LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO ĮSAKYMAS DĖL LIETUVOS MIŠKOTVARKOS TAISYKLIŲ TVIRTINIMO 2003 m. vasario 12 d. Nr. 76 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (Žin., 1994, Nr. 96-1872; 2001, Nr. 35-1161) 14 straipsnio 3 punktu ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų (Žin., 1998, Nr. 84-2353; 2002, Nr. 20-766) 6.40 punktu, 1. Tvirtinu Lietuvos miškotvarkos taisykles (pridedama). 2. Ministerijos informacijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiu žodžiu „miškai“. APLINKOS MINISTRAS                                                                          ARŪNAS KUNDROTAS PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 76 LIETUVOS MIŠKOTVARKOS TAISYKLĖS I. BENDRIEJI TEIGINIAI 1. Miškotvarkos taisyklių paskirtis Šios miškotvarkos taisyklės reglamentuoja Lietuvos miškų inventorizavimą sklypiniu metodu ir miškotvarkos projektų rengimą. 2. Miškotvarkos taisyklių pagrindas Miškotvarkos taisyklės parengtos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 14 str., kuriame teigiama, kad: a) miškai turi būti tvarkomi, naudojami ir atkuriami pagal miškotvarkos projektą; b) miškotvarkos projektai turi būti sudaromi visoms valdoms. Miškotvarkos taisyklės atsižvelgia į šalies miškų politikos siekius ir tarptautinių susitarimų reikalavimus dėl ekonominių, ekologinių ir socialinių miško funkcijų darnos užtikrinimo, skatina miškotvarkos projektų viešumą ir įvairių visuomenės grupių dalyvavimą miškų tvarkyme plačiąja prasme, numato naujausių informacinių technologijų panaudojimo galimybes ir sudaro normatyvinį pagrindą tvariam miškų ūkiui organizuoti bei plėtoti. Miškotvarkos projektai turi užtikrinti visas miško funkcijas. 3. Miškotvarkos samprata Miškotvarka yra miškų ūkio planavimo sistema. Ji apima miškų inventorizaciją ir apskaitą, miškų būklės, naudojimo ir ūkinės veiklos analizę bei miškų ūkio organizavimo ir plėtros projektų rengimą. 4. Miškotvarkos projektų samprata Miškotvarkos projektas – tai specialiojo teritorijų planavimo dokumentas, pagal kurį organizuojamas miškų ūkis ir atliekami visi miškų atkūrimo, naudojimo ir miško žemių tvarkymo darbai. Skiriami dviejų tipų miškotvarkos projektai: miškų tvarkymo schemos – rengiamos miško valdytojų bei regionų teritorijoms ir skiriamos bendrajai miško žemių naudojimo politikai nustatyti, jų tvarkymo koncepcijai parengti, atsižvelgiant į perspektyvinius regiono plėtros poreikius; vidinės miškotvarkos projektai – rengiami miško valdytojų bei privačioms miškų valdoms ir skiriami konkrečių tvarkymo priemonių sistemai jose nustatyti, atsižvelgiant į bendruosius regiono miškų tvarkymo schemos reikalavimus. 5. Miškotvarkos projektų pagrindai Miškotvarkos projektų pagrindus sudaro: teisinis – Lietuvos Respublikos miškų įstatymas ir kiti su miškais susiję įstatymai; normatyvinis – nustatyta tvarka patvirtinta Lietuvos miškų ūkio plėtros strategija, tarptautiniai susitarimai, LR Vyriausybės, Aplinkos ministerijos, Žemės ūkio ministerijos; Nacionalinės žemės tarnybos ir kitų institucijų patvirtintos, su miškais susijusios rekomendacijos, taisyklės, normatyvai bei norminiai aktai, teritorijų planavimo specialieji ir detalieji planai, istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašai, Raudonoji knyga; organizacinis – Aplinkos ministerijos sprendimai ir miškotvarkos pasitarimai; gamtosauginis, ekonominis ir socialinis – miškų grupių ir pogrupių sistema; ekologinis – augaviečių klasifikacija; kartografinis – topografiniai žemėlapiai valstybinėje koordinačių sistemoje LKS-94; techninis – aerofotonuotraukos ir ortofotoplanai; informacinis – Lietuvos miško išteklių integruotos informacinės sistemos (LMIIIS) duomenų bazių duomenys; finansinis – valstybės arba kitų užsakovų lėšos. 6. Miškotvarkos informacinė sistema Miškotvarkos informacinė sistema yra sudėtinė Lietuvos miško išteklių integruotos informacinės sistemos dalis. Miškotvarkos informacinę sistemą sudaro centrinė duomenų bazė, veikianti Valstybinėje miškotvarkos tarnyboje, ir paskirstytosios duomenų bazės, veikiančios miškų urėdijose, nacionaliniuose parkuose, valstybiniuose rezervatuose ir pas miškotvarkos darbų vykdytojus. Centrinė duomenų bazė funkcionuoja integruotai su paskirstytosiomis duomenų bazėmis. Valstybinė miškotvarkos tarnyba užtikrina duomenų bazių tvarkymą ir programinį aprūpinimą. Duomenų bazių struktūra ir turinys nustatoma duomenų bazių reglamentais. Miškotvarkos duomenys teikiami vartotojams Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. 7. Miškotvarkos projektų užsakovai ir vykdytojai Miškų tvarkymo schemų užsakovas – Aplinkos ministerija. Miškų tvarkymo schemas rengia juridiniai asmenys Aplinkos ministerijos nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Vidinės miškotvarkos projektų užsakovai valstybinėms miško valdoms – Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija, privačioms miško valdoms – privačių miškų savininkai arba jų įgalioti asmenys. Vidinės miškotvarkos projektus rengia juridiniai ir fiziniai asmenys Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. II. MIŠKŲ TVARKYMO SCHEMA 8. Miškų tvarkymo schemos objektas Miškų tvarkymo schemos objektas yra regionas arba valstybinių ir privačių miško valdų grupė, išskirti šalies administracinio suskirstymo (apskritys) arba fizinio-geografinio (landšaftinio) ir ekonominio rajonavimo pagrindais. 9. Miškų tvarkymo schemos tikslas Miškų tvarkymo schemos tikslas yra regiono miškų ūkio ir infrastruktūros plėtros gamtosauginių, ekonominių ir socialinių aspektų darna strateginiam laikotarpiui. 10. Miškų tvarkymo schemos uždaviniai Miškų tvarkymo schemos uždaviniai yra: 1) nustatyti miškų ūkio plėtros kryptis; 2) įvertinti miškų ploto didinimo galimybes; 3) įvertinti miško žemių pavertimo kitomis naudmenomis poreikius ir galimybes; 4) įvertinti esamą miškų priskyrimą miškų grupei, pateikti siūlymus jam tobulinti; 5) įvertinti esamą ūkinį ir administracinį miškų suskirstymą ir pateikti siūlymus jam tobulinti; 6) nustatyti miškų inventorizacijos ir miško ūkinių priemonių projektavimo ypatumus. 11. Miškų tvarkymo schemos sprendinių derinimas Miškų tvarkymo schema yra rengiama, vadovaujantis galiojančiais miškų ūkio organizavimą, planavimą, miškų atkūrimą, apsaugą ir naudojimą reglamentuojančiais teisės aktais. Schemos sprendiniai yra derinami su patvirtintais teritorijų planavimo bendraisiais ir specialiaisiais planais. 12. Medžiaga miškų tvarkymo schemai parengti Miškų tvarkymo schema yra rengiama, remiantis šiais dokumentais: bendrieji savivaldybių teritorijų planai; kadastro vietovių (žemės naudojimo) planai (M 1:50000); miškų išdėstymo žemėtvarkos schemos (M 1:50000); žemės reformos žemėtvarkos projektai; savivaldybių kraštotvarkos schemos; savivaldybių teritorijų miškų išdėstymo schemos; saugomų teritorijų planavimo dokumentai, saugomų teritorijų, gamtos ir kultūros paveldo objektų, Raudonosios knygos augalų ir gyvūnų buveinių, kertinių miško buveinių inventorizavimo ir tyrimų medžiaga; valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planai; miškų žemėlapiai pagal nuosavybės formas (valstybinės reikšmės miškai, privatūs ir kiti miškai); miškų paskirstymo miškų grupėmis ir pogrupiais žemėlapiai (M1: 50000) ir planai (M1:25000 arba M1:20000); ankstesnės miškotvarkos projektų aiškinamieji raštai; gamtinio miškų rajonavimo schemos (bendroji, miško našumo, miško provenencijų); aerofotografavimo medžiaga (ortofotoplanai, aerofotonuotraukos). 13. Miškų tvarkymo schemos rengimo procesas Miškų tvarkymo schemos rengimo procesą sudaro: 1) patvirtintų teritorijos planavimo dokumentų analizė; 2) sprendinių parengimas; 3) derinimas; 4) viešas svarstymas; 5) schemos tvirtinimas. 14. Miškų tvarkymo schemos turinys Miškų tvarkymo schemą sudaro aiškinamasis raštas, sprendiniai, kartografinė medžiaga ir priedai (procedūrų dokumentai). 14.1. Aiškinamasis raštas Aiškinamajame rašte yra nurodomi miškų tvarkymo schemos rengimo tikslai, uždaviniai, objekto charakteristika, apibūdinama schemos rengimui panaudoti teritorijų planavimo dokumentai, faktografinė, kartografinė, projektavimo ir tyrimų medžiaga. 14.1.1. Geografinė objekto charakteristika Geografinei teritorijos charakteristikai pateikiami duomenys apie regiono gamtines, ekonomines ir socialines sąlygas, infrastruktūrą (keliai, miestai, gyvenvietės), gyventojus, žemės ūkio ir pramonės plėtros kryptis, medienos perdirbimo pramonę, žemės fondo sudėtį pagal tikslinę žemės naudojimo paskirtį, teritorijų naudojimo prioritetus, valstybinio (savivaldybės, seniūnijos, kadastro vietovės) ir miškų ūkio (valstybinės reikšmės miškų valdytojai, privačių ir kitų miškų valdymo institucijos) administracinius vienetus. Apibūdinamos teritorijos ypatybės, ypač saugomų teritorijų. Saugomoms teritorijoms yra pateikiami pavadinimai, miškų plotai, esami planavimo dokumentai, vertingi gamtos ir kultūros paveldo objektai, kertinės buveinės (pagal tyrinėjimų, inventorizacijos medžiagą). 14.1.2. Objekto miškų charakteristika Miškai yra apibūdinami, pateikiant duomenis apie regiono miškų plotą ir miškingumą, jų kitimą per pastaruosius 20-30 metų, miškų ploto pasiskirstymą pagal nuosavybę, žemės naudmenas, miškų funkcinę paskirtį ir apie miškų sveikatingumą. 14.1.3. Miško išteklių naudojimo ir atkūrimo objekte charakteristika Miško išteklių naudojimas ir atkūrimas yra apibūdinamas, aprašant ir įvertinant patvirtintas metines miško kirtimų apimtis, patvirtintų kirtimo normų keitimus, priežastis, projektuotų miško atkūrimo darbų apimtis pagal atkūrimo būdus, esamą miško genetinių išteklių ir sėklinę bazę, pateikiant duomenis apie kitus miško išteklius. 14.2. Sprendiniai 14.2.1. Bendrieji miškų ūkio plėtros aspektai Bendrieji miškų ūkio plėtros aspektai objekte yra apibūdinami, pagrindžiant miškų priskyrimą grupėms ir pogrupiams, aprašant miško daugiatikslio naudojimo kryptis, prioritetus, medienos perdirbimo pramonės plėtojimą, bioenergetinių išteklių panaudojimą, rekreacinių, medžioklės ir kitų paslaugų teikimą visuomenei, darbo vietų miškų ūkio sistemoje išsaugojimą ir naujų kūrimą, gamtos ir kultūros paveldo išsaugojimą, ekologiškai sveikos gyvenamos aplinkos užtikrinimą. 14.2.2. Miškingumo plėtros prognozė Miškingumo plėtra objekte yra apibūdinama, įvertinant miškų ir saugomų teritorijų išsidėstymą, objekto infrastruktūrą, medienos perdirbimo pramonę, gyventojų užimtumą, nenaudojamų ir netinkamų žemdirbystei (našumo balas ≤32) žemės ūkio naudmenų plotus, karjerus, durpynus, krūmynus, laisvą valstybinės žemės fondą ir kitus, galimus apželdinti plotus, atžėlusius ir prognozuojamus atželti per artimiausius 10 metų plotus, miškingumo plėtros perspektyvas 20-30 metų laikotarpiui, miško veisimo eiliškumą, atsižvelgiant į miškams nustatytas funkcijas. 14.2.3. Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis prognozė Analizuojami poreikiai ir galimybės paversti miško žemę kitomis naudmenomis, ypač siekiant valdyti urbanizacijos plėtotę objekto miškuose ir pagrindžiant teritorijas, kuriose galėtų būti formuojami namų valdų ir komercinės paskirties žemės sklypai. 14.2.4. Miškų administravimo ir nuosavybės keitimo prognozė Prognozė objektui yra rengiama, siūlant miškų valdytojų ribų (plotai, kvartalai, sklypai) keitimus, pateikiant rekomendacijas dėl neracionalių ribų tarp valstybinių ir privačių ribų koregavimo, galimybių perduoti laisvos valstybinės žemės plotus į valstybinį miškų fondą. 14.2.5. Miško išteklių naudojimo ir atkūrimo prognozės Pateikiama miško kirtimų prognozuojamos apimtys objekte 30 metų laikotarpiui, atsižvelgiant į miškų ūkio plėtrą, miškų atkūrimo ir įveisimo būdų prioritetai, rekomendacijos dėl atkuriamų medžių rūšių, ąžuolynų atkūrimo programos ir kitų direktyvinių dokumentų įgyvendinimo. 14.2.6. Miškotvarkos darbų gairės Aprašomi atlikti objekte miškotvarkos darbai: paskutinės miškų inventorizacijos metai, plotai, parengti miškotvarkos projektai, esamos kartografinės ir projektinės medžiagos būklė, vykdyta projektų valstybinė priežiūra, atliktas projektų koregavimas. Pateikiami siūlymai dėl objekto miškų inventorizacijos darbų planavimo, naudotinų miškų inventorizacijos metodų, tikslumo reikalavimų, normatyvų koregavimo ar naujų rengimo, nemedinių miško išteklių inventorizavimo, tyrinėjimo darbų atlikimo, miškotvarkos projekto. Atkreipiamas dėmesys į vertingų gamtos ir kultūros paveldo objektų, Raudonosios knygos gyvūnų, augalų rūšių, bendrijų, kertinių buveinių inventorizavimo ir tyrimų medžiagos panaudojimą miškotvarkos darbų metu. 14.3. Kartografinė medžiaga Pagrindinis miškų tvarkymo schemos kartografinės medžiagos dokumentas yra žemėlapis M 1:50000. Jo pagrindas yra Miškų informacinės sistemos duomenų bazių, kosminio vaizdo žemėlapio (M 1:50000) ir miško sklypų (M 1:10000) geografiniai bei taksaciniai duomenys. Plane turi būti georeferenciniai duomenys apie magistralinius, krašto, vietinės reikšmės ir pagerintos dangos miško kelius, geležinkelius, vandenis (upės, ežerai, tvenkiniai), miestus, miestelius, kitus kadastro vietovių centrus, savivaldybių teritorijų ir kadastro vietovių ribas. Plane sutartiniais ženklais pažymima: miško masyvai (kontūrai, kvartalinės linijos ir kvartalų numeriai), suskirstyti pagal miškų nuosavybę; valstybinės reikšmės miško valdų ribos, valdytojų pavadinimai; saugomų teritorijų ribos ir pavadinimai, funkcinių zonų ribos ir pavadinimai, buferinių apsaugos zonų ribos; vertingi gamtos ir kultūros paveldo objektai; Raudonosios knygos gyvūnų, augalų ir grybų rūšių bei augalų bendrijų radvietės, europinės svarbos buveinės, kertinės miško buveinės; miškų grupės ir pogrupiai (miško sklypo lygmenyje); žemės ūkiui netinkamos žemės (našumo balai ≤27), menkavertės žemės (našumo balai 28-31) bei jose suprojektuoti ir įteisinti sklypai miškui įveisti; išžvalgyti (nenaudojami), naudojami, išnaudoti (nerekultivuoti) naudingųjų iškasenų telkiniai arba palikti renatūralizacijai karjerai ir durpynai; teritorijos, kuriose būtų galima miško žemę paversti kitomis naudmenomis. 14.4. Priedai Miškų tvarkymo schemos priedus sudaro procedūrų dokumentai: planavimo sąlygų derinimo dokumentai ir protokolai, pagalbinė kartografinė medžiaga, vertingų gamtos ir kultūros paveldo objektų, rekreacijos objektų, Raudonosios knygos gyvūnų, augalų rūšių bei augalų bendrijų, kertinių miško buveinių sąrašai bei žiniaraščiai, darbų svarstymo su visuomene ataskaitos. 15. Miškų tvarkymo schemos tvirtinimas Miškų tvarkymo schema yra svarstoma, derinama ir tvirtinama aplinkos ministro nustatyta tvarka. III. VIDINĖS MIŠKOTVARKOS PROJEKTAS BENDRIEJI TEIGINIAI 16. Vidinės miškotvarkos objektas, tikslas, uždaviniai, rezultatas Vidinės miškotvarkos objektas – valstybinė (miškų urėdijos, nacionalinio parko, rezervato, kitų valdytojų miškai) ar privati miško valda arba privačių miško valdų grupė. Vidinės miškotvarkos tikslas – užtikrinti tvarų ir suderintą su visuomenės ir savininkų reikmėmis bei miškų politikos reikalavimais valdos miško išteklių naudojimą. Vidinės miškotvarkos uždaviniai – atlikti miško išteklių inventorizaciją, ūkinės veiklos bei miško išteklių rodiklių analizę ir suprojektuoti ūkines priemones miško ištekliams naudoti, atkurti bei gerinti. Vidinės miškotvarkos darbų rezultatas yra vidinės miškotvarkos projektas. 17. Vidinės miškotvarkos darbų ir jų kontrolės organizavimas 17.1. Darbų organizavimo, kontrolės ir kokybės reikalavimai Vidinės miškotvarkos darbų organizavimo reikalavimus, apibrėžiančius pasitarimų skaičių ir jų turinį, projekto rengimą, jo trukmę, derinimą, tvirtinimą, registravimą, viešumą, tikslinimo atvejus, kokybės kontrolę, vykdytojų atsakomybę, aerofotografavimą, duomenų bazių formavimo principus ir struktūrą nustato Aplinkos ministerijos patvirtinta Valstybinės miškų inventorizacijos, valstybinės miškų apskaitos, miškotvarkos projektų rengimo, derinimo ir tvirtinimo, miškotvarkos duomenų centralizuoto kaupimo, tvarkymo ir pateikimo miškų savininkams bei valdytojams tvarka. Vidinės miškotvarkos darbų tinkamai kokybei užtikrinti yra būtina parengti: normatyvus, skirtus taksacinių sklypų skyrimo, rodiklių nustatymo, vertinimo bei projektavimo tikslumui bei įvairių ūkinių priemonių apskaitos ir projektavimo tvarkai apibrėžti; metodus, skirtus medynų taksaciniams rodikliams normatyviniu arba užsakovo pageidaujamu tikslumu nustatyti; technologijas, skirtas sklypų riboms išskirti; instrukciją, skirtą taksacinės kortelės pildymo reikalavimams nustatyti; informacines technologijas, skirtas duomenims apie miško išteklius surinkti, kaupti, atnaujinti, apdoroti, projektiniams sprendimams bei kartografinei medžiagai parengti (miškotvarkos duomenų bazės, Geografinės informacinės sistemos, Globalinio padėties nustatymo sistemos, skaitmeninės technologijos miškų kartografijoje, elektroniniai duomenų imtuvai). Vidinės miškotvarkos darbų tinkamai kokybei užtikrinti yra būtina atlikti: technines treniruotes, rengiamas kasmet visiems specialistams, atliekantiems vidinės miškotvarkos darbus valstybinėse valdose, ir rekomenduojamas privačių valdų miškotvarkos projektų rengėjams; tyrinėjimus, skirtus medynams, želdiniams, žėliniams, atliktoms ūkinėms priemonėms, dirvožemiams, sausinimo sistemai, sanitarinei medynų būklei, biologinei įvairovei arba medžioklės ūkio sąlygoms ir pan. detaliau įvertinti; kontrolę, skirtą normatyvų laikymuisi natūriniuose ir kameriniuose miškotvarkos darbuose planingai ir vieningai tikrinti; analizę, skirtą buvusiai ūkinei veiklai ir miško rodiklių dinamikai įvertinti. 17.2. Darbų techninė užduotis Pagrindas vidinės miškotvarkos darbų techninei užduočiai stambioje valdoje parengti yra miškų tvarkymo schema. Tais atvejais, kai miškų tvarkymo schemos nėra, vidinės miškotvarkos užduotis stambiai valdai yra sudaroma, remiantis valdos ūkinio- administracinio suskirstymo schema. 17.3. Darbų sudėtis Vidinė miškotvarka susideda iš parengiamųjų ir pagrindinių (inventorizacija, analizė, projektavimas) darbų, atliekamų natūriniu ir kameriniu būdais. 17.3.1. Parengiamieji darbai Parengiamųjų darbų tikslas yra užtikrinti sklandžią pagrindinių miškotvarkos darbų eigą valdoje. Parengiamųjų darbų uždavinys yra iki pagrindinių darbų pradžios surinkti normatyvinę, dokumentinę ir kartografinę medžiagą, patikslinti aplinkines ribas ir, reikalui esant, kvartalines linijas, parengti kvartalų skaidymo sklypais (vidaus situacijos) projektą, organizuoti ir pravesti taksatorių treniruotę. 17.3.2. Pagrindiniai darbai Pagrindinių darbų tikslas yra parengti miško valdos vidinės miškotvarkos projektą. Pagrindinių darbų uždaviniai yra: 1) nustatyti taksacinių sklypų ribas; 2) įtaksuoti visus sklypus; 3) įvertinti sklypuose vykdytas ūkines priemones; 4) atlikti buvusios ūkinės veiklos ir miško išteklių rodiklių analizes; 5) parengti miško naudojimo, atkūrimo ir apsaugos sprendinius vykmečiui; 6) parengti naują kartografinę medžiagą. 17.4. Darbų ir jų kontrolės metodikų rengimas ir tvirtinimas Aplinkos ministerija ar jos įgaliotos institucijos rengia ir tvirtina: medynų taksacinių rodiklių nustatymo normatyviniu ar užsakovo pageidaujamu tikslumu metodikas, sklypų ribų (kvartalų vidaus situacijos) skyrimo metodikas, techninių treniruočių metodikas, taksacinės kortelės pildymo instrukciją, tyrinėjimų metodikas, duomenų bazių formavimo ir atnaujinimo metodikas, informacinių technologijų panaudojimo metodikas. Aplinkos ministerija tvirtina miškų inventorizacijos tikslumo, ūkinių priemonių projektavimo ir jų kokybės vertinimo normatyvus bei vieningą miškotvarkos darbų kontrolės metodiką. 17.5. Bendrieji darbų užsakovo ir vykdytojo įsipareigojimai Vidinės miškotvarkos darbų užsakovas ir vykdytojas glaudžiai bendradarbiauja viso darbų ciklo metu. Darbų užsakovo (2-5 papunkčiai) bendrieji įsipareigojimai: 1) užtikrinti miškotvarkos darbų apmokėjimą, 2) patikrinti natūroje ir pateikti vykdytojui kartografinėje medžiagoje pažymėtas aplinkines ribas, parengti duomenis apie nepažymėtus natūroje jų pakitimus, 3) išvalyti aplinkines ribas ir kvartalines linijas, 4) pateikti praėjusio vykmečio statistinę, taksacinę ir kartografinę medžiagas. Darbų vykdytojo bendrieji įsipareigojimai: 1) supažindinti užsakovą su regiono miškų tvarkymo schemos sprendiniais ir su jais susijusiais miškotvarkos darbų ypatumais, 2) laikytis miškotvarkos taisyklėse suformuluotų normatyvinių reikalavimų, 3) teikti užsakovui konsultacijas miško ekonominių, ekologinių ir socialinių funkcijų darnos klausimais, 4) informuoti užsakovą apie pastebėtus miške pažeidimus ar veiklos trūkumus, 5) reguliariai informuoti užsakovą apie darbų eigą ir laiku parengti miškotvarkos projektą. Visi darbų vykdytojo ir užsakovo tarpusavio įsipareigojimai yra suformuluojami darbų atlikimo sutartyje. INVENTORIZACIJA 18. Tikslas ir uždaviniai Inventorizacijos tikslas yra įvertinti valdos miško išteklius pagal kiekybinius ir kokybinius rodiklius. Inventorizacijos uždaviniai: nustatyti sklypų ribas; aprašyti (įtaksuoti) visus sklypus nustatytu tikslumu pagal augavietes, funkcinę paskirtį, medynų rodiklius, duomenų bazių reikalavimus; parengti duomenis apie valdos miško išteklius, jų našumą bei produktyvumą, funkcinę, erdvinę, amžiaus ir rūšinę struktūras, miško įrenginius ir techninį aprūpinimą, Raudonosios knygos objektų (lizdaviečių, gyvūnų, augalų) radvietes, kertines buveines, vykdytas ūkines priemones. Inventorizacijos duomenys (atributiniai ir grafiniai) sudaro Miško informacinės sistemos pagrindą. 19. Valdos ir jos skirstinių ribos, plotas bei vietovardžiai 19.1. Valdos skirstiniai Valdos skirstiniai yra geografiniai (miško masyvai), struktūriniai (valstybinėse valdose), ūkiniai (miškų grupės ir pogrupės) ir valstybinio administravimo vienetai. 19.2. Ribos Valdos (miškų urėdijų – ir girininkijų) ribos pagal galimybę yra sutapdinamos su kadastro vietovių ribomis. Valdos ribos yra nustatomos pagal žemės kadastro žemėlapį, o miško masyvų ribos – geodeziniais matavimais, susiejant jų posūkio taškus su valstybine koordinačių sistema LKS-94 (3 priedas). Nustatomas valytinų aplinkinių ribų ilgis bei keistinų ar naujai statytinų riboženklių kiekis. Valdos skirstinių ribos pažymimos kartografinėje medžiagoje. Valstybinei valdai yra parengiama geografinio, struktūrinio, ūkinio ir administracinio skaidymo schema (M 1:50000). 19.3. Plotas Valdos plotas yra apskaičiuojamas nustatytu tikslumu (3 priedas). Aprašomi valdos juridinių ribų ir ploto pokyčiai (valstybinėse valdose – naujai prijungti ar perduoti plotai, skirti privačios nuosavybės teisėms atkurti plotai ir kt.) per praėjusį vykmetį. 19.4. Vietovardžiai Girininkijų, kaimų, miškų, pelkių, salų, piliakalnių, upių, upelių, tvenkinių ir ežerų pavadinimai yra įrašomi taksacinėse kortelėse ir kartografinėje medžiagoje, vadovaujantis Lietuvos administracinio-teritorinio suskirstymo žinynu, Miškų vardynu, Kultūros paveldo registru, Gamtos paminklų registru, kadastro vietovių žemėlapiais, vietinių miškininkų informacija. Esant dviem objekto pavadinimams, antrasis kartografinėje medžiagoje yra įrašomas skliausteliuose. 20. Miško skaidymas Miško skaidymo tikslas yra suformuoti (atriboti) patogius inventorizavimo ir ūkininkavimo vienetus, kurie pagal savo dydį ir formą tenkintų praktinius reikalavimus miško išteklių inventorizavimui, ūkinių priemonių projektavimui, vykdymui, apskaitai ir kontrolei. Tokie vienetai yra miško kvartalai ir sklypai. Jų ribų pastovumas yra esminė sąlyga medyno istorijai sekti. 20.1. Kvartalai Kvartalų tinklo ir numeracijos sistema iš esmės yra nusistovėjusi ir nekeistina, tačiau išimtiniais atvejais – ūkininkavimo patogumui pagerinti, keičiantis valdos plotui ir riboms – gali būti priimami projektiniai sprendimai pakeisti kvartalų ribas ar numerius bei formuoti naujus kvartalus (6 priedas). Valdos kvartalai yra sunumeruojami paeiliui arabiškais skaičiais. Miško masyve kvartalai numeruojami nuo jo šiaurės vakarinio kampo eilėmis iki pietrytinio kampo 20.2. Sklypai Sklypai yra išskiriami, skaidant kvartalą pagal nustatytus normatyvus (2 priedas) ir sunumeruojami arabiškais skaičiais nuo pirmo iki paskutinio, pradedant nuo šiaurės vakarinio kvartalo kampo ir einant eilėmis iki jo pietrytinio kampo. Valstybinėje valdoje yra išskiriami ir inventorizuojami miško ir ne miško žemių, privačioje – tik miško žemės naudmenų sklypai. Miško žemė yra skirstoma į naudmenas pagal miškų kadastro, o žemės ūkio paskirties ir kita žemė – pagal nekilnojamojo turto kadastro reikalavimus (4 priedas). 20.2.1. Sklypų ribų projektas Sklypų ribų (kvartalų vidaus situacijos) projektas yra parengiamas ortofotoplanų (analoginėje ar skaitmeninėje formoje), aerofotonuotraukų (palydovinių nuotraukų, kai jų skiriamoji geba ir apdorojimo technologijos leidžia išskirti sklypus) dešifravimo arba instrumentinės nuotraukos (kai nėra aerofotomedžiagos ir dėl stichinių nelaimių, įvykusių po miško aerofotografavimo) metodais. Visais atvejais būtina naudotis praeitos miškotvarkos planine ir taksacine medžiaga. 20.2.2. Sklypų ribų projekto įtvirtinimas Sklypų ribų projektai, parengti fotoabrisuose, naudojant skaitmeninę arba stereoskopinę technologijas, yra patikrinami natūroje ir tikslinami, kai juose yra neaiškių, nedešifruotų, neteisingai senoje miškotvarkos medžiagoje pažymėtų arba po aerofotografavimo atsiradusių naujų sklypų ribų, atliekant dalinę instrumentinę kvartalų vidaus situacijos nuotrauką ir naudojant sklypų taksacinių rodiklių duomenis. Dalinės instrumentinės nuotraukos elementai, dirbant be GPS prietaiso, yra kvartalinių bei kvartaluose esančių linijų (keliai, trasos, grioviai, taisyklingų sklypų ribos ir pan.) ilgių matavimai (nustatomoms sklypų riboms su dešifruotomis sklypų ribomis susieti) ir nustatomų sklypų ribų krypčių bei ilgių matavimai. 21. Pirminiai sklypų išskyrimo ir taksacinio aprašymo dokumentai Pirminiai ir pagrindiniai natūrinių darbų dokumentai yra taksacinė kortelė ir fotoabrisas (abrisas). Sklypai yra aprašomi kiekybiniais ir kokybiniais rodikliais taksacinėje kortelėje arba elektroniniuose duomenų imtuvuose pagal jų pildymo instrukciją, parengtą, vadovaujantis vieningos sklypų duomenų bazės ir vieningos miško išteklių bei jų naudojimo apskaitos valdos, regiono ir visos šalies lygmenyse reikalavimais. Sklypai yra išskiriami ir visa grafinė informacija (sutartiniais ženklais) apie juos yra pateikiama kvartalo fototoabrise (abrise), kuris yra pagrindas grafinei sklypų duomenų bazei sudaryti. Taksacinės kortelės ir fotoabriso (abriso) informacijos kodavimo sistemos turi užtikrinti Lietuvos miškų valstybinio kadastro duomenų integraciją į kitus valstybinius kadastrus ir registrus. 22. Sklypų taksacinis aprašymas Darbo tikslas yra natūrinių darbų metu surinkti nustatyto pobūdžio informaciją (įtaksuoti) apie kiekvieną kvartalo sklypą. Taksacijos metodas sklype (vizualinis, vizualinis- instrumentinis arba instrumentinis) bei rodiklių nustatymo tikslumas ir gradacija (3 priedas) priklauso nuo miškotvarkos darbų užsakovo bei praktinių analizės ir projektavimo poreikių. Sklypų taksacinio aprašymo uždaviniams spręsti gali būti atliekami specialūs tyrinėjimai pagal atitinkamas metodikas. Sklypo rodiklių, jo ribų bei ūkinių priemonių jame perimamumas užtikrinamas, naudojantis praeitos miškotvarkos inventorizacijos bei projekto duomenimis. 22.1. Bendrieji rodikliai 22.1.1. Adresas Sklypo adresas yra užrašomas, nurodant valdos pavadinimą, kvartalo ir sklypo numerius. Privačiose valdose papildomai yra užrašomas kadastrinis adresas: kadastro vietovė, kadastro blokas, žemės sklypo numeris, savininkas. 22.1.2. Naudmena Miško valdos naudmenos tipas (4 priedas) yra pirminis sklypų skyrimo požymis, aprašomas visiems sklypams. 22.1.3. Augavietė Augavietė yra aprašoma visų, išskyrus technologinės paskirties, miško valdos naudmenų sklypams. Augavietės tipas miško žemės naudmenų sklypuose yra perrašomas pagal ankstesnės miškotvarkos metu atlikto miško dirvožemių ir augaviečių kartografavimo duomenis. Jis gali būti patikslinamas vizualiniu būdu, atsižvelgiant į sklypo augaliją ir reljefą arba atliekant supaprastintą ar detalų dirvožemio tyrimą. Augavietės požymiai yra dirvožemio drėgnumas, derlingumas ir granuliometrinė sudėtis bei reljefas ir augalija. Augavietę papildomai gali charakterizuoti miško tipas (7 priedas). 22.1.4. Sklypo ypatybės 22.1.4.1. Saugomi gamtos ir kultūros paveldo objektai Saugomi gamtos ir kultūros paveldo objektai miško žemės ir miškų urėdijų bei nacionalinių parkų valdomuose ne miško žemės sklypuose turi būti aprašyti taksacinėse kortelėse ir pažymėti kartografinėje medžiagoje, vadovaujantis Valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašu, Valstybiniu bei savivaldybių nekilnojamųjų kultūros vertybių registrais ir kultūros vertybių apsaugos reglamentais, Valstybinės reikšmės gamtos paminklų sąrašu, Saugomų teritorijų registru, Raudonosios knygos objektų (lizdaviečių, gyvūnų, augalų) radviečių ir kertinių buveinių sąrašais. Pastarieji du aktualizuojami sklypų aprašymo metu. 22.1.4.2. Įrenginiai Įrenginiai, esantys sklype – tiltai, pralaidos, priešgaisriniai bokštai, medžiokliniai bokšteliai, rekreaciniai įrenginiai ir kt. – yra įrašomi taksacinėje kortelėje ir pažymimi kartografinėje medžiagoje. 22.2. Apaugusios mišku (medynų) žemės sklypai Medžiais apaugusios medynų žemės sklypai yra aprašomi, nustatant augavietės tipą ir juose esančio medyno rodiklius. 22.2.1. Medyno rodikliai Medyno rodikliai yra nustatomi pagal atitinkamus juos sudarančių ardų ir miško elementų rodiklius, įtaksuotus standartiniu tikslumu (3 priedas). 22.2.1.1. Rūšinė sudėtis Miško elemento medžių rūšis yra užrašoma sutartine santrumpa (8 priedas). Ardo rūšinė sudėtis yra nustatoma pagal jo miško elementų tūrių santykines dalis ardo tūryje (jaunuolynuose iki 5m aukščio ir 10 m. amžiaus – pagal atskirų miško elementų medelių skaičiaus santykį), išreiškiant jas sveikais skaičiais (koeficientais) nuo 10 (tūrio dalis 96% ir daugiau) iki 1 (tūrio dalis 6-15%). Rūšinės sudėties formulė yra surašoma koeficientų mažėjimo tvarka medžių rūšių grupėmis: spygliuočiai, kietieji lapuočiai ir minkštieji lapuočiai. Vyraujanti ardo ir medyno medžių rūšis yra įrašoma rūšinės sudėties formulės priekyje. Iš dviejų ar didesnio skaičiaus formulės priekyje rašytinų su vienodais koeficientais medžių rūšių vyraujančia laikoma pagrindinė rūšis (8 priedas). Iš dviejų ar didesnio skaičiaus pagrindinių medžių rūšių vyraujančia yra laikoma geriau augavietę atitinkanti rūšis. Medyno vyraujanti medžių rūšis atitinka pirmojo ardo vyraujančią medžių rūšį. Medynai pagal jų rūšinę sudėtį yra skirstomi į grynus (vyraujantis miško elementas sudaro ≥76% pirmojo ardo tūrio) ir mišrius. 22.2.1.2. Kilmė Miško elemento kilmė gali būti savaiminė arba kultūrinė. Ardo kilmė yra nustatoma pagal kultūrinės kilmės elementų dalį jo tūryje: savaiminė (nėra kultūrinės kilmės elementų), mišri (kultūrinės kilmės elementas ≤75%), kultūrinė (kultūrinės kilmės elementas >75%). Medyno kilmė nustatoma pagal pirmojo ardo kilmę. 22.2.1.3. Amžius Miško elemento amžius yra nustatomas aktualizuojant ir patikslinant praeitos inventorizacijos metu nustatytą jo amžių arba kitu naudojamo inventorizacijos metodo numatytu būdu. Amžiaus klasė yra nustatoma pirmajam ardui pagal jo vyraujančio miško elemento amžių ir medynui pagal jo pirmojo ardo amžiaus klasę. 22.2.1.4. Aukštis Miško elemento aukštis yra nustatomas kaip vidutinis svertinis pagal storumo laipsnį sudarančių medžių aukštį ir skersplotį. Ardo aukštis yra nustatomas kaip jį sudarančių miško elementų aukščių svertinis pagal rūšinės sudėties koeficientus vidurkis. 22.2.1.5. Skersmuo Miško elemento skersmuo yra nustatomas kaip vidutinis kvadratinis jį sudarančių medžių skersmuo. Nenustatomas jaunuolynuose, kurių medžių vidutinis aukštis nesiekia 2 m. 22.2.1.6. Skerspločių suma Miško elemento skerspločių suma nustatoma instrumentiniu metodu taksuojamuose medynuose. Pirmojo ardo skerspločių sumą sudaro jo miško elementų skerspločių sumos. Žemesniems ardams yra nustatomas tik skalsumas. 22.2.1.7. Skalsumas Ardo skalsumas paprastai yra nustatomas iš akies. Ardo skalsumas gali būti apskaičiuotas pagal instrumentiniu metodu nustatytos ir normalios medyno skerspločių sumos santykį. Jaunuolynuose, kurių medžių vidutinis aukštis neviršija 5 m, skalsumas yra nustatomas pagal 1 ha esančio ir teoriškai maksimalaus (10000 medelių 1 ha, vienas medelis = 1 m2) medelių skaičių santykį, želdiniuose – pagal normatyvinio sodinimo vietų ir išlikusių perspektyvių medelių skaičių santykį. 22.2.1.8. Boniteto klasė ir medyno našumo indeksas Boniteto klasė (9 priedas) yra nustatoma vyraujančiam miško elementui pagal jo amžių ir vidutinį aukštį (kai jis didesnis nei 5 m). Medyno boniteto klasė atitinka vyraujančio miško elemento boniteto klasę. Medyno našumo indeksas gali būti nustatomas greta arba vietoj boniteto pagal vyraujančio miško elemento aukštį atitinkamame normatyviniame amžiuje (10 priedas). Jaunuolynuose iki 5 m aukščio ir neapaugusios medynų žemės sklypuose boniteto klasė arba medyno našumo indeksas yra nustatomi pagal augavietės potencialų derlingumą. 22.2.1.9. Tūris Medžių stiebų su žieve tūris 1 ha yra nustatomas miško elementui pagal jo vidutinį aukštį ir skerspločių sumą. Ardo tūris yra nustatomas kaip jo miško elementų tūrių suma arba pagal vyraujančio miško elemento, kai jo vidutinis aukštis yra ≥2 m, tūrio lenteles, atsižvelgiant į ardo skalsumą ir aukštį. Medyno tūris yra nustatomas kaip ardų tūrių suma. Jaunuolynų tūris yra nustatomas pagal normatyvus (3 priedas). 22.2.1.10. Prekingumas Prekingumas yra nustatomas tik miško elementui pagal jį sudarančių padarinių medžių tūrį. 22.2.1.11. Selekcinė vertė Selekcinė vertė yra nustatoma pušynams, maumedynams, uosynams, eglynams, klevynams, guobynams, ąžuolynams, beržynams, juodalksnynams, liepynams ir drebulynams pagal nustatytus reikalavimus (11 priedas). 22.2.1.12. Sanitarinė būklė Medyno sanitarinė būklė yra įvertinama, nustatant tokius rodiklius: vėjavartų, vėjalaužų, džiūstančių medžių, sausuolių ir miško šlamšto kiekiai nuo 5 m3/ha; patvenktas plotas; žvėrių, pastariesiems išskiriant pažeidimų pobūdį bei šviežius – praeitos žiemos – pažeidimus, jaunuolynų, medžių liemenų ir pirminių kenkėjų, ligų bei dėl kitų priežasčių pažeistų medžių procentas (pagal medžių rūšis ir pažeidimo intensyvumą – silpnai, vidutiniškai, stipriai, žuvę). 22.2.1.13. Pomiškis Pomiškis yra aprašomas, kai po medyno danga yra ≥500 vnt./ha gyvybingų pagrindinių ir šalutinių medžių rūšių medelių, pagal tokius rodiklius: rūšinė sudėtis, vyraujančios medžių rūšies vidutinis amžius, aukštis, kilmė, medelių skaičius 1 ha. Pomiškio gyvybingumas yra nustatomas, vadovaujantis Miško sodmenų, želdinių ir žėlinių apskaitos ir vertinimo metodika. 22.2.1.14. Trakas Trakas aprašomas, nurodant iki trijų krūmų rūšių (8 priedas) mažėjančios ploto dangos% tvarka (retas – iki 30, vidutinio tankumo – 40-60, tankus – per 60). Esant reikalui, trako krūmų rūšims gali būti nurodyta ūkinė vertė. Saugomose teritorijose, įvertinant biologinę įvairovę, gali būti aprašytos visos traką sudarančios krūmų rūšys. 22.2.1.15. Polajiniai želdiniai Polajiniai želdiniai yra aprašomi, nurodant rūšinę sudėtį, vyraujančios medžių rūšies vidutinį amžių, aukštį ir medelių skaičių 1 ha arba skalsumą. 22.2.1.16. Pavieniai medžiai Pavieniai medžiai yra aprašomi apaugusios (jaunuolynai ir pusamžiai) ir neapaugusios medynų bei ne miško žemės sklypuose, nurodant rūšinę sudėtį, vidutinį amžių, skersmenį ir tūrį 1ha. 22.2.2. Kiti rodikliai Kiti rodikliai gali būti papildyti arba pakeisti I miškotvarkos pasitarime arba sutartyje su darbų užsakovu. 22.2.2.1. Pašaringumas Pašaringumas yra nustatomas pagal normatyvus. 22.2.2.2. Miško želdinių būklė Pirminiai duomenys želdiniams aprašyti yra gaunami iš Miško želdinimo ir žėlimo projektų duomenų bazių. Aprašomi visi praėjusio vykmečio želdiniai, vadovaujantis Miško sodmenų, želdinių ir žėlinių apskaitos ir vertinimo metodika, Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatais pagal tokius rodiklius: įveisimo metai, buvusi žemės naudmena, amžius (miško sodmenų amžius yra įskaitomas), medžių rūšys (iki trijų), želdinimo tikslingumas ir želdintų medžių rūšių atitikimas augavietei bei miško funkcinei paskirčiai, želdinių tankumas, gyvybingų (perspektyvių) medelių skaičius 1 ha (pagal vidutinį aukštį), tikslinių medžių rūšių pakenkimai, prigijimas pagal medžių rūšis ir vidutinis svertinis sklypui (12 priedas). 22.2.2.3. Miško žėlinių būklė Savaiminukų apskaita vykmečio žėlinių sklypuose atliekama ir jų būklė įvertinama, vadovaujantis Miško sodmenų, želdinių ir žėlinių apskaitos ir vertinimo metodika, pagal tokius rodiklius: Žėlimo tikslingumas ir želiančių medžių rūšių atitikimas augavietei bei miško funkcinei paskirčiai, perspektyvių (gyvybingų) savaiminukų (sėklinės ir vegetatyvinės kilmės) skaičius pagal tikslines ir nepageidaujamas medžių rūšis bei aukščio grupes (12 priedas). 22.2.2.4. Sausinimo įrenginių ir sausintų sklypų būklė Sklypo sausinimo įrenginiai yra pažymimi kartografinėje medžiagoje, jų būklė yra įvertinama pagal normatyvus (13 priedas). Sausintų sklypų būklė yra nustatoma pagal jų atstumą nuo griovio, žemės naudmenas ir laikotarpį po sausinimo darbų (14 priedas). 22.2.2.5. Vaisinių ir vaistinių augalų ištekliai Vaisinių ir vaistinių augalų ištekliai yra nustatomi dviem gausiausioms samanų-žolių-krūmokšnių ardo ir dviem trako augalų rūšims, nurodant augalo rūšį, jos užimamą sklypo dalį, sąžalyno tankumą, projekcinę sklypo dangą, ištisinio sąžalyno plotą ir nustatant išteklių tipą – naudotini paruošoms, rekreacijai arba žvėrių mitybai (8 priedas), vadovaujantis Laukinės augalijos įstatymu, Laukinės augalijos išteklių apskaitos tvarka, Laukinės augalijos išteklių valstybinio registro nuostatais, Aplinkos ministerijos patvirtintu apskaitomų augalijos rūšių sąrašu. Skiriami produktyvūs ir rezerviniai sąžalynai (pagal medyno skalsumą ir trako tankumą). 22.2.2.6. Poilsiniai (rekreaciniai) ištekliai Poilsiniai ištekliai yra aprašomi valstybinių parkų ir draustinių rekreacinių zonų bei kitų rekreacinės paskirties miškų (miško parkai, kurortų ir miestų miškai, rekreaciniai miško sklypai, apsauginės ir estetinės reikšmės miško sklypai prie magistralinių ir krašto kelių ir kt.) sklypuose. Sklypai yra aprašomi bendrąja tvarka, papildomai nustatant jų estetinę vertę, rekreacinę digresiją (15 priedas). Rekreacinės teritorijos ir objektai (poilsiavietės, stovyklavietės, poilsio-atokvėpio vietos, žaidimų aikštelės, paplūdimiai, maudyklos, pėsčiųjų ir dviratininkų takai, turistinių maršrutų trasos), poilsio įrenginiai, gamtiniai rekreacijos objektai (vaizdingi medynai ir augalai, reginių vietos) aprašomi ir pažymimi kartografinėje medžiagoje. 22.3. Neapaugusios mišku žemės sklypai Medžiais neapaugusios medynų žemės sklypams, nurodžius jų naudmenų tipą (kirtavietė ir jos atsiradimo metai, miško aikštė, žuvęs medynas) ir teritorijų planavimo dokumentuose numatytiems žemės sklypams miškui įveisti (informacija apie juos yra gaunama teritoriniuose žemėtvarkos skyriuose bei pas privačios žemės savininkus), nurodžius jų esamą naudmeną pagal žemės kadastrą, yra aprašomos želiančios medžių rūšys, medelių vidutinis amžius ir aukštis, skaičius 1ha ir numatomas miško atkūrimo būdas – žėlimas (bent dvi medžių rūšys, nurodant tikslines) arba želdinimas (medžių rūšys ir sodinimo vietų skaičius 1ha). 22.4. Miško dauginamosios medžiagos išauginimo žemės sklypai Miško dauginamosios medžiagos išauginimo žemės sklypai yra aprašomi, nurodant naudmenos tipą (miško daigynas, miško medelynas) ir plotą. 22.5. Miško sėklinės bazės sklypai Miško sėklinės bazės sklypai yra aprašomi, nurodant naudmenos tipą (sėklinės plantacijos, sėkliniai medynai, genetiniai draustiniai, klonų archyvai ir pan.), plotą, įkūrimo metus, medžių ir krūmų rūšis. 22.6. Technologinės paskirties miško žemės sklypai Visi technologinėms reikmėms tenkinti skirtieji objektai yra pažymimi kartografinėje medžiagoje. Miško sandėliai, priešgaisriniai barjerai (mineralizuoti proskiebiai ar lapuočių juostos), keliai ir trasos >10 m pločio yra aprašomi taksacinėje kortelėje. Keliams (visi ūkio reikmėms naudojami keliai turi būti aprašyti) nurodoma jų priklausomybė (bendro naudojimo, žinybinis, privatus), danga (asfaltas, žvyras, be dangos), plotis. Grioviams yra nurodoma jų plotis ir būklė. Trasoms nurodoma jų paskirtis (sausinimo, kelių, ryšių, energetikos ir kt.), ypatybės (apaugusi, pravažiuojama), galimybės panaudoti miško reikmėms. 22.7. Kitos paskirties miško naudmenų sklypai Kitos paskirties miško naudmenų sklypai yra aprašomi, nurodant naudmenos tipą (šalutinių miško žaliavų plantacija, pašarinė miško aikštelė, poilsiavietė, dekoratyvinis miško želdynas, miško įrenginių žemė). Žaliavinėms ir dekoratyvinių eglučių plantacijoms yra nurodoma jų paskirtis, įveisimo metai, auginamos medžių ir krūmų rūšys. 22.8. Ne miško žemės naudmenų sklypai Ne miško žemės naudmenų sklypai yra aprašomi, nurodant naudmenos tipą (4 priedas). Žemės ūkio naudmenų sklypams papildomai yra nurodoma jų paskirtis (tarnybinė arba bendroji), kokybė (pievoms ir ganykloms – sausminė, užliejama, užpelkėjusi; ploto dalis, apaugusi krūmais), pelkėms – durpių sluoksnio gylis ir ploto dalis, apaugusi menkmiškiu. Žėlimas ne miško žemės naudmenų sklype yra aprašomas, kai jo ploto vienete yra ≥2000 ir ≥1 m vidutinio aukščio spygliuočių ar kietųjų lapuočių arba ≥4000 ir ≥2 m vidutinio aukščio minkštųjų lapuočių rūšių medžių. 23. Inventorizacijos duomenų įjungimas į miškotvarkos informacinę sistemą Inventorizacijos duomenys yra apdorojami, parengiami nustatytu formatu ir perduodami į miškotvarkos informacinės sistemos centrinę duomenų bazę. MIŠKO IŠTEKLIŲ IR PRAĖJUSIO VYKMEČIO ŪKINĖS VEIKLOS ANALIZĖ 24. Tikslas ir uždaviniai Miško išteklių ir praėjusio vykmečio darbų rezultatų analizės tikslas yra įvertinti ūkinės veiklos valdoje efektyvumą. Analizės rezultatai naudojami valdos ūkio tikslams koreguoti bei naujo vykmečio projektiniams sprendimams pagerinti. Analizės uždaviniai yra nustatyti: atliktų ūkinių priemonių atitikimą projektinėms bei nuokrypių priežastims pagal priemonių rūšis, apimtis ir kokybę; miško išteklių pokyčius, jų priežastis bei atitikimą tvaraus miškų ūkio kriterijams bei rodikliams (valstybinėse valdose); ekonominius veiklos rezultatus (valstybinėse valdose); įvykius ir procesus, turėjusius esminės įtakos ūkininkavimui. Analizuojamo laikotarpio trukmė ir tikrinami rodikliai yra nustatomi pirmajame miškotvarkos pasitarime. Analizei naudojami valdos miško ūkinės veiklos metinių ataskaitų, ūkinių priemonių posistemės, Lietuvos miško sėklinės bazės sąvado, Aplinkos ministerijos leidinių bei sklypų taksacinių aprašymų duomenys. Analizė atliekama natūriniu (sklypo lygmuo) ir kameriniu (valdos lygmuo) metodais. 25. Miško išteklių kokybės rodikliai Miško išteklių kokybės rodikliai, jų kitimo tendencijos bei priežastys yra analizuojami pagal žemiau išvardytus tvaraus miškų ūkio kriterijus, priimtus Europos Ministrų konferencijoje (Lisabona, 1998), pateikiant juos atitinkančių rodiklių dinamiką per praėjusį vykmetį arba ilgesnį laikotarpį. 25.1. Miško išteklių išsaugojimas ir gausinimas Kriterijaus laikymosi rodikliai yra: apaugusios ir neapaugusios medynais žemės plotai; medynų plotai pagal vyraujančias medžių rūšis, kilmę, amžiaus klases ir brandumo grupes; visų ir brandžių medynų visas ir vidutinis tūriai ir jų prieaugiai (pokyčiai) pagal vyraujančias medžių rūšis ir valdoje; sukauptos anglies atsargos ir jų metinis prieaugis bei naudojimas valdos miško ekosistemoje, mineraliniuose ir organiniuose dirvožemiuose, medžiuose bei augalinėje dirvožemio dangoje. 25.2. Miško ekosistemų sveikatingumo ir gyvybingumo išsaugojimas Kriterijaus laikymosi rodikliai yra: biotinių ir abiotinių pakenkimų plotai, taip pat želdiniuose, pagal priežastis (vabzdžiai, ligos, ugnis, vėjas, sniegas, šalnos, žvėrys). 25.3. Miško prekinių funkcijų išsaugojimas ir skatinimas Kriterijaus laikymosi rodikliai yra: medyno tūrio prieaugio ir iškirstos jo dalies santykis; apvaliosios medienos kainos ir pajamos; miško gerinimo darbų (miško žėlimas, želdinimas, miško žėlimą skatinančios priemonės, tręšimas, sausinimas ir jo tinklo priežiūra, ugdymo kirtimai, atkuriamieji kirtimai, nutiesti keliai, priešgaisrinės priemonės) apimtys. 25.4. Biologinės įvairovės išsaugojimas, apsauga ir gausinimas miško ekosistemose Kriterijaus laikymosi rodikliai yra: visų miško grupių medynuose – savaiminės ir kultūrinės kilmės miško, mišrių ir grynų medynų, neplynųjų ir plynųjų kirtimų, žėlinių ir želdinių, sausintų ir nesausintų aukštapelkių ir žemapelkių, išnaudotų ir renatūralizuotų ar rekultivuotų durpynų, karjerų plotai (palyginimas tarpusavyje ha ir %), jaunuolynų, brandžių medynų, žemo našumo medynų, sengirių, sėklinių medynų, genetinių draustinių, introdukuotų medžių rūšių, natūralių pievų, aikščių ir kitų erdvių plotai (ha ir %) pagal miško grupes, pogrupes ir vyraujančias medžių rūšis; retų ir nykstančių augalų bei gyvūnų rūšių skaičiai (absoliutinis ir santykinis) ir sąrašai; II-IV miško grupių medynuose ir biržėse – visas ir vidutinis ploto vienete sausuolių, virtėlių, paliktų augti lapuočių tūris; III-IV miško grupių medynuose – mikrorezervatų, kertinių buveinių skaičius ir plotai pagal augavietes, vyraujančias medžių rūšis ir paskirtį. 25.5. Miško apsauginių funkcijų išsaugojimas ir skatinimas Kriterijaus laikymosi rodikliai yra: vandenų, laukų, dirvožemio ir kitų objektų apsauginių miškų plotai (visas ir santykinis), jų atitikimas normatyvams. 25.6. Miško socialinių ir kultūrinių funkcijų išsaugojimas ir skatinimas Kriterijaus laikymosi rodikliai yra: regioninių parkų, kraštovaizdžio draustinių miškų plotai (visas ir santykinis pagal saugomų teritorijų rūšis); kultūros paminklų ir vertybių skaičius pagal miškų grupes; poilsio miškų plotas (visas, santykinis ir vienam gyventojui); darbo vietų skaičius miškų ūkyje ir jo procentas nuo visų darbo vietų skaičiaus miškų urėdijos ar nacionalinio parko teritorijoje; miško darbininkų ir specialistų skaičiai; eksportuojamų ir vietinėje rinkoje sunaudojamų produktų ir paslaugų santykis; visuomenės dalyvavimas (visuomenės grupių ir nevyriausybinių organizacijų, dalyvaujančių organizuojant miškų ūkio veiklą, skaičius ir pavadinimai); įrengtų poilsio vietų skaičius ir lankytojų skaičius poilsiniuose miškuose. 26. Atliktos ūkinės priemonės ir jų rodikliai Atliktų ūkinių priemonių analizė apima pagrindinius, atkuriamuosius, ugdymo ir sanitarinius kirtimus, miško želdinimą ir žėlimą, miško sėklinės bazės, priešgaisrinės ir sanitarinės apsaugos gerinimą, aplinkosauginės, rekreacinės ir kitos ūkinės veiklos priemones. 26.1. Miško pagrindinių kirtimų rodikliai Pagrindiniams kirtimams yra vertinama (16 priedas) kirtimo būdo pagrįstumas bei projektuoti kirsti ir iškirsti metiniai bei vykmečio visos, likvidinės bei padarinės medienos kiekiai pagal poūkius ir sudėtines medžių rūšis (valdos lygmenyje). Tik neplyniems pagrindiniams kirtimams sklypų lygmenyje yra vertinama medžių atrankos kokybė, kirtimo intensyvumas ir tolygumas. 26.2. Miško ugdymo kirtimų rodikliai Ugdymo kirtimams yra vertinama (16 priedas) tikslingumas, intensyvumas, tolygumas, medžių atrankos kokybė, ugdyta medyno dalis bei projektuoti kirsti ir iškirsti plotai, visos, likvidinės bei padarinės medienos kiekiai pagal poūkius ir sudėtines medžių rūšis (valdos lygmenyje). 26.3. Miško želdinių ir žėlinių kokybės rodikliai Želdiniams yra palyginami projektuotas apželdinti ir apželdintas plotai (visas ir kirtavietėse) pagal medžių rūšis ir augavietes valdos lygmenyje ir apibendrinama želdinių kokybė pagal vyraujančias medžių rūšis ir augavietes (geri, patenkinami, blogi, žuvę, nurodant blogos būklės ar žuvimo priežastis) sklypo ir valdos lygmenyse (12 priedas). Žėliniams, taip pat ir kirtavietėse, yra pateikiami plotai pagal medžių rūšis ir augavietes valdos lygmenyje, įvertinant žėlinių kokybę (12 priedas). 26.4. Miško sėklinės bazės būklės rodikliai Miško sėklinės bazės būklės rodikliai: įveistų sėklinių plantacijų, bandomųjų želdinių, išskirtų sėklinių medynų, aprobuotų genetinių draustinių plotai, pliusiniai medžiai, klonų archyvai, paruošti sėklų, tarp jų iš sėklinių plantacijų, kiekiai, medynų pasiskirstymas pagal selekcinės kokybės klases. 26.5. Miško priešgaisrinės apsaugos rodikliai Miško priešgaisrinės apsaugos rodikliai: stebėjimo sistema, darbuotojų skaičius, įrengtų priešgaisrinių proskiebių, mineralizuotų juostų ilgis, gaisrų rūšys, kiekis, vidutinis plotas, priežastys. 26.6. Miško sanitarinės apsaugos rodikliai Miško sanitarinės apsaugos rodikliai: naudotos kovos su ligomis ir kenkėjais priemonės, jų apimtys ir efektyvumas. Sanitariniams kirtimams yra vertinami projektuoti kirsti ir iškirsti plotai, visos, likvidinės bei padarinės medienos kiekiai pagal poūkius ir sudėtines medžių rūšis (valdos lygmenyje). 26.7. Miško sausinimo efektyvumo rodikliai Sausinimo efektyvumas yra vertinamas pagal atitinkamuose sklypuose esančių sausinimo įrenginių (13 priedas) ir medynų (14 priedas) būklę. Sausinti sklypai, kuriuose buvo nustatyti teigiami medynų rodiklių poslinkiai, priskiriami pakankamai nusausintiems plotams ir atvirkščiai. 27. Ekonominių veiklos rezultatų rodikliai Ekonominių veiklos rezultatų (valstybinėms ir didesnėms nei 150 ha privačioms valdoms) analizės paskirtis yra išsiaiškinti finansinių sąnaudų valdoje efektyvumą (ploto ar paruoštos produkcijos vienetui), analizuojant normatyvines bei faktines išlaidas miško ištekliams naudoti, atkurti ir gerinti. Greta natūrinių ir normatyvinių finansinių ūkinės veiklos rodiklių yra naudojami faktiniai: bendrosios pajamos už produkciją ir paslaugas pagal jų rūšis; bendrosios sąnaudos visiems darbams pagal jų rūšis; darbuotojų skaičius ir vidutinis mėnesinis atlyginimas pagal darbuotojų grupes; kapitalinės investicijos pagal jų rūšis. PROJEKTAVIMAS 28. Tikslas ir uždaviniai Inventorizacijos duomenys apie augavietes, miškų grupes ir pogrupius, sklypus, praėjusio vykmečio darbų rezultatus kartu su miškininkystės normatyvais, valstybinės miškų politikos ir bendrosios ūkio plėtros regione reikalavimais, vietinių miškininkų siūlymais sudaro projektavimo pagrindą. Projektavimo tikslai yra parengti ir pagrįsti sprendimus dėl ilgalaikių valdos tikslų ir dėl miško ūkinių priemonių vykmečiui, kurie artintų valdos mišką prie tikslinės būsenos ir padėtų jos savininkui gauti naudą. Projektavimo uždaviniai yra nustatyti valdos išteklių naudojimo ir gerinimo apimtis pagal rūšis, laiką, vietą ir projektavimo vienetų lygį apibrėžtu tikslumu (3 priedas). Projektavimo vienetai yra taksacinis sklypas, poūkis ir miško valda. Projektiniai sprendimai dėl atskirų sklypų gali pasikeisti, rengiant sprendimus poūkiui ar valdai. Projektavimas suderina ūkinės veiklos intensyvumą su vyraujančia miško funkcija projektavimo vienete, todėl, projektuojant miško auginimo, naudojimo ir gerinimo priemones, būtina atsižvelgti į valdos teritorijoje esančių saugomų teritorijų ribas ir paskirtį, biologinės įvairovės apsaugos reikalavimus, kertinių buveinių inventorizacijos duomenis, sklypų taksacijos metu nustatytas retų bei nykstančių augalų ir gyvūnų radvietes bei buveines, vietinės bendruomenės interesus. 29. Ilgalaikiai valdos ūkio tikslai Ilgalaikiai valdos ūkio tikslai turi laiduoti visų miško funkcijų užtikrinimą bei tvarų ir subalansuotą miškų ūkį. Tikslai formuluojami visai valdai, o valstybinių miškų valdoms ir jos struktūriniams padaliniams (girininkijoms). 29.1. Miško funkcinė struktūra Miško funkcinė struktūra yra nustatoma pagal valdoje išskiriamų miško grupių ir pogrupių plotus daugiatiksliam ūkiui organizuoti. Vyraujančios miško funkcijos tampa ilgalaikiais ūkio tikslais ir turi būti plėtojamos, užtikrinant jų tvarų ir visuomenę tenkinantį naudojimą. Miško funkcinė struktūra turi būti optimizuota pagal miškų tvarkymo schemos sprendinius. Esant būtinybei, miškų tvarkymo schema gali būti papildyta vidinės miškotvarkos siūlymais dėl miškų masyvų ar jų dalių priskyrimo miško grupėms ar pogrupėms. 29.2. Miško rūšinė sudėtis Tikslinė miško rūšinė sudėtis yra nustatoma, derinant augaviečių našumą, joms nustatytas tikslines medžių rūšis, valdoje plėtojamas miško funkcijas, medienos rinkos poreikius bei biologinės įvairovės reikalavimus. Tikslinė rūšinė sudėtis nenustatoma pirmosios grupės miškams. 29.3. Miško amžiaus struktūra Tikslinė amžiaus struktūra yra nustatoma plynų kirtimų ūkio formos miškuose, vadovaujantis Aplinkos ministerijos patvirtintais kirtimo amžiais. Įvertinamas poūkių amžiaus klasių realių plotų nuokrypis nuo normalių (idealių). Atrankinių kirtimų ūkio formos miškuose tiksliniai amžiaus klasių plotai gali būti pakeisti tiksliniu medžių pasiskirstymu storumo laipsniais, o medynų kirtimo amžiai – tiksliniais skersmenimis. Tikslinė amžiaus struktūra nenustatoma pirmosios ir antrosios grupių miškams. 29.4. Miško erdvinė struktūra Miško erdvinė struktūra yra formuojama priklausomai nuo atitinkamoje jo ploto dalyje vyraujančios funkcijos (miškų grupės). Medienai auginti skirtuose (IV miškų grupė) ir apsauginiuose (III miškų grupė) miškų masyvuose siekiama ≥95% jų miškingumo, formuojami našūs, maksimalaus skalsumo medynai. Plynų kirtimų ūkio formos miške gali būti formuojamos medynų sekos. Ekosistemų apsaugai ir poilsiui skirtuose miškuose (II miškų grupė) erdvės tarp medynų turėtų sudaryti 6-24% atitinkamo miško masyvo ploto, medynų skalsumas turėtų atitikti optimalų vyraujančiai miško funkcijai lygį (visada < 1,0). Pirmosios grupės miškuose medynų skalsumas ir erdvės tarp jų nereguliuojami. 30. Projektiniai sprendimai sklypo lygmenyje 30.1. Medynų žemės sklypai 30.1.1. Pagrindiniai kirtimai Pagrindiniai (plynieji, atvejiniai, atrankiniai) kirtimai yra projektuojami III-IV miško grupių medynuose, atsižvelgiant į miško paskirtį, augavietę, medynų amžių ir būklę bei vadovaujantis Pagrindinių miško kirtimų taisyklėmis. Vadovaujantis miškų ūkio plėtros strateginiais tikslais, privalu didinti neplynų kirtimų apimtis III-IV grupių miškuose. II miškų grupės miškuose pagrindinių kirtimų rekomenduojama neprojektuoti. 30.1.2. Miško atkūrimas ir įveisimas Miško atkūrimas yra projektuojamas II-IV miško grupių kirtavietėse, o įveisimas – ne miško žemės naudmenų sklypuose, atsižvelgiant į augavietę, tikslinių medžių rūšių normatyvus, sklypo būklę, savaiminukų skaičių ir kokybę, miško paskirtį bei vadovaujantis Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatais, Žvėrių sudarkytų miško želdinių ir pakenktų medynų inventorizavimo, atkūrimo ir ūkininkavimo metodiniais nurodymais, Saugomų teritorijų bendraisiais ar individualiaisiais nuostatais, Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų reikalavimais, Kraštovaizdžio architektūros reikalavimais (miško parkuose ir poilsiaviečių sklypuose). 30.1.3. Ugdymo kirtimai Ugdymo kirtimai yra projektuojami II-IV miško grupių medynuose pagal miško paskirtį, medyno amžių, skalsumą iki kirtimo ir paliekamą po kirtimo (17 priedas), esamą ir tikslinę rūšines sudėtis, tikslinį miško produktą ar paslaugą, būklę, tikslinę rūšinę valdos miško sudėtį, nurodant ugdymo skubą (nedelsiant, pirmoje eilėje ar antroje eilėje ugdytina), vadovaujantis Miško ugdymo ir sanitarinių kirtimų taisyklėmis. 30.1.4. Plynieji sanitariniai kirtimai Plynieji sanitariniai kirtimai yra projektuojami II-IV miško grupių medynuose, vadovaujantis Miško ugdymo ir sanitarinių kirtimų taisyklėmis bei Miško sanitarinės apsaugos taisyklėmis. 30.1.5. Kiti kirtimai Kiti kirtimai (medyno arba jo viršutinio ardo rekonstrukcija, miško pašaringumo didinimo, kraštovaizdžio gerinimo kirtimai, plotų valymas, trasų, priešgaisrinių juostų kvartalinių ir ribinių linijų kirtimas) yra projektuojami II-IV miško grupių medynuose, nepasiekusiuose pagrindinių kirtimų amžiaus, atsižvelgiant į miško paskirtį ir būklę. 30.1.6. Poilsiavimo išteklių gerinimas Poilsiavimo ištekliams gerinti rekreacinių miškų (II grupė) medynuose turi būti formuojami įvairiaamžiai, grupinio medžių išsidėstymo, netaisyklingos teritorinės formos medynai bei erdvės juose ir tarp jų. Projektuojamos tokios ūkinės priemonės: atkuriamieji kirtimai (tik neplyni) gamtinę brandą pasiekusiuose medynuose. Išretėję, bet geros būklės, medynai paliekami augti, siekiant palaikyti miško estetinę vertę; ugdymo kirtimai, didinantys medynų estetinę vertę (nurodoma išsaugoti neįprastų kamieno formų medžius, lapuočius medžius spygliuočių medynuose, vaismedžius, dekoratyvius, ornitofilinius krūmus); rekonstrukciniai kirtimai mažos estetinės vertės medynams pakeisti; kraštovaizdžio formavimo kirtimai vietoj ugdymo ir rekonstrukcinių kirtimų kraštovaizdžio apžvalgai pagerinti; žėliniai bei mišrūs, netolygaus sodinukų išdėstymo želdiniai. Miško parkuose ir poilsiavietėse būtina atsižvelgti į kraštovaizdžio architektūros reikalavimus. 30.1.7. Vaisinių ir vaistinių augalų sąžalynų skatinimas Vaisinių ir vaistinių augalų sąžalynų skatinimo priemonės yra projektuojamos užsakovui pageidaujant, vadovaujantis jų išteklių įvertinimo sklypuose rezultatais (produktyvūs, rezerviniai): medynų skalsumo optimizavimas (mažinimas) ugdymo kirtimais, trako, neperspektyvaus pomiškio kirtimas, biotechniniai kirtimai. 30.1.8. Biologinės įvairovės apsauga ir gausinimas Mikrorezervatai yra projektuojami pagal Aplinkos ministerijos patvirtintas rekomendacijas ir normatyvus: medynuose bei neapaugusiuose mišku sklypuose ar jų dalyse, kur yra išskirtos kertinės buveinės, retų ar nykstančių augalų bei gyvūnų rūšių radvietės; natūraliuose ir artimuose natūraliems pelkiniuose III-IV miško grupių medynuose. Kitos priemonės biologinės įvairovės apsaugai bei gausinimui atskiruose sklypuose yra projektuojamos, vadovaujantis Pagrindinių miško kirtimų taisyklėmis, Miško ugdymo ir sanitarinių kirtimų taisyklėmis, Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatais, Lietuvos Respublikos biologinės įvairovės išsaugojimo strategija ir veiksmų planu bei tokiais reikalavimais ir normatyvais: projektuojant plynus, ugdymo ar sanitarinius kirtimus, numatoma kirtavietėse bei medynuose palikti pavienius stuobrius, senus, uoksinius, drevėtus medžius (7-10 vnt./ha), retų medžių ar krūmų rūšių biologines grupes, neliestas medžių juostas ar grupes prie pelkių ar upelių; projektuojant miško atkūrimą ar įveisimą, ne ūkinės prioritetinės funkcinės paskirties miškuose pirmenybė teikiama savaiminiam žėlimui, intensyvesniam želdinių mišrinimui bei entomofiliniams ir ornitofiliniams želdiniams miško – lauko sandūroje; projektuojant specialias priemones, numatoma: apsaugos zonos gamtos paminklams, biotechniniai kirtimai ir želdiniai, pašarų aikštelės ir slėpimosi vietos medžiojamajai faunai, dirbtinės lizdavietės, inkilai paukščiams ir kamanėms, skruzdėlynų aptvėrimas, plynumų valymas, kūdrų ir tvenkinėlių įrengimas, priešgaisrinės priemonės, karjerų, durpynų renatūralizacija ar rekultivacija. 30.2. Žemės ūkio naudmenų sklypai Valstybinėse miško valdose esančių bendros paskirties žemės ūkio naudmenų sklypams gali būti projektuojamas miško įveisimas arba jų gerinimo priemonės – sausinimas, krūmų šalinimas, tręšimas, kova su piktžolėmis, ligomis bei kenkėjais ir kt. 31. Projektiniai sprendimai poūkio lygmenyje 31.1. Poūkių organizavimas Poūkių organizavimo tikslas yra palengvinti miško produktų ir paslaugų tvaraus naudojimo projektavimą ir kontrolę. Poūkiai yra organizuojami pagal vyraujančias medynų medžių rūšis (paprastai pušis, eglė, ąžuolas, uosis, beržas, juodalksnis, drebulė, baltalksnis) miškų grupėse. Jie gali būti sustambinti pagal vyraujančių medžių rūšių grupes (spygliuočiai; kietieji lapuočiai; minkštieji lapuočiai). Vyraujančių medžių rūšių poūkiai gali būti sudalyti į smulkesnius poūkius pagal augaviečių tipų (bonitetų) grupes, kirtimo apyvartą, ūkio formą (plyni, neplyni kirtimai), pakenkimus (oro tarša, žvėrys), kuriems yra nusta …