LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS N U T A R I M A S DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO 3 STRAIPSNIO 3 DALIES (2000 M. SPALIO 12 D. REDAKCIJA), 3 STRAIPSNIO 4 DALIES (2000 M. SPALIO 12 D. REDAKCIJA), 5 STRAIPSNIO 1 DALIES 2 PUNKTO (2000 M. SPALIO 12 D. REDAKCIJA), 18 STRAIPSNIO 1 DALIES (2000 M. SPALIO 12 D. REDAKCIJA), 19 STRAIPSNIO 1 DALIES 2, 3, 4, 8, 15 PUNKTŲ (2000 M. SPALIO 12 D. REDAKCIJA), 21 STRAIPSNIO 1 DALIES 1, 5, 7, 9, 12, 15, 16, 17, 18 PUNKTŲ (2000 M. SPALIO 12 D. REDAKCIJA), ŠIOS DALIES 6 PUNKTO (2000 M. SPALIO 12 D. IR 2001 M. RUGSĖJO 25 D. REDAKCIJOS) IR ŠIOS DALIES 14 PUNKTO (2000 M. SPALIO 12 D. IR 2001 M. LAPKRIČIO 8 D. REDAKCIJOS), TAIP PAT DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJOS 119 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO TAIKYMO TVARKOS KONSTITUCINIO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJOS 119 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO TAIKYMO TVARKOS KONSTITUCINIO ĮSTATYMO ĮRAŠYMO Į KONSTITUCINIŲ ĮSTATYMŲ SĄRAŠĄ ĮSTATYMO ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI 2002 m. gruodžio 24 d. Vilnius Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Armano Abramavičiaus, Egidijaus Jarašiūno, Egidijaus Kūrio, Kęstučio Lapinsko, Zenono Namavičiaus, Augustino Normanto, Jono Prapiesčio, Vytauto Sinkevičiaus ir Stasio Stačioko, sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei, dalyvaujant pareiškėjo – Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės atstovui Seimo nariui Petrui Papovui, suinteresuoto asmens atstovei – Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyriausiajai konsultantei Onai Buišienei, remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102 ir 105 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1 straipsniu, viešame Teismo posėdyje 2002 m. lapkričio 26 d. išnagrinėjo bylą Nr. 49/2000 pagal pareiškėjo – Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytos sąvokos „savivaldybės institucijos ir savivaldybės kontrolės institucijos“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio 1, 3 ir 4 dalims, ar šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostata, kad „vykdomoji institucija yra savivaldybės meras“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai ir 119 straipsnio 1 bei 4 dalims, ar šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 120 straipsnio 2 daliai, ar šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalies nuostata „iš savivaldybės tarybos narių“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai ir 119 straipsnio 1 bei 4 dalims, ar šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4, 8 ir 15 punktai neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai ir 119 straipsnio 1 bei 4 dalims, taip pat ar šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos, kurios reglamentuoja mero, kaip savivaldybės valdybos vadovo, veiklą, ir šio straipsnio 1 dalies 5, 6, 7, 9, 12, 14, 15, 16, 17 ir 18 punktai neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai ir 119 straipsnio 1 bei 4 dalims. Konstitucinis Teismas nustatė: I 1. Seimas 1994 m. liepos 7 d. priėmė Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą (Žin., 1994, Nr. 55-1049). 2. Vietos savivaldos įstatymo (1994 m. liepos 7 d. redakcija) straipsniai (jų dalys, punktai) buvo keičiami, papildomi ir/arba pripažįstami netekusiais galios Seimo 1995 m. balandžio 4 d. priimtu Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio pakeitimo“ (Žin., 1995, Nr. 30-683), 1995 m. liepos 5 d. priimtu Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo papildymo“ (Žin., 1995, Nr. 59-1486), 1995 m. rugsėjo 14 d. priimtu Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 19 straipsnio papildymo“ (Žin., 1995, Nr. 79-1820), 1996 m. kovo 14 d. priimtu Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio pakeitimo įstatymu (Žin., 1996, Nr. 33-804), 1996 m. kovo 28 d. priimtu Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymu (Žin., 1996, Nr. 35-869), 1996 m. gegužės 7 d. priimtu Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 15, 18 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymu (Žin., 1996, Nr. 50-1196), 1997 m. sausio 23 d. priimtu Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 12, 26 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu (Žin., 1997, Nr. 11-206), 1997 m. vasario 25 d. priimtu Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 2, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 15, 17, 18, 19, 26, 28 straipsnių papildymo ir pakeitimo bei 30 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymu (Žin., 1997, Nr. 20-446), 1997 m. birželio 3 d. priimtu Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio papildymo įstatymu (Žin., 1997, Nr. 53-1228), 1997 m. birželio 24 d. priimtu Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymu (Žin., 1997, Nr. 62-1465), 1997 m. lapkričio 6 d. priimtu Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 5 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymu (Žin., 1997, Nr. 106-2669); 1998 m. gegužės 14 d. priimtu Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 7, 15, 28 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymu (Žin., 1998, Nr. 51-1393), 1998 m. lapkričio 17 d. priimtu Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 15 ir 18 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu (Žin., 1998, Nr. 105- 2900), 1998 m. lapkričio 24 d. priimtu Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 13, 20 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu (Žin., 1998, Nr. 108-2955). 3. Seimas 2000 m. spalio 12 d. priėmė Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymą (Žin., 2000, Nr. 91-2832), kurio 1 straipsniu pakeitė Vietos savivaldos įstatymą (1994 m. liepos 7 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais) ir jį išdėstė nauja redakcija. 4. Vietos savivaldos įstatymo (2000 m. spalio 12 d. redakcija) straipsniai (jų dalys, punktai) buvo keičiami ir/arba papildomi Seimo 2001 m. liepos 5 d. priimtu Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 8, 20 ir 31 straipsnių papildymo įstatymu (Žin., 2001, Nr. 64-2323), 2001 m. rugpjūčio 2 d. priimtu Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 41 straipsnio pakeitimo įstatymu (Žin., 2001, Nr. 71-2515), 2001 m. rugsėjo 25 d. priimtu Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 11, 15, 17, 21, 27, 28, 29, 30, 36, 37 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu (Žin., 2001, Nr. 85-2969), 2001 m. lapkričio 8 d. priimtu Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 7 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymu (Žin., 2001, Nr. 99-3519), 2001 m. gruodžio 10 d. priimtu Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 8, 17, 19, 21 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymu (Žin., 2001, Nr. 110-3984), 2002 m. kovo 28 d. priimtu Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 8, 17, 19, 21 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymu (Žin., 2002, Nr. 33-1256), 2002 m. balandžio 9 d. priimtu Lietuvos Respublikos vietos savivaldos 6, 17, 19 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymu (Žin., 2002, Nr. 43-1604), 2002 m. birželio 20 d. priimtu Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 3, 14, 18, 20, 25, 36, 41 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu (Žin., 2002, Nr. 68-2765), 2002 m. rugsėjo 24 d. priimtu Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 7, 8 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu (Žin., 2002, Nr. 96-4171), 2002 m. spalio 15 d. priimtu Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 17, 21 straipsnių papildymo bei įstatymo papildymo tryliktuoju skirsniu įstatymu (Žin., 2002, Nr. 103-4605). 5. Pareiškėjas – Seimo narių grupė prašo ištirti, ar 2000 m. spalio 12 d. priimto Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytos sąvokos „savivaldybės institucijos ir savivaldybės kontrolės institucijos“ neprieštarauja Konstitucijos 119 straipsnio 1, 3 ir 4 dalims, ar šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostata, kad „vykdomoji institucija yra savivaldybės meras“, neprieštarauja Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai ir 119 straipsnio 1 bei 4 dalims, ar šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktas neprieštarauja Konstitucijos 120 straipsnio 2 daliai, ar šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalies nuostata „iš savivaldybės tarybos narių“ neprieštarauja Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai ir 119 straipsnio 1 bei 4 dalims, ar šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4, 8 ir 15 punktai neprieštarauja Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai ir 119 straipsnio 1 bei 4 dalims, taip pat ar šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos, kurios reglamentuoja mero, kaip savivaldybės valdybos vadovo, veiklą, bei šio straipsnio 1 dalies 5, 6, 7, 9, 12, 14, 15, 16, 17 ir 18 punktai neprieštarauja Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai ir 119 straipsnio 1 bei 4 dalims. II Pareiškėjas prašymą grindžia šiais argumentais. 1. Jis teigia, kad Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta sąvoka „savivaldybės institucijos“. Pasak pareiškėjo, pagal šio įstatymo 3 straipsnį savivaldybių institucijos yra savivaldybės taryba ir savivaldybės valdyba. Konstitucijos 119 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad savivaldos institucijų organizavimo ir veiklos tvarką nustato įstatymas. Taigi, pareiškėjo teigimu, Konstitucijos 119 straipsnio 3 dalyje yra vartojama ne „savivaldybės institucijų“, o „savivaldos institucijų“ sąvoka. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad Konstitucijos 119 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldos teisė laiduojama įstatymo numatytiems valstybės teritorijos administraciniams vienetams ir kad ji įgyvendinama per atitinkamas savivaldybių tarybas, o Konstitucijos 119 straipsnio 4 dalyje – kad „savivaldybės taryba sudaro jai atskaitingus vykdomuosius organus“. Pareiškėjas tvirtina, kad kitų savivaldos institucijų nenumato nei Konstitucija, nei Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymas. Pareiškėjo nuomone, nurodytame įstatyme turėtų būti vartojama ta sąvoka, kuri vartojama Konstitucijoje, vadinasi, savivaldybės taryba ir savivaldybės valdyba turėtų būti vadinamos savivaldos institucijomis, o ne savivaldybės institucijomis. Todėl pareiškėjui kilo abejonių, ar Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymo 3 dalyje nustatyta sąvoka „savivaldybės institucijos“ neprieštarauja Konstitucijos 119 straipsnio 1, 3 ir 4 dalims. 2. Pareiškėjas teigia, kad 2000 m. spalio 12 d. priimto Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog savivaldybių funkcijos pagal sprendimų priėmimo laisvę skirstomos į savarankiškąsias (1 punktas) ir priskirtąsias (ribotai savarankiškas) (2 punktas). Pareiškėjo nuomone, ribotai savarankiškomis savivaldybių funkcijomis būtų galima laikyti Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte (o ne 2 punkte) nurodytas savivaldybių valstybines (perduotas savivaldybėms) funkcijas. Pagal šio įstatymo 36 straipsnio 7 dalį lėšos valstybinėms (perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti skiriamos iš valstybės biudžeto arba valstybės piniginių fondų ir pervedamos savivaldybėms kaip specialioji dotacija, tuo tarpu savarankiškosios savivaldybių funkcijos yra finansuojamos iš savarankiškų savivaldybių biudžetų. Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalyje nustatyta: „Savivaldybės pagal Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai.“ Pareiškėjo manymu, savivaldybės laisvai ir savarankiškai bei laikydamosi Konstitucijos bei įstatymų vykdo visas Konstitucijoje ir įstatymuose apibrėžtas funkcijas, taigi savivaldybių funkcijos negali būti ribotai savarankiškos. Todėl pareiškėjui kilo abejonių, ar Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktas neprieštarauja Konstitucijos 120 straipsnio 2 daliai. 3. Pareiškėjas teigia, jog Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldybės taryba savo įgaliojimų laikui iš savivaldybės tarybos narių sudaro valdybą ir nustato jos narių skaičių. Pagal šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalį savivaldybės valdyba yra vykdomoji institucija. Pasak pareiškėjo, pagal nurodyto įstatymo 3 straipsnio 1 dalį Konstitucijos laiduota savivaldos teisė yra įgyvendinama per savivaldybės tarybą, kuri pagal šio straipsnio 3 dalį turi vietos valdžios teises bei pareigas. Konstitucijos 119 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad „Lietuvos Respublikos įstatymams, Vyriausybės bei savivaldybės tarybos sprendimams tiesiogiai įgyvendinti savivaldybės taryba sudaro jai atskaitingus vykdomuosius organus.“ Pareiškėjo nuomone, savivaldybės vykdomasis organas (savivaldos vykdomoji institucija) ir yra savivaldybės valdyba. Savivaldybės valdyba yra kita institucija nei iš gyventojų išrinktų savivaldybės tarybos narių susidedanti savivaldybės taryba. Pareiškėjas mano, kad savivaldybės valdyba negali būti sudaroma iš savivaldybės tarybos narių, nes šie tarybos nariai būtų atskaitingi ir pavaldūs patys sau, o tai prieštarautų Konstitucijoje įtvirtintam valdžių (institucijų) atskyrimo, pavaldumo, atskaitingumo principams. Todėl pareiškėjui kilo abejonių, ar Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalies nuostata „iš savivaldybės tarybos narių“ neprieštarauja Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai ir 119 straipsnio 1 bei 4 dalims. 4. Pareiškėjas tvirtina, kad Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4, 8 ir 15 punktuose savivaldybės valdybai (t. y. vykdomajai institucijai) yra nustatyti ne vykdomieji įgaliojimai, o atstovaujamosios vietos valdžios įgaliojimai įgyvendinti savivaldos teisę, priimti sprendimus bendruomenės interesais. Antai pareiškėjas teigia, kad pagal minėto įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 8 punktą savivaldybės valdyba „priima savivaldybės gyventojams privalomus sprendimus sanitarijos, visuomenės sveikatos bei aplinkos apsaugos klausimais ir skelbia juos spaudoje“. Tokie įgaliojimai, pareiškėjo manymu, tegali būti nustatyti savivaldybės tarybai. Konstitucijos 119 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldos teisė įgyvendinama per atitinkamas savivaldybių tarybas. Konstitucijos 119 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad „Lietuvos Respublikos įstatymams, Vyriausybės bei savivaldybės tarybos sprendimams tiesiogiai įgyvendinti savivaldybės taryba sudaro jai atskaitingus vykdomuosius organus“. Taigi, pareiškėjo manymu, savivaldybės valdybos įgaliojimus riboja Konstitucija; savivaldybės valdyba tegali tiesiogiai įgyvendinti savivaldybės tarybos sprendimus, bet jai negalima įstatymu nustatyti įgaliojimų, priimti privalomų bendruomenei sprendimų arba priimti sprendimų bendruomenės interesais. Pareiškėjo nuomone, įstatymu nustačius minėtus savivaldybės valdybos įgaliojimus, Konstitucijos 119 straipsnio 1 dalyje numatyti savivaldybės tarybos įgaliojimai yra ribojami, o Konstitucijos 119 straipsnio 4 dalyje numatyti savivaldybės valdybos įgaliojimai yra išplečiami, yra pažeidžiama Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalies nuostata, kad valdžios galias riboja Konstitucija. Todėl pareiškėjui kilo abejonių, ar Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4, 8 bei 15 punktai neprieštarauja Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai ir 119 straipsnio 1 bei 4 dalims. 5. Pareiškėjas teigia, kad Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog „vykdomoji institucija yra savivaldybės meras“, taip pat kad minėto įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje ir 21 straipsnio 1 dalies 1, 5, 6, 7, 9, 12, 14, 15, 16, 17 bei 18 punktuose savivaldybės merui yra nustatyti įgaliojimai vykdyti trijų savivaldos institucijų vadovo funkcijas. Pirma, savivaldybės meras vadovauja atstovaujamajai savivaldos institucijai – savivaldybės tarybai. Antra, jis vadovauja vykdomajai savivaldos institucijai – savivaldybės valdybai. Trečia, pats meras yra vykdomoji institucija. Pasak pareiškėjo, minėto įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra šios nuostatos, reglamentuojančios savivaldybės mero, kaip savivaldybės tarybos vadovo, veiklą: jis nustato ir sudaro savivaldybės tarybos darbotvarkes bei teikia sprendimų projektus, šaukia savivaldybės tarybos posėdžius ir jiems pirmininkauja, koordinuoja savivaldybės tarybos komitetų ir komisijų veiklą, pasirašo savivaldybės tarybos sprendimus ir posėdžių, kuriems pirmininkavo, protokolus. Tai yra savivaldybės mero, kaip savivaldybės tarybos vadovo, funkcijos. Pareiškėjas, be to, nurodo, kad šiame punkte bei kituose nurodytuose Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalies punktuose taip pat yra nustatytos savivaldybės mero, kaip savivaldybės valdybos vadovo, funkcijos: jis nustato ir sudaro savivaldybės valdybos posėdžių darbotvarkes bei teikia sprendimų projektus, pasirašo valdybos sprendimus ir posėdžių, kuriems pirmininkavo, protokolus (1 punktas), administruoja savivaldybės asignavimus arba įgalioja tai daryti administratorių (6 punktas), per savivaldybės administratorių vadovauja savivaldybės administracijos struktūriniams ir struktūriniams teritoriniams padaliniams (7 punktas) ir pan. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymo 20 straipsnio 9 dalyje nustatyta, jog „meras ir mero pavaduotojas negali dirbti kitose institucijose, įstaigose, įmonėse ir organizacijose bei gauti kito atlyginimo, išskyrus atlyginimą už mokslinę, pedagoginę ar kūrybinę veiklą“. Tuo tarpu, pareiškėjo manymu, pagal Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalį ir 21 straipsnio 1 dalies 1, 5, 6, 7, 9, 12, 14, 15, 16, 17 bei 18 punktus savivaldybės meras vykdo trijų savivaldos institucijų vadovo funkcijas. Pasak pareiškėjo, tai, kad vienas asmuo – savivaldybės meras – vadovauja ir vykdomajai institucijai (t. y. savivaldybės valdybai), išplečia jo, kaip vietos valdžios (t. y. savivaldybės tarybos) vadovo, galias. Pareiškėjo nuomone, Konstitucijos 119 straipsnio 1 ir 4 dalyse savivaldybės tarybos (t. y. atstovaujamosios institucijos) ir savivaldybės valdybos (t. y. vykdomosios institucijos) funkcijos yra atskirtos; šiame Konstitucijos straipsnyje įtvirtintas valdžių atskyrimo principas. Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valdžios galias riboja Konstitucija. Todėl pareiškėjui kilo abejonių, ar Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostata, kad „vykdomoji institucija yra savivaldybės meras“, 21 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos, kurios reglamentuoja mero, kaip savivaldybės valdybos vadovo, veiklą, ir 21 straipsnio 1 dalies 5, 6, 7, 9, 12, 14, 15, 16, 17 bei 18 punktai neprieštarauja Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai ir 119 straipsnio 1 bei 4 dalims. III Rengiant bylą teisminiam nagrinėjimui buvo gauti suinteresuoto asmens atstovės O. Buišienės rašytiniai paaiškinimai. 1. Suinteresuoto asmens atstovė teigia, kad pagal Konstitucijos 11 straipsnį Lietuvos valstybės teritorijos administracinius vienetus ir jų ribas nustato įstatymas. Valstybės teritorijos administracinio vieneto sąvoka, taip pat tai, kaip organizuojamas valdymas šiose teritorijos dalyse, yra apibrėžta Lietuvos Respublikos administracinių vienetų ir jų ribų įstatyme. Šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldybė yra Lietuvos Respublikos administracinis teritorinis vienetas, kurį valdo jos gyventojų bendruomenės išrinktos savivaldos institucijos pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos ir kitus įstatymus. Savivaldybės, kaip administracinio teritorinio vieneto, savivaldos teisė yra laiduojama Konstitucijos 119 straipsnyje. O. Buišienė tvirtina, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatyta savivaldos teisės įgyvendinimo tvarka, t. y. ji yra įgyvendinama per atitinkamas savivaldybių tarybas, 2 dalyje nustatyta tarybų sudarymo tvarka ir jų įgaliojimų laikas, 3 dalyje įtvirtinta administracinio teritorinio vieneto (savivaldybės) savivaldos teisės įgyvendinimo organizacinė forma ir pavartota bendrinė sąvoka „institucijos“, 4 dalyje įtvirtintas taryboms atskaitingų vykdomųjų organų sudarymas. Suinteresuoto asmens atstovė pažymi, kad įstatymų leidėjas, įgyvendindamas jam Konstitucijoje suteiktą teisę priimti įstatymus, priėmė Vietos savivaldos įstatymą, kuriame reglamentuojamas savivaldos teisės įgyvendinimas, apibrėžta Konstitucijoje įtvirtinta savivaldos institucijų sistema, nustatyta savivaldybės institucijų organizavimo ir veiklos tvarka. O. Buišienės nuomone, įstatymų leidėjas buvo nuoseklus, kai apibrėždamas atstovaujamosios institucijos (tarybos) ir vykdomųjų institucijų (valdybos ir mero) sąvokas vartojo tą pačią sąvoką „institucijos“. Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas. Suinteresuoto asmens atstovė mano, kad remiantis Konstitucijos 10, 11, 119, 120, 121, 122 ir 124 straipsniais galima teigti, jog savivaldybė yra administracinis teritorinis vienetas, kurio valdymas organizuojamas per savivaldos institucijas, kurios traktuojamos kaip tam tikri vietos valdžios organai, įgyvendinantys įstatymo numatytiems valstybės teritorijos administraciniams vienetams – savivaldybėms suteiktą savivaldos teisę. Kadangi ši teisė yra įgyvendinama per atitinkamas savivaldybių tarybas, savivaldybės taryba ir yra savivaldos institucija. Savivaldybės tarybos sudaryti ir jai atskaitingi savivaldybės valdyba ir meras yra vykdomosios institucijos, tiesiogiai įgyvendinančios tarybos sprendimus. Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje apibrėžiama savivaldybės kontrolės institucija – savivaldybės kontrolierius; jo funkcijos yra susijusios su savivaldybės biudžeto naudojimo kontrole bei savivaldybės vidaus auditu, jis prižiūri ne savivaldos teisės įgyvendinimą, o savivaldybės institucijų veiklą. Todėl kontrolės institucija negali būti vadinama „savivaldos kontrolės institucija“. O. Buišienės nuomone, Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytos sąvokos neprieštarauja Konstitucijai. 2. Suinteresuoto asmens atstovės manymu, Konstitucijoje vietos savivalda yra įtvirtinta kaip savaveiksmiškumo pagrindais funkcionuojanti viešojo administravimo sistema, kuri nėra tiesiogiai pavaldi valstybės valdžios institucijoms. Galima išskirti šiuos konstitucinius vietos savivaldos principus: atstovaujamosios demokratijos, vykdomųjų institucijų atskaitingumo atstovybei, savivaldybių veiklos laisvės ir savarankiškumo pagal įstatymo apibrėžtas ribas, valstybės ir savivaldybės interesų derinimo. Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad savivaldybės pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai. Taigi, pažymi suinteresuoto asmens atstovė, savivaldybių veikimo laisvė ir savarankiškumas yra saistomi Konstitucijoje bei įstatymuose apibrėžtos jų kompetencijos. Savivaldybių kompetencija ir funkcijos yra nustatytos Vietos savivaldos įstatymo 5-9 straipsniuose. Įstatymų leidėjas, apibrėždamas savivaldybių funkcijas, jas diferencijavo pagal sprendimų priėmimo laisvę, specifiką bei atsiradimo pagrindus ir suskirstė į savarankiškąsias, priskirtąsias (ribotai savarankiškas), valstybines (perduotas savivaldybėms) ir sutartines. O. Buišienė atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Europos vietos savivaldos chartijos 4 straipsnio 2 dalį vietinės valdžios organai įstatymų nustatytose ribose turi visišką laisvę vykdyti veiklą, susijusią su klausimais, kurie nėra išbraukti iš jų kompetencijos ar priskirti kitiems valdymo organams. Savivaldybių veiklos laisvės ir savarankiškumo pagal įstatymo apibrėžtas ribas principas reiškia būtent tai, kad savivaldybių veiklą gali riboti tik Konstitucija arba įstatymas, o ne centrinės ar regioninės valdžios organai (išskyrus įstatyme numatytus atvejus). Todėl, suinteresuoto asmens atstovės nuomone, nėra pagrindo teigti, kad Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kuriame yra nustatytos priskirtosios (ribotai savarankiškos) savivaldybės funkcijos, prieštarauja Konstitucijos 120 straipsnio 2 daliai. 3. Suinteresuoto asmens atstovė teigia, kad Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, jog valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas, yra įtvirtintas valstybės valdžių padalijimo ir atribojimo principas. O. Buišienė teigia, jog valstybės valdžių padalijimo principas reiškia, kad įstatymų leidžiamoji, vykdomoji ir teisminė valdžios turi būti atskirtos, pakankamai savarankiškos, bet kartu tarp jų turi būti pusiausvyra; kiekvienai valdžios institucijai suteikiama jos paskirtį atitinkanti kompetencija. Taigi valstybės valdžių padalijimo principą atskleidžia Konstitucijos nuostatos, kuriose įtvirtinta šių valstybės valdžių kompetencija ir tarpusavio santykiai. Tuo tarpu, pasak suinteresuoto asmens atstovės, pagal Konstitucijos 119 straipsnį vietos savivalda yra įgyvendinama per renkamas ir sudaromas institucijas, be to, savivaldybėse yra derinamos tiesioginės ir atstovaujamosios demokratijos formos. Savivaldybių institucijų sistema yra savarankiška, savivaldybių institucijos nėra valstybės valdžios organai, joms nėra taikomas valstybės valdžių padalijimo ir atribojimo principas. Konstitucijos 119 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įstatymams, Vyriausybės bei savivaldybės tarybos sprendimams tiesiogiai įgyvendinti savivaldybės taryba sudaro jai atskaitingus vykdomuosius organus. Šių organų organizavimo ir veiklos tvarką nustato Vietos savivaldos įstatymas. Suinteresuoto asmens atstovės nuomone, tai, kad pagal įstatymą savivaldybės valdyba yra sudaroma ir meras yra renkamas iš atstovaujamosios institucijos (savivaldybės tarybos) narių, Konstitucijai neprieštarauja. 4. Pasak O. Buišienės, pagal Konstituciją savivaldybių funkcijos turėtų būti įgyvendinamos per savivaldybių tarybas, o tarybų priimtus sprendimus turėtų įgyvendinti vykdomieji organai (valdyba ir meras). Suinteresuoto asmens atstovės manymu, Vietos savivaldos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4, 8 bei 15 punktuose valdybai suteikiami įgaliojimai priimti sprendimus dėl įvairių programų projektų rengimo, dėl lėšų paskirstymo savivaldybės įstaigoms, dėl gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio dydžių nustatymo, dėl politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičiaus nustatymo, taip pat priimti privalomus sprendimus sanitarijos, visuomenės sveikatos, aplinkos apsaugos klausimais yra vykdomojo pobūdžio. Todėl, O. Buišienės nuomone, Vietos savivaldos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4, 8 bei 15 punktai neprieštarauja Konstitucijai. 5. Suinteresuoto asmens atstovė nurodo, kad Vietos savivaldos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punkte apibrėžti mero, kaip vykdomosios institucijos, įgaliojimai yra susiję su atstovaujamosios ir vykdomosios institucijų veiklos organizavimu. Savivaldybės meras dalyvauja ir atstovaujamosios, ir vykdomosios institucijos veikloje. O. Buišienė tvirtina, kad Konstitucijos 119 straipsnio 4 dalies nuostatoje, jog savivaldybės taryba sudaro jai atskaitingus vykdomuosius organus, nėra draudžiama savivaldybės merui, kaip savivaldybės atstovaujamojo organo (tarybos) nariui, dalyvauti savivaldybės vykdomojo organo veikloje. Kadangi Konstitucijoje nėra įtvirtintas vietos valdžios atskyrimas ir padalijimas, savivaldybės mero dalyvavimas ir savivaldybės tarybos, ir savivaldybės valdybos veikloje neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam valstybės valdžių padalijimo ir atribojimo principui. Todėl, suinteresuoto asmens atstovės manymu, nėra pagrindo teigti, kad Vietos savivaldos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos, kurios reglamentuoja mero, kaip savivaldybės valdybos vadovo veiklą, ir šio straipsnio 5, 6, 7, 9, 12, 14, 15, 16, 17 bei 18 punktai, taip pat 3 straipsnio 3 dalies nuostata, kad „vykdomoji institucija yra savivaldybės meras“, prieštarauja Konstitucijai. IV Rengiant bylą teisminiam nagrinėjimui buvo gauti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro J. Bernatonio, Vilniaus miesto savivaldybės mero A. Zuoko, Lietuvos savivaldybių asociacijos direktoriaus S. Šiupšinsko, Savivaldos problemų tyrimo centro direktoriaus A. Gazariano rašytiniai paaiškinimai. V 1. Konstitucinio Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas P. Papovas iš esmės pakartojo rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytus argumentus. P. Papovas taip pat paaiškino, kad pareiškėjas ginčija ne jo nurodytų 2000 m. spalio 12 d. priimto Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymo straipsnių (jų dalių, punktų), o šio įstatymo 1 straipsnyje nauja (2000 m. spalio 12 d.) redakcija išdėstyto Vietos savivaldos įstatymo atitinkamų straipsnių (jų dalių, punktų) atitiktį Konstitucijai. 2. Konstitucinio Teismo posėdyje suinteresuoto asmens atstovė O. Buišienė iš esmės pakartojo rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytus argumentus. 3. Konstitucinio Teismo posėdyje kalbėjo specialistas – Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto patarėjas B. Kleponis. Konstitucinis Teismas konstatuoja: I 1. Pareiškėjas prašo ištirti, ar 2000 m. spalio 12 d. priimto Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytos sąvokos „savivaldybės institucijos ir savivaldybės kontrolės institucijos“ neprieštarauja Konstitucijos 119 straipsnio 1, 3 ir 4 dalims, ar šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostata, kad „vykdomoji institucija yra savivaldybės meras“, neprieštarauja Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai ir 119 straipsnio 1 bei 4 dalims, ar šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktas neprieštarauja Konstitucijos 120 straipsnio 2 daliai, ar šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalies nuostata „iš savivaldybės tarybos narių“ neprieštarauja Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai ir 119 straipsnio 1 bei 4 dalims, ar šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4, 8 bei 15 punktai neprieštarauja Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai ir 119 straipsnio 1 bei 4 dalims, taip pat ar šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos, kurios reglamentuoja mero, kaip savivaldybės valdybos vadovo, veiklą, ir šio straipsnio 1 dalies 5, 6, 7, 9, 12, 14, 15, 16, 17 bei 18 punktai neprieštarauja Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai ir 119 straipsnio 1 bei 4 dalims. 2. 2000 m. spalio 12 d. priimto Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatyme yra trys straipsniai. Šio įstatymo 1 straipsniu iki tol galiojęs Vietos savivaldos įstatymas buvo pakeistas ir išdėstytas nauja redakcija. Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad įsigaliojus šiam įstatymui netenka galios Lietuvos Respublikos savivaldybės tarybos nario statuso įstatymas. Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymo 3 straipsnyje reglamentuojamas šio įstatymo įgyvendinimas. Taigi naujos (2000 m. spalio 12 d.) redakcijos Vietos savivaldos įstatymas visas (visi jo straipsniai, jų dalys, punktai) yra išdėstytas Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymo 1 straipsnyje. Pareiškėjo nurodyti 3 straipsnio 3 ir 4 dalys, 5 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 18 straipsnio 1 dalis, 19 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4, 8, 15 punktai, 21 straipsnio 1 dalies 1, 5, 6, 7, 9, 12, 14, 15, 16, 17, 18 punktai – tai ne 2000 m. spalio 12 d. priimto Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymo straipsniai (jų dalys, punktai), o šio įstatymo 1 straipsnyje nauja (2000 m. spalio 12 d.) redakcija išdėstyto Vietos savivaldos įstatymo atitinkami straipsniai (jų dalys, punktai). Todėl pareiškėjo prašymas ištirti, ar 2000 m. spalio 12 d. priimto Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytos sąvokos „savivaldybės institucijos ir savivaldybės kontrolės institucijos“ neprieštarauja Konstitucijos 119 straipsnio 1, 3 ir 4 dalims, ar šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostata, kad „vykdomoji institucija yra savivaldybės meras“, neprieštarauja Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai ir 119 straipsnio 1 bei 4 dalims, ar šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktas neprieštarauja Konstitucijos 120 straipsnio 2 daliai, ar šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalies nuostata „iš savivaldybės tarybos narių“ neprieštarauja Konstitucijos 119 straipsnio 1 bei 4 dalims ir 5 straipsnio 2 daliai, ar šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4, 8 bei 15 punktai neprieštarauja Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai ir 119 straipsnio 1 bei 4 dalims, taip pat ar šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos, kurios reglamentuoja mero, kaip savivaldybės valdybos vadovo, veiklą, ir šio straipsnio 1 dalies 5, 6, 7, 9, 12, 14, 15, 16, 17 bei 18 punktai neprieštarauja Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai ir 119 straipsnio 1 bei 4 dalims, – tai prašymas ištirti, ar Vietos savivaldos įstatymo (2000 m. spalio 12 d. redakcija) 3 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytos sąvokos „savivaldybės institucijos ir savivaldybės kontrolės institucijos“ neprieštarauja Konstitucijos 119 straipsnio 1, 3 ir 4 dalims, ar minėto įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostata, kad „vykdomoji institucija yra savivaldybės meras“, neprieštarauja Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai ir 119 straipsnio 1 bei 4 dalims, ar minėto įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktas neprieštarauja Konstitucijos 120 straipsnio 2 daliai, ar minėto įstatymo 18 straipsnio 1 dalies nuostata „iš savivaldybės tarybos narių“ neprieštarauja Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai ir 119 straipsnio 1 bei 4 dalims, ar minėto įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4, 8 bei 15 punktai neprieštarauja Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai ir 119 straipsnio 1 bei 4 dalims, taip pat ar minėto įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos, kurios reglamentuoja mero, kaip savivaldybės valdybos vadovo, veiklą, ir šio straipsnio 1 dalies 5, 6, 7, 9, 12, 14, 15, 16, 17 bei 18 punktai neprieštarauja Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai ir 119 straipsnio 1 bei 4 dalims. 3. Pareiškėjas prašo ištirti, ar Vietos savivaldos įstatymo (2000 m. spalio 12 d. redakcija) 3 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytos sąvokos „savivaldybės institucijos ir savivaldybės kontrolės institucijos“ neprieštarauja Konstitucijos 119 straipsnio 1, 3 ir 4 dalims. 3.1. Vietos savivaldos įstatymo (2000 m. spalio 12 d. redakcija) 3 straipsnyje nėra sąvokos „savivaldybės institucijos ir savivaldybės kontrolės institucijos“. Minėto įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje yra apibrėžiama sąvoka „savivaldybės institucijos“, šio straipsnio 4 dalyje – sąvoka „savivaldybės kontrolės institucija“. Taigi pareiškėjas prašo ištirti, ar Konstitucijos 119 straipsnio 1, 3 ir 4 dalims neprieštarauja Vietos savivaldos įstatymo (2000 m. spalio 12 d. redakcija) 3 straipsnio 3 dalyje apibrėžiama sąvoka „savivaldybės institucijos“ ir šio straipsnio 4 dalyje apibrėžiama sąvoka „savivaldybės kontrolės institucija“. 3.2. Pareiškėjas ginčija Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio atitinkamai 3 ir 4 dalyse (2000 m. spalio 12 d. redakcija) apibrėžiamų sąvokų „savivaldybės institucijos“ ir „savivaldybės kontrolės institucija“ atitiktį Konstitucijos 119 straipsnio 1, 3 ir 4 dalims tuo atžvilgiu, kad šiose sąvokose yra vartojamas žodis „savivaldybės“, o ne „savivaldos“. Jo manymu, minėto įstatymo 3 straipsnio 3 ir 4 dalyse vartotina ta pati sąvoka, kaip ir Konstitucijos 119 straipsnio 3 dalyje, t. y. „savivaldos institucijos“. 3.3. Sąvokoje vartojamų žodžių negalima aiškinti atsietai nuo tos sąvokos apibrėžimo: iš tam tikrų žodžių sudaryta sąvoka ir jos apibrėžimas – tai vieninga visuma, kurią nagrinėjant būtina turėti galvoje žodžių, iš kurių sudaryta apibrėžiamoji sąvoka, ir tos sąvokos apibrėžimo formuluočių prasmių bei sistemines sąsajas. Sąvokos ir/arba jos apibrėžimo negalima nagrinėti paliekant nuošaly kurį nors toje sąvokoje vartojamą žodį arba kurią nors tos sąvokos apibrėžimo formuluotę. Tad ir teisės akte (jo dalyje) apibrėžiamos sąvokos negalima nagrinėti paliekant nuošaly kurį nors toje sąvokoje vartojamą žodį arba kurią nors tos sąvokos apibrėžimo formuluotę, nes taip būtų ignoruojamas atitinkamo teisinio reguliavimo vieningumas. Vadinasi, teisės akte apibrėžiamos sąvokos atitiktį Konstitucijai galima tirti tik kartu tiriant jos apibrėžimo atitiktį Konstitucijai, t. y. tiriant, ar Konstitucijai neprieštarauja nuostatų, kuriose formuluojamas šios sąvokos apibrėžimas, visuma – vieningas teisinis reguliavimas. 3.4. Vietos savivaldos įstatymo (2000 m. spalio 12 d. redakcija) 3 straipsnio 3 dalyje sąvoka „savivaldybės institucijos“ yra apibrėžiama taip: „Savivaldybės institucijos – atstovaujamoji institucija – savivaldybės taryba – ir vykdomosios institucijos – savivaldybės valdyba (toliau – valdyba), savivaldybės meras (toliau – meras), turinčios vietos valdžios ir viešojo administravimo teises bei pareigas. Savivaldybės institucijos yra atsakingos už savivaldos teisės ir savo funkcijų įgyvendinimą bendruomenės interesais.“ Vietos savivaldos įstatymo (2000 m. spalio 12 d. redakcija) 3 straipsnio 3 dalyje sąvoka „savivaldybės institucijos“ yra apibrėžiama: 1) išvardijant savivaldybės institucijas bei jas klasifikuojant: savivaldybės taryba – atstovaujamoji institucija, savivaldybės valdyba ir savivaldybės meras – vykdomosios institucijos; 2) nurodant savivaldybės institucijų skiriamuosius bruožus, t. y. bruožus, kuriais šios institucijos skiriasi nuo kitų institucijų: vietos valdžios ir viešojo administravimo teisių bei pareigų turėjimas, atsakomybė už savivaldos teisės ir savo funkcijų įgyvendinimą bendruomenės interesais. Išskyrus sąvoką „savivaldybės institucijos“ ir jos apibrėžimą, jokio kito teisinio reguliavimo Vietos savivaldos įstatymo (2000 m. spalio 12 d. redakcija) 3 straipsnio 3 dalyje nėra nustatyta; šioje dalyje nustatytas teisinis reguliavimas yra vieningas; sąvokos „savivaldybės institucijos“ atitiktį Konstitucijai įmanoma tirti tik kartu tiriant visų kitų šios dalies nuostatų atitiktį Konstitucijai. 3.5. Vietos savivaldos įstatymo (2000 m. spalio 12 d. redakcija) 3 straipsnio 4 dalyje sąvoka „savivaldybės kontrolės institucija“ apibrėžiama taip: „Savivaldybės kontrolės institucija – savivaldybės kontrolierius, kontroliuojantis savivaldybės biudžeto naudojimą bei atliekantis savivaldybės vidaus audito funkcijas.“ Vietos savivaldos įstatymo (2000 m. spalio 12 d. redakcija) 3 straipsnio 4 dalyje sąvoka „savivaldybės kontrolės institucija“ yra apibrėžiama: 1) įvardijant savivaldybės kontrolės instituciją: savivaldybės kontrolierius; 2) nurodant savivaldybės kontrolės institucijos skiriamuosius bruožus, t. y. bruožus, kuriais ši institucija skiriasi nuo kitų institucijų: savivaldybės biudžeto naudojimo kontrolė, savivaldybės vidaus audito funkcijų atlikimas. Išskyrus sąvoką „savivaldybės kontrolės institucija“ ir jos apibrėžimą, jokio kito teisinio reguliavimo Vietos savivaldos įstatymo (2000 m. spalio 12 d. redakcija) 3 straipsnio 4 dalyje nėra nustatyta; šioje dalyje nustatytas teisinis reguliavimas yra vieningas; sąvokos „savivaldybės kontrolės institucija“ atitiktį Konstitucijai įmanoma tirti tik kartu tiriant visų kitų šios dalies nuostatų atitiktį Konstitucijai. 3.6. Pagal pareiškėjo prašymą ištirti, ar Vietos savivaldos įstatymo (2000 m. spalio 12 d. redakcija) 3 straipsnio 3 dalyje apibrėžiama sąvoka „savivaldybės institucijos“ ir šio straipsnio 4 dalyje apibrėžiama sąvoka „savivaldybės kontrolės institucija“ neprieštarauja Konstitucijos 119 straipsnio 1, 3 ir 4 dalims, Konstitucinis Teismas tirs, ar Konstitucijos 119 straipsnio 1, 3 bei 4 dalims neprieštarauja minėto įstatymo 3 straipsnio 3 bei 4 dalys. 4. Pareiškėjas prašo ištirti, ar Vietos savivaldos įstatymo (2000 m. spalio 12 d. redakcija) 3 straipsnio 3 dalies nuostata, kad „vykdomoji institucija yra savivaldybės meras“, neprieštarauja Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai ir 119 straipsnio 1 bei 4 dalims. 4.1. Pareiškėjas ginčija Vietos savivaldos įstatymo (2000 m. spalio 12 d. redakcija) 3 straipsnio 3 dalies atitiktį Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai ir 119 straipsnio 1 bei 4 dalims ta apimtimi, kuria Vietos savivaldos įstatymo (2000 m. spalio 12 d. redakcija) 3 straipsnio 3 dalyje savivaldybės merui yra, kaip teigia pareiškėjas, nustatytas ne tik savivaldybės tarybos vadovo, bet ir savivaldybės vykdomosios institucijos teisinis statusas. 4.2. Vietos savivaldos įstatymo (2000 m. spalio 12 d. redakcija) 3 straipsnio 3 dalyje nėra formuluotės „vykdomoji institucija yra savivaldybės meras“, t. y. pareiškėjo ginčijama nuostata, kad savivaldybės meras yra savivaldybės vykdomoji institucija, minėtoje dalyje nėra įtvirtinta pažodžiui taip, kaip suformulavo pareiškėjas. Kita vertus, Vietos savivaldos įstatymo (2000 m. spalio 12 d. redakcija) 3 straipsnio 3 dalyje sąvoka „savivaldybės institucijos“ yra apibrėžiama inter alia įtvirtinant, kad savivaldybės meras, kaip ir savivaldybės valdyba, yra viena iš savivaldybės vykdomųjų institucijų. Taigi pareiškėjas prašo ištirti, ar Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai ir 119 straipsnio 1 bei 4 dalims neprieštarauja Vietos savivaldos įstatymo (2000 m. spalio 12 d. redakcija) 3 straipsnio 3 dalies nuostata, kad savivaldybės meras yra savivaldybės vykdomoji institucija. 4.3. Minėta, kad pagal pareiškėjo prašymą ištirti, ar Vietos savivaldos įstatymo (2000 m. spalio 12 d. redakcija) 3 straipsnio 3 dalyje apibrėžiama sąvoka „savivaldybės institucijos“ ir šio straipsnio 4 dalyje apibrėžiama sąvoka „savivaldybės kontrolės institucija“ neprieštarauja Konstitucijos 119 straipsnio 1, 3 ir 4 dalims, Konstitucinis Teismas tirs, ar Konstitucijos 119 straipsnio 1, 3 ir 4 dalims neprieštarauja minėto įstatymo 3 straipsnio 3 ir 4 dalys. Pareiškėjo prašymas ištirti, ar Vietos savivaldos įstatymo (2000 m. spalio 12 d. redakcija) 3 straipsnio 3 dalyje apibrėžiama sąvoka „savivaldybės institucijos“ neprieštarauja Konstitucijos 119 straipsnio 1, 3 ir 4 dalims, ir jo prašymas ištirti, ar šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostata, kad savivaldybės meras yra savivaldybės vykdomoji institucija, neprieštarauja Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai ir 119 straipsnio 1 bei 4 dalims, yra susiję ir vienas kitą iš dalies kartoja: minėto įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatytas sąvokos „savivaldybės institucijos“ apibrėžimas apima ir nuostatą, kad savivaldybės meras yra savivaldybės vykdomoji institucija. Taigi abu minėti prašymai yra dėl to paties dalyko – Vietos savivaldos įstatymo (2000 m. spalio 12 d. redakcija) 3 straipsnio 3 dalies atitikties Konstitucijai. Kita vertus, pareiškėjui kilo abejonių, ar Vietos savivaldos įstatymo (2000 m. spalio 12 d. redakcija) 3 straipsnio 3 dalyje apibrėžiama sąvoka „savivaldybės institucijos“ neprieštarauja Konstitucijos 119 straipsnio 1, 3 ir 4 dalims, o šios dalies nuostata, kad savivaldybės meras yra savivaldybės vykdomoji institucija, – Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai ir 119 straipsnio 1 bei 4 dalims. 4.4. Pagal pareiškėjo prašymus ištirti, ar Vietos savivaldos įstatymo (2000 m. spalio 12 d. redakcija) 3 straipsnio 3 dalyje apibrėžiama sąvoka „savivaldybės institucijos“ neprieštarauja Konstitucijos 119 straipsnio 1, 3 bei 4 dalims ir ar šios dalies nuostata, kad savivaldybės meras yra savivaldybės vykdomoji institucija, neprieštarauja Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai ir 119 straipsnio 1 bei 4 dalims, Konstitucinis Teismas tirs, ar Vietos savivaldos įstatymo (2000 m. spalio 12 d. redakcija) 3 straipsnio 3 dalis neprieštarauja Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai ir 119 straipsnio 1, 3 bei 4 dalims. 5. Pareiškėjas prašo ištirti, ar Vietos savivaldos įstatymo (2000 m. spalio 12 d. redakcija) 21 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos, kurios reglamentuoja mero, kaip savivaldybės valdybos vadovo, veiklą, ir šio straipsnio 1 dalies 5, 6, 7, 9, 12, 14, 15, 16, 17 bei 18 punktai neprieštarauja Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai ir 119 straipsnio 1 bei 4 dalims. 5.1. Pareiškėjo abejonė, ar Vietos savivaldos įstatymo (2000 m. spalio 12 d. redakcija) 21 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos, kurios reglamentuoja mero, kaip savivaldybės valdybos vadovo, veiklą, ir ar šio straipsnio 1 dalies 5, 6, 7, 9, 12, 14, 15, 16, 17 bei 18 punktai neprieštarauja Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai ir 119 straipsnio 1 bei 4 dalims, grindžiama tuo, kad, kaip teigia pareiškėjas, minėto įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1, 5, 6, 7, 9, 12, 14, 15, 16, 17 bei 18 punktuose savivaldybės merui yra nustatyti įgaliojimai vadovauti ir savivaldybės tarybai, ir savivaldybės valdybai; pasak pareiškėjo, taip yra išplečiamos mero, kaip savivaldybės tarybos vadovo, galios. Prašymas ištirti, ar Vietos savivaldos įstatymo (2000 m. spalio 12 d. redakcija) 21 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos, kurios reglamentuoja mero, kaip savivaldybės valdybos vadovo, veiklą, ir šio straipsnio 1 dalies 5, 6, 7, 9, 12, 14, 15, 16, 17 bei 18 punktai neprieštarauja Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai ir 119 straipsnio 1 bei 4 dalims, yra neatsiejamas nuo jau aptarto prašymo ištirti, ar Vietos savivaldos įstatymo (2000 m. spalio 12 d. redakcija) 3 straipsnio 3 dalies nuostata, kad savivaldybės meras yra savivaldybės vykdomoji institucija, neprieštarauja Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai ir 119 straipsnio 1 bei 4 dalims. 5.2. Vietos savivaldos įstatymo (2000 m. spalio 12 d. redakcija) 21 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad meras „nustato ir sudaro savivaldybės tarybos bei valdybos posėdžių darbotvarkes bei teikia sprendimų projektus, šaukia savivaldybės tarybos posėdžius ir jiems pirmininkauja, koordinuoja savivaldybės tarybos komitetų ir komisijų veiklą, pasirašo savivaldybės tarybos, valdybos sprendimus ir posėdžių, kuriems pirmininkavo, protokolus“. Vietos savivaldos įstatymo (2000 m. spalio 12 d. redakcija) 21 straipsnio 1 dalies 1 punkto atitiktį Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai ir 119 straipsnio 1 ir 4 dalims pareiškėjas ginčija ta apimtimi, kuria šiame punkte nustatyta, kad meras nustato ir sudaro savivaldybės valdybos posėdžių darbotvarkes bei teikia sprendimų projektus, pasirašo valdybos sprendimus ir posėdžių, kuriems pirmininkavo, protokolus. Norint išspręsti, ar Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai ir 119 straipsnio 1 bei 4 dalims Vietos savivaldos įstatymo (2000 m. spalio 12 d. redakcija) 21 straipsnio 1 dalies 1 punktas neprieštarauja ta apimtimi, kuria nustatyta, kad meras nustato ir sudaro savivaldybės valdybos posėdžių darbotvarkes bei teikia sprendimų projektus, pasirašo valdybos sprendimus ir posėdžių, kuriems pirmininkavo, protokolus, pirmiausia būtina ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja Vietos savivaldos įstatymo (2000 m. spalio 12 d. redakcija) 3 straipsnio 3 dalies nuostata, kad savivaldybės meras yra savivaldybės vykdomoji institucija, taip pat ar pagal Konstituciją savivaldybės meras gali turėti įgaliojimus vadovauti savivaldybės tarybai ir ar jis gali turėti įgaliojimus vadovauti savivaldybės valdybai. Vietos savivaldos įstatymo (2000 m. spalio 12 d. redakcija) 21 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų, kad meras nustato ir sudaro savivaldybės valdybos posėdžių darbotvarkes bei teikia sprendimų projektus, pasirašo valdybos sprendimus ir posėdžių, kuriems pirmininkavo, protokolus, atitikties Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai ir 119 straipsnio 1 bei 4 dalims tyrimas yra neatsiejamas nuo šio punkto nuostatų, kad meras nustato ir sudaro savivaldybės tarybos darbotvarkes bei teikia sprendimų projektus, šaukia savivaldybės tarybos posėdžius ir jiems pirmininkauja, koordinuoja savivaldybės tarybos komitetų ir komisijų veiklą, pasirašo savivaldybės tarybos sprendimus ir posėdžių, kuriems pirmininkavo, protokolus, atitikties Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai ir 119 straipsnio 1 bei 4 dalims tyrimo. Tad sprendžiant, ar Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai ir 119 straipsnio 1 bei 4 dalims Vietos savivaldos įstatymo (2000 m. spalio 12 d. redakcija) 21 straipsnio 1 dalies 1 punktas neprieštarauja pareiškėjo ginčijama apimtimi, reikia tirti viso šiame punkte nustatyto teisinio reguliavimo atitiktį Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai ir 119 straipsnio 1 bei 4 dalims. 5.3. Pasak pareiškėjo, Vietos savivaldos įstatymo (2000 m. spalio 12 d. redakcija) 21 straipsnio 1 dalies ginčijamuose 5, 6, 7, 9, 12, 14, 15, 16, 17 bei 18 punktuose yra nustatytos savivaldybės mero, kaip vykdomosios institucijos vadovo, funkcijos. Taigi, pareiškėjo nuomone, nurodytiems Konstitucijos straipsniams (jų dalims) šie minėto įstatymo punktai prieštarauja visa apimtimi. 5.4. Pagal pareiškėjo prašymą ištirti, ar Vietos savivaldos įstatymo (2000 m. spalio 12 d. redakcija) 21 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos, kurios reglamentuoja mero, kaip savivaldybės valdybos vadovo, veiklą, ir šio straipsnio 1 dalies 5, 6, 7, 9, 12, 14, 15, 16, 17 bei 18 punktai neprieštarauja Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai ir 119 straipsnio 1 bei 4 dalims, Konstitucinis Teismas tirs, ar Vietos savivaldos įstatymo (2000 m. spalio 12 d. redakcija) 21 straipsnio 1 dalies 1, 5, 6, 7, 9, 12, 14, 15, 16, 17 bei 18 punktai neprieštarauja Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai ir 119 straipsnio 1 bei 4 dalims. 6. Pareiškėjas prašo ištirti, ar Vietos savivaldos įstatymo (2000 m. spalio 12 d. redakcija) 18 straipsnio 1 dalies nuostata „iš savivaldybės tarybos narių“ neprieštarauja Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai ir 119 straipsnio 1 bei 4 dalims. 6.1. Vietos savivaldos įstatymo (2000 m. spalio 12 d. redakcija) 18 straipsnio 1 dalyje, kurios nuostatos „iš savivaldybės tarybos narių“ atitiktį Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai ir 119 straipsnio 1 ir 4 dalims ginčija pareiškėjas, nustatyta: „Savivaldybės taryba savo įgaliojimų laikui iš savivaldybės tarybos narių sudaro valdybą ir nustato jos narių skaičių.“ 6.2. Pareiškėjo nurodyta nuostata „iš savivaldybės tarybos narių“ yra toks teisinio reguliavimo fragmentas, kuris neatsiejamas nuo kitų 18 straipsnio 1 dalies nuostatų. Ginčijamos nuostatos norminį turinį galima išsiaiškinti tik ją nagrinėjant Vietos savivaldos įstatymo (2000 m. spalio 12 d. redakcija) 18 straipsnio 1 dalyje nustatyto viso teisinio reguliavimo kontekste. 6.3. Pagal pareiškėjo prašymą ištirti, ar Vietos savivaldos įstatymo (2000 m. spalio 12 d. redakcija) 18 straipsnio 1 dalies nuostata „iš savivaldybės tarybos narių“ neprieštarauja Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai ir 119 straipsnio 1 bei 4 dalims, Konstitucinis Teismas tirs, ar minėto įstatymo 18 straipsnio 1 dalis neprieštarauja Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai ir 119 straipsnio 1 bei 4 dalims. 7. Pareiškėjo ginčijami Vietos savivaldos įstatymo (2000 m. spalio 12 d. redakcija) 21 straipsnio 1 dalies 6 ir 14 punktai buvo keičiami atitinkamai 2001 m. rugsėjo 25 d. priimtu Vietos savivaldos įstatymo 11, 15, 17, 21, 27, 28, 29, 30, 36, 37 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu ir 2001 m. lapkričio 8 d. priimtu Vietos savivaldos įstatymo 7 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymu. 7.1. Seimas 2001 m. rugsėjo 25 d. priėmė Vietos savivaldos įstatymo 11, 15, 17, 21, 27, 28, 29, 30, 36, 37 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą, kurio 4 straipsniu papildė Vietos savivaldos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 6 punktą (2000 m. spalio 12 d. redakcija) ir nustatė, kad meras „administruoja savivaldybės asignavimus, organizuoja savivaldybės biudžeto vykdymą ir atsako už savivaldybės ūkinę ir finansinę veiklą arba įgalioja visa tai daryti savivaldybės administratorių“. Tuo tarpu Vietos savivaldos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 6 punkte (2000 m. spalio 12 d. redakcija), kurio atitiktį Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai ir 119 straipsnio 1 bei 4 dalims ginčija pareiškėjas, buvo nustatyta, kad meras „administruoja savivaldybės asignavimus arba įgalioja tai daryti savivaldybės administratorių“. Palyginus Vietos savivaldos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 6 punkte (2001 m. rugsėjo 25 d. redakcija) ir Vietos savivaldos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 6 punkte (2000 m. spalio 12 d. redakcija) nustatytą teisinį reguliavimą matyti, jog pareiškėjo ginčijamos Vietos savivaldos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 6 punkto (2000 m. spalio 12 d. redakcija) nuostatos, kad meras „administruoja savivaldybės asignavimus arba įgalioja tai daryti savivaldybės administratorių“, liko ir Vietos savivaldos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 6 punkte (2001 m. rugsėjo 25 d. redakcija). 7.2. Seimas 2001 m. lapkričio 8 d. priėmė Vietos savivaldos įstatymo 7 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymą, kurio 2 straipsniu pakeitė Vietos savivaldos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 14 punktą (2000 m. spalio 12 d. redakcija) ir nustatė, kad meras „įstatymų nustatyta tvarka išduoda statinių projektavimo sąlygų sąvadus, statybos leidimus bei vykdo statinių naudojimo priežiūrą arba nustatyta tvarka įgalioja tai daryti savivaldybės administratorių arba kitą savivaldybės administracijos tarnautoją“. Tuo tarpu Vietos savivaldos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 14 punkte (2000 m. spalio 12 d. redakcija) buvo nustatyta, kad meras „įstatymų nustatyta tvarka išduoda statinių projektavimo sąlygų sąvadus, organizuoja statinių projektų derinimą ir išduoda leidimus statyti, rekonstruoti, remontuoti ar griauti statinius arba nustatyta tvarka įgalioja tai daryti savivaldybės administratorių ar kitą savivaldybės administracijos tarnautoją“. Palyginus Vietos savivaldos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 14 punkte (2001 m. lapkričio 8 d. redakcija) ir Vietos savivaldos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 14 punkte (2000 m. spalio 12 d. redakcija) nustatytą teisinį reguliavimą matyti, jog pareiškėjo ginčijamos Vietos savivaldos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 14 punkto (2000 m. spalio 12 d. redakcija) nuostatos, kad meras „įstatymų nustatyta tvarka išduoda statinių projektavimo sąlygų sąvadus, organizuoja statinių projektų derinimą ir išduoda leidimus statyti, rekonstruoti, remontuoti ar griauti statinius arba nustatyta tvarka įgalioja tai daryti savivaldybės administratorių ar kitą savivaldybės administracijos tarnautoją“, net ir pakeitus kai kurias formuluotes, iš esmės liko ir Vietos savivaldos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 14 punkte (2001 m. lapkričio 8 d. redakcija). 8. Konstitucinis Teismas šioje byloje tirs: 1) ar Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 3 dalis (2000 m. spalio 12 d. redakcija) neprieštarauja Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai ir 119 straipsnio 1, 3 bei 4 dalims; 2) ar Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 4 dalis (2000 m. spalio 12 d. redakcija) neprieštarauja Konstitucijos 119 straipsnio 1, 3 ir 4 dalims; 3) ar Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktas (2000 m. spalio 12 d. redakcija) neprieštarauja Konstitucijos 120 straipsnio 2 daliai; 4) ar Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalis (2000 m. spalio 12 d. redakcija) ir 19 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4, 8, 15 punktai (2000 m. spalio 12 d. redakcija) neprieštarauja Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai ir 119 straipsnio 1 bei 4 dalims; 5) ar Vietos savivaldos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1, 5, 7, 9, 12, 15, 16, 17 ir 18 punktai (2000 m. spalio 12 d. redakcija), šios dalies 6 punktas (2000 m. spalio 12 d. ir 2001 m. rugsėjo 25 d. redakcijos) ir šios dalies 14 punktas (2000 m. spalio 12 d. ir 2001 m. lapkričio 8 d. redakcijos) neprieštarauja Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai ir 119 straipsnio 1 bei 4 dalims. II 1. Sprendžiant, ar Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 3 ir 4 dalys (2000 m. spalio 12 d. redakcija), 5 straipsnio 1 dalies 2 punktas (2000 m. spalio 12 d. redakcija), 18 straipsnio 1 dalis (2000 m. spalio 12 d. redakcija), 19 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4, 8 ir 15 punktai (2000 m. spalio 12 d. redakcija), 21 straipsnio 1 dalies 1, 5, 7, 9, 12, 15, 16, 17 ir 18 punktai (2000 m. spalio 12 d. redakcija), šios dalies 6 punktas (2000 m. spalio 12 d. ir 2001 m. rugsėjo 25 d. redakcijos) ir šios dalies 14 punktas (2000 m. spalio 12 d. ir 2001 m. lapkričio 8 d. redakcijos) neprieštarauja Konstitucijai, būtina išsiaiškinti Konstitucijoje įtvirtintą vietos savivaldos sampratą. 2. Vietos savivaldos konstituciniai pagrindai nustatyti Konstitucijos X skirsnyje „Vietos savivalda ir valdymas“ ir kitose Konstitucijos nuostatose. 2.1. Aiškinant Konstitucijoje įtvirtintą vietos savivaldos sampratą pažymėtina, kad pagal Konstitucijos 119 straipsnio 1 dalį savivaldos teisė laiduojama įstatymo numatytiems valstybės teritorijos administraciniams vienetams ir ji įgyvendinama per atitinkamas savivaldybių tarybas, pagal šio straipsnio 2 dalį (2002 m. birželio 20 d. redakcija) savivaldybių tarybų nariais Lietuvos Respublikos piliečius ir kitus nuolatinius administracinio vieneto gyventojus pagal įstatymą ketveriems metams renka Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu, pagal šio straipsnio 3 dalį savivaldos institucijų organizavimo ir veiklos tvarką nustato įstatymas, pagal šio straipsnio 4 dalį Lietuvos Respublikos įstatymams, Vyriausybės bei savivaldybių tarybos sprendimams tiesiogiai įgyvendinti savivaldybės taryba sudaro jai atskaitingus vykdomuosius organus. Įvairūs vietos savivaldos konstitucinės sampratos aspektai, be Konstitucijos 119 straipsnio, yra įtvirtinti kitų Konstitucijos straipsnių nuostatose: 11 straipsnio nuostatoje, kad Lietuvos valstybės teritorijos administracinius vienetus ir jų ribas nustato įstatymas, 67 straipsnio 17 punkto nuostatoje, kad Seimas nustato Respublikos administracinį suskirstymą, 120 straipsnio 1 dalies nuostatoje, kad valstybė remia savivaldybes, šio straipsnio 2 dalies nuostatoje, kad savivaldybės pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai, 121 straipsnio 1 dalies nuostatoje, kad savivaldybės sudaro ir tvirtina savo biudžetą, šio straipsnio 2 dalies nuostatoje, kad savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali numatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas, 122 straipsnio nuostatoje, kad savivaldybių tarybos dėl jų teisių pažeidimo turi teisę kreiptis į teismą, 123 straipsnio 2 dalies nuostatoje, kad ar savivaldybės laikosi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės sprendimus, prižiūri Vyriausybės skiriami atstovai, šio straipsnio 3 dalies nuostatoje, kad Vyriausybės atstovo įgaliojimus ir jų vykdymo tvarką nustato įstatymas, šio straipsnio 4 dalies nuostatoje, kad įstatymo numatytais atvejais ir tvarka savivaldybės teritorijoje Seimas gali laikinai įvesti tiesioginį valdymą, 124 straipsnio nuostatoje, kad savivaldybių tarybų, jų vykdomųjų organų bei jų pareigūnų aktai ar veiksmai, pažeidžiantys piliečių ir organizacijų teises, gali būti skundžiami teisme, 127 straipsnio 1 dalies nuostatoje, kad Lietuvos biudžetinę sistemą sudaro savarankiškas Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas, taip pat savarankiški vietos savivaldybių biudžetai, 141 straipsnio nuostatoje, kad asmenys, atliekantys tikrąją karo arba alternatyviąją tarnybą, taip pat neišėję į atsargą krašto apsaugos sistemos, policijos ir vidaus tarnybos karininkai, puskarininkiai ir liktiniai, kitų sukarintų ir saugumo tarnybų apmokami pareigūnai negali būti savivaldybių tarybų nariais, ir kt. 2.2. Konstitucija yra vientisas aktas (Konstitucijos 6 straipsnio 1 dalis). Konstitucijos nuostatos yra susijusios ir sudaro vieningą, darnią sistemą. Nė vienos Konstitucijos nuostatos negalima priešpriešinti kitoms Konstitucijos nuostatoms, aiškinti taip, kad būtų paneigta arba iškreipta kitų Konstitucijos nuostatų prasmė. Konstitucinis Teismas 2000 m. birželio 13 d. nutarime konstatavo, kad pareiškėjo nurodytuose Konstitucijos straipsniuose (jų dalyse) išdėstytų normų negalima interpretuoti jas atribojus nuo kitų Konstitucijos normų, taip pat kad Konstitucinis Teismas, nustatęs, jog ginčijamas aktas (jo dalis) prieštarauja pareiškėjo nenurodytiems Konstitucijos straipsniams (jų dalims), turi įgaliojimus tai konstatuoti. Todėl Konstitucinis Teismas, pagal pareiškėjo prašymą tirdamas, ar ginčijamas teisės aktas (jo dalis) neprieštarauja pareiškėjo nurodytiems Konstitucijos straipsniams (jų dalims), kartu tiria ir tai, ar šis teisės aktas (jo dalis) neprieštarauja Konstitucijai – vieningai, darniai sistemai. 3. Vietos savivaldos įstatymo (2000 m. spalio 12 d. redakcija) priėmimo metu Konstitucijos 119 straipsnis buvo išdėstytas tokia (1996 m. gruodžio 12 d.) redakcija: „Savivaldos teisė laiduojama įstatymo numatytiems valstybės teritorijos administraciniams vienetams. Ji įgyvendinama per atitinkamas savivaldybių tarybas. Savivaldybių tarybų narius trejiems metams renka ad …