LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS Į S A K Y M A S DĖL STATYBOS TECHNINIO REGLAMENTO STR 2.01.04:2002 „GAISRINĖ SAUGA. PAGRINDINIAI REIKALAVIMAI“ PATVIRTINIMO 2002 m. rugsėjo 30 d. Nr. 506 Vilnius Vykdydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 04 22 nutarimą Nr. 557 „Dėl verslo sąlygų gerinimo priemonių statybų reguliavimo ir žemės įsigijimo srityse įgyvendinimo grafiko“ (Žin., 2002, Nr. 43-1623) ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatais (Žin., 1998, Nr. 84-2353; 2002, Nr. 20-766), 1. Tvirtinu statybos techninį reglamentą STR 2.01.04:2002 „Gaisrinė sauga. Pagrindiniai reikalavimai“ (pridedama). 2. Nustatau, kad šio įsakymo 1 punkte nurodytas statybos techninis reglamentas įsigalioja nuo 2003 m. liepos 1 d. 3. Aplinkos ministerijos informacijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiais žodžiais „reglamentas“, „statyba“. APLINKOS MINISTRAS                                                                          ARŪNAS KUNDROTAS PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 506 Statybos techninis reglamentas STR 2.01.04:2002 GAISRINĖ SAUGA. PAGRINDINIAI REIKALAVIMAI I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Šis statybos techninis reglamentas (toliau – Reglamentas) parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymu [8.1] ir Techninių reikalavimų reglamentu STR 2.01.01(2):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga“ [8.2]. 2. Šis Reglamentas yra privalomas visiems statybos dalyviams, viešojo administravimo subjektams, taip pat kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių veiklą reglamentuoja Statybos įstatymas. 3. Reglamente išdėstyti pagrindiniai statinių gaisrinės saugos reikalavimai. Kiti pastatų ir inžinerinių statinių gaisrinės saugos reikalavimai pateikiami jų statybos techniniuose reglamentuose, normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose. 4. Projektuojant statinį, jį statant ir naudojant taikomos gaisrinės saugos priemonės turi sudaryti prielaidas tenkinti gaisrinės saugos esminius reikalavimus per visą ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę [8.2]. 5. Rengiant statomų, rekonstruojamų ar remontuojamų statinių projektus, statinių gaisrinis pavojingumas analizuojamas remiantis gaisro scenarijų skaičiavimais bei atsižvelgiant į laikinus pavojingų gaisro veiksnių ir gaisro plitimo parametrus, žmonių evakavimo ir gaisro gesinimo sąlygas. 6. Statinio projekto sprendiniai, netenkinantys šio Reglamento reikalavimų, gali būti priimami įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka [8.1]. 7. Keičiant statinių ar atskirų jo dalių (patalpų) naudojimo paskirtį, turi būti taikomi jų naujos paskirties normatyvinių statybos techninių dokumentų priešgaisriniai reikalavimai. II. NUORODOS 8. Šiame Reglamente pateikiamos nuorodos į šiuos teisės aktus ir kitus dokumentus: 8.1. Lietuvos Respublikos statybos įstatymą (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597); 8.2. STR 2.01.01(2):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga“ (Žin., 2000, Nr. 17-424); 8.3. STR.2.09.02:1998 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ (Žin., 1999, Nr. 13-333; 2002, Nr. 39-1446); 8.4. STR 1.03.02:2002 „Statybos produktų atitikties deklaravimas“ (Žin., 2002, Nr. 54-2142); 8.5. STR 2.08.01:2000 „Dujų sistemos pastatuose“ (Žin., 2000, Nr. 28-786); 8.6. RSN 138-92* „Pastatų ir statinių priešgaisrinė automatika“ (Žin., 1995, Nr. 20-488; 2002, Nr. 69-2844); 8.7. LST EN ISO 13943:2002 „Priešgaisrinė sauga. Terminai ir apibrėžimai“; 8.8. LST EN 1363-1:2002 „Atsparumo ugniai bandymai. Bendrieji reikalavimai“; 8.9. EN 13501-1 „Statybos gaminių ir konstrukcinių elementų degumo klasifikacija.1 dalis. Klasifikacija pagal degumo bandymų duomenis (Fire classification of construction products and building elements – Part 1: Classification using data from reaction to fire tests)“; 8.10. STR 2.05.02:2001 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ (Žin., 2001, Nr. 51-1786; 2002, Nr. 23-865); 8.11. LST L ENV 1991-2-2 „Eurokodas 1. Projektavimo pagrindai ir poveikiai konstrukcijoms. 2-2 dalis. Poveikiai konstrukcijoms. Gaisro poveikiai konstrukcijoms“; 8.12. LST L ENV 1992-1-2+AC „Eurokodas 2. Gelžbetoninių konstrukcijų projektavimas. 1-2 dalis. Bendrosios taisyklės. Konstrukcijų gaisrinės saugos projektavimas“; 8.13. LST L ENV 1993-1-2 „Eurokodas 3. Plieninių konstrukcijų projektavimas. 1-2 dalis. Bendrosios taisyklės. Konstrukcijų gaisrinės saugos projektavimas“; 8.14. LST L ENV 1994-1-2+AC1 „Eurokodas 4. Kompleksinių plieninių ir betoninių konstrukcijų projektavimas. 1-2 dalis. Bendrosios taisyklės. Konstrukcijų gaisrinės saugos projektavimas“; 8.15. LST L ENV 1995-1-2 „Eurokodas 5. Medinių konstrukcijų projektavimas. 1-2 dalis. Bendrosios taisyklės. Konstrukcijų gaisrinės saugos projektavimas“; 8.16. LST L ENV 1996-1-2 „Eurokodas 6. Mūrinių konstrukcijų projektavimas. 1-2 dalis. Bendrosios taisyklės. Konstrukcijų gaisrinės saugos projektavimas“; 8.17. Statybos produktų degumo klasių bei atsparumo ugniai sąvadą (rengiamą). III. Pagrindinės sąvokos 9. Šiame Reglamente naudojamos pagrindinės sąvokos ir jų apibrėžimai atitinka Statybos įstatyme [8.1], STR 2.01.01(2):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga“ [8.2] ir LST EN ISO 13943:2002 „Priešgaisrinė sauga. Terminai ir apibrėžimai“ [8.7] nurodytas sąvokas ir apibrėžimus. IV. Statybos PRODUKTŲ, statinio konstrukcijų gaisrinė techninė klasifikacija 10. Statybos produktų gaisrinis pavojingumas apibūdinamas degimo temperatūra, masės netektimi, liepsnojimo trukme, išsiskiriančiu šilumos kiekiu, gaisro plitimo ir dūmų susidarymo sparta, liepsnos plitimo greičiu ir pan. 11. Statybos produktai (išskyrus grindų dangas) pagal degumą skirstomi į šias klases [8.9]: A1 ir A2; B; C; D; E; F. 12. Grindų dangos pagal degumą skirstomos į šias klases [8.9]: A1FL ir A2FL; BFL; CFL; DFL; EFL; FFL. 13. Statybos produktai, tarp jų ir grindų danga, priskiriami tai degumo klasei, kurios reikalavimus, atsižvelgiant į bandymų rezultatus, visiškai tenkina. 14. F ir FFL degumo klasės priskiriamos statybos produktams, naudojamiems pastatuose ir patalpose, kuriose reikalavimai statybos produktų degumui nekeliami. 15. Statinio konstrukcijos apibūdinamos pagal atsparumą ugniai ir degumą, o atsparumas ugniai – pagal statinio elementų gebėjimą gaisro metu tam tikrą laiko tarpą išlaikyti apkrovas – R, vientisumą (sandarumą) – E ir izoliacines savybes I. 16. Statinio konstrukcijų ir jų dalių atsparumo ugniai klasifikacija atitinka klasifikaciją, pateiktą STR 2.01.01(2):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga“ [8.2]. 17. Statinio elementų atsparumas ugniai įvertinamas pagal LST EN 1363-1:2002 „Atsparumo ugniai bandymai. Bendrieji reikalavimai“ [8.8] arba skaičiuojant [8.11, 8.12, 8.13, 8.14, 8.15, 8.16]. 18. Statinio statybai, rekonstrukcijai, remontui naudojami statybos produktai turi atitikti jo techninėse specifikacijose (standartuose, techniniuose liudijimuose) ir statinio projekto techninėse specifikacijose pateiktus statybos produktų degumo ir atsparumo ugniai techninius reikalavimus. Statybos produktų atitiktį techninėse specifikacijose nustatytiems reikalavimams tiekėjas patvirtina raštu [8.4]. Nesant anksčiau minėtų duomenų, prieš naudojant statybos produktus, atitinkami parametrai nustatomi gaisriniais bandymais arba priimamos analogiško statybos produkto blogiausios techninės charakteristikos. Statybos produktams, pateiktiems 1 priede, pripažįstama A1 ir AFL klasės degumo grupė neatliekant gaisrinių bandymų. V. PASTATŲ (PATALPŲ) GRUPĖS 19. Pastatai (patalpos), kurie tarpusavyje susieti paskirtimi, gaisro grėsme, skirstomi į šias grupes: P.1 Pastatai, skirti žmonėms gyventi nuolat arba laikinai (patalpos tokiuose pastatuose dažniausiai naudojamos visą parą, jose yra įvairaus amžiaus ir fizinės būklės žmonių, šiuose pastatuose yra miegamosios patalpos): P.1.1. ikimokyklinio ugdymo įstaigos, specializuoti senelių bei neįgalių žmonių globos namai, internatinių mokyklų ir vaikų ugdymo įstaigų miegamieji korpusai; P.1.2. viešbučiai, bendrabučiai, sanatorijų ir bendrojo tipo poilsio namų, kempingų, motelių ir pensionatų miegamieji korpusai; P.1.3. daugiabučiai gyvenamieji namai; P.1.4. vienbučiai, taip pat sublokuoti gyvenamieji namai. P.2 Žiūrovų salės, kultūros įstaigos (pagrindinės patalpos šiuose pastatuose skirtos masiniam lankytojų srautui tam tikrais laiko tarpais): P.2.1. teatrai, kino teatrai, koncertų salės, kultūros namai, klubai, cirkai, sporto statiniai su tribūnomis, bibliotekos, religinės paskirties pastatai ir kitos įstaigos su nustatytu sėdimų vietų skaičiumi lankytojams uždarose patalpose; P.2.2. muziejai, parodų, šokių salės bei kitos panašios įstaigos uždarose patalpose; P.2.3. P.2.1 punkte nurodytos įstaigos, tik atvirame lauke; P.2.4. P.2.2 punkte nurodytos įstaigos, tik atvirame lauke. P.3 Gyventojų aptarnavimo įmonės (šių įmonių patalpoms būdingas didesnis lankytojų negu aptarnaujančiojo personalo skaičius): P.3.1. prekybos įmonės. Didmeninės ir mažmeninės prekybos pastatai (parduotuvės, degalinės, vaistinės, prekybos paviljonai ir kt.); P.3.2. viešojo maitinimo įmonės (valgyklos, restoranai, kavinės, barai ir kt.); P.3.3. pastatai transportavimo tikslams (oro uosto, jūros ir upių laivyno, geležinkelio ir autobusų stotys, uosto terminalai, muitinės ir kt.); P.3.4. gydymo įstaigos (ligoninės, klinikos, poliklinikos, sanatorijos, reabilitacijos centrai, veterinarijos pastatai ir kt.); P.3.5. buitinių ir komunalinių paslaugų įmonių (paštų, taupomųjų kasų, transporto agentūrų, juridinių konsultacijų, notaro kontorų, skalbyklų, avalynės ir drabužių siuvimo ateljė, cheminių valyklų, kirpyklų ir pan.) patalpos su nenormuotu sėdimų vietų lankytojams skaičiumi; P.3.6. fizinės kūno kultūros bei sveikatingumo kompleksai ir sporto įstaigos be tribūnų žiūrovams, buitinės patalpos, pirtys. P.4 Mokymo, mokslo ir projektavimo, valdymo įstaigos (patalpos šiuose pastatuose naudojamos tam tikrą paros laiką, jose dažniausiai būna nuolatinis prie vietinių sąlygų pripratęs tam tikro amžiaus ir fizinės būklės žmonių skaičius): P.4.1. bendrojo lavinimo ir aukštesniosios mokyklos, profesinio mokymo, papildomojo ugdymo įstaigos; P.4.2. aukštosios mokyklos, mokslinių tyrimų įstaigos bei suaugusiųjų švietimo (kvalifikacijos kėlimo, persikvalifikavimo, darbuotojų tobulinimosi, specializacijos ir pan.) įstaigos; P.4.3. valdžios įstaigos, projektavimo ir konstravimo biurai, informacijos agentūros, leidyklos, redakcijos, bankai, kontoros, biurai, ambasados, teismai ir kiti įstaigų bei organizacijų administraciniai pastatai; P.4.4. specialiosios paskirties pastatai (kareivinės, kalėjimai, pataisos darbų kolonijos, tardymo izoliatoriai, areštinės, policijos komisariatai, nuovados, gaisrinės, slėptuvės ir kt.). P.5 Gamybiniai pastatai ir sandėliai, statiniai ir patalpos (šios klasės patalpoms būdingas pastovus darbuotojų kontingentas, taip pat ir ištisą parą): P.5.1. gamybiniai pastatai ir statiniai, gamybinės patalpos ir laboratorijos, dirbtuvės, produkcijos perdirbimo įmonės; P.5.2. sandėliai ir jiems priklausantys statiniai, automobilių stovėjimo aikštelės, kuriose neatliekamas techninis aptarnavimas ir remontas, garažai, angarai, autobusų ir troleibusų parkai, knygų saugyklos, archyvai; P.5.3. žemės ūkio pastatai (ūkio trobesiai, pagalbinio ūkio pastatai, šiltnamiai, kiaulidės, karvidės, arklidės, veršidės, paukštidės ir kt.). 20. Gamybinės patalpos ir sandėliai, tarp jų laboratorijos ir dirbtuvės, P1, P2, P3 ir P4 grupių pastatuose priskiriami P5 grupei. 21. Gamybiniai ir sandėlių pastatai bei patalpos pagal pavojingumą gaisro bei sprogimo atžvilgiu ir gaisrinį pavojingumą, atsižvelgiant į juose esančių medžiagų kiekį ir pavojingumo gaisro bei sprogimo atžvilgiu savybes, taip pat į gamybos technologinių procesų ypatumus, skirstomi į Asg, Bsg, Cg, Dg, Eg pavojingumo sprogimo bei gaisro atžvilgiu kategorijas (1 priedas), o išoriniai įrenginiai – į Asgi, Bsgi, Cgi, Dgi, Egi pavojingumo sprogimo bei gaisro atžvilgiu kategorijas (2 priedas). VI. GAISRO APKROVA 22. Statinio, patalpos, gaisrinio skyriaus gaisro apkrova nustatoma remiantis patikimu jų turinio įvertinimu ir apskaičiavus galintį išsiskirti šilumos kiekį, sudegus visoms gaisro zonoje esančioms degioms medžiagoms, įskaitant ir statybines konstrukcijas bei jų apdailą (4 priedas). 23. Jeigu statinio atskiro gaisrinio skyriaus apskaičiuota gaisro apkrova neatitinka apkrovos, kuri yra nustatyta statiniui, tai apkrova nustatoma kiekvienam gaisriniam skyriui atskirai. Į šią sąlygą atsižvelgiama projektuojant už gaisrinio skyriaus ribų esančius konstrukcinius statinio elementus. 24. Skaičiuojant gaisro plėtimosi scenarijų (eigą), vertinami statinio (ar jo dalies) planavimo bei konstrukciniai sprendiniai, statybos produktų (konstrukcijų) degumo charakteristikos, turinčios įtakos gaisro apkrovai. 25. Statinių, gaisrinių skyrių, patalpų gaisro apkrovos kategorija, atsižvelgiant į gaisro apkrovų tankį, nurodyta 1 lentelėje. Šioje lentelėje taip pat pateiktos statinių (pastatų) grupės, kurios, atsižvelgiant į jų paskirtį, gali tenkinti atitinkamą gaisro apkrovos kategoriją. 1 lentelė. Statinių, gaisrinių skyrių, patalpų gaisro apkrovos kategorija, atsižvelgiant į gaisro apkrovų tankį Gaisro apkrovos kategorija Gaisro apkrovos tankis Statinių (pastatų) grupė 1 daugiau kaip 1200 MJ/m2 P.5 (išskyrus automobilių stovėjimo aikšteles, garažus, kur neatliekama techninė priežiūra ir remontas) 2 nuo 600 MJ/m2 iki 1200 MJ/m2 P.2, P.3.1 3 iki 600 MJ/m2 P1, P.3.2, P.3.3, P.3.4, P.3.5, P.3.6, P.4, automobilių stovėjimo aikštelės, garažai, kur neatliekama techninė priežiūra ir remontas 26. Statiniai ar patalpos, kuriose gaisro apkrovos tankis viršija 600 MJ/m2, bendruoju atveju gali būti priskiriamos vienu laipsniu žemesnei gaisro apkrovos kategorijai, jeigu šiose patalpose įrengiama automatinė gaisro gesinimo sistema. VII. STATINIO, GAISRINIO SKYRIAUS, PATALPOS ATSPARUMO UGNIAI LAIPSNIS 27. Statiniai, statinių gaisriniai skyriai, atsižvelgiant į jų gaisro apkrovos kategorijas ir jiems statyti panaudotų statybos produktų atsparumą ugniai, skirstomi į I, II, III atsparumo ugniai laipsnio statinius bei gaisrinius skyrius (2 lentelė). 2 lentelė. Statinių ir gaisrinių skyrių atsparumo ugniai laipsniai Statinio, gaisrinio skyriaus atsparumo ugniai laipsnis Gaisro apkrovos kategorija Statinio elementų atsparumas ugniai (ne mažesnis kaip (min.)) Laikančiosios konstrukcijos (išskyrus perdangas, denginius) Išorinės nelaikančiosios sienos Aukštų, pastogės patalpų, rūsio perdangos Denginiai (be pastogių) Laiptinės Vidinės sienos Laiptatakiai ir aikštelės I 1 R 120 E 30 REI 60 RE 30 REI 120 R 60 2 R 90 E 15 REI 45 RE 15 REI 90 R 60 3 R 60 E 15 REI 45 RE 15 REI 60 R 45 II R 45 E 15 REI 15 RE 15 REI 30 R 15 III Nenormuojama 28. Prie statinio laikančiųjų konstrukcijų, gaisro metu užtikrinančių bendrą jo pastovumą ir geometrinį nekintamumą, priskiriama: laikančiosios sienos, rėmai, kolonos, sijos, rygeliai, santvaros, arkos, standumo diafragmos, perdangos, denginių plokštės ir kiti konstrukciniai elementai, skirti atlaikyti išorinių jėgų poveikius. 29. Angų (durų, vartų, langų ir liukų) užpildų atsparumas ugniai nenormuojamas, išskyrus specialius atvejus ir angų užpildus priešgaisrinėse atitvarose. 30. Kai minimalus reikalingas konstrukcijos atsparumas ugniai nurodytas R15 (RE 15, REI 15), leidžiama naudoti neapsaugotas plienines konstrukcijas, neatsižvelgiant į jų faktinį atsparumą ugniai, išskyrus atvejus, kada bandymu nustatyta statinio laikančiųjų elementų atsparumo riba mažesnė kaip R8. 31. Jei statybų praktikoje diegiamos konstrukcinės statinio sistemos, kurių atsparumas ugniai ir (arba) konstrukcinio degumo klasė yra nežinomi, šias charakteristikas būtina nustatyti statinio (pastato) fragmentų gaisriniais bandymais arba paskaičiuoti [8.11, 8.12, 8.13, 8.14, 8.15, 8.16]. Pagrindinių konstrukcijų atsparumas ugniai pateiktas Statybos produktų degumo klasių bei atsparumo ugniai sąvade [8.17]. VIII. BENDRIEJI GAISRO PLITIMO RIBOJIMO REIKALAVIMAI 32. Gaisro plitimas statiniuose ribojamas degančio ploto, degimo intensyvumo ir trukmės mažinimo priemonėmis. Tai: - konstrukciniai ir tūriniai suplanavimo sprendiniai, neleidžiantys pavojingiems gaisro veiksniams susidaryti ir išplisti patalpoje, tarp patalpų, skirtingo gaisrinio pavojingumo patalpų grupių, aukštų ir gaisrinių skyrių, taip pat tarp pastatų; - degiųjų statybos produktų, naudojamų statinio (pastato) konstrukcijų išoriniams paviršiams padengti (tarp jų stogams ir fasadams), patalpų bei evakuacijos kelių apdailai, ribojimas; - technologinių įrenginių sprogumo bei gaisrinio pavojingumo mažinimas statiniuose (pastatuose) ir patalpose; - aprūpinimas reikiamomis gaisro gesinimo priemonėmis, tarp jų automatinėmis ir mobiliomis; - veiksmingas gaisro gesinimo priemonių panaudojimas, laiku suveikus gaisro signalizacijai bei pranešimo apie gaisrą sistemoms. 33. Parenkant statinio (pastato) ir gaisrinių skyrių matmenis, atstumus tarp statinių (pastatų), reikia atsižvelgti į statinio (pastato) atsparumo ugniai laipsnį, paskirtį, naudotojų skaičių, gaisrinės apkrovos tankį, taip pat į naudojamų gaisrinės saugos ir gelbėjimo priemonių veiksmingumą, priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (komandos) dislokacijos vietą, priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (komandos) technines galimybes, galimus ekonominius ir ekologinius padarinius kilus gaisrui. 34. Automatinės gaisro gesinimo ir gaisro signalizacijos sistemos įrengiamos vadovaujantis RSN 138-92* „Pastatų ir statinių priešgaisrinė automatika“ reikalavimais [8.6]. Ix. Gaisro plitimo ribojimas GAISRINIAME SKYRIUJE 35. Siekiant apriboti gaisro plitimą bei pavojingus gaisro veiksnius, užtikrinti saugų žmonių išėjimą iš gaisro apimto pastato, palengvinti ugniagesių atliekamus gelbėjimo ir gesinimo veiksmus bei sumažinti gaisro padaromą žalą, pastatai bendruoju atveju turi būti suskirstyti į gaisrinius skyrius. 36. Gaisrinių skyrių maksimalūs plotai, atsižvelgiant į statinio (pastato) paskirties grupę, aukštų skaičių, atsparumo ugniai laipsnį ir žmonių skaičių jame, pateikti 3 lentelėje. 3 lentelė. Gaisrinių skyrių maksimalūs plotai Statinio (pastato) atsparumo ugniai laipsnis Žmonių skaičius Aukštų skaičius I II III Statinių (pastatų) gaisrinių skyrių plotas, m2 1 2 3 4 5 P1.1 Nn 2 2200 Nl Nl P1.2, P1.3, P1.4 Nn 1 nn 2800 1000 Nn 5 nn 1800 800 Nn 10 2200 Nl Nl Nn >10 2200 Nl Nl P2.1, P2.2 iki 300 1 6000 3000 1200 300-600 2 5000 2000 800 >600 nn 2500 Nl nl P2.3, P2.4 Iki 600 1 nn Nn nn >600 nn nn Nl nl P3.1 nn 1 6000 3000 1000 nn 2 5000 2000 nl nn 5 4000 Nl nl P3.2, P3.3, P3.5 nn 1 6000 3000 1000 nn 2 5000 2000 800 nn 5 5000 Nl nl nn nn 2500 Nl nl P3.4, P3.6, P4.2, P4.3, P4.4 nn 1 6000 3000 1000 nn 2 5000 2000 800 nn 5 5000 Nl nl nn 9 5000 nl nl P4.1 >270 1 6000 3000 1000 >350 2 5000 2000 800 >1600 4 5000 nl Nl nn – nenormuojama; nl – neleidžiama. PASTABA. I atsparumo ugniai laipsnio pastatuose, kuriuose yra įrengtos automatinės gaisro gesinimo sistemos, gaisrinių skyrių plotą leidžiama padidinti du kartus. 37. Skirtingos paskirties statinių (pastatų) dalys ir patalpos tarpusavyje turi būti atskirtos nustatyto atsparumo ugniai ir konstrukcinio degumo klasės atitvarinėmis konstrukcijomis arba priešgaisrinėmis užtvaromis. Reikalavimai tokioms atitvarinėms konstrukcijoms bei priešgaisrinėms užtvaroms nustatomi, atsižvelgiant į patalpų paskirtį, gaisro apkrovos tankį, pastato atsparumo ugniai klasę bei konstrukcijos degumo klasę. Parenkant pastatui gaisrinės saugos sistemą, reikia atsižvelgti į tai, kad, esant skirtingai jo dalių paskirčiai, viso pastato paskirtis įvertinama pagal pavojingiausią sprogimo bei gaisro atžvilgiu bet kurios pastato dalies paskirtį. 38. Statinio (pastato) dalyse, kuriose gesinti gaisrą yra kur kas sunkiau, t. y. techninėse patalpose ir aukštuose, rūsiuose, cokoliniuose aukštuose ir kitose pastato dalyse, turi būti įrengtos papildomos degimo ploto, intensyvumo ir trukmės sumažinimo priemonės [8.3][8.6]. 39. Patalpos, kuriose naudojamos degiosios dujos, įrengiamos, vadovaujantis STR 2.08.01:2000 „Dujų sistemos pastatuose“ [8.5]. X. gAISRO PLITIMO RIBOJIMAS IŠ GAISRINIO SKYRIAUS 40. Priešgaisrinės užtvaros yra skirtos gaisro ir degimo produktų plitimui iš patalpos arba gaisrinio skyriaus į kitas patalpas apriboti. 41. Priešgaisrinėms užtvaroms priskiriamos priešgaisrinės sienos, pertvaros, perdangos, denginiai. Priešgaisrinės užtvaros apibūdinamos pagal atsparumą ugniai ir gaisrinį pavojingumą. 42. Priešgaisrinės užtvaros atsparumas ugniai nustatomas, remiantis jos elementų atsparumu ugniai: - užtveriančios dalies; - konstrukcijų, užtikrinančių užtvaros pastovumą; - konstrukcijų, į kurias užtvara remiasi; - tvirtinimo mazgų. 43. Konstrukcijų, užtikrinančių užtvaros pastovumą, taip pat konstrukcijų, į kurias užtvara remiasi, tvirtinimo tarp jų mazgų atsparumas ugniai pagal gebą R turi būti ne mažesnis už reikalaujamą priešgaisrinės užtvaros užtveriančios dalies atsparumą ugniai. 44. Priešgaisrinės užtvaros degumas nustatomas, remiantis jos užtveriančios dalies su tvirtinimo mazgais ir konstrukcijų, užtikrinančių užtvaros pastovumą, degumu. 45. Priešgaisrinės užtvaros, atsižvelgiant į užtveriančios dalies atsparumą ugniai, skirstomos į tipus, nurodytus 4 lentelėje, atsižvelgiant į užpildą angų užtvarose (5 lentelė) ir į užtvarų angose įrengtus tambūrus-šliuzus (6 lentelė). Tambūrų-šliuzų pertvaros ir perdangos turi būti priešgaisrinės. 4 lentelė. Priešgaisrinių užtvarų tipai, atsižvelgiant į užtveriančios dalies atsparumą ugniai Priešgaisrinės užtvaros pavadinimas Priešgaisrinės užtvaros tipas Priešgaisrinės užtvaros atsparumas ugniai (ne žemesnis kaip) Angų užpildymo tipas (ne žemesnis kaip) Tambūro-šliuzo tipas (ne žemesnis kaip) Siena 1 2 REI 180 REI 45 1 2 1 2 Pertvara 1 2 EI 45 EI 15 2 3 1 2 Perdanga 1 2 3 4 REI 180 REI 60 REI 45 REI 15 1 2 2 3 1 1 1 2 5 lentelė. Priešgaisrinių užtvarų tipai, atsižvelgiant į užpildą angų užtvarose Angų priešgaisrinėje užtvaroje tipo pavadinimas Angų priešgaisrinėje užtvaroje užpildymo tipas Atsparumas ugniai (ne žemesnis kaip) Durys, vartai, liukai, vožtuvai 1 2 3 EI 60 EI 30 EI 15 Langai 1 2 3 E 60 E 30 E 15 Užuolaidos 1 EI 60 6 lentelė. Priešgaisrinių užtvarų tipai, atsižvelgiant į užtvarų angose įrengtus tambūrus-šliuzus Tambūro-šliuzo tipas Tambūro-šliuzo elementų tipas (ne žemesnis kaip) Pertvaros Perdangos Angų užpildai 1 1 3 2 2 2 4 3 46. Priešgaisrinės sienos, dalijančios pastatą į gaisrinius skyrius, turi būti sumontuotos per visą pastato aukštį ir neleisti gaisrui išplisti į gretimą gaisrinį skyrių, sugriuvus pastato konstrukcijoms iš gaisro židinio pusės. 47. Priešgaisrinės sienos turi iškilti ne mažiau kaip 60 cm virš stogo, jeigu bent vienas (išskyrus stogo dangą) denginio ar stogo konstrukcijos elementas yra D degumo klasės ir 30 cm – C degumo klasės. Priešgaisrinės sienos iškilimas virš stogo nebūtinas, jeigu degūs ar sunkiai degūs stogo konstrukcijos elementai (taip pat ir stogo danga) apribojami nedegiais elementais po 1 m į abi puses nuo ugniasienės arba pastogės ar denginio konstrukcijose naudojami tik nedegūs statybos produktai. 48. Jeigu pastato išorinės sienos yra degios arba sunkiai degios, priešgaisrinė siena turi perkirsti ir šias sienas bei išsikišti ne mažiau kaip 30 cm už kertamos sienos išorinės plokštumos. Kai pastato sienos nedegios, tačiau turi ištisinius (juostinius) langus, ugniasienė juos turi kirsti, tačiau nebūtinai išsikišti už sienos išorinės plokštumos. 49. Priešgaisrinės perdangos turi būti sandariai priglaustos prie nedegių išorinių sienų. Jeigu išorinėmis sienomis ar langais, esančiais perdangos aukštyje, gali plisti ugnis, tai priešgaisrinė perdanga turi atskirti tokias sienas ir langus. 50. Priešgaisrine siena, atskiriant sublokuotus skirtingo aukščio ir pločio pastatus, statoma pagal aukštesnio ir platesnio pastato matmenis. Langus, duris ir vartus leidžiama įrengti priešgaisrinės sienos išorinėje dalyje, nenormuojant jų atsparumo ugniai, jeigu jie yra ne žemiau kaip 8 m vertikaliai nuo sublokuoto pastato stogo ir ne arčiau kaip 4 m horizontaliai. 51. Kampu sublokuoti pastatai atskiriami priešgaisrine siena taip, kad vieno pastato degios dalys būtų izoliuotos nuo kito arba pakeistos nedegiomis 4 m atstumu. Jei nedegiose pastatų sienose yra langai, durys, vartai mažesniu kaip 4 m atstumu tarp atskiriamų priešgaisrine siena pastatų, langų, durų ir vartų atsparumas ugniai turi būti EI 30. 52. Gaisro metu angos priešgaisrinėse užtvarose turi būti uždarytos. Langai turi būti neatidaromi, o durys, vartai, liukai ir vožtuvai – turėti savaiminio uždarymo mechanizmus bei sandarinančius tarpiklius. Durys, vartai, liukai ir vožtuvai, kurie eksploatuojami atidaryti, turi būti su automatiniais uždarymo įrenginiais. 53. Bendras angų plotas priešgaisrinėse užtvarose, išskyrus lifto šachtų pertvaras, neturi viršyti 25% užtvaros ploto. 54. Priešgaisrinėse užtvarose, skiriančiose Asg ir Bsg pavojingumo sprogimo bei gaisro atžvilgiu kategorijų patalpas nuo kitų kategorijų patalpų, koridorių, laiptinių ir liftų holų, turi būti įrengti tambūrai-šliuzai, kuriuose nuolat būtų sudarytas papildomas oro slėgis [8.3]. Įrengti bendrus tambūrus-šliuzus dviem ar daugiau patalpų draudžiama. 55. Jei nėra galimybės įrengti tambūrus – šliuzus priešgaisrinėse užtvarose, skiriančiose Asg ir Bsg pavojingumo sprogimo bei gaisro atžvilgiu kategorijų patalpas nuo kitų patalpų arba durų, vartų, liukų ir vožtuvų, tuomet priešgaisrinėms užtvaroms, skiriančioms Cg pavojingumo sprogimo bei gaisro atžvilgiu kategorijos patalpas nuo kitų patalpų, būtina numatyti kompleksą priemonių, užkertančių kelią gaisrui plisti, sprogias koncentracijas galinčioms sudaryti degiosioms dujoms, lengvai užsiliepsnojančių ir degių skysčių garams, dulkėms, pluoštui prasiskverbti į gretimus aukštus ir patalpas. Šios priemonės turi užtikrinti ne žemesnį apsaugos laipsnį nei įrengiant tambūrus-šliuzus ir įstatymų nustatyta tvarka turi būti suderintos su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu. 56. Priešgaisrinės užtvaros angose, kurių negalima uždaryti priešgaisrinėmis durimis arba vartais, skirtomis susisiekti tarp gretimų Cg, Dg ir Eg pavojingumo sprogimo bei gaisro atžvilgiu kategorijų patalpų, leidžiama įrengti atvirus tambūrus-šliuzus su automatiniais gaisro gesinimo įrenginiais. 57. Angų priešgaisrinių užtvarų užpildams naudojamų statybos produktų degumo klasė turi būti ne žemesnė kaip A2. 58. Durims, vartams, langams, vožtuvams priešgaisrinėse užtvarose leidžiama naudoti statybos produktus, kurių degumo klasė ne žemesnė kaip E, tačiau jie turi būti apsaugoti ne mažesnio kaip 4 mm storio ir ne žemesnės kaip A2 degumo klasės statybos produktais. 59. Tambūro-šliuzo durys, vartai ir vožtuvai priešgaisrinėse užtvarose iš patalpų pusės, kuriose nenaudojamos ir nelaikomos degiosios dujos, skysčiai ir medžiagos, taip pat nevyksta procesai, kurių metu išsiskirtų degios dulkės, turi būti be tuštumų iš ne mažesnio kaip 40 mm storio ir ne žemesnės kaip E degumo klasės statybos produktų. 60. Liftų šachtų ir liftų mašinų skyrių atitvarinės konstrukcijos (išskyrus įrengtas ant stogo), taip pat kanalų, šachtų ir nišų, skirtų komunikacijoms tiesti, atitvarinės konstrukcijos turi atitikti 1-ojo tipo priešgaisrinėms pertvaroms ir 3-iojo tipo priešgaisrinėms perdangoms keliamus reikalavimus. 61. Jei nėra galimybės anksčiau nurodytų liftų šachtų pertvarose įrengti priešgaisrines duris, būtina įrengti tambūrus-šliuzus arba holus su 1-ojo tipo priešgaisrinėmis pertvaromis ir 3-iojo tipo priešgaisrinėmis perdangomis arba ekranus, automatiškai uždarančius liftų šachtų durų angas kilus gaisrui. Tokie ekranai turi būti iš ne žemesnės kaip A2 degumo klasės statybos produktų, o jų atsparumas ugniai – ne mažesnis kaip EI 45. 62. Pastatuose su neuždūmijamomis laiptinėmis turi būti įrengta liftų šachtų, prie išėjimų, iš kurių nėra tambūrų, – šliuzų su papildomu oro slėgio sudarymu kilus gaisrui, automatinė priešdūminė apsauga. 63. Šiukšlių išmetimo vamzdis ir liukas turi būti pagamintas iš statybos produkto, kurio degumo klasė ne žemesnė kaip A2. Liukų dangčiai turi būti su sandarinančiomis tarpinėmis. 64. Laiptai, vedantys į pirmo aukšto patalpas iš rūsio arba cokolinio aukšto, kurio patalpose naudojamos arba laikomos degiosios medžiagos, turi būti atitverti 1-ojo tipo priešgaisrinėmis pertvaromis ir įrengtas tambūras-šliuzas, kuriame kilus gaisrui būtų sudaromas papildomas oro slėgis. 65. P2, P3, P4 grupių pastatuose išėjimus į pirmą aukštą iš vestibiulio, drabužinių, rūkyklų ir sanitarinio mazgo, esančio rūsyje arba cokoliniame aukšte, leidžiama įrengti be tambūro-šliuzo. 66. Patalpa, kurioje įrengti 2-ojo tipo laiptai, turi būti atskirta nuo besiribojančių su ja koridorių ir kitų patalpų 1-ojo tipo priešgaisrinėmis pertvaromis. Šias patalpas leidžiama neatskirti tais atvejais, kai: - visame pastate įrengta automatinė gaisro gesinimo sistema; - pastatas ne aukštesnis kaip 9 m, o aukšto plotas – ne didesnis kaip 300 m2. 67. Rūsyje ir cokoliniame aukšte prieš liftus reikia įrengti 1-ojo tipo tambūrus-šliuzus, kuriuose kilus gaisrui būtų sudaromas papildomas oro slėgis. 68. Priešgaisrinių sienų ir 1-ojo tipo perdangų neturi kirsti kanalai, šachtos ir degiųjų dujų, dulkių, dulkių bei oro mišinių, skysčių ir kitų medžiagų transportavimo vamzdynai. 69. Tose priešgaisrinių užtvarų vietose, kuriose jas kerta kanalai, šachtos ir kitų medžiagų, išskyrus 73 punkte minėtas, vamzdynai, būtina įrengti automatinius degimo produktų plitimą kanalais, šachtomis ir vamzdynais sulaikančius įrenginius. XI. GAISRO PLITIMO RIBOJIMAS PASTATO KONSTRUKCIJŲ ELEMENTAIS IR PAVIRŠIAIS 70. Statinių konstrukcijoms ir (arba) jų apdailai būtina naudoti tokias statybines medžiagas, kurios nedidintų statinio gaisrinio pavojingumo. 71. Vidinių sienų, lubų ir grindų paviršiams įrengti naudojami statybos produktai turi tenkinti 7 lentelės reikalavimus. 7 lentelė. Statybos produktų, naudojamų vidinių sienų, lubų ir grindų paviršiams įrengti, degumo klasės Patalpų paskirtis (pastatuose) Konstrukcijos Statinio (pastato) atsparumo ugniai laipsnis I II III Statybos produktų degumo klasės 1 2 3 4 5 Evakuacijos keliai (P.1.1, P.1.3, P.1.2, P.2, P.3, P.4) Sienos ir lubos A2 A2 F Grindys A2FL BFL FFL Gyvenamosios patalpos (P.1.3, P.1.4) Sienos ir lubos F F F Grindys FFL FFL FFL Laikinojo gyvenimo patalpos (P.1.1, P.1.2) Sienos ir lubos A2 A2 F Grindys FFL FFL FFL Administracinės ir verslo patalpos (P.3.1, P.3.2, P3.3, P4) Sienos ir lubos A2 A2 F Grindys BFL BFL FFL Žiūrovų salės, kultūros, žiūrovinės, gyventojų aptarnavimo patalpos (P.2, P.3.4, P. 3.5, P.3.6) Sienos ir lubos A2 A2 F Grindys BFL BFL FFL Gamybos ir sandėliavimo patalpos (P.1, P.2, P.3, P4 grupių pastatuose) Sienos ir lubos A2 A2 F Grindys BFL BFL BFL Eksploatuojamos palėpės ir rūsiai Sienos ir lubos A2 A2 F BFL BFL FFL Neeksploatuojamos palėpės ir rūsiai Sienos ir lubos A2 A2 F Grindys BFL BFL FFL 72. Išorinių sienų paviršiai įrengiami vadovaujantis statybos taisyklėmis „Išorės sienų šiltinimas. Priešgaisriniai reikalavimai“. 73. Stogai įrengiami vadovaujantis STR 2.05.02:2001 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ [8.10]. 74. Gaisro plitimas gali būti ribojamas žemesnės degumo klasės statybines medžiagas, naudojamas statinio konstrukcijoms (išorinėms ir vidinėms), dengiant mažesnio gaisrinio pavojingumo medžiagomis. 75. Pastatų konstrukcijos neturi leisti ugniai plisti pačių konstrukcijų viduje. 76. Konstrukcijos, sudarančios salėse grindų nuolydį, turi atitikti denginiams nustatytus reikalavimus. 77. Nustatyto atsparumo ugniai ir gaisrinio pavojingumo atitvarinių konstrukcijų vietos, pro kurias eina kabeliai, ortakiai ir vamzdynai, neturi sumažinti pačiai konstrukcijai keliamų gaisrinių techninių reikalavimų. 78. Specialios ugniai atsparios dangos ir antipirenai, padengtas atviras konstrukcijų paviršius turi atitikti konstrukcijų apdailai keliamus reikalavimus. 79. Minėtų dangų ir antipirenų techninėse sąlygose turi būti nurodytas jų keitimo arba atnaujinimo periodiškumas, atsižvelgiant į eksploatavimo sąlygas. Draudžiama jas naudoti tose vietose, kur nėra galimybės jų periodiškai keisti arba atnaujinti. 80. Ugniai atsparių priemonių, naudojamų statybos produktų gaisriniam pavojingumui sumažinti, atitiktis normatyviniams reikalavimams turi būti įvertinta bandymais, skirtais statybos produktų gaisrinio pavojingumo grupėms nustatyti pagal atitinkamą standartą. 81. Ugniai atsparios priemonės, naudojamos statybinių konstrukcijų atsparumui ugniai padidinti, taip pat turi būti įvertintos bandymais. 82. Pakabinamosios lubos, naudojamos perdangų ir denginio atsparumui ugniai padidinti, turi atitikti perdangoms ir denginiams keliamus reikalavimus jų atsparumui ugniai. Šioms pakabinamosioms luboms nekeliamas reikalavimas R, t. y. geba išlaikyti apkrovas. 83. Priešgaisrinės pertvaros, skiriančios patalpas su pakabinamosiomis lubomis, turi atskirti erdvę tarp jų ir perdangos (denginio). Erdvėje virš pakabinamųjų lubų negalima tiesti vamzdynų ir kanalų, skirtų degiosioms dujoms, dulkėms, skysčiams ir medžiagoms transportuoti. 84. Pakabinamųjų lubų neleidžiama įrengti Asg ir Bsg pavojingumo sprogimo bei gaisro atžvilgiu kategorijų patalpose. Xii. GAISRO PLITIMO RIBOJIMAS Į GRETIMUS PASTATUS 85. Gaisro plitimas į gretimus pastatus ribojamas užtikrinant saugius atstumus tarp pastatų, nustatomus pagal atitinkamą galiojantį teritorijų planavimo normatyvinį dokumentą. 86. Jei atstumas tarp pastatų yra mažesnis nei reikalaujama, gaisro plitimas ribojamas konstruktyviomis priemonėmis. 87. Reikalavimai priešgaisrinėms sienoms (ekranams) tarp atskirų ir sublokuotų pastatų pateikti 8 lentelėje. Priešgaisrinės sienos turi būti iš ne žemesnės kaip A2 degumo klasės statybos produktų. 8 lentelė. Priešgaisrinės sienos atsparumas ugniai Objekto pavadinimas Statinio (pastato) atsparumo ugniai laipsnis I II III 1 2 3 Priešgaisrinės sienos atsparumas ugniai (ne žemesnis kaip) EI-M 240 EI-M 180 EI-M120 EI-M120 EI-M60 XIII. Žmonių sauGUMO užtikrinimas 88. Žmonių saugumas evakuacijos keliuose užtikrinamas planinėmis, ergonominėmis, konstrukcinėmis, inžinerinėmis techninėmis ir organizacinėmis priemonėmis. 89. Evakuacijos keliai pastate turi užtikrinti saugią žmonių evakuaciją (evakavimą) iš patalpų. 90. Nustatant evakuacijos kelių apsaugą, turi būti užtikrinta saugi žmonių evakuacija (evakavimas), atsižvelgiant į evakuacijos kelią išeinančių patalpų paskirtį, evakuojamųjų skaičių, pastato atsparumo ugniai laipsnį, konstrukcinio gaisrinio pavojingumo klasę ir evakuacinių išėjimų iš aukšto ir pastato skaičių. 91. Žmonėms evakuoti skirti laiptai ir laiptinės skirstomi: 91.1. į šių tipų laiptus: 1 tipo – vidinius, įrengtus laiptinėse; 2 tipo – vidinius atvirus; 3 tipo – išorinius atvirus; 91.2. į šių tipų įprastas laiptines: L1 tipo – su įstiklintomis arba atviromis angomis išorinėse sienose kiekviename aukšte; L2 tipo – natūraliai apšviestas per įstiklintas arba atviras angas denginyje; 91.3. į šių tipų neuždūmijamas laiptines: N1 tipo – su įėjimu į laiptinę iš aukšto per išorinę oro zoną atviromis perėjomis. Perėja per oro zoną turi būti neuždūmijama; N2 tipo – su papildomu oro slėgio sudarymu laiptinėje gaisro metu; N3 tipo – su išėjimu į laiptinę iš aukšto per tambūrą-šliuzą su papildomu oro slėgiu jame. 92. Žmonėms gelbėti skirtos priemonės, taip pat evakuacinių išėjimų reikalavimų neatitinkantys išėjimai organizuojant ir projektuojant evakavimą iš visų patalpų ir pastatų neįvertinami. 93. Užtikrinant žmonių saugumą, projektuojama pastatų priešdūminė apsauga [8.3] bei pranešimo apie gaisrą sistema [8.6]. 94. Žmonių saugumo gaisro metu užtikrinimo priemonių veiksmingumas gali būti nustatytas skaičiavimais. XIV. GAISRO GESINIMAS IR GELBĖJIMO DARBAI 95. Galimo gaisro gesinimas ir gelbėjimo darbai užtikrinami konstrukcinėmis, tūrinio suplanavimo, inžinerinėmis techninėmis ir organizacinėmis priemonėmis. Prie jų priskiriama: - gaisrinių pravažiavimų ir privažiavimų kelių gaisrinei technikai, sujungtų su funkciniais pravažiavimais ir privažiavimais, arba specialių kelių įrengimas; - išorinių gaisrinių laiptų ir lifto, turinčio ugniagesių pervežimo režimą, įrengimas bei specialių autokeltuvų, skirtų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos personalui ir gaisrinei įrangai pakelti į reikiamą aukštą ar ant pastato stogo, įsigijimas; - priešgaisrinio vandentiekio, sujungto su buitiniu vandentiekiu, arba specialaus vandentiekio, o prireikus sausvamzdžių ir gaisrinių (vandens) rezervuarų įrengimas; - ugniagesių gelbėtojų judėjimo kelių pastato viduje priešdūminė apsauga; - esant būtinybei, statinyje (pastate) turi būti asmeninės ir kolektyvinės žmonių apsaugos priemonės; - gyvenvietės arba objekto teritorijoje priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, turinčios gaisrinės ir gelbėjimo technikos bei pakankamai ugniagesių, organizavimas, atsižvelgiant į gaisro gesinimo objektuose, esančiuose padalinio aptarnavimo zonoje, sąlygas ir ypatumus. 96. 10 m ir aukštesniuose nuo žemės lygio pastatuose iki stogo karnizo arba lauko sienos viršaus (parapeto) būtina numatyti išėjimus ant stogo iš laiptinės tiesiogiai arba per palėpę, išskyrus apšiltintą, taip pat 3-iojo tipo laiptais arba išorinėmis gaisrinėmis kopėčiomis. 97. Išėjimų ant stogo skaičius ir jų išdėstymas numatomi, atsižvelgiant į pastato matmenis ir jo paskirtį, bet ne mažiau kaip vienas: - visiems ir ne visiems pastato su palėpėmis 100 m ilgio ir visiems ir ne visiems 1000 m2 pastato sutapdinto stogo plotui P1, P2, P3 ir P4 grupių pastatuose; - gaisrinėmis kopėčiomis P5 grupės pastatuose kas 200 m jų perimetro. 98. Leidžiama neįrengti gaisrinių kopėčių ant pastato pagrindinio fasado, jei pastato plotis ne didesnis kaip 150 m, o priešingoje pagrindiniam fasadui pusėje yra išorės priešgaisrinis vandentiekis su hidrantais. 99. Leidžiama neįrengti išėjimo ant vienaaukščio pastato, kurio stogo dangos plotas ne didesnis kaip 100 m2. 100. Gaisrui gesinti ir gelbėjimo darbams atlikti įrengiami gaisriniai laiptai (kopėčios) skirstomi į šiuos tipus: G1-vertikalūs; G2-su nuolydžiu (ne didesniu kaip 6:1). 101. Pastato palėpėse būtina įrengti išėjimus ant stogo stacionariomis kopėčiomis pro ne mažesnius kaip 0,6 x 0,8 m liukus, duris arba langus. 102. Išėjimai iš laiptinių ant stogo arba į palėpę turi būti laiptais su aikštelėmis prieš išėjimus pro 2-ojo tipo ne mažesnes kaip 0,75 x 1,5 m priešgaisrines duris. 103. 15 m aukščio P1, P2, P3 ir P4 pastatuose leidžiama įrengti išėjimus į palėpę arba ant stogo iš laiptinės pro ne mažesnius kaip 0,6 x 0,8 m 2-ojo tipo liukus pritvirtintomis metalinėmis kopėčiomis. 104. Technologiniuose aukštuose, tarp jų techniniuose pogrindžiuose ir techninėse palėpėse, praėjimo aukštis turi būti ne mažesnis kaip 1,8 m, palėpėse išilgai pastato – ne mažesnis kaip 1,6 m. Praėjimo plotis turi būti ne mažesnis kaip 1,2 m. Ne ilgesnėse kaip 2 m atkarpose leidžiama praėjimo aukštį sumažinti iki 1,2 m, o plotį – iki 0,9 m. 105. Pastatuose su mansardomis, palėpes atitveriančiose konstrukcijose reikia įrengti liukus. 106. Jei stogų aukščiai skiriasi daugiau kaip 1 m, pereiti nuo vieno stogo ant kito būtina įrengti gaisrines kopėčias. 107. Gaisrines kopėčias įrengti nebūtina, jeigu stogo aukščių skirtumas didesnis kaip 10 m, o kiekviena didesnė kaip 100 m2 stogo ploto dalis turi atskirą išėjimą ant stogo arba jeigu apatinės stogo dalies aukštis ne didesnis kaip 10 m. 108. Pakilti ant pastatų, kurių aukštis nuo 10 iki 20 m, stogo bei vietose, kur stogų aukščių skirtumas nuo 1 iki 20 m, turi būti naudojamos G1 tipo gaisrinės kopėčios, o pakilti ant aukštesnių nei 20 m pastatų stogų bei vietose, kur stogų aukščių skirtumai didesni kaip 20 m, – G2 tipo gaisrinės kopėčios, kurios turi būti iš A klasės degumo grupės medžiagų bei įrengiamos ne arčiau kaip 1 m nuo langų. 109. Tarp laiptų ir laiptinių maršo tvorelių turi būti ne mažesnis kaip 75 mm tarpas. 110. P.1.1 klasės aukštesniuose kaip 5 m pastatuose ir visuose kituose pastatuose aukštesniuose kaip 28 m, kiekviename gaisriniame skyriuje reikia įrengti liftus, turinčius ugniagesių pervežimo režimą. Šie liftai įrengiami šachtose su atitveriančiosiomis konstrukcijomis, turinčiomis REI 120 atsparumą ugniai ir EI 60 atsparumo ugniai priešgaisrines duris. 111. Pastatuose, kurių aukštis nuo karnizo arba išorinės sienos viršaus (parapeto) didesnis kaip 10 m, o stogo nuolydis iki 12 proc., taip pat pastatuose, kurių aukštis iki karnizo didesnis kaip 7 m, o stogo nuolydis didesnis kaip 12 proc., būtina ant stogo įrengti tvorelę, ne žemesnę kaip 0,6 m. Neatsižvelgiant į pastato aukštį, tvorelė įrengiama ant eksploatuojamų plokščių stogų, balkonuose, lodžijose, išorinėse galerijose, atviruose išoriniuose laiptuose, laiptinių maršuose ir aikštelėse. _____________ STR 2.01.04:2002 1 priedas (informacinis) Pastatų ir patalpų kategorijos pagal sprogimo ir gaisro pavojų 1. Pastatai ir patalpos pagal sprogimo ir gaisro pavojų skirstomi į Asg, Bsg, Cg, Dg, Eg kategorijas. 2. Pastatų ir patalpų kategorijos pagal sprogimo ir gaisro pavojų nustatomos statinio projekto technologinėje dalyje, atsižvelgiant į patalpoje esančių ar naudojamų technologiniame procese medžiagų gaisrinio pavojingumo rodiklius bei kiekį, technologinių procesų ypatumus. 3. Patalpų kategorijos pagal sprogimo ir gaisro pavojų, atsižvelgiant į jose esančias ar naudojamas medžiagas ir jų charakteristikas, pateiktos 1 lentelėje. 1 lentelė.       Patalpų kategorijos pagal sprogimo ir gaisro pavojų Patalpos kategorija Medžiagų, esančių patalpoje ar naudojamų technologiniame procese, charakteristikos Asg Degios dujos, lengvai užsiliepsnojantys skysčiai, kurių pliūpsnio temperatūra neviršija 28 oC, kai naudojama jų tiek, kad užsidegus sprogstančiam garų ar dujų ir oro mišiniui patalpoje susidaro didesnis kaip 5 kPa sprogimo momentinis slėgis. Medžiagos, kurios sprogsta ir dega, sąveikaudamos su vandeniu, deguonimi ar viena su kita, kai naudojama jų tiek, kad įvykus sprogimui patalpoje susidaro didesnis kaip 5 kPa sprogimo momentinis slėgis. Bsg Degios dulkės arba pluoštas, lengvai užsiliepsnojantys skysčiai, kurių pliūpsnio temperatūra viršija 28 oC, degūs skysčiai, įkaitinti iki ir daugiau jų pliūpsnio temperatūros, degūs skysčiai, kurie avarijos atveju gali sudaryti sprogius aerozolius, kai naudojama jų tiek, kad užsidegus sprogstančiam dulkių ar garų ir oro mišiniui, patalpoje išsivysto didesnis kaip 5 kPa sprogimo momentinis slėgis. Cg Degūs ir sunkiai degūs skysčiai, degios ir sunkiai degios kietos medžiagos (taip pat dulkės ir pluoštas); medžiagos, kurios tik dega, sąveikaudamos su vandeniu, deguonimi ar viena su kita, jei patalpa nepriskiriama Asg ir Bsg. Dg Karštos, įkaitusios, išlydytos nedegios medžiagos; medžiagos, kurias apdorojant išspinduliuojama šiluma, išskiriamos kibirkštys ar liepsna; degios dujos, skysčiai ir kietos medžiagos, kurios naudojamos kaip kuras arba sunaikinamos deginant. Eg Nedegios medžiagos ir medžiagos šaltoje būklėje (šaldytuvuose). 4. Gaisrinio skyriaus visoms patalpoms nustatoma bendra kategorija pagal sprogimo ir gaisro pavojų. 5. Technologinio proceso ir patalpos, kurioje jis vyksta, kategorija nustatoma, vadovaujantis technologinio projektavimo normomis bei normatyviniais statinio saugos ir paskirties dokumentais. 6. Pastatų, kuriuose gali įvykti sprogimas arba gaisras, kategorijos nustatomos pagal 2 lentelėje pateiktus kriterijus. 2 lentelė        Pastatų kategorijos pagal sprogimo ir gaisro pavojų Pastato kategorija Pastatų kategorijos pagal pavojų kilti sprogimui ir gaisrui nustatymo kriterijai Asg Jei pastate esančių Asg kategorijos patalpų bendras plotas viršija 5% pastato patalpų ploto arba užima daugiau nei 200 m2. Leidžiama nepriskirti pastato Asg kategorijai, jeigu Asg kategorijos patalpų bendras plotas neviršija 25% pastato ploto (bet ne didesnis kaip 1000 m2) ir šiose patalpose įrengiama automatinė gaisro gesinimo sistema. Bsg Kai pastatas nepriskiriamas Asg, o pastate esančių Asg ir Bsg kategorijos patalpų bendras plotas viršija 5% pastato patalpų ploto arba užima daugiau nei 200 m2. Leidžiama nepriskirti pastato Bsg kategorijai, jeigu Asg ir Bsg kategorijos patalpų bendras plotas neviršija 25% pastato ploto (bet ne didesnis kaip 1000 m2) ir šiose patalpose įrengiama automatinė gaisro gesinimo sistema. Cg Kai pastatas nepriskiriamas Asg ir Bsg, o pastate esančių Asg, Bsg ir Cg kategorijos patalpų bendras plotas viršija 5% pastato patalpų ploto arba 10% pastato patalpų ploto, jei pastate nėra Asg ir Bsg kategorijos patalpų. Leidžiama nepriskirti pastato Cg kategorijai, jeigu Asg, Bsg ir Cg kategorijos patalpų bendras plotas neviršija 25% pastato ploto (bet ne didesnis kaip 3500 m2) ir šiose patalpose įrengiama automatinė gaisro gesinimo sistema. Dg Kai pastatas nepriskiriamas Asg, Bsg ir Cg, o pastate esančių Asg, Bsg, Cg ir Dg kategorijos patalpų bendras plotas viršija 5% pastato patalpų ploto. Leidžiama nepriskirti pastato Dg kategorijai, jeigu Asg, Bsg, Cg ir Dg kategorijos patalpų bendras plotas neviršija 25% pastato ploto (bet ne didesnis kaip 5000 m2) ir Asg, Bsg ir Cg kategorijos patalpose įrengiama automatinė gaisro gesinimo sistema. Eg Kai pastatas nepriskiriamas Asg, Bsg, Cg ir Dg ir medžiagos šaltoje būklėje (šaldytuvuose). ______________ STR 2.01.04:2002 2 priedas (informacinis) Išorinių įrenginių kategorijos pagal sprogimo ir gaisro pavojų 1. Išoriniai įrenginiai pagal sprogimo ir gaisro pavojų skirstomi į Asgi, Bsgi, Cgi, Dgi, Egi kategorijas, kurios nustatomos projekto technologinėje dalyje. 2. Išorinio įrenginio kategorija nustatoma pagal 1 lentelėje pateiktus kriterijus. 1 lentelė        Išorinio įrenginio kategorija pagal sprogimo ir gaisro pavojų Įrenginio kategorija Medžiagų, esančių įrangoje ar naudojamų technologiniame procese, charakteristikos ir kiekis Asgi Jei įrangoje yra (laikomos, perdirbamos ar transportuojamos) degios dujos, lengvai užsiliepsnojantys skysčiai, kurių pliūpsnio temperatūra neviršija 28 oC; medžiagos, kurios sprogsta ir dega, sąveikaudamos su vandeniu, deguonimi ar viena su kita, kai naudojama jų tiek, kad zonos, kurios riba yra garų ar dujų ir oro mišinio apatinė koncentracinė liepsnos plitimo riba, dydis horizontalioje plokštumoje yra virš 30 m, ir/arba apskaičiuotas dujų ar garų ir oro mišinio sprogimo momentinis slėgis 30 m atstumu nuo išorinio įrenginio viršija 5 kPa. Bsgi Jei įrangoje yra (laikomos, perdirbamos ar transportuojamos) degios dulkės arba pluoštas, lengvai užsiliepsnojantys skysčiai, kurių pliūpsnio temperatūra viršija 28 oC, degūs skysčiai, įkaitinti iki ir daugiau jų pliūpsnio temperatūros, degūs skysčiai, kurie avarijos atveju gali sudaryti sprogius aerozolius, kai naudojama jų tiek, kad zonos, kurios riba yra garų ar dulkių ir oro mišinio apatinė koncentracinė liepsnos plitimo riba, dydis horizontalioje plokštumoje yra virš 30 m, ir/arba apskaičiuotas dulkių ar garų ir oro mišinio sprogimo momentinis slėgis 30 m atstumu nuo išorinio įrenginio viršija 5 kPa. Cgi Jei įrenginys nepriskiriamas Asgi ir Bsgi kategorijoms ir įrangoje yra (laikomos, perdirbamos ar transportuojamos) degūs ir sunkiai degūs skysčiai, degios ir sunkiai degios kietos medžiagos (taip pat dulkės ir pluoštas); medžiagos, kurios tik dega, sąveikaudamos su vandeniu, deguonimi ar viena su kita, kai jų naudojama tiek, kad joms užsidegus gaisro židinio šiluminio spinduliavimo srautas 30 m atstumu nuo įrenginio viršija 4 kW/m2. Dgi Jei įrangoje yra (laikomos, perdirbamos ar transportuojamos) karštos, įkaitusios ar išlydytos nedegios medžiagos, kurias apdorojant išspinduliuojama šiluma, išskiriamos kibirkštys ar liepsna, taip pat degios dujos, skysčiai ir kietos medžiagos, kurios naudojamos kaip kuras arba sunaikinamos deginant. Egi Jei įrangoje yra (laikomos, perdirbamos ar transportuojamos) karštos, įkaitusios ar išlydytos nedegios medžiagos ir/arba normalios būsenos medžiagos ir pagal anksčiau išvardytus kriterijus nepriskiriamos Asgi, Bsgi, Cgi ir Dgi kategorijoms ir medžiagos šaltoje būklėje (šaldytuvuose). ___________ STR 2.01.04:2002 3 priedas (informacinis) Medžiagos, kurios be bandymų priskiriamos A1 ir A1fl degumo klasėms Medžiaga Pastabos 1 2 Neapdorotas molis Neapdorotas perlitas Neapdorotas vermikulitas Mineralinė vata Akytasis stiklas Betonas Įskaitant išmaišytą betoną ir surenkamus gelžbetoninius bei įveržtus gaminius Užpildinis betonas (sunkus ir lengvas užpildas, išskyrus su termoizoliaciniu sluoksniu) Gali būti su priedais ir priemaišomis, pigmentais ir kitomis medžiagomis. Įskaitant blokinį betoną Autoklave suformuoti akytojo betono gaminiai Pluoštinis cementas Cementas Kalkės Krosnių šlakas/smulkinti pelenai (PFA) Mineralinis užpildas Geležis, plienas ir nerūdijantis plienas Ne galutinai sudalytoje formoje Varis ir vario lydiniai Ne galutinai sudalytoje formoje Cinkas ir cinko lydiniai Ne galutinai sudalytoje formoje Aliuminis ir aliuminio lydiniai Ne galutinai sudalytoje formoje Švinas Ne galutinai sudalytoje formoje Gipsas ir gipso pagrindo tinkas Gali turėti priemaišas, sunkius užpildus ir lengvus užpildus Skiedinys su neorganinėmis rišamosiomis medžiagomis Tinkavimo/glaistymo skiediniai ir grindų išlyginimo skiediniai, kurių pagrindas yra viena ar daugiau neorganinių rišančių medžiagų, t. y. cementas, kalkės, mūro cementas ir gipsas Molio gaminiai Molio gaminiai ir kitos molinės medžiagos, su ar be smėlio, kuro ir kitų priedų. Įskaitomos ir plytos, dalys, grindiniai ir priešgaisrinio molio gaminiai (pvz., kaminams) Kalcio silikato gaminiai Gaminiai, pagaminti iš kalkių mišinio ir natūralių silicio medžiagų (smėlio, silicio skalda ar uolienos bei mišiniai). Gali turėti dažančių pigmentų Natūralaus akmens ir skalūno gaminiai Apdoroti ar neapdoroti elementai iš natūralaus akmens ar skalūno Gipso gaminiai Įskaitant blokus ir kitus gaminius iš kalcio sulfido ir vandens, kuriose gali būti pluoštas, užpildai ir kitos priemaišos ir gali būti nuspalvintas pigmentais Teracas Įskaitant ir iš anksto įterptų betono dalelių taip pat ir ant esančio klojinio Stiklas Įskaitant karščiu grūdintą, chemiškai kietintą, laminuotą ir armuotą stiklą Stiklo keramika Stiklo keramika, susidedanti iš kristalinio ir kitų stiklų Keramika Įskaitant presuotų dalelių ir formuotus produktus ______________ STR 2.01.04:2002 4 priedas (informacinis) Įvairios paskirties statinių, pastatų ir patalpų gaisrinio pavojingumo įvertinimas I. taikymo sritis ir bendrosios nuostatos Ši metodika yra parengta Gretenerio metodikos pagrindu. Ji skirta sandėlių, gamybinių, administracinių, prekybos, viešbučių, gydymo, mokymo bei buitinių pastatų, taip pat ir statinių gaisriniam pavojingumui, gaisriniam pavojingumui pastatų su įvairios paskirties patalpomis įvertinti. Ši metodika suteikia galimybę: - įvertinti realią gaisro kilimo grėsmę; - įvertinti realų patalpų gaisrinį pavojingumą; - nustatyti būtinas organizacines bei technines objekto priešgaisrinės saugos priemones; - įvertinti galimybę pakeisti patalpos paskirtį; - įvertinti draudimo įmokų dydžius draudžiant nuo gaisro. II. Gaisrinio pavojingumo įvertinimo metodo aprašymas Pagrindiniai pastato, patalpos (toliau – Objektas) gaisrinio pavojingumo įvertinimo rodikliai yra parametrų G (gaisrinis pavojingumas) ir L (gaisrinio pavojingumo lygis) skaitinės reikšmės, kurios apskaičiuojamos pagal formules: G=PA/Z=On/Z,                                                         (1) L=G/Gd,                                                                    (2) čia: G – objekto gaisrinis pavojingumas; L – gaisrinio pavojingumo lygis; P – potencialus pavojus, įvertinantis visus pagrindinius veiksnius, turinčius įtakos gaisro kilimui ir plėtimuisi; R- rizikos veiksnys, įvertinantis visus pagrindinius veiksnius, turinčius įtakos gaisro kilimui ir išsiplėtimui; On – gaisro kilimo pavojus; A – aktyvacijos veiksnys, įvertinantis gaisro kilimo tikimybę atsižvelgiant į objekto naudojimo paskirtį; Z – objekte esančių saugos priemonių visuma; Gd – gaisrinio pavojingumo reikšmė, kurios dydis įvertina pavojų žmonėms. Jeigu skaičiuojamoji G reikšmė neviršija reikšmės Gd ir L<1, tai objektas įvertinamas kaip pakankamai saugus, o kai reikšmė L>1, objektas įvertinamas kaip turintis padidėjusį gaisrinio pavojingumo laipsnį. Potencialus pavojus P priklauso nuo šių faktorių: P=q·d·r·t·i·a·g,                                                         (3) čia: q –laikinos gaisro apkrovos įvertinimo veiksnys; d – degumo įvertinimo veiksnys; r – dūmų išsiskyrimo įvertinimo veiksnys; t – toksiškumo įvertinimo veiksnys; i – pastovios gaisro apkrovos įvertinimo veiksnys; a – pastato aukštingumo arba patalpos aukščio įvertinimo veiksnys; g – objekto dydžio ir formos įvertinimo veiksnys. Gaisrinės saugos veiksnys Z įvertinamas objekte esančių saugos priemonių visuma: Z=N·S·F,                                                                  (4) čia: N – normatyvinės priemonės, kurios įvertinamos šalyje galiojančių, gaisrinę saugą reglamentuojančių norminių aktų visuma: N=n1·n2·n3·n4·n5,                                                      (5) čia: n1 – įvertina ugnies gesintuvų skaičių ir jų būklę; n2 – įvertina vidaus priešgaisrinio vandentiekio gaisrinių čiaupų kiekį ir jų būklę (RSN 137-92 „Pastatų vidaus priešgaisrinis vandentiekis“); n3 – įvertina vandens tiekimo patikimumą gaisro gesinimo tikslams; n4 – įvertina išorės priešgaisrinio vandentiekio gaisrinių hidrantų skaičių ir jų būklę (RSN 136-92 „Vandens tiekimas. Išoriniai tinklai ir statiniai. Priešgaisriniai reikalavimai“); n5 – įvertina objekto personalą, išklausiusį priešgaisrinį instruktažą; S – specialios priemonės, kurios įvertinamos kaip visuma gaisro aptikimo bei gesinimo priemonių: S= s1·s2·s3·s4·s5·s6,                                                     (6) čia: s1 – įvertina gaisro aptikimo priemonių buvimą; s2 – įvertina signalo apie gaisrą perdavimą į priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos budėtojo postą; s3 – įvertina objektą aptarnaujančios priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos organizuotumą, turimas pajėgas ir gaisrų gesinimo priemones; s4 – įvertina priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų atvykimo į objektą laiką; s5 – įvertina automatinių gaisro gesinimo įrenginių buvimą ir tipą; s6 – įvertina dūmų ir šilumos šalinimo sistemų buvimą. F – statybinės apsauginės priemonės, kurios įvertinamos veiksnių, lemiančių objekto statybinių konstrukcijų atsparumą ugniai, visuma: F= f1·f2·f3·f4,                                                             (7) čia: f1 – įvertina laikančiųjų konstrukcijų atsparumą ugniai; f2 – įvertina išorės sienų atsparumą ugniai; f3 – įvertina perdangų atsparumą ugniai; f4 – įvertina gaisrinį skyrių apribojančių sienų, durų ir langų atsparumą ugniai. Gd – gaisrinio pavojingumo reikšmė, kurios dydis įvertina pavojų žmonėms: Gd= 1,3 Kl,                                                                (8) čia: 1,3 skaitinė „normalaus“ gaisrinio pavojingumo reikšmė; Kl – paklaidos koeficientas, įvertinantis padidintą grėsmę žmonėms masinio žmonių susibūrimo vietose (mokyklos, kino teatrai, viešbučiai ir pan.), taip pat pastatuose, kur yra sunkesnės žmonių evakavimo sąlygos (stacionarios gydymo įstaigos, vaikų namai, globos namai, prieglaudos ir pan.). III. Skaičiuojamųjų faktorių reikšmių nustatymas Objekto gaisro pavojingumo lygis nustatomas įvertinus 24 veiksnius. Jų skaitinės reikšmės nustatomos pagal pateiktas lenteles. Laikinosios gaisro apkrovos veiksnys (q) Veiksnys q tiesiogiai priklauso nuo gaisrinės apkrovos Qn. Gaisrinė apkrova lygi šilumos kiekiui, išsiskiriančiam patalpoje, sudegus visoms degioms medžiagoms, padalytam iš tos patalpos ploto: Qn=(m1·Q01+m2·Q02+…+mn·Qon)/l·b,                       (9) čia: m1, m2, mn- patalpose esančių degių medžiagų masė, kg; Q01, Q02, Qon – šilumos kiekis, išsiskiriantis sudegus visoms degioms medžiagoms, MJ/kg; l – patalpos ilgis, m; b – patalpos plotis, m. Kai kurių degių medžiagų iškiriamas šilumos kiekis pateiktas 1 priede. Vienaaukščių patalpų gaisro apkrova nustatoma gaisrinio skyriaus plote, t. y. plote, apribotame ugniai atspariomis konstrukcijomis. Daugiaaukščių sekcijinių pastatų (blokinio tipo) su ugniai atspariomis aukštų perdangomis gaisro apkrova skaičiuojama kiekvieno pastato aukšto atskirai. Daugiaaukščių didelio tūrio pastatų su atviromis vertikaliomis komunikacijomis, laiptinių aikštelėmis, eskalatoriais, atviromis galerijomis, degiomis aukštų perdangomis gaisro apkrova skaičiuojama pagal šilumos kiekį, išsiskiriantį sudegus laikinai gaisro apkrovai visame pastate, padalijus iš didžiausio aukšto ploto. Skaitinė veiksnio q reikšmė, įvertinant pagal (9) formulę apskaičiuotą gaisro apkrovos dydį, pateikta 1 lentelėje: 1 lentelė Qn, MJ/m2 q Qn, MJ/m2 q Qn, MJ/m2 q 1 2 3 4 5 6 iki 50 51–75 76–100 101–150 0,6 0,7 0,8 0,9 401–600 601–800 801–1200 1201–1700 1,3 1,4 1,5 1,6 5001–7000 7001–10000 10001–14000 14001–20000 2,0 2,1 2,2 2,3 151–200 201–300 301–400 1,0 1,1 1,2 1701–2500 2501–3500 3501–5000 1,7 1,8 1,9 20001–28000 daugiau kaip 28000 2,4 2,5 Daugelio tipinių sandėlių gamybinių, ir kultūros bei buitinės paskirties patalpų vidutinės judančiosios gaisro apkrovos ir veiksnio q reikšmes galima nustatyti pagal 2 priedą. Degumo veiksnys (d) Pagal degumą statybos produktai (išskyrus grindų dangas) skirstomi į A1, A2, B, C, D, E, F degumo klases. Išskirtinei klasei priskiriamos sprogios medžiagos. Skaitinis veiksnio d dydis, atsižvelgiant į medžiagos degumą nustatomas pagal 2 lentelę: 2 lentelė Eil. Nr. Medžiagų degumas d 1. 2. 3. 4. 5. 6. Sprogios E, F D C B A1, A2 1,6 1,4 1,2 1,0 1,0 1,0 Objekte, esant skirtingų degumo klasių medžiagoms, degumo veiksnys d nustatomas pavojingiausioms degumo klasės medžiagoms, jeigu tos klasės medžiagos kiekis bendroje gaisro apkrovoje sudaro ne mažiau kaip 10%. 2 priede pateikiamos kai kurių sandėliuojamų ir naudojamų gamyboje medžiagų degumo veiksnio d reikšmės. Dūmų susidarymo veiksnys (r) Pagal degimo metu susidarančių degimo produktų susidarymo kiekį medžiagos skirstomos į tris grupes: didelės dūmų susidarymo galimybės medžiagos (dūmų susidarymo koeficientas didesnis kaip 500), vidutinės dūmų susidarymo galimybės medžiagos (koeficientas nuo 50 iki 500) ir mažos dūmų susidarymo galimybės medžiagos (koeficientas iki 50 imtinai). Skaitinis faktoriaus r dydis nustatomas pagal 3 lentelę. 3 lentelė Eil. Nr. Dūmų susidarymo galimybė r 1. 2. 3. Didelė Vidutinė Maža 1,2 1,1 1,0 Jeigu objekte yra medžiagų su skirtingomis dūmų susidarymo galimybėmis, tai r dydis nustatomas pagal tą medžiagą, kuri turi didžiausią dūmų susidarymo galimybę, jeigu jos dalis bendroje gaisro apkrovoje sudaro ne mažiau kaip 10%. Jeigu yra medžiagų su didele dūmų susidarymo galimybe, bet jų dalis bendroje gaisro apkrovoje yra mažesnė kaip 10%, tai reikia r nustatyti lygų 1,1 (r=1,1). Nuodingų degimo produktų veiksnys (t) Pagal degimo produktų toksiškumą (nuodingumą) medžiagos skirstomos į: mažai nuodingas – toksiškumo rodiklis daugiau kaip 120 g/m3, vidutiniškai nuodingas – toksiškumo rodiklis nuo 40 iki 120 g/m3, nuodingas – toksiškumo rodiklis nuo 13 iki 40 g/m3, itin nuodingas – toksiškumo rodiklis iki 13 g/m3. Veiksnys t, atsižvelgiant į toksiškumą, nustatomas pagal 4 lentelę. 4 lentelė Eil. Nr. Medžiagų klasė pagal degimo produktų toksiškumą (nuodingumą) t 1. 2. 3. Mažai ir vidutiniškai nuodingos Nuodingos Itin nuodingos 1,0 1,1 1,2 Pastovios gaisro apkrov …