LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO N U T A R I M A S DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS PROGRAMOS 2012 m. gruodžio 13 d. Nr. XII-51 Vilnius Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 67 straipsnio 7 punktu, 92 straipsnio 5 dalimi ir apsvarstęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės programą, n u t a r i a: 1 straipsnis. Pritarti Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko Algirdo BUTKEVIČIAUS pateiktai Lietuvos Respublikos Vyriausybės programai (pridedama). 2 straipsnis. Nutarimas įsigalioja nuo priėmimo. SEIMO PIRMININKAS                                                                          VYDAS GEDVILAS _________________ PRITARTA Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XII-51 ŠEŠIOLIKTOSIOS VYRIAUSYBĖS 2012–2016 METŲ PROGRAMA I. SVARBIAUSIOS MŪSŲ VERTYBĖS 1. Iškovota Nepriklausomybė turi užtikrinti Lietuvos žmonėms geresnį gyvenimą ne kur nors svetur, o čia, mūsų istorinėje Tėvynėje. Tik šis matas atspindi, kaip efektyviai dirba Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė), kuriai Lietuvos piliečių išrinktų tautos atstovų valia buvo suteiktas pasitikėjimas. Todėl mūsų Vyriausybės pagrindinis siekis – eiti gerovės valstybės kūrimo keliu, kad Lietuvos žmonės jaustųsi orūs, saugūs ir laimingi. To siekdami imsimės ne revoliucijų, o tvarių ir ilgalaikių sprendimų, įvertindami tai, kas buvo atlikta, ir taisydami tai, ką būtina pakeisti. Tokią atsakomybę mums suteikė Lietuvos žmonės. 2. Darbas yra pagrindinė vertybė ir gerovės šaltinis, todėl visokeriopai remsime darbo vietų kūrimą, kvalifikacijos kėlimą ir persikvalifikavimą, švietimą ir mokymąsi visą gyvenimą, kad būtų pasiektas kuo didesnis gyventojų užimtumas. Kryptinga užimtumo didinimo politika yra esminė kovos su ekonomikos krize sąlyga. Esamų darbo vietų išsaugojimas ir būtinas naujų darbo vietų kūrimas yra esminė nedarbo mažinimo ir pragaištingos emigracijos sustabdymo sąlyga. Pramonės, smulkiojo ir vidutinio verslo, žemės ūkio, paslaugų, mokslo ir inovacijų, viešajame sektoriuose – visur bus kuriamos darbo vietos. 3. Solidarumu ir socialiniu teisingumu grindžiamas socialinis dialogas yra būtinybė, niekas negali būti pamirštas. Darbuotojai ir darbdaviai dialogo pagrindu turi rasti sutarimą, kad ekonomika greičiau atsigautų, o jos augimo rezultatais vėl visi galėtų naudotis. Remsime profesines sąjungas, gebančias vertinti realias valstybės ir visuomenės galimybes, deramai atstovauti darbuotojams. Svarbu diegti lanksčias darbo formas ir plėtoti paslaugas, kurios mažintų darbingo amžiaus žmonių (ypač moterų) riziką iškristi iš darbo rinkos dėl vaikų ar kitų globos reikalingų asmenų priežiūros. 4. Solidarumas – kai ekonomikos krizės sunkumais dalijamės visi, jie nėra perkeliami tiktai ant paprastų žmonių pečių, o ekonomikos augimo metu gyvenimo pagerėjimo kokybe iš tiesų naudojasi visi visuomenės nariai, ne tik stipresnieji. 5. Kūrybiškumo skatinimas gali užtikrinti valstybės pažangą. Lietuva turi tapti kūrybinės ir žinių visuomenės valstybe. Todėl mums ypač svarbi švietimo ir mokslo sritis, inovacijos ir jų pagrindu kuriamos technologijos. 6. Lygios visų Lietuvos žmonių galimybės, lygių teisių užtikrinimas ir kova su bet kokios formos diskriminacija yra valstybės pareiga ir būtina sąlyga kuriant gerovės valstybę. Kiekvienas asmuo yra vertingas, todėl jis turi jaustis visavertis mūsų visuomenės narys, kad ir kokios jis būtų lyties, amžiaus, neįgalumo, tautybės ir lytinės orientacijos. 7. Žmogaus asmens neliečiamybė, orumo apsauga, draudimas kankinti, žaloti, žeminti kitą žmogų yra vieni iš pamatinių konstitucinių principų. 8. Atsakingas verslas, įmonių socialinė atsakomybė – esminė darnios plėtros sąlyga. Socialinės atsakomybės įgyvendinimą turi užtikrinti sklandžiai ir efektyviai veikianti teisėsaugos sistema, užkertanti kelią korupcijai ir su ja susijusiems padariniams. 9. Tinkama, visiems prieinama sveikatos apsaugos sistema, sauganti didžiausią vertybę – žmogų, yra modernios ir atsakingos valstybės požymis ir garbės reikalas. Net ir ekonomikos sunkmečiu negalima taupyti sveikatos apsaugos sąskaita. Susirgimų profilaktika, išankstinis ligų diagnozavimas ir tinkamai organizuota visuomenės sveikatinimo veikla padeda žmonėms įveikti ligas ir sveikatos sutrikimus. 10. Lietuvos kultūros plėtojimas, kultūros paveldo išsaugojimas, lietuvių kalbos puoselėjimas yra valstybės atsakomybė savo piliečiams ir pasaulio bendruomenei. Lietuvos kultūrinė veikla ir jos sukurti produktai turi būti prieinami visiems, neatsižvelgiant į pajamas ir tautybę. Lietuvoje esanti kultūrinė ir meninė įvairovė, jos apsauga, integracija į ją ir gyventojų, susitelkusių į bendruomenes pagal gyvenamąją vietą, tautybę ar kitus kriterijus, sąveika turi tapti stipriąja šiuolaikinės visuomenės kūrybiškumo ugdymo savybe. 11. Visuomenėje turi būti ugdoma pagarbos Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams kultūra. Teisingumo principas turi persmelkti visų teisėsaugos institucijų veiklą. Visuomenė, puoselėdama teisinės valstybės principus, teisingai reikalauja iš teisėsaugos organų ir teisminės valdžios aukštų moralinių standartų vykdant teisingumą. Teisminės valdžios atvirumas ir efektyvumas – esminė teisinės valstybės buvimo sąlyga. II. PAVELDIMOS PADĖTIES LIETUVOJE APŽVALGA 12. Prieš konservatoriams ir liberalams 2008 m. pabaigoje ateinant į valdžią, šalies ekonomika aštuonerius metus nepertraukiamai augo. Nuo 2004 m. sparčiai didėjo realusis darbo užmokestis ir pensijos, 2008 m. viduryje beveik visi, kas norėjo, turėjo darbo. Lietuvos skola užsieniui 2008 m. pabaigoje buvo viena iš mažiausių tarp Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybių narių. 13. 2008 m. viduryje konservatoriai savo rinkimų į Lietuvos Respublikos Seimą (toliau – Seimas) programoje teigė, kad skatins ekonomikos augimą, masiškai renovuos pastatus, kad pensijas didins ne lėčiau negu kyla kainos, kad gerins medikų, pedagogų, mokslo ir kultūros darbuotojų darbo ir gyvenimo sąlygas. Žadėta, kad, gyvenimo lygiui Lietuvoje išaugus, neliks emigracijos problemos. Tačiau to neįvyko. 14. Pagrindiniai rinkimų įsipareigojimai buvo paminti jau pirmą naujosios Vyriausybės darbo mėnesį ir iki šiandien nepradėti įgyvendinti: 14.1. vietoj ekonomikos skatinimo – šalies piliečių ir partnerių užsienyje gąsdinimas ir mokesčių didinimas; 14.2. vietoj darbo, remiantis mokslininkų rekomendacijomis ir viešai diskutuojant, – skubūs, tarptautine patirtimi ir skaičiavimais nepagrįsti, konstruktyvius pasiūlymus ignoruojantys sprendimai; 14.3. vietoj realių darbų – kalbėjimas apie priešus šalies viduje ir užsienyje. 15. 2008 m. gruodžio mėn. paskubomis įvykdyta mokesčių reforma supriešino visuomenę ir buvo nevykęs atsakas į pasaulinės ekonomikos krizės iššūkius. Dėl penkioliktosios Vyriausybės negebėjimo rasti sprendimus reaguojant į pasaulinius ir regioninius iššūkius šalies bendrasis vidaus produktas 2009 m. krito net 14,8 proc. 2009 m. nebuvo pasinaudota nei didžiųjų valstybių (Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau – JAV), Jungtinės Karalystės, Vokietijos) investicijų į infrastruktūrą ir nacionalinius gamintojus palaikomojo vartojimo skatinimo patirtimi, nei kaimynų (Latvijos, Lenkijos), sugebėjusių sunkmečiu santykinai nebrangiai pasiskolinti iš tarptautinių organizacijų, patirtimi. 2012 m. Lietuvos gamybos mastas yra 5 proc. mažesnis negu 2008 m., prekybos – mažesnis negu 2006 m., o statybos darbų – nesiekia net 2005 m. lygio. 16. Beatodairiškas skolinimasis nedarant tinkamų investicijų prislėgė Lietuvos ateities kartas. Valstybės skola dabar siekia 46 mlrd. Lt, palyginti su 2008 m. buvusia 17 mlrd. Lt skola, ji 2013 m. išaugs beveik trigubai. Palūkanoms už paimtas paskolas teks išleisti jau beveik 3 mlrd. Lt. 17. Nuo 2008 m. pabaigos darbo vietų sparčiai mažėjo, augo nedarbas. 2008 m. III ketvirtį nedirbo 5,9 proc. darbingų gyventojų, o 2010 m. šis rodiklis pasiekė net 18,3 proc. (2010 m. bedarbių skaičius pasiekė 300 tūkst.). 2012 m. viduryje pagal pagrindinius rodiklius (nedarbo lygis, jaunimo nedarbo lygis, ilgalaikio nedarbo lygis) darbo rinkos būklė buvo prastesnė negu bet kuriuo 2005–2008 m. laikotarpiu. 18. Per 2009–2011 m. Lietuvos gyventojų skaičius dėl migracijos sumažėjo 130 tūkst. 2011 m. iš šalies emigravo 54,3 tūkst. gyventojų, beveik pusė jų (44 proc.) – 20–29 metų. Šie milžiniški praradimai lėmė, kad Lietuvos gyventojų skaičius 2012 m. pabaigoje nebesiekia 3 mln. 19. Nuo 2009 m. pradžios realusis darbo užmokestis mažėjo. Darbo užmokestis šiek tiek išaugo 2011 m., bet kainos didėjo sparčiau negu darbo užmokestis, gyventojų perkamoji galia smuko. 2012 m. iš algos galima įsigyti 12 proc. mažiau prekių negu 2008 m. 20. 2009 m. buvo sujaukta atlyginimų ir socialinių išmokų mokėjimo sistema, o 2010 m. buvo sumažintos pensijos. Nė viena kaimyninė valstybė tokių priemonių nesiėmė. Sumažėję atlyginimas ir pensijos, sumažintos socialinės išmokos padidino skurdą. Skurdžiai gyvena jau kas trečias Lietuvos gyventojas (vaikų – net 35,5 proc.). 21. Prasti žemės ūkio rezultatai. Galvijų ir paukščių skaičiaus mažėjimas rodo bendrą žemės ūkio tendenciją – nyksta smulkūs ūkiai, o stambieji nekompensuoja atsiradusio sumažėjimo. Pieno perdirbėjai yra priversti įsivežti žaliavą iš kitų valstybių. Nors pasėlių plotas ėmė nežymiai didėti, tačiau nedirbamos žemės tebėra apie 0,5 mln. ha. 22. Buvusi Vyriausybė nesugebėjo efektyviai valdyti ūkio sektorių, teikiančių socialines paslaugas. Milžiniškos lėšos švietimo sistemos reformos propagandai nepaneigia fakto, kad padėtis bendrojo ugdymo srityje yra bloga. Mokinio krepšelis trukdo savivaldybėms racionaliai disponuoti švietimo lėšomis, skirti jas pakraščių mokykloms finansuoti, optimaliam tinklui išsaugoti. Mokyklų problemas aštrina nepagrįsti reikalavimai skaidyti mokyklas. Aukštojo mokslo „reforma“ pavertė mokslą sunkiai prieinamu. Tarptautinių agentūrų duomenimis, mokestis už mokslą Lietuvoje yra didesnis negu daugelyje ES valstybių narių. Buvo užsimota panaikinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuotą aukštųjų mokyklų autonomiją. 23. Buvusi Vyriausybė žadėjo pažaboti korupciją ir sumažinti šešėlinę ekonomiką. 2011 m. valstybės biudžetą valdantieji planavo padidinti 1 mlrd. Lt, ištraukdami šias lėšas iš „šešėlio“. Tačiau to nenutiko. Naujausiame 2011 m. korupcijos indekse Lietuvos vertinimas sumažėjo iki 4,8 balo (to paties lygio, koks buvo 2002 m.). 24. Užsienio politika prarado ambicijas, turėtas iki 2008 m. Ypač pablogėjo santykiai su Lenkija. Dėl nevykusių eksperimentų su naujuoju Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu lenkų tautinė mažuma ėmė jaustis diskriminuojama. Atšalo santykiai su Šiaurės šalimis. Nebuvo nė vieno aukšto rango Rusijos atstovo vizito į Lietuvą. Santykiai su Rusija yra palaikomi tik žemesniu lygiu. Vangiai plėtojami santykiai ir su Vokietija. III. PAGRINDINĖS VYRIAUSYBĖS 2012–2016 METŲ VEIKLOS KRYPTYS 25. Ekonomikos augimą užtikrins naujų darbo vietų kūrimas, pramonės plėtra. Tam mobilizuosime visus šalyje turimus išteklius, panaudosime ES ir kitos tarptautinės paramos lėšas, skatinsime užsienio investicijas. 26. Visavertį Lietuvos žmonių gyvenimą užtikrins produktyvus darbas, o negalintiems dirbti padės socialinio solidarumo principais paremta socialinė apsauga. Valstybės pareiga – padėti žmonėms įveikti skurdą. Baigęs aktyvią darbo veiklą žmogus turi jaustis visavertis valstybės pilietis, turėti pakankamą materialinį pagrindą, nepatirti socialinės atskirties ir aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime. 27. Ekonomikai atsigaunant didinsime socialinės srities, sveikatos apsaugos, paramos šeimai, švietimo ir mokslo, kultūros finansavimą. Sieksime, kad investicijos į žmogų atsipirktų didėjančiu gamybos inovatyvumu ir darbo našumu, kad šalies gyventojai taptų dvasiškai turtingesni ir sveikesni. 28. Mokesčių sistemos pertvarka bus skirta socialinei atskirčiai mažinti, visuomenės solidarumui stiprinti, viešųjų šalies finansų plėtrai. Šios pertvarkos esmė: tolygesnis mokestinės naštos pasiskirstymas tarp darbo ir kapitalo, didesnis pajamų ir turto apmokestinimo progresyvumas, vien socialiai reikšmingų ir tikslingų mokestinių lengvatų taikymas. 29. Lietuvos ateitį lems aplinką ir žmogų tausojanti ūkio plėtra. Ekologinis žemės ūkis, transportas, atsinaujinantys energijos ištekliai, pažangios biotechnologijos ir nanotechnologijos – visa tai skatina Lietuvos pažangą ir formuoja naują kryptį – žaliąją ateities ekonomiką ir energetiką. 30. Gyvenimo kaime modernizavimas ir geresnių darbo sąlygų žemdirbiams sudarymas yra svarbios valstybės užduotys. Užtikrinsime, kad už žemdirbių triūsą būtų tinkamai atlyginta. Valstybė turi prisidėti prie geresnių gyvenimo sąlygų kaime kūrimo. Vietos savivaldos ir bendruomenių veiklos stiprinimas yra svarbi mūsų valstybės raidos sąlyga. 31. Valstybės valdymo ir vietos savivaldos sistema Lietuvoje bus orientuota į visuomenės poreikių tenkinimą ir socialinį teisingumą, veiks efektyviai ir skaidriai, visuomenė ja pasitikės. IV. NEATIDĖLIOTINI VYRIAUSYBĖS VEIKLOS PRIORITETAI 32. Užimtumo didinimas, nedarbo, skurdo ir socialinės atskirties mažinimas, prielaidų realiajam darbo užmokesčiui šalies ūkyje didėti kūrimas, spartus investicijų ir verslo sąlygų pagerinimas. 33. Šalies ūkio finansinio tvarumo užtikrinimas ir nuoseklus viešųjų lėšų fondų pajamų didinimas, kontrabandos ir šešėlinio verslo ekonomikoje pažabojimas, kovos su korupcija sustiprinimas. 34. Šalies pasirengimas įsivesti bendrąją Europos valiutą eurą ir tapti visateise euro zonos nare, kai tai taps įmanoma pagal nustatytus konvergencijos kriterijus. 35. Efektyvus ir racionalus ES paramos lėšų panaudojimas šalies konkurencingumui didinti ir žmonių gyvenimo gerovei kelti, tinkamai ir laiku pasirengti naujai 2014–2020 m. Europos Sąjungos daugiametei finansinei programai. 36. Kompleksinė mokesčių sistemos peržiūra, pasirengiant atlikti jos pertvarką, siekiant šioje programoje nurodytų visuomenei reikšmingų tikslų. 37. Dešiniųjų vykdytos politikos padarinių taisymas: „Sodros“ skolos mažinimas, o atsigavus ekonomikai – nuoseklus pensijų ir kitų socialinių išmokų didinimas. 38. Energetikos problemų sprendimas, šildymo kainų mažinimas, visuotinis daugiabučių namų renovavimas. Šilumos ūkio pertvarka skiriant paramą savivaldybėms, platesnis atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas. 39. Suskystintų gamtinių dujų terminalo statyba, užtikrinanti didesnį konkurencingumą dujų tiekimo sektoriuje, siekiant sumažinti šildymo kainas gyventojams. 40. Švietimo ir aukštojo mokslo politikos kaita, mokesčių už studijas mažinimas, švietimo ir aukštojo mokslo kokybės gerinimas. 41. Veiksminga, technologijų pažangą spartinanti mokslo ir technologijų plėtros politika, sąlygų kurti naujas inovatyvias technologijas sudarymas, mokslo ir verslo bendradarbiavimo skatinimas. 42. Užsienio politikos tęstinumas, kartu užtikrinant kuo geresnį bendradarbiavimą su kaimynais, stipresnę sanglaudą su ES ir NATO valstybėmis narėmis. Partijų susitarimo laikymasis nuosekliai didinant finansavimą krašto apsaugai ir laikantis mūsų šalies tarptautinių įsipareigojimų. 43. Pasirengimas Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai 2013 m. antrąjį pusmetį ir tinkamas, atsakingas pirmininkavimas. V. EKONOMIKOS SKATINIMAS 44. Pagrindinis Vyriausybės 2012–2016 m. veiklos tikslas yra Lietuvos ekonomikos augimas. Įgyvendinti šį tikslą galima tik taikant aktyvią investicinę ir mokestinę darbo vietų kūrimo, taigi ir emigracijos mažinimo, politiką. Vienas jos įrankių – ekonominiais prioritetais pagrįsta investicijų strategija. Investicijos visų pirma turi būti nukreiptos į pramonės, kaip varomosios ūkio jėgos, efektyvumo didinimą ir plėtrą. Turi atsigauti smulkusis ir vidutinis verslas. Valstybė laikysis fiskalinės ir biudžetinės drausmės, bet kartu aktyviai dirbs, kad paskolintos lėšos nebūtų „pravalgomos“, o naudojamos tam, kad augtų valstybės pajamos. 45. Sieksime, kad valstybės finansų sistema būtų nukreipta į užimtumo didinimą ir pagrindinių šalies socialinių poreikių (socialinės apsaugos, švietimo, sveikatos apsaugos) užtikrinimą, gyventojų socialinės atskirties mažinimą. Ši sistema turi būti tvari pajamų ir išlaidų subalansavimo atžvilgiu. Ji turi atkurti mokesčių mokėtojų pasitikėjimą valstybe. Viešieji finansai – šalies gerovei ir ūkio plėtrai 46. Šalies ūkis turi augti ir tarnauti visų jos žmonių gerovei. Vykdysime priemones, kad augančios ekonomikos rezultatus kuo greičiau pajustų visi, mažėtų gyvenimo lygio skirtumas tarp pasiturinčių ir neturtingų žmonių, gerėtų kiekvieno žmogaus gyvenimo kokybė. Tam veiksmingai naudosime šalies viešųjų lėšų fondus. 47. Ateities gerovę galima sukurti tik diegiant nuoseklios biudžeto politikos principus, suderintus su struktūrine šalies politika, įgyvendinant griežtą valstybės finansų sistemos kontrolę, skaidrų ir visuomenei aiškų viešųjų lėšų fondų panaudojimą. Didesnes biudžeto pajamas užtikrintų verslo, ypač gamybinio sektoriaus, plėtra, gerėjantis mokesčių administravimas, racionali ir socialiai teisinga mokesčių politika. Būtinas racionalus biudžeto išlaidų panaudojimas, kartu finansavimo, skirto valstybės investicijoms, didinimas, palaikant valstybės skolos santykį su bendruoju vidaus produktu ir skolos valdymo išlaidas priimtinu lygiu. 48. Gerai suvokdami, kad šalies makroekonominis stabilumas – tai gyvenimo lygio kilimo garantas, ypač pasaulinės ekonomikos ir finansų krizės akivaizdoje, vykdysime apdairią biudžeto politiką, užtikrinsime griežtą viešųjų finansų sistemos kontrolę ir ilgalaikį valdžios sektoriaus finansų tvarumą. 49. Esant palankioms ekonominėms sąlygoms, gerinsime šalies valdžios sektoriaus balanso rodiklį, biudžetinės drausmės taisykles įtvirtinsime aukštesnės galios teisės aktais ir įgyvendinsime jų laikymosi kontrolės mechanizmus. 50. Tinkamai pasirengsime, kad Lietuva įsivestų bendrąją Europos valiutą eurą ir taptų visateise euro zonos nare, kai mūsų šaliai tai taps įmanoma pagal nustatytus konvergencijos kriterijus. 51. Įgyvendinsime taisyklę, kad esant tinkamoms ekonominėms sąlygoms būtų reguliariai kaupiamas stabilizavimo rezervas, panaudojant dalį valstybės turto privatizavimo, mokestinių ir kitų įplaukų. Nustatysime stabilizavimo fondo lėšų naudojimo, atsižvelgiant į ūkio ciklo būklę, tvarką. 52. Garantuosime tvarų žmonių pajamų augimą ir tinkamai apmokamą darbą, visomis mokesčių ir biudžeto politikos priemonėmis mažinsime šalyje infliacijos didėjimo grėsmę, skatinsime gyventojų privačių santaupų investavimą į ekonomiką. 53. Užtikrinsime socialines garantijas mažiausias pajamas gaunantiems šalies gyventojams. Biudžeto deficitą mažinsime ne didindami mokesčių naštą iš savo darbo ir pajamų gyvenantiems žmonėms, bet gaunant papildomas biudžetų pajamas dėl ekonomikos skatinimo, didėjančio dirbančiųjų skaičiaus, išaugusio vartojimo. 54. Visą dėmesį sutelksime ne į biudžeto ir kitų viešųjų lėšų fondų išlaidų mažinimą, bet į pajamų didinimą, skatindami ekonomikos atsigavimą, žmonių verslumą. 55. Skatinsime ekonomikos atsigavimą aktyviai panaudodami Europos struktūrinių fondų paramą, pritraukdami Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų, Europos investicijų banko, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko, Šiaurės investicijų banko, kitų tarptautinių finansinių institucijų lėšas. 56. Didinsime biudžeto pajamas taikydami griežtas priemones šešėlinei ekonomikai mažinti. Ypatingą dėmesį skirsime kovai su kontrabanda, tuo tikslu peržiūrėsime teisės aktus, prireikus reformuosime atitinkamas valstybės įstaigas, sukursime veiksmingą pareigūnų skatinimo sistemą. 57. Sieksime pertvarkyti viešųjų pirkimų sistemą taip, kad būtų garantuotas jų skaidrumas, iš esmės sumažėtų biurokratinė našta, būtų išnaudotos visos elektroninės erdvės ir centralizuotų pirkimų sistemos teikiamos galimybės, išskirtinis dėmesys būtų teikiamas viešųjų išlaidų efektyvumui, plačiau taikant sąnaudų ir naudos įvertinimo principą, prioritetą teikiant ne žemiausios kainos, bet ekonominio efektyvumo principui. Skatinsime žaliuosius pirkimus. 58. Biudžeto išlaidų taupymą grįsime konkrečiais prioritetais. Kai kurioms sritims biudžeto išlaidos neturi būti mažinamos, tačiau lėšos turi būti panaudojamos racionaliau. Atkūrus tvarų ekonomikos augimą, prioritetiškai didinsime finansavimą sritims, kurios užtikrina gyventojams teikiamų paslaugų dydį ir kuria naujas darbo vietas. 59. Diegsime valstybės nekilnojamojo turto centralizuoto valdymo principus (įskaitant centralizuotą šio turto pardavimą). Nustatysime šio turto valdymo efektyvumo rodiklius, sukursime informacinėmis technologijomis paremtą valstybės nekilnojamojo turto valdymo kontrolės sistemą. 60. Didinsime valstybės finansų valdymo efektyvumą, panaudodami kaupimo principu paremtos viešojo sektoriaus finansų apskaitos duomenis. 61. Vykdysime aktyvią viešųjų lėšų naudojimo priežiūrą ir auditą, pagrindinį dėmesį skirdami išlaidų racionalumui ir efektyvumui bei viešojo sektoriaus veiklos skaidrumui. Mokesčių politika 62. Mokesčių politika bus orientuota į žmonių socialinės gerovės skatinimą, socialinės atskirties mažinimą, mažiausiai uždirbančių asmenų pajamų didinimą, visuomenės solidarumo stiprinimą, viešųjų šalies finansų pajėgumo didinimą, bet ji nežlugdys verslo ir gamybos. Dėl to, nustatant ir įgyvendinant valstybines apmokestinimo priemones, būtina užtikrinti mokestinės aplinkos pastovumą ir išvengti tokio apmokestinimo, kuris skaudžiai paveiktų neturtingiausius pensinio amžiaus asmenis, neįgaliuosius ir kitus Lietuvos žmones, taip pat smulkųjį verslą. 63. Vykdydami siūlomas mokesčių sistemos pertvarkymo priemones, atsižvelgsime į asmenų lygybės ir socialinio teisingumo, apmokestinimo ekonominio efektyvumo ir produktyvumo, mokesčių administravimo paprastumo principus. Rengdami šias priemones, pasitelksime nepriklausomus ekspertus, asocijuotų verslo organizacijų, kitų socialinių partnerių atstovus, atliksime išsamų poveikio šalies žmonėms, verslui ir viešiesiems finansams vertinimą. 64. Taisysime ankstesnės valdžios „naktinės“ mokesčių reformos klaidas. Didinsime pajamų ir turto apmokestinimo progresyvumą, atliksime kompleksinę darbo jėgos apmokestinimo pajamų ir socialinio draudimo mokesčiais peržiūrą. Taikysime neapmokestinamojo turto dydį (nekilnojamojo turto mokestis fiziniams asmenims priklausys nuo turto vertės, jo paskirties). 65. Atlikdami kompleksinę mokesčių sistemos peržiūrą, išnagrinėsime galimybę įvesti bendrą nekilnojamojo turto mokestį, kuris pakeistų ir sujungtų dabartinius nekilnojamojo turto ir žemės mokesčius. 66. Įvertinę mokestinių lengvatų socialinį ir ekonominį tikslingumą ir galimas kitas šių tikslų siekimo alternatyvas, taikysime lengvatinį PVM tarifą vaistams, knygoms, laikraščiams ir kitiems periodiniams leidiniams, kai kuriems būtiniausiems maisto produktams, šildymui, keleivių vežimo savivaldybių nustatytais maršrutais paslaugoms, turizmo veikloje naudojamoms viešbučio tipo ir specialaus apgyvendinimo paslaugoms, rašytojo, kompozitoriaus ar kito atlikėjo teikiamoms paslaugoms ir kitai intelektinei veiklai. 67. Įgyvendinsime konkrečias priemones smulkiajam ir vidutiniam verslui skatinti – per kreditavimo sistemą, geresnę prieigą prie finansavimo šaltinių, tikslingas mokesčių lengvatas, administravimo naštos mažinimą, skatindami darbdavius kurti naujas darbo vietas, sudarydami geresnes sąlygas steigti naujas įmones. 68. Įmonėms, neturinčioms pakankamai lėšų įsipareigojimams valstybei vykdyti, taikysime tarpusavio užskaitos ir kitas paramos formas. 69. Didinsime savivaldybių finansinį pajėgumą, sudarysime galimybes joms gauti papildomų pajamų nuomojant ir parduodant valstybės joms perduotą žemę ir kitą turtą, disponuojant žemės ir nekilnojamojo turto mokesčių pajamomis, investuojant į naujų darbo vietų kūrimą. 70. Tobulindami savivaldybių strateginio planavimo ir biudžetų pagal programas rengimo, vykdymo ir vykdymo kontrolės sistemą, sudarysime prielaidas taupiam ir tikslingam savivaldybių finansinių išteklių naudojimui, jų veiklos efektyvinimui. 71. Taikysime tik ekonomiškai pagrįstas, ūkio plėtrą skatinančias, konkrečių visuomenei reikšmingų tikslų siekiančias mokesčių lengvatas toms mokesčių mokėtojų pajamoms, kurios investuojamos į naujų darbo vietų kūrimą, inovacijų diegimą. 72. Užtikrinsime sąžiningą mokesčių mokėjimą, sandorių, ypač viešųjų pirkimų, skaidrumą. Tam kuo efektyviau panaudosime visuotinio pajamų deklaravimo, valstybės registrų teikiamas galimybes, taip pat iš esmės pertvarkysime asmenų privačių interesų (turto) deklaravimo sistemą. 73. Įgyvendinsime saugią ir subalansuotą loterijų ir azartinių lošimų veiklos reguliavimo politiką, valstybine loterijų ir lošimų veiklos priežiūra užtikrinsime sąžiningą ir skaidrų lošimų ir loterijų veiklos vykdymą, sieksime apsaugoti visuomenę, ypač nepilnamečius ir asmenis, turinčius problemų dėl lošimo, nuo galimų neigiamų lošimų padarinių, užtikrinsime, kad lošimų veikla nebūtų naudojamasi nusikalstamais tikslais, sieksime apsaugoti visuomenės kultūrines ir etines vertybes nuo neigiamo azartinių lošimų poveikio, užtikrinsime loterijų ir lošimų veiklos stebėseną. Ūkio augimas – žmonių gyvenimui gerinti 74. Imsimės realių ekonomikos gaivinimo veiksmų, efektyviai panaudodami visus turimus valstybės, fizinių ir juridinių asmenų, užsienio investuotojų išteklius, ES ir kitos tarptautinės paramos lėšas. 75. Sieksime išsaugoti esamas ir kurti naujas darbo vietas, efektyviai investuodami valstybės turimus išteklius į projektus, duodančius apčiuopiamą ekonominę naudą: tvarią infrastruktūros plėtrą (kelius, geležinkelius), pastatų renovaciją, energetikos objektų statybą ir kita. 76. Ilginsime pridėtinės vertės kūrimo grandinę Lietuvoje, skatindami gamybos sektorių kooperaciją, užtikrindami eksporto galimybes, siekdami tam panaudoti ES ir kitos tarptautinės paramos lėšas. 77. Vyriausybė įsipareigoja aiškiai ir skaidriai tvarkyti šalies ekonomiką ir ūkį, kuris būtų konkurencingas globalioje rinkoje, tarnautų viešųjų ir padėtų privačių gėrybių kūrimui, tausotų aplinką. Beatodairiškas skolinimasis, neapdairus valdymas ir trumpalaikės ambicijos šalies ūkį stumia į pasaulinės rinkos užribį. Tik subalansuotas ir atsakingas reguliavimas, ambicingų ir globalių tikslų kėlimas gali užtikrinti darnią Lietuvos ekonomikos plėtrą ir tarptautinį konkurencingumą. 78. Plėtosime viešosios ir privačios iniciatyvos bendradarbiavimą (partnerystę), įgyvendinant investicijų projektus viešojo sektoriaus funkcijoms priskirtose ir viešąsias paslaugas apimančiose veiklos srityse. 79. Vykdysime viešosios paskirties ir gyvenamųjų pastatų renovaciją ir modernizavimą. Skatinsime investicijas ir naujų įmonių bei gamyklų steigimą. 80. Užtikrinsime palankias sąlygas kurtis ir plėtotis smulkiajam ir vidutiniam verslui, ypač vietos verslui šalies regionuose, palengvindami prieigą prie kapitalo įsikūrimo ir augimo stadijomis, pateiksime visas bazines priemones, reikalingas įmonei žengiant pirmuosius žingsnius, sumažinsime biurokratinius reikalavimus ir sudarysime platesnes galimybes dalį viešųjų pirkimų atlikti iš smulkiojo ir vidutinio verslo. 81. Užtikrinsime racionalų, skaidrų ir efektyvų ES ir kitos tarptautinės paramos lėšų panaudojimą. Orientuosimės ne į jų panaudojimo spartumą, bet į galutinį rezultatą ir produktyvumą, ypač esamų darbo vietų išsaugojimą ir naujų kūrimą. Supaprastinsime reikalavimus paraiškų teikėjams, kursime lankstesnę remiamų projektų vykdymo ir atskaitomybės tvarką. Visose programose įtvirtinsime pagrindinį – ekonominės naudos valstybei ir žmonėms – reikalavimą. 82. Sieksime reguliuoti kredito įstaigų veiklą taip, kad būtų užtikrinta stabili ir patikima jų veikla ir būtų užtikrintas tolesnis ekonomikos finansavimas. Skatinsime bankus labiau prisidėti prie darnaus ir tvaraus ekonomikos gaivinimo, vykdyti atsakingą ūkio kreditavimą. Sieksime kapitalo rinkos plėtros, įskaitant investicinių bankų steigimą ir veiklą Lietuvoje, kad būtų išplėstos verslo finansavimo galimybės. Peržiūrėsime finansų įstaigų apmokestinimo politiką. 83. Išnagrinėsime valstybės valdomo nacionalinio komercinio banko ar finansų įstaigos įsteigimo pagrįstumą ir, esant teigiamoms išvadoms, jį steigsime, panaudodami valstybės ar mišrų kapitalą. 84. Prioritetinė remiamų investicijų programų dalis bus susieta su užimtumo didinimu, t. y. esamų darbo vietų išsaugojimu ir naujų kūrimu. Pagrindinis prioritetas – užimtumo didinimas ir nuoseklus požiūris į darbo vietų kūrimą, apimantis darbo praktiką, pirmosios darbo patirties įgijimą, naujų darbo vietų kūrimą, esamų išsaugojimą ir ilgalaikių bedarbių grąžinimą į darbo rinką. Siekdami kurti naujas darbo vietas, sudarysime sąlygas aktyvesnei vietos verslo plėtrai šalies regionuose. 85. Atsigaunant ekonomikai, nuosekliai didinsime viešojo sektoriaus, biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimus, šalies minimalųjį darbo užmokestį (siekdami, kad jis artėtų prie 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio). Keisime įstatymus, kad sumažėtų darbo užmokesčio skirtumas viešajame sektoriuje tarp vadovų ir mažiausią darbo užmokestį gaunančių darbuotojų. 86. Vykdysime veiksmingą kovą su skurdu, taikydami ne tik socialinės paramos ir užimtumo programas, bet ir skatinamąsias priemones efektyvesnei sunkiausiai gyvenančių Lietuvos piliečių paramai maistu ir kitomis būtiniausiomis priemonėmis užtikrinti. Sieksime, kad visi maisto tiekimo grandinės dalyviai – ūkininkai, gamintojai, supirkėjai, prekybininkai ir vartotojai – prisidėtų prie sunkiausiai gyvenančių žmonių rėmimo maisto produktais. Raginsime labdarai dalyti dar tinkamus vartoti maisto produktus, rengsime šviečiamąsias akcijas, skatinsime taikyti geriausią patirtį, atliksime analizę ir pradėsime socialinės reklamos kampaniją, kad būtų stabdomas maisto švaistymas. 87. Kelsime ambicingus tikslus valstybės įmonėms ne tik skaidrinant veiklą ir siekiant efektyvumo, bet ir joms tampant regiono lyderėmis. VI. VERSLAS IR INOVACIJOS Verslo sąlygų gerinimas 88. Atkursime pasitikėjimą tarp valdžios ir verslo subjektų, atsižvelgsime į konkurencines sąlygas, gerinsime bendrą verslo aplinką, mažinsime administracinę ir reguliavimo naštą, siekdami išlaisvinti verslo kūrybinį ir inovacijų potencialą. Tobulinsime verslą kontroliuojančių institucijų veiklos metodus. 89. Kelsime užsienio investuotojų pasitikėjimą Lietuvos investicine aplinka. 90. Skatinsime plėtoti verslą, kuris būtų konkurencingas vidaus ir užsienio rinkose, grįstas inovacijomis bei informacinėmis technologijomis ir saugus aplinkai. Plėsime elektroninės valdžios paslaugas verslui. Gerinsime verslo, ypač smulkiojo ir vidutinio, prieigą prie finansavimo šaltinių naudojant finansinius instrumentus. 91. Didinsime Lietuvos ūkio konkurencingumą, pritraukdami efektyvias investicijas, skatinsime žaliojo augimo technologijas ir ekonominę veiklą, geriausiai tenkinančias ilgalaikius visuomenės poreikius, mažinančias sąnaudas, didinančias produktyvumą ir darančius mažesnį poveikį aplinkai. 92. Šalinsime biurokratines kliūtis įgyvendinant investicinius projektus – gerinsime, greitinsime ir skatinsime teritorijų planavimo procesus. Pratęsime sąrašą atvejų, kai nereikalingas detaliųjų planų rengimas, supaprastinsime detaliojo plano keitimo procedūras. Mažinsime piktnaudžiavimą viešojo intereso gynimu. Tobulinsime žemės įsigijimo, jos paskirties pakeitimo, statybos įforminimo, žemės išpirkimo valstybės reikmėms ir kitas procedūras. 93. Užtikrinsime asocijuotų verslo organizacijų ir kitų socialinių partnerių dalyvavimą sprendžiant valstybei ir verslui aktualius klausimus, rengiant naujų įstatymų projektus, juos svarstant. Sieksime verslą kontroliuojančių institucijų konsolidacijos. Priežiūros institucijos turėtų tapti pirmiausia verslo konsultantais ir tik tyčinio piktnaudžiavimo atvejais – baudėjais. Ugdysime visuomenės verslumą, tą pradėdami jau mokyklose. Užtikrinsime mokestinės aplinkos verslui pastovumą – nauji mokesčiai būtų įvedami apie tai paskelbus ne vėliau kaip prieš 6 mėnesius iki jų įsigaliojimo. 94. Sieksime sumažinti naujų įmonių steigimo sąnaudas ir supaprastinti procedūras. 95. Taikysime griežtas antimonopolines priemones, kovosime su nesąžininga konkurencija, kainų iškreipimu, tyčiniais bankrotais. Reguliuosime natūralių monopolijų (vandens, šilumos tiekimo, elektros energijos perdavimo, nuotekų valymo ir kt.) teikiamų paslaugų sąlygas ir kainas. 96. Atkursime ir stiprinsime verslo informacijos centrus, atliekančius įmonių registravimo procedūras, rengiančius verslo planus, kitus verslininkams reikalingus dokumentus, konsultuojančius ES struktūrinių fondų finansavimo klausimais ir rengiančius paraiškas ES struktūrinių fondų paramai gauti, teikiančius įvairias biuro ir kitas verslo aptarnavimo paslaugas. 97. Regionuose verslas bus skatinamas tik glaudžiai bendradarbiaujant su ugdymo įstaigomis, asocijuotomis verslo struktūromis ir vietos savivalda. Toks bendradarbiavimas leis teikti visokeriopą pagalbą, įtraukti jaunus žmones ir kurti naujas darbo vietas. 98. Vienu pagrindinių prioritetų laikome perteklinių reikalavimų atsisakymą ir biurokratijos mažinimą licencijų ir leidimų išdavimo srityse. Licencijų ir leidimų išdavimo mažoms ir vidutinėms įmonėms tvarka turi tapti paprastesnė. 99. Plėtosime vietinį ir atvykstamąjį turizmą, ypač daug dėmesio skirsime sveikatos, konferencijų, ekologiniam, kultūriniam ir pramoginiam turizmui. Inovacijos 100. Siekdami didinti Lietuvos ūkio konkurencingumą, įsipareigojame vykdyti aktyvią inovacijų skatinimo politiką. Inovacijos gali garantuoti verslo išlikimą ir plėtrą. Jos turi tapti verslo mąstymo ir kultūros dalimi, pagrindine varomąja konkurencingumo jėga, kad Lietuvos ūkio produktyvumas ir kuriama pridėtinė vertė pasiektų ES valstybių narių vidurkį. 101. Skatinsime prekių ir paslaugų eksportą, ypač į naujas rinkas, garantuosime eksportuojančioms įmonėms visą įmanomą valstybės palaikymą. 102. Vykdysime mokslo, technologijų ir verslo slėnių programą. Klasterių, arba inovacijų grupių, kūrimas, laisvųjų ekonominių zonų plėtojimas turi būti suvokiamas kaip neišvengiamas ir vienas iš nacionalinių ekonomikos valdymo prioritetų. Skatinsime mokslo ir verslo bendradarbiavimą. 103. Remsime inovacijų plėtrą skatinančius taikomuosius mokslinius tyrimus, aukštos pridėtinės vertės verslo kūrimąsi ir plėtrą, dalyvavimą tarptautinėse su inovacijomis siejamose programose ir projektuose (Bendroji programa, Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategija, Europos technologijų instituto, Europos kosmoso agentūros veikla). 104. Tobulinsime teisinę, mokesčių bazę, reguliavimo ir kitą inovacijoms diegti palankią aplinką. Valstybė pasidalys su verslo įmonėmis investavimo riziką, kurią verslo įmonės prisiima siekdamos tapti inovatyvios, kurdamos naujus produktus, diegdamos naujas technologijas, modernizuodamos gamybą. 105. Parengsime bendros jungtinės verslo ir mokslo institucijų veiklos teisinį modelį, leisiantį įgyvendinti bendrus verslui ir mokslui reikalingus projektus ir skatinsiantį pereiti nuo intelektinių paslaugų teikimo prie intelektinės nuosavybės kūrimo ir jos komercinio naudojimo. 106. Išplėsime galimybes verslo ir mokslo institucijoms bendradarbiauti taikant įvairiausias partnerystės formas, modelius, inovacijų komercinimą, greičiau įgyvendinant geras idėjas konkurencingiems produktams kurti, pritraukiant gabius, išradingus jaunus žmones. Tobulinsime patentavimo ir licencijavimo procesus. 107. Ypač daug dėmesio skirsime ekologiškai švarių technologijų kūrimui, žaliajai ateities energetikai, kūrybos pramonei ir kitoms sritims, ateityje lemsiančioms šalies gerovę. 108. Naujas verslas bus kuriamas siekiant sujungti šiuo metu iškeltas iniciatyvas ir kuriant palankią sistemą idėjų paieškai, komercinimui ir veiklos tęstinumui užtikrinti, ypač daug dėmesio kreipiant į jaunimo verslumą ir technologijų sritį. 109. Kūrybos pramonės sektoriui turi būti iškelti pamatuojami tikslai ir nubrėžtos aiškios kryptys, kad šis sektorius sukurtų vis didesnę bendrojo vidaus produkto dalį. VII. SOCIALINĖ POLITIKA 110. Gerinsime socialinį dialogą tarp darbdavių, valstybės ir samdomų darbuotojų. Didinsime profesinių sąjungų įtaką priimamiems sprendimams, skatinsime šakinių profesinių sutarčių pasirašymą. 111. Tobulinsime teisinę bazę, užtikrinančią darbuotojų dalyvavimą įmonių valdyme. 112. Gerinsime socialinių paslaugų prieinamumą ir kokybę, socialinių darbuotojų darbo sąlygas. 113. Sudarysime palankesnes sąlygas neįgaliųjų socialinei integracijai ir judumui, visapusiškai įgyvendinsime Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvenciją. 114. Nenukrypdami laikysimės lyčių lygybės principo, gindami žmogaus teises mažinsime moterų ir vyrų darbo užmokesčio už atliekamą tokį patį darbą skirtumus, remsime tikslines iniciatyvas lyčių lygybei stiprinti. Skatinsime nevyriausybinių organizacijų plėtrą. 115. Pasieksime, kad darbų saugos reikalavimai ir toliau liktų prioritetinė sritis ir būtų besąlygiškai vykdomi. Joks taupymas dirbančiųjų sveikatos ir gyvybės sąskaita negali būti leistinas. Nelaimingų atsitikimų darbe prevencijai skiriamos lėšos nebus mažinamos. Nelaimingų atsitikimų draudimo įmokos labiau priklausys nuo darbų saugos padėties įmonėse. 116. Vykdysime programas, kuriomis būtų mažinami pajamų ir gyvenimo lygio bei jo kokybės skirtumai tarp atskirų žmonių ir regionų, įgyvendinsime skurdo ir socialinės atskirties mažinimo priemones. 117. Socialinių išmokų perkamosios galios garantijas derinsime su valstybės ir savivaldybių biudžetų finansiniu tvarumu. 118. Sudarysime sąlygas asmenims, grįžusiems iš įkalinimo įstaigų, integruotis į visuomenę. 119. Rūpinsimės socialinio būsto plėtra ir efektyviu jo valdymu, kad šios investicijos skatintų darbo vietų augimą labiausiai nuo ekonomikos lėtėjimo kenčiančiame statybų sektoriuje. 120. Pakeisime neįgaliųjų būsto kreditavimo sistemą, kad kiekvienas neįgalusis, neatsižvelgiant į jo pajamas, galėtų įsigyti jo poreikius atitinkantį būstą. Socialinio draudimo sistemos tvarumas 121. Laikomės nuostatos, kad socialinis draudimas užtikrina didžiąją dalį šalies gyventojų pajamų senatvėje, jiems netekus darbingumo, tėvystės ar motinystės atostogų laikotarpiais, praradus darbą. Nesvarbu, kokia būtų šalies ūkio padėtis, socialinio draudimo finansinis tvarumas turi būti besąlygiškai garantuotas kaip pamatinė šalies gyventojų teisė į socialinę apsaugą. 122. Stiprinsime valstybinį socialinį draudimą. Užtikrinsime efektyvų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų panaudojimą. 123. Pakeisime Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymą, kad išmokomis būtų kompensuojamos tik dėl draudžiamųjų įvykių prarastos pajamos, nuo kurių buvo priskaičiuotos ir mokėtos įmokos. Socialinio draudimo išmokų dydžiai bus siejami su mokėtų įmokų dydžiais ir laikotarpiu. 124. Užtikrinsime valstybinio socialinio draudimo biudžeto ilgalaikį subalansavimą ir tinkamą žmonių aprūpinimą senatvėje, įvertinsime galimybę bazinę senatvės pensijos dalį mokėti iš valstybės biudžeto visiems nuolatiniams Lietuvos gyventojams tokiu pačiu principu, kaip šiuo metu mokama analogiška pensija (šalpos pensija) daliai valstybiniu socialiniu draudimu neapdraustų Lietuvos gyventojų. 125. Įstatymu nustatysime griežtas Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų rezervo sudarymo ir jo naudojimo taisykles, leidžiančias naudoti šio rezervo lėšas tik ypatingomis aplinkybėmis. 126. Didindami socialinio draudimo pensijas užtikrinsime finansinį pensijų sistemos tvarumą, bet kartu garantuosime, kad pensijų perkamoji galia didėtų. 127. Skatinsime pensinio amžiaus sulaukusių dirbančiųjų, tarnautojų, pareigūnų tolesnį darbą. Pasirinkusių likti darbo rinkoje ar tarnyboje ir vėliau išėjusių į pensiją žmonių pensijos bus didesnės. 128. Atsižvelgdami į socialinio draudimo stažą, sieksime išlaikyti pagrįstą santykį tarp turėtų darbo pajamų ir nedarbo laikotarpiu mokamų socialinių išmokų dydžių. 129. Suvienodinsime valstybinio socialinio draudimo įmokas gyventojams, turintiems teisę gauti valstybinio socialinio draudimo pensijas ir gaunantiems pajamas, nesusijusias su darbo santykiais. Nustatysime minimalią ribą pajamų, nuo kurių tokios įmokos nemokamos. 130. Tik subalansavę valstybinio socialinio draudimo biudžetą ir įvertinę pensijų fondų veiklą peržiūrėsime antrosios pakopos pensijų fondų įmokos tarifo didinimo galimybę. 131. Teisės aktais nustatysime galimybę to pageidaujantiems asmenims, apdraustiems valstybiniu socialiniu draudimu, vieną kartą grįžti iš antrosios pakopos pensijų fondų į valstybinio socialinio draudimo sistemą. 132. Skatinsime profesinių pensijų fondų plėtrą. Šeimos politika 133. Konstatuojame, kad visi Lietuvos Respublikos vaikai yra mūsų šalies vaikai, nesvarbu, kokioje šeimoje jie gimė ir auga. Neskleisime „kultūrinio karo“ ideologijos, nukreiptos prieš vaikus ir tradicinės šeimos sampratos neatitinkančias šeimas. Nemokysime šeimų, kaip joms gyventi, stengsimės joms padėti, kad šeimose neliktų smurto, prievartos ir nedarnos. Besąlygiškai laikysimės lyčių lygybės principo – abiejų tėvų vienodų teisių ir pareigų vaikams. Neleisime jokio atviro ar paslėpto vienišų motinų ar tėvų diskriminavimo. 134. Siekiame, kad šalies gyventojų skaičius ne mažėtų, o didėtų, kad šeimos norėtų ir galėtų išlaikyti ir deramai išugdyti kuo daugiau vaikų. 135. Sieksime užtikrinti, kad vaikų gimimas nemažintų šeimos pajamų, neribotų abiejų tėvų profesinių siekių, mokymosi, karjeros galimybių, jų kultūrinių interesų ir gyvenimo kokybės. Nenorime, kad moterys, taip pat vyrai, iki auga vaikai, būtų uždaryti siaurame buitinių pareigų rate. Užuot mėtę pinigus brangiam šeimos pajamų įvertinimui, sieksime nukreipti lėšas tiesiogiai tam, kad paremtume šeimas ir palengvintume vaikus auginantiems asmenims derinti šeimos ir darbo pareigas. 136. Didinsime paskatas kurti šeimas ir gimdyti vaikus. Šeima ir vaikai visada bus mūsų prioritetas. Valstybės remiamas pajamas didinsime taip, kad nedidėtų šeimos išlaidų dalis, tenkanti mokesčiams už šildymą ir kitas būsto priežiūros paslaugas. 137. Nuosekliai grąžinsime piniginės socialinės paramos („vaiko pinigų“) mokėjimą visiems gyventojams, auginantiems vaikus, kad bent dalis šeimos išlaidų, atsiradus vaikui, būtų kompensuota. 138. Atkursime sugriautą mokinių, kurie mokosi pagal pradinio ugdymo programas, nemokamo maitinimo sistemą kaip rimtą pagalbą tėvams, kurie dienos metu dėl darbo pareigų negali pasirūpinti vaikais. Užtikrinsime, kad nemokamas maitinimas nevirstų skurdesnėmis sąlygomis gyvenančių mokinių pažeminimu (stigmatizavimu), patyčiomis. 139. Išplėsime socialines, psichologines ir kitokias paslaugas šeimoms, sieksime pagerinti jų kokybę, prieinamumą ir tikslingumą. Įgyvendinsime programas, kuriomis skatinsime savivaldybes padidinti vaikų darželių skaičių. 140. Pasirūpinsime popamokiniu mokinių užimtumu, kad po pamokų vaikai galėtų atskleisti savo gebėjimus ir interesus būreliuose, užsiimdami sporto ar kitokia lavinamąja veikla, o tėvai nesunkiai galėtų tokią papildomo ugdymo veiklą apmokėti. 141. Steigsime daugiau dienos centrų, kuriuose vaikai galėtų prasmingai leisti laiką, taip pat pasirūpinsime, kad būtų daugiau ir geresnių vaikų vasaros stovyklų, nesunkiai prieinamų vaikams iš šeimų, gaunančių kuklesnes pajamas. 142. Padėsime šeimoms ne tik auginti vaikus, bet ir pasirūpinti jų globojamais vyresniaisiais šeimos nariais. Plėsime socialinės paramos, dienos centrus neįgaliesiems ir senyvo amžiaus žmonėms, kad būtų palengvinti juos globojančių šeimų rūpesčiai. 143. Gerinsime vaiko teisių apsaugą, keisime vaiko teisių apsaugos valdymą nacionaliniu ir savivaldybių lygiu, garantuosime šios sistemos veiksmingumą, gerinsime šių tarnybų veiklą, padidinsime jų atsakomybę, sustiprinsime jų veiklos kontrolę. 144. Rūpindamiesi vaiko teisių apsauga, kartu per valstybės institucijas ugdysime vaikų ir jaunimo patriotiškumo, atsakomybės už savo elgesį ir pareigos jausmus. 145. Užtikrinsime ir plėtosime Vaikų išlaikymo fondą, sieksime jo darbo efektyvumo. 146. Sudarysime palankesnes sąlygas šeimoms įsigyti ar išsinuomoti būstą, teikdami valstybės remiamus būsto kreditus, remdami savivaldybių socialinio būsto fondo plėtrą. 147. Ginsime vaiko interesus, užtikrinsime tinkamą jo teisių apsaugą. Rūpinsimės vaiko teisių apsauga kaip vienu svarbiausių valstybės prioritetų. Sieksime, kad nebūtų pažeidžiamos vaiko teisės ir naudojamas smurtas prieš vaikus, kad vaikai nebūtų įtraukiami į narkomaniją, prostituciją, nedarytų nusikaltimų. 148. Stiprinsime darbą su probleminėmis šeimomis, gerinsime jo kokybę ir efektyvumą. Skatinsime tėvų globos netekusių vaikų įvaikinimą, kuo labiau supaprastindami įvaikinimo procedūrą. 149. Laikysime šeimos gyvenimą asmens privataus gyvenimo dalimi, todėl valstybės tikslas bus ne nurodyti, kokį bendro šeimos gyvenimo modelį asmenims pasirinkti, o sureguliuoti šeimos santykius taip, kad neatsižvelgiant į pasirinktą gyvenimo modelį būtų vienodai užtikrinta bendrai gyvenančių asmenų tarpusavio atsakomybė, tinkamas pareigų vykdymas, jų turtinių interesų apsauga ir, kai šie asmenys turi vaikų, jų vaikų gerovė ir teisių gynimas. Jaunimo politika 150. Sukursime ir įgyvendinsime pirmojo gyvenimo starto programą jauniems žmonėms, kuri apimtų sklandų jauno žmogaus perėjimą iš švietimo sistemos (prieinamas profesinis mokymas ir aukštasis mokslas) į savarankišką profesinę karjerą (lengvatinės paskolos, karjeros pradžios pagalba, pirmojo būsto įsigijimo programos), prieinamą socialinį būstą. 151. Remsime jaunimo nevyriausybinių organizacijų veiklą, taip pat jaunimo iškeltas iniciatyvas užimtumo, švietimo ir socialinės integracijos srityse. 152. Atversime valstybės institucijų duris jaunimo profesinio darbo praktikai, reikalingai kompetencijai įgyti. Peržiūrėsime viešųjų darbų programą, kad ji būtų tinkama jaunimo užimtumui užtikrinti, nevyriausybinėms organizacijoms įtraukti. 153. Atsižvelgdami į jaunimo ir valstybės institucijų atotrūkį, aktyviau skatinsime jaunimą dalyvauti pilietiniame ir politiniame gyvenime. 154. Sukursime daugiau švietimo ir užimtumo galimybių jaunimui. Skatinsime kurti jaunimo centrus, kuriuose sau palankią erdvę rastų kuo platesnis jaunų žmonių ratas. 155. Taikysime atvirojo darbo su jaunimu principą. Sieksime, kad jaunimo centrai, klubai, iniciatyvos būtų remiamos visoje Lietuvoje. 156. Stiprinsime jaunimo užimtumo politiką regionuose, ypač daug dėmesio skirdami mažiau galimybių turinčiam jaunimui. Kursime naujas programas, kurios leis mažiau galimybių turinčiam jaunimui: neįgaliesiems, gyvenantiems skurde, patiriantiems socialinę atskirtį, būti aktyvia visuomenės dalimi, siekdami, kad būtų sustabdytas skurdo ir socialinės atskirties plitimas iš kartos į kartą. 157. Efektyviau ir veiksmingiau panaudosime ES fondų (ypač Europos socialinio fondo) lėšas jaunimo užimtumui skatinti. 158. Mažinsime jaunimo nedarbą, siekdami, kad kuo daugiau jaunimo įgytų reikalingų žinių ir profesinių įgūdžių, remsime jų mokymą, skatinsime jaunimo verslumą. 159. Skatinsime jaunų specialistų migraciją į labiau nuo didžiųjų miestų nutolusias savivaldybes, tokiu būdu kursime darnios regioninės plėtros politiką. 160. Imsimės aktyvių veiksmų, kad būtų sustabdyta jaunimo emigracija. Palaikydami jaunimo judumą patirčiai pasisemti, akiračiui praplėsti, taip pat judumą pagal įgyvendinamas europines programas ir skirdami tam reikiamus išteklius, kartu sudarysime tinkamas gyvenimo ir darbo sąlygas jauniems žmonėms mūsų šalyje, atkursime valstybės ir jaunimo tarpusavio pasitikėjimą. 161. Peržiūrėsime jaunimo vasaros poilsio programas, ypač daug dėmesio skirsime neorganizuotam ir neformalioms grupėms priklausančiam jaunimui, pasiūlysime jiems priimtinos formos veiklos užimtumui didinti. 162. Reguliariai atliksime jaunimo užimtumo tyrimus ir remdamiesi jų rezultatais tikslinsime jaunimo užimtumo politikos kryptį. 163. Tęsime ir tobulinsime programas, skatinančias pilietiškumo ir visuomenės solidarumo vertybių ugdymą. 164. Skatinsime sveiką gyvenseną, mėgėjų sportą kaip jaunimo užimtumo formą, sukurdami tam reikalingą infrastruktūrą. 165. Parengsime naujas programas, užtikrinsiančias, kad mažiau galimybių turintis jaunimas, taip pat neįgalieji nepatirtų socialinės atskirties ir taptų aktyvia visuomenės dalimi. 166. Pasisakydami tik už profesinę ir savanorių karo tarnybą, kartu sieksime, kad didelė dalis jaunimo savanoriškai galėtų įgyti krašto gynybai reikalingų įgūdžių. Plėtosime savanorišką jaunimo tarnybą. 167. Gerinsime šalies demografinę padėtį, kurdami reikalingą infrastruktūrą – vaikų darželius, sudarydami galimybę tėvams dirbti ne visą darbo dieną, skatinsime keisti darbdavių požiūrį į tėvystės įsipareigojimus ir jaunas šeimas. 168. Užtikrinsime palankias sąlygas jauniems žmonėms kurti savo verslą. 169. Vykdysime vaikų, paauglių ir jaunimo žalingų įpročių ir nusikalstamumo prevenciją. VIII. ŠVIETIMAS IR MOKSLAS 170. Švietimo ir mokslo politika iš esmės pakeis pastaraisiais metais įgyvendinamos politikos nuostatas. Kursime lanksčią ir atvirą, kokybišką ir kiekvienam prieinamą švietimo sistemą, kuri atitiktų atviros pilietinės visuomenės asmens ir šalies ūkio poreikius ir sudarytų galimybę mokytis ir tobulėti visą gyvenimą. Bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo sistemos pertvarka 171. Sudarysime galimybę kiekvienam vaikui lankyti darželį – plėtosime ikimokyklinio ugdymo infrastruktūrą, sieksime, kad pakaktų kokybiškų vaiko priežiūros ir ugdymo įstaigų. Steigsime ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes pradinėse mokyklose. 172. Sieksime, kad bendrojo ugdymo mokyklų pertvarkos nelemtų vien tik ekonominiai veiksniai, bet būtų atsižvelgiama į mokyklos teikiamų paslaugų kokybę ir mokyklos reikšmę vietos bendruomenei. Skatinsime mažų pradinių mokyklų išsaugojimą ir naujų ugdymo įstaigų steigimą kaimo vietovėse. Kursime daugiafunkcius centrus, kuriuose būtų galima vykdyti ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ir kitas neformaliojo vaikų švietimo ir neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas, sudaryti sąlygas teikti vietos bendruomenei reikalingas kultūros, socialines ir kitas paslaugas. 173. Garantuosime saugų kiekvieno gyvenančio kaime, toliau kaip 3 kilometrai nuo artimiausios ugdymo įstaigos, vaiko ar specialiųjų ugdymo poreikių turinčio asmens, nepajėgiančio atvykti į mokyklą, pavėžėjimą. 174. Plėtosime šiuolaikišką, kokybišką ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo įstaigų tinklą. Jis turi būti orientuotas į visuotinį aukštos kokybės vidurinį mokslą ir garantuoti kuo geresnį švietimo prieinamumą visiems. 175. Koreguosime bendrojo ugdymo mokyklų reformą taip, kad nebūtų draskomas suformuotas bendrojo ugdymo mokyklų tinklas ir dėl to nedidėtų darbo netekusių mokytojų skaičius, būtų išsaugomos mokyklos kaimo vietovėse, progimnazijos, gimnazijos ir būtų atsižvelgta į susiformavusią ir sėkmingai veikiančią tautinių mažumų švietimo sistemą. Jungsime naujas atskiras pradines mokyklas, progimnazijas ir gimnazijas į vieną jungtinių mokyklų tinklą. 176. Mokyklų išorės vertinimą ir akreditaciją keisime kitose ES valstybėse narėse taikoma mokyklų vertinimo metodika, skirta ne formaliam, bet realiam mokyklų veiklos tobulinimui, tiesiogiai nukreiptam į kokybišką ugdymą (ugdymąsi). 177. Nuosekliai atsisakysime laisvosios rinkos principais pagrįsto mokinio krepšelio finansavimo principo, sudarysime savivaldybėms daugiau galimybių laisviau disponuoti mokinio krepšelio lėšomis ir panaudoti sutaupytas lėšas kitoms švietimo reikmėms, tobulinsime lėšų skyrimo mokykloms metodiką, kad būtų išsaugomos mokyklos kaimo vietovėse. Suteiksime daugiau galių ir laisvės pačioms mokykloms, mokyklų bendruomenėms. 178. Parengsime ikimokyklinio ugdymo finansavimo metodiką ir garantuosime, kad į pedagogų darbo krūvį būtų įskaitytas laikas pasirengti užsiėmimams su vaikais. 179. Sieksime nustatyti optimalų mokinių mokymosi krūvį. Ypač daug dėmesio skirsime mokinių užimtumui po pamokų, neformaliajam švietimui. Remsime neformaliojo švietimo įstaigas – išsaugosime meno, sporto, muzikos mokyklų tinklą, pasirūpinsime jo plėtra, skatinsime steigti tokių mokyklų filialus atokesnėse vietovėse. Vykdysime gabių vaikų rėmimo ir skatinimo programą. Tobulinsime neformaliojo švietimo finansavimo sistemą, didindami prieinamumą ir lygias galimybes. 180. Išgyvendinsime smurtą ir patyčias mokyklose. Kovodami su patyčiomis ar smurto plitimu mokyklose, išnaudosime visas įmanomas programas ir iniciatyvas. Sieksime, kad kiekviena mokykla būtų apšviesta, jos teritorija aptverta, įrengtos vaizdo kameros. Didinsime smurtaujančių vaikų tėvų atsakomybę, priimdami atitinkamus teisės aktus. 181. Modernizuosime švietimo sistemą, užtikrindami nuolatinį bendrojo ugdymo, profesinio mokymo įstaigų renovavimą, aprūpinimą šiuolaikinėmis mokymo priemonėmis, didinsime valstybės, savivaldybių investicijas. Sieksime, kad visų mokymo įstaigų mokiniai turėtų prieigą prie plačiajuosčio interneto. Dėstomąją medžiagą mokyklose nuolat papildysime vaizdo, garso įrašais, elektroniniais vadovėliais. Valstybės užsakymais ir tiesiogine priežiūra reguliuosime vadovėlių leidybos kainas, stabdydami jas keliančias vadovėlių leidyklų monopolijas. 182. Įgyvendinsime vaikų ir jaunimo socializacijos priemones, ypač daug dėmesio skirdami fizinę negalią turintiems vaikams remsime vaikų vasaros poilsio stovyklas. 183. Skatinsime mokymosi visą gyvenimą programas. Šias programas įgyvendinsime per formalųjį, neformalųjį švietimą ir savišvietą, mokinių judumo didinimą. Sieksime, kad įvairių lygių švietimas ir mokymas taptų atviresnis ir labiau atitiktų darbo rinkos ir visuomenės poreikius. 184. Laikydami mokytoją pagrindiniu švietimo kaitos ir mokyklos tobulinimo veiksniu, atkursime mokytojo profesijos prestižą, stiprinsime mokytojų statusą visuomenėje, numatydami prevencines priemones, skirtas užkirsti kelią moraliniam ir fiziniam smurtui prieš mokytoją, užtikrinsime, kad vidutinis mokytojo darbo užmokestis būtų aukštesnis už šalies darbo užmokesčio vidurkį. Keisime pedagogų atestacijos tvarką. Sieksime objektyvios ir teisingos pedagogų darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos. Pedagogų darbo užmokestis priklausys nuo jų išsilavinimo, kvalifikacijos, profesionalumo, darbo kokybės ir darbo stažo. 185. Atkursime vienodą mokytojų, auklėtojų, auklėtojų padėjėjų ir kitų švietimo darbuotojų kvalifikacijos ir perkvalifikavimo sistemą, įtrauksime į ją aukštąsias mokyklas. Remsime mokytojo naujovių siekius, pasiryžimą nuolat atnaujinti savo žinias, sukursime įvairiapusio mokytojų kūrybiškumo skatinimo programą. 186. Siekdami aukštos pedagogų kompetencijos, psichologinio tinkamumo ir motyvacijos, tobulinsime pedagogų rengimo sistemą. Sudarysime tinkamas darbo, buities ir kitas sąlygas mokytojams, dirbantiems kaime. 187. Plėtosime modernią profesinio mokymo sistemą, atitinkančią besimokančio asmens, visuomenės ir šalies rinkos poreikius. Sieksime, kad profesinis mokymas būtų patrauklus jaunimui ir naudingas regionui (valstybei) ir žmonėms (visuomenei). 188. Į profesinį švietimą įtrauksime daugiau verslo ir kitų darbdavių organizacijų, baigsime kurti bendrą kvalifikacijų sistemą. Ypač daug dėmesio skirsime švietimo ir mokymo bei darbo rinkos partnerystės kūrimui. 189. Skatinsime profesinio mokymo sektoriaus plėtrą, kad būtų sureguliuotas vidurinį išsilavinimą įgijusių asmenų skaičiaus santykis profesinio mokymo įstaigose, kolegijose ir universitetuose. Didinsime kolegijų ir profesinio mokymo įstaigų tarpusavio veiklos derinimą. Profesinio mokymo įstaigas susiesime su kolegijomis, atsižvelgdami į jų profilį ir geografinį išsidėstymą. 190. Suartinsime bendrąjį ugdymą ir profesinį mokymą. Sudarysime sąlygas kiekvienam besimokančiam jaunuoliui dar mokykloje įgyti atskirų profesinių įgūdžių. 191. Gerinsime profesinio mokymo įvaizdį, rengsime naujas programas, kurios atitiktų šiuolaikinio ūkio poreikius. Sieksime geresnio profesinio mokymo sistemos finansavimo ir efektyvesnio profesiniam mokymui skirto valstybės turto panaudojimo. Skatinsime įmonių investicijas į profesinį mokymą. Sudarysime sąlygas profesinių mokyklų auklėtiniams plačiau pasinaudoti tarptautinės švietimo mainų programos teikiamomis galimybėmis įgyjant tarptautinės mokymosi patirties. 192. Supaprastinsime profesinio rengimo sistemą, sudarydami galimybę intensyvaus rengimo kursuose įgyti papildomą darbininko specialybę. Aukštojo mokslo politikos pertvarka 193. Parengsime valstybinę mokslo ir studijų strategiją, kurioje išdėstysime Lietuvos mokslo, mokslo tiriamosios (taikomosios), inovacinės veiklos, studijų, mokslo, verslo jungčių prasmingumo tikslus, prioritetus, numatomus rezultatus. 194. Atsisakysime vien tik laisvosios rinkos principais grindžiamos studijų krepšelių metodikos, daliai studijų krypčių ją keisime valstybės užsakymu reikalingiems specialistams parengti (gydytojams, mokytojams, inžinieriams ir pan.), specialistų poreikio planavimu. Vykdysime aukštojo mokslo regioninę politiką, siekdami, kad nebūtų pažeisti regiono socialiniai, kultūriniai ir ekonominiai interesai. 195. Sudarysime ilgalaikes sutartis su aukštosiomis mokyklomis, kuriose bus nustatyti strateginiai tikslai ir aukštosios mokyklos įsipareigojimai jiems pasiekti. Nevalstybinėse aukštosiose mokyklose studijos bus finansuojamos iš valstybės biudžeto tik esant valstybės užsakymui. 196. Sudarysime lygias galimybes visiems siekti aukštojo mokslo. Skirsime lėšų, kad studijos būtų pritaikomos neįgaliųjų poreikiams, ir skirsime ypač daug dėmesio sveikatos problemų turinčiam jaunimui. 197. Atsisakysime studentų skirstymo į mokančius už studijas ir už jas nemokančius. Nustatysime visuotinę metinę studijų įmoką, kuri bus vienoda visoms studijų programoms ir ne didesnė negu vieno vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydis. Jos nemokės gerai besimokantys studentai. 198. Paskolos studijų įmokai ir pragyvenimo išlaidoms bus teikiamos per Valstybinį studijų fondą, o ne per komercinius bankus. Užtikrinsime fiksuotų palūkanų dydį, sudarysime kitas palankias skolinimosi sąlygas. Paskolų grąžinimą siesime su mokymosi rezultatais, įsidarbinimu ir gaunamu atlyginimu. 199. Skirsime ypač daug dėmesio studijų kokybei. Atliksime vykdomų studijų programų peržiūrą, sieksime, kad būtų vengiama studijų programų dubliavimo, o studijų programos atitiktų darbo rinkos ir būsimos studentų profesinės veiklos reikmes. Stiprinsime ištęstinių studijų kokybę, kad ji prilygtų nuosekliųjų studijų kokybei. 200. Didinsime aukštųjų mokyklų konkurencingumą, skatinsime jas keistis, būti atviras naujoms iniciatyvoms. Sudarysime sąlygas šalies universitetų konkurencingumui užsienyje didinti. 201. Sudarysime palankias darbo sąlygas talentingiausiems aukštųjų mokyklų darbuotojams. Viešinsime informaciją apie laisvas darbo vietas, pagal galimybes – ir tarptautiniu mastu. 202. Didinsime studijų programų tarptautiškumą. Sudarysime geresnes sąlygas diegti jungtines programas, skatinsime studentų, dėstytojų mainus. Tobulinsime studijų kokybės vertinimo ir užtikrinimo sistemą, kad ji atitiktų europinius reikalavimus. 203. Plėtosime tarptautinius studentų mainus, mokslo ir studijų įstaigų atvirumą pasauliui, sudarysime geresnes sąlygas užsienio šalių mokslininkams ir dėstytojams dirbti aukštosiose mokyklose, specialistams iš trečiųjų šalių – nemokamai doktorantūrai ir stažuotėms po doktorantūros. 204. Stiprinsime aukštųjų mokyklų bibliotekas, didinsime jų galimybes įsigyti daugiau literatūros, prenumeruojamų duomenų bazių. Investuosime į studijų infrastruktūrą, kad ji atitiktų šiuolaikinius reikalavimus. 205. Kursime kokybišką karjeros valdymo sistemą aukštosiose mokyklose. Atliksime aukštųjų mokyklų absolventų įsidarbinimo ir darbo karjeros tyrimus. 206. Sieksime didesnio studijų programų lankstumo ir po vidurinio išsilavinimo įgyjamo mokslo sektorių darnos, užtikrindami dermę tarp profesinio mokymo įstaigų ir kolegijų, taip pat dermę tarp kolegijų ir universitetų. Tobulinsime kompetencijų įskaitymo tvarką ir vengsime sistemų supriešinimo. 207. Įgyvendinsime tokią asmenų priėmimo į aukštąsias mokyklas tvarką, kuri sudarys palankias sąlygas talentingiems, gabiems jaunuoliams įstoti į specialaus pasirengimo reikalaujanč …