📄 Įstatymo tekstas
Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
DĖL ALYTAUS APSKRITIES TERITORIJOS BENDROJO (GENERALINIO) PLANO PATVIRTINIMO
2011 m. birželio 22 d. Nr. 764
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617; 2007, Nr. 39-1437; 2010, Nr. 65-3195) 6 straipsniu, 11 straipsnio 4 ir 10 dalimis, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Patvirtinti Alytaus apskrities teritorijos bendrąjį (generalinį) planą (pridedama).
2. Nustatyti, kad šis nutarimas tą pačią dieną oficialiai be Alytaus apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano brėžinių skelbiamas „Valstybės žiniose“, o nutarimas su brėžiniais – „Valstybės žinių“ interneto tinklalapyje (www.valstybes-zinios.lt).
3. Įpareigoti Alytaus apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano planavimo organizatorių, Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros direktorių, per pusę metų nuo Alytaus apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano įsigaliojimo parengti ir patvirtinti šio plano sprendinių įgyvendinimo programą.
MINISTRAS PIRMININKAS ANDRIUS KUBILIUS
APLINKOS MINISTRAS GEDIMINAS KAZLAUSKAS
_________________
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2011 m. birželio 22 d. nutarimu Nr. 764
Alytaus APSKRITIES TERITORIJOS BENDRASIS (GENERALINIS) PLANAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Alytaus apskrities teritorijos bendrasis (generalinis) planas (toliau – bendrasis (generalinis) planas) parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijos bendruoju planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. IX-1154 (Žin., 2002, Nr. 110-4852), Apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano rengimo taisyklėmis, patvirtintomis aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-263 (Žin., 2004, Nr. 83-3029), Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029), nuostatomis ir institucijų išduotomis planavimo sąlygomis.
2. Bendrojo (generalinio) plano numatoma apskrities teritorijos vystymo koncepcija parengta 20 metų, o konkretizuoti sprendiniai – 10 metų laikotarpiui.
3. Bendrasis (generalinis) planas suderintas su planavimo sąlygas išdavusiomis institucijomis, gretimomis apskritimis ir apskrities savivaldybėmis, aprobuotas Alytaus regiono plėtros tarybos 2007 m. vasario 15 d. sprendimu Nr. (1.5.)-1R-3 „Dėl Alytaus apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano derinimo“ ir patikrintas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (2011 m. gegužės 3 d. Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas Nr. TP5-11).
4. Bendrasis (generalinis) planas detalizuoja ir konkretizuoja patvirtinto Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendinius apskrities teritorijoje.
5. Bendrojo (generalinio) plano sprendiniai priimti atsižvelgiant į konsultavimosi procedūros rezultatus, taip pat strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ir sprendinių poveikio vertinimo išvadas.
6. Bendrajame (generaliniame) plane vartojamos sąvokos patvirtintos galiojančiais teisės aktais ir apibrėžtos Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617), Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902) ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme (Žin., 1995, Nr. 3-37; 2004, Nr. 153-5571).
II. APSKRITIES TERITORIJOS VYSTYMO KONCEPCIJA
I. Apskrities teritorijos vystymo NUOSTATOS IR
bendrųjų tikslų sistema
7. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas išskyrė šalies teritorijoje pagrindinį erdvinės funkcinės struktūros komponentą – aktyvios ir santykinai aktyvios raidos funkcinio stuburo zoną, sujungiančią didžiausio ūkinio aktyvumo arealus su stambiausiais urbanistiniais centrais ir sudarančią metropolinės integracijos ašis.
8. Dėl savo geografinės padėties Alytaus apskritis į šią zoną nepatenka ir kartu su kitais šalies regionais (Utenos ir Tauragės apskritys) sudaro dekoncentruotos plėtros arealus, kuriems reikalinga valstybės parama.
9. Pagal kompleksinį regioninį vertinimą Alytaus apskrityje išskirtos didelio ir vidutinio problemiškumo teritorijos (Lazdijų rajono savivaldybė ir Varėnos rajono savivaldybė) ir mažo problemiškumo teritorijos (Alytaus miesto savivaldybė, Alytaus rajono savivaldybė ir Druskininkų savivaldybė).
10. Teritorijų problemiškumą vertinant kompleksiškai, gali būti išskirti ypatingų kraštotvarkinių konfliktų turintys probleminiai arealai. Alytaus apskrityje išskirti šie arealai:
10.1. svarbiausi ežerynai ir slėniai, kuriuose konfliktines situacijas apima rekreacijos vystymo interesai, ūkinės veiklos ir esamo arba būsimo saugomų teritorijų statuso įgyvendinimas. Alytaus regione tokie probleminiai arealai yra Daugų, Metelių bei Druskininkų (pasižymi dideliu problemiškumu) ir Veisiejų, Merkinės bei Valkininkų (pasižymi vidutiniu problemiškumu);
10.2. saugomos didelės miškingos teritorijos, kuriose konfliktines situacijas apima gamtos ir kultūros paveldo vertybių išsaugojimo interesai, saugomų teritorijų reglamentų įgyvendinimas. Alytaus regione tokie probleminiai arealai yra Marcinkonių (pasižymi dideliu problemiškumu) ir Žuvinto bei Punios (pasižymi vidutiniu problemiškumu);
10.3. stipriai kalvoti agrariniai, mažai miškingi arealai (kalvynai), kuriuose konfliktines situacijas apima bioprodukcinio ūkio vystymo interesai, dirvožemio priešerozinė apsauga ir gamtinio karkaso įgyvendinimas. Alytaus regione tokie probleminiai arealai yra Verstaminų (pasižymi dideliu problemiškumu) ir Rudaminos, Miroslavo bei Alovės–Pivašiūnų (pasižymi vidutiniu problemiškumu);
10.4. urbanistinės vietovės, Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane numatytos kaip naujai formuojami ir plėtojami lokaliniai centrai. Alytaus regione tokie probleminiai urbanistiniai centrai yra Merkinė bei Seirijai (pasižymi dideliu problemiškumu) ir Veisiejai, Simnas bei Daugai (pasižymi vidutiniu problemiškumu).
11. Apskrities teritorijos vystymas remiasi visuotinai pripažintu tvaraus vystymo principu, kurį įgyvendinant užtikrinamas:
11.1. gyvenimo kokybės gerinimas plėtojant socialinę, kultūrinę ir techninę infrastruktūrą;
11.2. ekonominio augimo skatinimas ūkinę veiklą diferencijuojant pagal teritorinio potencialo ypatumus;
11.3. aplinkos kokybė optimizuojant gamtonaudą, plėtojant aplinkosaugą, išsaugant ir didinant kraštovaizdžio savitumą.
12. Bendrojo (generalinio) plano koncepcija numato specializuotų regiono teritorijos vystymo tikslų sistemą, atspindinčią skirtingus konkretizuotus teritorijos raidos aspektus. Šią sistemą sudarytų tokios tikslų grupės:
12.1. teritorijos urbanistinės sistemos vystymo tikslai:
12.1.1. plėtoti regiono urbanistinį karkasą – palaikyti jo centrą ir plėtoti naujus lokalinius centrus perspektyvių gyvenamųjų vietovių pagrindu;
12.1.2. užtikrinti tinkamą urbanistinių jungčių funkcionavimą;
12.1.3. intensyvinti gyvenamųjų vietovių teritorijų planavimą – sudaryti tinkamas jų darnaus vystymo sąlygas;
12.2. kraštovaizdžio apsaugos užtikrinimo tikslai:
12.2.1. optimizuoti saugomų teritorijų tinklą ir užtikrinti jų apsaugą nuo nepageidautino technologijų skverbimosi;
12.2.2. išsaugoti vertingus ir jautrius gamtinius elementus – takoskyrų kraštovaizdžio natūralią struktūrą, upių slėnių, ežerų duburių ir žemyninių kopų kraštovaizdį;
12.2.3. sustabdyti dirvožemių struktūros degradavimą kalvotuose arealuose;
12.2.4. neleisti pakeisti natūralaus hidrografinio tinklo struktūros ir optimizuoti sureguliuotų vandens telkinių hidrologinį režimą;
12.2.5. išsaugoti ir tikslingai naudoti kraštovaizdžio kultūros paveldą, pirmiausia tradicinės dzūkiškosios etnoarchitektūros objektus;
12.2.6. užtikrinti prioritetinį kultūros paveldo objektų išsaugojimą valstybės istorijos paveldo dominavimo zonoje;
12.3. biologinės įvairovės apsaugos tikslai:
12.3.1. užtikrinti „„Natura 2000““ teritorijų formavimą ir jų integraciją į nacionalinę saugomų teritorijų sistemą;
12.3.2. išsaugoti nuo degradavimo miškų, vidaus vandenų, pelkių, natūralių pievų ekosistemas – palaikyti jose biocenozių rūšinės sudėties įvairovę;
12.3.3. išvengti gyvūnų dispersijos, paukščių ir žuvų migracijos kelių įprastinės aplinkos keitimo;
12.4. rekreacinių teritorijų vystymo tikslai:
12.4.1. sukurti turistinių centrų ir maršrutų sistemą, veiksmingai panaudojant rekreacinius išteklius turizmo verslui plėtoti;
12.4.2. išplėsti poilsiui ir gydymui gamtinėje aplinkoje skirtų specializuotų teritorijų tinklą, plėtoti kurortinę infrastruktūrą;
12.5. bioprodukcinių teritorijų vystymo tikslai:
12.5.1. suformuoti optimalią bendrąją žemėnaudos struktūrą;
12.5.2. specializuoti bioprodukcinį ūkį pagal vietos potencialą ir rinkos poreikius;
12.5.3. išsaugoti tradicinių bioprodukcinio ūkio krypčių įvairovę;
12.5.4. suderinti bioprodukcinio ūkio gamybinius ir aplinkosaugos interesus;
12.6. kitų funkcinių teritorinių struktūrų vystymo tikslai:
12.6.1. optimizuoti pramonės ir verslo įmonių teritorinį išdėstymą, sumažinti teritorinius išsivystymo lygio skirtumus;
12.6.2. išplėtoti teritorinį sveikatos priežiūros, socialinės apsaugos, švietimo ir kultūros įstaigų tinklą, padaryti jį lengviau pasiekiamą gyventojams;
12.6.3. sustiprinti aukštesniojo profesinio ir aukštojo neuniversitetinio mokymo įstaigų tinklą ir taip padidinti regiono centro vaidmenį mokslo ir pažangių technologijų srityje;
12.7. techninės infrastruktūros vystymo tikslai:
12.7.1. išplėsti magistralinių kelių tinklą – patogiai sujungti apskrities gyvenamąsias vietoves su tarptautiniais transporto koridoriais;
12.7.2. pagerinti kelių techninius parametrus ir pakelės aptarnavimo infrastruktūrą;
12.7.3. atgaivinti geležinkelio jungtį tarp Vilniaus ir Alytaus;
12.7.4. atgaivinti vidaus vandenų transportą – panaudoti jį turizmo plėtrai;
12.7.5. išplėsti priemiesčių ir kaimo gyventojų centralizuotą aprūpinimą požeminiu vandeniu iš gręžinių;
12.7.6. užtikrinti optimalų valymo įrenginių, atliekų tvarkymo įmonių ir kitų ekoinžinerinės infrastruktūros objektų išdėstymą, maksimaliai sumažinti jų neigiamą poveikį aplinkai.
II. bendroji erdvinė koncepcija
13. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas Alytaus regione nustatė 3 tipų arealus:
13.1. konversinio vystymo (didžioji regiono dalis), kuriame reikalinga esamo tradicinio naudojimo krypčių pertvarka ir ypatingas aplinkosauginis reglamentavimas;
13.2. palaikomojo vystymo (šiaurinė Alytaus savivaldybės ir pietinė Varėnos rajono savivaldybės dalys), kuriame reikalinga esamo naudojimo adaptacija ir atitinkamas valstybės palaikymas;
13.3. plėtojamojo vystymo (šiaurės vakarinė Lazdijų rajono savivaldybės dalis), kuriame numatomas esamo naudojimo reglamentavimas.
14. Apskrities teritorijos erdvinį karkasą sudaro ūkinio aktyvumo centrai – apskrities centras Alytus, esami savivaldybių centrai – Druskininkai, Lazdijai ir Varėna ir 3 tipų integracijos ašys: urbanistinės-ūkinės integracijos, rekreacinio aktyvumo ir svarbiausios ekologinio stabilizavimo ašys (1 brėžinys „Bendroji erdvinė koncepcija“).
15. Urbanistinės-ūkinės integracijos ašys jungia tarpusavyje pagrindinius apskrities ūkinio aktyvumo centrus, o šiuos centrus – su gretimų regionų centrais. Jas sudaro:
15.1. urbanistinės-ūkinės integracijos ašys, jungiančios apskrities centrą Alytų su savivaldybių centrais – Druskininkais, Lazdijais, Varėna;
15.2. urbanistinės-ūkinės integracijos ašys, žiedu jungiančios savivaldybių centrus. Ypač svarbios apskrities pietinės dalies gyvybingumą užtikrinančios Lazdijų–Veisiejų–Druskininkų ir Druskininkų–Marcinkonių–Varėnos ašys;
15.3. išvedančios urbanistinės-ūkinės integracijos ašys, jungiančios apskrities urbanistinius centrus su kitų regionų centrais ir svarbiomis urbanistinės integracijos ašimis (Alytaus–Simno–Marijampolės, Alytaus–Jiezno–Kauno ir Alytaus–Vilniaus kryptys).
16. Rekreacinio aktyvumo ašys jungia didelį rekreacinį potencialą turinčias vietoves:
16.1. svarbiausias rekreacinis-turistinis centras yra Druskininkų kurortas, kuris kartu su Kapčiamiesčiu–Veisiejais ir Marcinkonimis–Senąja Varėna sudaro apskrities rekreacinio aktyvumo pietinę ašį;
16.2. kita rekreacinio aktyvumo ašis formuojasi šiaurinėje apskrities dalyje, tiesiogiai veikiama Alytaus, kaip apskrities bendrojo turizmo centro. Šią ašį sudaro Metelių–Seirijų–Veisiejų ir Varėnos–Daugų jungtys, sudarančios apskrities rekreacinio vystymo žiedą (1 brėžinys „Bendroji erdvinė koncepcija“).
17. Ekologinio stabilizavimo ašims, turinčioms kompensuoti urbanistinio-ūkinio vystymo poveikį, paprastai priskiriamos geoekologinės takoskyros ir ryškiausi migraciniai koridoriai (1 brėžinys „Bendroji erdvinė koncepcija“).
17.1. Alytaus apskrityje yra 3 geoekologinės takoskyros:
17.1.1. europinės svarbos Valdajaus–Baltijos–Pomeranijos aukštumų juostos Baltijos ežeruotojo kalvyno geoekologinės takoskyros ruožas Akmenių–Metelių–Ilgininkų–Pivašiūnų atkarpoje;
17.1.2. regioninės svarbos Nemuno–Merkio–Katros takoskyros ruožas Merkinės–Kabelių–Dubičių atkarpoje;
17.1.3. regioninės svarbos Nemuno–Šešupės takoskyros ruožas Ponkiškių–Mergalaukio–Gluosninkų atkarpoje;
17.2. Alytaus apskrities bendrąją erdvinę koncepciją formuoja 2 migraciniai koridoriai:
17.2.1. nacionalinės svarbos Nemuno vidurupio migracinio koridoriaus ruožas Gerdašių–Merkinės–Alytaus–Punios atkarpoje;
17.2.2. regioninės svarbos Merkio migracinio koridoriaus ruožas Valkininkų–Merkinės atkarpoje.
18. Ekologinio stabilizavimo ašys, kaip regiono bendrosios erdvinės struktūros dalis, nustato svarbiausius teritorinius gamtinio kraštovaizdžio išsaugojimo prioritetus, būtinus bendrajai ekologinei šalies pusiausvyrai palaikyti.
19. Alytaus apskrityje nemažai urbanistinio-ūkinio aktyvumo ašių patenka į geoekologinių takoskyrų ir migracinių koridorių teritorijas, kur kyla kraštotvarkinių konfliktų. Jų sprendimo kelias – rasti kompromisą ir sutarimą, atsižvelgiant į abi interesų grupes.
20. Apskrityje nustatyti teritorijos vystymo tipai ir jų arealai, sudarantys kraštotvarkinį foną, kuriame įgyvendinamos ir funkcionuoja atraminės urbanistinio-ūkinio vystymo ir ekologinio kompensavimo ašių struktūros. Pagal teritorijos vystymo strategijos pobūdį nustatyti 7 pagrindiniai Alytaus apskrities teritorijos vystymo tipų arealai (1 brėžinys „Bendroji erdvinė koncepcija“):
20.1. esamo bioprodukcinio naudojimo intensyvinimo – žymesnių ekologinių ribojimų nekeliantys lyguminiai arealai regiono šiaurinėje, pietvakarinėje ir šiaurės rytinėje dalyse;
20.2. esamo rekreacinio naudojimo intensyvinimo – Druskininkų kurortas ir jo artimoji aplinka;
20.3. tausojančio bioprodukcinio naudojimo vystymo – eroduojamų moreninių kalvynų bei smėlingų kopynų ir paslėnių arealai centrinėje ir pietinėje regiono dalyse;
20.4. rekreacinio vystymo ir konversijos – nepakankamai naudojami agrarinio kraštovaizdžio arba miškingi ežerai ir slėniai;
20.5. konservacinio-rekreacinio vystymo ir konversijos – esamų ir perspektyvinių valstybinių parkų teritorijos;
20.6. konservacinės apsaugos vystymo – išimtinio konservacinio prioriteto, paprastai gamtinių ar biosferos rezervatų, teritorijos;
20.7. urbanistinio vystymo.
21. Pirmųjų dviejų vystymo tipų arealuose reikia išlaikyti intensyvų bioprodukcinį ar rekreacinį naudojimą – ieškoti optimalių šių veiklos tipų realizavimo formų ir užtikrinti racionalų ir veiksmingą turimų išteklių naudojimą.
22. Trečiojo tipo arealų vystymas turi atitikti palaikomojo vystymo sampratą, įpareigojančią adaptuoti esamą naudojimą, laikantis ekologinių teritorijos tvarkymo reikalavimų, siekiant užtikrinti gamybos procesų ekologizavimą, kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą ir panašiai.
23. Ketvirtojo ir penktojo vystymo tipų teritorijų perspektyvinis naudojimas siejamas su būtinu funkcinės konversijos (pertvarkos) plėtojimu, pirmiausia mažėjančia bioprodukcinio ūkio santykine reikšme ir augančia rekreacinio-turistinio naudojimo svarba. Šie arealai, ypač ketvirtojo tipo, taip pat siejami su ekologinių reikalavimų laikymusi, kraštovaizdžio gamtos ir kultūros vertybių išsaugojimu.
24. Šeštojo tipo arealų vystymas užtikrina, kad būtų veiksmingai įgyvendinami nustatyti reglamentai ir konservacinės funkcijos.
25. Urbanistinio vystymo arealas užima pernelyg mažas teritorijas esamų ir perspektyvinių savivaldybių centruose. Urbanistinio vystymo kryptį juose žymi pats urbanistinio karkaso centro lokalizavimas.
26. Lokalizavus pagrindinius Alytaus apskrities teritorijos vystymo tipus, buvo galima nustatyti šias apibendrintas vystymo strategijų makrozonas (1 brėžinys „Bendroji erdvinė koncepcija“):
26.1. I – plėtojamojo (intensyvaus) vystymo strategijos dominavimo – apima 4 atskiras teritorijas šiaurinėje, šiaurės rytinėje ir pietvakarinėje apskrities dalyse;
26.2. II – palaikomojo (tausojančio) vystymo ir konversijos strategijos dominavimo – apima vientisą palei svarbiausias geoekologines takoskyras ir ežerynus išsidėsčiusią teritoriją. Ši makrozona yra Alytaus apskrities darnaus vystymo užtikrinimo teritorinis garantas, kuriam reikia daug dėmesio ir nustatytų aplinkosauginių reglamentų laikymosi.
27. Nustatytų teritorijos vystymo tipų arealų pasiskirstymas regione ir savivaldybėse pateikiamas 1 lentelėje.
1 lentelė. Teritorijos vystymo tipų arealų pasiskirstymas Alytaus apskrityje
Teritorijos vystymo tipai
Visas regionas, tūkst. hektarų, teritorijos procentais
Alytaus miesto savivaldybė, tūkst. hektarų, teritorijos procentais
Alytaus rajono savivaldybė, tūkst. hektarų, teritorijos procentais
Varėnos rajono savivaldybė, tūkst. hektarų, teritorijos procentais
Lazdijų rajono savivaldybė, tūkst. hektarų, teritorijos procentais
Druskininkų savivaldybė, tūkst. hektarų, teritorijos procentais
I – esamo bioprodukcinio naudojimo intensyvinimo
194,08
35,8
–
–
44,93
32,1
94,61
42,6
35,99
27,5
18,54
40,8
II – esamo rekreacinio naudojimo intensyvinimo
3,24
0,6
–
–
–
–
–
–
–
–
3,24
7,2
III – tausojančio bioprodukcinio naudojimo vystymo
161,45
29,7
–
–
55,16
39,3
56,19
25,3
38,66
29,5
11,45
25,2
IV – rekreacinio vystymo ir konversijos
58,49
10,8
1,82
46,2
15,49
11
21,35
9,6
8,36
6,4
11,48
25,3
V – konservacinio-rekreacinio vystymo ir konversijos
84,16
15,5
–
–
17,87
12,7
20,13
9,1
45,47
34,7
0,68
1,5
VI – konservacinės apsaugos vystymo
38,94
7,2
–
–
6,94
4,9
29,54
13,4
2,46
1,9
–
–
VII – urbanistinio vystymo
2,12
0,4
2,12
53,8
–
–
–
–
–
–
–
–
Iš viso
542,48
100
3,94
100
140,39
100
221,81
100
130,94
100
45,39
100
28. Bendrajame (generaliniame) plane nustatytų perspektyvinių teritorijos vystymo tipų sklaida parodo perspektyvią daugiafunkcę regiono raidą, kuri leis kuo geriau panaudoti turimą teritorinių išteklių potencialą.
29. Visus teritorijos vystymo tipų sklaidos skirtumus lemia esama savivaldybių teritorijų kraštovaizdžio struktūra, jos formuojamų gamtos išteklių pobūdis, gamtinio karkaso ir saugomų teritorijų lokalizavimas, turimos naudojimo tradicijos, nustatytų probleminių situacijų sprendimo ir tvaraus vystymo interesai.
III. Teritorijos naudojimo funkciniai prioritetai
30. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas pagal teritorijų naudojimo funkcinius prioritetus šalies teritorijoje išskyrė:
30.1. funkcinių prioritetų sritis – pagal makrolygmeniu apibendrintus interesų kompleksus;
30.2. funkcinių prioritetų rajonus – pagal mezolygmeniu apibendrintus interesų kompleksus;
30.3. funkcinių prioritetų vietoves – pagal lokaliniu lygmeniu orientuotus interesus.
31. Alytaus apskrities teritorija šalies kontekste pagal savitą gamtinę bei ūkinę sanklodą ir besiklostančius skirtingus pagrindinių funkcinių prioritetų kompleksus patenka į 2 funkcinių prioritetų sritis:
31.1. Vidurio ir Šiaurės Lietuvos – su vyraujančiais intensyvaus žemės ir miškų ūkio bei dispersinės urbanizacijos (ŽMu) prioritetais. Jai priklauso tik pati šiaurinė intensyviausiam ūkiniam naudojimui tinkamiausia regiono teritorijos juosta;
31.2. Rytų ir Pietų Lietuvos – su vyraujančiais tausojančio miškų ūkio, intensyvios rekreacijos ir instituciškai organizuojamos konservacijos (mRK) prioritetais. Ji apima visą likusią pagrindinę Alytaus regiono dalį – kalvotąjį Baltijos aukštumų ruožą ir gretimas pietrytines teritorijas. Tai antroji (po pajūrio) funkcinė sritis, turinti nacionalinės (atskiruose arealuose net tarptautinės) reikšmės rekreacinio naudojimo prioritetą. Šioje zonoje dirvožemiai menkos ūkinės vertės, ūkininkavimo sąlygos sudėtingos, dėl to joje planuojama didinti miškų ūkio paskirties žemės plotus – sodinti mišką miškotvarkos projektuose numatytuose, pirmiausia gamtinio karkaso, plotuose. Daugelyje šios zonos vietovių turėtų būti planuojama veikla, skirta rekreacinių teritorijų infrastruktūrai sukurti. Žemės ūkio ir miškų ūkio veikla pagal poreikį šiuose arealuose kreipiama į tausojantį naudojimą.
32. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane išskirti funkcinių prioritetų rajonai apima gana stambias teritorijas, pasižyminčias gamtinių, urbanistinių ir ūkinių sąlygų panašumu ir būdingais funkcinių prioritetų kompleksais. Alytaus apskrityje išskirta 10 funkcinių prioritetų rajonų, kurių suvestinė su jų polifunkcinio zonavimo indeksais pateikiama 2 lentelėje.
2 lentelė. Funkcinių prioritetų rajonai Alytaus apskrityje pagal Lietuvos Respublikos teritorijos bendrąjį planą
Funkcinių prioritetų rajonai
Polifunkcinio zonavimo indeksai
1. Simno–(Pakuonio)
Žmk
2. (Birštono–Kauno)
mRK
3. Butrimonių–(Semeliškių)
Žmr
4. Daugų–(Trakų)
mRK
5. Varėnos–(Rudiškių)
mKr
6. (Eišiškių–Šalčininkų)
žmk
7. Druskininkų–Alytaus
mRK
8. Leipalingio–Veisiejų
mRK
9. Lazdijų–(Vištyčio)
mKR
10. Gerdašių–Pertako
mr
Polifunkcinio zonavimo indeksai: Ž, ž – žemės ūkis (intensyvus ir tausojantis); M, m – miškų ūkis (intensyvus ir tausojantis); K, k – konservacija (instituciškai ar tik įstatymiškai organizuota); R, r – rekreacija (intensyvi ir ekstensyvi); u – urbanizacija (dispersiška).
33. Bendrojo (generalinio) plano lygmuo ir mastelis leido patikslinti ir išsamiau apibrėžti Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane pateiktus teritorijos naudojimo funkcinius prioritetus ir jų lokalizavimą šiame regione:
33.1. padidėjo šiaurinės intensyvaus bioprodukcinio vystymo srities dalis, ji apėmė ir patį regiono centrą – Alytų bei jo aplinkoje esančią Nemuno slėnio atkarpą su Nemunaičiu;
33.2. patikslintos kai kurių funkcinių prioritetų rajonų ribos, išskirti 2 atskiri rajonai, akcentuojantys instituciškai organizuojamos konservacijos prioritetą Žuvinto–Ąžuolų (Kmž) šiaurinėje dalyje ir Marcinkonių–Dubičių (Kmr) pietinėje dalyje.
34. Alytaus apskrities teritorijos funkcinio naudojimo koncepcijai detalizuoti papildomai buvo išskirti funkciniai porajoniai, patikslinantys naudojimo prioritetų kompleksų teritorinį lokalizavimą regione. Visų išskirtų regiono 12 funkcinių rajonų ir 31 porajonio ir jų indeksų suvestinė pateikiama 3 lentelėje (2 brėžinys „Teritorijos funkciniai prioritetai“).
3 lentelė. Funkcinių prioritetų rajonai ir porajoniai Alytaus apskrityje
Funkcinių prioritetų rajonai
Funkcinių prioritetų porajoniai
Polifunkcinio zonavimo indeksai
1. Simno–(Balbieriškio)
Žmr
a) Šeštokų
Žm
b) Simno
Žrv
c) Luksnėnų
Žrm
2. Žuvinto–(Ąžuolų)
KmŽ
a) Žuvinto
Kmž
3. Alytaus–(Birštono)
RKu
a) Alytaus
uRm
b) Punios
KRm
4. Butrimonių–(Kaišiadorių)
ŽMk
a) Butrimonių
Žm
5. Daugų–(Trakų)
mRK
a) Makniūnų
mrž
b) Taučionių
mž
c) Pivašiūnų
mkr
d) Daugų
KRm
e) Žilinų
ŽMr
f) Nedingės
Žm
g) Žilinų
ŽMr
6. Varėnos–(Rudiškių)
MRk
a) Varėnos
MRk
b) Valkininkų
Mkr
7. Matuizų–(Eišiškių)
ŽMk
a) Matuizų
ŽMk
b) Vydenių
ŽM
8. Marcinkonių–Dubičių
Kmr
a) Marcinkonių
Krm
b) Musteikos
Km
c) Dubičių
mkr
d) Kabelių
mrk
9. Druskininkų–Merkinės
RKm
a) Druskininkų
Rkm
b) Merkinės
KmR
10. Lazdijų–(Vištyčio)
žKR
a) Lazdijų
žmr
b) Metelių
KRm
c) Miroslavo
žm
11. Veisiejų–Leipalingio
mRK
a) Veisiejų
KRm
b) Leipalingio
MRk
c) Ricielių
Žm
12. Pertako–(Augustavo)
Mrk
a) Pertako
Mrk
Polifunkcinio zonavimo indeksai: Ž, ž – žemės ūkis (intensyvus ir tausojantis); M, m – miškų ūkis (intensyvus ir tausojantis); R, r – rekreacija (intensyvi ir ekstensyvi); v – žvejyba (vidaus vandenų); u – urbanizacija (dispersiška); K, k – konservacija (instituciškai ar tik įstatymiškai organizuota).
35. Apibendrinant išskirtų polifunkcinių porajonių svarbiausius prioritetus, jie tipizuoti pagal konservacijos, miškų ūkio, žemės ūkio, rekreacijos ir urbanizacijos prioritetų junginių ypatumus į 7 tipus (2 brėžinys „Teritorijos funkciniai prioritetai“).
36. Nustatytų svarbiausių funkcinių prioritetų kompleksų tipų pasiskirstymas regione ir savivaldybėse pateikiamas 4 lentelėje.
4 lentelė. Funkcinių prioritetų kompleksų pasiskirstymas Alytaus apskrityje
Funkcinių prioritetų kompleksai
Visas regionas, tūkst. hektarų, teritorijos procentais
Alytaus miesto savivaldybė, tūkst. hektarų, teritorijos procentais
Alytaus rajono savivaldybė, tūkst. hektarų, teritorijos procentais
Varėnos rajono savivaldybė, tūkst. hektarų, teritorijos procentais
Lazdijų rajono savivaldybė, tūkst. hektarų, teritorijos procentais
Druskininkų savivaldybė, tūkst. hektarų, teritorijos procentais
Ia-b
Km(ž)
(instituciškai organizuota konservacija ir tausojantis miškų ir žemės ūkis)
33,59
6,2
–
–
7,14
5,1
25,41
11,4
1,04
0,8
–
–
IIa-c
Kr(R)m(M) (instituciškai organizuota konservacija ir įvairaus pobūdžio rekreacija bei miškų ūkis)
149,24
27,5
–
–
26,84
19,2
63,04
28,4
58,3
44,5
1,06
2,4
IIIa-c
mkr(R)
(tausojantis miškų ūkis, įstatymiškai organizuota konservacija ir įvairaus pobūdžio rekreacija)
132,19
24,4
–
–
7,44
5,3
69,26
31,3
27,84
21,3
27,65
60,9
IVa-b
mžr
(tausojantis miškų ir žemės ūkis bei ekstensyvi rekreacija)
67,83
12,5
–
–
33,7
24
–
–
34,13
26,1
–
–
Va-d
Žm(M)r(v) (intensyvus žemės ūkis, įvairaus pobūdžio miškų ūkis ir ekstensyvi rekreacija ar žuvininkystė)
135,16
24,9
0,33
8,4
57,34
40,8
63,32
28,6
9,53
7,3
4,53
10
VI
Rkm
(intensyvi rekreacija, įstatymiškai organizuota konservacija ir tausojantis miškų ūkis)
12,93
2,4
–
–
–
–
0,78
0,3
–
–
12,15
26,7
VII
uRm
(dispersiška urbanizacija, intensyvi rekreacija ir tausojantis miškų ūkis)
11,54
2,1
3,61
91,6
7,93
5,6
–
–
–
–
–
–
Iš viso
542,48
100
3,94
100
140,39
100
221,81
100
130,94
100
45,39
100
IV. Teritorijos naudojimo ir
apsaugos reglamentavimo ypatumai
37. Lietuvos teritorijoje pagal esamas veiklos sąlygas ir galimos plėtros savitumus, siejamus su nustatytais teritorijos vystymo tipais, išskirtos 3 reglamentuojamų arealų grupės:
37.1. konservaciniu požiūriu vertingiausios teritorijos. Šiose teritorijose daugiausia numatyta intensyvios veiklos, ypač pramonės, intensyvaus žemės ūkio ir naudingųjų iškasenų gavybos plėtros apribojimų;
37.2. kitos miškingos ir agrarinės teritorijos. Prioritetas teikiamas intensyvaus miškų bei žemės ūkio ir žuvininkystės plėtrai arba plėtojant tausojančio bioprodukcinio ūkio kryptis – želdynų plėtrai gamtinio karkaso teritorijose, bemiškiuose rajonuose;
37.3. intensyviausiai urbanizuojamos teritorijos. Jose veikla ribojama mažiausiai, plėtojama urbanistinių ir inžinerinių ar technologinių kompleksų statyba.
38. Konservaciniu požiūriu vertingiausiose teritorijose daugiausia saugomų teritorijų (rezervatų, nacionalinių ir regioninių parkų, draustinių), ekologiškai ypač jautrių agrarinių ir miškingų arealų, didžiausias gamtinio karkaso teritorijų tankis. Teisinius šių teritorijų naudojimo ir apsaugos pagrindus sudaro saugomų teritorijų nuostatai, nacionalinių ir regioninių parkų planavimo dokumentai, draustinių tvarkymo planai, nekilnojamojo kultūros paveldo objektų apsaugos reglamentai. Šiose teritorijose veikla reglamentuojama pagal natūralių gamtinių sistemų potencialą, atsparumą antropogeninei veiklai, kultūrinio kraštovaizdžio regioninių savitumų palaikymą ir galimą teritorijos naudojimo bei gyvenamųjų vietovių funkcijų konversiją.
39. Kitose miškingose ir agrarinėse teritorijose, kuriose vyrauja konversinio, palaikomojo (tausojančio) arba plėtojamojo (intensyvaus) naudojimo miškai ir žemės ūkio naudmenos, ribojamas miškų ūkio žemės paskirties keitimas kita (gyvenamąja, pramonės, infrastruktūros, naudingųjų iškasenų) paskirtimi, o prioritetas gali būti teikiamas bioprodukcinio ūkio konversijai, rekreacijai arba intensyvaus miškų ir žemės ūkio plėtrai.
40. Intensyviai urbanizuotose (urbanizuojamose) teritorijose vyrauja užstatytos teritorijos – miestai ir kaimo gyvenvietės, kurortai, transporto magistralės ir specializuotos pramonės arealai. Šiose teritorijose plėtra pagrįsta intensyvia urbanizuota ir technologizuota žemėnauda, atsižvelgiant į švarios ir sveikos aplinkos palaikymo ir esamų šiose teritorijose atskirų gamtos ir kultūros paveldo objektų apsaugos reikalavimus.
41. Alytaus apskričiai nustatyti visų išvardytų grupių reglamentiniai arealai. Konservaciniu požiūriu vertingiausios teritorijos čia sudaro apie trečdalį regiono ploto – apima esamus rezervatus, nacionalinius ir regioninis parkus, Nemuno slėnį, Daugų–Ilgio ir Veisiejų ežerynus. Likusi regiono dalis priskirta kitų, daugiausia konversinio vystymo, miškingų ir agrarinių teritorijų grupei, nes urbanizuojamų teritorijų plotai neužima bent kiek didesnių arealų.
42. Remiantis pirmiau nurodytomis nuostatomis, nustatyti Alytaus apskrities teritorijos vystymo tipai transformuojami į šias konceptualias regioninio reglamentavimo arealų grupes:
42.1. konservaciniu požiūriu vertingiausios teritorijos (A):
42.1.1. konservacinės apsaugos vystymo – A1;
42.1.2. konservacinio-rekreacinio vystymo ir konversijos – A2;
42.2. bioprodukcinio naudojimo teritorijos (B):
42.2.1. tausojančio bioprodukcinio naudojimo vystymo – B1;
42.2.2. esamo bioprodukcinio naudojimo intensyvinimo – B2;
42.3. rekreacinio naudojimo teritorijos (C):
42.3.1. rekreacinio vystymo ir konversijos (IV vystymo tipas) – C1;
42.3.2. esamo rekreacinio naudojimo intensyvinimo (II vystymo tipas) – C2;
42.4. urbanizuojamos teritorijos (D) – urbanistinio vystymo – D.
43. Konservaciniu požiūriu vertingiausiose teritorijose (A) taikomas specialus aplinkosauginis reglamentavimas:
43.1. prioritetas teikiamas gamtos ir kultūros vertybių išsaugojimui ir atkūrimui;
43.2. plėtojama veikla, gausinanti ir išryškinanti saugomus objektus, atkurianti tradicinės gyvensenos būdą ir amatus, tradicinės architektūros pastatų statyba, kaimo turizmas, kultūros paveldo vertybės pritaikomos rekreacijai, gerinama transporto magistralių kokybė;
43.3. ribojamas sutankintas užstatymas, žemės ūkio veiklos, kuriai reikia Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų, plėtra, naudingųjų iškasenų gavyba, karinių objektų statyba;
43.4. neleidžiama veikla, keičianti saugomų urbanistikos ir architektūros kompleksų, kitų saugomų objektų vertės požymius, istoriškai susiformavusį kraštovaizdį, statyti pramonės įmonių ir plėtoti veiklos rūšių, kurioms reikia Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo.
44. Konservacinio-rekreacinio vystymo ir konversijos arealuose (A2) turi būti pertvarkomos, transformuojamos esamo naudojimo kryptys ir prioritetai, siekiant ekologizuoti ūkinę veiklą, atkurti ir gausinti gamtos ir kultūros paveldo vertybes:
44.1. papildomas prioritetas teikiamas ekstensyvios (tam tikrais atvejais ir intensyvios) rekreacijos ir pažintinio turizmo plėtrai;
44.2. plėtojama esama veikla, atitinkanti gamtos ir kultūros paveldo vertybių apsaugos interesus, – tausojantis miškų ūkis ir rekreacija, teikiama parama specialioms socialinėms programoms įgyvendinti;
44.3. intensyvus žemės ūkis pertvarkomas į tausojantį žemės ūkį arba į tausojantį miškų ūkį (žemės ūkio naudmenos keičiamos į miškų ūkio naudmenas, didinamas miškingumas), rekreaciją ir kaimo turizmą, plėtojama tausojanti žuvininkystė, veiklos konversijai teiktina valstybės parama;
44.4. didinamas miškingumas, plečiama apsauginių ir rekreacinių želdynų sistema, plėtojamas tausojantis miškų ūkis ir tausojanti žuvininkystė;
44.5. ribojamas tradicinės žemdirbystės keitimas intensyviu šaliai nebūdingu ūkiu, miškų ūkio žemės paskirties keitimas kita (gyvenamąja, pramonės, naudingųjų iškasenų) paskirtimi;
44.6. konservacinio prioriteto statusą turinčiose teritorijose (rezervatuose ir draustiniuose) neleidžiama statyti naujų stacionaraus poilsio įstaigų, keisti miškų ūkio žemės paskirties žemės ūkio ir kita (gyvenamąja, pramonės, naudingųjų iškasenų) paskirtimi.
45. Bioprodukcinio naudojimo teritorijose bendruoju atveju (B):
45.1. prioritetas teikiamas miškų ūkio arba žemės ūkio plėtrai;
45.2. ribojamas miškų ūkio žemės paskirties keitimas kita (gyvenamąja, pramonės, naudingųjų iškasenų) paskirtimi;
45.3. skatinamas, valstybės remiamas agroželdinių sistemos kūrimas gamtinio karkaso teritorijose, bendro teritorijos miškingumo didinimas.
46. Tausojančio bioprodukcinio naudojimo vystymo arealuose (B1) esamo naudojimo kryptys pertvarkomos siekiant plėtoti veiklą, labiausiai atitinkančią gamtinio-kultūrinio komplekso specifiką ir pajėgumą:
46.1. žemės ūkio naudmenos keičiamos į miškų ūkio naudmenas ir agroželdinius, pirmiausia gamtinio karkaso teritorijose, intensyvus žemės ūkis pertvarkomas į tausojantį ūkį, sodininkystę arba kaimo turizmą, ypač daug dėmesio skiriama specialioms socialinėms-ekonominėms programoms parengti ir įgyvendinti, veiklos konversijai teiktina valstybės parama;
46.2. plėtojama tausojanti žuvininkystė ir medžioklės ūkis;
46.3. ribojama naudingųjų iškasenų gavyba, neleidžiama statyti pramonės įmonių ir plėtoti veiklos rūšių, kurioms reikia Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų.
47. Rekreacinio naudojimo teritorijose bendruoju atveju (C):
47.1. prioritetas teikiamas intensyvios rekreacijos ir turizmo plėtrai;
47.2. reikėtų statyti stacionaraus poilsio įstaigas, formuoti miško parkus, kurti želdinių sistemą agrarinėse pakrantėse, įrengti trumpalaikio poilsio vietas, stovyklavietes;
47.3. ribojama naudingųjų iškasenų gavyba, neleidžiama statyti pramonės įmonių ir plėtoti veiklos rūšių, kurioms reikia Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų;
47.4. ypač svarbu parengti ir įgyvendinti specialias poilsio, turizmo ir kurortinio gydymo plėtros programas.
48. Rekreacinio vystymo ir konversijos arealuose (C1) esamo naudojimo kryptys pertvarkomos siekiant plėtoti rekreacinį naudojimą ir turizmą:
48.1. žemės ūkio naudmenos keičiamos į miškų ūkio naudmenas ir agroželdinius, didinamas teritorijos miškingumas;
48.2. gerinamas vandens telkinių ir esamų miškų rekreacinis potencialas, plėtojama mėgėjų žvejyba;
48.3. veiklos konversijai teiktina valstybės parama.
49. Urbanistinio vystymo teritorijų (D), apimančių konkrečią miestų ir gyvenviečių, kurortų, transporto magistralių ir pramonės mazgų žemę, plėtra pagrįsta intensyvia, urbanizuota ir technogenizuota žemėnauda, atsižvelgiant į žmogui reikalingos švarios ir sveikos aplinkos palaikymo, taip pat gamtos ir kultūros paveldo objektų apsaugos reikalavimus:
49.1. kurortuose ir kurortinėse vietovėse prioritetas teikiamas intensyvios rekreacijos, kurortinio gydymo ir sveikatinimo verslo, taip pat poilsio turizmo plėtrai, sudaromos stacionaraus poilsio, gydymo įstaigų statybos, rekreacinės infrastruktūros plėtros, teritorijos miškingumo didinimo, ypač rekreacinių želdynų sistemos kūrimo, sąlygos, reikia plėtoti dviračių transportą (biotransportą), ribojama intensyvaus žemės ūkio plėtra ir naudingųjų iškasenų gavyba, neleidžiama statyti pramonės įmonių ir plėtoti veiklos rūšių, kurioms reikia Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų;
49.2. magistraliniuose koridoriuose prioritetas teikiamas susisiekimo sistemos ir inžinerinės infrastruktūros techninės kokybės gerinimui, formuojama apsauginių želdinių sistema, plėtojamas intensyvus miestų užstatymas ir pakelių rekreacinė infrastruktūra;
49.3. regiono ir savivaldybių centruose plėtojama susisiekimo sistema, infrastruktūra, pramonė ir komunalinis ūkis, palaikomas urbanistinis architektūrinis istorinių miestų dalių savitumas, aktyviai remiamas nekilnojamųjų kultūros vertybių išsaugojimas, atkūrimas ir naudojimas, skatinama formuoti apsauginių ir rekreacinių želdynų sistemą, plėtoti trumpalaikio poilsio ir sporto įrenginių zonas;
49.4. specializuotuose pramonės arealuose prioritetas teikiamas pramonės plėtrai, statomos pramonės įmonės ir leidžiamos veiklos rūšys, kurioms reikia Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų, kiekybiškai ir kokybiškai tobulinama susisiekimo sistema, skatinama kurti apsauginių želdinių sistemą.
50. Nustatytų regioninio reglamentavimo arealų pasiskirstymas apskrityje ir savivaldybėse pateikiamas 5 lentelėje. Jos duomenys rodo bioprodukcinio naudojimo prioriteto teritorijų, dominuojančių Alytaus regiono struktūroje (65,5 procento jo ploto, ypač daug Alytaus rajono savivaldybėje – 71,4 procento), reglamentavimo svarbą.
5 lentelė. Regioninio reglamentavimo arealų pasiskirstymas Alytaus apskrityje
Reglamentiniai arealai
Visas regionas, procentais
Alytaus miesto savivaldybė, procentais
Alytaus rajono savivaldybė, procentais
Varėnos rajono savivaldybė, procentais
Lazdijų rajono savivaldybė, procentais
Druskininkų savivaldybė, procentais
A1 – konservacinės apsaugos vystymo
7,2
–
4,9
13,4
1,9
–
A2 – konservacinio-rekreacinio vystymo ir konversijos
15,5
–
12,7
9,1
34,7
1,5
A – konservaciniu požiūriu vertingiausios teritorijos
22,9
–
17,6
22,5
36,6
1,5
B1 – tausojančio bioprodukcinio naudojimo vystymo
29,7
–
39,3
25,3
29,5
25,2
B2 – esamo bioprodukcinio naudojimo intensyvinimo
35,8
–
32,1
42,6
27,5
40,8
B – bioprodukcinio naudojimo teritorijos
65,5
–
71,4
67,9
57
66
C1 – rekreacinio vystymo ir konversijos
10,8
46,2
11
9,6
6,4
25,3
C2 – esamo rekreacinio naudojimo intensyvinimo
0,6
–
–
–
–
7,2
C – rekreacinio naudojimo teritorijos
11,4
46,2
11
9,6
6,4
32,5
D – urbanistinio vystymo teritorijos
0,4
53,8
–
–
–
–
Iš viso, procentais
tūkst. hektarų
100
542,48
100
3,94
100
140,39
100
221,81
100
130,94
100
45,39
51. Konservaciniu požiūriu vertingiausios teritorijos, kurias reglamentuoti reikėtų griežčiausiai, sudaro beveik 23 procentus regiono ploto, ypač daug jų Lazdijų rajono savivaldybėje – 36,6 procento, mažiausiai – Alytaus miesto savivaldybėje ir Druskininkų savivaldybėje.
52. Savivaldybių teritorijų bendruosiuose planuose teritorijos vystymo pagrindinį reglamentavimą turėtų sudaryti:
52.1. žemės naudojimo paskirties ir naudojimo būdo / pobūdžio nustatymas, kaip reglamento teisinis pamatas;
52.2. aplinkosaugos ir paveldosaugos apribojimai;
52.3. teritorijos užstatymo intensyvumo ir pobūdžio apribojimai;
52.4. specialieji apribojimai;
52.5. rekomenduojama arba galima veikla.
V. Regioninės politikos nuostatų formavimas
53. Pagal Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymą nacionalinė regioninė politika – tai valstybės institucijų ir kitų subjektų tikslinė veikla, kuria daromas diferencijuotas poveikis valstybės regionų socialinei ir ekonominei plėtrai siekiant mažinti regionų socialinius bei ekonominius skirtumus ir išsivystymo netolygumus pačiuose regionuose, skatinti visoje valstybės teritorijoje tolygią ir tvarią plėtrą. Pagal Lietuvos Respublikos teritorijos bendrąjį planą šiuolaikinę regioninę politiką reikėtų suprasti kaip teritoriškai ir hierarchiškai diferencijuotą šalies socialinės, ekonominės ir ekologinės raidos ir krašto tvarkymo reguliavimą siekiant visapusiškai išnaudoti vietos sąlygų ypatumus, išsaugoti regionų savastį ir sušvelninti gyvenimo kokybės regioninius netolygumus. Šiame skyriuje nurodytos paramos priemonės integruotinos į rengiamų programų paramos priemonių turinį ir reikalavimus, taip užtikrinant jų funkcionavimą, panaudojant Europos Sąjungos ir Lietuvos vidinius šaltinius, kitus galimus išteklius. Pagal šią Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane aprobuotą regioninės politikos koncepciją tikslinga siekti 2 svarbiausių regionų plėtrą orientuojančių strateginių tikslų:
53.1. užtikrinti teritoriškai diferencijuotą regiono socialinę, ekonominę ir ekologinę raidą ir tvarkymą siekiant visapusiškai išnaudoti vietos sąlygų ypatumus ir išsaugoti regionų savastį;
53.2. švelninti gyvenimo kokybės teritorinius netolygumus – mažinti socialinius ir ekonominius Lietuvos regionų ir jų vidinius skirtumus.
54. Siekiant pirmojo tikslo, regione būtina spręsti šiuos uždavinius:
54.1. plėtros strategijose įvertinti vidinius regiono vystymo potencialo skirtumus;
54.2. nustatyti socialinės ir ūkio raidos kryptis, labiausiai atitinkančias regiono teritorinius ypatumus, ir jas skatinti valstybinio rėmimo priemonėmis;
54.3. tradicinę regiono teritorijos naudojimo struktūrą keisti tikslingai ir pamatuotai;
54.4. suformuoti regionų socialinius, ekonominius ir aplinkosaugos reikalavimus atitinkančią infrastruktūrą;
54.5. pritraukti ir paskirstyti investicijas pagal tikslines regioninės plėtros programas.
55. Siekiant antrojo tikslo, būtina spręsti šiuos uždavinius:
55.1. tikslinti regionų plėtros planus pagal poreikius siekiant pageidaujamų raidos tendencijų;
55.2. sumažinti regionuose svarbiausių socialinių-ekonominių ir gyvenimo kokybės rodiklių parametrų skirtumus;
55.3. pertvarkyti ir restruktūrizuoti kaimiškųjų regionų ūkį, pertvarkyti jų žemės ūkio gamybą, perdirbamąją pramonę ir rinkodaros struktūras, skatinti funkcinę konversiją ir naujų verslų ir paslaugų kūrimąsi kaime;
55.4. remti rinkos ekonomikos plėtrą kiekvienoje savivaldybėje, sudaryti reikiamas ilgalaikės plėtros sąlygas;
55.5. garantuoti, kad dėl planuojamos plėtros nepablogės kurių nors apskrities teritorijos dalių ekologinė būklė, o bus sudarytos prielaidos ją pagerinti.
56. Esminės priemonės regiono politikos tikslui pasiekti turėtų būti integralios bendrųjų ir tikslinių planų bei veiksmų sistemos formavimas ir įgyvendinimas užtikrinant regionų ir savivaldybių poreikių tenkinimą ir racionalią sektorinio vystymo politiką.
57. Svarbiausiomis regioninės politikos formavimo ir įgyvendinimo priemonėmis laikytini:
57.1. Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymas, Lietuvos regioninės politikos iki 2013 metų strategija, Valstybės ilgalaikės raidos strategija, kurią, vadovaujantis Strateginio planavimo metodika, nuo 2011 metų turėtų pakeisti Nacionalinė pažangos programa;
57.2. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas;
57.3. atskirų ūkio šakų strategijos ir programos, kuriose įtvirtintas regioninės politikos matmuo;
57.4. atskirų regionų plėtros ir bendrieji (generaliniai) planai;
57.5. Regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo programa ir probleminių teritorijų plėtros programos.
58. Alytaus apskrityje daug problemų, todėl principinius socialinio-ekonominio vystymo klausimus padėtų spręsti tiek nacionalinio, tiek regioninio strateginio planavimo sistema.
59. Regioninių sprendinių įgyvendinimo priemonių sistemai kurti tikslinga rengti šias regionines programas:
59.1. kompleksines – skirtas visapusiškai atsilikusių ir probleminių regionų integruoto socialinio-ekonominio teritorijų vystymo ir bendriesiems raidos planams, tvarkymo programoms remti;
59.2. specialiąsias – skirtas specializuotiems vystymo ir teritorijos tvarkymo planams ir specifinėms tikslinėms programoms remti.
60. Alytaus apskrityje galimos ir tikslingos abiejų grupių vystymo programos, nes šis regionas išsiskiria tiek bendruoju socialinio-ekonominio vystymo problemiškumu, tiek arealais, kuriems reikia kryptingo specializuoto vystymo (pirmiausia rekreacinio ir aplinkosauginio).
61. Atsižvelgiant į teritorinius Alytaus regiono vystymo socialinio-ekonominio ir ekologinio potencialo ypatumus, rekomenduojama įtraukti į regiono plėtros planą šiuos uždavinius:
61.1. socialinio-ekonominio aktyvinimo, apimantį tiek bendrąjį šio probleminio regiono rėmimą, tiek kryptingą rekreacinių centrų ir teritorijų vystymo rėmimą;
61.2. urbanistinio vystymo, akcentuojantį naujų lokalinių centrų formavimo rėmimą;
61.3. komunikacinės integracijos plėtros, numatantį tiek tarptautinio ir nacionalinio lygmens magistralinių ašių, tiek ir svarbiausių regioninių urbanistinių jungčių plėtros rėmimą;
61.4. bioprodukcinio ūkio teritorijų palaikymo, akcentuojantį žemės ūkio konversijos ir kaimo plėtros rėmimą;
61.5. aplinkosaugos plėtros, numatantį gamtinio karkaso formavimo ir saugomų teritorijų tvarkymo rėmimą;
61.6. kultūros paveldo apsaugos, akcentuojantį kultūros paveldo regioninio identiteto palaikymo rėmimą;
61.7. pasienio zonų vystymo, numatantį pasienio savivaldybių raidos aktyvinimo rėmimą.
62. Alytaus apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano 1 brėžinio „Bendroji erdvinė koncepcija“ ir 2 brėžinio „Teritorijos funkciniai prioritetai“ koncepcijos teritoriškai patikslina galimo programų lokalizavimo arealus ir pateikia tam tikras regioninės politikos organizacinio prioritetizavimo nuostatas.
63. Konstruktyvusis scenarijus – vienas iš regioninės politikos formavimo ir įgyvendinimo scenarijų – numato visišką koncepcijos sprendinių įgyvendinimą. Šiame scenarijuje siekiama palaikyti esamas vystymosi tendencijas ir tik tam tikroms sritims skirti daugiau dėmesio.
64. Priimtinausiu laikytinas nuosaikusis Alytaus apskrities regioninės politikos formavimo scenarijus, kurio pagrindiniai principai yra šie:
64.1. siekiama derinti konversinio ir tradicinio vystymo kryptis;
64.2. prioritetiniais sektoriais laikoma rekreacijos ir turizmo plėtra, bioprodukcinio ūkio, ekonominės ir techninės infrastruktūros stiprinimas, regiono kraštovaizdžio gamtos ir kultūros vertybių apsauga ir racionalus naudojimas;
64.3. prie prioritetinio infrastruktūros vystymo požiūriu problemiškiausių regiono savivaldybių (be Lazdijų rajono ir Varėnos rajono) priskiriama ir Druskininkų savivaldybė, taip pat plėtojami nauji urbanistinio karkaso lokaliniai centrai – Daugai, Veisiejai, Merkinė ir Simnas;
64.4. svarbus Vilniaus–Alytaus–Marijampolės magistralinio koridoriaus formavimas, gamtinio ir kultūrinio kraštovaizdžio apsaugos stiprinimas, saugomų teritorijų, pirmiausia valstybinių parkų, plėtojimas, tausojančio bioprodukcinio ir rekreacinio naudojimo plėtra svarbiausiose gamtinio karkaso ašyse, t. y. Nemuno slėnyje, ežerynuose ir kalvynuose.
III. Apskrities teritorijos vystymo sprendinių konkretizavimas
I. Urbanistinės sistemos formavimo sprendiniai
65. Apskrities urbanistinę sistemą sudaro jos teritorijoje susiklostęs gyvenamųjų vietovių tinklas ir ryšiai tarp gyvenamųjų vietovių, sudarantys urbanistinės integracijos ašis su jų poveikio arealais. Pagrindinių miestų (paprastai teritorinių administracinių centrų) tinklas su intensyviausiais ryšiais tarp jų sudaro urbanistinį karkasą. Šis urbanistinis karkasas įtvirtintas Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane.
66. Remiantis tvaraus vystymo principu, urbanistinę sistemą būtina optimizuoti – sudaryti palankiausias gyvenimo sąlygas ir optimalią pusiausvyrą tarp urbanizuotų ir laisvų erdvių, saugoti vertingą kraštovaizdį. Pagrindiniai optimalios urbanistinės sistemos bruožai yra šie:
66.1. tolygus gyvenamųjų vietovių tinklas;
66.2. išplėtoti hierarchiniai ryšiai tarp skirtingo rango gyvenamųjų vietovių;
66.3. optimali gyvenamųjų vietovių teritorinė pusiausvyra.
67. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas suskirstė miestus pagal jų dydį, potencialą ir administracinį vaidmenį į šias grupes:
67.1. metropoliniai centrai – Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys;
67.2. regioniniai centrai – kiti apskričių centrai ir būsimieji regionų centrai;
67.3. lokaliniai aptarnavimo centrai.
68. Alytaus apskrities gyvenamųjų vietovių tinklas gana tolygus (išskyrus apskrities pietrytinę dalį). Tiek gyventojų skaičiumi, tiek ir ekonominiu socialiniu potencialu išsiskiria apskrities centras Alytus.
69. Apskrities atraminių gyvenamųjų vietovių tinklą sudaro (3 brėžinys „Urbanistinė sistema“):
69.1. Alytus – A kategorijos regiono (apskrities) centras ir Alytaus rajono savivaldybės centras;
69.2. Druskininkai, Lazdijai ir Varėna – a kategorijos esami atitinkamų savivaldybių centrai;
69.3. Daugai, Simnas, Veisiejai – miestai, naujai formuojami ir plėtojami b kategorijos lokaliniai aptarnavimo centrai;
69.4. Merkinė – miestelis, tačiau dėl savo geografinės padėties, istorinės praeities ir patogaus išsidėstymo prie magistralinių ir krašto kelių naujai formuojamas ir plėtojamas kaip lokalinis c kategorijos aptarnavimo centras;
69.5. 11 kitų miestelių, daugiausia išsidėstę centrinėje ir vakarinėje apskrities dalyse, atlieka seniūnijose svarbų vaidmenį.
70. Alytaus apskrityje yra visų 3 lygmenų urbanistinės integracijos ašys, kurias išskyrė Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas (3 brėžinys „Urbanistinė sistema“):
70.1. pirmasis lygmuo – tarptautinės ir nacionalinės urbanistinės integracijos ašys, formuojamos esamų ir perspektyvinių transporto koridorių pagrindu ir susiejančios aukštesnio lygmens regionų centrus tarpusavyje ir su kaimyninių šalių regionais;
70.2. antrasis lygmuo – regioninės urbanistinės integracijos ašys, jungiančios regionų dalis (jų centrus) ir susiejančios su aukštesnio lygmens urbanistinės integracijos ašimis;
70.3. trečiasis lygmuo – lokalinės jungtys, jungiančios savivaldybių centrus tarpusavyje ir su aukštesnio lygmens ašimis.
71. Alytaus apskritį kerta 2 pirmojo lygmens 1B kategorijos tarptautinės integracijos ašys:
71.1. ašis Vilnius–Varėna–Druskininkai–Baltarusijos teritorija, sutampanti su magistraliniu keliu A4;
71.2. ašis Vilnius–Alytus–Marijampolė–Karaliaučiaus sritis, sutampanti su krašto keliais Nr. 128, 131 ir turinti atšaką per Kalvariją į Lenkiją.
72. Dėl apskrities periferinės padėties ir kaimynystės su Lenkija ir Baltarusija apskrities teritorijoje išvystytos ir 1C kategorijos šalies vidinės urbanistinės integracijos ašys, jungiančios apskrities gyvenamąsias vietoves su šalies metropoliniais centrais Vilniumi ir Kaunu ir su sienos kirtimo punktais. Apskrities teritorijoje yra šios 1C kategorijos urbanistinės integracijos ašys:
72.1. ašis Kaunas–Alytus–Seirijai–Lazdijai–Lenkijos siena, sutampanti su krašto keliais Nr. 130, 132, 135;
72.2. ašies atkarpa Alytus–Merkinė (krašto kelias Nr. 129);
72.3. ašies atkarpa Lazdijai–Kalvarija (krašto kelias Nr. 134);
72.4. ašies atkarpa Varėna–Marcinkonys–Baltarusijos siena (rajoninis kelias Nr. 5003).
73. Antrojo lygmens – regioninės urbanistinės integracijos ašių apskrities teritorijoje yra tik nedidelės atkarpos:
73.1. ašies atkarpa Varėna–Kalesninkai–Baltarusijos siena (krašto kelias Nr. 127);
73.2. ašies atkarpa Lazdijai–Veisiejai–Druskininkai–Baltarusijos siena (Varėnos rajone) su atšakomis į Merkinę ir Seirijus;
73.3. ašies atkarpa Varėna–Onuškis (krašto kelias Nr. 127 ir rajoninis kelias Nr. 4701).
74. Žemiausio – trečiojo lygmens lokalinės jungtys dažnai sutampa su rajoniniais keliais ir jungia seniūnijų centrus. Jos nagrinėtinos detalesniu masteliu savivaldybių teritorijų bendruosiuose planuose.
75. Miestai ir stambesni miesteliai kartu su juos jungiančiomis urbanistinės integracijos ašimis formuoja poveikio aplinkinėms teritorijoms arealus, kurių dydis priklauso nuo miesto potencialo ir urbanistinės integracijos ašies lygmens (1 brėžinys „Urbanistinė sistema“).
76. Urbanistinio karkaso integracijos ašys kartu su centrais, formuodami aglomeruojančio poveikio arealus, integracijos ašių poveikio koridorius ir bendrą koncentruojantį urbanistinį poveikį, tarnauja kaip gyventojų traukos židiniai ir spartesnės įvairiapusiškos veiklos prielaida, įtraukianti į bendrą urbanizacijos procesą ir kaimiškąsias vietoves ir spartinanti teritorijų raidą. Alytaus apskrityje didesniu aglomeruojančiu poveikiu pasižymi Alytaus miestas, Druskininkai – kaip rekreacinio arealo raidos intensyvinimo veiksnys – ir pagrindinės urbanistinės integracijos ašys Daugai–Alytus–Simnas, Druskininkai–Merkinė–Alytus ir Druskininkai–Merkinė–Varėna–Valkininkai.
77. Vienas iš svarbių apskrities teritorijų raidos veiksnių – miestų ir kaimiškųjų vietovių teritoriniai ryšiai, kuriuos formuoja gyvenamųjų vietovių socialinė, kultūrinė, gamybinė ir administracinė sąsaja, apibūdinama jų funkcine hierarchija. Plėtojant miesto ir kaimo teritorijų ryšius, būtina plėtoti mažų miestų ir miestelių (seniūnijų centrų) žemės ūkio gamybos, kaimo gyventojų aptarnavimo funkcijas, o palankiomis gamtinėmis sąlygomis pasižyminčias gyvenamąsias vietoves – kaip miestų gyventojų rekreacijos centrus. Tai ypač svarbu vystant apskrities teritorijos pietinę dalį.
78. Urbanistinių centrų vystymo kryptys diferencijuojamos pagal miesto administracinį statusą, dydį, socialinį ekonominį potencialą ir pagrindines funkcijas:
78.1. apskrities administracinio centro Alytaus svarbiausios vystymo kryptys būtų:
78.1.1. susisiekimo ir ryšių tarp apskrities esamų ir būsimų administracinių centrų ir su aukštesnio lygmens šalies centrais (Vilnius, Kaunas) tobulinimas, susijęs su esminiu transporto infrastruktūros modernizavimu;
78.1.2. teritorijų pramonės ir verslo plėtrai rezervavimas, jų inžinerinės infrastruktūros įrengimas ir tobulinimas;
78.1.3. regiono lygmens mokymo, mokslo, kultūros integruotų centrų kūrimas ir palaikymas;
78.1.4. verslo, technologijų ir inovacijų centrų formavimas ir racionalus teritorinis išdėstymas;
78.1.5. regioninių urbanistinės integracijos ašių stiprinimas ir aptarnavimas;
78.2. kitas savivaldybės centras – Druskininkai turi aiškiai apibrėžtas specifines pagrindines vystymo kryptis:
78.2.1. visapusiškos rekreacinės veiklos (gydomosios, poilsinės, sportinės, pramoginės, turistinės, verslo) organizavimas, palaikymas ir atitinkamos infrastruktūros tobulinimas;
78.2.2. pasienio regiono formavimas ir ryšių su kaimyninėmis šalimis stiprinimas;
78.2.3. kaimiškųjų vietovių palaikymas ir jų įtraukimas į rekreacinę veiklą;
78.2.4. susisiekimo ir transporto infrastruktūros, ryšių su kaimiškosiomis vietovėmis (ypač pasienio zonoje) tobulinimas;
78.2.5. miesto socialinio ekonominio potencialo stiprinimas ir miesto gyventojų gyvenimo kokybės gerinimas;
78.3. kitų rajono savivaldybių centrų – Lazdijų ir Varėnos – pagrindinės vystymo kryptys būtų:
78.3.1. pagrindinių rajonų gamybinių funkcijų (žemės ir miškų ūkio) palaikymas, aptarnavimas ir atitinkamos infrastruktūros sukūrimas;
78.3.2. naujai formuojamų ir plėtojamų lokalinių centrų stiprinimas, kaip viena iš socialinės ekonominės raidos ir renovacijos skatinimo priemonių;
78.3.3. socialinės, ekonominės ir techninės infrastruktūros plėtra ir renovacija;
78.4. lokalinių aptarnavimo centrų – Daugų, Simno, Veisiejų ir Merkinės – pagrindinės vystymo kryptys būtų:
78.4.1. savivaldybių bendruomenių pastangų plėtoti verslą inicijavimas ir rėmimas;
78.4.2. gyventojų įtraukimas į aktyvią veiklą, kuri stiprintų miesto ir seniūnijos potencialą;
78.4.3. strateginių plėtros planų rengimas ir jų įgyvendinimo priemonių vykdymas.
79. Bendrasis (generalinis) planas numato šiuos urbanistinės sistemos plėtros prioritetus:
79.1. plėtoti ir stiprinti naujai formuojamus lokalinius centrus – Daugus, Simną, Veisiejus ir Merkinę, tobulinti jų techninę ir socialinę ekonominę infrastruktūrą;
79.2. rengti miestų ir miestelių naujus bendruosius planus, numatančius jų teritorinio vystymo perspektyvą ir atitinkančius esamus teritorijų naudojimo, tvarkymo ir apsaugos reglamentavimo reikalavimus;
79.3. stiprinti ryšius tarp apskrities centro ir esamų savivaldybių bei naujai formuojamų lokalinių centrų – plėtoti ir gerinti urbanistinės integracijos ašių transporto ir aptarnavimo infrastruktūrą;
79.4. numatyti pasienio zonoje esančių gyvenamųjų vietovių palaikymo ir vystymo priemones jų ryšiams su apskrities centru ir atitinkamų savivaldybių centrais gerinti.
II. kraštovaizdžio apsauga
80. Apskrities teritorijos kraštovaizdžio ekologinio stabilizavimo pagrindas yra gamtinis karkasas – vientisas gamtinio ekologinio kompensavimo teritorijų tinklas, užtikrinantis ekologinę kraštovaizdžio pusiausvyrą, gamtinius ryšius tarp saugomų teritorijų, kitų aplinkosaugai svarbių teritorijų ar buveinių, taip pat augalų ir gyvūnų migraciją tarp jų. Gamtinio karkaso paskirtis yra:
80.1. sukurti vientisą gamtinio ekologinio kompensavimo teritorijų tinklą, užtikrinantį kraštovaizdžio geoekologinę pusiausvyrą ir gamtinius ryšius tarp saugomų teritorijų, sudaryti prielaidas išsaugoti biologinę įvairovę;
80.2. sujungti didžiausią ekologinę svarbą turinčias buveines, jų aplinką, gyvūnų ir augalų migracijai reikalingas teritorijas;
80.3. saugoti gamtinį kraštovaizdį ir gamtinius rekreacinius išteklius;
80.4. didinti šalies miškingumą;
80.5. optimizuoti kraštovaizdžio urbanizacijos, technogenizacijos ir žemės ūkio plėtrą.
81. Apskrities teritorijoje nustatytos šios sudedamosios planuojamo gamtinio karkaso dalys:
81.1. geoekologinės takoskyros – teritorijų juostos, jungiančios ypatinga ekologine svarba ir jautrumu pasižyminčias vietoves: upių aukštupius, vandenskyras, aukštumų ežerynus, kalvynus, pelkynus, priekrantes, požeminių vandenų intensyvaus maitinimo plotus. Jos skiria stambias gamtines ekosistemas ir palaiko bendrąją gamtinio kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą;
81.2. geosistemų vidinio stabilizavimo arealai – teritorijos, galinčios pakeisti šoninį nuotėkį ar kitus gamtinės migracijos srautus, taip pat reikšmingos biologinės įvairovės požiūriu: želdinių masyvai ir grupės, natūralios pievos, pelkės ir kiti vertingi stambiųjų geosistemų ekotopai. Šios teritorijos kompensuoja neigiamą ekologinę įtaką gamtinėms geosistemoms;
81.3. migraciniai koridoriai – slėniai, raguvynai ir dubakloniai, kitos teritorijos, kuriomis vyksta intensyvi medžiagų, energijos ir gamtinės informacijos srautų apykaita, augalų ir gyvūnų rūšių migracija;
81.4. pagal svarbą skiriamos europinės, nacionalinės, regioninės ir vietinės reikšmės gamtinio karkaso dalys.
82. Alytaus apskrities gamtinio karkaso geoekologinėms takoskyroms priskiriamos šios teritorijų juostos:
82.1. europinės svarbos Valdajaus–Baltijos–Pomeranijos aukštumų juostos Baltijos ežeruotojo kalvyno geoekologinės takoskyros ruožas Strumbagalvės–Akmenių–Metelių–Ilgų–Pocelonių–Pivašiūnų atkarpoje;
82.2. regioninės svarbos Nemuno–Merkio–Katros takoskyros ruožas Pilvinių–Bingelių–Šunupio–Šklėrių–Kabelių–Katros–Dubičių atkarpoje;
82.3. regioninės svarbos Nemuno–Šešupės takoskyros ruožas Ponkiškių–Mergalaukio–Gluosninkų–Verebiejų atkarpoje.
83. Alytaus apskrities gamtinio karkaso migraciniams koridoriams priskiriami šie slėnių arba dubaklonių teritorijų ruožai:
83.1. nacionalinės ir europinės svarbos Nemuno vidurupio migracinio koridoriaus ruožas Varviškės–Gerdašių–Druskininkų–Merkinės–Nemunaičio–Alytaus–Punios atkarpoje;
83.2. regioninės svarbos Merkio migracinio koridoriaus ruožas Valkininkų–Perlojos–Merkinės atkarpoje;
83.3. vietinės svarbos Ūlos, Grūdos, Skroblaus, Ratnyčios, Šalčios, Versekos, Varėnės, Musės, Spenglos, Nočios, Maros (Seinos)–Igaros, Seiros, Kirsnos, Peršėkės, Spernios slėnių, Baltosios Ančios, Zapsės–Niedos ir jų baseino ežeruotų dubaklonių migraciniai koridoriai;
83.4. kiti svarbūs smulkesni migraciniai koridoriai: Alytaus rajono savivaldybėje – Alovės, Punelės, Obelties, Zembrės; Lazdijų rajono savivaldybėje – Morkavo, Samanio–Ilgių, Varnėniškės; Varėnos rajono savivaldybėje – Musės, Dusmenos, Taurupio, Duobupio, Nedingio, Derežnios–Derežnyčios, Vardaunios, Straujos, Musteikos; Druskininkų savivaldybėje – Kreisos, Avirės, Bilsinyčios.
84. Alytaus apskrities gamtinio karkaso vidinio stabilizavimo arealams priskiriamos šios teritorijos:
84.1. regioninės svarbos Marcinkonių–Varėnos, Druskininkų, Kapčiamiesčio–Gerdašių miškų masyvai, Žuvinto biosferos rezervatas, Daugų ežeryno apylinkės;
84.2. vietinės svarbos Šlavantų ežeryno, Avirio–Giedavardžio, Bestraigiškės–Vilko, Vilkiautinio, Kalniškė …
DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.