LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ N U T A R I M A S DĖL valstybinio gyventojų apsaugos plano branduolinės avarijos atveju patvirtinimo 2012 m. sausio 18 d. Nr. 99 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo (Žin., 1998, Nr. 115-3230; 2009, Nr. 159-7207) 9 straipsnio 17 punktu ir 30 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 119-2771; 2011, Nr. 91-4314) 7 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 15 straipsnio 10 punktu ir 17 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Patvirtinti Valstybinį gyventojų apsaugos planą branduolinės avarijos atveju (pridedama). MINISTRAS PIRMININKAS                                                              ANDRIUS KUBILIUS KULTŪROS MINISTRAS, PAVADUOJANTIS VIDAUS REIKALŲ MINISTRĄ                        ARŪNAS GELŪNAS PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. 99 VALSTYBINIS GYVENTOJŲ APSAUGOS PLANAS BRANDUOLINĖS AVARIJOS ATVEJU I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Valstybinis gyventojų apsaugos planas branduolinės avarijos atveju (toliau – Planas) valstybės lygiu nustato civilinės saugos priemones organizuojant ir vykdant apsaugomuosius veiksmus, kuriais siekiama apsaugoti ir (ar) iki minimumo sumažinti nulemtųjų ir atsitiktinių jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio efektų riziką gyventojams iki radionuklidų išmetimo į aplinką ir apsaugoti gyventojų turtą ir aplinką nuo radioaktyviojo užterštumo dėl branduolinės avarijos branduolinės energetikos objekte (neatsižvelgiant į tai, ar jis yra Lietuvos Respublikoje, ar už jos ribų) ir (ar) radiologinės avarijos (I ir III grėsmių kategorijų branduolinės energetikos objekte) grėsmės, kai prognozuojama, kad tikrai įvyks radioaktyviųjų medžiagų tolimasis išmetimas už branduolinės energetikos objekto sanitarinės apsaugos zonos ribų, taip pat įvykus radioaktyviųjų medžiagų tolimajam išmetimui, kai kyla valstybės lygio ekstremaliosios situacijos grėsmė ar susidaro valstybės lygio ekstremalioji situacija. 2. Planas parengtas vadovaujantis: 2.1. Konvencija dėl ankstyvo pranešimo apie branduolinę avariją (Žin., 2004, Nr. 32-1013); 2.2. Konvencija dėl pagalbos įvykus branduolinei avarijai arba kilus radiologiniam pavojui (Žin., 2000, Nr. 67-2021); 2.3. 1989 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyva 1989/618/Euratomas dėl plačiosios visuomenės informavimo apie sveikatos apsaugai taikytinas priemones ir atliktinus veiksmus nepaprastosios radiologinės padėties atveju (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 1 tomas, p. 366); 2.4. Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymu (Žin., 1998, Nr. 115-3230; 2009, Nr. 159-7207) (toliau – Civilinės saugos įstatymas); 2.5. Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymu (Žin., 1996, Nr. 119-2771; 2011, Nr. 91-4314) (toliau – Branduolinės energijos įstatymas); 2.6. Lietuvos Respublikos branduolinės saugos įstatymu (Žin., 2011, Nr. 91-4316); 2.7. Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymu (Žin., 1999, Nr. 11-239) (toliau – Radiacinės saugos įstatymas); 2.8. Ekstremaliųjų įvykių kriterijais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 241 (Žin., 2006, Nr. 29-1004; 2011, Nr. 107-5059); 2.9. Valstybiniu ekstremaliųjų situacijų valdymo planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. 1503 (Žin., 2010, Nr. 125-6425) (toliau – Valstybinis planas); 2.10. Gyventojų evakavimo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. 1502 (Žin., 2010, Nr. 125-6424); 2.11. Civilinės saugos tarptautinės pagalbos prašymo, priėmimo ir teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 1502 (Žin., 2011, Nr. 54-2602); 2.12. Keitimosi informacija apie įvykį, ekstremalųjį įvykį ar ekstremaliąją situaciją tvarkos aprašu, patvirtintu vidaus reikalų ministro 2007 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 1V-114 (Žin., 2007, Nr. 40-1515; 2010, Nr. 94-4963); 2.13. Lietuvos higienos norma HN 99:2011 „Gyventojų apsauga įvykus radiologinei ar branduolinei avarijai“, patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2011 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. V-1040 (Žin., 2011, Nr. 155-7369) (toliau – HN 99:2011); 2.14. Lietuvos higienos norma HN 73:2001 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“, patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 663 (Žin., 2002, Nr. 11-388); 2.15. Perspėjimo sistemai keliamų reikalavimų aprašu, patvirtintu Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1-191 (Žin., 2010, Nr. 80-4202); 2.16. Pasirengimo ir reagavimo į radiologinę ar branduolinę avariją reikalavimais Nr. GS-R-2, Tarptautinė atominės energijos agentūra, Viena, 2002 (toliau – TATENA reikalavimai GS-R-2); 2.17. Pasirengimo branduolinei ar radiologinei avarijai tvarka. Saugumo vadovas Nr. GS-G-2.1, Tarptautinė atominės energijos agentūra, Viena, 2007. 3. Ekstremaliųjų situacijų prevencijos priemonių planai, ekstremaliųjų situacijų valdymo planai, savivaldybių žmonių radiacinės saugos ir branduolinių ir radiacinių avarijų padarinių likvidavimo planai ir savivaldybių, patenkančių į branduolinės energetikos objekto prevencinę apsaugomųjų veiksmų zoną ir skubių apsaugomųjų veiksmų zoną, detalieji gyventojų evakavimo planai rengiami atsižvelgiant į Plano nuostatas. 4. Plano nuostatos pradeda veikti: 4.1. įvykus Lietuvos Respublikoje ar kitos valstybės branduolinės energetikos objekte branduolinei ir (ar) radiologinei avarijai, kai kyla radioaktyviosios taršos grėsmė Lietuvos gyventojams, jų turtui ar aplinkai; 4.2. kai Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija, vadovaudamasi Keitimosi informacija apie įvykį, ekstremalųjį įvykį ar ekstremaliąją situaciją tvarkos aprašu, pagal schemą (3 priedas) pateikia informaciją apie branduolinę ir (ar) radiologinę avariją ir radioaktyviųjų medžiagų tolimojo išmetimo prognozes; 4.3. kai 3 gretimi šalies automatizuoto jonizuojančiosios spinduliuotės gama dozės galios monitoringo (stebėsenos) (toliau – gama monitoringas) stočių postai užfiksuoja 0,1 mSv/val. ir didesnę dozės galią. 5. Plane vartojamos sąvokos apibrėžtos Civilinės saugos įstatyme, kituose civilinę saugą reglamentuojančiuose teisės aktuose, Branduolinės energijos įstatyme, Radiacinės saugos įstatyme ir HN 99:2011. 6. Plane vartojamų sąvokų paaiškinimas: Atominė elektrinė – Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės branduolinė (atominė) elektrinė. Branduolinės energetikos objektas – Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje esanti branduolinė (atominė) elektrinė ar kitas branduolinės energetikos objektas, galintis kelti branduolinės avarijos ir (ar) radiologinės avarijos grėsmę, o branduolinės avarijos atveju – tolimąjį radionuklidų išmetimą. Plane vartojamų santrumpų paaiškinimas: ARGOS – Pranešimų apie branduolines avarijas ir sprendimų priėmimo paramos sistema (angl. Accident Reporting and Guiding Operational System), skirta radionuklidų pernašos prognozei atlikti. INES skalė – Tarptautinės atominės energijos agentūros nustatyta Tarptautinė branduolinių ir radiologinių įvykių vertinimo skalė. RADIS – Radiacinio monitoringo ir ankstyvojo perspėjimo sistema. TATENA – Tarptautinė atominės energijos agentūra. II. Galimos branduolinės ir radiologinės avarijos, galimi jų padariniai I. su Esamų ir planuojamų šalies branduolinės energetikos objektų IR JŲ veikla susijusios grėsmių kategorijos 7. TATENA reikalavimuose GS-R-2 nustatytos 5 su branduolinės energetikos objektais ir jų veikla susijusios grėsmių kategorijos: 7.1. I grėsmės kategorija – atominės elektrinės ir kiti objektai, kuriems nustatyti prognozuojami vidiniai įvykiai, susiję su radionuklidų išmetimu į atmosferą ar vandenį, taip pat su išorine apšvita (pavyzdžiui, neatlaikius apsauginiam gaubtui ar kritinio įvykio atveju), prasidėję atominės elektrinės teritorijoje (įvertinus ir labai mažą tikimybę), galintys nulemti dideles apšvitos dozes už atominės elektrinės ribų; 7.2. II grėsmės kategorija – neenergetiniai tiriamieji reaktoriai ir kiti objektai, kuriems nustatyti prognozuojami vidiniai įvykiai, dėl kurių žmonės už neenergetinio tiriamojo reaktoriaus ribų gali gauti apšvitos dozę ir būtina nedelsiant imtis skubių apsaugomųjų veiksmų. II grėsmės kategorija (kitaip negu I grėsmės kategorija) neapima atominių elektrinių, kurioms nustatyti prognozuojami vidiniai įvykiai (įvertinus ir labai mažą tikimybę), galintys nulemti dideles apšvitos dozes už neenergetinio tiriamojo reaktoriaus ribų; 7.3. III grėsmės kategorija – panaudoto branduolinio kuro saugyklos, pramoniniai apšvitinimo įrenginiai ir kiti įrenginiai, kuriems nustatyti prognozuojami vidiniai įvykiai, dėl kurių žmonės gali gauti apšvitos dozę ar gali būti radioaktyviai užteršti ir būtina nedelsiant imtis apsaugomųjų veiksmų. III grėsmės kategorija (kitaip negu II grėsmės kategorija) neapima neenergetinių tiriamųjų reaktorių, kuriems nustatyti prognozuojami vidiniai įvykiai, dėl kurių būtina nedelsiant imtis skubių apsaugomųjų veiksmų už panaudoto branduolinio kuro saugyklos ar kito pramoninio jonizuojančiąją spinduliuotę skleidžiančio įrenginio ribų; 7.4. IV grėsmės kategorija – įvykiai, galintys sukelti branduolinę ir (ar) radiologinę avariją, dėl kurios gali tekti nedelsiant imtis apsaugomųjų veiksmų gyvenamojoje vietovėje, kurios neįmanoma numatyti iš anksto. IV grėsmės kategorija apima teisėtą veiklą, pervežant branduolinio kuro ciklo medžiagas, jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius, eksploatuojant palydovus su branduoliniais varikliais ar radioterminius generatorius, ir neteisėtą veiklą, panaudojant neteisėtai įsigytas branduolines medžiagas ar kitus jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius; 7.5. V grėsmės kategorija – kai dėl I ir II grėsmių kategorijų objektuose įvykusių branduolinių ir (ar) radiologinių avarijų ar kitose valstybėse esančiuose I ir II grėsmių kategorijų objektuose įvykusių branduolinių ir radiologinių avarijų užteršiami maisto produktai ir jų žaliavos, geriamasis vanduo, pašarai ir jų žaliavos. 8. Vadovaujantis TATENA Reagavimo į branduolines ir radiologines avarijas metodika TECDOC-953, Plano 1 lentelėje nustatytos šios Lietuvoje esamų ir planuojamų branduolinės energetikos objektų ir jų veiklų grėsmių kategorijos: 1 lentelė Grėsmės kategorija Esami branduolinės energetikos objektai Planuojami branduolinės energetikos objektai I Ignalinos atominė elektrinė (toliau – Ignalinos AE) Visagino atominė elektrinė (toliau – Visagino AE) III Maišiagalos radioaktyviųjų atliekų saugykla nauja Ignalinos AE panaudoto branduolinio kuro saugykla esama Ignalinos AE panaudoto branduolinio kuro saugykla kietųjų radioaktyviųjų atliekų išėmimo, tvarkymo ir saugojimo įrenginiai trumpaamžių labai mažo aktyvumo radioaktyviųjų atliekų buferinė saugykla ir atliekynas („Landfill“) trumpaamžių mažo ir vidutinio aktyvumo radioaktyviųjų atliekų atliekynas II. Ignalinos AE (ir jos aikštelėje esančiuose branduolinės energetikos objektuose) galimos branduolinės ir (ar) radiologinės avarijos, šių avarijų klasifikavimas 9. Ignalinos AE avarinės parengties plano, patvirtinto valstybės įmonės Ignalinos AE generalinio direktoriaus 2011 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. VĮs-62, neprojektinių avarijų apraše nustatyta, kad Ignalinos AE (ir jos aikštelėje esančiuose branduolinės energetikos objektuose) branduolinės ir (ar) radiologinės avarijos gali įvykti dėl: 9.1. visiško elektros srovės praradimo Ignalinos AE energijos blokų savosioms reikmėms; 9.2. nekompensuoto vandens praradimo panaudoto branduolinio kuro kasečių išlaikymo baseinuose; 9.3. šilumą išskiriančių rinklių kritimo į panaudoto branduolinio kuro kasečių išlaikymo baseino dugną, kurio metu prasideda savaiminė grandininė reakcija. 10. Ignalinos AE energijos blokuose ir Ignalinos AE aikštelėje esančiuose branduolinės energetikos objektuose (naujoje Ignalinos AE panaudoto branduolinio kuro saugykloje, kietųjų radioaktyviųjų atliekų išėmimo, tvarkymo ir saugojimo įrenginiuose, trumpaamžių labai mažo aktyvumo radioaktyviųjų atliekų buferinės saugyklos ir atliekyno („Landfill“) laidojimo moduliuose, trumpaamžių mažo ir vidutinio aktyvumo radioaktyviųjų atliekų atliekyne) taip pat gali įvykti branduolinė ir (ar) radiologinė avarija dėl lėktuvo kritimo, žemės drebėjimo, sprogimo, išorinio gaisro ir kitos išorinės grėsmės. 11. Ignalinos AE avarinės parengties plane nustatyti avarinių intervencijų lygiai, kurių metu taikomos Ignalinos AE darbo sutrikimų padarinius švelninančios priemonės. Jos pradeda veikti tada, kai dar nėra techninių branduolinės avarijos požymių, tačiau prognozuojama, kad jie gali atsirasti. Ignalinos AE avarinės parengties plane nustatytos šios branduolinės avarijos klasės: 11.1. išankstinė parengtis – branduolinės energetikos objektą eksploatuojančios organizacijos pasirengimas reaguoti į sutrikimus, kurių metu įvyksta žymus arba nenustatytas įmonės saugos lygio sumažėjimas. Esant tokiems sutrikimams turi būti parengta veikti Avarinės parengties organizacija, sudaryta pagal TATENA reikalavimus GS-R-2, ir papildomai įvertinta situacija; 11.2. vietinė avarija. Esant vietinei avarijai turi būti pasirengta vykdyti skubius apsaugomuosius veiksmus už branduolinės energetikos objekto ribų ir apriboti branduolinės energetikos objekto personalo apšvitos dozes. Vietinę avariją gali sukelti šie branduolinės energetikos objekto darbo sutrikimai, kai: 11.2.1. sanitarinės apsaugos zonoje pasklinda radioaktyviųjų medžiagų kiekis, kuris viršija leistinas branduolinės energetikos objekto normalios eksploatacijos normas; 11.2.2. labai sumažėja aktyviosios zonos arba panaudoto branduolinio kuro apsauga; 11.2.3. įvyksta bet kokie gedimai darbe, dėl kurių gali būti pažeista aktyvioji zona arba panaudoto branduolinio kuro vientisumas; 11.3. bendroji avarija. Esant bendrajai avarijai už branduolinės energetikos objekto sanitarinės apsaugos zonos ribų pasklinda radionuklidai arba toks jų pasklidimas yra galimas ir prognozuojamas. Paskelbus bendrąją avariją, atsižvelgiant į aplinkos užterštumo lygį, privaloma nedelsiant vykdyti skubius apsaugomuosius veiksmus prevencinėje apsaugomųjų veiksmų zonoje ir pasirengti juos vykdyti skubių apsaugomųjų veiksmų zonoje, o tolimojoje zonoje pasirengti vykdyti ankstyvuosius ir ilgalaikius apsaugomuosius veiksmus (toliau – kiti apsaugomieji veiksmai). Bendrąją avariją gali sukelti šie branduolinės energetikos objekto darbo sutrikimai, kai: 11.3.1. faktiškai pažeidžiama arba prognozuojama, kad bus pažeista aktyvioji zona ar didelio kiekio panaudoto branduolinio kuro vientisumas; 11.3.2. už sanitarinės apsaugos zonos ribų pasklinda radionuklidai, kurie nulems dozes, viršijančias apsaugomųjų veiksmų lygius, kuriems esant vykdomi skubūs apsaugomieji veiksmai. 12. Šalyje radiologinė avarija gali įvykti dėl neįprastojo įvykio, kuriam gresiant ar įvykus, taip pat dėl kurio padarinių ar galimų padarinių būtina nedelsiant vykdyti skubius apsaugomuosius veiksmus, o prireikus – ir kitus apsaugomuosius veiksmus, siekiant sumažinti jonizuojančiosios spinduliuotės žalingo poveikio riziką žmonėms, jų turtui ar aplinkai. Neįprastasis įvykis, sukeliantis radiologinę avariją, gali būti, kai: 12.1. pažeistas potencialiai pavojingas jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinis; 12.2. išsilieja pavojingas atvirasis jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinis; 12.3. įvyksta gaisras, sprogimas ar uždūmijimas jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinio vietoje; 12.4. įtariama, kad yra nešvarioji bomba, ar įvyksta nešvariosios bombos sprogimas; 12.5. įvyksta sprogimas (nebranduolinis) ar kyla gaisras, susijęs su branduoliniu ginklu (be branduolinio ginklo pažeidimo); 12.6. sugadinama, pažeidžiama apsauga ar išsilieja pavojingas jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinis; 12.7. kyla gaisras ar įvyksta kitas su pavojingu jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniu susijęs įvykis, kurio metu pastate gali pasklisti radioaktyviosios medžiagos. III. Ignalinos AE avarinės parengties zonos ir sektoriai. kiti branduolinės energetikos objektai 13. Atsižvelgiant į TATENA reikalavimus GS-R-2, Plano 1 priede aplink Ignalinos AE nustatytos sanitarinės apsaugos zona, prevencinė apsaugomųjų veiksmų zona, skubių apsaugomųjų veiksmų zona ir tolimoji zona, kurios padalytos į 16 sektorių. Ignalinos AE aikštelėje esančių branduolinės energetikos objektų sanitarinės apsaugos zona patenka į Ignalinos AE sanitarinės apsaugos zoną. 14. Sanitarinės apsaugos zona – tai 3 kilometrų spinduliu nuo Ignalinos AE nutolusi zona. Ignalinos AE aikštelėje esantiems branduolinės energetikos objektams sanitarinės apsaugos zonos ribos nustatomos atskirai remiantis Branduolinės energijos įstatymo 28 straipsnio 1 dalimi, Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklėmis, patvirtintomis sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. V-586 (Žin., 2004, Nr. 134-4878), ir kitais teisės aktais. Sanitarinės apsaugos zonai dėl galimo neigiamo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai galioja reikalavimai, nustatyti Branduolinės energijos įstatymo 28 straipsnyje. Ši zona negyvenama, joje vykdomos radiacinės apsaugos priemonės, numatytos Ignalinos AE avarinės parengties plane. Atsižvelgiant į Ignalinos AE aikštelėje statomus naujus branduolinės energetikos objektus, patikslinama sanitarinės apsaugos zona ir Planas. 15. Teritorija, prasidedanti už Ignalinos AE sanitarinės apsaugos zonos ribų ir pasibaigianti ties 300 kilometrų nuo Ignalinos AE, suskirstyta į prevencinę apsaugomųjų veiksmų zoną, skubių apsaugomųjų veiksmų zoną ir tolimąją zoną. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, patenkančios į šias zonas, atsižvelgdamos į zonos tipą, branduolinės ir (ar) radiologinės avarijos atvejui iš anksto suplanuoja apsaugomuosius veiksmus, nustatytus HN 99:2011: 15.1. prevencinė apsaugomųjų veiksmų zona – tai 3–5 kilometrų spinduliu nuo Ignalinos AE nutolusi avarinės parengties zona. Savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo plane ir (ar) savivaldybės prevencinių priemonių plane numato šioje zonoje esančių gyventojų aprūpinimo stabiliojo jodo preparatais priemones. Savivaldybės administracijos direktorius, gavęs branduolinės energetikos objekto perspėjimą apie branduolinę ir (ar) radiologinę avariją, perspėja savivaldybės teritorijoje esančius gyventojus, valstybės institucijas ir įstaigas, ūkio subjektus ir kitas įstaigas ir informuoja juos apie taikytinus skubius apsaugomuosius veiksmus, kurių reikia imtis nedelsiant. Prevencinėje apsaugomųjų veiksmų zonoje jodo profilaktika ir kiti savivaldybės administracijos direktoriaus nurodyti skubūs apsaugomieji veiksmai, kurių tikslas iki minimumo sumažinti nulemtųjų jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio efektų riziką gyventojams dar iki radionuklidų išmetimo į aplinką, vykdomi nedelsiant; 15.2. skubių apsaugomųjų veiksmų zona – tai 5–30 kilometrų nuo Ignalinos AE nutolusi avarinės parengties zona. Savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo plane ir (ar) savivaldybės prevencinių priemonių plane numato šioje zonoje esančių gyventojų aprūpinimo stabiliojo jodo preparatais priemones. Savivaldybės administracijos direktorius, gavęs branduolinės energetikos objekto perspėjimą apie branduolinę ir (ar) radiologinę avariją, perspėja savivaldybės teritorijoje esančius gyventojus, valstybės institucijas ir įstaigas, ūkio subjektus ir kitas įstaigas ir informuoja juos apie jodo profilaktiką ir kitus taikytinus skubius apsaugomuosius veiksmus, kurių reikėtų imtis nedelsiant, savivaldybės ekstremalių situacijų komisijai arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisijai (toliau – Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija) priėmus sprendimą dėl skubių apsaugomųjų veiksmų vykdymo; 15.3. tolimoji zona – tai 30–300 kilometrų nuo Ignalinos AE nutolusi zona. Tolimojoje zonoje nustačius maisto produktų, geriamojo vandens, pašarų ir aplinkos (grunto, dirvožemio, automobilių kelių, statinių) ilgalaikį radioaktyvųjį užterštumą ir siekiant apsaugoti gyventojus nuo per maisto produktus gaunamos papildomos apšvitos, savivaldybės ekstremaliųjų situacijų komisijos arba Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos sprendimu prireikus vykdomas laikinas gyventojų perkėlimas, aplinkos dezaktyvavimas, maisto produktų, geriamojo vandens ir pašarų radiologinės taršos kontrolė ir kiti apsaugomieji veiksmai. 16. Civilinės saugos veiksmų planavimo tikslais Ignalinos AE prevencinė apsaugomųjų veiksmų zona, skubių apsaugomųjų veiksmų zona ir tolimoji zona papildomai suskirstytos smulkesniais žiedais, o kas 22,5° kampu – tolygiai į 16 sektorių, pažymėtų raidėmis: A, B, C, D, E, F, G, H, J, K, L, M, N, P, R, S. Ignalinos AE sanitarinės apsaugos zona, prevencinė apsaugomųjų veiksmų zona, skubių apsaugomųjų veiksmų zona ir tolimoji zona apibūdintos 2 lentelėje. 2 lentelė Zonos apibūdinimas Zonos pavadinimas sanitarinės apsaugos zona prevencinė apsaugomųjų veiksmų zona skubių apsaugomųjų veiksmų zona tolimoji zona Zonos riba (spindulys nuo Ignalinos AE), kilometrais 3 5 30 300 Mažiausias ir didžiausias zonos atstumas nuo atominės elektrinės, kilometrais 0–3 3–5 5–30 30–300 Zonos plotis, kilometrais 3 2 25 270 Papildomi zonų padalijimai, kilometrais kas 5 kas 50 17. Pasibaigus radionuklidų patekimui į aplinką, pagal gama monitoringo duomenis atlikus radionuklidų pernašos prognozę ir vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministerijos pasiūlymais, Ignalinos AE prevencinės apsaugomųjų veiksmų zonos ir skubių apsaugomųjų veiksmų zonos ribų (jos gali būti apribotos ir ne koncentriniais žiedais) tikslinimą organizuoja savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centras, jam padeda Aplinkos apsaugos agentūra, Sveikatos apsaugos ministerija, Radiacinės saugos centras, Vidaus reikalų ministerija, Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas), Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ir savivaldybės administracija. 18. Jeigu kitos valstybės branduolinės energetikos objekto prevencinė apsaugomųjų veiksmų zona, skubių apsaugomųjų veiksmų zona ir tolimoji zona patenka į Lietuvos Respublikos teritoriją, šiose zonose valstybės ir savivaldybių institucijos, ūkio subjektai ir kitos įstaigos, vadovaudamiesi Plano nuostatomis, iš anksto suplanuoja apsaugomuosius veiksmus, nustatytus HN 99:2011. IV. bendrosios avarijos fazės. rekomenduojami apsaugomieji veiksmai branduolinės energetikos objekto avarinės parengties zonose 19. Prognozuojant galimos branduolinės avarijos padarinius ir planuojant skubius apsaugomuosius veiksmus, skiriamos 3 bendrosios avarijos fazės: 19.1. fazė iki radionuklidų išmetimo į aplinką – laikas nuo to momento, kai tampa aišku, kad branduolinės energetikos objekte technologiniai procesai yra taip sutrikę, kad radionuklidų išmetimas į aplinką nebeišvengiamas, iki radionuklidų išmetimo į aplinką pradžios; 19.2. ankstyvoji fazė – laikas nuo radionuklidų išmetimo į aplinką pradžios iki pabaigos. Šis laikotarpis gali tęstis nuo kelių valandų iki keliolikos parų. Šios fazės metu išorinę apšvitą sukelia iš praslenkančio radioaktyviojo debesies iškritę radionuklidai, o vidinę – įkvepiami radionuklidai; 19.3. vėlyvoji fazė – laikas nuo radionuklidų patekimo į aplinką pabaigos, kol nebelieka radiacinės saugos priemonių taikymo poreikio. Šios fazės metu išorinę apšvitą sukelia ant žemės paviršiaus ir pastatų esančios radioaktyviosios iškritos, taip pat užteršti maisto produktai, geriamasis vanduo. 20. Branduolinės avarijos atveju, kai radionuklidai išmetami į aplinką, galima: 20.1. išorinė apšvita – iš praslenkančio radioaktyviojo debesies, taip pat dėl radionuklidų, iškritusių ant žemės, pastatų ir darbo vietų paviršiaus, ant atvirų kūno vietų ir drabužių; 20.2. vidinė apšvita – įkvepiant radioaktyviuosius aerozolius (inhaliacinis pavojus), vartojant vandenį ir maisto produktus, užterštus radionuklidais, taip pat radionuklidams patekus per odą ir žaizdas. 21. Branduolinės avarijos atveju paskelbus bendrąją avariją, vadovaujantis HN 99:2011: 21.1. prevencinėje apsaugomųjų veiksmų zonoje nedelsiant vykdomi skubūs apsaugomieji veiksmai; 21.2. skubių apsaugomųjų veiksmų zonoje nedelsiant vykdomi skubūs apsaugomieji veiksmai ir (ar) kiti apsaugomieji veiksmai, kai savivaldybės ekstremaliųjų situacijų komisija arba Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija, atsižvelgusi į radioaktyviojo užterštumo lygį ir operatyviuosius apsaugomosios veiklos taikymo lygio dydžius, priima sprendimą dėl šių apsaugomųjų veiksmų vykdymo; 21.3. tolimojoje zonoje nustačius maisto produktų, geriamojo vandens, pašarų ir aplinkos (grunto, dirvožemio, automobilių kelių, statinių) ilgalaikį radioaktyvųjį užterštumą ir siekiant apsaugoti gyventojus nuo per maisto produktus gaunamos papildomos apšvitos, savivaldybės ekstremaliųjų situacijų komisija arba Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija, atsižvelgusi į radioaktyviojo užterštumo lygį ir operatyviuosius apsaugomosios veiklos taikymo lygio dydžius, priima sprendimą dėl laikino gyventojų perkėlimo, aplinkos dezaktyvavimo, maisto produktų, geriamojo vandens ir pašarų radiologinės taršos kontrolės atlikimo ir kitų apsaugomųjų veiksmų vykdymo. III. ekstremaliosios situacijos, susidariusios dėl įvykusios branduolinės avarijos, Valdymo organizavimas I. Institucijų funkcijos branduolinės avarijos atveju 22. Energetikos ministerija: 22.1. teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei (toliau – Vyriausybė) pasiūlymus dėl ekstremaliosios energetikos padėties paskelbimo ir atšaukimo, valstybės naftos produktų ir naftos atsargų naudojimo, energetikos įmonių administravimo perėmimo, kol truks dėl branduolinės avarijos susidariusi ekstremalioji energetikos padėtis, jeigu energetikos įmonės nevykdo Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nurodymų; 22.2. Vyriausybei nusprendus panaudoti valstybės naftos produktus ir naftos atsargas, nustato leidžiamų sunaudoti valstybės naftos produktų atsargų kiekius, nomenklatūrą, paskirstymo tvarką; 22.3. pagal kompetenciją teikia Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijai pasiūlymus; 22.4. vadovaudamasi Vyriausybės 2010 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. 1368 „Dėl slėptuvių poreikio nustatymo“ (Žin., 2010, Nr. 116-5928), užtikrina atsarginės slėptuvės panaudojimą valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro veiklai. 23. Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija: 23.1. vertina situaciją ir prognozuoja branduolinės ir (ar) radiologinės avarijos Ignalinos AE ar kituose branduolinės energetikos objektuose eigą; 23.2. vadovaudamasi Keitimosi informacija apie įvykį, ekstremalųjį įvykį ar ekstremaliąją situaciją tvarkos aprašu, pagal schemą (3 priedas) branduolinės ir (ar) radiologinės avarijos atveju suinteresuotoms valstybės ir savivaldybių institucijoms teikia skubią informaciją apie branduolinę ir (ar) radiologinę avariją, radiologinę padėtį branduolinės energetikos objekte, radioaktyviųjų medžiagų tolimojo išmetimo prognozes, technines branduolinės ir (ar) radiologinės avarijos aplinkybes, jos vystymosi ir likvidavimo eigą, padarinius ir kitą susijusią informaciją; 23.3. praneša Ministrui Pirmininkui apie branduolinės energetikos objekto būklę, branduolinės ir (ar) radiologinės avarijos pavojingumo laipsnį, vykdomas personalo apsaugos priemones ir rekomenduojamus apsaugomuosius veiksmus; 23.4. pagal kompetenciją Plane nustatyta tvarka ir pagal schemą (7 priedas) teikia gyventojams informaciją apie branduolinę avariją branduolinės energetikos objekte; 23.5. Lietuvos Respublikos ir tarptautinių teisės aktų nustatyta tvarka pagal schemą (3 priedas) teikia kitoms valstybėms, Europos Komisijai ir tarptautinėms organizacijoms (TATENA ir kitoms) informaciją apie branduolinės ir (ar) radiologinės avarijos technines aplinkybes, likvidavimo eigą ir padarinius, taip pat prognozuojamą arba nustatytą branduolinio įvykio klasę pagal INES skalę ir rekomenduojamus apsaugomuosius veiksmus. 24. Aplinkos apsaugos agentūra: 24.1. vykdo gama monitoringą, kaupia ir analizuoja gama monitoringo duomenis, atlieka radionuklidų pernašos prognozę šalyje ir ankstyvojo perspėjimo funkciją; 24.2. teikia atsakingosioms ir remiančiosioms institucijoms informaciją apie jonizuojančiosios spinduliuotės gama dozės galios lygį ir prognozuojamą radionuklidų pernašą aplinkos ore; teikia gama monitoringo duomenis ir nuolat juos atnaujina RADIS tinklalapyje (http://193.219.133.11/); 24.3. pagal Radiacinės saugos centro rekomendacijas kartu su radioaktyviųjų atliekų tvarkytoju numato ir planuoja aplinkos dezaktyvavimo priemones; 24.4. pagal kompetenciją dalyvauja aplinkos dezaktyvavimo darbuose. 25. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba) teikia atsakingosioms ir remiančiosioms institucijoms specializuotas hidrometeorologines prognozes. 26. Krašto apsaugos ministerija telkia karinius vienetus pagalbai civilinės saugos sistemos pajėgoms teikti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (Žin., 1998, Nr. 49-1325) 18 straipsnyje nustatytais atvejais ir tvarka. 27. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija: 27.1. teikia Vyriausybei pasiūlymus dėl socialinės paramos teikimo evakuotiems ir nukentėjusiems gyventojams; 27.2. atlieka Valstybiniame plane nustatytas funkcijas. 28. Sveikatos apsaugos ministerija: 28.1. teikia pasiūlymus Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijai, savivaldybės ekstremaliųjų situacijų komisijai reikiamiems sprendimams dėl skubių apsaugomųjų veiksmų, ankstyvųjų apsaugomųjų veiksmų ir ilgalaikių apsaugomųjų veiksmų taikymo ir jų atšaukimo priimti; 28.2. prireikus teikia Vyriausybei pasiūlymus dėl valstybės medicinos rezervo išteklių panaudojimo; 28.3. organizuoja gyventojų apšvitos kontrolę, teikia evakuojamų gyventojų sanitarinį švarinimą vykdančioms institucijoms pasiūlymus dėl apšvitos mažinimo; 28.4. pagal atsakingųjų institucijų pateiktus duomenis apskaičiuoja stabiliojo jodo preparatų kiekį, reikalingą civilinės saugos sistemos pajėgoms, ūkio subjektų ir kitų įstaigų specialistams ir darbuotojams, apmokytiems savanoriams, dalyvaujantiems likviduojant branduolinės ir (ar) radiologinės avarijos padarinius (toliau – likviduotojai), taip pat gyventojams, kurie patenka į prevencinę apsaugomųjų veiksmų zoną ir skubių apsaugomųjų veiksmų zoną; likviduotojams skirtus stabiliojo jodo preparatus kaupia valstybės medicinos rezerve, nustato jų išdavimo likviduotojams tvarką; 28.5. nustato apšvitos dozių ir taršos lygius, taikomus įvykus branduolinei avarijai; 28.6. atlieka Valstybiniame plane nustatytas funkcijas. 29. Radiacinės saugos centras: 29.1. pagal kompetenciją organizuoja ir atlieka gyventojų ir gyvenamosios aplinkos radiologinę stebėseną, pagal stebėsenos rezultatus prognozuoja gyventojų apšvitą ir branduolinės ir (ar) radiologinės avarijos padarinių galimą poveikį gyventojams, teikia Sveikatos apsaugos ministerijai rekomendacijas dėl skubių apsaugomųjų veiksmų, ankstyvųjų apsaugomųjų veiksmų ir ilgalaikių apsaugomųjų veiksmų taikymo; 29.2. organizuoja ir koordinuoja radiologinius tyrimus, dalyvauja juos atliekant, prireikus siūlo aktyvinti Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto, Fizinių ir technologijos mokslų centro Fizikos instituto, Gamtos tyrimų centro Geologijos ir geografijos instituto, Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto, Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto, Vilniaus Gedimino technikos universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto, Aplinkos apsaugos agentūros ir kitas radiologinius tyrimus atliekančias ir biudžeto lėšomis išlaikomas laboratorinės kontrolės sistemos laboratorijas (toliau – laboratorijos); 29.3. koordinuoja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas) žvalgybinių grupių ėminių atrinkimo strategiją, organizuoja ir koordinuoja ėminių pristatymą tirti laboratorijoms; 29.4. organizuoja ir koordinuoja radiologinių tyrimų rezultatų surinkimą iš tyrimus atliekančių laboratorijų, vertina radiologinių tyrimų rezultatus ir jų pagrindu teikia Sveikatos apsaugos ministerijai pasiūlymus dėl gyventojų apsaugos nuo žalingo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio priemonių taikymo ir maisto produktų, geriamojo vandens tinkamumo vartoti; 29.5. organizuoja gyventojų ar jų atskirų grupių individualiosios apšvitos stebėseną, taip pat atlieka jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio žmonėms tyrimus ir vertinimą; 29.6. prireikus rekomenduoja siųsti apšvitos paveiktus gyventojus į atitinkamas asmens sveikatos priežiūros įstaigas; 29.7. rengia radiacinės saugos būklės apžvalgas, teikia valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms pasiūlymus šios būklės gerinimo klausimais; 29.8. dalyvauja atliekant maisto produktų, jų žaliavų, geriamojo vandens, pašarų ir jų žaliavų taršos radionuklidais tyrimus ir teikia savivaldybės ekstremaliųjų situacijų komisijai ir (ar) Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijai išvadas dėl jų tinkamumo vartoti; 29.9. pagal kompetenciją organizuoja ir atlieka gyvenamosios aplinkos radiologinę stebėseną, stebėsenos rezultatų pagrindu teikia savivaldybės ekstremaliųjų situacijų komisijai ir (ar) Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijai rekomendacijas dėl aplinkos dezaktyvavimo masto. 30. Susisiekimo ministerija: 30.1. teikia Vyriausybei pasiūlymus dėl gyventojams evakuoti reikalingų transporto priemonių teikimo, kai savivaldybėje neužtenka transporto priemonių gyventojams evakuoti; 30.2. organizuoja geležinkelių transporto priemonių naudojimą gyventojams evakuoti; 30.3. koordinuoja viešųjų ryšių tinklų naudojimą atsakingųjų ir remiančiųjų institucijų ekstremaliųjų situacijų valdymo centrų reikmėms užtikrinti. 31. Švietimo ir mokslo ministerija: 31.1. teikia švietimo įstaigoms informaciją apie gyventojų evakavimą, organizuoja ir (ar) koordinuoja pavaldžiose įstaigose dirbančių asmenų evakavimą ir jų darbą naujoje vietoje; 31.2. nustato bendrąjį ugdymą, profesinį mokymą, ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą vykdančioms įstaigoms ir kitoms švietimo įstaigoms priemones, būtinas ugdymo procesui organizuoti; 31.3. koordinuoja bendrojo lavinimo, profesinių mokyklų, ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą vykdančių įstaigų, taip pat kitų švietimo įstaigų darbą. 32. Užsienio reikalų ministerija: 32.1. iš kompetentingų institucijų gautą informaciją apie branduolinę ir (ar) radiologinę avariją perduoda kaimyninių valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms Lietuvos Respublikoje; 32.2. koordinuoja ryšių su užsienio valstybių atitinkamomis institucijomis palaikymą. 33. Ūkio ministerija: 33.1. savivaldybėms, priėmusioms evakuotus gyventojus, sudaro teisines ir kitas sąlygas įtraukti juos į ūkio ekonominio plėtojimo programas; 33.2. teikia Vyriausybei ir savivaldybių administracijoms pasiūlymus dėl verslo sąlygų gerinimo evakuotus gyventojus priėmusiose savivaldybėse; 33.3. koordinuoja valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų panaudojimą evakuotų gyventojų ir nukentėjusių žmonių poreikiams tenkinti. 34. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas: 34.1. užtikrina valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro veiklą, palaiko ryšį su ministerijų, kitų valstybės institucijų ir įstaigų ir savivaldybių ekstremaliųjų situacijų operacijų centrais; 34.2. perspėja ir informuoja gyventojus, valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, ūkio subjektus ir kitas įstaigas apie gresiančią ar susidariusią valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, galimus jos padarinius, jų šalinimo priemones ir apsisaugojimo nuo valstybės lygio ekstremaliosios situacijos būdus; 34.3. pagal Radiacinės saugos centro ar valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro nurodymus organizuoja pirminį radiacinės būklės vertinimą (atlieka lygiavertės arba ekspozicinės dozės galios matavimus) ir praneša apie radiacinę būklę Radiacinės saugos centrui; 34.4. koordinuoja gyventojų evakavimą, Vyriausybės nustatyta tvarka telkia materialinius išteklius; 34.5. vadovauja pavaldžių įstaigų darbui ir pagal kompetenciją koordinuoja civilinės saugos sistemos pajėgų veiksmus evakuojant gyventojus ir taikant kitus skubius apsaugomuosius veiksmus; 34.6. bendradarbiauja su tarptautinėmis organizacijomis, kaimyninių valstybių institucijomis ir įstaigomis, Europos Komisijos Stebėsenos ir informacijos centru (MIC), Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos Euroatlantinio reagavimo į nelaimes koordinavimo centru (NATO EADRCC) ir Jungtinių Tautų Humanitarinių reikalų koordinavimo biuru (UN OCHA); 34.7. gresiant ar susidarius ekstremaliajai situacijai, dėl kurios gali kilti pavojus kaimyninių valstybių gyventojams ir aplinkai, teikia kaimyninėms valstybėms informaciją apie gresiančią arba susidariusią ekstremaliąją situaciją; 34.8. atsižvelgdamas į susidariusią ekstremaliąją situaciją, teikia Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijai pasiūlymus dėl gelbėjimo ir kitų neatidėliotinų darbų organizavimo, taip pat dėl valstybės rezervo civilinės saugos priemonių atsargų panaudojimo; 34.9. prireikus kreipiasi į Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugiją ir kitas nevyriausybines organizacijas dėl pagalbos, vadovaudamasis Konvencija dėl pagalbos įvykus branduolinei avarijai arba kilus radiologiniam pavojui ir Civilinės saugos tarptautinės pagalbos prašymo, priėmimo ir teikimo tvarkos aprašu, organizuoja pagalbos pasitelkimą iš užsienio valstybių. 35. Policijos departamentas: 35.1. užtikrina eismo reguliavimą gyventojų evakavimo metu ir jam pasibaigus, reguliuoja eismą laikinuosiuose transporto kontrolės ir eismo reguliavimo postuose, pagrindiniuose ir atsarginiuose evakavimo maršrutuose ir užtikrina viešąją tvarką; 35.2. užtveria ir blokuoja radionuklidais užterštą teritoriją, užtikrina jos perimetro apsaugą, prireikus įveda specialių leidimų sistemą, be specialaus leidimo į šią teritoriją neįleidžia žmonių ir transporto priemonių, o išleidžia iš jos tik per tarpinius gyventojų evakavimo punktus; 35.3. kartu su seniūnais nustato gyventojus, kurie neturėjo galimybių atvykti į gyventojų surinkimo punktus ar atsisako evakuotis; 35.4. užtikrina evakuotų gyventojų ir palikto turto apsaugą; 35.5. užtikrina viešąją tvarką gyventojų susitelkimo vietose; 35.6. registruoja evakuotus gyventojus laikinojo apgyvendinimo vietose ir seniūnijose, tvarko evakuotų gyventojų apskaitą; 35.7. atlieka Valstybiniame plane nustatytas funkcijas. 36. Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Viešojo saugumo tarnyba): 36.1. atkuria ir (ar) užtikrina viešąją tvarką valstybės lygio ekstremaliosios situacijos atveju; 36.2. pagal kompetenciją likviduoja pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai ir turtui ekstremaliosios situacijos atveju; 36.3. sustiprina policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Valstybės sienos apsaugos tarnyba), Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pajėgas ir padeda šioms institucijoms įgyvendinti joms pavestas funkcijas. 37. Valstybės sienos apsaugos tarnyba: 37.1. užtikrina Vyriausybės sprendimo laikinai apriboti ar nutraukti vykimą per tam tikrus pasienio kontrolės punktus vykdymą; 37.2. kartu su kompetentingomis institucijomis ir įstaigomis stebi radiacijos foną, žvalgo ekstremaliosios situacijos židinį iš oro; 37.3. atlieka Valstybiniame plane nustatytas funkcijas. 38. Žemės ūkio ministerija: 38.1. koordinuoja jai pavaldžių įstaigų veiklą; 38.2. dalyvauja organizuojant žemės ūkio apsaugos priemonių vykdymą valstybės lygiu; 38.3. organizuoja ir koordinuoja ilgalaikių žemės ūkio atkuriamųjų priemonių vykdymą, nustato specialiąsias atkuriamąsias priemones, privalomas žemės ūkio valdų valdytojams, pagal kompetenciją dalyvauja aplinkos dezaktyvavimo darbuose; 38.4. prireikus koordinuoja žemės ūkio technikos mobilizavimą branduolinės ir (ar) radiologinės avarijos padariniams šalinti ir žemės ūkio atkuriamosioms priemonėms vykdyti, teikia rekomendacijas dėl tolesnio žemės ūkio technikos ir kitų gamybos priemonių eksploatavimo radionuklidais užterštoje teritorijoje; 38.5. prireikus teikia Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijai pasiūlymus dėl valstybės rezerve esančių žemės ūkio ir maisto produktų panaudojimo ir teisės aktų nustatyta tvarka organizuoja jų panaudojimą; 38.6. prireikus teikia Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijai pasiūlymus dėl kompensavimo už žemės ūkio subjektų patirtus nuostolius mechanizmo sukūrimo ir įgyvendinimo, organizuoja ir koordinuoja nuostolių atlyginimą; 38.7. valstybės lygiu koordinuoja žemės ūkio technikos evakavimą iš prevencinės apsaugomųjų veiksmų zonos ir skubių apsaugomųjų veiksmų zonos; 38.8. remdamasi kompetentingų institucijų pateikta informacija, valstybės lygiu vertina branduolinės ir (ar) radiologinės avarijos poveikį žemės ūkiui ir maisto gamybai. 39. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba: 39.1. atsižvelgdama į situaciją, kontroliuoja maisto produktų, jų žaliavų, geriamojo vandens, pašarų ir jų žaliavų tvarkymo subjektų veiklą radionuklidais užterštoje teritorijoje; 39.2. įvertina branduolinės ir (ar) radiologinės avarijos grėsmę gyvūnams, nustato jų apsaugos priemones ir apie tai praneša Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijai, savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centrui, valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centrui, taip pat savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijos vadovui, valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijos vadovui ir Plane nurodytoms institucijoms; 39.3. organizuoja maisto produktų, jų žaliavų, geriamojo vandens, pašarų ir jų žaliavų rizikos vertinimą; 39.4. vykdo valstybinę maisto produktų, jų žaliavų, geriamojo vandens, pašarų ir jų žaliavų veterinarinę kontrolę, teikia išvadas dėl maisto produktų, jų žaliavų, geriamojo vandens, pašarų ir jų žaliavų kenksmingumo pašalinimo ar jų sunaikinimo; 39.5. teikia žemės ūkio subjektams metodines rekomendacijas dėl gyvulių, maisto produktų ir pašarų apsaugos branduolinės ir (ar) radiologinės avarijos atveju. 40. Radioaktyviųjų atliekų tvarkytojas: 40.1. dezaktyvuoja radionuklidais užterštus drabužius, asmeninės apsaugos priemones, daiktus, įrankius ir kitus objektus, organizuoja numatytiems darbams vykdyti specialiai sudarytų darbo grupių darbą; 40.2. parenka tinkamas talpyklas radionuklidais užterštiems drabužiams, asmeninės apsaugos priemonėms, daiktams, įrankiams ir kitiems objektams gabenti; 40.3. pagal Radiacinės saugos centro rekomendacijas kartu su Aplinkos apsaugos agentūra numato ir planuoja aplinkos dezaktyvavimo priemones; 40.4. vadovauja savivaldybių administracijų sudarytoms aplinkos dezaktyvavimo darbo grupėms ir koordinuoja jų darbą; 40.5. dezaktyvuoja radioaktyviosiomis medžiagomis užterštas darbo ir transporto priemones savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro nustatytose arba kiekvienu konkrečiu atveju parinktose ir su Aplinkos apsaugos agentūra ir Radiacinės saugos centru suderintose dezaktyvavimo vietose. 41. Savivaldybės administracijos direktorius: 41.1. numato ir planuoja gyventojų apsaugos priemones, pagal Sveikatos apsaugos ministerijos pasiūlymus parengia gyventojams rekomendacijas dėl gyventojų apsaugos, asmeninės apsaugos priemonių, kolektyvinės apsaugos statinių panaudojimo, stabiliojo jodo preparatų įsigijimo, saugojimo, atnaujinimo ir vartojimo; 41.2. numato pagrindinius ir atsarginius gyventojų evakavimo maršrutus, įrengia kelių apylankas ir laikinus kelius, juos pažymi kelio ženklais ir prižiūri; 41.3. gyventojų evakavimo maršrutuose numato vietas, kuriose organizuoja gyventojų surinkimo, tarpinių gyventojų evakavimo, sanitarinio švarinimo ir gyventojų priėmimo punktų įrengimą ir veiklą, taip pat numato vietas, kuriose organizuoja materialinių išteklių, reikalingų šių punktų veiklai užtikrinti, sukaupimą; 41.4. organizuoja gyventojų dozimetrinės, jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio jiems ir radioaktyviosios taršos kontrolės (toliau – apšvitos kontrolė), dezaktyvavimo, taip pat kitų specialių užduočių vykdymo grupių sudarymą, jų instruktavimą, savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo plane numato įrangos, radiacinių matavimo prietaisų ir kitų priemonių poreikį numatytoms užduotims vykdyti; 41.5. vadovaudamasis Planu, Gyventojų evakavimo organizavimo tvarkos aprašo ir Valstybinio plano nuostatomis, su savivaldybių, į kurias numatyta evakuoti gyventojus, administracijų direktoriais sudaro evakuojamų gyventojų apgyvendinimo sąveikos planus; 41.6. telkia savivaldybėje esančias civilinės saugos sistemos pajėgas gyventojams apsaugoti, jiems evakuoti ir kitiems skubiems apsaugomiesiems veiksmams, numatytiems savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo plane, vykdyti; 41.7. vykdo valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijos vadovo ir valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro nurodymus, užtikrina priemonių, nustatytų savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo plane, įgyvendinimą; 41.8. kontroliuoja, kad ūkio subjektuose ir kitose įstaigose, kurios yra branduolinės energetikos objekto prevencinėje apsaugomųjų veiksmų zonoje ir skubių apsaugomųjų veiksmų zonoje, būtų pasirengta apsaugoti darbuotojus kolektyvinės apsaugos statiniuose, darbuotojai būtų aprūpinti stabiliojo jodo preparatais ir asmeninės apsaugos priemonėmis; 41.9. pagal branduolinės energetikos objekto suteiktą informaciją, vadovaudamasis Gyventojų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų perspėjimo ir informavimo apie gresiančią ekstremaliąją situaciją, galimus padarinius, jų šalinimo priemones ir apsisaugojimo nuo ekstremaliosios situacijos būdus tvarkos aprašu, patvirtintu Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus 2010 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1-193 (Žin., 2010, Nr. 80-4204), perspėja ir informuoja savivaldybės gyventojus, valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, kitas įstaigas ir ūkio subjektus apie branduolinę ir (ar) radiologinę avariją, gresiančią arba susidariusią ekstremaliąją situaciją; 41.10. per visuomenės informavimo priemones skelbia apie gyventojų evakavimo pradžią ir (ar) kitų skubių apsaugomųjų veiksmų taikymą; 41.11. aktyvina savivaldybės gyventojų evakavimo ir priėmimo komisiją, kuri nedelsdama organizuoja ir vykdo gyventojų evakavimą, priėmimą, apgyvendinimą, aprūpinimą ir būtiniausių paslaugų teikimą. Prireikus savivaldybės gyventojų evakavimo ir priėmimo komisijai padeda savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centras; 41.12. Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka organizuoja valstybės medicinos rezerve esančių stabiliojo jodo preparatų išdavimą likviduotojams; 41.13. formuoja grupes Žemės ūkio ministerijos ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos numatytoms žemės ūkio sektoriaus užduotims ir žemės ūkio apsaugos priemonėms vykdyti, šių grupių sąrašus teikia valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijos vadovui ir valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centrui, organizuoja žemės ūkio sektoriaus užduočių ir žemės ūkio apsaugos priemonių įgyvendinimą; 41.14. esant galimybei, organizuoja žemės ūkio technikos evakavimą iš prevencinės apsaugomųjų veiksmų zonos ir skubių apsaugomųjų veiksmų zonos; 41.15. atlieka Valstybiniame plane nustatytas funkcijas. 42. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija ir kitos nevyriausybinės organizacijos: 42.1. prireikus teikia pirmąją pagalbą ir kitas sveikatos priežiūros paslaugas, kiek leidžia galimybės, vykdo paieškos ir gelbėjimo darbus; 42.2. evakuotųjų laikinojo apgyvendinimo vietose ir evakuotųjų stovyklose įkurdintiems ir nukentėjusiems gyventojams teikia socialinę ir psichologinę pagalbą; 42.3. padeda paskirstyti gautą humanitarinę pagalbą; 42.4. prireikus darbams pasitelkia apmokytus savanorius gyventojus ir asociacijas. II. ekstremaliosios situacijos, susidariusios dėl branduolinės ir (ar) radiologinės avarijos, Valdymas ir koordinavimas 43. Branduolinės energetikos objekte įvykusią branduolinę ir (ar) radiologinę avariją valdo licencijos turėtojas, kuris atsako ir už branduolinės energetikos objekto avarinės parengties plane numatytų priemonių vykdymą sanitarinės apsaugos zonoje. Branduolinės ir (ar) radiologinės avarijos atveju už sanitarinės apsaugos zonos ribų ekstremaliosios situacijos valdymą ir koordinavimą valstybės lygiu organizuojant ir įgyvendinant skubius apsaugomuosius veiksmus ir ankstyvuosius apsaugomuosius veiksmus, numatytus HN 99:2011, atsakinga Vidaus reikalų ministerija. Jai padeda Aplinkos ministerija, Energetikos ministerija, Krašto apsaugos ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Susisiekimo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Užsienio reikalų ministerija, Ūkio ministerija, Žemės ūkio ministerija, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, Policijos departamentas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija, Radiacinės saugos centras, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, radioaktyviųjų atliekų tvarkytojas. 44. Ekstremaliosios situacijos, susidariusios dėl branduolinės ir (ar) radiologinės avarijos, valdymas ir koordinavimas užtikrinamas, skubūs apsaugomieji veiksmai ir kiti apsaugomieji veiksmai atliekami vadovaujantis schema (2 priedas), Pagrindinių civilinės saugos, skubių apsaugomųjų veiksmų ir kitų apsaugomųjų veiksmų branduolinės ir (ar) radiologinės avarijos atveju kalendoriniu planu (4 priedas) ir prireikus Valstybiniu planu, jeigu to nereglamentuoja Plano nuostatos. 45. Branduolinės ir (ar) radiologinės avarijos atveju savivaldybės, kurios teritorija, prognozuojama, kad bus užteršta radionuklidais, arba yra užteršta, administracijos direktorius sušaukia savivaldybės ekstremaliųjų situacijų komisiją ir savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centrą, paskiria savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijos vadovą, atsakingą už vadovavimą savivaldybės mastu visoms civilinės saugos sistemos pajėgoms, pasitelktoms skubiems apsaugomiesiems veiksmams vykdyti, kad pagal Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijas įgyvendintų savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo plano, savivaldybės žmonių radiacinės saugos ir branduolinių ir radiologinių avarijų padarinių likvidavimo plano ir savivaldybės, patenkančios į branduolinės energetikos objekto prevencinę apsaugomųjų veiksmų zoną ir skubių apsaugomųjų veiksmų zoną, detaliojo gyventojų evakavimo plano nuostatas. 46. Savivaldybės ekstremaliųjų situacijų komisija teikia savivaldybės administracijos direktoriui pasiūlymą dėl savivaldybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir antro (sustiprinto) ar trečio (visiškos parengties) civilinės saugos parengties lygio paskelbimo savivaldybės teritorijoje. Savivaldybės administracijos direktoriui priėmus sprendimą dėl gyventojų evakavimo, savivaldybės gyventojų evakavimo ir priėmimo komisija pradeda organizuoti ir vykdyti gyventojų evakavimą. 47. Gresiant ar susidarius ekstremaliajai situacijai, kai civilinės saugos sistemos pajėgų ir materialinių išteklių paskirstymą reikia koordinuoti valstybės lygiu, Valstybinio plano 17 punkte nustatyta tvarka sušaukiami ministerijų ir kitų valstybės institucijų ir įstaigų ekstremaliųjų situacijų operacijų centrai. 48. Branduolinės ir (ar) radiologinės avarijos atveju iki nekontroliuojamo radionuklidų išmetimo Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos teikimu Energetikos ministerija ar kita pranešimą apie branduolinę ir (ar) radiologinę avariją gavusi institucija nedelsdama inicijuoja Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos posėdį. Į Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos posėdį kviečiamas Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos atstovas. Pagal Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijas Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija nedelsdama priima sprendimą dėl skubių apsaugomųjų veiksmų ir kitų apsaugomųjų veiksmų vykdymo, valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro ir kitų lygių ekstremaliųjų situacijų operacijų centrų aktyvinimo, prireikus teikia Vyriausybei pasiūlymus sprendimams pagal jos kompetenciją priimti. 49. Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija, vadovaudamasi Civilinės saugos įstatymo 21 ir 27 straipsnių nuostatomis, teikia Vyriausybei pasiūlymą skelbti trečią (visiškos parengties) civilinės saugos sistemos parengties lygį, taip pat teikia Ministrui Pirmininkui vidaus reikalų ministro, kito Vyriausybės nario ar kompetentingo valstybės institucijos vadovo kandidatūrą skirti jį valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijos vadovu. 50. Vyriausybė priima sprendimą dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos, susidariusios dėl branduolinės ir (ar) radiologinės avarijos, paskelbimo. Prireikus Energetikos ministerijos teikimu Vyriausybė skelbia ekstremaliąją energetikos padėtį. 51. Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos nurodymu Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas sušaukia valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centrą. Vadovaudamiesi schema (2 priedas), valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centras, ministerijų, kitų valstybės institucijų ir įstaigų ekstremaliųjų situacijų operacijų centrai padeda valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijos vadovui įgyvendinti sprendimus ir kontroliuoja, kaip jie vykdomi. 52. Ministras Pirmininkas skiria valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijos vadovą, kuris vadovauja visoms civilinės saugos sistemos pajėgoms, pagal Planą pasitelktoms skubiems apsaugomiesiems veiksmams ir kitiems apsaugomiesiems veiksmams organizuoti ir vykdyti, taip pat atsako už valstybės lygio ekstremaliosios situacijos likvidavimą ir jos padarinių šalinimo organizavimą. Savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijos vadovas savivaldybės lygiu organizuoja ir įgyvendina gyventojų apsaugos priemones, vadovaudamasis valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijos vadovo sprendimais ir vykdydamas jo nurodymus. 53. Jeigu prognozuojama, kad savivaldybės teritorija ar jos dalis bus užteršta radionuklidais, arba jais jau yra užteršta, visoje savivaldybės teritorijoje taikomi tie apsaugomieji veiksmai, kurie konkrečiai numatyti branduolinės energetikos objekto prevencinei apsaugomųjų veiksmų zonai, skubių apsaugomųjų veiksmų zonai ar tolimajai zonai III. Ryšių organizavimas 54. Valstybės lygiu už ryšius branduolinės ir (ar) radiologinės avarijos atveju organizuojant ir vykdant apsaugomuosius veiksmus atsakinga Susisiekimo ministerija. Jai padeda Aplinkos ministerija, Energetikos ministerija, Krašto apsaugos ministerija, Ūkio ministerija, Žemės ūkio ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, Policijos departamentas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija, Radiacinės saugos centras, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. 55. Dėl branduolinės ir (ar) radiologinės avarijos gresiant ar susidarius ekstremaliajai situacijai vyriausybinis ir žinybinis ryšiai ir ryšys tarp likviduotojų palaikomi vadovaujantis schema (2 priedas). 56. Susisiekimo ministerija, iš atsakingų institucijų gavusi nuolat atnaujinamus valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijos vadovo ir savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijos vadovo darbo vietų, Spaudos centro, valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro darbo patalpų, teritorijų, kuriose būtų įrengiami gyventojų surinkimo, tarpiniai gyventojų evakavimo, sanitarinio švarinimo ir gyventojų priėmimo punktai, taip pat kolektyvinės apsaugos statinių ir laikinų stovyklų, kuriuose būtų apgyvendinami evakuoti gyventojai, sąrašus su tiksliai nurodytų minėtų objektų adresais ir tuose objektuose esančių ryšio priemonių identifikaciniais duomenimis (laidinių ir mobiliųjų telefonų numeriais ir operatoriais, internetinio ryšio tiekėjais ir kita), teisės aktų nustatyta tvarka duoda ūkio subjektams, teikiantiems elektroninių ryšių tinklus ir (arba) paslaugas, taip pat aparatūros ir įrenginių savininkams ar naudotojams privalomus nurodymus, užduotis ir užsakymus suteikti pirmenybę sąrašuose nurodytų subjektų ryšiui su schemoje (2 priedas) išvardytomis institucijomis. 57. Valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centras susisiekia su ministerijų ir kitų valstybės institucijų ir įstaigų ekstremaliųjų situacijų operacijų centrais ir praneša, kokiomis ryšio priemonėmis ir kaip bus keičiamasi informacija, jeigu tai iš anksto nenumatyta institucijos ekstremaliųjų situacijų valdymo plane. IV. gama monitoringas, ankstyvojo perspėjimo organizavimas 58. Valstybės lygiu gama monitoringą vykdo ir ankstyvąjį perspėjimą organizuoja Aplinkos apsaugos agentūra. Jai padeda Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija. Aplinkos apsaugos agentūra atsako už gama monitoringo ir ankstyvojo perspėjimo sistemos (lygiavertės dozės galios matavimo, gama spektro matavimo, kiek leidžia galimybės) tinkamą veikimą nenutrūkstamu režimu, atliekant lygiavertės dozės galios matavimus kas 10 minučių. Gama monitoringo duomenys pateikiami RADIS tinklalapyje (http://193.219.133.11/). 59. Radiaciniam fonui (lygiavertės dozės galiai) viršijus avarinį 300 nSv/h lygį, radionuklidinės sudėties matavimus pradeda atlikti automatinės ankstyvojo perspėjimo sistemos stotys. Aplinkos apsaugos agentūra apibendrintus stočių duomenis nustatytu periodiškumu, bet ne dažniau kaip kas 2 valandas, teikia Valstybinei atominės energetikos saugos inspekcijai, Radiacinės saugos centrui ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui. 60. Gavę informaciją apie branduolinę ir (ar) radiologinę avariją, Aplinkos apsaugos agentūra ir Fizinių ir technologijos mokslų centro Fizikos institutas pradeda vykdyti oro taršos radionuklidais tyrimus sutankintu dažniu, gautus tyrimų duomenis teikia Radiacinės saugos centrui ir kitoms suinteresuotoms institucijoms. 61. Aplinkos apsaugos agentūra, remdamasi Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos pateiktais radionuklidų išmetimų iš branduolinės energetikos objekto duomenimis, atlieka radionuklidų pernašos, jų sklaidos šalies teritorijoje prognozę ir duomenis teikia Valstybinei atominės energetikos saugos inspekcijai, Radiacinės saugos centrui ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui. 62. Radiacinės saugos centras, remdamasis Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos pateiktais radionuklidų išmetimų iš branduolinės energetikos objekto duomenimis, Aplinkos apsaugos agentūros prognozėmis ir gautais radiacinės žvalgybos duomenimis, atlieka gyventojų apšvitos prognozę. Radiacinės saugos centras apibendrintus duomenis kartu su Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijomis dėl apsaugomųjų veiksmų taikymo teikia valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centrui. V. Informacijos gavimas iš kitų šalių ir tarptautinių organizacijų. Kitų šalių, tarptautinių organizacijų ir šalies institucijų išankstinis perspėjimas 63. Valstybės lygiu informacijos gavimą iš kitų šalių ir tarptautinių organizacijų, taip pat kitų šalių, tarptautinių organizacijų ir šalies institucijų išankstinį perspėjimą ir informavimą branduolinės ir (ar) radiologinės avarijos atveju organizuoja Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija. Jai padeda Aplinkos ministerija (Aplinkos apsaugos agentūra, Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba), Susisiekimo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Užsienio reikalų ministerija, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Radiacinės saugos centras, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. 64. Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija, vadovaudamasi Konvencija dėl ankstyvo pranešimo apie branduolinę avariją ir Keitimosi informacija apie įvykį, ekstremalųjį įvykį ar ekstremaliąją situaciją tvarkos aprašu, teikia šalies institucijoms pagal schemą (3 priedas) skubią informaciją apie radiologinę padėtį branduolinės energetikos objekte, radioaktyviųjų medžiagų tolimojo išmetimo prognozes, b …