📄 Įstatymo tekstas
Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
DĖL VILNIAUS APSKRITIES TERITORIJOS BENDROJO (generalinio) PLANO paTVIRTINIMO
2008 m. gruodžio 3 d. Nr. 1310
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617; 2007, Nr. 39-1437) 6 straipsniu, 11 straipsnio 4 ir 10 dalimis, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Patvirtinti Vilniaus apskrities teritorijos bendrąjį (generalinį) planą (pridedama).
2. Nustatyti, kad šis nutarimas tą pačią dieną oficialiai be Vilniaus apskrities teritorijos bendrojo plano priedų ir brėžinių skelbiamas „Valstybės žiniose“, o nutarimas su priedais ir brėžiniais – „Valstybės žinių“ interneto tinklalapyje (www.valstybes-zinios.lt).
3. Įpareigoti Vilniaus apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano planavimo organizatorių, Vilniaus apskrities viršininką, per pusę metų nuo Vilniaus apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano įsigaliojimo parengti ir patvirtinti šio plano sprendinių įgyvendinimo programą.
L. E. MINISTRO PIRMININKO PAREIGAS GEDIMINAS KIRKILAS
L. E. APLINKOS MINISTRO PAREIGAS ARTŪRAS PAULAUSKAS
_________________
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2008 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 1310
VILNIAUS APSKRITIES TERITORIJOS BENDRASIS (generalinis) PLANAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Vilniaus apskrities teritorijos bendrasis (generalinis) planas (toliau vadinama – Bendrasis planas) parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617), Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymu (Žin., 1994, Nr. 101-2015), Apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano rengimo Savivaldybės teritorijos bendrojo plano rengimo ir Miestų ir miestelių bendrųjų planų rengimo taisyklėmis, patvirtintomis aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-263 (Žin., 2004, Nr. 83-3029), ir atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. IX-1154 (Žin., 2002, Nr.110-4852), nustatytus šalies raidos tikslus, principus ir jų įgyvendinimo prioritetus.
2. Bendrojo plano sprendiniai priimti atsižvelgiant į Vilniaus apskrities teritorijos bendrojo plano koncepciją, aprobuotą Vilniaus regiono plėtros taryboje 2006 m. gruodžio 19 d., ir strateginio pasekmių aplinkai vertinimo proceso rezultatus. Vertinimo eigoje nustatytos ir pasirinktos tinkamiausios apskrities teritorijos vystymo alternatyvos, aptartos jų pasirinkimo priežastys.
3. Bendrasis planas suderintas su sąlygas išdavusiomis ministerijomis, gretimomis apskritimis ir apskrities savivaldybėmis, patikrintas Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos (2008 m. birželio 5 d. patikrinimo aktas Nr. 23) ir aprobuotas Vilniaus regiono plėtros taryboje 2008 m. birželio 6 dieną.
4. Bendrojo plano numatomos strateginės vystymo kryptys, erdvinės raidos koncepcija parengtos 20 metų, o konkretizuoti sprendiniai – 10 metų laikotarpiui.
5. Bendrajame plane vartojamos sąvokos patvirtintos galiojančiais teisės aktais ir atitinka sąvokas, vartojamas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902), Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme (Žin., 1995, Nr. 3-37; 2004, Nr. 153-5571).
II. APSKRITIES TERITORIJOS VYSTYMO KONCEPCIJA
I. TERITORIJOS VYSTYMO BENDROJI ERDVINĖ KONCEPCIJA
6. Vilniaus apskrities ūkio išsivystymas ir gyventojų gerovė šiuo metu gerokai atsilieka nuo išsivysčiusių Europos Sąjungos (toliau vadinama – ES) valstybių lygio. Tai rodo bendrojo vidaus produkto (toliau vadinama – BVP), gyventojų uždarbio palyginimas. Ekonomikos ir gyventojų gerovės atsilikimas skatina grėsmingus socialinius reiškinius: mažą natūralų gyventojų prieaugį, didelę jaunų ir darbingų gyventojų migraciją į užsienį. Senstančiai bendruomenei vis sunkiau save išlaikyti, Lietuvoje ryškėja darbo jėgos stokos perspektyva.
7. Vilniaus apskritis, palyginti su ES-27 valstybių sostinių regionais, pagal gyventojų skaičių yra 19-ta, pagal teritorijos dydį – 10-ta, o pagal gyventojų skaičių 1 kv. km – 25-ta. Vilniaus miestas, palyginti su kitomis ES-27 valstybių sostinėmis, pagal gyventojų skaičių yra 18-tas, pagal teritorijos dydį – 10-tas, o pagal gyventojų skaičių 1 kv. km – 23-čias. Remiantis šiais palyginimais, galima daryti išvadą, kad tiek Vilniaus apskritis, tiek Vilniaus miestas, palyginti su ES-27 valstybių sostinėmis, turi mažai gyventojų, užima didelę teritoriją ir yra labai retai apgyvendinti.
8. Kone ketvirtadalis (7 iš 27) ES valstybių sostinių bendradarbiauja su kaimyniniais miestais, siekdamos padidinti savo regionų tarptautinį konkurencingumą. Šios sostinės ir jų partneriai yra: Viena–Bratislava, Kopenhaga–Malmė, Helsinkis–Talinas, Vilnius–Kaunas, Amsterdamas–Utrechtas–Roterdamas–Haga.
9. Ekonominio augimo ir atitinkamai gyventojų gerovės augimo spartinimas tokioje situacijoje turėtų būti vienas svarbiausių apskrities siekių.
10. Tyrimai rodo, kad teritorinė politika gali prisidėti prie šios problemos sprendimo trimis pagrindinėmis priemonėmis:
10.1. Regiono teritorinė politika gali sudaryti palankesnes sąlygas aglomeracijai – veiklos koncentracijai savo teritorijoje. Didesnė veiklos koncentracija formuoja „pridėtines“ ūkinės veiklos augimo prielaidas, formuoja ekonominio augimo „multiplikacijos efektą“. Veiklos koncentracija įgalina taupyti regiono gamtinius išteklius, išlaidas techninei infrastruktūrai, racionaliai naudoti materialinius, laiko išteklius ir gyventojų sveikatos apsaugai skirtas lėšas. Aglomeracijos lygis ypač svarbus vykstant šiuolaikiniams pasaulio ūkio struktūros pokyčiams – vis labiau plėtojantis mažai kenksmingai pramonei ir aptarnavimo sektoriui. Miestai – ūkinio gyvenimo koncentracijos židiniai – tampa patraukliausiomis vietomis tokioms investicijoms.
10.2. Tyrimai rodo, jog labai svarbi regiono ūkinio augimo sąlyga yra jo eksporto lygis. Šiuo metu Lietuvos ūkis kol kas augo daugiausia vidinio vartojimo sąskaita. Sudarydama palankesnes prielaidas ūkio restruktūrizavimui – regiono eksporto bazės plėtrai, apskrities teritorinė politika tam tikru indėliu prisidėtų prie apskrities ekonomikos spartesnio vystymo. Taigi ypač daug dėmesio turi būti skiriama inovacijų „gamybai“, aukštosioms technologijoms, tarptautinėms paslaugoms ir tarptautinei prekybai.
10.3. Svarbi ūkio augimo prielaida – regiono infrastruktūros išvystymo lygis. Vilniaus apskritis, kaip ir visa Lietuva Europos mastu – gana retai, dispersiškai apgyvendintas kraštas. Apgyvendinimo sistema klostėsi šimtmečiais, ir greitai jos pakeisti neįmanoma, todėl infrastruktūra, ryšių, transporto sistema čia yra itin svarbios augant ūkiui.
11. Ūkio augimo spartinimas – labai svarbus apskrities teritorinės plėtros strateginis tikslas, bet ne mažiau svarbus ir antrasis strateginis tikslas – apskrities gyvenimo stabilumas. Jį galima suskaidyti į keletą detalesnių užduočių. Apskrities teritorinė politika nesudarys išankstinių sąlygų ekologinei ir socialinės įtampos grėsmei, jeigu:
11.1. nebus ardoma ekologinė pusiausvyra – nebus viršijamas tas apskrities gamtos išteklių naudojimo lygis, kurį gamta gali pakelti;
11.2. nebus sekinami kultūros (visų pirma – kultūros paveldo) ištekliai;
11.3. bus mažinami socialiniai skirtumai (visų pirma – tarp miesto ir kaimo vietovių), kartu ir socialinės įtampos grėsmė;
11.4. bus mažinamas funkcinis disbalansas apskrities teritorijoje, t. y. sudaromos sąlygos darbo vietoms atsirasti ten, kur yra darbo jėgos perteklius, statyti būstą ten, kur jo stinga, plėtoti aptarnavimo infrastruktūrą ten, kur jos nepakanka, ir atvirkščiai – stabdyti aptarnavimo infrastruktūros plėtrą ten, kur yra jos perteklius, ir darbo vietų plėtrą ten, kur nėra gyventojų;
11.5. bus didinama apskrities ūkinės veiklos įvairovė ir gebėjimas persitvarkyti, prisitaikyti prie kintančių pasaulio ūkio sąlygų. Tai ypač svarbu kaimiškosioms teritorijoms. Ekologinė žemdirbystė, miškų ūkis, rekreacija, turizmas, atsižvelgiant į dabartines pasaulio ūkio tendencijas, yra perspektyviausios kaimiškųjų teritorijų ūkio sritys.
12. Šie du siekiai (pirmasis – spartesnis Vilniaus apskrities ūkio augimas, sudarant geresnes gyventojų gyvenimo sąlygas, ir antrasis – ekologine, socialine, ekonomine prasme stabilaus gyvenimo sąlygų sudarymas) yra pagrindas, ant kurio formuojama apskrities teritorinė politika šioje istorinėje situacijoje.
13. Gyventojų skaičiaus pokyčių prognozės:
13.1. Remiantis Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 metais parengtomis Lietuvos gyventojų skaičiaus pokyčių prognozėmis 2005–2030 metams ir Vilniaus apskrities demografinėmis tendencijomis, parengti trys galimi Vilniaus apskrities gyventojų skaičiaus pokyčių prognozės variantai iki 2015 ir 2025 metų, kurie numato tokius gyventojų skaičiaus pokyčius iki 2015 metų: pesimistinis variantas – sumažėjimas 33,3 tūkst. žmonių; vidutinis variantas – sumažėjimas 4,5 tūkst. žmonių; optimistinis variantas – padidėjimas 33,3 tūkst. žmonių.
13.2. Siekiant užtikrinti plėtrai reikalingas teritorijas, Bendrojo plano sprendiniams iki 2015 metų priimtas optimistinis prognozės variantas, pagal kurį numatoma, kad gyventojų 2015 metais padaugės 33,3 tūkst. (iki 881,6 tūkst.), o 2025 metais – 92,6 tūkst. (iki 940,8 tūkst.).
14. Vilniaus apskrities savivaldybėse pagal optimistinį variantą iki 2015 metų gyventojų padaugėtų Vilniaus mieste, Vilniaus rajone ir Trakų rajone, o iki 2025 metų – ir Elektrėnuose. Prognozuojama, kad kitose Vilniaus apskrities savivaldybėse – Šalčininkų, Širvintų, Švenčionių ir Ukmergės rajonuose – gyventojų sumažės.
1 pav. Vilniaus apskrities gyventojų skaičiaus pokyčių prognozės variantai iki 2015 ir 2025 metų
2 pav. Vilniaus apskrities savivaldybių gyventojų skaičiaus pokyčių prognozė iki 2015 ir 2025 metų (optimistinis variantas)
15. Pagrindiniai Vilniaus apskrities teritorinės plėtros tikslai:
15.1. tolesnis regiono ekonominis augimas;
15.2. apskrities plėtros ekologinis ir socialinis stabilumas.
16. Siekiant 15.1 punkte numatyto tikslo (tolesnio regiono ekonominio augimo), keliami šie uždaviniai:
16.1. Uždavinys – kelti aglomeracijos lygį regione, didinti veiklos koncentraciją, plėtoti veiklos jame kompaktiškumą ir rišlumą. Šis uždavinys sąlygoja tokių veiksmų būtinumą:
16.1.1. „Artinti“ regioną prie Europos ūkio koncentracijos židinių – gerinti ir plėtoti apskrities tarptautinių ryšių sistemą. Plėtoti įvairių rūšių tarptautinio ryšio ir regioninės susisiekimo sistemų tarpusavio rišlumą. Planas nurodo tarptautinių ryšių trasas, šių ryšių strateginių pertvarkymų vietas.
16.1.2. Plėtoti regiono vidinės aglomeracijos laipsnį – koncentruoti ūkį ir su juo susijusias funkcijas paliekant ribotą vietų skaičių, užkirsti kelią stichiškam tokių funkcijų barstymuisi teritorijoje.
Planas nurodo vietas, kurias galima urbanizuoti ir kur gyvenviečių teritorijų plitimas nepageidautinas. Naują statybą skatinama plėtoti vietose, kurios:
16.1.2.1. būtų šiuo metu jau urbanizuotos, bet neefektyviai naudojamos. Jeigu tokių nepakanka – naujuose plotuose, kurie tiesiogiai šliejasi prie jau urbanizuotų teritorijų, arba plotuose, kurie funkciškai ribojasi su jau urbanizuotomis teritorijomis (plotai, kurie gali būti prijungti prie urbanizuotas teritorijas aptarnaujančių inžinerinių tinklų ir kitos infrastruktūros), jeigu tam nėra objektyvių kliūčių;
16.1.2.2. turėtų labai gerą ryšį su tarptautiniais ir regiono keliais – būtų greitai pasiekiamos iš jų;
16.1.2.3. turėtų suformuotą visaverčiam ūkiui reikalingą kompleksą – gamybos plotus, infrastruktūrą, darbo jėgą su viskuo, ko jai reikia (gyvenamosios teritorijos, prekybos, buitinio ir socialinio aptarnavimo tinklas, poilsio plotai). Kitais atvejais svarbu turėti teisines, organizacines ir finansines garantijas, kad toks kompleksas bus suformuotas.
16.2. Uždavinys – skatinti regiono ūkio struktūros persitvarkymą eksporto augimo link. Šis uždavinys sąlygoja tokių veiksmų būtinumą:
16.2.1. Sudaryti prielaidas plėtoti eksportuojančias ūkio sritis (aukštosios technologijos, tarptautinės paslaugos ir tarptautinė prekyba).
Plane numatomos regione potencialios mokslo bei su juo susijusio ir savo produkciją eksportuojančio verslo, tarptautinių verslo paslaugų (bankų, draudimo ir kitos) koncentracijos vietos. Taip pat reikia naudotis koncentruotos plėtros teikiamais pranašumais. Taigi šios paskirties teritorijos turi būti lengvai pasiekiamos iš tarptautinio ryšio terminalų – oro uostų, geležinkelio stočių ir turėti patogų ir greitą tarpusavio ryšį regiono viduje. Teritorijos aukštosioms technologijoms ir tarptautinio lygio verslo paslaugoms turi būti ten, kur yra visas sėkmingai jų veiklai reikalingas sąlygų kompleksas – viešbučiai, aukščiausios kvalifikacijos darbo jėga, labai geros buitinės gyvenimo sąlygos, aukščiausio lygio aptarnavimas, kultūros, laisvalaikio ir poilsio infrastruktūra.
16.2.2. Sudaryti prielaidas naujoms investicijoms į pramonę.
Plane nurodomos vietos (brėžiniuose – gamybos centrai), kurias tikslinga parengti naujoms didelio masto strateginėms investicijoms į pramonę. Pageidautina, kad teritorijos investicijoms į pramonę būtų šalia geležinkelio ir (ar) tarptautinio lygio automagistralių, jos turi būti lengvai pasiekiamos būsimiesiems darbuotojams, būti pakankamo dydžio (kai kuriose šalyse tam numatomos ne mažesnės kaip 40 hektarų teritorijos). Visų pirma tam reikėtų panaudoti jau urbanizuotas, bet neefektyviai funkcionuojančias teritorijas.
16.2.3. Sudaryti prielaidas naujoms investicijoms į turizmo plėtrą apskrityje.
Plane numatomi:
16.2.3.1. pagrindiniai turizmo objektų koncentracijos arealai (brėžiniuose – rekreaciniai arealai);
16.2.3.2. svarbiausios vietinio ir tarptautinio turizmo trasos, prireikus – vietos, kur reikalingos principinės korektūros ar detalesni turizmo plėtros projektai;
16.2.3.3. pagrindinės tarptautinio turizmo aptarnavimo infrastruktūros koncentracijos vietos ar juostos, vietos, kur reikia imtis tam tikrų veiksmų regiono turizmo objekto patrauklumui padidinti (brėžiniuose – rekreacijos centrai, turizmo centrai).
16.2.4. Skatinti ekologinę žemdirbystę.
16.3. Uždavinys – plėtoti apskrities susisiekimo ir inžinerinę infrastruktūrą.
Vilniaus apskritis yra pietrytinis Lietuvos pasienio regionas, turintis ES sieną su Baltarusija, tad daugelis veiksnių priklauso ne tik nuo mūsų šalies, bet ir bendros ES strategijos ir jos plėtros, gretimos valstybės poreikių ir galimybių. Transportiniai ryšiai su gretima valstybe yra sunkiai prognozuojami, todėl daugybė priemonių yra teorinio pobūdžio. Labai svarbu užtikrinti palankias sąlygas savivaldybių ūkinei ir socialinei veiklai, regioninei politikai, suformuoti reikiamų šiai veiklai transporto ryšių ir inžinerinę infrastruktūrą tarp apskrities centrų, gerinti eismo sąlygas tiesiant / rekonstruojant esamus kelius ir jų dangas, mažinant transporto srautus pagrindiniuose keliuose ir modernizuojant inžinerinę infrastruktūrą. Šis uždavinys sąlygoja tokių veiksmų būtinumą:
16.3.1. Integruoti apskrities transporto sistemą į europinį susisiekimo sistemos tinklą.
Tai apima apskrities ir Vilniaus miesto susisiekimo infrastruktūros tinklo įjungimą į europinius kelių ir geležinkelių transporto koridorius, saugų ir greitą tranzitinių krovinių praleidimą aplenkiant miestų ir gyvenviečių teritorijas, gerą šalies sienų apsaugą, racionalų logistikos centrų ir krovinių terminalų išdėstymą.
Ypač daug dėmesio reikia skirti Vilniaus tarptautinio oro uosto modernizavimui, jo ryšio su miesto centru ir teritorijos tarp jų panaudojimui. Greitai ir patogiai pasiekiamas oro uostas yra didelis miesto, siekiančio pritraukti tarptautinį verslą, pranašumas. Teritorijos, esančios pakeliui į oro uostą, gali būti jam itin patrauklios.
16.3.2. Užtikrinti visuomeninio transporto maršrutinio tinklo plėtrą.
Susisiekimo sistemų plėtros pagrindas – esamų transporto rūšių ir susisiekimo infrastruktūros subalansuotas ir efektyvus panaudojimas vežti keleiviams ir kroviniams, poveikio aplinkai mažinimas, eismo dalyvių saugumo užtikrinimas, atskirų rajonų ir miestų savivaldybių keleivinio transporto (autobusų, traukinių) maršrutų suderinimas. Plėtoti susisiekimo sistemų tarpusavio rišlumą ir kooperaciją – didinti keleivių persėdimo iš vienos susisiekimo sistemos į kitą galimybes (iš individualaus automobilio – į visuomeninį transportą, nuo dviračio – į visuomeninį transportą ir atvirkščiai).
16.3.3. Sudaryti sąlygas mažinti transporto poveikį aplinkai.
Sumažinti vežimo būtinumą, pirma, formuojant integruotas (polifunkcines) gyvenviečių struktūras, antra, plėtojant telekomunikacijų sistemą.
Plėtoti ekonomiškesnes, ekologiškesnes susisiekimo sistemas ir stabdyti brangių, aplinką teršiančių ir gyvenimo sąlygų skirtumus didinančių susisiekimo sistemų vystymąsi: pagal galimybes perkelti gabenimą nuo automobilių į bėginį transportą; plėtoti visuomeninį transportą ir stabdyti individualaus transporto plėtrą; plėtoti nemotorizuotą ir stabdyti motorizuotą individualų susisiekimą.
16.3.4. Modernizuoti ir plėtoti inžinerinės infrastruktūros trasas ir objektus.
Siekiama, kad esamos gyvenamosios vietovės būtų aprūpintos reikiama inžinerine infrastruktūra, kad inžinerinės infrastruktūros plėtojimas darytų kuo mažesnę žalą gyventojams, gamtinei aplinkai, kraštovaizdžiui ir ūkiui. Iš esmės pagerinti susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros būklę galima tik laiku realizavus prioritetinius infrastruktūros plėtros objektus ir vykdant monitoringą. Tai leistų koreguoti vykstančius realius procesus.
16.4. Uždavinys – sudaryti prielaidas taupyti laiką, energiją ir kitas sąnaudas. Šis uždavinys sąlygoja tokių veiksmų būtinumą:
16.4.1. Užkirsti kelią stichiškam funkcijų išbarstymui teritorijoje – toliau plėtoti kompaktišką regiono urbanizaciją.
16.4.2. Plėtoti regiono urbanizacijos kompleksiškumą, t. y. sutelkti greta vienas kito tai, kas tarpusavyje yra glaudžiai susiję: gyvenimas – darbas, gyvenimas – aptarnavimas ir panašiai.
16.4.3. Plėtoti regiono urbanizaciją taip, kad būtų galima naudoti ekonomiškesnes susisiekimo priemones, visų pirma visuomeninį, bėginį (keleivinį ir krovininį) transportą.
17. Siekiant 15.2 punkte numatyto tikslo (apskrities plėtros ekologinio ir socialinio stabilumo), keliami šie uždaviniai:
17.1. Uždavinys – užtikrinti ekologinę pusiausvyrą. Šis uždavinys sąlygoja tokių veiksmų būtinumą:
17.1.1. Didinti regiono bendrą ekologinį produktyvumą – didinti ekologiškai produktyvių teritorijų plotą, skatinti racionaliau naudoti, pertvarkyti jau urbanizuotas teritorijas, plėsti jas tiktai esant neišvengiamai būtinybei.
17.1.2. Plėtoti tokius teritorijos naudojimo ypatumus, kurie sudarytų sąlygas mažinti energijos vartojimą (mažinti važiavimo, ilgų energijos tiekimo linijų būtinybę ir panašiai).
17.1.3. Stiprinti tokius teritorijos naudojimo bruožus, kurie sudarytų sąlygas mažinti teršalų išmetimą į aplinką, pirma, sudarant sąlygas mažinti automobilių išmetamų dujų kiekį, antra, kuriant mažiau aplinką teršiančias, efektyvesnes gyvenviečių inžinerinės infrastruktūros sistemas.
17.1.4. Vykdyti racionalią atliekų tvarkymo teritorinę politiką.
17.1.5. Stiprinti teritorines gamtos elementų (visų pirma paviršinio vandens telkinių) apsaugos nuo sunykimo priemones.
17.1.6. Formuoti teritorines paviršinio vandens apsaugos nuo taršos priemones.
17.1.7. Didinti biologinę įvairovę:
17.1.7.1. rengti specialiuosius planus saugomoms augalų ir gyvūnų buveinių teritorijoms naudoti;
17.1.7.2. plėtoti regiono ekologinį tinklą – didinti natūralių gamtinių teritorijų plotus ir stiprinti jų rišlumą.
17.2. Uždavinys – užtikrinti kultūros paveldo apsaugą ir racionalų jo panaudojimą.
Sprendžiant šį uždavinį, plane nurodyti kultūros paveldo objektai, paskelbti saugomais. Numatant plėtrą ir planuojant turistinius maršrutus, įvertintas šių objektų išsidėstymas apskrities teritorijoje, akcentuojant svarbiausių objektų vertingąsias savybes.
17.3. Uždavinys – mažinti socialinių skirtumų lygį.
Apskrityje pastarąjį dešimtmetį smarkiai ryškėjo miestų (ypač Vilniaus) ir kaimiškųjų (ypač periferinių) teritorijų skirtumai. Į periferines teritorijas ateina mažiau investicijų, jose sunkiau susirasti darbą. Periferinių teritorijų gyventojų pajamos yra kur kas mažesnės nei Vilniuje. Čia blogesnis socialinis aptarnavimas, prastesnės laisvalaikio praleidimo galimybės. Darbingi kaimiškųjų teritorijų gyventojai keliasi į miestus, emigruoja į užsienį. Ypač keičiasi kaimo gyventojų demografinė sudėtis – kaimas santykiškai vis labiau sensta.
Šis uždavinys sąlygoja tokių veiksmų būtinumą:
17.3.1. Sudaryti sąlygas verslo plėtrai antrojo ir trečiojo lygmens urbanistiniuose centruose.
Bene didžiausią tikimybę pritraukti investicijas, taigi ir sukurti taip reikalingas periferijoje darbo vietas, turi didžiausieji jos miestai – Ukmergė, Švenčionys, Elektrėnai, Trakai, Šalčininkai, Širvintos, taip pat kiti miestai, Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane priskirti šalies regioninio centro arba šalies pagrindinio lokalinio centro kategorijoms. Jeigu investicijos į šiuos miestus ateis, jie galės patenkinti dalį darbo vietų periferinėse teritorijose poreikio (nuo savivaldybių pakraščių iki jų centrų yra vidutiniškai apie 15–20 kilometrų. Tai automobiliu nesunkiai kasdien įveikiamas atstumas). Kadangi verslo augimą skatina jo koncentracija teritorijoje, svarbu investicijų į verslo plėtrą neišsklaidyti teritorijoje, o skirti visų pirma šiems miestams.
17.3.2. Liberaliau panaudoti kitų apskrities urbanistinių centrų ir kaimiškųjų gyvenviečių verslumo potencialo galimybes.
Pradėti naują didesnį verslą kaimiškosiose teritorijose būtų ekonomiškai neracionalu (daugelis šių teritorijų yra atokiau nuo didelių kelių, stočių ir oro uosto, jose mažesni darbo jėgos ištekliai, jose darbo jėga mažiau kvalifikuota). Vadinasi, tikimybė, kad į kaimą ateis didelės investicijos, buvo ir liks menka. Jeigu kaimiškųjų vietovių ekonomika ir gali pradėti atsigauti, tai kol kas tikriausiai tik plėtojant smulkųjį verslą. O finansinės kaimo gyventojų galimybės yra menkos. Kad ir nedidelis verslo apsunkinimas kaime atsirandančioms iniciatyvoms gali tapti neįveikiama kliūtimi. Tokia kliūtimi gali būti ir pernelyg smulkūs veiklos apribojimai, tarp jų – pernelyg detalus teritorijų planavimas. Darytina išvada: stengiantis neprarasti verslumo potencialo kaimiškosiose teritorijose, kol kas racionaliausia teritorinė politika kaime – nesuplanuoti kaimiškųjų teritorijų pernelyg skrupulingai. Teritorinė politika apskrityje turi būti įvairi: Vilniaus ir jo artimųjų apylinkių plėtros teritorinis valdymas stiprintinas, o apskrities kaimiškosiose teritorijose reglamentavimo politika turėtų būti liberalesnė.
17.3.3. Užtikrinti pakankamą ir racionalią kaimiškųjų teritorijų aptarnavimo sistemą.
Kaime gyvens nemažai pagyvenusių žmonių, kurie nepajėgs ar nenorės keltis į miestus. Nors žemės ūkio teritorijų plotas mažės, ateityje kaimiškosios teritorijos liks žemdirbių gyvenamąja vieta. Kaime yra ir liks iniciatyvių žmonių, norinčių plėtoti verslą, bet nenorinčių arba dėl ribotų finansinių galimybių nepajėgiančių persikelti į miestą.
Iš to išplaukia išvada, kad visiems šiems gyventojams reikės pirminės sveikatos apsaugos, švietimo, socialinės rūpybos ir kitų socialinės infrastruktūros įstaigų, t. y. centrų sistemos. Jeigu tam tikrose gyvenvietėse telksis socialinė ir techninė infrastruktūra, racionalu kaip tik čia skatinti ir verslo plėtrą. Pageidautina, kad šios gyvenvietės plėtotųsi ir kaip kaimiškųjų teritorijų aptarnavimo židiniai, ir kaip smulkaus verslo koncentracijos vietos.
Svarbu atitinkamai parinkti tokius kaimiškųjų teritorijų aptarnavimo branduolius: jeigu jų bus numatyta per mažai, gyventojams bus sunku juos pasiekti, o daug jų išlaikyti Lietuvai, vienai iš ekonomiškai silpnesnių ES valstybių, bus labai brangu. Bendrasis planas siūlo aplink jau minėtuosius savivaldybių centrus išdėstyti kitus savivaldybių aptarnavimo centrus (toliau tekste ir brėžiniuose vadinama – kiti apskrities urbanistiniai centrai). Kaimiškosiose teritorijose nuotoliai iki tokių centrų būtų vidutiniškai 7–10 kilometrų. Automobiliu tokį nuotolį galima įveikti per 6–10 minučių. Vasarą tai nesunkiai įveikiama dviračiu.
Žinant bedarbių skaičių savivaldybėse, gyventojų užimtumo struktūrą ir tai, kiek (kaip rodo patirtis) teritorijos ploto tenka vienam užimtam asmeniui atskirose veiklos srityse, apytiksliai galima prognozuoti, kiek savivaldybėse reikėtų numatyti teritorijos ploto, parengtino investicijoms. Detaliai gyvenviečių plėtros valdymo klausimai turi būti sprendžiami miestų ir rajonų savivaldybių bendruosiuose ir specialiuosiuose planuose.
17.4. Uždavinys – stiprinti funkcinį balansą.
Kadangi apskritis sudaro sudėtingą funkcinį mechanizmą, siekiant stabilios jos plėtros, svarbu užtikrinti, kad vienos sudedamosios šio mechanizmo dalys atitiktų kitų jo sudedamųjų dalių galimybes. Vadinasi, tikslinga darbo vietas plėtoti ten, kur jų trūksta; gyvenamąją statybą plėtoti ten, kur yra darbo vietų ir geras aptarnavimas, bet trūksta būstų; gyventojų aptarnavimą plėtoti ten, kur yra gyventojų, ir panašiai. Šis uždavinys sprendžiamas keliomis priemonėmis:
17.4.1. Numatyti tam tikras urbanistinės plėtros (visų pirma – pramonės, švietimo ir aptarnavimo funkcijų) galimybes Vilniaus apskrities kaimiškosiose teritorijose – ten, kur santykiškai to labiausiai stinga.
17.4.2. Koncentruoti urbanistinę plėtrą prie svarbiausių kelių, esamuose miestuose ir didžiausiose gyvenvietėse, kurioms numatomas centrų vaidmuo (brėžiniuose – centrai).
17.4.3. Numatyti gyvenamosios statybos plėtros galimybes ten, kur jau išplėtota infrastruktūra ir susisiekimo sistema, ir siūlyti riboti gyvenamąją statybą neurbanizuotose teritorijose, neturinčiose nei darbo vietų, nei aptarnavimo infrastruktūros.
Funkcinio balanso prasme itin svarbios tampa teritorijos, esančios aplink didžiuosius miestus, visų pirma – Vilnių (brėžiniuose – žaliasis žiedas). Jos turi tapti esmine rekreacinių išteklių, kurių stokojama intensyviai urbanizuotose teritorijose, atkūrimo priemone. Rekreacines teritorijas, lankomus kultūros paveldo objektus, pramogų centrus turi jungti pėsčiųjų ir dviračių takai. Reikia pasirūpinti funkciniu ir estetiniu jų aplinkos suformavimu ten, kur to nepadarė gamta ir istorija. Gausiai lankomos poilsiavietės turi būti pasiekiamos visuomeniniu transportu.
17.5. Uždavinys – siekti ūkio įvairovės ir plastiškumo (gebėjimo prisitaikyti prie kintančių sąlygų).
Plane šis uždavinys sprendžiamas numatant pagalbos priemones, skirtas degraduojančių ar kitaip neefektyviai funkcionuojančių teritorijų naudojimui pakeisti, – konversijai (daugelis brėžiniuose nurodytų gamybos centrų kaip tik ir yra tokiose teritorijose). Nebenaudojamose kariuomenės reikalams teritorijose numatoma nauja veikla, poilsiui patraukliose kaimiškosiose vietovėse siūlomos jų pritaikymo rekreacijai programos (brėžiniuose – rekreacijos centrai, rekreaciniai arealai).
II. TERITORIJOS NAUDOJIMO FUNKCINIAI PRIORITETAI
18. Teritoriniai funkciniai prioritetai nustatyti pagal Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendinius ir atsižvelgiant į Vilniaus ir Kauno dvimiesčio idėją.
19. Bendrojo plano funkcinių prioritetų sprendiniai yra apibendrinamojo pobūdžio, nurodantys teritorijų funkcines plėtros galimybes. Kiekvienu konkrečiu atveju taikytini sprendiniai turi būti nustatyti apskrities savivaldybių bendruosiuose ir specialiuosiuose planuose. Teritorijų zonavimo ribos yra apytikslės ir turi būti tikslinamos rengiant apskrities savivaldybių bendruosius ir specialiuosius planus. Teritorijoms nustatyti funkciniai prioritetai nurodo prioritetines teritorijos raidos kryptis. Galimos papildomos nedominuojančios naudojimo kryptys. Kiekvienu konkrečiu atveju taikytini funkciniai prioritetai ir galimos nedominuojančios veiklos kryptys turi būti nustatyti apskrities savivaldybių bendruosiuose ir specialiuosiuose planuose (pagal plano organizatorių kompetenciją).
20. Vilniaus apskrityje išskirti 4 teritoriniai funkciniai prioritetai: intensyvus miškų ūkis; tausojantis miškų ūkis; intensyvus žemės ūkis; tausojantis žemės ūkis (kitos galimos naudojimo kryptys nėra prioritetinės, nes užima palyginti nedideles teritorijas):
20.1. Intensyvus miškų ūkis – tai ūkininkavimas pagal IV grupės (ūkinių) miškų tvarkymo reikalavimus; jis atitinka teritorijas su intensyvia miškų ūkio veikla.
20.2. Tausojantis miškų ūkis – tai ūkininkavimas pagal II–III grupių (ekosistemų apsaugos, rekreacinių ir apsauginių) miškų tvarkymo reikalavimus; jis atitinka teritorijas su reglamentuota ekosistemas saugančia ir reglamentuota tausojančia miškų ūkio veikla. Be plynųjų kirtimų arba kertant labai ribotai, išskirtiniais atvejais – kertant plynaisiais kirtimais.
20.3. Intensyvus žemės ūkis – tai valstybės reguliavimo priemonės prekinio tipo ūkiams kurti ir modernizuoti. Žemės ūkio gamybos specializavimas atsižvelgiant į dirvožemio savybes, produkcijos perdirbimo įmonių išdėstymą ir ekonomines sąlygas. Valstybės ir ūkio subjektų lėšomis privalomi atlikti melioracijos sistemų renovacijos, rūgščių dirvų kalkinimo ir kiti žemės gerinimo darbai. Žemės ūkio naudmenos tręšiamos pagal optimalias normas.
20.4. Tausojantis žemės ūkis – tai valstybės reguliavimo priemonių, skirtų ekologiniams ūkiams kurti ir ribotai ūkininkauti antropogeniniam poveikiui jautriose teritorijose, sistema. Reglamentuojama pasėlių struktūra ir leistinų naudoti trąšų bei chemikalų normos. Kompleksinių specialių agrotechninių priemonių taikymas vėjo ir vandens erozijos veikiamuose plotuose. Žemėtvarkos projektuose numatomi renatūralizuoti nusausintų pelkių ir krūmynų bei apsodinami mišku nenaudojamos žemės ir žemės ūkinės vertės žemės ūkio naudmenų plotai, norint padidinti kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę. Valstybės ir ūkinių subjektų lėšomis privalomai atliekami darbai žemės ūkio veiklai naudojamų plotų dirvožemių našumui išsaugoti. Teritorijose, kuriose ūkinę veiklą riboja valstybinių parkų ir draustinių nuostatai, bei kitose saugomose teritorijose reglamentuota (arba numatoma reglamentuoti) ekosistemas tausojanti žemės ūkio veikla.
20.5. Intensyvi rekreacija – tai poilsio organizavimas, numatant rekreacines teritorijas ir turint tikslą įrengti ilgalaikio poilsio įstaigas (viešbučius, poilsio namus, kempingus ir panašiai), gamtinę aplinką pritaikyti intensyviam lankytojų srautui, įrengti pėsčiųjų, dviratininkų ar žirginio turizmo takus, poilsio ir apžvalgos aikštelių sistemą, pagal specialiuosius reikalavimus tvarkyti miškus (įrengti parkus ir miško parkus), vandens telkinių pakrantes, kitus gamtinius kompleksus, sukurti reikiamą rekreacinės infrastruktūros sistemą.
20.6. Tausojanti rekreacija – tai poilsio organizavimas, numatant rekreacines teritorijas ir turint tikslą sudaryti sąlygas lankytis gamtoje pažintiniais (pažintinio turizmo) ar kitais (grybavimo, uogavimo, riešutavimo ir panašiais) tikslais, įrengti trumpo poilsio vietas (poilsio aikšteles, pliažus, regyklas ir kita) be stovyklavimo, palapinių statymo, įrengti pažintinius pėsčiųjų, dviratininkų ar žirginio turizmo takus ar vandens turizmo trasas, pagal specialiuosius reikalavimus tvarkyti miškus (kurti miško parkus), vandens telkinių pakrantes, kitus gamtinius kompleksus, kurti minimalią rekreacinės infrastruktūros sistemą.
21. Bendrojo plano sprendiniai gali būti tikslinami rengiant Vilniaus apskrities savivaldybių teritorijų bendruosius ir specialiuosius planus.
III. APSKRITIES TERITORIJOS VYSTYMO SPRENDINIŲ KONKRETIZAVIMAS
I. GYVENVIEČIŲ SISTEMA
22. Sprendžiant aukščiau išdėstytus uždavinius, Bendrajame plane numatyta gyvenviečių sistema, kurią sudaro šalies masto centrai (numatytieji Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane) ir vietiniai – kiti apskrities urbanistiniai centrai. Gyventojų ir darbo vietų plėtrą tikslinga sutelkti visų pirma šiose gyvenvietėse. Laikantis šio principo, likusiųjų mažesnių gyvenviečių plėtra gali būti detalizuojama savivaldybių bendruosiuose ir specialiuosiuose planuose.
23. Valstybinio ir tarpvalstybinio masto centrai. Apskrityje Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas nurodo vieną pirmojo lygmens („T“ – tarptautinės, integruojamojo tipo metropolinio centro kategorijos) miestą – Vilnių.
24. Regioniniai centrai. Apskrityje Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas nurodo du antrojo lygmens miestus:
24.1. „C“ kategorijos (nepakankamo potencialo, stiprinami vidutinių miestų pagrindu centrai) – Ukmergė;
24.2. „D“ kategorijos (neatliekantys regioninės administracinės funkcijos centrai, formuojami jungiant keletą gyvenviečių) – Švenčionys (su Švenčionėliais).
25. Pagrindiniai lokaliniai centrai. Apskrityje Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas nurodo 14 trečiojo lygmens miestų:
25.1. „a“ kategorijos (pakankamo potencialo esamų savivaldybių centrai) – Šalčininkai, Širvintos, Trakai;
25.2. „b“ kategorijos (nepakankamo potencialo, stiprinami centrai) – Eišiškės, Elektrėnai, Nemenčinė, Pabradė, Rūdiškės, Švenčionėliai, Vievis;
25.3. „c“ kategorijos (nepakankamo potencialo, ypač aktyviai stiprinami centrai) – Aukštadvaris, Dieveniškės, Jašiūnai, Kalveliai.
26. Kiti apskrities urbanistiniai centrai:
26.1. Svarbiausia šių centrų funkcija – suformuoti (sustiprinti) pirminio kaimiškųjų teritorijų gyventojų socialinio aptarnavimo centrų tinklo (švietimo, sveikatos priežiūros ir socialinės rūpybos) pagrindą.
26.2. Kitiems apskrities urbanistiniams centrams siūloma priskirti gyvenvietes, vadovaujantis šiais principais:
26.2.1. šie centrai turi būti išsidėstę tolygiai, kad aptarnautų visas kaimiškųjų teritorijų vietas proporcingai apgyvendinimo tankiui;
26.2.2. šiuose centruose turėtų būti pakankamai gyventojų, kad gyvenvietėje racionalu būtų turėti pirminio aptarnavimo struktūrą. Orientacinis skaičius – 500 gyventojų. Pagal dabartinę šalies demografinę struktūrą apytiksliai tiek gyventojų turinčioje gyvenvietėje gali susidaryti pakankamai vaikų, kad pagal Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 745 (Žin., 2004, Nr. 95-3509), joje būtų leidžiama turėti pradinę mokyklą;
26.2.3. esamo viešojo transporto (autobusų, traukinių) maršrutinio tinklo ir stotelių artumas;
26.2.4. esamas užimamas teritorijos plotas;
26.2.5. techninės infrastruktūros išvystymo lygis;
26.2.6. esamų verslo įmonių ir darbo vietų skaičius;
26.2.7. esamos socialinės infrastruktūros (mokyklos, darželiai, medicinos punktai ir panašiai) išvystymo lygis;
26.2.8. esamos prekybos ir buitinio aptarnavimo infrastruktūros išvystymo lygis;
26.2.9. seniūnijos gyventojų tankis, darantis įtaką augimo perspektyvai;
26.2.10. nuotolis iki rajono centro ir artimiausių krašto ir magistralinių kelių, nuotolis iki rajoninių kelių ir jų dangos būklė;
26.2.11. mokinių patekimo į mokyklą galimybės;
26.2.12. gyvenvietėje yra kultūros paveldo objektų (gyvenvietės gyvybingumo palaikymas padėtų jiems išsilaikyti);
26.2.13. gyvenvietė yra potencialaus turizmo rekreacijos areale (gali būti jo aptarnavimo funkcijų koncentracijos vieta).
27. Siūlomi 112 kitų apskrities urbanistinių centrų:
27.1. esami seniūnijų centrai:
27.1.1. Elektrėnų savivaldybėje: Beižionys, Gilučiai, Kazokiškės, Naujosios Kietaviškės, Pastrėvys, Semeliškės;
27.1.2. Šalčininkų rajono savivaldybėje: Akmenynė, Baltoji Vokė, Butrimonys, Gerviškės, Kalesninkai, Pabarė, Poškonys, Turgeliai;
27.1.3. Širvintų rajono savivaldybėje: Alionys, Čiobiškis, Gelvonai, Jauniūnai, Kernavė, Musninkai, Zibalai;
27.1.4. Švenčionių rajono savivaldybėje: Adutiškis, Cirkliškis, Kaltanėnai, Magūnai, Naujas Strūnaitis, Sariai, Svirkos;
27.1.5. Trakų rajono savivaldybėje: Grendavė, Lentvaris, Onuškis, Paluknys, Senieji Trakai;
27.1.6. Ukmergės rajono savivaldybėje: Dainava, Deltuva, Liaušiai, Lyduokiai, Pabaiskas, Siesikai, Taujėnai, Vepriai, Vidiškiai, Želva, Žemaitkiemis;
27.1.7. Vilniaus rajono savivaldybėje: Avižieniai, Bezdonys, Buivydžiai, Didžioji Riešė, Dūkštos, Juodšiliai, Lavoriškės, Maišiagala, Marijampolis, Medininkai, Mickūnai, Nemėžis, Paberžė, Pagiriai, Rudamina, Rukainiai, Sudervė, Sužionys, Šatrininkai, Šumskas, Zujūnai;
27.2. nauji centrai miestelių ir kaimų pagrindu:
27.2.1. Elektrėnų savivaldybėje – Pakalniškės;
27.2.2. Šalčininkų rajono savivaldybėje: Dainava, Rūdninkai, Šalčininkėliai, Zavišonys;
27.2.3. Širvintų rajono savivaldybėje: Bagaslaviškis, Bartkuškis, Liukonys, Šešuolėliai, Vileikiškiai;
27.2.4. Švenčionių rajono savivaldybėje: Labanoras, Milkuškos, Nauja Pašaminė, Pavoverė, Prienai, Reškutėnai, Šventa, Trūdai, Vidutinė, Zadvarninkai;
27.2.5. Trakų rajono savivaldybėje: Bijūnai, Bražuolė, Dusmenys, Ismonys, Rykantai, Salkininkai, Žaizdriai;
27.2.6. Ukmergės rajono savivaldybėje: Baleliai, Krikštėnai, Lėnas, Nuotekai, Rečionys, Šešuoliai, Šventupė;
27.2.7. Vilniaus rajono savivaldybėje: Buivydiškės, Bukiškis, Didžiosios Kabiškės, Galgiai, Glitiškės, Kalviškės, Karvys, Keturiasdešimt Totorių, Mostiškės, Pikeliškės, Skaidiškės, Vaidotai, Valčiūnai.
28. Miestai:
28.1. Vilniaus apskrityje yra 16 miestų: Elektrėnų savivaldybėje – 2, Šalčininkų rajono savivaldybėje – 3, Širvintų rajono savivaldybėje – 1, Švenčionių rajono savivaldybėje – 3, Trakų rajono savivaldybėje – 3, Ukmergės rajono savivaldybėje – 1, Vilniaus miesto savivaldybėje – 2, Vilniaus rajono savivaldybėje – 1.
28.2. Įvertinant Trakų rajone esančio Aukštadvario miestelio geografinę padėtį savivaldybės teritorijoje ir reikšmingą vietą regiono rekreacinio aptarnavimo srityje, Aukštadvariui, 3-iojo lygmens „c“ kategorijos šalies pagrindiniam lokaliniam centrui, siūloma suteikti miesto statusą.
1 lentelė. Vilniaus apskrities miestai ir jų administracinis rangas
Eil. Nr.
Miesto pavadinimas
Savivaldybė
Administracinis rangas
1.
Vilnius
Vilniaus miesto
apskrities centras
2.
Ukmergė
Ukmergės rajono
savivaldybės centras
3.
Elektrėnai
Elektrėnų
savivaldybės centras
4.
Lentvaris
Trakų rajono
seniūnijos centras
5.
Grigiškės
Vilniaus miesto
seniūnijos centras
6.
Širvintos
Širvintų rajono
savivaldybės centras
7.
Švenčionėliai
Švenčionių rajono
seniūnijos centras
8.
Šalčininkai
Šalčininkų rajono
savivaldybės centras
9.
Pabradė
Švenčionių rajono
seniūnijos centras
10.
Nemenčinė
Vilniaus rajono
seniūnijos centras
11.
Trakai
Trakų rajono
savivaldybės centras
12.
Švenčionys
Švenčionių rajono
savivaldybės centras
13.
Vievis
Elektrėnų
seniūnijos centras
14.
Eišiškės
Šalčininkų rajono
seniūnijos centras
15.
Rūdiškės
Trakų rajono
seniūnijos centras
16.
Baltoji Vokė
Šalčininkų rajono
seniūnijos centras
17.*
Aukštadvaris
Trakų rajono
seniūnijos centras
29. Aglomeruotos urbanizacijos zonos:
29.1. Aglomeruotos urbanizacijos zonoje numatoma intensyvios urbanizacijos plėtros galimybė urbanistiniuose centruose. Tai teritorijos, esančios greta miestų, miestelių ir kaimų, kurių daugelis yra miesto inžinerinių tinklų ir kitos infrastruktūros aptarnavimo zonoje. Šiose teritorijose prioritetas teikiamas intensyviajai urbanizacijai.
29.2. Vilniaus apskrityje išskirta viena esama Vilniaus aglomeruotos urbanizacijos zona, kurią siūloma išplėsti įjungiant: šiaurėje – Maišiagalą ir Nemenčinę, rytuose – Bezdonis ir Mickūnus, pietuose – Pastrėvį, Salkininkus ir Marijampolį, vakaruose – Elektrėnus ir toliau sujungiant su Kauno aglomeruotos urbanizacijos zona išilgai magistralinio kelio ir geležinkelio Vilnius–Kaunas. Planuojamoje Vilniaus aglomeruotos urbanizacijos zonoje yra 663 tūkst. gyventojų. Urbanistinių centrų – 40. Bendras planuojamos Vilniaus aglomeruotos urbanizacijos zonos plotas – 196 404 hektarai. Planuojamų prioritetinių plėtros teritorijų orientacinis bendras plotas – 12 260 hektarų.
2 lentelė. Planuojamos Vilniaus aglomeruotos urbanizacijos zonos sudėtis
Savivaldybė
Urbanistinių centrų skaičius
Gyventojų skaičius, tūkst.
Prioritetinės plėtros teritorijos*, hektarais
Vilniaus miesto
1
554
5110
Vilniaus rajono (dalis)
27
64
3790
Elektrėnų (dalis)
7
23
2430
Trakų rajono (dalis)
5
22
930
Iš viso
40
663
12260
29.3. Papildomai, remiantis Lietuvos Respublikos teritorijos bendruoju planu, Vilniaus apskrityje siūloma sukurti Švenčionių ir Švenčionėlių aglomeruotos urbanizacijos zoną. Planuojamoje Švenčionių–Švenčionėlių aglomeracinės plėtros zonoje yra 13 800 tūkst. gyventojų. Urbanistinių centrų – 5 (Švenčionys, Švenčionėliai, Trūdai, Cirkliškės, Zadvarninkai). Bendras planuojamos Švenčionių ir Švenčionėlių aglomeruotos urbanizacijos zonos orientacinis plotas – 9 804 hektarai. Planuojamų prioritetinių plėtros teritorijų orientacinis bendras plotas – 910 hektarų.
II. GYVENVIETĖS
30. Užstatytos teritorijos:
30.1. Tai teritorijos, skirtos urbanizacijai (polifunkcinei veiklos koncentracijai), –gyvenviečių egzistavimo kompleksą sudarančioms įvairioms veiklos rūšims: gyvenimui, darbui, aptarnavimui, poilsiui.
30.2. Užstatytoms teritorijoms priskirtos be didesnių nei 200 metrų pertrūkių užstatytos teritorijos, apimančios gyvenamąsias, taip pat techninei ir socialinei infrastruktūrai skirtas teritorijas. Šios teritorijos nebūtinai sutampa su savivaldybių ar seniūnijų administracinėmis ribomis. Atskiri pastatai ir statiniai ar nedidelės jų grupės, nepažymėti brėžiniuose, priskiriami neužstatytoms teritorijoms.
30.3. Užstatytose teritorijose:
30.3.1. Prioritetas teikiamas šiai paskirčiai jau naudotų plotų konversijai ir racionalesniam naudojimui, pavyzdžiui, užstatymo sutankinimui (nepažeidžiant sveikų gyvenimo sąlygų ir ekologijos reikalavimų). Apleistas teritorijas tikslinga suplanuoti ir paskirti naujai paskirčiai. Užstatomų plotų išmėtymo teritorijoje vengtina.
30.3.2. Ypač daug dėmesio užstatytose gyvenviečių teritorijose svarbu teikti tam, kad jos būtų aprūpintos susisiekimo (visų pirma visuomeninio, esant galimybei – bėginio transporto) sistema. Teritorijos turi būti aprūpintos ir kita būtina inžinerine infrastruktūra.
30.3.3. Susisiekimo (ypač regioninio) linijų sankirtas tikslinga panaudoti vystant užstatytų teritorijų struktūros branduolius.
30.3.4. Siekiant taupyti apskrities gyventojų laiko ir materialinius išteklius, gerinti socialines gyvenimo sąlygas ir ekologinę būklę, priverstinis gyventojų judėjimas teritorijoje turi būti mažinamas, formuojant teritorijas kompleksiškai, t. y. numatant jose tiek gyvenamąsias, tiek darbo vietas, tiek aptarnavimo sistemą, tiek poilsiui skirtas zonas. Formuoti didelius vienos paskirties plotus vengtina.
30.3.5. Visi gyventojai turi būti aprūpinti kasdieninio vartojimo prekėmis ir paslaugomis. Kasdieninio vartojimo prekių parduotuves ir atitinkamas paslaugas tikslinga dislokuoti užstatymui skirtose teritorijose taip, kad jos greitai ir saugiai būtų pasiekiamos (pageidautina – ne toliau kaip 300 metrų nuo tolimiausių būstų).
30.3.6. Didesnių nei 300 kv. metrų prekybos ploto mažmeninės prekybos įmonių, išskyrus prekybą prekėmis, kurios gali kelti gaisro ar sprogimo pavojų, prekybą statybinėmis medžiagomis, baldais, virtuvės ir santechnikos įranga, sodo prekėmis, automobiliais ir jų priekabomis, laivais ir valtimis, dislokacija už gyvenviečių užstatytos teritorijos ribų neskatinama.
30.3.7. Tikslinga siekti, kad gyventojų skaičius didėtų ir naujos darbo vietos būtų kuriamos pirmiausia apskrityje esančiuose šalies regioniniuose, šalies pagrindiniuose lokaliniuose, kituose apskrities urbanistiniuose centruose ir plėtros teritorijose, nurodytose 31 punkte.
30.3.8. Detalizuojant užstatytas gyvenviečių teritorijas (30 punktas), taip pat Vilniaus priemiesčio plėtros teritorijas (31 punktas) ir Vilniaus apskrities apgyvendinimo sistemos centrus, reikėtų remtis prognoze, kad gyventojų skaičius Vilniaus apskrityje iki 2015 metų turėtų padidėti 33,3 tūkstančio (Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje pagal optimistines prognozes numatomas gyventojų daugėjimas nuo 554 iki 577 tūkstančių, o Vilniaus tiesioginės įtakos zonoje gyventojų padaugės maždaug 20 tūkstančių).
30.3.9. Užstatytos teritorijos plotą tikslinga plėsti į neužstatytas teritorijas:
30.3.9.1. kai esamos urbanizuotos gyvenvietės teritorijos intensyviau užstatyti neįmanoma, t. y. kai tinkamų statybai, bet neužstatytų plotų urbanizuotoje teritorijoje jau nebėra;
30.3.9.2. gyvenamosios paskirties, ją aptarnaujančios socialinės infrastruktūros, prekybos objektų, neteršiančios aplinkos pramonės statybos atveju – kai teritoriją įmanoma prijungti prie susisiekimo ir techninės infrastruktūros sistemos arba ši sistema yra lygiagrečiai sukuriama; gyvenamosios statybos atveju (greta nurodytų aplinkybių) – kai numatomo naujai gyvenamajai statybai ploto teritorijos (miestuose, miesteliuose ir kaimuose) yra nutolusios nuo esamų ar numatytų mokyklų, maisto prekių parduotuvių, visuomeninio transporto stotelių, o daugiaaukštės statybos atveju ir nuo žaliųjų visuomeninio naudojimo plotų pėsčiojo pasiekiamu atstumu (optimalus atstumas – iki 400 metrų). Jeigu plėtra yra susijusi su miškų ūkio, viešosios rekreacijos, turizmo, krašto apsaugos, inžinerinių objektų statyba ir jų aptarnavimu, šie atstumai gali būti didesni;
30.3.9.3. kai visos 30.3.9.2 punkte minėtos infrastruktūros įrengimas yra garantuotai finansuojamas;
30.3.9.4. kai numatomos plėtros plotai nepatenka į gamtinio karkaso elementų – saugomas ir migracijos koridorių – teritorijas.
30.3.10. Neužstatytose teritorijose esančios apleistos buvusios karinės, pramoninės ar kitos gamybinės paskirties teritorijos prie užstatytų teritorijų gyvenamosios statybos tikslais jungtinos tada, kai:
30.3.10.1. teritorija tiesiogiai liečiasi su esama užstatyta teritorija, t. y. naujų pastatų (statinių) atstumas nuo jau esamos užstatytos teritorijos gyvenvietėje ne didesnis kaip 500 metrų;
30.3.10.2. teritorija yra visuomeninio transporto pasiekiamumo zonoje, t. y. maksimalaus ėjimo pėsčiomis iki viešojo susisiekimo linijų atstumas ne didesnis kaip: 500 metrų – daugiaaukščio intensyvaus užstatymo teritorijose; 600 metrų – mažaaukščio užstatymo didelių ir didžiausiųjų miestų (Vilniaus ir Ukmergės) teritorijose; 800 metrų – mažų ir vidutinių miestų, miestelių ir kaimų užstatytose teritorijose, sporto, rekreacinėse zonose.
Kitais atvejais šias teritorijas tikslinga keisti į neužstatytose teritorijose galimą paskirtį.
30.3.11. Šiuo metu gyvenamaisiais namais masiškai užstatomi sodininkų bendrijų sodai. Formaliai šios teritorijos ir toliau vadinamos žemės ūkio paskirties teritorijomis, bet faktiškai vyksta jų urbanizacijos procesas. Tais atvejais, kai jos nepatenka į plėtros teritorijas (31 punktas), savivaldybėms bus sudėtinga konvertuojamas sodininkų bendrijų teritorijas aprūpinti reikiama technine ir socialine infrastruktūra. Kita vertus, šis procesas yra jau įsibėgėjęs, vargu ar įmanoma jį sustabdyti. Tokioje situacijoje siūloma leisti sodininkų bendrijų tolesnę faktišką konversiją su sąlyga, kad sodininkų bendrija pati imasi atsakomybės suplanuoti ir pastatyti techninę ir socialinę infrastruktūrą. Taip pat siūloma leisti ir besiribojančių teritorijų urbanizaciją, jeigu tokių teritorijų savininkai dalyvauja kuriant techninę ir socialinę infrastruktūrą arba jeigu besiribojančios teritorijos gali būti aptarnaujamos sodininkų bendrijos sukurtos techninės ir socialinės infrastruktūros.
31. Prioritetinės plėtros teritorijos:
31.1. Tai – plėtrai, naujoms statyboms siūlomi skirti arealai, kuriuose plėtrą tikslinga koncentruoti visų pirma.
31.2. Prioritetinės plėtros teritorijoms priskirtos brėžiniuose pažymėtos plėtrai numatomos teritorijos, į kurias siūloma atsižvelgti rengiant miestų ir rajonų bendruosius, detaliuosius ir specialiuosius planus.
31.3. Prioritetinėse plėtros teritorijose prioritetas teikiamas urbanizuotų teritorijų vidinei plėtrai, visų pirma jau anksčiau apstatytų teritorijų naudojimui optimizuoti. Ten, kur priemiesčio plėtros teritorijos dengia neužstatytas gamtinio karkaso (35 punktas) teritorijas, šio karkaso nuostatos riboti jose veiklą išlieka.
31.4. Bendrajame plane iki 2015 metų numatyta 22 500 hektarų prioritetinių plėtros teritorijų darbo vietų plėtrai ir gyvenamajai statybai su aptarnavimo infrastruktūra (teritorijų dydis gali būti tikslinamas rengiant savivaldybių teritorijų ar jų dalių bendruosius planus). Daugiausia plėtros teritorijų numatyta Vilniaus mieste (5 110 hektarų) ir Vilniaus rajone (4760 hektarų). Kiekvienai kitai apskrities savivaldybei numatyta nuo 1 710 hektarų iki 2260 hektarų prioritetinių plėtros teritorijų. Esamas apskrities užstatytų teritorijų plotas yra 44 891 hektaras. Panaudojus visas prioritetinės plėtros teritorijas, jis padidėtų iki 67 491 hektaro (1,5 karto). Iki 2015 metų (per 8 metus) papildomi 22 500 hektarų nebus iki galo panaudoti, bet urbanistinė plėtra yra ilgalaikis procesas, kuriam reikia rengtis iš anksto, rengti savivaldybių teritorijų bendruosius, specialiuosius ir detaliuosius planus.
Prognozuojama, kad 50 procentų prioritetinių plėtros teritorijų (11 250 hektarų) bus skirta darbo vietoms kurti, o kiti 50 procentų (11 250 hektarų) – gyvenamajai statybai su aptarnavimo infrastruktūra.
3 pav. Vilniaus apskrities prioritetinės plėtros teritorijos iki 2015 metų (hektarais)*
___________________________
* Teritorijų dydis gali būti tikslinamas rengiant savivaldybių teritorijų ar jų dalių bendruosius planus.
Vertinant pastarųjų 10 metų plėtros tendencijas, realu tikėtis, kad iki 2015 metų Vilniaus apskrityje būtų iki galo panaudota tik penktadalis prioritetinės plėtros teritorijų, t. y. apie 4 500 hektarų (2 250 hektarų – darbo vietoms kurti ir 2 250 hektarų – gyvenamajai statybai su aptarnavimo infrastruktūra).
Kuriose savivaldybėse tai įvyks, priklausys nuo plėtros proceso operatyvumo (teritorijų planavimas, infrastruktūros plėtra ir panašiai), taip pat realių verslo poreikių.
32. Gyvenviečių ir kiti apgyvendinimo sistemos centrai:
32.1. Gyvenviečių ir kitais apgyvendinimo sistemos centrais laikomos regiono (ir didesnės) reikšmės veiklos koncentracijos vietos, turinčios skatinti regiono augimą ir kartu garantuoti apskrities teritorijos subalansuotą plėtrą (mažinti gyventojų aprūpinimo gėrybėmis ir paslaugomis, darbo vietomis skirtumus). Tai – svarbiausi dekoncentruotos veiklos koncentracijos židiniai.
Vieni jų yra senose gyvenviečių centrų vietose ir turi išsaugoti šių vietų, kaip centrų, vaidmenį, o kitus siūloma numatyti naujose vietose – ten, kur reikia sužadinti teritorijų renovavimo, restruktūrizavimo procesus, stiprinti jų polifunkciškumą.
32.2. Gyvenviečių ir kiti apgyvendinimo sistemos centrai skirstomi į:
32.2.1. miestų pagrindinius ir periferinius centrus;
32.2.2. verslo paslaugų centrus;
32.2.3. mokslo ir aukštųjų technologijų centrus;
32.2.4. gamybos centrus;
32.2.5. rekreacijos centrus.
32.3. Miestų pagrindiniai ir periferiniai centrai (esamieji ir planuojami nauji) yra polifunkcinės (kultūros, švietimo, gyventojų ir verslo) paslaugų koncentracijos vietos, turinčios skatinti regiono augimą, bet ypač – garantuoti apskrities teritorijos subalansuotą plėtrą, kad būtų mažinami gyventojų aprūpinimo (visų pirma gėrybėmis ir paslaugomis, iš dalies – darbo vietomis) skirtumai.
32.4. Pagrindinė gamybos centrų paskirtis – sudaryti prielaidas didinti ne tiek vidinį vartojimą, kiek apskrityje gaminamų gėrybių (gaminių ir paslaugų) eksportą. Kartu jų paskirtis (remiant eksportui skirtą gamybą, saugant nuo vienpusiško trečiojo sektoriaus plėtojimosi) – išlaikyti įvairią, subalansuotą ir mažiau rizikingą apskrities ūkio struktūrą.
32.5. Gamybos centrai – tai efektyviai funkcionuojančios esamos gamybos zonos ir naujoms investicijoms į gamybą numatomi plotai. Tikslinga naujiems gamybos centrams numatytas teritorijas parengti investicijoms – išpirkti jas ir iki galo techniškai parengti.
32.6. Gyvenviečių ir kitiems apgyvendinimo sistemos centrams priskirtinos tokios vietos, kurios numatytos daugiau nei lokalinės reikšmės gyventojų ir verslo aptarnavimo funkcijoms, be to, neardo vystymosi galimybių balanso tarp urbanizuotų ir mažai urbanizuotų teritorijų, yra regioninių ir nacionalinių susisiekimo sistemų trasų sankirtose.
32.7. Naujus gyvenviečių centrus tikslinga kurti užstatytose gyvenviečių teritorijose. Prie jų galima prijungti neužstatytų teritorijų dalis pagal 30.3.9 punkte nurodytus principus.
32.8. Miestų pagrindiniai ir periferiniai centrai (32.2.1 punktas) turi būti polifunkciniai, t. y. juose:
32.8.1. skatinama dislokuoti įvairias paslaugas: nekasdieninio vartojimo prekių prekybą, gyventojų ir verslo aptarnavimą (ypač – į užsienį savo produkciją eksportuojantį finansinių ir profesinių paslaugų verslą), kultūros ir laisvalaikio funkcijas;
32.8.2. turi būti ir gyvenamųjų pastatų, ir viešų želdynų plotų.
32.9. Miestų pagrindinius ir periferinius centrus tikslinga kurti ten, kur jie būtų lengvai prieinami gyventojams, t. y. būti užstatytoje gyvenviečių teritorijoje arba potencialios plėtros zonose, lengvai pasiekiami visuomeniniu transportu.
32.10. Svarbu, kad miestų centrai turėtų gerą ryšį su tarptautinio susisiekimo sistema, Vilniuje – su oro uostu.
32.11. Visuose gamybos centruose (32.2.4 punktas) prioritetą siūloma teikti didžiausią eksporto tikimybę turinčioms veiklos rūšims, visų pirma: „aukštųjų technologijų“ gamybai; naujų produktų ir paslaugų išradybai ir su ja susijusiai gamybai; lengvajai ir apdirbamajai pramonei; į užsienį savo produkciją eksportuojančiam finansinių ir profesinių paslaugų verslui.
32.12. Siūlomuose naujuose pagrindiniuose gamybos centruose (32.2.4 punktas) skatinama plėtoti:
32.12.1. finansinės ir profesinės ūkinės veiklos (verslo) paslaugas;
32.12.2. įmones, užsiimančias moksliniais tyrimais ir kuriančias naujus produktus;
32.12.3. lengvosios pramonės įmones;
32.12.4. aukšto lygio (naudojančią modernias technologijas) apdirbamąją pramonę.
32.13. Naujoms investicijoms siūlomų gamybos centrų teritorijų plotą reikia numatyti patrauklaus dydžio (rekomenduojama ne mažesnė kaip 10 hektarų teritorija), užtikrinti, kad jis turėtų gerą ryšį su tarptautiniais keliais, būtų iš anksto teisine ir technine prasme parengtas investicijoms.
32.14. Rekreacijos centrų paskirtis – teikti regione poilsiautojams rekreacijos aptarnavimo (informacijos, poilsio organizavimo, apgyvendinimo, maitinimo, buitinio aptarnavimo, banko paslaugų, turistinio inventoriaus prekybos ir nuomos, pramogų, ryšių, medicinos pagalbos) paslaugas.
32.15. Rekreacijos centrų plėtra turėtų būti darni, t. y. vykti suderinus poilsio aptarnavimo funkcijų plėtrą su vietos gyventojų reikmėmis, konkrečiomis ekologinėmis sąlygomis ir paveldosaugos reikalavimais.
Visų šių funkcijų plėtros mastai turėtų būti proporcingi rekreacijos centrų reikšmei, o plėtojamų funkcijų turinys atitikti numatytą centrų specializacijos kryptį.
32.16. Pagal reikšmę rekreacijos centrai skirstomi į nacionalinės, regioninės svarbos ir kitus rekreacijos centrus.
32.17. Kitiems rekreacijos aptarnavimo centrams priskirtos gyvenvietės, esančios poilsiautojų, turistų labiausiai lankomose vietovėse (rekreacijos rajonuose, nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose arba netoli jų). Čia turėtų būti plėtojamos pirminės poilsiautojų aptarnavimo (informacijos, vietinių kelionių organizavimo, keliautojų maitinimo, pirminės medicinos pagalbos, kelionių inventoriaus nuomos ir ryšių) paslaugos.
32.18. Regioninio ir nacionalinio lygmens centrų plėtros mastai turėtų atitikti Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano nuostatas.
32.19. Siūloma Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane išnagrinėti galimybę Aukštadvarį priskirti regioninio rekreacijos aptarnavimo centro kategorijai.
32.20. Pagal specializaciją (ir atitinkamai – plėtros prioriteto kryptį), vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijos bendruoju planu, rekreacijos centrai skirstomi į bendrojo turizmo, pažintinio turizmo, poilsio gamtoje ir kurortinio gydymo centrus.
32.21. Bendrojo turizmo centruose plėtojamos visos galimos rekreacijos aptarnavimo paslaugos (nuo informacijos iki apgyvendinimo).
32.22. Pažintinio turizmo centruose plėtojamos keliautojų informavimo, kelionių organizavimo ir kelionių aptarnavimo (aprūpinimo kelionės inventoriumi, jo remonto, turistų maitinimo, medicinos pagalbos) paslaugos. Kitų paslaugų plėtra galima pagal konkrečiam centrui parengtą specialųjį planą.
32.23. Poilsio gamtoje centruose prioritetas teikiamas poilsiautojų informavimo, apgyvendinimo, maitinimo, medicinos pagalbos, ryšių paslaugų plėtrai. Kitų paslaugų plėtra galima pagal konkrečiam centrui parengtą specialųjį planą.
32.24. Kurortinio gydymo centruose prioritetas teikiamas gydymo paslaugų plėtrai. Kitų paslaugų plėtra galima pagal konkrečiam centrui parengtą specialųjį planą.
32.25. Rekreacijos centrai gali turėti keletą plėtros krypčių (3.2 brėž. „Kraštovaizdžio resursų ir rekreacijos brėžinys“).
3 lentelė. Centrų išdėstymas
Miestai, vietovės
Miestų pagrindiniai ir periferiniai centrai
Verslo paslaugų centrai
Mokslo ir aukštųjų technologijų centrai
Gamybos centrai
Rekreacijos centrai
Vilnius
7
3
5
3
3
Ukmergė
1
1
1
Švenčionys
1
1
Elektrėnai
1
1
1
Šalčininkai
1
1
Širvintos
1
1
Trakai
1
1
Eišiškės
1
Lentvaris
1
1
Nemenčinė
1
Pabradė
1
Rūdiškės
1
1
Švenčionėliai
1
1
Vievis
1
1
Aukštadvaris
1
1
Dieveniškės
1
Jašiūnai
1
Kalveliai
1
Kernavė, Širvintų r.
1
Europos geografinis centras, Vilniaus r.
1
Europos centro skulptūrų parkas, Vilniaus r.
1
Labanoras, Švenčionių r.
1
Padubingė, Švenčionių r.
1
Kaltanėnai, Švenčionių r.
1
Sariai, Švenčionių r.
1
Kariotiškės, Trakų r.
1
Paluknys, Trakų r.
1
Norviliškės, Šalčininkų r.
1
33. Krašto apsaugos teritorijos – Vilniaus apskrityje krašto apsaugos sistemai priklauso 39 sklypai, kurių bendras plotas sudaro 2663,3 hektaro. Iš jų 22 sklypai yra Vilniaus mieste, 9 – Vilniaus rajone ir 8 – Švenčionių rajone. Pagal Bendrojo plano sprendinius sklypų plotas ir paskirtis nesikeičia.
III. NEUŽSTATYTOS TERITORIJOS
34. Neužstatytoms teritorijoms priskirtos visos į gyvenvietes nepakliūvančios teritorijos.
34.1. Neužstatytos teritorijos skirstomos į gamtinio karkaso teritorijas (35 punktas) ir „kitas neužstatytas teritorijas“ (36 punktas), atliekančias bendrą teritorijos išteklių funkciją.
34.2. Neužstatytos teritorijos skirtos ekologinės pusiausvyros išlaikymo, žemės, miškų ir vandens ūkio, taip pat gamtos ir kultūros paveldo apsaugos, rekreacijos funkcijoms atlikti.
34.3. Naujų įvairaus dydžio gyvenviečių (įskaitant visus jų komponentus – gyvenamuosius būstus, pramonę, prekybos objektus) statyba iki šiol neužstatytose apskrities teritorijose bendruoju atveju visuomenei ekonomiškai ir ekologiškai žalinga ir dėl to neskatinama, išskyrus tuos naujus objektus, kurių statyba esamose gyvenvietėse keltų grėsmę jose gyvenančių žmonių saugumui ar sveikatai, kadangi:
34.3.1. neprognozuojama, kad artimiausioje ateityje Lietuvoje ir Vilniaus apskrityje labai daugės gyventojų ir gyvenvietėms augti nėra demografinės būtinybės;
34.3.2. šiuo metu esamų gyvenviečių tinklas apskrityje tankus, o pasklidusių teritorijoje gyvenviečių tinklą brangu išlaikyti;
34.3.3. teritorijos naudojimo efektyvumas Lietuvoje – vienas mažiausių Europoje;
34.3.4. Lietuva šiuo metu yra pasiekusi savo teritorijoje esančios gamtos ekologinių galimybių ribas, o neužstatytų teritorijų urbanizacija mažina jos išteklius, o tai prieštarauja darniosios plėtros principams.
35. Gamtinis karkasas:
35.1. Gamtinis karkasas apima svarbiausias regiono ekologijai teritorijas. Gamtinio karkaso teritorijoms priskiriamos visos įvairiais pobūdžiais ir laipsniais saugomos reglamentuojamos teritorijos (rezervatai, valstybiniai parkai ir panašiai), svarbiausios priemiestiniam poilsiui naudojamos teritorijos, taip pat vertingiausių gamtos arealų jungtys (geoekologinės takoskyros, migracijos koridoriai), reikalingos ekologinės sistemos rišlumu …
DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.