Patvirtinta Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2003 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. V-1228 valstybinis žmonių

PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2003 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. V-1228 valstybinis žmonių paieškos ir gelbėjimo DARBŲ, įvykus orlaivio ar laivo avarijai Lietuvos Respublikos ATSAKOMYBĖS ZONOJE, PLANAS I dalis BENDROJI DALIS 1. Įvadas 1944 m. Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos (toliau Plane vadinama – „Čikagos konvencija“) 12 priedo 1 skyriuje ir 1979 m. Tarptautinės jūrų paieškos ir gelbėjimo konvencijos (toliau Plane vadinama – „SAR konvencija“) 1 skyriuje pažymima, kad kiekviena susitariančioji valstybė įsipareigoja imtis, jos nuomone, reikalingų priemonių padėti jos teritorijoje nelaimės ištiktiems orlaiviams ir, kontroliuojant jos valdžios institucijoms, leisti orlaivių savininkams arba šiuos orlaivius įregistravusios valstybės institucijoms suteikti tokias pagalbos priemones, kurių reikalauja aplinkybės. Kiekviena susitariančioji valstybė, stengdamasi padėti nelaimės ištiktam žmogui, organizuoja dingusio orlaivio ar laivo paiešką, bendradarbiauja įgyvendindama suderintas priemones, kurios rekomenduojamos pagal Čikagos ir SAR konvencijas.

1974 m. Tarptautinės konvencijos dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje V skyriaus 7 taisyklė nustato, jog „Kiekviena susitarianti Vyriausybė įsipareigoja imtis visų būtinų priemonių organizuojant ryšį nelaimės atveju žmonių išgelbėjimui, patyrusių nelaimę jūroje ir koordinuoti veiksmus žmonių gelbėjimo paieškos zonoje, netoli jos krantų“ bei „Kiekviena susitarianti Vyriausybė įsipareigoja teikti informaciją apie savo gelbėjimo tarnybos turimas priemones, pakeitimų projektus, jeigu tokie numatomi“.

1992 m. sausio 8 d. Lietuvos Respublika pripažino 1944 metų Čikagos konvenciją, o 1992 m. vasario 7 d. tapo Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) nare, todėl visi reikalavimai dėl saugių skrydžių atitinka Lietuvos Respublikos saugumo ir saugą užtikrinančių tarnybų nuostatas.

1992 m. Helsinkio konvencijos dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos naująjį tekstą pasirašė ir 1997 m. vasario 25 d. ratifikavo Lietuvos Respublika (Žin., 1997, Nr. 21-499).

1995 m. gruodžio 7 d. Lietuvos Respublika tapo Tarptautinės jūrų organizacijos (IMO) nare.

Vadovaujantis šiais tarptautiniais dokumentais ir Lietuvos Respublikos teisės aktais, yra parengtas „Valstybinis žmonių paieškos ir gelbėjimo darbų, įvykus orlaivio ar laivo avarijai Lietuvos Respublikos atsakomybės zonoje, planas“ (toliau – Planas), kuriame išdėstyti žmonių paieškos ir gelbėjimo organizavimo Lietuvos Respublikos atsakomybės zonoje pagrindiniai principai, institucijų uždaviniai, kompetencija, atsakomybės ribos bei vykdomos paieškos ir gelbėjimo priemonės. Paieškos ir gelbėjimo darbai yra vykdomi neatsižvelgiant į orlaivio ar laivo nacionalinę priklausomybę bei nelaimę patyrusių asmenų pilietybę.

Planas vienodai taikomas tiek civiliniams, tiek kariniams orlaiviams ir laivams avarijos atveju, kai juose esantiems žmonėms gresia pavojus.

Avarinius naftos arba naftos produktų išsiliejimo atvejus Baltijos jūroje reglamentuoja „Nacionalinis taršos incidentų jūroje likvidavimo planas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 142/3-125 (Žin., 2002, Nr. 44-1684).

1.1. Dažniausiai Plane ir SAR operacijos metu vartojamos santrumpos Tarptautinės santrumpos A

Pastaba: toliau visur Plano tekste yra nurodoma santrumpa (SAR), siekiant išskirti SAR operacijos metu vykdomus paieškos ir gelbėjimo darbus iš kitų paieškos ar gelbėjimo darbų, nepriskiriamų prie SAR operacijos, jos fazių, stadijų ar dalių.

SART

Toliau pateikiamos dažniausiai SAR operacijos metu ir Plane vartojamų sąvokų reikšmės:

Aliarmo stadija – situacija, kai nuogąstaujama dėl asmens ar laivo saugumo.

Avarinė informacija – informacija apie avariją arba nelaimę.

Avarija – apibendrinta sąvoka, taikoma orlaiviui ar laivui patekus į kritinę situaciją, keliančią pavojų žmonėms arba kai susidaro ekstremali situacija (aprašyta Plano 3 punkte), reikalaujanti vykdyti SAR operaciją, paieškos ir gelbėjimo (SAR) darbus arba kurią nors jų fazę, stadiją ar dalį.

Pavojaus stadija jūriniuose incidentuose – situacija, kai nuogąstaujama dėl laivo ir jame esančių žmonių saugumo. Ši stadija skelbiama, kai:

Nelaimės stadija – situacija, kai yra pagrįstas įsitikinimas, jog asmeniui, orlaiviui ar laivui gresia didelis ir neišvengiamas pavojus ir reikalinga neatidėliotina pagalba.

Nelaimės stadija jūriniuose incidentuose – situacija, kai yra pagrįstas įsitikinimas, kad asmeniui, orlaiviui ar laivui gresia didelis tiesioginis pavojus ir reikalinga neatidėliotina pagalba. Nelaimės stadija skelbiama tada, kai:

Nežinios stadija – situacija, kai abejojama dėl asmens, orlaivio ar laivo saugumo.

Įspėjimo postas – kiekvienas postas, veikiantis kaip tarpininkas tarp asmens, pranešančio apie pavojų, ir Gelbėjimo koordinacinio centro RCC arba gelbėjimo padalinio.

Gelbėjimo koordinacinis centras – institucija, atsakinga už veiksmingą paieškos ir gelbėjimo (SAR) darbo organizavimą bei operacijų koordinavimą paieškos ir gelbėjimo rajone.

Gelbėjimo padalinys – RCC pavaldus padalinys, papildantis jo funkcijas ir įsteigtas SAR operacijoms vykdyti pagal konkrečius atsakingų institucijų reikalavimus.

Paieškos ir gelbėjimo (SAR) darbai – atliekamų darbų ir veiksmų visuma SAR operacijos metu.

Paieška (SAR) – SAR operacija, kurią paprastai koordinuoja RCC ar gelbėjimo padalinys nelaimės ištiktų žmonių, orlaivio ar laivo buvimo vietai nustatyti, naudodamasis turimais darbuotojais ir priemonėmis.

Gelbėjimas (SAR) – SAR operacija nelaimės ištiktiems žmonėms išgelbėti, suteikti jiems pirminę medicinos bei kitą pagalbą ir nugabenti į saugią vietą.

Paieškos ir gelbėjimo (SAR) priemonės – visi mobilieji ištekliai, įskaitant specialiąsias paieškos ir gelbėjimo (SAR) grupes, naudojami paieškos ir gelbėjimo SAR operacijoms atlikti.

Paieškos ir gelbėjimo (SAR) rajonas – RCC priskirta nustatyta teritorija, kurioje užtikrinami paieškos ir gelbėjimo (SAR) darbai.

Pavojaus stadija – bendra sąvoka, reiškianti (priklausomai nuo aplinkybių) nežinios, aliarmo arba nelaimės stadijas.

Vietinis koordinatorius – OSC, pareigūnas, paskirtas paieškos ir gelbėjimo (SAR) veiksmams ir darbams nustatytoje teritorijoje koordinuoti SAR operacijos metu.

1.3. Plano paskirtis Plano paskirtis – nustatyti valstybinį žmonių paieškos ir gelbėjimo operacijos organizavimą, įvykus orlaivio ar laivo avarijai Lietuvos Respublikos teritorijoje, orlaivio ar laivo avarijai Baltijos jūros paieškos ir gelbėjimo atsakomybės rajone, kuris sutampa su Vilniaus skrydžių informacijos rajonu – Vilniaus FIR (toliau Plane vadinama – Lietuvos Respublikos atsakomybės zona); nustatyti pagrindinius reagavimo į paieškos ir gelbėjimo (SAR) operaciją principus pagal SAR ir Čikagos konvencijų bei Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus; apibrėžti vykdančiųjų, vadovaujančiųjų ir remiančiųjų institucijų funkcijas, užduotis ir atsakomybę; pateikti avarijos kriterijus, lemiančius reagavimo lygį bei būtino aktyvuoti ESVC lygmenį, iki kurio aktyvuotųsi visi žemesnieji ESVC jiems priskirtų funkcijų ir užduočių vykdymui ekstremalios situacijos valdymo grandinėje; nustatyti procedūrą civilinės saugos operacinio vadovavimo perdavimui – perėmimui į aukštesnį vadovavimo lygmenį, išsivysčius ekstremaliai situacijai ir viršijus pirminius avarijos kriterijus; pateikti duomenis apie pajėgas, kitą esminę ir naudingą informaciją ir pan.

Informacija, skirta tik tarnybiniam naudojimui, pateikta šio plano V dalyje – „Prieduose“.

Planu privalo vadovautis:

Vadovai, susiję su orlaivių skrydžių ir jūros laivų laivybos organizavimu, vykdymu, valdymu, paslaugų teikimu, taip pat paieškos ir gelbėjimo (SAR) darbų organizavimu bei koordinavimu avarijos atveju.

Visų lygių ESVC, kurie padeda vadovams organizuoti ir vykdyti paieškos ir gelbėjimo (SAR) darbus įvykus orlaivio ar jūros laivo kritinei situacijai, keliančią pavojų žmonėms, įvykus avarijai ar susidarius ekstremaliai situacijai.

Visų lygių valstybės institucijų vadovai ir nelaimių valdymo pareigūnai.

Vilniaus oro uostas, Kauno oro uostas, Palangos oro uostas, Šiaulių oro uostas ir KVJU (toliau Plane – ūkio subjektai).

Įstaigų, įmonių ir jų struktūrinių padalinių vadovai ir jų ESVC, dalyvaujantys SAR operacijoje.

1.4. Plano pagrindas Planas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos ir tarptautiniais teisės dokumentais, kitais tarptautinės teisės šaltiniais, pasinaudota šalies ir kitų valstybių patirtimi bei įvykusių orlaivių ir laivų avarijų ir katastrofų analize bei išvadomis.

1.4.1. Teisinis Lietuvos Respublikos teisės dokumentai:

Lietuvos Respublikos Konstitucija (Žin., 1992, Nr. 33-1014);

Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas (Žin., 1997, Nr. 2-16);

Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymas (Žin., 1998, Nr. 115-3230);

Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymas (Žin., 1994, Nr. 101-2015);

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas (Žin., 2000, Nr. 91-2832);

Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymas (Žin., 2000, Nr. 94-2918);

Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymas (Žin., 2000, Nr. 75-2264);

Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymas (Žin., 1996, Nr. 53-1245);

Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatymas (Žin., 1997, Nr. 108-2731);

Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymas (Žin., 2002, Nr. 123-5518);

Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo įgyvendinimo įstatymas (Žin., 1998, Nr. 49-1326);

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. sausio 24 d. nutarimas Nr. 122 „Dėl valstybinės žmonių paieškos ir gelbėjimo bei teršalų likvidavimo jūroje veiksmų schemos“ (Žin., 1996, Nr. 9-227);

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugpjūčio 5 d. nutarimas Nr. 937 „Dėl užsienio valstybių ir Lietuvos Respublikos gelbėjimo pajėgų ir technikos vykimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1996, Nr. 76-1831);

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. lapkričio 12 d. nutarimas Nr. 1346 „Dėl Nacionalinės civilinės aviacinės saugumo komisijos sudarymo“ (Žin., 2001, Nr. 96-3392);

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. sausio 22 d. nutarimas Nr. 38 „Dėl Lietuvos Respublikos oro erdvės naudojimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1997, Nr. 8-148);

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. sausio 22 d. nutarimas Nr. 39 „Dėl Lietuvos Respublikos oro erdvės struktūros patvirtinimo“ (Žin., 1997, Nr. 8-149);

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 1 d. nutarimas Nr. 122 „Dėl Gyventojų evakavimo organizavimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 12-301);

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 13 d. nutarimas Nr. 417 „Dėl Paieškos ir gelbėjimo darbų vykdymo orlaiviais taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 33-1107);

Krašto apsaugos ministro 2003 m. birželio 2 d. įsakymas Nr. V-586 „Dėl Informacijos apie ekstremalią situaciją teikimo Ekstremalių situacijų valdymo centrui (Civilinės saugos departamentui prie Krašto apsaugos ministerijos) tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 58-2603).

Tarptautiniai teisės dokumentai:

1944 m. Tarptautinė civilinės aviacijos konvencija ir jos 12 priedas „Paieška ir gelbėjimas“;

1979 m. Tarptautinė jūrų paieškos ir gelbėjimo konvencija (Žin., 2001, Nr. 4-94, toliau Plane vadinama „SAR konvencija“);

1974 m. Tarptautinė konvencija dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje;

1997 m. spalio 24 d. Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutartis dėl išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo atribojimo Baltijos jūroje;

1999 m. liepos 9 d. Lietuvos Respublikos ir Latvijos Respublikos sutartis dėl teritorinės jūros, išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo atribojimo Baltijos jūroje (neįsigaliojusi);

1988 m. balandžio 18 d. TSRS Vyriausybės ir Švedijos Karalystės Vyriausybės sutartis dėl kontinentinio šelfo (galioja de facto);

1988 m. balandžio 18 d. TSRS Vyriausybės ir Švedijos Karalystės Vyriausybės sutartis dėl tarybinės ekonominės zonos ir Švedijos žvejybos zonos atribojimo Baltijos jūroje (galioja de facto);

2000 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Latvijos Respublikos Vyriausybės sutartis dėl bendradarbiavimo jūrų ir aviacinės paieškos bei gelbėjimo srityse (Žin., 2000, Nr. 108-3435).

Kiti tarptautinės teisės šaltiniai:

1998 m. Tarptautinės jūrų ir aeronautikos paieškos bei gelbėjimo vadovas;

1960 m. Tarptautinės žmogaus gyvybės apsaugos jūroje konvencija.

1958 m. Atviros jūros konvencija.

1.4.2. Empirinis-analitinis Rengiant Planą buvo atsižvelgta į šalies ir užsienio valstybių patirtį SAR operacijų metu: įvertinta pratybų, treniruočių ir seminarų, rengtų Lietuvoje ir už jos ribų, patirtis, atsižvelgta į avarijų ir katastrofų (tanklaivio „PrincessPia“ užplaukimas ant seklumos, jūreivių įgulos nukėlimo operacija nuo danų žemsiurbės „Madelainė“, sraigtasparnių katastrofos Platelių ežere ir SAR sraigtasparnio Baltijos jūroje Lietuvoje, Liberijos tanklaivio „Prestige“ katastrofa prie Ispanijos krantų, Rusijos ir Italijos orlaivių katastrofa virš Šveicarijos, JAV erdvėlaivių „Čelendžer“ ir „Kolumbija“ katastrofos ir t. t.) likvidavimo darbų analizę ir išvadas.

Valstybinė paieškos ir gelbėjimo (SAR) sistemos struktūra (1 priedas) integruota į civilinės saugos ir gelbėjimo sistemą ir SAR operacijų vykdymo metu valstybiniame lygyje susideda iš ekstremalių situacijų valdymo institucijų, koordinacinių centrų, atsakingų institucijų operatyviųjų, gelbėjimo, civilinės saugos tarnybų ir esamų valstybinės reikšmės pajėgų, patelkiamų nelaimės vietoje.

Įvykus orlaivio avarijai Lietuvos Respublikos sausumos teritorijoje arba laivo ar orlaivio avarijai Baltijos jūros atsakomybės zonoje – KOP, VSAT SAR sraigtasparniai ir orlaiviai bei VSAT, KJP, AM, KVJU ir privačių kompanijų laivai, o Lietuvos Respublikos sausumos teritorijoje ir vidaus vandenyse – PGT, apskričių ir savivaldybių CS pajėgos ir technika dalyvauja SAR operacijoje vadovaudamiesi Planu. Valstybinė paieškos ir gelbėjimo (SAR) sistemos struktūra pateikta 1 priede.

Valstybinė paieškos ir gelbėjimo (SAR) sistema turi:

2.2. Lietuvos Respublikos atsakomybės zona Lietuvos Respublikos atsakomybės zona – tai Lietuvos Respublikos sausumos teritorija, vidaus vandenys, Lietuvos JPGAR (16 priedas) Baltijos jūroje ir Kuršių marios (sutampa su Vilniaus skrydžių informacijos rajonu – Vilniaus FIR), oro erdvė (3 ir 5 priedai) virš valstybės sausumos teritorijos, vidaus vandenų, Lietuvos JPGAR Baltijos jūroje ir Kuršių marių.

2.2.1. Oro erdvė Lietuvos Respublikos oro erdvė Plane (3 ir 5 priedai) suprantama kaip erdvė, kuri yra virš valstybės sausumos teritorijos, vidaus vandenų, Lietuvos JPGAR Baltijos jūroje ir Kuršių marių ir kurioje skraido civiliniai ir kariniai orlaiviai.

Lietuvos Respublikos oro erdvės perimetro ribos nustatytos pagal Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir Lietuvos Respublikos išskirtinę ekonominę zoną, kurios apibrėžtos atitinkamomis tarptautinėmis sutartimis (de jure ir/ar de fakto). Lietuvos Respublikos oro erdvės viršutinę ribą lemia aukščiausiai praskrendančių civilinių ir karinių orlaivių aukštis (5 priedas).

Lietuvos Respublikos oro erdvę sudaro šie elementai: oro keliai virš sausumos ir jūros, civilinių aerodromų oro erdvės, karinių aerodromų oro erdvės, pasienio zona, draudžiamos zonos, ribojimų zonos ir pavojingos zonos.

Lietuvos Respublikos oro erdvė siekia iki 15000 metrų aukščio. Oro erdvė suskirstyta į keletą klasių, kur skraidoma laikantis oro erdvės naudojimo taisyklių ir keliamų specialių reikalavimų. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. sausio 22 d. nutarimais Nr. 38 „Dėl Lietuvos Respublikos oro erdvės naudojimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1997, Nr. 8-148) ir Nr. 39 „Dėl Lietuvos Respublikos oro erdvės struktūros patvirtinimo“ (Žin., 1997, Nr. 8-149) patvirtintos Lietuvos Respublikos oro erdvės naudojimo taisyklės ir oro erdvės struktūra. Lietuvos Respublikos oro eismo paslaugų erdvė skirstoma į kelias klases, kurioms nustatomi atitinkami reikalavimai ir nurodytos Lietuvos Respublikos oro eismo paslaugų teikimo sąlygos:

Orlaiviams, skraidantiems šiuose oro sluoksniuose, yra keliami tam tikri reikalavimai dėl skraidymo tvarkos ir ryšio. Jiems nurodytas Lietuvos Respublikos oro eismo paslaugų teikimas. Oro erdvės G klasėje skraidoma be ryšio arba ryšys nebūtinas, o C ir D klasėse visi skrydžiai valdomi, teikiamos paslaugos ir būtinas abipusis radijo ryšys. Laikantis Lietuvos Respublikos oro erdvės naudojimosi taisyklių, skrydžiai A oro erdvės klasėje, t. y. nuo 6000 m iki 15000 m virš Lietuvos Respublikos teritorijos, vykdomi tik turint abipusį radijo ryšį su Vilniaus regioniniu skrydžių valdymo centru. Žemutinėje oro erdvėje, skirtoje lengvo tipo sportiniams, privatiems ir juridinių asmenų naudojamiems orlaiviams ir siekianti nuo žemės iki nurodyto aukščio – G klasė, galima skraidyti be ryšio ir tik tada, kai orlaivis neįskrenda į oro uostų, aerodromų ir sportinės aviacijos klubų kontroliuojamas zonas (4 ir 7 priedai).

2.2.2. Sausumos teritorija Lietuvos Respublikos atsakomybės zonos sausumos teritorijos (su vidaus vandenimis) ribos yra nustatytos pagal Lietuvos Respublikos valstybės sieną, kuri apibrėžta atitinkamomis tarptautinėmis sutartimis (de jure ir/ar de fakto).

Lietuvos oro erdve eina skrydžių trasos (3 priedas), kuriose vyksta intensyvus orlaivių skraidymas – apie 70000 skrydžių šalies oro erdvėje per metus.

Skrydžių trasos kerta Lietuvos Respubliką visomis kryptimis ir praeina virš visų apskričių ir absoliučios daugumos savivaldybių.

2.2.3. Baltijos jūra ir Kuršių marios Lietuvos Respublikos atsakomybės zoną Baltijos jūroje nustato Lietuvos JPGAR (16 priedas), kuri ribojasi su kaimyninių valstybių JPGAR: Latvijos, Švedijos ir Rusijos (Kaliningrado).

Per Lietuvos JPGAR eina skrydžių trasos (3 priedas), taip pat vyksta intensyvus laivų judėjimas. Vien tik į Klaipėdos jūrų uostą per metus įplaukia ir išplaukia daugiau kaip 7000 laivų.

Lietuvos Respublikos JPGAR Baltijos jūroje sutampa su Vilniaus FIR (3 priedas), todėl Kuršių marios taip pat įeina į Lietuvos JPGAR (3 ir 16 priedai).

2.3. Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimas Vilniaus FIR ribos virš sausumos ir jūros (kur vykdomos SAR operacijos) pažymėtos taškais (3 ir 16 priedai). RU CAV, TIRIN, ADAXA (šiaurinis su Švedija taškas – 560 20' 43“ N ir 0180 30' 23“ E), NINTA (pietinis su Švedija taškas – 560 05' 43“ N ir 0180 01' 07“ E), TIGNU ir RUSNĖ (su nurodytomis juose koordinatėmis.

Atsižvelgiant į tai, kurioje vietoje įvyksta orlaivio ar laivo avarija ir kyla pavojus žmonių gyvybei jūroje ar Lietuvos Respublikos teritorijoje, arba kai AGKC – ARCC Vilnius arba JGKC – MRCC Klaipėda prašo kitų ARCC ar MRCC pagalbos, leidimus atvykti, taip pat išvykti į nelaimės vietą jūroje ar kitos valstybės teritoriją orlaiviams, laivams ir gelbėjimo pajėgoms, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 937 „Dėl Užsienio valstybių ir Lietuvos Respublikos gelbėjimo pajėgų ir technikos vykimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1996, Nr. 76-1831), leidimus išduoda:

AGKC – ARCC Vilnius, JGKC –MRCC Klaipėda ar CSD informuoja VSAT, Muitinės departamentą, SM ir kitas suinteresuotas šalies ir kaimyninių valstybių institucijas apie išduotus leidimus.

Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, tapus pilnateise jos nare bei prisijungus prie Šengeno sutarties, gelbėtojų grupėms iš Europos Sąjungos valstybių narių vykstant per Lietuvos Respublikos valstybės sieną su kita Europos Sąjungos valstybe, nereikės informuoti VSAT ir Muitinės departamento.

Kitais atvejais leidimai kirsti Lietuvos Respublikos valstybės sieną išduodami Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Kontrolę vykdo VSAT ir Muitinės departamento pareigūnai.

2.4. Valstybinės paieškos ir gelbėjimo sistemos (SAR) struktūra (1 priedas) 2.4.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Krizių valdymo komitetas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija Atsižvelgdama į SAR ir Čikagos konvencijų bei CSĮ nuostatas bei įsipareigojimus pagal tarptautines sutartis, Lietuvos Respublikos Vyriausybė užtikrina, kad atsakingose institucijose veiktų tarnybos, atsakingos už jūrų ir aviacinės paieškos bei gelbėjimo darbus, teikiant pagalbą Lietuvos Respublikos atsakomybės zonoje sausumoje, ore ar jūroje nelaimės ištiktiems žmonėms.

Dėl orlaivio ar laivo avarijos susidarius krašto ekstremaliai situacijai, valstybiniu lygiu SAR operacijai vadovautų Ministras Pirmininkas, aktyvavęs Krizių valdymo komitetą arba skyręs (pagal CSĮ 19 str. 6 ir 7 p.) CSOV. CSOV organizuoti ir vadovauti darbams ekstremalios situacijos metu padėtų ESK ir valstybinis ESVC. Prireikus padėti ESK gali būti patelktas KPK.

2.4.2. Valstybinis ESVC Valstybinis ESVC gali būti aktyvuotas, kai ESK teikimu Ministras Pirmininkas skiria (pagal CSĮ 19 str. 6 ir 7 p.) susisiekimo ministrą CSOV vadovauti SAR operacijai valstybiniu lygiu arba kai SM ESVC vadovas ar apskrities (kurioje įvyko nelaimė) ESVC vadovas paprašo pagalbos.

2.4.3. Civilinės saugos departamentas CSD, gavęs informaciją apie orlaivio ar laivo avariją, aktyvuoja CSD Operatyvinę grupę ir imasi reikiamų priemonių, kad prireikus ir aktyvavus valstybinį ESVC ir/ar LRŽPGKC, būtų užtikrintas jų funkcijų vykdymas. CSD taip pat nedelsdamas parengia organizacines, ryšių ir kitas technines priemones, kad aktyvavus ESK, KPK, CSOV ir prireikus KVK, būtų užtikrintas šių institucijų darbas.

Adresas:

Civilinės saugos departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos Pamėnkalnio g. 30, LT-2001 Vilnius Operatyvinis budėtojas:

Telefonai: (8~5) 262 40 21, (8~5) 278 53 04 arba (+370 5) 262 40 21, (+370 5) 278 53 04 Mobilusis: (8~686) 8 40 51 arba (+370 686) 8 40 51 KATT:

2 05 04, 2 05 07 Elektroninis paštas: csd@csd. lt Faksas: (8~5) 212 06 35, (8~5) 262 45 64 arba (+370 5) 212 06 35, (+370 5) 262 45 64 2.4.4. Susisiekimo ministerijos ESVC Įvykus nelaimei, kurios mastai viršija apskrities ESVC reagavimo galimybes bei kompetenciją, pritrūkus pajėgų, resursų ir t. t., o SM ESVC vadovas perima SAR operacijos koordinavimą, patelkdamas turimas žinybines paieškos, gelbėjimo, avarines tarnybas ir kitas pajėgas bei priemones.

SM ESVC darbo vieta paprastai pasirenkamas ministerijos arba struktūrinio padalinio, esančio netoli įvykio vietos, administracijos pastate, tačiau galutinį sprendimą priima SM ESVC vadovas.

Adresas:

Susisiekimo ministerija Gedimino pr. 17, LT-2679 Vilnius SM ESVC ir PGCST koordinatorius:

Telefonai: (8~5) 239 39 11, (8~5) 239 39 77 arba (+370 5) 239 39 11, (+370 5) 239 39 77 Mobilusis: (8~686) 7 57 36 arba (+370 686) 7 57 36 Faksas: (8~5) 212 43 35 arba (+370 5) 212 43 35 2.4.4.1. Paieškos ir gelbėjimo civilinės saugos tarnyba PGCST yra civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos institucija, įgyvendinanti SM priskirtus uždavinius ir funkcijas civilinės saugos klausimais paieškos ir gelbėjimo (SAR) srityje ir teikia specializuotą pagalbą vykdant gelbėjimo (SAR) ir kitus neatidėliotinus darbus.

PGCST vadovaujanti ir tarnybos veiklą koordinuojanti institucija yra SM. PGCST remiančiosios institucijos yra AM, KAM, SM, VRM, CSD. Jos užtikrina PGCST parengties ekstremalioms situacijoms plane numatytų funkcijų savo institucijai, kaip remiančiajai institucijai, vykdymą ir darbų atlikimą.

PGCST sudaro ministerijų, kitų institucijų bei žinybų padaliniai ir formuotės, turinčios parengtą ir išmokytą personalą, gerai valdantį techniką ir galintį atlikti paieškos ir gelbėjimo (SAR) darbus ekstremaliomis sąlygomis. Tai KOP, VSAT, KAM, SM, PAGD, SAM, VRM, kitų ministerijų, Lietuvos šaulių sąjungos, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos ir kitų visuomeninių organizacijų padaliniai bei formuotės, sausumos pajėgų kariniai vienetai, dislokuoti Lietuvos Respublikos miestuose, rajonuose, taip pat apskričių ir savivaldybių administracijų savanoriškumo principu suformuoti ir atitinkamai instruktuoti vietiniai gyventojai.

Paieškos ir gelbėjimo (SAR) operacijoje dalyvaujanti PGCST ir remiančiosios institucijos vykdo joms Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 122 „Dėl valstybinės žmonių paieškos ir gelbėjimo bei teršalų likvidavimo jūroje veiksmų schemos“ (Žin., 1996, Nr. 9-227) nustatytus atitinkamus įpareigojimus.

Įvykus orlaivio ar laivo avarijai Lietuvos Respublikos atsakomybės zonoje, kai skubiai reikia organizuoti paieškos ir gelbėjimo (SAR) darbus, SM ESVC vadovo sprendimu aktyvuojama PGCST.

Kai kurios iš PGCST ir remiančiųjų institucijų sudarytos struktūrinės grandys gali vykdyti su SAR operacija nesusijusias, bet dėl orlaivio ar laivo avarijos iškilusias užduotis, pvz., organizuoti taršos incidentų likvidavimo darbus, nustatyti padarytą žalą aplinkai ir pan., tačiau šis Planas nereglamentuoja kitos PGCST veiklos.

Prireikus CSOV sprendimu PGCST gali patelkti visų Lietuvos Respublikos institucijų pajėgas ir priemones.

2.4.4.2. PGCST disponuojamos pajėgos, ištekliai ir priemonės PGCST gali patelkti ir panaudoti SAR operacijos metu šias pajėgas ir resursus:

2.4.5. Koordinaciniai gelbėjimo centrai 2.4.5.1. Lietuvos Respublikos žmonių paieškos ir gelbėjimo koordinacinis centras Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. sausio 24 d. nutarimo Nr. 122 „Dėl valstybinės žmonių paieškos ir gelbėjimo bei teršalų likvidavimo jūroje veiksmų schemos“ (Žin., 1996, Nr. 9-227) 2.1 punkto nuostata, LRŽPGKC funkcijas vykdo CSD.

Darbo vieta LRŽPGKC (taip pat valstybinio ESVC ir Ministro Pirmininko paskirto CSOV) darbo vieta valstybiniame OC.

Adresas:

Civilinės saugos departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos Pamėnkalnio g. 30, LT-2001 Vilnius.

Operatyvinis budėtojas:

Telefonai: (8~5) 262 40 21, (8~5) 278 53 04 arba (+370 5) 262 40 21, (+370 5) 278 53 04 Mobilusis: (8~686) 8 40 51 arba (+370 686) 8 40 51 KATT:

2 05 04, 2 05 07 Faksas: (8~5) 212 06 35, (8~5) 262 45 64 arba (+370 5) 212 06 35, (+370 5) 262 45 64 Elektroninis paštas: csd@csd. lt 2.4.5.2. Aeronautikos gelbėjimo koordinacinis centras AGKC – ARCC Vilnius yra VĮ „Oro navigacija“ struktūrinis padalinys. Už AGKC – ARCc Vilnius veiklą atsako VĮ „Oro navigacija“ generalinis direktorius. Kai generalinio direktoriaus nėra, jo pareigas vykdo oro eismo vadybos direktorius.

AGKC – ARCc Vilnius tiesiogiai vadovauja jo viršininkas. Kai viršininko nėra, jo pareigas vykdo vyresnysis AGKC – ARCc Vilnius koordinatorius.

AGKC – ARCc Vilnius dirba 24 valandas per parą. Pamainai vadovauja AGKC – ARCc Vilnius budintis koordinatorius. Budintis koordinatorius pildo keturis žurnalus, turinčius svarbą SAR operacijos metu ir vykdant SAR operacijos tyrimą:

Adresas:

Aeronautikos gelbėjimo koordinacinis centras (AGKC – ARCC Vilnius) Valstybės įmonė „ORO NAVIGACIJA“ Rodūnios kelias 2, 2023 Vilnius, Lietuva Budintis koordinatorius:

Telefonai: (8~5) 273 91 12, (8~5) 273 91 25 arba (+370 5) 273 91 12, (+370 5) 273 91 25 Mobilusis: (8~610) 4 60 24 arba (+370 610) 4 60 24 Faksas: (8~5) 273 91 22 arba (+370 5) 273 91 22 Elektroninis paštas: arcc@ans. lt Kita informacija apie AGKC – ARCC Vilnius pateikta 2 priede.

2.4.5.3. Jūrų gelbėjimo koordinacinis centras JGKC – MRCC Klaipėda yra LSLA struktūrinis padalinys.

Jam vadovauja ir už jo veiklą atsako LSLA direktorius. Kai direktoriaus nėra, jo pareigas vykdo direktoriaus pavaduotojas.

Kasdieninę JGKC – MRCC Klaipėda veiklą organizuoja ir už ją atsako JGKC – MRCC Klaipėda viršininkas. Kai viršininko nėra, jo pareigas vykdo viršininko pavaduotojas.

JGKC – MRCC Klaipėda dirba 24 valandas per parą. Pamainą sudaro:

Pamainai vadovauja vyr. specialistas kapitonas – koordinatorius.

JGKC budintys specialistai įvykius registruoja dviejuose dienynuose:

Adresas:

Jūrų gelbėjimo koordinacinis centras (JGKC – MRCC Klaipėda) Klaipėdos valstybinis jūrų uostas J. Janonio g. 24, 5800 Klaipėda, Lietuva Budintis koordinatorius:

Telefonai: (8~46) 49 96 70, (8~46) 49 96 69 arba (+370 46) 49 96 70, (+370 46) 49 96 69 Faksas: (8~ 46) 49 96 77 arba (+370 46) 49 96 77 Elektroninis paštas: mrcc@msa. lt Kita informacija apie JGKC – MRCC Klaipėda pateikta 2 priede.

2.4.6. Ekstremalių situacijų valdymo centrai 2.4.6.1. Apskrities ESVC Įvykus nelaimei, kurios mastai viršija savivaldybės reagavimo galimybes bei kompetenciją, pritrūkus pajėgų, resursų ir kt., aktyvuojamas apskrities ESVC, kurio vadovas perima operacijos koordinavimą, patelkdamas apskrities turimas paieškos, gelbėjimo, avarines tarnybas, priemones, karius.

Apskrities ESVC darbo vieta paprastai pasirenkamas administracijos pastatas, tačiau galutinį sprendimą priima apskrities viršininkas arba apskrities ESVC vadovas.

2.4.6.2. Savivaldybės ESVC Įvykus nelaimei, kurios mastai viršija ūkio subjekto ESVC reagavimo galimybes bei kompetenciją, pritrūkus pajėgų, technikos, resursų ir t. t., aktyvuojamas savivaldybės ESVC, kurio vadovas perima operacijos koordinavimą, patelkdamas savivaldybėje turimas paieškos, gelbėjimo, PGT ir kitas tarnybas bei priemones.

Savivaldybės ESVC darbo vieta paprastai pasirenkamas administracijos pastatas, tačiau galutinį sprendimą priima savivaldybės administracijos direktorius.

2.4.6.3. Ūkio subjekto ESVC Įvykus nelaimei, kurios mastai viršija ūkio subjekto AGT reagavimo galimybes bei kompetenciją, pritrūkus pajėgų, technikos, resursų ir t. t., ūkio subjekto ESVC vadovas perima operacijos koordinavimą, patelkdamas kitas turimas AGT bei priemones.

Ūkio subjekto ESVC darbo vieta paprastai pasirenkamas administracijos pastatas, tačiau galutinį sprendimą priima ūkio subjekto vadovas.

2.4.7. Pajėgos, techninės priemonės, įranga ir ištekliai 2.4.7.1. Karinės oro pajėgos KOP yra sudėtinė Lietuvos kariuomenės dalis, kuriai Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra priskyrusi SAR operacijoje tam tikras funkcijas, uždavinius ir atsakomybę. Šiems tikslams KOP turi sraigtasparnius Mi-8 ir MI-8T bei lėktuvus An-2, An-26 ir L-410.

Vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 18 d. nutarimą Nr. 304 „Dėl sraigtasparnių perdavimo Krašto apsaugos ministerijai ir Vidaus reikalų ministerijai bei paieškos ir gelbėjimo darbų organizavimo“ (Žin., 2001, Nr. 33-1107), KOP atlieka paieškos ir gelbėjimo (SAR) darbus Lietuvos Respublikos atsakomybės zonoje.

KOP paieškos ir gelbėjimo (SAR) darbus vykdo vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais: 1999 m. kovo 18 d. Nr. 304 „Dėl sraigtasparnių perdavimo Krašto apsaugos ministerijai ir Vidaus reikalų ministerijai bei paieškos ir gelbėjimo darbų organizavimo“ ir 2001 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 417 „Dėl Paieškos ir gelbėjimo darbų vykdymo orlaiviais taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 33-1107) bei Planu.

Šiuo metu Lietuvoje yra įsteigti du paieškos ir gelbėjimo postai: 1-asis Palangoje (Nemirsetoje) ir 2-asis Kaune (Fredoje), kuriuose nuolat budi įgulos su parengtais SAR sraigtasparniais.

SAR sraigtasparnių įgulos budi 24 val. per parą (15 min. parengtis dieną ir 30 min. parengtis naktį, kai temperatūra + 5 oC ir žemesnė – 30 min. parengtis dieną).

Papildomai 24 val. per parą II aviacijos bazėje budi parengtas SAR operacijai atsarginis sraigtasparnis su įgula (1,5 val. parengtis).

2.4.7.2. Valstybės sienos apsaugos tarnyba VSAT, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 18 d. nutarimu Nr. 304 „Dėl sraigtasparnių perdavimo Krašto apsaugos ministerijai ir Vidaus reikalų ministerijai bei paieškos ir gelbėjimo darbų organizavimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 417 patvirtintomis „Paieškos ir gelbėjimo darbų vykdymo orlaiviais taisyklėmis“ (Žin., 2001, Nr. 33-1107) ir Planu, vykdo paieškos ir gelbėjimo (SAR) darbus Lietuvos Respublikos atsakomybės zonoje.

Prireikus VSAT gali patelkti du sraigtasparnius EC120B ir lėktuvą „Cessna – 172“, kurie dislokuoti Paluknio aerodrome (7 priedas). Sraigtasparnių įgulos budi darbo dienomis ir darbo laiku 1,5 val. parengtyje.

Operatyvinis budėtojas:

Telefonai: (8~5) 271 93 05, (8~5) 233 13 52 arba (+370 5) 271 93 05, (+370 5) 233 13 52 Mobilusis: (8~687) 2 59 89 arba (+370 687) 2 59 89 Faksas: (8~5) 271 93 06, (8~5) 233 13 65 arba (+370 5) 271 93 06, (+370 5) 233 13 65 2.4.7.3. VSAT užkarda pasienio ruože, pasienio vidaus vandenyse ir teritorinėje jūroje Įvykus orlaivio ar laivo avarijai pasienio zonoje, VSAT užkarda pasienio ruože, pasienio vidaus vandenyse ir teritorinėje jūroje pradiniu neatidėliotinu atveju, o prireikus ir iki SAR operacijos pabaigos, dalyvauja SAR operacijoje.

Budėtojas:

Telefonai: (8~46) 39 78 50 arba (+370 46) 39 78 50 Mobilusis: (8~698) 5 40 59 arba (+370 698) 5 40 59 Faksas: (8~46) 39 78 72 arba (+370 46) 39 78 72 2.4.7.4. Avarinės gelbėjimo tarnybos Ūkio subjektai turi savo AGT, kuri pirmiausiai reaguoja įvykus orlaivio ar laivo avarijai jų atsakomybės zonoje (4 ir 16 priedai).

Ūkio subjektų – oro uostų AGT turi parengtą gelbėjimo personalą, priemones bei techniką ir, įvykus orlaivio avarijai oro uosto atsakomybės zonoje, t. y. 8 km spinduliu nuo aerodromo kontrolinio taško (4 priedas), veikia pagal oro uosto avarinį gelbėjimo darbų planą.

AGT taip pat gali dalyvauti gelbėjimo (SAR) darbuose ir ne savo atsakomybės zonoje, kartu su PGT ir kitomis tarnybomis ir pajėgomis.

Avarijos Kuršių mariose atveju reaguoja KVJU AGT. Prireikus pagal JGKC – MRCC Klaipėda nurodymą KVJU AGT reaguoja Lietuvos JGPAR ar kaimyninių valstybių JGPAR.

2.4.7.5. PGT, GMP ir policija Įvykus orlaivio avarijai Lietuvos Respublikos atsakomybės zonoje sausumos teritorijoje, kuri nėra oro uosto atsakomybės zonoje (t. y. už 8 km nuo aerodromo kontrolinio taško) ir vidaus vandenyse, gelbėjimo darbus vykdo PGT. Policija ir GMP vykdo joms priskirtas funkcijas ir užduotis, aprašytas II, III ir IV Plano dalyse.

Prireikus SMC (GDV, OSC) sprendimu tam tikrų užduočių sprendimui gali būti patelktos įmonių ir organizacijų technika ir darbuotojai.

Plačiau apie PGT ir kitas tarnybas žiūrėti 6.7 ir 11.3 punktus.

2.4.7.6. Kitos organizacijos, savanoriai Susidarius krašto ekstremaliai situacijai, yra didelė tikimybė, jog gelbėjimo tarnybų, karių ir kitų pajėgų gali neužtekti tam tikruose SAR operacijos baruose: orlaivio avarijos vietoje, ekstremalios situacijos paveiktoje teritorijoje, nukentėjusiųjų priėmimo ir išskirstymo punktuose, paieškos grupių po 10–15 žmonių suformavimui, specialiųjų inžinerinių sistemų, privažiavimo kelių miške ar lauke įrengimui, švarinimo komandų suformavimui, orlaivio nuolaužų, dalių, detalių, žuvusiųjų kūnų dalių, orlaivio krovinio, nukentėjusiųjų asmeninių daiktų, vertybių surinkimui, teritorijos tvarkymui ir kt., t. y. darbų, kurie yra pakankamai imlūs žmogaus darbui, pasiskirstę pakankamai didelėje teritorijoje ir kurių atlikimui nėra keliami specialūs reikalavimai. Atsižvelgus į kitų šalių patirtį, šias užduotis, atsiradusį didelį žmogiškųjų resursų trūkumą ir jų poreikio patenkinimą gali kompensuoti kitos organizacijos ir savanoriai.

Kitos organizacijos ir savanoriai – tai visuomeninės organizacijos (Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos, Lietuvos šaulių sąjungos ir kt.), religinių bendruomenių atstovai, savivaldybės teritorijoje esančių įstaigų (paieškos ir gelbėjimo, ugniagesių – savanorių, avarinių ir komunalinių tarnybų, organizacijų, įmonių ar firmų darbuotojai ir kt.), vietiniai ir kiti gyventojai, savanoriškai atvykę padėti.

SMC (GDV, CSOV), o pradiniu etapu GDV (OSC, CSOV), ir savivaldybės ESVC vadovas pasirūpina ir užtikrina, kad kitos organizacijos ir savanoriai pagal savo kvalifikaciją, patirties ar parengties lygį, dalykines savybes, turimas technines priemones būtų priskirti atitinkamiems pareigūnams, SAR operacijoje atsakingiems už tam tikrų užduočių vykdymą.

Atsakingi pareigūnai pasirūpina savanorių, tinkamų konkrečiai užduočiai atlikti, atrinkimu ir aprūpinimu būtinomis asmens apsaugos ir darbo priemonėmis paskirtos užduoties įvykdymui bei jų instruktavimu prieš užduoties vykdymą.

Savanoriui, įvykdžiusiam paskirtą užduotį, turi būti suteikta atitinkama streso pašalinimo, psichologinė ar medicinos pagalba, kurią taip pat vykdo specialiai tam paskirti savanoriai.

Pabaigus darbą savanoriui pareiškiama padėka.

II dalis ekstremali situacija ir reagavimo į ją lygiai. institucijų uždaviniai ir funkcijos 3. Ekstremali situacija 3.1. Ribota ekstremali situacija Ribota ekstremali situacija yra padėtis, kai dėl orlaivio ar laivo avarijos – ekstremalaus įvykio – reikia vykdyti SAR operaciją ir kurios metu žuvo ar dingo be žinios ne daugiau kaip 5 žmonės arba ne daugiau kaip 20 žmonių sutrikdytos fiziologinės ar socialinės gyvenimo sąlygos, arba nuostoliai sudaro nuo 200 iki 1 tūkstančio minimalių mėnesinių algų dydžio sumą ir ekstremalios situacijos ribos neišplito už ūkio subjekto teritorijos, o padariniai yra šalinami ūkio subjekto AGT ar/ir pasitelkus PGT ir kitas specialiąsias tarnybas.

Ribotos ekstremalios situacijos atveju reaguojama 1 arba 2 reagavimo lygiu: ūkio subjekto AGT arba ūkio subjekto ESVC.

Kitos pajėgos, atvykusios į nelaimės vietą be GDV (OSC) ar ūkio subjekto ESVC vadovo prašymo, grąžinamos atgal, kad pertekliniu gelbėtojų, medikų ir kitų specialistų bei technikos buvimu avarijos vietoje neapsunkintų gelbėjimo darbų vykdymo.

3.2. Vietinė ekstremali situacija Vietinė ekstremali situacija yra padėtis, kai dėl orlaivio ar laivo avarijos – ekstremalaus įvykio – reikia vykdyti SAR operaciją ir kurios metu žuvo ar dingo be žinios 6–20 žmonių arba 20–60 žmonių sutrikdytos fiziologinės ar socialinės gyvenimo sąlygos, arba nuostoliai sudaro nuo 1 iki 2 tūkstančių minimalių mėnesinių algų dydžio sumą ir ekstremalaus įvykio teritorijos ribos neišplito už savivaldybės teritorijos, o padariniai yra šalinami ne tik specialiųjų tarnybų pajėgomis, bet ir panaudojant kitus savivaldybės turimus materialinius išteklius arba juos gavus iš kitų savivaldybių.

Vietinės ekstremalios situacijos atveju reaguojama 3 reagavimo lygiu: PGT ir kitų gelbėjimo tarnybų bei savivaldybės ESVC.

Kitos pajėgos, atvykusios į nelaimės vietą be GDV (OSC) ar savivaldybės ESVC vadovo prašymo, grąžinamos atgal, kad pertekliniu gelbėtojų, medikų, kitų specialistų, tarnybų bei technikos buvimu avarijos vietoje neapsunkintų gelbėjimo darbų vykdymo ir reagavimo į nelaimę koordinavimo.

3.3. Regioninė ekstremali situacija Regioninė ekstremali situacija yra padėtis, kai dėl orlaivio ar laivo avarijos – ekstremalaus įvykio – reikia vykdyti SAR operaciją ir kurios metu žuvo ar dingo be žinios daugiau kaip 20 žmonių arba daugiau kaip 60 žmonių sutrikdytos fiziologinės ar socialinės gyvenimo sąlygos, arba nuostoliai sudaro daugiau kaip 2 tūkstančius minimalių mėnesinių algų dydžio sumą ir ekstremalaus įvykio teritorijos ribos išplito apskrityje už vienos savivaldybės teritorijos, o padariniai yra šalinami ne tik apskrities teritorijoje esamų specialiųjų tarnybų pajėgomis, bet ir panaudojant kitus apskrityje turimus materialinius išteklius arba juos gavus iš kitų apskričių.

Regioninės ekstremalios situacijos atveju reaguojama 4 reagavimo lygiu: apskrityje sutelktomis gelbėjimo, avarinių ir kitų tarnybų pajėgomis bei apskrities ESVC.

Kitos pajėgos, atvykusios į nelaimės vietą be SMC (GDV, CSOV) ar apskrities ESVC vadovo prašymo, grąžinamos atgal, kad pertekliniu gelbėtojų, medikų, kitų specialistų, tarnybų bei technikos buvimu avarijos vietoje neapsunkintų gelbėjimo darbų vykdymo ir reagavimo į nelaimę koordinavimo.

3.4. Krašto ekstremali situacija Krašto ekstremali situacija yra padėtis, kai dėl orlaivio ar laivo avarijos – ekstremalaus įvykio – reikia vykdyti SAR operaciją ir kurios metu žuvo arba sutrikdytos fiziologinės ar socialinės gyvenimo sąlygos pakankamai dideliam žmonių skaičiui, arba jo padariniai apima vieną ir daugiau apskričių teritorijų, arba į ekstremalios situacijos valdymą įsitraukia valstybinio lygio civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos institucijos.

Krašto ekstremalios situacijos atveju reaguojama 5, 6 arba 7 reagavimo lygiais – atitinkamai SM ESVC, valstybinis ESVC, ESK (prireikus pagalbon patelkiant KPK) ar/ir ypatingais atvejais KVK.

Šalies pajėgos į nelaimės vietą telkiamos atitinkamai SM ESVC, valstybinio ESVC vadovų arba Ministro Pirmininko paskirto (vadovaujantis CSĮ 19 str. 6 punkto nuostata) CSOV, vykdančio SMC (GDV, CSOV) funkcijas, nurodymais ir sprendimais.

Prireikus pagal iš anksto sudarytas savitarpio pagalbos sutartis gali būti patelktos toje teritorijoje esančios PGT, avarinės ir kitos tarnybos pajėgos, kurios reaguoja į avariją pagal joms priskirtas kasdienines funkcijas.

1-uoju reagavimo lygiu avarijos vietoje vadovauja AGT vadovas, vykdantis GDV (OSC, CSOV) funkcijas. Funkcijų priskyrimas, vykdymas ir perdavimas, užduotys, sąveika, atsakomybė ir kitos nuostatos yra aprašytos šio plano III (įvykus orlaivio avarijai sausumoje) ir IV (įvykus orlaivio ar laivo avarijai Lietuvos JPGDAR ar Kuršių mariose) dalyse.

Jeigu AGT vadovui, vykdančiam GDV (OSC, CSOV) funkcijas, reaguojant į avariją ir likviduojant avarijos padarinius pakanka turimų pajėgų ir resursų ir jis nesikreipia į aukštesnį lygmenį, tuomet pagal savo kompetenciją visiškai atsako už paieškos ir gelbėjimo (SAR) darbų vykdymą, avarijos lokalizavimą ir padarinių likvidavimą.

4.2. 2-asis reagavimo lygis: ūkio subjekto ESVC 2-uoju reagavimo lygiu reaguojama susidarius ekstremaliai situacijai – įvykus orlaivio avarijai ar laivo avarijai ūkio subjekto atsakomybės zonoje – yra aktyvuojamas ūkio subjekto ESVC.

Ūkio subjekto vadovas aktyvuoja ESVC tuomet, kai:

AGT vadovo – GDV (OSC, CSOV) – prašymą ūkio subjekto budinti tarnyba užregistruoja atitinkamame žurnale.

Ūkio subjekto ESVC, kuriam vadovauja turintis kompetenciją ūkio subjekto vadovo paskirtas ESVC vadovas, sprendžia visus AGT vadovui iškilusius klausimus.

2-uoju reagavimo lygiu ūkio subjekto ESVC vadovui pradėjus vykdyti pareigas, AGT vadovas perduoda OSC, CSOV funkcijas, o užbaigus žmonių gelbėjimo darbus – ir GDV funkcijas.

Jeigu ūkio subjekto ESVC vadovui, vykdančiam GDV (OSC, CSOV) funkcijas, reaguojant į avariją pakanka turimų pajėgų ir resursų ir jis nesikreipia į aukštesnį lygmenį, tuomet pagal savo kompetenciją visiškai atsako už paieškos ir gelbėjimo (SAR) darbų vykdymą, avarijos lokalizavimą ir padarinių likvidavimą.

Ūkio subjekto ESVC vadovas paskiria į avarijos vietą specialistus operatyviai perduoti informaciją apie situaciją ir koordinuoti darbą su žiniasklaidos atstovais.

4.3. 3-iasis reagavimo lygis: savivaldybės ESVC 3-iuoju reagavimo lygiu reaguojama susidarius ekstremaliai situacijai – įvykus orlaivio avarijai ar laivo avarijai, kai ūkio subjekto ESVC vadovui sudėtinga koordinuoti su ekstremalia situacija susijusius veiksmus, reikalinga pagalba, būtina patelkti savivaldybėje esančias pajėgas ir resursus arba kai nelaimės mastas gali pakenkti vietos gyventojams, turtui ar aplinkai – yra aktyvuojamas savivaldybės ESVC.

Be to, savivaldybės ESVC yra aktyvuojamas ir tuomet, kai avarija įvyksta savivaldybės teritorijoje už ūkio subjekto atsakomybės zonos ribų. Tuomet PGT pareigūnas ar policijos pareigūnas, vykdantis GDV (OSC, CSOV) funkcijas, įvertinęs situaciją, jog esamomis pajėgomis likviduoti avarijos padarinių nepavyks, paprašo savivaldybės CS darbuotojo (CS tarnybos) pagalbos.

Savivaldybės CS darbuotojas siūlo savivaldybės administracijos direktoriui aktyvuoti savivaldybės ESVC. Pagal galiojančius teisės aktus savivaldybės administracijos direktorius vykdo savivaldybės ESVC vadovo funkcijas.

Savivaldybės ESVC vadovui pradėjus vykdyti pareigas, AGT vadovas, ūkio subjekto ESVC vadovas, PGT pareigūnas ar policijos pareigūnas perduoda OSC, CSOV funkcijas savivaldybės ESVC vadovui, o užbaigus žmonių gelbėjimo ir gaisro gesinimo darbus – ir GDV funkcijas.

Jeigu savivaldybės ESVC vadovui, vykdančiam GDV (OSC, CSOV) funkcijas, reaguojant į avariją pakanka turimų pajėgų, technikos ir resursų, jis tai daro nesikreipdamas į aukštesnį lygmenį, tuomet pagal savo kompetenciją visiškai atsako už paieškos ir gelbėjimo (SAR) darbų vykdymą, avarijos lokalizavimą ir padarinių likvidavimą.

Savivaldybės ESVC paskiria prie ūkio subjekto ESVC ir/ar į avarijos vietą specialistus operatyviai perduoti informaciją apie situaciją ir koordinuoti darbą su žiniasklaidos atstovais.

4.4. 4-asis reagavimo lygis: apskrities ESVC 4-uoju reagavimo lygiu reaguojama susidarius ekstremaliai situacijai – įvykus orlaivio avarijai ar laivo avarijai, kai ūkio subjekto ESVC vadovui ar/ir savivaldybės ESVC vadovui sudėtinga koordinuoti su ekstremalia situacija susijusius veiksmus, reikalinga pagalba, būtina patelkti apskrityje esančias pajėgas, karinius vienetus, techniką ir resursus arba kai nelaimės mastas gali pakenkti kelių savivaldybių gyventojams, turtui ar aplinkai – yra aktyvuojamas apskrities ESVC.

Apskrities viršininkas paskiria kompetentingą administracijos pareigūną apskrities ESVC vadovu.

ESVC pasitarimo metu paskiria SMC avarijos vietoje. SMC atvykus į avarijos vietą ir įkūrus joje vadavietę iš pareigūnų, vykdžiusių GDV (OSC, CSOV) funkcijas, jos perimamos. Užbaigus žmonių gelbėjimo darbus – perimamos ir GDV funkcijos.

Aptarę situaciją, SMC ir apskrities ESVC vadovas nusprendžia, kuriam iš jų priklausomai nuo dominuojančių veiksmų ir ekstremalios situacijos pobūdžio, tikslingiausia vykdyti CSOV funkcijas.

Jeigu SMC ir apskrities ESVC vadovui, reaguojant į avariją, pakanka turimų pajėgų, technikos ir resursų, o CSOV nesikreipia į aukštesnį lygmenį, tuomet CSOV visiškai atsako už paieškos ir gelbėjimo (SAR) darbų vykdymą, avarijos lokalizavimą ir padarinių likvidavimą.

Apskrities ESVC paskiria į savivaldybės ESVC ar/ir avarijos vietą specialistus operatyviai perduoti informaciją apie situaciją ir koordinuoti darbą su žiniasklaidos atstovais.

4.5. 5-asis reagavimo lygis: Susisiekimo ministerijos ESVC 5-uoju reagavimo lygiu reaguojama, kai aktyvuojamas Susisiekimo ministerijos ESVC. Tokia situacija susidaro tuomet, kai 4-uoju reagavimo lygiu sudėtinga koordinuoti su ekstremalia situacija susijusius veiksmus, kai nelaimės mastas yra išplitęs Baltijos jūroje, padarinių likvidavimo darbams aktyvuojamos dvi ir daugiau SM institucijų, reikalinga pagalba papildomai patelkiant skirtingų žinybų pajėgas, techniką, resursus.

Susisiekimo ministras paskiria SM ESVC vadovu SM ar jos struktūrinio padalinio pareigūną, kompetentingą aviaciniais arba jūriniais klausimais, kuris taip pat įpareigojamas vykdyti SMC ir CSOV funkcijas.

SMC (CSOV) koordinuoja patelkiamas pajėgas, techniką bei resursus, taip pat PGCST ir remiančiųjų institucijų veiksmus ir jų pajėgas.

Jeigu SMC (CSOV), reaguojant į avariją, pakanka turimų pajėgų, technikos ir resursų likviduoti avarijos padarinius, jis tai daro nesikreipdamas į aukštesnį lygmenį, tuomet SMC (CSOV) visiškai atsako už paieškos ir gelbėjimo (SAR) darbų vykdymą, avarijos lokalizavimą ir padarinių likvidavimą.

SM ESVC paskiria į apskrities ESVC ar/ir avarijos vietą specialistus operatyviai perduoti informaciją apie situaciją ir koordinuoti darbą su žiniasklaidos atstovais.

4.6. 6-asis reagavimo lygis: valstybinis ESVC 6-uoju reagavimo lygiu reaguojama, kai aktyvuojamas valstybinis ESVC. Tokia situacija susidaro tuomet, kai 5-uoju reagavimo lygiu sudėtinga koordinuoti su ekstremalia situacija susijusius veiksmus, kai nelaimės mastas apima kelių apskričių teritorijas ir gali pakenkti dviejų ir daugiau apskričių gyventojams, turtui, aplinkai, reikalinga patelkti pajėgas ir karinius vienetus, šalies resursus ar/ir valstybės rezervuose esančias priemones, kai reikia prašyti kaimyninių valstybių ar tarptautinių organizacijų pagalbos arba kai Ministras Pirmininkas paskiria CSOV vadovauti ir koordinuoti veiksmams.

ESK teikimu Ministras Pirmininkas, vadovaudamasis CSĮ 19 str. 6 punkto nuostata, skiria susisiekimo ministrą (arba kitą kompetentingą pareigūną) CSOV vadovauti SAR operacijai valstybiniu lygiu, kurio operacijų štabo funkcijas atlieka valstybinis ESVC.

Susisiekimo ministras (arba kitas kompetentingas pareigūnas) vykdo CSOV funkcijas bei (asmeniškai arba per įgaliotą atstovą) vykdo SMC funkcijas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ministro Pirmininko paskirtam CSOV pradėjus vykdyti pareigas, apskrities ESVC vadovas ir/arba SM ESVC vadovas perduoda CSOV funkcijas. Jis tampa vyriausiuoju pareigūnu valstybinėje civilinės saugos operacijos grandinėje ir visiškai atsako už paieškos ir gelbėjimo (SAR) darbų vykdymą, avarijos lokalizavimą ir pasekmių likvidavimą.

Valstybinis ESVC paskiria į SM ESVC, apskrities ESVC ar/ir avarijos vietą specialistus operatyviai perduoti informaciją apie situaciją ir koordinuoti darbą su žiniasklaidos atstovais.

4.7. 7-asis reagavimo lygis: ESK (KPK) ir/ar KVK 7-uoju reagavimo lygiu reaguojama, kai aktyvuojama ESK (prireikus ir KPK). ESK svarsto ir atrenka alternatyvas, parengtus sprendimų projektus, priima sprendimus dėl ekstremalios situacijos, finansinių lėšų skyrimo, teikia siūlymus KVK ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei, nagrinėja kitus jos kompetencijai priskirtus klausimus.

ESK svarsto CSOV kandidatūrą ir tekia ją tvirtinti Ministrui Pirmininkui.

Esant ypač sudėtingai situacijai, Ministras Pirmininkas gali aktyvuoti KVK.

Reagavimo į avariją procesas prasideda tuomet, kai AGKC – ARCC Vilnius ir/ar JGKC – MRCC Klaipėda iš įvairių šaltinių, su kuriais yra sudarytos sutartys dėl informacijos teikimo, pirmieji gauna informaciją (8 ir 9 priedai) apie avarijos grėsmę, jos pradžią – sausumoje ar jūroje įvykusį orlaivio ar laivo avarijos faktą. Gavę informaciją apie avariją, jie praneša (14 ir 15 priedai) sąveikaujančioms institucijoms bei CSD. CSD informuoja atitinkamas savivaldybes, apskritis, kitas reikalingas valstybės valdymo ir savivaldos institucijas (8 priedas), kurios nedelsdamos pradeda vykdyti Plane numatytas funkcijas ir užduotis.

Reaguojančios institucijos, įgyvendindamos SAR operacijos metu keliamus uždavinius, vadovaujasi CSĮ 6 str. pateiktais principais, kurių 5-as „nuolatinės parengties“ ir 6-as „sąveikos“ tiek horizontaliai, tiek vertikaliai yra ypač aktualūs ir svarbūs.

Pagal Planą SAR operacijoje dalyvaujančios institucijos į avarijos likvidavimo procesą reaguoja įsitraukdamos atsižvelgiant į joms priskirtas funkcijas, reagavimo lygį, ekstremalios situacijos mastą bei jų iškvietimo momentą.

Aukštesnis vadovavimo ir koordinavimo lygmuo aktyvuojamas tik gavus GDV (OSC, CSOV) ar žemesniojo ESVC prašymą. Svarbu žinoti, kad nepagrįstas atvykimas, pajėgų patelkimas į avarijos vietą ar aukštesnio ESVC aktyvavimasis reaguojant į avariją ne tik nepadeda, bet ir apsunkina GDV (OSC, CSOV) darbą: nekviestos pajėgos neturi užduočių, trukdo gelbėjimo darbams, jas reikia kaip galima greičiau pašalinti iš avarijos vietos atsitraukiant nuo tiesioginių užduočių vykdymo ir pan. – tuo sudaroma sumaišties, chaoso ir rizikos elementų. Kadangi SAR operacijoje dalyvauja orlaiviai, sraigtasparniai, laivai ir kita technika bei pakankamai didelis žmonių skaičius – situacija komplikuojasi, padidėja rizikos faktorius. Todėl būtina išlaikyti „pagalbos prašymo iš apačios“ procedūrą ir sulaukti tuo momentu atsakingo už avarijos likvidavimą pareigūno prašymo. Kita vertus, GDV (OSC, CSOV) ar žemesniojo lygmens ESVC vadovas visiškai atsako už operacijos eigą. Todėl jei jis nesikreipia į aukštesnį lygmenį, tai turi būti suprasta, jog visiškai susitvarko su turimomis pajėgomis ir resursais, prisiimdamas atsakomybę. Esant abejonėms, rekomenduojama kreiptis į aukštesnį lygmenį.

Reagavimui į avariją pereinant iš fazės į fazę, iš etapo į etapą, iš dalies į dalį ar į aukštesnį vadovavimo ir koordinavimo lygmenį, paieškos ir gelbėjimo (SAR) darbai tikėtinos avarijos rajone, avarijos vietoje ir ekstremalios situacijos paveiktoje teritorijoje turi vykti be pertrūkių ar pauzių telkiant reikiamas ir papildomas pajėgas, techniką ir resursus. Siektina, jog planuojamų priemonių, vykdomų veiksmų ir darbų seka laiko ir operacijos eigos ašyse būtų išlaikyta iki SAR operacijos pabaigos paskelbimo.

6.1.2. Jūrų gelbėjimo koordinacinis centras

6.1.3. Lietuvos Respublikos žmonių paieškos ir gelbėjimo koordinacinis centras

6.2. Paieškos ir gelbėjimo civilinės saugos tarnyba

6.3. Lietuvos kariuomenė 6.3.1. Karinės oro pajėgos

6.3.2. Karinės jūrų pajėgos

6.3.3. Sausumos kariniai vienetai

6.4. Valstybės sienos apsaugos tarnyba

6.4.1. VSAT užkarda pasienio ruože, pasienio vidaus vandenyse ir teritorinėje jūroje

6.5. Avarinės ir gelbėjimo tarnybos

6.6. PGT ir kitos tarnybos 6.6.1. Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba

6.6.2. Greitosios medicinos pagalbos tarnyba

Plačiau gelbėjimo ir kitų tarnybų funkcijos ir užduotys aprašytos 6.7 punkte.

6.6.3. Policija

Plačiau policijos funkcijos ir užduotys aprašytos 12.3.3 punkte.

6.7. Avarijos metu aktyvuojamos institucijos 6.7.1. Ūkio subjekto ESVC

6.7.2. Savivaldybės ESVC

6.7.3. Apskrities ESVC

6.7.4. Susisiekimo ministerijos ESVC

6.7.5. Valstybinis ESVC

6.7.6. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija

6.7.7. Krizių valdymo komitetas

6.8. Valstybinės institucijos 6.8.1. Aplinkos ministerija

6.8.2. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

6.8.3. Sveikatos apsaugos ministerija

6.8.4. Susisiekimo ministerija

6.8.5. Vidaus reikalų ministerija

6.8.6. Užsienio reikalų ministerija

6.8.7. Civilinės saugos departamentas

6.8.8. Muitinės departamentas

6.8.9. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas

6.8.10. Policijos departamentas

6.8.11. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba

6.9. Kitos organizacijos, savanoriai

Pagrindinis reikalavimas – nelaimės metu visuomenei teikiama tik oficiali informacija, atitinkamai ją apdorojant ir dozuojant, kad nebūtų sukelta sumaištis. Šis darbas yra reglamentuotas atitinkamais teisės aktais, reikalauja atitinkamo išankstinio asmeninio pasirengimo, organizacinės ir praktinės patirties, taip pat pakankamo situacijos ir atliekamų veiksmų avarijos vietoje ir ekstremalios situacijos zonoje žinojimo. Informacijos teikimas žiniasklaidos priemonėms turi būti gerai suderintas ir koordinuotas tarp tų visų pareigūnų, galinčių teikti oficialią informaciją, ir jų paskirtų atstovų spaudai.

Kontaktus su žiniasklaidos atstovais palaiko AGKC – ARCC Vilnius, JGKC – MRCC Klaipėda, KVJU ESVC, LSLA visų lygių ESVC vadovai, SMC (CSOV) arba jų paskirti atstovai ryšiams su žiniasklaida. SAR operacijos metu aktyvavus aukštesnių lygmenų ESVC, informaciją žiniasklaidai teikiama laikantis tų pačių reikalavimų.

GDV (OSC) gali taip pat teikti informaciją žiniasklaidai, jeigu tai netrukdo jam vykdyti tiesiogines funkcijas ir užduotis nelaimės vietoje.

Žiniasklaidos atstovai tiesiogiai gali pasitikti grįžtančias iš operacijos paieškos ir gelbėjimo (SAR) pajėgas. Tokiais atvejais yra paskiriamas iš paieškos ir gelbėjimo (SAR) pajėgų atstovas ryšiams su žiniasklaida, kuris turi vengti:

III dalis sar operacijos eiga orlaivio avarijos atveju sausumos teritorijoje. pagrindinių institucijų ir pareigūnų veiksmai 8. Aeronautikos gelbėjimo koordinacinis centras Įvykus orlaivio ar laivo avarijai nedelsiant reikia pradėti SAR operaciją ir aktyvuoti paieškos ir gelbėjimo (SAR) pajėgas.

AGKC – ARCC Vilnius per KOP OB ir VSAT budėtoją duoda nurodymą orlaiviams pradėti vykdyti paieškos ir gelbėjimo (SAR) darbus.

Kaimyninės valstybės SAR orlaivius patelkia AGKC – ARCC Vilnius per ARCC ir duoda leidimą kirsti Lietuvos Respublikos oro erdvę. Apie tai AGKC – ARCC Vilnius informuoja VSAT bei Muitinės departamentą.

AGKC – ARCC Vilnius aktyvuotoms paieškos ir gelbėjimo (SAR) pajėgoms suteikia visapusišką informaciją, nurodo kursą, nuotolį iki avarijos vietos arba apytikrį avarijos rajoną ir t. t.

Taip pat AGKC – ARCC Vilnius skelbia paieškos ir gelbėjimo (SAR) operacijos pradžią, o gavę SMC (GDV, OSC) siūlymą nutraukti SAR operaciją kaip netikslingą, skelbia jos pabaigą.

AGKC – ARCC Vilnius:

Informacijos apie orlaivio avariją gavimo schema pateikta 8 priede.

AGKC – ARCc Vilnius budintis koordinatorius, priėmęs sprendimą dėl orlaivių panaudojimo SAR operacijoje, apie tai praneša KOP OB ar/ir VSAT budėtojui (8 ir 9 priedai).

SAR sraigtasparnių ir VSAT sraigtasparnių įguloms komandą pakilti duoda atitinkamai KOP OB ar/ir VSAT budėtojas, iš AGKC – ARCc Vilnius budinčio koordinatoriaus gavęs paraišką orlaivių panaudojimui ir kartu meteorologinę informaciją avarijos rajone.

Po pakilimo orlaivių įgulos vadovaujasi AGKC – ARCc Vilnius budinčio koordinatoriaus nurodymais, nuolat palaiko tiesioginį radijo ryšį su artimiausio nuo avarijos vietos oro uosto SVC vadovu ar/ir VJV arba per tarpininką: KOP OB, SK, JGKC – MRCc Klaipėda.

KOP OB telefonai pateikti 2 priede.

VSAT sraigtasparnių ir lėktuvų įgulos:

11.1.2. Avariją patiriantis orlaivis priverstinai leidžiasi avarinės situacijos metu

11.2. VRSVC skrydžių vadovas 11.2.1. Avariją patiriantis orlaivis skrydžio metu

11.2.2. Avariją patiriantis orlaivis priverstiniai leidžiasi avarinės situacijos metu arba dingsta iš radaro ekrano

11.3. AGKC – ARCC Vilnius budintis koordinatorius

Pranešimo ir sąveikos apie orlaivio avarinę situaciją schemos pateiktos 8 ir 14 prieduose.

11.4. Karinės oro pajėgos 11.4.1. KOP operatyvinis budėtojas Gavęs informaciją apie orlaivio avariją ir AGKC – ARCc Vilnius budinčio koordinatoriaus nurodymą dėl SAR sraigtasparnio (-ių) panaudojimo paieškos ir gelbėjimo (SAR) darbams, veikia pagal 2001 m. kovo 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas „Paieškos ir gelbėjimo darbų vykdymo orlaiviais taisykles“ (Žin., 2001, Nr. 33-1107):

11.4.2. SAR sraigtasparnio įgulos vadas SAR sraigtasparnio įgulos vadas nepriklausomai nuo jo karinio laipsnio ir užimamų pareigų negali savarankiškai priimti sprendimo pakelti SAR sraigtasparnį gelbėjimo (SAR) darbams vykdyti arba kitiems tikslams. Vykdydamas užduotį jis vadovaujasi „Paieškos ir gelbėjimo darbų vykdymo orlaiviais taisyklėmis“, „Paieškos ir gelbėjimo vadovu“, instrukcijomis ir SK nurodymais.

Visa perduodama SAR sraigtasparnio įgulai informacija gali būti tik patariamoji. SAR sraigtasparnio įgulos vadas, vertindamas turimą informaciją ir susidariusią situaciją, priima galutinį sprendimą dėl SAR sraigtasparnio panaudojimo ir įgulos veiksmų konkrečiame paieškos (SAR) ar gelbėjimo (SAR) etape ar epizode. SAR sraigtasparnio įgulos vadas turi teisę atsisakyti vykdyti pakilimą argumentuodamas savo sprendimą SK, kuris privalo apie tai pranešti ir SMC (CSOV), AGKC – ARCc Vilnius budinčiam koordinatoriui ir KOP OB.

SAR sraigtasparnio įgulos vadas:

Prisiėmus GDV (OSC, CSOV) pareigas ir atsakomybę:

GDV (OSC, CSOV) pareigų ir atsakomybės perdavimas:

11.4.3. Sąveikos su aviacija karininkas Jei SAR operacijoje dalyvauja du ir daugiau sraigtasparnių, skiriamas SK.

SK darbo vieta parenkama gelbėjimo pajėgų štabe arba SMC (CSOV) vadavietėje netoli orlaivio avarijos vietos. SK aprūpinamas nešiojamąja radijo stotimi (tipas „IKOM“ – „žemė-oras“), kad galėtų koreguoti užduotį įgulos vadui skrydžio metu.

Visi užsakymai SAR sraigtasparnio (-ių) pakilimui iš kitų gelbėjimo padalinių turi būti vykdomi tiktai per SK. SK priima sprendimą SAR sraigtasparniui pakilti. SK turi teisę leisti arba uždrausti SAR sraigtasparnio pakilimą, informuodamas apie savo sprendimą SMC (CSOV), AGKC – ARCc Vilnius budinčiam koordinatoriui, VJV ir KOP OB. SAR sraigtasparnio įgulos vadas nepriklausomai nuo jo karinio laipsnio ir užimamų pareigų negali savarankiškai priimti sprendimo pakelti SAR sraigtasparnį gelbėjimo (SAR) darbams vykdyti arba kitiems tikslams, jei tokio leidimo SK nedavė.

Visa perduodama SAR sraigtasparnio įgulai informacija gali būti tik patariamoji. SAR sraigtasparnio įgulos vadas, vertindamas turimą informaciją ir susidariusią situaciją, priima galutinį sprendimą dėl SAR sraigtasparnio panaudojimo ir įgulos veiksmų konkrečiame paieškos (SAR) ar gelbėjimo (SAR) etape ar epizode. SAR sraigtasparnio įgulos vadas turi teisę atsisakyti vykdyti pakilimą argumentuodamas savo sprendimą SK, kuris privalo apie tai pranešti KOP OB ir SMC. SK:

Jei avarijos mastai dideli, AGT turimų pajėgų ir technikos ar kompetencijos nepakanka arba atsiranda kitų užduočių, trukdančių GDV (OSC, CSOV) vykdyti tiesiogines pareigas, jis kreipiasi į ūkio subjekto ESVC, kuris patelkia papildomai pajėgas ir pastiprinimą iš kitų ūkio subjektų, miesto arba aplink esančių gyvenviečių specialiosios paskirties tarnybas, su kuriomis yra pasirašyti sąveikos planai.

Pagal tarpusavio sąveikos planą į pagalbą atvykusių PGT vadovai derina savo veiksmus su AGT vadovu, vykdančiu GDV (OSC, CSOV) funkcijas. AGT vadovas:

12.2. Pirmosios atvykusios į avarijos vietą paieškos komandos vadas Į avarijos vietą atvykusios PapGk vadas iš SAR sraigtasparnio įgulos vado perima (OSC, CSOV) pareigas ir atsakomybę.

Prisiėmus GDV (OSC, CSOV) pareigas ir atsakomybę:

GDV (OSC, CSOV) pareigų ir atsakomybės perdavimas:

12.3. PGT ir kitos tarnybos 12.3.1. Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba Susidarius vietinei ekstremaliai situacijai (žr. 3.2 punktą) ir esant 3-iam ir aukštesniam reagavimo lygiui (žr. 4.3 punktą), PGT reaguoja nedelsdama ir vykdo jai priskirtas funkcijas. Į avarijos vietą atvykęs vyriausiasis PGT pareigūnas iš SAR sraigtasparnio įgulos vado (arba iš AGT vadovo, ūkio subjekto ESVC vadovo, PapGk vadovo ar policijos pareigūno avarijos vietoje) perima GDV (OSC CSOV) pareigas ir atsakomybę ir vykdo nustatytas funkcijas (GDV – pagal CSĮ 30 str. 1 p., OSC – pagal SAR ir Čikagos konvencijas, CSOV – pagal CSĮ 19 str. 7 p.).

PGT pareigūnas, prisiėmęs GDV (OSC, CSOV) pareigas ir atsakomybę:

GDV (OSC) pareigų ir atsakomybės perdavimas:

12.3.2. Greitosios medicinos pagalbos tarnyba

Savivaldybės gydytojas

Savivaldybės stacionarinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos:

Visuomenės sveikatos centrų specialistai vykdo visuomenės sveikatos saugos stebėseną:

12.3.3. Policija Policijos pajėgos avarijos vietoje:

Policijos pajėgų darbą koordinuojantis policijos pareigūnas:

Policijos įstaigos budėtojų padalinio pareigūnas: