LIETUVOS TARYBŲ SOCIALISTINĖS RESPUBLIKOS

LIETUVOS TARYBŲ SOCIALISTINĖS RESPUBLIKOS LIETUVOS TARYBŲ SOCIALISTINĖS RESPUBLIKOS ĮSTATYMAS Dėl Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Baudžiamojo kodekso patvirtinimo Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria: . 1 straipsnis. Patvirtinti Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Baudžiamąjį kodeksą ir įvesti ii nuo 1961 metu rugsėjo 1 dienos. 2 straipsnis. Nustatyti, kad Lietuvos TSR Baudžiamojo kodekso 25 straipsnis, kiek jis liečia laisvės atėmimo laiką, netaikomas asmenims, nuteistiems, prieš priimant 1958 metų gruodžio 25 dienos TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų baudžiamųjų įstatymų pagrindus, už itin pavojingus valstybinius nusikaltimus, numatytus Lietuvos TSR Baudžiamojo kodekso Ypatingosios dalies pirmajame skirsnyje, už banditizmą, tyčinį nužudymą sunkinančiomis aplinkybėmis, valstybinio ar visuomeninio turto grobimą stambiu mastu ir plėšimą. 3 straipsnis. Pavesti Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui nustatyti Lietuvos TSR Baudžiamojo kodekso įvedimo tvarką ir patvirtinti sąrašą Lietuvos TSR įstatyminių aktų, kurie netenka galios ryšium su Lietuvos TSR Baudžiamojo kodekso įvedimu. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Pirmininkas J. PALECKIS Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Sekretorius S. NAUJALIS Vilnius, 1961 m. birželio 26 d. LIETUVOS TARYBŲ SOCIALISTINĖS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMASIS KODEKSAS[1] BENDROJI DALIS PIRMASIS SKYRIUS BENDRIEJI NUOSTATAI 1 straipsnis. Lietuvos TSR Baudžiamojo kodekso uždavinys Lietuvos TSR Baudžiamojo kodekso uždavinys yra saugoti tarybinę visuomeninę ir valstybinę santvarką, socialistinę nuosavybę, piliečių asmenybę bei teises ir visą socialistinę teisėtvarką nuo nusikalstamų kėsinimųsi. Šiam uždaviniui vykdyti Lietuvos TSR Baudžiamasis kodeksas apibrėžia, kurios visuomenei pavojingos veikos yra nusikalstamos, ir nustato -bausmes, taikytinas asmenims, padariusiems nusikaltimus. 2 straipsnis.         Lietuvos TSR Baudžiamasis kodeksas ir TSR Sąjungos baudžiamieji įstatymai Lietuvos TSR Baudžiamasis kodeksas remiasi TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų baudžiamųjų įstatymų pagrindų nustatytais principais ir bendraisiais nuostatais. Bendrasąjunginiai įstatymai dėl baudžiamosios atsakomybės už valstybinius ir karinius nusikaltimus, taip pat bendrasąjunginiai įstatymai, nustatantys baudžiamąją atsakomybę už kitokius nusikaltimus, nukreiptus prieš TSR Sąjungos interesus, įtraukiami į šį Kodeksą, Kol bendrasąjunginiai baudžiamieji įstatymai neįtraukti į Lietuvos TSR Baudžiamąjį kodeksą, jie Lietuvos TSR teritorijoje taikomi betarpiškai. 3 straipsnis. Baudžiamosios atsakomybės pagrindai Pagal baudžiamuosius įstatymus atsako ir baustinas tik toks asmuo, kuris kaltas nusikaltimo padarymu, tai yra tyčia arba dėl neatsargumo padaro baudžiamojo įstatymo numatytą pavojingą visuomenei veiką. Kriminalinė bausmė skiriama tik teismo nuosprendžiu. 4 straipsnis.         Lietuvos TSR Baudžiamojo kodekso galiojimas padarytų Lietuvos TSR teritorijoje veikų atžvilgiu Visi asmenys, padarę nusikaltimus Lietuvos TSR teritorijoje, atsako pagal šį Kodeksą. Užsienio valstybių diplomatinių atstovų ir kitų piliečių, kurie pagal galiojančius įstatymus ir tarptautinius susitarimus nėra teismingi baudžiamosiose bylose tarybinėms teismo įstaigoms, baudžiamosios atsakomybės klausimas, šiems asmenims padarius nusikaltimą Lietuvos TSR, teritorijoje, sprendžiamas diplomatiniu būdu. 5 straipsnis.         Baudžiamoji atsakomybė už nusikaltimus, padarytus kitų sąjunginių respublikų teritorijoje Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų baudžiamųjų įstatymų pagrindų 4 straipsniu, asmenys, padarę nusikaltimus kitų sąjunginių respublikų teritorijoje, atsako pagal baudžiamuosius Įstatymus, galiojančius toje sąjunginėje respublikoje, kurios teritorijoje jie padarė nusikaltimą. 6 straipsnis.         Lietuvos TSR Baudžiamojo kodekso galiojimas ne TSR Sąjungos teritorijoje padarytų veikų atžvilgiu TSRS piliečiai, padarę nusikaltimus užsienyje, atsako pagal šį Kodeksą, jeigu jie patraukti baudžiamojon atsakomybėn arba atiduoti teismui Lietuvos TSR teritorijoje. Tais pačiais pagrindais atsako esantys Lietuvos Tarybų Socialistinėje Respublikoje asmenys be pilietybės, padarę nusikaltimus ne TSR Sąjungos teritorijoje. Jeigu minėtieji asmenys už padarytus nusikaltimus buvo nubausti užsienyje, teismas gali atitinkamai sušvelninti jiems paskirtą bausmę arba visiškai atleisti juos nuo bausmės atlikimo. Užsieniečiai už nusikaltimus, padarytus ne TSR Sąjungos teritorijoje, atsako pagal tarybinius baudžiamuosius įstatymus tarptautiniuose susitarimuose numatytais atvejais. 7 straipsnis. Baudžiamojo įstatymo galiojimas laiko atžvilgiu Veikos nusikalstamumą ir baudžiamumą nustato įstatymas, galiojęs šios veikos padarymo metu. Įstatymas, panaikinantis veikos baudžiamumą arba sušvelninantis bausmę, galioja atgal, tai yra apima ir prieš jo išleidimą padarytas veikas. Įstatymas, nustatantis veikos baudžiamumą arba pagriežtinantis bausmę, atgal negalioja. ANTRASIS SKYRIUS NUSIKALTIMAS 8 straipsnis. Nusikaltimo sąvoka Nusikaltimu laikoma baudžiamojo įstatymo numatyta pavojinga visuomenei veika (veikimas arba neveikimas), kuria kėsinamasi į tarybinę visuomeninę ar valstybinę santvarką, socialistinę ūkio sistemą, socialistinę nuosavybę, į piliečių asmenybę, politines, darbines, turtines ir kitas jų teises, taip pat kitokia baudžiamojo įstatymo numatyta pavojinga visuomenei veika, kuria kėsinamasi į socialistinę teisėtvarką. Nėra nusikaltimas toks veikimas arba neveikimas, kuris formaliai kad ir turi kurios nors baudžiamojo įstatymo numatytos veikos požymius, bet dėl mažareikšmiškumo nėra pavojingas visuomenei. 9 straipsnis. Nusikaltimo padarymas tyčia Nusikaltimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padariusis asmuo suprato pavojingą visuomenei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė pavojingas visuomenei jo pasekmes ir jų norėjo. Nusikaltimas laikomas padarytu tyčia ir tuo at- -veju, kai jį padariusis asmuo suprato pavojingą visuomenei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė pavojingas visuomenei jo pasekmes ir, nors nenorėjo šių pasekmių, sąmoningai leido joms kilti, 10 straipsnis. Nusikaltimo padarymas dėl neatsargumo Nusikaltimas laikomas padarytu dėl neatsargumo, jeigu jį padariusis asmuo numatė, kad jo veikimas arba neveikimas gali sukelti pavojingas visuomenei pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi, kad jų bus išvengta. Nusikaltimas laikomas padarytu dėl neatsargumo ir tuo atveju, kai jį padariusis asmuo nenumatė, kad gali kilti tokios pasekmės, nors turėjo ir galėjo jas numatyti, 11 straipsnis. Nepilnamečių atsakomybė Pagal baudžiamuosius įstatymus atsako asmenys, kuriems, prieš padarant nusikaltimą, yra suėję šešiolika metų amžiaus. Asmenys, kurie padaro nusikaltimą, turėdami nuo keturiolikos, iki šešiolikos metų amžiaus, atsako pagal baudžiamuosius įstatymus tik už tyčinius veiksmus, galinčius sukelti traukinio katastrofą (85 straipsnis), už valstybinio ar visuomeninio turto grobimą vagystės būdu (90 straipsnis), atvirosios vagystės būdu (91 straipsnis), plėšimą, turint tikslą užvaldyti valstybinį ar visuomeninį turtą (92 straipsnis), tyčinį valstybinio ar visuomeninio turto sunaikinimą arba sužalojimą, sukėlusį sunkias pasekmes (99 straipsnio 2 dalis), nužudymą (104–109 straipsniai), tyčinius kūno sužalojimus, sutrikdžiusius sveikatą (111–114 straipsniai ir 116 straipsnio 2 dalis), išžaginimą (118 straipsnis), vagystę (146 straipsnis), atvirąją vagystę (147 straipsnis), plėšimą (148 straipsnis), tyčinį- asmeninio piliečių turto sunaikinimą ar sužalojimą, sukėlusį sunkias pasekmes (153 straipsnio 2 dalis), chuliganizmą sunkinančiomis aplinkybėmis (225 straipsnio 2 dalis). Jeigu teismas pripažįsta, kad asmenį, kuris, būdamas jaunesnio kaip aštuoniolikos metų amžiaus, padarė nelabai pavojingą visuomenei nusikaltimą, galima pataisyti, netaikant kriminalinės bausmės, tai jis gali paskirti tokiam asmeniui priverčiamąsias auklėjamojo pobūdžio priemones, kurios nėra kriminalinė bausmė. Esant šio straipsnio trečiojoje dalyje nurodytoms sąlygoms, nepilnametis gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės ir bausmės ir atiduodamas komisijai nepilnamečių reikalams išnagrinėti klausimui dėl pritaikymo jam priverčiamųjų auklėjamojo pobūdžio priemonių. 12 straipsnis. Nepakaltinamumas Neatsako pagal baudžiamuosius įstatymus toks asmuo, kuris, darydamas pavojingą visuomenei veiką, buvo nepakaltinamumo būsenoje, tai yra nebegalėjo suprasti savo veiksmų esmės arba jų valdyti dėl chroninės psichinės ligos, laikino psichinės veiklos sutrikimo, silpnaprotystės ar kitokios patologinės būsenos. Tokiam asmeniui, teismo paskyrimu, gali būti taikomos priverčiamosios medicininio pobūdžio priemonės, numatytos šio Kodekso 59 straipsnyje. Nebaustinas taip pat toks asmuo, kuris padarė nusikaltimą, būdamas pakaltinamumo būsenoje, bet, prieš teismui priimant nuosprendį, susirgo psichine liga, dėl kurios jis negali suprasti savo veiksmų esmės arba jų valdyti. Tokiam asmeniui, teismo paskyrimu, gali būti taikomos priverčiamosios medicininio pobūdžio priemonės, o pasveikęs jis gali būti baustinas. 13 straipsnis. Atsakomybė už girto asmens padarytą nusikaltimą Asmuo, kuris nusikaltimą padaro būdamas girtas, nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžiamas. 14 straipsnis. Būtinoji gintis Nėra nusikaltimas toks veikimas, kuris kad ir atitinka baudžiamojo įstatymo numatytos veikos požymius, bet padarytas būtinosios ginties būklėje, . tai yra ginant Tarybų valstybės interesus, visuomenės interesus, savo arba kito asmens asmenybę ar teises nuo pavojingo visuomenei kėsinimosi tokiu būdu, kad padaroma besikėsinančiam žalos, jeigu tik nebuvo peržengtos būtinosios, ginties ribos. Būtinosios ginties ribų peržengimu laikomas aiškus gynybos neatitikimas kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. 15 straipsnis. Būtinasis reikalingumas Nėra nusikaltimas toks veikimas, kuris kad ir atitinka baudžiamojo įstatymo numatytos veikos požymius, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį Tarybų valstybės interesams, visuomenės interesams, to asmens ar kitų piliečių asmenybei arba teisėms, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga, negu išvengtoji žala. 16 straipsnis.       Atsakomybė už rengimąsi padaryti nusikaitimą ir už pasikėsinimą padaryti nusikaltimą Rengimusi padaryti nusikaltimą laikomas priemonių arba Įrankių suieškojimas ar pritaikymas arba kitoks tyčinis sudarymas sąlygų nusikaltimui padaryti. Pasikėsinimu padaryti nusikaltimą laikomas tyčinis veikimas, kuriuo tiesiogiai siekiama padaryti nusikaltimą, jeigu nusikaltimas nebuvo pabaigtas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo kaltininko valios. Bausmė už rengimąsi padaryti nusikaltimą ir už pasikėsinimą padaryti nusikaltimą skiriama pagal įstatymą, numatantį atsakomybę už tą nusikaltimą. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į kaltininko padarytų veiksmų pavojingumo visuomenei pobūdį ir laipsnį, į nusikalstamo ketinimo įvykdymo laipsnį ir į priežastis, dėl kurių nusikaltimas nebuvo pabaigtas. 17 straipsnis. Savanoriškas atsisakymas nuo nusikaltimo padarymo Asmuo, savo noru atsisakęs pabaigti nusikaltimą, atsako pagal baudžiamuosius įstatymus tik tuo atveju, jeigu jo faktiškai padarytoje veikoje yra kito nusikaltimo sudėtis. 18 straipsnis. Bendrininkavimas Bendrininkavimu laikomas tyčinis bendras dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas nusikaltimo padaryme. Nusikaltimo bendrininkais, greta vykdytojų, laikomi organizatoriai, kurstytojai ir padėjėjai.. Vykdytoju laikomas asmuo, betarpiškai padaręs nusikaltimą. . Organizatorium laikomas asmuo, organizavęs nusikaltimo padarymą ar vadovavęs jo padarymui. Kurstytoju laikomas asmuo, palenkęs kitą asmenį padaryti nusikaltimą. Padėjėju laikomas asmuo, padėjęs padaryti nusikaltimą, duodamas patarimų, nurodymų, teikdamas priemonių arba šalindamas kliūtis, taip pat asmuo, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikaltimo padarymo įrankius ir priemones, nusikaltimo pėdsakus ar daiktus, įgytus nusikalstamu būdu. Teismas, skirdamas bausmę, turi atsižvelgti į kiekvieno iš bendrininkų dalyvavimo nusikaltimo padaryme laipsnį ir pobūdį. 19 straipsnis. Slėpimas Iš anksto nepažadėtas nusikaltėlio slėpimas, taip pat nusikaltimo padarymo įrankių ir priemonių, nusikaltimo pėdsakų ar nusikalstamu būdu įgytų daiktų slėpimas užtraukia atsakomybę tik baudžiamojo įstatymo specialiai numatytais atvejais. 20 straipsnis. Nepranešimas Nepranešimas apie tikrai žinomą rengiamą ar padarytą nusikaltimą užtraukia baudžiamąją atsakomybę tik baudžiamojo įstatymo specialiai numatytais atvejais. TREČIASIS SKYRIUS BAUSMĖ 21 straipsnis. Bausmės tikslai Bausme ne tik nubaudžiama už padarytą nusikaltimą, bet ir siekiama pataisyti bei perauklėti nuteistuosius, kad jie sąžiningai dirbtų, tiksliai vykdytų Įstatymus, gerbtų socialistinio bendro gyvenimo taisykles, taip pat siekiama užkirsti kelią naujiems tiek nuteistųjų, tiek ir kitų asmenų nusikaltimams. Bausme nesiekiama daryti fizinių kančių arba žeminti žmogaus orumo.. 22 straipsnis. Bausmių rūšys Asmenims, padariusiems nusikaltimus, gali būti skiriamos šios bausmės: 1) laisvės atėmimas; 2) nutrėmimas; 3) ištrėmimas; 4) pataisos darbai be laisvės atėmimo; 5) atėmimas teisės eiti tam tikras pareigas arba -dirbti tam tikrą darbą; 6) atleidimas iš pareigų; 7) bauda; 8) viešasis papeikimas; 9) turto konfiskavimas; 10) karinio arba specialiojo laipsnio ar vardo atėmimas. Būtinosios tarnybos kariams kaip bausmė taip pat gali būti skiriamas pasiuntimas į drausmės batalioną 25 straipsnis. Pagrindinės ir papildomosios . bausmės Laisvės atėmimas, nutrėmimas, ištrėmimas, pataisos darbai be laisvės atėmimo, atėmimas teisės eiti tam tikras pareigas arba dirbti tam tikrą darbą, atleidimas iš pareigų, bauda, viešasis papeikimas, pasiuntimas į drausmės batalioną yra pagrindinės bausmės. Be pagrindinių bausmių, nuteistiesiems gali būti skiriamos šios papildomosios bausmės: turto konfiskavimas, karinio arba specialiojo laipsnio ar vardo atėmimas. Nutrėmimas, ištrėmimas, atėmimas teisės eiti tam tikras pareigas arba dirbti tam tikrą darbą, atleidimas iš pareigų ir bauda gali būti skiriami ne tik kaip pagrindinės, bet ir kaip papildomosios bausmės. 24 straipsnis. Išimtinė bausmė – mirties bausmė Kaip išimtinę bausmę, iki ji bus visiškai panai-- kinta, leidžiama taikyti mirties bausmę – sušaudymą– už tėvynės išdavimą (62 straipsnis), šnipinėjimą (63 straipsnis), teroristinį aktą (64 straipsnio 1 dalis ir 65 straipsnio 1 dalis), diversiją (66 straipsnis), banditizmą (75 straipsnis), netikrų pinigų ir vertybinių popierių pagaminimą, turint tikslą juos realizuoti, arba jų realizavimą, jeigu tai daryta versliškai (86 straipsnio 2 dalis), spekuliaciją valiutinėmis vertybėmis arba vertybiniais popieriais versliškai ar stambiu mastu, valiutos operacijų taisyklių pažeidimą asmens, turinčio teistumą už spekuliaciją valiutinėmis vertybėmis arba vertybiniais popieriais ar už valiutos operacijų taisyklių pažeidimą (87 straipsnio 2 dalis), valstybinio ar visuomeninio turto grobimą itin stambiu mastu (95 straipsnis), tyčinį nužudymą sunkinančiomis aplinkybėmis (105 straipsnis ir 254 straipsnio „c“ punktas), o karo metu ar kautynių aplinkybėmis – ir už kitus itin sunkius nusikaltimus TSR Sąjungos įstatymų specialiai numatytais atvejais (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1961 m. liepos 5 d. įsako redakcija. Taisyti mirties bausmę – sušaudymą – leidžiama taip pat itin pavojingiems recidyvistams ir asmenims, nuteistiems už sunkius nusikaltimus, terorizuojantiems laisvės atėmimo vietose besitaisančius kalinius, arba užpuldinėjantiems administraciją, arba organizuojantiems šiuo tikslu nusikalstamas grupuotes, taip pat aktyviai dalyvaujantiems tokiose grupuotėse (76 straipsnis). Negali būti nuteisiami mirties bausme asmenys, kuriems, prieš padarant nusikaltimą, nebuvo suėję aštuoniolikos metų amžiaus, ir moterys, kurios nusikaltimo padarymo metu arba nuosprendžio priėmimo momentu buvo nėščios. Mirties bausmė negali būti taikoma moteriai, kuri yra nėščia nuosprendžio vykdymo momentu. 25 straipsnis. Laisvės atėmimas Laisvės atėmimas nustatomas nuo trijų mėnesių iki dešimties metų, o už itin sunkius nusikaltimus ir itin pavojingiems recidyvistams TSR Sąjungos įstatymų ir šio Kodekso numatytais atvejais – ne daugiau kaip penkiolikai metų, Laisvės atėmimo laikas skaičiuojamas mėnesiais ir metais. Skiriant bausmę asmeniui, kuriam, prieš padarant nusikaltimą, nebuvo suėję aštuoniolikos metų amžiaus, laisvės atėmimo laikas negali būti ilgesnis kaip dešimt metų. Nuteistieji laisvės atėmimu atlieka bausmę pataisos darbų kolonijoje arba kalėjime, o nepilnamečiai– nepilnamečių darbo kolonijoje. Laisvės atėmimą, ištisai ar dalinai atliktiną kalėjime, teismas gali skirti už šiuos sunkius nusikaltimus: už itin pavojingus valstybinius nusikaltimus (62–71 straipsniai), banditizmą (75 straipsnis), veiksmus, kuriais dezorganizuojamas pataisos darbų įstaigų darbas (76 straipsnis), masines riaušes (78 straipsnis), netikrų pinigų ar vertybinių popierių pagaminimą arba realizavimą (86 straipsnis), valiutos operacijų taisyklių pažeidimą (87 straipsnis), valstybinio ar visuomeninio turto grobimą sunkinančiomis aplinkybėmis vagystės būdu (90 straipsnio 2 ir 3 dalys), atvirosios vagystės būdu (91 straipsnio 2 ir 3 dalys), už plėšimą, turint tikslą užvaldyti valstybinį ar visuomeninį turtą (92 straipsnis), valstybinio ar visuomeninio turto grobimą sunkinančiomis aplinkybėmis sukčiavimo būdu (93 straipsnio 2 ir 3 dalys), pasisavinimo, iš-• eikvojimo būdu arba piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi (94 straipsnio 2 ir 3 dalys), už valstybinio ar visuomeninio turto grobimą itin stambiu mastu (95 straipsnis), už tyčinį nužudymą (104 ir 105 straipsniai), tyčinį sunkų kūno sužalojimą (111 straipsnis), išžaginimą sunkinančiomis aplinkybėmis (118 straipsnio 2 ir 3 dalys), vagystę sunkinančiomis aplinkybėmis (146 straipsnio 2 ir 3 dalys), atvirąją vagystę sunkinančiomis aplinkybėmis (147 straipsnio 2 ir 3 dalys), plėšimą (148 straipsnis), spekuliaciją sunkinančiomis aplinkybėmis (164 straipsnio 2 dalis), kyšio priėmimą sunkinančiomis aplinkybėmis (180 straipsnio 2 dalis), kyšio davimą ar tarpininkavimą kyšininkaujant sumanančiomis aplinkybėmis (181 straipsnio 2 dalis), neklausymą sunkinančiomis aplinkybė-mis (252 straipsnio „b“ ir „c“ punktai), pasipriešinimą viršininkui arba vertimą jo pažeisti tarnybos pareigas sunkinančiomis aplinkybėmis (254 straipsnio „b“ ir „c“ punktai) ir smurto veiksmus viršininko atžvilgiu (256 straipsnis), taip pat itin pavojingiems recidyvistams. Asmenims, iškalėjusiems ne mažiau kaip pusę laisvės atėmimo laiko, atbūtino kalėjime, jeigu jie pavyzdingai elgiasi, teismas gali laikymą-kalėjime pakeisti laikymu kolonijoje. Asmenims, piktybiškai pažeidžiantiems nustatytą pataisos darbų kolonijoje režimą, teismas gali bausmės atlikimą kolonijoje pakeisti laikymu kalėjime, ne ilgesniu kaip treji metai, o likusią bausmės laikas atbūvamas pataisos darbų kolonijoje. Laisvės atėmimo atlikimo tvarką nustato pataisos darbų įstatymai. Įdarbinti asmenis, paleistus iš laisvės atėmimo vietų, įpareigojami vietinių Darbo žmonių deputatų tarybų vykdomieji komitetai. 26 straipsnis. Itin pavojingas recidyvistas Itin pavojingu recidyvistu gali būti teismo nuosprendžiu pripažįstamas asmuo, kuris turi teistumą už pirmiau padarytą itin pavojingą valstybinį nusikaltimą (62–71 straipsniai), banditizmą (75 straipsnis), veiksmus, kuriais dezorganizuojamas pataisos darbų įstaigų darbas (76 straipsnis), valstybinio ar visuomeninio turto grobimą stambiu mastu vagystės būdu (90 straipsnio 3 dalis), atvirosios vagystės būdu (91 straipsnio 3 dalis), už plėšimą, turint tikslą užvaldyti valstybinį ar visuomeninį turtą (92 straipsnis), valstybinio ar visuomeninio turto grobimą stambiu mastu sukčiavimo būdu (93 straipsnio 3 dalis), pasisavinimo, išeikvojimo būdu arba piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi (94 straipsnio 3 dalis), valstybinio ar visuomeninio turto grobimą itin stambiu mastu (95 straipsnis), tyčini nužudymą (104 ir 105 straipsniai), tyčinį sunkų kūno sužalojimą (111 straipsnis), išžaginimą (118 straipsnis), plėšimą (148 straipsnis), pasipriešinimą viršininkui arba vertimą jo pažeisti tarnybos pareigas, susijusį su tyčiniu nužudymu (254 straipsnio „c“ punktas), ir vėl padaro kurį nors iš išvardytųjų nusikaltimų, nepriklausomai nuo to, už kurį iš jų šis asmuo buvo nuteistas pirmąjį kartą. Teismas turi teisę pripažinti itin pavojingu recidyvistu taip pat asmenį, kuris turi tris teistumus už valstybinio ar visuomeninio turto grobimą vagystės būdu (90 straipsnis), atvirosios vagystės būdu (91 straipsnis), sukčiavimo būdu (93 straipsnis), už vagystę (146 straipsnis), atvirąją vagystę (147 straipsnis), sukčiavimą (151 straipsnis), spekuliaciją (164 straipsnis), chuliganizmą sunkinančiomis aplinkybėmis (225 straipsnio 2 dalis) arba bent du teistumus už kurį nors iš šių nusikaltimų ir už vieną iš nusikaltimų, numatytų šio straipsnio pirmojoje dalyje, ir po to vėl padaro kurį nors nusikaltimą, paminėtą šio straipsnio pirmojoje ar antrojoje dalyje. Asmuo, .kuris padaro tyčinį nusikaltimą, atlikdamas bausmę kalinimo vietose, nepriklausomai nuo pirmiau padaryto nusikaltimo sudėties, gali būti teismo pripažįstamas itin pavojingu recidyvistu.  . Spręsdamas asmens pripažinimo itin pavojingu recidyvistu klausimą/teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, į kaltininko asmenybę ir bylos aplinkybes. Negali būti pagrindu asmeniui pripažinti itin pavojingu recidyvistu teistumas už nusikaltimą, kurį jis padarė, būdamas jaunesnio kaip aštuoniolikos metų amžiaus, arba teistumas, kuris yra panaikintas ar išnykęs įstatymo nustatyta tvarka. 27 straipsnis. Nutrėmimas Nutrėmimas yra nuteistojo pašalinimas iš jo gyvenamosios vietos ir privalomas jo apgyvendinimas tam tikroje vietovėje. Nutrėmimas tiek kaip pagrindinė, tiek ir kaip papildomoji bausmė gali būti skiriamas nuo dvejų iki penkerių metų. Nutrėmimo laikas skaičiuojamas metais ir mėnesiais. Nutrėmimas kaip papildomoji bausmė gali būti skiriamas tik įstatymo specialiai nurodytais atvejais. Nutrėmimas neskiriamas asmenims, kuriems iki nusikaltimo padarymo nebuvo suėję aštuoniolikos metų amžiaus, nėščioms moterims ir moterims, išlaikančioms jaunesnius kaip aštuonerių metų amžiaus vaikus. Nutrėmimo tvarką, vietas ir jo atlikimo sąlygas nustato TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymai. Įdarbinti nutremtuosius įpareigojami vietinių Darbo žmonių deputatų tarybų vykdomieji komitetai. 28 straipsnis. Ištrėmimas Ištrėmimas yra nuteistojo pašalinimas iš jo gyvenamosios vietos ir uždraudimas jam gyventi tam tikrose vietovėse. Ištrėmimas tiek kaip pagrindinė, tiek ir kaip papildomoji bausmė gali būtį skiriamas nuo vienerių iki penkerių metų. Ištrėmimo laikas skaičiuojamas metais ir mėnesiais. Ištrėmimas kaip papildomoji bausmė gali būti skiriamas tik įstatymo specialiai nurodytais atvejais. Ištrėmimas neskiriamas asmenims, kuriems iki nusikaltimo padarymo nebuvo suėję aštuoniolikos metų amžiaus. Ištrėmimo tvarką ir sąlygas nustato TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymai. 29 straipsnis. Pataisos darbai be laisvės atėmimo Pataisos darbai be laisvės atėmimo skiriami nuo vieno mėnesio iki vienerių metų ir atliekami pagal teismo nuosprendį arba nuteistojo darbavietėje, arba kitose vietose, nuteistojo gyvenamosios vietos rajone. Pataisos darbų laikas skaičiuojamas mėnesiais. Nuteisus pataisos darbais be laisvės atėmimo, iš nuteistojo uždarbio į valstybės pajamas daromos teismo nuosprendžiu nustatyto dydžio išskaitos nuo penkių iki dvidešimt procentų uždarbio ribose. Pataisos darbų atlikimo laikas neįskaitomas į darbo stažą. Jeigu nuteistasis pataisos darbais be laisvės atėmimo, atlikdamas bausmę, sąžiningai dirbo ir pavyzdingai elgėsi, tai, jam atlikus bausmę, teismas, visuomeninių organizacijų ar darbo žmonių kolektyvo prašymu, gali pataisos darbų atlikimo laiką įskaityti į darbo stažą. Asmeniui, kuris dėl sveikatos būklės, amžiaus ar kitų priežasčių negali atlikti pataisos darbų, teismas turi teisę šią bausmę pakeisti bauda arba viešuoju papeikimu. Pataisos darbai be laisvės atėmimo kariams pakeičiami laikymu daboklėje iki dviejų mėnesių. Nuteistajam vengiant atlikti pataisos darbus be laisvės atėmimo darbavietėje, teismas gali neatidirbtąjį šių darbų laiką pakeisti pataisos darbais be laisvės atėmimo, atliekamais, šiuos darbus tvarkančių organų nurodymu, kitose vietose, nuteistojo gyvenamosios vietos rajone. Nuteistajam vengiant atlikti pataisos darbus be laisvės atėmimo pagal šiuos darbus tvarkančių-organų nurodymą, teismas gali neatidirbtąjį šių darbų laiką pakeisti laisvės atėmimu, vadovaudamasis šio Kodekso 44 straipsnyje numatytomis taisyklėmis. Pataisos darbų be laisvės atėmimo atlikimo tvarką nustato Lietuvos TSR pataisos darbų įstatymai. 30 straipsnis. Atėmimas teisės eiti tam tikras pareigas arba dirbti tam tikrą darbą Atėmimą teisės eiti tam tikras pareigas arba dirbti tam tikrą darbą teismas gali skirti nuo vienerių iki penkerių metų kaip pagrindinę arba kaip papildomąją bausmę. Šios bausmės laikas skaičiuojamas metais ir pusmečiais. Ši bausmė gali būti skiriama tais atvejais, kai teismas pagal kaltininko padarytų, einant pareigas arba dirbant tam tikrą darbą, nusikaltimų pobūdį pripažįsta, kad negalima palikti jam teisės eiti tam tikras pareigas arba dirbti tam tikrą darbą. Jeigu ši bausmė paskirta kaip papildomoji prie laisvės atėmimo, ji apima visą laisvės atėmimo atlikimo laiką ir, be to, nuosprendžiu nustatytą laiką. O jeigu atėmimas teisės eiti tam tikras pareigas arba dirbti tam tikrą darbą yra paskirtas kaip papildomoji bausmė prie kitos rūšies pagrindinės bausmės, tai šios teisės atėmimo laikas skaičiuojamas nuo pagrindinės bausmės atlikimo pradžios momento. 31 straipsnis. Atleidimas iš pareigų Atleidimas iš pareigų gali būti skiriamas už pareiginius nusikaltimus ir už nusikaltimus, kurių padarymas susijęs su kaltininko tarnybinės padėties panaudojimu, jeigu teismas pripažįsta, kad negalima palikti nuteistojo eiti tas pareigas. 32 straipsnis. Bauda Bauda yra piniginė nuobauda, kurią teismas skiria kaip pagrindinę arba kaip papildomąją bausmę įstatymo numatytais atvejais ir jo nustatytose ribose. Baudos dydis nustatomas priklausomai nuo padarytojo nusikaltimo sunkumo, atsižvelgiant į turtinę kaltininko padėtį. Jeigu baudos negalima išieškoti, teismas gali pakeisti ją pataisos.darbais be laisvės atėmimo, už dešimtį rublių baudos paskirdamas vieną mėnesį pataisos darbų, bet ne daugiau kaip vienerius metus. Baudą pakeisti laisvės atėmimu ir laisvės atėmimą bauda neleidžiama. Išieškant baudą, negali būti paimamas nekonfiskuotinas turtas. 33 straipsnis. Viešasis papeikimas Viešasis papeikimas yra teismo viešai pareiškiamas papeikimas kaltininkui ir reikiamais atvejais apie tai pranešimas visuomenei per spaudą ar kitokiu būdu. 34 straipsnis. Padariusių nusikaltimus karių pasiuntimas į drausmės batalioną Būtinosios tarnybos kariams, padariusiems nusikaltimus, gali .būti skiriamas pasiuntimas į drausmės batalioną nuo trijų mėnesių iki dvejų metų įstatymo numatytais atvejais, taip pat tais atvejais, kai teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes ir į nuteistojo asmenybę, pripažįsta, kad tikslinga vietoj laisvės atėmimo iki dvejų metų skirti pasiuntimą į drausmės batalioną tam pačiam laikui. Pasiuntimo į drausmės batalioną laikas skaičiuojamas mėnesiais ir metais. 35 straipsnis. Turto konfiskavimas Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis paėmimas valstybės nuosavybėn viso arba dalies turto, kuris yra asmeninė nuteistojo nuosavybė. Konfiskuodamas dalį turto, teismas turi nurodyti, kuri turto dalis konfiskuojama, arba išvardyti konfiskuojamus daiktus. Turto konfiskavimas gali būti skiriamas, tik už valstybinius ir sunkius savanaudiškus nusikaltimus įstatymo nurodytais atvejais. 36 straipsnis. Nekonfiskuotinas turtas Nekonfiskuotini yra: 1) būtini nuteistajam ir jo išlaikomiems asmenims drabužiai, skalbiniai, avalynė, baldai ir kiti namų apyvokos reikmenys; 2) gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai, priklausantys kolūkiečių ar valstiečių kiemui, žemės ūkio inventorius, sėkla, kiemui reikalinga sėjai, nenuimtas derlius, vienintelė karvė arba telyčia, o jų nesant,– vienintelė ožka, avis ar kiaulė, taip pat pašaras liekantiems ūkyje gyvuliams iki ganymo sezono; 3) gamybos priemonės, reikalingos profesiniam nuteistojo darbui; 4) maisto produktai ir pinigai, reikalingi nuteistojo išlaikomiems asmenims trims mėnesiams, taip pat kuras gyvenamajam namui apšildyti per kūrenimo sezoną, 37 straipsnis.       Pretenzijų, kylančių iš nuteistojo prievolių, tenkinimas konfiskuoto turto sąskaita Konfiskavus turtą, valstybė neatsako už nuteistojo prievoles, atsiradusias be kvotos, tardymo ar teismo organų sutikimo po to, kai šie organai jau ėmėsi turto apsaugos priemonių, Valstybė atsako už nuteistojo prievoles konfiskuoto turto sąskaita tik šio turto vertės ribose. Tokių pretenzijų tenkinimo eilę nustato Lietuvos TSR įstatymai, 38 straipsnis.       Karinių ir kitų laipsnių bei vardų, taip pat ordinų, medalių ir garbės vardų atėmimas Kai nuteisiamas už sunkų nusikaltimą asmuo, turintis karini arba specialųjį laipsnį ar vardą, teismo nuosprendžiu šis laipsnis ar vardas gali būti iš jo atimamas. Nuteisdamas už sunkų nusikaltimą asmenį, kuris apdovanotas ordinu ar medaliu arba turi garbės vardą, suteiktą TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo, Lietuvos TSR arba kitos sąjunginės ar autonominės respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo, arba karinį ar kitą laipsnį ar vardą, suteiktą TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo, TSRS Ministrų Tarybos, Lietuvos TSR ar kitos sąjunginės respublikos Ministrų Tarybos, teismas, priimdamas nuosprendį, išsprendžia klausimą, ar tikslinga pateikti pasiūlymą organui, kuris yra apdovanojęs nuteistąjį ordinu ar medaliu arba suteikęs jam laipsnį ar vardą, atimti iš nuteistojo ordiną ar medalį arba garbės vardą, karinį ar kitą laipsnį ar vardą. KETVIRTASIS SKYRIUS BAUSMES SKYRIMAS IR ATLEIDIMAS NUO BAUSMES 39 straipsnis. Bendrieji bausmės skyrimo pradmenys Teismas skiria bausmę įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, nustatytose ribose, tiksliai laikydamasis TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų baudžiamųjų įstatymų pagrindų ir šio kodekso Bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas, vadovaudamasis socialistine teisine sąmone, atsižvelgia į padarytojo nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo visuomenei laipsnį, į kaltininko asmenybę ir į bylos aplinkybes, lengvinančias ir sunkinančias atsakomybę. 40 straipsnis. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės Skiriant bausmę, lengvinančiomis atsakomybę aplinkybėmis laikoma tai: 1) kad kaltininkas užkirto kelią žalingoms padarytojo nusikaltimo pasekmėms arba savo noru atlygino padarytą nuostolį ar pašalino padarytą. žalą; 2) kad nusikaltimas padarytas dėl . susidėjusių sunkių asmeninių ar šeiminių aplinkybių; 3) kad nusikaltimas padarytas grasinimo ar prievartos įtakoje arba dėl materialinio, tarnybinio ar kitokio priklausomumo; 4) kad nusikaltimas padarytas didelio susijaudinimo, kurį sukėlė neteisėti nukentėjusiojo veiksmai, įtakoje; 5) kad nusikaltimas padarytas gynybos nuo pavojingo visuomenei kėsinimosi atveju, nors ir peržengiant būtinosios ginties -ribas; 6) kad nusikaltimą padarė nepilnametis; 7) kad nusikaltimą padarė nėščia moteris; 8) kad kaltininkas nuoširdžiai gailisi ar pats atvyko ir prisipažino padaręs nusikaltimą arba aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ar susekti kitus nusikaltėlius. Skirdamas bausmę, teismas taip pat gali atsižvelgti ir į nenurodytas įstatyme lengvinančias aplinkybes. 41 straipsnis. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės Skiriant bausmę, sunkinančiomis atsakomybę aplinkybėmis laikoma tai: 1) kad nusikaltimą padarė asmuo, kuris pirmiau buvo padaręs kokį nors nusikaltimą. Teismas turi teisę, priklausomai nuo pirmojo nusikaltimo pobūdžio, nepripažinti jam sunkinančios aplinkybės reikšmės; 2) kad nusikaltimą padarė organizuota grupė; 3) kad nusikaltimas padarytas dėl savanaudiškų ar kitokių žemų paskatų; 4) kad nusikaltimas sukėlė sunkias pasekmes; 5) kad nusikaltimas padarytas prieš mažametį, nusenusį, bejėgiškumo būklėje esantį arba materialiai, tarnybiškai ar kitaip priklausomą nuo kaltininko asmenį; 6) kad nepilnamečiai buvo kurstomi padaryti nusikaltimą arba nepilnamečiai buvo įtraukti dalyvauti nusikaltimo padaryme; 7) kad nusikaltimas padarytas su ypatingu žiaurumu arba pasityčiojimu iš nukentėjusiojo; 8) kad nusikaltimas padarytas, pasinaudojant visuomeninės nelaimės sąlygomis; 9) kad nusikaltimas padarytas visuotinai pavojingu būdu; 10) kad nusikaltimą padarė girtas asmuo, eidamas profesines ar tarnybos pareigas; 11) kad nusikaltimas padarytas, turint tikslą nuslėpti kitą nusikaltimą arba palengvinti jį padaryti; 12) kad nusikaltimą padarė asmuo, atiduotas pagal laidavimą, arba asmuo, kuriam jau buvo paskirtos visuomeninio poveikio priemonės, jeigu nesuėjo dveji metai nuo atidavimo pagal laidavimą arba visuomeninio poveikio priemonių jam paskyrimo už pirmiau padarytą nusikaltimą. 42 straipsnis. Bausmės skyrimas, padarius kelis nusikaltimus . Jeigu asmuo pripažįstamas kaltu tuo, kad jis padarė du ar daugiau nusikaltimų, numatytų skirtinguose baudžiamojo įstatymo straipsniuose, iš kurių nė už vieną jis nebuvo nuteistas, teismas skiria bausmę atskirai už kiekvieną nusikaltimą ir galutinai nustato bausmę subendrinęs, griežtesne bausme apimdamas švelnesnę bausmę, arba pilnutinai ar dalinai sudėdamas paskirtąsias bausmes tose ribose, kurias nustato įstatymo straipsnis, numatantis“ griežtesnę bausmę. Prie pagrindinės bausmės gali būti prijungiama bet kuri iš papildomųjų bausmių, numatytų įstatymo straipsniuose, nustatančiuose atsakomybę už nusikaltimus, kurių padarymu asmuo buvo pripažintas kaltu. Pagal tas pačias taisykles skiriama bausmė, jeigu, priėmus byloje nuosprendį, nustatoma, kad nuteistasis kaltas dar ir kitu nusikaltimu, kurį jis yra padaręs, prieš priimant nuosprendį pirmojoje byloje. Šiuo atveju Į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar dalinai atlikta pagal pirmąjį nuosprendį. 43 straipsnis. Bausmės skyrimas pagal kelis nuosprendžius Jeigu, priėmus nuosprendį, bet dar prieš visišką bausmės atlikimą, nuteistasis padaro naują nusikaltimą, teismas, vadovaudamasis šio Kodekso 44 straipsnio numatytomis taisyklėmis, prie bausmės, paskirtos naujuoju nuosprendžiu, pilnutinai ar dalinai pri į tingia neatliktą pirmesniuoju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį. Pagal kelis nuosprendžius nustatytos bausmės laikas skaičiuojamas nuo to momento, kada priimtas nuosprendis dėl naujojo nusikaltimo. 44 straipsnis. Bausmių sudėjimo ir pakeitimo taisyklės Sudedant ir pakeičiant įvairių rūšių pagrindines bausmes, viena laisvės atėmimo diena atitinka vieną pasiuntimo Į drausmės batalioną dieną, tris nu-trėmimo, ištrėmimo ar pataisos darbų be laisvės atėmimo dienas. Šiuo atveju laisvės atėmimo, nu-trėmimo, ištrėmimo ir pataisos darbų laikas skaičiuojamas dienomis, mėnesiais ir metais. Atėmimas teisės eiti tam tikras pareigas arba dirbti tam tikrą darbą, atleidimas iš pareigų, bauda ar viešasis papeikimas, kai šios bausmės yra paskirtos kaip pagrindinės, taip pat Įvairių rūšių papildomosios bausmės negali būti sudedami ir pakeičiami, bet turi būti vykdomi kiekvienas atskirai. Sudedant bausmes, galutinė bausmė parenkama pagal griežčiausią bausmės rūšį, o jos laikas neturi viršyti maksimalaus laiko, nustatyto šiai bausmės rūšiai. Sudedant laisvės atėmimo bausmes, bendras bausmės laikas neturi viršyti dešimties metų, o už nusikaltimus, už kuriuos įstatymas leidžia skirti laisvės atėmimą daugiau kaip dešimčiai metų, neturi viršyti penkiolikos metų. 45 straipsnis. Švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimas Teismas, atsižvelgdamas į ypatingas bylos aplinkybes bei kaltininko asmenybę ir pripažindamas esant reikalinga paskirti jam bausmę, žemesnę, negu žemiausioji riba, Įstatymo numatyta už tą nusikaltimą, arba pereiti prie kitos, švelnesnės bausmės rūšies, gali bausmę šitaip sušvelninti, būtinai nurodydamas sušvelninimo motyvus. 46 straipsnis. Lygtinis nuteisimas Jeigu, skirdamas laisvės atėmimo ar pataisos darbų bausmę, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, įsitikina, jog netikslinga, kad kaltininkas atliktų paskirtąją bausmę, tai gali nutarti lygtinai netaikyti kaltininkui bausmės, būtinai nurodydamas nuosprendyje lygtinio nuteisimo motyvus. Šiuo atveju teismas nutaria nevykdyti nuosprendžio, jeigu per teismo nustatytą bandomąjį laiką nuteistasis nepadarys naujo tokios pat rūšies arba ne lengvesnio nusikaltimo. Bandomasis laikas nustatomas nuo vienerių iki penkerių metų. Nuteisiant lygtinai, papildomųjų bausmių, išskyrus baudą, negali būti skiriama. Atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, taip pat į visuomeninių organizacijų ar kaltininko darbavietės darbininkų, tarnautojų, kolūkiečių kolektyvo prašymus nuteisti jį lygtinai, teismas gali atiduoti toms organizacijoms ar kolektyvui lygtinai nuteistąjį perauklėti ir pataisyti. Jeigu teismas pritaiko lygtinį nuteisimą, nesant nurodytojo prašymo, jis gali, nuosprendžiui įsiteisėjus, atiduoti lygtinai nuteistąjį tam tikram darbo žmonių kolektyvui ar asmeniui, jiems sutinkant, kad šie jį stebėtų ir auklėtų. Lygtinai nuteistuosius stebi ir bendrą jų elgesio kontrolę vykdo teismas, kuris priėmė nuosprendį. Prašant visuomeninėms organizacijoms ar darbininkų, tarnautojų, kolūkiečių kolektyvui, kuriems lygtinai nuteistasis atiduotas stebėti ir auklėti, ir praėjus ne mažiau kaip pusei bandomojo laiko, teismas gali lygtinai nuteistajam nustatytą bandomąjį laiką sutrumpinti. Jeigu lygtinai nuteistasis per bandomąjį laiką padaro naują tokios pat rūšies arba ne lengvesnį nusikaltimą, teismas skiria jam bausmę pagal šio Kodekso 43 straipsnyje numatytas taisykles. 47 straipsnis.       Nuosprendžio vykdymo atidėjimas kariui arba karo prievolininkui karo metu Karo metu vykdymą nuosprendžio, kuriuo karys arba šauktinas ar mobilizuotinas karo prievolininkas nuteistas laisvės atėmimu, teismas gali atidėti iki karo veiksmų pabaigos ir pasiųsti nuteistąjį į veikiančiąją armiją. Šiais atvejais teismas gali atidėti ir papildomųjų bausmių vykdymą. Jeigu nuteistasis, pasiųstas į veikiančiąją armiją, pasireiškė kaip tvirtas socialistinės Tėvynės gynėjas, tai, atitinkamos karinės vadovybės prašymu, teismas gali atleisti jį nuo bausmės ar pakeisti ją kita, švelnesne bausme. Jeigu asmuo, kuriam nuosprendžio vykdymas buvo atidėtas, padaro naują nusikaltimą, teismas prijungia prie naujosios bausmės pirmiau paskirtąją bausmę pagal šio Kodekso 43 straipsnyje numatytas taisykles. 48 straipsnis. Kardomojo kalinimo įskaitymas Kardomąjį kalinimą teismas įskaito į bausmės laiką, nuleisdamas laisvės atėmimu ar pasiuntimu į drausmės batalioną,– dieną už dieną, o nuteisdamas pataisos darbais, nutrėmimu ar ištrėmimu,– dieną už tris dienas. Paskirdamas kitų rūšių bausmes, teismas gali, atsižvelgdamas į kardomąjį kalinimą, atitinkamai sušvelninti savo paskirtą bausmę arba visiškai atleisti kaltininką nuo bausmės atlikimo. 49 straipsnis. Patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senatis Asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, jeigu nuo tos dienos, kai jis padarė nusikaltimą, suėjo šie terminai: 1) vieneri metai nuo tos dienos, kai buvo padaryti nusikaltimai, numatyti šio Kodekso 97, 98, 102 straipsniuose, 116 straipsnio pirmojoje dalyje, 132 straipsnio pirmojoje dalyje, 133, 145 straipsniuose, lb3 straipsnio pirmojoje dalyje, 173, 175, 189, 202 straipsniuose, 212 straipsnio pirmojoje dalyje, 213, 214,.227, 240 straipsniuose; 2) treji metai nuo tos dienos, kai buvo padarytas nusikaitimas, už kurį pagal įstatymą gali būti skiriamas laisvės atėmimas ne daugiau kaip dvejiems metams arba bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu, išskyrus nusikaltimus, numatytus šio straipsnio 1 punkte; 3) penkeri metai nuo tos dienos, kai buvo padarytas nusikaltimas, už kurį pagal įstatymą gali būti skiriamas laisvės atėmimas ne daugiau kaip penkeriems metams; 4) dešimt metų nuo tos dienos, kai buvo padarytas nusikaltimas, už kurį pagal įstatymą gali būti skiriama griežtesnė bausmė, negu laisvės atėmimas penkeriems metams. Senaties eiga nutrūksta, jeigu, prieš sueinant šiame straipsnyje nurodytiems terminams, asmuo padaro naują nusikaltimą, už kurį pagal įstatymą gali būti skiriamas laisvės atėmimas daugiau kaip dvejiems metams. Senatis šiuo atveju pradedama skaičiuoti nuo to momento, kai buvo padarytas naujasis nusikaltimas. Senaties eiga sustoja, jeigu padariusis nusikaltimą asmuo pasislepia nuo tardymo ar teismo. Šiais atvejais senaties eiga atsinaujina nuo to momento, kai asmuo sulaikomas arba kai jis pats atvyksta ir prisipažįsta padaręs nusikaltimą. Tačiau asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, jeigu nuo to laiko, kai jis padarė nusikaltimą, praėjo penkiolika metų ir senatis nenutrūko dėl naujo nusikaltimo padarymo. Klausimą dėl senaties taikymo asmeniui, padariusiam nusikaltimą, už kuri pagal įstatymą gali būti skiriama mirties bausmė, sprendžia teismas. Jeigu teismas nepripažįsta esant galima taikyti senatį, mirties bausmė negali būti skiriama, ir ji pakeičiama laisvės atėmimu. 50 straipsnis. Apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo, senatis Apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jeigu jis nebuvo įvykdytas per šiuos terminus, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos: 1) per trejus metus,– jeigu nuteista laisvės atėmimu ne daugiau kaip dvejiems metams arba bausme, nesusijusią su laisvės atėmimu; 2) per penkerius metus,– jeigu nuteista laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams; 3) per dešimt metų,–Jeigu nuteista griežtesne bausme, negu laisvės atėmimas penkeriems metams. Senaties eiga nutrūksta, jeigu nuteistasis vengia atlikti bausmę arba, prieš sueinant terminams, padaro naują nusikaltimą, už kurį teismas nubaudžia laisvės atėmimu ne „mažiau kaip vieneriems metams, nutrėmimu arba ištrėmimu ne mažiau kaip trejiems metams. Padarius naują nusikaltimą, senatis pradedama skaičiuoti nuo jo padarymo momento, o jeigu buvo vengta atlikti bausmę,– nuo to momento, kai slapstęsis nuteistasis pats atvyko bausmės atlikti, arba nuo to momento, kai jis buvo sulaikytas. Tačiau apkaltinamasis nuosprendis negali būti vykdomas, jeigu nuo to laiko, kai jis buvo priimtas, praėjo penkiolika metų ir senatis nenutrūko dėl naujo nusikaltimo padarymo. Klausimą dėl senaties taikymo asmeniui, nuteistam mirties bausme, sprendžia-; teismas. Jeigu teismas nepripažįsta esant galima taikyti senatį, mirties bausmė pakeičiama laisvės atėmimu. 51 straipsnis. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės- ir bausmės. Padariusis nusikaltimą asmuo gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu pripažįstama, kad jo padaryta veika bylos tyrimo arba jos nagrinėjimo teisme metu dėl aplinkybių pasikeitimo neteko pavojingos visuomenei veikos pobūdžio arba šis asmuo pasidarė nebepavojingas visuomenei. Padariusis nusikaltimą asmuo gali būti atleidžiamas nuo bausmės, jeigu pripažįstama, kad dėl paskesnio nepriekaištingo elgesio ir sąžiningo darbo jis, nagrinėjant bylą teisme, nebegali būti laikomas pavojingu visuomenei, 52 straipsnis.       Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės ir bausmės ir bylos perdavimas draugiškajam teismui Asmuo gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės ir bausmės ir jo byla perduodama nagrinėti draugiškajam teismui, jeigu jis pirmą kartą nusikalto kuriuo nors iš šių nusikaltimų, numatytų šiame Kodekse: 1) turtinės žalos padarymu apgaule ar piktnaudžiaudamas pasitikėjimu (97 straipsnis), rasto valstybinio ar visuomeninio turto pasisavinimu (102 straipsnis), tyčiniu lengvu kūno sužalojimu, nesukėlusiu sveikatos sutrikimo (116 straipsnio t dalis), smūgio sudavimu be sunkinančių aplinkybių (117 straipsnio 1 dalis), vengimu išlaikyti tėvus (126 straipsnis), palikimu pavojingoje gyvybei padėtyje be sunkinančių aplinkybių (128 straipsnio 1 dalis), nesuteikimu ligoniui medicinos pagalbos, nesukėlusiu sunkių pasekmių (129 straipsnio 1 dalis), šmeižimu be sunkinančių aplinkybių (132 straipsnio 1 dalis), įžeidimu be sunkinančių aplinkybių (133 straipsnio 1 dalis), asmeninio piliečių turto pasisavinimu ar išeikvojimu (152 straipsnis), naminės degtinės varymu be tikslo ją parduoti (163 straipsnio 1 dalis), savavališku žemės užgrobimu ar dirbimu (169 straipsnio 1 dalis), neteisėtu miško kirtimu be sunkinančių aplinkybių (172 straipsnio 1 dalis), savavaldžiavimu (214 straipsnis), Įgijimu ar realizavimu turto, gauto nusikalstamu būdu, be sunkinančių aplinkybių (228 straipsnio 1 dalis); 2) kitu mažareikšmiu nusikaltimu, jeigu pagal padarytosios veikos pobūdį ir savo asmenybę kaltininkas gali būti pataisytas, netaikant bausmės, visuomeninio poveikio priemonėmis. Toks atleidimas negalimas, jeigu asmeniui, padariusiam minėtuosius nusikaitimus, pirmiau jau buvo pritaikytos visuomeninio poveikio priemonės už nusikaltimo padarymą, arba jeigu šis asmuo turi teistumą, arba jeigu jis neigia savo kaltę ar vengia atvykti į draugiškąjį-teismą, taip pat jeigu pagal bylos aplinkybes visuomeninio poveikio priemonė jam negali būti pritaikoma. 53 straipsnis.       Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės ir bausmės ir atidavimas kaltininko pagal laidavimą Jeigu pagal bylos aplinkybes asmens padarytas nusikaltimas ir pats šis asmuo nėra labai pavojingi visuomenei ir jeigu tas nusikaltimas nesukėlė sunkių pasekmių, o pats kaltininkas nuoširdžiai gailisi, tai, visuomeninių organizacijų ar darbo žmonių kolektyvo prašymu, šis asmuo gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės ir bausmės ir atiduodamas pagal laidavimą prašančiosioms visuomeninėms organizacijoms ar darbo žmonių kolektyvui, kad šie jį perauklėtų ir pataisytų. Jeigu asmuo, kurį prašoma atiduoti pagal laidavimą, nelaiko savęs kaltu, nutraukti baudžiamąją bylą neleidžiama. Pagal laidavimą negali būti atiduodamas asmuo, turintis teistumą arba jau buvęs atiduotas pagal laidavimą. Jeigu asmuo, atiduotas pagal laidavimą, nepateisina kolektyvo pasitikėjimo, pažeidžia savo pasižadėjimą įrodyti pavyzdingu elgesiu ir sąžiningu darbu savo pasitaisymą, nesilaiko socialistinio bendro gyvenimo normų arba pasitraukia iš darbo žmonių kolektyvo, turėdamas tikslą vengti visuomeninio poveikio, tai visuomeninės organizacijos ar darbo žmonių kolektyvas, paėmusieji jį pagal laidavimą, prieš sueinant vieneriems metams nuo to asmens atidavimo pagal laidavimą gali priimti nutarimą atsisakyti nuo laidavimo ir pasiųsti šį nutarimą prokuratūrai ar teismui, kad šie išnagrinėtų klausimą dėl kaltininko patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už nusikaltimą, ryšium su kurio padarymu jis buvo atiduotas pagal laidavimą (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1961 m. rugsėjo 7 d. Įsako redakcija). 54 straipsnis.       Lygtinis atleidimas nuo bausmės prieš terminą ir bausmės pakeitimas –švelnesne bausme Jeigu asmuo, nuteistas laisvės atėmimu, pataisos darbais, nutrėmimu, ištrėmimu arba pasiuntimu į drausmės batalioną, pavyzdingu elgesiu ir sąžiningu darbu įrodo, kas jis pasitaisė, teismas gali, faktiškai atbuvus į am ne mažiau kaip pusę paskirtojo bausmės laiko, lygtinai atleisti ji nuo bausmės prieš terminą arba pakeisti neatliktąją bausmės dalį švelnesne bausme. Kartu nuteistasis gali būti atleidžiamas taip pat ir nuo šių papildomųjų bausmių: nutrėmimo, ištrėmimo arba atėmimo teisės eiti tam tikras pareigas ar dirbti tam tikrą darbą. Asmenims, nuteistiems už šiuos sunkius nusikaltimus: kontrabandą (77 straipsnis), masines riaušes (78 straipsnis), susisiekimo kelių ir transporto.priemonių sužalojimą (85. straipsnis j, valstybinio ar visuomeninio turto grobimą sunkinančiomis aplinkybėmis vagystės būdu (90 straipsnio. 2 ir 3 dalys), atvirosios vagystės_ būdu (91 straipsnio 2 ir 3 dalys), sukčiavimo būdu (93 straipsnio 2 ir 3 dalys), pasisavinimo, išeikvojimo būdu arba piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi (94 straipsnio 2 ir 3 dalys), tyčinį - valstybinio ar visuomeninio turto sunaikinimą arba sužalojimą sunkinančiomis aplinkybėmis (99 straipsnio 2 .dalis), tyčinį nužudymą (104 straipsnis), tyčinį sunkų <kūno sužalojimą . (111 straipsnis), išžaginimą (118 straipsnio 1 ir 2 dalys, išskyrus išžaginimą nepilnametės), vagystę sunkinančiomis aplinkybėmis (146 straipsnio - 2 dalis), atvirąją vagystę sunkinančiomis aplinkybėmis (147 straipsnio 2 dalis), tyčinį asmeninio;pi-liečiu turto sunaikinimą arba sužalojimą sunkinančiomis aplinkybėmis (153 straipsnio 2 dalis), spekuliaciją sunkinančiomis aplinkybėmis (164straipsnio 2 dalis), pareiginių Įgaliojimų perviršijimą sunkinančiomis aplinkybėmis (178 straipsnio 2 dalis), kyšio priėmimą (180 straipsnio 1 dalis), kyšio davimą ar tarpininkavimą kyšininkaujant (181 straipsnio 1 dalis), patraukimą baudžiamojon atsakomybėn nekalto asmens sunkinančiomis aplinkybėmis (183 straipsnio 2 dalis), neteisingo nuosprendžio priėmimą sunkinančiomis aplinkybėmis (184 straipsnio 2 dalis), vertimą; duoti parodymus sunkinančiomis aplinkybėmis (187 straipsnio 2 dalis), chuliganizmą sunkinančiomis aplinkybėmis (225 straipsnio 2 dalis), neklausymą sunkinančiomis aplinkybėmis (252 straipsnio „b“ ir „c“ punktai), pasipriešinimą viršininkui arba vertimą jo pažeisti tarnybos pareigas sunkinančiomis aplinkybėmis (254 straipsnio; „b“ ir „c“ punktai); ir. smurto veiksmus viršininko atžvilgiu (256 straipsnis),– lygtinis atleidimas prieš terminą ir neatliktosios bausmės dalies pakeitimas švelnesne bausme gali. būti. taikomas, jiems faktiškai atbuvus ne mažiau kaip du trečdalius paskirtojo bausmės laiko.. Lygtinis atleidimas nuo bausmės prieš terminą ir neatliktosios bausmės dalies pakeitimas švelnesne bausme, netaikomas: 1) itin pavojingiems; recidyvistams (26 straipsnis); 2) asmenims, kuriems buvo pritaikytas lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo prieš terminą arba neatliktosios bausmės dalies pakeitimas švelnesne bausme, jeigu tie asmenys, prieš pasibaigiant neatbūtajam bausmės laikui, padaro naują tyčinį nusikaltimą, už kurį jie nuteisti laisvės atėmimu; 3) asmenims, nuteistiems už itin pavojingus valstybinius nusikaltimus (62–71 straipsniai)., banditizmą (75 straipsnis), netikrų pinigų ar vertybinių popierių pagaminimą arba realizavimą (86 straipsnis), valiutos operacijų taisyklių pažeidimą (87 straipsnis), už plėšimą, turint tikslą užvaldyti valstybinį ar visuomenini turtą (92 straipsnis), valstybinio ar visuomeninio turto grobimą itin stambiu mastu (95 straipsnis), tyčinį nužudymą sunkinančiomis aplinkybėmis (105 straipsnis), išžaginimą nepilnametės ar išžaginimą, sukėlusį sunkias pasekmes (118 straipsnio 2 ir 3 dalys), plėšimą (148 straipsnis), kyšio priėmimą sunkinančiomis aplinkybėmis (180 straipsnio 2 dalis), kyšio davimą ar tarpininkavimą kyšininkaujant sunkinančiomis aplinkybėmis (181 straipsnio 2 dalis). Taikydamas lygtini atleidimą prieš terminą, teismas gali lygtinai atleistai į nuo bausmės prieš terminą atiduoti tam tikram darbo žmonių kolektyvui arba asmeniui, jiems sutinkant, kad šie jį stebėtų ir auklėtų per neatliktosios bausmės dalies laiką. Jeigu asmuo, lygtinai atleistas nuo bausmės prieš terminą, per neatliktosios bausmės dalies laiką padaro naują tokios pat rūšies arba ne lengvesnį nusikaltimą, teismas paskiria jam bausme pagal šio Kodekso 43 straipsnyje numatytas taisykles. 55 straipsnis.       Atleidimas nuo bausmės ir bausmės pakeitimas švelnesne bausme asmenims, kurie padarė nusikaltimą, nesuėjus jiems aštuoniolikai metų amžiaus Jeigu asmuo, nuteistas laisvės atėmimu ar pataisos darbais už nusikaltimą, padarytą prieš sueinant . jam aštuoniolikai metų amžiaus, pavyzdingu elgesiu ir sąžiningu darbu bei mokymusi įrodo, kad jis pasitaisė, teismas gali, faktiškai atbuvus jam ne mažiau kaip trečdalį bausmės laiko: 1) lygtinai atleisti jį nuo bausmės prieš terminą,– kai atleidžiama nuo bausmės, nuteistajam suėjus aštuoniolikai metų amžiaus, arba 2) atleisti nuo bausmės prieš terminą,– kai atleidžiama nuo bausmės prieš nuteistajam sueinant aštuoniolikai metų amžiaus, arba 3) paskirtąją bausmę pakeisti švelnesne bausme. 56 straipsnis. Atleidimas nuo bausmės atlikimo Atleisti nuteistąjį nuo bausmės atlikimo, taip pat paskirtąją bausmę sušvelninti, išskyrus atleidimą nuo bausmės arba bausmės sušvelninimą amnestijos ar malonės tvarka, gali tik teismas įstatyme nurodytais atvejais.ir tvarka, 57 straipsnis. Atleidimas nuo bausmės atliktos dėl ligos Asmuo, kuris, priėmus nuosprendį, prieš pradėdamas atlikti ar atlikdamas bausmę, suserga psichine liga, atimančia iš jo galėjimą suprasti savo veiksmų esmę arba juos valdyti, yra atleidžiamas nuo bausmės atlikimo. Tokiam asmeniui, teismo paskyrimu, gali būti taikomos priverčiamosios medicininio pobūdžio priemonės, o pasveikęs jis gali būti teismo pripažįstamas turinčiu atlikti bausmę. Jeigu asmuo, atliekantis laisvės atėmimo, nutrėmimo, ištrėmimo, pataisos darbų ar pasiuntimo į drausmės batalioną bausmę, suserga sunkia nepagydoma liga, jis gali būti teismo atleidžiamas nuo tolesnio bausmės atlikimo. Tokiu atveju teismas atsižvelgia į padarytojo nusikaltimo sunkumą, nuteistojo asmenybę, ligos pobūdį ir atbūtą bausmės laiką. 58 straipsnis. Teistumo išnykimas Neturinčiais teistumo laikomi: 1) asmenys, kurie atliko bausmę drausmės batalione arba prieš terminą paleisti iš jo, taip pat kariai, kurie vietoj pataisos darbų atliko bausmę laikymo daboklėje pavidalu; 2) lygtinai nuteisti asmenys, jeigu jie per bandomąjį laiką nepadaro naujo nusikaltimo; 3) asmenys, nuteisti viešuoju papeikimu, bauda, atėmimu teisės eiti tam tikras pareigas arba dirbti tam tikrą-darbą, atleidimu iš pareigų: arba pataisos darbais, jeigu jie per vienerius metus nuo tos dienos, kurią baigė atlikti bausmę, nepadaro-naujo nusikaltimo; 4) asmenys, nuteisti laisvės atėmimu ne daugiau kaip trejiems metams, nutrėmimu ar ištrėmimu, jeigu jie per trejus metus-nuo tos dienos, kurią baigė atlikti bausmę (pagrindinę ir papildomąją), nepadaro naujo nusikaltimo; 5) asmenys, nuteisti laisvės atėmimu daugiau kaip trejiems metams, bet ne daugiau kaip šešeriems metams jeigu jie per penkerius metus nuo tos dienos, kuriąs baigė atlikti bausmę (pagrindinę ir papildomąją), nepadaro naujo nusikaltimo; 6) asmenys, nuteisti laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems, metams, bet ne daugiau kaip dešimčiai metų, jeigu jie per aštuonerius metus nuo tos dienos, kurią: baigė atlikti bausmę (pagrindinę ir papildomąją), nepadaro naujo nusikaltimo; 7) asmenys, nuteisti laisvės atėmimu daugiau kaip dešimčiai metų, jeigu jie per aštuonerius metus nuo tos dienos, kurią baigė atlikti bausmę (pagrindinę ir papildomąją), nepadaro naujo nusikaltimo ir jeigu, be to, teismas nustato, kad nuteista-sis pasitaisė ir nėra reikalo, laikyti jį turinčiu teistumą. Jeigu teismo nuosprendžiu paskirta bausmė buvo sumažinta ar pakeista švelnesne bausme dėl amnestijos ar malonės akto.arba pritaikius lygtini ^atleidimą.prieš terminą ar atleidimą:prieš terminą, teistumo išnykimo laikas skaičiuojamas, remiantis faktiškai atbūtu bausmės laiku. Jeigu bausmė buvo pakeista.švelnesne bausme, faktiškai atbūtas lai-: kas skaičiuojamas pagal .šio Kodekso 44 straipsnyje numatytas taisykles. Teistumo išnykimo laikas skaičiuojamas nuo tos dienos, kurią buvo baigta atlikti bausmę arba atleista nuo bausmės. Jeigu nuteistasis laisvės atėmimu, atlikęs bausmę, pavyzdingu elgesiu ir sąžiningu darbu įrodo, kad jis pasitaisė, tai, visuomeninių organizacijų prašymu, teismas gali panaikinti jam teistumą, prieš sueinant šiame straipsnyje nurodytiems terminams. PENKTASIS SKYRIUS PRIVERČIAMOSIOS MEDICININIO IR AUKLĖJAMOJO POBŪDŽIO PRIEMONES 59 straipsnis.       Priverčiamosios medicininio pobūdžio priemonės, taikomos psichiniams ligoniams Priverčiamosios medicininio pobūdžio priemonės, taikomos psichiniams ligoniams, yra šios: 1) atidavimas į bendrojo tipo psichiatrinę ligoninę; 2) atidavimas į specialaus tipo psichiatrinę ligoninę. Priverčiamosios medicininio pobūdžio priemonės taikomos, kol asmuo pasveiksta arba kol išnyksta jo pavojingumas visuomenei. Šių priemonių taikymą nutraukia arba jų rūšį pakeičia teismas pagal gydymo įstaigos išvadą. Asmenys, kurie susirgo chronine psichine liga po to, kai jie padarė nusikaltimą, ir kuriems buvo pritaikytos priverčiamosios medicininio pobūdžio priemonės, jiems pasveikus, gali būti baustini, jeigu nuo nusikaltimo padarymo ar nuosprendžio priėmimo laiko atitinkamai nesuėjo šio Kodekso 49 ir 50 straipsniuose numatyti terminai. Jeigu šio straipsnio trečiojoje dalyje nurodytiems asmenims paskiriama bausmė, tai laikas, per kurį buvo taikomos priverčiamosios medicininio pobūdžio priemonės, įskaitomas į laisvės atėmimo atlikimo laiką diena už dieną. Jeigu nėra būtino reikalo taikyti asmeniui priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones, taip pat jeigu teismas atleidžia jį nuo šių priemonių taikymo, jis gali būti teismo perduodamas giminaičių ar kitų asmenų rūpybai ir kartu jam gali būti nustatomas medicininis stebėjimas. 60 straipsnis.       Priverčiamosios medicininio pobūdžio priemonės, laikomos alkoholikams ir narkomanams Jeigu padaro nusikaltimą alkoholikas ar narkomanas, tai teismas, nubausdamas už padarytą nusikaltimą, kartu gali paskirti kaltininkui priverstinį gydymą. Nurodytieji asmenys, nuteisti bausmės rūšimis, nesusijusiomis su laisvės atėmimu, turi būti priverstinai gydomi medicinos Įstaigose su specialiu gydymo ir darbo režimu. Jeigu tokie asmenys nuteisti laisvės atėmimu, jie turi būti priverstinai gydomi bausmės atlikimo metu laisvės atėmimo įstaigoje, o paleidus iš laisvės atėmimo vietos, kai reikia prailginti tokį gydymą,– medicinos įstaigose su specialiu gydymo ir darbo režimu. Priverstinį gydymą nutraukia teismas, gydymo įstaigos; kurioje asmuo gydomas, teikimu. 61 straipsnis. Priverčiamosios auklėjamojo pobūdžio priemonės nepilnamečiams Priverčiamosios auklėjamojo pobūdžio priemonės, taikomos nepilnamečiams, yra šios: 1) įspėjimas; 2) įpareigojimas viešai ar kitokia forma atsiprašyti nukentėjusįjį; 3) papeikimas ar griežtas papeikimas; 4) įpareigojimas nepilnamečio, kuriam yra suėję penkiolika metų amžiaus, atlyginti padarytąja žalą, jeigu nepilnametis turi savarankišką uždarbį ir žalos suma neviršija dvidešimt rublių, arba įpareigojimas jo savo darbu pašalinti padarytąją materialinę žalą, neviršijančią dvidešimt rublių; 5) medžiagos apie nepilnamečio padarytą teisės pažeidimą perdavimas jo mokymosi, darbo ar gyvenamosios vietos visuomeninėms organizacijoms, kad šios apsvarstytų ją ir imtųsi reikiamų priemonių; 6) nepilnamečio atidavimas griežtai tėvų ar juos atstojančių asmenų priežiūrai, jeigu tai gali užtikrinti nepilnamečio perauklėjimą; 7) nepilnamečio atidavimas stebėti darbo žmonių kolektyvui, visuomeninėms organizacijoms, taip pat atskiriems piliečiams, jų prašymu; 8) nepilnamečio atidavimas į specialią vaikų ir paauglių gydymo-auklėjimo ar auklėjimo įstaigą; 9) nepilnamečio atidavimas Į nepilnamečių auklėjimo koloniją. Priverstinis atidavimas į specialią gydymo-auklėjimo ar auklėjimo Įstaigą arba Į auklėjimo koloniją gali būti skiriamas tokiam laikui, koks reikalingas teisės pažeidėjui perauklėti, bet ne ilgiau, kaip iki teisės pažeidėjui sueis aštuoniolika metų amžiaus; esant reikalui toliau.auklėti, šis laikas gali būti prailginamas, iki teisės pažeidėjui sueis dvidešimt metų amžiaus. Nepilnamečių buvimo specialiose gydymo-auklėjimo ar auklėjimo įstaigose arba t auklėjimo kolonijose tvarką ir sąlygas nustato Komisijų nepilnamečių reikalams nuostatai. YPATINGOJI DALIS PIRMASIS SKIRSNIS VALSTYBINIAI NUSIKALTIMAI I. ITIN PAVOJINGI VALSTYBINIAI NUSIKALTIMAI 62 straipsnis. Tėvynės išdavimas Tėvynės išdavimas, tai yra veika, kurią tyčia padarė TSRS pilietis, darydamas žalą TSRS valstybinei nepriklausomybei, teritorijos neliečiamybei arba karinei galiai: perėjimas Į pr …