Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas dėl statybos techninio reglamento str 2.05.09:2005 „mūrinių konst

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL STATYBOS TECHNINIO REGLAMENTO STR 2.05.09:2005 „MŪRINIŲ KONSTRUKCIJŲ PROJEKTAVIMAS“ PATVIRTINIMO 2005 m. sausio 20 d. Nr. D1-38 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597; 2004, Nr. 73-2545) 8 straipsnio 5 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo įgyvendinimo“ (Žin., 2002, Nr. 22-819; 2004, Nr. 30-983, Nr. 103-3787) 1.2 punktu, 1. Tvirtinu statybos techninį reglamentą STR 2.05.09:2005 „Mūrinių konstrukcijų projektavimas“ (pridedama).

APLINKOS MINISTRAS ARŪNAS KUNDROTAS ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. D1-38 STATYBOS TECHNINIS REGLAMENTAS STR 2.05.09:2005 MŪRINIŲ KONSTRUKCIJŲ PROJEKTAVIMAS

I SKYRIUS. BENDROSIOS NUOSTATOS

II SKYRIUS. NUORODOS

7.1. Lietuvos Respublikos statybos įstatymą (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597);

7.2. statybos techninį reglamentą STR 2.05.03:2003 „Statybinių konstrukcijų projektavimo pagrindai“ (Žin., 2003, Nr. 59-2682);

7.3. statybos techninį reglamentą STR 2.05.04:2003 „Poveikiai ir apkrovos“ (Žin., 2003, Nr. 59-2683);

7.4. Lietuvos standartą LST ISO 8930:2004 „Bendrieji konstrukcijų patikimumo principai. Terminai“;

7.5. Lietuvos standartą LST ISO 3898:2002 „Konstrukcijų projektavimo pagrindai. Žymėjimo sistema. Bendrieji žymenys“;

7.6. Lietuvos standartą LST EN 772-1:2003 „Mūro gaminių bandymo metodai. 1 dalis. Stiprio gniuždant nustatymas“;

7.7. Lietuvos standartą LST EN 998-2:2003 „Techniniai mūro skiedinio reikalavimai. 2 dalis. Mūro skiedinys“;

7.8. Lietuvos standartą LST EN 1015-11:2004 „Mūro skiedinio bandymo metodai. 11 dalis. Sukietėjusio skiedinio stiprio lenkiant ir gniuždant nustatymas“;

7.9. Lietuvos standartą LST ENV 1052-1:2000 „Mūro bandymo metodai. 1 dalis. Stiprio gniuždant nustatymas“;

7.10. Lietuvos standartą LST ISO 31-1:1996 „Dydžiai ir vienetai. 1 dalis. Erdvė ir laikas“;

7.11. Lietuvos standartą LST ISO 31-3:1996 „Dydžiai ir vienetai. 3 dalis. Mechanika“;

7.12. Lietuvos standartą LST 1346-97 „Statybinis skiedinys. Bendrieji reikalavimai“.

III SKYRIUS. PAGRINDINĖS SĄVOKOS*

9.1. jėgos ir apkrovos – kN, kN/m, kPa (kN/m2);

9.2. įtempiai ir stipriai – N/mm2 (MN/m2 arba MPa);

9.3. momentai (lenkimo, sukimo) – kN·m.

Pastaba. Reglamente vartojama sąvoka „skaičiuojamasis“ atitinka Lietuvos standarte [7.4] pateiktą sąvoką „skaičiuotinis“.

IV SKYRIUS. ŽYMENYS IR SUTRUMPINIMAI

A – plotas;

C – betono klasė, konstanta, nustatytoji reikšmė;

E – tamprumo modulis, poveikio efektas;

F – poveikis, jėga bendruoju atveju;

G – šlyties modulis, nuolatinis poveikis;

I – figūros skerspjūvio ploto inercijos momentas;

M – momentas (bendruoju atveju), lenkimo momentas;

N – (ašinė) normalinė jėga;

R – atsparumas, atstojamoji jėga, reakcijos jėga;

S – figūros skerspjūvio ploto statinis momentas, vidinė jėga;

V – kerpamoji (skersinė) jėga, tūris;

W – skerspjūvio ploto atsparumo momentas.

Ac – gniuždomosios dalies plotas;

Ac1 – skaičiuojamasis pasiskirstymo plotas, skaičiuojant glemžimą;

Alod – paviršiaus, apkrauto vietine apkrova, plotas;

Aeff – skerspjūvio efektyvusis plotas;

NEd – skaičiuojamoji išilginė jėga nuo išorinių apkrovų poveikio;

NEd, lt – skaičiuojamoji išilginė jėga nuo nuolatinės ir tariamai nuolatinės apkrovos;

VEd – skaičiuojamoji skersinė jėga nuo apkrovų poveikio.

14.1. Lotyniškos mažosios raidės su indeksais: fb – mūro gaminių normuotasis gniuždomasis stipris; fk – charakteristinis nearmuotojo mūro gniuždomasis stipris; fd – skaičiuojamasis nearmuotojo mūro gniuždomasis stipris; ftd – skaičiuojamasis mūro tempiamasis stipris; ftxd – skaičiuojamasis mūro tempiamasis stipris lenkiant; ftwd – skaičiuojamasis mūro tempiamasis stipris svarbiausiųjų tempimo įtempių kryptimi; frd – skaičiuojamasis mūro kerpamasis stipris; sk – mūro, armuoto tinkleliais, tamprumo charakteristika; fskd – skaičiuojamasis armuotojo mūro gniuždomasis stipris; fud – skaičiuojamasis nearmuotojo mūro glemžiamasis stipris; beff – efektyvusis skerspjūvio plotis; heff – efektyvusis skerspjūvio aukštis.

V SKYRIUS. PAGRINDINIAI NEARMUOTŲJŲ IR ARMUOTŲJŲ MŪRINIŲ KONSTRUKCIJŲ PROJEKTAVIMO REIKALAVIMAI

Poveikius ir apkrovas gali nustatyti užsakovas arba projektuotojas, pasikonsultavęs su užsakovu, tačiau šiuo atveju turi būti atsižvelgiama į STR 2.05.04:2003 [7.3] nustatytus reikalavimus.

Tikrinant konstrukcijos statinę pusiausvyrą (stabilumą) (EQU) turi atitikti sąlyga Ed, ds < Ed, stb; (5.2) čia: Ed, dst ir Ed, stb – atitinkamai destabilizuojantys [7.3] ir stabilizuojantys poveikių efektai.

Turi būti tikrinama sąlyga STR 2.05.03:2003 [7.2] ; (5.3) čia: Cd – tinkamumo kriterijų ribojanti skaičiuojamoji reikšmė; Ed – poveikių efekto, nustatyto pagal derinius, numatytus STR 2.05.04:2003 [7.3], skaičiuojamoji reikšmė.

Tikrinant tinkamumo ribinį būvį, tempiamųjų paviršių deformacijoms apskaičiuoti naudojamas charakteristinis derinys pagal STR 2.05.04:2003 [7.3].

VI SKYRIUS. NEARMUOTŲJŲ IR ARMUOTŲJŲ MŪRINIŲ KONSTRUKCIJŲ ILGALAIKIŠKUMAS

Atliekant skaičiavimus turi būti atsižvelgta į mūrinių konstrukcijų projektavimo ypatumus, kai mūrijama esant neigiamai temperatūrai.

Pastaba. Atsparumo šalčiui projektinės markės nustatomos tik tų medžiagų, iš kurių statoma viršutinė pamatų dalis (iki skaičiuojamojo grunto įšalo gylio).

25.1. pastatų su sausuoju ir normaliuoju drėgmės režimu (1 lentelės 1 a poz.) išorinėms sienoms, apsaugotoms iš išorės ne mažesnio kaip 35 mm storio apdaru, atitinkančiu atsparumo šalčiui reikalavimus (žr. 1 lentelę); apdailos plytų ir keraminių blokelių atsparumo šalčiui markė turi būti ne žemesnė kaip F25 visoms pastatų naudojimo trukmėms;

25.2. pastatų su drėgnojo ir šlapiojo režimo patalpomis (1 lentelės 1 b ir c poz.) išorinėms sienoms, ant kurių vidinių paviršių įrengtas hidroizoliacijos arba garo izoliacijos sluoksnis;

25.3. pamatams ir sienų su priegrindomis požeminėms dalims, įrengiamoms nedidelio drėgnumo gruntuose, jei gruntinio vandens lygis nuo žemės paviršiaus yra žemiau kaip 3 m (1 lentelės 2 poz.).

1 lentelė Atsparumo šalčiui markės Konstrukcijų tipas Atsparumo šalčiui markė F, kai konstrukcijos naudojimo trukmė metais 100 50 25 1. Pastatų išorinės sienos arba jų apdaras, kai drėgmės režimas: a – sausasis ir normalusis b – drėgnasis c – šlapiasis 25 35 50 15 25 35 15 15 25 2. Pamatai ir sienų požeminės dalys: a – iš plastinio presavimo molio plytų b – iš gamtinių akmenų 35 25 25 15 15 15 26. Apdarų, plonesnių nei 35 mm, atsparumo šalčiui markė didinama viena pakopa, bet ne daugiau kaip iki F50.

VII SKYRIUS. MEDŽIAGOS

I SKIRSNIS. MŪRO GAMINIAI

29.1. keraminiai;

29.2. silikatiniai;

29.3. autoklavinio akytojo betono;

29.4. sunkiojo ir lengvojo betono;

29.5. sunkiojo betono bei plytų stambūs blokai ir sieninės plokštės;

29.5. gamtinio akmens.

30.1. markė arba klasė (pagal gniuždomąjį stiprį);

30.2. atsparumo šalčiui markė;

30.3. lengvojo betono dirbinių tankio klasė.

31.1. sunkieji ir lengvieji mūrijimo skiediniai;

31.2. skiediniai su priedais nuo šalčio, atsižvelgiant į XII skyriaus nuorodas;

31.3. sluoksniuotųjų sienų tarpams tarp sluoksnių užpildyti naudojamas nedidelio stiprumo betonas, kurio vidutinis gniuždomasis stipris 1,5-7,5 N/mm2.

II SKIRSNIS. SKIEDINIAI

2 lentelė Mūrijimo skiedinių markės ir gniuždomojo stiprio reikšmės Markė S0,4 S1 S2,5 S5 S7,5 S10 S15 S20 Gniuždomasis stipris, N/mm2 0,4 1 2,5 5 7,5 10 15 20 35. Mūrui gali būti naudojami sunkieji (tankis ≥ 1500 kg/m3) ir lengvieji skiediniai (tankis < 1500 kg/m3).

Sunkieji mūrijimo skiediniai gali būti cementiniai, mišrieji ir cemento pastos. Cemento pasta naudojama mūrui, kurio horizontaliųjų siūlių storis yra 1-3 mm.

III SKIRSNIS. ARMATŪRA

VIII SKYRIUS. SKAIČIUOJAMOSIOS MŪRO CHARAKTERISTIKOS

I SKIRSNIS. SKAIČIUOJAMIEJI STIPRIAI

38.1. gniuždomasis stipris f;

38.2. kerpamasis stipris fv;

38.3. lenkiamasis stipris fx;

38.4. įtempių ir deformacijų diagrama (σ – ε).

42.1. mūro gaminių gniuždomasis stipris fb ≤ 75 N/mm2 ir skiedinio stipris fm ≤ 20 N/mm2 < 2fb, kai horizontaliosios siūlės yra 3-15 mm storio;

42.2. mūro gaminių gniuždomasis stipris fb  50 N/mm2 ir skiedinio stipris fm ≤ 10 N/mm2, kai horizontaliosios siūlės yra 1-3 mm storio.

44.1. dalinio patikimumo koeficiento reikšmė imama γM =3.

45.1. priimant gniuždomąjį mūro stiprį iš 3-10 lentelių, plytų markę, nustatomą pagal LST EN 772-1:2003 [7.6] reikalavimus, reikia dauginti iš eksperimentiškai nustatyto koeficiento.

45.2. lentelėse 3-10 nurodyta skiedinio markė yra nustatyta pagal kubinį gniuždomąjį stiprį. Tuo atveju, kai skiedinio markė nustatoma pagal LST EN 1015-11:2004 [7.8], imant gniuždomąjį mūro stiprį iš 3-10 lentelių, skiedinio markę reikia dauginti iš koeficiento nustatomo eksperimentiškai.

3 lentelė Mūro iš visų rūšių plytų ir keraminių blokelių su vertikaliomis plyšio formos tuštymėmis iki 12 mm pločio, skaičiuojamasis gniuždomasis stipris Plytų arba blokelių markė Visų rūšių plytų ir keraminių blokelių su vertikaliomis plyšio formos tuštymėmis iki 12 mm pločio mūro, eilės aukščiui esant 50-150 mm, skaičiuojamasis gniuždomasis stipris fd (N/mm2), kai skiedinio markė Kai skiedinio stipris, N/mm2 S20 S15 S10 S7,5 S5 S2,5 S1 S0,4 0,2 0 300 3,9 3,6 3,3 3,0 2,8 2,5 2,2 1,8 1,7 1,5 250 3,6 3,3 3,0 2,8 2,5 2,2 1,9 1,6 1,5 1,3 200 3,2 3,0 2,7 2,5 2,2 1,8 1,6 1,4 1,3 1,0 150 2,6 2,4 2,2 2,0 1,8 1,5 1,3 1,2 1,0 0,8 125 - 2,2 2,0 1,9 1,7 1,4 1,2 1,1 0,9 0,7 100 - 2,0 1,8 1,7 1,5 1,3 1,0 0,9 0,8 0,6 75 - - 1,5 1,4 1,3 1,1 0,9 0,7 0,6 0,5 50 - - - 1,1 1,0 0,9 0,7 0,6 0,5 0,35 35 - - - 0,9 0,8 0,7 0,6 0,45 0,4 0,25 Pastabos: 1. Skaičiuojamąjį mūro gniuždomąjį stiprį (žr. 3 lentelę), kai skiedinio markė S5-S0,4, reikia mažinti: dauginant iš koeficientų: 0,85 – mūrui, kuriam naudojamas standusis cementinis skiedinys (be kalkių ar molio priedų) ir lengvasis bei kalkinis skiedinys iki 3 mėn. amžiaus; 0,9 – mūrui, kuriam naudojami cementiniai skiediniai (be kalkių arba molio) su organiniais plastikliais.

4 lentelė Vibruotojo plytų mūro skaičiuojamasis gniuždomasis stipris Plytų markė Vibruotojo plytų mūro skaičiuojamasis gniuždomasis stipris fd (N/mm2), kai sunkiojo skiedinio markė S20 S15 S10 S7,5 S5 300 5,6 5,3 4,8 4,5 4,2 250 5,2 4,9 4,4 4,1 3,7 200 4,8 4,5 4,0 3,6 3,3 150 4,0 3,7 3,3 3,1 2,7 125 3,6 3,3 3,0 2,9 2,5 100 3,1 2,9 2,7 2,6 2,3 75 - 2,5 2,3 2,2 2,0 Pastabos: 1. Plytų mūro, sutankinto vibruojant ant vibracinio stalo, skaičiuojamasis gniuždomasis stipris, pateiktas 4 lentelėje, dauginamas iš koeficiento 1,05.

5 lentelė Mūro iš stambių visų rūšių betono ir gamtinio akmens blokų skaičiuojamasis gniuždomasis stipris Betono ar gamtinio akmens markė Stambių visų rūšių betono ir gamtinio akmens blokų (pjautų arba švaraus tašymo), eilės aukščiui esant 500-1000 mm, skaičiuojamasis gniuždomasis stipris fd (N/mm2), kai skiedinio markė S20 S15 S10 S7,5 S5 S2,5 S1 Kai skiedinio stipris lygus 0 1000 17,9 17,5 17,1 16,8 16,5 15,8 14,5 11,3 800 15,2 14,8 14,4 14,1 13,8 13,3 12,3 9,4 600 12,8 12,4 12,0 11,7 11,4 10,9 9,9 7,3 500 11,1 10,7 10,3 10,1 9,8 9,3 8,7 6,3 400 9,3 9,0 8,7 8,4 8,2 7,7 7,4 5,3 300 7,5 7,2 6,9 6,7 6,5 6,2 5,7 4,4 250 6,7 6,4 6,1 5,9 5,7 5,4 4,9 3,8 200 5,4 5,2 5,0 4,9 4,7 4,3 4,0 3,0 150 4,6 4,4 4,2 4,1 3,9 3,7 3,4 2,4 100 - 3,3 3,1 2,9 2,7 2,6 2,4 1,7 75 - - 2,3 2,2 2,1 2,0 1,8 1,3 50 - - 1,7 1,6 1,5 1,4 1,2 0,85 35 - - - - 1,1 1,0 0,9 0,6 25 - - - - 0,9 0,8 0,7 0,5 Pastabos: 1. Mūro iš stambių blokų, kai eilės aukštis didesnis nei 1000 mm, skaičiuojamasis gniuždomasis stipris, pateiktas 5 lentelėje, dauginamas iš koeficiento 1,1.

6 lentelė Mūro iš stambių betono, gipsbetonio ir gamtinio akmens pjautų arba švaraus tašymo blokų skaičiuojamasis gniuždomasis stipris Mūro gaminio markė Stambių betono, gipsbetonio ir gamtinio akmens pjautų arba švaraus tašymo blokų mūro, eilės aukščiui esant 200-300 mm, skaičiuojamasis gniuždomasis stipris fd (N/mm2), kai skiedinio markė Kai skiedinio stipris N/mm2 S20 S15 S10 S7,5 S5 S2,5 S1 S0,4 0,2 0 1000 13,0 12,5 12,0 11,5 11,0 10,5 9,5 8,5 8,3 8,0 800 11,0 10,5 10,0 9,5 9,0 8,5 8,0 7,0 6,8 6,5 600 9,0 8,5 8,0 7,8 7,5 7,0 6,0 5,5 5,3 5,0 500 7,8 7,3 6,9 6,7 6,4 6,0 5,3 4,8 4,6 4,3 400 6,5 6,0 5,8 5,5 5,3 5,0 4,5 4,0 3,8 3,5 300 5,8 4,9 4,7 4,5 4,3 4,0 3,7 3,3 3,1 2,8 200 4,0 3,8 3,6 3,5 3,3 3,0 2,8 2,5 2,3 2,0 150 3,3 3,1 2,9 2,8 2,6 2,4 2,2 2,0 1,8 1,5 100 2,5 2,4 2,3 2,2 2,0 1,8 1,7 1,5 1,3 1,0 75 - - 1,9 1,8 1,7 1,5 1,4 1,2 1,1 0,8 50 - - 1,5 1,4 1,3 1,2 1,0 0,9 0,8 0,6 35 - - - - 1,0 0,95 0,85 0,7 0,6 0,45 25 - - - - 0,8 0,75 0,65 0,55 0,5 0,35 15 - - - - - 0,5 0,45 0,38 0,35 0,25 Pastabos: 1. Mūro iš pilnavidurių stambių šlakbetonio blokelių, pagamintų naudojant rudosios ir mišriosios akmens anglies šlaką, skaičiuojamasis gniuždomasis stipris imamas iš 6 lentelėje pateiktų reikšmių, dauginant iš koeficiento 0,8.

7 lentelė Mūro iš tuštymėtųjų betono blokelių skaičiuojamasis gniuždomasis stipris Betono blokelių markė Tuštymėtųjų betono blokelių mūro, kai eilės aukštis 200-300 mm, skaičiuojamasis gniuždomasis stipris fd (N/mm2), kai skiedinio markė Kai skiedinio stipris, N/mm2 S10 S7,5 S5 S2,5 S1 S0,4 0,2 0 150 2,7 2,6 2,4 2,2 2,0 1,8 1,7 1,3 125 2,4 2,3 2,1 1,9 1,7 1,6 1,4 1,1 100 2,0 1,8 1,7 1,6 1,4 1,3 1,1 0,9 75 1,6 1,5 1,4 1,3 1,1 1,0 0,9 0,7 50 1,2 1,15 1,1 1,0 0,9 0,8 0,7 0,5 35 - 1,0 0,9 0,8 0,7 0,6 0,55 0,4 25 - - 0,7 0,65 0,55 0,5 0,45 0,3 Pastaba. Mūro iš tuštymėtųjų šlakbetonio blokelių (naudojant rudosios ir mišrios akmens anglies šlaką) ir gipsbetonio blokų skaičiuojamasis gniuždomasis stipris imamas dauginant iš koeficientų, pateiktų 6 lentelės 1 ir 2 pastabose.

8 lentelė Mūro iš nedidelio stiprio taisyklingos formos gamtinio akmens blokelių skaičiuojamasis gniuždomasis stipris Mūro rūšis Blokelių Nedidelio stiprio taisyklingos formos (pjautų ir švariai tašytų) gamtinio akmens blokelių mūro skaičiuojamasis gniuždomasis stipris fd (N/mm2) markė kai skiedinio markė kai skiedinio stipris, N/mm2 S25 S1 S0,4 0,2 0 1. Iš gamtinių akmenų, kai eilės aukštis < 150 mm 25 0,6 0,45 0,35 0,3 0,2 15 0,4 0,35 0,25 0,2 0,13 10 0,3 0,25 0,2 0,18 0,1 7 0,25 0,2 0,18 0,15 0,07 2. Tas pats, kai eilės 10 0,38 0,33 0,28 0,25 0,2 aukštis 200-300 mm 7 0,28 0,25 0,23 0,2 0,12 4 - 0,15 0,14 0,12 0,08 52. Mūro iš skaldytų gamtinių akmenų skaičiuojamasis gniuždomasis stipris fd pateiktas 9 lentelėje.

54.1. kai skiedinio stipris nulinis ir 0,2 N/mm2, – 0,8;

54.2. kai skiedinio markė 0,4, 1, 2,5 ir aukštesnė – atitinkamai 0,85, 0,9 ir 1.

9 lentelė Mūro iš skaldytų akmenų skaičiuojamasis gniuždomasis stipris Skaldytų akmenų Skaldytų akmenų mūro skaičiuojamasis gniuždomasis stipris fd (N/mm2), kai skiedinio markė Kai skiedinio stipris, N/mm2 markė S100 S7,5 S5 S2,5 S1 S0,4 0,2 0 1000 2,5 2,2 1,8 1,2 0,8 0,5 0,4 0,33 800 2,2 2,0 1,6 1,0 0,7 0,45 0,33 0,28 600 2,0 1,7 1,4 0,9 0,65 0,4 0,3 0,22 500 1,8 1,5 1,3 0,85 0,6 0,38 0,27 0,18 400 1,5 1,3 1,1 0,8 0,55 0,33 0,23 0,15 300 1,3 1,15 0,95 0,7 0,5 0,3 0,2 0,12 200 1,1 1,0 0,8 0,6 0,45 0,28 0,18 0,08 150 0,9 0,8 0,7 0,55 0,4 0,25 0,17 0,07 100 0,75 0,7 0,6 0,5 0,35 0,23 0,15 0,05 50 - - 0,45 0,35 0,25 0,2 0,13 0,03 35 - - 0,36 0,29 0,22 0,18 0,12 0,02 25 - - 0,3 0,25 0,2 0,15 0,1 0,02 Pastabos: 1. Esant skiedinio markei S0,4 ir aukštesnei, 28 parų amžiaus mūro skaičiuojamasis gniuždomasis stipris nustatomas stiprio reikšmes, pateiktas 9 lentelėje, dauginant iš koeficiento 0,8.

10 lentelė Nevibruotojo akmenbetonio skaičiuojamasis gniuždomasis stipris Akmenbetonio rūšys Nevibruotojo akmenbetonio skaičiuojamasis gniuždomasis stipris (N/mm2), kai betono vidutinis kubinis gniuždomasis stipris, N/mm2 20 15 10 7,5 5 3,5 Skaldyto gamtinio akmens markės: ≥ 200 100 50 arba su plytų duženomis 4 - - 3,5 - - 3 - - 2,5 2,2 2,0 2,0 1,8 1,7 1,7 1,5 1,3 Pastaba. Akmenbetonio, tankinto vibruojant, skaičiuojamasis gniuždomasis stipris apskaičiuojamas stiprio reikšmes, pateiktas 10 lentelėje, dauginant iš koeficiento 1,15.

56.1. stulpams ir tarpangiams, kurių skerspjūvio plotas ≤ 0,3 m2 – 0,8;

56.2. nearmuotiesiems tinkleliu apvalaus skerspjūvio elementams iš paprastų plytų – 0,6;

56.3. mūrui iš stambių blokų ir akmenų, pagamintų iš sunkiojo betono ir gamtinių akmenų (tankis ≥ 1800 kg/m3), – 1,1;

56.4. mūrui iš silikatbetonio blokų ir blokelių, kurių markė aukštesnė kaip 300 – 0,9;

56.5. mūrui iš stambiaporio betono blokų ir blokelių – 0,8;

56.6. mūrui iš akytojo betono blokų ir blokelių – 0,7;

56.7. mūrui, kurio skiedinys kietėjo ilgą laiką (daugiau kaip metus) – 1,15;

56.8. mūrui iš silikatinių plytų, kai naudojamas skiedinys su potašo priedu – 0,85;

56.9. mūrui, mūrijamam žiemą užšaldymo būdu – iš darbo sąlygų koeficiento γc1, kurio reikšmės pateiktos 34 lentelėje.

57.1. kai tuštymėtumas ≤ 5 – 0,9;

57.2. kai tuštymėtumas ≤ 6-25 – 0,5;

57.3. kai tuštymėtumas ≤ 26-45 – 0,25;

Tuštymėtumas nustatomas pagal vidurinį horizontalųjį pjūvį (skerspjūvį). Tarpinėms tuštymėtumo reikšmėms koeficientų reikšmes galima nustatyti tiesiškai interpoliuojant.

58.1. mūrui iš pusiau švariai tašytų akmenų (nelygumai iki 10 mm) – 0,8;

58.2. mūrui iš grubiai tašytų akmenų (nelygumai iki 20 mm) – 0,7.

59.1. išorinių sienų mūrui – 0,5;

59.2. vidinių sienų mūrui – 0,8.

11 lentelė Mūro naudojant pilnavidurius mūro gaminius ir mišriuosius skiedinius skaičiuojamieji stipriai Įtempimų būvio atvejis Žymėjimas Pilnavidurių blokelių mūro, naudojant cemento ir kalkių, cemento ir molio bei kalkių skiedinius, skaičiuojamieji tempiamieji ir kerpamieji stipriai (N/mm2), apskaičiuojant mūro pjūvius kertančias vertikaliąsias ir horizontaliąsias siūles kai skiedinio markė kai skiedinio gniuždomasis stipris, N/mm2  S5 S2,5 S1 S0,4 0,2 A. Ašinis tempimas 1. Per neperrištąjį pjūvį visų rūšių mūrui (normalinis sukibimas; žr.1 pav.) ftd 0,08 0,05 0,03 0,01 0,005 2. Per perrištąjį pjūvį (žr. 2 pav.):

12 lentelė Mūro iš taisyklingos formos plytų ir blokelių skaičiuojamieji stipriai Įtempių būvio tipas (atvejis) Žymenys Taisyklingos formos plytų ir blokelių mūro skaičiuojamieji tempiamieji ir kerpamieji stipriai (N/mm2), skaičiuojant mūrą per perrištąjį pjūvį, einantį per plytas ar blokelius, kai jų markė 200 150 100 75 50 35 25 15 10 1. Ašinis tempimas ftd 0,25 0,2 0,18 0,13 0,1 0,08 0,06 0,05 0,03 2. Tempimas ir svarbiausieji tempimo įtempiai lenkiant ftxd„ ftwd 0,4 0,3 0,25 0,2 0,16 0,12 0,1 0,07 0,05 3. Kirpimas fvd 1,0 0,8 0,65 0,55 0,4 0,3 0,2 0,14 0,09 Pastabos. 1. Skaičiuojamieji tempiamieji stipriai ftd, ftxd ir ftwd taikomi visam mūro trūkimo pjūviui.

1 pav. Tempiamojo mūro trūkimas per neperrištąjį pjūvį 2 pav. Tempiamojo mūro trūkimas per perrištąjį pjūvį 3 pav. Mūro trūkimas per perrištąjį pjūvį lenkiant 13 lentelė Akmenbetonio skaičiuojamieji stipriai Įtempių būvio tipas Žymenys Skaičiuojamieji akmenbetonio tempiamieji stipriai (N/mm2), kai betono vidutinis kubinis gniuždomasis stipris (N/mm2) 20 15 10 7,5 5 3,5 1. Ašinis tempimas ir svarbiausieji tempimo įtempiai ftd, ftwd 0,2 0,18 0,16 0,14 0,12 0,1 2. Tempimas lenkiant ftxd 0,27 0,25 0,23 0,2 0,18 0,16 14 lentelė Darbo sąlygų koeficiento γcs reikšmės Konstrukcijų armavimo pobūdis Darbo sąlygų koeficiento γcs reikšmės armatūrai Lygioji strypinė armatūra, kurios fyk = 240 N/mm2 Rumbuotoji strypinė armatūra, kurios fyk = 300 N/mm2 Vielinė armatūra, kurios fyk = 400 N/mm2 1. Armavimas tinkleliu 0,75 - 0,6 2. Mūro išilginė armatūra:

II skirsnis. Mūro tamprumo ir deformacijų moduliai, mūro tamprUMO charakteristikos; susitraukimo deformacijos; temperatūrinio ilgėjimo koeficientas; trinties koeficientas 66. Mūro tamprumo modulis (pradinis deformacijų modulis) Ecm veikiant trumpalaikei apkrovai nustatomas bandant mūrą pagal standarto [7.9] reikalavimus arba apskaičiuojamas:

66.1. nearmuotajam mūrui Ecm = α k fd; (8.4) 66.2. mūrui, armuotajam išilgine armatūra Ecm = α fskm. (8.5) (8.4) ir (8.5) formulėse:  – mūro tamprumo charakteristika, imama pagal Reglamento 67 punktą; k – koeficientas, imamas iš 15 lentelės; fd – skaičiuojamasis mūro gniuždomasis stipris, imamas iš 3-10 lentelių, atsižvelgiant į jose pateiktas pastabas bei Reglamento 54-59 punktus;

66.3. mūro, armuoto tinkleliu, tamprumo modulis imamas toks pat kaip ir nearmuotojo mūro;

66.4. mūro armuoto išilgine armatūra tamprumo charakteristika tokia pati kaip ir nearmuotojo mūro;

66.5. mūro, armuoto tinkleliais, tamprumo charakteristika apskaičiuojama taip: ; (8.6) 15 lentelė Koeficiento k reikšmės Mūro tipas Koeficientas k 1. Visų rūšių plytų ir akmenų, stambių blokų, skaldytų akmenų ir akmenbetonio, armuotojo plytų mūro 2,0 2. Akytojo betono stambių ir smulkių blokų 2,25 66.6. (8.5) ir (8.6) formulėse fskm – armuotojo plytų arba blokelių mūro, kai eilės aukštis  150 mm, gniuždomojo stiprio vidutinės reikšmės apskaičiuojamos pagal formules:

66.6.1. mūro, armuoto išilgine armatūra ; (8.7) 66.6.2. mūro, armuoto tinkleliais , (8.8) čia: ρw – mūro armavimo procentas; fyk – armatūros (armuotajam mūre) charakteristinis stipris, imamas armatūriniams plienams, kurių takumo įtempiai 240 N/mm2 ir 300 N/mm2 pagal STR 2.05.05:2005 „Betoninių ir gelžbetoninių konstrukcijų projektavimas“ (rengiamas), o vielinei armatūrai, kurios takumo įtempiai 400 N/mm2 su darbo sąlygų koeficientu 0,6 (pagal STR 2.05.05:2004).

66.6.3. mūro armuoto išilgine armatūra armavimo procentas , (8.9) čia: As ir A – atitinkamai armatūros ir mūro skerspjūvio plotai; ρw – mūro armuoto tinkleliais armavimo procentas, apskaičiuojamas pagal Reglamento 105 punkto nurodymus.

67.1. nustatant klupumo koeficientą elementams, kurių liaunis l0/i ≤ 28 arba santykis l0/h ≤ 8 (žr. 77 p.) mūro tamprumo charakteristika mūrui iš visų rūšių plytų imama, kaip mūrui iš plastinio presavimo molio plytų.

67.2. tamprumo charakteristikos α reikšmes, pateiktas 16 lentelės 7 ir 9 punktuose, galima taikyti vibruotojo mūro blokams ir plokštėms.

67.3. akmenbetonio tamprumo charakteristika α = 2000;

67.4. naudojant lengvuosius skiedinius, mūro tamprumo charakteristikos α reikšmės imamos iš 16 lentelės dauginant iš koeficiento 0,7.

68.1. apskaičiuojant mūrinių konstrukcijų įrąžas, kai nagrinėjamas mūro darbas pagal saugos ribinių būvių grupės reikalavimus, o mūro deformacijas nulemia bendras darbas su konstrukcijomis iš kitų medžiagų (apskaičiuojant įrąžas skliautų templėse, gniuždomųjų sluoksniuotųjų konstrukcijų sluoksnių pjūviuose, įrąžas, sukeltas temperatūrinių deformacijų, apskaičiuojant mūrą virš pamatų sijų ar po skirstomosiomis juostomis), pagal formulę E = 0,5Ecm, (8.10) čia Ecm – mūro tamprumo modulis (pradinis deformacijų modulis), apskaičiuojamas pagal (8.4) ir (8.5) formules;

68.2. apskaičiuojant mūro konstrukcijų svyravimus, standį ar mūro deformacijas veikiant išilginėms arba skersinėms jėgoms, įrąžas statiškai nesprendžiamose rėminėse sistemose, kuriose mūro konstrukcijų elementai dirba kartu su elementais iš kitų medžiagų, mūro konstrukcijų svyravimus ir konstrukcijų standį, pagal formulę E = 0,8Ecm. (8.11) 69. Mūro santykinės deformacijos, įvertinant valkšnumą, apskaičiuojamos taip: , (8.12) čia: σ – įtempiai, kuriems veikiant nustatomos deformacijos ε; φ(t) – koeficientas, kuris įvertina mūro valkšnumą; φ (t) = 1,8 – mūrui iš keraminių blokelių su vertikaliomis plyšio formos tuštymėmis (blokelių aukštis 138 mm); φ(t) = 2,2 – mūrui iš plastinio ir pusiau sauso presavimo molio plytų; φ(t) = 2,8 – mūrui iš stambių blokų ir blokelių, pagamintų iš sunkiojo betono; φ(t) = 3,0 – mūrui iš pilnavidurių ir tuščiavidurių silikatinių plytų ir blokelių, taip pat iš blokelių, pagamintų iš porizuotojo betono arba betono naudojant porėtuosius užpildus, ir stambių silikatinių blokų; φ (t) = 4,0 – mūrui iš smulkių ir stambių blokų, pagamintų iš autoklavinio akytojo betono.

16 lentelė Mūro tamprumo charakteristikos α reikšmės Tamprumo charakteristikos α reikšmė Mūro tipas kai skiedinio markė kai skiedinio stipris, N/mm2 S2,5-20 S1 S0,4 0,2 0 1. Stambių blokų, pagamintų iš sunkiojo ir stambiaporio betono su sunkiaisiais užpildais ir iš sunkiojo gamtinio akmens (tankis ≥ 1800 kg/m3) 1500 1000 750 750 500 2. Blokelių, pagamintų iš sunkiojo betono, sunkiojo gamtinio akmens ir laukakmenių 1500 1000 750 500 350 3. Stambių blokų, pagamintų iš betono su porėtaisiais užpildais ir porizuotojo stambiaporio betono su lengvaisiais užpildais, tankaus silikatbetonio ir iš lengvojo gamtinio akmens 1000 750 500 500 350 4. Stambių blokų, pagamintų iš akytojo betono 500 500 350 350 350 5. Akytojo betono blokelių 500 350 200 200 200 6. Keraminių blokelių 1200 1000 750 500 350 7. Plastinio presavimo molio pilnavidurių ir tuščiavidurių plytų; tuščiavidurių silikatbetonio blokelių; blokelių, pagamintų iš porizuotojo ir su porėtaisiais užpildais betono, iš lengvojo gamtinio akmens 1000 750 500 350 200 8. Pilnavidurių ir tuščiavidurių silikatinių plytų 750 500 350 350 200 9. Pilnavidurių ir tuščiavidurių pusiau sauso presavimo molio plytų 500 500 350 350 200 70. Mūro tamprumo modulis Ecm veikiant tariamai pastoviajai apkrovai, įvertinant valkšnumą, mažinamas dalijant iš valkšnumo koeficiento φ(t).

17 lentelė Mūro temperatūrinio ilgėjimo koeficiento reikšmės Mūro medžiagos Mūro temperatūrinio ilgėjimo koeficiento reikšmės αt, laipsn.-1 1. Pilnavidurės ir tuščiavidurės molio plytos ir keraminiai blokeliai 0,000005 2. Silikatinės plytos, betono blokeliai ir blokai, akmenbetonis 0,00001 3. Gamtiniai akmenys, akytojo betono blokeliai ir blokai 0,000008 Pastaba. Mūro iš kitų medžiagų temperatūrinio ilgėjimo koeficientą galima imti pagal eksperimentinius duomenis.

18 lentelė Trinties koeficiento μ reikšmės Medžiagų trintis Trinties koeficiento μ reikšmės, kai paviršius sausas drėgnas 1. Mūras į mūrą arba betoną 0,7 0,6 2. Medžio į mūrą arba betoną 0,6 0,5 3. Plieno į mūrą arba betoną 0,45 0,35 4. Mūro ir betono į smėlį arba žvyrą 0,6 0,5 5. Tas pats į dulkingą ir smėlingą molį 0,55 0,4 6. Tas pats į molį 0,5 0,3

IX skyrius. NeArmuotųjų ir armuotųJŲ mūrinių konstrukcijų elementų skaičiavimas pagal saugos ribinių būvių reikalavimus

I skirsnis. Centriškai gniuždomieji elementai

Kai stačiakampio skerspjūvio elementų mažesniosios kraštinės matmuo h ≥ 300 mm (arba bet kokio pjūvio elementų mažiausias inercijos spindulys i ≥ 87 mm), koeficientas mlt imamas lygus vienetui.

19 lentelė Klupumo koeficiento φ reikšmės Liaunis Klupumo koeficiento φ reikšmės, kai mūro tamprumo charakteristika α λh λi 1500 1000 750 500 350 200 100 4 14 1 1 1 0,98 0,94 0,9 0,82 6 21 0,98 0,96 0,95 0,91 0,88 0,81 0,68 8 28 0,95 0,92 0,9 0,85 0,8 0,7 0,54 10 35 0,92 0,88 0,84 0,79 0,72 0,6 0,43 12 42 0,88 0,84 0,79 0,72 0,64 0,51 0,34 14 49 0,85 0,79 0,73 0,66 0,57 0,43 0,28 16 56 0,81 0,74 0,68 0,59 0,5 0,37 0,23 18 63 0,77 0,7 0,63 0,53 0,45 0,32 - 22 76 0,69 0,61 0,53 0,43 0,35 0,24 - 26 90 0,61 0,52 0,45 0,36 0,29 0,2 - 30 104 0,53 0,45 0,39 0,32 0,25 0,17 - 34 118 0,44 0,38 0,32 0,26 0,21 0,14 - 38 132 0,36 0,31 0,26 0,21 0,17 0,12 - 42 146 0,29 0,25 0,21 0,17 0,14 0,09 - 46 160 0,21 0,18 0,16 0,13 0,1 0,07 - 50 173 0,17 0,15 0,13 0,1 0,08 0,05 - 54 187 0,13 0,12 0,1 0,08 0,06 0,04 - Pastabos: 1. Tarpinės koeficiento φ reikšmės imamos pagal tiesinę interpoliaciją.

78.1. esant nejudamosioms lankstinėms atramoms l0 = l (žr. 4 a pav.);

78.2. esant viršutinei tampriajai atramai ir standžiajam įtvirtinimui apatinėje atramoje: vieno tarpatramio pastatams l0 = 1,5l, kelių tarpatramių pastatams l0 =1,25l (žr. 4 b pav.);

78.3. stovinčioms gembinėms konstrukcijoms l0 = 2l (žr. 4 c pav.);

78.4. konstrukcijoms su iš dalies įtvirtintais atraminiais pjūviais – įvertinant faktinį įtvirtinimo laipsnį, bet ne mažiau kaip l0 = 0,8l, čia l – atstumas tarp perdangų arba kitų horizontaliųjų atramų prošvaisoje, kai horizontaliosios atramos yra gelžbetoninės;

78.5. esant standžioms atramoms (žr. 118 p.) ir sienose įmūrytoms surenkamosioms gelžbetoninėms perdangoms l0 =0,9l, o esant monolitinėms gelžbetoninėms perdangoms, atremtoms į sienas visu perimetru l0 = 0,8l;

78.6. jeigu skaičiuojamajame ruože apkrova yra tik savasis elemento svoris, tai skaičiuojamąjį gniuždomųjų elementų aukštį l0, nurodytą Reglamento 78 p., reikia sumažinti dauginant iš koeficiento 0,75.

4 pav. Koeficientų φ ir mlt reikšmių kitimas pagal gniuždomųjų sienų ir stulpų aukštį: a – lankstinis atrėmimas į nejudamąsias atramas; b – apatinė dalis standžiai įtvirtinta, o viršutinė – tamprioji atrama; c – laisvai stovintys.

Sienoms ir stulpams, turintiems apatinę įtvirtintą ir viršutinę tampriąją atramas, tikrinant sienos ar stulpo apatinės dalies pjūvių irimo ribinius būvius, iki aukščio 0,7l imamos skaičiuojamosios φ ir mlt reikšmės, o viršutinės sienos ar stulpo dalies pjūviams φ ir mlt reikšmės interpoliuojamos pagal linijinį dėsnį ir imamos lygios vienetui tampriojoje atramoje (žr. 4 b pav.).

Laisvai stovinčioms sienoms ir stulpams, tikrinant pjūvių jų apatinėje dalyje (iki aukščio 0,5l) irimo ribinius būvius imamos skaičiuojamosios φ ir mlt reikšmės, o viršutinėje dalyje φ ir mlt reikšmės didinamos iki vieneto pagal linijinį dėsnį (žr. 4 c pav.).

Išilginės ir skersinės sienų sandūroje, esant patikimam jų tarpusavio sujungimui, koeficientus φ ir mlt leidžiama imti lygius 1. Atstumu l0 nuo sienų sandūros koeficientai φ ir mlt nustatomi kaip nurodyta Reglamento 76-78 punktuose. Tarpiniams vertikaliems ruožams koeficientai φ ir mlt nustatomi interpoliuojant.

Siaurų tarpuangių, kurių plotis mažesnis už sienos storį, atsparumą tikrinti būtina ir sienos plokštumoje, tarpuangio skaičiuojamąjį aukštį imant lygų angos aukščiui.

81.1. sienoms (stulpams), atremtoms į nejudamąsias lankstines atramas, – kaip elementams, kurių aukštis l0 = l (l – sienos arba stulpo aukštis pagal Reglamento 78 p.), ir mažiausiu skerspjūviu, esančiu viduriniame aukščio l trečdalyje;

81.2. esant tampriajai viršutinei atramai arba jos nesant – pagal skaičiuojamąjį aukštį l0, nustatytą pagal Reglamento 78 p., ir skerspjūvį prie apatinės atramos, o skaičiuojant viršutinį sienos (stulpo) ruožą, kurio aukštis l1 – pagal skaičiuojamąjį aukštį l01 ir šio ruožo skerspjūvį; l01 apibrėžiamas taip pat, kaip ir l0, bet su l = l1.

II skirsnis. Ekscentriškai gniuždomieji elementai

NEd ≤ NRd = mlt φ1 fd Ac ω, (9.4) čia: NEd – nustatoma pagal skaičiuojamųjų situacijų pagrindinius derinius [7.3]; Ac – skerspjūvio gniuždomosios dalies su stačiakampe įtempių diagrama (žr. 5 pav.) plotas, nustatomas pagal sąlygą, kad jo centras sutampa su skaičiuojamosios išilginės jėgos nuo apkrovų poveikio NEd pridėjimo tašku;

82.1. plotas Ac apskaičiuojamas pagal sąlygą, kad statinis šio ploto momentas ploto centro atžvilgiu lygus nuliui.

Stačiakampiam skerspjūviui: , (9.5) . (9.6) (9.4)-(9.6) formulėse: A – elemento skerspjūvio plotas; h – skerspjūvio aukštis lenkimo momento veikimo plokštumoje; e0 – skaičiuojamosios jėgos NEd ekscentricitetas skerspjūvio centro atžvilgiu; φ – viso skerspjūvio klupumo koeficientas, lenkimo momento veikimo plokštumoje nustatomas pagal skaičiuojamąjį elemento aukštį l0 (žr. 77 ir 78 p.) iš 19 lentelės; φc – gniuždomosios skerspjūvio dalies klupumo koeficientas, lenkimo momento veikimo plokštumoje nustatomas pagal faktinį elemento aukštį l iš 19 lentelės, esant santykiui λhc = l / hc arba liauniui λic =l / ic (čia hc ir ic – skerspjūvio gniuždomosios dalies (Ac) aukštis ir inercijos spindulys lenkimo momento veikimo plokštumoje);

82.2. stačiakampio skerspjūvio gniuždomosios zonos aukštis hc = h – 2e0;

82.3. tėjiniam skerspjūviui (kai e0 > 0,45y) leidžiama apytiksliai imti Ac = 2(y – e0)b ir hc = 2(y – e0); čia: y – atstumas nuo elemento skerspjūvio centro iki jo krašto į ekscentriciteto pusę; b – tėjinio skerspjūvio gniuždomosios zonos lentynos plotis arba sienelės plotis (atsižvelgiant į ekscentriciteto kryptį);

82.4. esant kintamojo ženklo lenkimo momento diagramai elemento aukščio l ribose (žr. 6 pav.), elemento stiprumą reikia apskaičiuoti didžiausių skirtingo ženklo lenkimo momentų veikimo pjūviuose. Klupumo koeficientą φc reikia nustatyti kiekvienai elemento aukščio daliai, kurioje lenkimo momento diagrama yra pastovaus ženklo pagal santykius: λh1c = l1 / hc1 arba λi1c = l1 / ic1 (9.7) ir λh2c = l2 / hc2 arba λi2c = l2 / ic2, (9.8) čia: l1 ir l2 – elemento dalių aukščiai su pastovaus ženklo lenkimo momentų diagrama; hc1, ic1, hc2, ic2 – gniuždomosios elemento dalies didžiausių lenkimo momentų veikiamų pjūvių aukščiai ir inercijos spinduliai;

5 pav. Ekscentriškai gniuždomojo elemento skaičiuojamoji schema 6 pav. Ekscentriškai gniuždomojo elemento lenkimo momentų diagrama 82.5. koeficientas ω, apskaičiuojamas pagal formules, pateiktas 20 lentelėje;

82.6. koeficientas mlt, apskaičiuojamas pagal formulę , (9.9) čia: NEd, lt – skaičiuojamoji išilginė jėga nuo nuolatinių ir tariamai nuolatinių poveikių [7.3] ; η – koeficientas, imamas iš 21 lentelės; e0lt – nuolatinių ir tariamai nuolatinių poveikių sukeltos išilginės jėgos ekscentricitetas.

Jei h ≥ 300 mm arba i ≥ 87 mm, koeficientą mlt reikia imti lygų vienetui.

20 lentelė Koeficiento ω reikšmės Mūro rūšis (tipas) Koeficiento ω reikšmės skerspjūviams bet kokios formos stačiakampio 1. Visų rūšių mūras, išskyrus nurodytus 2 pozicijoje 2. Mūras iš akytųjų ir stambiaporių betonų blokelių ir stambių blokų, gamtinių akmenų (taip pat laukakmenių) 1 1 Pastaba. Jei 2y < h, tai nustatant koeficientą ω vietoj 2y reikia imti h.

21 lentelė Koeficiento η reikšmės Liaunis Koeficiento η reikšmės mūrui λh λi iš keraminių plytų ir blokelių; iš sunkiojo betono blokelių ir stambių blokų; iš visų tipų gamtinių akmenų iš silikatinių plytų ir blokelių; iš betono su poringaisiais užpildais blokelių; iš akytojo betono stambių blokų kai išilginio armavimo procentas ≤ 0,1 ≥ 0,3 ≤ 0,1 ≥ 0,3 ≤ 10 ≤ 35 0 0 0 0 12 42 0,04 0,03 0,05 0,03 14 49 0,08 0,07 0,09 0,08 16 56 0,12 0,09 0,14 0,11 18 63 0,15 0,13 0,19 0,15 20 70 0,20 0,16 0,24 0,19 22 76 0,24 0,20 0,29 0,22 24 83 0,27 0,23 0,33 0,26 26 90 0,31 0,26 0,38 0,30 Pastaba. Nearmuotajam mūrui koeficientas η imamas kaip mūrui, kurio armavimo procentas  0,1. Kai armavimo procentas > 0,1  ir < 0,3 , koeficiento η reikšmė nustatoma interpoliuojant.

85.1. pagrindiniams nuolatinių ir trumpalaikių skaičiuojamųjų situacijų deriniams (pagrindiniams deriniams) pagal STR 2.05.04:2003 [7.3] 79 punktą – 0,9 y;

85.2. ypatingų skaičiuojamųjų situacijų deriniams pagal STR 2.05.04:2003 [7.3] 81 punktą – 0,95 y;

85.3. 250 mm storio ir plonesnėse sienose:

85.3.1. pagrindiniams apkrovų deriniams pagal STR 2.05.04:2003 [7.3] 79 punktą – 0,8 y;

85.3.2. ypatingiems deriniams pagal STR 2.05.04:2003 [7.3] 81 punktą – 0,85y;

85.4. visais atvejais atstumas nuo jėgos pridėjimo taško iki skerspjūvio labiau gniuždomojo krašto laikančiosiose sienose ir stulpuose turi būti ne mažesnis kaip 2 cm.

III skirsnis. Įstrižasis gniuždymas

87.1. sudėtingos skerspjūvio formos atvejais skaičiavimui palengvinti leidžiama stačiakampę skerspjūvio dalį imti neįvertinant zonų, darančių jo formą sudėtingą (žr. 8 pav.) 7 pav. Įstrižai gniuždomojo stačiakampio skerspjūvio elemento skaičiuojamoji schema 8 pav. Įstrižai gniuždomojo sudėtingo skerspjūvio elemento skaičiuojamoji schema; plotai A1 ir A2 skaičiuojant neįvertinami Dydžiai ω, φ1 ir mlt nustatomi du kartus:

87.1.1. kai imamas skerspjūvio aukštis h arba inercijos spindulys ih ir ekscentricitetas eh;

87.1.2. kai imamas skerspjūvio aukštis b arba inercijos spindulys ib ir ekscentricitetas eb;

87.2. skaičiuojamoji laikomoji galia imama mažesnė iš dviejų, apskaičiuotų pagal (9.4) formulę, su skirtingomis ω, φ1 ir mlt reikšmėmis;

87.3. jeigu eb > 0,7 ab arba eh > 0,7 ah, tai, be laikomosios galios apskaičiavimo, skaičiavimu turi būti patikrinamas plyšių mūro siūlėse atsivėrimas atitinkama kryptimi pagal Reglamento 108 punkto nurodymus.

IV skirsnis. Glemžimas (vietinis gniuždymas)

Kai slėgis perduodamas tolygiai, ψ = 1; kai slėgio diagrama trikampė, ψ = 0,5.

Jeigu po lenkiamaisiais elementais atramξose skirstomieji padėklai nereikalingi, leidžiama imti ψ χ = 0,75 – mūrui iš medžiagų, nurodytų 22 lentelės 1 ir 2 poz., ir ψ χ = 0,5 – mūrui iš medžiagų, nurodytų 22 lentelės 3 poz.

Apskaičiuojant mūro, armuoto tinkleliais, skaičiuojamąjį glemžiamąjį stiprį fud (9.10) formulėje imama didesnė iš dviejų reikšmių: fud, apskaičiuotos pagal (9.11) formulę nearmuotajam mūrui, arba fud = fsd, kur fsd – centriškai gniuždomojo armuotojo mūro gniuždomojo stiprio reikšmė, apskaičiuota pagal (9.21) arba (9.22) formulę.

90.1. kai pagrindinė ir vietinė apkrovos veikia kartu, leidžiama įvertinti tik tą vietinės apkrovos dalį, kuria glemžiamasis plotas bus apkrautas iki apkrovimo pagrindine apkrova;

90.2. tuo atveju, kai skerspjūvio plotas pakankamas tik vienai vietinei apkrovai atlaikyti, bet nepakankamas vietinei ir pagrindinei apkrovoms, veikiančioms vienu metu, atlaikyti, leidžiama išvengti pagrindinės apkrovos veikimo įrengiant tarpą arba naudojant minkštą intarpą virš pagrindinės sijos, sijų ar sąramų viršuje ties atrama.

22 lentelė Koeficiento ξ 1 reikšmės ξ 1 apkrovoms pagal schemas Mūro medžiagos 9 a, c, d, f, h, e pav.

9 f, b, e, g, j pav. vietinė apkrova vietinės ir pagrindinės apkrovų suma vietinė apkrova vietinės ir pagrindinės apkrovų suma 1. Pilnavidurės plytos, pilnaviduriai blokeliai ir stambūs blokai iš sunkiojo betono arba betono su porėtaisiais užpildais (betono vidutinis gniuždomasis stipris ≥ 5 N/mm2) 2 2 1 1,2 2. Keraminiai blokeliai su plyšio formos tuštymėmis, skylėtosios plytos, akmenbetonis 1,5 2 1 1,2 3. Tuščiaviduriai betono blokeliai ir blokai; pilnaviduriai betono blokeliai ir blokai (vidutinis betono gniuždomasis stipris 3,5 N/mm2); akmenys ir blokai iš akytojo betono ir gamtinio akmens 1,2 1,5 1 1 Pastaba. Visų rūšių mūrui, kai skiedinys nesukietėjęs arba kai esant minusinei žiemos temperatūrai užšaldytas skiedinys atitirpo, ξ 1 reikšmės imamos iš lentelės 3 punkto.

91.1. kai glemžiamasis plotas apima visą sienos storį, nustatant skaičiuojamąjį plotą Ac1, įvertinami ruožai, kurių ilgis ne didesnis už sienos storį į kiekvieną pusę nuo vietinės apkrovos ribos (žr. 9 a pav.);

91.2. kai glemžiamasis plotas yra prie sienos krašto per visą jos storį, skaičiuojamasis plotas lygus glemžiamajam plotui (Ac1 = Aload), o skaičiuojant vietinės ir pagrindinės apkrovų sumą imamas skaičiuojamasis plotas, apibrėžtas punktyrine linija 9 b pav.;

91.3. kai į sieną remiami pagrindinių sijų ar ilginių galai, į skaičiuojamąjį plotą įtraukiamas sienos pjūvio, kurio plotis lygus pagrindinės sijos arba ilginio atrėmimo ilgiui, o ilgis, ne didesnis už atstumą tarp dviejų gretimų sijų ašių, plotas (žr. 9 c pav.); jei atstumas tarp sijų viršija dvigubą sienos storį, skaičiuojamojo pjūvio ploto ilgis apibrėžiamas kaip sijos pločio ir dvigubo sienos storio suma (žr. 9 d pav.);

91.4. kai apkrova pridėta sienos kampe (kampiniame ruože), skaičiuojamasis plotas lygus glemžiamajam plotui, o skaičiuojant vietinės ir pagrindinės apkrovos bendrą veikimą imamas skaičiuojamasis plotas, apribotas punktyru 9 e pav.;

91.5. kai glemžiamasis plotas yra tam tikru atstumu nuo sienos išilginės briaunos, skaičiuojamasis plotas imamas pagal 9 f pav. Jeigu glemžiamasis plotas yra arti sienos pjūvio krašto, tai apskaičiuojant jos stiprumą vietinės ir pagrindinės apkrovos bendram (suminiam) poveikiui, skaičiuojamasis plotas A imamas ne mažesnis kaip nustatytas pagal 9 e pav., apkraunant ta pačia apkrova kampinį sienos ruožą;

91.6. kai glemžiamasis plotas yra piliastro ribose, skaičiuojamasis plotas lygus glemžiamajam plotui, o apskaičiuojant vietinės ir pagrindinės apkrovų sumą, imamas skaičiuojamasis plotas, apribotas punktyrine linija (žr. 9 g pav.);

9 pav. Pjūvių, apkrautų vietine apkrova, skaičiuojamojo ploto Ac1 nustatymas: a-j – vietinio gniuždymo atvejai Pastaba. Visais atvejais, pateiktais 9 pav., į skaičiuojamąjį pjūvio plotą Ac1 įtraukiamas glemžiamasis plotas Aload;

91.7. kai glemžiamasis plotas yra piliastro ir dalies sienos arba tarpusienio ribose, skaičiuojamojo ploto padidėjimą reikia įvertinti tik apkrovai, kurios atstojamoji pridėta lentynos ribose arba briaunos (piliastro) ribose su ekscentricitetu į sienos pusę (l – glemžiamojo ploto ilgis; e0 – jėgos ekscentricitetas glemžiamojo ploto ašies atžvilgiu). Šiuo atveju skaičiuojamasis plotas, be glemžiamojo ploto, apima dalį lentynos skerspjūvio (žr. 9 h pav.);

91.8. jeigu pjūvis yra sudėtingos formos, nustatant skaičiuojamąjį pjūvio plotą, zonų, kurių ryšys su apkrautąja zona yra nepakankamas slėgiui perskirstyti (1 ir 2 zonos 9 j pav.), plotas neįvertinamas.

Šio punkto nurodymai netaikomi kabamųjų sienų atramoms skaičiuoti. Tai daroma pagal Reglamento 88 ir 116 punktų reikalavimus:

92.1. prireikus padidinti po atraminėmis plokštėmis glemžiamąjį plotą, reikia ant jų padėti plieninius intarpus, fiksuojančius atraminio slėgio padėtį;

92.2. konstrukciniai reikalavimai mūro ruožams, apkrautiems vietinėmis apkrovomis, pateikiami Reglamento 151-154 punktuose.

V skirsnis. Lenkiamieji elementai

93.1. kai tikrinamas lenkiamųjų nearmuotųjų konstrukcijų elementų, veikiamų skersinės jėgos, irimo ribinis būvis, turi būti tenkinama sąlyga [7.2] , (9.14) čia: ftwd – mūro skaičiuojamasis stipris svarbiausiems tempimo įtempiams lenkiant, imamas iš 12-13 lenteles; VEd – skaičiuojamoji skersinė jėga nuo apkrovų poveikio; b – skerspjūvio plotis; z – vidaus jėgų petys stačiakampiam skerspjūviui .

Pastaba. Negali būti projektuojami mūriniai elementai, kurie yra lenkiami neperrištuose pjūviuose.

VI skirsnis. Centriškai tempiamieji elementai

Pastaba. Negali būti projektuojami elementai, kurie yra tempiami neperrištuose pjūviuose.

VII skirsnis. Kerpamieji elementai

95.1. kerpamajam mūrui su neperrištu pjūviu (per plytas ir blokelius) apskaičiuoti taikoma (9.16) formulė, neįvertinant apgniuždymo (be antrojo jos nario). Skaičiuojamasis mūro kerpamasis stipris imamas iš 12 lentelės. Ekscentriškai gniuždomojo mūro su ekscentricitetu, didesniu už skerspjūvio branduolį (stačiakampiam skerspjūviui e0 > 0,17h), imamas tik gniuždomosios dalies plotas Ac.

VIII skirsnis. Sluoksniuotosios sienos (palengvinto mūro sienos ir sienos su apdarais)

97.1. standusis sluoksnių sujungimas. Skirtingą stiprumą ir tampriąsias sluoksnių savybes, taip pat nevisišką jų stiprumo naudojimą, esant bendram darbui sienoje, reikia įvertinti apskaičiuojant pjūvio plotą, pritaikant tai prie pagrindinio laikančiojo sluoksnio medžiagos. Visų įrąžų ekscentricitetai turi būti nustatomi ašies, einančios per efektyviojo pjūvio centrą, atžvilgiu;

97.2. lankstusis sluoksnių sujungimas. Kiekvieną sluoksnį reikia apskaičiuoti atskirai jam tenkančioms apkrovoms, denginių ir perdangų apkrovas turi atlaikyti vidinis sluoksnis. Nuosavo šiluminės izoliacijos svorio apkrovą reikia paskirstyti laikantiesiems sluoksniams proporcingai jų pjūviui.

Sluoksnio stiprumo išnaudojimo koeficientai β ir βi sluoksniuotosiose sienose pateikti 23 lentelėje.

99.1. esant centriniam gniuždymui – pagal (9.1) formulę;

99.2. esant ekscentriniam gniuždymui – pagal (9.4) formulę;

99.3. (9.1) ir (9.4) formulėse imama: efektyviojo pjūvio plotas A = Aeff, gniuždomosios dalies efektyviojo pjūvio plotas Ac = Ac, eff ir skaičiuojamasis sluoksnio, kuriam perskaičiuojamas pjūvis, medžiagos stipris įvertinant stiprumo išnaudojimo koeficientą β;

99.4. klupumo koeficientus φ, φ 1 ir koeficientą mlt reikia nustatyti atsižvelgiant į Reglamento 77-82 p. nurodymus pagal sluoksnį, kuriam perskaičiuojamas pjūvis;

99.5. esant ekscentricitetams, didesniems už 0,7y efektyviojo pjūvio ašies atžvilgiu, taip pat turi būti apskaičiuotas plyšių atsiradimas pagal Reglamento 109 p. nurodymus.

23 lentelė Sluoksnių stiprumo išnaudojimo koeficientų reikšmės Sluoksnių stiprumo išnaudojimo koeficientų reikšmės β i sluoksniams iš β sluoksniams iš betoninių gaminių keraminių dirbinių plastinio presavimo molio plytų silikatinių plytų sauso presavimo molio plytų β β i β β i β β i β β i Dirbiniai iš betono su porėtais užpildais ir iš porizuoto ne žemesnės kaip C2,5 klasės betono 0,8 1 0,9 1 1 0,9 1 0,85 Dirbiniai iš akytojo ne žemesnės kaip C2,5 klasės betono - - 0,85 1 1 0,8 1 0,8 100.1. Esant skirtingoms sluoksnių medžiagoms, imama efektyvioji tamprioji mūro charakteristika αeff, apskaičiuojama pagal formulę , (9.19) čia: α1 ir α2 – tampriosios sluoksnių mūro charakteristikos.

103.1. sluoksniuotose sienose su apdarais laikančiojo sluoksnio, į kurį perskaičiuojamas pjūvis, stiprumo išnaudojimo koeficiento reikšmę reikia imti mažiausią iš pateiktų 23 ir 24 lentelėse;

103.2. kai apkrovos ekscentricitetas, nukreiptas į apdarų pusę, koeficientą ω (9.4) formulėje reikia imti lygų vienetui;

103.3. apdailos sluoksnio siūlių atsivėrimą tempiamojoje pjūvio pusėje, esant jėgos ekscentricitetui, nukreiptam į mūro pusę ir viršijančiam 0,7y efektyviojo pjūvio ašies atžvilgiu, reikia apskaičiuoti pagal 109 p. nurodymus;

103.4. sluoksnių stiprumo išnaudojimo koeficientai β ir β1 sienoms su apdarais pateikti 24 lentelėje.

24 lentelė Sluoksnių stiprumo išnaudojimo koeficientų β ir β i reikšmės β i sienos sluoksniams iš medžiagų i apdarų sluoksniams iš medžiagų keraminiai dirbiniai plastiško presavimo molio plytos silikatinės plytos pusiau sauso presavimo molio plytos β i β β i β β i β β i β Fasadinės plastinio presavimo 65 mm storio molio plytos 0,8 1 1 0,9 1 0,6 1 0,65 Fasadiniai keraminiai 138 mm aukščio dirbiniai su kiaurymėmis 1 0,9 1 0,8 0,85 0,6 1 0,5 Didelių matmenų plokštės iš silikatbetonio 0,6 0,8 0,6 0,7 0,7 0,6 0,9 0,6 Silikatinės plytos 0,6 0,85 0,6 1 1 1 1 0,8 Silikatiniai 138 mm aukščio blokeliai 0,9 1 0,8 1 1 0,8 1 0,7 Didelių matmenų sunkiojo betono plokštės 1 0,9 1 0,9 1 0,75 1 0,65 104. Apskaičiuojant sienas su apdarais, apkrovos ekscentricitetas į apdarų pusę neturi viršyti 0,25y (y – atstumas nuo efektyviojo pjūvio centro iki pjūvio krašto į ekscentriciteto pusę). Esant nukreiptam į sienos vidinę pusę ekscentricitetui e0 > y (1- β) (1 + β), bet ne mažesniam kaip 0,1y, stiprumas pagal (9.1)-(9.4) formules apskaičiuojamas neįvertinant koeficientų β ir β i, pateiktų 23 ir 24 lentelėse, šiuo atveju apskaičiuojant imamas visas elemento skerspjūvio plotas.

IX skirsnis. Armuotosios mūrinės konstrukcijos

NEd ≤ NRd = mlt φ fsd A, (9.20) čia: NEd – išilginės jėgos skaičiuojamoji reikšmė nustatoma pagal skaičiuojamųjų situacijų pagrindinius derinius (žr. [7.3] 79) punktą; mlt – koeficientas, nustatomas pagal (9.9) formulę; φ – klupumo koeficientas, nustatomas iš 19 lentelės pagal λh arba λi ir tinkleliais armuoto mūro tamprumo charakteristiką αsk, nustatomą pagal (8.6) formulę, fsd ≤ 2fd – skaičiuojamasis armuotojo mūro stipris;

105.1. centriškai gniuždomojo armuotojo visų rūšių plytų ir keraminių blokų su plyšio pavidalo vertikaliomis tuštymėmis mūro skaičiuojamasis gniuždomasis stipris apskaičiuojamas pagal formulę ; (9.21) 105.2. esant skiedinio stipriui mažesniam kaip 2,5 N/mm2, mūro stipris mūrijimo metu apskaičiuojamas pagal formulę ; (9.22) čia: fd1 – nearmuotojo mūro skaičiuojamasis gniuždomasis stipris, imant skiedinio stiprį nagrinėjamuoju momentu; fd2,5 – mūro skaičiuojamasis stipris, esant skiedinio stipriui 2,5 N/mm2, ρw = (Vs /Vk); 100 – tūrinis armavimo procentas (Vs ir Vk – atitinkamai armatūros ir mūro tūriai); kai tinklelis su kvadratinėmis akutėmis: esant armatūros skerspjūvio plotui Ast, akutės matmenimis a bei atstumui tarp tinklelių a1; tūrinis armavimo procentas apskaičiuojamas pagal formulę , (9.23) 10 pav. Mūrinių konstrukcijų armavimas tinkleliais: 1 – armatūros tinklelis; 2 – armatūros tinklelio strypų iškyšos kontrolei 105.3. esant skiedinio stipriui didesniam kaip 2,5 N/mm2, santykis fd1 / fd2,5 imamas lygus 1;

105.4. centriškai gniuždomojo tinkleliais armuoto mūro armavimo procentas neturi viršyti apskaičiuoto pagal formulę ρw = 50 fd / fyd ≥ 0,1 %; (9.24) 105.5. tinkleliais armuoto mūro elementų skiedinio stipris turi būti ne mažesnis nei 5,0 N/mm2, o mūro eilės aukštis – ne didesnis kaip 150 mm.

106.3. ekscentriškai gniuždomojo tinkleliais armuoto mūro armavimo procentas neturi viršyti apskaičiuoto pagal formulę . (9.29)

X skyrius. Konstrukcijų skaičiavimas pagal tinkamumo ribinių būvių reikalavimus

107.1. ekscentriškai gniuždomuosius nearmuotuosius elementus, kai e0 > 0,7y;

107.2. greta dirbančius konstrukcinius mūro elementus iš skirtingo deformatyvumo medžiagų (su skirtingais tamprumo moduliais, valkšnumu, susitraukimu) arba kai yra žymūs įtempių skirtumai, atsirandantys šiuose elementuose;

107.3. savilaikes sienas, sujungtas su karkasais ir lenkiamas skersine linkme, jeigu jų laikomoji galia nepakankama savarankiškai (be karkaso) atlaikyti apkrovoms;

107.4. sieninius karkasų užpildus – persimetimui sienų plokštumoje;

107.5. išilgai armuotus lenkiamuosius, ekscentriškai gniuždomuosius ir tempiamuosius elementus, naudojamus agresyvioje armatūrai aplinkoje;

107.6. išilgai armuotas talpyklas, tenkinant tinko arba plokščių izoliacinių dangų nelaidumo drėgmei reikalavimus;

107.7. kitus pastatų ir statinių elementus, kuriuose plyšių susidarymas neleidžiamas arba plyšių atsivėrimas turi būti apribotas naudojimo sąlygų.

109.1. ekscentriškai gniuždomojo tampraus kūno įtempių diagrama imama tiesinė;

109.2. apskaičiuojama pagal sąlyginius kraštinius tempimo įtempius, kurie apibūdina plyšių atsivėrimo dydį tempiamojoje zonoje;

109.3. plyšių atsivėrimo galimybė tikrinama pagal formulę , (10.1) čia: ftxd – skaičiuojamasis tempiamasis stipris, lenkiant per neperrištąjį pjūvį, imamas iš 11 lentelės; Im – mūrinio skerspjūvio inercijos momentas lenkimo momento veikimo plokštumoje; y – atstumas nuo skerspjūvio centro iki labiausiai gniuždomo krašto; γma – mūro darbo sąlygų koeficientas skaičiuojant plyšių susidarymą (imamas iš 25 lentelės);

25 lentelė Mūro darbo sąlygų koeficiento γma reikšmės Eil. Nr.

Mūro darbo sąlygų pobūdis Mūro darbo sąlygų koeficientas γma, atsižvelgiant į konstrukcijos naudojimo trukmę metais 100 50 25 1.

Nearmuotasis ekscentriškai gniuždomasis arba tempiamasis mūras 1,5 2,0 3,0 2.

Tas pat, kai konstrukcijos padengtos dekoratyviniu tinku ir yra didesni architektūros reikalavimai 1,2 1,2 - 3.

Nearmuotosios ekscentriškai gniuždomosios konstrukcijos, padengtos hidroizoliaciniu tinku, kurias veikia skysčių hidrostatinis slėgis 1,2 1,5 - 4.

Tas pats, kai konstrukcijos padengtos rūgštims atspariu tinku arba aptaisyta naudojant skystąjį stiklą 0,8 1,0 1,0 109.4. skaičiuojant išilgai armuotuosius elementus ekscentriniam gniuždymui, lenkimui, centriniam ir ekscentriniam tempimui arba skaičiuojant svarbiausius įtempius, darbo sąlygų koeficientai ma imami iš 25 lentelės ir dauginami iš koeficiento: k = 1,25, kai ρw  0,1 , k = 1,0, kai ρw  0,05 .

Esant tarpinėms armavimo procento reikšmėms, koeficientas k = 0,75+5ρw.

111.1. esant ašiniam tempimui ; (10.2) 111.2. esant lenkimui ; (10.3) 111.3. esant ekscentriniam gniuždymui ; (10.4) 111.4. esant ekscentriniam tempimui , (10.5) čia: NEck, NEtk ir MEk – apkrovų, veikiančių padengus mūro paviršių tinku arba kitomis dangomis, charakteristinių derinių [7.3] sukelta išilginė gniuždomoji ir tempiamoji jėgos ir lenkimo momentas; εtu – ribinės santykinės tempimo deformacijos, kurių reikšmės pateiktos 26 lentelėje; (h-y) – atstumas nuo mūro skerspjūvio centro iki labiausiai tempiamos skerspjūvio briaunos; I – skerspjūvio ploto inercijos momentas; E – mūro deformacijų modulis, nustatomas pagal (8.11) formulę.

26 lentelė Mūro dangų ribinių santykinių deformacijų εtu reikšmės Eil. Nr.

Dangos tipas ir paskirtis tu 1.

Cementinis hidroizoliacinis tinkas, kai konstrukcijas veikia skysčių hidrostatinis slėgis 0,8·10-4 2.

Rūgštims atsparus tinkas arba vienasluoksnė (akmens masės plytelių) danga, padengta ant rūgščiai atsparios dangos 0,5·10-4 3.

Dviejų arba trijų sluoksnių lydyto akmens plytelių danga, padengta ant rūgščiai atsparios dangos: išilgai ilgesniosios plytelių kraštinės; išilgai trumpesniosios plytelių kraštinės 1·10-4 0,8·10-4 Pastaba. Išilgai armuotosioms konstrukcijoms ir nearmuotosioms, tačiau tinkuotoms su tinkleliu konstrukcijoms ribinių santykinių deformacijų reikšmės gali būti padidintos 25 .

XI skyrius. konstrukcijų projektavimO NURODYMAI

I skirsnis. Bendrosios nuorodos

114.1. pilnavidurių 65 mm storio plytų mūrui – viena trumpainių eilė kas šešta mūro eilė, iš 88 mm storio ir tuščiavidurių 65 mm storio plytų – trumpainių eilė kas ketvirta mūro eilė;

114.2. taisyklingos formos akmenų mūrui, kai eilės aukštis iki 200 mm, – viena trumpainių eilė kas trys mūro eilės.

Palangėms, juostelėms, parapetams ir panašioms išsikišusioms dalims, kurios ypač veikiamos drėgmės, reikia numatyti apsaugines cementinio skiedinio dangas arba jas apskardinti. Išsikišusios sienų dalys privalo turėti nuolydžius, užtikrinančius vandens nutekėjimą.

117.1. laikančiąsias, atlaikančias ne tik savąjį svorį ir vėjo apkrovos, bet ir denginio, perdangų, kranų ir kt. apkrovas;

117.2. savilaikes, atlaikančias tik visų aukščiau esančiųjų sienų savojo svorio ir vėjo apkrovas;

117.3. nelaikančiąsias (tarp jų kabamąsias), atlaikančias tik savojo svorio ir vėjo apkrovas vieno aukšto ribose, jei aukšto aukštis neviršija 6 m; esant didesniam aukšto aukščiui, šios sienos priskiriamos savilaikėms;

117.4. pertvaras (vidines sienos), atlaikančias tik savojo svorio bei vėjo apkrovas (esant atviroms langų angoms) vieno aukšto ribose, jei aukšto aukštis neviršija 6 m; esant didesniam aukšto aukščiui, šio tipo sienos sąlyginai priskiriamos savilaikėms;

117.5. pastatuose su savilaikėmis ir nelaikančiosiomis išorinėmis sienomis denginio, perdangų ir kitas apkrovas atlaiko rėmas arba skersinės pastato konstrukcijos.

27 lentelė Mūro grupės Mūro rūšis Mūro grupė (tipas) I II III IV 1. Ištisinis mūras iš plytų arba blokelių, kurių markė ≥ 50 skiedinio markė ≥ S1 skiedinio markė ≥ S4 - - 2. Tas pats 35 ir 25 markių - skiedinio markė ≥ S1 skiedinio markė S0,4 - 3. Tas pats 15, 10 ir 7 markių - - bet koks skiedinys bet koks skiedinys 4. Tas pats 4 markės - - - bet koks skiedinys 5. Stambūs blokai iš plytų ar akmenų (vibruotieji ir nevibruotieji) skiedinio markė ≥ S2,5 - - - 6. Mūras iš gruntinių medžiagų (blokai iš grunto ir nedegtų molio plytų) - - kalkių skiedinys molio skiedinys 7. Palengvintasis mūras iš plytų arba betono blokelių, perrištų horizontaliaisiais trumpainiais arba ryšiais skiedinio markė ≥ S5, užpildyta betonu arba įdėklais, kurių gniuždomasis stipris ≥ 2,5 N/mm2 skiedinio markė S2,5, užpildyta betonu arba įdėklais, kurių gniuždomasis stipris 1,5 N/mm2 skiedinio markė S1, užpildyta biralais - 8. Palengvintasis mūras iš plytų arba blokelių (su perriša vertikaliosiomis diafragmomis) skiedinio markė ≥ S5 užpildyta šilumą izoliuojančio-mis plokštėmis arba biralais skiedinio markė S2,5, užpildyta šilumą izoliuojančio-mis plokštėmis arba biralais - - 9. Guolinių akmenų mūras - skiedinio markė ≥ S2,5 skiedinio markė S1 ir S0,4 molio skiedinys 10. Skaldytųjų akmenų mūras - skiedinio markė ≥ S5 skiedinio markė 2,5 ir 1 skiedinio markė S0,4 11. Akmenbetonis betonas ≥ C8/10 betono gniuždomasis stipris 7,5-5 N/mm2 betono gniuždoma-sis stipris 3,5 N/mm2 - 118. Horizontaliųjų apkrovų veikiamos centriškai ir ekscentriškai gniuždomosios statinių mūrinės sienos ir stulpai imami kaip atremti horizontaliąja linkme į tarpaukštines perdangas, stogą ir skersines sienas. Šios atramos skirstomos į standžiąsias (neslankiąsias) ir tampriąsias. Standžiosiomis atramomis laikomos šios:

118.1. skersinės mūrinės ir betoninės sienos, kurių storis ne mažesnis kaip 120 mm, gelžbetoninės, kurių storis ne mažesnis nei 60 mm, kontraforsai, skersiniai rėmai su standžiaisiais mazgais, skersinių sienų ruožai ir kitos konstrukcijos, apskaičiuotos horizontaliosioms apkrovoms atlaikyti;

118.2. denginiai ir tarpaukštinės perdangos, kai atstumai tarp skersinių standžiųjų konstrukcijų neviršija nurodytų 28 lentelėje;

118.3. vėjo juostos, santvaros, vėjo ryšiai, gelžbetoniniai aprišalai, apskaičiuoti pagal atsparumą ir deformacijas horizontaliosioms apkrovoms, kurias perduoda sienos, atlaikyti;

118.4. tampriosios atramos, denginiai ir tarpaukštinės perdangos, kai atstumai tarp skersinių standžiųjų konstrukcijų viršija nurodytuosius 28 lentelėje, jei vėjo ryšių, kurie nurodyti Reglamento 118.3 p., nėra;

118.5. sienos ir stulpai, neturintys ryšio su perdangomis (įrengiant ritinines atramas ir pan.), apskaičiuojami kaip laisvai stovintys.

28 lentelė Didžiausi leidžiami sienų su standžiosiomis atramomis atstumai tarp skersinių standžiųjų konstrukcijų Stogo ir perdangų konstrukcijos Atstumas tarp skersinių standžių konstrukcijų, m, kai mūro grupė I II III IV A. Iš surenkamojo sumonolitinto gelžbetonio (žr. 2 pastabą) ir monolitinio gelžbetonio 54 42 30 - B. Iš surenkamojo gelžbetonio plokščių (žr. 3 pastabą) ir surenkamojo gelžbetonio ar plieninių sijų bei pakloto iš plokščių ar blokelių 42 36 24 - C. Medinės 30 24 18 12 Pastabos: 1. 28 lentelėje nurodytos leidžiamosios atstumų reikšmės turi būti sumažintos šiais atvejais:  kai vėjo slėgis 0,7, 0,85 ir 1 kN/m2 – atitinkamai 15, 20 ir 25 ;  kai pastato aukštis 22-32 m – 10 ; 33 – 48 m – 20  ir > 48 m – 25 ;  siauriems pastatams, kai plotis b mažesnis už dvigubą aukšto aukštį, l (b < 2l) – proporcingai santykiui b / 2l.

120.1. jei perdangos (denginio) konstrukcija tolygiai perduoda slėgį per visą rėmimosi į sieną ilgį, lygų pločiui tarp angų, o sienose be angų – lygų ruožo tarp tarpatramio ašių pločiui;

120.2. jei sienos šoninis slėgis į denginį perduodamas santvarų arba pagrindinių sijų atramos į sieną vietose, tai siena su piliastru imama kaip pastovaus skerspjūvio per visą aukštį rėmo statramstis; šiuo atveju lentynos plotis imamas lygus 1/3 l į kiekvieną pusę nuo piliastro krašto, bet ne daugiau kaip 6h ir sienos tarp angų plotis (l – sienos aukštis tarp atramų, h – sienos storis);

120.3. jei nėra piliastrų ir sienoms yra perduodamos sutelktosios apkrovos, ruožo plotis 1/3 l imamas į abi puses nuo skirstomosios plokštės, padėtos po santvarų arba pagrindinių sijų atramomis.

121.1. sienos ir stulpai suskirstomi pagal aukštį į vieno tarpatramio sijas su atraminiais lankstais, išdėstytais perdangų atrėmimo plokštumose. Šiuo atveju laikoma, kad viršutinių aukštų apkrova veikia aukščiau esančio aukšto sienos arba stulpo skerspjūvio centre; apkrovos nagrinėjamojo aukšto ribose imamos su tikruoju ekscentricitetu sienos ar stulpo skerspjūvio centro atžvilgiu įvertinant skerspjūvio kitimą aukšto ribose ir susilpninimus horizontaliosiomis ir pasvirusiomis išėmomis;

121.2. kai nėra specialiųjų atramų, fiksuojančių atraminio slėgio padėtį, leidžiama atstumą nuo ilginių, sijų arba plokščių atraminės reakcijos pridėties taško iki sienos ar atraminės plokštės vidinio krašto imti lygų 1/3 atrėmimo gylio, bet ne mažesnį kaip 70 mm. Lenkimo momentai, sukelti vėjo apkrovos, turi būti nustatomi kiekvieno aukšto sienai (kiekvieno aukšto ribose) kaip sijoms su įtvirtintais galais, išskyrus viršutinį aukštą, kuriame viršutinė atrama yra lankstinė.

122.1. horizontalieji pjūviai gniuždymui arba ekscentriniam gniuždymui;

122.2. įstrižieji pjūviai – svarbiausiems tempiamiesiems įtempiams lenkiant sienos plokštumoje;

122.3. plyšių atsivėrimui nuo skirtingo tarpusavyje sujungtų sienų standžio arba skirtingo gretimų sienos ruožų apkrovimo;

122.4. įvertinant skersinių ir išilginių sienų bendrą darbą veikiant horizontaliajai apkrovai, turi būti užtikrintas šlyties įtempių atlaikymas jų tarpusavio jungimo vietose. Jis nustatomas pagal formulę , (11.1) čia: Td – šlyties jėga, veikianti vieno aukšto ribose; VEd – skaičiuojamoji skersinė jėga nuo horizontaliosios apkrovos aukšto viduryje; y – atstumas nuo išilginės sienos ašies iki ašies, einančios per sienų pjūvio centrą plane (žr. 11 pav.); A – lentynos (išilginės sienos ruožo, įvertinamo skaičiavimuose) skerspjūvio plotas; I – sienų inercijos momentas ašies, einančios per sienų skerspjūvio (plane) centrą, atžvilgiu; h – skersinės sienos storis; l – aukšto aukštis; fvd – sienos mūro skaičiuojamasis kerpamasis stipris per vertikalųjį perrištąjį pjūvį (žr. 95 p.). Apskaičiuojant lentynos skerspjūvio plotą ir inercijos momentą, reikia įvertinti 120 p. pateiktus nurodymus.

11 pav. Skersinės sienos ir išilginių sienų tarpangių planas: 1 – išilginės sienos tarpuangis; 2 – skersinė siena 123. Skersinės sienos atsparumas svarbiausiųjų tempimo įtempių poveikiui tikrinamas pagal formulę , (11.2) 123.1. kai dalis sienos skerspjūvio tempiama, tikrinama pagal formulę , (11.3) , (11.4) čia: VEd – skaičiuojamoji skersinė jėga nuo horizontaliosios apkrovos aukšto aukščio viduryje; ftwd – mūro siūlių skaičiuojamasis stipris svarbiausiems tempimo įtempiams (žr. 11 lentelę); τd – mūro, apspausto skaičiuojamąja jėga NEd, nustatoma su patikimumo koeficientu 0,9, skaičiuojamasis skeliamasis stipris apskaičiuojamas pagal (11.4) formulę; σc – gniuždomieji įtempiai skerspjūvyje apskaičiuojami pagal (11.5) arba (11.6) formules; h – skersinės sienos storis ruože, kuriame šis storis yra mažiausias, su sąlyga, jei šio ruožo ilgis viršija ¼ aukšto aukščio arba ¼ sienos ilgio, esant sienoje kanalams, jų plotis iš sienos storio eliminuojamas; lsk – skersinės sienos ilgis, jeigu į skerspjūvį įeina lentynos kaip išorinių sienų atkarpos, tai atstumas lsk imamas tarp šių lentynų ašių. – tangentinių įtempių netolygumo skerspjūvyje koeficientas. Koeficiento  reikšmės imamos: dvitėjams skerspjūviams – δ = 1,15; tėjiniams skerspjūviams – δ = 1,35; stačiakampiams skerspjūviams (neįvertinant išilginių sienų darbo) – δ = 1,5; S0 – skerspjūvio dalies, esančios vienoje pusėje ašies, einančios per skerspjūvio centrą, statinis momentas; I – viso skerspjūvio inercijos momentas ašies, einančios per skerspjūvio centrą, atžvilgiu. , (11.5) 123.2. kai dalis sienos skerspjūvio tempiama, imama , (11.6) čia A – skersinės sienos skerspjūvio plotas įvertinant (arba neįvertinant) išilginės sienos ruožus (žr. 11 pav.); Ac – sienos gniuždomosios skerspjūvio dalies plotas esant ekscentricitetams, išeinantiems už pjūvio branduolio ribų;

Jeigu skersinių sienų su angomis stiprumas veikiant horizontaliosioms apkrovoms užtikrinamas tiktai įvertinant sąramų standį, tai sąramos turi atlaikyti jose susidarančias kerpamąsias jėgas, apskaičiuojamas pagal formulę , (11.8) čia: VEd – skaičiuojamoji skersinė jėga nuo horizontaliosios apkrovos; l – aukšto aukštis; lsk – skersinės sienos ilgis plane (123 p.); δ – reikšmė, nustatoma pagal Reglamento 123 p.

Jei sąramų stiprumas yra nepakankamas, jos turi būti sustiprintos armuojant išilgine armatūra arba gelžbetoninėmis sijomis, apskaičiuojamomis lenkimui ir skėlimui nuo momento (11.11) ir kerpamajai jėgai T (žr. (11.8) formulę). Sijų (sąramų) atrėmimas į mūrą apskaičiuojamas pagal Reglamento 157 p. nuorodas.

II skirsnis. Sienų ir stulpų aukščio ir storio leistinieji santykiai

128.1. sienoms su piliastrais ir sudėtingo skerspjūvio stulpams vietoje storio h imamas efektyvusis storis heff = 3,5i, čia . Apvalaus ir daugiakampio skerspjūvių, įbrėžtų į apskritimą stulpams heff = 0,85φ, čia φ – stulpo (skerspjūvio) skersmuo.

Pastaba. Kai aukšto aukštis l didesnis už laisvąjį sienos ilgį los, santykis los /h neturi viršyti 1,2β reikšmės iš 29 lentelės.

29 lentelė Santykio β leistinosios reikšmės Skiedinio markė Santykio β reikšmės, kai mūro grupės (žr. 27 lentelę) I II III IV ≥ S5 25 22 - - S2,5 22 20 17 - S1,0 20 17 15 14 S0,4 - 15 14 13 129. Sienų ir pertvarų aukščio ir jų storio esant sąlygoms, besiskiriančioms nuo nurodytų Reglamento 128 p., santykius β reikia imti su pataisos koeficientu k, pateiktu 30 lentelėje:

129.1. kai sienoms ar pertvaroms taikomos kelios pataisos koeficiento k reikšmės (žr. 30 lentelę), imamas bendras santykio β sumažinimo koeficientas, kaip šių reikšmių sandauga, kuri neturi viršyti dydžių, pateiktų 31 lentelėje;

129.2. kai nelaikančiųjų sienų ir pertvarų storis > 100 ir < 250 mm, pataisos koeficiento k reikšmės nustatomos interpoliuojant;

30 lentelė Pataisos koeficiento k reikšmės Sienų ir pertvarų charakteristika Koeficientas k 1. Sienos ir pertvaros, neapkrautos denginio ir perdangų apkrova, kai jų storis, mm: ≥ 250 ≥ 100 1,2 1,8 2. Sienos su angomis 3. Pertvaros su angomis 0,9 4. Sienos ir pertvaros, kai jų laisvasis ilgis tarp prijungiamųjų skersinių sienų arba kolonų nuo 2,5 iki 3,5l 0,9 5. Tas pats, kai l0s > 3,5l 0,8 6. Laukakmenių mūro ir akmenbetonio sienos 0,8 129.3. An ir Ab – sienos horizontaliojo skerspjūvio neto ir bruto plotai;

129.4. leistinieji santykiai β stulpams imami iš 29 lentelės su koeficientais, pateiktais 31 lentelėje.

31 lentelė Koeficiento k reikšmės stulpams Mažesnysis stulpo skerspjūvio matmuo, mm Koeficiento k reikšmės stulpams plytų ir taisyklingos formos gaminių laukakmenio ir akmenbetonio > 900 0,75 0,6 700-890 0,7 0,55 500-690 0,65 0,5 < 500 0,6 0,45 Pastaba. Leistinieji santykiai β laikantiesiems siauriems tarpangiams, kurių plotis mažesnis už sienos storį, imami kaip stulpams, kurių aukštis lygus angų aukščiui.

III skirsnis. Plokščių ir stambiųjų blokų sienos

Vibruotojo mūro skaičiuojamuosius stiprius reikia imti iš 4 lentelės. Leidžiama išorinių sienų vienasluoksnes plokštes projektuoti iš tuščiavidurių keraminių blokų, efektyvių šiluminės technikos požiūriu, vienos, pusantros ir dviejų plytų storio nenaudojant vibracijos. Šiuo atveju mūro skaičiuojamuosius stiprius reikia imti iš 3 lentelės.

Pastaba. Tuščiavidurių keraminių blokų plokštėse, pagamintose nenaudojant vibracijos, vertikaliosios mūro siūlės turi būti perrištos. Tai turi būti nurodoma darbo projekte.

Trisluoksnes plokštes reikia daryti su ketvirčio arba pusės plytos storio išoriniais sluoksniais ir viduriniu sluoksniu iš standžiųjų arba pusiau standžių šilumą izoliuojančių plokščių.

Išorinių sienų plokščių armatūros strypai turi būti įrengiami briaunose arba siūlėse, išdėstytose plokštės ir angų perimetru per visą plokštės storį. Briaunų, į kurias įstatomi armatūros strypynai, plotis neturi viršyti 30 mm.

Pastabos: 1. Plokščių storiai nurodyti įvertinant išorinius ir vidinius skiedinio sluoksnius.

136.1. jei reikiamas plokštės stiprumas garantuojamas be armavimo, tai strypynų išilginės armatūros skerspjūvio plotas parenkamas konstruktyviai ir turi būti ne mažesnis kaip 0,25 cm2 plokštės vienam vertikaliojo ir horizontaliojo pjūvio metrui;

136.2. jeigu nustatant plokštės laikomąją galią armatūra įvertinama, tai armatūros kiekis turi būti apskaičiuojamas kaip armuotajam mūrui. Apskaičiuojant 270 mm storio ir plonesnes plokštes, būtina įvertinti atsitiktinį ekscentricitetą, kurio reikšmė imama lygi 1 cm – laikančiosioms vienasluoksnėms plokštėms ir 0,5 cm – savilaikėms plokštėms, taip pat trisluoksnių laikančiųjų plokščių atitinkamiems sluoksniams; nelaikančiųjų plokščių ir pertvarų atsitiktinis ekscentricitetas neįvertinamas.

140.1. išoriniuose kampuose – surišant mūrą specialiaisiais kampiniais blokais (ne mažiau kaip viena blokų eilė aukštui);

140.2. vidinių skersinių sienų prijungimo prie išilginių vietose, taip pat ir vidurinės išilginės sienos prie galinės – T formos inkarais iš juostinio plieno arba armatūros tinklų, dedamų kiekviename aukšte į vieną horizontaliąją siūlę perdangos lygyje;

140.3. stambiaplokščiams pastatams, aukštesniems nei 5 aukštai, ir pastatams, kurių aukštų aukštis didesnis kaip 3 m, turi būti numatyti standieji ryšiai tarp sienų ir kampuose, ir vidinių sienų prijungimo prie išorinių vietose. Ryšius reikia projektuoti taip, kad blokų įdėtinės detalės būtų jungiamos privirinant antdėklus.

IV skirsnis. Sluoksniuotosios sienos

141.1. esant bet kokiam šiluminės izoliacijos sluoksniui ir atstumui tarp vertikaliųjų diafragmų iš plytų ar akmenų trumpainių eilių ašių ne didesniam kaip 10h ir ne daugiau kaip 120 cm; čia h – plonesniojo konstrukcinio sluoksnio storis;

141.2. esant šiluminės izoliacijos sluoksniui iš monolitinio betono, kurio gniuždomasis stipris yra ne mažesnis kaip 0,7 N/mm2, arba kai mūro gaminių markė yra ne žemesnė kaip 10, esant trumpainių horizontaliosioms eilėms su atstumu tarp eilių ašių pagal mūro aukštį ne didesniam kaip 5h ir ne daugiau 620 mm.

V skirsnis. Sienų ir stulpų inkaravimas

149.1. kai atstumas tarp inkarų didesnis nei 3 m;

149.2. kai stulpo arba sienos storis kinta nesimetriškai;

149.3. tarpangiams, kai bendras normalinės jėgos NEd dydis yra daugiau nei 1000 kN.

Skaičiuojamoji inkaro įrąža apskaičiuojama pagal formulę , (11.13) 12 pav. Lenkimo momento sukeliamos inkaro įrąžos čia: MEd – lenkimo momentas perdangos arba denginio atrėmimo plokštumos lygyje (žr. 121 p.) nuo skaičiuojamųjų apkrovų, veikiančių ruože tarp inkarų (žr. 12 pav.); Nd – inkaro lygyje skaičiuojamoji normalinė jėga, veikianti ruože, kurio plotis lygus atstumui tarp inkarų.

Pastaba. 149 punkto nuorodos netaikomos vibruotojo mūro plokščių sienoms.

VI skirsnis. Konstrukcijų elementų atrėmimas į mūrą

13 pav. Gelžbetoninės skirstomosios plokštės

VII skirsnis. Elementų atrėmimo į mūrą mazgų stiprumo apskaičiavimas

155.1. kai tikrinamas mūrinių konstrukcijų elementų centriškai gniuždomojo atraminio mazgo irimo ribinis būvis (STR), turi būti tenkinama sąlyga pagal STR 2.05.03:2003 [7.2] , (11.14) čia: A – mūro ir gelžbetoninių elementų atraminiame mazge bendrasis (suminis) plotas sienos arba stulpo, į kuriuos remiasi elementai, kontūro ribose; χ1 – koeficientas, įvertinantis gelžbetoninių elementų atrėmimo ploto dydį; ρ1 – koeficientas, kuriuo įvertinama gelžbetoninių elementų kiaurymių įtaka mazgo stiprumui;

155.2. koeficientas χ, kai remiasi visų tipų gelžbetoniniai elementai (ilginiai, sijos, sąramos, juostos, plokštės), imamas: χ =1, kai Ac ≤ 0,1A; χ = 0,8, kai Ac ≥ 0,4A, čia Ac – gelžbetoninių elementų atrėmimo mazge suminis plotas;

155.3. tarpinėms Ac reikšmėms koeficientas χ nustatomas interpoliuojant. Jei gelžbetoniniai elementai (sijos, plokštės ir pan.) remiasi į mūrą iš skirtingų pusių ir yra vienodo aukščio, o jų atrėmimo plotas mazge Ac > 0,8A, atraminio mazgo stiprumą galima apskaičiuoti imant koeficientą χ = 1, (11.14) formulėje imama A = Ac;