📄 Įstatymo tekstas
LIETUVOS AUTOMOBILIŲ KELIŲ DIREKCIJA
LIETUVOS AUTOMOBILIŲ KELIŲ DIREKCIJOS
PRIE SUSISIEKIMO MINISTERIJOS DIREKTORIAUS
ĮSAKYMAS
DĖL INŽINERINIŲ SAUGAUS EISMO PRIEMONIŲ PROJEKTAVIMO IR NAUDOJIMO REKOMENDACIJŲ R ISEP 10 PATVIRTINIMO
2010 m. birželio 9 d. Nr. V-146
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 3-457 „Dėl Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr.133-5041), 9.7.7 ir 13.4 punktais,
tvirtinu Inžinerinių saugaus eismo priemonių projektavimo ir naudojimo rekomendacijas R ISEP 10 (pridedama)*.
Direktoriaus pavaduotojas,
laikinai einantis direktoriaus pareigas Algimantas Janušauskas
_________________
* Inžinerinės saugaus eismo priemonių projektavimo ir naudojimo rekomendacijos R ISEP 10 skelbiamos „Valstybės žinių“ tinklalapyje www.valstybes-zinios.lt.
PATVIRTINTA
Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2010 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. V-146
iNŽINERINIŲ SAUGAUS EISMO priemonių projektavimo ir naudojimo rekomendacijos R ISEP 10
I SKYRIUS. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Automobilių kelių inžinerinių saugaus eismo priemonių projektavimo ir naudojimo rekomendacijos r ISEP 10 (toliau – rekomendacijos) nustato automobilių kelių ir kitų naujai tiesiamų, rekonstruojamų, taisomų eismo vietų ir gatvių, kurios yra šių kelių tąsa, įrengimo techninius reikalavimus.
2. Šios rekomendacijos taikomos valstybinės reikšmės automobilių keliams. Taip pat gali būti taikomos ir kitiems keliams bei gatvėms.
3. Rekomendacijos parengtos vadovaujantis Danijos, Olandijos, Švedijos, Vokietijos, Lietuvos normatyviniais dokumentais, kelių techniniu reglamentu KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“, atsižvelgiant į inžinerinių saugaus eismo priemonių naudojimo patirtį.
II SKYRIUS. NUORODOS
4. Rekomendacijose pateiktos nuorodos į šiuos dokumentus:
4.1. kelių techninį reglamentą KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ (Žin., 2008, Nr. 9-322);
4.2. Statybos rekomendacijas R 36-01 „Automobilių kelių sankryžos“ (Informaciniai pranešimai, 2002, Nr. 18-60);
4.3. Automobilių kelių transporto priemonių apsauginių atitvarų sistemų projektavimo taisykles KPT TAS 09 (Žin., 2010, Nr. 5-240);
4.4. Kelių ženklinimo taisykles KŽT 09;
4.5. techninių reikalavimų reglamentą STR 2.03.01:2001 „Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms“ (Žin., 2001, Nr. 53-1898);
4.6. statybos techninį reglamentą STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ (Žin., 2005, Nr. 4-80, Nr. 16);
4.7. Kelių šviesoforų įrengimo taisykles KŠĮT;
4.8. Aplinkosauginių priemonių projektavimo, įdiegimo ir priežiūros rekomendacijos. Biologinės įvairovės apsauga APR-BĮA (Žin., 2010, Nr. 41-2018);
4.9. Statybos techninį reglamentą STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ (Žin., 1999. Nr. 27-773);
4.10. Kelių eismo taisykles (Žin., 2003, Nr. 7-263; 2009, Nr. 120-5147);
4.11. RASt 06 „Richtlinien für die Anlage von Stadtstraßen“ (Miesto gatvių įrenginių taisyklės) FGSV 200, 2006 (Vokietija);
4.12. EFA „Empfehlungen für Fußgängerverkehrsanlagen“ (Rekomendacijos pėsčiųjų eismo įrenginiams). FGSV 288, 2002 (Vokietija);
4.13. „Empfehlungen für Radverkehrsanlagen“ („Dviračių takai“). ERA 95 (Vokietija);
4.14. „Merkblatt für die Anlage von Kreisverkehren“ („Žiedinių sankryžų projektavimas“). FGSV 2006 (Vokietija);
4.15. „An Improved Traffic Environment: A Catalogue of Ideas“ („Eismo aplinkos gerinimas: idėjų katalogas“). Denmark Ministry of Transport. Copenhagen: Traffic Safety and Environment, Road Directorate. 1993 (Danija);
4.16. „Richtlijn verkeersdrempels“ („Greičio slopinimo priemonių projektavimas“). CROW Publicatie 172, Kenniscentrum voor verkeer, vervoer en infrastructuur, 2002 (Olandija);
4.17. „Aanbevelingen voor verkeersvoorzienningen binnen de bebouwde kom“ („Rekomendacijos eismo valdymo įrenginiams gyvenamosiose teritorijose“). ASVV 2004. CROW (Olandija);
4.18. „Handboek Wegontwerp – Gebiedsontsluitinggswegen“ („Automobilių kelių įrengimo vadovas. Jungiamieji keliai“). CROW, Kenniscentrum voor verkeer, vervoer en infrastructuur (Olandija);
4.19. „Handboek Wegontwerp – Erftoegangswegen“ („Automobilių kelių įrengimo vadovas. Privažiuojamieji keliai“). CROW, Kenniscentrum voor verkeer, vervoer en infrastructuur (Olandija);
4.20. „Sustainable Safe Road Design. A Practical Manual“ („Patvarių, saugių automobilių kelių projektavimas. Praktinis vadovas“). September 2005 (Olandija);
4.21. „Vägar och gators utformning. Sektion tätort – gaturum“ („Kelių ir gatvių projektavimas. Tankiai apgyvendinta vietovė“). Vägverket, 2004 (Švedija);
4.22. „Placement and Design of Milled Rumble Strips on Centre Line and Shoulder“ („Triukšmo juostų ir skiriamųjų juostų projektavimas“). VTI rapport 5234 A (Švedija);
4.23. „Traffic Calming Measures in Built-up Areas“ („Greičio valdymo priemonės gyvenamosiose teritorijose“). TRL limited, Vägverket TR80 2002:15779 (Švedija);
4.24. „Buses and Bumps. Public Transport and Traffic Calming Measures“ („Autobusai ir greičio mažinimo kalneliai. Viešasis transportas ir greičio mažinimo priemonės“). VBB VIAK Trafikplanering, 1999. (Švedija);
4.25. Design Manual for Roads and Bridges, Volume 6, Section 3. Part5 TA 87/04 „Traffic Calming on Trunk Roads. A Practical Guide“ (Kelių ir tiltų projektavimo vadovas, 6 tomas, 3 skirsnis, 5 dalis TA 87/04 „Eismo valdymas magistraliniuose keliuose. Praktinis vadovas“). 2004 (Anglija);
4.26. „Safe Road Design. Traffic Calming“ („Saugių automobilių kelių projektavimas. Greičio mažinimas“). Presentation. Royal Haskoning 2007 (Olandija);
4.27. „Speed Management Outside Build-up Area“ („Greičio valdymas neužstatytose teritorijose“). Presentation. DHV 2007 (Olandija);
4.28. „Road Categorisation/Linear Villages/Pedestrians Crossings“ („Automobilių kelių klasifikavimas/kelių tęsiniai per gyvenvietes/pėsčiųjų perėjos“). Presentation. DHV 2006 (Olandija);
4.29. „Richtlinien für die Markierung von Strasen. Anwendung von Fahrbahnmarkierungen“ („Gatvių ženklinimo rekomendacijos. Kelių ženklinimas“). Ausgabe Februar 2001 (Vokietija);
4.30. „Junctions Flash Back“ („Sankryžos – žvilgsnis į praeitį“). Presentation. Royal Haskoning 2006 (Olandija);
4.31. „Turbo Roundabouts as an Alternative to Two Lane Roundabouts“ („Kintamų eismo juostų žiedinės sankryžos – alternatyva dviejų eismo juostų žiedinėms sankryžoms“). J. C. Engelsman and M. Uken. SATC 2007 (Olandija);
4.32. „Roundabouts – Application and Design. A Practical Manual“ („Žiedinės sankryžos – taikymas ir projektavimas. Praktinis vadovas“). Ministry of Transport, Public Works and Water Management, Netherland. 2009 (Olandija);
4.33. LST EN 12676-1:2001 „Kelių apsaugos nuo akinimo sistemos. 1 dalis. Eksploataciniai parametrai ir charakteristikos“;
4.34. LST EN 12767:2008 „Kelio įrenginių atraminių konstrukcijų pasyvioji sauga. Reikalavimai ir bandymo metodai“.
III SKYRIUS. PAGRINDINĖS SĄVOKOS
5. Terminai ir apibrėžimai, naudojami šiose rekomendacijose:
5.1. Automobilis – bet kokia motorinė transporto priemonė, skirta važiuoti keliu, vežti krovinius ir (ar) keleivius arba vilkti kitas transporto priemones. Prie automobilių taip pat priskiriami troleibusai, nebėginės elektrinės transporto priemonės, kurioms energija tiekiama elektros laidais. Prie automobilių nepriskiriami motociklai, lengvieji keturračiai motociklai, keturračiai motociklai, mopedai, traktoriai ir savaeigės mašinos.
5.2. Dalinis trapecinės formos greičio mažinimo kalnelis – modifikuotas trapecinis kalnelis, įrengtas ne per visą važiuojamąją dalį. Šio tipo kalneliai įrengiami gatvėse, kuriose vyksta intensyvus viešojo transporto ir sunkvežimių eismas.
5.3. Dviratis – ne mažiau kaip du ratus turinti transporto priemonė, varoma tik ja važiuojančio asmens raumenų jėga, naudojant pedalus ar rankenas. Neįgaliųjų vežimėliai prie dviračių nepriskiriami.
5.4. Dviračių juosta – gatvės arba kelio dalis skirta dviračių eismui, atskirta kelio danga arba skiriamąja dangų žymėjimo juosta.
5.5. Dviračių takas – dviračių eismui skirtas kelias arba kelio dalis, pažymėti kelio ženklu „Dviračių takas“, kuriuose motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas. Dviračių takas privalo būti atskirtas nuo kelio ar jo dalių kelio ženklais arba kelio inžinerinėmis priemonėmis.
5.6. Eismo dalyvis – kelių eisme dalyvaujantis asmuo (vairuotojas, pėsčiasis, keleivis).
5.7. Eismo juosta – Vyriausybės patvirtintose Kelių eismo taisyklėse (toliau – KET) nustatytomis kelių horizontaliojo ženklinimo linijomis (toliau – ženklinimo linijos) ir (arba) kelio ženklais pažymėta arba nepažymėta išilginė važiuojamosios kelio dalies juosta, kurios pločio pakanka automobiliams važiuoti viena eile.
5.8. Eismo patogumo (kokybės) lygis – kokybinė eismo būklė, kai nusistovi charakteringos važiavimo sąlygos, kelionės patogumas ir pervežimų ekonomiškumo sąlygos.
5.9. Eismo organizavimas – transporto priemonių ir eismo dalyvių judėjimo keliais reguliavimo teisinių ir techninių priemonių bei tvarkomųjų veiksmų kompleksas.
5.10. Frezuotos triukšmo juostos – specialus kelio dangos ženklinimas išilgai važiuojamosios kelio dalies frezuotomis griovelių linijomis, žyminčiomis eismo juostų kraštus bei skirtomis vairuotojo budrumui padidinti ir važiavimo greičiui sumažinti.
5.11. Gatvė – kelias ar jo ruožas, esantis miesto ar kaimo gyvenamosios vietovės teritorijoje, paprastai turintis pavadinimą.
5.12. Gyvenvietė – namų pristatyta teritorija, kurioje galioja papildomi kelių eismo reikalavimai ir kurios pradžioje keliai pažymėti ženklu „Gyvenvietės pradžia“, o pabaigoje – „Gyvenvietės pabaiga“.
5.13. Gyvenamoji zona – kelias ar teritorija, kurių pradžia pažymėta kelio ženklu Nr. 552 „Gyvenamoji zona“, o pabaiga – Nr. 553 „Gyvenamosios zonos pabaiga“.
5.14. Gyvenamoji teritorija (užstatyta) – namų pristatyta teritorija, kurioje negalioja papildomi kelių eismo reikalavimai, nustatantys eismo tvarką gyvenvietėse, ir kurios pradžioje keliai pažymėti kelio ženklu Nr. 616 „Gyvenvietės pradžia“, o pabaigoje – Nr. 617 „Gyvenvietės pabaiga“.
5.15. Horizontali greičio mažinimo priemonė – speciali inžinerinė priemonė, kuri iškreivina kelio trasą horizontalioje plokštumoje ir skirta transporto priemonių greičiui sumažinti arba saugiam greičiui palaikyti kelio (gatvės) ruože.
5.16. Inžineriniai tinklai – statinio ir jo statybos sklype bei už jo ribų nutiesti vandentiekio, nuotakyno, šilumotiekio, dujotiekio, naftotiekio, technologijos vamzdynai, elektros ir telekomunikacijų kabeliai, laidai, jų kanalai, šuliniai, slėgio, apskaitos ir kitų techninių parametrų reguliavimo įtaisai ir prietaisai.
5.17. Kalnelis – dirbtinis kelio dangos nelygumas, skirtas transporto priemonių greičiui sumažinti arba leistinam greičiui palaikyti kelio (gatvės) ruože.
5.18. Kelias – inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelią sudaro žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdynai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo bei kiti įrenginiai su šių objektų užimama žeme.
5.19. Apsauginis barjeras (atitvaras) – transporto priemones sulaikanti arba grąžinanti apsauginių atitvarų sistemos dalis, įrengiama išilgai išorinio važiuojamosios dalies krašto arba skiriamosiose ir šoninėse atskiriamosiose juostose.
5.20. Kelkraštis – šalia važiuojamosios dalies (nuo jos krašto iki kelio sankasos briaunos) esantis kelio elementas, dengtas tokia pat danga kaip važiuojamoji dalis ar kitokia, arba (ir) atskirtas nuo važiuojamosios dalies jos kraštą žyminčia ženklinimo linija, tačiau nelaikomas nei šaligatviu, nei pėsčiųjų ar dviračių taku.
5.21. Kelio ženklas – KET nurodytas ženklas, kuriuo nustatoma eismo tvarka, įspėjami eismo dalyviai arba jiems suteikiama informacija. Kelio ženklams taip pat priskiriami kintamos informacijos kelio ženklai.
5.22. Kelio ženklinimas – žymėjimas linijomis, strėlėmis, užrašais ir kitokiais simboliais vertikalioje ar horizontalioje plokštumoje.
5.23. „Miesto vartai“ – viena ar keletas greičio mažinimo priemonių, įrengtų ties gyvenamosios teritorijos pradžia, kad sumažinti galimą per didelį transporto priemonių greitį ir parodyti, jog keičiasi važiavimo režimas.
5.24. Mažoji žiedinė sankryža – mažo skersmens žiedinė sankryža su užvažiuojama centrine salele.
5.25. Nuovaža – nuvažiavimas nuo kelio į šalia esančias teritorijas ar objektus.
5.26. Pagrindinis kelių tinklas – magistraliniai ir krašto keliai.
5.27. Iškilioji sankryža – trapecinės formos kalnelis, įrengtas per visą sankryžos zoną.
5.28. Pandusas – nuožulnus judėjimo paviršius vertikaliems aukščių skirtumams įveikti.
5.29. Trapecinės formos greičio mažinimo kalnelis – trapecinis kalnelis su prailginta viršutine dalimi.
5.30. Pėsčiasis – asmuo, esantis kelyje ne transporto priemonėje, taip pat važiuojantis neįgaliųjų vežimėliu, riedučiais, riedlente, paspirtuku, vedantis dviratį, mopedą, motociklą, traukiantis (stumiantis) rogutes, vaikišką ar kitokį vežimėlį. Pėsčiuoju nelaikomas kelyje dirbantis asmuo.
5.31. Pėsčiųjų perėja – važiuojamojoje dalyje esanti pėsčiųjų perėjimo per kelią vieta, pažymėta kelio ženklais Nr. 533, 534 „Pėsčiųjų perėja“ ir ženklinimo linijomis arba tik kelio ženklu Nr. 533, 534 „Pėsčiųjų perėja“. Pėsčiųjų perėjos ribas žymi ženklinimo linijos, o jeigu jų nėra, – įsivaizduojamos tiesės, einančios nuo kelio ženklų statmenai per kelią.
5.32. Pėsčiųjų takas – pėstiesiems skirta kelio dalis arba takas, pažymėti atitinkamais kelio ženklais Nr. 412 „Pėsčiųjų takas“ arba Nr. 413 „Pėsčiųjų ir dviračių takas“.
5.33. Pėsčiųjų ir dviračių takas – mišriam pėsčiųjų ir dviračių eismui naudojamas takas arba šaligatvis, pažymėtas kelio ženklu Nr. 413 „Pėsčiųjų ir dviračių takas“, kuriame motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas.
5.34. Reljefinė trasa – tai trasa su įspėjamuoju paviršiumi, pritaikytu akliesiems ir silpnaregiams.
5.35. Sankryža – kelių kirtimosi, jungimosi arba atsišakojimo viename lygyje vieta, įskaitant atvirus plotus, kuriuos sudaro minėti kelių susikirtimai, susijungimai arba atsišakojimai. Sankryžomis nelaikomos vietos, kur išvažiuojama iš kelio į esančias šalia jo teritorijas arba įvažiuojama į kelią iš esančių šalia jo teritorijų. Sankryža yra reguliuojama, jeigu eismą joje reguliuoja šviesoforai arba reguliuotojas. Skirtingo lygio sankryžos yra tos, kuriose keliai jungiasi ne viename aukštyje ir yra nuovažos, leidžiančios eismui judėti nuo vieno kelio prie kito.
5.36. Saugus eismas – kelių eismo ypatybių visuma, rodanti, kiek eismo dalyviai yra apsaugoti nuo eismo įvykių ir jų padarinių.
5.37. Signaliniai stulpeliai – atitvaro tipas kelyje ir sankryžose eismo dalyviams orientuoti.
5.38. Šaligatvis – pėstiesiems skirta kelio dalis, esanti prie važiuojamosios dalies arba atskirta nuo jos.
5.39. Struktūrinio ženklinimo triukšmo juostos – specialus kelio dangos ženklinimas iš šaltojo plastiko arba termoplasto. Gali būti išilginės struktūrinio ženklinimo triukšmo juostos, įrengiamos išilgai važiuojamosios kelio dalies, žyminčios važiuojamosios dalies kraštą (skirtos perspėti vairuotojus apie išvažiavimą iš eismo juostos), ir skersinės struktūrinio ženklinimo triukšmo juostos, įrengiamos skersai važiuojamosios kelio dalies (skirtos vairuotojo budrumui padidinti ir važiavimo greičiui sumažinti).
5.40. Transporto priemonė – priemonė žmonėms ir (arba) kroviniams, taip pat ant jos sumontuotai stacionariai įrangai vežti. Ši sąvoka taip pat apima traktorius, savaeiges mašinas ir eismui ne keliais skirtas transporto priemones.
5.41. Važiuojamoji kelio dalis – kelio dalis transporto priemonėms važiuoti. Kelias gali turėti keletą važiuojamųjų dalių, atskirtų viena nuo kitos skiriamosiomis juostomis arba esančių skirtingame lygyje.
5.42. Vertikali greičio mažinimo priemonė – speciali inžinerinė priemonė vertikalioje plokštumoje, skirta transporto priemonių greičiui sumažinti arba saugiam greičiui palaikyti kelio (gatvės) ruože.
5.43. Žmonės su negalia – žmonės, kuriems yra sutrikusios kūno dalių ir organų funkcijos, įskaitant judėjimo, regos, klausos, manipuliavimo sutrikimus, iš dalies ar visiškai apribojančius žmonių galimybę judėti, orientuotis ir naudotis materialiosios aplinkos elementais.
5.44. Želdiniai – žmogaus pasodinti ar pasėti medžiai, krūmai, lianos, gėlės ar vejos, žoliniai augalai.
IV SKYRIUS. PAGRINDINĖS NUOSTATOS
Gatvių ir kelių kategorijos
Gatvių kategorijos
6. Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo tinklas projektuojamas įvertinus esamą ir perspektyvinę gatvių pagrindinę paskirtį, eismo intensyvumą, srauto sudėtį, gretimų teritorijų apstatymo pobūdį bei norminių dokumentų reikalavimus.
7. Gatvių kategorijos yra nurodytos statybos techniniame reglamente STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ [4.9].
Kelių kategorijos
8. Kelių kategorijos yra nurodytos kelių techniniame reglamente KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ [4.1].
9. Kiekvienas kelias turi užtikrinti tam tikrą eismo kokybės lygį ir atitikti tris paskirtis (žr. 1 lentelę):
9.1. tranzito paskirtį (tranzitiniai keliai): kai sudaromos sąlygos automobiliams važiuoti greitai ir netrikdomai – labai aukšto ir aukšto eismo kokybės lygio keliai;
9.2. skirstomąją paskirtį (skirstomieji keliai): kai sankryžose eismas paskirstomas tarp skirtingų teritorijų ir zonų – vidutinio eismo kokybės lygio keliai;
9.3. privažiavimo paskirtį (privažiuojamieji keliai): kai sudaromos sąlygos nuovažomis privažiuoti prie sodybų, laukų ir kitų teritorijų – minimalaus eismo kokybės lygio keliai.
10. Visame kelių tinkle turi būti išlaikytas vienodumas t. y. formų, spalvų homogeniškumas.
11. Prieš rengiant techninį projektą būtina išsiaiškinti ar tai nebus specifinis ruožas naudojamas dėl negabaritinių transporto priemonių.
1 lentelė. Skirtingos paskirties kelių charakteristikos
Kelių paskirtis
Charakteristikos
Tranzitiniai
Skirstomieji
Privažiuojamieji
Eismo kokybės lygis
labai aukštas
aukštas
aukštas
vidutinis
minimalus
Leidžiamas greitis v, km/h
v ≤<= 110/130
v ≤<= 100/110
v ≤<= 90
v ≤<= 90
v ≤<= 90
Eismo dalyviai
draudžiamas pėsčiųjų, dviračių, arklių kinkinių, traktorių ir kitų lėtaeigių transporto priemonių eismas
nerekomenduojamas pėsčiųjų, dviračių, arklių kinkinių, traktorių ir kitų lėtaeigių transporto priemonių eismas
draudžiamas pėsčiųjų, dviračių ir arklių kinkinių eismas (kai vidutinis metinis paros eismo intensyvumas VMPEI > 10 000 aut./parą)
pėsčiųjų ir dviračių eismas vyksta ta pačia kelio danga
Minimalus eismo juostų skaičius viena kryptimi
>=≥ 2
>=≥ 11
>=≥ 1
>=≥ 1
Sustojimo juosta
būtina
būtina 2
nebūtina
nebūtina
nebūtina
Priešingų krypčių eismo atskyrimas
skiriamoji juosta ir/arba apsauginis atitvaras
skiriamoji juosta arba horizontalusis ženklinimas
horizontalusis ženklinimas
horizontalusis ženklinimas
Sankryžos
tik skirtingo lygio
tik skirtingo lygio3
skirtingo ir vieno lygio
skirtingo ir vieno lygio
vieno lygio
Apsisukimo vietos
nėra apsisukimo vietų viename lygyje
nerekomenduojama
galima
galima
Nuovažos
nėra sankryžų su vietiniais ir rajoniniais keliais4
nėra sankryžų su vietiniais ir rajoniniais keliais4,5
nėra sankryžų su vietinės reikšmės keliais (kai VMPEI > 10 000 aut./parą); ribojamos nuovažos6
nėra sankryžų su vietinės reikšmės keliais (kai VMPEI > 10 000 aut./parą); ribojamos nuovažos6
nuovažos mažai ribojamos7
Autobusų sustojimo aikštelės
nėra įrengiamos
nėra įrengiamos8
nerekomenduojama
įrengiamos
įrengiamos
1 – gali būti viena važiuojamoji dalis, kur priešingų krypčių eismas neatskirtas horizontalaus ženklinimo linijomis;
2 – išimtis, išskyrus IIa kelio kategoriją;
3 – techniniu, ekonominiu ir saugaus eismo požiūriais pagrindus, gali būti rengiamos žiedo tipo arba šviesoforais reguliuojamos sankryžos;
4 – išimtis, nuovažos nuo valstybinės reikšmės automobilių kelių gali būti rengiamos tik tada, kai nėra kitų techninių ir teisinių patekimo (įvažiavimo ir išvažiavimo) būdų į šalia kelio esančius ar planuojamus objektus [4.1];
5 – išskyrus IV kategorijos rajoninius kelius;
6 – magistraliniuose AM ir I kategorijos keliuose sankryžos ir nuovažos kiekvienoje kelio pusėje gali būti įrengiamos ne dažniau kaip kas 5000 metrų; nuovažos AM ir I kategorijos magistraliniuose keliuose turi būti su dešinio posūkio lėtėjimo ir greitėjimo juostomis; kituose magistraliniuose keliuose sankryžos ir nuovažos kiekvienoje kelio pusėje gali būti įrengiamos ne dažniau kaip kas 1000 metrų;
7 – krašto keliuose sankryžos ir nuovažos kiekvienoje kelio pusėje gali būti įrengiamos ne dažniau kaip kas 500 metrų;
8 – autobusų sustojimo aikštelių būtinumas turi būti pagrįstas.
Slopinamo greičio zonos
12. Transporto priemonių važiavimo greitį yra aktualu mažinti tipinėse vietose, kai:
12.1. pėstieji ir dviratininkai juda arti automobilių eismo (pėsčiųjų ir dviratininkų eismas vyksta išilgai kelio (gatvės) kelkraščiais arba dangos kraštais tam tikro ilgio ruože);
12.2. viename lygyje kertasi pėsčiųjų bei dviratininkų ir transporto priemonių srautai;
12.3. viename lygyje kertasi transporto priemonių srautai.
13. Gyvenvietėse tipinės vietos, kuriose galimi eismo dalyvių konfliktai ir reikia mažinti važiavimo greitį, yra:
13.1. pėsčiųjų perėjos ir perėjimai;
13.2. ruožai šalia įvairios paskirties įstaigų (visuomeninės, sveikatos, švietimo ir pan.);
13.3. ruožai šalia visuomeninio transporto stotelių, kur vyksta senyvo amžiaus, neįgaliųjų, ligonių, vaikų, paauglių ir kitų pažeidžiamų eismo dalyvių eismas per gatvę ir išilgai gatvės;
13.4. sankryžos ir jų zonos;
13.5. gatvę kertantys dviračių takai.
14. Gyvenvietėse gali būti taikomos 80 km/h, 70 km/h, 60 km/h, 50 km/h, 40 km/h, 30 km/h ir 20 km/h greičio ribos, priklausomai nuo gatvės kategorijos.
15. 50 km/h greitis yra tipinis greitis, naudojamas gyvenviečių gatvėse, ir tokį greitį yra aktualu palaikyti dėl nemotorizuotų eismo dalyvių saugaus eismo.
16. 30 km/h greitis dažniausiai naudojamas:
16.1. gatvėse su siaura važiuojamąja dalimi, esančiose centrinėje gyvenvietės dalyje, kur yra didžiausia gyventojų koncentracija ir vyrauja didelis pėsčiųjų ir kitų eismo dalyvių eismas;
16.2. gyvenamųjų rajonų gatvėse, kurios skirtos privažiuoti prie privačių valdų;
16.3. gatvėse, kur yra įsikūrusios švietimo įstaigos, pensionatai, ligoninės.
17. 20 km/h greitis taikomas gyvenamojoje zonoje, kurioje vyksta pėsčiųjų, dviračių ir lengvųjų automobilių eismas, pėstiesiems transporto atžvilgiu čia yra suteikiama pirmenybė.
18. Užmiesčio kelių ruožuose tipinės vietos, kuriose galimi eismo dalyvių konfliktai ir reikia mažinti važiavimo greitį, yra šios:
18.1. vieno lygio sankryžos;
18.2. kelių ruožai, esantys arti miestelio ar gyvenvietės, ruožai, esantys arti pėsčiųjų ir dviratininkų traukos objektų (kolektyvinių sodų, rekreacinių zonų ir pan.).
19. Užmiesčio kelių ruožuose tipinis važiavimo greičio apribojimas yra 70 km/h, kai leistinas važiavimo greitis yra 90 km/h. Tik išskirtiniais atvejais važiavimo greitis gali būti mažinamas iki 50 km/h (dėl siauro tilto, blogai matomo kelių susikirtimo, staigaus posūkio po tiesaus kelio ruožo ir dėl vertikalių ir horizontalių kreivių, kai yra pėsčiųjų ir pan.).
V SKYRIUS. PRIEMONIŲ PROJEKTAVIMAS IR ĮRENGIMAS GYVENVIETĖSE
I skirsnis. Pagrindinės nuostatos
20. Saugiam eismui organizuoti gyvenviečių gatvėse taikomos šios priemonės:
20.1. važiuojamosios kelio dalies siaurinimas;
20.2. įvažiavimų į teritorijas zonų pertvarkymas;
20.3. važiuojamosios kelio dalies iškreivinimas;
20.4. iškiliosios greičio mažinimo priemonės (greičio mažinimo kalneliai);
20.5. kelio įrenginiai (saugos salelės, sankryžos, pėsčiųjų perėjos);
20.6. „miesto vartų“ įrengimas;
20.7. automobilių stovėjimo vietų įrengimas;
20.8. želdinimas;
20.9. visuomeninio transporto eismo organizavimas;
20.10. kelio ženklų įrengimas;
20.11. šviesoforų įrengimas;
20.12. tvorų, kelio apsauginių atitvarų sistemų, signalinių stulpelių įrengimas;
20.13. veidrodžių įrengimas;
20.14. elektroninių įrenginių naudojimas;
20.15. pėsčiųjų, dviračių takų įrengimas;
20.16. pėsčiųjų, dviračių takų įrenginių diegimas (tvorelės, kalneliai ir pan.).
21. Inžinerines priemones gatvėse rekomenduojama taikyti, kai reikia palaikyti ir sumažinti leistiną važiavimo greitį, gerinti pėsčiųjų ir dviratininkų eismo sąlygas bei vietos gyventojų socialinį klimatą, riboti pravažiuojančių transporto priemonių komfortą, mažinti pravažiuojančiam transportui maršruto patrauklumą.
22. Rekomenduojama įrengti ne vieną inžinerinę priemonę, o kelias, kelio ruože jas išdėstant grupėmis arba nuosekliai.
23. Taikomi šie standartiniai priemonių deriniai (žr. 1 priedo 1 pav.):
23.1. važiuojamosios kelio dalies iškreivinimas su važiuojamosios dalies siaurinimu;
23.2. važiuojamosios kelio dalies siaurinimas iki vienos eismo juostos su iškiliosiomis greičio mažinimo priemonėmis;
23.3. važiuojamosios kelio dalies iškreivinimas su važiuojamosios dalies siaurinimu ir iškiliosiomis greičio mažinimo priemonėmis;
23.4. važiuojamosios kelio dalies iškreivinimas su važiuojamosios dalies siaurinimu, iškiliosiomis greičio mažinimo priemonėmis bei želdiniais.
24. Jei priemonę reikia įrengti ties skirtingų greičių riba, pvz. įvažiuojant iš 50 į 30 km/h greičio zoną, tai priemonės matmenys parenkami pagal didesnio greičio ribą.
25. Parenkant greičio mažinimo priemones, reikia atsižvelgti į gatvės kategoriją ir leistiną važiavimo greitį (žr. 2 lentelę).
2 lentelė. Rekomenduojamos greičio mažinimo priemonės atsižvelgiant į gatvės kategoriją ir į leistiną važiavimo greitį
Priemonės tipas
Gatvės kategorija
Numatomas greitis, km/h
>=≥ 70
70 > v1 > 40
≤<= 40
Įspėjamieji ženklai
A, B,C, D
A, B1
B2, C, D1
D2
„Miesto vartai“
A, B, C, D
A, B1
B2, C, D1
D2
Iškiliosios greičio mažinimo priemonės (greičio mažinimo kalneliai, iškiliosios sankryžos)
B, C, D
B12
B23, C, D1
D2
Važiuojamosios kelio dalies iškreivinimas
B2, C, D
–
B2, C, D1
D2
Važiuojamosios kelio dalies iškreivinimas su iškilia zona
C, D
–
C, D1
D2
2 eismo juostų kelio siaurinimas panaudojant skiriamąsias saleles
(B2), C, D
–
(B2), C, D1
D2
Važiuojamosios kelio dalies siaurinimas (iš vienos arba iš abiejų pusių)
C, D
–
C, D1
D2
Važiuojamosios kelio dalies siaurinimas iki 1 eismo juostos (iš vienos arba iš abiejų pusių)
D2
–
–
D2
Horizontaliųjų greičio mažinimo priemonių derinimas su vertikaliosiomis
(C), D
–
(C), D1
D2
Saugos salelės
(A), B, C, D
(A), B1
B2, C, D1
D2
Žiedinės sankryžos
B, C, D
B1
B2, C, D1
D2
Pėsčiųjų perėjos
B, C, D
–
B2, C, D1
D2
Želdinimas
A, B, C D
A, B1
B2, C, D1
D2
Kelio ženklai ir ženklinimas
A, B, C, D
A, B1
B2, C, D1
D2
Šviesoforai
(A), B, C, D
(A), B1
B2, C, D1
D2
Tvoros, barjerai, stulpeliai
A, B, C, D
A, B1
B2, C, D1
D2
Veidrodžiai
C, D
–
C, D1
D2
Elektroniniai įrenginiai
A, B, C, (D)
A, B1
B2, C, (D1)
(D2)
Pėsčiųjų ir dviračių takai
B, C, D
B1
B2, C, D1
(D24)
v1 = 50 km/h;
(A), (B2), (C), (D) – gali būti naudojama išskirtiniais atvejais;
2 – pėsčiųjų, dviračių eismas gali vykti važiuojamosios dalies paženklintame take;
3 – gali būti naudojamos tik iškiliosios sankryžos;
4 – gali būti naudojami tik trapecinės formos kalneliai ir iškilios sankryžos.
26. Esant 70 km/h greičiui, vertikaliosios greičio mažinimo priemonės (pvz. greičio mažinimo kalneliai) netaikomos.
27. Esant 70 km/h greičiui rekomenduojama taikyti netiesiogines priemones, tokias kaip: želdiniai, matomumo ribojimas, horizontalios kreivės, atitinkančios leistiną greitį.
28. Kai gatvės ruože reikia užtikrinti 70 km/h greitį, greičio mažinimo funkcijai galima naudoti šviesoforu reguliuojamas ar žiedines sankryžas.
29. 50 km/h greičiui palaikyti ar sumažinti rekomenduojama taikyti tiek vertikaliąsias, tiek horizontaliąsias greičio mažinimo priemones, įvairius priemonių derinius: greičio mažinimo kalnelius (vertikalioji greičio mažinimo priemonė), iškiliąsias sankryžas (vertikalioji greičio mažinimo priemonė), kelio važiuojamosios dalies iškreivinimą (horizontalioji greičio mažinimo priemonė), važiuojamosios dalies siaurinimą (horizontalioji greičio mažinimo priemonė).
30. 30 km/h greitis taikomas siaurose ir pastatais apstatytose miestų ar miestelių senamiesčio gatvėse, centrinėse dalyse, akligatviuose ir gyvenamuosiuose rajonuose. Greičiui palaikyti rekomenduojama naudoti vertikaliąsias ir horizontaliąsias greičio mažinimo priemones (žr. 2 lentelę).
31. 20 km/h greitis taikomas gyvenamojoje zonoje, kurią žymi kelio ženklas Nr. 552 „Gyvenamoji zona“.
32. Esant 20 km/h greičiui pėstieji ir dviratininkai transporto priemonių atžvilgiu turi pirmenybę.
33. Esant 20 km/h greičiui rekomenduojama diegti tas pačias vertikaliąsias ir horizontaliąsias greičio mažinimo priemones, naudojamas gatvėse su 30 km/h leistinu greičiu.
34. Esant 20 km/h greičiui beveik visa erdvė turi būti skiriama nemotorizuotiems eismo dalyviams, dangą įrengiant vienodame lygyje, panaudojant mažosios architektūros elementus (pvz.: želdinius, dekoratyvines tvoreles, vazonus, stulpelius ir pan.).
35. Atstumas tarp gretimų greičio mažinimo priemonių yra vienas iš veiksnių, lemiančių inžinerinės priemonės efektyvumą. Todėl atstumas tarp greičio mažinimo priemonių parenkamas pagal leistiną greitį (žr. 3 lentelę).
3 lentelė. Rekomenduojami atstumai tarp greičio mažinimo priemonių priklausomai nuo leistino greičio
Atstumas tarp greičio mažinimo priemonių, m
Įvertinimas
Leistinas greitis, km/h
Geras
Pakankamas
50
200–400
401–600
30
100–200
201–400
36. Projektuojant įvairias inžinerines priemones (iškiliąsias greičio mažinimo priemones) bei derinant jas su kelio įrenginiais reikia atsižvelgti į žmonių su negalia poreikius ir įrengti taip, kad suprojektuoti elementai nesukeltų kliūčių negalią turintiems žmonėms, nebūtų ribojamas jų judėjimas ir veikla.
37. Šaligatvis ir dviračių takas turi būti atskirtas gerai juntamos faktūros juosta, kuri gali įsiterpti ir į šaligatvį, ir į dviračių takelį, kad žmonės su negalia lengvai orientuotųsi. Skirtingos faktūros juosta gali būti įrengta panaudojant natūralius akmenis, mozaikinius akmenis, betoninius blokelius, trinkeles ir pan.
38. Šaligatvio danga turi būti įrengta iš pakankamai kietos, neslidžios medžiagos užtikrinant neįgaliųjų poreikius, pvz., betono, nes baltosios lazdelės galas tik vos liečiasi su danga ir turi skleisti garsą, pagal kurį aklasis orientuosis.
II skirsnis. Važiuojamosios dalies siaurinimas
39. Važiuojamoji dalis siaurinama, kai reikia:
39.1. sumažinti važiavimo greitį;
39.2. padidinti gatvę pereinančių pėsčiųjų ir dviratininkų bei kitų eismo dalyvių eismo saugą;
39.3. apriboti tranzitinio transporto eismą.
40. Važiuojamoji dalis siaurinama:
40.1. ties visuomeninio transporto stotelėmis;
40.2. ties pėsčiųjų perėjomis (tako, šaligatvio ir gatvės kirtimosi vietoje);
40.3. tose vietose, kur yra poreikis sumažinti greitį (gyvenviečių ar miestelių centrinėje gatvėje, šalia visuomeninės paskirties įstaigų, mokyklų ir pan.).
41. Važiuojamajai daliai siaurinti naudojamos šios pagrindinės priemonės:
41.1. horizontalusis ženklinimas;
41.2. iškiliosios inžinerinės priemonės;
41.3. mažosios architektūros elementai.
42. Važiuojamoji dalis siaurinama siekiant:
42.1. palaikyti 50 km/h greitį;
42.2. palaikyti 30 km/h greitį;
42.3. mažinti leistiną važiavimo greitį nuo 50 iki 30 km/h.
43. Fizinis važiuojamosios dalies siaurinimas yra, kai:
43.1. važiuojamoji dalis siaurinama iš vienos gatvės pusės (žr. 4 lentelę, 1 pav.);
43.2. važiuojamoji dalis siaurinama iš abiejų gatvės pusių (žr. 4 lentelę, 2 pav.);
43.3. važiuojamoji dalis siaurinama, įrengiant iškilią skiriamąją salelę (žr. 5 lentelę, 3 pav.).
44. Kai įrengiama iškilioji salelė, prieš salelę danga ženklinama užbrūkšniuotu plotu [4.4]. Abiejuose salelės kampuose turi būti pastatyti nukreipiamieji kelio ženklai Nr. 407 „Apvažiuoti iš dešinės“. Jei salelėje numatytas pėsčiųjų perėjimas, ženklą Nr. 407 rekomenduojama įrengti kartu su šviesą atspindinčiu elementu („pilonu“).
45. 1 ir 2 paveiksluose pateiktos važiuojamosios dalies susiaurinimo schemos yra principinės, jose nurodyti tik aktualūs matmenys (susiaurinimo ilgis L ir važiuojamosios dalies plotis a), užapvalinimo kampai bei ilgis L1 nenurodomi, pagal konkrečią situaciją jie projektuojami individualiai.
46. Ties susiaurėjimu(-ais) turi būti statomi kelio elementai su šviesą atspindinčiomis medžiagomis, informuojantys vairuotojus apie esančią kliūtį (žr. VI skirsnį „Tvoros, apsauginės atitvarų sistemos ir apsauginiai stulpeliai“).
47. Susiaurinimo vietose gali būti įrengiamos automobilių stovėjimo vietos, taip pat gali būti naudojamos mažosios architektūros elementai, želdiniai (žr. 1 priedo 2 pav.).
48. Važiuojamajai daliai vizualiai siaurinti rekomenduojama naudoti horizontalųjį dangos ženklinimą, gali būti naudojama skirtingos spalvos bei tekstūros danga. Siaurinant važiuojamąją dalį taip pat galima naudoti priklijuojamus kelio bortus ir skaldą (žr. 1 priedo 3 pav.).
(pav.)
1 pav. Važiuojamosios dalies siaurinimo iš vienos gatvės pusės schema
(pav.)
2 pav. Važiuojamosios dalies siaurinimo iš abiejų gatvės pusių schema
4 lentelė. Važiuojamosios dalies siaurinimo iš vienos gatvės pusės parametrai
Greitis, km/h
Susiaurintos važiuojamosios dalies plotis a, m
Susiaurinimo ilgis L, m
Gatvės kategorija
Važiuojamoji dalis su dviem eismo juostomis
50
5,50–6,00
5,00–10,00
C
50
4,50–6,00
5,00–10,00
D1
30
4,50–6,00
5,00–10,00
D2
Važiuojamosios dalies siaurinimas iki vienos eismo juostos
30
2,75–3,50
5,00–10,00
D21
1 – kai gatvės važiuojamoji dalis siaurinama iš vienos pusės ir ties susiaurinimu lieka viena eismo juosta, tai vienai judėjimo krypčiai turi būti numatyta važiavimo pirmenybė, t.y. turi būti įrengti kelio ženklai Nr. 206 „Pirmenybė priešpriešinio eismo atžvilgiu“ ir Nr. 205 „Priešpriešinio eismo pirmenybė“. Kai gatvės važiuojamoji dalis siaurinama iš abiejų pusių ir ties susiaurinimu lieka dvi eismo juostos, turi būti įrengiami įspėjamieji kelio ženklai Nr. 123 „Susiaurėjimas“.
(pav.)
3 pav. Važiuojamosios dalies siaurinimo įrengiant skiriamąją salelę schema
5 lentelė. Važiuojamosios dalies siaurinimo įrengiant skiriamąją salelę parametrai
Greitis, km/h
Susiaurintos eismo juostos plotis a, m
Skiriamosios salelės plotis b1, m
Susiaurinimo ilgis L2, m
Gatvės kategorija
50
3,00–3,50
>=≥ 1,30
>=≥ 5,0
B23, C2, D
30
2,75–3,50
>=≥ 1,004
>=≥ 5,0
D2
1 – jei per skiriamąją salelę eina pėsčiųjų ir dviračių takas ar yra numatoma perėja, tai salelės plotis b rekomenduojamas ne mažesnis kaip 2,00–2,50 m, įrengiami įspėjamieji paviršiai akliesiems ir silpnaregiams, nurodantys skiriamosios salelės ribas;
2 – siaurinimo ilgio L reikšmė parenkama atsižvelgus į konkrečią situaciją;
3 – gali būti taikoma B2 kategorijos gatvėje su dviem eismo juostomis (9,0 m pločio skersinis profilis);
4 – gali būti, jeigu nukreipiamasis ženklas Nr. 407 yra 0 grupėje, t. y. ženklo skersmuo 400 mm (300 mm prireikus).
III skirsnis. Sankryžos su žemos kategorijos gatvėmis ir įvažiavimais į gyvenamąsias zonas
49. Pertvarkant įvažiavimus iš aukštos kategorijos gatvės (B2, C kategorija) į gyvenamąją zoną, siekiama atkreipti vairuotojų dėmesį, kad jie įvažiavo į zoną su skirtingomis eismo charakteristikomis. Naudojamos priemonės (sprendiniai) (žr. 4 pav. ir 1 priedo 4 pav.):
49.1. ribojamas įvažiavimo plotis;
49.2. įvažiavimą kertantis pėsčiųjų ir dviračių takas ar šaligatvis per gatvę (nuovažą) pratęsiamas tame pačiame lygyje, taip suformuojant trapecinės formos greičio mažinimo kalnelį;
49.3. naudojant skirtingos spalvos ir (arba) tekstūros dangą;
49.4. stulpeliai bei želdiniai.
(pav.)
4 pav. Sankryžos su žemos kategorijos gatve principinė schema
50. Priemonės diegiamos vietose, kur su pagrindine gatve (B2, C kategorija) kertasi:
50.1. žemos kategorijos gatvė (D kategorijos);
50.2. nuovaža į gyvenamąją zoną (pažymėta kelio ženklu Nr. 552 „Gyvenamoji zona“);
50.3. kitos nuovažos (į degalinę, įmonių teritoriją ir pan.).
51. Tiesioginis patekimas (įvažiavimas) į šalutinę gatvę (nuovažą) iš 70 km/h (60 km/h) greičio gatvės (B kategorijos ir aukštesnės) nerekomenduojamas.
52. Šalutinėje gatvėje įrengto trapecinės formos greičio mažinimo kalnelio aukštis turi būti ne didesnis kaip 12 cm ir atitikti kertančio šaligatvio ar pėsčiųjų ir dviračių tako aukštį, o jei yra aukščių skirtumas – įrengti nuožulnius bortelius, kad žmonės su negalia ir dviratininkai galėtų lengvai kirsti važiuojamąją dalį.
53. Trapecinės formos greičio mažinimo kalnelio ženklinimas ir įspėjamųjų kelio ženklų įrengimas yra rekomenduotinas.
54. Aklieji ir silpnaregiai orientuojasi pagal reljefines dangas, kontrastingų spalvų juostas (žr. 3 priedo 1 pav.). Kai šaligatvis ir gatvės važiuojamoji dalis įrengti viename lygyje, tai jų riba turi būti pažymėta skirtingos faktūros ir skirtingos spalvos įspėjamąja juosta per visą šaligatvio plotį, likus 30 cm iki šaligatvio krašto arba susikirtimo su važiuojamąja dalimi [4.5]. Įspėjamiesiems paviršiams rekomenduojamos banguoto profilio plokštės iš gumos ir dirbtinių medžiagų mišinio.
IV skirsnis. Važiuojamosios dalies iškreivinimas
55. Važiuojamoji dalis iškreivinama dažniausiai siaurinant važiuojamąją dalį ir įrengiant iškilią skiriamąją salelę (žr. 3 pav. ir 5 lentelę).
56. Važiuojamoji dalis iškreivinama siekiant sumažinti transporto priemonių važiavimo greitį įvažiuojant į mažesnio greičio zoną arba palaikyti leistiną greitį, taip pat:
56.1. mažinant leistiną greitį nuo 90 (70) iki 50 km/h (įvažiuojant iš užmiesčio kelio į gyvenamąją teritoriją, įrengiant „miesto vartus“, žr. VII skirsnį „Miesto vartų“ įrengimas ir 1 priedo 36 pav.);
56.2. mažinant leistiną greitį nuo 50 iki 30 km/h;
56.3. 50 km/h greičiui palaikyti;
56.4. 30 km/h greičiui palaikyti.
57. Važiuojamoji dalis gali būti iškreivinama B2 (dviejų eismo juostų gatvėje), C ir D kategorijos gatvėse.
58. Važiuojamoji dalis gyvenvietėse iškreivinama:
58.1. ties gyvenviečių užstatymo pradžia;
58.2. ties pėsčiųjų perėjomis;
58.3. kur pėsčiųjų ir dviračių takas kerta gatvę (perėjimas nepažymėtas kelio ženklais Nr. 533, Nr. 534 „Pėsčiųjų perėja“);
58.4. prieš sankryžą ir už jos;
58.5. ilguose tiesiuose ruožuose.
59. Važiuojamoji dalis gali būti iškreivinama:
59.1. be skiriamosios salelės (žr. 5 pav.);
59.2. iškreivinimo efektyvumui padidinti galima naudoti skiriamąją salelę, kuri atskirtų priešpriešinius srautus. Ji gali būti ženklinta arba iškili (žr. 6 pav.).
60. Priklausomai nuo projektuojamos važiuojamosios dalies pločio a ir esamo gatvės pločio c surandamas iškreivinimo gylis b.
(pav.)
5 pav. Važiuojamosios dalies be skiriamosios salelės iškreivinimo schema
(pav.)
6 pav. Važiuojamosios dalies iškreivinimo su skiriamąja salele schema
61. Iškreivinimo ilgį L (5, 6 pav.) reikia parinkti atsižvelgus į transporto srauto sudėtį. Iškreivinimo ilgis L projektuojamas didesnis, jeigu gatvėje vyksta intensyvus didelių gabaritų transporto priemonių (sunkvežimių ar autobusų) eismas.
62. Gatvės važiuojamoji dalis gyvenvietėje, kai leistinas 70 (60) km/h greitis, iškreivinama išimtiniais atvejais ir projektuojama individualiai.
63. Iškreivinimo spinduliai R1 ir R2 (žr. 5, 6 pav.) parenkami individualiai, tačiau turėtų būti >=≥ 200 m.
64. D kategorijos gatvėms iškreivinti gali būti naudojami kilnojamieji elementai (mažosios architektūros elementai, įvairių formų ir matmenų dekoratyvinės vazos ar vazonai, surenkami gėlynai, kur greitį reikia riboti iki 30 km/h, išdėstomi šachmatine tvarka) (žr. 7 pav.).
65. Kai gatvės važiuojamoji dalis iškreivinama išdėstant kilnojamus elementus šachmatine tvarka, ir kai ties elementu lieka viena eismo juosta, tai vienai judėjimo krypčiai turi būti numatyta važiavimo pirmenybė. Turi būti įrengti kelio ženklai Nr. 206 „Pirmenybė priešpriešinio eismo atžvilgiu“ ir Nr. 205 „Priešpriešinio eismo pirmenybė“.
(pav.)
7 pav. Važiuojamosios dalies iškreivinimo variantas, panaudojant kilnojamuosius elementus
66. Iškreivinant gatvės važiuojamąją dalį, reikia atsižvelgti, ar per gatvę vyksta pėsčiųjų ir dviračių eismas, ar gatvę kerta pėsčiųjų ir dviračių takas. Esant tokiai situacijai, rekomenduojama eismo juostą iškreivinti prieš pėsčiųjų ir dviračių eismo kirtimo vietą (į dešinę pusę automobilių judėjimo kryptimi) (žr. 8 pav.).
(pav.)
8 pav. Pėsčiųjų ir dviratininkų perėjimas ir eismo juostos iškreivinimas
67. Išilgai gatvės vykstant dviračių eismui, ties iškreivinimu reikia įrengti ne siauresnį kaip 1,5 m pločio tiesų pravažiavimą dviratininkams.
68. Važiuojamoji dalis nekreivinama gatvių ruožuose, kuriuose neužtikrintas matomumas.
69. Iškreivinimo priemonė gali būti naudojama su kitomis greičio mažinimo priemonėmis (važiuojamosios dalies siaurinimu, greičio mažinimo kalneliais, skirtingų spalvų danga) (žr. 9 pav.).
70. Vairuotojų dėmesiui atkreipti ir įspėti apie važiavimo trajektorijos pokytį rekomenduojama panaudoti želdinius, stulpelius.
71. Iškreivinimų su iškiliomis salelėmis atveju naudojamos medžiagos yra analogiškos kaip sankryžose rengiamų skiriamųjų salelių.
72. Kai įrengiama iškili salelė, prieš salelę danga ženklinama užbrūkšniuotu plotu [4.4]. Abiejuose salelės kampuose turi būti pastatyti nukreipiamieji kelio ženklai Nr. 407 „Apvažiuoti iš dešinės“. Jei salelėje numatytas pėsčiųjų perėjimas ženklą Nr. 407 rekomenduojama įrengti kartu su šviesą atspindinčiu elementu („pilonu“), jei salelėje pėsčiųjų perėjimas nenumatytas – kartu su ženklu Nr. 407 rekomenduojama įrengti vertikalų įstrižos juodos ir baltos juostos ženklinimą, žymintį kelio ženklo atramą.
(pav.)
9 pav. Iškreivinimo, važiuojamosios dalies siaurinimo, greičio mažinimo kalnelių, skirtingos spalvos dangos bei želdinių derinys [4.16]
V skirsnis. Iškiliosios greičio mažinimo priemonės
73. Iškiliosioms greičio mažinimo priemonėms priskiriami šie inžineriniai įrenginiai:
73.1. greičio mažinimo kalneliai;
73.2. trapecinės formos greičio mažinimo kalneliai, daliniai trapecinės formos kalneliai, iškiliosios pėsčiųjų perėjos;
73.3. iškilios sankryžos.
74. Bendruoju atveju iškiliosios greičio mažinimo priemonės naudojamos:
74.1. mažinant leistiną greitį nuo 90 (70) iki 50 km/h (įvažiuojant iš užmiesčio kelio į gyvenvietę, įrengiant „miesto vartus“, žr. VII skirsnį „Miesto vartų“ įrengimas ir 1 priedo 36, 37 pav.);
74.2. mažinant leistiną greitį nuo 50 iki 30 km/h;
74.3. 50 km/h greičiui palaikyti;
74.4. 30 km/h greičiui palaikyti.
75. Iškiliosios greičio mažinimo priemonės gali būti taikomos B2, C ir D kategorijos gatvėse (žr 1 lentelę).
76. Projektuojant įvairias inžinerines iškiliąsias greičio mažinimo priemones bei derinant jas su kelio įrenginiais reikia atsižvelgti į neįgaliųjų poreikius ir įrengti taip, kad suprojektuoti elementai nesukeltų kliūčių negalią turintiems žmonėms, nebūtų ribojamas jų judėjimas ir veikla.
Kalneliai
77. Greičio mažinimo kalneliai rengiami C ir D kategorijos gatvėse ir kitose teritorijose (degalinėse, stovėjimo aikštelėse ir kt.).
78. Naudojami šie pagrindiniai greičio mažinimo kalnelių tipai (žr. 6 lentelę):
78.1. apskritiminės formos („gulintis policininkas“);
78.2. sinusoidinės formos;
78.3. trapecinės formos.
79. Greičio mažinimo kalneliai turi būti įrengiami per visą važiuojamosios dalies plotį, išimtiniais atvejais gali būti įrengiami per vienos eismo juostos plotį, užtikrinant, kad jo neapvažinės transporto priemonės.
80. Jeigu kalnelis projektuojamas kartu su kelio ženklu Nr. 204 „STOP“, kalnelio matmenys turi būti taikomi tokie, kokie nurodyti 6 lentelėje esant 20 km/h leistinam greičiui.
81. Pavieniai kalneliai įrengiami tik tuo atveju, kai reikia sumažinti greitį vienoje vietoje (pėsčiųjų perėjoje, prieš sankryžą ir pan.). Kitais atvejais kalneliai įrengiami grupėmis (žr. 2 lentelę).
6 lentelė. Pagrindiniai kalnelių tipai ir matmenys priklausomai nuo važiavimo greičio
Kalnelių tipai ir matmenys
Pastabos
Apskritiminės formos („gulintis policininkas“)
(pav.)
Tinka įrengti gatvėse, kuriose mažas leistinas greitis.
Didesnio aukščio (>0,05 m), kai L=0,50 m arba L=0,90 m, kalneliai sukelia didelį diskomfortą.
Būtinai įspėjamieji kelio ženklai.
Rekomenduojami šviesą atspindintys elementai.
Važiavimo greitis
Ilgis L1, m
Aukštis h, m
20 km/h
0,50
0,05
30 km/h
0,90
0,05
Trapecinės formos
(pav.)
Gali būti įrengiamas, kur pėsčiųjų ir dviračių takas kerta gatvę ir pan.
Gatvės ruože, kuriame vyksta žemagrindžio transporto priemonių eismas, rekomenduojama įrengti 0,08 m aukščio kalnelius.
Važiavimo greitis
Ilgis L, m
Aukštis h, m
Nuolydis i
20 km/h
3,00–5,00
0,10 1
1:6–1:10
30 km/h
3,00–5,00
0,10 1
1:10–1:15
50 km/h
3,00–5,00
0,10 1
1:20–1:30
1 – trapecinio kalnelio aukštis gali būti 0,08–0,12 m, priklausomai nuo situacijos
6 lentelės pabaiga
Dalinis trapecinės formos kalnelis
Važiavimo greitis
Ilgis L, m
Aukštis h, m
Nuolydis i
a1 m
a2 m
B m
Pastabos
30 km/h
2,00–3,00
0,05–0,08
1:10–1:15
≤<= 1,00
>=≥ 1,20
>=≥ 1,70
Tarp šaligatvio borto ir dalinio trapecinės formos kalnelio krašto a1 reikšmė turi būti 0,85– 1,0 m, kad pravažiuotų dviratininkas, bet negalėtų pravažiuoti automobilis.
50 km/h
2,00–3,00
0,05–0,08
1:20–1:40
≤<= 1,00
>=≥ 1,20
1,70
Daliniai trapecinės formos kalneliai turi būti rengiami ne didesniu kaip 20–25 m atstumu nuo automobilių stovėjimo vietų (įrengtų šalia eismo juostos), autobusų sustojimo aikštelių ir pėsčiųjų perėjų.
Sinusoidinės formos
(pav.)
Tinka gatvėse, kuriose didelis dviračių ir motociklininkų eismas.
Rekomenduojami šviesą atspindintys elementai.
Sudėtingas įrengimas.
Važiavimo greitis
Ilgis L1, m
Aukštis h, m
20 km/h
2,00
0,08
3,40
0,12
30 km/h
3,50
0,08
4,80
0,12
50 km/h
6,00
0,08
82. Sinusoidinės formos kalnelio aukštis apskaičiuojamas pagal formulę:
y = (H / 2) * {1 – cos(2 * PI * x/L)} (1)
Kur: y – aukštis tam tikrame taške, m;
H – maksimalus kalnelio aukštis, m;
x – atstumas nuo nulinės padėties, m;
L – bendras kalnelio ilgis, m.
83. 10 paveiksle pateikiamas sinusoidinės formos kalnelio matmenų x ir y skaičiavimo pagal (1) formulę pavyzdys.
(pav.)
10 pav. Sinusoidinės formos 0,12 ir 0,08 m aukščio kalnelių matmenų skaičiavimas
7 lentelė. Sinusoidinės formos 0,12 ir 0,08 m aukščio kalnelių matmenų priklausomybė nuo projektinio greičio ir kalnelio aukščio
0,12 m aukščio 4,8 m ilgio sinusoidinės formos kalnelis, kai greitis 30 km/h
X (m)
0
0,24
0,48
0,72
0,96
1,20
1,44
1,68
1,92
2,16
2,40
Y (m)
0
0,003
0,011
0,025
0,041
0,060
0,079
0,095
0,109
0,117
0,120
0,08 m aukščio 3,5 m ilgio sinusoidinės formos kalnelis, kai greitis 30 km/h
X (m)
0
0,175
0,350
0,525
0,700
0,875
1,050
1,225
1,400
1,575
1,750
Y (m)
0
0,002
0,008
0,016
0,028
0,040
0,052
0,064
0,072
0,078
0,080
0,08 m aukščio 6,0 m ilgio sinusoidinės formos kalnelis, kai greitis 50 km/h, 70 km/h
X (m)
0
0,30
0,60
0,90
1,20
1,50
1,80
2,10
2,40
2,70
3,00
Y (m)
0
0,002
0,008
0,016
0,028
0,040
0,052
0,064
0,072
0,078
0,080
84. Greičio mažinimo kalneliai įrengiami iš:
84.1. paprasto, spalvoto ar tekstūrinio asfaltbetonio;
84.2. įvairių medžiagų (granito, akmens ir pan.) ir spalvų trinkelių, surenkamų plastikinių, guminių, metalinių segmentų (žr. 1 priedo 5, 6 pav.).
85. Kalnelis turi būti ženklinamas vadovaujantis Kelių ženklinimo taisyklėmis [4.4].
86. Prieš kalnelį turi būti įrengti įspėjamieji kelio ženklai Nr. 120 „Nelygus kelias“ ar kiti įspėjamieji kelio ženklai, kurie įrengiami pakankamu atstumu nuo kliūčių, kad tinkamai įspėtų vairuotojus apie pavojų [4.10].
87. Esant intensyviam visuomeninio ir sunkiojo transporto eismui rekomenduojama įrengti dalinius trapecijos formos kalnelius (žr. 1 priedo 7, 8 pav.).
88. Trapecinės formos greičio mažinimo kalneliai taip pat ir daliniai gali būti įrengiami C ir D kategorijos gatvėse, išskirtiniais atvejais – dviejų eismo juostų B kategorijos gatvėse.
89. Dalinius trapecinės formos greičio mažinimo kalnelius nuo pėsčiųjų perėjos vietos rekomenduojama patraukti, įrengiant juos ne mažesniu kaip 20–25 m atstumu.
90. Trapecinės formos greičio mažinimo kalnelių taip pat ir dalinių matmenys parenkami iš 6 lentelės.
91. Jei gatvę kerta pėsčiųjų ir dviračių takas ar yra numatoma pėsčiųjų perėja, tai kalnelį rekomenduojama sutapatinti su perėja, t.y. įrengti iškiliąją pėsčiųjų perėją. Kalnelio (pėsčiųjų perėjos) aukštis turi atitikti kertančio pėsčiųjų ir dviračių tako aukštį, o jei yra aukščių skirtumas – įrengti nuožulnius bortelius, kad žmonės su negalia ir dviratininkai galėtų lengvai kirsti važiuojamąją dalį.
92. Įrengiant iškiliąją pėsčiųjų perėją rekomenduojama įrengti įspėjamuosius paviršius užtikrinant aklųjų ir silpnaregių poreikius.
Paviršinio vandens nuleidimas
93. Jeigu važiuojamoji dalis apribota borteliais, paviršinis vanduo ties kalneliais gali būti nuleidžiamas skirtingais būdais:
93.1. įrengiant vandens surinkimo šulinėlius gatvės dangoje ar šaligatvio borte (žr. 1 priedo 9, 10 pav.);
93.2. paliekant tarpą tarp kalnelio ir bortelio (kai ne pėsčiųjų perėja) (žr. 11 pav.);
93.3. įrengiant vandens nuleidimo kanalą kalnelyje (žr. 12 pav. ir 1 priedo 11 pav.).
(pav.)
11 pav. Paviršinio vandens nuleidimas šalia kalnelio
(pav.)
12 pav. Paviršinio vandens nuleidimas kalnelyje įrengiant kanalą
VI skirsnis. Kelio įrenginiai
Saugos salelės
94. Saugos salelių paskirtis – apsaugoti pėsčiuosius ir dviratininkus, judančius per gatvę, atskirti priešpriešinio eismo srautus, gretimas eismo juostas (pvz., visuomeninio transporto juostas), riboti neleistinus manevrus (žr. 1 priedo 12 pav.).
95. Saugos salelės įrengiamos:
95.1. mažinant leistiną greitį nuo 90 (70) iki 50 km/h įvažiuojant iš užmiesčio kelio į gyvenvietę, įrengiant „miesto vartus“ (žr. VII skirsnį „Miesto vartų“ įrengimas ir 1 priedo 36, 37, pav.);
95.2. mažinant leistiną greitį nuo 50 iki 30 km/h;
95.3. 50 arba 30 km/h greičiui palaikyti.
96. Saugos salelės įrengiamos B, C, D kategorijos gatvės (išskirtiniu atveju A kategorijos) važiuojamojoje dalyje.
97. Salelės gali būti ženklintos, iškiliosios arba ženklintos su vertikaliais elementais (lanksčiais šviesą atspindinčiais stulpeliais, kelio ženklais).
98. Iškiliosios salelės ženklinamos vadovaujantis Kelių ženklinimo taisyklėmis [4.4].
99. Iškiliosios salelės įrengiamos siekiant užtikrinti saugų pėsčiųjų eismą per gatvę, riboti pavojingus transporto priemonių lenkimo manevrus, išvažiavimus į priešpriešinę eismo juostą.
100. Iškiliosios salelės gali būti įrengiamos:
100.1. sankryžose įrengiant kairiojo posūkio juostą;
100.2. pėsčiųjų perėjose, įrengtose sankryžų zonoje, kur gatvę kerta pėsčiųjų ir dviračių takas;
100.3. pėsčiųjų perėjose, esančiose ne sankryžose, kur gatvę kerta pėsčiųjų ir dviračių takas;
100.4. sankryžose (pagrindiniame kelyje) be pėsčiųjų perėjų;
100.5. ties gatvėse įrengtomis autobusų sustojimo aikštelėmis;
100.6. kitose gatvės vietose: gyvenvietės pradžioje, ties užstatymo riba įrengiant „miesto vartus“ ir iškreivinant važiuojamąją dalį, ruožuose, kuriuose reikia sumažinti važiavimo greitį (ilguose tiesiuose ruožuose), riboto lenkimo zonoje ir pan.
101. Saugos salelės plotis (iškilios salelės plotis – atstumas tarp šoninių bortų išorinių kraštų; ženklintos salelės plotis – atstumas tarp šoninių horizontaliojo ženklinimo linijų) turi būti ne mažesnis kaip 1,30 m (žr. 5 lentelę), jeigu jos nekerta pėsčiųjų ir dviračių takas.
102. Abiejuose salelės kampuose turi būti pastatyti nukreipiamieji kelio ženklai Nr. 407 „Apvažiuoti iš dešinės“. Jei salelėje numatytas pėsčiųjų perėjimas ženklą Nr. 407 rekomenduojama įrengti kartu su šviesą atspindinčiu elementu („pilonu“). Jei salelė supaprastinta (nėra pėsčiųjų perėjimo) kartu su ženklu Nr. 407 rekomenduojama įrengti vertikalų įstrižos juodos ir baltos juostos ženklinimą, žymintį kelio ženklo atramą [4.10].
103. Saugos salelės, kurią kerta pėsčiųjų ir dviračių takas, plotis rekomenduojamas ne mažesnis kaip 2,00–2,50 m, joje turi būti įrengiami įspėjamieji paviršiai akliesiems ir silpnaregiams, nurodantys salelės ribas. Įspėjamieji paviršiai gali būti įrengiami naudojant skirtingų spalvų ir faktūrų dangą arba banguoto profilio plokštes iš gumos (žr. 3 priedo 2 pav.) ir dirbtinių medžiagų mišinio.
104. Iškiliųjų saugos salelių matmenys pateikti 8 lentelėje.
8 lentelė. Iškiliųjų saugos salelių matmenys priklausomai nuo įrengimo vietos
Ilgis L,
m
Plotis b,
m
Aukštis h,
m
Eismo juostos plotis ties saugos salele a, m
Pastabos
30 km/h
50 km/h
Saugos salelė pėsčiųjų perėjoje
>=≥ 10,00
2,50 (2,00)
0,07–0,15
2,75–3,25
3,00–3,50
Ties perėja saugos salelės bortelius rekomenduojama nužeminti iki dangos lygio. Perėja turi būti įrengta taip, kad būtų tenkinami aklųjų, silpnaregių ir žmonių su judėjimo negalia poreikiai.
Saugos salelė autobusų sustojimo aikštelių zonoje
L1 >=≥ Laut.
>=≥ 1,30
0,07–0,15
2,75–3,25
3,00–3,50
Jeigu autobusų sustojimo aikštelės įrengtos ne viena priešais kitą, tai saugos salelę rekomenduojama įrengti ties abiem aikštelėmis ir ruože tarp aikštelių.
Kitos saugos salelės
5,00–10,00
>=≥ 1,30
0,07–0,15
2,75–3,25
3,00–3,50
Saugos salelės ilgis gali būti skirtingas, atsižvelgiant į konkrečią situaciją. Saugos salelė gali būti įrengta tarp gretimų sankryžų kaip skiriamoji juosta (priklausomai nuo situacijos).
(2,00) – taikoma išskirtiniais atvejais;
1 – tam tikrais atvejais gali būti įrengiamos ir trumpesnės saugos salelės;
Laut. – autobusų sustojimo aikštelės ilgis.
105. Projektuojant saugos salelę pėsčiųjų perėjoje, salelė ties perėjos vieta turi būti rengiama vienodame lygyje su gatvės danga (tarp salelės paviršiaus ir gatvės dangos būtina vengti aukščių skirtumo) (žr. 13 pav. ir 1 priedo 13 pav.).
(pav.)
13 pav. Iškiliosios saugos salelės pėsčiųjų perėjoje schema
106. Iškiliosios ir borteliais apribotos saugos salelės yra kliūtis gatvėje, todėl važiuojamosios dalies ribas rekomenduojama pažymėti horizontaliuoju ženklinimu pagal Kelių ženklinimo taisykles [4.4].
107. Matomumui pagerinti tamsiu paros metu arba žiemą gali būti naudojami lankstūs arba standūs ryškios spalvos signaliniai stulpeliai, „katės akys“ (žr. XIII skirsnį „Apsauginių atitvarų sistemos, apsauginiai ir signaliniai stulpeliai, apsauginės tvorelės“).
108. Iškilioms saugos salelėms įrengti dažniausiai naudojami įvairių tipų granito, betono kelio bortai, trinkelės, grindinys, plastikiniai borteliai bei šviesios spalvos natūralaus akmens bortai.
109. Iškilios saugos salelės rekomenduojamos raudonos spalvos su oranžiniais lanksčiais apsauginiais stulpeliais.
110. Prieš įrengiant stacionarias saleles, laikinai gali būti įrengiamos surenkamos saugos salelės iš kelio dangos paviršiuje sumontuojamų elementų, kurie gaminami iš gumos, plastiko, betono ir kitų medžiagų (žr. 1 priedo 14, 15 pav.).
Žiedinės sankryžos
111. Žiedinės sankryžos yra saugiausios vieno lygio sankryžos.
112. Žiedinės sankryžos yra ypač tinkamos, kai susikertančių kelių eismo intensyvumas yra panašus. Trišalėse žiedinėse sankryžose eismo intensyvumas mažiau apkrautuose privažiavimuose, turėtų sudaryti mažiausiai 15 %, o keturšalėse žiedinėse sankryžose – mažiausiai 20 % (dviejų mažiau apkrautų įvažiavimų eismo intensyvumo suma) bendro sankryžos intensyvumo.
113. Žiedinės sankryžos gali būti įrengiamos norint:
113.1. sumažinti greitį nuo 90 (70) iki 50 km/h;
113.2. sumažinti greitį nuo 50 iki 30 km/h;
113.3. 50 km/h greičiui palaikyti;
113.4. 30 km/h greičiui palaikyti.
114. Žiedinės sankryžos įrengiamos:
114.1. saugaus eismo gerinimui sankryžose, siekiant supaprastinti sankryžos schemą, siekiant sumažinti eismo įvykių skaičių arba eismo įvykių prevencijai;
114.2. kai pagrindinis kelias sankryžoje keičia kryptį.
115. Žiedinių sankryžų tipai ir pralaidumas (žr. 14 pav. ir 1 priedo 16– 23 pav.) [4.32]:
115.1. vienos eismo juostos žiedinė sankryža (tipinė). Šio tipo sankryža turi vienos eismo juostos važiuojamąją dalį ir vienos eismo juostos įvažiavimą į sankryžą bei išvažiavimą iš jos. Centrinė salelė yra iškili, neužvažiuojama. Vidutinis sankryžos pralaidumas 20 000 aut./parą;
115.2. dviejų eismo juostų žiedinė sankryža su viena įvažiavimo ir viena išvažiavimo eismo juosta. Centrinė salelė yra iškili, neužvažiuojama. Vidutinis sankryžos pralaidumas 30 000 aut./parą;
115.3. žiedinės sankryžos su kintamu eismo juostų skaičiumi („turbo“). Šio tipo žiedinė sankryža yra didesnio pralaidumo nei standartinė vienos eismo juostos žiedinė sankryža ir alternatyva dviejų eismo juostų žiedinei sankryžai (žr. 15 pav.);
115.4. mažoji žiedinė sankryža. Centrinė salelė projektuojama taip, kad ją būtų galima pervažiuoti ant jos užvažiuojant. Dažniausiai įrengiama 30 km/h greičio zonose.
(pav.)
14 pav. Orientacinis žiedinių sankryžų pralaidumas [4.14]
116. Kintamo eismo juostų skaičiaus sankryžos („turbo”) paprastai įrengiamos, kai susikerta skirtingo intensyvumo keliai (žr. 16 pav.). Jų privalumai:
116.1. didesnis pralaidumas nei vienos eismo juostos žiedinėje sankryžoje;
116.2. išlieka tos pačios saugaus eismo sąlygos kaip ir vienos eismo juostos žiedinėje sankryžoje; ji saugesnė nei dviejų eismo juostų žiedinė sankryža;
116.3. kompaktiškas sankryžos tipas;
116.4. tinkama skirtingo intensyvumo transporto srautams.
117. Kintamo eismo juostų skaičiaus žiedinėje sankryžoje („turbo“) yra būtina eismo juostų atskyrimo salelė (žr. 17 pav.).
(pav.)
(pav.)
(pav.)
(pav.)
(pav.)
(pav.)
15 pav. Kintamo eismo juostų skaičiaus („turbo“) žiedinių sankryžų schemų pavyzdžiai [4.32]
(pav.)
16 pav. Tipinės kintamo eismo juostų skaičiaus („turbo”) žiedinės sankryžos schema
(pav.)
(pav.)
17 pav. Kintamo eismo juostų skaičiaus („turbo“) žiedinės sankryžos eismo juostų atskyrimo salelės skersinis pjūvis [4.31]
Matmenys
118. Žiedinių sankryžų skiriamosios salelės projektuojamos taip, kad jų ašys būtų statmenos išoriniam žiedo kraštui. Žiedinės sankryžos projektuojamos taip, kad besikertančių kelių ašys su centrinės salelės centru sudarytų kampą, artimą 90º kampui (žr. 18 pav.).
(pav.)
18 pav. Žiedinėje sankryžoje besikertančių kelių ašių išsidėstymas centrinės salelės atžvilgiu
119. Pagrindiniai žiedinės sankryžos matmenys pateikti 19 pav. ir 9 lentelėje.
(pav.)
19 pav. Pagrindiniai žiedinės sankryžos elementai [4.9]
9 lentelė. Pagrindiniai žiedinių sankryžų matmenys
Mažoji žiedinė sankryža
Vienos eismo juostos žiedinė sankryža
Dviejų eismo juostų žiedinė sankryža 1
Išorinis skersmuo, Di, m
Mažiausia riba
13
26
40
Rekomenduojamos ribos
15–22
30–35
50
Viršutinė riba
26
40
60
Išorinis skersmuo Di, m
13– 22
26
26
30
35
>=≥ 40
40–60
Važiuojamosios dalies plotis bv+bg, m
4,00– 6,002
9,00
9,00
8,00
7,00
6,50
8,00–10,00
Įvažiavimo plotis BZ, m
3,25–3,75
3,25–3,75
6,50
Grįstas vidinis žiedas bg, m
–
2,00–2,50
1,50–2,00
1,50–2,00
Išvažiavimo plotis BA, m
3,50–4,00
3,50–4,00
3,50–4,00
Įvažiavimo posūkio spindulys Riv, m
8,00–10,00
10–14
12–16
Išvažiavimo posūkio spindulys Rn, m
8,00–10,00
12–16
12–16
Skiriamosios salelės ilgis Ls, m
10–15 3
10–15
10–15
Skiriamosios salelės plotis Bs, m
0,50–1,50 3
1,50–3,00
1,50–3,00
1 – įvažiavimas į sankryžą – dviejų eismo juostų, išvažiavimas – vienos eismo juostos;
2 – didesnį važiuojamosios dalies plotį bv+bg taikyti esant mažesniam išoriniam skersmeniui Di;
3 – mažojoje žiedinėje sankryžoje, priklausomai nuo situacijos, skiriamosios salelės gali ir nebūti, užtenka horizontaliojo ženklinimo (pavyzdžiai prieduose).
120. Ties pėsčiųjų ir dviratininkų perėjimo …
DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.