlakus, prieš tai ištirtus laboratorijoje;

148.4. geosintetines medžiagas, ypač geotekstilę.

Pastaba. Atvirkštinis filtras gruntinių medžiagų ekrano ir (ar) branduolio slėginėje pusėje dar turi garantuoti ekrane ar branduolyje galinčių atsirasti plyšių savaiminį „užsigydymą“.

151.1. jeigu saugomas gruntas yra birus nesufozinis, Cu=d60 /d10≤(20–25), (9.6) čia d10, d60 – grunto dalelių skersmenys, atitinkantys 10 ir 60% granuliometrinės sudėties kreivėje;

151.2. jeigu saugomas gruntas yra birus sufozinis, Cu≤15;

151.3. jeigu saugomas gruntas yra molinis (plastiškumo skaičius Ip≥0,07, reikiamai pagrindus Ip≥0,05), Cu≤50.

Pastaba. Cu≤50 gali būti leidžiamas ir užtvankų pereinamiesiems sluoksniams. Jei jų storis viršija 3 m, reikiamai pagrindus, galima imti Cu>50.

151.4. jeigu atvirkštinis filtras yra porėto betono, Cu≤12;

151.5. kai atvirkštinis filtras įrengiamas supilant gruntą į vandenį, Cu≤10.

Pastabos:

VIII SKIRSNIS. ŽU MASYVO SUSIEJIMAS SU PAGRINDU, SLĖNIO KRANTAIS IR BETONINIAIS STATINIAIS

156.1. miško ir krūmų iškirtimas, kelmų išrovimas;

156.2. augalinio sluoksnio, sluoksnio su medžių ir krūmų šaknimis, žemę rausiančių gyvūnų urveliais pašalinimas;

156.3. grunto, turinčio daug organinės medžiagos (pvz., durpių) ir (ar) tirpių druskų, pašalinimas;

156.4. iškasų užtvankos dančiui sudaryti iškasimas.

158.1. suskeldėjusios uolos, didelių akmenų ar jų sankaupų pašalinimą;

158.2. geologinės žvalgybos bei statybinių iškasų užtaisymą.

162.1. apsaugą nuo išplovimo veikiant vandens pralaidoms;

162.2. sklandų vandens atitekėjimą iki vandens ėmyklų ir vandens pralaidų iš aukštutinio bjefo ir sklandų ištekėjimą žemutiniame bjefe;

162.3. apsaugą nuo kontaktinės geofiltracijos sąsajose.

Pastaba. CC3 ir CC4 pasekmių klasės užtvankų sąsajos turi būti pagrįstos hidraulinių ir geofiltracijos tyrimų rezultatais.

164.2. užtvankose su masyvo antifiltracinėmis priemonėmis – šių priemonių zonoje.

IX SKIRSNIS. UŽTVANKŲ REKONSTRUKCIJOS REIKALAVIMAI

167.1. iš abiejų pusių, išlaikant diafragmos (ar branduolio) vertikalumą;

167.2. iš žemutinio bjefo pusės, diafragmą (ar branduolį) pratęsiant ekranu.

Pastabos:

X SKYRIUS. SUPLAUTINĖS ŽU

I skirsnis. SUPLAUTINIŲ ŽU TIPAI, JŲ STATYBOS SĄLYGOS

10.1 lentelė Suplautinių ŽU pagrindiniai tipai Tipas Masyvo gruntas Statybos būdas Vienalytė: su suformuotais vidutinio statumo šlaitais (10.1 pav., a) Smėlis, priesmėlis, priemolis Dvipusis suplovimas naudojant atitvėrimo dambeles užtvankos šlaituose lėkščiašlaitė su natūraliai susiformavusiais aukštutiniu (10.1 pav., b) arba abiem šlaitais Smėlis, žvyras Vienpusis suplovimas naudojant atitvėrimo dambeles žemutiniame šlaite (10.2 pav., b); centrinis suplovimas be atitvėrimo dambelių (suplaunant laisvu pulpos nutekėjimu) stačiašlaitė (10.2 pav., a) Smėlis, žvyras Suplovimas nepertraukiamai sudarant atitvėrimo dambeles abiejuose užtvankos šlaituose Nevienalytė: su branduoliu (10.1 pav., c) Žvyras, gargždas su smėlio ir molio frakcijomis Dvipusis suplovimas naudojant atitvėrimo dambas šlaituose ir sėsdintuvą centrinėje užtvankos dalyje (10.2 pav., a) su centrine zona (10.1 pav., d) Tas pats Tas pats Kombinuota: su supiltiniu molinio grunto branduoliu ir suplautinėmis šoninėmis dalimis (10.1 pav., e);

Žvyras, gargždas arba smėlis Dvipusis suplovimas be sėsdintuvo centrinėje užtvankos dalyje su supiltinėmis stambianuotrupinio grunto prizmėmis ir suplautine vienalyte centrine dalimi (10.3 pav., f) Žvyras, gargždas arba smėlis Tas pats 170. Užtvankos tipas parenkamas pagal VI skyriaus nurodymus. Be to, reikia siekti panaudoti natūralios granuliometrinės sudėties karjerų gruntą.

Pastabos:

10.1 pav. Suplautinių ŽU tipai: a–f apibūdinimas pateiktas 10.1 lentelėje; 1 – aukštutinio šlaito danga; 2 – drenažas; 3 – suplautinis branduolys; 4 – suplautinės pereinamosios zonos (4I – aukštutinė, 4II – žemutinė); 5 – suplautinės šoninės zonos (5I – aukštutinė, 5II – žemutinė); 6 – suplautinė centrinė mažai vandeniui laidi zona; 7 – šoninės supiltinės prizmės (7I – aukštutinė, 7II – žemutinė); 8 – apsauginis smėlio grunto sluoksnis; 9 – atvirkštinis filtras; 10 – depresijos kreivė 172. Nevienalytės ŽU projektuojamos, kai:

172.1. karjeruose yra atitinkamo grunto;

172.2. būtina sumažinti, lyginant su vienalytėmis užtvankomis, geofiltracijos per užtvanką debitą;

172.3. siekiama sumažinti užtvankos masyvo matmenis.

Pastaba. Reglamento 172 p. nurodytais atvejais yra sudėtingesnė numatytų matmenų branduolio suplovimo technologija. Pavyzdžiui, vengiant branduolyje stambiagrūdžio grunto santalkų, reikiamai pagrindus, branduolio sėsdintuvo baseinėliuose reikia numatyti priverstinį grunto išmaišymą.

10.2 pav. Suplautinių užtvankų pagrindinės statybos schemos: a – dvipusis nevienalytės užtvankos su branduoliu suplovimas; b – vienpusis vienalytės užtvankos suplovimas, kai aukštutinis šlaitas formuojamas natūraliai nutekant pulpai; c – stačiašlaitės užtvankos suplovimas; 1 – pulpos paskirstymo vamzdynas; 2 – suplaunamasis šlaitas; 3 – sėsdintuvas; 4 – branduolio riba; 5 – atitvėrimo dambelės (statybos technologinės atitvėrimo dambelės); 6 – pirminė atitvėrimo damba; 7 – baseinėlio-sėsdintuvo riba; 8 – vandens nuvedimo vamzdis; 9 – laikinoji damba; 10 – vandens surinkimo šulinys–damba; damba 173. Statant suplautines ŽU su šoninėmis, supiltomis iš grunto arba akmenų prizmėmis, reikia panaudoti santykinai aukštas gruntines ar akmenų dambeles.

175.1. reikiamą suplauto grunto kokybę, jo tankį, užtvankos šlaitų stabilumą, įvertinant geofiltraciją, galinčią susidaryti dėl suplauto grunto vandens atidavimo ir infiltracijos iš suplauto grunto paviršiaus bei iš užtvankos masyvo centrinės dalies – sėsdintuvo;

175.2. užtvankų suplovimo didžiausią intensyvumą, įvertinant vandens eksfiltracijos iš suplauto grunto greitį;

175.3. užtvankos dalims, suplaunamoms po vandeniu – po vandeniu susidarančių šlaitų koeficientų ribines reikšmes.

II SKIRSNIS. gruntaS

178.1. I grupės smėlinis gruntas yra tinkamiausias vienalyčių suplautinių ŽU statybai;

178.2. II grupės smėlinis ir žvyrinis gruntas yra tinkamiausias nevienalyčių ŽU su smulkaus smėlio centrine zona ar molio branduoliu statybai;

178.3. priesmėlio (III grupė), priemolio (IV grupė), žvyrinį ir žvirgždinį gruntą (V grupė) galima naudoti suplautinėms ŽU tik techniškai ir ekonomiškai pagrindus. Priesmėlis ir priemolis naudotini suplaunant vienalytes ŽU bei nevienalyčių ŽU centrinę, mažai vandeniui laidžią, masyvo dalį; žvyro-žvirgždo gruntas naudotinas šių užtvankų šoninių zonų suplovimui;

10.3 pav. Suplautinėms užtvankoms naudojamas gruntas 178.4. karjere esančio grunto tūris turi būti 1,5–1,8 karto didesnis už suplaunamos ŽU tūrį;

178.5. parenkant karjerus, kurių gruntas bus naudojamas ŽU statybai, būtina atlikti inžinerinius geologinius tyrimus, padėsiančius išskirti zonas, kurių gruntas netinkamas arba negalima jo išgauti esamomis hidromechanizacijos priemonėmis.

III skirsnis. UŽTVANKOS masyvo GRUNTO frakcionavimosi įvertinimas

186.1. vidutinė grunto granuliometrinė sudėtis nustatoma atskirai ŽU branduoliui ir atskirai šoninėms zonoms ir, jei yra, tarpinėms zonoms. ŽU skersiniame profilyje dalelių pasiskirstymas į zonas nustatomas pagal analogus arba pagal specialioje literatūroje pateiktas metodikas; tokios metodikos pavyzdys pateiktas Reglamento 3 priede;

186.2. CC3 ir CC4 pasekmių klasių suplautinių ŽU grunto granuliometrinę sudėtį reikia patikslinti bandomuosiuose suplovimuose, atliktuose pagal konkrečios ŽU statybos technologiją.

IV SKIRSNIS. ŠLAITai ir jų tvirtinimas

10.2 lentelė Suplautinių nelėkščiašlaičių ŽU šlaitų koeficientai Užtvankos tipas Pagrindo gruntas Šlaito koeficientas Vienalytė smėlio Smėlis, priesmėlis Senos nuogulos, durpės, dumblas 3,5–5 5–8 Nevienalytė žvyro-smėlio su branduoliu Uola, standus molis, morena 3–4 190. Suplautinių lėkščiašlaičių ŽU šlaitai, susiformavę suplaunant laisvu pulpos nutekėjimu, gali būti visiškai netvirtinami arba tvirtinami paprasčiau – žvyro, žvirgždo sluoksniu arba biologiškai. Visais atvejais ŽU šlaitai turi būti atsparūs bangų poveikiams. Kai šlaitą gali veikti didelės įstrižinės ar išilginės bangos ir srovės, šlaite gali būti numatomos skersinės bunos, skirtos šlaito apsaugai nuo išplovimo įstrižinėmis bei išilginėmis srovėmis.

C – pulpos konsistencija, % pagal masę; m10 – šlaito koeficientas, kai C=10% (žr. 10.2 lentelę).

10.3 lentelė Smėlio ir (ar) žvyro laisvuoju būdu suplautų užtvankų vidutiniai šlaitų koeficientai Gruntas Šlaito koeficientas, kai pulpos debitas, m3/val. iki 2000 2000–4000 daugiau kaip 4000 Smėlis: smulkus 40 60 100 vidutinis 33 40 65 rupus 25 33 40 žvyringas 20 25 30 Žvyras 15 20 25 192. Suplaunant ŽU po vandeniu, šlaitų koeficientai priklauso nuo grunto granuliometrinės sudėties ir nustatomi skaičiavimais. Pradinis šlaito koeficientas gali būti priimtas tarp 10 ir 4; mažesnės koeficiento vertės priimamos smulkiam smėliui ir pasireiškiant vandens tėkmei. Didėjant grunto dalelėms ir lėtėjant tėkmei, šlaito koeficiento reikšmė didinama.

V SKIRSNIS. Suplautinių ŽU REKONSTRAVIMO REIKALAVIMAI

XI SKYRIUS. AKMENŲ ir žemių bei akmenų UŽTVANKOS

I SKIRSNIS. AKMENŲ IR ŽEMIŲ BEI AKMENŲ UŽTVANKŲ TIPAI, STATYBOS SĄLYGOS

11.1 lentelė AŽU ir AU tipai Tipas Masyvo statybos būdas Antifiltracinės priemonės AŽU Supylimas sausai arba į vandenį Gruntinė priešslenkstė – antifiltracinis paklodas Tas pats Gruntinis ekranas (11.1 pav., a) Tas pats Gruntinis branduolys (11.1 pav., b) Tas pats Aukštutinė gruntinė prizmė (11.1 pav., c) Tas pats Centrinė gruntinė prizmė (11.1 pav., d) Kryptingas sprogdinimas Injekcinė diafragma (11.2 pav., a) Tas pats Ekranas (11.2 pav., b) AU Akmenų sumetimas Negruntinių medžiagų ekranas (11.3 pav., a) Tas pats Diafragma (11.3 pav., b) Pastabos:

II skirsnis. MEDŽIAGos

204.1. užtvankos masyvo sutankinimo galimybes;

204.2. akmenų segregaciją, kai statoma akmenis pilant storais sluoksniais;

204.3. akmenų vietą užtvankos masyve.

11.1 pav. AŽU tipai: a–d – žr. 11.1 lentelę; 1 – aukštutinio šlaito danga; 2, 2I, 2II – pereinamieji sluoksniai (atvirkštinis filtras); 3 – gruntinis ekranas; 4 – branduolys; 5, 6 – aukštutinė ir žemutinė prizmės; 7, 8 – aukštutinė ir centrinė antifiltracinės prizmės; 9 – depresijos kreivė 11.2 pav. AŽU, statomų sprogdinimo būdu, tipai: a, b apibūdinimas pateiktas 11.1 lentelėje; 1 – susiformavęs žemutinis šlaitas; 2 – skaičiuotinio profilio šlaitas; 3 – injekcinis branduolys; 4 – injekcinė užtvara; 5 – ekranas; 6 – antifiltracinė priešslenkstė; 7 – depresijos kreivė 11.3 pav. AU tipai: a, b apibūdinimas pateiktas 11.1 lentelėje; 1 – užtvankos masyvas; 2 – cementacinė užtvara; 3 – betoninis dantis; 4 – gelžbetoninis ekranas; 5 – poekraninis sluoksnis; 6 – aukštutinė prizmė; 7 – diafragma; 8I, 8II – pereinamieji sluoksniai; 9 – žemutinė prizmė; 10 – depresijos kreivė 206. Nustatant projektinių akmenų didžiausius matmenis ir granuliometrinę sudėtį, reikia atsižvelgti į kokybę ir statybos būdą. Akmenis pilant sluoksniais ir tankinant volavimu, jų didžiausias matmuo neturi viršyti 0,75 supilamo sluoksnio storio.

III skirsnis. Šlaitai

IV skirsnis. Antifiltracinės priemonės

220.1. praplatinamas branduolys arba ekranas visame sąlyčio su pagrindu ir slėnio krantais kontūre;

220.2. supilamas papildomas atvirkštinio filtro sluoksnis gruntinių antifiltracinių priemonių sąlyčio su pagrindu ir slėnio krantais vietose;

220.3. ekranas arba branduolys įrengiamas iš įvairiagrūdžio molingo grunto, galinčio užpildyti atsiradusius antifiltracinių priemonių įtrūkimus.

V SKIRSNIS. AŽU ir AU PAGRINDai

XII SKYRIUS. SLENKSTINĖS GRUNTINIŲ MEDŽIAGŲ UŽTVANKOS

232.1. pagal gruntinių medžiagų tipą į:

232.1.1. slenkstines ŽU;

232.1.2. slenkstines AŽU;

232.2. pagal slenkstinės dalies tvirtinimą į:

232.2.1. slenkstines gruntines užtvankas su netvirtinta slenkstine dalimi ir 232.2.2. slenkstines gruntines užtvankas su tvirtinta slenkstine dalimi.

Pastaba. Slenkstinės gruntinės užtvankos su netvirtinta slenkstine dalimi nėra paplitusios. Jos gali būti taikomos statybos laikotarpio poplūdžio debitui praleisti, kai praleidžiamas linijinis vandens debitas q≤2–3 m2/s.

235.1. tipinė slenkstinės ŽU schema pateikta 12.1 pav. Pagrindiniai tokių užtvankų ypatumai:

235.1.1. lėkštesnis priekinis šonas (m=3-4). Tvirtinimas analogiškas betoninių užtvankų priešslenksčių tvirtinimui;

235.1.2. ketera / persiliejimo slenkstis – monolitinis betoninis arba iš gelžbetoninių plokščių;

235.1.3. vandens nutekėjimo šonas gana lėkštas (m=8), ištisai padengtas surenkamomis, dažnai fasoninėmis plokštėmis; po jomis įrengiamas drenažas ir atvirkštinis filtras;

12.1 pav. Slenkstinės ŽU schema:

1 – aukštutinio šlaito-įtekėjimo dalies šono tvirtinimas; 2 – ŽU masyvas; 3 – slenkstis; 4 – drenažas; 5 – kaušas (išplovimo duobė) 235.1.4. depresijos paviršiui užtvankoje pažeminti įrengiamas specialus vidinis drenažas (žr. 12.1 pav.);

235.1.5. bjefų jungimosi sąlygoms užtikrinti ir pratekėjimo-ištekėjimo dalių pastovumui padidinti ištekėjimo dalyje įrengiamas kaušas-išplovimo duobė (žr. 12.1 pav.);

235.2. slenkstinės AŽU su tvirtintomis vandens pratekėjimo-ištekėjimo dalimis schema pateikta 12.2 pav. Pagrindiniai tokių užtvankų ypatumai:

235.2.1. nedidelis patvankos aukštis (3–6 m);

235.2.2. nedideli linijiniai debitai (q≤20 m2/s);

235.2.3. vidutiniškai lėkšti slenksčio priekinis ir nutekėjimo šonai (m≈3);

235.2.4. slenksčio priekinio šono tvirtinimas analogiškas neslenkstinės užtvankos aukštutinio šlaito tvirtinimui;

235.2.5. geresnėms bjefų jungimosi sąlygoms užtikrinti pratekėjimo dalies pabaigoje įrengiamas antgalis-pakopa su tramplinu.

12.2 pav. Slenkstinės AŽU schema:

1 – ekranas; 2 – ekrano apsauginis sluoksnis; 3 – atvirkštinis filtras; 4 – masyvas-akmenų metinys; 5 – slenkstis; 6 – slenksčio ištekėjimo dalies antgalis-pakopa 236. Slenksčio tvirtinimo iš surenkamų plokščių pastovumui užtikrinti po jomis reikia numatyti plokščią drenažą su 1–2 atvirkštinio filtro sluoksniais. Atvirkštinio filtro sluoksnių skaičius, šių sluoksnių ir drenažo dalelių skersmenys apskaičiuojami vadovaujantis Reglamento 146–154 ir 248–250 p. aprašytais principais.

Pastaba. Vietoje gruntinio drenažo-atvirkštinio filtro galima naudoti specialias sintetines medžiagas, užtikrinančias grunto filtracinį stiprumą ir tenkinančias kitas filtracines savybes.

XIII SKYRIUS. Gruntinių medžiagų Užtvankų SKAIČIAVIMų Pagrindinės nuostatos

238.1. geofiltracijos (Reglamento 241–242 p.);

238.2. grunto filtracinio stiprumo (Reglamento 243–246 p.);

238.3. atvirkštinių filtrų, drenažo ir pereinamųjų sluoksnių (Reglamento 247–250 p.);

238.4. šlaitų, tarp jų su ekranu ir apsauginiu sluoksniu, stabilumo (Reglamento 254–256 p.);

238.5. įtempių-deformacijų būsenos (Reglamento 256–257 p.);

238.6. užtvankos masyvo ir pagrindo nuosėdžių (Reglamento 258–259 p.);

238.7. horizontaliųjų poslinkių (Reglamento 261–263 p.);

238.8. šlaitų stabilumo ir dangų stiprumo, veikiant bangų, ledo ir kitoms apkrovoms (Reglamento 264 p.).

239.1. nevienalyčių suplautinių ŽU grunto frakcionavimosi ir šoninių prizmių stabilumo (Reglamento 182, 183, 187, 252–253 p.);

239.2. supiltinių žemių bei akmenų ir žemių užtvankų, kurių pagrindo, masyvo, branduolio ar ekrano gruntas molinis ir kuriuose vyksta konsolidacija, porų vandens slėgio, konsolidacijos ir atsparumo pleišėjimui (Reglamento 259, 260, 265 p.);

239.3. akmenų ir žemių su branduoliu užtvankoms – žemutinės prizmės stabilumo;

239.4. negruntinių medžiagų ekranų ir diafragmų stiprumo;

239.5. slenkstinių GMU hidrauliniai; šie skaičiavimai atliekami vadovaujantis Hidrotechnikos statinių projektavimo taisyklėmis [9.13], STR 2.02.06:2004 [9.31] ir kitais normatyviniais dokumentais.

Pastabos:

241.1. apskaičiuoti geofiltracijos parametrus;

241.2. užtikrinti užtvankos masyvo, pagrindo, antifiltracinių priemonių ir slėnio krantų GFS;

241.3. pateikti geofiltracijos poveikius, reikalingus skaičiuojant užtvankos šlaitų ir slėnio krantų stabilumą;

241.4. pagrįsti užtvankos pasirinkto profilio, jo matmenų, konstrukcinių elementų, antifiltracinių priemonių bei drenažo racionalumą ir ekonomiškumą.

242.1. geofiltracijos tėkmės laisvąjį (depresijos) paviršių užtvankos masyve ir slėnio krantuose;