📄 Įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL STATYBOS TECHNINIO REGLAMENTO STR 2.05.09:2005 „MŪRINIŲ KONSTRUKCIJŲ PROJEKTAVIMAS“ PATVIRTINIMO
2005 m. sausio 20 d. Nr. D1-38
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597; 2004, Nr. 73-2545) 8 straipsnio 5 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo įgyvendinimo“ (Žin., 2002, Nr. 22-819; 2004, Nr. 30-983, Nr. 103-3787) 1.2 punktu,
1. Tvirtinu statybos techninį reglamentą STR 2.05.09:2005 „Mūrinių konstrukcijų projektavimas“ (pridedama).
2. Nustatau, kad 1 punkte nurodyto statybos techninio reglamento nuostatos privalomos projektuojant statinius, kuriems prašymai dėl statinio projektavimo sąlygų sąvado išdavimo pateikti po šio įsakymo įsigaliojimo.
APLINKOS MINISTRAS ARŪNAS KUNDROTAS
______________
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos
ministro 2005 m. sausio 20 d.
įsakymu Nr. D1-38
STATYBOS TECHNINIS REGLAMENTAS
STR 2.05.09:2005
MŪRINIŲ KONSTRUKCIJŲ PROJEKTAVIMAS
I SKYRIUS. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šis statybos techninis reglamentas (toliau – Reglamentas) nustato privalomuosius nearmuotųjų ir armuotųjų mūrinių konstrukcijų projektavimo reikalavimus.
2. Pagal Reglamentą projektuojamos konstrukcijos turi atitikti naudojimo patikimumo, ilgalaikiškumo, technologiškumo ir ekonomiškumo reikalavimus.
3. Reglamento 2 punkte nurodyti reikalavimai įvykdomi parenkant tinkamas medžiagas, teisingus skaičiavimo metodus, patikimas elementų jungtis, įvertinant įvairias galimas naudojimo situacijas, parenkant statybos technologiją ir kontroliuojant mūro gaminių gamybos, statybos ir naudojimo kokybę.
3. Konstrukcijos turi būti suprojektuotos taip, kad jas būtų galima patikimai naudoti numatytą laiką, jos būtų atsparios apkrovoms ir poveikiams, kurie susidaro konstrukcijas montuojant ir naudojant, kad vieno elemento suirimas nesukeltų konstrukcijos ar pastato griūties, neatsirastų reiškinių, sutrikdančių normalų statinio naudojimą, neigiamai veikiančių žmonių sveikatą bei aplinką.
5. Reglamento nuostatos yra suderintos su atitinkamais statybos techninių reglamentų privalomaisiais reikalavimais, Europos Sąjungos Tarybos direktyvos 89/106/EEC esminiu reikalavimu Nr. 1 „Mechaninis atsparumas ir stabilumas“.
6. Reglamento reikalavimai yra privalomi visiems statybos dalyviams, viešojo administravimo subjektams, inžinerinių tinklų bei susisiekimo komunikacijų savininkams (naudotojams), taip pat kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių veiklos principus statybos srityje nustato Statybos įstatymas [7.1].
II SKYRIUS. NUORODOS
7. Reglamente pateikiamos nuorodos į šiuos dokumentus:
7.1. Lietuvos Respublikos statybos įstatymą (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597);
7.2. statybos techninį reglamentą STR 2.05.03:2003 „Statybinių konstrukcijų projektavimo pagrindai“ (Žin., 2003, Nr. 59-2682);
7.3. statybos techninį reglamentą STR 2.05.04:2003 „Poveikiai ir apkrovos“ (Žin., 2003, Nr. 59-2683);
7.4. Lietuvos standartą LST ISO 8930:2004 „Bendrieji konstrukcijų patikimumo principai. Terminai“;
7.5. Lietuvos standartą LST ISO 3898:2002 „Konstrukcijų projektavimo pagrindai. Žymėjimo sistema. Bendrieji žymenys“;
7.6. Lietuvos standartą LST EN 772-1:2003 „Mūro gaminių bandymo metodai. 1 dalis. Stiprio gniuždant nustatymas“;
7.7. Lietuvos standartą LST EN 998-2:2003 „Techniniai mūro skiedinio reikalavimai. 2 dalis. Mūro skiedinys“;
7.8. Lietuvos standartą LST EN 1015-11:2004 „Mūro skiedinio bandymo metodai. 11 dalis. Sukietėjusio skiedinio stiprio lenkiant ir gniuždant nustatymas“;
7.9. Lietuvos standartą LST ENV 1052-1:2000 „Mūro bandymo metodai. 1 dalis. Stiprio gniuždant nustatymas“;
7.10. Lietuvos standartą LST ISO 31-1:1996 „Dydžiai ir vienetai. 1 dalis. Erdvė ir laikas“;
7.11. Lietuvos standartą LST ISO 31-3:1996 „Dydžiai ir vienetai. 3 dalis. Mechanika“;
7.12. Lietuvos standartą LST 1346-97 „Statybinis skiedinys. Bendrieji reikalavimai“.
III SKYRIUS. PAGRINDINĖS SĄVOKOS*
8. Pagrindinės Reglamente vartojamos sąvokos ir jų apibrėžimai atitinka LST ISO 8930:2004 [7.4] ir LST ISO 3898:2002 [7.5] pateiktas sąvokas ir jų apibrėžimus.
9. Reglamente vartojami SI sistemos vienetai pagal LST ISO 31-1:1996 [7.10] ir LST ISO 31-3:1996 [7.11]. Atliekant skaičiavimus naudojami tokie vienetai:
9.1. jėgos ir apkrovos – kN, kN/m, kPa (kN/m2);
9.2. įtempiai ir stipriai – N/mm2 (MN/m2 arba MPa);
9.3. momentai (lenkimo, sukimo) – kN·m.
Pastaba. Reglamente vartojama sąvoka „skaičiuojamasis“ atitinka Lietuvos standarte [7.4] pateiktą sąvoką „skaičiuotinis“.
IV SKYRIUS. ŽYMENYS IR SUTRUMPINIMAI
10. Lotyniškos didžiosios raidės:
A – plotas;
C – betono klasė, konstanta, nustatytoji reikšmė;
E – tamprumo modulis, poveikio efektas;
F – poveikis, jėga bendruoju atveju;
G – šlyties modulis, nuolatinis poveikis;
I – figūros skerspjūvio ploto inercijos momentas;
M – momentas (bendruoju atveju), lenkimo momentas;
N – (ašinė) normalinė jėga;
R – atsparumas, atstojamoji jėga, reakcijos jėga;
S – figūros skerspjūvio ploto statinis momentas, vidinė jėga;
V – kerpamoji (skersinė) jėga, tūris;
W – skerspjūvio ploto atsparumo momentas.
11. Lotyniškos mažosios raidės:
a – matmuo, atstumas
b – plotis;
e – ekscentricitetas;
f – stipris (medžiagos);
h – aukštis, storis;
i – ploto inercijos momento spindulys;
l – tarpatramis, elemento ilgis;
t – plonasienių elementų storis, laikas, laiko intervalas, trukmė.
12. Graikiškos mažosios raidės:
α – mūro tamprumo charakteristika;
β – kampas, santykis, daugiklis (koeficientas);
γ – dalinis patikimumo koeficientas, vienetinis svoris;
ε – deformacija (santykinė);
λ – liaunis (santykis), daugiklis;
μ – trinties koeficientas;
ν – Puasono santykis (skersinės deformacijos koeficientas);
σ – statmenieji (normaliniai) įtempiai;
τ – šlyties (tangentiniai) įtempiai;
φ – klupumo koeficientas;
φ(t) – valkšnumo koeficientas.
13. Indeksai:
c – betonas, gniuždymas bendruoju atveju;
d – skaičiuojamasis;
eff – efektyvusis, ekvivalentinis;
k – rodiklis (pvz., stiprio f charakteristinė reikšmė – fk);
m – medžiaga, vidutinė reikšmė, lenkimas;
s – armatūrinis plienas.
14. Lotyniškos didžiosios raidės su indeksais:
Ac – gniuždomosios dalies plotas;
Ac1 – skaičiuojamasis pasiskirstymo plotas, skaičiuojant glemžimą;
Alod – paviršiaus, apkrauto vietine apkrova, plotas;
Aeff – skerspjūvio efektyvusis plotas;
NEd – skaičiuojamoji išilginė jėga nuo išorinių apkrovų poveikio;
NEd, lt – skaičiuojamoji išilginė jėga nuo nuolatinės ir tariamai nuolatinės apkrovos;
VEd – skaičiuojamoji skersinė jėga nuo apkrovų poveikio.
14.1. Lotyniškos mažosios raidės su indeksais:
fb – mūro gaminių normuotasis gniuždomasis stipris;
fk – charakteristinis nearmuotojo mūro gniuždomasis stipris;
fd – skaičiuojamasis nearmuotojo mūro gniuždomasis stipris;
ftd – skaičiuojamasis mūro tempiamasis stipris;
ftxd – skaičiuojamasis mūro tempiamasis stipris lenkiant;
ftwd – skaičiuojamasis mūro tempiamasis stipris svarbiausiųjų tempimo įtempių kryptimi;
frd – skaičiuojamasis mūro kerpamasis stipris;
sk – mūro, armuoto tinkleliais, tamprumo charakteristika;
fskd – skaičiuojamasis armuotojo mūro gniuždomasis stipris;
fud – skaičiuojamasis nearmuotojo mūro glemžiamasis stipris;
beff – efektyvusis skerspjūvio plotis;
heff – efektyvusis skerspjūvio aukštis.
V SKYRIUS. PAGRINDINIAI NEARMUOTŲJŲ IR ARMUOTŲJŲ MŪRINIŲ KONSTRUKCIJŲ PROJEKTAVIMO REIKALAVIMAI
15. Projektuojant nearmuotąsias ir armuotąsias mūrines konstrukcijas, skaičiuojamosios poveikių ir mūro stiprio reikšmės yra nustatomos naudojant jų charakteristines reikšmes ir dalinius patikimumo koeficientus. Charakteristinės poveikių ir jų dalinių patikimumo bei derinių koeficientų reikšmės yra pateiktos STR 2.05.04:2003 [7.3].
Poveikius ir apkrovas gali nustatyti užsakovas arba projektuotojas, pasikonsultavęs su užsakovu, tačiau šiuo atveju turi būti atsižvelgiama į STR 2.05.04:2003 [7.3] nustatytus reikalavimus.
16. Mūrinės konstrukcijos skaičiuojamos ribinių būvių metodu. Ribiniai būviai yra tokie būviai, kuriuos viršijus konstrukcija jau nebeatitinka projekto (savybių) reikalavimų.
17. Ribiniai būviai skirstomi į saugos ir tinkamumo ribinius būvius. Skaičiavimais reikia garantuoti, kad su nurodytu patikimumu konstrukcija nepasiektų ribinio būvio.
18. Saugos ribiniai būviai – tai ribiniai būviai, atitinkantys konstrukcijos ar jos dalies laikomąją galią ir stabilumą.
19. Kai tikrinamas pjūvio, elemento ar sandūros trūkimas arba per daug didelių deformacijų ribinis būvis (STR), turi būti tenkinama STR 2.05.03:2003 [7.2] sąlyga
; (5.1)
čia: Ed – tokio poveikio efekto kaip vidinė jėga, momentas arba atitinkamų kelių vidinių jėgų ar momentų vektorius, skaičiuojamoji reikšmė [7.2]; Rd – konstrukcijos skaičiuojamojo atsparumo reikšmė.
Tikrinant konstrukcijos statinę pusiausvyrą (stabilumą) (EQU) turi atitikti sąlyga
Ed, ds < Ed, stb; (5.2)
čia: Ed, dst ir Ed, stb – atitinkamai destabilizuojantys [7.3] ir stabilizuojantys poveikių efektai.
20. Tinkamumo ribiniai būviai susiję su konstrukcijų naudojimo tinkamumu. Tinkamumo ribiniais būviais konstrukcijos apsaugomos nuo neleistinų plyšių atsivėrimo, per didelių poslinkių ir deformacijų. Jie turi įtakos konstrukcijų vaizdui arba efektyviam naudojimui, gali sugadinti apdailą.
Turi būti tikrinama sąlyga STR 2.05.03:2003 [7.2]
; (5.3)
čia: Cd – tinkamumo kriterijų ribojanti skaičiuojamoji reikšmė; Ed – poveikių efekto, nustatyto pagal derinius, numatytus STR 2.05.04:2003 [7.3], skaičiuojamoji reikšmė.
Tikrinant tinkamumo ribinį būvį, tempiamųjų paviršių deformacijoms apskaičiuoti naudojamas charakteristinis derinys pagal STR 2.05.04:2003 [7.3].
21. Projektuojant mūrines konstrukcijas turi būti numatomos priemonės, leidžiančios mūryti konstrukcijas esant neigiamai temperatūrai.
VI SKYRIUS. NEARMUOTŲJŲ IR ARMUOTŲJŲ MŪRINIŲ KONSTRUKCIJŲ ILGALAIKIŠKUMAS
22. Konstrukcija yra ilgalaikė, jeigu per visą numatytą naudojimo laiką ji išlieka stipri ir stabili bei tinkama naudoti. Mūrinių konstrukcijų ilgalaikiškumui esminę įtaką turi jų atsparumas šalčiui.
23. Mūro gaminių sienų išorinių sluoksnių (12 cm storio) ir pamatų (per visą storį) atsparumo šalčiui markės, atsižvelgiant į numatomą konstrukcijų naudojimo trukmę (ne mažesnę kaip 100, 50 ar 25 metai), pateiktos 1 lentelėje.
Atliekant skaičiavimus turi būti atsižvelgta į mūrinių konstrukcijų projektavimo ypatumus, kai mūrijama esant neigiamai temperatūrai.
Pastaba. Atsparumo šalčiui projektinės markės nustatomos tik tų medžiagų, iš kurių statoma viršutinė pamatų dalis (iki skaičiuojamojo grunto įšalo gylio).
24. Blokų ir sieninių plokščių, pagamintų iš visų rūšių betono, atsparumo šalčiui markė imama pagal STR 2.05.05:2005 „Betoninių ir gelžbetoninių konstrukcijų projektavimas“ (rengiamas) reikalavimus.
25. Plastinio presavimo molio plytų mūro atsparumo šalčiui markės, nurodytos 1 lentelėje, gali būti sumažintos viena pakopa, bet ne mažiau kaip iki F10, šiais atvejais:
25.1. pastatų su sausuoju ir normaliuoju drėgmės režimu (1 lentelės 1 a poz.) išorinėms sienoms, apsaugotoms iš išorės ne mažesnio kaip 35 mm storio apdaru, atitinkančiu atsparumo šalčiui reikalavimus (žr. 1 lentelę); apdailos plytų ir keraminių blokelių atsparumo šalčiui markė turi būti ne žemesnė kaip F25 visoms pastatų naudojimo trukmėms;
25.2. pastatų su drėgnojo ir šlapiojo režimo patalpomis (1 lentelės 1 b ir c poz.) išorinėms sienoms, ant kurių vidinių paviršių įrengtas hidroizoliacijos arba garo izoliacijos sluoksnis;
25.3. pamatams ir sienų su priegrindomis požeminėms dalims, įrengiamoms nedidelio drėgnumo gruntuose, jei gruntinio vandens lygis nuo žemės paviršiaus yra žemiau kaip 3 m (1 lentelės 2 poz.).
1 lentelė
Atsparumo šalčiui markės
Konstrukcijų tipas
Atsparumo šalčiui markė F, kai konstrukcijos naudojimo trukmė metais
100
50
25
1. Pastatų išorinės sienos arba jų apdaras, kai drėgmės režimas:
a – sausasis ir normalusis
b – drėgnasis
c – šlapiasis
25
35
50
15
25
35
15
15
25
2. Pamatai ir sienų požeminės dalys:
a – iš plastinio presavimo molio plytų
b – iš gamtinių akmenų
35
25
25
15
15
15
26. Apdarų, plonesnių nei 35 mm, atsparumo šalčiui markė didinama viena pakopa, bet ne daugiau kaip iki F50.
27. Mūro gaminių (1 lentelės 2 poz.), naudojamų pamatams ir požeminėms sienų dalims, atsparumo šalčiui markę reikia padidinti viena pakopa tuo atveju, kai gruntinio vandens lygis yra žemiau kaip 1 m nuo žemės paviršiaus.
28. Silikatinius, akytojo betono mūro gaminius, tuštymėtuosius keraminius blokelius, pusiau sauso presavimo molio plytas leidžiama naudoti išorinėms drėgnų patalpų sienoms tik tuo atveju, jeigu ant jų vidinio paviršiaus įrengiama garo izoliacija. Šių medžiagų mūro gaminių naudoti drėgnų (šlapių) patalpų sienoms, taip pat rūsių ir cokolių išorinėms sienoms negalima.
VII SKYRIUS. MEDŽIAGOS
I SKIRSNIS. MŪRO GAMINIAI
29. Projektuojant nearmuotąsias ir armuotąsias mūrines konstrukcijas naudojami šie mūro gaminiai:
29.1. keraminiai;
29.2. silikatiniai;
29.3. autoklavinio akytojo betono;
29.4. sunkiojo ir lengvojo betono;
29.5. sunkiojo betono bei plytų stambūs blokai ir sieninės plokštės;
29.5. gamtinio akmens.
30. Atsižvelgiant į projektuojamųjų mūrinių konstrukcijų paskirtį ir darbo sąlygas darbo brėžiniuose nurodomi pagrindiniai mūro gaminių rodikliai:
30.1. markė arba klasė (pagal gniuždomąjį stiprį);
30.2. atsparumo šalčiui markė;
30.3. lengvojo betono dirbinių tankio klasė.
31. Projektuojant mūrines konstrukcijas naudojamos šios medžiagos:
31.1. sunkieji ir lengvieji mūrijimo skiediniai;
31.2. skiediniai su priedais nuo šalčio, atsižvelgiant į XII skyriaus nuorodas;
31.3. sluoksniuotųjų sienų tarpams tarp sluoksnių užpildyti naudojamas nedidelio stiprumo betonas, kurio vidutinis gniuždomasis stipris 1,5-7,5 N/mm2.
32. Pilnavidures keramines ir silikatines plytas naudoti sausų ir normalaus drėgnumo patalpų išorinėms sienoms leidžiama tuo atveju, kai reikia užtikrinti sienų stiprumą.
33. Aukštesniuose kaip 5 aukštų pastatuose naudojamos plytos ir blokeliai, kurių vidutinis gniuždomasis stipris ne mažesnis kaip 15 N/mm2 (markė pagal gniuždomąjį stiprį M150).
II SKIRSNIS. SKIEDINIAI
34. Mūrijimo skiediniai, paruošti gamyklose ar statybvietėse, turi atitikti LST 1346-1997 [7.12] reikalavimus. Mūrijimo skiedinių markės ir gniuždomojo stiprio reikšmės pateiktos 2 lentelėje.
2 lentelė
Mūrijimo skiedinių markės ir gniuždomojo stiprio reikšmės
Markė
S0,4
S1
S2,5
S5
S7,5
S10
S15
S20
Gniuždomasis stipris, N/mm2
0,4
1
2,5
5
7,5
10
15
20
35. Mūrui gali būti naudojami sunkieji (tankis ≥ 1500 kg/m3) ir lengvieji skiediniai (tankis < 1500 kg/m3).
Sunkieji mūrijimo skiediniai gali būti cementiniai, mišrieji ir cemento pastos. Cemento pasta naudojama mūrui, kurio horizontaliųjų siūlių storis yra 1-3 mm.
36. Žemiausia skiedinio markė gali būti: nearmuotojo mūro – S1, armuotojo mūro – S5. Cemento pastų markė turi būti ne mažesnė kaip S5.
III SKIRSNIS. ARMATŪRA
37. Armuotajam mūrui turi būti naudojama nerūdijanti armatūra arba ji turi būti apsaugota nuo agresyvios aplinkos poveikio cinkuojant ar atitinkamo storio kitais apsauginiais sluoksniais. Armuotosioms mūrinėms konstrukcijoms armuoti naudojama strypinė ir vielinė armatūra. Įdėtinėms detalėms ir antdėklams reikia naudoti plieną pagal STR 2.05.08:2005 „Plieninių konstrukcijų projektavimas“ (rengiamas) reikalavimus.
VIII SKYRIUS. SKAIČIUOJAMOSIOS MŪRO CHARAKTERISTIKOS
I SKIRSNIS. SKAIČIUOJAMIEJI STIPRIAI
38. Skaičiuojant mūrines konstrukcijas naudojami tokie fizikiniai-mechaniniai mūro rodikliai:
38.1. gniuždomasis stipris f;
38.2. kerpamasis stipris fv;
38.3. lenkiamasis stipris fx;
38.4. įtempių ir deformacijų diagrama (σ – ε).
39. Nearmuotojo mūro charakteristinis gniuždomasis stipris fk nustatomas bandant mūrą pagal standarto LST EN 1052-1:2000 [7.9] reikalavimus arba gali būti apskaičiuojamas naudojant priklausomybes tarp charakteristinio mūro gniuždomojo stiprio fk bei mūro gaminių ir mūrijimo skiedinio gniuždomųjų stiprių (žr. 8.1 ir 8.2 formules).
40. Nearmuotojo mūro, kurio horizontaliosios siūlės yra 3-15 mm storio, gniuždomojo stiprio charakteristinė reikšmė apskaičiuojama
, (8.1)
čia: fb – normuotasis mūro gaminių gniuždomasis stipris, nustatytas pagal LST EN 772-1:2003 [7.6] standarto reikalavimus; fm – normuotasis skiedinio gniuždomasis stipris, nustatytas pagal LST EN 1015-11:2004 [7.8] reikalavimus; K – koeficientas, kuriuo įvertinama mūro gaminių tuštymių įtaka mūro stipriui.
41. Nearmuotojo mūro, kurio horizontaliųjų siūlių storis 1-3 mm, gniuždomojo stiprio charakteristinė reikšmė apskaičiuojama
. (8.2)
42. Nearmuotojo mūro gniuždomojo stiprio charakteristinę reikšmę galima apskaičiuoti pagal (8.1) ir (8.2) formules, jei mūro gaminių stiprio rodikliai nustatomi pagal LST EN 772-1:2003 [7.6] reikalavimus, o skiedinių – pagal LST EN 1015-11:2004 [7.8] ir LST EN 998-2:2003 [7.7] reikalavimus. Gaminio stiprio variacijos koeficientas yra ne didesnis kaip 0,25. Be to, turi būti tenkinamos šios sąlygos:
42.1. mūro gaminių gniuždomasis stipris fb ≤ 75 N/mm2 ir skiedinio stipris fm ≤ 20 N/mm2 < 2fb, kai horizontaliosios siūlės yra 3-15 mm storio;
42.2. mūro gaminių gniuždomasis stipris fb 50 N/mm2 ir skiedinio stipris fm ≤ 10 N/mm2, kai horizontaliosios siūlės yra 1-3 mm storio.
43. Koeficiento K reikšmės priklausomai nuo mūro gaminių grupės imamos iš 1 priedo.
44. Nearmuotojo mūro gniuždomojo stiprio skaičiuojamoji reikšmė:
, (8.3)
čia: γM – dalinis patikimumo koeficientas, kurio reikšmės nustatomos atsižvelgiant į mūrijimo kokybę ir jos kontrolę.
44.1. dalinio patikimumo koeficiento reikšmė imama γM =3.
45. Mūro iš įvairių mūro gaminių gniuždomojo stiprio skaičiuojamosios reikšmės pateiktos 3-10 lentelėse:
45.1. priimant gniuždomąjį mūro stiprį iš 3-10 lentelių, plytų markę, nustatomą pagal LST EN 772-1:2003 [7.6] reikalavimus, reikia dauginti iš eksperimentiškai nustatyto koeficiento.
45.2. lentelėse 3-10 nurodyta skiedinio markė yra nustatyta pagal kubinį gniuždomąjį stiprį. Tuo atveju, kai skiedinio markė nustatoma pagal LST EN 1015-11:2004 [7.8], imant gniuždomąjį mūro stiprį iš 3-10 lentelių, skiedinio markę reikia dauginti iš koeficiento nustatomo eksperimentiškai.
46. Sunkiaisiais skiediniais sumūrytų iš visų rūšių plytų ir keraminių blokelių su plyšio formos tuštymėmis iki 12 mm pločio mūro skaičiuojamasis gniuždomasis stipris fd, kai plytų (blokelių) mūro eilės aukštis 50-150 mm, pateiktas 3 lentelėje.
3 lentelė
Mūro iš visų rūšių plytų ir keraminių blokelių su vertikaliomis plyšio formos tuštymėmis iki 12 mm pločio, skaičiuojamasis gniuždomasis stipris
Plytų arba blokelių markė
Visų rūšių plytų ir keraminių
blokelių su vertikaliomis plyšio formos tuštymėmis iki 12 mm pločio mūro, eilės aukščiui esant 50-150 mm, skaičiuojamasis gniuždomasis stipris fd (N/mm2), kai skiedinio markė
Kai skiedinio stipris, N/mm2
S20
S15
S10
S7,5
S5
S2,5
S1
S0,4
0,2
0
300
3,9
3,6
3,3
3,0
2,8
2,5
2,2
1,8
1,7
1,5
250
3,6
3,3
3,0
2,8
2,5
2,2
1,9
1,6
1,5
1,3
200
3,2
3,0
2,7
2,5
2,2
1,8
1,6
1,4
1,3
1,0
150
2,6
2,4
2,2
2,0
1,8
1,5
1,3
1,2
1,0
0,8
125
-
2,2
2,0
1,9
1,7
1,4
1,2
1,1
0,9
0,7
100
-
2,0
1,8
1,7
1,5
1,3
1,0
0,9
0,8
0,6
75
-
-
1,5
1,4
1,3
1,1
0,9
0,7
0,6
0,5
50
-
-
-
1,1
1,0
0,9
0,7
0,6
0,5
0,35
35
-
-
-
0,9
0,8
0,7
0,6
0,45
0,4
0,25
Pastabos: 1. Skaičiuojamąjį mūro gniuždomąjį stiprį (žr. 3 lentelę), kai skiedinio markė S5-S0,4, reikia mažinti: dauginant iš koeficientų: 0,85 – mūrui, kuriam naudojamas standusis cementinis skiedinys (be kalkių ar molio priedų) ir lengvasis bei kalkinis skiedinys iki 3 mėn. amžiaus; 0,9 – mūrui, kuriam naudojami cementiniai skiediniai (be kalkių arba molio) su organiniais plastikliais.
2. Aukštos kokybės mūro skaičiuojamojo gniuždomojo stiprio mažinti nereikia, kai horizontaliosios siūlės įrengiamos naudojant rėmelius, o skiedinys išlyginamas ir sutankinamas lentjuoste.
47. Vibruotojo plytų mūro naudojant sunkiuosius skiedinius skaičiuojamasis gniuždomasis stipris fd pateiktas 4 lentelėje.
4 lentelė
Vibruotojo plytų mūro skaičiuojamasis gniuždomasis stipris
Plytų markė
Vibruotojo plytų mūro skaičiuojamasis gniuždomasis stipris fd (N/mm2), kai sunkiojo skiedinio markė
S20
S15
S10
S7,5
S5
300
5,6
5,3
4,8
4,5
4,2
250
5,2
4,9
4,4
4,1
3,7
200
4,8
4,5
4,0
3,6
3,3
150
4,0
3,7
3,3
3,1
2,7
125
3,6
3,3
3,0
2,9
2,5
100
3,1
2,9
2,7
2,6
2,3
75
-
2,5
2,3
2,2
2,0
Pastabos: 1. Plytų mūro, sutankinto vibruojant ant vibracinio stalo, skaičiuojamasis gniuždomasis stipris, pateiktas 4 lentelėje, dauginamas iš koeficiento 1,05.
2. Vibruotojo plytų mūro, kurio storis didesnis kaip 300 mm, skaičiuojamasis gniuždomasis stipris, pateiktas 4 lentelėje, dauginamas iš koeficiento 0,85.
3. Skaičiuojamasis gniuždomasis stipris, pateikti 4 lentelėje, taikomas mūro ruožams, kurių plotis 400 mm. Kai savilaikių ir nelaikančiųjų sienų leidžiamasis sienų plotis nuo 250 iki 380 mm, skaičiuojamasis mūro gniuždomasis stipris dauginamas iš koeficiento 0,8.
48. Mūro iš stambių ištisinių visų rūšių betono ir gamtinio akmens blokų (pjautų arba švaraus tašymo), kai mūro eilės aukštis 500-1000 mm, skaičiuojamasis gniuždomasis stipris pateiktas 5 lentelėje.
5 lentelė
Mūro iš stambių visų rūšių betono ir gamtinio akmens blokų skaičiuojamasis gniuždomasis stipris
Betono ar gamtinio akmens
markė
Stambių visų rūšių betono ir gamtinio akmens blokų (pjautų arba švaraus tašymo), eilės aukščiui esant 500-1000 mm, skaičiuojamasis gniuždomasis stipris
fd (N/mm2), kai skiedinio markė
S20
S15
S10
S7,5
S5
S2,5
S1
Kai skiedinio stipris lygus 0
1000
17,9
17,5
17,1
16,8
16,5
15,8
14,5
11,3
800
15,2
14,8
14,4
14,1
13,8
13,3
12,3
9,4
600
12,8
12,4
12,0
11,7
11,4
10,9
9,9
7,3
500
11,1
10,7
10,3
10,1
9,8
9,3
8,7
6,3
400
9,3
9,0
8,7
8,4
8,2
7,7
7,4
5,3
300
7,5
7,2
6,9
6,7
6,5
6,2
5,7
4,4
250
6,7
6,4
6,1
5,9
5,7
5,4
4,9
3,8
200
5,4
5,2
5,0
4,9
4,7
4,3
4,0
3,0
150
4,6
4,4
4,2
4,1
3,9
3,7
3,4
2,4
100
-
3,3
3,1
2,9
2,7
2,6
2,4
1,7
75
-
-
2,3
2,2
2,1
2,0
1,8
1,3
50
-
-
1,7
1,6
1,5
1,4
1,2
0,85
35
-
-
-
-
1,1
1,0
0,9
0,6
25
-
-
-
-
0,9
0,8
0,7
0,5
Pastabos: 1. Mūro iš stambių blokų, kai eilės aukštis didesnis nei 1000 mm, skaičiuojamasis gniuždomasis stipris, pateiktas 5 lentelėje, dauginamas iš koeficiento 1,1.
2. Stambių betono ir gamtinio akmens blokų markė imama lygi etaloninio bandinio kubo laikinojo gniuždomojo stiprio ribai.
3. Mūro iš stambių betono ir gamtinio akmens blokų, kai siūlės įrengiamos naudojant rėmelį ir skiedinys sutankinamas lentjuoste (tai turi būti nurodoma darbo projekte), skaičiuojamąjį gniuždomąjį stiprį, pateiktą 5 lentelėje, galima dauginti iš koeficiento 1,2.
49. Mūro iš ištisinių betono ir gamtinio akmens pjautų arba švaraus tašymo blokelių, kai mūro eilės aukštis 200-300 mm, skaičiuojamasis gniuždomasis stipris pateiktas 6 lentelėje.
6 lentelė
Mūro iš stambių betono, gipsbetonio ir gamtinio akmens pjautų arba švaraus tašymo blokų skaičiuojamasis gniuždomasis stipris
Mūro gaminio markė
Stambių betono, gipsbetonio ir gamtinio akmens pjautų arba švaraus tašymo blokų mūro, eilės aukščiui esant 200-300 mm, skaičiuojamasis gniuždomasis stipris fd (N/mm2), kai skiedinio markė
Kai skiedinio stipris N/mm2
S20
S15
S10
S7,5
S5
S2,5
S1
S0,4
0,2
0
1000
13,0
12,5
12,0
11,5
11,0
10,5
9,5
8,5
8,3
8,0
800
11,0
10,5
10,0
9,5
9,0
8,5
8,0
7,0
6,8
6,5
600
9,0
8,5
8,0
7,8
7,5
7,0
6,0
5,5
5,3
5,0
500
7,8
7,3
6,9
6,7
6,4
6,0
5,3
4,8
4,6
4,3
400
6,5
6,0
5,8
5,5
5,3
5,0
4,5
4,0
3,8
3,5
300
5,8
4,9
4,7
4,5
4,3
4,0
3,7
3,3
3,1
2,8
200
4,0
3,8
3,6
3,5
3,3
3,0
2,8
2,5
2,3
2,0
150
3,3
3,1
2,9
2,8
2,6
2,4
2,2
2,0
1,8
1,5
100
2,5
2,4
2,3
2,2
2,0
1,8
1,7
1,5
1,3
1,0
75
-
-
1,9
1,8
1,7
1,5
1,4
1,2
1,1
0,8
50
-
-
1,5
1,4
1,3
1,2
1,0
0,9
0,8
0,6
35
-
-
-
-
1,0
0,95
0,85
0,7
0,6
0,45
25
-
-
-
-
0,8
0,75
0,65
0,55
0,5
0,35
15
-
-
-
-
-
0,5
0,45
0,38
0,35
0,25
Pastabos: 1. Mūro iš pilnavidurių stambių šlakbetonio blokelių, pagamintų naudojant rudosios ir mišriosios akmens anglies šlaką, skaičiuojamasis gniuždomasis stipris imamas iš 6 lentelėje pateiktų reikšmių, dauginant iš koeficiento 0,8.
2. Gipsbetonio blokelius leidžiama naudoti mūrinėms sienoms, kurių naudojimo trukmė 25 metai, šiuo atveju skaičiuojamasis mūro gniuždomasis stipris imamas iš 6 lentelės, dauginant iš koeficientų: 0,5 – išorinėms sienoms, 0,8 – vidinėms sienoms.
3. Mūro iš betono ir gamtinio akmens 150 ir aukštesnės markės, blokelių su tikslių matmenų lygiais paviršiais (nuokrypiai, neviršijantys ± 2 mm), kai cementinio skiedinio pastų ar klijų siūlių storis 5 mm, skaičiuojamąjį gniuždomąjį stiprį galima imti iš 6 lentelės, dauginant iš koeficiento 1,3.
50. Mūro iš tuštymėtųjų betono blokelių, kai eilės aukštis 200-300 mm, skaičiuojamasis gniuždomasis stipris pateiktas 7 lentelėje.
7 lentelė
Mūro iš tuštymėtųjų betono blokelių skaičiuojamasis gniuždomasis stipris
Betono blokelių markė
Tuštymėtųjų betono blokelių mūro, kai eilės aukštis
200-300 mm, skaičiuojamasis gniuždomasis stipris fd (N/mm2),
kai skiedinio markė
Kai skiedinio stipris, N/mm2
S10
S7,5
S5
S2,5
S1
S0,4
0,2
0
150
2,7
2,6
2,4
2,2
2,0
1,8
1,7
1,3
125
2,4
2,3
2,1
1,9
1,7
1,6
1,4
1,1
100
2,0
1,8
1,7
1,6
1,4
1,3
1,1
0,9
75
1,6
1,5
1,4
1,3
1,1
1,0
0,9
0,7
50
1,2
1,15
1,1
1,0
0,9
0,8
0,7
0,5
35
-
1,0
0,9
0,8
0,7
0,6
0,55
0,4
25
-
-
0,7
0,65
0,55
0,5
0,45
0,3
Pastaba. Mūro iš tuštymėtųjų šlakbetonio blokelių (naudojant rudosios ir mišrios akmens anglies šlaką) ir gipsbetonio blokų skaičiuojamasis gniuždomasis stipris imamas dauginant iš koeficientų, pateiktų 6 lentelės 1 ir 2 pastabose.
51. Mūro iš pjautų ar švariai tašytų gamtinio akmens blokelių, kai eilės aukštis iki 150 mm, skaičiuojamasis gniuždomasis stipris pateiktas 8 lentelėje.
8 lentelė
Mūro iš nedidelio stiprio taisyklingos formos gamtinio akmens blokelių skaičiuojamasis gniuždomasis stipris
Mūro rūšis
Blokelių
Nedidelio stiprio taisyklingos formos (pjautų ir švariai tašytų) gamtinio akmens blokelių mūro skaičiuojamasis gniuždomasis stipris fd (N/mm2)
markė
kai skiedinio markė
kai skiedinio stipris, N/mm2
S25
S1
S0,4
0,2
0
1. Iš gamtinių akmenų, kai eilės aukštis < 150 mm
25
0,6
0,45
0,35
0,3
0,2
15
0,4
0,35
0,25
0,2
0,13
10
0,3
0,25
0,2
0,18
0,1
7
0,25
0,2
0,18
0,15
0,07
2. Tas pats, kai eilės
10
0,38
0,33
0,28
0,25
0,2
aukštis 200-300 mm
7
0,28
0,25
0,23
0,2
0,12
4
-
0,15
0,14
0,12
0,08
52. Mūro iš skaldytų gamtinių akmenų skaičiuojamasis gniuždomasis stipris fd pateiktas 9 lentelėje.
53. Nevibruotojo akmenbetonio skaičiuojamasis gniuždomasis stipris fd pateiktas 10 lentelėje.
54. Mūro iš tuštymėtųjų (su apvaliomis ≤ Ø 35 mm tuštymėmis ir tuštymėtumu iki 25 ) 88 mm aukščio silikatinių plytų ir 138 mm aukščio blokelių skaičiuojamasis gniuždomasis stipris imamas iš 3 lentelės, dauginant iš koeficientų:
54.1. kai skiedinio stipris nulinis ir 0,2 N/mm2, – 0,8;
54.2. kai skiedinio markė 0,4, 1, 2,5 ir aukštesnė – atitinkamai 0,85, 0,9 ir 1.
9 lentelė
Mūro iš skaldytų akmenų skaičiuojamasis gniuždomasis stipris
Skaldytų akmenų
Skaldytų akmenų mūro skaičiuojamasis gniuždomasis stipris fd (N/mm2), kai skiedinio markė
Kai skiedinio stipris, N/mm2
markė
S100
S7,5
S5
S2,5
S1
S0,4
0,2
0
1000
2,5
2,2
1,8
1,2
0,8
0,5
0,4
0,33
800
2,2
2,0
1,6
1,0
0,7
0,45
0,33
0,28
600
2,0
1,7
1,4
0,9
0,65
0,4
0,3
0,22
500
1,8
1,5
1,3
0,85
0,6
0,38
0,27
0,18
400
1,5
1,3
1,1
0,8
0,55
0,33
0,23
0,15
300
1,3
1,15
0,95
0,7
0,5
0,3
0,2
0,12
200
1,1
1,0
0,8
0,6
0,45
0,28
0,18
0,08
150
0,9
0,8
0,7
0,55
0,4
0,25
0,17
0,07
100
0,75
0,7
0,6
0,5
0,35
0,23
0,15
0,05
50
-
-
0,45
0,35
0,25
0,2
0,13
0,03
35
-
-
0,36
0,29
0,22
0,18
0,12
0,02
25
-
-
0,3
0,25
0,2
0,15
0,1
0,02
Pastabos: 1. Esant skiedinio markei S0,4 ir aukštesnei, 28 parų amžiaus mūro skaičiuojamasis gniuždomasis stipris nustatomas stiprio reikšmes, pateiktas 9 lentelėje, dauginant iš koeficiento 0,8.
2. Mūro iš guolinių laukakmenių skaičiuojamojo gniuždomojo stiprio reikšmės, pateiktos 9 lentelėje, dauginamos iš koeficiento 1,5.
3. Laukakmenių mūro, naudojamo iš visų pusių gruntu užpiltiems pamatams, skaičiuojamąjį gniuždomąjį stiprį leidžiama padidinti 0,1 N/mm2, kai tarpai tarp pamato duobės kraštų ir mūro užpilami gruntu sumūrijus pamatus, ir 0,2 N/mm2, kai mūrijama tranšėjose, mūrui liečiantis su nejudintu gruntu ir esant antstatui.
55. Mūro, kai eilės aukštis yra tarpinis nuo 150 iki 200 mm, skaičiuojamasis gniuždomasis stipris lygus aritmetiniam vidurkiui, imant reikšmes iš 3 ir 6 lentelių, kai eilės aukštis nuo 300 iki 500 mm, – interpoliuojant tarp reikšmių, imamų iš 5 ir 6 lentelių.
10 lentelė
Nevibruotojo akmenbetonio skaičiuojamasis gniuždomasis stipris
Akmenbetonio rūšys
Nevibruotojo akmenbetonio skaičiuojamasis gniuždomasis stipris (N/mm2), kai betono vidutinis kubinis gniuždomasis stipris, N/mm2
20
15
10
7,5
5
3,5
Skaldyto gamtinio akmens markės:
≥ 200
100
50 arba su plytų duženomis
4
-
-
3,5
-
-
3
-
-
2,5
2,2
2,0
2,0
1,8
1,7
1,7
1,5
1,3
Pastaba. Akmenbetonio, tankinto vibruojant, skaičiuojamasis gniuždomasis stipris apskaičiuojamas stiprio reikšmes, pateiktas 10 lentelėje, dauginant iš koeficiento 1,15.
56. Skaičiuojamieji mūro gniuždomieji stipriai, pateikti 3-9 lentelėse, dauginami iš darbo sąlygų koeficiento γc:
56.1. stulpams ir tarpangiams, kurių skerspjūvio plotas ≤ 0,3 m2 – 0,8;
56.2. nearmuotiesiems tinkleliu apvalaus skerspjūvio elementams iš paprastų plytų – 0,6;
56.3. mūrui iš stambių blokų ir akmenų, pagamintų iš sunkiojo betono ir gamtinių akmenų (tankis ≥ 1800 kg/m3), – 1,1;
56.4. mūrui iš silikatbetonio blokų ir blokelių, kurių markė aukštesnė kaip 300 – 0,9;
56.5. mūrui iš stambiaporio betono blokų ir blokelių – 0,8;
56.6. mūrui iš akytojo betono blokų ir blokelių – 0,7;
56.7. mūrui, kurio skiedinys kietėjo ilgą laiką (daugiau kaip metus) – 1,15;
56.8. mūrui iš silikatinių plytų, kai naudojamas skiedinys su potašo priedu – 0,85;
56.9. mūrui, mūrijamam žiemą užšaldymo būdu – iš darbo sąlygų koeficiento γc1, kurio reikšmės pateiktos 34 lentelėje.
57. Mūro iš stambių įvairaus tipo tuščiavidurių betono blokų skaičiuojamasis gniuždomasis stipris nustatomas eksperimentiškai. Jeigu eksperimentų duomenų nėra, skaičiuojamieji stipriai imami iš 5 lentelės, dauginant iš koeficientų:
57.1. kai tuštymėtumas ≤ 5 – 0,9;
57.2. kai tuštymėtumas ≤ 6-25 – 0,5;
57.3. kai tuštymėtumas ≤ 26-45 – 0,25;
Tuštymėtumas nustatomas pagal vidurinį horizontalųjį pjūvį (skerspjūvį). Tarpinėms tuštymėtumo reikšmėms koeficientų reikšmes galima nustatyti tiesiškai interpoliuojant.
58. Mūro iš gamtinio akmens skaičiuojamasis gniuždomasis stipris, pateiktas 5, 6 ir 8 lentelėse, imamas dauginant iš koeficientų:
58.1. mūrui iš pusiau švariai tašytų akmenų (nelygumai iki 10 mm) – 0,8;
58.2. mūrui iš grubiai tašytų akmenų (nelygumai iki 20 mm) – 0,7.
59. Mūro iš nedegtųjų plytų ir mūro gaminių iš grunto skaičiuojamasis gniuždomasis stipris imamas stiprio reikšmes, pateiktas 8 lentelėje, dauginant iš koeficientų:
59.1. išorinių sienų mūrui – 0,5;
59.2. vidinių sienų mūrui – 0,8.
60. Nedegtąsias plytas ir mūro gaminius iš grunto galima naudoti pastatams, kurių naudojimo trukmė ne ilgesnė kaip 25 metai.
61. Mūro iš pilnavidurių blokelių naudojant cemento ir kalkių, cemento ir molio bei kalkių skiedinius skaičiuojamieji tempiamieji stipriai ftd, ftxd, ftwd ir kerpamasis stipris fvd, apskaičiuojant perrištus mūro pjūvius, einančius per vertikaliąsias ir horizontaliąsias siūles, pateikti 11 lentelėje.
11 lentelė
Mūro naudojant pilnavidurius mūro gaminius ir mišriuosius skiedinius skaičiuojamieji stipriai
Įtempimų būvio atvejis
Žymėjimas
Pilnavidurių blokelių mūro, naudojant cemento ir kalkių, cemento ir molio bei kalkių skiedinius, skaičiuojamieji tempiamieji ir kerpamieji stipriai (N/mm2), apskaičiuojant mūro pjūvius kertančias vertikaliąsias ir horizontaliąsias siūles
kai skiedinio markė
kai skiedinio gniuždomasis stipris, N/mm2
S5
S2,5
S1
S0,4
0,2
A. Ašinis tempimas
1. Per neperrištąjį pjūvį visų rūšių mūrui (normalinis sukibimas; žr.1 pav.)
ftd
0,08
0,05
0,03
0,01
0,005
2. Per perrištąjį pjūvį (žr. 2 pav.):
a) mūrui iš taisyklingos formos blokelių
b) mūrui iš laukakmenių
0,16
0,12
0,11
0,08
0,05
0,04
0,02
0,02
0,01
0,01
B. Tempimas lenkiant
3. Per neperrištąjį pjūvį visų tipų mūrui ir pagal įstrižąjį pjūvį (svarbiausieji tempimo įtempiai lenkiant)
ftxd,
ftwd
0,12
0,08
0,04
0,02
0,01
4. Per neperrištąjį pjūvį (žr. 3 pav.):
a) mūrui iš taisyklingos formos blokelių;
b) mūrui iš laukakmenių
0,25
0,18
0,16
0,12
0,08
0,06
0,04
0,03
0,02
0,015
C. Kirpimas
5. Per neperrištąjį pjūvį visų tipų mūrui (tangentinis sukibimas)
fvd
0,16
0,11
0,05
0,02
0,01
6. Per perrištąjį mūro iš laukakmenių pjūvį
0,24
0,16
0,08
0,04
0,02
Pastabos: 1. Skaičiuojamieji stipriai imami visam trūkimo ar kirpimo pjūviui, statmenam arba lygiagrečiam (kerpant) su įrąžos kryptimi.
2. Skaičiuojamieji mūro stipriai, pateikti 11 lentelėje, dauginant iš koeficientų:
vibruotojo mūro iš plastinio presavimo molio plytų, taip pat nevibruotojo mūro iš skylėtųjų ir tuštymėtųjų plytų ir betono blokelių – 1,25;
nevibruotojo plytų mūro naudojant standžiuosius cementinius skiedinius be molio ar kalkių priedo – 0,75;
mūro iš pilnavidurių ir tuščiavidurių silikatinių plytų – 0,7, o iš silikatinių plytų, pagamintų naudojant smulkųjį smėlį, – pagal eksperimentinių tyrimų rezultatus;
mūro mūryto žiemą užšaldymo būdu – pagal 34 lentelę;
apskaičiuojant mūro plyšių atsivėrimą pagal 10.1 formulę, skaičiuojamasis stipris ftxd visų rūšių mūrui imamas iš 11 lentelės, neįvertinant anksčiau minėtų koeficientų.
3. Kai taisyklingos formos plytų (blokelių) perrišos gylio ir eilės aukščio santykis mažesnis už vienetą, skaičiuojamojo mūro tempiamojo stiprio (ftd) ir tempiamojo stiprio lenkiant (ftxd) reikšmės per perrištus pjūvius imamos lygios 11 lentelėje pateiktoms reikšmėms, padaugintoms iš perrišos gylio ir eilės aukščio santykio.
62. Mūro iš taisyklingos formos plytų ir blokelių skaičiuojamieji tempiamieji stipriai ftd, ftxd, ftwd ir kerpamasis stipris fvd, apskaičiuojant mūro perrištus skerspjūvius, einančius per plytas arba blokelius, pateikti 12 lentelėje.
12 lentelė
Mūro iš taisyklingos formos plytų ir blokelių skaičiuojamieji stipriai
Įtempių būvio tipas (atvejis)
Žymenys
Taisyklingos formos plytų ir blokelių mūro skaičiuojamieji tempiamieji ir kerpamieji stipriai (N/mm2), skaičiuojant mūrą per perrištąjį pjūvį, einantį per plytas ar blokelius, kai jų markė
200
150
100
75
50
35
25
15
10
1. Ašinis tempimas
ftd
0,25
0,2
0,18
0,13
0,1
0,08
0,06
0,05
0,03
2. Tempimas ir svarbiausieji tempimo įtempiai lenkiant
ftxd„ ftwd
0,4
0,3
0,25
0,2
0,16
0,12
0,1
0,07
0,05
3. Kirpimas
fvd
1,0
0,8
0,65
0,55
0,4
0,3
0,2
0,14
0,09
Pastabos. 1. Skaičiuojamieji tempiamieji stipriai ftd, ftxd ir ftwd taikomi visam mūro trūkimo pjūviui.
2. Stipris fvd yra tik plytų ir blokelių kerpamasis stipris (taikomas pjūviui, kertančiam tik blokelius ar plytas, atmetus vertikaliąsias siūles).
63. Skaičiuojamieji akmenbetonio tempiamieji stipriai ftd, ftwd ir ftxd pateikti 13 lentelėje.
64. Mūro iš gamtinių akmenų skaičiuojamuosius stiprius visiems įtempių būvio atvejams leidžiama nustatyti eksperimentiškai.
65. Armatūros skaičiuojamieji stipriai imami iš STR 2.05.05:2005 „Betoninių ir gelžbetoninių konstrukcijų projektavimas“ (rengiamas), atsižvelgiant į konstrukcijų armavimo pobūdį, dauginami iš darbo sąlygų koeficiento cs, pateikto 14 lentelėje.
1 pav. Tempiamojo mūro trūkimas per neperrištąjį pjūvį
2 pav. Tempiamojo mūro trūkimas per perrištąjį pjūvį
3 pav. Mūro trūkimas per perrištąjį pjūvį lenkiant
13 lentelė
Akmenbetonio skaičiuojamieji stipriai
Įtempių būvio tipas
Žymenys
Skaičiuojamieji akmenbetonio tempiamieji stipriai (N/mm2), kai betono vidutinis kubinis gniuždomasis stipris (N/mm2)
20
15
10
7,5
5
3,5
1. Ašinis tempimas ir svarbiausieji tempimo įtempiai
ftd,
ftwd
0,2
0,18
0,16
0,14
0,12
0,1
2. Tempimas lenkiant
ftxd
0,27
0,25
0,23
0,2
0,18
0,16
14 lentelė
Darbo sąlygų koeficiento γcs reikšmės
Konstrukcijų armavimo
pobūdis
Darbo sąlygų koeficiento γcs reikšmės armatūrai
Lygioji strypinė armatūra, kurios
fyk = 240 N/mm2
Rumbuotoji strypinė armatūra, kurios
fyk = 300 N/mm2
Vielinė armatūra, kurios fyk = 400 N/mm2
1. Armavimas tinkleliu
0,75
-
0,6
2. Mūro išilginė armatūra:
a) tempiamoji išilginė armatūra
b) ta pati gniuždomoji
c) armatūros atlankos ir sankabos
1
0,85
0,8
1
0,7
0,8
1
0,6
0,6
3. Mūro inkarai ir ryšiai:
a) kai skiedinio markė S2,5
b) kai skiedinio markė S1
0,9
0,5
0,9
0,5
0,8
0,6
Pastabos: 1. Naudojant kitų rūšių armatūrinį plieną skaičiuojamieji stipriai, pateikti STR 2.05.05:2005 „Betoninių ir gelžbetoninių konstrukcijų projektavimas“ (rengiamas), imami ne didesni už strypinės armatūros, kurios fyk = 300 N/mm2, ar vielinės armatūros, kurios fyk = 400 N/mm2, stiprius.
2. Apskaičiuojant mūro, mūryto žiemą užšaldymo būdu, stiprį, tinklelių armatūros skaičiuojamasis stipris imamas įvertinant papildomą darbo sąlygų koeficientą, pateiktą 34 lentelėje.
II skirsnis. Mūro tamprumo ir deformacijų moduliai, mūro tamprUMO charakteristikos; susitraukimo deformacijos; temperatūrinio ilgėjimo koeficientas; trinties koeficientas
66. Mūro tamprumo modulis (pradinis deformacijų modulis) Ecm veikiant trumpalaikei apkrovai nustatomas bandant mūrą pagal standarto [7.9] reikalavimus arba apskaičiuojamas:
66.1. nearmuotajam mūrui
Ecm = α k fd; (8.4)
66.2. mūrui, armuotajam išilgine armatūra
Ecm = α fskm. (8.5)
(8.4) ir (8.5) formulėse: – mūro tamprumo charakteristika, imama pagal Reglamento 67 punktą; k – koeficientas, imamas iš 15 lentelės; fd – skaičiuojamasis mūro gniuždomasis stipris, imamas iš 3-10 lentelių, atsižvelgiant į jose pateiktas pastabas bei Reglamento 54-59 punktus;
66.3. mūro, armuoto tinkleliu, tamprumo modulis imamas toks pat kaip ir nearmuotojo mūro;
66.4. mūro armuoto išilgine armatūra tamprumo charakteristika tokia pati kaip ir nearmuotojo mūro;
66.5. mūro, armuoto tinkleliais, tamprumo charakteristika apskaičiuojama taip:
; (8.6)
15 lentelė
Koeficiento k reikšmės
Mūro tipas
Koeficientas k
1. Visų rūšių plytų ir akmenų, stambių blokų, skaldytų akmenų ir akmenbetonio, armuotojo plytų mūro
2,0
2. Akytojo betono stambių ir smulkių blokų
2,25
66.6. (8.5) ir (8.6) formulėse fskm – armuotojo plytų arba blokelių mūro, kai eilės aukštis 150 mm, gniuždomojo stiprio vidutinės reikšmės apskaičiuojamos pagal formules:
66.6.1. mūro, armuoto išilgine armatūra
; (8.7)
66.6.2. mūro, armuoto tinkleliais
, (8.8)
čia: ρw – mūro armavimo procentas; fyk – armatūros (armuotajam mūre) charakteristinis stipris, imamas armatūriniams plienams, kurių takumo įtempiai 240 N/mm2 ir 300 N/mm2 pagal STR 2.05.05:2005 „Betoninių ir gelžbetoninių konstrukcijų projektavimas“ (rengiamas), o vielinei armatūrai, kurios takumo įtempiai 400 N/mm2 su darbo sąlygų koeficientu 0,6 (pagal STR 2.05.05:2004).
66.6.3. mūro armuoto išilgine armatūra armavimo procentas
, (8.9)
čia: As ir A – atitinkamai armatūros ir mūro skerspjūvio plotai; ρw – mūro armuoto tinkleliais armavimo procentas, apskaičiuojamas pagal Reglamento 105 punkto nurodymus.
67. Nearmuotojo mūro tamprumo charakteristikos α reikšmės imamos iš 16 lentelės:
67.1. nustatant klupumo koeficientą elementams, kurių liaunis l0/i ≤ 28 arba santykis l0/h ≤ 8 (žr. 77 p.) mūro tamprumo charakteristika mūrui iš visų rūšių plytų imama, kaip mūrui iš plastinio presavimo molio plytų.
67.2. tamprumo charakteristikos α reikšmes, pateiktas 16 lentelės 7 ir 9 punktuose, galima taikyti vibruotojo mūro blokams ir plokštėms.
67.3. akmenbetonio tamprumo charakteristika α = 2000;
67.4. naudojant lengvuosius skiedinius, mūro tamprumo charakteristikos α reikšmės imamos iš 16 lentelės dauginant iš koeficiento 0,7.
68. Mūro deformacijų modulis E turi būti imamas:
68.1. apskaičiuojant mūrinių konstrukcijų įrąžas, kai nagrinėjamas mūro darbas pagal saugos ribinių būvių grupės reikalavimus, o mūro deformacijas nulemia bendras darbas su konstrukcijomis iš kitų medžiagų (apskaičiuojant įrąžas skliautų templėse, gniuždomųjų sluoksniuotųjų konstrukcijų sluoksnių pjūviuose, įrąžas, sukeltas temperatūrinių deformacijų, apskaičiuojant mūrą virš pamatų sijų ar po skirstomosiomis juostomis), pagal formulę
E = 0,5Ecm, (8.10)
čia Ecm – mūro tamprumo modulis (pradinis deformacijų modulis), apskaičiuojamas pagal (8.4) ir (8.5) formules;
68.2. apskaičiuojant mūro konstrukcijų svyravimus, standį ar mūro deformacijas veikiant išilginėms arba skersinėms jėgoms, įrąžas statiškai nesprendžiamose rėminėse sistemose, kuriose mūro konstrukcijų elementai dirba kartu su elementais iš kitų medžiagų, mūro konstrukcijų svyravimus ir konstrukcijų standį, pagal formulę
E = 0,8Ecm. (8.11)
69. Mūro santykinės deformacijos, įvertinant valkšnumą, apskaičiuojamos taip:
, (8.12)
čia: σ – įtempiai, kuriems veikiant nustatomos deformacijos ε; φ(t) – koeficientas, kuris įvertina mūro valkšnumą; φ (t) = 1,8 – mūrui iš keraminių blokelių su vertikaliomis plyšio formos tuštymėmis (blokelių aukštis 138 mm); φ(t) = 2,2 – mūrui iš plastinio ir pusiau sauso presavimo molio plytų; φ(t) = 2,8 – mūrui iš stambių blokų ir blokelių, pagamintų iš sunkiojo betono; φ(t) = 3,0 – mūrui iš pilnavidurių ir tuščiavidurių silikatinių plytų ir blokelių, taip pat iš blokelių, pagamintų iš porizuotojo betono arba betono naudojant porėtuosius užpildus, ir stambių silikatinių blokų; φ (t) = 4,0 – mūrui iš smulkių ir stambių blokų, pagamintų iš autoklavinio akytojo betono.
16 lentelė
Mūro tamprumo charakteristikos α reikšmės
Tamprumo charakteristikos α reikšmė
Mūro tipas
kai skiedinio markė
kai skiedinio stipris, N/mm2
S2,5-20
S1
S0,4
0,2
0
1. Stambių blokų, pagamintų iš sunkiojo ir stambiaporio betono su sunkiaisiais užpildais ir iš sunkiojo gamtinio akmens (tankis ≥ 1800 kg/m3)
1500
1000
750
750
500
2. Blokelių, pagamintų iš sunkiojo betono, sunkiojo gamtinio akmens ir laukakmenių
1500
1000
750
500
350
3. Stambių blokų, pagamintų iš betono su porėtaisiais užpildais ir porizuotojo stambiaporio betono su lengvaisiais užpildais, tankaus silikatbetonio ir iš lengvojo gamtinio akmens
1000
750
500
500
350
4. Stambių blokų, pagamintų iš akytojo betono
500
500
350
350
350
5. Akytojo betono blokelių
500
350
200
200
200
6. Keraminių blokelių
1200
1000
750
500
350
7. Plastinio presavimo molio pilnavidurių ir tuščiavidurių plytų; tuščiavidurių silikatbetonio blokelių; blokelių, pagamintų iš porizuotojo ir su porėtaisiais užpildais betono, iš lengvojo gamtinio akmens
1000
750
500
350
200
8. Pilnavidurių ir tuščiavidurių silikatinių plytų
750
500
350
350
200
9. Pilnavidurių ir tuščiavidurių pusiau sauso presavimo molio plytų
500
500
350
350
200
70. Mūro tamprumo modulis Ecm veikiant tariamai pastoviajai apkrovai, įvertinant valkšnumą, mažinamas dalijant iš valkšnumo koeficiento φ(t).
71. Gamtinių akmenų mūro tamprumo ir deformacijų modulį leidžiama nustatyti eksperimentiškai.
72. Molio plytų ir keraminių blokelių mūro susitraukimo deformacijos neįvertinamos. Susitraukimo deformacijos imamos mūrui: iš plytų, blokelių, smulkiųjų ir stambiųjų blokų, pagamintų naudojant cementines ir silikatines rišamąsias medžiagas, – 3 x 10-4; iš blokų ir blokelių, pagamintų iš autoklavinio akytojo betono – 4 x 10-4; tas pats iš neautoklavinio akytojo betono, – 8 x 10-4.
73. Mūro šlyties modulio reikšmė imama G = 0,4Ecm.
74. Mūro temperatūrinio ilgėjimo koeficiento reikšmė imama iš 17 lentelės.
17 lentelė
Mūro temperatūrinio ilgėjimo koeficiento reikšmės
Mūro medžiagos
Mūro temperatūrinio ilgėjimo koeficiento reikšmės αt, laipsn.-1
1. Pilnavidurės ir tuščiavidurės molio plytos ir keraminiai blokeliai
0,000005
2. Silikatinės plytos, betono blokeliai ir blokai, akmenbetonis
0,00001
3. Gamtiniai akmenys, akytojo betono blokeliai ir blokai
0,000008
Pastaba. Mūro iš kitų medžiagų temperatūrinio ilgėjimo koeficientą galima imti pagal eksperimentinius duomenis.
75. Trinties koeficientai imami iš 18 lentelės.
18 lentelė
Trinties koeficiento μ reikšmės
Medžiagų trintis
Trinties koeficiento μ reikšmės, kai paviršius
sausas
drėgnas
1. Mūras į mūrą arba betoną
0,7
0,6
2. Medžio į mūrą arba betoną
0,6
0,5
3. Plieno į mūrą arba betoną
0,45
0,35
4. Mūro ir betono į smėlį arba žvyrą
0,6
0,5
5. Tas pats į dulkingą ir smėlingą molį
0,55
0,4
6. Tas pats į molį
0,5
0,3
IX skyrius. NeArmuotųjų ir armuotųJŲ mūrinių konstrukcijų elementų skaičiavimas pagal saugos ribinių būvių reikalavimus
I skirsnis. Centriškai gniuždomieji elementai
76. Kai tikrinamas centriškai gniuždomųjų nearmuotųjų mūrinių konstrukcijų elemento irimo ribinis būvis, (STR) turi būti tenkinama sąlyga [7.2]
NEd ≤ NRd = mlt φ fd A, (9.1)
čia: NEd – išilginės jėgos skaičiuojamoji reikšmė nustatoma pagal skaičiuojamųjų situacijų pagrindinius derinius (žr. [7.3] 79 punktą); fd – skaičiuojamasis mūro gniuždomasis stipris, nustatomas iš 3-10 lentelių; φ – klupumo koeficientas, nustatomas pagal Reglamento 77 p.; A – elemento skerspjūvio plotas; mlt – koeficientas, įvertinantis nuolatinės ir tariamai nuolatinės [7.3] apkrovos įtaką ir nustatomas iš (9.9) formulės, esant e0, lt = 0.
Kai stačiakampio skerspjūvio elementų mažesniosios kraštinės matmuo h ≥ 300 mm (arba bet kokio pjūvio elementų mažiausias inercijos spindulys i ≥ 87 mm), koeficientas mlt imamas lygus vienetui.
77. Kai visame ilgyje elemento skerspjūvis yra pastovus, klupumo koeficientas φ, įvertinantis elemento laikomosios galios sumažėjimą dėl elemento liaunumo, randamas 19 lentelėje, atsižvelgiant į elemento liaunį λi:
λi = l0/i (9.2)
arba santykį λh:
λh = l0 / h, (9.3)
čia: l0 – skaičiuojamasis elemento aukštis (ilgis), nustatomas pagal Reglamento 78 p. nurodymus; h – stačiakampio skerspjūvio mažesnioji kraštinė; i – elemento skerspjūvio mažesnysis inercijos spindulys; α – mūro tamprumo charakteristika, imama iš 16 lentelės, o mūro, armuoto tinkleliais, – pagal (8.6) formulę.
19 lentelė
Klupumo koeficiento φ reikšmės
Liaunis
Klupumo koeficiento φ reikšmės, kai mūro tamprumo charakteristika α
λh
λi
1500
1000
750
500
350
200
100
4
14
1
1
1
0,98
0,94
0,9
0,82
6
21
0,98
0,96
0,95
0,91
0,88
0,81
0,68
8
28
0,95
0,92
0,9
0,85
0,8
0,7
0,54
10
35
0,92
0,88
0,84
0,79
0,72
0,6
0,43
12
42
0,88
0,84
0,79
0,72
0,64
0,51
0,34
14
49
0,85
0,79
0,73
0,66
0,57
0,43
0,28
16
56
0,81
0,74
0,68
0,59
0,5
0,37
0,23
18
63
0,77
0,7
0,63
0,53
0,45
0,32
-
22
76
0,69
0,61
0,53
0,43
0,35
0,24
-
26
90
0,61
0,52
0,45
0,36
0,29
0,2
-
30
104
0,53
0,45
0,39
0,32
0,25
0,17
-
34
118
0,44
0,38
0,32
0,26
0,21
0,14
-
38
132
0,36
0,31
0,26
0,21
0,17
0,12
-
42
146
0,29
0,25
0,21
0,17
0,14
0,09
-
46
160
0,21
0,18
0,16
0,13
0,1
0,07
-
50
173
0,17
0,15
0,13
0,1
0,08
0,05
-
54
187
0,13
0,12
0,1
0,08
0,06
0,04
-
Pastabos: 1. Tarpinės koeficiento φ reikšmės imamos pagal tiesinę interpoliaciją.
2. Tinkleliais armuoto mūro tamprumo charakteristika, apskaičiuota pagal (8.6) formulę, gali būti mažesnė nei 200.
78. Nustatant klupumo koeficiento φ reikšmes, sienų ir stulpų skaičiuojamasis aukštis l0 priklauso nuo jų atrėmimo į horizontaliąsias atramas sąlygų. Jis imamas:
78.1. esant nejudamosioms lankstinėms atramoms l0 = l (žr. 4 a pav.);
78.2. esant viršutinei tampriajai atramai ir standžiajam įtvirtinimui apatinėje atramoje: vieno tarpatramio pastatams l0 = 1,5l, kelių tarpatramių pastatams l0 =1,25l (žr. 4 b pav.);
78.3. stovinčioms gembinėms konstrukcijoms l0 = 2l (žr. 4 c pav.);
78.4. konstrukcijoms su iš dalies įtvirtintais atraminiais pjūviais – įvertinant faktinį įtvirtinimo laipsnį, bet ne mažiau kaip l0 = 0,8l, čia l – atstumas tarp perdangų arba kitų horizontaliųjų atramų prošvaisoje, kai horizontaliosios atramos yra gelžbetoninės;
78.5. esant standžioms atramoms (žr. 118 p.) ir sienose įmūrytoms surenkamosioms gelžbetoninėms perdangoms l0 =0,9l, o esant monolitinėms gelžbetoninėms perdangoms, atremtoms į sienas visu perimetru l0 = 0,8l;
78.6. jeigu skaičiuojamajame ruože apkrova yra tik savasis elemento svoris, tai skaičiuojamąjį gniuždomųjų elementų aukštį l0, nurodytą Reglamento 78 p., reikia sumažinti dauginant iš koeficiento 0,75.
4 pav. Koeficientų φ ir mlt reikšmių kitimas pagal gniuždomųjų sienų ir stulpų aukštį: a – lankstinis atrėmimas į nejudamąsias atramas; b – apatinė dalis standžiai įtvirtinta, o viršutinė – tamprioji atrama; c – laisvai stovintys.
79. Sienoms ir stulpams, besiremiantiems į lankstines nejudamąsias atramas su skaičiuojamuoju aukščiu l0 = l (žr. 78 p.), koeficientų φ ir mlt reikšmes, tikrinant pjūvių, esančių viduriniame aukščio l0 trečdalyje, irimo ribinius būvius, imti pastovias, lygias skaičiuojamosioms φ ir mlt reikšmėms, nustatytoms pateiktam elementui. Tikrinant pjūvių kraštiniuose l0 trečdaliuose irimo ribinius būvius, koeficientų φ ir mlt reikšmės didinamos iki vieneto atramose pagal linijinį dėsnį (žr. 4 a pav.).
Sienoms ir stulpams, turintiems apatinę įtvirtintą ir viršutinę tampriąją atramas, tikrinant sienos ar stulpo apatinės dalies pjūvių irimo ribinius būvius, iki aukščio 0,7l imamos skaičiuojamosios φ ir mlt reikšmės, o viršutinės sienos ar stulpo dalies pjūviams φ ir mlt reikšmės interpoliuojamos pagal linijinį dėsnį ir imamos lygios vienetui tampriojoje atramoje (žr. 4 b pav.).
Laisvai stovinčioms sienoms ir stulpams, tikrinant pjūvių jų apatinėje dalyje (iki aukščio 0,5l) irimo ribinius būvius imamos skaičiuojamosios φ ir mlt reikšmės, o viršutinėje dalyje φ ir mlt reikšmės didinamos iki vieneto pagal linijinį dėsnį (žr. 4 c pav.).
Išilginės ir skersinės sienų sandūroje, esant patikimam jų tarpusavio sujungimui, koeficientus φ ir mlt leidžiama imti lygius 1. Atstumu l0 nuo sienų sandūros koeficientai φ ir mlt nustatomi kaip nurodyta Reglamento 76-78 punktuose. Tarpiniams vertikaliems ruožams koeficientai φ ir mlt nustatomi interpoliuojant.
80. Sienoms, susilpnintoms angomis, apskaičiuojant tarpuangių atsparumą, koeficientas φ imamas atsižvelgiant į sienos liaunumą.
Siaurų tarpuangių, kurių plotis mažesnis už sienos storį, atsparumą tikrinti būtina ir sienos plokštumoje, tarpuangio skaičiuojamąjį aukštį imant lygų angos aukščiui.
81. Kintamojo storio sienoms ir stulpams, kurių viršutinės dalies skerspjūvis mažesnis nei apatinės, koeficientai φ ir mlt nustatomi:
81.1. sienoms (stulpams), atremtoms į nejudamąsias lankstines atramas, – kaip elementams, kurių aukštis l0 = l (l – sienos arba stulpo aukštis pagal Reglamento 78 p.), ir mažiausiu skerspjūviu, esančiu viduriniame aukščio l trečdalyje;
81.2. esant tampriajai viršutinei atramai arba jos nesant – pagal skaičiuojamąjį aukštį l0, nustatytą pagal Reglamento 78 p., ir skerspjūvį prie apatinės atramos, o skaičiuojant viršutinį sienos (stulpo) ruožą, kurio aukštis l1 – pagal skaičiuojamąjį aukštį l01 ir šio ruožo skerspjūvį; l01 apibrėžiamas taip pat, kaip ir l0, bet su l = l1.
II skirsnis. Ekscentriškai gniuždomieji elementai
82. Kai tikrinamas ekscentriškai gniuždomųjų nearmuotųjų mūrinių konstrukcijų elemento irimo ribinis būvis, (STR) turi būti tenkinama sąlyga pagal STR 2.05.03:2003 [7.2]:
NEd ≤ NRd = mlt φ1 fd Ac ω, (9.4)
čia: NEd – nustatoma pagal skaičiuojamųjų situacijų pagrindinius derinius [7.3]; Ac – skerspjūvio gniuždomosios dalies su stačiakampe įtempių diagrama (žr. 5 pav.) plotas, nustatomas pagal sąlygą, kad jo centras sutampa su skaičiuojamosios išilginės jėgos nuo apkrovų poveikio NEd pridėjimo tašku;
82.1. plotas Ac apskaičiuojamas pagal sąlygą, kad statinis šio ploto momentas ploto centro atžvilgiu lygus nuliui.
Stačiakampiam skerspjūviui:
, (9.5)
. (9.6)
(9.4)-(9.6) formulėse: A – elemento skerspjūvio plotas; h – skerspjūvio aukštis lenkimo momento veikimo plokštumoje; e0 – skaičiuojamosios jėgos NEd ekscentricitetas skerspjūvio centro atžvilgiu; φ – viso skerspjūvio klupumo koeficientas, lenkimo momento veikimo plokštumoje nustatomas pagal skaičiuojamąjį elemento aukštį l0 (žr. 77 ir 78 p.) iš 19 lentelės; φc – gniuždomosios skerspjūvio dalies klupumo koeficientas, lenkimo momento veikimo plokštumoje nustatomas pagal faktinį elemento aukštį l iš 19 lentelės, esant santykiui λhc = l / hc arba liauniui λic =l / ic (čia hc ir ic – skerspjūvio gniuždomosios dalies (Ac) aukštis ir inercijos spindulys lenkimo momento veikimo plokštumoje);
82.2. stačiakampio skerspjūvio gniuždomosios zonos aukštis hc = h – 2e0;
82.3. tėjiniam skerspjūviui (kai e0 > 0,45y) leidžiama apytiksliai imti Ac = 2(y – e0)b ir hc = 2(y – e0); čia: y – atstumas nuo elemento skerspjūvio centro iki jo krašto į ekscentriciteto pusę; b – tėjinio skerspjūvio gniuždomosios zonos lentynos plotis arba sienelės plotis (atsižvelgiant į ekscentriciteto kryptį);
82.4. esant kintamojo ženklo lenkimo momento diagramai elemento aukščio l ribose (žr. 6 pav.), elemento stiprumą reikia apskaičiuoti didžiausių skirtingo ženklo lenkimo momentų veikimo pjūviuose. Klupumo koeficientą φc reikia nustatyti kiekvienai elemento aukščio daliai, kurioje lenkimo momento diagrama yra pastovaus ženklo pagal santykius:
λh1c = l1 / hc1 arba λi1c = l1 / ic1 (9.7)
ir
λh2c = l2 / hc2 arba λi2c = l2 / ic2, (9.8)
čia: l1 ir l2 – elemento dalių aukščiai su pastovaus ženklo lenkimo momentų diagrama; hc1, ic1, hc2, ic2 – gniuždomosios elemento dalies didžiausių lenkimo momentų veikiamų pjūvių aukščiai ir inercijos spinduliai;
5 pav. Ekscentriškai gniuždomojo elemento skaičiuojamoji schema
6 pav. Ekscentriškai gniuždomojo elemento lenkimo momentų diagrama
82.5. koeficientas ω, apskaičiuojamas pagal formules, pateiktas 20 lentelėje;
82.6. koeficientas mlt, apskaičiuojamas pagal formulę
, (9.9)
čia: NEd, lt – skaičiuojamoji išilginė jėga nuo nuolatinių ir tariamai nuolatinių poveikių [7.3] ; η – koeficientas, imamas iš 21 lentelės; e0lt – nuolatinių ir tariamai nuolatinių poveikių sukeltos išilginės jėgos ekscentricitetas.
Jei h ≥ 300 mm arba i ≥ 87 mm, koeficientą mlt reikia imti lygų vienetui.
20 lentelė
Koeficiento ω reikšmės
Mūro rūšis (tipas)
Koeficiento ω reikšmės skerspjūviams
bet kokios formos
stačiakampio
1. Visų rūšių mūras, išskyrus nurodytus 2 pozicijoje
2. Mūras iš akytųjų ir stambiaporių betonų blokelių ir stambių blokų, gamtinių akmenų (taip pat laukakmenių)
1
1
Pastaba. Jei 2y < h, tai nustatant koeficientą ω vietoj 2y reikia imti h.
83. Kai e0 > 0,7y, be ekscentriškai gniuždomųjų elementų stiprumo apskaičiavimo pagal (9.4) formulę, reikia patikrinti plyšių mūro siūlėse atsivėrimą pagal Reglamento 109 p. nurodymus.
21 lentelė
Koeficiento η reikšmės
Liaunis
Koeficiento η reikšmės mūrui
λh
λi
iš keraminių plytų ir blokelių; iš sunkiojo betono blokelių ir stambių blokų; iš visų tipų gamtinių akmenų
iš silikatinių plytų ir blokelių; iš betono su poringaisiais užpildais blokelių; iš akytojo betono stambių blokų
kai išilginio armavimo procentas
≤ 0,1
≥ 0,3
≤ 0,1
≥ 0,3
≤ 10
≤ 35
0
0
0
0
12
42
0,04
0,03
0,05
0,03
14
49
0,08
0,07
0,09
0,08
16
56
0,12
0,09
0,14
0,11
18
63
0,15
0,13
0,19
0,15
20
70
0,20
0,16
0,24
0,19
22
76
0,24
0,20
0,29
0,22
24
83
0,27
0,23
0,33
0,26
26
90
0,31
0,26
0,38
0,30
Pastaba. Nearmuotajam mūrui koeficientas η imamas kaip mūrui, kurio armavimo procentas 0,1. Kai armavimo procentas > 0,1 ir < 0,3 , koeficiento η reikšmė nustatoma interpoliuojant.
84. Apskaičiuojant laikančiąsias ir savilaikes 250 mm storio ir plonesnes sienas (žr. 117 p.), reikia įvertinti atsitiktinį ekscentricitetą ea, kuris pridedamas prie išilginės jėgos ekscentriciteto. Atsitiktinis ekscentricitetas imamas lygus: laikančiosioms sienoms – 2 cm; savilaikėms sienoms, taip pat atskiriems trisluoksnių laikančiųjų sienų sluoksniams – 1 cm; pertvaroms ir nelaikančiosioms sienoms, taip pat fachverkinių sienų užpildams atsitiktinis ekscentricitetas imamas lygus 0.
85. Didžiausias ekscentriciteto dydis (įvertinant ir atsitiktinį) ekscentriškai gniuždomosiose konstrukcijose, be išilginės armatūros tempiamojoje zonoje neturi viršyti:
85.1. pagrindiniams nuolatinių ir trumpalaikių skaičiuojamųjų situacijų deriniams (pagrindiniams deriniams) pagal STR 2.05.04:2003 [7.3] 79 punktą – 0,9 y;
85.2. ypatingų skaičiuojamųjų situacijų …
DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.