Oficialūs šaltiniaie-seimas.lrs.lt · EUR-Lex
Europaius
Lietuvių
ČeštinaDeutschFrançaisEspañolPolskiItalianoNederlandsÖsterreichBelgiquePortuguêsSvenskaDanskSuomiSlovenčinaIrelandMagyarEestiLatviešuSlovenščinaHrvatskiΚύπροςMaltiRomânăΕλληνικάLuxembourgБългарски
Lietuvių

Trumpai

Šis teisės aktas patvirtina statybos techninį reglamentą „Gaisrinė sauga. Pagrindiniai reikalavimai“, kuris nustato esminius gaisrinės saugos reikalavimus statiniams. Jis įsigalioja nuo 2003 m. liepos 1 d.

Ką jis reguliuoja

  • Pagrindinius statinių gaisrinės saugos reikalavimus.
  • Statybos produktų ir statinio konstrukcijų gaisrinę techninę klasifikaciją.
  • Pastatų (patalpų) grupavimą pagal paskirtį ir gaisro grėsmę.
  • Gaisro apkrovos nustatymą statiniuose, patalpose ir gaisriniuose skyriuose.

Kam jis skirtas

  • Visiems statybos dalyviams.
  • Viešojo administravimo subjektams.
  • Kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių veiklą reglamentuoja Statybos įstatymas.

Pagrindiniai punktai

  • Reglamentas yra privalomas visiems statybos dalyviams ir kitiems asmenims, kurių veiklą reglamentuoja Statybos įstatymas.
  • Statybos techninis reglamentas „Gaisrinė sauga. Pagrindiniai reikalavimai“ įsigalioja nuo 2003 m. liepos 1 d.
  • Statybos produktai pagal degumą skirstomi į klases (pvz., A1, A2, B, C, D, E, F ir grindų dangos A1FL, A2FL, BFL, CFL, DFL, EFL, FFL).
  • Statinio konstrukcijos apibūdinamos pagal atsparumą ugniai (R – apkrovų išlaikymas, E – vientisumas, I – izoliacinės savybės).
  • Pastatai (patalpos) skirstomi į penkias pagrindines grupes (P.1 – gyvenamieji, P.2 – žiūrovų salės, P.3 – gyventojų aptarnavimo, P.4 – mokymo/valdymo, P.5 – gamybiniai/sandėliai).
  • Gaisro apkrova nustatoma apskaičiavus galintį išsiskirti šilumos kiekį, sudegus visoms degioms medžiagoms.
Įstatymo tekstas
Įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS Į S A K Y M A S DĖL STATYBOS TECHNINIO REGLAMENTO STR 2.01.04:2002 „GAISRINĖ SAUGA. PAGRINDINIAI REIKALAVIMAI“ PATVIRTINIMO 2002 m. rugsėjo 30 d. Nr. 506 Vilnius Vykdydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 04 22 nutarimą Nr. 557 „Dėl verslo sąlygų gerinimo priemonių statybų reguliavimo ir žemės įsigijimo srityse įgyvendinimo grafiko“ (Žin., 2002, Nr. 43-1623) ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatais (Žin., 1998, Nr. 84-2353; 2002, Nr. 20-766),

  1. Tvirtinu statybos techninį reglamentą STR 2.01.04:2002 „Gaisrinė sauga. Pagrindiniai reikalavimai“ (pridedama).
  2. Nustatau, kad šio įsakymo 1 punkte nurodytas statybos techninis reglamentas įsigalioja nuo 2003 m. liepos 1 d.
  3. Aplinkos ministerijos informacijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiais žodžiais „reglamentas“, „statyba“. APLINKOS MINISTRAS ARŪNAS KUNDROTAS PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 506 Statybos techninis reglamentas STR 2.01.04:2002 GAISRINĖ SAUGA. PAGRINDINIAI REIKALAVIMAI I. BENDROSIOS NUOSTATOS
  4. Šis statybos techninis reglamentas (toliau – Reglamentas) parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymu [8.1] ir Techninių reikalavimų reglamentu STR 2.01.01

(2):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga“ [8.2].
  1. Šis Reglamentas yra privalomas visiems statybos dalyviams, viešojo administravimo subjektams, taip pat kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių veiklą reglamentuoja Statybos įstatymas.
  2. Reglamente išdėstyti pagrindiniai statinių gaisrinės saugos reikalavimai. Kiti pastatų ir inžinerinių statinių gaisrinės saugos reikalavimai pateikiami jų statybos techniniuose reglamentuose, normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose.
  3. Projektuojant statinį, jį statant ir naudojant taikomos gaisrinės saugos priemonės turi sudaryti prielaidas tenkinti gaisrinės saugos esminius reikalavimus per visą ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę [8.2].
  4. Rengiant statomų, rekonstruojamų ar remontuojamų statinių projektus, statinių gaisrinis pavojingumas analizuojamas remiantis gaisro scenarijų skaičiavimais bei atsižvelgiant į laikinus pavojingų gaisro veiksnių ir gaisro plitimo parametrus, žmonių evakavimo ir gaisro gesinimo sąlygas.
  5. Statinio projekto sprendiniai, netenkinantys šio Reglamento reikalavimų, gali būti priimami įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka [8.1].
  6. Keičiant statinių ar atskirų jo dalių (patalpų) naudojimo paskirtį, turi būti taikomi jų naujos paskirties normatyvinių statybos techninių dokumentų priešgaisriniai reikalavimai. II. NUORODOS
  7. Šiame Reglamente pateikiamos nuorodos į šiuos teisės aktus ir kitus dokumentus: 8.
  8. Lietuvos Respublikos statybos įstatymą (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597); 8.
  9. STR 2.01.01
(2):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga“ (Žin., 2000, Nr. 17-424); 8.
  1. STR.2.09.02:1998 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ (Žin., 1999, Nr. 13-333; 2002, Nr. 39-1446); 8.
  2. STR 1.03.02:2002 „Statybos produktų atitikties deklaravimas“ (Žin., 2002, Nr. 54-2142); 8.
  3. STR 2.08.01:2000 „Dujų sistemos pastatuose“ (Žin., 2000, Nr. 28-786); 8.
  4. RSN 138-92* „Pastatų ir statinių priešgaisrinė automatika“ (Žin., 1995, Nr. 20-488; 2002, Nr. 69-2844); 8.
  5. LST EN ISO 13943:2002 „Priešgaisrinė sauga. Terminai ir apibrėžimai“; 8.
  6. LST EN 1363-1:2002 „Atsparumo ugniai bandymai. Bendrieji reikalavimai“; 8.
  7. EN 13501-1 „Statybos gaminių ir konstrukcinių elementų degumo klasifikacija.1 dalis. Klasifikacija pagal degumo bandymų duomenis (Fire classification of construction products and building elements – Part 1: Classification using data from reaction to fire tests)“; 8.
  8. STR 2.05.02:2001 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ (Žin., 2001, Nr. 51-1786; 2002, Nr. 23-865); 8.
  9. LST L ENV 1991-2-2 „Eurokodas
  10. Projektavimo pagrindai ir poveikiai konstrukcijoms. 2-2 dalis. Poveikiai konstrukcijoms. Gaisro poveikiai konstrukcijoms“; 8.
  11. LST L ENV 1992-1-2+AC „Eurokodas
  12. Gelžbetoninių konstrukcijų projektavimas. 1-2 dalis. Bendrosios taisyklės. Konstrukcijų gaisrinės saugos projektavimas“; 8.
  13. LST L ENV 1993-1-2 „Eurokodas
  14. Plieninių konstrukcijų projektavimas. 1-2 dalis. Bendrosios taisyklės. Konstrukcijų gaisrinės saugos projektavimas“; 8.
  15. LST L ENV 1994-1-2+AC1 „Eurokodas
  16. Kompleksinių plieninių ir betoninių konstrukcijų projektavimas. 1-2 dalis. Bendrosios taisyklės. Konstrukcijų gaisrinės saugos projektavimas“; 8.
  17. LST L ENV 1995-1-2 „Eurokodas
  18. Medinių konstrukcijų projektavimas. 1-2 dalis. Bendrosios taisyklės. Konstrukcijų gaisrinės saugos projektavimas“; 8.
  19. LST L ENV 1996-1-2 „Eurokodas
  20. Mūrinių konstrukcijų projektavimas. 1-2 dalis. Bendrosios taisyklės. Konstrukcijų gaisrinės saugos projektavimas“; 8.
  21. Statybos produktų degumo klasių bei atsparumo ugniai sąvadą (rengiamą). III. Pagrindinės sąvokos
  22. Šiame Reglamente naudojamos pagrindinės sąvokos ir jų apibrėžimai atitinka Statybos įstatyme [8.1], STR 2.01.01
(2):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga“ [8.2] ir LST EN ISO 13943:2002 „Priešgaisrinė sauga. Terminai ir apibrėžimai“ [8.7] nurodytas sąvokas ir apibrėžimus. IV. Statybos PRODUKTŲ, statinio konstrukcijų gaisrinė techninė klasifikacija
  1. Statybos produktų gaisrinis pavojingumas apibūdinamas degimo temperatūra, masės netektimi, liepsnojimo trukme, išsiskiriančiu šilumos kiekiu, gaisro plitimo ir dūmų susidarymo sparta, liepsnos plitimo greičiu ir pan.
  2. Statybos produktai (išskyrus grindų dangas) pagal degumą skirstomi į šias klases [8.9]: A1 ir A2; B; C; D; E; F.
  3. Grindų dangos pagal degumą skirstomos į šias klases [8.9]: A1FL ir A2FL; BFL; CFL; DFL; EFL; FFL.
  4. Statybos produktai, tarp jų ir grindų danga, priskiriami tai degumo klasei, kurios reikalavimus, atsižvelgiant į bandymų rezultatus, visiškai tenkina.
  5. F ir FFL degumo klasės priskiriamos statybos produktams, naudojamiems pastatuose ir patalpose, kuriose reikalavimai statybos produktų degumui nekeliami.
  6. Statinio konstrukcijos apibūdinamos pagal atsparumą ugniai ir degumą, o atsparumas ugniai – pagal statinio elementų gebėjimą gaisro metu tam tikrą laiko tarpą išlaikyti apkrovas – R, vientisumą (sandarumą) – E ir izoliacines savybes I.
  7. Statinio konstrukcijų ir jų dalių atsparumo ugniai klasifikacija atitinka klasifikaciją, pateiktą STR 2.01.01
(2):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga“ [8.2].
  1. Statinio elementų atsparumas ugniai įvertinamas pagal LST EN 1363-1:2002 „Atsparumo ugniai bandymai. Bendrieji reikalavimai“ [8.8] arba skaičiuojant [8.11, 8.12, 8.13, 8.14, 8.15, 8.16].
  2. Statinio statybai, rekonstrukcijai, remontui naudojami statybos produktai turi atitikti jo techninėse specifikacijose (standartuose, techniniuose liudijimuose) ir statinio projekto techninėse specifikacijose pateiktus statybos produktų degumo ir atsparumo ugniai techninius reikalavimus. Statybos produktų atitiktį techninėse specifikacijose nustatytiems reikalavimams tiekėjas patvirtina raštu [8.4]. Nesant anksčiau minėtų duomenų, prieš naudojant statybos produktus, atitinkami parametrai nustatomi gaisriniais bandymais arba priimamos analogiško statybos produkto blogiausios techninės charakteristikos. Statybos produktams, pateiktiems 1 priede, pripažįstama A1 ir AFL klasės degumo grupė neatliekant gaisrinių bandymų. V. PASTATŲ (PATALPŲ) GRUPĖS
  3. Pastatai (patalpos), kurie tarpusavyje susieti paskirtimi, gaisro grėsme, skirstomi į šias grupes: P.1 Pastatai, skirti žmonėms gyventi nuolat arba laikinai (patalpos tokiuose pastatuose dažniausiai naudojamos visą parą, jose yra įvairaus amžiaus ir fizinės būklės žmonių, šiuose pastatuose yra miegamosios patalpos): P.1.
  4. ikimokyklinio ugdymo įstaigos, specializuoti senelių bei neįgalių žmonių globos namai, internatinių mokyklų ir vaikų ugdymo įstaigų miegamieji korpusai; P.1.
  5. viešbučiai, bendrabučiai, sanatorijų ir bendrojo tipo poilsio namų, kempingų, motelių ir pensionatų miegamieji korpusai; P.1.
  6. daugiabučiai gyvenamieji namai; P.1.
  7. vienbučiai, taip pat sublokuoti gyvenamieji namai. P.2 Žiūrovų salės, kultūros įstaigos (pagrindinės patalpos šiuose pastatuose skirtos masiniam lankytojų srautui tam tikrais laiko tarpais): P.2.
  8. teatrai, kino teatrai, koncertų salės, kultūros namai, klubai, cirkai, sporto statiniai su tribūnomis, bibliotekos, religinės paskirties pastatai ir kitos įstaigos su nustatytu sėdimų vietų skaičiumi lankytojams uždarose patalpose; P.2.
  9. muziejai, parodų, šokių salės bei kitos panašios įstaigos uždarose patalpose; P.2.
  10. P.2.1 punkte nurodytos įstaigos, tik atvirame lauke; P.2.
  11. P.2.2 punkte nurodytos įstaigos, tik atvirame lauke. P.3 Gyventojų aptarnavimo įmonės (šių įmonių patalpoms būdingas didesnis lankytojų negu aptarnaujančiojo personalo skaičius): P.3.
  12. prekybos įmonės. Didmeninės ir mažmeninės prekybos pastatai (parduotuvės, degalinės, vaistinės, prekybos paviljonai ir kt.); P.3.
  13. viešojo maitinimo įmonės (valgyklos, restoranai, kavinės, barai ir kt.); P.3.
  14. pastatai transportavimo tikslams (oro uosto, jūros ir upių laivyno, geležinkelio ir autobusų stotys, uosto terminalai, muitinės ir kt.); P.3.
  15. gydymo įstaigos (ligoninės, klinikos, poliklinikos, sanatorijos, reabilitacijos centrai, veterinarijos pastatai ir kt.); P.3.
  16. buitinių ir komunalinių paslaugų įmonių (paštų, taupomųjų kasų, transporto agentūrų, juridinių konsultacijų, notaro kontorų, skalbyklų, avalynės ir drabužių siuvimo ateljė, cheminių valyklų, kirpyklų ir pan.) patalpos su nenormuotu sėdimų vietų lankytojams skaičiumi; P.3.
  17. fizinės kūno kultūros bei sveikatingumo kompleksai ir sporto įstaigos be tribūnų žiūrovams, buitinės patalpos, pirtys. P.4 Mokymo, mokslo ir projektavimo, valdymo įstaigos (patalpos šiuose pastatuose naudojamos tam tikrą paros laiką, jose dažniausiai būna nuolatinis prie vietinių sąlygų pripratęs tam tikro amžiaus ir fizinės būklės žmonių skaičius): P.4.
  18. bendrojo lavinimo ir aukštesniosios mokyklos, profesinio mokymo, papildomojo ugdymo įstaigos; P.4.
  19. aukštosios mokyklos, mokslinių tyrimų įstaigos bei suaugusiųjų švietimo (kvalifikacijos kėlimo, persikvalifikavimo, darbuotojų tobulinimosi, specializacijos ir pan.) įstaigos; P.4.
  20. valdžios įstaigos, projektavimo ir konstravimo biurai, informacijos agentūros, leidyklos, redakcijos, bankai, kontoros, biurai, ambasados, teismai ir kiti įstaigų bei organizacijų administraciniai pastatai; P.4.
  21. specialiosios paskirties pastatai (kareivinės, kalėjimai, pataisos darbų kolonijos, tardymo izoliatoriai, areštinės, policijos komisariatai, nuovados, gaisrinės, slėptuvės ir kt.). P.5 Gamybiniai pastatai ir sandėliai, statiniai ir patalpos (šios klasės patalpoms būdingas pastovus darbuotojų kontingentas, taip pat ir ištisą parą): P.5.
  22. gamybiniai pastatai ir statiniai, gamybinės patalpos ir laboratorijos, dirbtuvės, produkcijos perdirbimo įmonės; P.5.
  23. sandėliai ir jiems priklausantys statiniai, automobilių stovėjimo aikštelės, kuriose neatliekamas techninis aptarnavimas ir remontas, garažai, angarai, autobusų ir troleibusų parkai, knygų saugyklos, archyvai; P.5.
  24. žemės ūkio pastatai (ūkio trobesiai, pagalbinio ūkio pastatai, šiltnamiai, kiaulidės, karvidės, arklidės, veršidės, paukštidės ir kt.).
  25. Gamybinės patalpos ir sandėliai, tarp jų laboratorijos ir dirbtuvės, P1, P2, P3 ir P4 grupių pastatuose priskiriami P5 grupei.
  26. Gamybiniai ir sandėlių pastatai bei patalpos pagal pavojingumą gaisro bei sprogimo atžvilgiu ir gaisrinį pavojingumą, atsižvelgiant į juose esančių medžiagų kiekį ir pavojingumo gaisro bei sprogimo atžvilgiu savybes, taip pat į gamybos technologinių procesų ypatumus, skirstomi į Asg, Bsg, Cg, Dg, Eg pavojingumo sprogimo bei gaisro atžvilgiu kategorijas (1 priedas), o išoriniai įrenginiai – į Asgi, Bsgi, Cgi, Dgi, Egi pavojingumo sprogimo bei gaisro atžvilgiu kategorijas (2 priedas). VI. GAISRO APKROVA
  27. Statinio, patalpos, gaisrinio skyriaus gaisro apkrova nustatoma remiantis patikimu jų turinio įvertinimu ir apskaičiavus galintį išsiskirti šilumos kiekį, sudegus visoms gaisro zonoje esančioms degioms medžiagoms, įskaitant ir statybines konstrukcijas bei jų apdailą (4 priedas).
  28. Jeigu statinio atskiro gaisrinio skyriaus apskaičiuota gaisro apkrova neatitinka apkrovos, kuri yra nustatyta statiniui, tai apkrova nustatoma kiekvienam gaisriniam skyriui atskirai. Į šią sąlygą atsižvelgiama projektuojant už gaisrinio skyriaus ribų esančius konstrukcinius statinio elementus.
  29. Skaičiuojant gaisro plėtimosi scenarijų (eigą), vertinami statinio (ar jo dalies) planavimo bei konstrukciniai sprendiniai, statybos produktų (konstrukcijų) degumo charakteristikos, turinčios įtakos gaisro apkrovai.
  30. Statinių, gaisrinių skyrių, patalpų gaisro apkrovos kategorija, atsižvelgiant į gaisro apkrovų tankį, nurodyta 1 lentelėje. Šioje lentelėje taip pat pateiktos statinių (pastatų) grupės, kurios, atsižvelgiant į jų paskirtį, gali tenkinti atitinkamą gaisro apkrovos kategoriją. 1 lentelė. Statinių, gaisrinių skyrių, patalpų gaisro apkrovos kategorija, atsižvelgiant į gaisro apkrovų tankį Gaisro apkrovos kategorija Gaisro apkrovos tankis Statinių (pastatų) grupė 1 daugiau kaip 1200 MJ/m2 P.5 (išskyrus automobilių stovėjimo aikšteles, garažus, kur neatliekama techninė priežiūra ir remontas) 2 nuo 600 MJ/m2 iki 1200 MJ/m2 P.2, P.3.1 3 iki 600 MJ/m2 P1, P.3.2, P.3.3, P.3.4, P.3.5, P.3.6, P.4, automobilių stovėjimo aikštelės, garažai, kur neatliekama techninė priežiūra ir remontas
  31. Statiniai ar patalpos, kuriose gaisro apkrovos tankis viršija 600 MJ/m2, bendruoju atveju gali būti priskiriamos vienu laipsniu žemesnei gaisro apkrovos kategorijai, jeigu šiose patalpose įrengiama automatinė gaisro gesinimo sistema. VII. STATINIO, GAISRINIO SKYRIAUS, PATALPOS ATSPARUMO UGNIAI LAIPSNIS
  32. Statiniai, statinių gaisriniai skyriai, atsižvelgiant į jų gaisro apkrovos kategorijas ir jiems statyti panaudotų statybos produktų atsparumą ugniai, skirstomi į I, II, III atsparumo ugniai laipsnio statinius bei gaisrinius skyrius (2 lentelė). 2 lentelė. Statinių ir gaisrinių skyrių atsparumo ugniai laipsniai Statinio, gaisrinio skyriaus atsparumo ugniai laipsnis Gaisro apkrovos kategorija Statinio elementų atsparumas ugniai (ne mažesnis kaip (min.)) Laikančiosios konstrukcijos (išskyrus perdangas, denginius) Išorinės nelaikančiosios sienos Aukštų, pastogės patalpų, rūsio perdangos Denginiai (be pastogių) Laiptinės Vidinės sienos Laiptatakiai ir aikštelės I 1 R 120 E 30 REI 60 RE 30 REI 120 R 60 2 R 90 E 15 REI 45 RE 15 REI 90 R 60 3 R 60 E 15 REI 45 RE 15 REI 60 R 45 II R 45 E 15 REI 15 RE 15 REI 30 R 15 III Nenormuojama
  33. Prie statinio laikančiųjų konstrukcijų, gaisro metu užtikrinančių bendrą jo pastovumą ir geometrinį nekintamumą, priskiriama: laikančiosios sienos, rėmai, kolonos, sijos, rygeliai, santvaros, arkos, standumo diafragmos, perdangos, denginių plokštės ir kiti konstrukciniai elementai, skirti atlaikyti išorinių jėgų poveikius.
  34. Angų (durų, vartų, langų ir liukų) užpildų atsparumas ugniai nenormuojamas, išskyrus specialius atvejus ir angų užpildus priešgaisrinėse atitvarose.
  35. Kai minimalus reikalingas konstrukcijos atsparumas ugniai nurodytas R15 (RE 15, REI 15), leidžiama naudoti neapsaugotas plienines konstrukcijas, neatsižvelgiant į jų faktinį atsparumą ugniai, išskyrus atvejus, kada bandymu nustatyta statinio laikančiųjų elementų atsparumo riba mažesnė kaip R
  37. Jei statybų praktikoje diegiamos konstrukcinės statinio sistemos, kurių atsparumas ugniai ir (arba) konstrukcinio degumo klasė yra nežinomi, šias charakteristikas būtina nustatyti statinio (pastato) fragmentų gaisriniais bandymais arba paskaičiuoti [8.11, 8.12, 8.13, 8.14, 8.15, 8.16]. Pagrindinių konstrukcijų atsparumas ugniai pateiktas Statybos produktų degumo klasių bei atsparumo ugniai sąvade [8.17]. VIII. BENDRIEJI GAISRO PLITIMO RIBOJIMO REIKALAVIMAI
  38. Gaisro plitimas statiniuose ribojamas degančio ploto, degimo intensyvumo ir trukmės mažinimo priemonėmis. Tai: - konstrukciniai ir tūriniai suplanavimo sprendiniai, neleidžiantys pavojingiems gaisro veiksniams susidaryti ir išplisti patalpoje, tarp patalpų, skirtingo gaisrinio pavojingumo patalpų grupių, aukštų ir gaisrinių skyrių, taip pat tarp pastatų; - degiųjų statybos produktų, naudojamų statinio (pastato) konstrukcijų išoriniams paviršiams padengti (tarp jų stogams ir fasadams), patalpų bei evakuacijos kelių apdailai, ribojimas; - technologinių įrenginių sprogumo bei gaisrinio pavojingumo mažinimas statiniuose (pastatuose) ir patalpose; - aprūpinimas reikiamomis gaisro gesinimo priemonėmis, tarp jų automatinėmis ir mobiliomis; - veiksmingas gaisro gesinimo priemonių panaudojimas, laiku suveikus gaisro signalizacijai bei pranešimo apie gaisrą sistemoms.
  39. Parenkant statinio (pastato) ir gaisrinių skyrių matmenis, atstumus tarp statinių (pastatų), reikia atsižvelgti į statinio (pastato) atsparumo ugniai laipsnį, paskirtį, naudotojų skaičių, gaisrinės apkrovos tankį, taip pat į naudojamų gaisrinės saugos ir gelbėjimo priemonių veiksmingumą, priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (komandos) dislokacijos vietą, priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (komandos) technines galimybes, galimus ekonominius ir ekologinius padarinius kilus gaisrui.
  40. Automatinės gaisro gesinimo ir gaisro signalizacijos sistemos įrengiamos vadovaujantis RSN 138-92* „Pastatų ir statinių priešgaisrinė automatika“ reikalavimais [8.6]. Ix. Gaisro plitimo ribojimas GAISRINIAME SKYRIUJE
  41. Siekiant apriboti gaisro plitimą bei pavojingus gaisro veiksnius, užtikrinti saugų žmonių išėjimą iš gaisro apimto pastato, palengvinti ugniagesių atliekamus gelbėjimo ir gesinimo veiksmus bei sumažinti gaisro padaromą žalą, pastatai bendruoju atveju turi būti suskirstyti į gaisrinius skyrius.
  42. Gaisrinių skyrių maksimalūs plotai, atsižvelgiant į statinio (pastato) paskirties grupę, aukštų skaičių, atsparumo ugniai laipsnį ir žmonių skaičių jame, pateikti 3 lentelėje. 3 lentelė. Gaisrinių skyrių maksimalūs plotai Statinio (pastato) atsparumo ugniai laipsnis Žmonių skaičius Aukštų skaičius I II III Statinių (pastatų) gaisrinių skyrių plotas, m2 1 2 3 4 5 P1.1 Nn 2 2200 Nl Nl P1.2, P1.3, P1.4 Nn 1 nn 2800 1000 Nn 5 nn 1800 800 Nn 10 2200 Nl Nl Nn >10 2200 Nl Nl P2.1, P2.2 iki 300 1 6000 3000 1200 300-600 2 5000 2000 800 >600 nn 2500 Nl nl P2.3, P2.4 Iki 600 1 nn Nn nn >600 nn nn Nl nl P3.1 nn 1 6000 3000 1000 nn 2 5000 2000 nl nn 5 4000 Nl nl P3.2, P3.3, P3.5 nn 1 6000 3000 1000 nn 2 5000 2000 800 nn 5 5000 Nl nl nn nn 2500 Nl nl P3.4, P3.6, P4.2, P4.3, P4.4 nn 1 6000 3000 1000 nn 2 5000 2000 800 nn 5 5000 Nl nl nn 9 5000 nl nl P4.1 >270 1 6000 3000 1000 >350 2 5000 2000 800 >1600 4 5000 nl Nl nn – nenormuojama; nl – neleidžiama. PASTABA. I atsparumo ugniai laipsnio pastatuose, kuriuose yra įrengtos automatinės gaisro gesinimo sistemos, gaisrinių skyrių plotą leidžiama padidinti du kartus.
  43. Skirtingos paskirties statinių (pastatų) dalys ir patalpos tarpusavyje turi būti atskirtos nustatyto atsparumo ugniai ir konstrukcinio degumo klasės atitvarinėmis konstrukcijomis arba priešgaisrinėmis užtvaromis. Reikalavimai tokioms atitvarinėms konstrukcijoms bei priešgaisrinėms užtvaroms nustatomi, atsižvelgiant į patalpų paskirtį, gaisro apkrovos tankį, pastato atsparumo ugniai klasę bei konstrukcijos degumo klasę. Parenkant pastatui gaisrinės saugos sistemą, reikia atsižvelgti į tai, kad, esant skirtingai jo dalių paskirčiai, viso pastato paskirtis įvertinama pagal pavojingiausią sprogimo bei gaisro atžvilgiu bet kurios pastato dalies paskirtį.
  44. Statinio (pastato) dalyse, kuriose gesinti gaisrą yra kur kas sunkiau, t. y. techninėse patalpose ir aukštuose, rūsiuose, cokoliniuose aukštuose ir kitose pastato dalyse, turi būti įrengtos papildomos degimo ploto, intensyvumo ir trukmės sumažinimo priemonės [8.3][8.6].
  45. Patalpos, kuriose naudojamos degiosios dujos, įrengiamos, vadovaujantis STR 2.08.01:2000 „Dujų sistemos pastatuose“ [8.5]. X. gAISRO PLITIMO RIBOJIMAS IŠ GAISRINIO SKYRIAUS
  46. Priešgaisrinės užtvaros yra skirtos gaisro ir degimo produktų plitimui iš patalpos arba gaisrinio skyriaus į kitas patalpas apriboti.
  47. Priešgaisrinėms užtvaroms priskiriamos priešgaisrinės sienos, pertvaros, perdangos, denginiai. Priešgaisrinės užtvaros apibūdinamos pagal atsparumą ugniai ir gaisrinį pavojingumą.
  48. Priešgaisrinės užtvaros atsparumas ugniai nustatomas, remiantis jos elementų atsparumu ugniai: - užtveriančios dalies; - konstrukcijų, užtikrinančių užtvaros pastovumą; - konstrukcijų, į kurias užtvara remiasi; - tvirtinimo mazgų.
  49. Konstrukcijų, užtikrinančių užtvaros pastovumą, taip pat konstrukcijų, į kurias užtvara remiasi, tvirtinimo tarp jų mazgų atsparumas ugniai pagal gebą R turi būti ne mažesnis už reikalaujamą priešgaisrinės užtvaros užtveriančios dalies atsparumą ugniai.
  50. Priešgaisrinės užtvaros degumas nustatomas, remiantis jos užtveriančios dalies su tvirtinimo mazgais ir konstrukcijų, užtikrinančių užtvaros pastovumą, degumu.
  51. Priešgaisrinės užtvaros, atsižvelgiant į užtveriančios dalies atsparumą ugniai, skirstomos į tipus, nurodytus 4 lentelėje, atsižvelgiant į užpildą angų užtvarose (5 lentelė) ir į užtvarų angose įrengtus tambūrus-šliuzus (6 lentelė). Tambūrų-šliuzų pertvaros ir perdangos turi būti priešgaisrinės. 4 lentelė. Priešgaisrinių užtvarų tipai, atsižvelgiant į užtveriančios dalies atsparumą ugniai Priešgaisrinės užtvaros pavadinimas Priešgaisrinės užtvaros tipas Priešgaisrinės užtvaros atsparumas ugniai (ne žemesnis kaip) Angų užpildymo tipas (ne žemesnis kaip) Tambūro-šliuzo tipas (ne žemesnis kaip) Siena 1 2 REI 180 REI 45 1 2 1 2 Pertvara 1 2 EI 45 EI 15 2 3 1 2 Perdanga 1 2 3 4 REI 180 REI 60 REI 45 REI 15 1 2 2 3 1 1 1 2 5 lentelė. Priešgaisrinių užtvarų tipai, atsižvelgiant į užpildą angų užtvarose Angų priešgaisrinėje užtvaroje tipo pavadinimas Angų priešgaisrinėje užtvaroje užpildymo tipas Atsparumas ugniai (ne žemesnis kaip) Durys, vartai, liukai, vožtuvai 1 2 3 EI 60 EI 30 EI 15 Langai 1 2 3 E 60 E 30 E 15 Užuolaidos 1 EI 60 6 lentelė. Priešgaisrinių užtvarų tipai, atsižvelgiant į užtvarų angose įrengtus tambūrus-šliuzus Tambūro-šliuzo tipas Tambūro-šliuzo elementų tipas (ne žemesnis kaip) Pertvaros Perdangos Angų užpildai 1 1 3 2 2 2 4 3
  52. Priešgaisrinės sienos, dalijančios pastatą į gaisrinius skyrius, turi būti sumontuotos per visą pastato aukštį ir neleisti gaisrui išplisti į gretimą gaisrinį skyrių, sugriuvus pastato konstrukcijoms iš gaisro židinio pusės.
  53. Priešgaisrinės sienos turi iškilti ne mažiau kaip 60 cm virš stogo, jeigu bent vienas (išskyrus stogo dangą) denginio ar stogo konstrukcijos elementas yra D degumo klasės ir 30 cm – C degumo klasės. Priešgaisrinės sienos iškilimas virš stogo nebūtinas, jeigu degūs ar sunkiai degūs stogo konstrukcijos elementai (taip pat ir stogo danga) apribojami nedegiais elementais po 1 m į abi puses nuo ugniasienės arba pastogės ar denginio konstrukcijose naudojami tik nedegūs statybos produktai.
  54. Jeigu pastato išorinės sienos yra degios arba sunkiai degios, priešgaisrinė siena turi perkirsti ir šias sienas bei išsikišti ne mažiau kaip 30 cm už kertamos sienos išorinės plokštumos. Kai pastato sienos nedegios, tačiau turi ištisinius (juostinius) langus, ugniasienė juos turi kirsti, tačiau nebūtinai išsikišti už sienos išorinės plokštumos.
  55. Priešgaisrinės perdangos turi būti sandariai priglaustos prie nedegių išorinių sienų. Jeigu išorinėmis sienomis ar langais, esančiais perdangos aukštyje, gali plisti ugnis, tai priešgaisrinė perdanga turi atskirti tokias sienas ir langus.
  56. Priešgaisrine siena, atskiriant sublokuotus skirtingo aukščio ir pločio pastatus, statoma pagal aukštesnio ir platesnio pastato matmenis. Langus, duris ir vartus leidžiama įrengti priešgaisrinės sienos išorinėje dalyje, nenormuojant jų atsparumo ugniai, jeigu jie yra ne žemiau kaip 8 m vertikaliai nuo sublokuoto pastato stogo ir ne arčiau kaip 4 m horizontaliai.
  57. Kampu sublokuoti pastatai atskiriami priešgaisrine siena taip, kad vieno pastato degios dalys būtų izoliuotos nuo kito arba pakeistos nedegiomis 4 m atstumu. Jei nedegiose pastatų sienose yra langai, durys, vartai mažesniu kaip 4 m atstumu tarp atskiriamų priešgaisrine siena pastatų, langų, durų ir vartų atsparumas ugniai turi būti EI
  59. Gaisro metu angos priešgaisrinėse užtvarose turi būti uždarytos. Langai turi būti neatidaromi, o durys, vartai, liukai ir vožtuvai – turėti savaiminio uždarymo mechanizmus bei sandarinančius tarpiklius. Durys, vartai, liukai ir vožtuvai, kurie eksploatuojami atidaryti, turi būti su automatiniais uždarymo įrenginiais.
  60. Bendras angų plotas priešgaisrinėse užtvarose, išskyrus lifto šachtų pertvaras, neturi viršyti 25% užtvaros ploto.
  61. Priešgaisrinėse užtvarose, skiriančiose Asg ir Bsg pavojingumo sprogimo bei gaisro atžvilgiu kategorijų patalpas nuo kitų kategorijų patalpų, koridorių, laiptinių ir liftų holų, turi būti įrengti tambūrai-šliuzai, kuriuose nuolat būtų sudarytas papildomas oro slėgis [8.3]. Įrengti bendrus tambūrus-šliuzus dviem ar daugiau patalpų draudžiama.
  62. Jei nėra galimybės įrengti tambūrus – šliuzus priešgaisrinėse užtvarose, skiriančiose Asg ir Bsg pavojingumo sprogimo bei gaisro atžvilgiu kategorijų patalpas nuo kitų patalpų arba durų, vartų, liukų ir vožtuvų, tuomet priešgaisrinėms užtvaroms, skiriančioms Cg pavojingumo sprogimo bei gaisro atžvilgiu kategorijos patalpas nuo kitų patalpų, būtina numatyti kompleksą priemonių, užkertančių kelią gaisrui plisti, sprogias koncentracijas galinčioms sudaryti degiosioms dujoms, lengvai užsiliepsnojančių ir degių skysčių garams, dulkėms, pluoštui prasiskverbti į gretimus aukštus ir patalpas. Šios priemonės turi užtikrinti ne žemesnį apsaugos laipsnį nei įrengiant tambūrus-šliuzus ir įstatymų nustatyta tvarka turi būti suderintos su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu.
  63. Priešgaisrinės užtvaros angose, kurių negalima uždaryti priešgaisrinėmis durimis arba vartais, skirtomis susisiekti tarp gretimų Cg, Dg ir Eg pavojingumo sprogimo bei gaisro atžvilgiu kategorijų patalpų, leidžiama įrengti atvirus tambūrus-šliuzus su automatiniais gaisro gesinimo įrenginiais.
  64. Angų priešgaisrinių užtvarų užpildams naudojamų statybos produktų degumo klasė turi būti ne žemesnė kaip A
  66. Durims, vartams, langams, vožtuvams priešgaisrinėse užtvarose leidžiama naudoti statybos produktus, kurių degumo klasė ne žemesnė kaip E, tačiau jie turi būti apsaugoti ne mažesnio kaip 4 mm storio ir ne žemesnės kaip A2 degumo klasės statybos produktais.
  67. Tambūro-šliuzo durys, vartai ir vožtuvai priešgaisrinėse užtvarose iš patalpų pusės, kuriose nenaudojamos ir nelaikomos degiosios dujos, skysčiai ir medžiagos, taip pat nevyksta procesai, kurių metu išsiskirtų degios dulkės, turi būti be tuštumų iš ne mažesnio kaip 40 mm storio ir ne žemesnės kaip E degumo klasės statybos produktų.
  68. Liftų šachtų ir liftų mašinų skyrių atitvarinės konstrukcijos (išskyrus įrengtas ant stogo), taip pat kanalų, šachtų ir nišų, skirtų komunikacijoms tiesti, atitvarinės konstrukcijos turi atitikti 1-ojo tipo priešgaisrinėms pertvaroms ir 3-iojo tipo priešgaisrinėms perdangoms keliamus reikalavimus.
  69. Jei nėra galimybės anksčiau nurodytų liftų šachtų pertvarose įrengti priešgaisrines duris, būtina įrengti tambūrus-šliuzus arba holus su 1-ojo tipo priešgaisrinėmis pertvaromis ir 3-iojo tipo priešgaisrinėmis perdangomis arba ekranus, automatiškai uždarančius liftų šachtų durų angas kilus gaisrui. Tokie ekranai turi būti iš ne žemesnės kaip A2 degumo klasės statybos produktų, o jų atsparumas ugniai – ne mažesnis kaip EI
  71. Pastatuose su neuždūmijamomis laiptinėmis turi būti įrengta liftų šachtų, prie išėjimų, iš kurių nėra tambūrų, – šliuzų su papildomu oro slėgio sudarymu kilus gaisrui, automatinė priešdūminė apsauga.
  72. Šiukšlių išmetimo vamzdis ir liukas turi būti pagamintas iš statybos produkto, kurio degumo klasė ne žemesnė kaip A
  73. Liukų dangčiai turi būti su sandarinančiomis tarpinėmis.
  74. Laiptai, vedantys į pirmo aukšto patalpas iš rūsio arba cokolinio aukšto, kurio patalpose naudojamos arba laikomos degiosios medžiagos, turi būti atitverti 1-ojo tipo priešgaisrinėmis pertvaromis ir įrengtas tambūras-šliuzas, kuriame kilus gaisrui būtų sudaromas papildomas oro slėgis.
  75. P2, P3, P4 grupių pastatuose išėjimus į pirmą aukštą iš vestibiulio, drabužinių, rūkyklų ir sanitarinio mazgo, esančio rūsyje arba cokoliniame aukšte, leidžiama įrengti be tambūro-šliuzo.
  76. Patalpa, kurioje įrengti 2-ojo tipo laiptai, turi būti atskirta nuo besiribojančių su ja koridorių ir kitų patalpų 1-ojo tipo priešgaisrinėmis pertvaromis. Šias patalpas leidžiama neatskirti tais atvejais, kai: - visame pastate įrengta automatinė gaisro gesinimo sistema; - pastatas ne aukštesnis kaip 9 m, o aukšto plotas – ne didesnis kaip 300 m
  78. Rūsyje ir cokoliniame aukšte prieš liftus reikia įrengti 1-ojo tipo tambūrus-šliuzus, kuriuose kilus gaisrui būtų sudaromas papildomas oro slėgis.
  79. Priešgaisrinių sienų ir 1-ojo tipo perdangų neturi kirsti kanalai, šachtos ir degiųjų dujų, dulkių, dulkių bei oro mišinių, skysčių ir kitų medžiagų transportavimo vamzdynai.
  80. Tose priešgaisrinių užtvarų vietose, kuriose jas kerta kanalai, šachtos ir kitų medžiagų, išskyrus 73 punkte minėtas, vamzdynai, būtina įrengti automatinius degimo produktų plitimą kanalais, šachtomis ir vamzdynais sulaikančius įrenginius. XI. GAISRO PLITIMO RIBOJIMAS PASTATO KONSTRUKCIJŲ ELEMENTAIS IR PAVIRŠIAIS
  81. Statinių konstrukcijoms ir (arba) jų apdailai būtina naudoti tokias statybines medžiagas, kurios nedidintų statinio gaisrinio pavojingumo.
  82. Vidinių sienų, lubų ir grindų paviršiams įrengti naudojami statybos produktai turi tenkinti 7 lentelės reikalavimus. 7 lentelė. Statybos produktų, naudojamų vidinių sienų, lubų ir grindų paviršiams įrengti, degumo klasės Patalpų paskirtis (pastatuose) Konstrukcijos Statinio (pastato) atsparumo ugniai laipsnis I II III Statybos produktų degumo klasės 1 2 3 4 5 Evakuacijos keliai (P.1.1, P.1.3, P.1.2, P.2, P.3, P.4) Sienos ir lubos A2 A2 F Grindys A2FL BFL FFL Gyvenamosios patalpos (P.1.3, P.1.4) Sienos ir lubos F F F Grindys FFL FFL FFL Laikinojo gyvenimo patalpos (P.1.1, P.1.2) Sienos ir lubos A2 A2 F Grindys FFL FFL FFL Administracinės ir verslo patalpos (P.3.1, P.3.2, P3.3, P4) Sienos ir lubos A2 A2 F Grindys BFL BFL FFL Žiūrovų salės, kultūros, žiūrovinės, gyventojų aptarnavimo patalpos (P.2, P.3.4, P. 3.5, P.3.6) Sienos ir lubos A2 A2 F Grindys BFL BFL FFL Gamybos ir sandėliavimo patalpos (P.1, P.2, P.3, P4 grupių pastatuose) Sienos ir lubos A2 A2 F Grindys BFL BFL BFL Eksploatuojamos palėpės ir rūsiai Sienos ir lubos A2 A2 F BFL BFL FFL Neeksploatuojamos palėpės ir rūsiai Sienos ir lubos A2 A2 F Grindys BFL BFL FFL
  83. Išorinių sienų paviršiai įrengiami vadovaujantis statybos taisyklėmis „Išorės sienų šiltinimas. Priešgaisriniai reikalavimai“.
  84. Stogai įrengiami vadovaujantis STR 2.05.02:2001 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ [8.10].
  85. Gaisro plitimas gali būti ribojamas žemesnės degumo klasės statybines medžiagas, naudojamas statinio konstrukcijoms (išorinėms ir vidinėms), dengiant mažesnio gaisrinio pavojingumo medžiagomis.
  86. Pastatų konstrukcijos neturi leisti ugniai plisti pačių konstrukcijų viduje.
  87. Konstrukcijos, sudarančios salėse grindų nuolydį, turi atitikti denginiams nustatytus reikalavimus.
  88. Nustatyto atsparumo ugniai ir gaisrinio pavojingumo atitvarinių konstrukcijų vietos, pro kurias eina kabeliai, ortakiai ir vamzdynai, neturi sumažinti pačiai konstrukcijai keliamų gaisrinių techninių reikalavimų.
  89. Specialios ugniai atsparios dangos ir antipirenai, padengtas atviras konstrukcijų paviršius turi atitikti konstrukcijų apdailai keliamus reikalavimus.
  90. Minėtų dangų ir antipirenų techninėse sąlygose turi būti nurodytas jų keitimo arba atnaujinimo periodiškumas, atsižvelgiant į eksploatavimo sąlygas. Draudžiama jas naudoti tose vietose, kur nėra galimybės jų periodiškai keisti arba atnaujinti.
  91. Ugniai atsparių priemonių, naudojamų statybos produktų gaisriniam pavojingumui sumažinti, atitiktis normatyviniams reikalavimams turi būti įvertinta bandymais, skirtais statybos produktų gaisrinio pavojingumo grupėms nustatyti pagal atitinkamą standartą.
  92. Ugniai atsparios priemonės, naudojamos statybinių konstrukcijų atsparumui ugniai padidinti, taip pat turi būti įvertintos bandymais.
  93. Pakabinamosios lubos, naudojamos perdangų ir denginio atsparumui ugniai padidinti, turi atitikti perdangoms ir denginiams keliamus reikalavimus jų atsparumui ugniai. Šioms pakabinamosioms luboms nekeliamas reikalavimas R, t. y. geba išlaikyti apkrovas.
  94. Priešgaisrinės pertvaros, skiriančios patalpas su pakabinamosiomis lubomis, turi atskirti erdvę tarp jų ir perdangos (denginio). Erdvėje virš pakabinamųjų lubų negalima tiesti vamzdynų ir kanalų, skirtų degiosioms dujoms, dulkėms, skysčiams ir medžiagoms transportuoti.
  95. Pakabinamųjų lubų neleidžiama įrengti Asg ir Bsg pavojingumo sprogimo bei gaisro atžvilgiu kategorijų patalpose. Xii. GAISRO PLITIMO RIBOJIMAS Į GRETIMUS PASTATUS
  96. Gaisro plitimas į gretimus pastatus ribojamas užtikrinant saugius atstumus tarp pastatų, nustatomus pagal atitinkamą galiojantį teritorijų planavimo normatyvinį dokumentą.
  97. Jei atstumas tarp pastatų yra mažesnis nei reikalaujama, gaisro plitimas ribojamas konstruktyviomis priemonėmis.
  98. Reikalavimai priešgaisrinėms sienoms (ekranams) tarp atskirų ir sublokuotų pastatų pateikti 8 lentelėje. Priešgaisrinės sienos turi būti iš ne žemesnės kaip A2 degumo klasės statybos produktų. 8 lentelė. Priešgaisrinės sienos atsparumas ugniai Objekto pavadinimas Statinio (pastato) atsparumo ugniai laipsnis I II III 1 2 3 Priešgaisrinės sienos atsparumas ugniai (ne žemesnis kaip) EI-M 240 EI-M 180 EI-M120 EI-M120 EI-M60 XIII. Žmonių sauGUMO užtikrinimas
  99. Žmonių saugumas evakuacijos keliuose užtikrinamas planinėmis, ergonominėmis, konstrukcinėmis, inžinerinėmis techninėmis ir organizacinėmis priemonėmis.
  100. Evakuacijos keliai pastate turi užtikrinti saugią žmonių evakuaciją (evakavimą) iš patalpų.
  101. Nustatant evakuacijos kelių apsaugą, turi būti užtikrinta saugi žmonių evakuacija (evakavimas), atsižvelgiant į evakuacijos kelią išeinančių patalpų paskirtį, evakuojamųjų skaičių, pastato atsparumo ugniai laipsnį, konstrukcinio gaisrinio pavojingumo klasę ir evakuacinių išėjimų iš aukšto ir pastato skaičių.
  102. Žmonėms evakuoti skirti laiptai ir laiptinės skirstomi: 91.
  103. į šių tipų laiptus: 1 tipo – vidinius, įrengtus laiptinėse; 2 tipo – vidinius atvirus; 3 tipo – išorinius atvirus; 91.
  104. į šių tipų įprastas laiptines: L1 tipo – su įstiklintomis arba atviromis angomis išorinėse sienose kiekviename aukšte; L2 tipo – natūraliai apšviestas per įstiklintas arba atviras angas denginyje; 91.
  105. į šių tipų neuždūmijamas laiptines: N1 tipo – su įėjimu į laiptinę iš aukšto per išorinę oro zoną atviromis perėjomis. Perėja per oro zoną turi būti neuždūmijama; N2 tipo – su papildomu oro slėgio sudarymu laiptinėje gaisro metu; N3 tipo – su išėjimu į laiptinę iš aukšto per tambūrą-šliuzą su papildomu oro slėgiu jame.
  106. Žmonėms gelbėti skirtos priemonės, taip pat evakuacinių išėjimų reikalavimų neatitinkantys išėjimai organizuojant ir projektuojant evakavimą iš visų patalpų ir pastatų neįvertinami.
  107. Užtikrinant žmonių saugumą, projektuojama pastatų priešdūminė apsauga [8.3] bei pranešimo apie gaisrą sistema [8.6].
  108. Žmonių saugumo gaisro metu užtikrinimo priemonių veiksmingumas gali būti nustatytas skaičiavimais. XIV. GAISRO GESINIMAS IR GELBĖJIMO DARBAI
  109. Galimo gaisro gesinimas ir gelbėjimo darbai užtikrinami konstrukcinėmis, tūrinio suplanavimo, inžinerinėmis techninėmis ir organizacinėmis priemonėmis. Prie jų priskiriama: - gaisrinių pravažiavimų ir privažiavimų kelių gaisrinei technikai, sujungtų su funkciniais pravažiavimais ir privažiavimais, arba specialių kelių įrengimas; - išorinių gaisrinių laiptų ir lifto, turinčio ugniagesių pervežimo režimą, įrengimas bei specialių autokeltuvų, skirtų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos personalui ir gaisrinei įrangai pakelti į reikiamą aukštą ar ant pastato stogo, įsigijimas; - priešgaisrinio vandentiekio, sujungto su buitiniu vandentiekiu, arba specialaus vandentiekio, o prireikus sausvamzdžių ir gaisrinių (vandens) rezervuarų įrengimas; - ugniagesių gelbėtojų judėjimo kelių pastato viduje priešdūminė apsauga; - esant būtinybei, statinyje (pastate) turi būti asmeninės ir kolektyvinės žmonių apsaugos priemonės; - gyvenvietės arba objekto teritorijoje priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, turinčios gaisrinės ir gelbėjimo technikos bei pakankamai ugniagesių, organizavimas, atsižvelgiant į gaisro gesinimo objektuose, esančiuose padalinio aptarnavimo zonoje, sąlygas ir ypatumus.
  110. 10 m ir aukštesniuose nuo žemės lygio pastatuose iki stogo karnizo arba lauko sienos viršaus (parapeto) būtina numatyti išėjimus ant stogo iš laiptinės tiesiogiai arba per palėpę, išskyrus apšiltintą, taip pat 3-iojo tipo laiptais arba išorinėmis gaisrinėmis kopėčiomis.
  111. Išėjimų ant stogo skaičius ir jų išdėstymas numatomi, atsižvelgiant į pastato matmenis ir jo paskirtį, bet ne mažiau kaip vienas: - visiems ir ne visiems pastato su palėpėmis 100 m ilgio ir visiems ir ne visiems 1000 m2 pastato sutapdinto stogo plotui P1, P2, P3 ir P4 grupių pastatuose; - gaisrinėmis kopėčiomis P5 grupės pastatuose kas 200 m jų perimetro.
  112. Leidžiama neįrengti gaisrinių kopėčių ant pastato pagrindinio fasado, jei pastato plotis ne didesnis kaip 150 m, o priešingoje pagrindiniam fasadui pusėje yra išorės priešgaisrinis vandentiekis su hidrantais.
  113. Leidžiama neįrengti išėjimo ant vienaaukščio pastato, kurio stogo dangos plotas ne didesnis kaip 100 m
  115. Gaisrui gesinti ir gelbėjimo darbams atlikti įrengiami gaisriniai laiptai (kopėčios) skirstomi į šiuos tipus: G1-vertikalūs; G2-su nuolydžiu (ne didesniu kaip 6:1).
  116. Pastato palėpėse būtina įrengti išėjimus ant stogo stacionariomis kopėčiomis pro ne mažesnius kaip 0,6 x 0,8 m liukus, duris arba langus.
  117. Išėjimai iš laiptinių ant stogo arba į palėpę turi būti laiptais su aikštelėmis prieš išėjimus pro 2-ojo tipo ne mažesnes kaip 0,75 x 1,5 m priešgaisrines duris.
  118. 15 m aukščio P1, P2, P3 ir P4 pastatuose leidžiama įrengti išėjimus į palėpę arba ant stogo iš laiptinės pro ne mažesnius kaip 0,6 x 0,8 m 2-ojo tipo liukus pritvirtintomis metalinėmis kopėčiomis.
  119. Technologiniuose aukštuose, tarp jų techniniuose pogrindžiuose ir techninėse palėpėse, praėjimo aukštis turi būti ne mažesnis kaip 1,8 m, palėpėse išilgai pastato – ne mažesnis kaip 1,6 m. Praėjimo plotis turi būti ne mažesnis kaip 1,2 m. Ne ilgesnėse kaip 2 m atkarpose leidžiama praėjimo aukštį sumažinti iki 1,2 m, o plotį – iki 0,9 m.
  120. Pastatuose su mansardomis, palėpes atitveriančiose konstrukcijose reikia įrengti liukus.
  121. Jei stogų aukščiai skiriasi daugiau kaip 1 m, pereiti nuo vieno stogo ant kito būtina įrengti gaisrines kopėčias.
  122. Gaisrines kopėčias įrengti nebūtina, jeigu stogo aukščių skirtumas didesnis kaip 10 m, o kiekviena didesnė kaip 100 m2 stogo ploto dalis turi atskirą išėjimą ant stogo arba jeigu apatinės stogo dalies aukštis ne didesnis kaip 10 m.
  123. Pakilti ant pastatų, kurių aukštis nuo 10 iki 20 m, stogo bei vietose, kur stogų aukščių skirtumas nuo 1 iki 20 m, turi būti naudojamos G1 tipo gaisrinės kopėčios, o pakilti ant aukštesnių nei 20 m pastatų stogų bei vietose, kur stogų aukščių skirtumai didesni kaip 20 m, – G2 tipo gaisrinės kopėčios, kurios turi būti iš A klasės degumo grupės medžiagų bei įrengiamos ne arčiau kaip 1 m nuo langų.
  124. Tarp laiptų ir laiptinių maršo tvorelių turi būti ne mažesnis kaip 75 mm tarpas.
  125. P.1.1 klasės aukštesniuose kaip 5 m pastatuose ir visuose kituose pastatuose aukštesniuose kaip 28 m, kiekviename gaisriniame skyriuje reikia įrengti liftus, turinčius ugniagesių pervežimo režimą. Šie liftai įrengiami šachtose su atitveriančiosiomis konstrukcijomis, turinčiomis REI 120 atsparumą ugniai ir EI 60 atsparumo ugniai priešgaisrines duris.
  126. Pastatuose, kurių aukštis nuo karnizo arba išorinės sienos viršaus (parapeto) didesnis kaip 10 m, o stogo nuolydis iki 12 proc., taip pat pastatuose, kurių aukštis iki karnizo didesnis kaip 7 m, o stogo nuolydis didesnis kaip 12 proc., būtina ant stogo įrengti tvorelę, ne žemesnę kaip 0,6 m. Neatsižvelgiant į pastato aukštį, tvorelė įrengiama ant eksploatuojamų plokščių stogų, balkonuose, lodžijose, išorinėse galerijose, atviruose išoriniuose laiptuose, laiptinių maršuose ir aikštelėse. _____________ STR 2.01.04:2002 1 priedas (informacinis) Pastatų ir patalpų kategorijos pagal sprogimo ir gaisro pavojų
  127. Pastatai ir patalpos pagal sprogimo ir gaisro pavojų skirstomi į Asg, Bsg, Cg, Dg, Eg kategorijas.
  128. Pastatų ir patalpų kategorijos pagal sprogimo ir gaisro pavojų nustatomos statinio projekto technologinėje dalyje, atsižvelgiant į patalpoje esančių ar naudojamų technologiniame procese medžiagų gaisrinio pavojingumo rodiklius bei kiekį, technologinių procesų ypatumus.
  129. Patalpų kategorijos pagal sprogimo ir gaisro pavojų, atsižvelgiant į jose esančias ar naudojamas medžiagas ir jų charakteristikas, pateiktos 1 lentelėje. 1 lentelė. Patalpų kategorijos pagal sprogimo ir gaisro pavojų Patalpos kategorija Medžiagų, esančių patalpoje ar naudojamų technologiniame procese, charakteristikos Asg Degios dujos, lengvai užsiliepsnojantys skysčiai, kurių pliūpsnio temperatūra neviršija 28 oC, kai naudojama jų tiek, kad užsidegus sprogstančiam garų ar dujų ir oro mišiniui patalpoje susidaro didesnis kaip 5 kPa sprogimo momentinis slėgis. Medžiagos, kurios sprogsta ir dega, sąveikaudamos su vandeniu, deguonimi ar viena su kita, kai naudojama jų tiek, kad įvykus sprogimui patalpoje susidaro didesnis kaip 5 kPa sprogimo momentinis slėgis. Bsg Degios dulkės arba pluoštas, lengvai užsiliepsnojantys skysčiai, kurių pliūpsnio temperatūra viršija 28 oC, degūs skysčiai, įkaitinti iki ir daugiau jų pliūpsnio temperatūros, degūs skysčiai, kurie avarijos atveju gali sudaryti sprogius aerozolius, kai naudojama jų tiek, kad užsidegus sprogstančiam dulkių ar garų ir oro mišiniui, patalpoje išsivysto didesnis kaip 5 kPa sprogimo momentinis slėgis. Cg Degūs ir sunkiai degūs skysčiai, degios ir sunkiai degios kietos medžiagos (taip pat dulkės ir pluoštas); medžiagos, kurios tik dega, sąveikaudamos su vandeniu, deguonimi ar viena su kita, jei patalpa nepriskiriama Asg ir Bsg. Dg Karštos, įkaitusios, išlydytos nedegios medžiagos; medžiagos, kurias apdorojant išspinduliuojama šiluma, išskiriamos kibirkštys ar liepsna; degios dujos, skysčiai ir kietos medžiagos, kurios naudojamos kaip kuras arba sunaikinamos deginant. Eg Nedegios medžiagos ir medžiagos šaltoje būklėje (šaldytuvuose).
  130. Gaisrinio skyriaus visoms patalpoms nustatoma bendra kategorija pagal sprogimo ir gaisro pavojų.
  131. Technologinio proceso ir patalpos, kurioje jis vyksta, kategorija nustatoma, vadovaujantis technologinio projektavimo normomis bei normatyviniais statinio saugos ir paskirties dokumentais.
  132. Pastatų, kuriuose gali įvykti sprogimas arba gaisras, kategorijos nustatomos pagal 2 lentelėje pateiktus kriterijus. 2 lentelė Pastatų kategorijos pagal sprogimo ir gaisro pavojų Pastato kategorija Pastatų kategorijos pagal pavojų kilti sprogimui ir gaisrui nustatymo kriterijai Asg Jei pastate esančių Asg kategorijos patalpų bendras plotas viršija 5% pastato patalpų ploto arba užima daugiau nei 200 m
  133. Leidžiama nepriskirti pastato Asg kategorijai, jeigu Asg kategorijos patalpų bendras plotas neviršija 25% pastato ploto (bet ne didesnis kaip 1000 m2) ir šiose patalpose įrengiama automatinė gaisro gesinimo sistema. Bsg Kai pastatas nepriskiriamas Asg, o pastate esančių Asg ir Bsg kategorijos patalpų bendras plotas viršija 5% pastato patalpų ploto arba užima daugiau nei 200 m
  134. Leidžiama nepriskirti pastato Bsg kategorijai, jeigu Asg ir Bsg kategorijos patalpų bendras plotas neviršija 25% pastato ploto (bet ne didesnis kaip 1000 m2) ir šiose patalpose įrengiama automatinė gaisro gesinimo sistema. Cg Kai pastatas nepriskiriamas Asg ir Bsg, o pastate esančių Asg, Bsg ir Cg kategorijos patalpų bendras plotas viršija 5% pastato patalpų ploto arba 10% pastato patalpų ploto, jei pastate nėra Asg ir Bsg kategorijos patalpų. Leidžiama nepriskirti pastato Cg kategorijai, jeigu Asg, Bsg ir Cg kategorijos patalpų bendras plotas neviršija 25% pastato ploto (bet ne didesnis kaip 3500 m2) ir šiose patalpose įrengiama automatinė gaisro gesinimo sistema. Dg Kai pastatas nepriskiriamas Asg, Bsg ir Cg, o pastate esančių Asg, Bsg, Cg ir Dg kategorijos patalpų bendras plotas viršija 5% pastato patalpų ploto. Leidžiama nepriskirti pastato Dg kategorijai, jeigu Asg, Bsg, Cg ir Dg kategorijos patalpų bendras plotas neviršija 25% pastato ploto (bet ne didesnis kaip 5000 m2) ir Asg, Bsg ir Cg kategorijos patalpose įrengiama automatinė gaisro gesinimo sistema. Eg Kai pastatas nepriskiriamas Asg, Bsg, Cg ir Dg ir medžiagos šaltoje būklėje (šaldytuvuose). ______________ STR 2.01.04:2002 2 priedas (informacinis) Išorinių įrenginių kategorijos pagal sprogimo ir gaisro pavojų
  135. Išoriniai įrenginiai pagal sprogimo ir gaisro pavojų skirstomi į Asgi, Bsgi, Cgi, Dgi, Egi kategorijas, kurios nustatomos projekto technologinėje dalyje.
  136. Išorinio įrenginio kategorija nustatoma pagal 1 lentelėje pateiktus kriterijus. 1 lentelė Išorinio įrenginio kategorija pagal sprogimo ir gaisro pavojų Įrenginio kategorija Medžiagų, esančių įrangoje ar naudojamų technologiniame procese, charakteristikos ir kiekis Asgi Jei įrangoje yra (laikomos, perdirbamos ar transportuojamos) degios dujos, lengvai užsiliepsnojantys skysčiai, kurių pliūpsnio temperatūra neviršija 28 oC; medžiagos, kurios sprogsta ir dega, sąveikaudamos su vandeniu, deguonimi ar viena su kita, kai naudojama jų tiek, kad zonos, kurios riba yra garų ar dujų ir oro mišinio apatinė koncentracinė liepsnos plitimo riba, dydis horizontalioje plokštumoje yra virš 30 m, ir/arba apskaičiuotas dujų ar garų ir oro mišinio sprogimo momentinis slėgis 30 m atstumu nuo išorinio įrenginio viršija 5 kPa. Bsgi Jei įrangoje yra (laikomos, perdirbamos ar transportuojamos) degios dulkės arba pluoštas, lengvai užsiliepsnojantys skysčiai, kurių pliūpsnio temperatūra viršija 28 oC, degūs skysčiai, įkaitinti iki ir daugiau jų pliūpsnio temperatūros, degūs skysčiai, kurie avarijos atveju gali sudaryti sprogius aerozolius, kai naudojama jų tiek, kad zonos, kurios riba yra garų ar dulkių ir oro mišinio apatinė koncentracinė liepsnos plitimo riba, dydis horizontalioje plokštumoje yra virš 30 m, ir/arba apskaičiuotas dulkių ar garų ir oro mišinio sprogimo momentinis slėgis 30 m atstumu nuo išorinio įrenginio viršija 5 kPa. Cgi Jei įrenginys nepriskiriamas Asgi ir Bsgi kategorijoms ir įrangoje yra (laikomos, perdirbamos ar transportuojamos) degūs ir sunkiai degūs skysčiai, degios ir sunkiai degios kietos medžiagos (taip pat dulkės ir pluoštas); medžiagos, kurios tik dega, sąveikaudamos su vandeniu, deguonimi ar viena su kita, kai jų naudojama tiek, kad joms užsidegus gaisro židinio šiluminio spinduliavimo srautas 30 m atstumu nuo įrenginio viršija 4 kW/m
  137. Dgi Jei įrangoje yra (laikomos, perdirbamos ar transportuojamos) karštos, įkaitusios ar išlydytos nedegios medžiagos, kurias apdorojant išspinduliuojama šiluma, išskiriamos kibirkštys ar liepsna, taip pat degios dujos, skysčiai ir kietos medžiagos, kurios naudojamos kaip kuras arba sunaikinamos deginant. Egi Jei įrangoje yra (laikomos, perdirbamos ar transportuojamos) karštos, įkaitusios ar išlydytos nedegios medžiagos ir/arba normalios būsenos medžiagos ir pagal anksčiau išvardytus kriterijus nepriskiriamos Asgi, Bsgi, Cgi ir Dgi kategorijoms ir medžiagos šaltoje būklėje (šaldytuvuose). ___________ STR 2.01.04:2002 3 priedas (informacinis) Medžiagos, kurios be bandymų priskiriamos A1 ir A1fl degumo klasėms Medžiaga Pastabos 1 2 Neapdorotas molis Neapdorotas perlitas Neapdorotas vermikulitas Mineralinė vata Akytasis stiklas Betonas Įskaitant išmaišytą betoną ir surenkamus gelžbetoninius bei įveržtus gaminius Užpildinis betonas (sunkus ir lengvas užpildas, išskyrus su termoizoliaciniu sluoksniu) Gali būti su priedais ir priemaišomis, pigmentais ir kitomis medžiagomis. Įskaitant blokinį betoną Autoklave suformuoti akytojo betono gaminiai Pluoštinis cementas Cementas Kalkės Krosnių šlakas/smulkinti pelenai (PFA) Mineralinis užpildas Geležis, plienas ir nerūdijantis plienas Ne galutinai sudalytoje formoje Varis ir vario lydiniai Ne galutinai sudalytoje formoje Cinkas ir cinko lydiniai Ne galutinai sudalytoje formoje Aliuminis ir aliuminio lydiniai Ne galutinai sudalytoje formoje Švinas Ne galutinai sudalytoje formoje Gipsas ir gipso pagrindo tinkas Gali turėti priemaišas, sunkius užpildus ir lengvus užpildus Skiedinys su neorganinėmis rišamosiomis medžiagomis Tinkavimo/glaistymo skiediniai ir grindų išlyginimo skiediniai, kurių pagrindas yra viena ar daugiau neorganinių rišančių medžiagų, t. y. cementas, kalkės, mūro cementas ir gipsas Molio gaminiai Molio gaminiai ir kitos molinės medžiagos, su ar be smėlio, kuro ir kitų priedų. Įskaitomos ir plytos, dalys, grindiniai ir priešgaisrinio molio gaminiai (pvz., kaminams) Kalcio silikato gaminiai Gaminiai, pagaminti iš kalkių mišinio ir natūralių silicio medžiagų (smėlio, silicio skalda ar uolienos bei mišiniai). Gali turėti dažančių pigmentų Natūralaus akmens ir skalūno gaminiai Apdoroti ar neapdoroti elementai iš natūralaus akmens ar skalūno Gipso gaminiai Įskaitant blokus ir kitus gaminius iš kalcio sulfido ir vandens, kuriose gali būti pluoštas, užpildai ir kitos priemaišos ir gali būti nuspalvintas pigmentais Teracas Įskaitant ir iš anksto įterptų betono dalelių taip pat ir ant esančio klojinio Stiklas Įskaitant karščiu grūdintą, chemiškai kietintą, laminuotą ir armuotą stiklą Stiklo keramika Stiklo keramika, susidedanti iš kristalinio ir kitų stiklų Keramika Įskaitant presuotų dalelių ir formuotus produktus ______________ STR 2.01.04:2002 4 priedas (informacinis) Įvairios paskirties statinių, pastatų ir patalpų gaisrinio pavojingumo įvertinimas I. taikymo sritis ir bendrosios nuostatos Ši metodika yra parengta Gretenerio metodikos pagrindu. Ji skirta sandėlių, gamybinių, administracinių, prekybos, viešbučių, gydymo, mokymo bei buitinių pastatų, taip pat ir statinių gaisriniam pavojingumui, gaisriniam pavojingumui pastatų su įvairios paskirties patalpomis įvertinti. Ši metodika suteikia galimybę: - įvertinti realią gaisro kilimo grėsmę; - įvertinti realų patalpų gaisrinį pavojingumą; - nustatyti būtinas organizacines bei technines objekto priešgaisrinės saugos priemones; - įvertinti galimybę pakeisti patalpos paskirtį; - įvertinti draudimo įmokų dydžius draudžiant nuo gaisro. II. Gaisrinio pavojingumo įvertinimo metodo aprašymas Pagrindiniai pastato, patalpos (toliau – Objektas) gaisrinio pavojingumo įvertinimo rodikliai yra parametrų G (gaisrinis pavojingumas) ir L (gaisrinio pavojingumo lygis) skaitinės reikšmės, kurios apskaičiuojamos pagal formules: G=PA/Z=On/Z,
(1)L=G/Gd,
(2)čia: G – objekto gaisrinis pavojingumas; L – gaisrinio pavojingumo lygis; P – potencialus pavojus, įvertinantis visus pagrindinius veiksnius, turinčius įtakos gaisro kilimui ir plėtimuisi; R- rizikos veiksnys, įvertinantis visus pagrindinius veiksnius, turinčius įtakos gaisro kilimui ir išsiplėtimui; On – gaisro kilimo pavojus; A – aktyvacijos veiksnys, įvertinantis gaisro kilimo tikimybę atsižvelgiant į objekto naudojimo paskirtį; Z – objekte esančių saugos priemonių visuma; Gd – gaisrinio pavojingumo reikšmė, kurios dydis įvertina pavojų žmonėms. Jeigu skaičiuojamoji G reikšmė neviršija reikšmės Gd ir L<1, tai objektas įvertinamas kaip pakankamai saugus, o kai reikšmė L>1, objektas įvertinamas kaip turintis padidėjusį gaisrinio pavojingumo laipsnį. Potencialus pavojus P priklauso nuo šių faktorių: P=q·d·r·t·i·a·g,
(3)čia: q –laikinos gaisro apkrovos įvertinimo veiksnys; d – degumo įvertinimo veiksnys; r – dūmų išsiskyrimo įvertinimo veiksnys; t – toksiškumo įvertinimo veiksnys; i – pastovios gaisro apkrovos įvertinimo veiksnys; a – pastato aukštingumo arba patalpos aukščio įvertinimo veiksnys; g – objekto dydžio ir formos įvertinimo veiksnys. Gaisrinės saugos veiksnys Z įvertinamas objekte esančių saugos priemonių visuma: Z=N·S·F,
(4)čia: N – normatyvinės priemonės, kurios įvertinamos šalyje galiojančių, gaisrinę saugą reglamentuojančių norminių aktų visuma: N=n1·n2·n3·n4·n5,
(5)čia: n1 – įvertina ugnies gesintuvų skaičių ir jų būklę; n2 – įvertina vidaus priešgaisrinio vandentiekio gaisrinių čiaupų kiekį ir jų būklę (RSN 137-92 „Pastatų vidaus priešgaisrinis vandentiekis“); n3 – įvertina vandens tiekimo patikimumą gaisro gesinimo tikslams; n4 – įvertina išorės priešgaisrinio vandentiekio gaisrinių hidrantų skaičių ir jų būklę (RSN 136-92 „Vandens tiekimas. Išoriniai tinklai ir statiniai. Priešgaisriniai reikalavimai“); n5 – įvertina objekto personalą, išklausiusį priešgaisrinį instruktažą; S – specialios priemonės, kurios įvertinamos kaip visuma gaisro aptikimo bei gesinimo priemonių: S= s1·s2·s3·s4·s5·s6,
(6)čia: s1 – įvertina gaisro aptikimo priemonių buvimą; s2 – įvertina signalo apie gaisrą perdavimą į priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos budėtojo postą; s3 – įvertina objektą aptarnaujančios priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos organizuotumą, turimas pajėgas ir gaisrų gesinimo priemones; s4 – įvertina priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų atvykimo į objektą laiką; s5 – įvertina automatinių gaisro gesinimo įrenginių buvimą ir tipą; s6 – įvertina dūmų ir šilumos šalinimo sistemų buvimą. F – statybinės apsauginės priemonės, kurios įvertinamos veiksnių, lemiančių objekto statybinių konstrukcijų atsparumą ugniai, visuma: F= f1·f2·f3·f4,
(7)čia: f1 – įvertina laikančiųjų konstrukcijų atsparumą ugniai; f2 – įvertina išorės sienų atsparumą ugniai; f3 – įvertina perdangų atsparumą ugniai; f4 – įvertina gaisrinį skyrių apribojančių sienų, durų ir langų atsparumą ugniai. Gd – gaisrinio pavojingumo reikšmė, kurios dydis įvertina pavojų žmonėms: Gd= 1,3 Kl,
(8)čia: 1,3 skaitinė „normalaus“ gaisrinio pavojingumo reikšmė; Kl – paklaidos koeficientas, įvertinantis padidintą grėsmę žmonėms masinio žmonių susibūrimo vietose (mokyklos, kino teatrai, viešbučiai ir pan.), taip pat pastatuose, kur yra sunkesnės žmonių evakavimo sąlygos (stacionarios gydymo įstaigos, vaikų namai, globos namai, prieglaudos ir pan.). III. Skaičiuojamųjų faktorių reikšmių nustatymas Objekto gaisro pavojingumo lygis nustatomas įvertinus 24 veiksnius. Jų skaitinės reikšmės nustatomos pagal pateiktas lenteles. Laikinosios gaisro apkrovos veiksnys (q) Veiksnys q tiesiogiai priklauso nuo gaisrinės apkrovos Qn. Gaisrinė apkrova lygi šilumos kiekiui, išsiskiriančiam patalpoje, sudegus visoms degioms medžiagoms, padalytam iš tos patalpos ploto: Qn=(m1·Q01+m2·Q02+…+mn·Qon)/l·b,
(9)čia: m1, m2, mn- patalpose esančių degių medžiagų masė, kg; Q01, Q02, Qon – šilumos kiekis, išsiskiriantis sudegus visoms degioms medžiagoms, MJ/kg; l – patalpos ilgis, m; b – patalpos plotis, m. Kai kurių degių medžiagų iškiriamas šilumos kiekis pateiktas 1 priede. Vienaaukščių patalpų gaisro apkrova nustatoma gaisrinio skyriaus plote, t. y. plote, apribotame ugniai atspariomis konstrukcijomis. Daugiaaukščių sekcijinių pastatų (blokinio tipo) su ugniai atspariomis aukštų perdangomis gaisro apkrova skaičiuojama kiekvieno pastato aukšto atskirai. Daugiaaukščių didelio tūrio pastatų su atviromis vertikaliomis komunikacijomis, laiptinių aikštelėmis, eskalatoriais, atviromis galerijomis, degiomis aukštų perdangomis gaisro apkrova skaičiuojama pagal šilumos kiekį, išsiskiriantį sudegus laikinai gaisro apkrovai visame pastate, padalijus iš didžiausio aukšto ploto. Skaitinė veiksnio q reikšmė, įvertinant pagal
(9)formulę apskaičiuotą gaisro apkrovos dydį, pateikta 1 lentelėje: 1 lentelė Qn, MJ/m2 q Qn, MJ/m2 q Qn, MJ/m2 q 1 2 3 4 5 6 iki 50 51–75 76–100 101–150 0,6 0,7 0,8 0,9 401–600 601–800 801–1200 1201–1700 1,3 1,4 1,5 1,6 5001–7000 7001–10000 10001–14000 14001–20000 2,0 2,1 2,2 2,3 151–200 201–300 301–400 1,0 1,1 1,2 1701–2500 2501–3500 3501–5000 1,7 1,8 1,9 20001–28000 daugiau kaip 28000 2,4 2,5 Daugelio tipinių sandėlių gamybinių, ir kultūros bei buitinės paskirties patalpų vidutinės judančiosios gaisro apkrovos ir veiksnio q reikšmes galima nustatyti pagal 2 priedą. Degumo veiksnys (
  1. d)Pagal degumą statybos produktai (išskyrus grindų dangas) skirstomi į A1, A2, B, C, D, E, F degumo klases. Išskirtinei klasei priskiriamos sprogios medžiagos. Skaitinis veiksnio d dydis, atsižvelgiant į medžiagos degumą nustatomas pagal 2 lentelę: 2 lentelė Eil. Nr. Medžiagų degumas d 1. 2. 3. 4. 5. 6. Sprogios E, F D C B A1, A2 1,6 1,4 1,2 1,0 1,0 1,0 Objekte, esant skirtingų degumo klasių medžiagoms, degumo veiksnys d nustatomas pavojingiausioms degumo klasės medžiagoms, jeigu tos klasės medžiagos kiekis bendroje gaisro apkrovoje sudaro ne mažiau kaip 10%. 2 priede pateikiamos kai kurių sandėliuojamų ir naudojamų gamyboje medžiagų degumo veiksnio d reikšmės. Dūmų susidarymo veiksnys (
  2. r)Pagal degimo metu susidarančių degimo produktų susidarymo kiekį medžiagos skirstomos į tris grupes: didelės dūmų susidarymo galimybės medžiagos (dūmų susidarymo koeficientas didesnis kaip 500), vidutinės dūmų susidarymo galimybės medžiagos (koeficientas nuo 50 iki 500) ir mažos dūmų susidarymo galimybės medžiagos (koeficientas iki 50 imtinai). Skaitinis faktoriaus r dydis nustatomas pagal 3 lentelę. 3 lentelė Eil. Nr. Dūmų susidarymo galimybė r 1. 2. 3. Didelė Vidutinė Maža 1,2 1,1 1,0 Jeigu objekte yra medžiagų su skirtingomis dūmų susidarymo galimybėmis, tai r dydis nustatomas pagal tą medžiagą, kuri turi didžiausią dūmų susidarymo galimybę, jeigu jos dalis bendroje gaisro apkrovoje sudaro ne mažiau kaip 10%. Jeigu yra medžiagų su didele dūmų susidarymo galimybe, bet jų dalis bendroje gaisro apkrovoje yra mažesnė kaip 10%, tai reikia r nustatyti lygų 1,1 (r=1,1). Nuodingų degimo produktų veiksnys (
  3. t)Pagal degimo produktų toksiškumą (nuodingumą) medžiagos skirstomos į: mažai nuodingas – toksiškumo rodiklis daugiau kaip 120 g/m3, vidutiniškai nuodingas – toksiškumo rodiklis nuo 40 iki 120 g/m3, nuodingas – toksiškumo rodiklis nuo 13 iki 40 g/m3, itin nuodingas – toksiškumo rodiklis iki 13 g/m3. Veiksnys t, atsižvelgiant į toksiškumą, nustatomas pagal 4 lentelę. 4 lentelė Eil. Nr. Medžiagų klasė pagal degimo produktų toksiškumą (nuodingumą) t 1. 2. 3. Mažai ir vidutiniškai nuodingos Nuodingos Itin nuodingos 1,0 1,1 1,2 Pastovios gaisro apkrovos veiksnys (
  4. i)Veiksnys i priklauso nuo laikančiųjų konstrukcijų ir fasado elementų, taip pat nuo vienaaukščių gamybinių pastatų stogo šiluminės izoliacijos sluoksnių degumo. Skaitinė veiksnio i reikšmė nustatoma pagal 5 lentelę. 5 lentelė Konstrukcijos medžiaga i Laikančiosios konstrukcijos Fasadai ir stogai Betonas, mūras, plienas ir kiti metalai Daugiasluoksniai fasadai su nedegiu išoriniu sluoksniu Medis, plastmasės Betonas, mūras, plienas ir kiti metalai 1,0 1,05 1,1 Medienos konstrukcijos su apdaila, klijuotos, masyvios 1,1 1,15 1,2 Lengvos medinės konstrukcijos 1,2 1,25 1,3 Pastato ar patalpos aukščio veiksnys (
  5. a)Daugiaaukščių pastatų su izoliuotais aukštais veiksnys a nustatomas pagal 6 lentelę. Jeigu viso pastato kiekvieno aukšto aukštis neviršija 3m, veiksnys a nustatomas pagal aukštą, kuriame yra ta patalpa, o jeigu pastate yra aukštų, kurių aukštis didesnis kaip 3m, veiksnys a nustatomas pagal tą pačią 6 lentelę vertinant skaičiuojamosios patalpos grindų aukštį nuo žemės paviršiaus. 6 lentelė Daugiaaukščiai pastatai Standartinių aukštų (ne daugiau kaip 3m) pastatai Nestandartinių aukštų pastatai a Aukštų suma Grindų lygis 11 aukštų ir aukštesni iki 34m 2,0 8, 9, 10 aukštų iki 25m 1,90 7 aukštų iki 22m 1,85 6 aukštų iki 19m 1,80 5 aukštų iki 16m 1,75 4 aukštų iki 13m 1,65 3 aukštų iki 10m 1,50 2 aukštų iki 7m 1,30 1 aukšto iki 4m 1,00 Veiksnys a vienaaukščiams pastatams, taip pat didelio tūrio antžeminiams statiniams su sujungtais aukštais nustatomas pagal 7 lentelę, atsižvelgiant į naudingą pastato aukštį ir laikiną gaisro apkrovą Qn. 7 lentelė Vienaaukščiai pastatai ir didelio tūrio statiniai su sujungtais aukštais Patalpos aukštis a Qn<200 MJ/m2 Qn<1000 MJ/m2 Qn>1000 MJ/m2 Daugiau kaip 10m iki 10m iki 7m 1,0 1,0 1,0 1,25 1,15 1,00 1,50 1,30 1,00 Rūsio patalpų veiksnys a nustatomas pagal 8 lentelę, atsižvelgiant į patalpos grindų gylį, skaičiuojant nuo žemės paviršiaus. 8 lentelė Rūsio patalpos Aukštas Gylis a 1 rūsio aukštas 2 rūsio aukštas 3 rūsio aukštas nuo 4 rūsio aukšto 3m 6m 9m 12m 1,00 1,90 2,60 3,00 Patalpos ploto ir jos ilgio santykio su pločiu įvertinimo veiksnys (
  6. g)Visų gaisrinių skyrių, t. y. patalpų, atskirtų priešgaisrinėmis sienomis, pertvaromis, perdangomis ir grindimis, neatsižvelgiant į tai, kokiame aukšte jos yra, taip pat visų rūsio patalpų veiksnys g nustatomas pagal 9 lentelę. 9 lentelė Gaisrinio skyriaus plotas, m2 g Gaisrinio skyriaus plotas, m2 g 400 600 800 1000 1200 2000 3000 4000 5000 6000 7000 8000 9000 10000 0,4 0,5 0,6 0,8 1,0 1,2 1,4 1,6 1,8 2,0 2,2 2,4 2,6 2,8 11000 12000 13000 14000 16000 18000 20000 22000 26000 30000 34000 3,0 3,2 3,4 3,6 3,8 4,0 4,2 4,4 4,6 4,8 5,0 Būtina įvertinti vienaaukščių patalpų ir didelio tūrio pastatų su neizoliuotais aukštais ar su ugniai atspariomis aukštų perdangomis ploto formą – patalpos ilgio l ir pločio b santykį. Daugiaaukščių patalpų plotas nustatomas pagal aukštą, turintį maksimalų plotą. Nurodytų pastatų veiksnys g nustatomas pagal 10 lentelę. 10 lentelė Gaisrinio skyriaus plotas, m2 l: b g 8: 1 7: 1 6: 1 5: 1 4: 1 3: 1 2: 1 1: 1 1 2 3 4 5 6 7 8 9 0,4 0,5 0,6 0,8 1,0 1,2 1,4 1,6 1,8 2,0 2,2 2,4 2,6 2,8 3,0 3,2 3,4 3,6 3,8 4,0 4,2 4,4 4,6 4,8 5,0 800 1200 1600 2000 2400 4000 6000 8000 10000 12000 14000 16000 18000 20000 22000 24000 26000 28000 32000 36000 40000 44000 52000 60000 68000 770 1150 1530 1900 2300 3800 5700 7700 9600 11500 13400 15300 17200 19100 21000 23000 24900 26800 30600 34400 38300 42100 49800 57400 65000 730 1090 1450 1800 2200 3600 5500 7300 9100 10900 12700 14500 16400 18200 20000 21800 23600 25400 29100 32700 36300 40000 47200 54500 61800 680 1030 1370 1700 2050 3400 5100 6800 8500 10300 1200 13700 15400 17100 18800 20500 22200 23900 27400 30800 35300 37600 44500 51300 58100 630 950 1270 1600 1900 3200 4800 6300 7900 9500 11100 12700 14300 15900 17500 19000 20600 22200 25400 28600 31700 34900 41300 47600 54000 580 870 1150 1450 1750 2900 4300 5800 7200 8700 10100 11500 13000 14400 15900 17300 18700 20200 23100 26000 28800 31700 37500 43300 49000 500 760 1010 1250 1500 2500 3800 5000 6300 7600 8800 10100 11300 12600 13900 15100 16400 17600 20200 22700 25200 27700 32800 37800 42800 400 600 800 1000 1200 2000 3000 4000 5000 6000 7000 8000 9000 10000 11000 12000 13000 14000 16000 18000 20000 22000 26000 30000 34000 Aktyvacijos veiksnys (A) Veiksnys A, atsižvelgiant į patalpos tipą ir jos naudojimą, įvertina gaisro kilimo (aktyvacijos) tikimybę. Pagal aktyvacijos tikimybę visos patalpos skirstomos į penkias grupes: nedidelė (pvz., muziejai), normali (pvz., butas), padidėjusi (pvz., aparatų ir mašinų gamyba), didelė (cheminės laboratorijos, cechai), labai didelė (lakų gamyba, savaime užsidegančių medžiagų gamyba). Atsižvelgiant į aktyvacijos tikimybę, 11 lentelėje pateiktos koeficiento A reikšmės, kitoms patalpoms A reikšmės parenkamos iš 2 priedo. 11 lentelė Aktyvacijos tikimybė A nedidelė 0,85 normali 1,00 padidėjusi 1,20 didelė 1,45 labai didelė 1,80 Paprastai pavyzdiniu matu imamos didžiausią aktyvacijos tikimybę turinčios patalpos (sandėliai su savaime užsiliepsnojančiomis medžiagomis ir pan.). Gaisrinės saugos veiksniai. Normatyvinių priemonių veiksnys (N) Veiksnys N gaunamas iš penkių veiksnių, kurių reikšmės pateiktos 12 lentelėje, sandaugos. N=n1·n2·n3·n4·n5 Veiksnys n1 įvertina, ar objekte yra pakankamas gesintuvų kiekis. Skaičiuojant įvertinami tik sertifikuoti bei su galiojančiu užpildu gesintuvai. Veiksnys n2 įvertina, ar objekte yra gaisriniai čiaupai, kurie naudojami kilus gaisrui. 12 lentelė Normatyvinės priemonės N=n1·n2·n3·n4·n5 Nešiojamieji gesintuvai n1 pakankamas skaičius nepakankamas arba nėra 1,00 0,90 Vidaus gaisriniai čiaupai n2 pakankamas skaičius nepakankamas arba nėra 1,00 0,80 Priešgaisrinio vandentiekio patikimumas gaisrui gesinti minimalūs reikalavimai pagal vandens kiekį pagal gaisrinio rezervuaro tūrį esant dideliam pavojui esant vidutiniam pavojui esant mažam pavojui daugiau kaip 3600 l/min daugiau kaip 1800 l/min daugiau kaip 900 l/min 480 m3 240 m3 20 m3 Vandens šaltiniai ir vandens tiekimo priemonės n3 Slėgis, Mpa <0,200 0,2–0,4 >4 Vandens bokštas su vandens rezervu arba nuo vandens tinklų nepriklausomas gręžinys su priešgaisriniu rezervuaru ir siurbliu 0,70 0,85 1,0 Viršutinis rezervuaras be vandens rezervo su nepriklausomu nuo vandens tinklų gaisriniu siurbliu gręžinyje 0,65 0,75 0,90 Nuo vandens tinklų nepriklausomas artezinis gręžinys su gaisriniu siurbliu 0,60 0,70 0,85 Nuo vandens tinklų priklausomas artezinis gręžinys su gaisriniu siurbliu 0,50 0,60 0,70 Atviras vandens šaltinis 0,5 0,55 0,60 Pastaba. Jeigu reikalaujamas vandens debitas ir rezervas mažesnis, nei nurodytas lentelėje, tai veiksnio n3 dydį kiekvienam 300 l/min debito ir 36 m3 vandens rezervo trūkumui reikia mažinti 0,05 dydžiu. Būtinas gaisrinių žarnų linijos ilgis (nuo gaisrinio hidranto iki įėjimo į pastatą) N4 mažiau kaip 70 m 70–100 m daugiau kaip 100 m 1,00 0,95 0,90 Išklausę gaisrinį instruktažą darbuotojai N5 yra išklausę nėra išklausiusių 1,00 0,8 Veiksnys n3 įvertina gaisrui gesinti naudojamo vandentiekio patikimumą, t. y. per vandens tinklus prabėgantį vandens debitą, priešgaisrinių rezervuarų tūrį, vandens tiekimo patikimumą ir slėgį, nes šie parametrai lemia kompaktinės srovės aukštį. Atsižvelgiant į gesinti naudojamo vandens tiekimo sistemos patikimumą, visi pastatai skirstomi į tris grupes. Jei šie reikalavimai yra visiškai įvykdomi, tai veiksnio n3 dydis nustatomas lygus 1. 1 grupė (didelis pavojus) – itin pavojingi gamybiniai objektai su Asg ir Bsg kategorijomis, parduotuvės, sandėliai, viešbučiai, globos namai, mokyklos, senamiesčio pastatai ir t. t. 2 grupė (vidutinis pavojus) – administraciniai pastatai, daugiabučiai pastatai už senamiesčio ribų, ūkiniai pastatai ir t. t. 3 grupė (mažas pavojus) – vienaaukščiai gamybiniai cechai su nedidele gaisro apkrova, sporto statiniai, nedideli gyvenamieji namai ir namai vienai šeimai. Veiksnys n4 įvertina atstumą nuo saugomo pastato artimiausio įėjimo iki išorinio gaisrinio hidranto, t. y. gaisrinių žarnų linijos ilgį. Veiksnys n5 įvertina objekto personalo apmokymą gaisrinės saugos klausimais. Specialių priemonių veiksnys (S) Veiksnys S įvertina objekte įrengtas gaisro aptikimo, pranešimo ir gesinimo sistemas. Jis gaunamas iš šešių veiksnių sandaugos: S=s1·s2·s3·s4·s5·s6 Skaitinės šių veiksnių reikšmės pateiktos 13 lentelėje. 13 lentelė Specialios priemonės S=s1·s2·s3·s4·s5·s6 Gaisro aptikimas: Apsaugos tarnybos – 2 apėjimai naktį ir ne darbo dienomis Apsaugos tarnybos – apėjimai kas 2 valandas Įrengta automatinė gaisro signalizacija Įrengta automatinė gaisro gesinimo (AGGS) ir gaisro signalizacijos sistema (AGS) s1 1,05 1,10 1,20 1,45 Pavojaus signalo perdavimas priešgaisrinei tarnybai: Pranešama telefonu iš nuolatinio budėtojo posto Pranešama telefonu iš nuolatinio 2 budėtojų posto Automatinis signalo perdavimas suveikus AGS s2 1,05 1,10 1,20 Priešgaisrinės tarnybos s3 Teritorinės priešgaisrinės tarnybos Savanoriškosios ugniagesių draugijos (SUD) SUD su technika SUD su autocisternomis Gaisrinis postas (GP) su autocisternomis GP su dviem gaisriniais automobiliais Priešgaisrinė gelbėjimo tarnybos komanda Priešgaisrinės tarnybos objektų apsaugai SUD be išvažiuojamosios technikos SUD su technika Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba be inspekcijos Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba su inspekcija nėra 1,30 1,40 1,50 1,60 1,15 1,40 1,50 1,60 1,70 1,30 1,45 1,55 1,65 1,75 1,35 1,50 1,60 1,70 1,80 1,40 1,55 1,65 1,75 1,85 1,45 Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba (miesto) 1,70 1,75 1,80 1,90 1,60 Ugniagesių atvykimo laikas (atstumas) 15 min (<5
  7. km)30 min (5-15
  8. km)>30 min (>15
  9. km)s4 Įrengti sprinkleriniai įrenginiai 1,00 0,95 0,90 Yra priešgaisrinė tarnyba objekto apsaugai 1,00 1,00 0,95 Nieko nėra 1,00 0,85 0,60 Automatinis gaisro gesinimas: Sprinkleriniai įrenginiai Drenčeriniai įrenginiai Dujinio arba miltelinio gesinimo įrenginiai s5 2,00 1,70 1,35 Dūmų šalinimo sistema Yra Nėra s6 1,20 1,00 Veiksnys s1 įvertina, kokios iš išvardytų priešgaisrinių priemonių yra objekte, t. y.: 1. Apsaugos tarnyba susideda iš budinčių darbuotojų ar specialios budinčios tarnybos, kuri per naktį apeina objektą ne mažiau kaip 2 kartus, o ne darbo dienomis ir dieną ne mažiau kaip 2 kontrolinius apėjimus. Apėjimo maršrute 100 m spinduliu turi būti įrengti signaliniai įrenginiai, kad sargybinis jais galėtų pranešti budėtojui apie gaisrą, pavyzdžiui, telefonu, radijo ryšiu ar paspaudęs rankinius gaisro signalizatorius. 2. Automatinė gaisro signalizacija fiksuoja kilusį gaisrą ir automatiškai perduoda signalą į budėtojo postą. 3. Gaisro gesinimo sistema, kurios pulte numatytas pavojaus signalas. Jei nėra įvykdyta nė viena iš anksčiau minėtų priemonių, tai veiksnys s1=1. Veiksnys s2 įvertina, kokios iš minėtų pranešimo priešgaisrinėms tarnyboms priemonių apie gaisrą yra objekte, t. y.: 1. Signalas perduodamas telefonu iš budėtojo (budinčio visą parą) nuolatinio posto. 2. Signalas perduodamas iš posto, kuriame nuolat budi ne mažiau kaip 2 žmonės, kurie yra išklausę priešgaisrinės saugos kursą. 3. Signalas automatiškai perduodamas iš pulto telefono linija, suveikus automatinei gaisro signalizacijai ir automatino gaisro gesinimo įrenginiams. 4. Signalas automatiškai perduodamas iš pulto per specialiai tam skirtą ryšio kanalą, suveikus automatinei gaisrinei signalizacijai ir automatino gaisro gesinimo įrenginiams. Jei nė vienos iš anksčiau minėtų priemonių nėra, s2=1. Veiksnys s3 įvertina aptarnaujamoje teritorijoje, kurioje yra objektas priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pajėgas ir priemones. Veiksnys s4 įvertina laiką (atstumą), kuris būtinas priešgaisrinėms gelbėjimo tarnyboms atvykti į objektą. Veiksnys s5 įvertina objekte esamus automatinio gaisro gesinimo įrenginius. Veiksnys s6 įvertina objekte esančias šilumos ir dūmų šalinimo sistemas. Statybinių konstrukcijų atsparumo ugniai įvertinimo veiksnys (F) Veiksnys F įvertina gaisrinio skyriaus laikančiųjų konstrukcijų (sienų, perdangų) atsparumą ugniai bei langų įtaką objekto gaisriniam pavojingumui. Jis skaičiuojamas kaip keturių veiksnių sandauga, kurių skaitinės reikšmės nurodomos 14 lentelėje. F=f1·f2·f3·f4 Veiksnys f1 įvertina laikančiųjų konstrukcijų atsparumą ugniai. Veiksnys f2 įvertina nagrinėjamo gaisrinio skyriaus fasado atsparumą ugniai, kai langų aukštis neviršija 2/3 aukšto aukščio. Be to, parenkant šio veiksnio skaitinę reikšmę, įvertinama mažiausio atsparumo ugniai fasado dalis. Veiksnys f3, atsižvelgiant į statinio tipą bei vertikalių komunikacijų ir angų lubose apsaugojimo lygį, įvertina tarpaukštinių perdangų atsparumą ugniai. Nustatant veiksnio f3 skaitinę reikšmę, reikia įvertinti, kad vertikalios komunikacijos ir angos laikomos atskirtos, jei jos atskiriamos nuo likusios pastato dalies 1,5 val. atsparumo ugniai sienomis (pavyzdžiui, izoliuotos laiptinės su priešgaisrinėmis durimis ir ventiliacijos ortakiai su ugnies vožtuvais atsišakojimuose į aukštus). Vertikalios komunikacijos bei angos lubose, jungiančios aukštus, laikomos izoliuotos, jei aukštuose jos turi automatines aušinimo sistemas arba automatinio valdymo ugniavožčius, kurių atsparumas ugniai – ne mažiau kaip 0,5 val. Neapsaugotomis vertikaliomis komunikacijomis ir angomis lubose laikomos visos kitos tarpaukštinės jungtys, jei jos visiškai neizoliuotos arba apsaugotos nepakankamai. 14 lentelė Statybinės priemonės F=f1·f2·f3·f4 Laikančiosios konstrukcijos (sienos, kolonos, atramos) f1 Atsparumas ugniai REI 90 val. ir daugiau Atsparumas ugniai REI 30 val. iki REI 90 val. Atsparumas ugniai iki REI 30 val. 1,30 1,20 1,00 Išorinės sienos (langų aukštis, ne mažesnis kaip 2/3 aukšto aukščio) f2 Atsparumas ugniai REI 90 val. ir daugiau Atsparumas ugniai REI 30 val. iki REI 90 val. Atsparumas ugniai iki REI 30 val. 1,15 1,10 1,00 Perdangos, lubos f3 Atsparumas ugniai Aukštų skaičius Vertikalios komunikacijos nėra, atskirtos apsaugotos neapsaugotos 1,5 val. ir daugiau 0,5-1,0 val. mažiau kaip 30 min ne daugiau kaip 2 daugiau kaip 2 ne daugiau kaip 2 daugiau kaip 2 ne daugiau kaip 2 daugiau kaip 2 1,20 1,30 1,15 1,20 1,05 1,10 1,10 1,15 1,05 1,10 1,00 1,05 1,00 1,00 1,00 1,00 1,00 1,00 Gaisriniai skyriai f4 Skyriaus plotas Sc (0,5 val. atsparumas ugniai) Angų ir skyriaus plotų santykis, San/Sc daugiau kaip 10% 5–10% mažiau kaip 5% mažiau kaip 50 m2 50–100 m2 100–200 m2 1,40 1,30 1,20 1,30 1,20 1,10 1,20 1,10 1,00 Veiksnys f4 įvertina aukšto gaisrinio skyriaus atsparumą ugniai, kuris atskiriamas 0,5 val. ir daugiau atsparumo ugniai sienomis į ne didesnius kaip 200 m2 plotus. Durys tokiose sienose turi būti ne mažesnio kaip 0,5 val. atsparumo ugniai. Skaitinė šio veiksnio reikšmė nustatoma pagal gaisrinio skyriaus (Sc) ir langų (San) ploto santykį (San/Sc). Leidžiama gaisro pavojingumo reikšmė (Gd) Kaip anksčiau nagrinėta, skaičiuojamoji gaisro pavojingumo G (nustatyta pagal 1 formulę) reikšmė turi būti palyginama su leidžiama Gd reikšme. Gd=1,3Kž, čia: Kž – koeficientas, įvertinantis padidėjusį pavojų žmonėms masinio susibūrimo pastatuose (viešbučiuose, mokyklose, klubuose), taip pat įstaigose, kur žmonių evakavimo sąlygos yra sunkesnės (ligoninės). Patalpos pagal padidėjusį pavojų žmonėms (riziką) skirstomos į 3 kategorijas (15 lentelė). 15 lentelė Kategorija r Paskirtis 1 Parodos, muziejai, poilsio įstaigos, susirinkimų salės, mokyklos, restoranai, prekybos centrai 2 Viešbučiai, moteliai, klubai 3 Ligoninės, globos namai Visos likusios patalpos, nepaminėtos 15 lentelėje, priskiriamos „normalaus“ pavojaus žmonėms patalpoms. Skaitinės Kž reikšmės nurodytos 16 lentelėje. „Normalaus“ pavojaus žmonėms patalpoms Kž=1. 2 priedo grafoje r brūkšneliu nurodomos patalpos yra „normalaus“ pavojaus žmonėms, kurioms Kž=1. Gaisro pavojingumo įvertinimas baigiamas lyginant G ir Gd reikšmes. Jei G<Gd ir atitinkamai G/Gd<1, tai patalpos laikomos pakankamai apsaugotos nuo gaisro. Priešingu atveju gaisro pavojingumas patalpose padidėjęs ir būtinos papildomos gaisro apsaugos priemonės iš anksčiau nurodytų. Parenkant papildomas priešgaisrinės saugos priemones, skaičiuojamoji G reikšmė turi sumažėti iki Gd reikšmės. 16 lentelė Žmonių skaičius nagrinėjamose patalpose Kategorija r1 Kategorija r2 Kategorija r3 Kž Aukštas Aukštas Aukštas 1 >1000 2–4 <30 <100 <300 <1000 >1000 5–7 <30 <100 <300 <1000 >1000 >8 <30 <100 <300 <1000 >1000 1 >1000 2–4 <30 <100 <300 <1000 >1000 5–7 <30 <100 <300 <1000 >1000 >8 <30 <100 <300 <1000 >1000 1 >1000 2–4 <30 <100 <300 <1000 >1000 5–7 <30 <100 <300 <1000 >1000 >8 <30 <100 <300 <1000 >1000 1,00 0,95 0,90 0,85 0,80 0,75 0,70 0,65 0,60 0,55 0,50 0,45 0,45 0,40 Skaičiavimo pavyzdys ir algoritmas Gaisrinio pavojingumo įvertinimas pateiktas konkrečiam pavyzdžiui. Kad būtų palengvintas skaičiavimas bei kaupiami tarpiniai duomenys, sudarytas tipinis blankas. Užduotis – nustatyti stalių dirbinių cecho gaisrinį pavojingumą. Cechas yra vienaaukščiame 6m aukščio gelžbetoniniame pastate, kurio plotas – 100x60m2, langų aukštis – 2m. Gamybos metu ceche yra 150 tonų neapdirbtos medienos, kuris laikomos rietuvėmis. Ceche neįrengtos dūmų ir temperatūros šalinimo bei gaisro gesinimo sistemos. Įvertinimo tvarka 1. Pirmiausia į blanką įrašomi pirminiai duomenys, apibūdinantys objektą. Pateiktame pavyzdyje surinkti duomenys apie objektą įrašomi į blanką raudonu rašikliu. 2. Nustatomi ir įrašomi į blanką duomenys apie priešgaisrines tarnybas, kurios aptarnauja objektą. Šiuos duomenis gali pateikti objekto administracija arba priešgaisrinė tarnyba. Blanke šie duomenys įrašomi mėlynu rašikliu. 3. Nustatoma laikina gaisro apkrova Qn ir veiksnys q. Tam būtina iš 1 priedo sužinoti objekte naudojamų degių medžiagų degimo šilumą ir pagal išraišką (pateiktą blanke) apskaičiuoti Qn. Pavyzdyje Qn=150000х20/6000=500 MJ/m2. Iš 1 lentelės nustatoma veiksnio q reikšmė (pavyzdyje q=1,3) ir įrašoma į blanką. 4. Nustatoma degumo grupė ir iš 2 lentelės arba iš 2 žinyno priedo nustatoma veiksnio c reikšmė. Pateiktame pavyzdyje medžio plokštės priskiriamos C degumo klasei, todėl veiksnys c=1,00. Ši reikšmė įrašoma į blanką. 5. Dūmų susidarymo galimybė įvertinama veiksniu r ir nustatoma iš 3 lentelės arba iš 2 priedo, gauta reikšmė įrašoma į blanką. Pateiktame pavyzdyje r=1,00. 6. Toksiškumo (nuodingumo) grupė įvertinama veiksniu k ir nustatoma iš 4 lentelės arba iš 2 priedo, gauta reikšmė įrašoma į blanką. Mediena pagal degimo produktų toksiškumą priskiriama prie mažai pavojingų medžiagų ir toksiškumas k=1,00. 7. Iš 5 lentelės nustatomas pastovios (nuolatinės) gaisro apkrovos veiksnys i ir jo reikšmė įrašoma į blanką. Pateiktame pavyzdyje pastovi gaisro apkrova – fasadas ir stogas, kurie yra iš nedegių medžiagų (gelžbetonio), todėl i=1,00. 8. Atsižvelgiant į statinio tipą ir aukštį iš 6, 7 ir 8 lentelių nustatomas veiksnys e ir jo reikšmė įrašoma į blanką. Pavyzdyje pastatas yra vienaaukštis (iki 7m aukščio) su laikina apkrova <1000 MJ/m2. Iš 7 lentelės e=1,00. 9. Iš 9 arba 10 lentelės nustatomas patalpos dydžio ir formos veiksnys q. Vienaaukštėms patalpoms iš 10 lentelės q=1,00. 10. Iš 11 lentelės arba iš 2 priedo nustatomas aktyvacijos veiksnys A, kurio reikšmė įrašoma į blanką. Pavyzdyje A=1,45. 11. Apskaičiuojamas gaisro kilimo pavojus Qn=q∙c∙k∙i∙e∙g∙A. Pavyzdyje Qn=4,07. 12. Surinkus objekte duomenis (pavyzdiniame blanke įrašyti arba pabraukti raudonai), iš 12 lentelės galima nustatyti normatyvinių priemonių veiksnius n1-n5, kurie įrašomi į blanko 3 punktą. 13. Apskaičiuojamas normatyvinių priemonių veiksnys N=n1∙n2∙n3∙n4∙n5. Pavyzdyje N=0,8. 14. Objekto saugumo tarnybai pateikus duomenis, kurie bus įrašomi į 4 blanko punktą (pabraukta mėlynai), iš 13 lentelės nustatomi veiksniai s1-s6 ir apskaičiuojamas specialių priemonių veiksnys S= s1∙s2∙s3∙s4∙s5∙s6. Pavyzdyje S=1,19. 15. Duomenys apie pastato konstrukcijų atsparumą ugniai įrašomi į blanko 5 punktą (pabraukta raudonai), iš 14 lentelės nustatomos veiksnių f1-f4 reikšmės ir apskaičiuojama F=f1∙f2∙f3∙f4 reikšmė. Pavyzdyje F=1,59. 16. Nustatomas objekto gaisrinis pavojingumas G=Qn/N∙S∙F. Pavyzdyje G=2,70. 17. Iš 15 lentelės arba iš 2 priedo nustatoma patalpos kategorija, o iš 16 lentelės pavojaus žmonėms koeficientas Kž. Skaičiuojamas leistinas gaisrinis pavojingumas: Gl=1,3∙Kž. Pavyzdyje nagrinėjama patalpa priskiriama nepavojingų žmonėms patalpų kategorijai, todėl Kž=1,00. Tuomet atitinkamai Gl=1,3. 18. Skaičiuojamas gaisrinio pavojingumo lygis L=G/Gl. Pavyzdyje L=2,07. 19. Galutinai įvertinamas objekto gaisrinis pavojingumas. Pavyzdyje L>1. Pateikiama galutinė išvada – „Padidėjusio gaisrinio pavojingumo objektas. Neužtikrinta objekto priešgaisrinė sauga“. 20. Pagal susitarimą su užsakovu nustatomos papildomos priemonės, kuriomis siekiama sumažinti objekto gaisrinį pavojingumą iki „normalaus“ lygio. Pateiktame pavyzdyje tokiomis priemonėmis galėtų būti sprinklerių įrengimas ir darbuotojų instruktavimas. Tada faktorius n5 būtų lygus 1,00, faktorius s5 būtų lygus 2,00, G=1,07, L=0,82, t. y. G<1, ir tokiu būdu objektas taptų pakankamai saugus (būtų užtikrinta objekto priešgaisrinė sauga). Objekto gaisrinio pavojingumo įvertinimo blankas Objektas: Adresas: Statinio tipas (vienaaukštis, daugiaaukštis, didelio tūrio) Teritorijos ilgis I=100m, plotis b=60m, plotas I∙b=6000m2, l/b= Paskirtis Degios medžiagos: m1=150∙103 kg (mediena), m2= kg () m3= kg () Laikina apkrova Qn=m1∙Q01+m2∙Q02+mn∙Qon/l∙b MJ/m2 Degumas (sprogimo atžvilgiu pavojingos, lengvai užsiliepsnojančios (itin pavojingos), lengvai užsiliepsnojančios, sunkiai užsiliepsnojančios, sunkiai degios, nedegios Dūmų susidarymo galimybė (didelė, normali, maža) Toksiškumas (nuodingumas) (mažas, normalus, didelis, itin aukšta) Pastovi apkrova (nedegios konstrukcijos arba degios, bet apsaugotos nedegiomis) Aukštas N…., aukštis… m (požeminis, vienaaukštis, daugiaaukštis) Patalpos forma (plotas I∙b=6000m2, I/b=≈2 Aktyvacijos pavojus (nedidelis, normalus, padidėjęs, didelis, labai didelis) Gaisro kilimo pavojus Qn= q·d·r·t·i·a·g∙A q=1,3 c=1,0 r=1,0 k=1,0 i=1,0 e=1,0 g=1,8 A=1,45 Qn=4,07 Nešiojamieji gesintuvai (pakankamas kiekis arba
  10. ne)Vidaus gaisriniai čiaupai (pakankamas kiekis arba
  11. ne)Aprūpinimas vandeniu (rezervuaras, šulinys, vandens šaltinis; <0,2; >0,2; >0,4 MPa) Gaisrinių žarnų linijos ilgis (<70 m, 70–100 m, >100
  12. m)Instruktuoti objekto darbuotojai (instruktuoti arba
  13. ne)Normatyvinės priemonės N=n1·n2·n3·n4·n5 n1=1,0 n2=1,0 n3=1,0 n4=1,0 n5=0,8 N=0,8 Gaisro aptikimas (apsauga, AGS, signalas iš AGGS pulto) Signalo perdavimas priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai (telefonu, automatiškai) Priešgaisrinės tarnybos (objektinė, priešgaisrinė komanda, budėjimo postas) Priešgaisrinių tarnybų atvykimo laikas (<15 min, 15–30 min, >30 min) Automatinio gaisro gesinimo sistemos (sprinkleriai, drenč., dujinis, miltelinis) Dūmų ir šilumos šalinimo sistemos (yra arba nėra) Specialios priemonės S=s1·s2·s3·s4·s5·s6 s1=1,1 s2=1,1 s3=1,15 s4=0,85 s5=1,0 s6=1,0 S=1,19 Atsparumo ugniai riba: Laikančiosios konstrukcijos (>1,5 val.; 1,5–0,5 val; >0,5 val.) Sienų (>1,5 val.; 1,5–0,5 val.; >0,5 val.) Perdangų (>1,5 val.; 1,5–0,5 val.; >0,5 val.) Santykinis angų plotas (Sc= m2, Sang= m2, Sang/Sc= %) Statybinės priemonės F=f1·f2·f3·f4 f1=1,2 f2=1,1 f3=1,2 f4=1,0 F=1,59 Objekto gaisrinis pavojingumas G=Qn/N·S·F G=2,70 Pavojus žmonėms (Pkateg.=, Naukštas=, Žmonių skaičius= žm. Leidžiamas objekto gaisrinis pavojingumas Gl=1,3·Kžm Kžm=1,00 Gl=2,07 Gaisrinio pavojingumo lygis L=G/Gl L=2,07 Išvada. Objektas yra padidėjusio gaisro pavojaus. Esamų gaisrinės saugos priemonių nepakanka. Rekomendacijos. Įrengti automatinę sprinklerinę gaisro gesinimo sistemą. Instruktuoti darbuotojus. Ekspertas__________________________________________________________________ Parašas____________ Data____________ Objekto gaisrinio pavojingumo įvertinimo blankas (pavyzdinis) Objektas: Adresas: Statinio tipas (vienaaukštis, daugiaaukštis, didelio tūrio) Teritorijos ilgis I= m, plotis b= m, plotas I∙b= m2, l/b= Paskirtis Degios medžiagos: m1= kg (), m2= kg () m3= kg () Slankiojanti apkrova Qn=m1∙Q01+m2∙Q02+mn∙Qon/l∙b MJ/m2 Degumas (sprogimo atžvilgiu pavojingos, lengvai užsiliepsnojančios (itin pavojingos), lengvai užsiliepsnojančios, sunkiai užsiliepsnojančios, sunkiai degios, nedegios Dūmų susidarymo galimybė (didelė, normali, maža) Toksiškumas (nuodingumas) (mažas, normalus, didelis, itin aukštas) Pastovi apkrova (nedegios konstrukcijos arba degios, bet apsaugotos nedegiomis) Aukštas N…., aukštis… m (požeminis, vienaaukštis, daugiaaukštis) Patalpos forma (plotas I∙b= m2, I/b= Aktyvacijos pavojus (nedidelis, normalus, padidėjęs, didelis, labai didelis) Gaisro kilimo pavojus Qn=c∙r∙k∙i∙t∙g∙A q= c= r= k= i= e= g= A= Qn= Nešiojamieji gesintuvai (pakankamas skaičius arba
  14. ne)Vidaus gaisriniai čiaupai (pakankamas skaičius arba
  15. ne)Aprūpinimas vandeniu (rezervuaras, šulinys, vandens šaltinis; <0,2; >0,2; >0,4 MPa) Gaisrinių žarnų linijos ilgis (<70 m, 70–100 m, >100
  16. m)Instruktuoti objekto darbuotojai (instruktuoti arba
  17. ne)Normatyvinės priemonės N=n1·n2·n3·n4·n5 n1= n2= n3= n4= n5= N= Gaisro aptikimas (apsauga, AGS, signalas iš AGGS pulto) Signalo perdavimas į priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą (telefonu, automatiškai) Priešgaisrinės tarnybos (objektinė, gaisrinė komanda, budėjimo postas) Priešgaisrinių tarnybų atvykimo laikas (<15 min, 15–30 min, >30 min) Automatinio gaisro gesinimo sistemos (sprinkleriai, drenč., dujinis, miltelinis) Dūmų ir šilumos šalinimo sistemos (yra arba nėra) Specialios priemonės S=s1·s2·s3·s4·s5·s6 s1= s2= s3= s4= s5= s6= S= Atsparumo ugniai riba: Laikančiosios konstrukcijos (>1,5 val.; 1,5–0,5 val.; >0,5 val.) Sienų (>1,5 val.; 1,5–0,5 val; >0,5 val.) Perdangų (>1,5 val.; 1,5–0,5 val.; >0,5 val.) Santykinis angų plotas (Sc= m2, Sang= m2, Sang/Sc= %) Statybinės priemonės F=f1·f2·f3·f4 f1= f2= f3= f4= F= Objekto gaisrinis pavojingumas G=Qn/N·S·F G= Pavojus žmonėms (Pkateg.=, Naukštas=, Žmonių skaičius= žm. Leidžiamas objekto gaisrinis pavojingumas Gl=1,3·Kžm. Kžm= Gl= Gaisrinio pavojingumo lygis L=G/Gl L= Išvada: Rekomendacijos: Ekspertas__________________________________________________________________ Parašas____________ Data____________ ______________ Statinių gaisrinio pavojingumo įvertinimas 1 priedas GAISRINĖ APKROVA Medžiaga Q0, MJ/kg Medžiaga Q0, MJ/kg Kietos degios medžiagos Degūs skysčiai Aliuminis Purus popierius Fotopopierius Medis: pušis rąsteliai, baldai Karbolitiniai gaminiai Kaučiukas: natūralus CKC-C Celiulioidinė kino juosta Plėvelė Knygos mediniuose stelažuose Oda Lederinas Linoleumas (polivinilchloridinis) Natrio metalas Naftalinas Organinis stiklas Putų polistirolas PSB Putplastis PXB-1 Medžio plaušo plokštė Polietilenas Putų poliuretano puroplastis Guma Ruberoidas: PM-350 Tolis 31,09 13,60 13,32 13,86 13,80 26,90 44,94 40,00 16,70 14,98 13,40 24,00 17,91 14,36 10,90 40,74 25,00 41,79 19,57 20,97 46,59 24,27 24,27 33,60 29,61 15,75 Acetonas Benzinas: A-76 B-70 Benzolas Dichloretanas Dyzelinis kuras Reaktyvinis kuras T-1 TC-1 PT T-8B T-6 T-2 Dyzelinis tepalas Kerosino tipo kuras 28,5 46,20 46,20 38,64 10,90 42,00 46,10 46,47 46,55 46,44 46,44 46,55 41,90 43,05 Degios dujos Gamtinis metanas Propanas Butanas Acetilenas Vandenilis Amoniakas 48,68 46,40 45,56 48,07 119,84 18,60 Šienas (tankis 70 kg/m3) Siera Tekstolitas Trupininės durpės (tankis 200 kg/m3) 16,65 9,20 20,90 10,44 Iškedenta medvilnė Štapelio pluoštas Rusvoji anglis 15,70 13,86 25,20 Organinių junginių degimo šiluma (Q0) esant standartinėms sąlygoms Medžiaga Q0, MJ/kg Medžiaga Q0, MJ/kg Angliavandeniliai CH4 (
  18. g)metanas C2H2 (
  19. g)acetilenas C2H4 (
  20. g)etilenas C2H6 (
  21. g)etanas C3H6 (
  22. g)propilenas C3H8 (
  23. g)propanas C4H10 (
  24. g)n-butanas C4H10 (
  25. g)izobutanas C5H12 (
  26. g)pentanas C6H6 (
  27. g)benzolas C6H6 (
  28. s)benzolas C6H12 (
  29. s)cikloheksanas C6H8 (
  30. s)toluolas C8H10 (
  31. s)p-ksilolas C10H8 () naftalinas C14H10 () fenatrenas C2H4O4 () oksalo rūgštis C7H6O2 () benzolo rūgštis 0,89 1,30 1,41 1,56 2,06 2,22 2,87 2,87 3,53 3,30 3,27 3,92 3,91 4,55 5,16 7,05 0,25 3,23 C18H36O2 () stearino rūgštis C6H12O6 () gliukozė C10H16O () kamparas C12H22O11 () sacharozė 1,13 2,85 5,90 5,65 Halogenų turintys junginiai CCl4 (
  32. s)CHCl3 (
  33. s)chloroformas CH3Cl (
  34. g)chlormetilas C6H5Cl (
  35. g)chlorbenzolas 0,16 0,37 0,69 3,14 Deguonies turintys junginiai Junginiai su siera CH4O (
  36. s)metilo spiritas C2H6O (
  37. s)etilo spiritas C2H6O2 (
  38. s)glikolis C3H8O3 (
  39. s)glicerinas C6H6O (
  40. s)fenolis CH2O (
  41. s)formaldehidas C2H4O (
  42. s)acetaldehidas C3H6O (
  43. s)acetonas C4H8O2 (
  44. s)etilacetatas C4H10O (
  45. s)dietilo eteris CH2O2 (
  46. s)skruzdžių rūgštis C2H4O2 (
  47. s)acto rūgštis 0,73 1,37 1,19 1,66 3,06 0,56 1,19 1,79 2,25 3,73 0,26 0,87 COS (
  48. d)anglinis sieros oksidas CS2 (
  49. s)anglinė siera 0,16 1,07 Azoto turintys junginiai CH4ON2 () C2N2 (
  50. d)dicianas C3H5O9N3 (
  51. d)nitroglicerinas C5H5N (
  52. d)piridinas C6H3O6N3 () trinitrobenzolas C6H3O7N3 () pikrino rūgštis C6H4O4N2 () dinitrobenzolas C6H5O2N () nitrobenzolas C6H5O3N () n-nitrobenzolas C6H7N () anilinas 0,63 1,09 1,54 2,75 2,84 2,56 2,94 3,09 2,88 3,89 ______________ Statinių gaisrinio pavojingumo įvertinimas 2 priedas GAISRINĖ APKROVA IR JĄ ĮTAKOJANTYS DYDŽIAI Naudojimo tipas Gaisrinė apkrova ir jai įtakos turintys dydžiai įvairioms prekėms bei jų naudojimo tipui gamyba/prekyba sandėliavimas Qš MJ/m2 q c r k A p Qš MJ/m2 c r K A 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 Įvairių prekių sandėliai 500 1,3 1,2 1,2 1,0 1,00 - Acetilenas, balionų užpildymo cechas 700 1,4 1,6 1,0 1,0 0,85 2 Akumuliatoriai 400 1,2 1,2 1,2 1,0 1,00 - 800 1,0 1,2 1,0 0,85 Akumuliatoriai, pervežimas 800 1,4 1,2 1,2 1,0 1,00 - 3400 1,4 1,2 1,0 1,20 Antrinės žaliavos ir atliekų perdirbimas 800 1,4 1,4 1,2 1,0 1,20 - Senelių namai, neįgaliųjų namai 400 1,2 1,2 1,0 1,0 1,00 3 Aliuminio gamyba 40 0,6 1,0 1,0 1,0 1,00 - Aliuminio perdirbimas 200 1,0 1,0 1,0 1,0 1,00 - Antikvariatas, prekyba 700 1,4 1,2 1,0 1,0 0,85 - Vaistinės (įskaitant vaistų sandėlius) 800 1,4 1,4 1,0 1,0 1,00 - Aparatai 400 1,2 1,2 1,0 1,2 1,20 - Aparatų bandymai 200 1,0 1,2 1,0 1,2 1,00 - Aparatų remonto skyriai 600 1,3 1,2 1,0 1,2 1,00 - Aparatų pervežimas 700 1,4 1,2 1,0 1,2 1,00 - Archyvas 4200 1,9 1,2 1,0 1,0 0,85 - 1700 1,2 1,0 1,0 0,85 Armatūra 200 1,0 1,0 1,0 1,0 1,00 - Vaistų prekyba 800 1,4 1,4 1,0 1,0 1,00 - Vaistų gamyba ir pakavimas 300 1,1 1,2 1,0 1,0 1,00 - 800 1,0 1,0 1,0 0,85 Gydomoji praktika 200 1,0 1,2 1,0 1,0 1,00 - Asbesto prekės 80 0,8 1,0 1,0 1,0 1,00 - Asfaltas (statinėse, blokuose) sandėliuose 3400 1,0 1,2 1,0 0,85 Automobilių parodos 200 1,0 1,2 1,2 1,2 1,00 1 Paveikslų parodos 200 1,0 1,2 1,0 1,0 0,85 1 Mašinų parodos 80 0,8 1,0 1,0 1,1 0,85 1 Baldų parodos 500 1,3 1,2 1,2 1,0 1,00 1 Automobilių dažymo cechas 500 1,3 1,4 1,2 1,2 1,45 2 Automobilių surinkimo cechas 300 1,1 1,1 1,2 1,2 1,20 - Automobilių remonto dirbtuvės 300 1,1 1,4 1,2 1,2 1,20 - Automobilių apmušimo cechai 700 1,4 1,2 1,2 1,2 1,00 - Automobilių garažai 200 1,0 1,4 1,2 1,0 1,20 1 Automobilių dalių sandėliai 800 1,2 1,2 1,2 0,85 Automobiliai, prekyba dalimis 300 1,1 1,2 1,2 1,2 0,85 - Duonos gaminiai, dideli duonos cechai 1000 1,5 1,2 1,2 1,0 1,20 - Duonos gaminiai, kepyklos 200 1,0 1,0 1,0 1,0 1,00 - Duonos gaminiai, prekyba 300 1,1 1,2 1,0 1,0 0,85 - Bankų operacijų salės 300 1,1 1,0 1,0 1,0 0,85 - Lininiai audiniai 400 1,2 1,2 1,0 1,0 1,00 - Medvilnė, sandėliavimas 1300 1,2 1,0 1,0 0,85 Statybinių medžiagų sandėliai 800 1,0 1,0 1,0 0,85 Šluotos 700 1,4 1,2 1,0 1,0 1,00 - Stalo įrankiai 200 1,0 1,0 1,0 1,0 1,00 - Betono gaminiai 100 0,8 1,0 1,0 1,0 1,00 - Patalynės pūkų sandėliai 200 1,2 1,0 1,0 0,85 Patalynės pūkų valymas 300 1,1 1,2 1,0 1,0 1,20 - Bižuterija, prekės 200 1,0 1,0 1,0 1,0 1,00 - Bižuterija, prekyba 300 1,1 1,2 1,0 1,0 0,85 - Paveikslų rėmai 300 1,1 1,2 1,0 1,0 1,20 - Virvių sandėliai 1000 1,2 1,0 1,0 0,85 Bitumo perdirbimas 800 1,4 1,2 1,2 1,0 1,00 - 3400 1,0 1,2 1,0 0,85 Gaminiai iš lakštinio metalo 100 0,8 1,0 1,0 1,0 1,00 - Gaminių iš lakštinių metalų tiekimas 200 1,0 1,2 1,0 1,0 1,00 - Pieštukai 500 1,3 1,2 1,0 1,0 1,45 - Gyvos gėlės, prekyba 80 0,8 1,2 1,0 1,0 0,85 - Degios grindų dangos 500 1,3 1,2 1,2 1,0 1,00 - 6000 1,0 1,2 1,0 0,85 Prekyba degiomis grindų dangomis 1000 1,5 1,2 1,2 1,0 0,85 - Grindų priežiūros priemonės 2000 1,7 1,4 1,2 1,0 1,20 1 5000 1,4 1,2 1,0 0,85 Saldainiai 400 1,2 1,0 1,0 1,0 1,00 - 1500 1,2 1,0 1,0 0,85 Saldainių cechai, įpakavimas 800 1,4 1,2 1,0 1,0 1,00 - Medinės valtys 600 1,3 1,2 1,0 1,0 1,20 - Plastmasinės valtys 600 1,3 1,2 1,2 1,0 1,20 - Alaus daryklos 80 0,8 1,0 1,0 1,0 1,00 - Knygos, bibliotekos 2000 1,7 1,2 1,0 1,0 0,85 - 2000 1,0 1,0 1,0 0,85 Knygos, įrišimo dirbtuvės 1000 1,5 1,2 1,0 1,0 1,00 - Knygos, prekyba 1000 1,5 1,2 1,0 1,0 0,85 - Prekybos salonai 800 1,4 1,2 1,0 1,0 0,85 - Techniniai salonai 600 1,3 1,2 1,0 1,0 0,85 - Biuro mašinos 300 1,1 1,2 1,0 1,2 1,00 - Biuro mašinos, prekyba 300 1,1 1,2 1,0 1,2 0,85 - Rašymo popierius, sandėliavimas 1300 1,2 1,2 1,0 0,85 Rašymo popierius, prekyba 700 1,4 1,2 1,0 1,0 0,85 - Šepečiai 700 1,4 1,2 1,0 1,0 1,45 - 800 1,2 1,2 1,0 0,85 Aliejus, gamyba 700 1,4 1,0 1,0 1,0 1,00 - 4000 1,0 1,0 1,0 0,85 Celiulioidas, gamyba 800 1,4 1,4 1,2 1,2 1,45 3400 1,4 1,0 1,0 1,00 Chemijos gamyklos, gaminančios degias medžiagas 300 1,1 1,4 1,2 1,1 1,45 1 1000 1,4 1,1 1,1 1,00 Cheminis valymas 300 1,1 1,2 1,0 1,0 1,45 1 Tolis 2000 1,7 1,4 1,2 1,0 1,45 - 2500 1,2 1,2 1,0 0,85 Duomenų apdorojimo, skaičiavimų centrai 400 1,2 1,2 1,2 1,2 1,00 - Dekoltavimo cechai 300 1,1 1,0 1,0 1,0 1,00 - Dispersiniai dažai 800 1,4 1,2 1,2 1,0 1,20 - Izoliuoti laidai 300 1,1 1,0 1,2 1,0 1,00 - 1000 1,2 1,2 1,2 0,85 Neizoliuoti laidai 80 0,8 1,0 1,0 1,0 1,00 - Vaistai ir ūkio reikmenų sandėliai 800 1,2 1,2 1,0 1,00 Vaistai ir ūkio reikmenų prekyba 1000 1,5 1,6 1,2 1,0 1,00 - Spaustuvių dažai 700 1,4 1,4 1,2 1,0 1,45 - 3000 1,2 1,2 1,0 0,85 Spaudiniai, sandėliavimas 8000 1,0 1,0 1,0 0,85 Spaudiniai, tiekimas 200 1,0 1,2 1,0 1,0 1,00 - Spaudiniai, mašinų salės 400 1,2 1,6 1,2 1,0 1,45 Spaudiniai, pakavimo skyriai 2000 1,7 1,2 1,0 1,0 1,00 - Spaudiniai, surinkimo cechai 300 1,1 1,0 1,0 1,0 1,00 - Taurieji metalai 200 1,0 1,0 1,0 1,0 1,00 - Brangakmeniai, apdirbimas 80 0,8 1,0 1,0 1,0 1,00 - Prekybos centrai 400 1,2 1,2 1,2 1,0 1,00 1 Metalo gamyklos 40 0,6 1,0 1,0 1,0 1,00 - Jungiamųjų gaminių parduotuvės 300 1,2 1,2 1,0 1,0 0,85 - Elektros dirbtuvės 600 1,3 1,0 1,2 1,0 1,20 - Elektriniai prietaisai 400 1,2 1,0 1,2 1,0 1,20 - 400 1,2 1,2 1,2 0,85 Elektriniai prietaisai, remontas 500 1,3 1,0 1,2 1,0 1,00 - Elektros mašinos 300 1,1 1,0 1,2 1,0 1,20 - 400 1,2 1,2 1,2 0,85 Elektroniniai prietaisai 400 1,2 1,0 1,2 1,2 1,20 - 400 1,2 1,2 1,2 0,85 Elektroniniai prietaisai, remontas 500 1,3 1,0 1,2 1,2 1,00 - Actas, gamyba 80 0,8 1,0 1,0 1,0 1,00 - 100 1,2 1,0 1,0 0,85 Pastogės patalpos 600 1,3 1,2 1,0 1,0 1,00 - Ekstrakciniai įrenginiai (benzinas, sieros vandenilis) 1,6 1,2 1,0 1,45 2 Dviračiai 200 1,0 1,0 1,2 1,0 1,20 - 400 1,2 1,2 1,0 0,85 Transporto priemonės 300 1,1 1,0 1,2 1,0 1,00 - Transporto priemonių padangos 700 1,4 1,2 1,2 1,0 1,20 - Dažai su degiais skiedikliais 4000 1,9 1,6 1,2 1,0 0,80 1 2500 1,4 1,2 1,0 1,00 Dažai, sumaišymo cechai 2000 1,7 1,6 1,2 1,0 1,45 - Dažai, prekyba 1000 1,5 1,4 1,2 1,0 1,00 - Dažymo cechai 500 1,3 1,2 1,2 1,1 1,00 - Pluoštinės medžiagos, sandėliavimas 2000 1,2 1,0 1,0 0,85 Pluoštinės medžiagos- medvilnė 1300 1,2 1,0 1,0 0,85 Pluoštinės medžiagos- linas, džiutas, sandėliavimas 1300 1,2 1,0 1,0 0,85 Pluoštinės medžiagos, dirbtinis pluoštas 300 1,1 1,2 1,2 1,0 1,00 - 1300 1,2 1,2 1,0 0,85 Pluoštinės medžiagos, dirbtinis šilkas 300 1,1 1,2 1,2 1,0 1,00 - 1000 1,2 1,0 1,0 0,85 Medinės statinės 1000 1,5 1,2 1,0 1,0 1,45 - 800 1,0 1,0 1,0 0,85 Plastikinės statinės 600 1,3 1,2 1,2 1,0 1,45 - 800 1,2 1,2 1,2 0,85 Tikslios mechanikos cechai 200 1,0 1,0 1,0 1,0 1,00 - Odos, sandėliavimas 1200 1,0 1,2 1,0 0,85 Mediniai langai 800 1,4 1,2 1,0 1,0 1,45 - Plastikiniai langai 600 1,3 1,2 1,2 1,0 1,45 - Šiluminės centralės 200 1,0 1,0 1,0 1,0 1,00 - Televizoriai 300 1,1 1,2 1,2 1,2 1,00 - 200 1,2 1,2 1,2 0,85 Televizijos studijos 300 1,1 1,2 1,2 1,2 1,00 - Riebalai 1000 1,5 1,4 1,2 1,0 1,20 1 18000 1,0 1,0 1,0 0,85 Pirotechnikos gaminiai spec 1,4* 1,2 1,0 1,80 2 2000 1,4 1,2 1,0 1,00 Filmavimo aikštelės ar patalpos 300 1,1 1,2 1,2 1,2 1,00 - Veltinis 600 1,3 1,2 1,0 1,0 1,00 - 800 1,2 1,0 1,0 0,85 Prekės iš fetro 500 1,3 1,2 1,0 1,0 1,00 - Mėsos ir dešrų gaminiai 40 0,6 1,0 1,0 1,0 0,85 - Prekyba mėsos ir dešros gaminiais 40 0,6 1,0 1,0 1,0 0,85 - Lėktuvai 200 1,0 1,2 1,2 1,2 1,20 - Angarai 200 1,0 1,4 1,2 1,2 1,20 - Metalinė folija (skarda) 40 0,6 1,2 1,0 1,0 1,00 - Fotoaparatai 300 1,1 1,2 1,0 1,2 1,20 - 600 1,2 1,2 1,2 0,85 Fotoateljė 300 1,1 1,2 1,0 1,0 1,00 - Fotolaboratorijos 300 0,8 1,0 1,0 1,0 1,00 - Fotojuostos ir plokštelės 1000 1,5 1,2 1,0 1,0 1,45 - Fotoprekių parduotuvės 300 1,1 1,2 1,0 1,2 0,85 - Vaisių sultys 200 1,0 1,0 1,0 1,0 1,00 - 300 1,2 1,0 1,0 0,85 Radijo stotys 80 0,8 1,0 1,0 1,2 1,00 - Fanera 800 1,4 1,2 1,0 1,0 1,20 - 2900 1,2 1,0 1,0 0,85 Kombinuoti pašarai 2000 1,7 1,2 1,0 1,0 1,20 - 3300 1,2 1,0 1,0 0,85 Galvaninės mašinos 200 1,0 1,0 1,0 1,2 1,00 - Garderobas, medinės spintelės 80 0,8 1,0 1,0 1,0 0,85 - Dujiniai degikliai 200 1,0 1,0 1,0 1,0 1,00 - Viešbučiai kaimuose 300 1,1 1,2 1,0 1,0 1,00 1 Prekyba šviežiais vaisiais 200 1,0 1,0 1,0 1,0 0,85 - Nealkoholiniai gėrimai 80 0,8 1,0 1,0 1,0 1,00 - Nealkoholinių gėrimų tiekimas 300 1,1 1,2 1,0 1,0 1,00 - Grūdų malūnai (be sandėlių) 1700 1,6 1,4 1,0 1,0 1,45 - 13000 1,2 1,0 1,0 0,85 Gardėsiai 40 0,6 1,2 1,0 1,0 1,00 - Gipsas 80 0,8 1,0 1,0 1,0 1,00 - Gipso gaminiai 80 0,8 1,0 1,0 1,0 1,00 - Stiklas 80 0,8 1,0 1,0 1,0 1,00 - Stiklo dirbtuvės 700 1,4 1,0 1,0 1,0 1,00 - Prekės iš stiklo 200 1,0 1,0 1,0 1,0 1,00 - Stiklo ėsdinimo skyriai 200 1,0 1,0 1,0 1,0 1,00 - Stiklo tiekimas 700 1,4 1,2 1,0 1,0 1,00 - Stiklo pūtimo dirbtuvės 200 1,0 1,0 1,0 1,0 1,00 - Meninio stiklo dirbtuvės 300 1,1 1,0 1,0 1,0 1,00 - Stiklo gaminiai, prekyba 200 1,0 1,2 1,0 1,0 0,85 - Kaitrinės lemputės 40 0,6 1,0 1,0 1,0 1,00 - Juvelyriniai gaminiai 200 1,0 1,2 1,0 1,0 1,20 - Guma 28600 1,2 1,2 1,0 0,85 Gumos gaminiai 600 1,3 1,2 1,2 1,0 1,20 - 5000 1,2 1,2 1,0 0,85 Gumos gaminiai, prekyba 800 1,4 1,2 1,2 1,0 0,85 - Puodžių gaminiai 200 1,0 1,0 1,0 1,0 0,85 - Pirštinės 500 1,3 1,2 1,0 1,0 1,00 - Tvirto pluošto plytos 300 1,1 1,0 1,0 1,0 1,00 - Buitiniai elektros prietaisai 300 1,1 1,0 1,0 1,0 1,20 - 200 1,2 1,2 1,0 0,85 Buitiniai elektros priet., prekyba 300 1,1 1,2 1,2 1,0 0,85 - Mielės 800 1,4 1,2 1,0 1,0 1,20 - Katilinės 300 1,1 1,2 1,0 1,0 1,00 - Šienas ryšuliuose, supresuotas 1000 1,2 1,0 1,0 1,00 Medienos atliekos 2500 1,2 1,0 1,0 0,85 Medienos balkiai ir lentos 4200 1,0 1,0 1,0 0,85 Malkos 2500 1,2 1,0 1,0 0,85 Rąstai 6300 1,0 1,0 1,0 0,85 Medienos drožlės 2100 1,2 1,0 1,0 1,00 Medinės prekės, tiekimas 600 1,3 1,2 1,0 1,0 1,00 - Mediena, stalių cechai 700 1,4 1,2 1,0 1,0 1,20 - Mediena, tekinimo cechai 500 1,3 1,2 1,0 1,0 1,00 - Mediena, impregnavimo cechai 3000 1,8 1,0 1,0 1,0 1,00 - Mediena, impregnavimo cechai 3000 1,8 1,0 1,0 1,0 1,00 - Mediena, stalių-mechaniniai cechai 500 1,3 1,2 1,0 1,0 1,45 - Mediena, modeliavimo cechai 600 1,3 1,2 1,0 1,0 1,20 - Mediena, lentpjūvės 400 1,2 1,2 1,0 1,0 1,00 - Mediena, šlifavimo cechai 200 1,0 1,2 1,0 1,0 1,20 - Mediena, galutinio lakavimo cechai 500 1,3 1,6 1,2 1,0 1,80 - Mediena, džiovinimo cechai 800 1,4 1,0 1,0 1,0 1,00 - Mediena, dailidžių cechai 700 1,4 1,2 1,0 1,0 1,20 - Mediena, atitveriami cechai 700 1,4 1,2 1,0 1,0 1,20 - Medžio pluoštas 500 1,2 1,0 1,0 1,20 - Apyniai 1700 1,2 1,0 1,0 0,85 Viešbučių kambariai 300 1,1 1,2 1,0 1,0 1,00 2 Viešbučių restoranai, vestibiuliai 500 1,3 1,2 1,2 1,0 1,00 2 Kepurių gamyba ir prekyba 500 1,3 1,2 1,0 1,0 1,00 - Šaltkalvių bei santechnikų dirbtuvės 100 0,8 1,0 1,0 1,0 1,00 - Žaliuzės 800 1,4 1,0 1,0 1,0 1,20 - 300 1,0 1,0 1,0 0,85 Turistinės jaunimo bazės 300 1,1 1,2 1,0 1,0 1,00 2 Kabelis 300 1,1 1,0 1,2 1,2 1,00 - 600 1,2 1,2 1,2 0,85 Kavos žaliava 2900 1,0 1,0 1,0 0,85 Kavos ekstraktas 300 1,1 1,0 1,0 1,0 1,00 - 4500 1,0 1,0 1,0 0,85 Kavos apdirbimo įmonės 400 1,2 1,2 1,0 1,0 1,20 - Kakavos produktai 800 1,4 1,2 1,0 1,0 1,20 - 5800 1,0 1,0 1,0 0,85 Valgyklos 300 1,1 1,0 1,0 1,0 0,85 1 Metaliniai kėbulai 200 1,0 1,2 1,2 1,2 1,20 - Kartonas 300 1,1 1,2 1,0 1,0 1,00 - 4200 1,2 1,0 1,0 0,85 Kartono gaminiai 800 1,4 1,2 1,0 1,0 1,20 - 2500 1,2 1,0 1,0 0,85 Kartono gaminių tiekimas 600 1,3 1,2 1,0 1,0 1,00 - Sūris 100 0,8 1,0 1,0 1,0 1,00 - 2500 1,0 1,0 1,0 0,85 Rūsiai 900 1,5 1,2 1,0 1,0 1,00 - Keramikos dirbiniai 200 1,0 1,0 1,0 1,0 1,00 - Žvakės 1300 1,6 1,2 1,0 1,0 1,00 - 22400 1,0 1,2 1,0 0,85 Katilinės 200 1,0 1,0 1,0 1,0 1,00 - Kino teatrai 300 1,1 1,0 1,0 1,0 1,00 1 Vaikų darželiai 400 1,2 1,2 1,0 1,0 1,00 2 Vaikų vežimėliai 300 1,1 1,2 1,2 1,0 1,20 - 800 1,0 1,2 1,0 0,85 Vaikų vežimėliai, prekyba 300 1,1 1,0 1,2 1,0 0,85 - Kioskai 1300 1,6 1,2 1,0 1,0 0,85 - Bažnyčios 200 1,0 1,0 1,0 1,0 0,85 1 Medinės dėžės 1000 1,5 1,2 1,0 1,0 1,20 - 600 1,2 1,0 1,0 1,00 Sandarikliai 1000 1,5 1,2 1,0 1,0 1,00 - 1300 1,0 1,0 1,0 0,85 Klijai 1000 1,5 1,6 1,2 1,0 1,45 - 3400 1,4 1,2 1,0 1,00 Drabužiai 500 1,3 1,2 1,2 1,0 1,00 - 400 1,2 1,2 1,0 0,85 Drabužių parduotuvės 600 1,3 1,2 1,2 1,0 0,85 - Smulkių aparatų gamyba 300 1,1 1,0 1,2 1,2 1,20 - Įvairios anglys 10500 1,0 1,0 1,0 0,85 Anglies rūgštis 40 0,6 1,0 1,0 1,0 1,00 - Presuotas kokso audinys 8400 1,2 1,0 1,0 0,85 Sutirštintas pienas 200 1,0 1,0 1,0 1,0 1,00 - 9000 1,0 1,0 1,0 0,85 Konditerijos gaminiai 400 1,2 1,2 1,0 1,0 1,00 - 1700 1,0 1,0 1,0 0,85 Konservai 40 0,6 1,0 1,0 1,0 1,00 - Pintinės ir pan. 300 1,1 1,2 1,0 1,0 1,00 - 200 1,2 1,0 1,0 0,85 Kamštis 800 1,2 1,2 1,0 0,85 Presuotas kamštis 500 1,3 1,2 1,2 1,0 1,20 - Kamštiniai gaminiai 500 1,3 1,2 1,2 1,0 1,20 - 800 1,2 1,2 1,0 0,85 Kosmetika 300 1,1 1,6 1,0 1,0 1,45 - 500 1,2 1,0 1,0 0,85 Šiluminių elektrinių centralės 200 1,0 1,0 1,2 1,2 1,00 - Šiluminių elektrinių stotys 200 1,0 1,0 1,2 1,2 1,00 - Hidroelektrinių stotys 80 0,8 1,0 1,2 1,2 1,00 - Rutuliniai guoliai 200 1,0 1,0 1,0 1,2 1,00 - Šaldytuvų pastatai 2000 1,7 1,0 1,2 1,0 0,85 - Šaldytuvų kameros 1000 1,5 1,2 1,2 1,0 1,20 - 300 1,2 1,2 1,2 0,85 Dirbtinės gėlės 300 1,1 1,2 1,2 1,0 1,00 - 200 1,2 1,2 1,0 0,85 Dirbtinės trąšos 200 1,0 1,4 1,0 1,0 1,20 - 200 1,2 1,0 1,0 0,85 Sintetinė smala 3400 1,8 1,6 1,2 1,0 1,45 - 4200 1,2 1,2 1,0 0,85 Plytos iš sintetinės smalos 800 1,4 1,2 1,2 1,0 1,20 - 3400 1,0 1,2 1,0 0,85 Dirbtinė oda 1000 1,5 1,2 1,2 1,2 1,00 - 1700 1,2 1,2 1,0 0,85 Dirbtinės odos gaminiai 400 1,2 1,2 1,2 1,0 1,00 - 800 1,2 1,2 1,0 0,85 Dirbtinės odos sukirpimo cechai 300 1,1 1,2 1,2 1,0 1,00 - Dirbtiniai akmenys 40 0,6 1,0 1,0 1,0 0,85 - Sintetinės medžiagos, plastmasės 2000 1,7 1,4 1,2 1,1 1,45 - 5900 1,2 1,2 1,0 1,00 Sintetinės medžiagos, gaminiai 600 1,3 1,2 1,2 1,0 1,45 - 800 1,2 1,2 1,0 1,00 Sintetinės medžiagos, tiekimas 1000 1,5 1,2 1,2 1,0 1,00 - Sintetinių medžiagų prekės, suvir. cechai 700 1,4 1,2 1,2 1,0 1,00 - Sintetinių medžiagų prekės, liejimo cechai 500 1,3 1,2 1,2 1,0 1,00 - Sintetinių medžiagų prekės, štampavimo cechai 400 1,2 1,2 1,2 1,0 1,00 - Galanterijos prekės 700 1,4 1,2 1,0 1,0 0,85 - 1300 1,0 1,2 1,0 0,85 Bakteriologinės laboratorijos 200 1,0 1,0 1,0 1,2 1,00 - Chemijos laboratorijos 500 1,3 1,6 1,0 1,2 1,45 - Elektrotechnikos laboratorijos 200 1,0 1,0 1,0 1,2 1,00 - Foto laboratorijos 300 1,1 1,0 1,0 1,2 1,00 - Metalo laboratorijos 200 1,0 1,0 1,0 1,2 1,00 - Fizikos laboratorijos 200 1,0 1,2 1,0 1,2 1,00 - Dantų technikos laboratorijos 300 1,1 1,0 1,0 1,0 1,00 - Lakai 5000 1,9 1,6 1,2 1,0 1,80 1 2500 1,6 1,2 1,0 1,00 Lakai, tiekimas 1000 1,5 1,4 1,2 1,0 1,00 - Lakavimo cechai 80 0,8 1,6 1,2 1,0 1,45 - Lakavimo cechai baldų gamyboje 200 1,0 1,6 1,2 1,0 1,45 - Lakavimo cechai popieriaus gamyboje 80 0,8 1,6 1,2 1,0 1,45 - Nedegių medžiagų sandėliavimas: ant medinių stelažų 100 1,0 1,0 1,0 0,85 ant medinių padėklų 200 1,0 1,0 1,0 0,85 medinėse dėžėse 200 1,0 1,0 1,0 0,85 plastikinėse dėžėse 200 1,0 1,2 1,0 0,85 ant metalinių stelažų 20 1,0 1,0 1,0 0,85 ant metalinių stelažų medinėse dėžėse 100 1,0 1,0 1,0 0,85 Maisto produktai 800 1,4 1,2 1,0 1,0 1,20 - 800 1,2 1,0 1,0 0,85 Maisto produktai, tiekimas 1000 1,5 1,2 1,0 1,0 1,00 - Maisto produktai, pakavimo skyriai 800 1,4 1,2 1,0 1,0 1,00 - Maisto produktai, žaliava 3400 1,2 1,0 1,0 0,85 Maisto produktai, kepimo skyriai 200 1,0 1,2 1,0 1,0 1,20 - Odos 1700 1,0 1,2 1,0 0,85 Odos prekės 500 1,3 1,0 1,2 1,0 1,00 - Odos prekės, prekyba 700 1,4 1,0 1,2 1,0 0,85 - Odos prekės, sukirpimo cechai 300 1,1 1,2 1,0 1,0 1,00 - Klijai 800 1,4 1,2 1,2 1,0 1,20 - Liuminescencinės lempos 300 1,1 1,0 1,0 1,0 1,00 - Kopijavimo cechai 400 1,2 1,2 1,0 1,0 1,00 - Likeriai 400 1,2 1,6 1,0 1,0 1,45 - 800 1,2 1,0 1,0 1,00 Linoleumas 500 1,3 1,2 1,2 1,0 1,20 - Skiedikliai 3400 1,6 1,2 1,0 1,00 Sandėliai-kaupyklos 1200 1,5 1,2 1,0 1,0 0,85 - Tapymo dirbtuvės 500 1,3 1,6 1,0 1,0 1,20 - Salyklas 13400 1,0 1,0 1,0 0,85 Marmeladas 800 1,4 1,2 1,0 1,0 1,20 - Marmuro gaminiai 40 0,6 1,0 1,0 1,0 0,85 - Mašinos 200 1,0 1,0 1,0 1,1 1,20 - Čiužiniai (ne iš putplasčio) 500 1,3 1,4 1,2 1,0 1,20 - 500 1,2 1,2 1,0 0,85 Miltai maišuose 2000 1,7 1,2 1,0 1,0 1,45 - 8400 1,2 1,0 1,0 0,85 Melasa 5000 1,0 1,0 1,0 0,85 Metalų apdirbimas 200 1,0 1,0 1,0 1,0 1,00 - Didelės metalinės konstrukcijos 80 0,8 1,0 1,0 1,0 1,00 - Metalo gaminiai 200 1,0 1,0 1,0 1,0 1,00 - Metalo gaminiai ėsdinimo skyriai 200 1,0 1,0 1,0 1,0 1,00 - Metalo gam., tekinimo cechai 200 1,0 1,0 1,0 1,0 1,00 - Metalo gam., frezavimo cechai 200 1,0 1,0 1,0 1,0 1,00 - Metalo gam., liejimo skyriai 40 0,6 1,0 1,0 1,0 1,00 - Metalo gam., terminiai cechai 400 1,2 1,0 1,0 1,0 1,00 - Metalo gam., litavimo skyriai 300 1,1 1,0 1,0 1,0 1,00 - Metalo gam., šlifavimo cechai 80 0,8 1,0 1,0 1,0 1,00 - Metalo gam., šaltkalvių cechai 200 1,0 1,0 1,0 1,0 1,00 - Metalo gam., kalvės 80 0,8 1,0 1,0 1,0 1,00 - Metalo gam., suvirinimo cechai 80 0,8 1,0 1,0 1,0 1,00 - Metalo gam., skardos cechai 80 0,8 1,0 1,0 1,0 1,00 - Metalo gam., slėginio liejimo cechai 80 0,8 1,0 1,0 1,0 1,00 - Metalo gam., lakavimo (purškiant) cechai 300 1,1 1,6 1,2 1,0 1,80 - Metalo gam., štampavimo cechai 100 0,8 1,0 1,0 1,0 1,00 - Metalo gam., auksavimo cechai 80 0,8 1,0 1,0 1,0 1,00 - Metalo gam., prekyba 300 1,1 1,2 1,0 1,0 0,85 - Pieno milteliai 200 1,0 1,0 1,0 1,0 1,00 - 10500 1,0 1,0 1,0 0,85 Mineralai 40 0,6 1,0 1,0 1,0 0,85 - Mediniai baldai 500 1,3 1,2 1,0 1,0 1,45 - 800 1,2 1,0 1,0 0,85 Mediniai baldai, lakavimo skyriai 500 1,3 1,6 1,2 1,0 1,80 - Plieniniai baldai 300 1,1 1,0 1,0 1,0 1,00 - Baldų prekyba 400 1,2 1,2 1,2 1,0 0,85 - Baldai, stalių cechai 600 1,3 1,2 1,0 1,0 1,20 - Pieno produktai 200 1,0 1,0 1,0 1,0 1,00 - Motociklai 300 1,1 1,2 1,2 1,0 1,20 - Šiukšlių deginimo įrenginiai 200 1,0 1,0 1,2 1,0 1,00 - Šaudmenys spec. 1,6* 1,0 1,0 1,80 3 Muziejai 300 1,1 1,2 1,0 1,2 0,85 1 Natos, pardavimas 300 1,1 1,2 1,0 1,0 0,85 - Mediniai muzikos instrumentai 600 1,3 1,2 1,0 1,0 1,20 - Siuvimo mašinos 300 1,1 1,0 1,0 1,2 1,20 - Siuvimo mašinos, pardavimas 300 1,1 1,2 1,0 1,0 0,85 - Plieninės adatos 200 1,0 1,0 1,0 1,2 0,85 - Natūralios dervos 3000 1,8 1,6 1,2 1,0 0,85 - Nitroceliuliozė spec. 1,6 1,0 1,0 1,80 3 1100 1,2 1,2 1,0 1,2 Krosnys 200 1,0 1,0 1,0 1,0 1,00 - Tepalai (mineraliniai, gyvuliniai, augaliniai) 18900 1,2 1,2 1,0 0,85 Optiniai prietaisai 200 1,0 1,0 1,1 1,2 1,00 - 200 1,2 1,2 1,2 0,85 Pakavimo skyriai, degios prekės 600 1,3 1,4 1,2 1,0 1,00 - Pakavimo skyriai, nedegios prekės 400 1,2 1,2 1,2 1,0 1,00 - Pakavimo skyriai, maisto prekės 800 1,4 1,2 1,0 1,0 1,00 - Pakavimo skyriai, spaudiniai 1700 1,6 1,2 1,0 1,0 1,00 - Pakavimo skyriai, audiniai 600 1,3 1,2 1,2 1,0 1,00 - Mediniai padėklai 1000 1,5 1,2 1,0 1,0 1,20 - 1300 1,0 1,0 1,0 0,85 Popierius 200 1,0 1,2 1,0 1,0 1,00 - 10000 1,0 1,0 1,0 0,85 Popierius, supresuotos atliekos (saugojimas) 2100 1,2 1,0 1,0 0,85 Popierius, iškrauta makulatūra 8400 1,4 1,0 1,0 1,00 Popierius, apretavimo skyrius 700 1,4 1,2 1,0 1,0 1,00 - Popierius, pirminis medžio ir celiuliozės apdirbimas 80 0,8 1,0 1,0 1,0 0,85 - Popierius, galutinis apdirbimas 500 1,3 1,2 1,0 1,0 1,00 - Prekės iš popieriaus 800 1,4 1,2 1,0 1,0 1,00 - 1100 1,2 1,0 1,0 0,85 Prekės iš popieriaus, prekyba 700 1,4 1,2 1,0 1,0 0,85 - Kartonas 300 1,1 1,2 1,0 1,0 1,00 - Parfumerijos prekės 300 1,1 1,6 1,0 1,0 1,45 - 500 1,2 1,0 1,0 0,85 Parfumerijos prekės, prekyba 400 1,2 1,2 1,0 1,0 1,00 - Parketas 2000 1,7 1,2 1,0 1,0 1,00 - 1200 1,0 1,0 1,0 0,85 Daugiaaukščiai garažai 200 1,0 1,2 1,2 1,0 1,00 - Kailiai, prekyba 200 1,0 1,2 1,0 1,0 0,85 - Internatai, mokymo įstaigos 300 1,1 1,2 1,0 1,0 1,00 2 Farmacijos gaminiai 200 1,0 1,4 1,0 1,0 1,45 - Fosforas 1,6 1,2 1,0 1,80 1 Teptukai 700 1,4 1,2 1,0 1,0 1,45 - Brezentai, tentai 300 1,1 1,2 1,2 1,0 1,00 - 1000 1,2 1,0 1,0 0,85 Grotuvai 300 1,1 1,2 1,2 1,2 1,00 - 200 1,2 1,2 1,2 0,85 Pneumatinės padangos 700 1,4 1,2 1,2 1,0 1,20 - 1800 1,2 1,2 1,0 0,85 Minkšti baldai (išskyrus putplastį) 500 1,3 1,2 1,2 1,0 1,00 - 400 1,2 1,2 1,0 0,85 Porcelianas 200 1,0 1,0 1,0 1,0 1,00 - Pašto skyriai 400 1,2 1,2 1,0 1,0 1,00 1 Radijo aparatūra 300 1,1 1,2 1,2 1,2 1,00 - 200 1,2 1,2 1,2 0,85 Radijo aparatūra, prekyba 400 1,2 1,2 1,2 1,2 0,85 - Radijo studijos 300 1,1 1,2 1,2 1,2 1,00 - Cheminės valyklos 300 1,1 1,2 1,2 1,0 1,45 1 Restoranai 300 1,1 1,2 1,0 1,0 1,00 1 Diržai 500 1,3 1,2 1,0 1,0 1,00 - Dembliai iš nendrių 400 1,2 1,2 1,0 1,0 1,00 - Žaliuzės, susisukančios 1000 1,5 1,2 1,0 1,0 1,00 - Rentgeno institutai 200 1,0 1,0 1,0 1,2 - Arklių plaukai (sandėlis) 600 1,2 1,0 1,0 0,85 Suodžiai maišuose 12600 1,2 1,2 1,0 0,85 Džiuto maišai 500 1,3 1,2 1,2 1,0 1,00 - 800 1,2 1,0 1,0 0,85 Plastikiniai maišai 600 1,3 1,2 1,2 1,0 1,45 - 25200 1,2 1,2 1,0 0,85 Popieriniai maišai 800 1,4 1,2 1,0 1,0 1,00 - 12600 1,2 1,0 1,0 0,85 Medžio pjovimo įmonės 400 1,2 1,2 1,0 1,0 1,00 - Druskos produktai 80 0,8 1,0 1,0 1,0 0,85 - Sėklos 800 1,2 1,0 1,0 0,85 Sėklos, prekyba 600 1,3 1,0 1,0 1,0 1,00 - Santechninės dirbtuvės 100 0,8 1,0 1,0 1,0 1,00 - Mediniai karstai 500 1,3 1,2 1,0 1,0 1,45 - Šiukšlių perdirbimas 300 1,1 1,2 1,0 1,0 1,00 - Deguonis Neorganinės rūgštys 80 0,8 1,2 1,0 1,0 1,00 - Gramofono plokštelės 600 1,3 1,2 1,2 1,0 1,45 - Šamoto gaminiai 200 1,0 1,2 1,0 1,0 1,00 - Putplasčiai 3000 1,8 1,4 1,2 1,0 1,20 - 2500 1,2 1,2 1,0 1,00 Putplasčio gaminiai 600 1,3 1,4 1,2 1,0 1,20 - 800 1,2 1,2 1,0 0,85 Metaliniai laivai 200 1,0 1,0 1,0 1,0 1,00 - Dirbiniai iš vytelių 400 1,2 1,2 1,0 1,0 1,00 - 200 1,2 1,0 1,0 0,85 Skėčiai 300 1,1 1,2 1,0 1,0 1,00 - 400 1,2 1,0 1,0 0,85 Skėčiai, prekyba 300 1,1 1,2 1,0 1,0 0,85 - Skerdykla 40 0,6 1,0 1,0 1,0 0,85 - Šlako vata Abrazyvinės medžiagos Šlifavimo akmenys 80 0,8 1,0 1,0 1,0 1,00 - Šaltkalvių dirbtuvės 200 1,0 1,0 1,0 1,0 1,00 - Kalvės 80 0,8 1,0 1,0 1,0 1,00 - Virvės 400 1,2 1,2 1,0 1,0 1,00 - 1100 1,2 1,2 1,0 0,85 Šokoladas 400 1,2 1,0 1,0 1,0 1,20 - 3400 1,0 1,2 1,0 0,85 Šokoladas, gamyba 1000 1,5 1,0 1,0 1,0 1,00 - Šokoladas, liejimo ir pakavimo skyriai 500 1,3 1,2 1,0 1,0 1,00 - Skalda Rašymo plunksnos 200 1,0 1,0 1,0 1,2 1,00 - Avalynė 500 1,3 1,2 1,2 1,0 1,20 - 400 1,2 1,2 1,0 0,85 Avalynė, tiekimas 600 1,3 1,2 1,2 1,0 1,00 - Avalynė, prekyba 500 1,3 1,2 1,2 1,0 0,85 - Avalynės padai 600 1,3 1,2 1,2 1,0 1,20 - 1700 1,0 1,2 1,0 0,85 Avalynės priežiūros priemonės 800 1,4 1,4 1,2 1,0 1,45 1 2100 1,4 1,2 1,0 0,85 Avalynės reikmenys (sandėliai) 800 1,2 1,2 1,0 0,85 Mokyklos 300 1,1 1,0 1,0 1,0 0,85 1 Siera Sklandytuvai 600 1,3 1,2 1,0 1,0 1,20 - Muilas 200 1,0 1,2 1,2 1,0 1,00 - 4200 1,0 1,0 1,0 0,85 Lyniniai keliai 300 1,1 1,0 1,0 1,0 0,85 - Lynų gamybos prekės 300 1,1 1,2 1,0 1,0 1,00 - 60 1,2 1,2 1,0 0,85 Lynų gamybos prekės, prekyba 500 1,3 1,2 1,0 1,0 0,85 - Garstyčios 400 1,2 1,0 1,0 1,0 1,20 - Siloso įrenginiai 1,2 1,0 1,20 - Slidės 400 1,2 1,2 1,2 1,0 1,45 - 1700 1,2 1,2 1,0 0,85 Soda 40 0,6 1,2 1,0 1,0 1,00 - Medžio drožlių plokštės 300 1,1 1,2 1,0 1,0 1,20 - 6700 1,2 1,0 1,0 0,85 Medžio drožlių plokštės, apdaila 800 1,4 1,2 1,0 1,0 1,20 - Prietaisų pervežimas 700 1,4 1,2 1,2 1,2 1,00 - Prietaisų (iš dalies plastmasinių) pervežimas 700 1,4 1,2 1,2 1,2 1,00 - Skardos gaminių pervežimas 200 1,0 1,2 1,0 1,2 1,00 - Poligrafinių gaminių pervežimas 1700 1,6 1,2 1,0 1,0 1,00 - Gėrimų pervežimas 300 1,1 1,2 1,0 1,0 1,00 - Gaminių iš stiklo pervežimas 700 1,4 1,2 1,0 1,0 1,00 - Smulkių medžio gaminių pervežimas 600 1,3 1,2 1,0 1,0 1,00 - Kartoninių prekių pervežimas 600 1,3 1,2 1,0 1,0 1,00 - Plastmasinių gaminių pervežimas 1000 1,5 1,2 1,2 1,0 1,00 - Lakų, batų kremo pervežimas 1300 1,6 1,4 1,2 1,0 1,00 - Maisto produktų pervežimas 1000 1,5 1,2 1,0 1,0 1,00 - Baldų pervežimas 600 1,3 1,2 1,2 1,0 1,00 - Audinių pervežimas 600 1,3 1,2 1,2 1,0 1,00 - Valgomas ledas 80 0,8 1,0 1,0 1,0 1,00 - Valgomi riebalai 1000 1,5 1,4 1,2 1,0 1,20 - 18900 1,0 1,2 1,0 0,85 Valgomi riebalai, tiekimas 900 1,5 1,2 1,2 1,0 1,00 - Augalinis (valgomas) aliejus 1000 1,5 1,4 1,2 1,0 1,20 - 18900 1,2 1,2 1,0 0,85 Augalinis sviestas (valgomas), tiekimas 900 1,5 1,2 1,2 1,0 1,00 - Skardininkų dirbtuvės 100 0,8 1,0 1,0 1,0 1,20 - Klijuota fanera 800 1,4 1,2 1,0 1,0 1,20 - 4200 1,2 1,0 1,0 0,85 Veidrodžiai 100 0,8 1,0 1,0 1,0 1,00 - Meninių filmų kopijos 600 1,3 1,2 1,2 1,0 1,45 - Žaidynių salonas 100 0,8 1,0 1,0 1,0 1,00 1 Žaislai 500 1,3 1,2 1,2 1,0 1,20 - 800 1,2 1,2 1,0 0,85 Žaislai, prekyba 500 1,3 1,2 1,2 1,0 0,85 - Verpimo cechų gaminiai, lyginimo cechai 300 1,1 1,2 1,0 1,0 1,20 - Tas pats, verpimo cechai 300 1,1 1,2 1,2 1,0 1,00 - Tas pats, vyniojimo cechai 600 1,3 1,2 1,2 1,0 1,00 - Tas pats, vilna 1900 1,2 1,0 1,0 0,85 Tas pats, susukimo cechai 300 1,1 1,2 1,0 1,0 1,00 - Alkoholiniai gėrimai 500 1,3 1,4 1,0 1,0 1,20 - 800 1,2 1,0 1,0 0,85 Alkoholiniai gėrimai, prekyba 700 1,4 1,2 1,0 1,0 1,00 - Ligoninės 300 1,1 1,2 1,0 1,0 1,00 3 Sporto prekės, prekyba 800 1,4 1,2 1,2 1,0 0,85 - Plienas 40 0,6 1,0 1,0 1,00 - Metalo štampavimo cechai 100 0,8 1,0 1,0 1,2 1,00 - Odos, plastiko štampavimo cechai 400 1,2 1,2 1,2 1,0 1,00 - Krakmolas 2000 1,7 1,4 1,0 1,0 1,45 - Akmens skaldymo dirbtuvės 40 0,6 1,0 1,0 1,0 1,00 - Skaldyto akmens gaminiai 40 0,6 1,0 1,0 1,0 0,85 - Presuoti šiaudai 800 1,2 1,0 1,0 0,85 Šiaudinis audinys 400 1,2 1,2 1,0 1,0 1,00 - Šiaudų pelai 400 1,2 1,2 1,0 1,0 1,00 - Tabako žaliava (sandėliai) 1700 1,2 1,2 1,0 0,85 Tabako gaminiai 200 1,0 1,2 1,2 1,0 1,00 - 2100 1,2 1,2 1,0 0,85 Tabako gaminiai, prekyba 500 1,3 1,2 1,2 1,0 0,85 - Talko akmuo 40 0,6 1,0 1,0 1,0 0,85 - Degalų užpylimo įrenginiai 1,2 1,0 1,20 1 Degalinės 1,6 1,2 1,0 1,20 - Tapetai 800 1,4 1,2 1,0 1,0 1,00 - Tapetai, prekyba 300 1,1 1,2 1,2 1,0 1,20 - 1000 1,2 1,2 1,0 0,85 Degutas (sandėliai) 340

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.