I SKYRIUS

I SKYRIUS Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Darbo įstatymų kodeksas[1] Didžioji Spalio socialistinė revoliucija panaikino išnaudojimo ir engimo santvarką. Darbo žmonės, šimtmečius dirbę išnaudotojams priverstini darbą, pirmą kartą gavo galimybę dirbti sau, savo visuomenei. Tarybų Sąjungoje, į kurios sudėtį savanoriško susivienijimo ir lygiateisiškumo su kitomis sąjunginėmis respublikomis pagrindu įeina Lietuvos Tarybų Socialistinė Respublika, laimėjus socializmui, kartu visiškai ir visam laikui, buvo likviduotas žmogaus išnaudojimas kito žmogaus. Visuomeninės darbo organizacijos pagrindą TSR Sąjungoje sudaro socialistinė nuosavybė, pradėjusi laisvo darbo, skirto geresniam darbo žmogaus gyvenimui, epochą. Socialistinės santvarkos garantuota darbo laisvė nuo išnaudojimo yra pagrindinė asmenybės tikros laisvės sąlyga. Socialistinėje visuomenėje, kurioje nėra išnaudotojų ir išnaudojamųjų, įgyvendinamas darbo visuotinumas visiems darbingiems visuomenės nariams ir užtikrinama visiems piliečiams galimybė dirbti. TSR Sąjungoje galioja socializmo principas: „Iš kiekvieno pagal jo sugebėjimą, kiekvienam – pagal jo darbą“, darbas yra kiekvieno darbingo piliečio pareiga ir moralinė priedermė pagal principą: „Kas nedirba, tas nevalgo“. Socialistinė visuomeninė santvarka materialiai ir moraliai suinteresuoja žmones siekti geresnių darbo rezultatų, nepaliaujamai plėsti ir tobulinti visuomeninę gamybą, Socialistinės gamybos augimas užtikrina tvirtą pagrindą tarybinės liaudies materialinei gerovei ir kultūros lygiui nuolat kelti. Tarybų valstybė tobulina darbo materialinio ir moralinio skatinimo formas ir visokeriopai padeda vystytis masiniam socialistiniam darbo žmonių lenktyniavimui ir sąjūdžiui už komunistinę pažiūrą į darbą. Svarbiausioji sąlyga sukurti.komunizmui yra pasiekti kuo didesnį darbo našumą, didinti visuomeninės gamybos efektyvumą. Šiam uždaviniui išspręsti reikia spartinti mokslo ir technikos pažangą visame liaudies ūkyje, nuolat gerinti kultūrinį bei techninį dirbančiųjų parengimą, kelti jų darbo organizuotumo ir drausmės lygį. TSR Sąjungoje mokslo ir technikos pažanga derinama su visų gyventojų užimtumu ir naudojama darbui iš pagrindų palengvinti, darbo savaitei trumpinti, sunkiam fiziniam ir bet kokiam nekvalifikuotam darbui likviduoti. Vystantis mokslui ir technikai, gamybinėje žmonių veikloje palaipsniui vyksta protinio ir fizinio darbo organiško susijungimo procesas. Plačiu mastu Įgyvendinamas nemokamas specialusis ir profesinis techninis mokymas užtikrina laisvą darbo rūšies ir profesijos pasirinkimą, atsižvelgiant į visuomenės interesus. Saugoti dirbančiųjų sveikatą, užtikrinti jiems saugias darbo sąlygas, likviduoti profesines ligas ir gamybinį traumatizmą – tai vienas iš svarbiausių Tarybų valstybės rūpesčių. Tarybinėje visuomenėje darbo žmonės valdo įmones, kurios yra visaliaudinė (valstybinė) nuosavybė, per Darbo žmonių deputatų tarybas ir jų sudaromus valstybinio valdymo organus. Įtraukiant darbininkus ir tarnautojus į gamybos valdymą, didžiulis vaidmuo tenka profesinėms sąjungoms. Sutinkamai su TSRS Konstitucija ir Lietuvos TSR Konstitucija piliečiams užtikrinamos lygios teisės darbo srityje nepriklausomai nuo tautybės ir rasės. TSR Sąjungoje moteriai suteiktos lygios su vyru teisės į darbą, darbo apmokėjimą, poilsį ir socialinį aprūpinimą. Piliečių darbines teises saugo įstatymas. Darbines teises gina valstybės organai, taip pat profesinės sąjungos ir kitos visuomeninės organizacijos. Pirmasis skirsnis BENDRIEJI NUOSTATAI 1 straipsnis. Tarybinių darbo įstatymų uždaviniai Tarybiniai darbo įstatymai reguliuoja visų darbininkų ir tarnautojų darbo santykius, padėdami didinti darbo našumą bei visuomeninės gamybos efektyvumą ir tuo pagrindu kelti materialinį ir kultūrinį darbo žmonių gyvenimo lygį, stiprinti darbo drausmę ir palaipsniui paversti darbą visuomenės labui pirmutiniu gyvybiniu kiekvieno darbingo žmogaus poreikiu, Darbo įstatymai nustato aukštą darbininkų ir tarnautojų darbo sąlygų lygį į visokeriopą jų darbinių teisių apsaugą. 2 straipsnis. Pagrindinės darbininkų ir tarnautojų darbinės teisės ir pareigos TSRS piliečių teisę į darbą užtikrina socialistinė liaudies ūkio Organizacija, nuolatinis tarybinės visuomenės gamybinių jėgų augimas, ūkio krizių galimybės pašalinimas ir nedarbo likvidavimas. Darbininkai ir tarnautojai teisę į darbą realizuoja, sudarydami darbo sutartį dirbti įmonėje, įstaigoje, organizacijoje. Darbininkai ir tarnautojai turi teisę į valstybės garantuotą darbo užmokestį proporcingai sunaudoto darbo kiekiui ir kokybei, teisę į poilsį sutinkamai su darbo dienos bei darbo savaitės apribojimo ir kasmetinių apmokamų atostogų įstatymais, teisę į sveikas ir saugias darbo sąlygas, į nemokamą profesinį parengimą ir nemokamą kvalifikacijos kėlimą, teisę vienytis į profesines sąjungas, dalyvauti gamybos valdyme, teisę į materialinį aprūpinimą valstybės lėšomis senatvėje, taip pat ligos ir darbingumo netekimo atveju pagal valstybinį socialinį draudimą. Laikytis darbo drausmės, tausoti liaudies turtą, įvykdyti valstybės nustatytas, dalyvaujant profesinėms sąjungoms, darbo normas yra visų darbininkų ir tarnautojų pareiga. 3 straipsnis. Kolūkių narių darbo reguliavimas Kolūkių narių darbą reguliuoja kolūkių įstatai, priimami, remiantis ir sutinkamai su Pavyzdiniais kolūkio įstatais, taip pat TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymai, liečiantys kolūkius. 4 straipsnis. TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR darbo įstatymai TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR darbo įstatymus sudaro TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų darbo įstatymų pagrindai ir leidžiami sutinkamai su jais kiti TSR Sąjungos darbo įstatymų aktai, šis Kodeksas ir kiti Lietuvos TSR darbo įstatymų aktai. TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų darbo įstatymų pagrinduose numatytais klausimais darbininkų ir tarnautojų darbą Lietuvos TSR teritorijoje reguliuoja: TSR Sąjungos įstatymai; TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymai; Lietuvos TSR įstatymai. TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR kompetencija darbininkų ir tarnautojų darbo reguliavimo srityje atribojama pagal TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų darbo įstatymų pagrindų 107 straipsnio ir kitų straipsnių taisykles. TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų darbo įstatymų pagrinduose nenumatytus darbininkų ir tarnautojų darbo klausimus reguliuoja TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymai. 5 straipsnis.         Kitų sąjunginių respublikų darbo įstatymų taikymas Lietuvos TSR teritorijoje Nagrinėjant Lietuvos TSR teritorijoje klausimus dėl realizavimo darbininkų ir tarnautojų teisių ir pareigų, kurios atsirado kitos sąjunginės respublikos teritorijoje, taikomi tos respublikos darbo įstatymai. 6 straipsnis. Darbo įstatymų ir kitų normatyvinių aktų darbo klausimais kalba Lietuvos TSR darbo įstatymai bei kiti normatyviniai aktai darbo klausimais skelbiami lietuvių ir rusų kalbomis, ir abu tekstai yra vienodos galios. 7 straipsnis. Darbo sutarčių sąlygų, prieštaraujančių darbo įstatymams, negaliojimas Negalioja darbo sutarčių sąlygos, pabloginančios darbininkų ir tarnautojų padėtį, palyginti su ta, kurią nustato TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR darbo įstatymai, arba kitaip prieštaraujančios tiems įstatymams. Antrasis skirsnis KOLEKTYVINĖ SUTARTIS 8 straipsnis. Kolektyvinės sutarties sudarymas Kolektyvinę sutartį sudaro profesinės sąjungos fabriko, gamyklos, vietos komitetas darbininkų ir tarnautojų kolektyvo vardu su Įmonės, organizacijos administracija. Prieš sudarant kolektyvinę sutartį, jos projektas turi būti apsvarstomas ir jam pritariama darbininkų ir tarnautojų susirinkimuose (konferencijose). Kolektyvinę sutartį pasirašo profesinės sąjungos fabriko, gamyklos, vietos komiteto pirmininkas ir įmonės, organizacijos direktorius (vadovas) arba juos pavaduojantys asmenys. 9 straipsnis. Kolektyvinės sutarties turinys Kolektyvinėje sutartyje turi būti pagrindiniai nuostatai darbo ir darbo užmokesčio klausimais, nustatyti tai įmonei, organizacijai sutinkamai su galiojančiais įstatymais, taip pat darbo laiko, poilsio laiko, darbo apmokėjimo ir materialinio skatinimo, darbo apsaugos nuostatai, parengti administracijos ir profesinės sąjungos fabriko, gamyklos, vietos komiteto jiems suteiktų teisių ribose ir turintys normatyvinį pobūdį. Kolektyvine sutartimi nustatomi administracijos ir darbininkų bei tarnautojų kolektyvo savitarpio įsipareigojimai įvykdyti gamybos planus, tobulinti gamybos ir darbo organizavimą, diegti naują techniką ir didinti darbo našumą, gerinti produkcijos kokybę ir mažinti jos savikainą, vystyti socialistinį lenktyniavimą, stiprinti gamybinę ir darbo drausmę, kelti kadrų kvalifikaciją ir juos rengti betarpiškai gamyboje. Kolektyvinėje sutartyje turi būti administracijos ir profesinės sąjungos fabriko, gamyklos, vietos komiteto įsipareigojimai įtraukti darbininkus ir tarnautojus į gamybos valdymą, tobulinti darbo normavimą, darbo apmokėjimo ir materialinio skatinimo formas, rūpintis darbo apsauga, teikti lengvatų ir pirmenybių gamybos pirmūnams, gerinti dirbančiųjų butų sąlygas ir kultūrinį bei buitinį aptarnavimą, plėsti auklėjamąjį ir kultūrinį masinį darbą. Kolektyvinės sutarties nuostatai neturi prieštarauti darbo įstatymams. 10 straipsnis. Nesutarimų, kylančių sudarant kolektyvinę sutartį, sprendimo tvarka Nesutarimus tarp įmonės, organizacijos administracijos ir profesinės sąjungos fabriko, gamyklos, vietos komiteto, kylančius sudarant kolektyvinę sutartį, sprendžia aukštesnį ūkiniai ir profsąjungų organai, dalyvaujant šalims. 11 straipsnis. Kolektyvinės sutarties įsigaliojimas Kolektyvinė sutartis įsigalioja nuo tos dienos, kai šalys ją pasirašo, ir ji neregistruojama. 12 straipsnis. Kolektyvinės sutarties galiojimo terminas Kolektyvinė sutartis sudaroma kasmet ir galioja iki naujos kolektyvinės sutarties sudarymo. 13 straipsnis. Kolektyvinės sutarties galiojimo sritis Kolektyvinė sutartis taikoma visiems įmonės, organizacijos darbininkams ir tarnautojams nepriklausomai nuo to, ar jie yra profesinės sąjungos nariai. 14 straipsnis. Kolektyvinės sutarties pakeitimai ir papildymai Kolektyvinę sutartį per jos galiojimo laiką keičia bei .papildo profesinės sąjungos fabriko, gamyklos, vietos komitetas ir įmonės, organizacijos administracija, gavę darbininkų ir tarnautojų susirinkimų (konferencijų) pritarimą. 15 straipsnis. Nesutarimų, kylančių vykdant kolektyvinę sutartį, sprendimo tvarka Nesutarimai tarp įmonės, organizacijos administracijos ir profesinės sąjungos fabriko, gamyklos, vietos komiteto, kylantys vykdant kolektyvinę sutartį, sprendžiami šio Kodekso 10 straipsnyje nustatyta tvarka. 16 straipsnis. Kolektyvinės sutarties vykdymo kontrolė Įsipareigojimų pagal kolektyvinę sutartį vykdymą kontroliuoja įmonės, organizacijos administracija, profesinės sąjungos fabriko, gamyklos, vietos komitetas ir jų atžvilgiu aukštesni organai. Įmonės, organizacijos administracija ir profesinės sąjungos fabriko, gamyklos, vietos komitetas ne rečiau kaip dukart per metus atsiskaito įmonės, organizacijos kolektyvui, kaip vykdoma kolektyvinė sutartis arba atitinkamos jos dalys. 17 straipsnis.       Profsąjungų atleidimas nuo turtinės atsakomybės pagal kolektyvines sutartis Profesinės sąjungos neatsako turtu pagal kolektyvines sutartis. Trečiasis skirsnis DARBO SUTARTIS 18 straipsnis. Darbo sutarties šalys ir turinys Darbo sutartis yra susitarimas tarp dirbančiojo ir įmonės, įstaigos, organizacijos, kuriuo dirbantysis įsipareigoja dirbti tam tikros specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas vidaus darbo tvarkai, o įmonė, įstaiga, organizacija įsipareigoja mokėti dirbančiajam darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, numatytas darbo įstatymų, kolektyvinės sutarties ir šalių susitarimo. 19 straipsnis. Būtinosios darbo sutarties sąlygos Kiekvienoje darbo sutartyje šalys turi aptarti darbininko ar tarnautojo darbo vietą, taip pat darbo funkciją, tai yra sulygti dėl tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbo arba dėl tam tikrų pareigų: Atskiroms darbe sutarčių rūšims darbo įstatymuose gali būti numatomos ir kitos būtinosios sąlygos, nustatomos šalių susitarimu. 20 straipsnis. Papildomosios darbo sutarties sąlygos Šalių susitarimu gali būti sulygstama ir dėl kitų darbo sutarties sąlygų, neprieštaraujančių darbo įstatymams (išbandymas, profesijų jungimas ir kt.). 21 straipsnis. Garantijos, priimant į darbą Draudžiama nepagrįstai atsisakyti priimti į darbą. Sutinkamai su TSRS Konstitucija ir Lietuvos TSR Konstitucija neleidžiamas joks tiesioginis ar netiesioginis teisių apribojimas arba tiesioginių ar netiesioginių pirmenybių teikimas, priimant į darbą, priklausomai nuo lyties, rasės, tautybės ir pažiūros į religiją. Piliečių skundus dėl nepagrįsto atsisakymo priimti į darbą nagrinėja aukštesni pagal pavaldumą organai ne vėliau kaip per 10 dienų nuo jų gavimo dienos. 22 straipsnis. Darbo sutarties terminas Darbo sutartys sudaromos: 1) neapibrėžtam terminui; 2) apibrėžtam ne ilgesniam kaip trejų metų terminui; 3) tam tikro darbo atlikimo laikui. 23 straipsnis. Darbo sutarties forma Darbo sutartis gali būti sudaroma tiek žodine, tiek rašytine forma. 24 straipsnis. Darbo sutarties sudarymas Darbo sutartis sudaroma, darbininkui ar tarnautojui susitariant su įmonės, įstaigos, organizacijos vadovu arba kitu tam įgaliotu jos atstovu. Darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitarė, dėl darbo sutarties sąlygų, arba nuo to momento, kuris nustatytas sutartyje šalių susitarimu. Jei darbininkui ar tarnautojui faktiškai buvo leista dirbti, tai darbo sutartis laikoma sudaryta, nors priėmimas į darbą nebuvo reikiamai įformintas. 25 straipsnis.       Draudimas, priimant į darbą, reikalauti dokumentų, išskyrus numatytus įstatymuose Priimant į darbą, draudžiama reikalauti iš dirbančiųjų dokumentų, išskyrus numatytus įstatymuose. 26 straipsnis. Priėmimo į darbą įforminimas Priėmimas į darbą įforminamas įmonės, įstaigos, organizacijos administracijos įsakymu (potvarkiu). Sudarant žodinę darbo sutartį, įsakyme (potvarkyje) priimti į darbą išvardijamos būtinosios ir papildomosios darbo sutarties sąlygos. 27 straipsnis. Darbuotojo pareiga pačiam atlikti jam pavestą darbą Darbininkas ar tarnautojas neturi teisės be administracijos sutikimo pavesti atlikti savo darbą kitam asmeniui. 28 straipsnis. Išbandymas, priimant į darbą Sudarant darbo sutartį, šalių susitarimu gali būti sulygstamas išbandymas, siekiant patikrinti, ar darbininkas arba tarnautojas tinka jam pavedamam darbui. Sąlyga dėl išbandymo turi būti nurodoma įsakyme (potvarkyje) priimti į darbą. Išbandymo laikotarpiu darbininkams ir tarnautojams pilnutinai taikomi darbo įstatymai. Išbandymas nenustatomas, priimant į darbą: asmenis, kuriems nesukako aštuoniolikos metų; jaunuosius darbininkus, jiems baigus profesines technikos mokyklas; jaunuosius specialistus, jiems baigus aukštąsias ir specialiąsias vidurines mokyklas, ir kitais TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymų numatytais atvejais. Išbandymas taip pat nenustatomas, priimant dirbti kitoje vietovėje ir perkeliant dirbti į kitą įmonę, įstaigą, organizaciją. 29 straipsnis. Išbandymo terminas, priimant į darbą Išbandymo terminas negali būti ilgesnis kaip viena savaitė – darbininkams, kaip dvi savaitės – tarnautojams, išskyrus darbuotojus, priimamus eiti atsakingąsias pareigas, kaip vienas mėnuo – tarnautojams, priimamiems eiti atsakingąsias pareigas. Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų darbo įstatymų pagrindų 11 straipsniu atskiroms darbuotojų kategorijoms TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymais gali būti nustatomi ir kitokie išbandymo terminai. Į išbandymo terminą neįskaitomas laikino nedarbingumo laikotarpis ir kitas laikas, kurį darbuotojas nebuvo darbe dėl svarbių priežasčių. 30 straipsnis. Išbandymo, priimant į darbą, rezultatai Jei išbandymo rezultatas nepatenkinamas, įmonės, įstaigos, organizacijos administracija atleidžia darbuotoją iš darbo be profesinės sąjungos fabriko, gamyklos, vietos komiteto sutikimo ir neišmokėdama išeitinės pašalpos. Tokį atleidimą iš darbo darbininkas ar tarnautojas turi teisę apskųsti rajono (miesto) liaudies teismui, o atitinkamais atvejais (251 straipsnis) aukštesniam pagal pavaldumą organui. Jei išbandymo terminas pasibaigė, o darbininkas ar tarnautojas tebedirba, jis laikomas išlaikiusiu išbandymą, ir po to nutraukti darbo sutartį leidžiama tik bendrais pagrindais. 31 straipsnis. Darbo knygelės Darbo knygelės turi būti įforminamos visiems darbininkams ir tarnautojams, dirbantiems įmonėje, įstaigoje, organizacijoje ilgiau kaip penkias dienas. Darbininkams ir tarnautojams, pradėjusiems dirbti pirmą kartą, darbo knygelės įforminamos ne vėliau kaip per 5 dienas, priėmus į darbą. Darbo knygelė yra pagrindinis darbininko ar tarnautojo darbinės veiklos dokumentas, patvirtinantis jo darbo stažą. Darbo knygelėje įrašomi duomenys apie darbą, paskatinimus ir apdovanojimus už darbinius nuopelnus įmonėje, įstaigoje, organizacijoje. Nuobaudos darbo knygelėje neįrašomos. 32 straipsnis.       Giminaičių tarnybos vienoje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje apribojimas Draudžiama dirbti vienoje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje asmenims, kuriuos sieja artimi giminystės ar svainystės ryšiai (tėvai, įtėviai, sutuoktiniai, broliai, seserys, sūnūs, dukterys, įvaikiai, taip pat sutuoktinių broliai, seserys, tėvai ir vaikai), jeigu jų tarnyba kartu yra susijusi su vieno iš jų tiesioginiu pavaldumu kitam arba su vieno teise kontroliuoti kitą. Išimtis iš šios taisyklės gali nustatyti Lietuvos TSR Ministrų Taryba. 33 straipsnis. Draudimas reikalauti atlikti darbą, nesulygtą darbo sutartimi Administracija neturi teisės reikalauti, kad darbininkas ar tarnautojas atliktų darbą, nesulygtą darbo sutartimi. 34 straipsnis. Perkėlimas į kitą darbą Perkelti į kitą darbą toje pat įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, taip pat perkelti dirbti į kitą įmonę, įstaigą, organizaciją arba į kitą vietovę, nors ir kartu su įmone, įstaiga, organizacija, leidžiama tik darbininko ar tarnautojo sutikimu, išskyrus atvejus, numatytus šio Kodekso 36, 37 ir 158 straipsniuose. 35 straipsnis. Darbo vietos pakeitimas Nelaikomas perkėlimu į. kitą darbą darbininko ar tarnautojo darbo vietos pakeitimas toje pat įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, ne-pakeičiant specialybės, kvalifikacijos, pareigų, darbo užmokesčio dydžio, lengvatų, pirmenybių ir kitokių esminių darbo sąlygų. 36 straipsnis. Laikinas perkėlimas į kitą darbą gamybinio būtinumo atveju Jeigu įmonei, įstaigai, organizacijai iškyla gamybinis būtinumas, administracija turi teisę perkelti darbininkus ir tarnautojus iki vieno mėnesio į darbo sutartimi nesulygtą darbą toje pat įmonėje, įstaigoje, organizacijoje arba kitoje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, bet toje pat vietovėje, mokant darbo užmokestį pagal atliekamą darbą, bet ne mažesni už vidutinį uždarbį pirmesniame darbe. Taip perkelti leidžiama, siekiant užkirsti kelią gaivalinei nelaimei ar gamybinei avarijai, jas likviduoti arba nedelsiant pašalinti jų pasekmes, užkirsti kelią nelaimingiems atsitikimams, prastovai, valstybinio ar visuomeninio turto žuvimui arba sugedimui ir kitais išimtiniais atvejais, taip pat pavaduoti nesančiam darbininkui ar tarnautojui. Perkėlimas į kitą darbą nesančiam darbuotojui pavaduoti negali trukti ilgiau kaip vieną mėnesį per kalendorinius metus. Nesančio darbuotojo laikino pavadavimo atveju neleidžiama perkelti kvalifikuotų darbininkų ir tarnautojų į nekvalifikuotus darbus. 37 straipsnis. Laikinas perkėlimas į kitą darbą prastovos atveju Prastovos atveju darbininkai ir tarnautojai, atsižvelgiant į jų specialybę ir kvalifikaciją, perkeliami į kitą darbą toje pat įmonėje, įstaigoje, organizacijoje visam prastovos laikui arba į kitą įmonę, įstaigą, organizaciją, bet toje pat vietovėje iki vieno mėnesio. Perkėlus dėl prastovos į mažiau apmokamą darbą, darbininkams ir tarnautojams, į vykdantiems išdirbio normas, paliekamas vidutinis uždarbis, jų gautas pirmesniame darbe, o darbininkams ir tarnautojams, neįvykdantiems normų arba perkeltiems į palaikiui apmokamą darbą, paliekamas jų tarifinis atlygis (alga). Prastovos atveju neleidžiama perkelti kvalifikuotų darbininkų ir tarnautojų į nekvalifikuotus darbus. 38 straipsnis. Nušalinimas nuo darbo Nušalinti nuo darbo (pareigų), sustabdant atlyginimo mokėjimą darbininkui ar tarnautojui, galima tik tam įgaliotų organų pasiūlymu TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymų numatytais atvejais. Jei darbuotojas pasirodė darbe neblaivus, įmonės, įstaigos, organizacijos administracija tą dieną (pamainą) neleidžia jam dirbti. 39 straipsnis. Darbo sutarties pasibaigimo pagrindai Darbo sutarties pasibaigimo pagrindai yra: 1) šalių susitarimas; 2) termino pasibaigimas (22 straipsnio 2 ir 3 punktai), išskyrus atvejus, kai darbo santykiai faktiškai tęsiasi ir nė viena šalis nepareikalavo jų nutraukti; 3) darbininko ar tarnautojo pašaukimas arba stojimas į karinę tarnybą; 4) darbo sutarties nutraukimas darbininko ar tarnautojo iniciatyva (40 straipsnis), administracijos iniciatyva ( 43 straipsnis) arba profsąjungos organo reikalavimu (48 straipsnis); 5) darbuotojo perkėlimas jo sutikimu į kitą darbą arba perėjimas į renkamąsias pareigas. Darbo sutartis pasibaigia perkėlimo į kitą darbą atveju, kai darbuotojas perkeliamas į kitą įmonę, įstaigą, organizaciją; 6) darbininko ar tarnautojo atsisakymas persikelti į darbą kitoje vietovėje kartu su įmone, įstaiga, organizacija; 7) įsiteisėjimas teismo nuosprendžio, kuriuo darbininkas ar tarnautojas nuteistas (išskyrus atvejus, kai nuteisiama lygtinai) laisvės atėmimu, pataisos darbais ne darbovietėje ar kitokia bausme, dėl kurios pasidaro nebegalima toliau dirbti tą darbą. Perdavimas įmonės, įstaigos, organizacijos, pavaldžios tam tikram organui, į kito organo pavaldumą darbo sutarties nenutraukia. Įmonėms, įstaigoms, organizacijoms susiliejus, įmonę, įstaigą, organizaciją padalijus ar prijungus prie jos kitą, darbo santykiai darbininko ar tarnautojo sutikimu tęsiasi; nutraukti šiais atvejais darbo sutartį administracijos iniciatyva galima, tik sumažinus darbuotojų skaičių arba etatus. 40 straipsnis. Darbo sutarties nutraukimas darbininko ar tarnautojo iniciatyva Darbininkai ir tarnautojai turi teisę nutraukti darbo sutartį, sudarytą neapibrėžtam terminui, apie tai raštu įspėję administraciją prieš dvi savaites. Pasibaigus šiam terminui, darbininkas ar tarnautojas turi teisę nutraukti darbą, o įmonės, įstaigos, organizacijos administracija privalo išduoti darbuotojui darbo knygelę ir su juo atsiskaityti. Terminuota darbo sutartis (22 straipsnio 2 ir 3 punktai) darbuotojo reikalavimu turi būti nutraukiama prieš terminą, jeigu dėl ligos ar invalidumo negali darbuotojas atlikti sutartyje numatyto darbo, administracija pažeidė darbo įstatymus, kolektyvinę arba darbo sutartį, taip pat dėl kitų svarbių priežasčių. 41 straipsnis.       Darbininko ir tarnautojo teisė atšaukti pareiškimą nutraukti darbo sutartį Darbininkai ir tarnautojai turi teisę atšaukti savo pareiškimą nutraukti darbo sutartį, jei įmonės, įstaigos, organizacijos administracija, gavusi šį pareiškimą, dar nėra išleidusi įsakymo atleisti iš darbo. 42 straipsnis. Terminuotos darbo sutarties nutraukimas darbuotojo reikalavimu Kilus nesutarimams dėl terminuotos darbo sutarties nutraukimo prieš terminą darbuotojo reikalavimu (40 straipsnio antroji dalis), ginčą sprendžia darbininko ar tarnautojo pareiškimu darbo ginčus nagrinėjantys organai. 43 straipsnis. Darbo sutarties nutraukimas administracijos iniciatyva Darbo sutartį, sudarytą neapibrėžtam terminui, taip pat terminuotą darbo sutartį, įmonės, įstaigos, organizacijos administracija prieš terminą gali nutraukti tik šiais atvejais: 1) kai įmonė, įstaiga, organizacija likviduojama, taip pat kai sumažinamas joje darbuotojų skaičius arba etatai; 2) kai paaiškėja, kad darbininkas ar tarnautojas neatitinka einamų pareigų arba dirbamo darbo dėl nepakankamos kvalifikacijos ar sveikatos būklės, kliudančių toliau dirbti tą darbą; 3) kai darbininkas ar tarnautojas be svarbių priežasčių sistemingai nevykdo pareigų, jam pavestų pagal darbo sutartį ar vidaus darbo tvarkos taisykles, jei darbininkui ar tarnautojui pirmiau buvo skirtos drausminės arba visuomeninės nuobaudos; 4) kai darbininkas ar tarnautojas padaro pravaikštą be svarbių priežasčių (įskaitant ir pasirodymą darbe neblaivaus); 5) kai neatvykstama į darbą daugiau kaip keturis mėnesius iš eilės dėl laikino nedarbingumo, neskaitant nėštumo ir gimdymo atostogų, jeigu TSR Sąjungos įstatymais nenustatyta, kad tam tikros ligos atveju darbo vieta (pareigos) paliekama ilgesnį laiką. Darbininkams ir tarnautojams, netekusiems darbingumo ryšium su darbiniu suluošinimu ar profesine liga, darbo vieta (pareigos) paliekama, kol bus atgautas darbingumas arba nustatytas invalidumas. 6) kai į darbą grąžinamas darbininkas ar tarnautojas, pirmiau dirbęs tą darbą. Atleisti iš darbo šio straipsnio 1, 2 ir 6 punktuose nurodytais pagrindais leidžiama, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą. Neleidžiama darbuotojo atleisti iš darbo administracijos iniciatyva jo laikino nedarbingumo laikotarpiu (išskyrus atleidimą ; pa gal šio straipsnio 5 punktą), taip pat darbuotojo atostogų metu, išskyrus atvejus, kai įstaiga, įmonė, organizacija visiškai likviduojama. 44 straipsnis.       Pirmenybės teisė būti paliktam dirbti darbuotojų skaičiaus arba etatų mažinimo atveju Darbuotojų skaičiaus arba etatų mažinimo atveju pirmenybės teisę būti paliktiems dirbti turi darbininkai ir tarnautojai, kurių didesnis darbo našumas ir aukštesnė kvalifikacija. Jei darbuotojų darbo našumas ir kvalifikacija vienodi, pirmenybė būti paliktiems dirbti teikiama: turintiems šeimas – esant dviem ir daugiau išlaikytinių; asmenims, kurių šeimoje nėra kitų darbuotojų, turinčių savarankišką uždarbį; darbuotojams, turintiems ilgą nepertrauktąjį darbo stažą toje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje; darbuotojams, kurie toje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje buvo suluošinti arba susirgo profesine liga; darbuotojams, keliantiems savo kvalifikaciją, nenutraukiant darbo, aukštosiose ir specialiosiose vidurinėse mokyklose; karo invalidams ir kariškių bei partizanų, žuvusių arba dingusių be žinios, ginant TSR Sąjungą, šeimų nariams. 45 straipsnis.       Draudimas nutraukti darbo sutarti administracijos iniciatyva be profesinės sąjungos fabriko, gamyklos, vietos komiteto sutikimo Nutraukti darbo sutartį įmonės, įstaigos, organizacijos administracijos iniciatyva neleidžiama be išankstinio profesinės sąjungos fabriko, gamyklos, vietos komiteto sutikimo, išskyrus TSR Sąjungos įstatymų numatytus atvejus. Darbo sutarties nutraukimas, pažeidžiant šio straipsnio pirmosios dalies reikalavimus, yra neteisėtas, o atleistasis darbuotojas turi būti sugrąžinamas Į pirmesnį darbą (244 straipsnis). 46 straipsnis.       Terminas darbo sutarčiai nutraukti, administracijai gavus profesinės sąjungos fabriko, gamyklos, vietos komiteto sutikimą Įmonės, įstaigos, organizacijos administracija gali nutraukti darbo sutartį ne, vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai profesinės sąjungos fabriko, gamyklos, vietos komitetas priėmė nutarimą duoti sutikimą darbuotoją atleisti, o atleidžiant šio Kodekso 43 straipsnio 3 ir 4 punktuose nurodytais pagrindais, – ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pažeidimo aptikimo dienos ir ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo padarymo dienos. 47 straipsnis. Išeitinė pašalpa Pasibaigus darbo sutarčiai šio Kodekso 39 straipsnio 3 ir 6 punktuose bei 43 straipsnio 1, 2 ir 6 punktuose nurodytais pagrindais arba dėl to, kad administracija pažeidė darbo Įstatymus, kolektyvinę ar darbo sutartį (40 straipsnio antroji dalis), darbininkams ir tarnautojams išmokama dviejų savaičių vidutinio uždarbio dydžio išeitinė pašalpa. 48 straipsnis. Darbo sutarties nutraukimas profsąjungos organo reikalavimu Profsąjungos organo (ne žemesnio už rajoninį) reikalavimu administracija privalo nutraukti darbo sutartį su vadovaujančiu darbuotoju arba pašalinti jį iš einamų pareigų, jeigu jis pažeidžia darbo įstatymus, nevykdo įsipareigojimų pagal kolektyvinę sutartį, biurokratiškai elgiasi, vilkina reikalų tvarkymą. Darbuotojas arba administracija profsąjungos organo reikalavimą gali apskųsti aukštesniam profsąjungos organui. Šio organo sprendimas yra galutinis. 49 straipsnis. Darbo sutarties pasibaigimo priežasties formulavimas Įsakymuose, nutarimuose, potvarkiuose ir kitokiuose apie darbą dokumentuose darbo sutarties pasibaigimo priežasties formulavimas turi atitikti faktines darbo sutarties pasibaigimo aplinkybes ir darbo įstatymus. Darbo knygelėje įrašai apie darbo sutarties pasibaigimą turi visiškai atitikti galiojančių įstatymų formuluotes, ir juose nurodomas atitinkamas įstatymo straipsnis ir punktas. 50 straipsnis.       Administracijos pareiga išduoti darbuotojui, atleidžiamam iš darbo, darbo knygelę ir su juo atsiskaityti Atleisdama iš darbo, administracija privalo darbininko ar tarnautojo atleidimo iš darbo dieną išduoti jam darbo knygelę, padarydama joje įrašą apie atleidimą, ir su juo galutinai atsiskaityti. 51 straipsnis. Pažymos apie darbą ir darbo užmokestį davimas Administracija privalo duoti darbininkių ar tarnautojui jo prašymu pažymą apie darbą toje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, nurodydama joje darbuotojo specialybę, kvalifikaciją, pareigas, kiek laiko jis dirbo ir darbo užmokesčio dydį. Ketvirtasis skirsnis DARBO LAIKAS 52 straipsnis. Normali darbo trukmė Normalus darbininkų ir tarnautojų darbo laikas įmonėse, Įstaigose, organizacijose negali būti ilgesnis kaip 41 valanda per savaitę. Sudarant ekonomines ir kitas būtinas sąlygas, bus pereinama prie trumpesnės darbo savaitės. 53 straipsnis. Sutrumpinta darbo trukmė Sutrumpinta darbo trukmė nustatoma: 1) darbininkams ir tarnautojams nuo 16 iki 18 metų amžiaus – 36 valandos per savaitę, o asmenims nuo 15 iki 16 metų amžiaus (205 straipsnis) – 24 valandos per savaitę; 2) darbininkams ir tarnautojams, dirbantiems kenksmingomis darbo sąlygomis, – ne daugiau kaip 36 valandos per savaitę. Be to, sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų darbo įstatymų pagrindų 22 straipsniu TSR Sąjungos įstatymai nustato sutrumpintą darbo trukmę atskirų kategorijų darbuotojams (mokytojams, gydytojams ir kitiems). 54 straipsnis. Penkių dienų darbo savaitė ir kasdieninio darbo trukmė Darbininkams ir tarnautojams nustatoma penkių dienų darbo savaitė su dviem poilsio dienomis. Esant penkių dienų darbo savaitei, kasdieninio darbo (pamainos) trukmę nustato vidaus darbo tvarkos taisyklės arba pamainų grafikai, kuriuos tvirtina administracija, suderinusi su profesinės sąjungos fabriko, gamyklos, vietos komitetu, laikydamasi nustatytos darbo savaitės trukmės (52 ir 53 straipsniai). Su pamainų grafikais darbininkai ir tarnautojai supažindinami ne vėliau kaip dvi savaitės prieš jiems įsigaliojant. 55 straipsnis. Šešių dienų darbo savaitė ir kasdieninio darbo trukmė Tose įmonėse, įstaigose, organizacijose, kur dėl gamybos pobūdžio ir darbo sąlygų netikslinga įvesti penkių dienų darbo savaitę, nustatoma šešių dienų darbo savaitė su viena poilsio diena. Esant šešių dienų darbo savaitei, kasdieninis darbas negali trukti ilgiau kaip 7 valandas, kai savaitinė norma yra 41 valanda, kaip 6 valandas – kai savaitinė norma yra 36 valandos, ir kaip 4 valandas – kai savaitinė norma yra 24 valandos. 56 straipsnis. Darbo trukmė švenčių ir poilsio dienų išvakarėse Švenčių dienų (74 straipsnis) išvakarėse darbininkų ir tarnautojų, išskyrus šio Kodekso 53 straipsnyje nurodytus darbininkus ir tarnautojus, darbo laikas sutrumpinamas viena valanda, esant, tiek penkių dienų, tiek šešių dienų darbo savaitei. Poilsio dienų išvakarėse, esant šešių dienų darbo savaitei, darbas negali trukti ilgiau kaip 6 valandas. 57 straipsnis. Naktinio darbo trukmė Dirbant nakties metu, nustatytoji darbo (pamainos) trukmė sumažinama viena valanda. Ši taisyklė netaikoma darbininkams ir tarnautojams, kuriems jau numatytas darbo laiko sutrumpinimas (53 straipsnio pirmosios dalies 2 punktas ir antroji dalis). Dirbti nakties metu neleidžiama: nėščioms moterims ir žindančioms motinoms, taip pat moterims, turinčioms iki vienerių metų amžiaus vaikų; darbininkams ir tarnautojams, jaunesniems kaip 18 metų amžiaus; kitų kategorijų darbuotojams sutinkamai su įstatymais. Skirti invalidus dirbti nakties metu galima tik jų sutikimu, jeigu tokio darbo jiems nedraudžia medicininės rekomendacijos,. Naktinis laikas yra nuo 10 valandos vakaro iki 6 valandos ryto. 58 straipsnis.       Naktinio darbo trukmė, esant nepertraukiamai gamybai, taip pat pamaininiuose darbuose, esant šešių dienų darbo savaitei Naktinio darbo trukmė sulyginama su dieninio darbo trukme tais atvejais, kada tai būtina dėl gamybos sąlygų, konkrečiai, esant nepertraukiamai gamybai, taip pat pamaininiuose darbuose, esant šešių dienų darbo savaitei su viena poilsio diena. 59 straipsnis. Nepilnas darbo laikas Darbininkui ar tarnautojui susitarus su administracija, gali būti nustatoma, tiek priimant į darbą, tiek ir vėliau, nepilna darbo diena arba nepilna darbo savaitė. Šiais atvejais darbas apmokamas proporcingai dirbtam laikui arba priklausomai nuo išdirbio. Darbas nepilno darbo laiko sąlygomis darbininkams ir tarnautojams nesukelia jokių apribojimų, nustatant kasmetinių atostogų trukmę, apskaičiuojant darbo stažą ir įgyvendinant kitas darbines teises. 60 straipsnis. Kasdieninio darbo pradžia ir pabaiga Kasdieninio darbo (pamainos) pradžią ir pabaigą nustato vidaus darbo tvarkos taisyklės ir pamainų grafikai, kuriuos sutinkamai su galiojančiais įstatymais tvirtina administracija, suderinusi su profesinės sąjungos fabriko, gamyklos, vietos komitetu. 61 straipsnis. Nenormuota darbo diena Nenormuota darbo diena įmonėse, įstaigose, organizacijose gali būti taikoma tik darbininkams ir tarnautojams, nurodytiems sąraše, kuris tvirtinamas TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymų nustatyta tvarka. 62 straipsnis. Pamaininis darbas Esant pamaininiam darbui, kiekviena darbuotojų grupė turi dirbti nustatytą darbo valandų skaičių. Šiuo atveju turi būti laikomasi įstatymų numatytos bendros darbo trukmės. Vieną pamainą keičia kita pamaina valandomis, nustatytomis pamainų grafikais, kuriuos tvirtina administracija, suderinusi su profesinės sąjungos fabriko, gamyklos, vietos komitetu. Su pamainų grafikais darbininkai ir tarnautojai supažindinami ne vėliau kaip dvi savaitės prieš jiems įsigaliojant. Darbuotojai keičiasi pamainomis tolygiai. Perėjimas iš vienos pamainos Į kitą paprastai turi būti organizuojamas, pasibaigus darbo savaitei. Draudžiama skirti darbuotoją dirbti dvi pamainas iš eilės. 63 straipsnis. Suminė darbo laiko apskaita Nepertraukiamai veikiančiose įmonėse, įstaigose, organizacijose, taip pat atskirose gamybose, cechuose, baruose, skyriuose ir kai kurių rūšių darbuose, kur dėl gamybos (darbo) sąlygų negalima laikytis konkrečiai darbininkų ir tarnautojų kategorijai nustatytos kasdieninės arba kassavaitinės darbo trukmės, leidžiama, suderinus su profesinės sąjungos fabriko, gamyklos, vietos komitetu, įvesti suminę darbo laiko apskaitą, bet darbo trukmė per apskaitinį laikotarpį neturi viršyti normalaus darbo valandų skaičiaus. 64 straipsnis. Viršvalandinių darbų apribojimas Viršvalandiniai darbai paprastai neleidžiami. Viršvalandiniais laikomi darbai, dirbami viršijant nustatytą darbo trukmę (54, 55 ir 63 straipsniai). Administracija gali naudoti viršvalandinius darbus tik išimtiniais atvejais, kuriuos numato šio Kodekso 65 straipsnis. Viršvalandiniai darbai gali būti dirbami tik profesinės sąjungos fabriko, gamyklos, vietos komiteto leidimu. Dirbti viršvalandinius darbus neleidžiama: nėščioms moterims ir žindančioms motinoms, taip pat moterims, turinčioms iki vienerių metų amžiaus vaikų; darbininkams ir tarnautojams, jaunesniems kaip aštuoniolikos metų amžiaus; darbuotojams, besimokantiems, nenutraukiant darbo, bendrojo lavinimo ir profesinėse technikos mokyklose, – užsiėmimų dienomis; kitų kategorijų darbuotojams sutinkamai su Įstatymais. Moteris, turinčias nuo vienerių iki aštuonerių metų amžiaus vaikų, ir invalidus galima skirti dirbti viršvalandinius darbus tik jų sutikimu; be to, invalidus – tik ta sąlyga, jei tokių darbų jiems nedraudžia medicininės rekomendacijos. 65 straipsnis. Išimtiniai atvejai, kada leidžiami viršvalandiniai darbai Viršvalandiniai darbai leidžiami šiais išimtiniais atvejais: 1) kai dirbama darbus, būtinus šalies gynybai ir siekiant užkirsti kelią visuomeninėms nelaimėms bei pavojams; 2) kai dirbama visuomenei būtinus vandens tiekimo, dujų tiekimo, apšvietimo, kanalizacijos, transporto, pašto, telegrafo bei telefono ryšių darbus, siekiant pašalinti atsitiktines ar staiga atsiradusias aplinkybes (avarijas, gaivalines nelaimes), trikdančias normalų jų funkcionavimą; 3) kai būtina užbaigti pradėtą darbą, kurio dėl nenumatytos ar atsitiktinės kliūties ryšium su techninėmis gamybos sąlygomis nebuvo galima užbaigti per normalų darbo valandų skaičių, jeigu dėl pradėto darbo nutraukimo gali sugesti medžiagos ar Įrengimai; 4) kai dirbama trumpalaikius mechanizmų arba įrengimų remonto ir atstatymo darbus, jeigu dėl jų sugedimo žymus dirbančiųjų, skaičius nutraukia darbą; 5) darbui tęsti nepertraukiamoje gamyboje, neatvykus pamainininkui; šiais atvejais pamainininką administracija turi nedelsiant pakeisti kitu darbuotoju; 6) pakrovimo bei iškrovimo operacijoms ir su jomis susijusiems transporto darbams atlikti, kai būtina atituštinti transporto įmonių sandėlius, taip pat transporto priemonėms pakrauti ir iškrauti, siekiant išvengti krovinių susikaupimo išsiuntimo bei paskirties punktuose ir transporto priemonių prastovos. 66 straipsnis. Maksimalus viršvalandžių skaičius Viršvalandiniai darbai neturi viršyti kiekvienam darbininkui ir tarnautojui keturių valandų per dvi dienas iš eilės ir 120 valandų per metus. Įmonės, įstaigos, organizacijos administracija privalo vesti tikslią kiekvieno darbuotojo dirbtų viršvalandžių apskaitą. Penktasis skirsnis POILSIO LAIKAS 67 straipsnis. Pertrauka pailsėti ir pavalgyti Darbininkams ir tarnautojams duodama ne ilgesnė kaip dviejų valandų pertrauka pailsėti ir pavalgyti. Darbininkas ir tarnautojas pertrauką naudoja savo nuožiūra. Jis turi teisę šiuo laiku palikti darbo vietą. Pertrauka neįskaitoma į darbo laiką. Pertraukos pradžią ir pabaigą nustato vidaus darbo tvarkos taisyklės. Esant šešių dienų darbo savaitei, poilsio ir švenčių dienų išvakarėse, administracijai suderinus su profesinės sąjungos fabriko, gamyklos, vietos komitetu, gali būti dirbama be pertraukos pailsėti ir pavalgyti. Tuose darbuose, kur dėl gamybos sąlygų negalima daryli pertraukos, darbininkui ar tarnautojui turi būti suteikiama galimybė pavalgyti darbo laiku. Tokių darbų sąrašą ir pavalgymo tvarką bei vietą nustato administracija, suderinusi su profesinės sąjungos fabriko, gamyklos, vietos komitetu. 68 straipsnis. Poilsio dienos Esant, penkių dienų darbo savaitei, darbininkams ir tarnautojams suteikiamos dvi poilsio dienos per savaitę, o esant šešių dienų darbo savaitei – viena poilsio diena. Bendra poilsio diena yra sekmadienis. Esant penkių dienų darbo savaitei, antra poilsio diena, jeigu jos nenustatė įstatymai, nustatoma Įmonės, įstaigos, organizacijos darbo grafiku. 69 straipsnis.       Poilsio dienos įmonėse, Įstaigose, organizacijose, kurių darbas susijęs su gyventojų aptarnavimu Įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kur bendrą poilsio dieną darbo negalima nutraukti dėl reikalo aptarnauti gyventojus (parduotuvės, buitinio aptarnavimo įmonės, teatrai, muziejai ir kt.), poilsio dienas nustato vietinės Darbo žmonių deputatų tarybos. 70 straipsnis.       Poilsio dienos nepertraukiamai veikiančiose įmonėse, įstaigose, organizacijose Įmonėse, įstaigose, organizacijose, kuriose negalima sustabdyti darbo dėl gamybinių techninių sąlygų arba dėl reikalo nuolat nepertraukiamai aptarnauti gyventojus, taip pat kitose nepertraukiamos gamybos įmonėse poilsio dienos suteikiamos įvairiomis savaitės dienomis iš eilės kiekvienai darbininkų ir tarnautojų grupei pagal pamainų grafikus, kuriuos tvirtina administracija, suderinusi su profesinės sąjungos fabriko, gamyklos, vietos komitetu. 71 straipsnis. Poilsio dienos, esant suminei darbo laiko apskaitai Esant suminei darbo laiko apskaitai (63 straipsnis), darbininkams ir tarnautojams duodamos poilsio dienos pagal darbo grafikus (tvarkaraščius). 72 straipsnis. Kassavaitinio nepertraukiamo poilsio trukmė Kassavaitinis nepertraukiamas poilsis turi trukti ne mažiau kaip keturiasdešimt dvi valandas. 73 straipsnis. Draudimas dirbti poilsio dienomis Dirbti poilsio dienomis draudžiama. Atskirus darbininkus ir tarnautojus tomis dienomis galima skirti į darbą tik profesinės sąjungos fabriko, gamyklos, vietos komiteto leidimu ir tik išimtiniais atvejais, kuriuos numato šio Kodekso 65 straipsnis. Skiriant dirbti poilsio dienomis, reikia laikytis apribojimų, kuriuos numato šio Kodekso 187, 194 ir 209 straipsniai. Už darbą poilsio dieną duodama kita poilsio diena per artimiausias dvi savaites. Konkreti jos data paprastai turi būti nurodoma įsakyme (potvarkyje), kuriuo skiriama dirbti poilsio dieną. Jeigu duoti kitos poilsio dienos negalima (ryšium su darbininko ar tarnautojo atleidimu iš darbo ir kitais įstatymų numatytais atvejais), lai darbas poilsio dieną apmokamas dvigubai. 74 straipsnis. Švenčių dienos Įmonėse, Įstaigose, organizacijose nedirbama šiomis švenčių dienomis: sausio 1 d. – Naujieji metai; kovo 8 d. – Tarptautinė moters diena; gegužės 1 ir 2 d. – Darbo žmonių tarptautinio solidarumo diena; gegužės 9 d. – Pergalės diena; lapkričio 7 ir 8 d. – Didžiosios Spalio socialistinės revoliucijos metinės; gruodžio 5 d. – TSRS Konstitucijos diena. 75 straipsnis. Leidimas dirbti švenčių dienomis Švenčių dienomis leidžiama dirbti tokius darbus, kurių sustabdyti negalima dėl gamybinių techninių sąlygų (nepertraukiamai veikiančios įmonės, įstaigos, organizacijos), darbus, būtinus gyventojams aptarnauti, taip pat neatidėliotinus remonto ir pakrovimo bei iškrovimo darbus. 76 straipsnis. Kasmetinės atostogos Visiems darbininkams ir tarnautojams duodamos kasmetinės atostogos, paliekant darbo vietą (pareigas) ir mokant vidutinį uždarbį (77, 78 ir 80 straipsniai). 77 straipsnis. Atostogų trukmė Darbininkams ir tarnautojams kasmetinių atostogų duodama ne mažiau kaip 15 darbo dienų. Palaipsniui bus įvedamos ilgesnės atostogos. Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų darbo įstatymų pagrindais tvarką kasmetinių atostogų trukmei apskaičiuoti nustato TSR Sąjungos įstatymai. 78 straipsnis. Papildomosios atostogos Kasmetinių papildomųjų atostogų duodama: 1) darbininkams ir tarnautojams, dirbantiems kenksmingomis sąlygomis; 2) darbininkams ir tarnautojams, dirbantiems kai kuriose liaudies ūkio šakose ir turintiems ilgą darbo vienoje Įmonėje, organizacijoje stažą; 3) nenormuotos darbo dienos darbuotojams; 4) kitais įstatymų numatytais atvejais. 79 straipsnis.       Papildomosios atostogos, duodamos, siekiant paskatinti už valstybinių ar visuomeninių pareigų vykdymą Siekiant paskatinti už valstybinių ar visuomeninių pareigų vykdymą, darbovietėje gali būti duodama papildomųjų atostogų visuomeniniams nepilnamečių auklėtojams, savanoriškųjų viešosios tvarkos palaikymo liaudies draugovių nariams, savanoriškųjų gaisrininkų draugovių nariams ir kitais atvejais – TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymų nustatoma tvarka. 80 straipsnis. Kasmetinės pailgintos atostogos Kasmetinės pailgintos atostogos duodamos mokytojams, dėstytojams ir kitų kategorijų darbuotojams sutinkamai su TSR Sąjungos įstatymais. 81 straipsnis. Draudimas atostogas pakeisti pinigine kompensacija Pakeisti atostogas pinigine kompensacija neleidžiama, išskyrus atvejus, kai atostogomis nepasinaudojęs darbininkas ar tarnautojas atleidžiamas iš darbo. 82 straipsnis.       Laikino nedarbingumo ar nėštumo ir gimdymo atostogų neįskaitymas į kasmetines atostogas Nustatyta tvarka duotos laikino nedarbingumo ar nėštumo ir gimdymo atostogos į kasmetines atostogas neįskaitomos. 83 straipsnis. Atostogų davimo tvarka Už pirmuosius darbo metus darbininkams ir tarnautojams duodamos atostogos po vienuolikos mėnesių nepertrauktojo darbo toje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje. Nesuėjus vienuolikai nepertrauktojo darbo mėnesių, darbuotojo prašymu atostogos duodamos: moterims prieš nėštumo ir gimdymo atostogas arba iškart po jų; jaunesniems kaip aštuoniolikos metų amžiaus darbininkams ir tarnautojams – po trijų darbo mėnesių; kitais įstatymų numatytais atvejais. Darbininkams ir tarnautojams, perkeltiems iš vienos įmonės, įstaigos, organizacijos į kitą, atostogos gali būti duodamos nesuėjus vienuolikai darbo mėnesių po perkėlimo. Jeigu iki perkėlimo darbuotojas nedirbo vienuolikos mėnesių vienoje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, tai jam atostogos gali būti duodamos suėjus iš viso vienuolikai darbo mėnesių iki ir po perkėlimo. Už antruosius ir paskesnius darbo metus atostogų gali būti duodama bet kuriuo metų laiku sutinkamai su atostogų davimo eile. 84 straipsnis. Apskaičiavimas darbo stažo, duodančio teisę į atostogas Į darbo stažą, duodantį teisę į atostogas, įskaitomas: 1) faktiškai dirbtas laikas; 2) laikas, kai darbininkas ar tarnautojas faktiškai nedirbo, bet jam buvo palikta darbo vieta (pareigos) ir visas darbo užmokestis arba jo dalis (įskaitant apmokėtos priverstinės pravaikštos laiką, kai darbuotojas neteisingai buvo atleistas iš darbo arba perkeltas į kitą darbą ir paskui sugrąžintas į darbą); 3) laikas, kai darbininkas ar tarnautojas faktiškai nedirbo, bet jam buvo palikta darbo vieta (pareigos) ir jis gavo valstybinio socialinio draudimo pašalpą; 4) kiti įstatymų numatyti laikotarpiai. 85 straipsnis. Atostogų davimo eilė Atostogų davimo eilę nustato administracija, suderinusi su profesinės sąjungos fabriko, gamyklos, vietos komitetu. 86 straipsnis. Kasmetinis atostogų davimas. Išimtiniai atostogų perkėlimo atvejai Atostogų turi būti duodama kasmet nustatytu laiku. Kasmetinės atostogos turi būti perkeliamos arba pratęsiamos: kai darbininkas ar tarnautojas yra laikinai nedarbingas; kai darbininkas ar tarnautojas vykdo valstybines ar visuomenines pareigas; kitais įstatymų numatytais atvejais. Išimtiniais atvejais, kai darbininko ar tarnautojo atostogos einamaisiais darbo metais gali neigiamai paveikti įmonės, įstaigos, organizacijos normalią darbo eigą, atostogas darbuotojo sutikimu ir suderinus su profesinės sąjungos fabriko, gamyklos, vietos komitetu leidžiama perkelti į sekančius darbo metus. Perkeltas atostogas galima prijungti prie sekančių metų atostogų. Draudžiama neduoti kasmetinių atostogų dvejus metus iš eilės, taip pat neduoti atostogų jaunesniems kaip aštuoniolikos metų amžiaus darbininkams ar tarnautojams ir darbuotojams, turintiems teisę į papildomąsias atostogas ryšium su kenksmingomis darbo sąlygomis. 87 straipsnis. Atostogų skaidymas Skirstyti (skaidyti) atostogas dalimis leidžiama tik darbininko ar tarnautojo prašymu. 88 straipsnis. Neapmokamos atostogos Dėl šeiminių aplinkybių ir kitų svarbių priežasčių darbininkui ar tarnautojui jo pareiškimu administracija gali duoti trumpalaikių neapmokamų atostogų. Šeštasis skirsnis DARBO UŽMOKESTIS 89 straipsnis. Apmokėjimas pagal darbą Sutinkamai su TSRS Konstitucija ir Lietuvos TSR Konstitucija darbininkų ir tarnautojų darbas apmokamas pagal jo kieki ir kokybę. Draudžiama bet kaip mažinti darbo apmokėjimą priklausomai nuo lyties, amžiaus, rasės ir tautybės. 90 straipsnis. Darbo užmokesčio minimumas Mėnesinis darbininko ar tarnautojo darbo užmokestis negali būti  mažesnis už valstybės nustatytą minimumą. 91 straipsnis. Darbo užmokesčio normavimas Darbo užmokestį normuoja valstybė, dalyvaujant profesinėms. sąjungoms. 92 straipsnis. Darbininkų darbo apmokėjimas, remiantis tarifiniais atlygiais Darbininkų darbas apmokamas, remiantis ta ritiniais atlygiais (algomis), kurie tvirtinami centralizuotai. Darbus tam tikroms tarifinėms kategorijoms priskiria ir darbininkams kvalifikacines kategorijas suteikia Įmonės, organizacijos administracija, suderinusi su profesinės sąjungos fabriko, gamyklos, vietos komitetu sutinkamai su tarifų-kvalifikacijų žinynu. 93 straipsnis. Tarnautojų darbo apmokėjimas, remiantis pareiginėmis algomis Tarnautojų darbas apmokamas, remiantis pareiginių algų schemomis, kurios tvirtinamos centralizuotai. Pareigines algas tarnautojams nustato Įmonės, įstaigos administracija sutinkamai su darbuotojo pareigomis ir kvalifikacija. 94 straipsnis. Apmokėjimas darbo, atliekamo ypatingomis sąlygomis Sunkiuose darbuose, darbuose kenksmingomis sąlygomis ir darbuose tokiose vietovėse, kur sunkios klimato sąlygos, nustatomas padidintas darbo apmokėjimas. 95 straipsnis. Darbo apmokėjimo sistemos Darbininkų ir tarnautojų darbas apmokamas palaikiui arba pavienečiui. Vienetinis darbo apmokėjimas gali būti individualus arba kolektyvinis. Siekiant padidinti materialinį darbininkų ir tarnautojų suinteresuotumą įvykdyti bei viršyti gamybos planus, didinti gamybos efektyvumą ir rentabilumą, kelti darbo našumą, gerinti produkcijos kokybę ir taupyti išteklius, gali būti įvedamos laikinės premijinės ir vienetinės premijinės darbo apmokėjimo sistemos. Laikinę arba vienetinę darbo apmokėjimo sistemą nustato, taip pat darbininkų ir tarnautojų premijavimo nuostatus tvirtina įmonės, organizacijos administracija, suderinusi su profesinės sąjungos fabriko, gamyklos, vietos komitetu. 96 straipsnis. Atlyginimas pagal metinio darbo rezultatus Papildant darbo apmokėjimo sistemas, gali būti nustatomas atlyginimas įmonių ir organizacijų darbininkams ir tarnautojams pagal metinio darbo rezultatus iš fondo, kuris sudaromas iš įmonės, organizacijos gauto pelno. Atlyginimo dydis nustatomas, atsižvelgiant į darbininko ar tarnautojo darbo rezultatus ir jo nepertrauktąjį darbo įmonėje, organizacijoje stažą. 97 straipsnis.       Pranešimas darbininkams ir tarnautojams, kad įvedamos naujos arba pakeičiamos darbo apmokėjimo sąlygos Įmonės, įstaigos, organizacijos administracija turi pranešti darbininkams ir tarnautojams, kad įvedamos naujos arba pakeičiamos esamos darbo apmokėjimo sąlygos, ne vėliau kaip prieš dvi savaites. 98 straipsnis. Darbo apmokėjimas, dirbant skirtingų kvalifikacijų darbus Dirbant skirtingų kvalifikacijų darbus, darbininkų laikininkų ir tarnautojų darbas apmokamas pagal aukštesnės kvalifikacijos darbą. Darbininkų vienetininkų darbas apmokamas pagal dirbamo darbo įkainius. Tose liaudies ūkio šakose, kur pagal gamybos pobūdį darbininkams vienetininkams pavedama dirbti darbus, kurių tarifinės kategorijos yra žemesnės už jiems suteiktas kategorijas, darbininkams, dirbantiems tokius darbus, mokamas tarpkategorinis skirtumas, jeigu tai numatyta kolektyvinėje sutartyje. Šis skirtumas mokamas tuo atveju, kai darbininkai įvykdo išdirbio normas ir skirtumas tarp kategorijų nėra mažesnis kaip dvi kategorijos. 99 straipsnis. Darbo apmokėjimas, kai aptarnaujama daugiau staklių Jeigu darbininkas vienetininkas perkeliamas aptarnauti daugiau staklių (mašinų, aparatų), negu nustatyta norma, už jo darbą mokama daugiau. Kiek konkrečiai padidinamas darbo apmokėjimas, centralizuotai nustatytose ribose, atsižvelgdama Į faktines darbo sąlygas, nustato Įmonės, organizacijos administracija, suderinusį su profesinės sąjungos fabriko, gamyklos, vietos komitetu. 100 straipsnis. Darbo apmokėjimas, esant sutrumpintai darbo dienai Darbininkai ir tarnautojai, kuriems nustatyta sutrumpinta darbo diena, gauna darbo užmokestį kaip už pilną darbo dieną. 101 straipsnis. Darbo apmokėjimas, jungiant profesijas ar specialybes Darbininkams, toje pat įmonėje, organizacijoje atliekantiems darbą pagal kelias profesijas (specialybes), primokama už profesijų (specialybių) jungimą. Profesijų (specialybių) jungimą ir priemokos už jų.jungimą dydį TSR Sąjungos įstatymų numatytose ribose nustato įmonės, organizacijos administracija, suderinusi su profesinės sąjungos fabriko, gamyklos, vietos komitetu. 102 straipsnis. Viršvalandinio darbo apmokėjimas Už viršvalandinį darbą mokama daugiau. Esant laikiniam darbo apmokėjimui, už viršvalandinį darbą mokama: už pirmąsias dvi valandas – pusantro karto daugiau, o už sekančias valandas – dvigubai. Esant vienetiniam darbo apmokėjimui, taip pat tose liaudies ūkio šakose, kur nustatyti bendri tarifiniai atlygiai darbininkams vienetininkams ir darbininkams laikininkams, už viršvalandinį darbą primokama tiek, kiek nustato TSR Sąjungos įstatymai. Sutinkamai su TSR Sąjungos įstatymais, esant vienetiniam darbo apmokėjimui, už viršvalandinį darbą primokama: penkiasdešimt procentų atitinkamos kategorijos laikininko tarifinio atlygio už pirmąsias dvi viršvalandinio darbo valandas ir šimtą procentų šio tarifinio atlygio už sekančias valandas. Viršvalandinius darbus kompensuoti laisvalaikiu neleidžiama. 103 straipsnis. Darbo švenčių dienomis apmokėjimas Darbas švenčių dienomis (75 straipsnis) apmokamas dvigubai tokia tvarka: 1) vienetininkams – pagal dvigubus vienetinius Įkainius; 2) darbuotojams, kurių darbas apmokamas pagal valandinius ar dieninius atlygius, sumokamas dvigubas valandinis ar dieninis atlygis; 3) darbuotojams, gaunantiems mėnesinę algą, virš algos sumokamas viengubas valandinis ar dieninis atlygis, jeigu, dirbant švenčių dienomis, nebuvo viršyta mėnesinė darbo laiko norma, ir dvigubas valandinis ar dieninis atlygis, – jeigu mėnesinė darbo laiko norma buvo viršyta. Šventės dieną dirbusiam darbininkui ar tarnautojui pageidaujant, jam gali būti duodama kita poilsio diena. 104 straipsnis. Naktinio darbo apmokėjimas Už naktinį darbą (57 straipsnis) mokama daugiau. Apmokėjimo dydį nustato TSR Sąjungos įstatymai. 105 straipsnis. Darbo apmokėjimas broko atveju Sutinkamai su TSR Sąjungos įstatymais, pagaminus produkciją, pripažintą broku ne dėl darbuotojo kaltės, už visišką broką sumokami du trečdaliai atitinkamos kategorijos laikininko tarifinio atlygio. Dalinis brokas apmokamas pagal sumažintus įkainius, priklausomai nuo pagamintos produkcijos tinkamumo laipsnio, bet sumokama ne mažiau kaip du trečdalius nurodyto tarifinio atlygio, Mėnesinis darbo užmokestis šiuo atveju negali būti mažesnis už nustatytą minimumą (90 straipsnis). Visiškas brokas dėl darbuotojo kaltės neturi būti apmokamas. Dalinis brokas dėl darbuotojo kaltės apmokamas mažiau priklausomai nuo pagamintos produkcijos tinkamumo laipsnio. Gaminio brokas, atsiradęs dėl apdirbamos medžiagos defekto (netinkama medžiagos kokybė, tuštuma ar plyšys metale ir 1.1.) ir pastebėtas po to, kai detalėms apdirbti arba surinkti buvo sugaišta. ne mažiau kaip viena darbo diena, apmokamas pagal normalius vienetinius įkainius. Brokas ne dėl darbuotojo kaltės, pastebėtas po to, kai techninės kontrolės organas gaminį priėmė, apmokamas kaip tinkami gaminiai. Naujų gamybų (staklių, mašinų, variklių, transformatorių, turbinų detalių apdirbimas ir 1.1.) Įsisavinimo laikotarpiu brokas ne dėl darbuotojo kaltės apmokamas tiek naujose, tiek ir veikiančiose įmonėse, imant pagrindu atitinkamos kategorijos laikininko tarifinį atlygį 106 straipsnis. Apmokėjimas už prastovos laiką Sutinkamai su TSR Sąjungos įstatymais už prastovos, kilusios ne dėl darbuotojo kaltės, laiką mokamas darbo užmokestis atitinkamos kvalifikacijos darbuotojo laikinio darbo apmokėjimo pusės tarifinio atlygio dydžio, išskyrus metalurgijos, rūdų gavybos ir kokso pramonę, kur už prastovos, kilusios ne dėl darbuotojo kaltės, laiką mokama du trečdalius tarifinio atlygio. Mėnesinis darbo užmokestis šiais atvejais negali būti mažesnis už nustatytą minimumą (90 straipsnis). Prastovos, kilusios dėl darbuotojo kaltės, laikas neturi būti apmokamas. Naujų gamybų (staklių, mašinų, variklių, transformatorių, turbinų detalių apdirbimas ir 1.1.) įsisavinimo laikotarpiu už prastovą, kilusią ne dėl darbuotojo kaltės, apmokama tiek naujose, tiek ir veikiančiose įmonėse, imant pagrindu atitinkamos kategorijos talkininko tarifinį atlygį. Tose liaudies ūkio šakose, kur nustatyti bendri tarifiniai atlygiai darbininkams vienetininkams ir darbininkams laikininkams, prastovos, kilusios ne dėl darbuotojo kaltės, apmokėjimo dydis nustatomas sutinkamai su TSR Sąjungos įstatymais. 107 straipsnis. Darbo apmokėjimas, neįvykdžius išdirbio normų Sutinkamai su TSR Sąjungos įstatymais, kai darbininkas ar tarnautojas ne dėl savo kaltės neįvykdo išdirbio normų, už darbą mokama ne mažiau kaip du trečdalius jo tarifinio atlygio (algos). Mėnesinis darbo užmokestis šiais atvejais negali būti mažesnis už nustatytą minimumą (90 straipsnis). Kai darbininkas ar tarnautojas dėl savo kaltės neįvykdo išdirbio normų, jam apmokama už atliktą darbą. 108 straipsnis. Darbo apmokėjimas pagal neužbaigtą vienetinę paskyrą Jeigu darbininkas neužbaigia darbo pagal vienetinę paskyrą dėl nepriklausančių nuo jo priežasčių, atlikta darbo dalis apmokama, įskaitant jam duotus avansus. Darbas šiuo atveju įkainojamas šalių susitarimu, o joms nesusitarus – nustatyta darbo ginčams nagrinėti tvarka. 109 straipsnis. Darbo užmokesčio mokėjimo terminai Darbo užmokestis mokamas ne rečiau kaip kiekvieną pusmėnesį. Kai darbo užmokesčio mokėjimo diena sutampa su poilsio ar šventės diena, darbo užmokestis mokamas šių dienų išvakarėse. 110 straipsnis. Darbo užmokesčio mokėjimo terminai, išleidžiant darbuotoją atostogų Kai darbininkas ar tarnautojas išleidžiamas atostogų, darbo užmokestis už visą atostogų laiką ir uždarbis už laiką, dirbtą iki išeinant atostogų, mokamas ne vėliau kaip prieš tris dienas iki prasidedant atostogoms. Jei darbininkui ar tarnautojui priklausantis darbo užmokestis nustatytu laiku (šio straipsnio pirmoji dalis) nesumokamas, darbuotojui duotos atostogos perkeliamos tokiu dienų skaičiumi, kiek buvo delsiama sumokėti darbo užmokestį. 111 straipsnis. Atsiskaitymo, atleidžiant iš darbo, terminai Darbininką ar tarnautoją atleidžiant iš darbo, visos iš įmonės, įstaigos, organizacijos jam priklausančios sumos sumokamos: 1) kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, kuris dirba iki atleidimo iš darbo dienos, – atleidimo iš darbo dieną; 2) kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, kuris atleidimo dieną nebedirba (dėl ligos, pravaikštos, laisvės atėmimo ir t. t.), – per vieną dieną nuo tos dienos, kurią atleistas iš darbo darbuotojas pareikalavo atsiskaityti. 112 straipsnis. Atsakomybė už uždelsimą atsiskaityti Kai uždelsiamą atsiskaityti dėl administracijos kaltės, darbuotojui turi būti sumokamas jo vidutinis uždarbis už visą uždelsimo laiką iki tos dienos, kurią su juo buvo atsiskaityta. Ši išmoka sumažinama darbo užmokesčio suma, kurią darbuotojas gavo už darbą, atliktą uždelsimo atsiskaityti laikotarpiu. Uždelsus išduoti darbo knygelę dėl administracijos kaltės, darbininkui ar tarnautojui sumokamas vidutinis uždarbis už visą uždelsimo laiką. 113 straipsnis. Darbo užmokesčio mokėjimo vieta Darbininkams ir tarnautojams darbo užmokestis paprastai mokamas toje vietoje, kur jie dirba. 114 straipsnis. Avansų davimas, įskaitant juos į darbo užmokesti Esant vienetiniam darbo apmokėjimui, pirmojoje mėnesio pusėje darbuotojams duodamas avansas, kuris įskaitomas į darbo užmokestį. Avanso dydis nustatomas įmonės, organizacijos administracijos susitarimu su profsąjungos organizacija, sudarant kolektyvinę sutartį, bet minimalus jo dydis negali būti mažesnis už darbininko,tarifinį atlygį už dirbtą laiką. Įmonė, organizacija turi teisę duoti darbininkams ir tarnautojams neplaninius avansus, Įskaitomus į darbo užmokestį, iki darbuotojo mėnesinio tarifinio atlygio (algos) dydžio. 115 straipsnis. Mokėjimas darbo užmokesčio, kurio darbuotojas laiku nepasiėmė Įmonės, Įstaigos, organizacijos administracija įpareigota laiku darbuotojui pranešti apie jam priskaičiuotas sumas. Darbininkui ar tarnautojui priskaičiuotą darbo užmokestį ir kitas išmokas, kurių jis laiku nepasiėmė, įmonė, organizacija moka pirmuoju darbuotojo reikalavimu. 116 straipsnis. Atsiskaitymo knygelės Visiems darbininkams, taip …