📄 Įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS
N U T A R I M A S
DĖL TAURAGĖS APSKRITIES TERITORIJOS BENDROJO (GENERALINIO) PLANO PATVIRTINIMO
2010 m. birželio 21 d. Nr. 1069
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617; 2007, Nr. 39-1437) 6 straipsniu, 11 straipsnio 4 ir 10 dalimis, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:
1. Patvirtinti Tauragės apskrities teritorijos bendrąjį (generalinį) planą (pridedama).
2. Nustatyti, kad šis nutarimas tą pačią dieną oficialiai be Tauragės apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano brėžinių skelbiamas „Valstybės žiniose“, o nutarimas su brėžiniais – „Valstybės žinių“ interneto tinklalapyje (www.valstybes-zinios.lt).
3. Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra prie Aplinkos ministerijos, nuo 2010 m. liepos 1 d. perimanti apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo funkcijas, turi bendradarbiaudama ir suderinusi su Regiono plėtros taryba per pusę metų nuo bendrojo (generalinio) plano įsigaliojimo parengti ir patvirtinti Tauragės apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano įgyvendinimo programą.
MINISTRAS PIRMININKAS ANDRIUS KUBILIUS
APLINKOS MINISTRAS GEDIMINAS KAZLAUSKAS
_________________
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2010 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 1069
TAURAGĖS APSKRITIES TERITORIJOS BENDRASIS (GENERALINIS) PLANAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Tauragės apskrities teritorijos bendrasis (generalinis) planas (toliau – bendrasis (generalinis) planas) parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijos bendruoju planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. IX-1154 (Žin., 2002, Nr. 110-4852), Apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano rengimo taisyklėmis, patvirtintomis aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-263 (Žin., 2004, Nr. 83-3029), Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029), nuostatomis ir institucijų išduotomis planavimo sąlygomis.
2. Bendrojo (generalinio) plano numatoma apskrities teritorijos vystymosi koncepcija parengta 20 metų, o konkretizuoti sprendiniai – 10 metų laikotarpiui.
3. Bendrasis (generalinis) planas suderintas su planavimo sąlygas išdavusiomis institucijomis, gretimomis apskritimis ir apskrities savivaldybėmis, aprobuotas Tauragės regiono plėtros tarybos 2008 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. R1-37 ir patikrintas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (2009 m. sausio 27 d. patikrinimo aktas Nr. TP1-1).
4. Bendrasis (generalinis) planas detalizuoja ir konkretizuoja patvirtinto Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendinius apskrities teritorijoje.
5. Bendrojo (generalinio) plano sprendiniai priimti atsižvelgiant į konsultavimosi procedūros rezultatus, taip pat strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ir sprendinių poveikio vertinimo išvadas.
6. Bendrajame (generaliniame) plane vartojamos sąvokos apibrėžtos galiojančiuose teisės aktuose ir atitinka sąvokas, vartojamas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617), Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902), Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme (Žin., 1995, Nr. 3-37; 2004, Nr. 153-5571).
II. APSKRITIES TERITORIJOS VYSTYMO KONCEPCIJA
1. Apskrities teritorijos vystymo NUOSTATOS IR bendrųjų tikslų sistema
7. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas išskyrė šalies teritorijoje pagrindinį erdvinės funkcinės struktūros komponentą – aktyvios ir santykinai aktyvios raidos arealus, formuojančius funkcinį šalies stuburą, kaip svarbiausią socialinio, ekonominio ir urbanistinio aktyvumo zoną, sudarančią metropolinės integracijos ašis.
8. Dėl savo geografinės padėties Tauragės apskritis į šią zoną nepatenka ir kartu su likusia šalies teritorija sudaro dekoncentruotos plėtros arealus, kuriems reikia valstybės dėmesio ir paramos.
9. Vystymo požiūriu apskritis priskirta Pietų–Vakarų Lietuvos regionui, kuriam būdingos didelės socialinės, ekonominės, ekologinės ir urbanistinės problemos ir depopuliacijos tendencijos.
10. Pagal teritorijos vystymo strategijos pobūdį šiame regione nustatyti trijų tipų arealai:
10.1. konversinio vystymo (šiaurės rytų regiono dalis), kur reikia esamų tradicinio naudojimo krypčių pertvarkos ir ypatingo aplinkosauginio reglamentavimo;
10.2. palaikomojo vystymo (šiaurės vakarų ir vakarų regiono dalys), kur reikia esamo naudojimo adaptacijos ir atitinkamo valstybės palaikymo;
10.3. plėtojamojo vystymo (rytų–pietryčių regiono dalis), kur numatoma intensyvinti esamą naudojimą.
11. Pagrindiniam vystymo strategijos principui įgyvendinti būtina laikytis šių principinių apskrities teritorijos tvarkymo nuostatų:
11.1. šalies, apskrities ir savivaldybių socialinės-ekonominės ir ekologinės politikos kryptys turi būti tarpusavyje suderintos ir neprieštarauti viena kitai;
11.2. apskrities aplinkos kokybė – visos apskrities žmonių turtas ir turi būti išsaugota dėl savo prigimtinės vertės;
11.3. apskrities teritorijos išteklių naudojimas turi atitikti bendruosius perspektyvinius visuomenės poreikius, būti darnus funkciniu požiūriu ir laiduoti gamtinės aplinkos taršos mažinimą;
11.4. apskritis privalo aktyviai prisidėti prie darnaus vystymosi koncepcijos įgyvendinimo šalies ir Europos lygiu;
11.5. apskrities savitumo išsaugojimas ir plėtra turi būti pagrįsti įvairiais teritoriniais veiksniais: geopolitiniais, ekonominiais, gamtine, kultūrine įvairove ir kitkuo.
12. Apskrities teritorijos vystymo tikslų sistema sudaroma numatant ir nuosekliai įgyvendinant darnaus vystymosi strategiją, kuri užtikrintų sveiką aplinką, tinkamą gamtos ir intelektinių išteklių naudojimą, nuosaikų ir stabilų ekonomikos augimą, visuomenės gerovę, patikimas socialines garantijas.
13. Apskrities teritorijos vystymo bendrieji tikslai konkretizuojami socialinėje, ekonominėje, aplinkosaugos ir erdvinės struktūros vystymo plotmėje.
14. Socialinės struktūros vystymo plotmėje numatyta:
14.1. užtikrinti teritoriškai diferencijuotą socialinės-kultūrinės infrastruktūros plėtrą;
14.2. suteikti apskrities savivaldybėms socialinio vystymo galimybes, prireikus spręsti apskričiai reikalingų savivaldybių skaičiaus kitimo klausimą;
14.3. suteikti daugiau galimybių plėtoti regioninę, demografinę ir socialinę politiką – rengti specialias regionines nedarbo mažinimo, švietimo, profesinio rengimo, mokslo ir studijų, socialinių paslaugų teikimo, gyvenviečių bendruomenių aktyvinimo programas;
14.4. remti apskrities kultūrinį identitetą, etnokultūros teritorinį savitumą;
14.5. diegti naujausias informacines technologijas;
14.6. užtikrinti sveiką ir švarią regiono aplinką.
15. Ekonominės struktūros vystymo plotmėje numatyta:
15.1. apskrities ūkiui plėtoti, verslo konkurencingumui skatinti naudoti tarptautinius ir šalies tranzitinius koridorius; plėtoti ir modernizuoti regiono, vietinių kelių infrastruktūrą ir kokybę – integruotis į bendrą ES sistemą;
15.2. užtikrinti žemėnaudos prioritetus, funkcinę žemės naudojimo konversiją, išlaikant racionalią žemės naudojimo pusiausvyrą; modernizuoti tradicinį žemės ir miškų ūkį, skatinti ekologinę žemdirbystę;
15.3. skatinti turizmo infrastruktūros plėtrą, sporto ir poilsio organizavimą.
16. Aplinkosaugos struktūros plotmėje numatyta:
16.1. racionaliai tausoti ir remti regiono aplinkos, kraštovaizdžio, biologinės įvairovės, gamtinio karkaso sistemos išsaugojimą ir naudojimą;
16.2. užtikrinti regiono savitumą formuojančios gamtinės ir kultūrinės, etnografinės, istorinės aplinkos vertybių efektyvią apsaugą, saugų eksponavimo prieinamumą ir naudojimą;
16.3. užtikrinti ekologiškai ir ekonomiškai pagrįstų, aplinkosaugos reikalavimams neprieštaraujančių projektų ir strateginių kraštotvarkos programų įgyvendinimą.
17. Erdvinės struktūros vystymo plotmėje numatyta:
17.1. užtikrinti tinkamą urbanistinių jungčių funkcionavimą;
17.2. plėtoti regiono urbanistinį karkasą, stiprinant jo centrą;
17.3. išsaugoti ir tikslingai naudoti kraštovaizdžio kultūrinį paveldą – plėtoti socialinę, kultūrinę ir techninę infrastruktūrą;
17.4. spręsti regiono problemines situacijas, taikyti aktyvias regioninės politikos priemones regiono plėtros prioritetams ir tikslams įgyvendinti.
2. BENDROJI ERDVINĖ KONCEPCIJA
18. Apskrities teritorijos erdvinį karkasą sudaro ūkinio aktyvumo centrai – regiono centras Tauragė, esamų savivaldybių centrai Jurbarkas, Pagėgiai ir Šilalė, trijų tipų integracijos ašys: urbanistinės-ūkinės integracijos, rekreacinio aktyvumo ir svarbiausios ekologinio stabilizavimo ašys.
19. Urbanistinės-ūkinės integracijos ašys jungia tarpusavyje pagrindinius apskrities centrus ir apskrities teritoriją su gretimais regionais. Jas sudaro:
19.1. šalies tarptautinė urbanistinės-ūkinės integracijos ašis, jungianti Karaliaučių, Tauragę, Šiaulius, Rygą; ši ašis sudaro šio regiono urbanistinio-ūkinio aktyvumo stuburą;
19.2. šalies regioninės urbanistinės-ūkinės integracijos ašys, jungiančios tarpusavyje esamus savivaldybių centrus ir juos su gretimų regionų ar savivaldybių centrais: Šilutė–Pagėgiai–Jurbarkas–Kaunas ir Jurbarkas–Tauragė–Šilalė–Telšiai;
19.3. lokalinės jungtys, jungiančios apskrities esamus (savivaldybių) ir numatomus lokalinius aptarnavimo centrus;
19.4. automagistralė Kaunas–Klaipėda ir tarptautinio geležinkelio linijos atkarpa Tilžė–Šiauliai, prisidedančios prie apskrities ūkinio aktyvinimo;
19.5. urbanistinės-ūkinės integracijos ašyse istoriškai susiformavusios urbanizuotos juostos, kurias sudaro krašto kelio Kaunas–Šilutė atkarpa tarp Seredžiaus ir Rūkų ir trumpesnis ruožas Tilžė–Pagėgiai–Tauragė (1 brėžinys „Bendroji erdvinė koncepcija“), – tai ypatingas apskrities teritorijos bruožas.
20. Rekreacinio aktyvumo ašys jungia santykinai didžiausią rekreacinį-turistinį potencialą turinčius arealus, kur tikslinga plėtoti esamo ir perspektyvinio rekreacinio aktyvumo zonas. Šias ašis sudaro (1 brėžinys „Bendroji erdvinė koncepcija“):
20.1. panemunės zona su vidutinį ir didelį potencialą turinčiais Rambyno ir Panemunės regioniniais parkais ir atraminiais rekreacinio aptarnavimo centrais Seredžiumi, Veliuona, Šiline, Jurbarku, Smalininkais, Viešvile, Bitėnais ir Pagėgiais;
20.2. vidurinėje apskrities dalyje besiformuojanti rekreacinio aktyvumo ašis, kuri prasideda Tauragėje ir tęsiasi per Pagramančio ir Varnių regioninius parkus; svarbiausi rekreacinio aptarnavimo centrai šioje ašyje – Tauragė, Pagramantis, Šilalė ir Požerė.
21. Svarbiausioms ekologinio stabilizavimo ašims priskiriamos gamtinio karkaso geoekologinės takoskyros ir migraciniai koridoriai, kurių tikslas – kompensuoti urbanistinio-ūkinio vystymo poveikį.
22. Apskrities teritorijoje yra keturios geoekologinės takoskyros (1 brėžinys „Bendroji erdvinė koncepcija“):
22.1. nacionalinės svarbos Vakarų Lietuvos geoekologinės takoskyros ruožas Vilkyškių–Draudenių–Tenenių atkarpoje ir Požerės apylinkėse;
22.2. regioninės svarbos Nemuno–Jūros takoskyros ruožas Dauglaukio–Sakalinės–Vilniškių–Paulių–Gricių atkarpoje;
22.3. regioninės svarbos Nemuno–Dubysos takoskyros ruožas Padubysio–Juodaičių atkarpoje;
22.4. vietinės svarbos Akmenos–Šešuvio takoskyros ruožas Ringailių–Upynos–Gineikių atkarpoje.
23. Ekologinio stabilizavimo ašims, formuojančioms apskrities bendrąją erdvinę koncepciją, priskiriami du migraciniai koridoriai (1 brėžinys „Bendroji erdvinė koncepcija“):
23.1.nacionalinės svarbos Nemuno žemupio migracinio koridoriaus ruožas Seredžiaus–Veliuonos–Jurbarko–Viešvilės–Panemunės–Plaškių atkarpoje;
23.2.regioninės svarbos Jūros migracinio koridoriaus ruožas Kvėdarnos–Žvingių–Pagramančio–Tauragės–Mociškių atkarpoje.
24. Apskrities teritorijoje yra kontraversinės zonos, kurios susiformavo ekologinio stabilizavimo ašių sankirtoje su urbanistinio-ūkinio vystymo ašimis ir kuriose itin būtina palaikyti bendrąją ekologinę regiono pusiausvyrą. Šioms zonoms priskiriama:
24.1. panemunių urbanizuotos juostos ir Nemuno žemupio migracinio koridoriaus perdanga Seredžiaus–Jurbarko ruože;
24.2. Tilžės–Tauragės urbanistinio-ūkinio vystymo ašies sankirta su Nemuno žemupio bei Jūros migraciniais koridoriais Panemunės ir Tauragės arealuose.
Dėl skirtingų kraštotvarkinių interesų kilusio konflikto sprendimo būdas – ieškoti kompromiso ir sutarimo atsižvelgiant į abi interesų grupes.
25. Apskrityje nustatyti teritorijos vystymo tipai ir jų arealai, sudarantys tarsi kraštotvarkinį foną, kuriame iškyla ir funkcionuoja atraminės urbanistinio-ūkinio vystymo ir ekologinio kompensavimo ašių struktūros. Pagal teritorijos vystymo strategijos pobūdį apskrityje nustatyti devynių pagrindinių teritorijos vystymo tipų arealai (1 brėžinys „Bendroji erdvinė koncepcija“):
25.1. urbanistinio vystymo – regiono centras ir jo artimoji aplinka, pirmiausiai perspektyvinės plėtros arealai;
25.2. tausojančio urbanistinio vystymo – savivaldybių centrai ir jų artimoji aplinka;
25.3. esamo bioprodukcinio naudojimo intensyvinimo – žymesnių ekologinių ribojimų nekeliantys lyguminiai arealai įvairiose regiono dalyse Tauragės–Skaudvilės, Šilalės, Jurbarko ir Pagėgių zonose;
25.4. tausojančio bioprodukcinio naudojimo vystymo – ekologinių apribojimų reikalingi eroduojamų moreninių kalvynų ir paslėnių arealai įvairiose regiono dalyse;
25.5. bioprodukcinio-konservacinio vystymo ir konversijos – esamų biosferos poligonų ir kitų saugomų teritorijų arealai pietinėje ir šiaurvakarinėje regiono dalyse;
25.6. konservacinės apsaugos vystymo – išimtinio konservacinio prioriteto, paprastai gamtinių rezervatų, teritorijos Karšuvos girioje;
25.7. konservacinio-rekreacinio vystymo ir konversijos – esamos ir perspektyvinės valstybinių parkų teritorijos regiono pietinėje, centrinėje ir šiaurinėje dalyse;
25.8. rekreacinio vystymo ir konversijos – nepakankamai naudojami agrarinio kraštovaizdžio ežerai ir slėniai pietinėje ir vakarinėje regiono dalyse;
25.9. gavybinio vystymo ir konversijos – eksploatuojami durpynai ir karjerai regiono pietinėje dalyje.
26. Pirmojo ir trečiojo vystymo tipų arealuose rekomenduojama išlaikyti intensyvų urbanistinį ar bioprodukcinį naudojimą, drauge ieškoti optimalių šių veiklos tipų formų ir užtikrinti racionalų ir efektyvų turimų išteklių naudojimą.
27. Antrojo ir ketvirtojo tipų arealų vystymas turi atitikti tausojančio vystymo sampratą, įpareigojančią adaptuoti esamą naudojimą, laikantis ekologinių teritorijos tvarkymo reikalavimų, siekiant užtikrinti gamybos procesų ekologizavimą, kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą ir panašiai.
28. Penktojo, septintojo, aštuntojo ir devintojo vystymo tipų teritorijų perspektyvinis naudojimas siejamas su būtinu funkcinės konversijos (pertvarkos) plėtojimu, pirmiausiai bioprodukcinio ūkio santykinės reikšmės mažėjimu ir rekreacinio-turistinio naudojimo svarbos didėjimu. Šie arealai, ypač penktojo ir septintojo tipų, taip pat siejami su ekologinių reikalavimų laikymusi ir kraštovaizdžio gamtinių ir kultūrinių vertybių išsaugojimu.
29. Šeštojo tipo arealų vystymas apima nustatytų reglamentų ir konservacinės funkcijos realizavimo efektyvumo užtikrinimą.
30. Pirmiau išvardytų teritorijos vystymo tipų lokalizavimas apskrityje leido nustatyti šias apibendrintas regiono vystymo strategijų makrozonas (1 brėžinys „Bendroji erdvinė koncepcija“):
30.1. I – plėtojamojo (intensyvaus) vystymo strategijos dominavimo – apima 4 atskiras teritorijas vidurinėje (Ia), pietvakarinėje (Ib), šiaurvakarinėje (Ic) ir pietrytinėje (Id) regiono dalyse;
30.2. II – palaikomojo (tausojančio) vystymo ir konversijos strategijos dominavimo – apima vientisą palei svarbiausias geoekologines takoskyras ir slėnius išsidėsčiusią teritoriją; ši makrozona yra apskrities tvaraus vystymo užtikrinimo teritorinis garantas, kuriam reikia ypač daug dėmesio ir nustatytų aplinkosauginių reglamentų laikymosi.
31. Nustatytų teritorijos vystymo tipų arealų pasiskirstymas regione ir savivaldybėse pateikiamas 1 lentelėje.
1 lentelė. Teritorijos vystymo tipų arealų pasiskirstymas Tauragės apskrityje
Teritorijos vystymo tipai
Visas regionas, tūkst. hektarų, teritorijos procentais
Tauragės rajono savivaldybė, tūkst. hektarų, teritorijos procentais
Jurbarko rajono savivaldybė, tūkst. hektarų, teritorijos procentais
Šilalės rajono savivaldybė, tūkst. hektarų, teritorijos procentais
Pagėgių savivaldybė, tūkst. hektarų, teritorijos procentais
I ir III – urbanistinio vystymo ir esamo bioprodukcinio naudojimo intensyvinimo
182,6
41,5
54,8
46,4
67,1
44,6
35,9
30,3
24,7
46,3
II ir IV – tausojančio urbanistinio ir tausojančio bioprodukcinio naudojimo vystymo
131,7
29,9
27,1
23
42,7
28,4
48,6
41
13,1
24,5
V – bioprodukcinio-konservacinio vystymo ir konversijos
53,9
12,2
13,2
11,2
21,9
14,5
6,1
5,1
12,7
23,8
VI – konservacinės apsaugos vystymo
7,9
1,8
4,5
3,8
3,4
2,2
–
–
VII – konservacinio-rekreacinio vystymo ir konversijos
43,2
9,8
11,9
10,1
8,3
5,5
23
19,4
–
VIII – rekreacinio vystymo ir konversijos
17,5
4
4,4
3,7
5,2
3,4
5
4,3
2,8
5,3
IX – gavybinio vystymo ir konversijos
4
0,9
2
1,7
2,1
1,4
–
–
Iš viso
441,14
100
117,9
100
150,74
100
118,8
100
53,7
100
Pastaba. Urbanistinio ir tausojančio urbanistinio vystymo teritorijos užima regiono nedidelę dalį, taigi sujungtos su atitinkamomis bioprodukcinio vystymo tipų teritorijomis.
32. Visus regioninius teritorijos vystymo tipų sklaidos skirtumus lemia esama savivaldybių teritorijų kraštovaizdžio struktūra, jos formuojamų gamtos išteklių pobūdis, gamtinio karkaso ir saugomų teritorijų lokalizavimas, turimos naudojimo tradicijos, nustatytų probleminių situacijų sprendimo ir tvaraus vystymosi interesai.
3. TERITORIJOS NAUDOJIMO FUNKCINIAI PRIORITETAI
33. Apskrities teritorija šalies mastu pagal gamtinę ir ūkinę sanklodą ir susidarančius skirtingus pagrindinių funkcinių prioritetų kompleksus patenka į tris funkcinių prioritetų sritis:
33.1. Vidurio ir Šiaurės Lietuvos – su dominuojančiais intensyvaus žemės ir miškų ūkio ir dispersinės urbanizacijos (ŽMu) prioritetais. Jai priklauso didžioji intensyviausiam ūkiniam naudojimui labiausiai tinkama regiono teritorijos dalis. Kai kurie šios srities arealai gali turėti ir išreikštus konservacinio ir rekreacinio naudojimo prioritetus.
33.2. Vidurio Žemaičių aukštumų – su dominuojančiais tausojančio miškų ūkio, instituciškai organizuotos konservacijos ir intensyvios rekreacijos (mKR) prioritetais. Tai funkcinė sritis, turinti regioninės (kai kuriose vietovėse nacionalinės) reikšmės rekreacinio naudojimo prioritetą. Šioje zonoje paplitę menkos ūkinės vertės dirvožemiai, sudėtingos ūkininkavimo sąlygos, dėl to joje numatoma didinti miškų ūkio paskirties žemės plotus – sodinti mišką miškotvarkos projektuose numatytuose, pirmiausiai gamtinio karkaso, plotuose. Daugelyje šios zonos vietovių turėtų būti planuojama veikla, skirta rekreacinių teritorijų infrastruktūrai sukurti. Žemės ūkio ir miškų ūkio veikla pagal poreikį šiuose arealuose orientuojama į tausojantį naudojimą.
33.3. Vakarų Žemaičių žemumų – su dominuojančiais tausojančio žemės ir miškų ūkio ir ekstensyvios rekreacijos (žmr) prioritetais. Joje galimi ir pavieniai nedideli arealai su konservaciniu prioritetu ir intensyvaus pobūdžio žemės ir miškų ūkiu.
34. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane apskrities teritorijoje išskirti 8 funkcinių prioritetų rajonai, kurių suvestinė su jų polifunkcinio zonavimo indeksais pateikta 2 lentelėje.
2 lentelė. Funkcinių prioritetų rajonai Tauragės apskrityje pagal Lietuvos Respublikos teritorijos bendrąjį planą
Eil. Nr.
Funkcinių prioritetų rajonai
Polifunkcinio zonavimo indeksai
1.
Kulių–Rietavo
Mk
2.
Plungės–Telšių
mKR
3.
Šilalės–Raseinių
žmr
4.
Pagėgių–Šilutės
žm
5.
Švėkšnos–Žygaičių
mžr
6.
Jurbarko–Tauragės
mkr
7.
Eržvilko–Klausučių
ŽM
8.
Kauno–Birštono
mRK
Polifunkcinio zonavimo indeksai: Ž, ž – žemės ūkis (intensyvus ir tausojantis); M, m – miškų ūkis (intensyvus ir tausojantis); R, r – rekreacija (intensyvi ir ekstensyvi); K, k – konservacija (instituciškai ar tik įstatymiškai organizuota).
35. Bendrojo (generalinio) plano lygmuo ir mastelis leido patikslinti ir labiau detalizuoti Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano teiktus teritorijos naudojimo funkcinius prioritetus ir jų lokalizavimą šiame regione. Patikslintas funkcinių rajonų skaičius ir konkrečios ribos. Remiantis detalesne analize, išskirti rajonai, akcentuojantys instituciškai organizuojamos konservacijos prioritetą Pagramančio ir Viešvilės apylinkėse, kiek patikslintas panemunių funkcinis diferencijavimas – išskirtas vientisas funkcinis rajonas Rambyno–Seredžiaus ruože.
36. Tauragės apskrities teritorijos funkcinio naudojimo koncepcijai detalizuoti papildomai išskirti nauji mažesni teritoriniai vienetai – polifunkciniai porajoniai, patikslinantys naudojimo prioritetų kompleksų teritorinį lokalizavimą regione. Visų išskirtų regiono funkcinių rajonų (9), porajonių (26) ir jų indeksų suvestinė pateikta 3 lentelėje (2 brėžinys „Teritorijos funkciniai prioritetai“).
3 lentelė. Funkcinių prioritetų rajonai ir porajoniai Tauragės apskrityje
Eil. Nr.
Funkcinių prioritetų rajonai
Funkcinių prioritetų porajoniai
Polifunkcinio zonavimo indeksai (pagal funkcinių prioritetų ranginę eilę)
1.
Vidurio Žemaičių pietvakarinių plynaukščių
Mk
1. Tenenių
mk
2.
Vidurio Žemaičių pietinių plynaukščių
žmu
2. Šilalės–Kvėdarnos
urŽ
3. Traksėdžio
Žm
4. Lembo–Stročių
MŽ
5. Kaltinėnų–Upynos
žmk
6. Bijotų
Žk
3.
Žemaičių vandenskyrinio kalvyno
KmR
7. Laukuvos–(Varnių)
KRm
4.
Vakarų Žemaičių pietinės žemumos
Žžm
8. Draudenių–Kerkutviečių
žmr
9. Jonikaičių–Piktupėnų
ŽM
5.
Nemuno deltos rytinės žemumos
žmu
10. Pagėgių–Rūkų
umŽ[n]
11. Plaškių–Panemunės
žrk
6.
Karšuvos girios
kmK
12. Artosios–Kaskalnio
Kkm
13. Juravos–Laukesos
km[n]
7.
Panemunių
Kur
14. Rambyno–Viešvilės
Krm
15. Jurbarko–Smalininkų
uRm[n]
16. Raudonės–Veliuonos
KRu
17. Padubysio
kmž
8.
Mituvos–Šešuvio žemumos
ŽMm
18. Girdžių–Klausučių
ŽM
19. Pavidaujo–Burbiškio
mžk
20. Eržvilko–Skaudvilės
ŽMk
9.
Jūros žemumos
MKu
21. Dauglaukio–Žukų
mžk
22. Lomių–Juodpetrių
MŽ
23. Ringailių
mž
24. Tauragės
uRm[n]
25. Pagramančio
KRm
26. Žygaičių–Būdviečių
ŽM
Polifunkcinio zonavimo indeksai: Ž, ž – žemės ūkis (intensyvus ir tausojantis); M, m – miškų ūkis (intensyvus ir tausojantis); R, r – rekreacija (intensyvi ir ekstensyvi); u – urbanizacija (dispersiška); K, k – konservacija (instituciškai ar tik įstatymiškai organizuota); n – naudingųjų iškasenų gavyba.
37. Apibendrinant išskirtų polifunkcinių porajonių svarbiausius prioritetus, jie tipizuoti pagal konservacijos, miškų ūkio, žemės ūkio, rekreacijos ir urbanizacijos prioritetų ypatumus į 7 tipus. Nustatyti šie polifunkcinių prioritetų kompleksų tipai (2 brėžinys „Teritorijos funkciniai prioritetai“):
37.1.instituciškai ar įstatymiškai organizuota konservacija, tausojantis miškų ir žemės ūkis;
37.2.instituciškai organizuota konservacija, įvairaus pobūdžio rekreacija ir tausojantis miškų ūkis;
37.3.tausojantis miškų ir žemės ūkis, ekstensyvi rekreacija ir įstatyminė konservacija;
37.4. intensyvus miškų ir įvairaus intensyvumo žemės ūkis, rekreacija, įstatyminė konservacija;
37.5.intensyvus žemės ir įvairaus pobūdžio miškų ūkis, ekstensyvi rekreacija ir įstatyminė konservacija;
37.6.intensyvus miškų ir žemės ūkis;
37.7.dispersiška urbanizacija, įvairaus pobūdžio rekreacija, tausojantis miškų ir intensyvus žemės ūkis.
38. Nustatytų svarbiausių funkcinių prioritetų kompleksų tipų pasiskirstymas regione ir savivaldybėse pateiktos 4 lentelėje.
4 lentelė. Funkcinių prioritetų kompleksų pasiskirstymas Tauragės apskrityje
Funkcinių prioritetų kompleksai
Visas regionas, tūkst. hektarų, teritorijos procentais
Tauragės rajono savivaldybė, tūkst. hektarų, teritorijos procentais
Jurbarko rajono savivaldybė, tūkst. hektarų, teritorijos procentais
Šilalės rajono savivaldybė, tūkst. hektarų, teritorijos procentais
Pagėgių savivaldybė, tūkst. hektarų, teritorijos procentais
Ia-b
K(k)m(ž)
(instituciškai ar įstatymiškai organizuota konservacija, tausojantis miškų ir žemės ūkis)
42,4
9,6
19,4
16,4
22,8
15,2
–
0,2
0,3
IIa-b
Kr(R)m(u)
(instituciškai organizuota konservacija, įvairaus pobūdžio rekreacija ir tausojantis miškų ūkis)
66
15
12,7
10,8
13,4
8,9
29,6
24,9
10,2
19,2
IIIa-b
mž(žm)k(r)
(tausojantis miškų ir žemės ūkis, ekstensyvi rekreacija ir įstatyminė konservacija)
137,6
31,2
23,5
19,9
33,4
22,2
58,6
49,4
22
41,2
IV
Mž(Ž)r(R)k
(intensyvus miškų ir įvairaus intensyvumo žemės ūkis, rekreacija ir įstatyminė konservacija)
46,2
10,5
14,9
12,6
31,3
20,8
–
–
V
Žm(M)r(v)
(intensyvus žemės ir įvairaus pobūdžio miškų ūkis, ekstensyvi rekreacija ir įstatyminė konservacija)
16,1
3,7
6,1
5,1
–
10,1
8,5
–
VIa-b
MŽ(ŽM)
(intensyvus miškų ir žemės ūkis)
88,6
20,1
29,7
25,2
40,4
26,8
6,7
5,7
11,8
22,1
VIIa-b
uR(r)m(Ž)
(dispersiška urbanizacija, įvairaus pobūdžio rekreacija, tausojantis miškų ir intensyvus žemės ūkis)
43,9
10
11,6
9,9
9,3
6,2
13,8
11,6
9,2
17,2
Iš viso
441,14
100
117,9
100
150,74
100
118,8
100
53,7
100
4. TERITORIJOS NAUDOJIMO IR APSAUGOS REGLAMENTAVIMO YPATUMAI
39. Lietuvos teritorijoje pagal esamas veiklos sąlygas ir galimos plėtros savitumus, siejamus su nustatytais teritorijos vystymo tipais, išskirtos 3 reglamentuojamų arealų grupės:
39.1.konservaciniu požiūriu vertingiausios teritorijos – jose visa veikla organizuojama daugiausia dėmesio skiriant kraštovaizdžio apsaugos interesams; šiose teritorijose nustatyta daugiausia intensyvios veiklos, ypač pramonės, intensyvaus žemės ūkio ir naudingųjų iškasenų gavybos apribojimų;
39.2.kitos miškingos ir agrarinės teritorijos – prioritetas teikiamas intensyvaus miškų, žemės ūkio ir žuvininkystės plėtrai arba rekomenduojama plėtoti tausojančio bioprodukcinio ūkio kryptis (tausojantį miškų ir žemės ūkį), didinti želdynų plotus gamtinio karkaso teritorijose, bemiškiuose rajonuose;
39.3.intensyviausiai urbanizuojamos teritorijos – jose veikla mažiausiai ribojama, plėtojama urbanistinių ir inžinerinių ar technologinių kompleksų statyba.
40. Konservaciniu požiūriu vertingiausiose teritorijose daugiausia saugomų teritorijų (rezervatų, nacionalinių ir regioninių parkų, draustinių), ekologiškai ypač jautrių agrarinių ir miškingų arealų, didžiausias gamtinio karkaso teritorijų tankis. Teisinius šių teritorijų naudojimo ir apsaugos pagrindus sudaro Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos nuostatai, nacionalinių ir regioninių parkų planavimo dokumentai, draustinių tvarkymo planai, nekilnojamojo kultūros paveldo objektų apsaugos reglamentai. Veikla šiose teritorijose reglamentuojama pagal natūralių gamtinių sistemų potencialą, atsparumą antropogeninei veiklai ir kultūrinio kraštovaizdžio regioninių savitumų palaikymą.
41. Veiklos kitose miškingose ir agrarinėse teritorijose, kuriose vyrauja konversinio, palaikomojo (tausojančio) arba plėtojamojo (intensyvaus) naudojimo miškai ir žemės ūkio naudmenos, teisinio reglamentavimo pagrindus sudaro Lietuvos Respublikos žemės įstatymas (Žin., 1994, Nr. 34-620; 2004, Nr. 28-868) , Lietuvos Respublikos miškų įstatymas (Žin., 1994, Nr. 96-1872; 2001, Nr. 35-1161), Lietuvos Respublikos vandens įstatymas (Žin., 1997, Nr. 104-2615; 2003, Nr. 36-1544), Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymas (Žin., 1993, Nr. 71-1326; 2004, Nr. 28-877), Lietuvos Respublikos turizmo įstatymas (Žin., 1998, Nr. 32-852; 2002, Nr. 123-5507), Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas. Šiose teritorijose ribojamas miškų ūkio žemės paskirties keitimas kita (gyvenamąja, pramonės, infrastruktūros, naudingųjų iškasenų) paskirtimi, o prioritetas gali būti teikiamas bioprodukcinio ūkio konversijai, rekreacijai arba intensyvaus miškų ir žemės ūkio plėtrai.
42. Intensyviai urbanizuotose (urbanizuojamose) teritorijose vyrauja užstatytos teritorijos – miestai ir kaimo gyvenvietės, kurortai, transporto magistralės ir specializuotos pramonės arealai. Teisinius veiklos intensyviai urbanizuotose teritorijose reglamentavimo pagrindus sudaro Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas, Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597), Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas, Lietuvos Respublikos turizmo įstatymas. Šiose teritorijose plėtra pagrįsta intensyvia urbanizuota ir technologizuota žemėnauda, atsižvelgiant į švarios ir sveikos aplinkos palaikymo ir esamų šiose teritorijose atskirų gamtos ir kultūros paveldo objektų apsaugos reikalavimus.
43. Remiantis pirmiau pateiktomis metodologinėmis nuostatomis, nustatytus Tauragės apskrities teritorijos vystymo tipus tikslinga suskirstyti į šias konceptualias regioninio reglamentavimo arealų grupes:
43.1. konservaciniu požiūriu vertingiausios teritorijos (A):
43.1.1. konservacinės apsaugos vystymo (V ir VI vystymo tipai) – A1;
43.1.2. konservacinio-rekreacinio vystymo ir konversijos (VII vystymo tipas) – A2;
43.2. bioprodukcinio naudojimo teritorijos (B):
43.2.1. tausojančio bioprodukcinio naudojimo vystymo (IV vystymo tipas) – B1;
43.2.2. esamo bioprodukcinio naudojimo intensyvinimo (III vystymo tipas) – B2;
43.3. rekreacinio vystymo teritorijos (VIII vystymo tipas) – C;
43.4. urbanistinio vystymo teritorijos (I ir II vystymo tipai) – D;
43.5. gavybinio vystymo teritorijos (IX vystymo tipas) – E.
44. Konservaciniu požiūriu vertingiausiose teritorijose (A) taikomas specialus aplinkosauginis reglamentavimas:
44.1.prioritetas teikiamas gamtos ir kultūros vertybių išsaugojimui ir atkūrimui;
44.2.rekomenduojama ir skatinama veikla, gausinanti ir išryškinanti saugomus objektus, atkurianti tradicinės gyvensenos būdą ir amatus, tradicinės architektūros pastatų (išlaikant etnoarchitektūrai būdingas formas, mastelį ir medžiagas) statyba, kaimo turizmo plėtra, kultūros paveldo vertybių (pirmiausia statinių) pritaikymas rekreacijai, transporto magistralių kokybės gerinimas;
44.3. ribojamas sutankintas (aglomeruotas) užstatymas, žemės ūkio veiklos, kuriai reikia taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimų, plėtra, naudingųjų iškasenų gavyba, karinių objektų statyba;
44.4. neleidžiama veikla, keičianti saugomų urbanistikos ir architektūros kompleksų, kitų saugomų objektų vertės požymius, istoriškai susiformavusį kraštovaizdį, statyti pramonės įmonių ir plėtoti veiklos, kuriai reikia taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimų.
45. Konservacinio-rekreacinio vystymo ir konversijos arealuose (A2) gali būti pertvarkomos, transformuojamos esamo naudojimo kryptys ir prioritetai, siekiant ekologizuoti ūkinę veiklą, atkurti ir gausinti gamtos ir kultūros paveldo vertybes:
45.1. papildomas prioritetas teikiamas ekstensyvios (tam tikrais atvejais ir intensyvios) rekreacijos ir pažintinio turizmo plėtrai;
45.2. plėtojama esama veikla, atitinkanti gamtos ir kultūros paveldo vertybių apsaugos interesus, – tausojantis miškų ūkis ir rekreacija, pažintinis turizmas, teikiama parama specialioms socialinėms programoms įgyvendinti;
45.3. intensyvus žemės ūkis pertvarkomas į tausojantį žemės arba tausojantį miškų ūkį (žemės ūkio naudmenos keičiamos į miškų ūkio naudmenas, didinamas miškingumas), rekreaciją ir kaimo turizmą, plėtojami tradiciniai verslai ir tausojanti žuvininkystė, veiklos konversijai teiktina valstybės parama;
45.4. rekomenduojama didinti miškingumą, plėsti apsauginių ir rekreacinių želdynų sistemą, plėtoti tausojantį miškų ūkį ir tausojančią žuvininkystę;
45.5. ribojamas tradicinės žemdirbystės keitimas intensyviu šaliai nebūdingu ūkiu, miškų ūkio paskirties žemės keitimas kita (gyvenamąja, pramonės, naudingųjų iškasenų) paskirtimi;
45.6. konservacinio prioriteto statusą turinčiose teritorijose (rezervatuose ir draustiniuose) neleidžiama statyti naujų stacionaraus poilsio įstaigų, miškų ūkio žemės paskirties keisti į žemės ūkio ir kitą (gyvenamąją, pramonės, naudingųjų iškasenų) žemės paskirtį.
46. Bioprodukcinio naudojimo teritorijose (B):
46.1.prioritetas teikiamas miškų arba žemės ūkio plėtrai;
46.2.ribojamas miškų ūkio žemės paskirties keitimas į kitą (gyvenamąją, pramonės, naudingųjų iškasenų) paskirtį;
46.3.skatinamas, valstybės remiamas agroželdinių sistemos kūrimas gamtinio karkaso teritorijose, bendro teritorijos miškingumo didinimas;
46.4.šiose teritorijose esančių gyvenviečių raida vyksta laikantis teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų rajono ar vietovės lygmens reglamentų.
47. Tausojančio bioprodukcinio naudojimo vystymo arealuose (B1) esamo naudojimo kryptys pertvarkomos siekiant plėtoti veiklą, labiausiai atitinkančią gamtinio-kultūrinio komplekso specifiką ir pajėgumą:
47.1. žemės ūkio naudmenos keičiamos į miškų ūkio naudmenas ir agroželdinius, pirmiausiai gamtinio karkaso teritorijose, intensyvus žemės ūkis pertvarkomas į tausojantį ūkį, sodininkystę arba kaimo turizmą, plėtojami namudiniai verslai, ypač daug dėmesio skiriama specialių socialinių-ekonominių programų rengimui ir įgyvendinimui, veiklos konversijai teiktina valstybės parama;
47.2. rekomenduojama plėtoti tausojančią žuvininkystę ir medžioklės ūkį;
47.3. ribojama naudingųjų iškasenų gavyba, neleidžiama statyti pramonės įmonių ir plėtoti veiklos, kuriai reikia taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimų.
48. Rekreacinio vystymo teritorijose (C):
48.1. prioritetas teikiamas rekreacijos ir turizmo plėtrai;
48.2. rekomenduojama statyti poilsio ir turizmo įstaigas, formuoti miško parkus, kurti želdinių sistemą agrarinėse pakrantėse, įrengti trumpalaikio poilsio vietas, stovyklavietes;
48.3. ribojama naudingųjų iškasenų gavyba, neleidžiama statyti pramonės įmonių ir plėtoti veiklos, kuriai reikia taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimų;
48.4. ypač daug dėmesio skiriama specialių poilsio, turizmo ar kurortinio gydymo plėtros programų rengimui ir įgyvendinimui.
49. Tauragės apskrityje išskirtose rekreacinio vystymo teritorijose tikslinga vykdyti konversinę tvarkymo politiką – pertvarkyti dabartinio naudojimo kryptis, siekiant plėtoti rekreaciją ir turizmą:
49.1. rekomenduojama žemės ūkio naudmenas keisti į miškų ūkio naudmenas ir agroželdinius, didinti teritorijos miškingumą;
49.2. gerinamas vandens telkinių ir esamų miškų rekreacinis potencialas, plėtojama mėgėjiška žvejyba;
49.3. veiklos konversijai teiktina valstybės parama.
50. Urbanistinio vystymo teritorijose (D), apimančiose konkrečią miestų ir gyvenviečių, transporto magistralių ir pramonės mazgų žemę, plėtra pagrįsta intensyvia, urbanizuota ir technogenizuota žemėnauda, atsižvelgiant į žmogui reikalingos švarios ir sveikos aplinkos palaikymo, gamtos ir kultūros paveldo objektų apsaugos reikalavimus:
50.1. magistraliniuose koridoriuose prioritetas teikiamas susisiekimo sistemos ir inžinerinės infrastruktūros techninės kokybės gerinimui, skatinamas apsauginių želdinių sistemos formavimas, miestų intensyvaus užstatymo plėtra, rekomenduojama plėtoti pakelių rekreacinę infrastruktūrą;
50.2. regiono ir savivaldybių centruose plėtojama susisiekimo sistema, infrastruktūra, pramonė ir komunalinis ūkis, valdymo infrastruktūra, palaikomas istorinių miestų dalių urbanistinis architektūros savitumas, aktyviai remiamas esamų nekilnojamųjų kultūros vertybių išsaugojimas, atkūrimas ir naudojimas, skatinama formuoti apsauginių ir rekreacinių želdynų sistemą, plėtoti dviračių transportą (biotransportą), trumpalaikio poilsio ir sporto įrenginių zonas;
50.3. specializuotuose pramonės arealuose prioritetas teikiamas europinius technologinius standartus atitinkančios pramonės plėtrai, statomos pramonės įmonės ir leidžiama veikla, kuriai reikia taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimų, kiekybiškai ir kokybiškai plėtojama susisiekimo sistema, skatinamas apsauginių želdinių sistemos kūrimas.
51. Nustatytų regioninio reglamentavimo arealų pasiskirstymas apskrityje ir savivaldybėse pateiktas 5 lentelėje, kurios duomenys rodo bioprodukcinio naudojimo prioriteto teritorijų, dominuojančių apskrities struktūroje, reglamentavimo svarbą.
5 lentelė. Regioninio reglamentavimo arealų pasiskirstymas Tauragės apskrityje
Reglamentiniai arealai
Visas regionas, procentais
Tauragės rajono savivaldybė, procentais
Jurbarko rajono savivaldybė, procentais
Šilalės rajono savivaldybė, procentais
Pagėgių savivaldybė, procentais
A1 – konservacinės apsaugos vystymo
61,8
14
17,8
15,1
25,3
16,8
6,1
5,1
12,7
23,8
A2 – konservacinio-rekreacinio vystymo ir konversijos
43,2
9,8
11,9
10,1
8,3
5,5
23
19,4
–
A – konservaciniu požiūriu vertingiausios teritorijos
105
23,8
29,7
25,2
33,6
22,3
29,1
24,5
12,7
23,8
B1 – tausojančio bioprodukcinio naudojimo vystymo
129,6
29,4
26,9
22,8
41,4
27,5
48,4
40,8
12,8
23,9
B2 – esamo bioprodukcinio naudojimo intensyvinimo
181
41,1
53,2
45,1
67,1
44,6
35,9
30,3
24,7
46,3
B – bioprodukcinio naudojimo teritorijos
310,6
70,5
80,1
67,9
108,5
72,1
84,3
71,1
37,5
70,2
C – rekreacinio vystymo teritorijos
17,5
4
4,4
3,7
5,2
3,4
5
4,3
2,8
5,3
D – urbanistinio vystymo teritorijos
3,6
0,8
1,8
1,5
1,3
0,9
0,2
0,2
0,3
0,6
E – gavybinio vystymo teritorijos
4
0,9
2
1,7
2,1
1,4
–
–
Iš viso
100
441,14
tūkst. hektarų
100
117,9
tūkst. hektarų
100
150,74
tūkst. hektarų
100
118,8
tūkst. hektarų
100
53,7
tūkst. hektarų
52. Savivaldybių teritorijų bendruosiuose planuose teritorijos vystymo pagrindinį reglamentavimą turėtų sudaryti:
52.1. žemės naudojimo tikslinės paskirties, naudojimo būdo (pobūdžio) nustatymas kaip reglamento teisinis pamatas;
52.2. aplinkosaugos ir paveldosaugos apribojimai;
52.3. teritorijos užstatymo intensyvumo ir pobūdžio apribojimai;
52.4. specialieji apribojimai;
52.5. rekomenduojama arba galima veikla.
5. REGIONINĖS POLITIKOS FORMAVIMO NUOSTATOS
53. Pagal Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane aprobuotą regioninės politikos koncepciją tikslinga siekti dviejų svarbiausių regionų plėtrą orientuojančių strateginių tikslų:
53.1. užtikrinti teritoriškai diferencijuotą regiono socialinę, ekonominę ir ekologinę raidą ir tvarkymą siekiant visapusiškai pasinaudoti vietos sąlygų ypatumais ir išsaugoti regionų savastį;
53.2. švelninti gyvenimo kokybės teritorinius netolygumus – mažinti socialinius ir ekonominius regionų ir jų vidinius skirtumus.
54. Siekiant pirmojo tikslo, regione būtina spręsti šiuos uždavinius:
54.1. integruotose ir sektorių plėtros strategijose pateikti vidinius regiono vystymo potencialo skirtumus;
54.2. nustatyti socialinės ir ūkio raidos kryptis, labiausiai atitinkančias regiono teritorinius ypatumus, ir skatinti jas valstybinio rėmimo priemonėmis;
54.3. tikslingai ir pamatuotai keisti tradicinę regiono teritorijos naudojimo struktūrą;
54.4. suformuoti regionų socialinius, ekonominius ir aplinkosaugos reikalavimus atitinkančią infrastruktūrą;
54.5. pritraukti ir paskirstyti investicijas pagal tikslines regioninės plėtros (vystymo) programas.
55. Siekiant antrojo tikslo, būtina spręsti šiuos uždavinius:
55.1.parengti regionų plėtros planus, apibūdinančius jų būklę ir pageidaujamas raidos tendencijas;
55.2. sumažinti regionuose svarbiausių socialinių-ekonominių ir gyvenimo kokybės rodiklių parametrų skirtumus;
55.3. pertvarkyti ir restruktūrizuoti kaimiškųjų regionų ūkį, pertvarkyti jų žemės ūkio gamybą, perdirbamąją pramonę ir rinkodaros struktūras, skatinti funkcinę konversiją ir naujų verslų ir paslaugų plėtrą kaime;
55.4. remti rinkos ekonomikos plėtrą kiekvienoje savivaldybėje, sudaryti reikiamas ilgalaikės plėtros sąlygas;
55.5.užtikrinti, kad dėl planuojamos plėtros nepablogės kai kurių apskrities teritorijos dalių ekologinė būklė, bus sudarytos sąlygos ją gerinti.
56. Svarbiausiomis regioninės politikos formavimo ir įgyvendinimo priemonėmis laikytini:
56.1. Valstybės ilgalaikės plėtros strategija ir Bendrasis programavimo dokumentas;
56.2. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas;
56.3. ūkio šakų strategijos ir programos, kuriose įtvirtintas regioninės politikos matmuo;
56.4. regionų vystymo (plėtros) ir bendrieji planai;
56.5. tikslinės integruotos valstybinės regioninės plėtros programos opioms regioninėms problemos spręsti;
56.6. regioninės ir vietinės vystymo (plėtros) iniciatyvos.
57. Regioninių sprendinių įgyvendinimo priemonių sistemai kurti tikslinga rengti 2 rūšių regionines programas:
57.1. kompleksines – skirtas remti visapusiškai atsilikusių ir probleminių regionų integruoto socialinio-ekonominio teritorijų vystymo ir bendriesiems raidos planams ir tvarkymo programoms;
57.2. specialiąsias – skirtas remti specializuotiems vystymo ir teritorijos tvarkymo planams ir specifinėms tikslinėms programoms.
58. Atsižvelgiant į teritorinius Tauragės regiono vystymo socialinio-ekonominio ir ekologinio potencialo ypatumus, rekomenduojama rengti šias regiono vystymo programas:
58.1. socialinio-ekonominio aktyvinimo programą, apimančią tiek bendrąjį šio probleminio regiono rėmimą, tiek kryptingą rekreacinių centrų ir teritorijų vystymo rėmimą;
58.2. urbanistinio vystymo programą, akcentuojančią vietinių centrų, ypač naujų, formavimo rėmimą;
58.3. komunikacijų integracijos plėtros programą, numatančią tiek nacionalinio lygmens magistralinių ašių, tiek ir svarbiausių regioninių urbanistinių jungčių plėtros rėmimą;
58.4. bioprodukcinio ūkio teritorijų palaikymo programą, akcentuojančią žemės ūkio konversijos ir kaimo plėtros rėmimą;
58.5. aplinkosaugos plėtros programą, numatančią gamtinio karkaso formavimo ir saugomų teritorijų tvarkymo rėmimą;
58.6. kultūros paveldo apsaugos programą, akcentuojančią kultūros paveldo teritorinio karkaso formavimo ir regioninio identiteto palaikymo rėmimą;
58.7. pasienio zonų vystymo programą, numatančią pasienio savivaldybių raidos aktyvinimo rėmimą.
59. Priimtiniausiu laikytinas Tauragės apskrities regioninės politikos formavimo nuosaikusis scenarijus, kurio pagrindiniai principai:
59.1. siekiama derinti konversinio ir tradicinio vystymo kryptis;
59.2. prioritetiniais sektoriais laikomi rekreacijos ir turizmo plėtra, bioprodukcinio ūkio, ekonominės ir techninės infrastruktūros stiprinimas, regiono kraštovaizdžio gamtos ir kultūros vertybių apsauga ir racionalus naudojimas;
59.3. prie prioritetinio infrastruktūros vystymo požiūriu problemiškiausių regiono savivaldybių (be Pagėgių ir Šilalės rajono) priskiriama ir Jurbarko rajono savivaldybė;
59.4. daug dėmesio skiriama panemunės urbanizuoto ruožo formavimui, gamtinio ir kultūrinio kraštovaizdžio apsaugos stiprinimui, saugomų teritorijų, pirmiausiai valstybinių parkų, plėtrai, tausojančio bioprodukcinio ir rekreacinio naudojimo plėtrai svarbiausiose gamtinio karkaso ašyse, t.y. Nemuno, Jūros, Šešuvio, Ančios ir kitų didesnių upių slėniuose, paežerėse ir kalvynuose.
III. APSKRITIES TERITORIJOS VYSTYMO SPRENDINIŲ KONKRETIZAVIMAS
1. URBANISTINĖS SISTEMOS FORMAVIMO SPRENDINIAI
60. Apskrities urbanistinę sistemą sudaro jos teritorijoje esantis gyvenamųjų vietovių tinklas ir ryšiai tarp gyvenamųjų vietovių, sudarantys urbanistinės integracijos ašis su jų poveikio arealais. Pagrindinių miestų (teritorinių administracinių centrų) tinklas su intensyviausiais ryšiais tarp jų sudaro urbanistinį karkasą. Šis urbanistinis karkasas įtvirtintas Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane.
61. Urbanistinės sistemos vystymo tikslai yra:
61.1. siekti racionaliai ir tikslingai derinti gyventojų koncentracijos ir depopuliacijos tendencijas – stiprinti silpnąsias gyvenamųjų vietovių tinklo grandis;
61.2. siekti, kad apskrities centras atitiktų regioninio centro statuso reikalavimus;
61.3. formuoti apskrityje hierarchinį policentrinį gyvenamųjų vietovių tinklą, jeigu būtina, – steigti naujus savivaldos administracinius vienetus perspektyvinių gyvenamųjų vietovių pagrindu, siekiant užtikrinti sklandų urbanistinių jungčių funkcionavimą;
61.4. plėtoti apskrities gyvenamųjų vietovių tinklą – jungti su kitų regionų, šalies ir kaimyninių valstybių urbanistine sistema;
61.5. planuojant gyvenamųjų vietovių teritorijas, užtikrinti tinkamas jų darnos ir plėtros sąlygas;
61.6. susieti miesto ir kaimo gyvenamųjų vietovių tinklus, siekiant užtikrinti gyvenamųjų vietovių gyvybingumą.
62. Apskrities periferinė padėtis (didelė apskrities teritorijos dalis yra Europos Sąjungos pasienio zonoje) ir dideli ekonominiai socialiniai skirtumai tarp gyvenamųjų vietovių formuoja atitinkamas gyvenamųjų vietovių tinklo plėtros nuostatas, kurios turi būti pagrįstos darnaus vystymosi strategija ir įgyvendinamos regioninės politikos priemonėmis. Gyvenamosios vietovės vystysis visų pirma iš teritorijų vidaus rezervų, o didesni ir sparčiau augantys miestai – užimdami gretimas teritorijas.
63. Gyvenamųjų vietovių tinklas apskrityje – kelių lygių (3 brėžinys „Urbanistinė sistema“). Jį sudaro:
63.1. Tauragė – regioninis B kategorijos miestas, atliekantis apskrities centro ir Tauragės rajono savivaldybės administracinio centro vaidmenį;
63.2. Jurbarkas, Šilalė, Pagėgiai – lokaliniai aptarnavimo A kategorijos esamų savivaldybių centrai;
63.3. Skaudvilė – miestas, iš naujo formuojamas ir plėtojamas kaip b kategorijos lokalinis aptarnavimo centras;
63.4. Panemunė ir Smalininkai – maži miestai, kurie gali būti svarbūs dėl padėties pasienio zonoje prie Nemuno;
63.5. trys miesteliai – Kvėdarna, Viešvilė ir Klausučiai, turintys daugiau kaip 1 000 gyventojų, tolygiu atstumu išsidėstę apskrities teritorijoje, turi tam tikrą įtaką savo regionuose ir galimybes plėtoti urbanistinę sistemą;
63.6. kiti miesteliai ir kaimai, seniūnijų centrai palyginti tolygiai išsidėstę apskrities teritorijoje, kiek tankesnis jų tinklas – šiaurinėje ir vakarinėje apskrities dalyse.
64. Apskrities teritorijos urbanistinį karkasą sudaro svarbiausi atraminio gyvenamųjų vietovių tinklo centrai (Tauragė, Jurbarkas, Pagėgiai, Šilalė, Skaudvilė) ir šios urbanistinės integracijos ašys su jų urbanistinio poveikio koridoriais (3 brėžinys „Urbanistinė sistema“):
64.1. trys šalies 1 B kategorijos urbanistinės integracijos ašys – transeuropinis „Via Hanseatica“ koridorius Sankt Peterburgas–Šiauliai–Tauragė–Karaliaučius ir tarptautinis transporto koridorius, magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ir kelio Pagėgiai–Šilutė–Klaipėda atkarpos apskrities teritorijoje;
64.2. šalies 1 C kategorijos urbanistinės integracijos ašys yra Pagėgiai–Jurbarkas–Kaunas, einančios prie tarptautinio Nemuno vidaus vandens kelio, kita svarbi urbanistinės integracijos ašis – Jurbarkas–Tauragė–Šilalė–Telšiai;
64.3. žemesnio lygmens – regioninės jungtys, jungiančios su gretimų apskričių centrais. Iš jų svarbesnės: vakarinėje dalyje Šilalė–Šilutė ir pietrytinėje dalyje Jurbarkas–Raseiniai; kitos lokalinės jungtys išsamiau nagrinėtinos savivaldybių teritorijų bendruosiuose planuose.
65. Miestai ir stambesni miesteliai kartu su juos jungiančiomis urbanistinės integracijos ašimis formuoja poveikio aplinkinėms teritorijoms ir urbanistinio poveikio arealus, koridorius, kurių dydis priklauso nuo miesto potencialo ir urbanistinės integracijos ašies lygmens:
65.1. Apskrities teritorijoje didesni urbanistinio poveikio arealai susiformavę ties ašimi Kryžkalnis–Tauragė–Panemunė. Į šį poveikio arealą patenka numatomas lokalinis aptarnavimo centras Skaudvilė ir aplink esantys miesteliai, atkarpa tarp Batakių ir Mažonų, platesnę teritoriją užimanti atkarpa link Tauragės miesto ir gana tankiai urbanizuota zona į pietvakarius nuo Tauragės link Paėgių–Panemunės.
65.2. Nuo Pagėgių į vakarus ir rytus susiformavęs urbanistinio poveikio arealas su tankesniu miestelių tinklu. Didesniu arealo urbanistiniu aktyvumu pasižymi pietrytinėje dalyje esančios teritorijos aplink Jurbarką ir į rytus einanti miestelių grandinė, iš kurių didesni Skirsnemunė, Raudonė, Veliuona, Seredžius.
66. Urbanistinio karkaso integracijos ašys kartu su centrais, formuodami integracijos ašių poveikio koridorius ir bendrą koncentruojantį urbanistinį poveikį, yra gyventojų traukos židiniai ir spartesnės įvairiapusiškos veiklos sąlyga, įtraukianti į bendrą urbanizacijos procesą ir kaimiškąsias vietoves, spartinanti teritorijų raidą.
67. Vienas iš svarbių teritorijų raidos veiksnių – miestų ir kaimiškųjų vietovių teritoriniai ryšiai, kuriuos formuoja gyvenamųjų vietovių socialinė, kultūrinė, gamybinė ir administracinė sąsaja, apibūdinama jų funkcine hierarchija. Plėtojant miesto ir kaimo teritorijų ryšius, būtina plėtoti mažų miestų ir miestelių (seniūnijų centrų) žemės ūkio gamybos, kaimo gyventojų aptarnavimo funkcijas, o palankiomis gamtinėmis sąlygomis pasižyminčias gyvenamąsias vietoves – kaip miestų gyventojų rekreacijos centrus. Didelį poveikį miestų ir kaimiškųjų vietovių sąsajos ir raidos intensyvinimui turėtų naujų savivaldybių centrų steigimas.
68. Numatomos šios urbanistinių centrų vystymo kryptys:
68.1. apskrities regioninio centro (Tauragės) svarbiausios ekonominio socialinio vystymo kryptys būtų:
68.1.1. miesto ir regiono gyventojų aptarnavimo infrastruktūros plėtra;
68.1.2. teritorijų pramonei ir verslui plėtoti rezervavimas, jų inžinerinės infrastruktūros įrengimas ir tobulinimas;
68.1.3.verslo, technologijų ir inovacijų centrų formavimas ir racionalus teritorinis išdėstymas;
68.1.4. mokslo ir kultūros integruotų centrų kūrimas ir palaikymas;
68.1.5. susisiekimo ir ryšių tarp apskrities esamų ir būsimųjų administracinių centrų ir šalies centrų (Vilnius, Kaunas, Klaipėda) tobulinimas, susijęs su transporto infrastruktūros modernizavimu;
68.1.6. administracinio valdymo decentralizavimo inicijavimas ir rėmimas;
68.1.7. miesto teritorinės plėtros reguliavimas ir planavimas;
68.2. esamų rajonų savivaldybių centrų (Jurbarko, Tauragės ir Šilalės) ir Pagėgių pagrindinės vystymo kryptys:
68.2.1.rajonų gyventojams teikiamų paslaugų plėtra ir tobulinimas;
68.2.2.pagrindinių rajonų gamybinių funkcijų (žemės ir miškų ūkio) palaikymas ir aptarnavimas – atitinkamos infrastruktūros kūrimas;
68.2.3.socialinės, ekonominės ir techninės infrastruktūros plėtra ir atnaujinimas;
68.2.4.kaimiškųjų seniūnijų– vienos iš priemonių socialinei ekonominei raidai skatinti ir pilietinei visuomenei formuoti – stiprinimas;
68.2.5.susisiekimo ir transporto infrastruktūros, ryšių su kaimiškosiomis vietovėmis (ypač pasienio zonoje) tobulinimas;
68.2.6.kaimiškųjų vietovių palaikymas ir įtraukimas į ūkinę ir rekreacinę veiklą;
68.2.7.rajonų savivaldybių ir miestų (miestelių) bendrųjų planų rengimo inicijavimas ir organizavimas;
68.3. naujo lokalinio aptarnavimo centro – Skaudvilės miesto – pagrindinės steigimo ir vystymo kryptys:
68.3.1.bendruomenės pastangų plėtoti verslą ir stiprinti miesto potencialą inicijavimas ir rėmimas;
68.3.2.gyventojų įtraukimas į aktyvią veiklą, stiprinančią būsimojo lokalinio aptarnavimo centro potencialą;
68.3.3. strateginių plėtros planų rengimas ir jų įgyvendinimo priemonių vykdymas;
68.3.4. gyventojams teikiamų paslaugų infrastruktūros stiprinimas.
69. Savivaldybėms, kurių dalis teritorijų – pasienio regionas (Jurbarko ir Pagėgių savivaldybės), būtina plėtoti pasienio bendradarbiavimą, atliekant teritorijų planavimo darbus, koordinuoti veiklą, susijusią su aplinkosaugos, infrastruktūros ir turizmo plėtros planų ir programų rengimu.
70. Pateikiamos šios pagrindinės apskrities miestų teritorinės plėtros gairės, toliau konkretizuotinos žemesnio lygmens teritorijų bendruosiuose planuose:
70.1. Numatoma kelių krypčių Tauragės miesto teritorinė plėtra. Šiaurės ir vakarų krypties teritorijos palankios daugiabučių namų ir sodybų statybai paliekant tam tikrą teritoriją visuomenės poreikiams. Pietrytinės teritorijos tampa patrauklios nutiesus miesto aplinkkelį – pramonės ir verslo objektams statyti. Svarbu Jūros upę įtraukti į bendrą miesto teritorijų plėtrą – formuoti žaliųjų erdvių plotus, tinkančius rekreacijai.
70.2. Pagrindinės Jurbarko miesto teritorijos plėtros kryptys galėtų būti šiaurė ir rytai. Svarbu renovuoti esamus kvartalus, modernizuoti ir pertvarkyti neefektyviai naudotas teritorijas, siekiant gyvenamųjų, darbo, poilsio vietų darnos. Miestas turėtų plėtoti rekreacines teritorijas ir turizmą.
70.3. Šilalės miesto gyvenamąsias teritorijas numatoma plėsti į vakarus ir šiaurę, pietuose numatomos pramonės, verslo ir komercinės veiklos teritorijos, rekreacinių teritorijų plėtra numatoma į šiaurę nuo užstatomų miesto teritorijų.
70.4. Didesnėje Pagėgių miesto teritorijos dalyje numatoma plėtoti sodybinį užstatymą, kai kur mažaaukštę gyvenamąją statybą. Teritoriniu požiūriu miesto plėtra numatyta į šiaurę ir rytus, sodybinis užstatymas – į pietus, tačiau miestas turi ir vidinių renovacijos ir tam tikrų neužstatytų teritorijų pertvarkos į kitos paskirties teritorijas rezervų.
70.5. Skaudvilės miesto plėtra daugiausia siejama su galimybe tapti nauju lokaliniu aptarnavimo centru. Mieste numatoma plėtoti sodybinį užstatymą ir nedidelio masto mažaaukštę gyvenamąją statybą, pertvarkyti turimas nepanaudotas miesto teritorijas, kurios suplanuotos, bet neužstatytos. Planuojamu laikotarpiu miesto vidinių teritorinių rezervų turėtų visiškai pakakti numatomai plėtrai.
70.6. Smalininkų mieste numatoma plėsti sodybinį užstatymą esamose ribose. Teritorijos, tinkamos rekreacijai ir turizmui, numatomos palei Nemuną link Viešvilės.
70.7. Panemunės miesto teritorijoje kertasi svarbios apskrities urbanistinės integracijos ašys, sudarančios palankias sąlygas plėtoti teritorijas. Ateityje čia numatoma plėtoti sodybinį užstatymą miesto vidinėse neužstatytose teritorijose.
71. Siekiant skatinti tolesnį urbanistinės sistemos vystimąsi, teritorijų racionalų naudojimą ir formavimą, numatomi šie urbanistinės sistemos vystymo sprendinių įgyvendinimo prioritetai:
71.1. stiprinti apskrities centro potencialą pasinaudojant patogia jo padėtimi (tarptautinius transporto koridorius) ir palankiomis sąlygomis vystyti urbanistines-ūkines zonas su gretimais regionais;
71.2. stiprinti apskrities centro ir esamų ir numatomų naujų lokalinių savivaldybių centrų ryšius – plėtoti ir gerinti urbanistinės integracijos ašių transporto ir aptarnavimo infrastruktūrą;
71.3. atlikti parengiamąjį darbą, skirtą suteikti Skaudvilės miestui lokalinio aptarnavimo centro statusą su galimybe steigti naują rajono savivaldybę;
71.4. rezervuoti teritorijas miestų teritorinei plėtrai, šiuo tikslu parengti visų miestų naujus bendruosius planus, atitinkančius įstatymuose ir kituose norminiuose dokumentuose nustatytus teritorijų naudojimo, tvarkymo ir apsaugos reglamentavimo reikalavimus;
71.5. numatyti priemones pasienio zonoje esančioms gyvenamosioms vietovėms palaikyti ir plėtoti, jų ryšiams su apskrities centru ir atitinkamų savivaldybių centrais gerinti.
2. Kraštovaizdžio apsauga
72. Apskrities teritorijos kraštovaizdžio ekologinio stabilizavimo pagrindas yra gamtinis karkasas – vientisas gamtinio ekologinio kompensavimo teritorijų tinklas, užtikrinantis ekologinę kraštovaizdžio pusiausvyrą, gamtinius ryšius tarp saugomų teritorijų, kitų aplinkosaugai svarbių teritorijų ar buveinių, taip pat augalų ir gyvūnų migraciją tarp jų. Gamtinio karkaso paskirtis:
72.1. sukurti vientisą gamtinio ekologinio kompensavimo teritorijų tinklą, užtikrinantį kraštovaizdžio geoekologinę pusiausvyrą ir gamtinius ryšius tarp saugomų teritorijų, sudaryti sąlygas išsaugoti biologinę įvairovę;
72.2. sujungti didžiausią ekologinę svarbą turinčias buveines, jų aplinką, gyvūnų ir augalų migracijai reikalingas teritorijas;
72.3. saugoti gamtinį kraštovaizdį ir gamtinius rekreacinius išteklius;
72.4. didinti šalies miškingumą;
72.5. optimizuoti kraštovaizdžio urbanizacijos, technogenizacijos ir žemės ūkio plėtrą.
73. Apskrities teritorijoje nustatytos šios sudedamosios planuojamo gamtinio karkaso dalys (4 brėžinys „Gamtinio kraštovaizdžio apsauga“):
73.1. geoekologinės takoskyros – teritorijų juostos, jungiančios ypatinga ekologine svarba ir jautrumu pasižyminčias vietoves: upių aukštupius, vandenskyras, aukštumų ežerynus, kalvynus, pelkynus, priekrantes, požeminių vandenų intensyvaus maitinimo plotus, skiriančios stambias gamtines ekosistemas ir palaikančios bendrąją gamtinio kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą;
73.2. migraciniai koridoriai – slėniai, raguvynai, dubakloniai ir kitos teritorijos, kuriomis vyksta intensyvi medžiagų, energijos ir gamtinės informacijos srautų apykaita, augalų ir gyvūnų rūšių migracija;
73.3. geosistemų vidinio stabilizavimo arealai – teritorijos, galinčios pakeisti šoninį nuotėkį ar kitus gamtinės migracijos srautus, taip pat reikšmingos biologinės įvairovės požiūriu: želdinių masyvai ir grupės, natūralios pievos, pelkės ir kiti vertingi stambiųjų geosistemų ekotopai; šios teritorijos kompensuoja neigiamą ekologinę įtaką gamtinėms geosistemoms;
73.4. pagal svarbą skiriamos europinės, nacionalinės, regioninės ir vietinės svarbos gamtinio karkaso dalys.
74. Tauragės apskrities gamtinio karkaso geoekologinėms takoskyroms priskiriamos šios teritorijų juostos:
74.1. nacionalinės svarbos Vakarų Lietuvos geoekologinės takoskyros ruožas Vilkyškių–Draudenių–Tenenių–Pajūralio atkarpoje ir Požerės apylinkėse;
74.2. regioninės svarbos Nemuno–Jūros geoekologinės takoskyros ruožas Dauglaukio–Sakalinės–Vilniškių–Paulių–Gricių atkarpoje;
74.3. regioninės svarbos Nemuno–Dubysos geoekologinės takoskyros ruožas Padubysio–Juodaičių atkarpoje;
74.4. vietinės svarbos Akmenos–Šešuvio geoekologinės takoskyros ruožas Ringailių–Upynos–Gineikių atkarpoje.
75. Tauragės apskrities gamtinio karkaso migraciniams koridoriams priskiriami šie slėnių arba dubaklonių teritorijų ruožai:
75.1. nacionalinės svarbos Nemuno žemupio migracinio koridoriaus ruožas Seredžiaus–Veliuonos–Jurbarko–Smalininkų–Viešvilės–Panemunės–Plaškių atkarpoje;
75.2. regioninės svarbos: Dubysos (Jurbarko rajono savivaldybėje), Šešuvio (Tauragės ir Jurbarko rajonų savivaldybėse), Jūros (Pagėgių savivaldybėje, Tauragės ir Šilalės rajonų savivaldybėse) migracinių koridorių ruožai;
75.3. vietinės svarbos migraciniai koridoriai Jurbarko rajono savivaldybėje: Mituvos, Antvardės, Šaltuonos, Bebirvos, Upės, Upynos, Upynikės, Armenos, Trišiūkštės, Snietalos, Imsrės, Vidaujos; Pagėgių savivaldybėje: Kamonos, Gėgės, Vilkės, Piktupės; Tauragės rajono savivaldybėje: Viešvilės, Ežeruonos, Šunijos, Irtuonos, Agluonos, Ančios; Šilalės rajono savivaldybėje: Aitros, Lokystos, Ašučio, Akmenos, Bremenos, Yžnės, Viksvės, Ašvijos, Pelos.
76. Tauragės apskrities gamtinio karkaso vidinio stabilizavimo arealams priskiriamos šios teritorijos:
76.1. regioninės svarbos Viešvilės, Pagramančio, Kvėdarnos (dalis Telšių apskrityje) vidinio stabilizavimo arealai;
76.2. vietinės svarbos vidinio stabilizavimo arealai Jurbarko rajono savivaldybėje: Leonavo, Pagojo, Daugėlių miško, Šešuvio–Šaltuonos tarpupio, Lapgirių, Dainių, Miliušgirio miško, Mituvos–Nemuno tarpupio, Veliuonos; Pagėgių savivaldybėje: Pakamonių, Natkiškių, Pagėgių, Rambyno; Šilalės rajono savivaldybėje: Bokštų, Palokysčio, Kaltinėnų, Upynos, Vaidatonių; Tauragės rajono savivaldybėje: Vytogalinės miško, Šakviečio–Norkaičių, Tauragės–Batakių, Pajūrio, Sakalinės–Gaurės.
77. Numatytos formuojamo gamtinio karkaso teritorijos apima apie 72 porocentus apskrities teritorijos. Atskirose savivaldybėse gamtinio karkaso teritorijų dalis nežymiai svyruoja nuo 73 procentų (Jurbarko rajono savivaldybėje) iki 67 procentų (Šilalės rajono savivaldybėje) viso ploto. Konkretus įstatymuose numatyto gamtinio karkaso teritorijų lokal …
DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.