I SKYRIUS

I SKYRIUS Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Darbo įstatymų kodeksas[1] Didžioji Spalio socialistinė revoliucija panaikino išnaudojimo ir engimo santvarką. Darbo žmonės, šimtmečius dirbę išnaudotojams priverstini darbą, pirmą kartą gavo galimybę dirbti sau, savo visuomenei. Tarybų Sąjungoje, į kurios sudėtį savanoriško susivienijimo ir lygiateisiškumo su kitomis sąjunginėmis respublikomis pagrindu įeina Lietuvos Tarybų Socialistinė Respublika, laimėjus socializmui, kartu visiškai ir visam laikui, buvo likviduotas žmogaus išnaudojimas kito žmogaus. Visuomeninės darbo organizacijos pagrindą TSR Sąjungoje sudaro socialistinė nuosavybė, pradėjusi laisvo darbo, skirto geresniam darbo žmogaus gyvenimui, epochą. Socialistinės santvarkos garantuota darbo laisvė nuo išnaudojimo yra pagrindinė asmenybės tikros laisvės sąlyga. Socialistinėje visuomenėje, kurioje nėra išnaudotojų ir išnaudojamųjų, įgyvendinamas darbo visuotinumas visiems darbingiems visuomenės nariams ir užtikrinama visiems piliečiams galimybė dirbti. TSR Sąjungoje galioja socializmo principas: „Iš kiekvieno pagal jo sugebėjimą, kiekvienam – pagal jo darbą“, darbas yra kiekvieno darbingo piliečio pareiga ir moralinė priedermė pagal principą: „Kas nedirba, tas nevalgo“. Socialistinė visuomeninė santvarka materialiai ir moraliai suinteresuoja žmones siekti geresnių darbo rezultatų, nepaliaujamai plėsti ir tobulinti visuomeninę gamybą, Socialistinės gamybos augimas užtikrina tvirtą pagrindą tarybinės liaudies materialinei gerovei ir kultūros lygiui nuolat kelti. Tarybų valstybė tobulina darbo materialinio ir moralinio skatinimo formas ir visokeriopai padeda vystytis masiniam socialistiniam darbo žmonių lenktyniavimui ir sąjūdžiui už komunistinę pažiūrą į darbą. Svarbiausioji sąlyga sukurti.komunizmui yra pasiekti kuo didesnį darbo našumą, didinti visuomeninės gamybos efektyvumą. Šiam uždaviniui išspręsti reikia spartinti mokslo ir technikos pažangą visame liaudies ūkyje, nuolat gerinti kultūrinį bei techninį dirbančiųjų parengimą, kelti jų darbo organizuotumo ir drausmės lygį. TSR Sąjungoje mokslo ir technikos pažanga derinama su visų gyventojų užimtumu ir naudojama darbui iš pagrindų palengvinti, darbo savaitei trumpinti, sunkiam fiziniam ir bet kokiam nekvalifikuotam darbui likviduoti. Vystantis mokslui ir technikai, gamybinėje žmonių veikloje palaipsniui vyksta protinio ir fizinio darbo organiško susijungimo procesas. Plačiu mastu Įgyvendinamas nemokamas specialusis ir profesinis techninis mokymas užtikrina laisvą darbo rūšies ir profesijos pasirinkimą, atsižvelgiant į visuomenės interesus. Saugoti dirbančiųjų sveikatą, užtikrinti jiems saugias darbo sąlygas, likviduoti profesines ligas ir gamybinį traumatizmą – tai vienas iš svarbiausių Tarybų valstybės rūpesčių. Tarybinėje visuomenėje darbo žmonės valdo įmones, kurios yra visaliaudinė (valstybinė) nuosavybė, per Darbo žmonių deputatų tarybas ir jų sudaromus valstybinio valdymo organus. Įtraukiant darbininkus ir tarnautojus į gamybos valdymą, didžiulis vaidmuo tenka profesinėms sąjungoms. Sutinkamai su TSRS Konstitucija ir Lietuvos TSR Konstitucija piliečiams užtikrinamos lygios teisės darbo srityje nepriklausomai nuo tautybės ir rasės. TSR Sąjungoje moteriai suteiktos lygios su vyru teisės į darbą, darbo apmokėjimą, poilsį ir socialinį aprūpinimą. Piliečių darbines teises saugo įstatymas. Darbines teises gina valstybės organai, taip pat profesinės sąjungos ir kitos visuomeninės organizacijos. Pirmasis skirsnis BENDRIEJI NUOSTATAI 1 straipsnis. Tarybinių darbo įstatymų uždaviniai Tarybiniai darbo įstatymai reguliuoja visų darbininkų ir tarnautojų darbo santykius, padėdami didinti darbo našumą bei visuomeninės gamybos efektyvumą ir tuo pagrindu kelti materialinį ir kultūrinį darbo žmonių gyvenimo lygį, stiprinti darbo drausmę ir palaipsniui paversti darbą visuomenės labui pirmutiniu gyvybiniu kiekvieno darbingo žmogaus poreikiu, Darbo įstatymai nustato aukštą darbininkų ir tarnautojų darbo sąlygų lygį į visokeriopą jų darbinių teisių apsaugą. 2 straipsnis. Pagrindinės darbininkų ir tarnautojų darbinės teisės ir pareigos TSRS piliečių teisę į darbą užtikrina socialistinė liaudies ūkio Organizacija, nuolatinis tarybinės visuomenės gamybinių jėgų augimas, ūkio krizių galimybės pašalinimas ir nedarbo likvidavimas. Darbininkai ir tarnautojai teisę į darbą realizuoja, sudarydami darbo sutartį dirbti įmonėje, įstaigoje, organizacijoje. Darbininkai ir tarnautojai turi teisę į valstybės garantuotą darbo užmokestį proporcingai sunaudoto darbo kiekiui ir kokybei, teisę į poilsį sutinkamai su darbo dienos bei darbo savaitės apribojimo ir kasmetinių apmokamų atostogų įstatymais, teisę į sveikas ir saugias darbo sąlygas, į nemokamą profesinį parengimą ir nemokamą kvalifikacijos kėlimą, teisę vienytis į profesines sąjungas, dalyvauti gamybos valdyme, teisę į materialinį aprūpinimą valstybės lėšomis senatvėje, taip pat ligos ir darbingumo netekimo atveju pagal valstybinį socialinį draudimą. Laikytis darbo drausmės, tausoti liaudies turtą, įvykdyti valstybės nustatytas, dalyvaujant profesinėms sąjungoms, darbo normas yra visų darbininkų ir tarnautojų pareiga. 3 straipsnis. Kolūkių narių darbo reguliavimas Kolūkių narių darbą reguliuoja kolūkių įstatai, priimami, remiantis ir sutinkamai su Pavyzdiniais kolūkio įstatais, taip pat TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymai, liečiantys kolūkius. 4 straipsnis. TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR darbo įstatymai TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR darbo įstatymus sudaro TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų darbo įstatymų pagrindai ir leidžiami sutinkamai su jais kiti TSR Sąjungos darbo įstatymų aktai, šis Kodeksas ir kiti Lietuvos TSR darbo įstatymų aktai. TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų darbo įstatymų pagrinduose numatytais klausimais darbininkų ir tarnautojų darbą Lietuvos TSR teritorijoje reguliuoja: TSR Sąjungos įstatymai; TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymai; Lietuvos TSR įstatymai. TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR kompetencija darbininkų ir tarnautojų darbo reguliavimo srityje atribojama pagal TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų darbo įstatymų pagrindų 107 straipsnio ir kitų straipsnių taisykles. TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų darbo įstatymų pagrinduose nenumatytus darbininkų ir tarnautojų darbo klausimus reguliuoja TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymai. 5 straipsnis. Kitų sąjunginių respublikų darbo įstatymų taikymas Lietuvos TSR teritorijoje Nagrinėjant Lietuvos TSR teritorijoje klausimus dėl realizavimo darbininkų ir tarnautojų teisių ir pareigų, kurios atsirado kitos sąjunginės respublikos teritorijoje, taikomi tos respublikos darbo įstatymai. 6 straipsnis. Darbo įstatymų ir kitų normatyvinių aktų darbo klausimais kalba Lietuvos TSR darbo įstatymai bei kiti normatyviniai aktai darbo klausimais skelbiami lietuvių ir rusų kalbomis, ir abu tekstai yra vienodos galios. 7 straipsnis. Darbo sutarčių sąlygų, prieštaraujančių darbo įstatymams, negaliojimas Negalioja darbo sutarčių sąlygos, pabloginančios darbininkų ir tarnautojų padėtį, palyginti su ta, kurią nustato TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR darbo įstatymai, arba kitaip prieštaraujančios tiems įstatymams. Antrasis skirsnis KOLEKTYVINĖ SUTARTIS 8 straipsnis. Kolektyvinės sutarties sudarymas Kolektyvinę sutartį sudaro profesinės sąjungos fabriko, gamyklos, vietos komitetas darbininkų ir tarnautojų kolektyvo vardu su Įmonės, organizacijos administracija. Prieš sudarant kolektyvinę sutartį, jos projektas turi būti apsvarstomas ir jam pritariama darbininkų ir tarnautojų susirinkimuose (konferencijose). Kolektyvinę sutartį pasirašo profesinės sąjungos fabriko, gamyklos, vietos komiteto pirmininkas ir įmonės, organizacijos direktorius (vadovas) arba juos pavaduojantys asmenys. 9 straipsnis. Kolektyvinės sutarties turinys Kolektyvinėje sutartyje turi būti pagrindiniai nuostatai darbo ir darbo užmokesčio klausimais, nustatyti tai įmonei, organizacijai sutinkamai su galiojančiais įstatymais, taip pat darbo laiko, poilsio laiko, darbo apmokėjimo ir materialinio skatinimo, darbo apsaugos nuostatai, parengti administracijos ir profesinės sąjungos fabriko, gamyklos, vietos komiteto jiems suteiktų teisių ribose ir turintys normatyvinį pobūdį. Kolektyvine sutartimi nustatomi administracijos ir darbininkų bei tarnautojų kolektyvo savitarpio įsipareigojimai įvykdyti gamybos planus, tobulinti gamybos ir darbo organizavimą, diegti naują techniką ir didinti darbo našumą, gerinti produkcijos kokybę ir mažinti jos savikainą, vystyti socialistinį lenktyniavimą, stiprinti gamybinę ir darbo drausmę, kelti kadrų kvalifikaciją ir juos rengti betarpiškai gamyboje. Kolektyvinėje sutartyje turi būti administracijos ir profesinės sąjungos fabriko, gamyklos, vietos komiteto įsipareigojimai įtraukti darbininkus ir tarnautojus į gamybos valdymą, tobulinti darbo normavimą, darbo apmokėjimo ir materialinio skatinimo formas, rūpintis darbo apsauga, teikti lengvatų ir pirmenybių gamybos pirmūnams, gerinti dirbančiųjų butų sąlygas ir kultūrinį bei buitinį aptarnavimą, plėsti auklėjamąjį ir kultūrinį masinį darbą. Kolektyvinės sutarties nuostatai neturi prieštarauti darbo įstatymams. 10 straipsnis. Nesutarimų, kylančių sudarant kolektyvinę sutartį, sprendimo tvarka Nesutarimus tarp įmonės, organizacijos administracijos ir profesinės sąjungos fabriko, gamyklos, vietos komiteto, kylančius sudarant kolektyvinę sutartį, sprendžia aukštesnį ūkiniai ir profsąjungų organai, dalyvaujant šalims. 11 straipsnis. Kolektyvinės sutarties įsigaliojimas Kolektyvinė sutartis įsigalioja nuo tos dienos, kai šalys ją pasirašo, ir ji neregistruojama. 12 straipsnis. Kolektyvinės sutarties galiojimo terminas Kolektyvinė sutartis sudaroma kasmet ir galioja iki naujos kolektyvinės sutarties sudarymo. 13 straipsnis. Kolektyvinės sutarties galiojimo sritis Kolektyvinė sutartis taikoma visiems įmonės, organizacijos darbininkams ir tarnautojams nepriklausomai nuo to, ar jie yra profesinės sąjungos nariai. 14 straipsnis. Kolektyvinės sutarties pakeitimai ir papildymai Kolektyvinę sutartį per jos galiojimo laiką keičia bei .papildo profesinės sąjungos fabriko, gamyklos, vietos komitetas ir įmonės, organizacijos administracija, gavę darbininkų ir tarnautojų susirinkimų (konferencijų) pritarimą. 15 straipsnis. Nesutarimų, kylančių vykdant kolektyvinę sutartį, sprendimo tvarka Nesutarimai tarp įmonės, organizacijos administracijos ir profesinės sąjungos fabriko, gamyklos, vietos komiteto, kylantys vykdant kolektyvinę sutartį, sprendžiami šio Kodekso 10 straipsnyje nustatyta tvarka. 16 straipsnis. Kolektyvinės sutarties vykdymo kontrolė Įsipareigojimų pagal kolektyvinę sutartį vykdymą kontroliuoja įmonės, organizacijos administracija, profesinės sąjungos fabriko, gamyklos, vietos komitetas ir jų atžvilgiu aukštesni organai. Įmonės, organizacijos administracija ir profesinės sąjungos fabriko, gamyklos, vietos komitetas ne rečiau kaip dukart per metus atsiskaito įmonės, organizacijos kolektyvui, kaip vykdoma kolektyvinė sutartis arba atitinkamos jos dalys. 17 straipsnis. Profsąjungų atleidimas nuo turtinės atsakomybės pagal kolektyvines sutartis Profesinės sąjungos neatsako turtu pagal kolektyvines sutartis. Trečiasis skirsnis DARBO SUTARTIS 18 straipsnis. Darbo sutarties šalys ir turinys Darbo sutartis yra susitarimas tarp dirbančiojo ir įmonės, įstaigos, organizacijos, kuriuo dirbantysis įsipareigoja dirbti tam tikros specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas vidaus darbo tvarkai, o įmonė, įstaiga, organizacija įsipareigoja mokėti dirbančiajam darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, numatytas darbo įstatymų, kolektyvinės sutarties ir šalių susitarimo. 19 straipsnis. Būtinosios darbo sutarties sąlygos Kiekvienoje darbo sutartyje šalys turi aptarti darbininko ar tarnautojo darbo vietą, taip pat darbo funkciją, tai yra sulygti dėl tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbo arba dėl tam tikrų pareigų: Atskiroms darbe sutarčių rūšims darbo įstatymuose gali būti numatomos ir kitos būtinosios sąlygos, nustatomos šalių susitarimu. 20 straipsnis. Papildomosios darbo sutarties sąlygos Šalių susitarimu gali būti sulygstama ir dėl kitų darbo sutarties sąlygų, neprieštaraujančių darbo įstatymams (išbandymas, profesijų jungimas ir kt.). 21 straipsnis. Garantijos, priimant į darbą Draudžiama nepagrįstai atsisakyti priimti į darbą. Sutinkamai su TSRS Konstitucija ir Lietuvos TSR Konstitucija neleidžiamas joks tiesioginis ar netiesioginis teisių apribojimas arba tiesioginių ar netiesioginių pirmenybių teikimas, priimant į darbą, priklausomai nuo lyties, rasės, tautybės ir pažiūros į religiją. Piliečių skundus dėl nepagrįsto atsisakymo priimti į darbą nagrinėja aukštesni pagal pavaldumą organai ne vėliau kaip per 10 dienų nuo jų gavimo dienos. 22 straipsnis. Darbo sutarties terminas Darbo sutartys sudaromos: 1) neapibrėžtam terminui; 2) apibrėžtam ne ilgesniam kaip trejų metų terminui; 3) tam tikro darbo atlikimo laikui. 23 straipsnis. Darbo sutarties forma Darbo sutartis gali būti sudaroma tiek žodine, tiek rašytine forma. 24 straipsnis. Darbo sutarties sudarymas Darbo sutartis sudaroma, darbininkui ar tarnautojui susitariant su įmonės, įstaigos, organizacijos vadovu arba kitu tam įgaliotu jos atstovu. Darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitarė, dėl darbo sutarties sąlygų, arba nuo to momento, kuris nustatytas sutartyje šalių susitarimu. Jei darbininkui ar tarnautojui faktiškai buvo leista dirbti, tai darbo sutartis laikoma sudaryta, nors priėmimas į darbą nebuvo reikiamai įformintas. 25 straipsnis. Draudimas, priimant į darbą, reikalauti dokumentų, išskyrus numatytus įstatymuose Priimant į darbą, draudžiama reikalauti iš dirbančiųjų dokumentų, išskyrus numatytus įstatymuose. 26 straipsnis. Priėmimo į darbą įforminimas Priėmimas į darbą įforminamas įmonės, įstaigos, organizacijos administracijos įsakymu (potvarkiu). Sudarant žodinę darbo sutartį, įsakyme (potvarkyje) priimti į darbą išvardijamos būtinosios ir papildomosios darbo sutarties sąlygos. 27 straipsnis. Darbuotojo pareiga pačiam atlikti jam pavestą darbą Darbininkas ar tarnautojas neturi teisės be administracijos sutikimo pavesti atlikti savo darbą kitam asmeniui. 28 straipsnis. Išbandymas, priimant į darbą Sudarant darbo sutartį, šalių susitarimu gali būti sulygstamas išbandymas, siekiant patikrinti, ar darbininkas arba tarnautojas tinka jam pavedamam darbui. Sąlyga dėl išbandymo turi būti nurodoma įsakyme (potvarkyje) priimti į darbą. Išbandymo laikotarpiu darbininkams ir tarnautojams pilnutinai taikomi darbo įstatymai. Išbandymas nenustatomas, priimant į darbą: asmenis, kuriems nesukako aštuoniolikos metų; jaunuosius darbininkus, jiems baigus profesines technikos mokyklas; jaunuosius specialistus, jiems baigus aukštąsias ir specialiąsias vidurines mokyklas, ir kitais TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymų numatytais atvejais. Išbandymas taip pat nenustatomas, priimant dirbti kitoje vietovėje ir perkeliant dirbti į kitą įmonę, įstaigą, organizaciją. 29 straipsnis. Išbandymo terminas, priimant į darbą Išbandymo terminas negali būti ilgesnis kaip viena savaitė – darbininkams, kaip dvi savaitės – tarnautojams, išskyrus darbuotojus, priimamus eiti atsakingąsias pareigas, kaip vienas mėnuo – tarnautojams, priimamiems eiti atsakingąsias pareigas. Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų darbo įstatymų pagrindų 11 straipsniu atskiroms darbuotojų kategorijoms TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymais gali būti nustatomi ir kitokie išbandymo terminai. Į išbandymo terminą neįskaitomas laikino nedarbingumo laikotarpis ir kitas laikas, kurį darbuotojas nebuvo darbe dėl svarbių priežasčių. 30 straipsnis. Išbandymo, priimant į darbą, rezultatai Jei išbandymo rezultatas nepatenkinamas, įmonės, įstaigos, organizacijos administracija atleidžia darbuotoją iš darbo be profesinės sąjungos fabriko, gamyklos, vietos komiteto sutikimo ir neišmokėdama išeitinės pašalpos. Tokį atleidimą iš darbo darbininkas ar tarnautojas turi teisę apskųsti rajono (miesto) liaudies teismui, o atitinkamais atvejais (251 straipsnis) aukštesniam pagal pavaldumą organui. Jei išbandymo terminas pasibaigė, o darbininkas ar tarnautojas tebedirba, jis laikomas išlaikiusiu išbandymą, ir po to nutraukti darbo sutartį leidžiama tik bendrais pagrindais. 31 straipsnis. Darbo knygelės Darbo knygelės turi būti įforminamos visiems darbininkams ir tarnautojams, dirbantiems įmonėje, įstaigoje, organizacijoje ilgiau kaip penkias dienas. Darbininkams ir tarnautojams, pradėjusiems dirbti pirmą kartą, darbo knygelės įforminamos ne vėliau kaip per 5 dienas, priėmus į darbą. Darbo knygelė yra pagrindinis darbininko ar tarnautojo darbinės veiklos dokumentas, patvirtinantis jo darbo stažą. Darbo knygelėje įrašomi duomenys apie darbą, paskatinimus ir apdovanojimus už darbinius nuopelnus įmonėje, įstaigoje, organizacijoje. Nuobaudos darbo knygelėje neįrašomos. 32 straipsnis. Giminaičių tarnybos vienoje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje apribojimas Draudžiama dirbti vienoje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje asmenims, kuriuos sieja artimi giminystės ar svainystės ryšiai (tėvai, įtėviai, sutuoktiniai, broliai, seserys, sūnūs, dukterys, įvaikiai, taip pat sutuoktinių broliai, seserys, tėvai ir vaikai), jeigu jų tarnyba kartu yra susijusi su vieno iš jų tiesioginiu pavaldumu kitam arba su vieno teise kontroliuoti kitą. Išimtis iš šios taisyklės gali nustatyti Lietuvos TSR Ministrų Taryba. 33 straipsnis. Draudimas reikalauti atlikti darbą, nesulygtą darbo sutartimi Administracija neturi teisės reikalauti, kad darbininkas ar tarnautojas atliktų darbą, nesulygtą darbo sutartimi. 34 straipsnis. Perkėlimas į kitą darbą Perkelti į kitą darbą toje pat įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, taip pat perkelti dirbti į kitą įmonę, įstaigą, organizaciją arba į kitą vietovę, nors ir kartu su įmone, įstaiga, organizacija, leidžiama tik darbininko ar tarnautojo sutikimu, išskyrus atvejus, numatytus šio Kodekso 36, 37 ir 158 straipsniuose. 35 straipsnis. Darbo vietos pakeitimas Nelaikomas perkėlimu į. kitą darbą darbininko ar tarnautojo darbo vietos pakeitimas toje pat įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, ne-pakeičiant specialybės, kvalifikacijos, pareigų, darbo užmokesčio dydžio, lengvatų, pirmenybių ir kitokių esminių darbo sąlygų. 36 straipsnis. Laikinas perkėlimas į kitą darbą gamybinio būtinumo atveju Jeigu įmonei, įstaigai, organizacijai iškyla gamybinis būtinumas, administracija turi teisę perkelti darbininkus ir tarnautojus iki vieno mėnesio į darbo sutartimi nesulygtą darbą toje pat įmonėje, įstaigoje, organizacijoje arba kitoje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, bet toje pat vietovėje, mokant darbo užmokestį pagal atliekamą darbą, bet ne mažesni už vidutinį uždarbį pirmesniame darbe. Taip perkelti leidžiama, siekiant užkirsti kelią gaivalinei nelaimei ar gamybinei avarijai, jas likviduoti arba nedelsiant pašalinti jų pasekmes, užkirsti kelią nelaimingiems atsitikimams, prastovai, valstybinio ar visuomeninio turto žuvimui arba sugedimui ir kitais išimtiniais atvejais, taip pat pavaduoti nesančiam darbininkui ar tarnautojui. Perkėlimas į kitą darbą nesančiam darbuotojui pavaduoti negali trukti ilgiau kaip vieną mėnesį per kalendorinius metus. Nesančio darbuotojo laikino pavadavimo atveju neleidžiama perkelti kvalifikuotų darbininkų ir tarnautojų į nekvalifikuotus darbus. 37 straipsnis. Laikinas perkėlimas į kitą darbą prastovos atveju Prastovos atveju darbininkai ir tarnautojai, atsižvelgiant į jų specialybę ir kvalifikaciją, perkeliami į kitą darbą toje pat įmonėje, įstaigoje, organizacijoje visam prastovos laikui arba į kitą įmonę, įstaigą, organizaciją, bet toje pat vietovėje iki vieno mėnesio. Perkėlus dėl prastovos į mažiau apmokamą darbą, darbininkams ir tarnautojams, į vykdantiems išdirbio normas, paliekamas vidutinis uždarbis, jų gautas pirmesniame darbe, o darbininkams ir tarnautojams, neįvykdantiems normų arba perkeltiems į palaikiui apmokamą darbą, paliekamas jų tarifinis atlygis (alga). Prastovos atveju neleidžiama perkelti kvalifikuotų darbininkų ir tarnautojų į nekvalifikuotus darbus. 38 straipsnis. Nušalinimas nuo darbo Nušalinti nuo darbo (pareigų), sustabdant atlyginimo mokėjimą darbininkui ar tarnautojui, galima tik tam įgaliotų organų pasiūlymu TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymų numatytais atvejais. Jei darbuotojas pasirodė darbe neblaivus, įmonės, įstaigos, organizacijos administracija tą dieną (pamainą) neleidžia jam dirbti. 39 straipsnis. Darbo sutarties pasibaigimo pagrindai Darbo sutarties pasibaigimo pagrindai yra: 1) šalių susitarimas; 2) termino pasibaigimas (22 straipsnio 2 ir 3 punktai), išskyrus atvejus, kai darbo santykiai faktiškai tęsiasi ir nė viena šalis nepareikalavo jų nutraukti; 3) darbininko ar tarnautojo pašaukimas arba stojimas į karinę tarnybą; 4) darbo sutarties nutraukimas darbininko ar tarnautojo iniciatyva (40 straipsnis), administracijos iniciatyva ( 43 straipsnis) arba profsąjungos organo reikalavimu (48 straipsnis); 5) darbuotojo perkėlimas jo sutikimu į kitą darbą arba perėjimas į renkamąsias pareigas. Darbo sutartis pasibaigia perkėlimo į kitą darbą atveju, kai darbuotojas perkeliamas į kitą įmonę, įstaigą, organizaciją; 6) darbininko ar tarnautojo atsisakymas persikelti į darbą kitoje vietovėje kartu su įmone, įstaiga, organizacija; 7) įsiteisėjimas teismo nuosprendžio, kuriuo darbininkas ar tarnautojas nuteistas (išskyrus atvejus, kai nuteisiama lygtinai) laisvės atėmimu, pataisos darbais ne darbovietėje ar kitokia bausme, dėl kurios pasidaro nebegalima toliau dirbti tą darbą. Perdavimas įmonės, įstaigos, organizacijos, pavaldžios tam tikram organui, į kito organo pavaldumą darbo sutarties nenutraukia. Įmonėms, įstaigoms, organizacijoms susiliejus, įmonę, įstaigą, organizaciją padalijus ar prijungus prie jos kitą, darbo santykiai darbininko ar tarnautojo sutikimu tęsiasi; nutraukti šiais atvejais darbo sutartį administracijos iniciatyva galima, tik sumažinus darbuotojų skaičių arba etatus. 40 straipsnis. Darbo sutarties nutraukimas darbininko ar tarnautojo iniciatyva Darbininkai ir tarnautojai turi teisę nutraukti darbo sutartį, sudarytą neapibrėžtam terminui, apie tai raštu įspėję administraciją prieš dvi savaites. Pasibaigus šiam terminui, darbininkas ar tarnautojas turi teisę nutraukti darbą, o įmonės, įstaigos, organizacijos administracija privalo išduoti darbuotojui darbo knygelę ir su juo atsiskaityti. Terminuota darbo sutartis (22 straipsnio 2 ir 3 punktai) darbuotojo reikalavimu turi būti nutraukiama prieš terminą, jeigu dėl ligos ar invalidumo negali darbuotojas atlikti sutartyje numatyto darbo, administracija pažeidė darbo įstatymus, kolektyvinę arba darbo sutartį, taip pat dėl kitų svarbių priežasčių. 41 straipsnis. Darbininko ir tarnautojo teisė atšaukti pareiškimą nutraukti darbo sutartį Darbininkai ir tarnautojai turi teisę atšaukti savo pareiškimą nutraukti darbo sutartį, jei įmonės, įstaigos, organizacijos administracija, gavusi šį pareiškimą, dar nėra išleidusi įsakymo atleisti iš darbo. 42 straipsnis. Terminuotos darbo sutarties nutraukimas darbuotojo reikalavimu Kilus nesutarimams dėl terminuotos darbo sutarties nutraukimo prieš terminą darbuotojo reikalavimu (40 straipsnio antroji dalis), ginčą sprendžia darbininko ar tarnautojo pareiškimu darbo ginčus nagrinėjantys organai. 43 straipsnis. Darbo sutarties nutraukimas administracijos iniciatyva Darbo sutartį, sudarytą neapibrėžtam terminui, taip pat terminuotą darbo sutartį, įmonės, įstaigos, organizacijos administracija prieš terminą gali nutraukti tik šiais atvejais: 1) kai įmonė, įstaiga, organizacija likviduojama, taip pat kai sumažinamas joje darbuotojų skaičius arba etatai; 2) kai paaiškėja, kad darbininkas ar tarnautojas neatitinka einamų pareigų arba dirbamo darbo dėl nepakankamos kvalifikacijos ar sveikatos būklės, kliudančių toliau dirbti tą darbą; 3) kai darbininkas ar tarnautojas be svarbių priežasčių sistemingai nevykdo pareigų, jam pavestų pagal darbo sutartį ar vidaus darbo tvarkos taisykles, jei darbininkui ar tarnautojui pirmiau buvo skirtos drausminės arba visuomeninės nuobaudos; 4) kai darbininkas ar tarnautojas padaro pravaikštą be svarbių priežasčių (įskaitant ir pasirodymą darbe neblaivaus); 5) kai neatvykstama į darbą daugiau kaip keturis mėnesius iš eilės dėl laikino nedarbingumo, neskaitant nėštumo ir gimdymo atostogų, jeigu TSR Sąjungos įstatymais nenustatyta, kad tam tikros ligos atveju darbo vieta (pareigos) paliekama ilgesnį laiką. Darbininkams ir tarnautojams, netekusiems darbingumo ryšium su darbiniu suluošinimu ar profesine liga, darbo vieta (pareigos) paliekama, kol bus atgautas darbingumas arba nustatytas invalidumas. 6) kai į darbą grąžinamas darbininkas ar tarnautojas, pirmiau dirbęs tą darbą. Atleisti iš darbo šio straipsnio 1, 2 ir 6 punktuose nurodytais pagrindais leidžiama, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą. Neleidžiama darbuotojo atleisti iš darbo administracijos iniciatyva jo laikino nedarbingumo laikotarpiu (išskyrus atleidimą ; pa gal šio straipsnio 5 punktą), taip pat darbuotojo atostogų metu, išskyrus atvejus, kai įstaiga, įmonė, organizacija visiškai likviduojama. 44 straipsnis. Pirmenybės teisė būti paliktam dirbti darbuotojų skaičiaus arba etatų mažinimo atveju Darbuotojų skaičiaus arba etatų mažinimo atveju pirmenybės teisę būti paliktiems dirbti turi darbininkai ir tarnautojai, kurių didesnis darbo našumas ir aukštesnė kvalifikacija. Jei darbuotojų darbo našumas ir kvalifikacija vienodi, pirmenybė būti paliktiems dirbti teikiama: turintiems šeimas – esant dviem ir daugiau išlaikytinių; asmenims, kurių šeimoje nėra kitų darbuotojų, turinčių savarankišką uždarbį; darbuotojams, turintiems ilgą nepertrauktąjį darbo stažą toje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje; darbuotojams, kurie toje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje buvo suluošinti arba susirgo profesine liga; darbuotojams, keliantiems savo kvalifikaciją, nenutraukiant darbo, aukštosiose ir specialiosiose vidurinėse mokyklose; karo invalidams ir kariškių bei partizanų, žuvusių arba dingusių be žinios, ginant TSR Sąjungą, šeimų nariams. 45 straipsnis. Draudimas nutraukti darbo sutarti administracijos iniciatyva be profesinės sąjungos fabriko, gamyklos, vietos komiteto sutikimo Nutraukti darbo sutartį įmonės, įstaigos, organizacijos administracijos iniciatyva neleidžiama be išankstinio profesinės sąjungos fabriko, gamyklos, vietos komiteto sutikimo, išskyrus TSR Sąjungos įstatymų numatytus atvejus. Darbo sutarties nutraukimas, pažeidžiant šio straipsnio pirmosios dalies reikalavimus, yra neteisėtas, o atleistasis darbuotojas turi būti sugrąžinamas Į pirmesnį darbą (244 straipsnis). 46 straipsnis. Terminas darbo sutarčiai nutraukti, administracijai gavus profesinės sąjungos fabriko, gamyklos, vietos komiteto sutikimą Įmonės, įstaigos, organizacijos administracija gali nutraukti darbo sutartį ne, vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai profesinės sąjungos fabriko, gamyklos, vietos komitetas priėmė nutarimą duoti sutikimą darbuotoją atleisti, o atleidžiant šio Kodekso 43 straipsnio 3 ir 4 punktuose nurodytais pagrindais, – ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pažeidimo aptikimo dienos ir ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo padarymo dienos. 47 straipsnis. Išeitinė pašalpa Pasibaigus darbo sutarčiai šio Kodekso 39 straipsnio 3 ir 6 punktuose bei 43 straipsnio 1, 2 ir 6 punktuose nurodytais pagrindais arba dėl to, kad administracija pažeidė darbo Įstatymus, kolektyvinę ar darbo sutartį (40 straipsnio antroji dalis), darbininkams ir tarnautojams išmokama dviejų savaičių vidutinio uždarbio dydžio išeitinė pašalpa. 48 straipsnis. Darbo sutarties nutraukimas profsąjungos organo reikalavimu Profsąjungos organo (ne žemesnio už rajoninį) reikalavimu administracija privalo nutraukti darbo sutartį su vadovaujančiu darbuotoju arba pašalinti jį iš einamų pareigų, jeigu jis pažeidžia darbo įstatymus, nevykdo įsipareigojimų pagal kolektyvinę sutartį, biurokratiškai elgiasi, vilkina reikalų tvarkymą. Darbuotojas arba administracija profsąjungos organo reikalavimą gali apskųsti aukštesniam profsąjungos organui. Šio organo sprendimas yra galutinis. 49 straipsnis. Darbo sutarties pasibaigimo priežasties formulavimas Įsakymuose, nutarimuose, potvarkiuose ir kitokiuose apie darbą dokumentuose darbo sutarties pasibaigimo priežasties formulavimas turi atitikti faktines darbo sutarties pasibaigimo aplinkybes ir darbo įstatymus. Darbo knygelėje įrašai apie darbo sutarties pasibaigimą turi visiškai atitikti galiojančių įstatymų formuluotes, ir juose nurodomas atitinkamas įstatymo straipsnis ir punktas. 50 straipsnis. Administracijos pareiga išduoti darbuotojui, atleidžiamam iš darbo, darbo knygelę ir su juo atsiskaityti Atleisdama iš darbo, administracija privalo darbininko ar tarnautojo atleidimo iš darbo dieną išduoti jam darbo knygelę, padarydama joje įrašą apie atleidimą, ir su juo galutinai atsiskaityti. 51 straipsnis. Pažymos apie darbą ir darbo užmokestį davimas Administracija privalo duoti darbininkių ar tarnautojui jo prašymu pažymą apie darbą toje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, nurodydama joje darbuotojo specialybę, kvalifikaciją, pareigas, kiek laiko jis dirbo ir darbo užmokesčio dydį. Ketvirtasis skirsnis DARBO LAIKAS 52 straipsnis. Normali darbo trukmė Normalus darbininkų ir tarnautojų darbo laikas įmonėse, Įstaigose, organizacijose negali būti ilgesnis kaip 41 valanda per savaitę. Sudarant ekonomines ir kitas būtinas sąlygas, bus pereinama prie trumpesnės darbo savaitės. 53 straipsnis. Sutrumpinta darbo trukmė Sutrumpinta darbo trukmė nustatoma: 1) darbininkams ir tarnautojams nuo 16 iki 18 metų amžiaus – 36 valandos per savaitę, o asmenims nuo 15 iki 16 metų amžiaus (205 straipsnis) – 24 valandos per savaitę; 2) darbininkams ir tarnautojams, dirbantiems kenksmingomis darbo sąlygomis, – ne daugiau kaip 36 valandos per savaitę. Be to, sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų darbo įstatymų pagrindų 22 straipsniu TSR Sąjungos įstatymai nustato sutrumpintą darbo trukmę atskirų kategorijų darbuotojams (mokytojams, gydytojams ir kitiems). 54 straipsnis. Penkių dienų darbo savaitė ir kasdieninio darbo trukmė Darbininkams ir tarnautojams nustatoma penkių dienų darbo savaitė su dviem poilsio dienomis. Esant penkių dienų darbo savaitei, kasdieninio darbo (pamainos) trukmę nustato vidaus darbo tvarkos taisyklės arba pamainų grafikai, kuriuos tvirtina administracija, suderinusi su profesinės sąjungos fabriko, gamyklos, vietos komitetu, laikydamasi nustatytos darbo savaitės trukmės (52 ir 53 straipsniai). Su pamainų grafikais darbininkai ir tarnautojai supažindinami ne vėliau kaip dvi savaitės prieš jiems įsigaliojant. 55 straipsnis. Šešių dienų darbo savaitė ir kasdieninio darbo trukmė Tose įmonėse, įstaigose, organizacijose, kur dėl gamybos pobūdžio ir darbo sąlygų netikslinga įvesti penkių dienų darbo savaitę, nustatoma šešių dienų darbo savaitė su viena poilsio diena. Esant šešių dienų darbo savaitei, kasdieninis darbas negali trukti ilgiau kaip 7 valandas, kai savaitinė norma yra 41 valanda, kaip 6 valandas – kai savaitinė norma yra 36 valandos, ir kaip 4 valandas – kai savaitinė norma yra 24 valandos. 56 straipsnis. Darbo trukmė švenčių ir poilsio dienų išvakarėse Švenčių dienų (74 straipsnis) išvakarėse darbininkų ir tarnautojų, išskyrus šio Kodekso 53 straipsnyje nurodytus darbininkus ir tarnautojus, darbo laikas sutrumpinamas viena valanda, esant, tiek penkių dienų, tiek šešių dienų darbo savaitei. Poilsio dienų išvakarėse, esant šešių dienų darbo savaitei, darbas negali trukti ilgiau kaip 6 valandas. 57 straipsnis. Naktinio darbo trukmė Dirbant nakties metu, nustatytoji darbo (pamainos) trukmė sumažinama viena valanda. Ši taisyklė netaikoma darbininkams ir tarnautojams, kuriems jau numatytas darbo laiko sutrumpinimas (53 straipsnio pirmosios dalies 2 punktas ir antroji dalis). Dirbti nakties metu neleidžiama: nėščioms moterims ir žindančioms motinoms, taip pat moterims, turinčioms iki vienerių metų amžiaus vaikų; darbininkams ir tarnautojams, jaunesniems kaip 18 metų amžiaus; kitų kategorijų darbuotojams sutinkamai su įstatymais. Skirti invalidus dirbti nakties metu galima tik jų sutikimu, jeigu tokio darbo jiems nedraudžia medicininės rekomendacijos,. Naktinis laikas yra nuo 10 valandos vakaro iki 6 valandos ryto. 58 straipsnis. Naktinio darbo trukmė, esant nepertraukiamai gamybai, taip pat pamaininiuose darbuose, esant šešių dienų darbo savaitei Naktinio darbo trukmė sulyginama su dieninio darbo trukme tais atvejais, kada tai būtina dėl gamybos sąlygų, konkrečiai, esant nepertraukiamai gamybai, taip pat pamaininiuose darbuose, esant šešių dienų darbo savaitei su viena poilsio diena. 59 straipsnis. Nepilnas darbo laikas Darbininkui ar tarnautojui susitarus su administracija, gali būti nustatoma, tiek priimant į darbą, tiek ir vėliau, nepilna darbo diena arba nepilna darbo savaitė. Šiais atvejais darbas apmokamas proporcingai dirbtam laikui arba priklausomai nuo išdirbio. Darbas nepilno darbo laiko sąlygomis darbininkams ir tarnautojams nesukelia jokių apribojimų, nustatant kasmetinių atostogų trukmę, apskaičiuojant darbo stažą ir įgyvendinant kitas darbines teises. 60 straipsnis. Kasdieninio darbo pradžia ir pabaiga Kasdieninio darbo (pamainos) pradžią ir pabaigą nustato vidaus darbo tvarkos taisyklės ir pamainų grafikai, kuriuos sutinkamai su galiojančiais įstatymais tvirtina administracija, suderinusi su profesinės sąjungos fabriko, gamyklos, vietos komitetu. 61 straipsnis. Nenormuota darbo diena Nenormuota darbo diena įmonėse, įstaigose, organizacijose gali būti taikoma tik darbininkams ir tarnautojams, nurodytiems sąraše, kuris tvirtinamas TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymų nustatyta tvarka. 62 straipsnis. Pamaininis darbas Esant pamaininiam darbui, kiekviena darbuotojų grupė turi dirbti nustatytą darbo valandų skaičių. Šiuo atveju turi būti laikomasi įstatymų numatytos bendros darbo trukmės. Vieną pamainą keičia kita pamaina valandomis, nustatytomis pamainų grafikais, kuriuos tvirtina administracija, suderinusi su profesinės sąjungos fabriko, gamyklos, vietos komitetu. Su pamainų grafikais darbininkai ir tarnautojai supažindinami ne vėliau kaip dvi savaitės prieš jiems įsigaliojant. Darbuotojai keičiasi pamainomis tolygiai. Perėjimas iš vienos pamainos Į kitą paprastai turi būti organizuojamas, pasibaigus darbo savaitei. Draudžiama skirti darbuotoją dirbti dvi pamainas iš eilės. 63 straipsnis. Suminė darbo laiko apskaita Nepertraukiamai veikiančiose įmonėse, įstaigose, organizacijose, taip pat atskirose gamybose, cechuose, baruose, skyriuose ir kai kurių rūšių darbuose, kur dėl gamybos (darbo) sąlygų negalima laikytis konkrečiai darbininkų ir tarnautojų kategorijai nustatytos kasdieninės arba kassavaitinės darbo trukmės, leidžiama, suderinus su profesinės sąjungos fabriko, gamyklos, vietos komitetu, įvesti suminę darbo laiko apskaitą, bet darbo trukmė per apskaitinį laikotarpį neturi viršyti normalaus darbo valandų skaičiaus. 64 straipsnis. Viršvalandinių darbų apribojimas Viršvalandiniai darbai paprastai neleidžiami. Viršvalandiniais laikomi darbai, dirbami viršijant nustatytą darbo trukmę (54, 55 ir 63 straipsniai). Administracija gali naudoti viršvalandinius darbus tik išimtiniais atvejais, kuriuos numato šio Kodekso 65 straipsnis. Viršvalandiniai darbai gali būti dirbami tik profesinės sąjungos fabriko, gamyklos, vietos komiteto leidimu. Dirbti viršvalandinius darbus neleidžiama: nėščioms moterims ir žindančioms motinoms, taip pat moterims, turinčioms iki vienerių metų amžiaus vaikų; darbininkams ir tarnautojams, jaunesniems kaip aštuoniolikos metų amžiaus; darbuotojams, besimokantiems, nenutraukiant darbo, bendrojo lavinimo ir profesinėse technikos mokyklose, – užsiėmimų dienomis; kitų kategorijų darbuotojams sutinkamai su Įstatymais. Moteris, turinčias nuo vienerių iki aštuonerių metų amžiaus vaikų, ir invalidus galima skirti dirbti viršvalandinius darbus tik jų sutikimu; be to, invalidus – tik ta sąlyga, jei tokių darbų jiems nedraudžia medicininės rekomendacijos. 65 straipsnis. Išimtiniai atvejai, kada leidžiami viršvalandiniai darbai Viršvalandiniai darbai leidžiami šiais išimtiniais atvejais: 1) kai dirbama darbus, būtinus šalies gynybai ir siekiant užkirsti kelią visuomeninėms nelaimėms bei pavojams; 2) kai dirbama visuomenei būtinus vandens tiekimo, dujų tiekimo, apšvietimo, kanalizacijos, transporto, pašto, telegrafo bei telefono ryšių darbus, siekiant pašalinti atsitiktines ar staiga atsiradusias aplinkybes (avarijas, gaivalines nelaimes), trikdančias normalų jų funkcionavimą; 3) kai būtina užbaigti pradėtą darbą, kurio dėl nenumatytos ar atsitiktinės kliūties ryšium su techninėmis gamybos sąlygomis nebuvo galima užbaigti per normalų darbo valandų skaičių, jeigu dėl pradėto darbo nutraukimo gali sugesti medžiagos ar Įrengimai; 4) kai dirbama trumpalaikius mechanizmų arba įrengimų remonto ir atstatymo darbus, jeigu dėl jų sugedimo žymus dirbančiųjų, skaičius nutraukia darbą; 5) darbui tęsti nepertraukiamoje gamyboje, neatvykus pamainininkui; šiais atvejais pamainininką administracija turi nedelsiant pakeisti kitu darbuotoju; 6) pakrovimo bei iškrovimo operacijoms ir su jomis susijusiems transporto darbams atlikti, kai būtina atituštinti transporto įmonių sandėlius, taip pat transporto priemonėms pakrauti ir iškrauti, siekiant išvengti krovinių susikaupimo išsiuntimo bei paskirties punktuose ir transporto priemonių prastovos. 66 straipsnis. Maksimalus viršvalandžių skaičius Viršvalandiniai darbai neturi viršyti kiekvienam darbininkui ir tarnautojui keturių valandų per dvi dienas iš eilės ir 120 valandų per metus. Įmonės, įstaigos, organizacijos administracija privalo vesti tikslią kiekvieno darbuotojo dirbtų viršvalandžių apskaitą. Penktasis skirsnis POILSIO LAIKAS 67 straipsnis. Pertrauka pailsėti ir pavalgyti Darbininkams ir tarnautojams duodama ne ilgesnė kaip dviejų valandų pertrauka pailsėti ir pavalgyti. Darbininkas ir tarnautojas pertrauką naudoja savo nuožiūra. Jis turi teisę šiuo laiku palikti darbo vietą. Pertrauka neįskaitoma į darbo laiką. Pertraukos pradžią ir pabaigą nustato vidaus darbo tvarkos taisyklės. Esant šešių dienų darbo savaitei, poilsio ir švenčių dienų išvakarėse, administracijai suderinus su profesinės sąjungos fabriko, gamyklos, vietos komitetu, gali būti dirbama be pertraukos pailsėti ir pavalgyti. Tuose darbuose, kur dėl gamybos sąlygų negalima daryli pertraukos, darbininkui ar tarnautojui turi būti suteikiama galimybė pavalgyti darbo laiku. Tokių darbų sąrašą ir pavalgymo tvarką bei vietą nustato administracija, suderinusi su profesinės sąjungos fabriko, gamyklos, vietos komitetu. 68 straipsnis. Poilsio dienos Esant, penkių dienų darbo savaitei, darbininkams ir tarnautojams suteikiamos dvi poilsio dienos per savaitę, o esant šešių dienų darbo savaitei – viena poilsio diena. Bendra poilsio diena yra sekmadienis. Esant penkių dienų darbo savaitei, antra poilsio diena, jeigu jos nenustatė įstatymai, nustatoma Įmonės, įstaigos, organizacijos darbo grafiku. 69 straipsnis. Poilsio dienos įmonėse, Įstaigose, organizacijose, kurių darbas susijęs su gyventojų aptarnavimu Įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kur bendrą poilsio dieną darbo negalima nutraukti dėl reikalo aptarnauti gyventojus (parduotuvės, buitinio aptarnavimo įmonės, teatrai, muziejai ir kt.), poilsio dienas nustato vietinės Darbo žmonių deputatų tarybos. 70 straipsnis. Poilsio dienos nepertraukiamai veikiančiose įmonėse, įstaigose, organizacijose Įmonėse, įstaigose, organizacijose, kuriose negalima sustabdyti darbo dėl gamybinių techninių sąlygų arba dėl reikalo nuolat nepertraukiamai aptarnauti gyventojus, taip pat kitose nepertraukiamos gamybos įmonėse poilsio dienos suteikiamos įvairiomis savaitės dienomis iš eilės kiekvienai darbininkų ir tarnautojų grupei pagal pamainų grafikus, kuriuos tvirtina administracija, suderinusi su profesinės sąjungos fabriko, gamyklos, vietos komitetu. 71 straipsnis. Poilsio dienos, esant suminei darbo laiko apskaitai Esant suminei darbo laiko apskaitai (63 straipsnis), darbininkams ir tarnautojams duodamos poilsio dienos pagal darbo grafikus (tvarkaraščius). 72 straipsnis. Kassavaitinio nepertraukiamo poilsio trukmė Kassavaitinis nepertraukiamas poilsis turi trukti ne mažiau kaip keturiasdešimt dvi valandas. 73 straipsnis. Draudimas dirbti poilsio dienomis Dirbti poilsio dienomis draudžiama. Atskirus darbininkus ir tarnautojus tomis dienomis galima skirti į darbą tik profesinės sąjungos fabriko, gamyklos, vietos komiteto leidimu ir tik išimtiniais atvejais, kuriuos numato šio Kodekso 65 straipsnis. Skiriant dirbti poilsio dienomis, reikia laikytis apribojimų, kuriuos numato šio Kodekso 187, 194 ir 209 straipsniai. Už darbą poilsio dieną duodama kita poilsio diena per artimiausias dvi savaites. Konkreti jos data paprastai turi būti nurodoma įsakyme (potvarkyje), kuriuo skiriama dirbti poilsio dieną. Jeigu duoti kitos poilsio dienos negalima (ryšium su darbininko ar tarnautojo atleidimu iš darbo ir kitais įstatymų numatytais atvejais), lai darbas poilsio dieną apmokamas dvigubai. 74 straipsnis. Švenčių dienos Įmonėse, Įstaigose, organizacijose nedirbama šiomis švenčių dienomis: sausio 1 d. – Naujieji metai; kovo 8 d. – Tarptautinė moters diena; gegužės 1 ir 2 d. – Darbo žmonių tarptautinio solidarumo diena; gegužės 9 d. – Pergalės diena; lapkričio 7 ir 8 d. – Didžiosios Spalio socialistinės revoliucijos metinės; gruodžio 5 d. – TSRS Konstitucijos diena. 75 straipsnis. Leidimas dirbti švenčių dienomis Švenčių dienomis leidžiama dirbti tokius darbus, kurių sustabdyti negalima dėl gamybinių techninių sąlygų (nepertraukiamai veikiančios įmonės, įstaigos, organizacijos), darbus, būtinus gyventojams aptarnauti, taip pat neatidėliotinus remonto ir pakrovimo bei iškrovimo darbus. 76 straipsnis. Kasmetinės atostogos Visiems darbininkams ir tarnautojams duodamos kasmetinės atostogos, paliekant darbo vietą (pareigas) ir mokant vidutinį uždarbį (77, 78 ir 80 straipsniai). 77 straipsnis. Atostogų trukmė Darbininkams ir tarnautojams kasmetinių atostogų duodama ne mažiau kaip 15 darbo dienų. Palaipsniui bus įvedamos ilgesnės atostogos. Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų darbo įstatymų pagrindais tvarką kasmetinių atostogų trukmei apskaičiuoti nustato TSR Sąjungos įstatymai. 78 straipsnis. Papildomosios atostogos Kasmetinių papildomųjų atostogų duodama: 1) darbininkams ir tarnautojams, dirbantiems kenksmingomis sąlygomis; 2) darbininkams ir tarnautojams, dirbantiems kai kuriose liaudies ūkio šakose ir turintiems ilgą darbo vienoje Įmonėje, organizacijoje stažą; 3) nenormuotos darbo dienos darbuotojams; 4) kitais įstatymų numatytais atvejais. 79 straipsnis. Papildomosios atostogos, duodamos, siekiant paskatinti už valstybinių ar visuomeninių pareigų vykdymą Siekiant paskatinti už valstybinių ar visuomeninių pareigų vykdymą, darbovietėje gali būti duodama papildomųjų atostogų visuomeniniams nepilnamečių auklėtojams, savanoriškųjų viešosios tvarkos palaikymo liaudies draugovių nariams, savanoriškųjų gaisrininkų draugovių nariams ir kitais atvejais – TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymų nustatoma tvarka. 80 straipsnis. Kasmetinės pailgintos atostogos Kasmetinės pailgintos atostogos duodamos mokytojams, dėstytojams ir kitų kategorijų darbuotojams sutinkamai su TSR Sąjungos įstatymais. 81 straipsnis. Draudimas atostogas pakeisti pinigine kompensacija Pakeisti atostogas pinigine kompensacija neleidžiama, išskyrus atvejus, kai atostogomis nepasinaudojęs darbininkas ar tarnautojas atleidžiamas iš darbo. 82 straipsnis. Laikino nedarbingumo ar nėštumo ir gimdymo atostogų neįskaitymas į kasmetines atostogas Nustatyta tvarka duotos laikino nedarbingumo ar nėštumo ir gimdymo atostogos į kasmetines atostogas neįskaitomos. 83 straipsnis. Atostogų davimo tvarka Už pirmuosius darbo metus darbininkams ir tarnautojams duodamos atostogos po vienuolikos mėnesių nepertrauktojo darbo toje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje. Nesuėjus vienuolikai nepertrauktojo darbo mėnesių, darbuotojo prašymu atostogos duodamos: moterims prieš nėštumo ir gimdymo atostogas arba iškart po jų; jaunesniems kaip aštuoniolikos metų amžiaus darbininkams ir tarnautojams – po trijų darbo mėnesių; kitais įstatymų numatytais atvejais. Darbininkams ir tarnautojams, perkeltiems iš vienos įmonės, įstaigos, organizacijos į kitą, atostogos gali būti duodamos nesuėjus vienuolikai darbo mėnesių po perkėlimo. Jeigu iki perkėlimo darbuotojas nedirbo vienuolikos mėnesių vienoje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, tai jam atostogos gali būti duodamos suėjus iš viso vienuolikai darbo mėnesių iki ir po perkėlimo. Už antruosius ir paskesnius darbo metus atostogų gali būti duodama bet kuriuo metų laiku sutinkamai su atostogų davimo eile. 84 straipsnis. Apskaičiavimas darbo stažo, duodančio teisę į atostogas Į darbo stažą, duodantį teisę į atostogas, įskaitomas: 1) faktiškai dirbtas laikas; 2) laikas, kai darbininkas ar tarnautojas faktiškai nedirbo, bet jam buvo palikta darbo vieta (pareigos) ir visas darbo užmokestis arba jo dalis (įskaitant apmokėtos priverstinės pravaikštos laiką, kai darbuotojas neteisingai buvo atleistas iš darbo arba perkeltas į kitą darbą ir paskui sugrąžintas į darbą); 3) laikas, kai darbininkas ar tarnautojas faktiškai nedirbo, bet jam buvo palikta darbo vieta (pareigos) ir jis gavo valstybinio socialinio draudimo pašalpą; 4) kiti įstatymų numatyti laikotarpiai. 85 straipsnis. Atostogų davimo eilė Atostogų davimo eilę nustato administracija, suderinusi su profesinės sąjungos fabriko, gamyklos, vietos komitetu. 86 straipsnis. Kasmetinis atostogų davimas. Išimtiniai atostogų perkėlimo atvejai Atostogų turi būti duodama kasmet nustatytu laiku. Kasmetinės atostogos turi būti perkeliamos arba pratęsiamos: kai darbininkas ar tarnautojas yra laikinai nedarbingas; kai darbininkas ar tarnautojas vykdo valstybines ar visuomenines pareigas; kitais įstatymų numatytais atvejais. Išimtiniais atvejais, kai darbininko ar tarnautojo atostogos einamaisiais darbo metais gali neigiamai paveikti įmonės, įstaigos, organizacijos normalią darbo eigą, atostogas darbuotojo sutikimu ir suderinus su profesinės sąjungos fabriko, gamyklos, vietos komitetu leidžiama perkelti į sekančius darbo metus. Perkeltas atostogas galima prijungti prie sekančių metų atostogų. Draudžiama neduoti kasmetinių atostogų dvejus metus iš eilės, taip pat neduoti atostogų jaunesniems kaip aštuoniolikos metų amžiaus darbininkams ar tarnautojams ir darbuotojams, turintiems teisę į papildomąsias atostogas ryšium su kenksmingomis darbo sąlygomis. 87 straipsnis. Atostogų skaidymas Skirstyti (skaidyti) atostogas dalimis leidžiama tik darbininko ar tarnautojo prašymu. 88 straipsnis. Neapmokamos atostogos Dėl šeiminių aplinkybių ir kitų svarbių priežasčių darbininkui ar tarnautojui jo pareiškimu administracija gali duoti trumpalaikių neapmokamų atostogų. Šeštasis skirsnis DARBO UŽMOKESTIS 89 straipsnis. Apmokėjimas pagal darbą Sutinkamai su TSRS Konstitucija ir Lietuvos TSR Konstitucija darbininkų ir tarnautojų darbas apmokamas pagal jo kieki ir kokybę. Draudžiama bet kaip mažinti darbo apmokėjimą priklausomai nuo lyties, amžiaus, rasės ir tautybės. 90 straipsnis. Darbo užmokesčio minimumas Mėnesinis darbininko ar tarnautojo darbo užmokestis negali būti mažesnis už valstybės nustatytą minimumą. 91 straipsnis. Darbo užmokesčio normavimas Darbo užmokestį normuoja valstybė, dalyvaujant profesinėms. sąjungoms. 92 straipsnis. Darbininkų darbo apmokėjimas, remiantis tarifiniais atlygiais Darbininkų darbas apmokamas, remiantis ta ritiniais atlygiais (algomis), kurie tvirtinami centralizuotai. Darbus tam tikroms tarifinėms kategorijoms priskiria ir darbininkams kvalifikacines kategorijas suteikia Įmonės, organizacijos administracija, suderinusi su profesinės sąjungos fabriko, gamyklos, vietos komitetu sutinkamai su tarifų-kvalifikacijų žinynu. 93 straipsnis. Tarnautojų darbo apmokėjimas, remiantis pareiginėmis algomis Tarnautojų darbas apmokamas, remiantis pareiginių algų schemomis, kurios tvirtinamos centralizuotai. Pareigines algas tarnautojams nustato Įmonės, įstaigos administracija sutinkamai su darbuotojo pareigomis ir kvalifikacija. 94 straipsnis. Apmokėjimas darbo, atliekamo ypatingomis sąlygomis Sunkiuose darbuose, darbuose kenksmingomis sąlygomis ir darbuose tokiose vietovėse, kur sunkios klimato sąlygos, nustatomas padidintas darbo apmokėjimas. 95 straipsnis. Darbo apmokėjimo sistemos Darbininkų ir tarnautojų darbas apmokamas palaikiui arba pavienečiui. Vienetinis darbo apmokėjimas gali būti individualus arba kolektyvinis. Siekiant padidinti materialinį darbininkų ir tarnautojų suinteresuotumą įvykdyti bei viršyti gamybos planus, didinti gamybos efektyvumą ir rentabilumą, kelti darbo našumą, gerinti produkcijos kokybę ir taupyti išteklius, gali būti įvedamos laikinės premijinės ir vienetinės premijinės darbo apmokėjimo sistemos. Laikinę arba vienetinę darbo apmokėjimo sistemą nustato, taip pat darbininkų ir tarnautojų premijavimo nuostatus tvirtina įmonės, organizacijos administracija, suderinusi su profesinės sąjungos fabriko, gamyklos, vietos komitetu. 96 straipsnis. Atlyginimas pagal metinio darbo rezultatus Papildant darbo apmokėjimo sistemas, gali būti nustatomas atlyginimas įmonių ir organizacijų darbininkams ir tarnautojams pagal metinio darbo rezultatus iš fondo, kuris sudaromas iš įmonės, organizacijos gauto pelno. Atlyginimo dydis nustatomas, atsižvelgiant į darbininko ar tarnautojo darbo rezultatus ir jo nepertrauktąjį darbo įmonėje, organizacijoje stažą. 97 straipsnis. Pranešimas darbininkams ir tarnautojams, kad įvedamos naujos arba pakeičiamos darbo apmokėjimo sąlygos Įmonės, įstaigos, organizacijos administracija turi pranešti darbininkams ir tarnautojams, kad įvedamos naujos arba pakeičiamos esamos darbo apmokėjimo sąlygos, ne vėliau kaip prieš dvi savaites. 98 straipsnis. Darbo apmokėjimas, dirbant skirtingų kvalifikacijų darbus Dirbant skirtingų kvalifikacijų darbus, darbininkų laikininkų ir tarnautojų darbas apmokamas pagal aukštesnės kvalifikacijos darbą. Darbininkų vienetininkų darbas apmokamas pagal dirbamo darbo įkainius. Tose liaudies ūkio šakose, kur pagal gamybos pobūdį darbininkams vienetininkams pavedama dirbti darbus, kurių tarifinės kategorijos yra žemesnės už jiems suteiktas kategorijas, darbininkams, dirbantiems tokius darbus, mokamas tarpkategorinis skirtumas, jeigu tai numatyta kolektyvinėje sutartyje. Šis skirtumas mokamas tuo atveju, kai darbininkai įvykdo išdirbio normas ir skirtumas tarp kategorijų nėra mažesnis kaip dvi kategorijos. 99 straipsnis. Darbo apmokėjimas, kai aptarnaujama daugiau staklių Jeigu darbininkas vienetininkas perkeliamas aptarnauti daugiau staklių (mašinų, aparatų), negu nustatyta norma, už jo darbą mokama daugiau. Kiek konkrečiai padidinamas darbo apmokėjimas, centralizuotai nustatytose ribose, atsižvelgdama Į faktines darbo sąlygas, nustato Įmonės, organizacijos administracija, suderinusį su profesinės sąjungos fabriko, gamyklos, vietos komitetu. 100 straipsnis. Darbo apmokėjimas, esant sutrumpintai darbo dienai Darbininkai ir tarnautojai, kuriems nustatyta sutrumpinta darbo diena, gauna darbo užmokestį kaip už pilną darbo dieną. 101 straipsnis. Darbo apmokėjimas, jungiant profesijas ar specialybes Darbininkams, toje pat įmonėje, organizacijoje atliekantiems darbą pagal kelias profesijas (specialybes), primokama už profesijų (specialybių) jungimą. Profesijų (specialybių) jungimą ir priemokos už jų.jungimą dydį TSR Sąjungos įstatymų numatytose ribose nustato įmonės, organizacijos administracija, suderinusi su profesinės sąjungos fabriko, gamyklos, vietos komitetu. 102 straipsnis. Viršvalandinio darbo apmokėjimas Už viršvalandinį darbą mokama daugiau. Esant laikiniam darbo apmokėjimui, už viršvalandinį darbą mokama: už pirmąsias dvi valandas – pusantro karto daugiau, o už sekančias valandas – dvigubai. Esant vienetiniam darbo apmokėjimui, taip pat tose liaudies ūkio šakose, kur nustatyti bendri tarifiniai atlygiai darbininkams vienetininkams ir darbininkams laikininkams, už viršvalandinį darbą primokama tiek, kiek nustato TSR Sąjungos įstatymai. Sutinkamai su TSR Sąjungos įstatymais, esant vienetiniam darbo apmokėjimui, už viršvalandinį darbą primokama: penkiasdešimt procentų atitinkamos kategorijos laikininko tarifinio atlygio už pirmąsias dvi viršvalandinio darbo valandas ir šimtą procentų šio tarifinio atlygio už sekančias valandas. Viršvalandinius darbus kompensuoti laisvalaikiu neleidžiama. 103 straipsnis. Darbo švenčių dienomis apmokėjimas Darbas švenčių dienomis (75 straipsnis) apmokamas dvigubai tokia tvarka: 1) vienetininkams – pagal dvigubus vienetinius Įkainius; 2) darbuotojams, kurių darbas apmokamas pagal valandinius ar dieninius atlygius, sumokamas dvigubas valandinis ar dieninis atlygis; 3) darbuotojams, gaunantiems mėnesinę algą, virš algos sumokamas viengubas valandinis ar dieninis atlygis, jeigu, dirbant švenčių dienomis, nebuvo viršyta mėnesinė darbo laiko norma, ir dvigubas valandinis ar dieninis atlygis, – jeigu mėnesinė darbo laiko norma buvo viršyta. Šventės dieną dirbusiam darbininkui ar tarnautojui pageidaujant, jam gali būti duodama kita poilsio diena. 104 straipsnis. Naktinio darbo apmokėjimas Už naktinį darbą (57 straipsnis) mokama daugiau. Apmokėjimo dydį nustato TSR Sąjungos įstatymai. 105 straipsnis. Darbo apmokėjimas broko atveju Sutinkamai su TSR Sąjungos įstatymais, pagaminus produkciją, pripažintą broku ne dėl darbuotojo kaltės, už visišką broką sumokami du trečdaliai atitinkamos kategorijos laikininko tarifinio atlygio. Dalinis brokas apmokamas pagal sumažintus įkainius, priklausomai nuo pagamintos produkcijos tinkamumo laipsnio, bet sumokama ne mažiau kaip du trečdalius nurodyto tarifinio atlygio, Mėnesinis darbo užmokestis šiuo atveju negali būti mažesnis už nustatytą minimumą (90 straipsnis). Visiškas brokas dėl darbuotojo kaltės neturi būti apmokamas. Dalinis brokas dėl darbuotojo kaltės apmokamas mažiau priklausomai nuo pagamintos produkcijos tinkamumo laipsnio. Gaminio brokas, atsiradęs dėl apdirbamos medžiagos defekto (netinkama medžiagos kokybė, tuštuma ar plyšys metale ir 1.1.) ir pastebėtas po to, kai detalėms apdirbti arba surinkti buvo sugaišta. ne mažiau kaip viena darbo diena, apmokamas pagal normalius vienetinius įkainius. Brokas ne dėl darbuotojo kaltės, pastebėtas po to, kai techninės kontrolės organas gaminį priėmė, apmokamas kaip tinkami gaminiai. Naujų gamybų (staklių, mašinų, variklių, transformatorių, turbinų detalių apdirbimas ir 1.1.) Įsisavinimo laikotarpiu brokas ne dėl darbuotojo kaltės apmokamas tiek naujose, tiek ir veikiančiose įmonėse, imant pagrindu atitinkamos kategorijos laikininko tarifinį atlygį 106 straipsnis. Apmokėjimas už prastovos laiką Sutinkamai su TSR Sąjungos įstatymais už prastovos, kilusios ne dėl darbuotojo kaltės, laiką mokamas darbo užmokestis atitinkamos kvalifikacijos darbuotojo laikinio darbo apmokėjimo pusės tarifinio atlygio dydžio, išskyrus metalurgijos, rūdų gavybos ir kokso pramonę, kur už prastovos, kilusios ne dėl darbuotojo kaltės, laiką mokama du trečdalius tarifinio atlygio. Mėnesinis darbo užmokestis šiais atvejais negali būti mažesnis už nustatytą minimumą (90 straipsnis). Prastovos, kilusios dėl darbuotojo kaltės, laikas neturi būti apmokamas. Naujų gamybų (staklių, mašinų, variklių, transformatorių, turbinų detalių apdirbimas ir 1.1.) įsisavinimo laikotarpiu už prastovą, kilusią ne dėl darbuotojo kaltės, apmokama tiek naujose, tiek ir veikiančiose įmonėse, imant pagrindu atitinkamos kategorijos talkininko tarifinį atlygį. Tose liaudies ūkio šakose, kur nustatyti bendri tarifiniai atlygiai darbininkams vienetininkams ir darbininkams laikininkams, prastovos, kilusios ne dėl darbuotojo kaltės, apmokėjimo dydis nustatomas sutinkamai su TSR Sąjungos įstatymais. 107 straipsnis. Darbo apmokėjimas, neįvykdžius išdirbio normų Sutinkamai su TSR Sąjungos įstatymais, kai darbininkas ar tarnautojas ne dėl savo kaltės neįvykdo išdirbio normų, už darbą mokama ne mažiau kaip du trečdalius jo tarifinio atlygio (algos). Mėnesinis darbo užmokestis šiais atvejais negali būti mažesnis už nustatytą minimumą (90 straipsnis). Kai darbininkas ar tarnautojas dėl savo kaltės neįvykdo išdirbio normų, jam apmokama už atliktą darbą. 108 straipsnis. Darbo apmokėjimas pagal neužbaigtą vienetinę paskyrą Jeigu darbininkas neužbaigia darbo pagal vienetinę paskyrą dėl nepriklausančių nuo jo priežasčių, atlikta darbo dalis apmokama, įskaitant jam duotus avansus. Darbas šiuo atveju įkainojamas šalių susitarimu, o joms nesusitarus – nustatyta darbo ginčams nagrinėti tvarka. 109 straipsnis. Darbo užmokesčio mokėjimo terminai Darbo užmokestis mokamas ne rečiau kaip kiekvieną pusmėnesį. Kai darbo užmokesčio mokėjimo diena sutampa su poilsio ar šventės diena, darbo užmokestis mokamas šių dienų išvakarėse. 110 straipsnis. Darbo užmokesčio mokėjimo terminai, išleidžiant darbuotoją atostogų Kai darbininkas ar tarnautojas išleidžiamas atostogų, darbo užmokestis už visą atostogų laiką ir uždarbis už laiką, dirbtą iki išeinant atostogų, mokamas ne vėliau kaip prieš tris dienas iki prasidedant atostogoms. Jei darbininkui ar tarnautojui priklausantis darbo užmokestis nustatytu laiku (šio straipsnio pirmoji dalis) nesumokamas, darbuotojui duotos atostogos perkeliamos tokiu dienų skaičiumi, kiek buvo delsiama sumokėti darbo užmokestį. 111 straipsnis. Atsiskaitymo, atleidžiant iš darbo, terminai Darbininką ar tarnautoją atleidžiant iš darbo, visos iš įmonės, įstaigos, organizacijos jam priklausančios sumos sumokamos: 1) kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, kuris dirba iki atleidimo iš darbo dienos, – atleidimo iš darbo dieną; 2) kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, kuris atleidimo dieną nebedirba (dėl ligos, pravaikštos, laisvės atėmimo ir t. t.), – per vieną dieną nuo tos dienos, kurią atleistas iš darbo darbuotojas pareikalavo atsiskaityti. 112 straipsnis. Atsakomybė už uždelsimą atsiskaityti Kai uždelsiamą atsiskaityti dėl administracijos kaltės, darbuotojui turi būti sumokamas jo vidutinis uždarbis už visą uždelsimo laiką iki tos dienos, kurią su juo buvo atsiskaityta. Ši išmoka sumažinama darbo užmokesčio suma, kurią darbuotojas gavo už darbą, atliktą uždelsimo atsiskaityti laikotarpiu. Uždelsus išduoti darbo knygelę dėl administracijos kaltės, darbininkui ar tarnautojui sumokamas vidutinis uždarbis už visą uždelsimo laiką. 113 straipsnis. Darbo užmokesčio mokėjimo vieta Darbininkams ir tarnautojams darbo užmokestis paprastai mokamas toje vietoje, kur jie dirba. 114 straipsnis. Avansų davimas, įskaitant juos į darbo užmokesti Esant vienetiniam darbo apmokėjimui, pirmojoje mėnesio pusėje darbuotojams duodamas avansas, kuris įskaitomas į darbo užmokestį. Avanso dydis nustatomas įmonės, organizacijos administracijos susitarimu su profsąjungos organizacija, sudarant kolektyvinę sutartį, bet minimalus jo dydis negali būti mažesnis už darbininko,tarifinį atlygį už dirbtą laiką. Įmonė, organizacija turi teisę duoti darbininkams ir tarnautojams neplaninius avansus, Įskaitomus į darbo užmokestį, iki darbuotojo mėnesinio tarifinio atlygio (algos) dydžio. 115 straipsnis. Mokėjimas darbo užmokesčio, kurio darbuotojas laiku nepasiėmė Įmonės, Įstaigos, organizacijos administracija įpareigota laiku darbuotojui pranešti apie jam priskaičiuotas sumas. Darbininkui ar tarnautojui priskaičiuotą darbo užmokestį ir kitas išmokas, kurių jis laiku nepasiėmė, įmonė, organizacija moka pirmuoju darbuotojo reikalavimu. 116 straipsnis. Atsiskaitymo knygelės Visiems darbininkams, taip pat tarnautojams, kurių darbas apmokamas pavienečiui, administracija turi duoti atsiskaitymo knygeles po penkių dienų, priėmus Į darbą. Į atsiskaitymo knygeles įrašomos darbo sąlygos ir atsiskaitymai pagal darbo užmokestį. 117 straipsnis. Materialinis buitinis ir kultūrinis darbininkų ir tarnautojų aptarnavimas iš visuomeninių vartojimo fondų Be darbo užmokesčio, darbininkams ir tarnautojams iš visuomeninių vartojimo fondų mokamos valstybinio socialinio draudimo pašalpos, pensijos, duodami kelialapiai į sanatorijas, poilsio namus ir turistines bazes, teikiama nemokama medicinos pagalba ir nemokamas mokymas, daromos kitos išmokos ir teikiamos kitokios lengvatos. Nurodytų fondų lėšos taip pat skiriamos gyvenamųjų namų, mokyklų, kultūrinių, buitinių ir medicinos įstaigų statybai, darbininkų bei tarnautojų kultūrinio buitinio aptarnavimo gerinimui, taip pat vaikų išlaikymui ikimokyklinėse vaikų įstaigose. Septintasis skirsnis DARBO NORMAVIMAS 118 straipsnis. Išdirbio normos (laiko normos), aptarnavimo normos ir skaičiaus normatyvai Išdirbio normos (laiko normos),.aptarnavimo normos ir darbininkų bei tarnautojų skaičiaus normatyvai nustatomi, atsižvelgiant į pasiektą technikos lygį, mokslinį darbo bei gamybos organizavimą ir pažangų darbo patyrimą. Šios normos ir normatyvai turi būti pakeičiami naujais, įdiegiant gamyboje technines, ūkines ir organizacines priemones, užtikrinančias didesnį darbo našumą. Normas bei normatyvus įveda ir peržiūri įmonės, Įstaigos, organizacijos administracija, suderinusi su profesinės sąjungos fabriko, gamyklos, vietos komitetu. Vienarūšiams darbams gali būti nustatomos bendros arba tipinės (tarpšakinės, šakinės, žinybinės) normos ir normatyvai. 119 straipsnis. Užtikrinimas normalių darbo sąlygų išdirbio normoms įvykdyti Įmonės, įstaigos, organizacijos administracija turi užtikrinti normalias darbo sąlygas, kad darbininkai ir tarnautojai galėtų įvykdyti išdirbio normas. Tokiomis sąlygomis laikoma: 1) tinkama mašinų, staklių ir prietaisų būklė; 2) aprūpinimas laiku technine dokumentacija; 3) darbui atlikti reikalingų medžiagų ir įrankių reikiama kokybė ir jų padavimas laiku; 4) gamybos aprūpinimas laiku elektros energija, dujomis ir kitokia energija; 5) saugios ir sveikos darbo sąlygos (saugumo technikos taisyklių ir normų laikymasis, reikiamas apšvietimas, apšildymas, ventiliacija, triukšmo, spinduliavimo, vibravimo ir kitų veiksnių, neigiamai veikiančių darbuotojų sveikatą, žalingų padarinių pašalinimas ir t.t.). 120 straipsnis. Laikinos išdirbio normos (laiko normos) Naujos produkcijos, technikos ir technologijos įsisavinimo ar gamybos organizavimo laikotarpiu nustatomos laikinos išdirbio normos (laiko normos). Tokios normos paprastai nustatomos iki trijų mėnesių. Kai kuriais atvejais įmonės, organizacijos administracija, suderinusi su profesinės sąjungos fabriko, gamyklos, vietos komitetu, laikinų normų galiojimo terminą gali pratęsti. Nustatytam terminui pasibaigus, laikinos normos pakeičiamos nuolatinėmis. 121 straipsnis. Sumažintos išdirbio normos Įstatymų nustatytais atvejais kai kurioms darbuotojų grupėms gali būti nustatomos sumažintos išdirbio normos. 122 straipsnis. Gamybinių užduočių normavimas, esant laikiniam darbo apmokėjimui. Darbininkų ir tarnautojų skaičiaus normatyvai Esant laikiniam darbo apmokėjimui, darbininkams ir tarnautojams nustatomos jiems priskirtų staklių, agregatų aptarnavimo normos arba normuotos gamybinės užduotys tam tikram laiko tarpui. Atskiroms funkcijoms arba darbų apimtims atlikti gali būti nustatomi darbininkų ir tarnautojų skaičiaus normatyvai. 123 straipsnis. Naujų normų ir normatyvų įvedimas ir galiojančių peržiūrėjimas Išdirbio normas (laiko normas), aptarnavimo normas ir darbininkų bei tarnautojų skaičiaus normatyvus įveda ir peržiūri įmonės, įstaigos, organizacijos administracija, suderinusi su profesinės sąjungos fabriko, gamyklos, vietos komitetu. Apie naujų išdirbio normų (laiko normų) ir aptarnavimo normų įvedimą darbininkams ir tarnautojams turi būti pranešama ne vėliau kaip prieš dvi savaites. Normas vienkartiniams darbams (avariniams, atsitiktiniams ir kitiems technologijos ar plano nenumatytiems darbams) galima darbininkams pranešti ir vėliau už nurodytą terminą, bet visais atvejais dar nepradėjus darbų. 124 straipsnis. Sprendimas nesutarimų, kilusių nustatant ar peržiūrint išdirbio normas (laiko normas), aptarnavimo normas Nesutarimus tarp įmonės, organizacijos administracijos ir profesinės sąjungos fabriko, gamyklos, vietos komiteto, kilusius nustatant ar peržiūrint išdirbio normas (laiko normas), aptarnavimo normas, sprendžia kartu aukštesni ūkiniai ir profsąjungų organai, dalyvaujant šalių atstovams. 125 straipsnis. Vienetinių įkainių nustatymo tvarka Esant vienetiniam darbo apmokėjimui, įkainiai nustatomi, vadovaujantis nustatytomis darbo kategorijomis, tarifiniais atlygiais (algomis) ir išdirbio normomis (laiko normomis). Vienetinis įkainis nustatomas valandinį (dieninį) tarifinį atlygį, atitinkantį atliekamo darbo kategoriją, dalijant iš valandinės (dieninės) išdirbio normos. Vienetinis įkainis taip pat gali būti nustatomas valandinį arba dieninį tarifinį atlygį, atitinkantį atliekamo darbo kategoriją, dauginant iš laiko normos, išreikštos valandomis arba dienomis. Aštuntasis skirsnis GARANTIJOS IR KOMPENSACIJOS 126 straipsnis. Garantijos darbininkams ir tarnautojams, išrinktiems renkamosioms pareigoms Darbininkams ir tarnautojams, atleistiems nuo darbo dėl jų išrinkimo renkamosioms pareigoms valstybės organuose, taip pat partinėse, profsąjungų, komjaunimo, kooperatinėse ir kitose visuomeninėse organizacijose, pasibaigus jų įgaliojimams renkamosiose pareigose, suteikiamas pirmesnis darbas (pareigos), o jeigu jo nėra, – kitas lygiavertis darbas (pareigos) toje pačioje arba, darbuotojui sutikus, kitoje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje. Jei atsisakoma suteikti pirmesnį darbą (pareigas) arba kitą lygiavertį darbą (pareigas), darbininkas ar tarnautojas gali kreiptis į organus, nagrinėjančius darbo ginčus. 127 straipsnis. Garantijos darbininkams ir tarnautojams valstybinių ar visuomeninių pareigų ėjimo laikui Valstybinių ar visuomeninių pareigų ėjimo laikui, jeigu pagal galiojančius TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymus tos pareigos gali būti einamos darbo metu, darbininkams ir tarnautojams garantuojama, kad bus palikta darbo vieta (pareigos) ir vidutinis uždarbis. Darbininkams ir tarnautojams, šaukiamiems atlikti pareigų, numatytų TSRS Visuotinės karinės prievolės įstatymo, suteikiamos garantijos ir lengvatos sutinkamai su tuo Įstatymu. Vidutinis uždarbis paliekamas, einant šias valstybines ar visuomenines pareigas darbo metu: 1) realizuojant rinkimų teisę; 2) deputatams dalyvaujant Darbo žmonių deputatų tarybų sesijose, o įstatymu nustatytais atvejais – ir vykdant kitas deputato pareigas; 3) dalyvaujant delegatais valstybinių, partinių, profsąjungų, komjaunimo ir kitų visuomeninių organizacijų šaukiamuose suvažiavimuose, plenumuose, konferencijose; 4) iškvietus į kvotos, parengtinio tardymo organus, į prokuratūrą ir teismą liudytoju, nukentėjusiuoju, ekspertu, specialistu, vertėju ar kviestiniu, taip pat dalyvaujant teismo posėdžiuose liaudies tarėjais, visuomeniniais kaltintojais ir visuomeniniais gynėjais, visuomeninių organizacijų ir darbo žmonių kolektyvų atstovais; 5) vykdant liaudies kontrolės organų užduotis – sutinkamai su šių organų nuostatais; 6) dirbant pensijų skyrimo komisijose prie Darbo žmonių deputatų tarybų vykdomųjų komitetų ir medicininės darbingumo ekspertizės komisijose (MDEK) profsąjungų organizacijų paskirtais šių komisijų nariais; 7) iškvietus liudytojais Į pensijų skyrimo komisijas duoti parodymų apie darbo stažą; 8) dalyvaujant savanoriškųjų gaisrininkų draugovių nariams likviduojant gaisrą arba avariją; 9) einant kitas valstybines ar visuomenines pareigas – TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymų numatytais atvejais. 128 straipsnis. Garantijos darbininkams ir tarnautojams, pasiųstiems kelti kvalifikacijos Darbininkams ir tarnautojams, pasiųstiems kelti kvalifikacijos, nutraukiant darbą, paliekama darbo vieta (pareigos) ir mokamos Įstatymų numatytos išmokos. 129 straipsnis. Darbo užmokesčio palikimas, perkėlus į kitą nuolatini mažiau apmokamą darbą Perkėlus darbininką ar tarnautoją į kitą nuolatini mažiau apmokamą darbą, darbuotojui paliekamas jo pirmesnis vidutinis uždarbis dvi savaites nuo perkėlimo dienos. 130 straipsnis. Garantijos donorams Įmonių, įstaigų, organizacijų administracija neturi kliudyti darbininkams ir tarnautojams donorams sveikatos patikrinimo dieną ir ; kraujo perpylimui davimo dieną išvykti į sveikatos apsaugos įstaigas ir tomis dienomis turi jiems palikti vidutinį uždarbį. Darbininkams ir tarnautojams donorams betarpiškai po kiekvienos kraujo perpylimui davimo dienos suteikiama poilsio diena, paliekant darbovietėje vidutinį uždarbį. Po kraujo davimo teikiamos poilsio dienos darbininko ar tarnautojo pageidavimu gali būti prijungiamos prie jo kasmetinių atostogų. 131 straipsnis. Garantijos, pasiunčiant į medicinos Įstaigas patikrinti sveikatos Darbininkams ir tarnautojams, kuriems privalomas sveikatos patikrinimas, už laiką, jų išbūtą medicinos įstaigoje, tikrinant sveikatą, darbovietėje paliekamas vidutinis uždarbis. 132 straipsnis. Garantijos ir kompensacijos tarnybinių komandiruočių atveju Darbininkams ir tarnautojams, pasiųstiems į tarnybines komandiruotes, garantuojama, kad per visą komandiruotės laiką paliekama darbo vieta (pareigos) ir vidutinis uždarbis. Be to, jiems mokami“ dienpinigiai ir kompensuojamos su komandiruote susijusios išlaidos. Šių išmokų dydį ir mokėjimo tvarką nustato TSR Sąjungos įstatymai. 133 straipsnis. Kompensacijos darbininkams ir tarnautojams, kurių darbas susijęs su važinėjimais arba yra kilnojamo pobūdžio Darbininkams ir tarnautojams, kurių darbas atliekamas kelionėje, lauko sąlygomis, susijęs su važinėjimais arba yra kilnojamo pobūdžio, kompensuojamos su tuo susijusios padidintos išlaidos. Šių išmokų dydį ir mokėjimo tvarką nustato specialios taisyklės. 134 straipsnis. Garantijos ir kompensacijos, perkeliant dirbti Į kitą vietovę Visais atvejais, kai darbininkai ir tarnautojai perkeliami dirbti į kitą vietovę (išskyrus perkėlimą jų pačių prašymu), perkeliamiems darbininkams ir tarnautojams mokama: 1) paties darbuotojo ir jo šeimos narių kelpinigiai; 2) turto pervežimo išlaidos; 3) dienpinigiai už kelionėje išbūtą laiką; 4) darbo užmokestis už kelionėje išbūtą laiką ir papildomai už šešias dienas; 5) vienkartinė pašalpa pačiam darbuotojui ir kiekvienam persikeliančiam jo šeimos nariui. Darbininkams ir tarnautojams, perkeliamiems dirbti į kitą vietovę jų pačių pageidavimu, mokamos visos nurodytos kompensacijos arba jų dalis pagal darbuotojo susitarimą su įmone, įstaiga, organizacija. Kompensacijų dydį ir mokėjimo tvarką nustato specialūs nutarimai. 135 straipsnis. Kompensacijos, priimant į darbą išvažiuotinai Darbininkams ir tarnautojams, kurie persikelia į kitą vietovę, priimant juos į darbą išvažiuotinai, mokama: 1) paties darbuotojo ir jo šeimos narių kelpinigiai; 2) turto pervežimo išlaidos; 3) dienpinigiai už kelionėje išbūtą laiką. Vienkartinė pašalpa pačiam darbuotojui ir jo šeimos nariams, taip pat darbo užmokestis už laiką, kol darbuotojas pradės dirbti, šiuo atveju mokamas šalių susitarimu, bet neviršijant nustatyto šių išmokų dydžio. Kompensacijas, mokamas persikeliant Į kitą vietovę darbininkams, pasiųstiems dirbti organizuoto telkimo tvarka, taip pat pasiųstiems dirbti jauniesiems darbininkams, kurie baigė profesines technikos ir technikos mokyklas, nustato specialūs nutarimai. 136 straipsnis. Kompensacijos jauniesiems specialistams Pasiųstiems dirbti jauniesiems specialistams, kurie baigė aukštąsias ir specialiąsias vidurines mokyklas, mokama vienkartinė pašalpa pačiam darbuotojui ir jo šeimos nariams pusės dydžio, lyginant su bendromis normomis. Jauniesiems specialistams taip pat sumokami paties darbuotojo ir jo šeimos narių kelpinigiai ryšium su važiavimu į naują darbovietę ir turto pervežimo išlaidos. 137 straipsnis. Sumokėtų kompensacijų grąžinimo atvejai Jeigu darbuotojas be svarbios priežasties neatvyko į darbovietę arba atsisakė pradėti dirbti, arba, iki pasibaigiant Įstatymo numatytam ar darbo sutartimi sulygtam terminui, o nesant nustatyto termino, – iki pasibaigiant vieneriems darbo metams, jo paties pageidavimu arba už darbo drausmės pažeidimą (43 straipsnio 3 ir 4 punktai) buvo atleistas iš darbo toje Įmonėje, Įstaigoje, organizacijoje, į kurią jis buvo perkeltas, darbuotojas privalo grąžinti visas sumas, jam išmokėtas ryšium su perkėlimu dirbti į kitą vietovę. Jeigu darbuotojas dėl svarbios priežasties neatvyko į darbą arba atsisakė pradėti dirbti, jis privalo grąžinti jam išmokėtas sumas, išskyrus jau turėtas kelionės išlaidas (134 straipsnio 1 ir 2 punktai). 138 straipsnis. Kompensacija už darbininkams ir tarnautojams priklausančių Įrankių nusidėvėjimą Įmonė, organizacija garantuoja, kad darbininkams ir tarnautojams bus nemokamai duodami darbui reikalingi įrankiai ir prietaisai. Kai įmonės, organizacijos reikalams naudojami darbininkams ir tarnautojams priklausantys įrankiai bei prietaisai, įmonė, organizacija privalo kompensuoti darbininkui ir tarnautojui už įrankių bei prietaisų nusidėvėjimą atitinkama suma, kurios dydį nustato įmonės, organizacijos administracija, suderinusi su profesinės sąjungos fabriko, gamyklos, vietos komitetu, jeigu šių išmokų dydis ir jų mokėjimo tvarka nenustatyti centralizuotai. 139 straipsnis. Išskaitų iš darbo užmokesčio apribojimas Išskaitos iš darbo užmokesčio gali būti daromos tik TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymų numatytais atvejais. Išskaitos iš darbininkų ir tarnautojų darbo užmokesčio padengti jų įsiskolinimui įmonei, įstaigai, organizacijai, kurioje jie dirba, gali būti daromos administracijos patvarkymu: 1) grąžinti avansui, kuris buvo duotas, įskaitant jį į darbo užmokestį; grąžinti sumoms, permokėtoms dėl skaičiavimo klaidų; padengti neišleistam ir laiku negrąžintam avansui, kuris buvo duotas tarnybinės komandiruotės ar perkėlimo dirbti į kitą vietovę atveju, taip pat ūkiniams reikalams, jei darbuotojas neginčija išskaitos pagrindo ir dydžio. Šiais atvejais administracija turi teisę duoti patvarkymą išskaitai padaryti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai baigėsi avansui grąžinti ar įsiskolinimui padengti nustatytas terminas, arba nuo tos dienos, kai buvo išmokėta neteisingai apskaičiuota suma; 2) darbininką ar tarnautoją atleidžiant iš darbo nepasibaigus tiems darbo metams, už kuriuos jis jau gavo atostogas, – už neatidirbtas atostogų dienas. Išskaitos už šias dienas nedaroma, jei darbuotojas atleidžiamas iš darbo šio Kodekso 39 straipsnio 3, 5 ir 6 punktuose ir 43 straipsnio 1, 2 ir 5 punktuose nurodytais pagrindais, siunčiant jį mokytis, taip pat ryšium su išėjimu į pensiją; 3) atlyginti žalai, kurią darbininkas ar tarnautojas dėl savo kaltės padarė įmonei, įstaigai, organizacijai, jei darbuotojas davė rašytinį sutikimą padaryti išskaitai iš darbo užmokesčio (146 straipsnio pirmoji dalis). Darbo užmokesčio, administracijos permokėto darbuotojui (ir neteisingai pritaikius įstatymą), negalima iš jo išieškoti, išskyrus skaičiavimo klaidos atvejus. 140 straipsnis. Išskaitų iš darbo užmokesčio dydžio apribojimas Kiekvieną kartą, išmokant darbo užmokestį, bendras visų išskaitų „dydis negali viršyti dvidešimt procentų, o TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymų specialiai numatytais atvejais – penkiasdešimt procentų darbo užmokesčio, išmokėtino darbininkui ar tarnautojui. Darant išskaitas iš darbo užmokesčio pagal kelis vykdomuosius dokumentus, darbininkui ar tarnautojui bet kuriuo atveju turi būti paliekama penkiasdešimt procentų uždarbio. Šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nustatyti apribojimai netaikomi išskaitoms iš darbo užmokesčio, atliekant pataisos darbus. 141 straipsnis. Draudimas daryti išskaitas iš išeitinės pašalpos, kompensacinių ir kai kurių kitų išmokų Neleidžiama daryti išskaitų iš išeitinės pašalpos, kompensacinių ir kitų išmokų, į kurias pagal įstatymus nenukreipiamas išieškojimas. Devintasis skirsnis MATERIALINĖ DARBININKŲ IR TARNAUTOJŲ ATSAKOMYBĖ 142 straipsnis. Apribojimas materialinės darbininkų ir tarnautojų atsakomybės už žalą, padarytą Įmonei, įstaigai, organizacijai Už žalą, padarytą įmonei, įstaigai, organizacijai einant darbines pareigas, darbininkai ir tarnautojai atsako materialiai ta sąlyga, jeigu žala padaryta dėl jų kaltės. Paprastai ši atsakomybė apribojama tam tikra darbininko ar tarnautojo uždarbio dalimi (143 ir 144 straipsniai). Nustatant žalos dydį, atsižvelgiama tik Į tiesioginę tikrąją žalą;Į negautas pajamas neatsižvelgiama. Neleidžiama reikalauti, kad darbininkas ar tarnautojas atsakytų už tokią žalą, kuri gali būti priskirta prie normalios gamybinės ar ūkinės rizikos. 143 straipsnis. Garantijos, nustatant dydi materialinės darbininkų ir tarnautojų, atsakomybės už žalą, padarytą įmonei, įstaigai, organizacijai Už žalą, padarytą įmonei, įstaigai, organizacijai einant darbines pareigas, darbininkai ir tarnautojai, dėl kurių kaltės padaryta žala, atsako materialiai tiesioginės tikrosios žalos dydžiu, bet ne daugiau, kaip savo mėnesinio tarifinio atlygio (algos) trečdaliu. Materialinė atsakomybė, didesnė kaip. mėnesinio tarifinio atlygio (algos) trečdalis, bet ne didesnė už visą padarytą žalą, leidžiama, tik TSR. Sąjungos įstatymuose nurodytais atvejais. 144 straipsnis. Darbininkų ir tarnautojų ribotosios materialinės atsakomybės, didesnės kaip mėnesinio tarifinio atlygio trečdalis, atvejai Ribotoji materialinė atsakomybė, didesnė kaip mėnesinio tarifinio atlygio (algos) trečdalis, sutinkamai su TSR Sąjungos įstatymais yra nustatyta: 1) darbininkams ir tarnautojams už neatsargų medžiagų, pusfabrikačių ar gaminių sugadinimą – padarytos žalos dydžio, bet ne didesnė kaip jų mėnesinio vidutinio uždarbio du trečdaliai; 2) administracijos techninio ir administracijos ūkinio personalo nariams už medžiagų, pusfabrikačių, gaminių ar duotų darbuotojams naudotis daiktų (specialūs drabužiai, įrankiai, matavimo prietaisai ir t. t.) netinkamai tvarkomą apskaitą ir saugojimą, taip pat už tai, kad nebuvo imtasi reikiamų priemonių, kovojant su šio turto grobimu, naikinimu ir gadinimu, – padarytos žalos dydžio, bet ne didesnė kaip jų vidutinis mėnesinis uždarbis; 3) pareigūnams, kaltiems dėl neteisėto atleidimo iš darbo arba perkėlimo į kitą darbą, – šio Kodekso 249 straipsnyje nurodytais atvejais ir nurodyto dydžio. 145 straipsnis. Darbininkų ir tarnautojų pilnutinės materialinės atsakomybės atvejai Sutinkamai su TSR Sąjungos įstatymais darbininkai ir tarnautojai materialiai atsako įmonei, įstaigai, organizacijai už visą jai padarytą žalą šiais atvejais: 1) kai žala padaryta darbuotojo veiksmais, kuriuose yra baudžiamaisiais įstatymais baudžiamų veikų požymių; 2) kai specialūs įstatymai ir nutarimai yra nustatę darbuotojo pilnutinę materialinę atsakomybę už žalą, padarytą įmonei, įstaigai, organizacijai einant darbines pareigas; 3) kai tarp darbuotojo, einančio atitinkamame sąraše nurodytas pareigas, susijusias su piniginių ar prekinių vertybių aptarnavimu, ir įmonės, įstaigos, organizacijos yra speciali rašytinė sutartis, kuria darbuotojas prisiima pilnutinę materialinę atsakomybę už trūkumą, viršijanti numatytas normas, tų vertybių, kurios jam perduotos saugoti ar kitais tikslais; 4) kai žala padaryta, ne darbines pareigas einant. 146 straipsnis. Įmonei, įstaigai, organizacijai padarytos žalos atlyginimo tvarka Šio Kodekso 143 straipsnio pirmojoje dalyje numatyto dydžio žala atlyginama, esant rašytiniam darbuotojo sutikimui, įmonės, įstaigos, organizacijos administracijos patvarkymu, išskaitant iš darbo užmokesčio. Administracijos patvarkymas išskaitai padaryti gali būti duotas ne vėliau kaip per dvi savaites nuo tos dienos, kai paaiškėjo darbuotojo padaryta žala. Nesant darbuotojo rašytinio sutikimo, išskaitos nedaroma, ir žalos atlyginimo klausimą administracijos pareiškimu nagrinėja rajono (miesto) liaudies teismas. Kitais atvejais žala atlyginama, administracijai pareiškiant ieškinį rajono (miesto) liaudies teisme. Jeigu administracija, pažeisdama nustatytą tvarką, padarė išskaitą iš darbo užmokesčio, nesant darbininko ar tarnautojo rašytinio sutikimo ir teismo sprendimo, tai darbo ginčų nagrinėjimo organas, gavęs darbuotojo skundą, priima sprendimą sugrąžinti neteisėtai išskaitytą sumą. 147 straipsnis. Atlygintinos žalos dydžio nustatymas Nustatydamas atlygintinos žalos dydį, teismas turi atsižvelgti ne tik į padarytus nuostolius, bet ir į konkrečias sąlygas, kuriomis nuostoliai buvo padaryti. Jeigu žala atsirado ne vien dėl darbininko ar tarnautojo kalto elgesio, bet ir dėl to, kad nebuvo sąlygų materialinių vertybių saugumui užtikrinti, atlygintinos žalos dydis turi būti atitinkamai sumažintas. Teismas gali sumažinti darbininko ar tarnautojo padarytos atlygintinos žalos dydį priklausomai nuo turtinės jo padėties. Dešimtasis skirsnis DARBO DRAUSMĖ 148 straipsnis. Darbininkų ir tarnautojų pareigos Darbininkai ir tarnautojai privalo dirbti dorai ir sąžiningai, laikytis darbo drausmės, laiku ir tiksliai vykdyti administracijos patvarkymus, kelti darbo našumą, gerinti produkcijos kokybe, laikytis technologinės drausmės, darbo apsaugos, saugumo technikos ir gamybinės sanitarijos reikalavimų, tausoti ir gausinti socialistinę nuosavybę; 149 straipsnis. Darbo drausmės užtikrinimas Darbo drausmė įmonėse, įstaigose, organizacijose užtikrinama sąmoninga pažiūra Į darbą, įtikinėjimo metodu, taip pat skatinimu už sąžiningą darbą. Atskiriems nesąžiningiems darbuotojams reikiamais atvejais taikomos drausminio ir visuomeninio poveikio priemonės. 150 straipsnis. Administracijos pareigos Įmonių, įstaigų, organizacijų administracija privalo tinkamai organizuoti darbininkų ir tarnautojų darbą, sudaryti sąlygas darbo,našumui didinti, užtikrinti darbo ir gamybinę drausmę, nenukrypstamai. laikytis darbo Įstatymų ir darbo apsaugos taisyklių, rūpintis darbuotojų poreikiais, gerinti jų darbo ir buities sąlygas. 151 straipsnis. Vidaus darbo tvarkos taisyklės Darbo tvarką įmonėse, įstaigose, organizacijose apibrėžia vidaus darbo tvarkos taisyklės, kurias nustato administracija, suderinusi :su profesinės sąjungos fabriko, gamyklos, vietos komitetu, remdamasi tipinėmis taisyklėmis, tvirtinamomis nustatyta tvarka. 152 straipsnis. Drausmės statutai Kai kuriose liaudies ūkio šakose atskiroms darbininkų ir tarnautojų kategorijoms galioja drausmės statutai. 153 straipsnis. Techninės taisyklės (instrukcijos), pareiginės instrukcijos ir nuostatai Kai kuriose profesijose ir tarnybose, be vidaus darbo tvarkos taisyklių ir drausmės statutų, darbininkų ir tarnautojų pareigas taip pat gali nustatyti techninės taisyklės bei instrukcijos ir pareiginės instrukcijos bei nuostatai. 154 straipsnis. Paskatinimai už sėkmingą darbą Už pavyzdingą darbinių pareigų vykdymą, laimėjimus socialistiniame lenktyniavime, darbo našumo didinimą, produkcijos kokybės gerinimą, ilgalaikį ir nepriekaištingą darbą, novatoriškumą darbe ir už kitus pasiekimus darbe skiriami šie paskatinimai: 1) padėkos paskelbimas; 2) premijos davimas; 3) apdovanojimas vertinga dovana; 4) apdovanojimas Garbės raštu; 5) Įrašymas Garbės knygoje, Garbės lentoje. Vidaus darbo tvarkos taisyklėse ir drausmės statutuose gali būti numatoma ir kitokių paskatinimų. 155 straipsnis. Paskatinimų skyrimo tvarka Paskatinimus skiria administracija kartu su profesinės sąjungos fabriko, gamyklos, vietos komitetu arba suderinusi su juo. Paskatinimai skelbiami administracijos įsakymais (potvarkiais). 156 straipsnis, Pirmenybės ir lengvatos sėkmingai ir sąžiningai atliekantiems darbines pareigas Pirmiausia darbininkams ir tarnautojams, sėkmingai ir sąžiningai atliekantiems savo darbines pareigas, teikiamos pirmenybės ir lengvatos socialinio kultūrinio ir butų-buitinio aptarnavimo srityje (kelialapiai į sanatorijas ir poilsio namus, butų sąlygų pagerinimas ir pan.). Tokiems darbuotojams taip pat teikiama pirmenybė, keliant į aukštesnes pareigas darbe. 157 straipsnis. Paskatinimai už ypatingus darbinius nuopelnus Už ypatingus darbinius nuopelnus darbininkai ir tarnautojai teikiami aukštesniems organams paskatinti, apdovanoti ordinais, medaliais, garbės raštais, ant krūtinės nešiojamais ženkleliais ir suteikti garbės vardams bei geriausio tos profesijos darbuotojo vardui. 158 straipsnis. Nuobaudos už darbo drausmės pažeidimą Už darbo drausmės pažeidimą įmonės, įstaigos, organizacijos administracija skiria šias drausmines nuobaudas: 1) pastabą; 2) papeikimą; 3) griežtą papeikimą; 4) perkėlimą į mažiau apmokamą darbą iki trijų mėnesių arba Į žemesnes pareigas tokiam pat laikui; 5) atleidimą iš darbo (43 straipsnio 3 ir 4 punktai).Drausminės atsakomybės Įstatymuose ir drausmės statutuose gali būti numatomos atskiroms darbininkų ir tarnautojų kategorijoms ir kitos drausminės nuobaudos. 159 straipsnis. Terminas drausminei nuobaudai skirti Drausminė nuobauda skiriama tuoj pat, paaiškėjus nusižengimui, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesi nuo tos dienos, kai nusižengimas paaiškėjo, „neįskaitant laiko, kai darbuotojas nebuvo darbe dėl ligos arba atostogavo, o iškėlus baudžiamąją bylą – ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai baudžiamoji byla buvo nutraukta. Negalima skirti drausminės nuobaudos, praėjus šešiems mėnesiams nuo tos dienos, kai nusižengimas buvo padarytas. 160 straipsnis. Drausminės nuobaudos skyrimo tvarka Prieš skiriant nuobaudą, reikia pareikalauti, kad darbuotojas pasiaiškintų raštu. Jei per administracijos nustatytą terminą be svarbių priežasčių darbuotojas atsisako pasiaiškinti arba nepateikia pasiaiškinimo, drausminę nuobaudą galima skirti ir be pasiaiškinimo. Drausminė nuobauda skiriama administracijos įsakymu (potvarkiu) ir darbuotojui pranešama pasirašytinai. 161 straipsnis. Drausminės nuobaudos parinkimas Skiriant drausminę nuobaudą, turi būti atsižvelgiama į padaryto nusižengimo sunkumą, į aplinkybes, kuriomis jis buvo padarytas, ir į tai, kaip darbininkas ar tarnautojas dirbo anksčiau. 162 straipsnis. Draudimas skirti kelias drausmines nuobaudas už vieną darbo drausmės pažeidimą Už kiekvieną darbo drausmės pažeidimą galima skirti tik vieną drausminę nuobaudą. 163 straipsnis. Drausminės nuobaudos apskundimas Drausminę nuobaudą galima apskųsti ta pačia tvarka, kokia nustatyta darbo ginčams spręsti. 164 straipsnis. Drausminės nuobaudos galiojimo terminas Jei per vienerius metus nuo tos dienos, kai buvo skirta drausminė nuobauda, darbuotojui nebuvo skiriama naujos nuobaudos, tai laikoma, kad jis nėra turėjęs nuobaudų. 165 straipsnis. Drausminės nuobaudos panaikinimas Jei darbininkas ar tarnautojas gerai ir sąžiningai dirba, tai jam skirtą drausminę nuobaudą galima panaikinti nepasibaigus drausminės nuobaudos galiojimo terminai. 166 straipsnis. Darbo drausmės pažeidimo klausimo perdavimas svarstyti draugiškajam teismui ar visuomeninei organizacijai Administracija turi teisę, užuot skyrusi drausminę nuobaudą, perduoti darbo drausmės pažeidimo klausimą svarstyti draugiškajam teismui ar visuomeninei organizacijai. Taikant šio Kodekso 43 straipsnio 3 punktą, į visuomenines nuobaudas atsižvelgiama tuo atveju, kai jos skirtos laikantis šio Kodekso 159 straipsnyje numatytų terminų ir šio Kodekso 164 straipsnyje numatytų drausminių nuobaudų galiojimo terminų ribose. Vienuoliktasis skirsnis DARBO APSAUGA 167 straipsnis. Sveikų ir saugių darbo sąlygų užtikrinimas Visose įmonėse, įstaigose, organizacijose sudaromos sveikos ir saugios darbo sąlygos. Užtikrinti sveikas ir saugias darbo sąlygas privalo įmonių, ištaigų, organizacijų administracija. Administracija privalo diegti šiuolaikines saugumo technikos priemones, užkertančias kelią gamybiniam traumatizmui, ir užtikrinti sanitarines bei higienines sąlygas, neleidžiančias kilti darbininkų ir tarnautojų profesinėms ligoms. 168 straipsnis. Darbo apsaugos taisyklių ir normų laikymasis, projektuojant gamybinius pastatus ir įrenginius, konstruojant gamybinius įrengimus ir ruošiant technologinius procesus Projektuojant gamybinius pastatus ir įrenginius, konstruojant mašinas bei kitus gamybinius įrengimus ir ruošiant technologinius procesus, turi būti laikomasi darbo apsaugos taisyklių bei normų ir ieškoma tobulesnių priemonių dirbantiesiems apsaugoti nuo kenksmingų ir pavojingų gamybinių veiksnių poveikio. Projektai mašinų, staklių ir kitų gamybinių Įrengimų, kuriems ! keliami didesni saugumo technikos ir gamybinės sanitarijos reikalavimai, turi atitikti specialius normatyvus, ruošiamus ir tvirtinamus į nustatyta tvarka- Nesant specialių normatyvų, projektavimo organizacija atsako už jos paruoštų projektų atitikimą darbo apsaugos į reikalavimams. 169 straipsnis. Darbo apsaugos reikalavimų laikymasis, statant ir eksploatuojant gamybinius pastatus, Įrenginius ir Įrengimus Gamybiniai pastatai, įrenginiai, įrengimai, technologiniai procesai turi atitikti reikalavimus, kurie užtikrina sveikas ir saugias darbo sąlygas. Tie reikalavimai apima racionalų teritorijos ir gamybinių patalpų naudojimą, tinkamą įrengimų eksploatavimą ir technologinių procesų organizavimą, dirbančiųjų apsaugojimą nuo kenksmingų darbo sąlygų poveikio, gamybinių patalpų ir darbo vietų laikymą pagal sanitarijos ir higienos normas bei taisykles, sanitarinių ir buitinių patalpų įrengimą. Statant ir eksploatuojant gamybinius pastatus ir Įrenginius, turi būti laikomasi darbo apsaugos taisyklių ir normų. 170 straipsnis. Draudimas pradėti eksploatuoti Įmones, neatitinkančias darbo apsaugos reikalavimų Nė viena įmonė, cechas, baras, gamybos vienetas negali būti priimami ir pradedami eksploatuoti, jeigu juose neužtikrintos sveikos ir saugios darbo sąlygos. Pradėti eksploatuoti naujus ir rekonstruotus gamybinius objektus neleidžiama be valstybinę sanitarinę ir techninę priežiūrą vykdančių organų, profsąjungų technikos inspekcijos (275 straipsnis) ir pradedančios objektą eksploatuoti įmonės, įstaigos, organizacijos profesinės sąjungos fabriko, gamyklos, vietos komiteto leidimo. 171 straipsnis. Draudimas atiduoti į serijinę gamybą naujų mašinų ir kitų gamybinių Įrengimų pavyzdžius, neatitinkančius darbo apsaugos reikalavimų Nė vienas naujos mašinos ir kitų gamybinių Įrengimų pavyzdys (partija) negali būti atiduotas į serijinę gamybą, jeigu jis neatitinka darbo apsaugos reikalavimų. Neleidžiama atiduoti į serijinę gamybą naujų mašinų, mechanizmų ir kitų gamybinių įrengimų pavyzdžių (partijų) be atitinkamo valstybinės priežiūros organo (275 straipsnis) leidimo, o mašinų, mechanizmų ir kitų įrengimų, kuriems keliami didesni saugumo technikos ir gamybinės sanitarijos reikalavimai, pavyzdžių (partijų) – be pramonės ir kalnakasybos darbų saugumo valstybinės priežiūros organų (276 straipsnis), profsąjungų technikos inspekcijos ir sanitarinės priežiūros organų leidimo. 172 straipsnis. Administracijai privalomos darbo apsaugos taisyklės Įmonių, įstaigų, organizacijų administracija privalo aprūpinti reikiamais techniniais įrengimais visas darbo vietas ir sudaryti jose darbo sąlygas, atitinkančias darbo apsaugos taisykles (saugumo technikos taisykles, sanitarijos normas bei taisykles ir kt.). Pagal TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų darbo įstatymų pagrindus tokias taisykles (bendras visoms liaudies ūkio šakoms ar tarpšakines) tvirtina TSRS Ministrų Taryba arba jos pavedimu kiti valstybės organai kartu su VPSCT arba suderinę su ja. Sakines darbo apsaugos taisykles ir normas nustatyta tvarka tvirtina ministerijos, žinybos, valstybinės priežiūros organai (275 straipsnis) kartu su atitinkamų profesinių sąjungų centro komitetais arba suderinę su jais. Jeigu taisyklėse nėra reikalavimų, kurių būtina laikytis, atliekant darbus, saugioms darbo sąlygoms užtikrinti, Įmonės, Įstaigos, organizacijos administracija, suderinusi su profesinės sąjungos fabriko, gamyklos, vietos komitetu„ imasi priemonių, kurios užtikrintų saugias darbo sąlygas. 173 straipsnis. Darbininkams ir tarnautojams privalomos darbo apsaugos instrukcijos Darbininkai ir tarnautojai privalo laikytis darbo apsaugos instrukcijų, kurios nustato darbų atlikimo ir elgesio gamybinėse patalpose ir statybos aikštelėse taisykles. Tokias instrukcijas ruošia ir tvirtina įmonės, įstaigos, organizacijos administracija kartu su profesinės sąjungos fabriko, gamyklos, vietos komitetu. Ministerijos ir žinybos, suderinusios su profesinių sąjungų centro komitetais, o reikiamais atvejais ir su atitinkamais valstybinės priežiūros organais (275 straipsnis), gali tvirtinti tipines darbo apsaugos instrukcijas pagrindinių profesijų darbininkams. Darbininkai ir tarnautojai taip pat privalo laikytis mašinų ir mechanizmų naudojimo nustatytų reikalavimų, naudotis jiems duodamomis individualinės apsaugos priemonėmis. 174 straipsnis. Pareigūnų atsakomybė už darbo apsaugos normų ir taisyklių nesilaikymą Pareigūnai, neužtikrinantys reikiamų darbo sąlygų, nesilaikantys darbo apsaugos, saugumo technikos ir gamybinės sanitarijos normų bei taisyklių, traukiami drausminėn, administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn Įstatymų nustatyta tvarka. 175 straipsnis. Darbininkų ir tarnautojų instruktavimas apie saugumo techniką bei gamybinę sanitariją ir jų mokymas saugumo technikos ir gamybinės sanitarijos taisyklių Įmonės, Įstaigos, organizacijos administracija privalo instruktuoti darbininkus ir tarnautojus apie saugumo techniką, gamybinę sanitariją, priešgaisrinę apsaugą ir kitas darbo apsaugos taisykles. Administracija privalo mokyti darbininkus ir tarnautojus saugių darbo būdų, sudarant darbo sutartį, perkeliant į kitą darbą, Įdiegiant naujus gamybos procesus, keičiant gamybos technologiją, taip pat įvedant naujas saugumo technikos ir gamybinės sanitarijos taisykles. Visais šiais atvejais administracija neturi leisti darbuotojams dirbti, kol jie nepainstruktuoti apie saugius darbo būdus ir jų neišmokyti. Aptarnauti sudėtingus agregatus, mašinas, stakles ir mechanizmus, taip pat dirbti sudėtingus ir pavojingus darbus leidžiama tik darbininkams ir tarnautojams, kurie išlaikė saugumo technikos egzaminą. Įmonių, įstaigų, organizacijų administracija privalo tikrinti, kaip vadovaujantys ir inžinerijos bei technikos darbuotojai žino saugumo techniką, gamybinę sanitariją ir darbo įstatymus. 176 straipsnis. Darbo apsaugos organizavimas Darbo apsaugą privalo organizuoti įmonės, įstaigos, organizacijos direktorius (vadovas). 177 straipsnis. Darbo apsaugos instrukcijų reikalavimų laikymosi kontrolė Įmonių, įstaigų, organizacijų administracija privalo nuolat kontroliuoti, kaip darbuotojai laikosi visų darbo apsaugos instrukcijų reikalavimų. 178 straipsnis. Lėšos darbo apsaugos priemonėms Darbo apsaugos priemonėms vykdyti nustatyta tvarka skiriama lėšų ir reikiamų medžiagų. Naudoti šias lėšas ir medžiagas kitiems tikslams draudžiama. Minėtų lėšų ir medžiagų naudojimo tvarka nustatoma kolektyvinėse sutartyse arba darbo apsaugos susitarimuose, sudaromuose tarp administracijos ir profesinės sąjungos fabriko, gamyklos, vietos komiteto. 179 straipsnis. Specialių drabužių ir kitų individualinės apsaugos priemonių davimas Darbuose kenksmingomis sąlygomis, taip pat ypatingomis temperatūros sąlygomis ar susijusiuose su susiteršimu darbininkams ir tarnautojams nemokamai duodami nustatytomis normomis specialūs drabužiai, speciali avalynė ir kitos individualinės apsaugos priemonės. Įmonės, įstaigos, organizacijos administracija turi organizuoti darbininkams ir tarnautojams duodamų specdrabužių, specavalynės ir kitų individualinės apsaugos priemonių saugojimą, džiovinimą, skalbimą, cheminį valymą, valymą nuo dulkių ir remontą. Išimtiniais atvejais, jei nustatytomis normomis specdrabužiai, specavalynė ir kitos individualinės apsaugos priemonės laiku nebuvo duotos h dėl to jas Įsigijo.patys darbininkai ir tarnautojai, įmonės, įstaigos, organizacijos administracija privalo atlyginti darbininkams ir tarnautojams jų išlaidas specdrabužiams, specavalynei ir kitoms individualinės apsaugos priemonėms įsigyti valstybinėmis mažmeninėmis kainomis. 180 straipsnis. Muilo ir nukenksminančių priemonių davimas Su susiteršimu susijusiuose darbuose darbininkams ir tarnautojams nemokamai duodama nustatytomis normomis muilo. Darbuose, kur odą gali paveikti kenksmingos medžiagos, nemokamai duodama nustatytomis normomis plaunamųjų ir nukenksminančių priemonių. 181 straipsnis. Pieno ir gydomo į o-profilaktinio maisto davimas Darbuose kenksmingomis sąlygomis darbininkams ir tarnautojams nemokamai duodama nustatytomis normomis pieno ar kitų lygiaverčių maisto produktų. Darbuose itin kenksmingomis sąlygomis nemokamai duodama nustatytomis normomis gydomoj o-profilaktinio maisto. 182 straipsnis. Kai kurių kategorijų darbininkų ir tarnautojų medicininės apžiūros Darbininkams ir tarnautojams, dirbantiems sunkius darbus ir darbus kenksmingomis ar pavojingomis sąlygomis, taip pat darbus, susijusius su transporto eismu, yra privalomos išankstinės, stojant Į darbą, ir periodinės medicininės apžiūros, siekiant nustatyti, ar jie tinka pavedamam darbui, ir užkirsti kelią profesinėms ligoms. Maisto pramonės, viešojo maitinimo ir prekybos Įmonių, vandentiekio Įrenginių, gydymo bei profilaktikos ir vaikų įstaigų, taip pat kai kurių kitų įmonių, įstaigų, organizacijų darbuotojams minėtos medicininės apžiūros vykdomos gyventojų sveikatos apsaugos tikslais. 183 straipsnis. Perkėlimas į lengvesnį darbą Darbininkus ir tarnautojus, kuriems dėl sveikatos būklės reikia suteikti lengvesnį darbą, administracija jų sutikimu privalo perkelti Į tokį darbą pagal medicininę išvadą laikinai arba neribotam laikui. 184 straipsnis. Į lengvesnį darbą perkeltų darbuotojų darbo apmokėjimas Perkėlus dėl sveikatos būklės į lengvesnį mažiau apmokamą darbą, darbininkams ir tarnautojams paliekamas pirmesnis vidutinis uždarbis dvi savaites nuo perkėlimo dienos, o TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR Įstatymuose numatytais atvejais pirmesnis vidutinis uždarbis paliekamas visą laiką, kol jis dirba mažiau apmokamą darbą, arba mokama valstybinio socialinio draudimo pašalpa. Darbininkams ir tarnautojams, laikinai perkeltiems į kitą mažiau apmokamą darbą dėl susirgimo tuberkulioze ar profesine liga, už visą perkėlimo laiką, bet ne ilgiau kaip du mėnesius, mokama pašalpa pagal ligonio lapelį tokio dydžio, kad ji kartu su uždarbiu naujame darbe neviršytų viso faktinio uždarbio pirmesniame darbe. Jeigu administracija nesuteikė kito darbo ligonio lapelyje nurodytu laiku, tai už dėl to praleistas dienas mokama pašalpa bendrais pagrindais, Darbininkams ir tarnautojams, laikinai perkeltiems į mažiau apmokamą darbą dėl suluošinimo ar kitokio sveikatos sužalojimo, Įmonė, įstaiga, organizacija, kalta dėl sveikatos sužalojimo, moka skirtumą tarp pirmesnio uždarbio ir uždarbio naujame darbe. Toks skirtumas mokamas, kol bus atgautas darbingumas arba nustatytas pastovus nedarbingumas ar invalidumas. 185 straipsnis. Pertraukos, įskaitomos į darbo laiką Darbininkams ir tarnautojams, šaltu metų laiku dirbantiems atvirame ore arba uždarose neapšildomose patalpose, krovėjams, dirbantiems pakrovimo ir iškrovimo darbus, taip pat kitoms darbuotojų kategorijoms įstatymų numatytais atvejais duodamos specialios pertraukos pasišildyti ir pailsėti, kurios įskaitomos į darbo laiką. Įmonės, organizacijos administracija privalo įrengti patalpas darbuotojams pasišildyti ir pailsėti. Pertraukų skaičių ir trukmę, įmonės darbuotojų pasišildymo vietas nustato administracija kartu su profesinės sąjungos fabriko, gamyklos, vietos komitetu priklausomai nuo vietos sąlygų. 186 straipsnis. Karštųjų cechų darbininkų ir tarnautojų aprūpinimas gazuotu pasūdytu vandeniu Įmonės, organizacijos administracija privalo nemokamai ir laiku aprūpinti karštųjų cechų darbininkus ir tarnautojus nustatytos temperatūros gazuotu pasūdytu vandeniu. Cechus ir gamybos barus, kuriuose organizuojamas gazuoto pasūdyto vandens tiekimas, nustato sanitarinės priežiūros organai, suderinę su įmonės administracija. 187 straipsnis. Invalidų ir kitų mažesnio darbingumo asmenų darbas Įmonėse, įstaigose, organizacijose dirbantiems invalidams ir kitiems mažesnio darbingumo asmenims administracija privalo duoti darbą, atitinkantį medicinines rekomendacijas. Įstatymo numatytais atvejais įdarbinimo tvarka administracija turi priimti į darbą invalidus, taip pat nustatyti jiems nepilną darbo laiką sutinkamai su medicininėmis rekomendacijomis. Skirti invalidus dirbti viršvalandinius darbus, dirbti poilsio dienomis ir nakties metu leidžiama tik jų sutikimu, jeigu tokio darbo jiems nedraudžia medicininės rekomendacijos. 188 straipsnis. Skubi medicinos pagalba Nelaimingų atsitikimų ir staigių susirgimų darbe atveju įmonės, organizacijos, įstaigos administracija privalo užtikrinti darbininkams ir tarnautojams skubią medicinos pagalbą. Darbininkai ir tarnautojai, susirgę darbo vietoje arba nukentėję nuo nelaimingų atsitikimų, kai yra reikalas, nugabenami į gydymo ir profilaktikos įstaigas transporto priemonėmis tos įmonės, įstaigos arba organizacijos, kurioje dirba susirgusis darbininkas ar tarnautojas, sąskaita. 189 straipsnis. Administracijos pareiga ištirti nelaimingus atsitikimus gamyboje ir vesti jų apskaitą Įmonių, įstaigų, organizacijų administracija, dalyvaujant profesinės sąjungos fabriko, gamyklos, vietos komiteto atstovams, o įstatymo nustatytais atvejais – dalyvaujant kitų organų atstovams, privalo laiku ir teisingai ištirti nelaimingus atsitikimus gamyboje ir vesti jų apskaitą. Apie kiekvieną nelaimingą atsitikimą gamyboje, dėl kurio nukentėjusis buvo nedarbingas ne mažiau kaip vieną darbo dieną, administracija privalo surašyti nustatytos formos aktą. Nukentėjusiojo reikalavimu administracija privalo jam išduoti patvirtintą akto apie nelaimingą atsitikimą nuorašą ne vėliau kaip per tris dienas, pabaigus nelaimingo atsitikimo ištyrimą. Jeigu administracija atsisako surašyti aktą apie nelaimingą atsitikimą arba nukentėjusis nesutinka su akte išdėstytomis nelaimingo atsitikimo aplinkybėmis, nukentėjusis turi. teisę kreiptis Į profesinės sąjungos fabriko, gamyklos, vietos komitetą, kurio nutarimas dėl akto surašymo arba dėl jo turinio administracijai yra privalomas. Remdamasi tyrimo ir nelaimingu atsitikimų apskaitos medžiaga, administracija laiku privalo imtis reikiamų priemonių, kad nelaimingus atsitikimus sukeliančios priežastys būtų pašalintos. 190 straipsnis. Įmonių, Įstaigų, organizacijų materialinė atsakomybė už žalą, padarytą darbininkams ir tarnautojams, sužalo į ant jų sveikatą Įmonės, Įstaigos, organizacijos pagal TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymus materialiai atsako už žalą, padarytą darbininkams ir tarnautojams dėl jų suluošinimo ar kitokio sveikatos sužalojimo, susijusio su jų darbinių pareigų vykdymu. Dvyliktasis skirsnis MOTERŲ DARBAS 191 straipsnis. Darbai, kuriems draudžiama skirti moteris Draudžiama skirti moteris dirbti sunkius darbus, darbus kenksmingomis sąlygomis, taip pat požeminius darbus, išskyrus kai kuriuos požeminius darbus (nefizinius darbus arba sanitarinio ir buitinio aptarnavimo darbus). Sąrašas darbų, kuriems neleidžiama skirti moterų, tvirtinamas įstatymo nustatyta tvarka. Draudžiama moterims nešioti ir vežioti krovinius, kurių svoris viršija joms nustatytas maksimalias normas. 192 straipsnis. Moterų pirmenybė dirbti palyginti lengvesnius darbus Kitoms sąlygoms esant vienodoms, moterims turi būti skiriami palyginti lengvesni darbai. Įmonių, įstaigų, organizacijų administracija kartu su profesinės sąjungos fabriko, gamyklos, vietos komitetu gali sudaryti sąrašą darbų, pareigų, profesijų, taip pat darbo barų, kur darbo sąlygos palyginti lengvesnės, todėl skirtinų pirmiausia moterims. 193 straipsnis. Moterų naktinio darbo apribojimas Skirti moteris dirbti nakties metu neleidžiama, išskyrus tas liaudies ūkio šakas, kur tai yra itin būtina ir leidžiama kaip laikina priemonė. Tose šakose, priimant dirbti dieninėse pamainose, pirmenybė, kitoms sąlygoms esant vienodoms, teikiama moterims, turinčioms iki aštuonerių metų amžiaus vaikų. 194 straipsnis. Draudimas skirti nėščias moteris, žindančias motinas ir moteris, turinčias iki vienerių metų amžiaus vaikų, dirbti nakties metu, dirbti viršvalandinius darbus bei poilsio dienomis ir siųsti į komandiruotes Neleidžiama skirti dirbti nakties metu, dirbti viršvalandinius darbus bei poilsio dienomis ir siųsti į komandiruotę nėščias moteris ir žindančias motinas, taip pat moteris, turinčias iki vienerių metų amžiaus vaikų. 195 straipsnis. Moterų, turinčių nuo vienerių iki aštuonerių metų amžiaus vaikų, viršvalandinio darbo ir jų siuntimo į komandiruotes apribojimas Moterys, turinčios nuo vienerių iki aštuonerių metų amžiaus vaikų, negali būti skiriamos dirbti viršvalandinius darbus arba siunčiamos į komandiruotę, jeigu jos nesutinka. 196 straipsnis. Nėščių moterų, žindančių motinų ir moterų, turinčių iki vienerių metų amžiaus vaikų, perkėlimas į lengvesnį darbą Nėščios moterys sutinkamai su medicinine išvada nėštumo laikui perkeliamos į kitą, lengvesnį darbą, paliekant joms vidutinį pirmesnio darbo uždarbį. Žindančios motinos ir moterys, turinčios iki vienerių metų amžiaus vaikų, jeigu jos negali dirbti pirmesnio darbo, perkeliamos į kitą darbą, paliekant joms vidutinį pirmesnio darbo uždarbį visam kūdikio žindymo laikui arba kol vaikui sueis vieneri metai amžiaus. 197 straipsnis. Nėštumo ir gimdymo atostogos Moterims teikiamos nėštumo ir gimdymo atostogos – penkiasdešimt šešios kalendorinės dienos iki gimdymo ir penkiasdešimt šešios kalendorinės dienos po gimdymo. Už tą laikotarpį joms mokama valstybinio socialinio draudimo pašalpa. Nenormalaus gimdymo atveju arba pagimdžius du ir daugiau vaikų, po gimdymo suteikiamos septyniasdešimties kalendorinių dienų atostogos. 198 straipsnis. Kasmetinių atostogų prijungimas prie nėštumo ir gimdymo atostogų Betarpiškai prieš nėštumo ir gimdymo atostogas arba iškart po jų moteriai jos pareiškimu suteikiamos kasmetinės atostogos nepriklausomai nuo darbo stažo toje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje. 199 straipsnis. Papildomosios atostogos moterims, turinčioms iki vienerių metų amžiaus vaikų, nepaliekant darbo užmokesčio Be nėštumo ir gimdymo atostogų, moteriai jos pareiškimu duodamos papildomosios atostogos iki vaikui sueis vieneri metai amžiaus, nepaliekant darbo užmokesčio. Šias atostogas galima imti visas iš karto arba dalimis bet kuriuo laiku, iki vaikui sueis vieneri metai amžiaus. Papildomosios atostogos, nepaliekant darbo užmokesčio, įskaitomos į bendrąjį ir nepertrauktąjį darbo stažą, taip pat į darbo stažą pagal specialybę. Į darbo stažą, duodantį teisę į paskesnes kasmetines atostogas, papildomųjų atostogų, nepaliekant darbo užmokesčio, laikas neįskaitomas. 200 straipsnis. Atostogos moterims, įvaikinusioms naujagimius Moterims, įvaikinusioms naujagimius tiesiog iš gimdymo namų, duodamos atostogos, mokant nustatyta tvarka gimdymo pašalpą už laiką nuo įvaikinimo dienos iki kūdikiui sueis penkiasdešimt šešios dienos. Betarpiškai po šių atostogų moteriai jos pareiškimu duodamos kasmetinės atostogos nepriklausomai nuo darbo stažo toje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje. Moters, įvaikinusios naujagimį tiesiog iš gimdymo namų, pareiškimu jai taip pat duodamos ir papildomosios atostogos iki vaikui sueis vieneri metai amžiaus, nepaliekant darbo užmokesčio (199 straipsnis). 201 straipsnis. Pertraukos kūdikiui maitinti Žindančioms motinoms ir moterims, turinčioms iki vienerių metų amžiaus vaikų, be bendros pertraukos pailsėti ir pavalgyti, duodamos papildomos pertraukos kūdikiui maitinti. Šios pertraukos duodamos ne rečiau kaip kas trys valandos, kiekviena jų ne trumpesnė kaip trisdešimt minučių. Esant dviem ir daugiau iki vienerių metų amžiaus vaikų, kiekviena pertrauka neturi būti trumpesnė kaip viena valanda. Pertraukų trukmę nustato administracija kartu su profesinės sąjungos fabriko, gamyklos, vietos komitetu. Pertraukos kūdikiui maitinti įskaitomos į darbo laiką ir apmokamos pagal vidutinį uždarbį. 202 straipsnis. Pertraukų kūdikiui maitinti davimo tvarka Pertraukų kūdikiui maitinti davimo tvarką nustato administracija kartu su profesinės sąjungos fabriko, gamyklos, vietos komitetu, suderinusi su moterimi. Motinos pageidavimu pertraukas kūdikiui maitinti galima sujungti, prijungti prie pertraukos pailsėti ir pavalgyti (67 straipsnis) arba perkelti į darbo dienos (darbo pamainos) pabaigą, atitinkamai sutrumpinant darbo dieną (darbo pamainą). 203 straipsnis. Garantijos, priimant į darbą, ir draudimas atleisti iš darbo nėščias moteris, žindančias motinas ir moteris, turinčias iki vienerių metų amžiaus vaikų Draudžiama atsisakyti priimti moteris į darbą ir mažinti joms darbo užmokestį dėl motyvų, susijusių su nėštumu arba kūdikio maitinimu. Neleidžiama administracijos iniciatyva atleisti iš darbo nėščių moterų, žindančių motinų ir moterų, turinčių iki vienerių metų amžiaus vaikų, išskyrus atvejus, kai įstaiga, įmonė, organizacija visiškai likviduojama. Šiais atvejais leidžiama jas atleisti, būtinai įdarbinant. Būtinai įdarbinti moteris šio straipsnio antrojoje dalyje numatytu atveju privalo ministerijos bei žinybos, kurioms pavaldžios likviduojamos įstaigos, įmonės, organizacijos ir rajonų (miestų) Darbo žmonių deputatų tarybų vykdomieji komitetai. Atleistos iš darbo moterys turi būti įdarbinamos per dvi savaites nuo atleidimo iš darbo dienos. 204 straipsnis. Motinos ir vaiko aptarnavimas įmonėse ir organizacijose, kuriose dirba daug moterų Įmonėse, organizacijose, kuriose dirba daug moterų, organizuojami vaikų lopšeliai, vaikų darželiai, kūdikių žindymo kambariai, taip pat asmeninės moterų higienos kambariai. Tryliktasis skirsnis JAUNIMO DARBAS 205 straipsnis. Amžius, nuo kurio leidžiama priimti į darbą Neleidžiama priimti Į darbą asmenų, jaunesnių kaip šešiolikos metų amžiaus. Išimtiniais atvejais, suderinus su profesinės sąjungos fabriko, gamyklos, vietos komitetu, gali būti priimami į darbą asmenys, kuriems yra suėję penkiolika metų amžiaus. 206 straipsnis. Darbai, kuriems draudžiama skirti jaunesnius kaip aštuoniolikos metų amžiaus asmenis Draudžiama skirti jaunesnius kaip aštuoniolikos metų amžiaus asmenis dirbti sunkius darbus, darbus kenksmingomis ar pavojingomis sąlygomis ir požeminius darbus. Taip pat draudžiama skirti jaunesnius kaip aštuoniolikos metų amžiaus asmenis nešioti ir vežioti krovinius, kurių svoris viršija jiems nustatytas maksimalias normas. Draudžiamų darbų sąrašą ir krovinių nešiojimo bei vežiojimo svorio normas nustato specialūs nutarimai. 207 straipsnis. Jaunesnių kaip aštuoniolikos metų amžiaus asmenų medicininės apžiūros Visi jaunesni kaip aštuoniolikos metų amžiaus asmenys priimami į darbą tik po išankstinės medicininės apžiūros, ir vėliau, iki sueis aštuoniolika metų amžiaus, jiems kasmet privaloma medicininė apžiūra. 208 straipsnis. Jaunesnių kaip aštuoniolikos metų amžiaus asmenų teisės darbo santykiuose Jaunesni kaip aštuoniolikos metų amžiaus asmenys darbo santykiuose teisių atžvilgiu prilyginami suaugusiems darbuotojams, o darbo apsaugos, darbo laiko, atostogų ir kai kurių kitų darbo sąlygų srityje turi lengvatų, kurias nustato TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų darbo įstatymų pagrindai, šis Kodeksas ir kiti įstatymai bei nutarimai. 209 straipsnis. Draudimas skirti jaunesnius kaip aštuoniolikos metų amžiaus darbininkus ir tarnautojus naktiniams ir viršvalandiniams darbams, taip pat dirbti poilsio dienomis Draudžiama skirti jaunesnius kaip aštuoniolikos metų amžiaus darbininkus ir tarnautojus dirbti naktinius ir viršvalandinius darbus, t.-jip pat dirbti poilsio dienomis. 210 straipsnis. Išdirbio normos jauniesiems darbininkams Jaunesniems kaip aštuoniolikos metų amžiaus darbininkams, remiantis suaugusių darbininkų išdirbio normomis, nustatomos išdirbio normos, proporcingos jaunesnių kaip aštuoniolikos metų amžiaus asmenų sutrumpintam darbo laikui. Jauniesiems darbininkams, kurie stoja dirbti įmonėse, organizacijose baigę bendrojo lavinimo mokyklas, profesines technikos mokyklas, kursus, taip pat baigusiems mokymą tiesiog gamyboje, įstatymų numatytais atvejais gali būti patvirtinamos mažesnės išdirbio normos. Įstatymai taip pat nustato, kiek ir kuriam laikui leidžiama sumažinti išdirbio normas. Šias normas tvirtina įmonės, organizacijos administracija, suderinusi su profesinės sąjungos fabriko, gamyklos, vietos komitetu. 211 straipsnis. Jaunesnių kaip aštuoniolikos metų amžiaus darbininkų ir tarnautojų darbo apmokėjimas, esant sutrumpintam jų kasdieninio darbo laikui Jaunesniems kaip aštuoniolikos metų amžiaus darbininkams ir tarnautojams, esant sutrumpintam jų kasdieninio darbo laikui, darbo užmokestis mokamas tokio pat dydžio, kaip atitinkamų kategorijų darbininkams ir tarnautojams, kuriems kasdieninio darbo laikas nesutrumpintas. Jaunesniems kaip aštuoniolikos metų amžiaus darbininkams ir tarnautojams, kuriems leista dirbti vienetinius darbus, apmokama pagal vienetinius įkainius, nustatytus suaugusiems darbuotojams, primokant pagal vienetinį tarifinį atlygį už laiką, kuriuo jų kasdieninis darbas trumpinamas palyginti su suaugusių darbuotojų kasdieninio darbo laiku. 212 straipsnis. Atostogos jaunesniems kaip aštuoniolikos metų amžiaus darbininkams ir tarnautojams Jaunesniems kaip aštuoniolikos metų amžiaus darbininkams ir tarnautojams kasmetinių atostogų duodama vienas kalendorinis mėnuo. Kasmetinės atostogos jaunesniems kaip aštuoniolikos metų amžiaus darbininkams ir tarnautojams duodamos vasarą arba jų pageidavimu bet kuriuo kitu metų laiku. 213 straipsnis. Vietų rezervavimas jaunimui priimti į darbą ir gamybiniam mokymui Visoms įmonėms ir organizacijoms nustatoma, kiek jos turi rezervuoti vietų, kad būtų priimamas į darbą ir gamybiniam mokymui jaunimas, baigęs bendrojo lavinimo mokyklas, profesines technikos mokyklas ir technikos mokyklas, taip pat kiti jaunesni kaip aštuoniolikos metų asmenys. 214 straipsnis. Baigusių mokyklas jaunųjų darbininkų ir specialistų aprūpinimas atitinkamos specialybės ir kvalifikacijos darbu Jaunieji darbininkai, baigę profesines technikos mokyklas ir technikos mokyklas, ir jaunieji specialistai, baigę aukštąsias ir specialiąsias vidurines mokyklas, aprūpinami darbu, atitinkančiu jų Įgytą specialybę ir kvalifikaciją. 215 straipsnis. Jaunesnių kaip aštuoniolikos metų amžiaus darbininkų ir tarnautojų atleidimo iš darbo apribojimas Administracijos iniciatyva atleisti iš darbo jaunesnius kaip aštuoniolikos metų amžiaus darbininkus ir tarnautojus leidžiama, neskaitant bendrosios atleidimo iš darbo tvarkos laikymosi, tik rajono (miesto) nepilnamečių reikalų ir jaunimo įdarbinimo komisijos sutikimu. Be to, šio Kodekso 43 straipsnio 1, 2 ir 6 punktuose nurodytais pagrindais atleidžiama iš darbo tik išimtiniais atvejais ir būtinai įdarbinant. Jaunesniam kaip aštuoniolikos metų amžiaus darbininkui ar tarnautojui padavus pareiškimą atleisti jį iš darbo jo paties pageidavimu, administracija per tris dienas apie tai praneša atitinkamai nepilnamečių reikalų ir jaunimo įdarbinimo komisijai. Keturioliktasis skirsnis LENGVATOS DARBININKAMS IR TARNAUTOJAMS, KURIE DIRBA IR KARTU MOKOSI 216 straipsnis. Gamybinio mokymo organizavimas Darbininkų ir tarnautojų, ypač jaunimo, profesiniam rengimui ir kvalifikacijos kėlimui įmonių, organizacijų, įstaigų administracija organizuoja individualinį, brigadinį, kursinį ir kitokį gamybini mokymą įmonės, organizacijos, įstaigos lėšomis. 217 straipsnis. Sudarymas reikiamų sąlygų dirbti ir kartu mokytis Darbininkams ir tarnautojams, kurie eina gamybinį mokymą arba mokosi mokyklose, nenutraukdami darbo, įmonių, įstaigų, organizacijų administracija privalo sudaryti reikiamas sąlygas dirbti ir kartu mokytis. 218 straipsnis. Darbo įstatymų taikymas darbininkams ir tarnautojams, einantiems gamybinį mokymą Darbininkams ir tarnautojams, einantiems gamybinį mokymą tiesiog įmonėje, organizacijoje, įstaigoje, pilnutinai taikomi darbo įstatymai. 219 straipsnis. Mokymas tik darbo laiku Rengiant naujus darbininkus tiesiog gamyboje individualinio, brigadinio ir kursinio mokymo būdu, teoriniai užsiėmimai ir gamybinis mokymas vyksta tik darbo laiku, koks nustatytas darbo įstatymuose atitinkamo amžiaus, atitinkamų profesijų ir gamybų darbuotojams. 220 straipsnis. Suteikimas darbo, atitinkančio įgytą kvalifikaciją Darbininkui, baigusiam gamybinį mokymą, suteikiama kvalifikacija pagal tarifų-kvalifikacijų žinyną ir duodamas darbas, atitinkantis jo įgytą kvalifikaciją ir jam suteiktą kategoriją. 221 straipsnis. Lengvatos darbininkams ir tarnautojams, kurie mokosi bendrojo lavinimo ir profesinėse technikos mokyklose Darbininkams ir tarnautojams, kurie, nenutraukdami darbo, mokosi bendrojo lavinimo ir profesinėse technikos mokyklose, nustatoma sutrumpinta darbo savaitė arba sutrumpintas kasdieninio darbo laikas, nustatyta tvarka kartu paliekant darbo užmokestį; jiems teikiama taip pat ir kitų lengvatų, 222 straipsnis. Darbo laiko sutrumpinimas besimokantiems bendrojo lavinimo mokyklose Darbininkams ir tarnautojams, sėkmingai besimokantiems, nenutraukiant darbo, darbininkų jaunimo mokyklų – vakarinių (pamaininių) ir neakivaizdinių vidurinių bendrojo lavinimo mokyklų IX–XI klasėse, darbo savaitė mokslo metų laikotarpiu sutrumpinama viena darbo diena arba ją atitinkančiu darbo valandų skaičiumi (sutrumpinant savaitėje darbo dieną), o sėkmingai besimokantiems kaimo jaunimo mokyklų – vakarinių (pamaininių, sezoninių) ir neakivaizdinių vidurinių bendrojo lavinimo mokyklų IX–XI klasėse – darbo savaitė sutrumpinama dviem darbo dienomis arba jas atitinkančių darbo valandų skaičiumi (sutrumpinant savaitėje darbo dieną). Per mokslo metus, esant šešių dienų darbo savaitei, IX–XI klasių moksleiviai atleidžiami nuo darbo ne daugiau kaip 36 darbo dienas arba jas atitinkantį darbo valandų skaičių. Esant penkių dienų darbo savaitei, bendras nuo darbo laisvų darbo valandų skaičius lieka tas pats, o bendras nuo darbo laisvų darbo dienų skaičius pasikeičia priklausomai nuo darbo pamainos trukmės ir sudaro 31,5 dienos, esant aštuonių valandų pamainai, arba 31 dieną, kai pamaina trunka 8 valandas 12 minučių. Už laiką, kai moksleiviai atleidžiami nuo darbo, jiems sumokama penkiasdešimt procentų vidutinio darbo užmokesčio pagrindinėje darbovietėje, bet ne mažiau už nustatytą minimalų darbo užmokestį. Darbo laiko sutrumpinimą V–VIII klasių moksleiviams reguliuoja TSR Sąjungos įstatymai ir jų nustatomose ribose – Lietuvos TSR įstatymai. Įmonių, įstaigų, organizacijų administracija turi teisę papildomai duoti darbininkų ir kaimo jaunimo mokyklų IX–XI klasių moksleiviams jų pageidavimu dar vieną ar dvi nuo darbo laisvas dienas savaitėje, nepalikdama darbo užmokesčio, jeigu tai nekenkia gamybinei veiklai. 223 straipsnis. Atostogos ryšium su mokymusi bendrojo lavinimo mokyklose Darbininkams ir tarnautojams, besimokantiems, nenutraukiant darbo, darbininkų ir kaimo jaunimo mokyklose – vakarinėse (pamaininėse, sezoninėse) ir neakivaizdinėse vidurinėse bendrojo lavinimo mokyklose, duodamos baigiamiesiems egzaminams laikyti XI klasėje – 20 darbo dienų atostogos, o VIII klasėje – 8 darbo dienų atostogos, pagrindinėje darbovietėje paliekant darbo užmokestį, kuris apskaičiuojamas imant pagrindu tarifinį atlygį arba algą. Besimokantiems, nenutraukiant darbo, minėtų mokyklų V, VI, VII, IX ir X klasėse duodamos keliamiesiems egzaminams laikyti 4–6 nuo darbo laisvos dienos, pagrindinėje darbovietėje paliekant vidutinį uždarbį. Šiuo dienų skaičiumi (8–12 dienų) sumažinamas bendras skaičius dienų, duodamų pagal šio Kodekso 222 straipsnį. 224 straipsnis. Besimokančiųjų bendrojo lavinimo mokyklose kasmetinių atostogų laikas Besimokančiųjų, nenutraukiant darbo, bendrojo lavinimo mokyklose kasmetines atostogas jų pageidavimu įmonės, įstaigos, organizacijos administracija