📄 Įstatymo tekstas
VALSTYBĖS SIENOS APSAUGOS TARNYBOS
VALSTYBĖS SIENOS APSAUGOS TARNYBOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS VADO
ĮSAKYMAS
DĖL SIENOS KONTROLĖS NUOSTATŲ PATVIRTINIMO
2006 m. spalio 6 d. Nr. 4-706
Vilnius
Vykdydamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau – tarnyba) 2006 m. pagrindinių priemonių plano, patvirtinto tarnybos vado 2005 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 4-698, 14 priemonę ir siekdamas organizuoti sienų stebėjimą ir tikrinimą kertant sieną taip, kaip reglamentuoja nuo š. m. spalio 13 d. įsigaliosiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 562/2006, nustatantis taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sieną, Bendrijos kodeksą (Šengeno sienų kodeksas, OL L 562, 2006 315):
1. Tvirtinu Sienos kontrolės nuostatus (toliau – nuostatai, pridedama).
2. Nustatau, kad:
2.1. šiais nuostatais vadovaujasi visi tarnybos centrinės įstaigos, teritoriniai ir kiti struktūriniai padaliniai, organizuojantys, kontroliuojantys ir (ar) vykdantys sienos stebėjimą ir tikrinimą kertant sieną tiek, kiek tai susiję su jų veiklos specifika;
2.2. atsižvelgiant į tarnybos teritoriniams ir kitiems struktūriniams padaliniams suteiktus įgaliojimus ir jų vykdomų funkcijų specifiką, šių padalinių vadovų motyvuotu prašymu tarnybos vadas gali patvirtinti jų įgaliojimus ir specifiką atitinkančias sienų stebėjimo ir tikrinimo kertant sieną planavimo, organizavimo ir vykdymo taisykles.
3. Pavedu:
3.1. tarnybos centrinės įstaigos, teritorinių ir kitų struktūrinių padalinių vadovams per vieną mėnesį nuo šių nuostatų įsigaliojimo peržiūrėti esamus, parengti naujus ir patvirtinti šiuos nuostatus lydinčius teisės aktus:
3.1.1. Užkardos pareigūnų atliekamų tikrinimų dažnumo taisykles;
3.1.2. Stacionaraus stebėjimo posto darbo instrukciją (-as);
3.1.3. Vaizdo ir (ar) signalizacinių sistemų panaudojimo instrukciją (-as);
3.1.4. Pasienio tikrinimo posto (-ų) darbo instrukciją (-as);
3.1.5. Ginklų užtaisymo (ištaisymo) tam įrengtose vietose instrukciją;
3.1.6. Vietovių elementų sąlyginių pavadinimų, užkoduotų koordinačių, pareigybių ir pareigūnų atskirų veiksmų kodavimo palaikant radijo ryšį tvarkos aprašą.
3.1.7. Veiksmų pagal pavojaus signalą, gautą iš stebėjimo sistemos, ir kitus nustatytus signalus tvarkos aprašą;
3.1.8. Budėtojų pamainos darbo tvarkos taisykles;
3.1.9. Maitinimosi išlaidų piniginės kompensacijos mokėjimo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnams tvarkos aprašą;
3.1.10. Pareigūnų veiklos rezultatų apskaitos ir vertinimo taisykles.
3.2. Visagino pasieniečių mokyklos viršininkui nuostatus įtraukti į mokymo teminius planus ir programas.
4. Pripažįstu netekusiais galios:
4.1. tarnybos vado 2001 m. gruodžio 29 d. įsakymą Nr. 396 „Dėl Valstybės sienos apsaugos nuostatų patvirtinimo“;
4.2. tarnybos vado 2004 m. rugpjūčio 17 d. įsakymą Nr. 4-370 „Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado 2001 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. 396 „ Dėl Valstybės sienos apsaugos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“;
4.3. tarnybos vado 2005 m. liepos 1 d. įsakymą Nr. 4-389 „Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado 2001 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. 396 „ Dėl Valstybės sienos apsaugos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ pakeitimo“;
4.4. tarnybos vado 2005 m. rugpjūčio 11 d. įsakymą Nr. 4-445 „Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado 2001 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. 396 „ Dėl Valstybės sienos apsaugos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“;
4.5. tarnybos vado 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymą Nr. 4-701 „Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado 2001 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. 396 „ Dėl Valstybės sienos apsaugos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“.
5. Pavedu įsakymo vykdymą kontroliuoti tarnybos vado pavaduotojui-Štabo viršininkui.
6. Šis įsakymas įsigalioja nuo 2006 m. spalio 13 d.
TARNYBOS VADAS GENEROLAS SAULIUS STRIPEIKA
PATVIRTINTA
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų
ministerijos vado 2006 m. spalio 6 d. įsakymu
Nr. 4-706
SIENOS KONTROLĖS NUOSTATAI
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Sienos kontrolės nuostatai (toliau – nuostatai) reglamentuoja sienų stebėjimo ir tikrinimo kertant sieną planavimą, organizavimą ir vykdymą Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau – tarnyba) centrinės įstaigos, teritoriniuose struktūriniuose ir kituose padaliniuose, organizuojančiuose ir įgyvendinančiuose tarnybos funkcijas nustatytame pasienio ruože sausumoje, Lietuvos Respublikos jūros rajono ir pasienio ruožo vidaus vandenyse.
2. Pagrindinės šiuose nuostatuose vartojamos sąvokos:
Užkardos veikimo teritorija – pasienio ruožo dalis, apribota: prie kaimyninės valstybės – Lietuvos Respublikos valstybės siena, į Lietuvos Respublikos teritorijos vidų – sandūromis, skiriamosiomis linijomis ir pasienio ruožo riba, bei kita teritorija, kurioje užkarda vykdo jai pavestas funkcijas.
Skiriamoji linija – skiria gretimų užkardų veikimo teritorijas.
Sandūra – skiriamosios linijos ir valstybės sienos susikirtimo taškas.
Pamainos darbas – užkardos vado suplanuota ir vykdoma užkardos veikimo teritorijoje pareigūnų veikla.
Pasienio sargyba – vienas ar daugiau pareigūnų, vykdančių jiems paskirtą tarnybinę užduotį.
Tarnybinė užduotis – nustatytą darbo laiką pasienio sargybai paskirta užduotis, kurioje nurodoma pasienio sargybos rūšis (rūšys), vykdymo vietos, maršrutai, laikas, pasienio sargybai skiriamos tarnybinės priemonės ir kiti su tuo susiję duomenys.
Tarnybinės priemonės – pasienio sargybų naudojama ginkluotė, tarnybinės transporto priemonės, datos spaudai, slidės, tarnybiniai šunys, ryšio, stebėjimo, signalizacijos ir kitos priemonės.
Valstybės sienos apsaugos objektai bei įrenginiai – pasienio juostoje ir už jos ribų esantys valstybės sienos ženklai, kontrolinė pėdsakų juosta, stebėjimo bokštai, pasienio patrulio takas, signalizacijos sistemos (kompleksai), inžinerinės užtvaros, atraminiai punktai.
Atraminis punktas – vieta, kurioje įrengtos patalpos ir kita infrastruktūra pasienio sargybų pareigūnams pailsėti, gaminti valgį, laikyti tarnybines priemones bei prireikus vadovauti pasienio sargyboms ir palaikyti ryšį su užkardos budėtoju ar užkardos pamainos vyresniuoju.
Tarnybinės transporto priemonės – automobiliai, motociklai, mopedai, motorogės, dviračiai, laivai, kateriai, valtys, orlaiviai (sraigtasparniai, lėktuvai) ir kitos transporto priemonės.
Kitos šiuose nuostatuose vartojamos sąvokos apibrėžtos Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 562/ 2006, nustatančiame taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sieną, Bendrijos kodeksą (Šengeno sienų kodeksą) (toliau – Šengeno sienų kodeksas), Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatyme ir kituose teisės aktuose.
3. Užkardos veikimo teritorijos sandūras ir veikimo teritoriją priskiria tarnybos vadas. Užkardų veikimo teritorijų skiriamąsias linijas pagal užkardų nuostatuose nurodytas sandūras nustato rinktinių vadai.
4. Tarnybos teritorinių ir kitų struktūrinių padalinių veiksmus pereinant į aukštesnius sienos apsaugos režimus (parengties pakopas), valstybės sienos apsaugą nepaprastosios ir karo padėties, ginkluotos gynybos (karo) metu ar kitų ekstremalių situacijų atvejais nustato atitinkami teisės aktai.
5. Rengiant užkardos veikimo teritorijos schemą, stacionarių stebėjimo, pasienio tikrinimo postų, atraminių punktų darbo instrukcijas bei pildant kitus šiuose nuostatuose nustatytus dokumentus, naudojami šių nuostatų 1 priede nurodyti sutrumpinimai. Jei dokumente naudojami papildomi sutrumpinimai, nenurodyti šių nuostatų 1 priede, sutrumpinimų reikšmės turi būti pateiktos dokumente. Sutartiniai ženklai, naudojami rengiant žemėlapius, lenteles, schemas, planus ir kitus grafinius dokumentus, nustatomi tarnybos vado įsakymu.
II. SIENOS KONTROLĖS PLANAVIMAS IR ORGANIZAVIMAS
6. Sienos kontrolės planavimas – užkardų vadų kryptinga veikla, skirta organizuoti sienų stebėjimą, tikrinimą kertant sieną, vykdyti kitus sienos kontrolei keliamus tikslus bei uždavinius.
7. Sienos kontrolės planavimą ir organizavimą užkardos veikimo teritorijoje sudaro:
7.1. padėties užkardos veikimo teritorijoje įvertinimas;
7.2. mėnesio pamainų grafiko sudarymas;
7.3. pasienio sargybų pamainos darbo plano sudarymas;
7.4. pamainos tarnybinių žiniaraščių pildymas.
PADĖTIES UŽKARDOS VEIKIMO TERITORIJOJE ĮVERTINIMAS
8. Padėties užkardos veikimo teritorijoje įvertinimas – tai užkardos vado rizikos analize grindžiama veikla, kurios metu vertinama operatyvinė situacija užkardos veikimo teritorijoje, prognozuojami galimi sienos kontrolės tvarkos pažeidimai, numatomi šių pažeidimų užkardymo ir prevencijos veiksmai. Vertindamas padėtį užkardos veikimo teritorijoje, užkardos vadas:
8.1. parengia du užkardos veikimo teritorijos schemos (žemėlapių) egzempliorius, kuriuos teikia tvirtinti rinktinės vadui. Vienas užkardos veikimo teritorijos schemos (žemėlapio) egzempliorius saugomas pas užkardos vadą, kitas iškabinamas užkardos budėtojo patalpoje. Schemoje nurodoma:
8.1.1. valstybės siena ir jos ženklai, valstybės sienos apsaugos zonos riba, pasienio ruožo riba ir jos ženklai, orlaivių skrydžiams nustatyti oro keliai;
8.1.2. užkardos veikimo teritorijos sandūros ir skiriamosios linijos;
8.1.3. užkardos dislokacijos vieta, sienos perėjimo punktai, valstybės sienos apsaugos objektai ir įrenginiai;
8.1.4. policijos, muitinės ir kaimyninės valstybės sienos apsaugos institucijų, saugančių analogišką valstybės sienos ruožą, padalinių išdėstymas;
8.1.5. gyvenvietės, geležinkelio ir autobusų stotys, oro uostai (aerodromai), uostai, laivų prieplaukos, krantinės ir kitos bazavimosi vietos;
8.1.6. nepraeinami (nepravažiuojami) valstybės sienos ruožai;
8.1.7. keliai, kurie gali būti naudojami pasienio sargyboms pristatyti iš užkardos į tarnybos vietas, patruliuoti ir sąveikai tarp pasienio sargybų užtikrinti;
8.1.8. užkardos veikimo teritorijos suskirstymas į kvadratus, atskirų vietų ar objektų sąlyginiai pavadinimai, kiti reikalingi duomenys.
Užkardos veikimo teritorijos schema naudojama priimant sprendimą dėl sienos kontrolės organizavimo ir vykdymo, esant tarnybiniam būtinumui, ji gali būti patikslinta;
8.2. išsiaiškina aplinkybes ir veiksnius, galinčius turėti įtakos sienos kontrolės organizavimui:
8.2.1. vietovės prie valstybės sienos pobūdį;
8.2.2. judėjimo per sienos perėjimo punktus intensyvumą;
8.2.3. ūkinės, komercinės ir kitokios veiklos pasienio ruože ir valstybės sienos apsaugos zonoje pobūdį;
8.2.4. kitų tarnybos, rinktinės padalinių panaudojimo galimybes sienos kontrolei užkardos veikimo teritorijoje;
8.2.5. sąveikos su gretimomis užkardomis sąlygas;
8.2.6. sąveikos sąlygas bei bendradarbiavimo galimybes su kaimyninės valstybės sienos apsaugos institucijų padaliniais;
8.2.7. bendradarbiavimo su policijos, muitinės ir kitų valstybės institucijų teritoriniais padaliniais bei vietos savivaldos institucijomis galimybes;
8.2.8. galimybes pasinaudoti pasienio ruožo gyventojų, kitų asmenų pagalba;
8.2.9. užkardos aprūpinimą, turimą personalą ir tarnybines priemones;
8.2.10. per paskutinius 2-3 mėnesius užkardos veikimo teritorijoje užfiksuotus valstybės sienos kirtimo, pasienio teisinio režimo, sienos perėjimo punktų veiklos taisyklių ir kitų teisės aktų pažeidimų padarymo būdus, vietas, laiką ir kitas aplinkybes;
8.3. vadovaudamasis tarnybos vado ir rinktinės vado įsakymais bei nurodymais, atsižvelgdamas į užkardos pamainos vyresniųjų pranešimus, tarnybos kontrolės rezultatus, rinktinės Operatyvinės veiklos skyriaus specialistų pateiktą bei kitą gautą informaciją, surašo padėties užkardos veikimo teritorijoje įvertinimo išvadas (toliau – padėties įvertinimo išvados) Padėties užkardos veikimo teritorijoje įvertinimo knygoje, kurioje nurodo:
8.3.1. tikimas (prognozuojamas) neteisėto valstybės sienos kirtimo kryptis, vietas ir būdus;
8.3.2. pagrindinių pastangų sutelkimo kryptis ir vietas (gali būti nurodomi labai pažeidžiami, pažeidžiami ir mažai pažeidžiami sektoriai ar pan.), laiką (poilsio ir švenčių dienos, tamsus paros laikas ir pan.), veiksmų taktinius būdus (pvz., patruliavimas pėsčiomis ir tarnybinių šunų panaudojimas);
8.3.3. skiriamų pasienio sargybų skaičių, rūšis;
8.3.4. kaip panaudoti užkardos turimas tarnybines priemones ir valstybės sienos apsaugos objektus bei įrenginius;
8.3.5. prognozuojamus padėties užkardos veikimo teritorijoje pakitimus ir pasienio sargybų tarnybinių užduočių tikslinimo tvarką;
8.3.6. ekstremalių situacijų atvejais vykdomas priemones;
8.3.7. kitas priemones, kurios užtikrintų sėkmingą tarnybinės užduoties vykdymą.
8.4. Padėties įvertinimo išvadų punktai yra numeruojami, pvz.:
Padėties _________ užkardos veikimo teritorijoje įvertinimo išvados, 200_-__-__ Nr.
1. Tekstas
2. Tekstas
– – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – –
18. Tekstas
Užkardos vadas
(laipsnis) (parašas) (vardas, pavardė)
8.5. padėties užkardos veikimo teritorijoje įvertinimo išvados tikslinamos kiekvieną mėnesį. Tikslinimo tvarka:
8.5.1. jei išvados papildomos nauju punktu, sakiniu (sakiniais), tai tikslinamo punkto pabaigoje skliausteliuose įrašoma taip: (papildyta 2006-09-28). Išvadų pabaigoje įrašomas tikslinamo punkto numeris, nurodoma patikslinimo data ir iš naujos eilutės įrašomas papildymas. Papildymas patvirtinamas užkardos vado parašu, pvz.:
6 punkto papildymas, 2006-09-28
Stacionarią techninio stebėjimo įrangą Tabariškių st. b. naudoti tamsiu paros metu tarnybos užduotyse nurodytu laiku.
Užkardos vadas
(laipsnis) (parašas) (vardas, pavardė)
8.5.2. išvadų punkte gali būti keičiamas sakinys ar sakiniai. Šiuo atveju sakinys (sakiniai) perbraukiamas (perbraukiami), tikslinamo punkto pabaigoje skliausteliuose įrašoma taip: (pakeista, 2006-09-28). Išvadų pabaigoje įrašomas tikslinamo punkto numeris, nurodoma patikslinimo data ir iš naujos eilutės įrašomas pakeitimas. Pakeitimas patvirtinamas užkardos vado parašu, pvz.:
3 punkto 2 sakinio pakeitimas, 2006-09-28
Pagrindines pastangas sutelkti prie valstybės sienos ruožų tarp VSŽ XXXX-XXXX.
Užkardos vadas
(laipsnis) (parašas) (vardas, pavardė)
8.5.3. jei tikslinimo metu papildymų ir pakeitimų nepadaryta, apie tai įrašoma žurnale, pvz.:
Patikslinta 2006-09-28, papildymų ir pakeitimų nėra
Užkardos vadas
(laipsnis) (parašas) (vardas, pavardė)
8.6. su padėties įvertinimo išvadomis ir jų patikslinimais pasirašytinai supažindina užkardos vado pavaduotoją (-us), Sargybų būrio vyresnįjį (-iuosius) specialistą (-us) ir pareigūnus, skiriamus užkardos pamainos vyresniaisiais ir budėtojais (pasienio tikrinimo posto pamainos vyresniaisiais, pasienio tikrinimo postas budėtojais). Kitiems užkardos pareigūnams padėties įvertinimo išvados skelbiamos užsiėmimų ir instruktažų (prieš pasienio sargyboms išvykstant vykdyti tarnybos užduotis) metu.
8.7. pasikeitus padėčiai užkardos veikimo teritorijoje iš esmės, gavus naują rinktinės vado įsakymą dėl valstybės sienos kontrolės – parengia naujas padėties įvertinimo išvadas.
9. Padėties užkardos veikimo teritorijoje įvertinimo knyga saugoma pas užkardos budėtoją.
MĖNESIO PAMAINŲ GRAFIKAS
10. Mėnesio pamainų grafikas (toliau – pamainų grafikas) (2 priedas) – pareigūnų veiklai planuoti – vykdyti užkardai (kitam tarnybos teritoriniam struktūriniam ar rinktinės struktūriniam padaliniui) pavestas sienos kontrolės ar operatyvaus valdymo funkcijas – dokumentas. Pamainų grafikas sudaromas vienam mėnesiui, jame nurodoma:
10.1. 2 grafoje – pareigos;
10.2. 3 grafoje – pareigūno vardas, pavardė, pareigūnui darbo laiko apskaitos žiniaraštyje sutektas numeris,
10.3. 4 grafoje – surašomi viršvalandžiai, kuriuos pareigūnas išdirbo praeitą mėnesį;
10.4. 5 grafoje – planuojamas darbo valandų skaičius per mėnesį (viršutinė eilutė) ir faktinis darbo valandų skaičius per mėnesį (apatinė eilutė);
10.5. 6 grafoje – mėnesio darbo laiko norma, patvirtinta Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atitinkamam metų mėnesiui;
10.6. 7 grafoje – faktiškai per mėnesį suplanuotų valandų suma (5 grafos viršutinėje eilutėje suplanuotų darbo valandų suma);
10.7. 8 grafoje – pareigūno planuojamų viršvalandžių likutis (viršvalandžiai apskaičiuojami iš faktiškai suplanuotų valandų skaičiaus (7 grafa) atėmus mėnesio darbo laiko normą (6 grafa) ir pridėjus viršvalandžius, nurodytus 4 grafoje (jei jie nebuvo išlyginti per einamąjį mėnesį).
11. Planuojamas tarnybos laikas žymimas kiekvienam pareigūnui skirtoje 5 grafos viršutinėje eilutėje. 5 grafos skiltyse žymima tarnybos pradžia ir trukmė valandomis per parą (pvz., 20.00/4). Jei tarnyba tęsiama kitą parą, kitai parai skirtoje skiltelėje rašomas tik valandų skaičius (pvz., -/8). Jei pareigūnas turi atvykti ne į užkardą, o į sienos perėjimo punktą ar kitą tarnybos vykdymo vietą, rašomas sutartinis šios vietos pavadinimas (pvz., 20.00K/4), o pastabose nurodomi sutartiniai atvykimo vietos žymėjimai (pvz., K – Kenos sienos perėjimo punktas). 5 grafos vidurinės eilutės skiltyse įrašomi pamainų grafiko pakeitimai, apatinės eilutės skiltyse – faktiškai dirbtas laikas. Vidurinę eilutę gali pildyti tik užkardos vadas ar jo pavaduotojai (užpildžius eilutę – tai patvirtinama užkardos vado ar pavaduotojo parašu), apatinės eilutės skiltis užpildo užkardos pamainos vyresnysis, užbaigdamas tarnybą.
12. Neatvykimai į tarnybą (atostogos, komandiruotės ir kt.) žymimi darbo laiko apskaitos žiniaraščio sutartiniais žymėjimais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar kitos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
13. Sudarydamas pamainų grafiką, užkardos vadas privalo:
13.1. suplanuoti tarnybinių užduočių vykdymui reikiamą pareigūnų skaičių pamainoje (numatyti reikiamą pareigūnų, turinčių teisę dirbti su atitinkama įranga, tarnybinėmis priemonėmis (pvz., datos spaudais ir pan.), skaičių);
13.2. numatyti valandas kasmetinėms ir kitoms atostogoms, privalomam medicininiam patikrinimui, profesiniam koviniam parengimui, komandiruotėms;
13.3. numatyti darbuotojams, kurie praėjusį mėnesį dirbo viršvalandžius, papildomas poilsio dienas už darbą virš normos.
14. Sudarytą pamainų grafiką pasirašo užkardos vadas, tvirtina rinktinės vadas. Rinktinės vadas savo įsakymu gali įgalioti užkardos vadą tvirtinti pamainų grafikus. Tokiais atvejais pamainų grafikus sudaro ir pasirašo užkardos vado pavaduotojas.
15. Patvirtintas pamainų grafikas paskelbiamas viešai informaciniame stende. Užkardos pareigūnai su pamainų grafiku supažindinami prieš penkiolika kalendorinių dienų iki jo įsigaliojimo.
16. Užkardos budėtojas ar užkardos pamainos vyresnysis, gavę pranešimą apie numatomą pareigūno neatvykimą į tarnybą, informuoja apie tai užkardos vadą ir apie neatvykimą į tarnybą pažymi pamainų grafiko apatinėje eilutėje.
17. Siekdamas išsamesnės pareigūnų paskirstymo į tarnybą analizės, rinktinės vadas savo įsakymu gali nustatyti papildomus pamainų grafiko rekvizitus.
PASIENIO SARGYBŲ PAMAINOS DARBO PLANAS
18. Pasienio sargybų pamainos darbo planas (toliau – pamainos darbo planas) (3 priedas) – dokumentas, kuriame surašomas užkardos vado sprendimas dėl sienos kontrolės 12, 24 valandoms ar kitam rinktinės vado įsakyme dėl sienos kontrolės nustatytam laikotarpiui. Pamainos darbo planas sudaromas iki planuojamo laikotarpio pradžios, darbo plano lentelės grafose nurodoma:
18.1. pirmoje – lentelės eilutės numeris;
18.2. antroje – sargybos pareigūnų vardas ir pavardė (pirmasis įrašomas sargybos vyresnysis);
18.3. trečioje grafoje – pasienio sargybos radijo ryšio šaukiniai. Jei pasienio sargybai skiriama keletą radijo stočių su skirtingais šaukimais, šalia skliausteliuose įrašomas eilutės, kurioje įrašyta pareigūno (kuriam priskiriama radijo stotis su šiuo šaukiniu) pavardė, numeris, pvz., Šalčia-2 (11);
18.4. ketvirtoje – pasienio sargybai skiriamos tarnybinės priemonės ir jų skaičius (pvz., apie žiūronus rašoma – žiūr.-2);
18.5. penktoje ir šeštoje – laiko intervalo pradžia ir pabaiga;
18.6. septintoje – pasienio sargybos rūšis (per nurodytą laiko intervalą);
18.7. aštuntoje – pasienio sargybos tarnybinės užduoties vykdymo vieta ar maršrutas per nurodytą laiko intervalą. Maršrutas nurodomas pagal maršruto taškus (pradinis, galutinis, jei reikia, ir tarpiniai). Vietos ir maršruto taškai nurodomi pagal kvadratų, valstybės sienos ženklų numerius, gyvenamųjų vietovių pavadinimus, sienos perėjimo punktų, stebėjimo bokštų ir kitų stacionarių tarnybos vietų pavadinimus, pvz., kv. E89, VSŽXXXX, Šaškių st. b., kv. E89-kv. K71, Šalčininkų SPP;
18.8. pildant lentelę, eilutės su įrašais apie vieną pasienio sargybą atskiriamos storesne linija nuo eilučių su įrašais apie kitą pasienio sargybą.
18.9. po lentele nurodoma informacija, reikalinga pasienio sargybų sąveikai užtikrinti (kuri pasienio sargyba kuriai turi pagal iškvietimą nuvykti suteikti pagalbą, kinologo pagalbos suteikimo galimybės ir kt.). Pasienio sargybos įvardijamos jų šaukiniais.
19. Pamainos darbo planą pasirašo užkardos vadas.
20. Pasikeitus padėčiai užkardos veikimo teritorijoje, galimybei skirti planuotą pareigūnų skaičių (neatvykimai į tarnybą, susirgimai tarnybos metu ir pan.) ar turimų tarnybinių priemonių panaudojimo galimybėms (gedimai ir pan.), pamainos darbo planą gali pakeisti užkardos vadas, jo pavaduotojas, jų nesant – užkardos pamainos vyresnysis (apie pakeitimus pranešama užkardos vadui ar jo pavaduotojui).
21. Keisdamas pamainos darbo planą, užkardos vadas, jo pavaduotojas (užkardos pamainos vyresnysis) keičiamas lentelės eilutes, skiltis ar įrašus perbraukia viena linija ir šalia pasirašo, o po lentele nustatytoje vietoje įrašo pakeitimus, pakeitimų įrašymo laiką, priežastis ir pasirašo. Jeigu pakeitimų yra daug, gali būti pildomas naujas pamainos darbo plano blankas.
22. Užkardos vadas, skirdamas pareigūnus į pasienio tikrinimo postus ir kitas pasienio sargybų rūšis, atsižvelgia į pareigūnų žinias, praktinius sugebėjimus bei asmenines savybes, o skirdamas kinologus – ir į tarnybinių šunų paruošimo lygį.
PAMAINOS TARNYBINIAI ŽINIARAŠČIAI
23. Tarnybinis žiniaraštis (toliau – žiniaraštis) yra ataskaitinis dokumentas apie pasienio sargybai paskirtos tarnybinės užduoties vykdymo eigą, kuriame įrašoma pasienio sargybai pamainos darbo plane nustatyta tarnybinė užduotis.
24. Nustatomi A formos (skirti pasienio tikrinimo postams) (4 priedas) ir B formos (skirti kitoms pasienio sargyboms) (5 priedas) žiniaraščiai. Jei pasienio sargyba tik dalį darbo laiko veikia kaip pasienio tikrinimo postas (pvz., sienos perėjimo punkte, dirbančiame ne visą parą), o kitą darbo laiko dalį – kaip patrulis ar kita pasienio sargyba, išduodamas B formos žiniaraštis, prie kurio pridedamas lapas su A formos žiniaraščio statistinių duomenų lentele.
25. Užduotį žiniaraštyje, vadovaudamasis pamainos darbo planu, įrašo užkardos vadas arba jo pavedimu pareigūnas, atsakingas už tarnybinių dokumentų apskaitą, arba užkardos (sienos perėjimo punkto) pamainos vyresnysis. Pareigūnas, vedantis instruktažą, prieš instruktažą patikrinęs, ar žiniaraštyje įrašyta tarnybinė užduotis atitinka pamainos darbo planą, pasirašo žiniaraštyje. Pasirašytą žiniaraštį užkardos budėtojas išduoda sargybos vyresniajam. Jei pareigūnai atvyksta ne į užkardą, o į sienos perėjimo punktą ar kitą nurodytą pamainos darbo plane vietą, žiniaraščių pateikimo sargybų vyresniesiems tvarką nustato užkardos vadas.
26. Žiniaraščio I skyriaus (Užduotis pasienio sargybai) lentelės grafos pildomos kaip ir pasienio sargybų pamainos darbo plano grafos. Po lentele įrašomos sąveikaujančios pasienio sargybos, kurioms pagal iškvietimą reikės padėti sulaikyti pažeidėjus ar suteikti kitokią pagalbą (rašoma Dengiama (-os) ir pasienio sargybos ar sargybų šaukinį (-ius)) ir kurias prireikus kviesti į pagalbą (rašoma Dengianti (-čios) ir pasienio sargybos ar sargybų šaukinį (-ius)), bei kiti nurodymai.
27. Žiniaraščio II skyrius (Tarnybinės užduoties vykdymo eiga) A formos lentelėje įrašomas darbo vietos ar užduoties, kurią atlieka kiekvienas pasienio sargybos pareigūnas nurodytu laiku, sutartinis pavadinimas (nustatytas pasienio tikrinimo posto darbo instrukcijoje).
28. B formos lentelėje viršutinės eilutės skiltyse nurodoma pasienio sargybos ar pareigūno atliktos užduoties rūšis, apatinės – užduoties vykdymo vieta. Duomenis sargybos vyresnysis turi įrašyti iki nurodyto laiko intervalo pradžios.
29. Užbaigęs darbą, kiekvienas pareigūnas sutikrina, ar duomenys apie jo atliktas užduotis yra teisingi, ir pasirašo.
30. Žiniaraščio UI skyriuje tikrintojai įrašo pasienio sargybos tikrinimo rezultatus.
31. Žiniaraščio IV skyriuje sargybos vyresnysis rašo apie įvykius ir užduoties vykdymo rezultatus, pastabas bei informaciją, kuri jam reikalinga vadovauti pasienio sargybai.
32. Žiniaraščio V skyriuje sargybos vyresnysis (jūros sienos perėjimo punktuose – užkardos budėtojas), atsižvelgęs į tarnybinę užduotį, įrašo nustatytos formos statistinius duomenis.
33. Užbaigęs vykdyti tarnybinę užduotį, sargybos vyresnysis (jūros sienos perėjimo punktuose – užkardos budėtojas) užpildytą žiniaraštį perduoda užkardos budėtojui.
34. Pamainos darbo planai ir žiniaraščiai (toliau – tarnybiniai dokumentai) pildomi kompiuteriu arba ranka. Tarnybos vado sprendimu tarnybiniai dokumentai nustatyta tvarka gali būti įslaptinti. Tokiais atvejais jų rengimas, įforminimas, registravimas, siuntimas, gabenimas, gavimas, dauginimas bei saugojimas vykdomas įslaptintos informacijos administravimo taisyklių nustatyta tvarka.
35. Nustatyta tvarka užpildytus tarnybinių dokumentų blankus saugo užkardos vadas ar jo paskirtas pareigūnas, atsakingas už tarnybinių dokumentų apskaitą.
36. Tarnybiniai dokumentai registruojami Tarnybinių dokumentų apskaitos registre (6 priedas). Tarnybinių dokumentų blankai yra išduodami užkardos budėtojui pagal Tarnybinių dokumentų apskaitos registrą. Apie gautus tarnybinius dokumentus užkardos budėtojas įrašo Budėjimo priėmimo ir perdavimo knygoje, pvz., „2006-01-01, pasienio sargybų pamainos darbo planą Nr. _____ ir tarnybinius žiniaraščius Nr. _____, _____ gavau“. Keičiantis užkardos budėtojams, perduodamų tarnybinių dokumentų numeriai yra įrašomi pranešime apie budėjimo priėmimą ir perdavimą budėjimo priėmimo ir perdavimo knygoje.
37. Tarnybiniai dokumentai gali būti perduodami užkardos budėtojui užantspauduotame voke, ant kurio užkardos vadas įrašo „Tarnybiniai dokumentai. Voką atplėšti 200_-___-___, ___.___ val.“ ir pasirašo. Šiuo atveju užkardos budėtojas budėjimo priėmimo ir perdavimo knygoje įrašo: „200_-___-___ voką su tarnybiniais dokumentais, skirtą atplėšti 200-___-___, ___.___ val., gavau.“, o nustatytu laiku atplėšęs voką įrašo: „200_-___-___, ___.___ val. voką su tarnybiniais dokumentais atplėšiau, Pasienio sargybų darbo planas Nr. _____ ir tarnybiniai žiniaraščiai Nr. _____, Nr. _____“.
38. Planuojamam laikotarpiui pasibaigus, užkardos budėtojas grąžina tarnybinius dokumentus užkardos vadui ar jo paskirtam pareigūnui, atsakingam už tarnybinių dokumentų apskaitą, pagal Tarnybinių dokumentų apskaitos registrą arba perduoda naujam užkardos budėtojui, įrašydamas apie tai į Budėjimo priėmimo ir perdavimo knygą.
39. Pareigūnas, atsakingas už tarnybinių dokumentų apskaitą, su grąžintais tarnybiniais dokumentais supažindina užkardos vadą. Užkardos vadas gali reikiamus duomenis apie tarnybos rezultatus iš šių dokumentų įrašyti į Padėties užkardos veikimo teritorijoje įvertinimo išvadų knygą.
40. Grąžintus einamojo mėnesio tarnybinius dokumentus saugo pareigūnas, atsakingas už tarnybinių dokumentų apskaitą. Kiekvieno mėnesio tarnybiniai dokumentai vienerius metus saugomi užkardoje, vėliau perduodami į rinktinės archyvą, kur jie dar saugomi vienerius metus, po to nustatyta tvarka sunaikinami.
PASIENIO SARGYBŲ RŪŠYS
41. Sienos kontrolei užkardos veikimo teritorijoje užtikrinti gali būti skiriamos šios pasienio sargybos:
41.1. „Užkardos pamainos vyresnysis“;
41.2. „Užkardos budėtojas“
41.3. „Užkardos budėtojo padėjėjas“
41.4. „Patrulis“,
41.5. „Stebėjimo postas“;
41.6. „Užtvara“;
41.7. „Pasala“;
41.8. „Vaizdo ir (ar) signalizacijos sistemos operatorius“;
41.9. „Pasienio tikrinimo postas“;
41.10. „Laivo budėtojas“;
41.11 „Laivo budėtojo padėjėjas“.
42. Užkardos pamainos vyresnysis – pasienio sargyba, atsakinga už vadovavimą pasienio sargyboms, užkardos parengties veikti ekstremalių situacijų atvejais palaikymą, pasienio sargybų pamainos darbo plane nustatyto užkardos vado sprendimo dėl valstybės sienos kontrolės įvykdymą ir operatyvų reagavimą į padėties užkardos veikimo teritorijoje pasikeitimus.
43. Užkardos budėtojas – pasienio sargyba, užtikrinanti informacijos apie įvykius, susijusius su tarnybos veikla, rinkimą, apdorojimą ryšio priemonėmis ir programine įranga, registravimą, perdavimą ir saugojimą, užkardos pastato ir tarnybinės teritorijos apsaugą, ginkluotės ir kitų tarnybinių priemonių saugojimą, išdavimą ir priėmimą, tarnybinių žiniaraščių išdavimą ir priėmimą iš sugrįžusių į užkardą sargybų vyresniųjų.
44. Užkardos budėtojo padėjėjas – pasienio sargyba, skiriama padėti užkardos budėtojui vykdyti operatyvaus valdymo funkcijas, o nesant užkardo budėtojo, vykdyti jo funkcijas.
45. Patrulis – dviejų arba daugiau pareigūnų pasienio sargyba, skirta užkardyti neteisėtus valstybės sienos kirtimus užkardos veikimo teritorijoje, ieškoti, persekioti, sulaikyti valstybės sienos kirtimo tvarkos pažeidėjus, kontroliuoti pasienio teisinį režimą, tikrinti pasienio juostą ir joje esančius valstybės sienos apsaugos objektus, įrenginius, pasienio ruožo ir valstybės sienos apsaugos zonos ribų ženklus, signalizacines ir (ar) stebėjimo sistemas.
46. Stebėjimo postas – pasienio sargyba nustatytai teritorijai ir atskiriems objektams stebėti, taip pat ir techninėmis stebėjimo priemonėmis (vizualaus stebėjimo, radiolokacinėmis, naudojant termovizorius ar kt.).
47. Užtvara – pasienio sargybų ar atskirų pareigūnų grupė, išsidėsčiusi palei nustatytą ribą vietovėje sulaikyti asmenims, neteisėtai kirtusiems ar ketinantiems kirsti valstybės sieną nenustatytoje vietoje, ar kitiems ieškomiems asmenims.
48. Pasala – pasienio sargyba pažeidėjams sulaikyti pagal išankstinius gautus duomenis apie galimas jų buvimo ar vykimo vietas.
49. Vaizdo ir (ar) signalizacijos sistemos operatorius – pasienio sargyba, kontroliuojanti signalizacijos sistemos (komplekso) darbą nustatytoje vietoje.
50. Pasienio tikrinimo postas – pasienio sargyba tikrinimams kertant sieną atlikti.
51. Laivo budėtojas – laivo įgulos pareigūnų sargyba laivo saugumui užtikrinti, pasiruošti įvykdyti nustatytoms užduotims, statutinei tvarkai ir drausmei laive palaikyti, ginklų ir šaudmenų tinkamo saugojimo, saugumo technikos, sprogimus ir gaisrus užkardančioms priemonėms kontroliuoti ir vykdyti.
Organizuojant tarnybą, vykdant dienotvarkę ir veiklos planą, laivo budėtojas pavaldus užkardos pamainos vyresniajam. Laivo išplaukimo metu laivo budėtojas pavaldus laivo vadui ir vykdo jo nurodymus.
52. Laivo budėtojo padėjėjas – laivo įgulos pareigūnų sargyba, skiriama užtikrinti laivo jėgainės darbo režimo, mikroklimato palaikymą, laivo poreikius aprūpinančių sistemų, elektros tinklų tvarkingumą, nenutrūkstamą jų darbą ir techninę priežiūrą.
PASIENIO SARGYBŲ TARNYBOS ORGANIZAVIMAS
53. Pasienio sargybas: „Patrulis“, „Stebėjimo postas“; „Užtvara“; „Pasala“ sudaro du ar daugiau pareigūnų, jei yra skiriamas vienas pareigūnas, jis tarnybinę užduotį vykdo tik sąveikaudamas su netoli esančia kita pasienio sargyba. Jis netikrina asmens dokumentų, autotransporto priemonės, neapieško sulaikyto asmens (asmenų) iki iškviestos į pagalbą pasienio sargybos atvykimo.
Pasienio sargybos „Pasienio tikrinimo postas“ pareigūnų skaičius nustatomas atsižvelgiant į pasienio tikrinimo posto darbo instrukcijoje nustatytų tipinių užduočių skaičių.
54. Į pasienio sargybas gali būti skiriami ir kitų tarnybos ar rinktinės struktūrinių padalinių pareigūnai. Vykdant bendras operacijas ar kitas priemones – kitų teisėsaugos institucijų pareigūnai, o įvedus atitinkamą valstybės sienos apsaugos režimą – ir Lietuvos kariuomenės karinių vienetų kariai. Tokiais atvejais pasienio sargybai vadovauja tarnybos pareigūnas.
55. Pasienio sargybų skaičius nustatomas atsižvelgus į padėtį užkardos veikimo teritorijoje, galimų panaudoti pareigūnų skaičių, turimų tarnybinių priemonių panaudojimo galimybes bei kitas aplinkybes.
56. Pasienio sargyba tiesiogiai pavaldi užkardos pamainos vyresniajam, o vykdant atitinkamas sargybas – tos sargybos vyresniajam.
57. Tarnybiniai užduočiai įvykdyti pasienio sargybos vyresnysis gali skirti pareigūnams atskiras užduotis.
58. Pakeisti pasienio sargybos tarnybinę užduotį, įsakyti ar leisti nutraukti jos vykdymą gali tik užkardos vadas, jo nesant -užkardos vado pavaduotojas bei šių nuostatų 60 punkte nurodytais atvejais užkardos pamainos vyresnysis.
59. Vykdydami tarnybinę užduotį, pasienio sargybos pareigūnai privalo:
59.1. vertinti padėtį tarnybos vietoje, ieškoti neteisėto valstybės sienos kirtimo požymių sausumoje, vidaus vandenyse, teritorinėje jūroje, būti pasirengę stebėti, fiksuoti, persekioti ir sulaikyti įtariamus tai padarius asmenis;
59.2. būti pasirengę bet kuriuo metu padėti kitoms pasienio sargyboms sulaikyti pažeidėjus ar suteikti kitokią pagalbą;
59.3. gavę kitos pasienio sargybos kvietimą (signalą), nedelsdami vykti į kviečiančios pasienio sargybos buvimo vietą, apie tai pranešę užkardos budėtojui;
59.4. vykdyti kitus užkardos pamainos vyresniojo, užkardos budėtojo nurodymus;
59.5. saugoti, tinkamai prižiūrėti ir laikyti parengtus naudoti ginklus ir kitas tarnybines priemones;
59.6. nepažeisti pėdsakų režimo, t. y. kontrolinėje pėdsakų juostoje ir kitose nustatytose pasienio juostos vietose nepadaryti pėdsakų, kurie galėtų būti kitų pasienio sargybų traktuojami kaip neteisėto valstybės sienos kirtimo požymiai. Galima imituoti sienos pažeidimą (daryti kontrolinius pėdsakus, slėpti daiktus), kai tai daroma norint išmokyti tarnybinius šunis. Apie kontrolinių pėdsakų padarymą privaloma informuoti užkardos budėtoją;
59.7. persekioti asmenis, įtariamus padarius nusikalstamą veiką ar kitą teisės pažeidimą, besislepiančius nuo teisėsaugos institucijų, arba užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui;
59.8. aptikus valstybės sienos ženklų, kitų valstybės sienos apsaugos objektų bei įrenginių gadinimą, naikinimą ar daromą kitokią žalą pasienio juostoje, nedelsiant imtis priemonių neteisėtiems veiksmams nutraukti, pažeidėjams sulaikyti, apie įvykį pranešti užkardos budėtojui (pamainos vyresniajam).
60. Užkardos pamainos vyresnysis gali įsakyti ar leisti pasienio sargybai nutraukti tarnybinės užduoties vykdymą ar pakeisti pasienio sargybų pamainos darbo plane nustatytą jos vykdymo tvarką:
60.1. jei reikia:
60.1.1. persekioti asmenis, įtariamus padarius nusikaltimą ar kitą teisės pažeidimą, besislepiančius nuo teisėsaugos institucijų, arba užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui;
60.1.2. padėti kitoms pasienio sargyboms;
60.1.3. suteikti neatidėliotiną medicinos pagalbą asmeniui, nukentėjusiam nuo teisės pažeidimo ar esančiam bejėgiškos būklės;
60.1.4. gelbėti žmones ar turtą stichinių nelaimių, katastrofų, avarijų bei kitų ypatingų situacijų atvejais;
60.1.5. pristatyti sulaikytus asmenis į užkardą ar kitą nurodytą vietą;
60.2. kai tolesnis tarnybos vykdymas kelia realų pavojų pareigūnų gyvybei ar sveikatai;
60.3. kai susirgus (susižeidus) pareigūnams, pasienio sargyba negali tęsti tarnybos.
61. Pasienio sargybos pareigūnai, nesant ryšio su užkardos pamainos vyresniuoju, šių nuostatų 60 punkte nurodytais atvejais gali savarankiškai nutraukti tarnybinės užduoties vykdymą ar pakeisti jos vykdymo tvarką. Atsiradus galimybei, pasienio sargybos pareigūnai apie tai privalo nedelsdami pranešti užkardos pamainos vyresniajam. Apie tarnybinės užduoties pakeitimą sargybos vyresnysis įrašo žiniaraštyje.
62. Pasienio sargybos pareigūnams draudžiama:
62.1. savavališkai nutraukti ar pakeisti tarnybinės užduoties vykdymo tvarką, išskyrus atvejus, nurodytus šių nuostatų 60 punkte;
62.2. palikti be priežiūros, perduoti kitiems asmenims ginkluotę ar kitas tarnybines priemones, jas ardyti, išskyrus atvejus, kai reikia nedelsiant pašalinti gedimą;
62.3. savavališkai atjungti vaizdo ir (ar) signalizacijos sistemas, atskirus jų ruožus;
62.4. be užkardos pamainos vyresniojo leidimo išjungti stebėjimo įrangą, signalizacijos kompleksų (sistemų) valdymo pultus;
62.5. imti ar perduoti kokius nors daiktus pašaliniams asmenims (jei tai nesusiję su tarnybine užduotimi), turėti tarnybai nereikalingų daiktų;
62.6. jei nėra tarnybinio būtinumo, užeiti į gyvenamąsias, ūkines ir kitas patalpas;
62.7. demaskuoti save (jei pasienio sargybos rūšis ar tarnybos užduotis numato veiksmų maskavimą);
62.8. išjungti radijo ryšio priemones;
62.9. turėti su savimi ir naudotis tarnybos metu ryšio priemonėmis, neįrašytomis tarnybiniame žiniaraštyje (grafa „Skiriamos tarnybinės priemonės“);
62.10. patekti į kaimyninės valstybės teritoriją (jeigu kitaip nenustatyta tarptautinėse sutartyse ar kituose teisės aktuose). Pareigūnas, stichinių nelaimių ar kitomis nuo jo valios nepriklausiančiomis aplinkybėmis patekęs į kaimyninės valstybės teritoriją, privalo nedelsdamas grįžti į Lietuvos Respublikos teritoriją, o negalėdamas to padaryti, pranešti tos valstybės sienos apsaugos ar kitų teisėsaugos institucijų atstovams apie atsitiktinį (netyčinį) valstybės sienos kirtimą ir paprašyti (pareikalauti) grąžinti jį į Lietuvos Respubliką bei suteikti galimybę susisiekti (susitikti) su Valstybės sienos apsaugos tarnybos arba toje valstybėje esančios Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos darbuotojais; 62.11. atskleisti bet kokią tarnybinę informaciją, susijusią su sienos stebėjimu ir tikrinimais kertant sieną.
SARGYBOS VYRESNYSIS
63. Dviejų ar daugiau pareigūnų pasienio sargybai vadovauja sargybos vyresnysis.
64. Sargybų vyresniuosius užkardos vadas skiria iš gerai parengtų ir sugebančių vadovauti pasienio sargybai pareigūnų.
65. Pasienio sargybos pareigūnai yra pavaldūs užkardos pamainos vyresniajam nuo tarnybos vykdymo pradžios iki jos pabaigos (tarnybos vykdymo pradžia ir pabaiga laikytina pareigūno darbo pradžia ir pabaiga, numatyta mėnesio darbo plane grafike), o sargybos vyresniajam – nuo tarnybinės užduoties gavimo iki jos įvykdymo pabaigos.
66. Sargybos vyresnysis atsako už tikslų tarnybinės užduoties vykdymą, tarnybos metu jam pavaldžių pareigūnų kontrolę, gautų tarnybinei užduočiai vykdyti tarnybinių priemonių ir kitų materialinių vertybių priežiūrą, apsaugą, tinkamą panaudojimą.
67. Sargybos vyresnysis pavaldus užkardos pamainos vyresniajam ar (vadovaudamas pasienio sargybai, dalyvaujančiai atskiro valstybės sienos ruožo apsaugos sustiprinimo, atskirų ribų, krypčių užtvėrimo (blokavimo), pažeidėjų persekiojimo, sulaikymo bei kitose galimose pasienio operacijose) operacijos vadovui.
68. Sargybos vyresnysis privalo:
68.1. gavęs žiniaraštį:
68.1.1. susipažinti su tarnybine užduotimi ir išsiaiškinti pasienio sargybos rūšį, tarnybos vietas ir maršrutus, tarnybos vykdymo laiką ir būdus, slaptažodžius, pasienio sargybų, kurioms pagal kvietimo signalą būtina padėti, bei pasienio sargybų, kurios turi suteikti pagalbą iškvietus, tarnybos (išdėstymo) vietas;
68.1.2. įvertinti turimą informaciją apie galimus neteisėto valstybės sienos kirtimo būdus ir vietas, vietovę ir jos maskuojančias savybes, praeinamumą (pravažumą), metų laiko (paros) ir oro sąlygų įtaką tarnybos užduoties vykdymui;
68.1.3. priimti sprendimą dėl tarnybinės užduoties vykdymo, kuriame nustatyti tarnybos perėmimo ir vykdymo tvarką, pasienio sargybos valdymo ir pareigūnų tarpusavio sąveikos signalus, orientyrus, užduotis pavaldiems pareigūnams, savo buvimo vietą;
68.1.4. supažindinti pavaldžius pareigūnus su tarnybine užduotimi ir savo sprendimu dėl jos vykdymo;
68.2. reikalauti iš pavaldžių pareigūnų laiku ir nepriekaištingai įvykdyti skirtas tarnybines užduotis;
68.3. nesant ryšio su užkardos pamainos vyresniuoju, priimti sprendimus savarankiškai nutraukti tarnybinės užduoties vykdymą ar pakeisti jos vykdymo tvarką tais atvejais, kurie nurodyti šių nuostatų 60 punkte.
69. Paprastai sprendimą dėl tarnybinės užduoties vykdymo sargybos vyresnysis priima užkardoje, o atvykęs į tarnybos vietą -jį patikslina.
70. Saugumo sumetimais sargybos vyresnysis prieš pasienio sargybai pradedant asmenų ar transporto priemonių tikrinimą (ne sienos perėjimo punktuose), asmenų sulaikymą ar persekiojimą, praneša apie tai užkardos budėtojui.
71. Sargybos vyresnysis nedelsdamas imasi priemonių neteisėtiems veiksmams nutraukti, pažeidėjams sulaikyti ir praneša užkardos pamainos vyresniajam arba užkardos budėtojui apie:
71.1. pastebėtus neteisėto valstybės sienos kirtimo pėdsakus (požymius);
71.2. neteisėtą asmenų gabenimą į Lietuvos Respublikos teritoriją ar iš jos;
71.3. valstybės sienos ženklų ir kitų valstybės sienos apsaugos objektų ir įrenginių gadinimą;
71.4. viešosios tvarkos pažeidimus sienos perėjimo punktuose ar pasienio ruože;
71.5. paieškomų transporto priemonių ar asmenų sulaikymą;
71.6. kaimyninės valstybės kariuomenės pratybas ar karinių formuočių aktyvumą pasienyje;
71.7. apie ginkluotą užpuolimą, stichinę nelaimę ir kitus ypatingus įvykius;
71.8. orlaivius ir kitus skraidymo aparatus, kertančius valstybės sieną skrydžiams nenustatytais oro keliais, bei kitus valstybės sienos kirtimo tvarkos pažeidimus;
71.9. neteisėtus pasienio sargybos pareigūnų veiksmus;
71.10. asmenis, neteisėtai kertančius (kirtusius) valstybės sieną.
72. Apie tarnybinės užduoties įvykdymą ir tarnybos rezultatus sargybos vyresnysis praneša užkardos pamainos vyresniajam ir organizuoja tarnybinių priemonių grąžinimą užkardos budėtojui ar perdavimą kitai pasienio sargybai.
PASIENIO SARGYBŲ TARNYBINĖS PRIEMONĖS
73. Pasienio sargybos, vykdydamos tarnybines užduotis, naudoja tarnybines priemones, valstybės sienos apsaugos objektus ir įrenginius.
74. Stebėjimo priemones sudaro radiolokacinė, termovizorinė ir kita stebėjimo įranga (stotys, kompleksai, sistemos) ir stebėjimo prietaisai (naktinio matymo ir kiti).
75. Signalizacijos priemones sudaro signalizacijos sistemos (kompleksai) ir signalizacijos prietaisai. Signalizacijos priemonės naudojamos fiksuoti asmenų ar transporto priemonių patekimą į daviklių veikimo zoną ir perduoti šią informaciją į valdymo pultą ir netoliese tarnybinę užduotį vykdančioms pasienio sargyboms.
76. Pasienio juostoje ir už jos ribų statomi (įrengiami) valstybės sienos apsaugos objektai bei įrenginiai:
76.1. valstybės sienos ženklai (valstybės sienai žymėti);
76.2. kontrolinė pėdsakų juosta (neteisėto valstybės sienos kirtimo pėdsakams fiksuoti);
76.3. stebėjimo bokštai (vietovei ir atskiriems objektams stebėti);
76.4. pasienio patrulio takas (pasienio sargyboms judėti pėsčiomis, slidėmis, tarnybinėmis transporto priemonėmis);
76.5. vaizdo ir (ar) signalizacijos sistemos;
76.6. inžinerinės užtvaros (apsunkinti pažeidėjų, bandančių neteisėtai kirsti valstybės sieną, veiksmus);
76.7. atraminiai punktai.
77. Pareigūnai, paskirti į pasienio sargybą, apginkluojami jiems priskirtais ginklais, specialiosiomis priemonėmis, kaip nurodyta pamainos darbo plane.
78. Prireikus pasienio sargyboms užkardos vado sprendimu gali būti išduodama papildoma ginkluotė.
79. Pareigūnai tarnybą vykdo su užtaisytu ginklu (šovinys į lizdą neįleidžiamas). Ginklai užtaisomi, šoviniai išimami tam įrengtose vietose rinktinės vado nustatyta tvarka.
80. Pareigūnai ginklus laiko taip, kad prireikus galėtų juos tinkamai panaudoti.
81. Šaunamojo ginklo panaudojimo sąlygas ir pagrindus nustato Lietuvos Respublikos įstatymai.
82. Pareigūnas, panaudojęs šaunamąjį ginklą, privalo patikrinti, ar neliko vamzdyje šovinio, pranešti užkardos budėtojui apie ginklo panaudojimą, prireikus – suteikti neatidėliotiną medicinos pagalbą nukentėjusiems asmenims.
PAREIGŪNŲ PASIRUOŠIMAS VYKDYTI SIENOS KONTROLĘ
83. Pareigūnų pasiruošimą vykdyti sienos kontrolę sudaro:
83.1. mokymai darbo vietoje;
83.2. instruktažas prieš pasienio sargyboms išvykstant vykdyti tarnybines užduotis;
83.3. kinologų su tarnybiniais šunimis parengimas tarnybai.
84. Užsiėmimų metu pareigūnai supažindinami su padėtimi užkardos veikimo teritorijoje, sienos perėjimo punkte, teisės aktais, reglamentuojančiais sienų stebėjimą ir patikrinimus kertant sieną, analizuojami ir vertinami praėjusio laikotarpio tarnybos rezultatai, tikrinamos pareigūnų žinios bei praktiniai sugebėjimai veikti esant tipinėms situacijoms. Planinių mokymų organizavimą ir vykdymą reglamentuoja atskiri tarnybos (rinktinės) vado įsakymai ir jais patvirtinti norminiai aktai.
85. Prieš instruktažą užkardos budėtojas išduoda sargybos vyresniajam žiniaraštį, pasirašytą užkardos vado arba pamainos vyresniojo.
86. Užkardos pamainos vyresnysis tikrina ginklų, kitų pasienio sargybai (sargyboms) paskirtų tarnybos priemonių paruošimą.
87. Instruktažą prieš pasienio sargyboms išvykstant vykdyti tarnybines užduotis veda užkardos vadas (jo nurodymu – užkardos vado pavaduotojas), o jo nesant – pamainos vyresnysis, kuris:
87.1. išrikiuoja pasienio sargybos (sargybų) pareigūnus (jei instruktažas vedamas ne užsiėmimų klasėje);
87.2. paskelbia pasienio sargybos (sargybų) tarnybines užduotis;
87.3. praneša pasienio sargybos sudėtį, jos vyresnįjį, uniformą ar aprangą, skiriamą ginkluotę ir kitas tarnybos priemones (uniforma ar apranga gali būti nurodoma pareigūnams iš anksto);
87.4. pasiteirauja apie pareigūnų sveikatą, patikrina uniformą ar aprangą, išvaizdą, ekipuotę ir nusprendžia, ar pareigūnai gali vykdyti tarnybą;
87.5. praneša pareigūnams apie per paskutines 3–4 paras įvykusius padėties užkardos veikimo teritorijoje pakitimus bei teisės aktų, reglamentuojančių sienų stebėjimą ir patikrinimus kertant sieną, pakeitimus;
87.6. praneša slaptažodžius (leidimą ir atsaką);
87.7. pasiteirauja, ar aiški tarnybinė užduotis, prireikus pateikia papildomus paaiškinimus;
87.8. išklauso pareigūnų pasiūlymus, prašymus;
87.9. užbaigęs instruktažą, komanduoja: „Įsakau vykdyti tarnybinę užduotį (užduotis)“.
88. Vedant instruktažą gali būti panaudojami užkardos veikimo teritorijos ir sienos perėjimo punktų teritorijos schemos, dokumentų, suteikiančių teisę kirsti valstybės sieną, būti sienos perėjimo punkte (pasienio ruože) ir kt., pavyzdžiai.
89. Pareigūnai privalo dėvėti nustatytą uniformą ar aprangą, gauti ginkluotę ir kitas specialiąsias priemones, nurodytas pamainos darbo plane.
90. Jei pareigūnai atvyksta ne į užkardą, o į sienos perėjimo punktą ar kitą nurodytą pamainų grafike vietą, patikrina tarnybinių priemonių paruošimą bei veda instruktažą pasienio tikrinimo posto pamainos ar sargybos vyresnysis.
PASIENIO SARGYBOS PAREIGŪNŲ TARPUSAVIO RYŠYS IR SĄVEIKA SU KITOMIS PASIENIO SARGYBOMIS
91. Tarpusavio ryšį pasienio sargybos pareigūnai pagal užduoties atlikimo sąlygas turi palaikyti, panaudodami:
91.1. radijo, laidinio ar mobiliojo ryšio priemones;
91.2. žodinį kontaktą.
92. Pasienio sargyba, vykdydama tarnybinę užduotį, pamainos darbo plane nustatyta tvarka palaiko ryšį su užkardos budėtoju, sąveikaujančiomis pasienio sargybomis, tarnybos struktūrinių padalinių orlaivių ekipažais, laivų įgulomis, jei reikia – su kitais bendradarbiaujančių institucijų padaliniais.
93. Palaikant radijo ryšį, naudojami rinktinės vado nustatyti vietovės elementų sąlyginiai pavadinimai, užkoduotos koordinatės, pareigybių ir pareigūnų atskirų veiksmų kodavimai.
94. Nutrūkus radijo ryšiui su pasienio sargyba, užkardos pamainos vyresnysis privalo išsiaiškinti ryšio nutraukimo priežastis ir imtis priemonių atnaujinti ryšį.
95. Pasienio sargyba, gavusi sąveikaujančios pasienio sargybos kvietimą (signalą) atvykti į pagalbą ir atvykusi į iškvietimo vietą, turi veikti pagal aplinkybes ir apie padėtį ir savo veiksmus pranešti užkardos pamainos vyresniajam.
96. Atvykus į pagalbą kitoms pasienio sargyboms, dviejų arba daugiau pasienio sargybų bendriems veiksmams vadovauja vyresnis pagal pareigas, o vienodų pareigų -vyresnysis tos pasienio sargybos, kuri pirmoji pradėjo persekioti arba sulaikyti pažeidėjus.
97. Suteikus pagalbą, jeigu nėra gauta kitų užduočių, pasienio sargybos toliau vykdo ankstesnes tarnybines užduotis. Apie sugrįžimą į ankstesnes tarnybos vietas, laiką ir padėtį tarnybos vietose sargybos vyresnieji praneša užkardos pamainos vyresniajam.
98. Pasienio sargyboms atpažinti viena kitą naktį arba riboto matomumo sąlygomis tarnybos Štabas nustato kiekvienos paros slaptažodžius (leidimą ir atsaką), kurie nustatyta tvarka pateikiami rinktinėms ir užkardoms. Pasienio sargyba, aptikusi artėjančius prie jos nepažįstamuosius, pasirengia juos sulaikyti, prisileidžia kuo arčiau ir sustabdo šūksniu „Stok, leidimas!“. Atpažįstama pasienio sargyba turi nedelsdama pranešti leidimą ir gali pareikalauti atsako. Pareigūnai leidimus ir atsakus naudoja taip, kad neišgirstų pašaliniai asmenys.
PASIENIO SARGYBŲ TARNYBOS TIKRINIMAS
99. Pasienio sargybų tarnybos tikrinimas turi užtikrinti sėkmingą tarnybos užduočių vykdymą.
100. Tarnybos ir rinktinės pareigūnų, turinčių teisę tikrinti pasienio sargybų tarnybos organizavimą ir vykdymą, kategorijas nustato atitinkami tarnybos vado ir rinktinės vado įsakymai.
101. Kiti tarnybos centrinės įstaigos, teritorinių ir kitų struktūrinių padalinių pareigūnai tikrinti pasienio sargybų darbo organizavimą bei vykdymą (turėdami tarnybinį pažymėjimą) gali tik pagal savo veiklos sritį, apibrėžtą tų padalinių nuostatuose. Atlikti kitokius tikrinimus jie gali tik turėdami tarnybos vado (vado pavaduotojų), rinktinės vado (vado pavaduotojų) pasirašytą tarnybinę užduotį, kurioje suformuluotos tikrinimo užduotys.
102. Užkardos pareigūnų atliekamų tikrinimų dažnumą nustato rinktinės vadas.
103. Tikrinimai turi būti tikslingi, netikėti ir nešabloniški pagal laiką (įvairiu paros metu, darbo, švenčių ir poilsio dienomis), vietą ir būdą.
104. Pasienio sargybų tarnybos tikrinimai gali būti:
104.1. viešo pobūdžio – tiesiogiai kontaktuojant su pasienio sargybos pareigūnais;
104.2. neviešo pobūdžio – kai tikrinami pareigūnai nežino, kad yra atliekamas tarnybos tikrinimas. Neviešo tikrinimo metu gali būti naudojama vaizdo bei garso įrašymo technika. Atlikęs neviešą tikrinimą, tikrintojas surašo tarnybinį pranešimą dėl neviešo tikrinimo rezultatų ir pateikia jį patikrinimą organizavusiam vadovui (pareigūnui). Tikrintam pareigūnui dėl atlikto neviešo tikrinimo pranešama tik tuomet, kai yra nustatomi galimo drausmės ir teisėtumo pažeidimo požymiai. Jeigu tikrinimo metu nustatoma, kad pareigūnai daro drausmės ar teisėtumo pažeidimus arba pareigūnams reikia suteikti pagalbą, tikrinimą atliekantis pareigūnas (-ai) privalo nutraukti tikrinimą ir imtis priemonių pažeidimams pašalinti arba suteikti pagalbą.
Neviešo tikrinimo metu užfiksuota medžiaga dėl pareigūnų drausmės bei teisėtumo pažeidimų gali būti panaudota tarnybinio patikrinimo metu, teisės aktų nustatyta tvarka ją užfiksavus.
105. Tikrinamos pasienio sargybos vyresnysis ar kitas tikrinamas pareigūnas Vidaus reikalų statutinių įstaigų rikiuotės ir ceremonijų statuto nustatyta tvarka privalo prisistatyti tikrintojui.
106. Jeigu sargybos vyresnysis nepažįsta atvykusio tikrintojo iš matymo, jis privalo paprašyti pateikti tarnybinį pažymėjimą, o tikrintojų, kurie tikrinti sargybas gali tik su tarnybine užduotimi – tarnybinį pažymėjimą ir įgaliojimą (pasirašytą tarnybinę užduotį) tikrinti tarnybą.
107. Tikrinant pasienio sargybas, gali būti vertinama:
107.1. ar pasienio sargyba yra paskirtoje tarnybos vietoje;
107.2. ar pasienio sargybų pareigūnai turi su savimi tarnybinius pažymėjimus bei asmeninius ženklus, ar tinkamai ir tvarkingai pildo tarnybinę dokumentaciją;
107.3. ar pasienio sargybos žino padėtį veikimo teritorijoje (PKP), atkreipiant dėmesį į galimas teisės pažeidimo vietas, pažeidėjų slėpimosi ar galimo atsitraukimo vietas;
107.4. ar žino savo teises bei pareigas, šaunamojo ginklo bei specialiųjų priemonių panaudojimo teisinius pagrindus, tarnybinių pareigų turinį sudarančius teisės aktus;
107.5. ar pasienio sargybos, vykdydamos tarnybą, nepažeidžia teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių jų veiklą;
107.6. ar pareigūnai nepiktnaudžiauja tarnybine padėtimi;
107.7. pasienio sargybų pareigūnų veiksmai esant nestandartinei situacijai (konfliktinė situacija, asmuo nevykdo teisėtų pareigūno reikalavimų, asmuo pasipriešina pareigūnui ir pan.);
107.8. pasienio sargybų pareigūnų išvaizda (uniformos dėvėjimo tvarkingumas), bendravimas su asmenimis, kitomis tikrinimus atliekančiomis institucijomis, fiziologinė būklė (ar pareigūnas neapsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių priemonių);
107.9. kiti tarnybinėje užduotyje nurodyti tarnybos vykdymo reikalavimai.
108. Tikrinant pasienio sargybą, draudžiama mėginti atimti ginklą ar specialiąsias priemones, inscenizuoti pažeidėjų veiksmus, provokuoti pareigūnus daryti teisės pažeidimą, veikti kitais būdais, galinčiais sukelti nelaimingus atsitikimus, pasienio sargybos tarnybos vietos demaskavimą ar kitokias neigiamas pasekmes.
109. Tarnybos tikrinimo rezultatus tikrintojas įrašo į pasienio sargybos tarnybinį žiniaraštį (jeigu toks buvo išduotas pasienio sargybai), užkardos budėtojų tarnybos priėmimo ir perdavimo žurnalą ar budėjimo sienos perėjimo punkte arba kitoje tarnybos vietoje priėmimo ir perdavimo knygą.
110. Tikrintojas, nustatęs tarnybos organizavimo ar vykdymo trūkumus, privalo nedelsdamas imtis priemonių jiems pašalinti.
111. Tikrintojas, neaptikęs pasienio sargybos tarnybinėje užduotyje nurodytoje vietoje, praneša apie tai užkardos pamainos vyresniajam ar pareigūnui, skyrusiam tarnybinę užduotį, kuris organizuoja pasienio sargybos paiešką.
112. Už tarnybinės užduoties vykdymo pažeidimą pasienio sargybai ar atskiriems pareigūnams gali būti uždrausta toliau vykdyti tarnybinę užduotį. Tokiais atvejais teisės aktų nustatyta tvarka sprendžiamas klausimas dėl pareigūno nušalinimo nuo tarnybos ir darbo užmokesčio mokėjimo. Uždrausti toliau vykdyti tarnybinę užduotį turi teisę tarnybos, rinktinės, užkardos vadai, jų nesant – užkardos vado pavaduotojas ar pareigūnas, paskyręs pasienio sargybai tarnybos užduotį.
113. Tikrinimo metu nustatyti teigiami ir neigiami tarnybos vykdymo atvejai turi būti aptarti instruktažų metu, o tarnybos teritorinių struktūrinių padalinių mastu nustatyti atvejai – tarnybinių mokymų metu.
III. SIENOS STEBĖJIMO VYKDYMAS
114. Sienos stebėjimo vykdymas – tai užkardos pareigūnų veikla, kuria siekiama užtikrinti:
114.1. sienos stebėjimą tarp sienos perėjimo punktų ribų;
114.2. sienos perėjimo punktų stebėjimą nenustatytomis jų darbo valandomis, kad būtų užkirstas kelias asmenims išvengti tikrinimo kertant sieną.
Sienos stebėjimas apima taip pat valstybės sienos Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir oro erdvės stebėjimą.
115. Vykdant sienų stebėjimą, naudojamos šios sargybos:
115.1. „Užkardos pamainos vyresnysis“;
115.2. „Užkardos budėtojas“;
115.3. „Užkardos budėtojo padėjėjas“;
115.4. „Patrulis“;
115.5. „Stebėjimo postas“;
115.6. „Užtvara“;
115.7. „Pasala“;
115.8. „Vaizdo ir (ar) signalizacijos sistemos operatorius“;
115.9. „Laivo budėtojas“;
115.10. „Laivo budėtojo padėjėjas“.
UŽKARDOS PAMAINOS VYRESNYSIS
116. Pareigūnas, paskirtas užkardos pamainos vyresniuoju, pavaldus užkardos vadui (jo nesant – užkardos vado pavaduotojui). Jis yra operatyviai pavaldus ir rinktinės budėtojui.
Užkardos pamainos vyresniuoju skiriamas pareigūnas, einantis ne žemesnes kaip jaunesniojo specialisto pareigas, jis privalo:
116.1. būti susipažinęs su:
116.1.1. teisės aktais, reglamentuojančiais tarnybos vykdymą;
116.1.2. padėtimi užkardos veikimo teritorijoje;
116.1.3. pasienio sargybų tarnybinėmis užduotimis;
116.1.4. ryšio su pasienio sargybomis, gretimomis užkardomis, rinktine, bendradarbiaujančių valstybės institucijų ir kaimyninės valstybės sienos apsaugos institucijos padaliniais palaikymo tvarka;
116.1.5. veiksmų pagal pavojaus signalą, gautą iš stebėjimo sistemos, ir kitus nustatytus signalus tvarka;
116.1.6. valstybės sienos apsaugos objektų ir įrenginių išdėstymu bei jų būkle;
116.1.7. keleivinių traukinių ir maršrutinių autobusų, kertančių valstybės sieną užkardos veikimo teritorijoje, tvarkaraščiais, skrydžių, kruizinių ir kitų laivų, keltų tvarkaraščiais;
116.2. žinoti:
116.2.1. pareigūnų, esančių užkardoje, pasienio sargybose, komandiruotėse, sergančių, atostogaujančių, skaičių;
116.2.2. turimą užkardoje ir paskirtą pasienio sargyboms ginkluotės ir kitų tarnybinių priemonių kiekį (skaičių);
116.2.3. nesant darbo metu užkardoje užkardos vado, ryšio su juo palaikymo būdą;
116.2.4. apie tarnybinių transporto priemonių išvykimą, grįžimą į užkardą;
116.2.5. apie tarnybinius laivus ir kitas tarnybines plaukiojimo priemones, išplaukusias iš uostų, prieplaukų ar kitų nuolatinės dislokacijos vietų į teritorinę jūrą ir pasienio ruože esančius Kuršių marių ir pasienio vandenis;
116.2.6. apie planuojamus laivų atvykimus / išvykimus į / iš sienos perėjimo punktą bei laivų stovėjimo vietas sienos perėjimo punkto teritorijoje;
116.3. Vidaus reikalų statutinių įstaigų rikiuotės ir ceremonijų statuto nustatyta tvarka raportuoti užkardos vadui apie tarnybos perdavimą ir priėmimą;
116.4. po raporto pranešti užkardos vadui apie padėtį užkardos veikimo teritorijoje ir pastebėtus trūkumus priimant tarnybą.
116.5. prieš vesdamas pasienio sargybos (pasienio sargybų) instruktažą, surašyti arba patikrinti, ar žiniaraštyje įrašyta tarnybinė užduotis atitinka pamainos darbo planą, ir pasirašyti žiniaraštyje;
116.6. patikrinti pasienio sargybų tarnybinių priemonių paruošimą, išrikiuoti pasienio sargybą (sargybas) ir užkardos vado, jo pavaduotojo nurodymu ar jų nesant pravesti instruktažą. Užkardos vado sprendimu instruktažas gali būti vedamas užsiėmimų klasėje;
116.7. instruktažo metu pranešti pareigūnams apie pasienio sargybos sudėtį, jos vyresnįjį, uniformą ar aprangą, ginkluotę ir kitas tarnybines priemones, skiriamas pasienio sargybai;
116.8 susipažinti su sargybų vyresniųjų užpildytais žiniaraščiais;
116.9. palaikyti ryšį su pavaldžiomis pasienio sargybomis, reikalauti iš pavaldžių pareigūnų tikslaus tarnybinės užduoties ir šių nuostatų reikalavimų vykdymo;
116.10. išvykti (jei tai numatyta pasienio sargybų darbo plane arba padaręs atitinkamą įrašą apie pamainos darbo plano pakeitimą) į pasienio sargybų tarnybos ar kitas vietas organizuoti tarnybą, vertinti padėtį užkardos veikimo teritorijoje, suteikti pagalbą pasienio sargyboms pagal iškvietimą ar jas patikrinti, kitais tikslais.
Tokiais atvejais užkardos pamainos vyresnysis, išvykdamas į pasienio sargybų tarnybos vietas, privalo patikslinti ryšio su užkardos budėtoju palaikymo tvarką. Užkardos pamainos vyresniajam išvykus, užkardoje, be užkardos budėtojo, turi būti dar vienas pareigūnas, kuris iškvietus galėtų ateiti į budėtojo patalpą ir suteikti pagalbą. Grįžęs į užkardą, užkardos pamainos vyresnysis privalo susipažinti su užkardos budėtojo užfiksuotais padėties užkardos veikimo teritorijoje pasikeitimais, gautais nurodymais;
116.11. gavęs pranešimą apie neteisėtą valstybės sienos kirtimą ar jo požymius sausumoje, vidaus vandenyse, teritorinėje jūroje ar oro erdvėje, imtis neatidėliotinų priemonių ieškoti, stebėti, fiksuoti, persekioti, sulaikyti ir p …
DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.