LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2010 m. birželio 30 d. Nr. XI-968 Vilnius (Žin., 1994, Nr. 53-996; 2006, Nr. 143-5445; 2007, Nr. 8-320; 2008, Nr. 15-509; 2009, Nr. 46-1800; 2010, Nr. 1-26, Nr. 63-3095, Nr. 67-3345) 1 straipsnis. Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nauja redakcija Pakeisti Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymą ir jį išdėstyti taip: „LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMAS PIRMASIS SKIRSNIS BENDROSIOS NUOSTATOS 1 straipsnis. Savivaldybių tarybų narių rinkimų pagrindai 1. Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų (toliau – savivaldybių tarybos, tarybos) nariai renkami ketveriems metams daugiamandatėse rinkimų apygardose, remiantis visuotine ir lygia rinkimų teise, slaptu balsavimu tiesioginiuose rinkimuose pagal proporcinę rinkimų sistemą. Kiekvienoje savivaldybėje sudaroma viena daugiamandatė savivaldybės rinkimų apygarda (toliau – rinkimų apygarda). 2. Šis įstatymas suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo priede. 2 straipsnis. Visuotinė rinkimų teisė 1. Teisę rinkti savivaldybės tarybos narius turi nuolatiniai šios savivaldybės gyventojai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų (rinkėjai). Savivaldybių tarybų rinkimuose (toliau – rinkimai) nedalyvauja asmenys, teismo pripažinti neveiksniais. 2. Savivaldybės tarybos nariu gali būti renkamas nuolatinis šios savivaldybės gyventojas, kuriam rinkimų dieną yra sukakę 20 metų. 3. Nuolatiniu savivaldybės gyventoju laikomas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris savo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus deklaravo šios savivaldybės teritorijoje arba kurio paskutinis žinomas gyvenamosios vietos adresas yra šios savivaldybės teritorijoje, arba kuris savo nuolatinę gyvenamąją vietą viešu pareiškimu nurodė šios savivaldybės teritorijoje ir ši gyvenamoji vieta nustatyta tvarka laikoma jo pagrindine gyvenamąja vieta, taip pat asmuo, kuris turi teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ir šią teisę patvirtinantį dokumentą ir kuris savo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus deklaravo šios savivaldybės teritorijoje arba kuris yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą šioje savivaldybėje. Savivaldybės tarybos nariu gali būti renkamas asmuo, kuris savo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus deklaravo šios savivaldybės teritorijoje ne vėliau kaip iki pareiškinių dokumentų pateikimo savivaldybės rinkimų komisijai dienos. 4. Savivaldybės tarybos nariu negali būti renkamas asmuo, kuris likus 65 dienoms iki rinkimų yra nebaigęs atlikti bausmę pagal teismo nuosprendį, taip pat asmuo, teismo pripažintas neveiksniu arba nepakaltinamu. Savivaldybės tarybos nariu negali būti renkamas užsienio valstybės pilietis, kurio pasyvioji rinkimų teisė yra teismo apribota valstybėje, kurios pilietis jis yra. 5. Savivaldybės tarybos nariu negali būti renkamas asmuo, kuris rinkimų dieną atlieka privalomąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, taip pat likus 65 dienoms iki rinkimų neišėjęs į atsargą ar pensiją profesinės karo tarnybos karys arba statutinės institucijos ir įstaigos pareigūnas, kuriam pagal specialius įstatymus ar statutus yra apribotas dalyvavimas politinėje veikloje. 6. Kiti tiesioginiai arba netiesioginiai nuolatinių tos savivaldybės gyventojų rinkimų teisės apribojimai dėl kilmės, politinių pažiūrų, socialinės ir turtinės padėties, nacionalinės priklausomybės, lyties, išsilavinimo, kalbos, santykio su religija, užsiėmimo rūšies ir pobūdžio draudžiami. 3 straipsnis. Lygi rinkimų teisė 1. Kiekvienas rinkėjas turi vieną balsą balsuoti už kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašą (toliau – kandidatų sąrašas) ar išsikėlusį kandidatą – mandato balsą (pagal mandato balsų už kiekvieną sąrašą ar išsikėlusį kandidatą sumas nustatoma, kiek tarybos nario mandatų gauna ar negauna konkretus kandidatų sąrašas, ar išsikėlęs kandidatas yra išrinktas). Už kandidatų sąrašą balsuojantis rinkėjas už šio sąrašo kandidatus gali paduoti pirmumo balsus (pagal pirmumo balsų sumas už kiekvieną sąrašo kandidatą nustatoma kiekvieno kandidato vieta sąraše po rinkimų). 2. Visi kandidatai į savivaldybių tarybų narius, nesvarbu, ar jie iškelti ar išsikėlė patys, yra lygūs. 4 straipsnis. Tiesioginiai rinkimai Savivaldybių tarybų narius rinkėjai renka be tarpininkų. 5 straipsnis. Slaptas balsavimas 1. Rinkėjai balsuoja asmeniškai ir slaptai. Draudžiama balsuoti už kitą asmenį arba pavesti kitam asmeniui balsuoti už save. Rinkėjas, kuris dėl neįgalumo negali pats balsuoti, gali balsuoti padedamas kito asmens, kuriuo jis pasitiki, kaip tai nustatyta šiame įstatyme. 2. Kontroliuoti rinkėjų valią rinkimuose draudžiama. Balsavimo metu draudžiama paveikti rinkėjo apsisprendimą ar valią balsuoti arba nebalsuoti už kurį nors kandidatą ar kandidatų sąrašą, taip pat skubinti rinkėją balsuoti. Rinkėjui turi būti sudarytos sąlygos slaptai ir netrukdomam užpildyti rinkimų biuletenį. Su rinkimų biuleteniu draudžiama atlikti veiksmus, kurie galėtų atskleisti balsavimo paslaptį. 6 straipsnis. Draudimas papirkti rinkėjus ar rinkimų teisę turinčius asmenis 1. Draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai pirkti rinkėjų balsus, dovanomis, paslaugomis ar kitokiu atlyginimu skatinti rinkėją ar rinkimų teisę turintį asmenį dalyvauti arba nedalyvauti rinkimuose ir (arba) balsuoti už arba prieš vieną ar kitą numatomą kelti kandidatu ar numatantį išsikelti kandidatu asmenį, kandidatą arba kandidatų sąrašą, taip pat žadėti už balsavimą atsilyginti rinkėjams po rinkimų turint tikslą paveikti rinkėjų valią dėl konkrečių politinių partijų ar kandidatų arba numatomų kelti kandidatais asmenų ir taip trukdyti piliečiams įgyvendinti rinkimų teisę. 2. Rinkėjų papirkimu nelaikomas spausdintos medžiagos (politinės partijos ar kandidato arba numatomo kelti kandidatu ar numatančio išsikelti kandidatu asmens programos, biografijos ar kitokių informacinio turinio lankstinukų, kalendorių, atvirukų, lipdukų) ir ženkliukų, skirtų politinei partijai ar kandidatui arba numatomam kelti kandidatu ar numatančiam išsikelti kandidatu asmeniui propaguoti, gaminimas arba neatlygintinas platinimas. 3. Rinkėjų ir rinkimų teisę turinčių asmenų papirkimo faktus tiria ir dėl jų sprendžia rinkimų komisijos Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka. Apie nustatytą papirkimo faktą Vyriausioji rinkimų komisija paskelbia interneto tinklalapyje kartu su šį straipsnį pažeidusio kandidato pasižadėjimu laikytis draudimo papirkti rinkėjus ir rinkimų teisę turinčius asmenis. Rinkėjų ir rinkimų teisę turinčių asmenų papirkimo faktus pripažinus šiurkščiu šio įstatymo pažeidimu, atsiranda šiame ir kituose įstatymuose nustatytos pasekmės. 7 straipsnis. Savivaldybių tarybų rinkimų datos paskelbimas 1. Savivaldybių tarybų nariai renkami vienu metu. 2. Savivaldybių tarybų rinkimus skelbia Lietuvos Respublikos Seimas ne vėliau kaip likus 5 mėnesiams iki savivaldybių tarybų narių įgaliojimų pabaigos. Jeigu likus 4 mėnesiams iki savivaldybių tarybų narių įgaliojimų pabaigos Lietuvos Respublikos Seimas nepaskelbia savivaldybių tarybų rinkimų datos, savivaldybių tarybų rinkimai rengiami paskutinį sekmadienį, nuo kurio iki savivaldybių tarybų narių įgaliojimų pabaigos lieka ne mažiau kaip mėnuo. Savivaldybių tarybų rinkimai rengiami ne anksčiau kaip prieš 2 mėnesius ir ne vėliau kaip prieš mėnesį iki savivaldybių tarybų narių įgaliojimų pabaigos. 3. Jeigu savivaldybių tarybų rinkimai turi būti rengiami karo veiksmų metu, sprendimas dėl rinkimų rengimo priimamas pagal specialius įstatymus ar kitus teisės aktus. 4. Savivaldybių tarybų rinkimų diena yra diena, kurią balsuojama rinkimų apylinkių patalpose. Balsavimas ne rinkimų apylinkės patalpose (paštu ir kitais šiame įstatyme numatytais būdais) vyksta iki balsavimo dienos arba baigiamas rinkimų dieną, kaip nustatyta šiame įstatyme. Terminas, kuris skaičiuojamas nuo rinkimų dienos ir gali būti įgyvendintas, tik kai yra paskelbti rinkimų rezultatai, pradedamas skaičiuoti nuo rinkimų rezultatų paskelbimo dienos. 5. Pakartotinių rinkimų savivaldybėje datą šio įstatymo nustatytais atvejais ne vėliau kaip per 15 dienų nuo dienos, kurią atsirado pagrindas rengti šiuos rinkimus, jeigu kitko nenumato šis įstatymas, skelbia Vyriausioji rinkimų komisija. Ji taip pat skelbia rinkimų datą šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju. 8 straipsnis. Viešumas rengiant ir vykdant rinkimus 1. Apie rinkimų komisijos posėdį visuomenei paskelbiama pastate, kuriame yra rinkimų komisijos būstinė, įrengtoje skelbimų lentoje ir šios rinkimų komisijos nariams pranešama asmeniškai ne vėliau kaip likus 24 valandoms iki posėdžio pradžios. 2. Rinkimų komisijų posėdžiai ir balsavimai yra vieši, juos gali stebėti politinių partijų (toliau – partijos), išsikėlusių kandidatų, išsikėlusių ir į sąrašą susijungusių kandidatų atstovai rinkimams (toliau – atstovai rinkimams) ir rinkimų stebėtojai, pateikę nustatytos formos pažymėjimus arba juos tam įgaliojusių partijų antspaudu patvirtintas pažymas, visuomenės informavimo priemonių atstovai, pateikę tarnybinius ar darbo pažymėjimus. Kiekvienas kandidatas turi teisę dalyvauti rinkimų komisijos posėdyje, jeigu jame sprendžiama dėl jo asmeninės veikos ar dėl tiesiogiai su jo asmeniu susijusių aplinkybių arba jeigu jį dalyvauti posėdyje pakvietė rinkimų komisijos pirmininkas. 3. Rinkimų komisijos posėdžio salėje esantys asmenys iš savo vietų gali įrašinėti, stenografuoti ar užrašinėti posėdį, fotografuoti ar filmuoti, daryti vaizdo įrašus. Fotografuoti ar filmuoti, daryti vaizdo įrašus, kai dėl to reikia vaikščioti po patalpą ar naudoti specialią apšvietimo techniką, taip pat tiesiogiai transliuoti posėdžius per radiją ar televiziją galima tik leidus rinkimų komisijos pirmininkui. 4. Rinkimų komisijos negali rengti uždarų posėdžių. Vyriausioji rinkimų komisija gali uždrausti bet kam įeiti į rinkimų komisijas aptarnaujančių darbuotojų darbo, dokumentų saugojimo patalpas, jeigu būtina užtikrinti netrikdomą šių darbuotojų darbą, apsaugoti rinkimų dokumentus. 5. Jeigu yra pagrindas manyti, kad rinkimų komisijos posėdžio metu gali kilti grėsmė posėdžio dalyvių saugumui, komisijos pirmininkas kreipiasi į policiją, kad ši tikrintų įeinančių į posėdžių salę asmenų dokumentus, daiktus ar atliktų asmens apžiūrą. 6. Rinkimų komisija gali pašalinti iš posėdžių salės asmenis, kliudančius komisijai normaliai dirbti. 9 straipsnis. Rinkimų rengimo ir vykdymo išlaidos Savivaldybių tarybų rinkimų rengimo ir vykdymo išlaidas apmoka valstybė ir savivaldybės. Iš valstybės biudžeto lėšų apmokamos rinkimų komisijų išlaidos rinkimams organizuoti ir vykdyti ir už rinkimų komisijų narių ir jas aptarnaujančio personalo darbą. Iš savivaldybių biudžetų lėšų apmokama už balsavimo bei savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijų būstinių patalpų išlaikymą, balsavimo patalpų įrengimo inventoriaus įsigijimą ir išsaugojimą. Jeigu savivaldybė nesuteikia tinkamų patalpų ar inventoriaus savivaldybės ir apylinkių rinkimų komisijų būstinėms ir balsavimo patalpoms, su tuo susijusias išlaidas apmoka Vyriausioji rinkimų komisija iš jai skirtų valstybės biudžeto lėšų. Šiuo atveju faktines išlaidas balsavimo patalpoms ir inventoriui per 2 mėnesius po rinkimų Vyriausioji rinkimų komisija ne ginčo tvarka išieško iš savivaldybės. ANTRASIS SKIRSNIS RINKIMŲ APYGARDOS IR APYLINKĖS 10 straipsnis. Renkamų savivaldybės tarybos narių skaičius 1. Į savivaldybės tarybą pagal proporcinę rinkimų sistemą iš viso renkama: 1) 51 savivaldybės tarybos narys – savivaldybėse, kuriose yra daugiau kaip 500 000 gyventojų; 2) 41 savivaldybės tarybos narys – savivaldybėse, kuriose yra nuo 300 000 iki 500 000 gyventojų; 3) 31 savivaldybės tarybos narys – savivaldybėse, kuriose yra nuo 100 000 iki 300 000 gyventojų; 4) 27 savivaldybės tarybos nariai – savivaldybėse, kuriose yra nuo 50 000 iki 100 000 gyventojų; 5) 25 savivaldybės tarybos nariai – savivaldybėse, kuriose yra nuo 20 000 iki 50 000 gyventojų; 6) 21 savivaldybės tarybos narys – savivaldybėse, kuriose yra nuo 10 000 iki 20 000 gyventojų; 7) 17 savivaldybės tarybos narių – savivaldybėse, kuriose yra nuo 5 000 iki 10 000 gyventojų; 8) 15 savivaldybės tarybos narių – savivaldybėse, kuriose yra mažiau kaip 5 000 gyventojų. 2. Renkamų savivaldybių tarybų narių skaičių paskelbia Vyriausioji rinkimų komisija likus ne mažiau kaip 110 dienų iki rinkimų. 11 straipsnis. Rinkimų apylinkių sudarymas 1. Atsižvelgiant į patogumą rinkėjams atvykti į balsavimo patalpas ir rinkėjų skaičių, savivaldybių teritorijos dalijamos į rinkimų apylinkes. 2. Savivaldybės teritorijos suskirstymą, kuris yra pastovus organizuojant ir vykdant įvairius rinkimus ir referendumus, į rinkimų apylinkes savivaldybės administracijos direktoriaus teikimu tvirtina ir prireikus keičia Vyriausioji rinkimų komisija. 3. Rinkimų apylinkės teritorijoje turi gyventi ne daugiau kaip 5 000 rinkėjų. 4. Rinkimų apylinkės ribos, balsavimo patalpos adresas keičiami prireikus, bet ne vėliau kaip likus 100 dienų iki rinkimų. Savivaldybės administracijos direktorius teikime tvirtinti savivaldybės teritorijos suskirstymą į rinkimų apylinkes nurodo siūlomą rinkimų apylinkės pavadinimą, rinkimų apylinkę sudarančius adresus, rinkėjų skaičių sudaromoje apylinkėje, balsavimo patalpų adresą ir telefoną. Teikime keisti savivaldybės teritorijos suskirstymą į rinkimų apylinkes nurodomi siūlomi pakeitimai. Šie pakeitimai turi būti pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai ne vėliau kaip likus 110 dienų iki rinkimų. Jeigu anksčiau nustatytose balsavimo patalpose negalima surengti balsavimo, Vyriausioji rinkimų komisija savivaldybės rinkimų komisijos teikimu gali pakeisti apylinkės rinkimų komisijos balsavimo patalpos adresą likus iki rinkimų ir trumpesniam, negu šiame straipsnyje nustatyta, terminui. 5. Patvirtintų rinkimų apylinkių sąrašą, jo pakeitimus skelbia Vyriausioji rinkimų komisija likus 100 dienų iki rinkimų. TREČIASIS SKIRSNIS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ORGANIZAVIMAS 12 straipsnis. Rinkimų komisijos 1. Savivaldybių tarybų rinkimus organizuoja ir vykdo: 1) Vyriausioji rinkimų komisija; 2) savivaldybių rinkimų komisijos; 3) apylinkių rinkimų komisijos. 2. Į rinkimų komisijos narius gali būti siūlomas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris gali būti renkamas Seimo nariu (netaikant kandidatui į Seimo narius nustatyto reikalavimo dėl amžiaus, bet rinkimų dieną ne jaunesnis kaip 18 metų) ir nebuvo per paskutinius trejus Seimo, Respublikos Prezidento, savivaldybių tarybų rinkimus, rinkimus į Europos Parlamentą arba referendumą atleistas iš rinkimų arba referendumo komisijos už rinkimų ar Referendumo įstatymų pažeidimą. 3. Vienu metu tas pats asmuo negali būti rinkimų komisijos nariu ir kandidatu, kandidatu ir atstovu rinkimams, atstovu rinkimams ir rinkimų komisijos nariu, kandidatu ir rinkimų stebėtoju, rinkimų komisijos nariu ir rinkimų stebėtoju. Rinkimų komisijos narys, pageidaujantis būti kandidatu, prieš duodamas komisijos nario pasižadėjimą, o asmuo, pageidaujantis būti kandidatu, prieš išsikeldamas ar duodamas sutikimą tapti kandidatu, privalo ne vėliau kaip prieš 10 dienų atsisakyti raštu atitinkamai rinkimų komisijos nario pareigų ar atšaukti savo pareiškinius dokumentus. Jeigu rinkimų komisijos narys to nepadaro, jis pašalinamas iš rinkimų komisijos už šio įstatymo pažeidimą ir neregistruojamas kandidatu arba iš kandidatų (kandidatų sąrašo) išbraukiamas. 13 straipsnis. Savivaldybių rinkimų komisijų sudarymas 1. Savivaldybių rinkimų komisijas rinkimų laikotarpiui sudaro Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 74 dienoms iki rinkimų. 2. Savivaldybės rinkimų komisija sudaroma iš: 1) vieno tos savivaldybės teritorijoje gyvenančio ar dirbančio ir aukštąjį teisinį išsilavinimą turinčio asmens, kurį pasiūlo teisingumo ministras; 2) vieno tos savivaldybės teritorijoje gyvenančio ar dirbančio ir aukštąjį teisinį išsilavinimą turinčio asmens, kurį pasiūlo Lietuvos teisininkų draugija; 3) vieno tos savivaldybės administracijoje dirbančio karjeros valstybės tarnautojo, kurį pasiūlo tos savivaldybės administracijos direktorius; 4) partijų, partijų koalicijų, kurios per paskutinius Seimo rinkimus gavo Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, pasiūlytų asmenų; 5) partijų, partijų koalicijų, kurios per paskutinius savivaldybės tarybos rinkimus gavo ne mažiau kaip 3 šios savivaldybės tarybos narių mandatus, pasiūlytų asmenų. 3. Teisingumo ministras, Lietuvos teisininkų draugija ir savivaldybės administracijos direktorius gali siūlyti daugiau negu vieną asmenį. 4. Kiekviena partija, partijų koalicija, kurios gavo Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, nuo vieno daugiamandatėje rinkimų apygardoje iškeltų kandidatų sąrašo (jungtinio sąrašo) turi teisę pasiūlyti į savivaldybių rinkimų komisijas po vieną savo atstovą (toliau – kandidatūra). Kiekviena partija, partijų koalicija, kurios gavo šios savivaldybės tarybos narių mandatų per paskutinius savivaldybės tarybos rinkimus pagal iškeltų kandidatų sąrašą (jungtinį sąrašą), nuo vieno iškeltų kandidatų sąrašo (jungtinio sąrašo) turi teisę pasiūlyti į šios savivaldybės rinkimų komisiją po vieną kandidatūrą. Jeigu partija gali siūlyti kandidatūras ir pagal Seimo, ir pagal savivaldybės tarybos rinkimų rezultatus, tai ji kandidatūras siūlo tik pagal vienų iš šių rinkimų rezultatus pasirinktinai. Jeigu viena iš partijų, dalyvavusių koalicijoje, kandidatūrų nepasiūlo arba atsisako jas siūlyti, arba pasirenka siūlyti pagal kitų, negu buvo sudaryta koalicija, rinkimų rezultatus, kitos šioje koalicijoje dalyvavusios partijos kandidatūras turi teisę siūlyti jai nedalyvaujant. Partijos, jų koalicijos kandidatūrų sąrašus Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikia ne vėliau kaip likus 81 dienai iki rinkimų. Jeigu kandidatūros atitinka šio įstatymo reikalavimus, Vyriausioji rinkimų komisija jų atmesti negali. Jeigu kandidatūrų nebuvo pasiūlyta, Vyriausioji rinkimų komisija vietoj jų gali papildomai skirti komisijos nariais asmenis, pasiūlytus teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos arba savivaldybės administracijos direktoriaus. 5. Visais atvejais ne mažiau kaip 3 savivaldybės rinkimų komisijos nariai turi būti asmenys, paskirti į savivaldybės rinkimų komisiją iš teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos ir savivaldybės administracijos direktoriaus pasiūlytųjų. Jeigu šių asmenų yra mažiau, komisija padidinama iš teisingumo ministro arba Lietuvos teisininkų draugijos, arba savivaldybės administracijos direktoriaus pasiūlytų asmenų. 6. Jeigu tą pačią dieną vyksta arba Europos Parlamento, arba Seimo, arba Respublikos Prezidento, arba savivaldybės tarybos rinkimai, arba referendumas, sudaromos tos pačios apylinkių rinkimų ar referendumo komisijos. Vyriausioji rinkimų komisija atskiroje rinkimų, referendumo teritorijoje sudaro vieną – savivaldybės, apygardos rinkimų arba referendumo – komisiją ir nustato jos funkcijas organizuojant ir vykdant kitus rinkimus ar referendumą. 7. Savivaldybės rinkimų komisijos pirmininką iš komisijos narių skiria Vyriausioji rinkimų komisija. Savivaldybės rinkimų komisijos pirmininku skiriamas asmuo, turintis darbo Vyriausiosios rinkimų komisijos, savivaldybės, apygardos rinkimų arba referendumo komisijos pirmininku ar nariu patirties arba darbo apylinkės rinkimų komisijos pirmininku patirties. 8. Savivaldybės rinkimų komisija pirmajame posėdyje išsirenka komisijos pirmininko pavaduotoją ir sekretorių. 14 straipsnis. Savivaldybės rinkimų komisijos įgaliojimai Savivaldybės rinkimų komisija: 1) Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka informuoja savivaldybės teritorijoje gyvenančius rinkėjus apie rinkimų apylinkių ribas, apylinkių rinkimų komisijų būstines, jų darbo laiką ir balsavimo patalpas; 2) prižiūri, kaip savivaldybės teritorijoje įgyvendinamas šis įstatymas; 3) sudaro apylinkių rinkimų komisijas; 4) neviršydama Vyriausiosios rinkimų komisijos patvirtintos savivaldybės rinkimų komisijos sąmatos, tvirtina apylinkių rinkimų komisijų išlaidų sąmatas ir kontroliuoja, kaip šiose sąmatose numatytos lėšos naudojamos; 5) registruoja rinkimų stebėtojus ir išduoda jiems pažymėjimus, stebi politinę reklamą savivaldybės teritorijoje ir teikia stebėjimo duomenis Vyriausiajai rinkimų komisijai šios nustatyta tvarka; 6) priima pareiškinius dokumentus, juos tikrina, registruoja kandidatų sąrašus ir išsikėlusius kandidatus, įregistruotiems kandidatams išduoda pažymėjimus, registruoja sudaromas ar atšaukiamas partijų koalicijas, nustato jungtinių kandidatų sąrašų numerius; 7) tikrina rinkėjų parašų rinkimo lapus (arba paveda tai atlikti apylinkių rinkimų komisijoms) ir nustato, ar surinktas reikiamas rinkėjų, parėmusių kandidato išsikėlimą, parašų skaičius; 8) sudaro savivaldybės teritorijoje esančių sveikatos priežiūros (išskyrus ambulatorines), socialinės rūpybos ir globos įstaigų, karinių vienetų, areštinių, tardymo izoliatorių (sulaikymo namų) ir bausmių vykdymo įstaigų sąrašą ir kartu su pašto vadovu pasirūpina, kad juose būtų organizuotas balsavimas paštu, taip pat organizuoja balsavimą iš anksto; 9) surašo rinkimų apygardos balsų skaičiavimo protokolą, nustato rinkimų rezultatus ir perduoda juos tvirtinti Vyriausiajai rinkimų komisijai, po Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo spaudoje paskelbia išrinktų savivaldybės tarybos narių sąrašą; 10) svarsto skundus dėl apylinkių rinkimų komisijų sprendimų ir veiksmų ir priima sprendimus, panaikina įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimų neatitinkančius apylinkių rinkimų komisijų sprendimus; 11) vykdo kitus šio įstatymo numatytus įgaliojimus. 15 straipsnis. Apylinkių rinkimų komisijų sudarymas 1. Ne vėliau kaip likus 65 dienoms iki rinkimų savivaldybės rinkimų komisija nustato kiekvienos apylinkės rinkimų komisijos narių skaičių, kuris turi būti kartotinis partijų, turinčių teisę siūlyti kandidatūras į apylinkės rinkimų komisiją, skaičiui. Jeigu nebuvo pasiūlyta pakankamai kandidatūrų arba apylinkės rinkimų komisijoje liko laisva vieta, trūkstamas kandidatūras gali pasiūlyti savivaldybės, kurios teritorijoje yra rinkimų apylinkė, administracijos direktorius. 2. Po vienodą skaičių kandidatūrų į apylinkės rinkimų komisiją turi teisę siūlyti: 1) partija ar partijų koalicija, per paskutinius Seimo rinkimus gavusi Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje. Jeigu partija Seimo narių mandatų gavo būdama koalicijoje, tai kandidatūras ji gali siūlyti kartu su koalicijoje dalyvavusiomis partijomis; 2) partija ar partijų koalicija, per paskutinius savivaldybės tarybos rinkimus gavusi ne mažiau kaip 2 šios savivaldybės tarybos narių mandatus. Jeigu partija savivaldybės tarybos narių mandatų gavo būdama koalicijoje, tai kandidatūras ji gali siūlyti kartu su koalicijoje dalyvavusiomis partijomis. 3. Jeigu partija gali siūlyti kandidatūras ir pagal Seimo, ir pagal savivaldybės tarybos rinkimų rezultatus, tai ji kandidatūras siūlo tik pagal vienų iš šių rinkimų rezultatus pasirinktinai. Jeigu viena iš partijų, dalyvavusių partijų koalicijoje, kandidatūrų nepasiūlo arba atsisako jas siūlyti, arba pasirenka siūlyti pagal kitų, negu buvo sudaryta koalicija, rinkimų rezultatus, kitos šioje koalicijoje dalyvavusios partijos kandidatūras turi teisę siūlyti jai nedalyvaujant. 4. Partijos kandidatūrų į apylinkių rinkimų komisijas sąrašus savivaldybės rinkimų komisijai pateikia ne vėliau kaip likus 48 dienoms iki rinkimų. 5. Apylinkių rinkimų komisijas rinkimų laikotarpiui sudaro savivaldybių rinkimų komisijos ne vėliau kaip likus 45 dienoms iki rinkimų. Jeigu partijos siūloma kandidatūra į apylinkės rinkimų komisiją atitinka šio įstatymo reikalavimus, savivaldybės rinkimų komisija negali jos atmesti. 6. Jeigu kandidatūrų nebuvo pasiūlyta arba pasiūlytosios neatitinka šio įstatymo reikalavimų, arba kandidatūros buvo pasiūlytos po nustatyto termino, savivaldybės rinkimų komisija gali sumažinti anksčiau nustatytą rinkimų apylinkės komisijos narių skaičių arba kreiptis į savivaldybės administracijos direktorių, kad šis pasiūlytų į apylinkės rinkimų komisiją trūkstamas kandidatūras. Savivaldybės administracijos direktoriaus siūlomi asmenys negali būti partijų nariai ar jais tapti iki rinkimų komisijos nario įgaliojimų pabaigos. Jeigu ne mažiau kaip 3 savivaldybės rinkimų komisijos nariai posėdyje, skiriant apylinkės rinkimų komisijos narį, prieštarauja savivaldybės administracijos direktoriaus siūlomo asmens paskyrimui apylinkės rinkimų komisijos nariu, šis asmuo negali būti skiriamas komisijos nariu. 7. Apylinkės rinkimų komisijos pirmininką iš komisijos narių skiria savivaldybės rinkimų komisija. Apylinkės rinkimų komisijos pirmininku skiriamas asmuo, turintis darbo rinkimų komisijos pirmininku ar nariu patirties, arba asmuo, turintis aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą išsilavinimą arba aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą (aukštąjį koleginį išsilavinimą). 8. Apylinkės rinkimų komisija pirmajame posėdyje išsirenka komisijos pirmininko pavaduotoją ir sekretorių. 16 straipsnis. Apylinkės rinkimų komisijos įgaliojimai Apylinkės rinkimų komisija: 1) iš savivaldybės rinkimų komisijos gauna rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašus, sudaro sąlygas su jais susipažinti rinkėjams, atstovams rinkimams, įteikia ar kitaip perduoda rinkėjams rinkėjo korteles, praneša savivaldybės rinkimų komisijai apie rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše aptiktus netikslumus; 2) nagrinėja skundus dėl rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše padarytų klaidų; 3) Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka prižiūri, kaip rinkimų apylinkės teritorijoje vyksta balsavimas paštu, kad būtų sudarytos sąlygos balsuoti paštu visose rinkimų apylinkės teritorijoje esančiose sveikatos priežiūros (išskyrus ambulatorines), socialinės rūpybos ir globos įstaigose, kariniuose vienetuose, areštinėse, tardymo izoliatoriuose (sulaikymo namuose) ir bausmių vykdymo įstaigose, taip pat organizuoja balsavimą namuose; 4) kartu su savivaldybės administracijos atstovu pasirūpina, kad pagal šio įstatymo reikalavimus laiku būtų parengtos balsavimo patalpos, slapto balsavimo kabinos ir balsadėžės; 5) rinkimų dieną organizuoja balsavimą rinkimų apylinkėje; 6) suskaičiuoja balsus, surašo rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolą ir Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka elektroninių ryšių priemonėmis perduoda šio protokolo duomenis; 7) svarsto savo apylinkės rinkėjų ir rinkimų stebėtojų skundus dėl rinkimų rengimo, balsavimo organizavimo, balsų skaičiavimo, balsų skaičiavimo protokolo surašymo ir priima sprendimus; 8) vykdo kitus šio įstatymo numatytus įgaliojimus. 17 straipsnis. Rinkimų komisijų narių rašytiniai pasižadėjimai 1. Rinkimų komisijos narys, pirmininkas pareigas rinkimų komisijoje pradeda eiti tik davęs rašytinį pasižadėjimą. Duodantis rašytinį pasižadėjimą asmuo turi teisę pasirinkti vieną iš šio straipsnio 2 dalyje nustatytų rašytinio pasižadėjimo tekstų ir pagal jį duoti rašytinį pasižadėjimą. 2. Savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijų narių, pirmininkų rašytinių pasižadėjimų davimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija. Nustatomi šie rinkimų komisijos nario, pirmininko pasižadėjimo tekstai: 1) „Aš, (vardas, pavardė), pasižadu būti ištikimas Lietuvos Respublikai, laikytis jos Konstitucijos ir įstatymų, sąžiningai ir garbingai atlikti savo pareigas rinkimų komisijoje ir susilaikyti nuo poelgių, pažeidžiančių įstatymus ir žmogaus teises. Tepadeda man Dievas.“; 2) „Aš, (vardas, pavardė), pasižadu būti ištikimas Lietuvos Respublikai, laikytis jos Konstitucijos ir įstatymų, sąžiningai ir garbingai atlikti savo pareigas rinkimų komisijoje ir susilaikyti nuo poelgių, pažeidžiančių įstatymus ir žmogaus teises.“ 3. Davęs rašytinį pasižadėjimą, asmuo po pasižadėjimo tekstu pasirašo. Rašytinio pasižadėjimo tekstas negali būti keičiamas. Pasižadėjimas galioja visą paskyrimo dirbti rinkimų komisijoje laiką. 4. Rinkimų komisijos narių, pirmininkų rašytinius pasižadėjimus saugo juos paskyrusi rinkimų komisija. 5. Vyriausiosios rinkimų komisijos ar savivaldybės rinkimų komisijos sprendime skirti rinkimų komisijos narį nustatomas laikas, kada rinkimų komisijos narys privalo duoti rašytinį pasižadėjimą. Asmuo, nedavęs rašytinio pasižadėjimo per 15 dienų nuo paskyrimo rinkimų komisijos nariu, netenka pareigų rinkimų komisijoje. 18 straipsnis. Rinkimų komisijų darbo organizavimas 1. Rinkimų komisijos posėdžiai yra teisėti, kai juose dalyvauja ne mažiau kaip 3/5 komisijos narių. Komisijos sprendimai priimami atviru balsavimu posėdyje dalyvaujančių komisijos narių balsų dauguma. Balsams pasidalijus po lygiai, lemia komisijos pirmininko balsas. Komisijos nariai, nesutinkantys su sprendimu, turi teisę raštu pareikšti atskirąją nuomonę. Ji pridedama prie protokolo ir yra neatskiriama protokolo dalis. 2. Pasibaigus rinkimams, savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijų narių, pirmininkų įgaliojimai nutraukiami. Sprendimą nutraukti įgaliojimus priima rinkimų komisija, paskyrusi komisijos narius, kai ši komisija, jos pirmininkas yra atlikę visas šiame įstatyme nustatytas funkcijas. 3. Rinkimų komisijos nariui ar pirmininkui, davusiam rašytinį pasižadėjimą, draudžiama bet kokios formos rinkimų agitacija ar kiti bandymai paveikti rinkėjų valią. Asmuo, pažeidęs šį reikalavimą ar rinkimų komisijos nario rašytinį pasižadėjimą, turi būti atleistas iš rinkimų komisijos ir gali būti patrauktas atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka. 19 straipsnis. Skundai dėl rinkimų komisijų sprendimų, priimtų iki balsavimo pabaigos 1. Partija, iškėlusi kandidatus, išsikėlęs kandidatas, atstovas rinkimams, rinkimų stebėtojas rinkimų komisijos sprendimą, priimtą iki balsavimo pabaigos, ar kitą rinkimų komisijos veiką turi teisę apskųsti: 1) apylinkės rinkimų komisijos – savivaldybės rinkimų komisijai; 2) savivaldybės rinkimų komisijos – Vyriausiajai rinkimų komisijai; 3) Vyriausiosios rinkimų komisijos – Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. 2. Rinkėjas, atstovas rinkimams, nesutikdamas su apylinkės rinkimų komisijos sprendimu, priimtu pagal skundą dėl rinkėjų sąraše padarytų klaidų, dėl kurių rinkėjas negali įgyvendinti savo teisės rinkti (neteisingai įrašytas į sąrašą arba išbrauktas iš sąrašo, taip pat kai sąraše netiksliai nurodyti duomenys apie rinkėją), turi teisę šį apylinkės rinkimų komisijos sprendimą apskųsti atitinkamos apygardos administraciniam teismui. 3. Apygardos administraciniam teismui paduotas skundas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 48 valandas nuo jo padavimo. Į šį terminą įskaitomos ir ne darbo dienos. Teismo sprendimas įsiteisėja nuo paskelbimo. Skundai, paduoti nesilaikant šiame straipsnyje nustatytos tvarkos, nenagrinėjami ir persiunčiami tai rinkimų komisijai, kuri privalo juos nagrinėti. Apylinkės rinkimų komisija, savivaldybės rinkimų komisija negali persiųsti Vyriausiajai rinkimų komisijai nagrinėti joms pačioms priklausančių nagrinėti, bet neišnagrinėtų skundų. 20 straipsnis. Parama rinkimų komisijoms ir valstybės biudžeto lėšų rinkimams organizuoti skyrimas savivaldybių rinkimų komisijoms 1. Valstybės ir savivaldybių institucijos, įmonės, įstaigos ir organizacijos, jų pareigūnai privalo padėti rinkimų komisijoms vykdyti įgaliojimus ir teikti komisijų funkcijoms atlikti reikalingus duomenis. 2. Valstybės ir savivaldybių institucijos, įmonės, įstaigos ir organizacijos, jų pareigūnai ne vėliau kaip per 3 dienas privalo apsvarstyti rinkimų komisijų pateiktus prašymus ir duoti rinkimų komisijoms motyvuotus atsakymus. 3. Savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas turi teisę sudaryti darbo sutartis su darbuotojais, reikalingais pagalbiniams rinkimų organizavimo darbams atlikti. Šias darbo sutartis savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas sudaro Vyriausiosios rinkimų komisijos vardu pagal įgaliojimą. Atlyginimo už darbą rinkimų komisijose tvarką ir atlyginimo dydžius Vyriausiosios rinkimų komisijos teikimu tvirtina Vyriausybė. 4. Savivaldybės prašymu valstybės įstaigos ir kitos organizacijos suteikia rinkimų komisijoms tinkamas patalpas ir įrengimus rinkimams rengti ir vykdyti. 5. Vyriausioji rinkimų komisija savivaldybių rinkimų komisijoms skirtas valstybės biudžeto lėšas rinkimams organizuoti perveda į kiekvienoje savivaldybėje atidarytą Vyriausiosios rinkimų komisijos banko sąskaitą. 6. Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas su savivaldybės rinkimų komisijos pirmininku pasirašo valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutartį, kurioje nurodoma: 1) savivaldybės rinkimų komisijai pervedamų biudžeto lėšų suma ir Vyriausiosios rinkimų komisijos programa, pagal kurią skiriamos lėšos; 2) biudžeto lėšų naudojimo tikslinė paskirtis; 3) planuojamas detalus biudžeto lėšų paskirstymas pagal išlaidų ekonominę paskirtį ir išlaidų darbo užmokesčiui skaičiavimas (pridedama prie sutarties); 4) atsiskaitymo Vyriausiajai rinkimų komisijai už rinkimų organizavimą tvarka; 5) atsiskaitymo Vyriausiajai rinkimų komisijai už biudžeto lėšų panaudojimą (nurodant išlaidų ekonominę paskirtį) ir lėšų panaudojimą pagrindžiančių buhalterinės apskaitos dokumentų pateikimo tvarka; 6) kitos nuostatos, padedančios Vyriausiajai rinkimų komisijai užtikrinti programų vykdymo ir paskirtų asignavimų naudojimo teisėtumą, ekonomiškumą, efektyvumą ir rezultatyvumą. 7. Vyriausioji rinkimų komisija valstybės biudžeto lėšas rinkimams organizuoti perveda į šio straipsnio 5 dalyje nurodytas sąskaitas pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos patvirtintas savivaldybių rinkimų komisijų sąmatas. 8. Savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas kontroliuoja, kaip naudojamos rinkimams organizuoti savivaldybės rinkimų komisijai skirtos valstybės biudžeto lėšos, ir už jų panaudojimą atsiskaito Vyriausiajai rinkimų komisijai. 9. Vyriausioji rinkimų komisija patikrina savivaldybės rinkimų komisijos pirmininko pateiktą valstybės biudžeto lėšų rinkimams organizuoti panaudojimo ataskaitą ir šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Nustačiusi finansavimo, lėšų naudojimo ar apskaitos pažeidimus, Vyriausioji rinkimų komisija inicijuoja žalos išieškojimą iš kaltų asmenų. 10. Už žalą, atsiradusią valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutarties galiojimo laikotarpiu, savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas atsako ir pasibaigus šiai sutarčiai. 21 straipsnis. Rinkimų komisijų narių darbo apmokėjimas 1. Rinkimų komisijų pirmininkai, pirmininko pavaduotojai, rinkimų komisijų sekretoriai ir nariai už darbą rinkimų komisijose gauna atlyginimą pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos pateiktus ir Vyriausybės patvirtintus tarifus. 2. Rinkimų komisijų nariams, pirmininkams ir pirmininko pavaduotojams už darbą rinkimų komisijose apmokama pagal darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenis neviršijant atitinkamai rinkimų komisijai numatytų asignavimų darbo užmokesčiui. Darbo laiko apskaitos žiniaraščių rinkimų komisijose pildymo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija. Už darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose pateiktų duomenų teisingumą atsako atitinkamos rinkimų komisijos pirmininkas. Darbui rinkimų komisijose netaikomi Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatyti darbo trukmės apribojimai. 3. Rinkimų komisijų pirmininkų, pirmininko pavaduotojų ir narių skatinimo tvarkos aprašą Vyriausiosios rinkimų komisijos teikimu tvirtina Vyriausybė. 22 straipsnis. Rinkimų komisijos sudėties keitimas 1. Rinkimų komisijos pirmininką ar narį iš pareigų komisijoje gali atleisti šios komisijos sudėtį patvirtinusi rinkimų komisija arba Vyriausioji rinkimų komisija. 2. Rinkimų komisija gali svarstyti tik motyvuotą partijos siūlymą atšaukti jos pačios pasiūlytą rinkimų komisijos narį. 3. Prireikus naujas rinkimų komisijos pirmininkas ar narys gali būti skiriamas šio įstatymo nustatyta tvarka ir praėjus šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje ir 15 straipsnio 5 dalyje nustatytiems terminams. KETVIRTASIS SKIRSNIS RINKĖJŲ SĄRAŠAI IR RINKĖJO KORTELĖS 23 straipsnis. Rinkėjų sąrašai 1. Rinkimams organizuoti ir vykdyti sudaromi šie rinkėjų sąrašai: 1) Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašas; 2) savivaldybių rinkėjų sąrašai; 3) rinkimų apylinkių rinkėjų sąrašai. 2. Rinkėjų sąrašai sudaromi du kartus – išankstiniai ir galutiniai. Šie sąrašai gali būti naudojami tik rinkimams organizuoti ir vykdyti. 3. Rinkimų sąrašų sudarymo tvarka turi būti tokia, kad kiekvienas rinkimų teisę turintis asmuo būtų įrašytas į rinkėjų sąrašus. Niekas negali būti įrašytas į rinkėjų sąrašą kelis kartus. 4. Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašas ir savivaldybių rinkėjų sąrašai, kuriuos sudaro ir tvarko gyventojų registro tvarkytojas, sudaromi elektroninėse informacijos laikmenose. Rinkimų apylinkių rinkėjų sąrašai yra spausdinami. Rinkėjų sąrašų sudarymo tvarką, formą, sudarymo būdą ir jų naudojimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija. Sudarant rinkėjų sąrašus, naudojami šie asmens duomenys: 1) Lietuvos Respublikos rinkėjų sąraše: vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data, pilietybę patvirtinančio asmens dokumento numeris, gyvenamosios vietos adresas ir adreso įrašymo į gyventojų registrą pagrindas; 2) savivaldybės rinkėjų sąraše: vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data, gyvenamosios vietos adresas ir adreso įrašymo į gyventojų registrą pagrindas; 3) rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše: vardas, pavardė ir gyvenamosios vietos adresas. Rinkėjo, kuris yra pareiškęs nesutikimą, kad jo gyvenamosios vietos adresas būtų skelbiamas rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše, gyvenamosios vietos adresas nurodomas tik rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašo priede ir rinkėjo kortelėje. 5. Kiekvienas rinkėjas turi teisę nesutikti, kad jo gyvenamosios vietos adresas būtų viešai skelbiamas rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše. Vyriausioji rinkimų komisija kartu su gyventojų registro tvarkytoju sudaro sąlygas rinkėjui įgyvendinti savo teisę nesutikti, kad jo gyvenamosios vietos adresas būtų skelbiamas rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše. 24 straipsnis. Asmenų įrašymo į Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą bendroji tvarka 1. Į Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą įrašomi visi rinkimų teisę turintys asmenys pagal paso, asmens tapatybės kortelės ar teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinančio dokumento išdavimo duomenis ir Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenis. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, išduodančios asmens tapatybę ar teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinančius dokumentus, tvarkančios asmenų gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis, registruojančios asmenų mirtį ir pilietybės netekimą, taip pat yra atsakingos, kad Lietuvos Respublikos gyventojų registre laiku ir tinkamai būtų pakeisti ar patikslinti atitinkami duomenys. Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenis sudaryti rinkėjų sąrašai yra išankstiniai. 2. Rinkėjų sąrašų sudarymą, tikslinimą ir tvarkymą organizuoja Vyriausioji rinkimų komisija, remdamasi valstybės, savivaldybių institucijų ir savivaldybių rinkimų komisijų pateikta informacija. 3. Iš Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašo turi būti išbrauktas: 1) miręs rinkėjas; 2) asmuo, netekęs Lietuvos Respublikos pilietybės ir neturintis teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinančio dokumento; 3) rinkėjas, kuriam įsiteisėjo teismo sprendimas pripažinti jį neveiksniu; 4) asmuo, kurio teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas yra įstatymų nustatyta tvarka panaikintas. 4. Likus iki rinkimų ne daugiau kaip 7 dienoms, išankstiniai rinkėjų sąrašai su juose padarytais ir Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka pripažintais pakeitimais patvirtinami kaip galutiniai rinkėjų sąrašai. Pakeitimai galutiniuose rinkėjų sąrašuose gali būti padaryti tik Vyriausiosios rinkimų komisijos sutikimu. 25 straipsnis. Savivaldybių rinkėjų sąrašai Savivaldybės rinkėjų sąrašą elektroninėje informacijos laikmenoje pagal Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą ir jame nurodytą rinkėjo gyvenamąją vietą (paskutinę žinomą ar deklaruotą rinkėjo gyvenamąją vietą) sudaro Vyriausioji rinkimų komisija ir ne vėliau kaip likus 39 dienoms iki rinkimų perduoda savivaldybės rinkimų komisijai. Kartu sudaromi rinkėjų, kurių gyvenamosios vietos tikslus adresas nežinomas, sąrašai. 26 straipsnis. Rinkimų apylinkių rinkėjų sąrašai Rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą pagal savivaldybės rinkėjų sąrašą ir jame nurodytą rinkėjo gyvenamąją vietą sudaro savivaldybės rinkimų komisija ir ne vėliau kaip likus 26 dienoms iki rinkimų perduoda apylinkės rinkimų komisijai. 27 straipsnis. Rinkėjų sąrašų paskelbimas ir susipažinimas su rinkėjų sąrašais 1. Likus ne mažiau kaip 25 dienoms iki rinkimų, apylinkės rinkimų komisija sudaro sąlygas rinkėjams susipažinti su rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašu. Rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašo priedo duomenys teikiami rinkėjams tik apie juos pačius. Draudžiama daryti rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašų kopijas ar kitu būdu dauginti ar platinti šiuos sąrašus. Prie įėjimo į rinkimų komisijos patalpas turi būti nurodytas komisijos narių budėjimo laikas ir paskelbti telefonai, kuriais rinkėjai gali pasitikslinti, ar jie yra įrašyti į rinkėjų sąrašą. Pasibaigus šiame įstatyme nustatytam rinkėjo kortelių įteikimo laikotarpiui, apylinkės rinkimų komisijos budėjimo laikas, jos telefonai ir rinkimų apylinkė, kurios rinkėjų sąraše įrašyti šio namo gyventojai, taip pat turi būti paskelbti daugiabučių namų laiptinėse. 2. Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašas ir savivaldybių rinkėjų sąrašai viešai neskelbiami, tačiau rinkėjui duomenys apie jo įrašymą į rinkėjų sąrašus gali būti teikiami ir telefonu. 28 straipsnis. Rinkėjo kortelė 1. Rinkėjo kortelė yra informacinė pažyma rinkėjui apie rinkimus, vardinis pakvietimas dalyvauti rinkimuose. Rinkėjo korteles kartu su kita informacija apie rinkimus rinkėjams perduoda ar organizuoja jų perdavimą rinkimų komisijos. Savo rinkėjo kortelę gali išsispausdinti ar surašyti ir pats rinkėjas arba jo prašymu kitas asmuo pagal Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašo duomenis, gautus Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka elektroninių ryšių priemonėmis (internetu ar mobiliojo ryšio tekstine žinute). Šiuo atveju rinkėjo kortelę pasirašo pats rinkėjas, išskyrus atvejus, kai dėl neįgalumo rinkėjas pats pasirašyti negali ir rinkėjo kortelę pasirašo kitas rinkėjo pasirinktas asmuo, nurodydamas savo vardą, pavardę ir asmens kodą. Rinkėjo kortelių blankus, kuriuos rinkėjas gali užpildyti pats, platina rinkimų komisijos. Rinkėjo kortelė būtina tik tais atvejais, kai rinkėjas balsuoja ne rinkimų dieną ne rinkimų apylinkėje. 2. Rinkėjo kortelėje nurodoma: 1) rinkėjo vardas ir pavardė; 2) rinkėjo gyvenamosios vietos adresas; 3) rinkimų apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą įrašytas rinkėjas, pavadinimas, numeris ir balsavimo patalpos adresas; 4) rinkėjo eilės numeris rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše; 5) rinkimų data, balsavimo rinkimų apylinkės balsavimo patalpoje laikas, kvietimas dalyvauti rinkimuose, kita rinkėjui ar organizuojant rinkimus svarbi informacija. 3. Jeigu rinkėjas prašo išduoti rinkėjo kortelę vietoj prarastos ar negautos rinkėjo kortelės, rinkėjo kortelė turi būti išduodama nedelsiant, kai tik nustatomi rinkėjo duomenys, kurie turi būti įrašyti į kortelę. 29 straipsnis. Rinkėjo kortelių įteikimas 1. Rinkėjo kortelių įteikimą rinkėjams organizuoja apylinkės rinkimų komisija. 2. Rinkėjo kortelių įteikimo rinkėjams, esantiems sveikatos priežiūros (išskyrus ambulatorines), socialinės rūpybos ir globos įstaigose, kariniuose vienetuose, areštinėse, tardymo izoliatoriuose (sulaikymo namuose), atliekantiems bausmę bausmių vykdymo įstaigose, tvarka nustatyta šio įstatymo 66, 67 ir 68 straipsniuose. 3. Kad rinkėjo kortelė įteikta rinkėjui, pažymima rinkimų apylinkės išankstiniame rinkėjų sąraše. Rinkėjui, kuris turi teisę balsuoti namuose, rinkėjo kortelė įteikiama asmeniškai arba kitam kartu su rinkėju gyvenančiam asmeniui. Jeigu rinkėjo kortelės negalima įteikti, nes tuo metu rinkėjo ar kartu su juo gyvenančio asmens nėra namuose, nevardinis kvietimas atvykti balsuoti gali būti įdėtas į pašto dėžutę arba perduotas rinkėjo kaimynui, kuris pažįsta rinkėją ir įsipareigoja jam perduoti. Rinkėjo kortelių įteikimas rinkėjams turi būti baigtas ne vėliau kaip likus 8 dienoms iki rinkimų. 4. Rinkėjas, kuris laiku negavo rinkėjo kortelės arba kuriam buvo išduota rinkėjo kortelė su netikslumais, privalo nedelsdamas apie tai pranešti apylinkės rinkimų komisijai, kurios aptarnaujamoje teritorijoje gyvena, ir šiai rinkimų komisijai pateikti savo pasą arba kitą asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Jeigu rinkėjas yra įrašytas į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą, apylinkės rinkimų komisija turi rinkėjui išrašyti naują rinkėjo kortelę ir nedelsdama ją išduoti. Jeigu rinkėjas neįrašytas į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą, bet rinkėjo gyvenamosios vietos adresas pagal gyventojų registro duomenis yra priskirtas šiai rinkimų apylinkės teritorijai arba rinkėjas pateikia kitus įrodymus, kad jis gyvena šios rinkimų apylinkės teritorijoje, apylinkės rinkimų komisija pateikia rinkėjui užpildyti Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos prašymą įrašyti rinkėją į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą (arba šį prašymą užpildo pats apylinkės rinkimų komisijos narys, šį prašymą rinkėjas taip pat gali teikti elektroniniu būdu Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka) ir apie tai nedelsdama praneša savivaldybės rinkimų komisijai, kuri turi pasirūpinti, kad pagal šį prašymą rinkėjas būtų įrašytas į tos rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą. Rinkėjo kortelė išrašoma ir įteikiama rinkėjui po to, kai yra patikslinti rinkėjų sąrašai. 30 straipsnis. Rinkėjų sąrašų tikslinimas iki galutinių sąrašų sudarymo 1. Išankstiniai rinkėjų sąrašai tikslinami perkeliant rinkėją iš vieno rinkimų apylinkės, savivaldybės rinkėjų sąrašo į kitą, išbraukiant ar įrašant rinkėją į Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą. 2. Rinkėjas perkeliamas iš vieno rinkėjų sąrašo į kitą, jeigu paaiškėja, kad išankstiniame rinkėjų sąraše buvo klaidingai nurodytas rinkėjo gyvenamosios vietos adresas arba jis pasikeitė po sąrašo sudarymo. 3. Rinkėjo perkėlimą iš vienos rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašo į kitos rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą toje pačioje savivaldybėje tvarko savivaldybės rinkimų komisija ir apie rinkimų apylinkių rinkėjų sąrašuose padarytus pakeitimus praneša Vyriausiajai rinkimų komisijai. Rinkėjo perkėlimą iš vienos savivaldybės rinkėjų sąrašo į kitos savivaldybės rinkėjų sąrašą tvarko Vyriausioji rinkimų komisija savivaldybės rinkimų komisijos teikimu ir apie padarytus pakeitimus praneša savivaldybių rinkimų komisijoms. Rinkėją įrašyti arba išbraukti iš Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašo gali tik Vyriausioji rinkimų komisija šio įstatymo 24 straipsnyje nustatytais atvejais. 31 straipsnis. Rinkėjų, esančių kariniuose vienetuose, areštinėse, tardymo izoliatoriuose (sulaikymo namuose) ir bausmių vykdymo įstaigose, įrašymas į rinkėjų sąrašus 1. Rinkėjai, atliekantys privalomąją karo tarnybą, įrašomi į rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje jie nuolat gyveno, kol buvo pašaukti į privalomąją karo tarnybą, rinkėjų sąrašą. 2. Rinkėjai, atliekantys tikrąją karo tarnybą, valstybės tarnybą ar dirbantys pagal darbo sutartis tarptautinėse karinėse operacijose užsienyje, įrašomi į rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje jie deklaravo gyvenamąją vietą, rinkėjų sąrašus. 3. Rinkėjai, esantys areštinėse, tardymo izoliatoriuose (sulaikymo namuose) ar bausmių vykdymo įstaigose, įrašomi į rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje jie yra deklaravę gyvenamąją vietą, rinkėjų sąrašus. Jeigu toks asmuo nėra deklaravęs gyvenamosios vietos ir raštu prašo, jis įrašomas į rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje yra jo bausmės vykdymo įstaiga, areštinė ar tardymo izoliatorius (sulaikymo namai), rinkėjų sąrašą. Asmuo, deklaravęs gyvenamąją vietą, kol pateko į areštinę, tardymo izoliatorių (sulaikymo namus) ar bausmės vykdymo įstaigą, negali būti įrašomas į rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje yra jo bausmės vykdymo įstaiga, areštinė ar tardymo izoliatorius (sulaikymo namai), rinkėjų sąrašą. 32 straipsnis. Rinkėjų sąrašų tikslinimas sudarius galutinius rinkėjų sąrašus, taip pat rinkimų dieną 1. Jeigu į apylinkės rinkimų komisiją po galutinių rinkėjų sąrašų patvirtinimo, bet ne vėliau kaip iki rinkimų dienos 18 valandos kreipiasi į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą neįrašytas rinkėjas ir pateikia pasą, asmens tapatybės kortelę ar teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantį dokumentą ir dokumentą, liudijantį jo deklaruotą gyvenamąją vietą šios rinkimų apylinkės teritorijoje, apylinkės rinkimų komisija įrašo rinkėją į papildomą rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą ir leidžia jam balsuoti Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka, o šio rinkėjo vardą, pavardę, asmens kodą, paso ar kito asmens tapatybę patvirtinančio dokumento numerį ir adresą tuoj pat praneša savivaldybės rinkimų komisijai. Savivaldybės rinkimų komisija patikrina, ar rinkėjas įrašytas į savivaldybės rinkėjų sąrašą, ir imasi priemonių užtikrinti, kad rinkėjas negalėtų du kartus balsuoti arba kad jo užpildyti rinkimų biuleteniai būtų skaičiuojami tik vieną kartą. Jeigu rinkėjas yra balsavęs du kartus, skaičiuojamas tik tas balsas, kuris pateko į rinkimų apylinkės balsadėžę. Kitas šio rinkėjo balsas, gautas paštu arba balsavus pagal papildomą rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą, neskaičiuojamas. 2. Rinkimų dieną Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka rinkėjas, kuris nėra balsavęs, gali balsuoti kitoje savo savivaldybės rinkimų apylinkėje, jei visos šios savivaldybės rinkimų apylinkės yra elektroninių ryšių priemonėmis prisijungusios prie elektroninio rinkėjų sąrašo ir apylinkių rinkimų komisijos gali patvirtinti, kad rinkėjas nėra balsavęs nė vienoje iš rinkimų apylinkių, o rinkimų apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą yra įrašytas šis rinkėjas, rinkimų komisija patvirtino, kad šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše yra padarytas įrašas apie šio rinkėjo atvykimą balsuoti į kitą rinkimų apylinkę ir rinkėjo balsas, jei bus gautas pašto voke, nebus skaičiuojamas. 33 straipsnis. Skundai dėl rinkėjų sąrašų 1. Rinkėjas arba atstovas rinkimams skundus dėl rinkėjų sąraše padarytų klaidų, dėl kurių rinkėjas šio įstatymo nustatyta tvarka neįrašytas į rinkėjų sąrašą arba įrašytas į kelis rinkėjų sąrašus, turi teisę pateikti apylinkės rinkimų komisijai likus ne mažiau kaip 7 dienoms iki rinkimų. Apylinkės rinkimų komisija skundą privalo išnagrinėti ir sprendimą priimti tuoj pat arba ne vėliau kaip per 2 dienas nuo skundo gavimo, jeigu iki rinkimų dienos liko daugiau kaip 10 dienų. 2. Apylinkės rinkimų komisijos sprendimas dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodyto skundo per 3 dienas gali būti apskųstas atitinkamos apygardos administraciniam teismui. Teismas gautą skundą išnagrinėja per 2 dienas. Teismo sprendimas yra galutinis. 3. Praleidus nustatytus terminus pastaboms ir skundams pateikti, pastabos ir skundai nenagrinėjami. 4. Apie gautus skundus ir vykdant teismo sprendimus rinkėjų sąrašuose padarytas pataisas apylinkių rinkimų komisijos praneša savivaldybės rinkimų komisijai, o ši – Vyriausiajai rinkimų komisijai per kiek įmanoma trumpesnį laiką, bet ne vėliau kaip per 12 valandų. PENKTASIS SKIRSNIS KANDIDATŲ KĖLIMAS 34 straipsnis. Kandidatų kėlimas 1. Kandidatus gali kelti partijos, įregistruotos pagal Politinių partijų įstatymą ne vėliau kaip likus 185 dienoms iki rinkimų ir atitinkančios Politinių partijų įstatymo nustatytus reikalavimus dėl partijos narių skaičiaus. 2. Partija kandidatus kelia pateikdama bendrą kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašą, kuriame kandidatai surašyti pagal partijos nustatytą eilę. Iš viso partijos teikiamame kandidatų sąraše kandidatų negali būti mažiau negu pusė ir du kartus daugiau negu iš viso renkama tos savivaldybės tarybos narių. 3. Kiekvienas asmuo, kuris atitinka šio įstatymo 2 straipsnyje nustatytus reikalavimus, gali išsikelti kandidatu, jeigu jo išsikėlimą parašais paremia ne mažiau kaip dešimt procentų skaičiuojant vienam savivaldybės tarybos nario mandatui, bet ne mažiau kaip 100 tos savivaldybės rinkėjų. Reikalingų surinkti parašų skaičių, nustatytą pagal paskutinių rinkimų rezultatus ir suapvalintą iki pirmųjų dviejų reikšminių skaitmenų, paskelbia Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 74 dienoms iki rinkimų. 35 straipsnis. Kandidatų į savivaldybės tarybos narius pareiškiniai dokumentai 1. Likus 65 dienoms iki rinkimų, prasideda kandidatų pareiškinių dokumentų įteikimo laikas. Šis laikas baigiasi 17 valandą likus 34 dienoms iki rinkimų. 2. Partija, prasidėjus kandidatų pareiškinių dokumentų įteikimo laikui, bet ne vėliau kaip likus 40 dienų iki rinkimų, turi įteikti Vyriausiajai rinkimų komisijai šiuos pareiškinius dokumentus: 1) pareiškimą dalyvauti rinkimuose; 2) savo registracijos dokumento nuorašą, taip pat gali pateikti partijos programą, rinkimų programą; 3) savivaldybių, kurių tarybų narių rinkimuose partija numato kelti kandidatus, sąrašą; 4) įgaliojimą atstovui rinkimams atstovauti partijai Vyriausiojoje rinkimų komisijoje, taip pat įgaliojimus atstovui rinkimams atstovauti partijai ir jos keliamiems kandidatams savivaldybių rinkimų komisijose; 5) dokumentą, patvirtinantį, kad yra sumokėtas rinkimų užstatas. 3. Jeigu partija paskutiniuose Seimo ar savivaldybių tarybų rinkimuose arba rinkimuose į Europos Parlamentą buvo iškėlusi kandidatus arba kandidatų sąrašus, ji turi teisę pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai atitinkamos politinės kampanijos finansavimo ataskaitos kopiją. 4. Partija turi įteikti savivaldybės rinkimų komisijai šiuos pareiškinius dokumentus: 1) atstovo rinkimams pasirašytą keliamų kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašą. Šio sąrašo formą nustato Vyriausioji rinkimų komisija; 2) keliamų kandidatų rašytinius sutikimus būti šios partijos iškeltais kandidatais šioje rinkimų apygardoje, paties kandidato užpildytą kandidato į savivaldybės tarybos narius anketą ir jo gyventojų pajamų mokesčio ir gyventojo turto deklaracijų, pateiktų valstybinei mokesčių inspekcijai, pagrindinių duomenų išrašus, patvirtintus mokesčių inspekcijos, kuriai deklaracijos buvo pateiktos, privačių interesų deklaraciją, taip pat Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos pasižadėjimą laikytis draudimo papirkti rinkėjus ir rinkimų teisę turinčius asmenis. Kandidato privačių interesų deklaracijos duomenis savivaldybės rinkimų komisija ne vėliau kaip per 5 dienas pateikia Vyriausiajai rinkimų komisijai šios nustatyta tvarka; 3) Vyriausiosios rinkimų komisijos išduotą pažymą apie kandidatų sąrašus keliančios partijos įregistravimą dalyvauti šios savivaldybės tarybos rinkimuose ir pažymą apie šios partijos įregistravimą savarankiška politinės kampanijos dalyve; 4) Vyriausiosios rinkimų komisijos išduotą pažymą apie kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašo įregistravimą savarankišku politinės kampanijos dalyviu arba pažymą apie tai, kad teikimas (prašymas) registruoti šį sąrašą savarankišku politinės kampanijos dalyviu nebuvo pateiktas. 5. Asmuo, nusprendęs išsikelti kandidatu į savivaldybės tarybos narius (toliau – pretendentas į kandidatus), prasidėjus kandidatų pareiškinių dokumentų įteikimo laikui, bet ne vėliau kaip likus 45 dienoms iki rinkimų, savivaldybės rinkimų komisijai turi įteikti šiuos pareiškinius dokumentus: 1) pareiškimą dėl išsikėlimo kandidatu; 2) paties užpildytą kandidato į savivaldybės tarybos narius anketą, jo gyventojų pajamų mokesčio ir gyventojo turto deklaracijų, pateiktų valstybinei mokesčių inspekcijai, pagrindinių duomenų išrašus, patvirtintus tos mokesčių inspekcijos, kuriai deklaracijos buvo pateiktos, privačių interesų deklaraciją, taip pat Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos pasižadėjimą laikytis draudimo papirkti rinkėjus ir rinkimų teisę turinčius asmenis. Kandidato privačių interesų deklaracijos duomenis savivaldybės rinkimų komisija ne vėliau kaip per 5 dienas pateikia Vyriausiajai rinkimų komisijai šios nustatyta tvarka; 3) dokumentą, patvirtinantį, kad yra sumokėtas rinkimų užstatas; 4) Vyriausiosios rinkimų komisijos išduotą pažymą apie kandidato į savivaldybės tarybos narius įregistravimą savarankišku politinės kampanijos dalyviu. 6. Be šio straipsnio 5 dalyje nurodytų pareiškinių dokumentų, pretendentas į kandidatus gali pateikti įgaliojimą atstovauti jam Vyriausiojoje rinkimų komisijoje ir tos savivaldybės rinkimų komisijoje, taip pat savo rinkimų programą. 7. Savivaldybės rinkimų komisija per 3 dienas nuo šio straipsnio 5 dalyje nurodytų dokumentų gavimo dienos įregistruoja asmenį pretendentu į kandidatus ir jam išduoda rinkėjų parašų rinkimo lapus. Rinkėjų parašų rinkimo lape turi būti šis tekstas ir lentelė rinkėjų duomenims: „Aš, ................................................................................................................................ (savivaldybės pavadinimas) savivaldybės rinkėjas, patvirtinu, kad remiu .................................................................................................................................................. (vardas, pavardė) išsikėlimą kandidatu į savivaldybės tarybos narius: Eil. Nr. Rinkėjo pavardė, vardas Rinkėjo asmens tapatybės kortelės, paso arba teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinančio dokumento numeris Rinkėjo gimimo data Rinkėjo gyvenamosios vietos adresas Rinkėjo parašas Parašo data “. 8. Rinkėjų parašų rinkimo lapo apačioje turi būti nurodyta rinkėjų parašus rinkusio asmens vardas ir pavardė, paso ar asmens tapatybės kortelės arba teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinančio dokumento numeris, gyvenamosios vietos adresas, parašas ir parašo data. 9. Pretendentas į kandidatus, gavęs rinkėjų parašų rinkimo lapus, turi teisę per visuomenės informavimo priemones daryti atitinkamus pranešimus ir organizuoti rinkėjų parašų rinkimą. Rinkėjų parašus turi teisę rinkti pats pretendentas į kandidatus arba jo pavedimu kitas rinkėjas. Rinkėjų parašus renkantis asmuo gali rinkti parašus tik už vieną pretendentą į kandidatus. Rinkėjas savo vardą ir pavardę rinkėjų parašų rinkimo lape įrašo pats ir pasirašo, kitus duomenis ir parašo datą gali įrašyti rinkėjų parašus renkantis asmuo. Jeigu rinkėjas dėl neįgalumo negali pats įrašyti savo duomenų ir pasirašyti, jo prašymu tai padaro kitas rinkėjas (išskyrus asmenį, renkantį parašus). Šis faktas turi būti pažymėtas atitinkamu įrašu rinkėjų parašų rinkimo lape ir patvirtintas rinkėjų parašus rinkusio rinkėjo parašu. Renkant rinkėjų parašus, draudžiama papirkti rinkėjus, atsilyginti ar žadėti atsilyginti už rinkėjo parašą, naudoti psichologinį ar kitokį smurtą ar kitaip paveikti rinkėjo valią pasirašyti ar nepasirašyti parašų rinkimo lape. Jeigu iki rinkimų likus ne daugiau kaip 41 dienai nėra surinkta šio įstatymo nustatytas rinkėjų parašų skaičius, parašų rinkimas nutraukiamas ir pretendentas į kandidatus rinkėjų parašų rinkimo lapus (taip pat ir nepanaudotus) ne vėliau kaip likus 40 dienų iki rinkimų privalo grąžinti savivaldybės rinkimų komisijai. Savivaldybės rinkimų komisija surašo rinkėjų parašų lapų grąžinimo aktą. Šį aktą pasirašo ir pretendentas į kandidatus. 10. Gavusi parašų rinkimo lapus, savivaldybės rinkimų komisija ne vėliau kaip per 6 dienas juos patikrina ir suskaičiuoja šios savivaldybės rinkėjų, parėmusių šio kandidato išsikėlimą, parašų skaičių. Rinkimų teisės neturinčių asmenų, į tos savivaldybės rinkėjų sąrašą neįrašytų rinkėjų, neįrašiusių visų šio įstatymo nustatytų duomenų ar įrašiusių neteisingus duomenis rinkėjų parašai, taip pat už to paties kandidato parėmimą pasirašiusių daugiau kaip vieną kartą rinkėjų visi parašai neskaičiuojami. 11. Jeigu rinkėjų parašų rinkimo lapuose yra surinktas šio įstatymo nustatytas rinkimų apygardos rinkėjų parašų skaičius, savivaldybės rinkimų komisija teikia Vyriausiajai rinkimų komisijai pretendentą į kandidatus registruoti kandidatu į savivaldybės tarybos narius. Jeigu yra nustatoma, kad rinkėjų parašai suklastoti arba kad renkant parašus buvo paveikta rinkėjo valia ar kitaip pažeista parašų …