LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ N U T A R I M A S DĖL PRANEŠIMO APIE JUNGTINIŲ TAUTŲ KONVENCIJOS DĖL VISŲ FORMŲ DISKRIMINACIJOS PANAIKINIMO MOTERIMS ĮGYVENDINIMĄ LIETUVOJE PATVIRTINIMO 2007 m. spalio 10 d. Nr. 1094 Vilnius Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006–2008 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1020 (Žin., 2006, Nr. 112-4273), 2 lentelės „Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006–2008 metų programos įsipareigojimų įgyvendinimo priemonės“ 836 punktą, Jungtinių Tautų konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims (Žin., 1996, Nr. 21-549), ratifikuotos Lietuvos Respublikos Seimo 1995 m. rugsėjo 10 d. nutarimu Nr. I-1035 „Dėl Jungtinių Tautų konvencijos dėl visų formų diskriminacijos moterims panaikinimo ratifikavimo“ (Žin., 1995, Nr. 76-1764), 18 straipsnio 1 dalies b punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: 1. Patvirtinti ketvirtąjį pranešimą apie Jungtinių Tautų konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims įgyvendinimą Lietuvoje (pridedama). 2. Pavesti Užsienio reikalų ministerijai nustatytąja tvarka pateikti 1 punkte nurodytą pranešimą Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui. Ministras Pirmininkas                                                                   Gediminas Kirkilas Užsienio reikalų ministras                                                       Petras Vaitiekūnas ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 10 d. nutarimu Nr. 1094 Ketvirtasis PRANEŠIMAS APIE Jungtinių Tautų konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims įgyvendinimĄ Lietuvoje I. ĮŽANGA 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau vadinama – Vyriausybė) teikia ketvirtąjį pranešimą apie Jungtinių Tautų konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims (toliau vadinama – Konvencija) įgyvendinimą Lietuvoje (toliau vadinama – šis pranešimas) pagal Konvencijos 18 straipsnio 1 dalies b punktą. Šis pranešimas parengtas atsižvelgiant į Jungtinių Tautų Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto patvirtintas pranešimų rengimo gaires ir bendrąsias rekomendacijas. Jame pateikiama informacija apie Lietuvos Respublikos pažangą įgyvendinant Konvenciją nuo 2004 metų IV ketvirčio iki 2007 metų I ketvirčio bei informacija pagal Jungtinių Tautų Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto baigiamąsias išvadas po įžanginio ir antrojo periodinių Lietuvos pranešimų, svarstytų Jungtinių Tautų Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto 23-iojoje sesijoje, įvykusioje 2000 m. birželio 12–30 d. Niujorke, papildanti trečiajame pranešime apie Jungtinių Tautų konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims įgyvendinimą Lietuvoje, patvirtintame Vyriausybės 2004 m. lapkričio 25 d. nutarimu Nr. 1497 (Žin., 2004, Nr. 173-6395) (toliau vadinama – trečiasis pranešimas), pateiktą informaciją. 2. Šį pranešimą parengė socialinės apsaugos ir darbo ministro sudaryta komisija, kurios nariai yra Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos, Švietimo ir mokslo ministerijos, Teisingumo ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos ir Užsienio reikalų ministerijos atstovai. Jo projektą apsvarstė Moterų ir vyrų lygių galimybių komisija, į kurios sudėtį įeina ne tik valstybės institucijų, bet ir nevyriausybinių organizacijų atstovai. Su šio pranešimo projektu supažindintos ir kitos minėtosios komisijos posėdyje dalyvavusios Lietuvos nevyriausybinės organizacijos, kurios taip pat galėjo teikti pastabas ir komentarus. II. Informacija pagal Konvencijos straipsnius 1 straipsnis 3. Lietuvos Respublikos Seimas (toliau vadinama – Seimas) 2002 m. birželio 18 d. pakeitė ir papildė Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymą (Žin., 1998, Nr. 112-3100) (toliau vadinama – Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas), nustatydamas, kad draudžiama ne tik tiesioginė, bet ir netiesioginė diskriminacija. 2005 metais diskriminacijos sąvokos apibrėžimas dar labiau išplėstas. Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatyme (2005 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. X-304 redakcija) nustatytas diskriminacijos sąvokos apibrėžimas nuo 2005 metų liepos apima ne tik tiesioginę ar netiesioginę diskriminaciją ir seksualinį priekabiavimą, bet ir priekabiavimą dėl lyties bei nurodymą tiesiogiai ar netiesiogiai diskriminuoti asmenis dėl lyties, ir visos šios diskriminacijos formos yra uždraustos. Priekabiavimas dėl lyties apibrėžiamas kaip nepageidaujamas elgesys, kai dėl asmens lyties siekiama įžeisti arba įžeidžiamas asmens orumas ir siekiama sukurti bauginančią, priešišką, žeminančią ar įžeidžiančią aplinką arba tokia aplinka sukuriama. Be to, nustatyta, kad tuo atveju, jeigu diskriminacija dėl lyties yra susijusi su šeimine ar santuokine padėtimi, tai laikoma ypač diskriminuojančia veika. 4. Sustiprinta asmenų apsauga nuo diskriminacijos. Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatyme (2005 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. X-304 redakcija) nustatyta, jog tai, kad asmuo atmeta moterų ir vyrų lygias teises pažeidžiantį elgesį arba paklūsta jam, negali daryti įtakos su tuo asmeniu susijusiems sprendimams. Taip pat šiame įstatyme susiaurinta tiesioginės diskriminacijos išimtis dėl moterų ir vyrų pensinio amžiaus – nustatyta, kad profesinėse pensijų sistemose moterų ir vyrų pensinis amžius turi būti vienodas. Be to, įstatymas papildytas tiesioginės diskriminacijos išimtimi, t. y. tiesiogine diskriminacija dėl lyties nelaikoma, kai prekių pardavimą ar paslaugų teikimą vien tik ar visų pirma vienos lyties asmenims pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis. 2 straipsnis a) 5. Moterų ir vyrų lygybės principas ir lyčių lygybės nuostatos nuosekliai integruotos į teisės aktus, reglamentuojančius daugelį sričių, visų pirma darbo, socialinę apsaugą, švietimą ir mokslą. Naujausi iš jų – Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymas (Žin., 2006, Nr. 73-2762) (toliau vadinama – Užimtumo rėmimo įstatymas), Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymas (Žin., 2004, Nr. 96-3519) (toliau vadinama – Socialinių įmonių įstatymas) ir kiti anksčiau priimti įstatymai, kurie pakeisti ar patikslinti 2005 ir 2006 metais. Įstatymais iš esmės užtikrinta lyčių lygybė de jure, todėl daugiausia dėmesio skiriama teisės aktų nuostatoms įgyvendinti praktikoje vykdant įvairias programas, projektus, priemones. Lyčių lygybės nuostatos buvo integruotos į Lietuvos 2004–2006 metų bendrąjį programavimo dokumentą, patvirtintą Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu Nr. 935 (Žin., 2004, 123-4486) (toliau vadinama – Bendrasis programavimo dokumentas), taip pat į naujausius Europos Sąjungos (toliau vadinama – ES) struktūrinių fondų programavimo 2007–2013 metų dokumentus, tuo sudarant sąlygas lyčių lygybės problemų sprendimui panaudoti ne tik Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (toliau vadinama – valstybės biudžetas), bet ir ES struktūrinių fondų lėšas. b) 6. Griežtinamos sankcijos už diskriminaciją dėl lyties. 2004 m. lapkričio 9 d. Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas buvo papildytas 241 straipsniu, kuriame nustatyta, kad asmuo, patyręs diskriminaciją dėl lyties, seksualinį priekabiavimą ar priekabiavimą, turi teisę reikalauti iš kaltų asmenų atlyginti turtinę ir neturtinę žalą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) (toliau vadinama – Civilinis kodeksas) nustatyta tvarka. 7. Moterų ir vyrų lygias galimybes siekiama užtikrinti visose srityse ne tik de jure, bet ir de facto. Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 26 d. nutarimu Nr. 1042 (Žin., 2005, Nr. 116-4202) buvo patvirtinta Valstybinė moterų ir vyrų lygių galimybių 2005–2009 metų programa. Šios tarpinstitucinės programos paskirtis – įgyvendinti kompleksą priemonių, skirtų moterų ir vyrų lygioms galimybėms užtikrinti visose srityse. Programos priemones vykdo visos ministerijos, daugelį iš jų – bendradarbiaudamos su moterų nevyriausybinėmis organizacijomis. Šios programos tikslai: nuosekliai, kompleksiškai ir sistemingai spręsti lyčių lygybės problemas; užtikrinti lyčių aspekto integravimą visose srityse; spręsti specifines moterų ir vyrų problemas. Programos pagrindinės kryptys: moterų ir vyrų lygių galimybių užtikrinimas užimtumo, švietimo ir mokslo, politikos ir sprendimų priėmimo srityse; lygių teisių užtikrinimas, įskaitant kovą su smurtu prieš moteris ir prekyba moterimis; lyčių lygybė sveikatos ir aplinkosaugos srityse; institucinių lyčių lygybės įgyvendinimo mechanizmų ir metodų stiprinimas, įskaitant institucinių pajėgumų stiprinimą ir statistikos tobulinimą. Daugelis programos uždavinių atitinka Konvencijos straipsnius, o dalis priemonių skirta toliau Konvencijos reikalavimams įgyvendinti. Todėl informacija apie šios daugiaplanės programos įgyvendinimo rezultatus pateikiama daugelyje šio pranešimo punktų. 8. Viena Valstybinės moterų ir vyrų lygių galimybių 2005–2009 metų programos prioritetinių sričių iki 2007 metų – kova su smurtu prieš moteris. Vykdant šią programą, 2006 metais atlikta užsienio valstybių patirties, kaip taikyti teisines priemones, sudarančias sąlygas izoliuoti smurtautoją nuo šeimos, analizė. Išnagrinėti Kanados, Vokietijos ir Austrijos įstatymai, skirti aukoms apginti nuo smurto šeimoje, ir parengti preliminarūs diskusinio pobūdžio siūlymai. Atsižvelgiant į minėtosios užsienio valstybių patirties analizės išvadas ir galiojančių Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas, 2007 metais rengiami konkretūs projektai, turintys užtikrinti efektyvesnę smurto šeimoje aukų teisinę apsaugą, įskaitant ir priemones, sudarysiančias sąlygas ilgiau izoliuoti smurtautojus nuo nukentėjusios šeimos. 9. Toliau remiami moterų nevyriausybinių organizacijų projektai, skirti suteikti pagalbą moterims, patyrusioms smurtą šeimoje. 2005 metais minėtos programos lėšomis (80 tūkst. litų) iš dalies paremta 12 nevyriausybinių organizacijų projektų, skirtų socialinei pagalbai smurto šeimoje aukoms teikti ir darbui su smurtautojais. Socialinės, psichologinės, teisinės paslaugos suteiktos 341 asmeniui, iš jų 314 smurto šeimoje aukų ir 27 smurtautojams, siekiantiems atsikratyti smurtinio elgesio. 2006 metais šios programos lėšomis (80 tūkst. litų) iš dalies paremta 20 nevyriausybinių organizacijų projektų. Socialinės, psichologinės, teisinės paslaugos suteiktos 1245 asmenims – 1212 moterų ir 33 vyrams. Iš jų 191 asmeniui buvo suteiktas laikinas saugus prieglobstis, 722 valandos psichologinių konsultacijų, 240 valandų teisinių konsultacijų, 1997 valandos socialinių darbuotojų paslaugų. 10. Atsižvelgiant į smurto prieš moteris, ypač šeimoje, problemos aktualumą, kompleksinių paslaugų ir pagalbos aukai poreikį, Vyriausybės 2006 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1330 (Žin., 2006, Nr. 144-5474) patvirtinta Valstybinė smurto prieš moteris mažinimo strategija (toliau vadinama – Strategija) ir jos įgyvendinimo priemonių 2007–2009 metų planas. Šios ilgalaikės Strategijos tikslas – valstybiniu lygiu nuosekliai, kompleksiškai, sistemingai mažinti smurtą prieš moteris šeimoje. Strategijos prioritetinės kryptys: teisinės bazės tobulinimas smurto prieš moteris mažinimo srityje; smurto prieš moteris šeimoje būklės analizė; veiksminga smurto prieš moteris šeimoje prevencija; kompleksinės pagalbos smurto prieš moteris šeimoje aukoms teikimas; poveikio priemonės smurtautojams; institucinių gebėjimų stiprinimas. Strategijos tikslai nustatyti iki 2015 metų, o priemonių planai Strategijai įgyvendinti bus rengiami kas trejus metus. Pirmasis priemonių planas vykdomas 2007–2009 metais. 11. Strategijos priemonių įgyvendinimas prasidėjo 2007 metų pradžioje. Siekiant įvertinti ir patobulinti teisės aktus, teisingumo ministro 2007 m. rugsėjo 13 d. įsakymu Nr. 1R-352 sudaryta darbo grupė, atliekanti galiojančių Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (Žin., 2000, Nr. 89-2741) (toliau vadinama – Baudžiamasis kodeksas), Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (Žin., 2002, Nr. 37-1341), Civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (Žin., 2002, Nr. 36-1340) ir t. t.), susijusių su smurtautojo iškeldinimu iš šeimai priklausančių patalpų visais smurto šeimoje atvejais, analizę. Šios analizės, taip pat šio pranešimo 8 punkte minėtos teisės aktų analizės išvadų pagrindu bus rengiami pasiūlymai dėl efektyvesnės smurto šeimoje aukų teisinės apsaugos, įskaitant ir dėl priemonių, sudarysiančių sąlygas ilgiau izoliuoti smurtautojus nuo šeimos. 12. Kompleksinės pagalbos smurto šeimoje aukoms teikimas yra prioritetinė Strategijos kryptis. Vienas Strategijos uždavinių – siekti, kad smurto šeimoje aukoms būtų suteiktas būtinas laikinasis saugus prieglobstis. Įgyvendinant šį uždavinį, nuo 2007 metų vykdoma Strategijos priemonė – skatinti steigti ir remti kiekvienoje apskrities teritorijoje ne mažiau kaip po vieną įstaigą ar organizaciją, teikiančią socialines paslaugas smurto šeimoje aukoms ir užtikrinančią suinteresuotų institucijų bendradarbiavimą. Siekiant užtikrinti kompleksinę pagalbą smurto prieš moteris šeimoje aukoms, 2007 metais konkurso būdu buvo atrinktas ir paremtas 21 savivaldybių ar moterų nevyriausybinių organizacijų projektas. Projektai skirti suteikti moterims, nukentėjusioms nuo smurto šeimoje, saugų prieglobstį, kvalifikuotą psichologinę pagalbą, teisines konsultacijas, socialinę pagalbą ir kitą būtiną paramą. Projektams remti skirta 500 tūkst. litų valstybės biudžeto lėšų. Projektų įgyvendinimo rezultatai pateikiami kasmet. 13. Nuo 2004 metų veikia nemokamos pagalbos telefonu linija moterims, patyrusioms smurtą. Ji finansuojama valstybės biudžeto lėšomis. Nemokamos pagalbos telefonu linijos veiklą moterims užtikrina Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras. Vyriausybės 2007 m. spalio 2 d. nutarime Nr. 1054 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 1330 „Dėl Valstybinės smurto prieš moteris mažinimo strategijos ir jos įgyvendinimo priemonių 2007–2009 metų plano patvirtinimo“ papildymo“ (Žin., 2007, Nr. 106-4341) nustatyta, kad nuo 2008 metų smurtą patyrusioms moterims visoje Lietuvoje užtikrinama nuolatinė (teikiama visą parą) specializuota nemokama pagalba telefonu. 14. Pastangos mažinti smurtą prieš moteris nebūtų pakankamai veiksmingos, jeigu nebūtų skiriama reikiamo dėmesio darbui su smurtautojais – ne tik sankcijų taikymui, bet ir alternatyvių poveikio priemonių plėtojimui. Vienas iš Strategijos uždavinių – tobulinti alternatyvių poveikio priemonių taikymą smurtautojams, skatinti organizacijų, dirbančių su smurtautojais, siekiančiais atsikratyti smurtinio elgesio, veiklą. 2007 metais, įgyvendinant Strategijos priemones, buvo paremti 6 projektai, skirti darbui su smurtautojais, siekiančiais atsikratyti smurtinio elgesio. Projektams remti skirta 100 tūkst. litų valstybės biudžeto lėšų. 15. Gerai vertinama moterų nevyriausybinių organizacijų veikla mažinant smurtą prieš moteris. Vienas iš Strategijos uždavinių – remti organizacijų veiklą, kuria siekiama užkirsti kelią smurtui prieš moteris šeimoje, užtikrinti glaudų visų teisėsaugos institucijų pareigūnų, institucijų, teikiančių teisinę, socialinę, psichologinę, medicininę pagalbą aukai, bendradarbiavimą ir veiksmų koordinavimą smurto prieš moteris šeimoje atvejais. 2007 metais paremta 13 moterų organizacijų projektų, skirtų mažinti smurtą prieš moteris. Šie projektai bus vykdomi iki 2007 metų pabaigos, jiems remti skirta 400 tūkst. litų valstybės biudžeto lėšų. 16. Moterų organizacijos sėkmingai įgyvendina tarptautinių fondų remiamus projektus, skirtus smurto prieš moteris prevencijai, pagalbai smurto aukoms. Asociacija Moterų informacijos centras (toliau vadinama – Moterų informacijos centras) kartu su partneriais iš Šiaurės ir Baltijos šalių 2005–2006 metais įgyvendino Bendrijos veiksmų programos (2004–2008 m.) dėl prevencinių priemonių ir kovos su smurtu prieš vaikus, jaunimą, moteris ir aukų bei rizikos grupių apsaugos (Daphne II programos), patvirtintos 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 803/2004/EB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 5 skyrius, 5 tomas, p.15), projektą „Geros praktikos pavyzdžių analizė ir bendradarbiavimo plėtojimas kovojant su smurtu prieš moteris 5 Baltijos ir Šiaurės šalyse“. Įgyvendinant šį projektą, kiekvienoje šalyje buvo suformuotos nacionalinės darbo grupės, kurių darbe dalyvavo įvairių – vyriausybinių ir nevyriausybinių – institucijų atstovai, tiesiogiai susiję su smurto prieš moteris ir vaikus problemos sprendimu. Projekto rezultatas – sukurtas Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimo tinklas kovai su smurtu prieš moteris. Šis tinklas remiamas valstybės biudžeto lėšomis, kasmet tam skiriama 10 tūkst. litų. 17. Nuo 2004 metų pagal projektą „Teisinė pagalba ir informacija Lietuvos moterims“, vykdomą kartu su Oslo teisinės pagalbos centru, Moterų informacijos centre teikiamos nemokamos teisinės konsultacijos moterims. Projekto tikslas – suteikti teisines konsultacijas moterims (ypač – nukentėjusioms nuo smurto šeimoje), kurioms dėl ekonominių ar socialinių priežasčių nėra lengvai prieinama teisinė informacija, arba pasiųsti jas į atitinkamas galinčias padėti institucijas. 18. Stiprinama smurto prieš moteris prevencija. Policijos pareigūnai nuolat vykdo konsultacinį švietėjišką darbą, bendradarbiaudami su suinteresuotomis institucijomis (vaiko teisių apsaugos tarnybomis, seniūnijų socialiniais darbuotojais, moterų krizių centrais). Policijos apylinkės inspektoriai stebi asmenis, dažnai keliančius konfliktus, smurtaujančius šeimoje, jų duomenys įrašomi į policijos apylinkės inspektorių vedamas informacijos apie apylinkę bylas. Klaipėdos miesto vyriausiasis policijos komisariatas 2005–2006 metais dalyvavo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos ir Vaiko krizių centro inicijuotame prevenciniame švietėjiškame projekte „Kas apsaugos mane“, skirtame šeimoms, kuriose smurtaujama. Kaip viena iš projekto dalių buvo rengiamos paskaitos smurtaujantiems tėvams apie fizines bausmes pakeičiančius auklėjimo metodus. Įgyvendinant minėtąjį projektą, buvo suaktyvinti reidai į socialinės rizikos ir nepilnamečių vaikų globėjų šeimas. 19. Vilniaus miesto policijos pareigūnai 2006 metais dalyvavo tarptautiniame Lenkijos, Latvijos, Suomijos ir Lietuvos projekte „Stop – daugiau jokios tolerancijos tylos sąmokslui! Pirmiausia susisiekite su policijos pareigūnais, kaip šeiminio smurto aukų sąjungininkais“. Kiekvienoje iš minėtų šalių buvo organizuoti seminarai, kuriuose diskutuota apie būtinybę bendromis jėgomis kovoti su smurtu šeimose, apie naujus prevencijos metodus ir bendradarbiavimą su nevyriausybinėmis organizacijomis. Lietuva aktyviai įsitraukė į Europos Tarybos 2006 metų lapkritį inicijuotą kampaniją kovai su smurtu prieš moteris. Kampanijos uždaviniai įtraukti į Strategijos tikslus. Jiems įgyvendinti Strategijoje numatytos švietėjiškos, prevencinės ir kitos tinkamos priemonės, įskaitant informacinę kampaniją prieš smurtą, pradėtos vykdyti nuo 2007 metų pradžios. Jos bus įgyvendinamos iki 2009 metų. 20. Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenimis apie nuo nusikalstamų veikų nukentėjusias moteris, Lietuvoje 2005 metais nuo sutuoktinių ar sugyventinių nukentėjo 464 moterys, iš jų 74 procentai – 30 metų ir vyresnės, 2006 metais – 448 moterys, iš jų 75 procentai – 30 metų ir vyresnės (žr. priedo 1 ir 2 lenteles). 21. Siekiama parengti specialų įstatymą smurtui prieš moteris mažinti. Seimo valdybos 2006 m. gruodžio 13 d. sprendimu Nr. 1315 buvo sudaryta darbo grupė Apsaugos nuo smurto šeimoje koncepcijai ir su tuo susijusių teisės aktų pataisoms parengti. Apsaugos nuo smurto šeimoje koncepcijos paskirtis – parengti Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto šeimoje įstatymo (toliau vadinama – Apsaugos nuo smurto šeimoje įstatymas) projektą. Apsaugos nuo smurto šeimoje įstatymo (ir su juo susijusių kitų teisės aktų pataisų) projektų tikslas – įtvirtinti efektyvias prigimtinių žmogaus teisių apsaugos ir gynimo priemones siekiant įveikti smurtą šeimoje. c) 22. Tiek moterys, tiek vyrai, patyrę tiesioginę ar netiesioginę diskriminaciją dėl lyties, priekabiavimą dėl lyties ar seksualinį priekabiavimą, turi teisę kreiptis į lygių galimybių kontrolierių su skundu dėl lygių teisių pažeidimo. Skundas ištiriamas per mėnesį; prireikus tyrimo terminas gali būti pratęstas dar mėnesį. Nuo 2005 metų Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba tiria skundus įvairiais diskriminacijos pagrindais, tačiau skundų dėl diskriminacijos lyties pagrindu 2005 ir 2006 metais buvo daugiausia. 2005 metais buvo gauti 33 skundai dėl diskriminacijos lyties pagrindu, iš jų 3 – dėl seksualinio priekabiavimo; 2006 metais buvo gauti 29 skundai dėl diskriminacijos lyties pagrindu, iš jų 2 – dėl seksualinio priekabiavimo. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba už Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo pažeidimus 2005 metais nubaudė 4 asmenis, 2006 metais – vieną asmenį. Sprendimai dėl kitų skundų buvo tokie: maždaug 30 procentų gautų skundų – duoti įspėjimai dėl padaryto pažeidimo; maždaug 30 procentų skundų – siūlyta nutraukti lygias teises pažeidžiančius veiksmus ar panaikinti su tuo susijusį aktą; maždaug 30 procentų tyrimų nutraukta trūkstant objektyvių duomenų apie padarytą pažeidimą. 23. Asmuo, patyręs diskriminaciją dėl lyties, turi teisę kreiptis ne tik į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą, bet ir į teismą. Nacionalinės teismų administracijos duomenimis, 2005–2006 metais Lietuvos Respublikos teismuose nebuvo nagrinėjamos bylos, tiesiogiai susijusios su diskriminacija dėl lyties. d) 24. Kaip nurodyta Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatyme, valdžios ir valdymo institucijos pagal kompetenciją privalo užtikrinti, kad visuose jų rengiamuose ir priimamuose teisės aktuose būtų įtvirtintos lygios moterų ir vyrų teisės, bei rengti ir įgyvendinti programas ir priemones, skirtas moterų ir vyrų lygioms galimybėms užtikrinti. e) 25. 2005 metais pakeitus ir papildžius Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymą (2005 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. X-304 redakcija), sugriežtintos darbdavio pareigos užtikrinti moterų ir vyrų lygias teises. Įstatyme įtvirtinta nuostata, įpareigojanti darbdavį imtis priemonių, kad darbuotojas būtų apsaugotas nuo priešiško elgesio, neigiamų pasekmių bei kitokio persekiojimo, kai yra reaguojama į jo skundą dėl diskriminacijos. f) 26. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, tirdama skundus dėl diskriminacijos lyties pagrindu ir nustačiusi moterų ir vyrų lygių teisių pažeidimus teisės aktuose, turi teisę kreiptis į atitinkamą instituciją ir siūlyti panaikinti arba pakeisti lygias teises pažeidžiantį aktą. Tarnyba kiekvienais metais pateikia iki 8–10 pasiūlymų panaikinti arba pakeisti moterų ir vyrų lygias teises pažeidžiančius teisės aktus. 3 straipsnis 27. Nors Valstybinė moterų ir vyrų lygių galimybių 2005–2009 metų programa skirta lyčių lygybės problemoms spręsti daugelyje sričių, tačiau kitos Vyriausybės patvirtintos ir vykdomos programos taip pat apima priemones, skirtas lyčių lygybei užtikrinti, įskaitant specialias priemones, skirtas moterų būklei gerinti. Lyčių aspektas yra integruotas į Nacionalinę gyventojų senėjimo pasekmių įveikimo strategiją, patvirtintą Vyriausybės 2004 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 737 (Žin., 2004, Nr. 95-3501), Nacionalinę demografinės (gyventojų) politikos strategiją, patvirtintą Vyriausybės 2004 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. 1350 (Žin., 2004, Nr. 159-5795 ), Motinos ir vaiko valstybinę programą, patvirtintą Vyriausybės 2004 m. birželio 16 d. nutarimu Nr. 754 (Žin., 2004, Nr. 96-3534), Valstybinę motinos ir vaiko 2007 metų programą, patvirtintą sveikatos apsaugos ministro 2007 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. V-561 (Žin., 2007, Nr. 77-3107), Prekybos žmonėmis prevencijos bei kontrolės 2005–2008 metų programą, patvirtintą Vyriausybės 2005 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. 558 (Žin., 2005, Nr. 65-2333), ir kitas programas. 28. Vyriausybės 2005 m. lapkričio 22 d. nutarimu Nr. 1270 (Žin., 2005, Nr. 139-5019) buvo patvirtinta Nacionalinė Lisabonos strategijos įgyvendinimo programa. Šios programos tikslai – stiprinti socialinę partnerystę, diegti lankstesnes darbo organizavimo formas, užtikrinti tinkamas, saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, didinti darbo vietų efektyvumą, užtikrinti didesnę kvalifikuotos darbo jėgos pasiūlą, didinti vidinį darbo jėgos mobilumą, skatinti mokymąsi visą gyvenimą, pirminį profesinį ir tęstinį mokymą, derinti profesinį darbą ir šeimos gyvenimą. Šių tikslų siekiama tobulinant darbo santykių ir užimtumo politikos, darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktus, tobulinant užimtumo formas, įgyvendinant priemones, skatinančias lanksčias ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo ir švietimo pagalbos organizavimo formas, užtikrinančias vaikų ugdymą, globą, priežiūrą ir sudarančias sąlygas šeimos įsipareigojimų turintiems tėvams dalyvauti darbo rinkoje, skatinant įmonių socialinę atsakomybę ir šeimai palankių darboviečių plėtrą. 29. Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 1002 (Žin., 2005, Nr. 112-4091) patvirtintos Lietuvos Respublikos 2004−2006 metų Nacionalinio kovos su skurdu ir socialine atskirtimi veiksmų plano įgyvendinimo 2005−2006 metų priemonės, skirtos silpniausių visuomenės narių padėčiai gerinti, jų galimybėms didinti, skurdui ir socialinei atskirčiai mažinti. Šių priemonių tikslai – užtikrinti neturtingiems, socialinės atskirties grupėms priklausantiems vyrams ir moterims ne tik materialines gėrybes ar socialines paslaugas, bet ir galimybę įgyti tinkamą išsilavinimą, gauti geros kokybės sveikatos priežiūros paslaugas, turėti visuomeninius standartus atitinkantį būstą, saugias ir sveikas darbo sąlygas, galimybę rinktis ir daryti įtaką svarbiausiems gyvenimo sprendimams. Ypač daug dėmesio skiriama vienišoms motinoms, smurtą patiriančioms moterims, prekybos žmonėmis aukoms ir pažeidžiamoms moterų grupėms. 30. Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau vadinama – Statistikos departamentas) atlikto pajamų ir gyvenimo sąlygų 2005 metų tyrimo duomenimis, moterų skurdo rizikos lygis buvo 21 procentas ir iš esmės nesiskyrė nuo vyrų skurdo rizikos lygio, kuris sudarė 20 procentų. Socialinės išmokos padėjo sumažinti skurdo rizikos lygį ir jo skirtumą tarp vyrų ir moterų. Skurdo rizikos lygis iki socialinių išmokų tarp vyrų ir moterų skyrėsi dviem procentiniais punktais, t. y. moterų skurdo rizikos lygis iki socialinių išmokų buvo 27 procentai, vyrų – 25 procentai. 31. Vyriausybės 2007 m. rugsėjo 5 d. nutarimu Nr. 948 (Žin., 2007, Nr. 98-3977) patvirtintas Nacionalinės demografinės (gyventojų) politikos strategijos šeimos gerovės įgyvendinimo 2008–2010 metų priemonių planas, kuriuo siekiama: didinti jaunimo užimtumą ir plėtoti lanksčias darbo formas; sudaryti sąlygas moterims ir vyrams derinti profesinę veiklą ir šeimos pareigas; gerinti vaikų priežiūros ir ugdymo paslaugas; ugdyti šeimos narių gebėjimus įveikti psichologines ir socialines problemas; užtikrinti vaiko saugumą; plėsti būsto pasirinkimo galimybes šeimoms, auginančioms vaikus; mažinti šeimų skurdą ir socialinę atskirtį; analizuoti šeimos gimstamumo pokyčius ir veiksnius; nustatyti paramos šeimai poreikį; vertinti vykdomos politikos veiksmingumą; ugdyti bendruomenės ir institucijų bendrą atsakomybę už vaikų ugdymą. 32. Lyčių lygybei visose srityse užtikrinti skirta Valstybinė moterų ir vyrų lygių galimybių 2005–2009 metų programa, kurios uždaviniai yra šie: keisti vyro ir moters vietos ekonominėje šalies veikloje stereotipus; sudaryti sąlygas moterims ir vyrams derinti darbo, taip pat profesinės karo tarnybos ir šeimos įsipareigojimus; gerinti moterų, po ilgesnės pertraukos grįžtančių į darbo rinką, vyresnio amžiaus moterų įsidarbinimo galimybes; didinti moterų galimybes imtis verslo ir jį plėtoti, skatinti moterų ekonominį aktyvumą; skatinti darbdavius nustatyti vyrams ir moterims vienodą darbo užmokestį už vienodos vertės darbą; skatinti socialinę partnerystę ir plėtoti socialinį dialogą, užtikrinant lyčių lygybę darbo rinkoje; įtraukti lyčių lygybės klausimus į formalųjį ir neformalųjį švietimą; sudaryti palankesnes sąlygas moterims siekti mokslo, karjeros, tobulinti profesijos įgūdžius; didinti moterų galimybes eiti vadovaujančiąsias pareigas ir pareigas, kurias einant priimami sprendimai; skatinti moterų ryžtą aktyviai dalyvauti visuomeniniame ir politiniame gyvenime; tobulinti esamą teisinę bazę, skirtą smurtautojui ilgiau izoliuoti nuo šeimos, ir teisės aktų įgyvendinimo mechanizmą; remti nevyriausybinių organizacijų, ypač krizių centrų, projektus, užtikrinančius socialinę pagalbą smurto šeimoje aukoms ir darbą su smurtautojais; spręsti specifines moterų ir vyrų sveikatos problemas; siekti ilgesnės vyrų gyvenimo trukmės – mažinti moterų ir vyrų vidutinės gyvenimo trukmės skirtumą; užtikrinti švietimą ir informavimą šeimos planavimo ir reprodukcinės sveikatos klausimais, ypač kaime; integruoti lyčių aspektą į aplinkosaugą; skatinti valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų, švietimo ir mokslo įstaigų, nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimą, užtikrinantį lyčių lygybę; siekti sustiprinti moterų ir vyrų lygių galimybių įgyvendinimo institucinį mechanizmą apskričių ir savivaldybių lygmeniu; stiprinti darbuotojų, valstybės tarnautojų gebėjimus užtikrinti moterų ir vyrų lygias galimybes; tobulinti pedagogų, teisėsaugos ir teisėtvarkos pareigūnų, aplinkosaugos specialistų kvalifikaciją lyčių lygybės klausimais; skleisti tarptautiniu mastu Lietuvos patirtį, kaip užtikrinti moterų ir vyrų lygias galimybes; atlikti moterų ir vyrų padėties pokyčių išplėstinį vertinimą; tobulinti statistinės informacijos pagal lytį duomenų rinkimą ir teikimą vartotojui, bendradarbiaujant su kitomis duomenis renkančiomis ir tyrimus atliekančiomis institucijomis ir nevyriausybinėmis organizacijomis. Programos priemonės finansuojamos iš valstybės biudžeto, taip pat panaudojamos ES struktūrinių fondų lėšos. 33. Valstybinės moterų ir vyrų lygių galimybių 2005–2009 metų programos ir kitų programų įgyvendinimo rezultatai yra teigiami. Lietuvoje didėja moterų užimtumas, mažėja nedarbas, moterų ir vyrų užimtumo skirtumas. Statistikos departamento duomenimis, moterų ir vyrų užimtumo skirtumas sumažėjo nuo 7,6 procento 2005 metais iki 5,3 procento 2006 metais. Moterų užimtumo lygis, 2005 metais sudaręs 59,4 procento, 2006 metais jau siekė 61 procentą ir viršijo Lisabonos strategijoje nustatytą moterų užimtumo lygio rodiklį 2010 metams (60 procentų). Moterų nedarbo lygis, 2005 metais sudaręs 8,3 procento (vyrų – 8,2 procento), 2006 metais sumažėjo iki 5,4 procento ir tapo mažesnis nei vyrų nedarbo lygis (5,8 procento) (žr. priedo 9, 10, 11 ir 12 lenteles). Didėja moterų, ypač kaimo, užimtumo galimybės, gerėja sąlygos imtis verslo ir jį plėtoti. Moterys aktyviai naudojasi galimybėmis susirasti darbo vietą arba imtis nuosavo verslo. Tačiau 2006 metais Statistikos departamento atlikto mažų ir vidutinių įmonių tyrimo duomenimis, moterų – verslo vadovių skaičius 2006 metais sudarė tik 26 procentus. 2006 metais Europos Komisijos ataskaitoje Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonominiam ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui pateiktais Europos Bendrijų statistikos tarnybos (toliau vadinama – Eurostatas) duomenimis, pagal moterų ir vyrų užimtumo lygio skirtumą Lietuva užima ketvirtąją vietą ES. Pagal pagyvenusių moterų užimtumo lygį Lietuva užima 8 vietą ES. 34. Gerinamos sąlygos derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus. Pagal moterų, auginančių vaikus iki 12 metų, užimtumo lygį 2006 metais Lietuva užėmė antrąją vietą ES. Šią temą Lietuva pasirinko prioritetine iš 8 galimų paramai pagal Europos Bendrijų iniciatyvą EQUAL gauti. Europos Bendrijų iniciatyvos EQUAL paremti 7 projektai, skirti šeimos ir darbo įsipareigojimams derinti bei vyrų ir moterų reintegracijai į darbo rinką, plėtojant lankstesnes ir efektyvesnes darbo organizavimo formas ir vykdant paramos priemones. Projektams finansuoti skirta apie 9,2 mln. litų. Įgyvendinant šiuos projektus, parengtas šeimai palankios darbovietės modelis, kuris bus taikomas 2007– 2013 metais. 2006 metais Europos socialinio fondo lėšomis – 13,2 mln. litų – paremta 20 moterų nevyriausybinių organizacijų, kitų įstaigų ir organizacijų projektų. Šiais projektais siekiama skatinti moterų, ypač pagyvenusių ar grįžtančių po vaiko priežiūros atostogų, užimtumą, subalansuotą moterų ir vyrų dalyvavimą priimant sprendimus, keisti tradicinius stereotipus apie moterų ir vyrų vaidmenį ekonominėje veikloje, mažinti horizontaliąją darbo rinkos segregaciją bei moterų ir vyrų atlyginimų skirtumus. 35. Moterų išsilavinimo lygis Lietuvoje išlieka aukštesnis nei vyrų. 2005 metais Lietuvos aukštosiose mokyklose mokėsi 59,9 procento moterų, o 2006 metais – 60 procentų moterų. Eurostato 2006 metų duomenimis, 18–24 metų moterų, kurios paliko mokyklą neįgijusios vidurinio išsilavinimo, dalis iš bendro šio amžiaus moterų skaičiaus yra kur kas mažesnė nei vyrų. Moterų, palikusių mokyklą, dalis sudarė 7 procentus, vyrų – 13,3 procento. Palyginti su 2000 metais, minėtų moterų mažėjo gerokai sparčiau nei vyrų. 18– 24 metų moterų, kurios paliko mokyklą neįgijusios vidurinio išsilavinimo, dalis šio amžiaus grupėje sumažėjo nuo 14,9 procento iki 7 procentų, atitinkamai vyrų dalis sumažėjo nuo 18,5 procento iki 13,3 procento. 36. Stiprinami valstybės tarnautojų gebėjimai lyčių lygybės klausimais. 2005– 2006 metais organizuotas daugelio ministerijų valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimas (mokymas) lyčių lygybės klausimais. 2006 metais pagal įvairius projektus kvalifikaciją tobulino (mokėsi) apie 300 tarnautojų. 37. Stiprinamas bendradarbiavimas su Lietuvos moterų nevyriausybinėmis organizacijomis. Vyriausybės 2007 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 198 (Žin., 2007, Nr. 23-883) nustatyta moterų ir vyrų nevyriausybinių organizacijų narystė Moterų ir vyrų lygių galimybių komisijoje tikraisiais nariais. Vadovaudamosi šios komisijos nuostatais, moterų ir vyrų nevyriausybinės organizacijos pačios išsirenka ir deleguoja į komisiją iki 4 atstovų. Į komisiją moterų nevyriausybinės organizacijos delegavo 2 atstovus. Personalinė Moterų ir vyrų lygių galimybių komisijos sudėtis patvirtinta socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. A1-131 (Žin., 2007, Nr. 54-2114). Vyriausybė finansavo Ketvirtąjį Lietuvos moterų suvažiavimą, skirtą paminėti 100 metų nuo Pirmojo Lietuvos moterų suvažiavimo. Ketvirtajame moterų suvažiavime dalyvavo daugiau nei 2000 moterų iš visų šalies rajonų, o Valstybinės moterų ir vyrų lygių galimybių 2005– 2009 metų programos lėšomis paremta moterų suvažiavimo rezultatų sklaida visų apskričių mažesniuose miesteliuose. Sklaidos kampanijos metu aplankyti 22 miestai ir miesteliai, susitikimuose dalyvavo apie 1000 moterų ir vyrų, kaimo bendruomenių, nevyriausybinių organizacijų atstovų. Pagrindinis tikslas – ne tik suteikti informacijos apie suvažiavimo rezultatus, bet ir aktyvinti moterų ir vyrų lygių galimybių įtvirtinimą vietos savivaldos lygmeniu. Valstybės biudžeto lėšomis kasmet remiama Lietuvos moterų organizacijų narystė Europos moterų lobisčių organizacijoje (European Women’s Lobby). Paremtas moterų organizacijų atstovų dalyvavimas Šiaurės ir Baltijos šalių ketvirtojoje konferencijoje „Lygios moterų ir vyrų galimybės demokratinėje visuomenėje“ (WoMen and Democracy). Tokia konferencija taip pat vyko Vilniuje 2001 metais. Nuo 2005 metų valstybės biudžeto lėšomis remiamas Šiaurės ir Baltijos šalių moterų nevyriausybinių organizacijų tinklas smurtui prieš moteris mažinti. 38. Tobulinama statistika pagal lytis. Statistikos departamento 2006 metais išleistame statistikos rinkinyje „Moterys ir vyrai Lietuvoje 2005“, be pagrindinių lyčių statistikos rodiklių, pateikta informacija apie smurtą šeimoje ir nusikalstamumą. Atsižvelgiant į vartotojų poreikius, duomenys pateikti pagal apskritis, savivaldybes ir ES valstybes. 39. Lietuvos pasiekimai moterų ir vyrų lygių galimybių klausimais palankiai vertinami tarptautiniu lygmeniu. Pasaulio ekonomikos forumo 2006 metų pabaigoje paskelbtame lyčių lygybės pasiekimų vertinime, apimančiame 115 pasaulio šalių, iš naujųjų ES narių geriausiai įvertintos Latvija (19 vieta) ir Lietuva (21 vieta). 40. Aukščiausiu lyčių lygybės pasiekimų Lietuvoje įvertinimu tapo ES valstybių narių vyriausybių atstovų bendru sutarimu 2006 m. gruodžio 11 d. priimtas sprendimas (įsigaliojęs 2007 m. sausio 18 d.), kad ES institucija – Europos lyčių lygybės institutas – bus įsteigtas Vilniuje. Europos lyčių lygybės institutas – tai nepriklausoma ES lyčių lygybės institucija. Institutas teiks techninę informacinę pagalbą Europos Komisijai ir ES valstybėms narėms lyčių lygybės klausimais, kaups, sistemins ir analizuos informaciją, statistinius ir mokslinių tyrimų duomenis, rengs metodologinius instrumentus lyčių aspektui integruoti, organizuos konferencijas, renginius ir kita. Institutas pradės savo veiklą 2008 metais. 41. Lyčių lygybei įvairiose srityse užtikrinti skirta daug moterų nevyriausybinių organizacijų, valstybės ir privačių įstaigų bei organizacijų vykdomų projektų. Prioritetas teikiamas lyčių lygybės plėtrai vietos lygmeniu. Viena iš aktyviausių šioje srityje dirbančių moterų organizacijų – Socialinių inovacijų fondas ir jo koordinuojama Nevyriausybinių organizacijų koalicija moterų teisėms ginti. Kasmet Socialinių inovacijų fondas organizuoja apskrituosius stalus visose apskrityse, aptaria lyčių lygybės problemas, kaupia ir sistemina gautą informaciją ir teikia Vyriausybei konstruktyvius pasiūlymus dėl lyčių lygybės problemų, spręstinų vietos lygmeniu. Daugelis projektų remiami ne tik valstybės biudžeto, bet ir ES struktūrinių fondų ar kitų tarptautinių fondų lėšomis. Lyčių lygybės plėtrai vietos lygmeniu skirtas ES struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto lėšomis paremtas projektas „Lyčių lygybė – būtina sąlyga regionų plėtrai“. Projektą 2006– 2007 metais vykdo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei kitais partneriais. Projekto tikslai: ugdyti ir tobulinti savivaldybių tarnautojų įgūdžius lyčių lygybės srityje; didinti savivaldybių politikos jautrumą lyčių lygybės aspektams; skatinti diskusijas apie lyčių lygybės privalumus ir reikalingumą. 4 straipsnis 1 dalis 42. Lietuvos Respublikoje sudarytos teisinės sąlygos taikyti specialiąsias priemones, padedančias faktiškai įtvirtinti lyčių lygybę. Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 2 straipsnio 4 dalies 6 punkte nustatyta, kad įstatymų nustatytos specialios laikinosios priemonės, taikomos siekiant paspartinti faktišką moterų ir vyrų lygybės įtvirtinimą, kurios, įgyvendinus moterų ir vyrų lygias teises ir vienodas galimybes, turi būti atšauktos, nelaikomos diskriminacija dėl lyties. Tačiau taikant specialiąsias priemones praktikoje susiduriama su problemomis. 43. Viena nepakankamos galimybės taikyti šias priemones priežasčių yra teisinė. Specialiosios priemonės turi būti nustatytos atitinkamuose įstatymuose, o konstitucinės teisės specialistai išreiškia nuomonę, kad specialiųjų priemonių nustatymas įstatyme gali prieštarauti Lietuvos Respublikos Konstitucijai (Žin., 1992, Nr. 33-1014) (toliau vadinama – Konstitucija). Lyčių lygybei pasiekti politikos srityje buvo siūloma, kad įstatymai įtvirtintų specialiąsias laikinąsias priemones. Konstitucinės teisės ekspertų nuomone, toks įstatymo projektas, kuriame siūloma vienai iš lyčių nustatyti kvotas kandidatų į Seimo narius sąrašuose, tiesiogiai prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam visų asmenų lygiateisiškumo principui. Todėl buvo pasiūlyta visų pirma keisti Konstituciją ir įstatymuose nustatyti specialiąsias priemones lyčių lygybei faktiškai pasiekti. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje buvo gautas skundas dėl specialiųjų priemonių taikymo galimybės, tačiau jis vėliau buvo atmestas nenustačius pažeidimo. 44. Lietuvos aukštojo mokslo sistemoje nėra taikomos specialiosios priemonės, kuriomis siekiama faktiškai įtvirtinti vyrų ir moterų lygybę. Lietuvoje užtikrinamos vienodos sąlygos tiek vyrams, tiek moterims pasirinkti profesiją, naudotis vienodomis mokymosi programomis, laikyti vienodus egzaminus, vienodos galimybės gauti stipendijas, įgyti išsilavinimą, gauti diplomus, tęsti mokslą bei kitos sąlygos. 5 straipsnis a) 45. Vienas iš Valstybinės moterų ir vyrų lygių galimybių 2005–2009 metų programos uždavinių – keisti tradicinius stereotipus apie vyro ir moters vaidmenį ekonominėje veikloje. Šiam uždaviniui įgyvendinti kasmet kartu su Vilniaus universiteto Lyčių studijų centru organizuojami seminarai Valstybinės darbo inspekcijos, darbo rinkos institucijų, savivaldybių darbuotojams, socialinių partnerių atstovams. Seminarais siekiama keisti moterų ir vyrų vaidmenų ekonominėje veikloje stereotipus, neigiamai veikiančius vyrų ir moterų įsidarbinimo galimybes, darančius įtaką moterų ir vyrų užimtumo, darbo užmokesčio ir ekonominės padėties skirtumams. 46. 2005–2006 metais Kultūros ministerija parėmė 19 nevyriausybinių organizacijų projektų, skatinančių nestereotipinį požiūrį į vyro ir moters vaidmenį. Projektams iš dalies paremti skirta 37 tūkst. litų valstybės biudžeto lėšų. 47. Pedagogų profesinės raidos centras 2005–2006 metais vykdė kvalifikacines programas, kuriose buvo nagrinėjamos temos apie moterų diskriminaciją skatinančių socialinių, kultūrinių stereotipų keitimą ir pedagoginio poveikio būdus rengiant vaikus šeimai, teisingai suprantant lyčių vaidmenį ir atsakomybę: „Gyvenimo įgūdžių ugdymas“ (dalyvavo 80 bendrojo lavinimo mokyklų pedagogų); „Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programos analizė“ (dalyvavo 120 bendrojo lavinimo mokyklų pedagogų); „Fizinė, emocinė ir seksualinė prievarta prieš vaikus“ (dalyvavo 100 bendrojo lavinimo mokyklų pedagogų); „Pagalba vaikui, patyrusiam prievartą“ (dalyvavo 20 socialinių pedagogų); „Socialinė diskriminacija tarp vaikų ir paauglių. Vaikų ir paauglių motyvacijos turiningam gyvenimui ir ugdymuisi skatinimas“ (dalyvavo 40 klasių auklėtojų, bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų socialinių pedagogų). 48. Keičiant stereotipinį požiūrį ir didinant psichologinės pagalbos prieinamumą ir efektyvumą, savivaldybėse įsteigtos ir veikia 53 pedagoginės psichologinės tarnybos, jose dirba vis daugiau specialistų. Šios tarnybos teikia konsultacinę pagalbą vaikui, šeimai, mokyklai. Švietimo įstaigose steigiami socialinio pedagogo, psichologo, mokytojo padėjėjo, kitų pagalbą teikiančių specialistų etatai. Prie kultūrinių elgesio modelių formavimo daug prisideda klasės auklėtojai, vaiko savęs vertinimui ir pažinimui nemažą įtaką daro ir kiti mokykloje dirbantys specialistai. 49. Tradiciniams stereotipams pakeisti prireiks daug pastangų ir laiko. Šiai problemai spręsti skiriamos ES struktūrinių fondų lėšos, remiami moterų organizacijų, mokslo institucijų ir kitų organizacijų projektai. Vienas iš sėkmingiausių projektų – Vilniaus universiteto Lyčių studijų centro vykdomas tęstinis 2006–2008 metų projektas „Lyčių vaidmenų stereotipai užimtumo sferoje: plataus monitoringo ir švietimo sistema“. Šio projekto tikslas yra nuosekliai ir profesionaliai keisti lyčių tradicinius stereotipus, darančius neigiamą įtaką moterų ir vyrų lygioms galimybėms užimtumo srityje. 50. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, kaip koordinatorė ar partnerė, aktyviai dalyvauja kitų organizacijų koordinuojamuose projektuose, skirtuose stereotipiniams moters ir vyro vaidmenims visuomenėje bei jų įvaizdžiui žiniasklaidoje keisti. Vienas jų – Kauno moters užimtumo informacijos centro 2006–2007 metais vykdomas projektas „Novatoriškos socialinių partnerių švietimo strategijos, siekiant praktinio lygių galimybių principo įgyvendinimo“. Projekto tikslai: informuoti visuomenę ir diegti nepakantumą diskriminacijos dėl lyties apraiškoms; keisti stereotipinį požiūrį į vyrų ir moterų vaidmenis visuomenėje bei įvairias atskirties grupes; skatinti vyrus prisiimti lygiavertę moterims atsakomybę už vaikus, keisti darbdavių požiūrį į moteris, kaip rizikos grupę. 51. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos darbuotojai aktyviai dalyvauja radijo ir televizijos laidose, propaguojančiose moterų ir vyrų lygybę, rengia susitikimus su visuomene, seminarus ir kitokius renginius. Tarnybos darbuotojai analizuoja žiniasklaidoje kuriamus moters ir vyro įvaizdžius, tai, kaip keičiasi moters ir vyro vaidmenys šiuolaikinėje visuomenėje, bendradarbiauja organizuojant policijos pareigūnų, valstybės institucijų ir savivaldybių darbuotojų mokymą lyčių lygybės klausimais. 52. Nuo 2006 metų asociacija Kauno apskrities moterų krizių centras (toliau vadinama – Kauno apskrities moterų krizių centras) vykdo projektą „Lyčių lygių galimybių užtikrinimas keičiant stereotipus“. Šio projekto tikslas – užtikrinti lygias moterų ir vyrų galimybes profesinėje ir visuomeninėje veikloje, keičiant moters ir vyro vietos ekonominėje šalies veikloje stereotipus. Projekto tikslinė grupė – asmenys, kurie labiausiai gali veikti stereotipinio požiūrio į vyrų ir moterų vaidmenis ekonominėje veikloje pokyčius šalyje. Tais pačiais metais Anykščių moterų užimtumo ir informacijos centras pradėjo vykdyti projektą „Moterų socialinių įgūdžių ir karjeros formavimas siekiant sustiprinti jų socialinį statusą, savarankiškumą ir teigiamą savęs vertinimą“. 53. Reklama, kaip viena iš viešosios informacijos priemonių, daro įtaką moters ir vyro įvaizdžių formavimui. Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas draudžia prekių ir paslaugų reklama formuoti visuomenės nuostatas, kad viena lytis esanti pranašesnė už kitą, taip pat diskriminuoti vartotojus dėl jų lyties, tačiau reklama Lietuvoje vis dar nėra neutrali lyčių požiūriu. 54. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje gauti skundai dėl prekių ir paslaugų reklamos 2005 metais sudarė apie 9 procentus, o 2006 metais – apie 10 procentų visų gautų skundų. Tokiose reklamose moterys dažnai vaizduojamos stereotipiškai: išryškinamos tam tikros kūno dalys, akcentuojamas moters silpnumas, ji vaizduojama kaip lengvabūdė, neprotinga būtybė, galinti vien tik vilioti ir gundyti vyrus. Dažnai moterys reklamoje palyginamos su daiktais ir siūloma pasirinkimo galimybė: rinkis siūlomą prekę arba patrauklią moterį. Reklamoje itin dažnai moters kūno dalys gretinamos, lyginamos su reklamuojamais produktais. Dėl nepagarbaus moters vaizdavimo reklamoje skundžiasi tiek moterys asmeniškai, tiek moterų nevyriausybinės organizacijos. 55. Išnagrinėjusi skundus, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba moterį ar vyrą žeminančios reklamos kūrėjus ar užsakovus visada įspėja dėl lyčių lygybę pažeidžiančios reklamos ir stengiasi išaiškinti neetiškos reklamos esmę. Reklamos užsakovai ir kūrėjai dažnai iš anksto konsultuojasi su tarnybos specialistais dėl būsimosios reklamos etiškumo, tariasi, kaip kurti reklamą, kaip vaizduoti reklamuojamus produktus, kad nebūtų formuojamos visuomenės nuostatos, jog tam tikra asmenų grupė yra labiau vertintina nei kita. b) 56. Siekiama skatinti vienodą moterų ir vyrų atsakomybę už vaikų auklėjimą ir vienodą pareigų šeimoje pasidalijimą. 2006 m. liepos 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos darbo kodekso (Žin., 2002, Nr. 64-2569) (toliau vadinama – Darbo kodeksas) pakeitimai ir papildymai (2006 m. birželio 8 d. įstatymo Nr. X-660 redakcija), kuriais įteisintos tėvystės atostogos vyrams. Nuo tada pagal Darbo kodekso 1791 straipsnį vyrams suteikiamos tėvystės atostogos – laikotarpiui nuo vaiko gimimo dienos iki tol, kol vaikui sukaks vienas mėnuo. 2006 m. liepos 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (Žin., 1998, Nr. 49-1325) kai kurių straipsnių pakeitimai (2006 m. birželio 8 d. įstatymo Nr. X-662 redakcija), kuriais tėvystės atostogos įteisintos vyrams profesinės karo tarnybos kariams. 57. Minėtųjų 56 punkte tėvystės atostogų metu mokama tėvystės pašalpa (Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas (Žin., 2000, Nr. 111-3574). Teisę gauti tėvystės pašalpą turi tėvas, kuris: apdraustas pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalį; įstatymų nustatyta tvarka išleistas tėvystės atostogų, kol vaikui sueis vienas mėnuo; per paskutinius 24 mėnesius iki pirmosios tėvystės atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 7 mėnesių ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą; gyvena santuokoje su kūdikio motina. Šiuo metu jau parengtas teisės akto projektas, kuriuo pastarąją nuostatą siūloma pakeisti, įteisinant tėvystės atostogas ir tėvams, kurie nėra susituokę su kūdikio motina. Tėvystės pašalpa mokama 100 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Ši pašalpa per mėnesį negali būti mažesnė už tėvystės atostogų suteikimo mėnesį galiojusių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų trečdalį. 2006 metų II pusmetį tėvystės atostogomis pasinaudojo 3085, o 2007 metų I pusmetį – 4207 vyrai. 58. Jeigu tarptautinių operacijų kariniame vienete tarnaujantiems profesinės karo tarnybos kariams, atsižvelgiant į karinio vieneto buvimo vietą ir jo parengties reikalavimus, tėvystės atostogų suteikti negalima, jiems išmokama vienkartinė Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuoto vidutinio jų atlyginimo dydžio išmoka. 59. 2005 m. spalio 13 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 59 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymas (Žin., 2005, Nr. 122-4362), kuriame numatytos ilgesnės atostogos vaikui prižiūrėti profesinės karo tarnybos kariams bei atsisakyta nuostatos, kad šioms atostogoms pasibaigus ir nesant kario kvalifikaciją atitinkančių laisvų pareigų karys išleidžiamas į atsargą. Įstatymo pakeitimu nustatoma, kad atostogos vaikui prižiūrėti suteikiamos iki tol, kol vaikui sueis treji metai; po vaiko priežiūros atostogų grįžęs į tarnybą karys skiriamas į jo laipsnį atitinkančias pareigas. 60. Galimybė derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus yra esminė sąlyga siekiant skatinti bendrą moterų ir vyrų atsakomybę už vaikų auklėjimą. Vienas iš Valstybinės moterų ir vyrų lygių galimybių 2005–2009 metų programos uždavinių – sudaryti sąlygas moterims ir vyrams derinti darbo ir šeimos įsipareigojimus. Įgyvendinant šį uždavinį, tobulinami teisės aktai, rengiami seminarai socialiniams partneriams apie lanksčių užimtumo formų taikymą, švietėjiški renginiai, skirti informuoti šeimas apie vaiko priežiūros atostogų galimybes, tėvai skatinami imti ne tik tėvystės atostogas, bet ir atostogas vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai. 61. Vykdant Europos Bendrijų iniciatyvos EQUAL paremtus šeimos ir darbo įsipareigojimams derinti skirtus projektus, šeimos įsipareigojimų turintiems 500 asmenų sudarytos galimybės suderinti šeimos ir darbo įsipareigojimus, išlaikyti darbo vietą ar įsidarbinti. 450 iš jų dalyvavo mokyme, suteikiančiame ar tobulinančiame profesinę kvalifikaciją, specialiąsias profesines žinias ir įgūdžius. 130 darbuotojų, specialistų, savanorių, dirbančių šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimo srityje, dalyvavo mokyme ar kvalifikacijos tobulinimo renginiuose. Sukurtas šeimai palankios darbovietės modelis. 62. Nuo 2005 metų Šiaulių universiteto Lyčių studijų institutas vykdo vieną sėkmingiausių projektų – „Šeimos planeta: šeimai palanki organizacija“, kurio tikslas – formuoti šeimai palankią studijų ir darbo aplinką Šiaulių universitete, kuriant ir išbandant inovatyvią metodiką bei priemones, padėsiančias derinti šeimą ir profesinį gyvenimą bei keičiančias stereotipinį požiūrį į lyčių vaidmenis šeimoje ir darbe. 63. Nuo 2005 metų vykdomas Moterų informacijos centro projektas „FORWARD! Šeima ir darbas suderinami“, kurio tikslas – sumažinti šeimų, auginančių mažamečius vaikus, atskirtį taikant praktikoje naujus gerosios patirties modelius bei jų pagrindu darant įtaką priimamiems politiniams sprendimams. Projekto tikslinės grupės – mažas pajamas gaunančios pilnos ir nepilnos šeimos, auginančios mažamečius vaikus, iš viso 60 šeimų, iš jų 40 gyvenančių mieste ir 20 – kaime. Projekto uždaviniai – pasinaudojant tarptautine patirtimi, sukurti ir išbandyti 2 profesinės veiklos ir šeimos pareigų derinimo modelius, iš kurių vienas skirtas kaimo, o kitas – miesto bendruomenėms. 64. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba 2004–2005 metais vykdė ES lėšomis paremtą projektą „Modernūs vyrai išsiplėtusioje Europoje“. Projektas buvo pratęstas 2005–2006 metais ir pavadintas „Modernūs vyrai išsiplėtusioje Europoje: šeimai palanki darbo aplinka“. Minėtųjų projektų tikslai yra šie: paskatinti vyrus derinti profesines ir šeimos pareigas, aktyviau dalyvauti šeimos gyvenime; paskatinti darbdavius diegti novatoriškas darbo organizavimo formas, padedančias darbuotojams sėkmingiau derinti profesines ir šeimos pareigas, ir imtis naujų iniciatyvų kuriant produktyvesnę darbo atmosferą. 6 straipsnis 65. Vyriausybė toliau vykdo nuoseklią ir kryptingą prekybos žmonėmis kontrolės ir prevencijos politiką, atitinkančią tarptautinės teisės nuostatas. Toliau pateikiama išsami informacija apie įstatymų reglamentuojamą ir faktinę kovos su prekyba žmonėmis būklę Lietuvoje. 66. 2004 metais buvo priimtas Lietuvos Respublikos įstatymas dėl Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos fakultatyvinio protokolo dėl vaikų pardavimo, vaikų prostitucijos ir vaikų pornografijos ratifikavimo (Žin., 2004, Nr. 108-4028), kuriuo buvo ratifikuotas 1989 m. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 2000 m. fakultatyvinis protokolas dėl vaikų pardavimo, vaikų prostitucijos ir vaikų pornografijos. Šio protokolo nuostatos įsigaliojo Lietuvos Respublikoje 2004 m. rugsėjo 5 dieną. Vyriausybė 2007 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 208 (Žin., 2007, Nr. 26-957) patvirtino Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos fakultatyvinio protokolo dėl vaikų pardavimo, vaikų prostitucijos ir vaikų pornografijos įgyvendinimo ataskaitą. 67. Lietuva aktyviai dalyvavo rengiant Europos Tarybos konvenciją dėl veiksmų prieš prekybą žmonėmis. Konvencija buvo pateikta valstybėms narėms pasirašyti 2005 m. gegužės 16 d. Varšuvoje vykusiame 3-iajame Europos Tarybos viršūnių susitikime. Konvencijos nuostatos reglamentuoja prevenciją, prekybos žmonėmis aukų apsaugą ir prekiautojų baudžiamąją atsakomybę. Šiame dokumente nuosekliai integruotas lyčių lygybės aspektas, daug dėmesio skirta pagalbai prekybos žmonėmis aukoms ir jų reintegracijai į visuomenę. Siekiant, kad Lietuva kuo greičiau prisijungtų prie Europos Tarybos konvencijos dėl veiksmų prieš prekybą žmonėmis, Lietuvoje inicijuoti visi veiksmai, būtini šiai konvencijai pasirašyti. 68. Griežtinama baudžiamoji atsakomybė už prekybą žmonėmis. Seimas 2005 m. birželio 23 d. priėmė Baudžiamojo kodekso 48, 60, 145, 147, 157, 212, 213, 214, 215, 226, 249, 251, 252, 256, 267, 270, 272, 274, 280 straipsnių ir priedo pakeitimo bei papildymo ir kodekso papildymo 1471, 1991, 1992, 2671, 2701, 3081 straipsniais įstatymą (Žin., 2005, Nr. 81-2945). Šiuo įstatymu buvo pakeistas Baudžiamojo kodekso 147 straipsnis („Prekyba žmonėmis“) ir Baudžiamojo kodekso 157 straipsnis („Vaiko pirkimas arba pardavimas“), nustatant griežtesnes sankcijas ir įtvirtinant juridinių asmenų baudžiamąją atsakomybę už šias nusikalstamas veikas. Įstatymu Baudžiamasis kodeksas taip pat papildytas nauja nusikaltimo sudėtimi – išnaudojimu priverstiniam darbui (Baudžiamojo kodekso 1471 straipsnis), numatančia baudžiamąją atsakomybę asmenims, kurie, panaudodami fizinį smurtą ar grasinimus arba kitaip atimdami galimybę priešintis, arba pasinaudodami žmogaus priklausomumu, neteisėtai vertė jį dirbti tam tikrą darbą, taip pat tokiais veiksmais vertė žmogų dirbti vergovės ar kitokiomis nežmoniškomis sąlygomis. Įstatymu buvo įgyvendintos 2002 m. liepos 19 d. ES Tarybos pamatinio sprendimo 2002/629/TVR dėl kovos su prekyba žmonėmis (OL 2004 m. specialusis leidimas, 19 skyrius, 6 tomas, p. 52) nuostatos. 2005–2006 metų statistika pagal Baudžiamojo kodekso 147 straipsnį pateikta priedo 3 lentelėje. 69. Per 2005 metus pagal Baudžiamojo kodekso 307 straipsnį „Pelnymasis iš kito asmens prostitucijos“ buvo pradėti 24 ikiteisminiai tyrimai, iš jų 7 ikiteisminiai tyrimai dėl pelnymosi iš nepilnamečio asmens prostitucijos. Pagal Baudžiamojo kodekso 308 straipsnį „Įtraukimas į prostituciją“ buvo pradėti 6 ikiteisminiai tyrimai. Pažymėtina, kad ši nusikalstama veika yra susijusi su prekyba žmonėmis. Yra atvejų, kai neįrodžius nusikalstamos veikos – prekybos žmonėmis – veikos perkvalifikuojamos į pelnymąsi iš kito asmens prostitucijos arba įtraukimą į prostituciją. Daugelyje bylų prekyba žmonėmis atskleista taikant nusikalstamos veikos imitavimo modelį arba sulaikius gabenamas merginas pasienio poste. 70. Remiantis Baudžiamojo kodekso 157 straipsniu „Vaiko pirkimas arba pardavimas“, 2006 metais pradėti 3 ikiteisminiai tyrimai; remiantis 307 straipsniu „Pelnymasis iš kito asmens prostitucijos“, pradėti 33 ikiteisminiai tyrimai, iš jų 17 ikiteisminių tyrimų dėl pelnymosi iš nepilnamečio asmens prostitucijos. Remiantis Baudžiamojo kodekso 308 straipsniu „Įtraukimas į prostituciją“, pradėta 17 ikiteisminių tyrimų. Šie nusikaltimai yra susiję su nusikaltimu – prekyba žmonėmis. 2006 metais pagal Baudžiamojo kodekso 1471 straipsnį „Išnaudojimas priverstiniam darbui“ nebuvo pradėta nė vieno ikiteisminio tyrimo. 71. Tobulinamos teisės aktų nuostatos, kuriomis siekiama kovoti su seksualiniu išnaudojimu ir pornografija. Šios problemos itin aktualios moterims. Baudžiamojo kodekso 149, 150, 151, 162, 260, 265, 266, 307, 308, 309 straipsnių ir priedo pakeitimo bei papildymo ir Kodekso papildymo 1511 straipsniu įstatymu (Žin., 2006, Nr. 77-2961) buvo pakeistas Baudžiamojo kodekso 162 straipsnis „Vaiko išnaudojimas pornografijai“ ir 309 straipsnis „Disponavimas pornografinio turinio dalykais“. Minėtais pakeitimais sugriežtinta atsakomybė už šių nusikaltimų padarymą: Baudžiamojo kodekso 162 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta maksimali laisvės atėmimo bausmė padidinta iki penkerių metų. Baudžiamojo kodekso 309 straipsnis papildytas nauja 3-iąja dalimi, kurioje išskirta ir sugriežtinta atsakomybė už didelio kiekio pornografinio turinio dalykų, kuriuose vaizduojamas mažametis vaikas, pagaminimą, laikymą arba platinimą. Straipsnio dalies sankcijoje numatyta vienintelė galima bausmė – laisvės atėmimas iki penkerių metų. 72. 2005 metais Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse (Žin., 1985, Nr. 1-1) (2005 m. birželio 16 d. įstatymo Nr. X-249 redakcija) nustatyta administracinė atsakomybė už atlygintinį naudojimąsi prostitucijos paslaugomis. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau vadinama – Administracinių teisės pažeidimų kodeksas) 1821 straipsnį vertimasis prostitucija ar atlygintinis naudojimasis prostitucijos paslaugomis užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų litų. Administracinių teisės pažeidimų kodeksas taip pat papildytas nuostata, kad administracinėn atsakomybėn netraukiamas prostitucija vertęsis asmuo, kuris į prostituciją buvo įtrauktas būdamas materialiai, dėl tarnybos ar kitaip priklausomas arba įtrauktas į prostituciją panaudojant fizinę ar psichinę prievartą ar apgaulę, arba bet kokiu būdu įtrauktas į prostituciją būdamas nepilnametis ar (ir) nukentėjo nuo prekybos žmonėmis ir yra pripažintas nukentėjusiuoju baudžiamajame procese. 2005–2006 metais buvo užfiksuoti 7, o per pirmuosius penkis 2007 metų mėnesius – 4 pažeidimai. Pažeidėjai patraukti administracinėn atsakomybėn, jiems skirtos nuo 300 iki 500 litų baudos. 73. 2006 m. lapkričio 28 d. Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (Žin., 2004, Nr. 73-2539) buvo papildytas 491 straipsniu, pagal kurį reglamentuojamas leidimo laikinai gyventi išdavimas užsieniečiui, kuris bendradarbiauja su ikiteisminio tyrimo įstaiga arba teismu kovojant su prekyba žmonėmis ar nusikaltimais, susijusiais su prekyba žmonėmis. Straipsnyje nustatyta, kad užsieniečiui, dėl kurio tarpininkauja ikiteisminio tyrimo įstaiga arba teismas, leidimas laikinai gyventi išduodamas 6 mėnesiams. 74. 2006 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo pakeitimo įstatymas (Žin., 2006, Nr. 82-3254), kuriame p …