| Europaius

Trumpai

Šis teisės aktas patvirtina statybos techninį reglamentą, nustatantį esminius reikalavimus vandens ėmimo ir vandens ruošimo sistemoms, ypač geriamojo vandens ruošimo sistemoms.
Ką jis reguliuoja

Esminius reikalavimus vandens ėmimo ir vandens ruošimo sistemoms (vandens ėmykloms ir vandens ruošykloms).
Šių sistemų saugos ir paskirties reikalavimus.
Geriamojo vandens ruošimo sistemas.
Kam tai aktualu

Visiems statybos dalyviams.
Viešojo administravimo subjektams.
Inžinerinių tinklų bei susisiekimo komunikacijų savininkams (ar naudotojams), kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, susijusiems su šia veikla.
Pagrindiniai punktai

Reglamento reikalavimai privalomi statiniams, kurie pradedami projektuoti po jo įsigaliojimo.
Reglamentas netaikomas pastato vandentiekio inžinerinėms sistemoms, lauko vandentiekio inžineriniams tinklams ir pastato karšto vandentiekio inžinerinėms sistemoms.
Reglamentas taip pat netaiko saugos ir paskirties reikalavimų vandens, skirto specialioms gamybinėms reikmėms (aušinimui, technologiniams procesams), ruošimui.
Visos Reglamento nuostatos yra privalomos, nepriklausomai nuo šrifto formos.
📄 Įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO
 Į S A K Y M A S
 DĖL STATYBOS TECHNINIO REGLAMENTO STR 2.02.04:2004 „VANDENS ĖMIMAS, VANDENRUOŠA. PAGRINDINĖS NUOSTATOS“ PATVIRTINIMO
m. kovo 31 d. Nr. D1-156
 Vilnius
 Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. 1138 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų patvirtinimo (Žin., 1998, Nr. 84-2353; 2002, Nr. 20-766), 11.5 punktu,
Tvirtinu statybos techninį reglamentą STR 2.02.04:2004 „Vandens ėmimas, vandenruoša. Pagrindinės nuostatos“ (pridedama).
Nustatau, kad šio įsakymo 1 punkte nurodyto statybos techninio reglamento reikalavimai privalomi po jo įsigaliojimo pradedamiems projektuoti statiniams.
 APLINKOS MINISTRAS                                                                          ARŪNAS KUNDROTAS
 ______________
 PATVIRTINTA
 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
m. kovo 31 d. įsakymu Nr. D1-156
 STATYBOS TECHNINIS REGLAMENTAS
 STR 2.02.04:2004
 VANDENS ĖMIMAS, VANDENRUOŠA. PAGRINDINĖS NUOSTATOS
 I SKYRIUS. BENDROSIOS NUOSTATOS
Šis statybos techninis reglamentas (toliau – Reglamentas) nustato vandenruošos sistemų (vandens ėmyklų ir vandens ruošyklų) esminius reikalavimus [7.2.2] bei šių sistemų saugos ir paskirties reikalavimus [7.2.2].
Reglamento nustatyti vandenruošos sistemų esminiai reikalavimai taikomi geriamojo vandens ruošimo sistemoms.
Reglamentas nenustato esminių reikalavimų bei saugos ir paskirties reikalavimų:
1. pastato vandentiekio inžinerinėms sistemoms;
2. lauko vandentiekio inžineriniams tinklams;
3. reikalavimų pastato karšto vandentiekio inžinerinėms sistemoms.
Reglamentas taip pat nenustato vandens, skirto specialioms gamybinėms reikmėms (aušinimui, technologiniams procesams) ruošimo saugos ir paskirties reikalavimų.
Reglamentas privalomas visiems statybos dalyviams, viešojo administravimo subjektams, inžinerinių tinklų bei susisiekimo komunikacijų savininkams (ar naudotojams), kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, susijusiems su šia veikla [7.2.2], [7.2.11].
Paryškinu šriftu atspausdintos esminės Reglamento nuostatos. Nepriklausomai nuo šrifto formos visos Reglamento nuostatos yra privalomos.
 II SKYRIUS. NUORODOS
Reglamento nuostatų teisės šaltiniai yra šie teisės aktai:
1. Europos Sąjungos direktyvos:
1.1. Tarybos Direktyva dėl paviršinio vandens, skirto geriamam vandeniui ruošti, kokybės valstybėse narėse 75/440/EEB 1975 m. birželio 16 d.;
1.2. Tarybos Direktyva dėl požeminio vandens apsaugos nuo tam tikrų pavojingų medžiagų keliamos taršos 80/68/EEB 1979 m. gruodžio 17 d.;
1.3. Tarybos Direktyva dėl žmonėms skirto vandens kokybės 98/83/EB 1998 m. lapkričio 3 d.;
2. Lietuvos Respublikos įstatymai:
2.1. Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas (Žin., 2000, Nr. 74-2262);
2.2. Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597; 2002, Nr. 73-3093, Nr. 124-5625);
2.3. Lietuvos Respublikos vandens įstatymo pakeitimo įstatymas (Žin., 2003, Nr. 36-1544);
2.4. Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatymas (Žin., 2001, Nr. 64-2327);
3. Statybos techniniai reglamentai:
3.1. STR 2.01.01(1):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Mechaninis patvarumas ir pastovumas (Žin., 1999, Nr. 112-3260);
3.2. STR 2.01.01(2):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga“ (Žin., 2000, Nr. 17-424; 2002, Nr. 96-4233);
3.3. STR 2.01.01(3):1999 „Esminiai statinio reikalavimai „Higiena, sveikata, aplinkos apsauga“ (Žin., 2000, Nr. 8-215; 2002, Nr. 106-4776);
3.4. STR 2.01.01(4):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Naudojimo sauga“ (Žin., 2000, Nr. 8-216; 2002, Nr. 96-4232);
3.5. STR 2.01.01(5):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Apsauga nuo triukšmo“ (Žin., 2000, Nr. 8-216; 2002, Nr. 96-4232);
3.6. STR 2.01.01(6):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas“ (Žin., 1999, Nr. 107-3120; 2002, Nr. 98-4343);
3.7. STR 1.01.05: 2000 „Normatyviniai statybos techniniai dokumentai“ (Žin., 2002, Nr. 42-1586; 2003, Nr. 51-2295; 2004, Nr. 25-780);
3.8. STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ (Žin., 2003, Nr. 58-2611);
3.9. STR 2.01.04:2004 „Gaisrinė sauga. Pagrindiniai reikalavimai“ (Žin., 2004, Nr. 23-720);
3.10. STR 2.05.03(1):2003 „Statybinių konstrukcijų projektavimo pagrindai“(Žin., 2003, Nr. 59-2682);
3.11. STR 2.05.04:2003 „Poveikiai ir apkrovos“ (Žin., 2003, Nr. 59-2683);
4. Higienos normos:
4.1. HN 44:2003 „Vandenviečių sanitarinių apsaugos zonų nustatymas ir priežiūra“ (Žin., 2003, Nr. 42-1957);
4.2. HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ (Žin., 2003, Nr. 79-3606);
4.3. HN 92: 1999 „Paplūdimiai ir jų maudyklos“ (Žin., 1999, Nr. 58-1907);
4.4. HN 23:2001 „Kenksmingų cheminių medžiagų koncentracijų ribinės vertės darbo aplinkos ore. Bendrieji reikalavimai“ (Žin., 2001, Nr. 110-4008);
4.5. HN 28:2001 „Natūralus mineralinis vanduo, šaltinio vanduo ir mineralizuotas geriamasis vanduo. Kokybės reikalavimai ir programinė priežiūra“ (Žin., 2002, Nr. 5-198);
4.6. HN 33:2001 „Akustinis triukšmas. Leidžiami lygiai gyvenamojoje ir darbo aplinkoje. Matavimo metodikos bendrieji reikalavimai“ (Žin., 2002, Nr. 8-301, Nr. 59-2401);
4.7. HN 35:2002 „Gyvenamosios aplinkos orą teršiančių medžiagų koncentracijų ribinės vertės“ (Žin., 2002, Nr. 105-4726);
4.8. HN 48:2001 „Žmogaus vartojamo žalio vandens kokybės higieniniai reikalavimai“ (Žin., 2001, Nr. 104-3719);
4.9. HN 73:2001 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“ (Žin., 2002, Nr. 11-388);
5. Statybos normos (prilygintos statybos techniniams reglamentams):
5.1. RSN 139-92 „Pastatų ir statinių žaibosauga“;
5.2. RSN 156-94 „Statybinė klimatologija“ (Žin., 1994, Nr. 27-394, 2000, Nr. 96-423);
6. Kiti normatyviniai dokumentai:
6.1. Gręžinių vandeniui tiekti ir vandens šiluminei energijai naudoti projektavimo, įrengimo, konservavimo bei likvidavimo tvarka LAND 4-99 (Žin., 1999, Nr. 112-3263);
7. Standartai:
7.1. LST EN 1508:2000 „Vandentieka. Vandens laikymo sistemos ir jų dalys. Reikalavimai“.
7.2. LST 1426:1996 „Vandens savybės. Terminai ir apibrėžimai“;
7.3. LST EN 752-1: 2003. „Lauko nuotakynas. 1 dalis. Bendrosios nuostatos“.
8. Įsakymai:
8.1. Biocidų autorizacijos ir registracijos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. 358 (Žin., 2002, Nr. 79-3361, Nr. 102-4583);
8.2. Biocidų autorizacijos ir registracijos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. rugpjūčio 14 d. įsakymu Nr. 421 (Žin., 2002, Nr. 87-3760).
 III SKYRIUS. PAGRINDINĖS SĄVOKOS
Šiame skyriuje pateikiamos tik tos Reglamente vartojamos sąvokos, kurios neapibrėžtos Lietuvos Respublikos statybos įstatyme bei Reglamento nuorodų skyriaus 7.3.1–7.3.11 punktuose įvardintuose statybos techniniuose reglamentuose. Kitos Reglamente vartojamos pagrindinės sąvokos pateikiamos suskirstant jas pagal sąvokų apibrėžimus vienijančias prasmines grupes.
Esminiai statinio (jo dalies) reikalavimai:
 konstrukcijų kritinė ribinė būklė [7.3.1] – įvairių konstrukcijų suirimas ar jam artima būklė.
1. Kritinei būklei taip pat priskiriama:
1.1. nepažeistos konstrukcijos ar bet kurios jos dalies laikančiųjų konstrukcijų griūtis;
1.2. griūtis dėl didelių deformacijų ar sėdimų;
1.3. konstrukcinės sistemos virtimas mechanizmu;
1.4. staigi konstrukcijos griūtis;
1.5. konstrukcijos ar bet kurios jos dalies, įskaitant atramas ir pamatus, stabilumo netekimas;
2. konstrukcijų eksploatacinė (naudojimo) ribinė būklė [7.3.1] – konstrukcijos būklė, kai dėl specifinių kriterijų tolesnė konstrukcijų eksploatacija (naudojimas) ar funkcionavimas yra neįmanomas. Ši būklė tai:
 • neleistinos deformacijos ar poslinkiai, kurie trukdo normaliai statinio eksploatacijai (naudojimui) arba sukelia apdailos ar nelaikančiųjų elementų pažeidimus;
 • neleistinos vibracijos, kurios sukelia diskomfortą žmonėms arba pavojų statiniams ar juose esantiems įrenginiams arba riboja jų funkcionalumą;
 • neleistinas supleišėjimas.
Vandens ėmimas, vandens ruošimas:
1. dirbtinės infiltracijos statiniai – statinių ir įrenginių kompleksas požeminio vandens ištekliams papildyti infiltracijos būdu;
2. horizontalioji vandens ėmykla – požeminio vandens ėmykla, kurios vandens paėmimo dalis (drena) yra horizontali;
3. gręžinys – gręžimo būdu įrengtas požeminis įrenginys, į kurį vanduo priteka per gręžinio sieneles (filtrą ar atvirą gręžskylę);
4. gręžtinis šulinys – vertikalus gręžimo būdu įrengtas šulinys požeminiam vandeniui paimti;
5. gręžinio likvidavimas – darbas, kurį atlikus gręžinys likviduojamas, užtikrinant požeminių vandens išteklių apsaugą nuo taršos;
6. gėlas požeminis vanduo – Žemės plutos tuštumas užpildęs vanduo, kurį galima paimti ir kuriame ištirpusių druskų kiekis mažesnis nei 1 g/l;
7. krantinis vandens imtuvas – upės pakrantėje pastatytas vandens paėmimo statinys;
8. mažai laidus vandeniui sluoksnis – virš vandeningo sluoksnio arba po juo slūgsantis sluoksnis, kurio vandeningų uolienų filtracijos koeficientas K ≤ 10-2 – 10-3 m3/d;
9. paviršinis vanduo – žemės paviršiumi tekantis arba žemės paviršiuje stovintis vanduo;
10. požeminis vanduo – žemiau žemės paviršiaus (žemės gelmėse) esantis natūraliai susikaupęs ar dirbtinai infiltruotas vanduo, kurį galima paimti;
11. spindulinė vandens ėmykla – vandens ėmykla požeminiam vandeniui paimti, susidedanti iš didelio skersmens šulinių (šachtų), kurių apatinėje dalyje spindulio kryptimi įrengiami horizontalūs filtriniai vamzdžiai;
12. šachtinis šulinys – vertikalus 1,0–3,0 m skersmens kastinis arba gręžtinis šulinys gruntiniam vandeniui paimti;
13. vandeningas sluoksnis – požeminį vandenį talpinantis sluoksnis;
14. vandenspara – vandeniui nelaidus sluoksnis, slūgsantis virš vandeningo sluoksnio arba po juo, kai jį sudarančių uolienų filtracijos koeficientas K≤10-4m3/d;
15. vandenvietė – žemės paviršiaus teritorija, užimanti požeminio vandens telkinio dalį, kurioje sutelkti požeminio vandens kaptažo ir kiti inžineriniai statiniai, pakėlimo ir perdavimo vartotojui statiniai ir įrenginiai, kuriais išgaunamas vanduo tiekiamas į vandentiekio sistemą;
16. vaginė vandens ėmykla – vandens ėmykla, kurios vandens ėmimo angos įrengtos upės vagoje, o vandens surinkimo šulinys su siurbline pastatytas upės krante;
17. vandens ėmykla – statinys vandeniui paimti iš paviršinių ir požeminių vandens šaltinių;
18. vandentakis – vamzdynas, jungiantis vandens ėmyklą, ruošyklą, talpyklą ir vandentiekio tinklą;
19. versmė – iš žemės ištekantis požeminis vanduo;
20. versmių vandens ėmykla – vandens ėmykla versmių (kylančiųjų ir krintančiųjų) vandeniui paimti;
21. aeratorius – vandens apdorojimo įrenginys, kuriuo ištirpinamas deguonis ir/arba pašalinamos lakiosios priemaišos;
22. aeruotas vanduo – požeminis vanduo, kuriame ištirpinta deguonies;
23. dribsniklis (flokuliantas) – stambių, lengvai atskiriamų nuo skysčio drumzlių susidarymas jungiantis smulkioms; joms jungtis paprastai padeda mechaninės, cheminės arba biologinės priemonės;
24. filtro darbo ciklas – viena filtravimo užpildo darbo ir jo plovimo trukmė;
25. geležies šalinimas – geležies koncentracijos vandenyje sumažinimas iki reikšmės, ne didesnės už nustatytą geriamojo vandens kokybės reglamentavimo dokumentuose;
26. greitasis filtras – vandens ruošimo filtras su filtruojančiosios medžiagos užpildu, kuriame vandens filtravimosi greitis 2-15 m/h;
27. kenksmingumo pašalinimas – kenksmingų priemaišų ir bakterijų pašalinimas iš vandens;
28. krekiklis (koaguliantas) – reagentas, naudojamas skendos arba emulsijos pastovumui pažeisti;
29. kontaktinis nusodintuvas – įrenginys, kuriame vanduo skaidrėja kontaktinės koaguliacijos principu;
30. košimas – skendinčių medžiagų ir stambesnių koloidinių priemaišų šalinimas iš vandens, košiant jį pro filtruojantįjį sluoksnį;
31. lėtasis filtras – vandens ruošimo filtras su filtruojančiosios medžiagos užpildu, kuriame vandens filtravimosi greitis iki 0,5 m/h;
32. nusodintuvas – rezervuaras skendinčioms medžiagoms nusėsti. Dažnai jame įrengiami grandikliai nuosėdoms stumti rezervuaro dugnu į šalinimo vietą;
33. plovimo vanduo – filtrų užpildams plauti naudotas vanduo;
34. prefiltras – įrenginys vandeniui skaidrinti per užpildo sluoksnį, kai jo drumstumas ne didesnis kaip 250 mg/l, prieš tiekiant jį į lėtuosius filtrus;
35. reakcijos kameros – įrenginiai, kuriais koaguliuotame vandenyje sudaromi dribsniai;
36. technologiniai parametrai – būdingieji technologijos veiksniai, kurių reikšmės lemia vandens ruošimo įrenginių dydį ir eksploatavimo tvarką;
37. geriamasis vandentiekis – vandentiekis, tiekiantis rūpinamoje teritorijoje esantiems vartotojams geriamąjį vandenį;
38. vandens gėlinimas – ištirpusių druskų šalinimas iš vandens, kad jis tiktų gerti arba kam nors gaminti ar aušinti;
39. vandens minkštinimas – kalcio ir magnio jonų šalinimas iš vandens;
40. vandens spalvotumo panaikinimas – koloidinių ir skendinčių medžiagų pašalinimas iš vandens;
41. vandens skaidrinimas – vandenyje skendinčių medžiagų kiekio ir drumzlinumo mažinimas;
42. vandens ruošykla – įrenginių kompleksas, skirtas paruošti žalią vandenį iki geriamojo vandens kokybę reglamentuojančiuose dokumentuose nurodytų reikalavimų;
43. vandens stabilizavimas – medžiagų, sukeliančių vamzdžių koroziją ir vamzdžių sienelių pasidengimą kalcio karbonatu, šalinimas iš vandens;
technologiniai tyrinėjimai – natūralaus požeminio vandens apdorojimo, siekiančio pašalinti nepageidaujamas priemaišas vandenyje, būdų veiksmingumo tikrinimas, naudojant tam tikrą įrangą ir metodiką, kurio metu nustatomi seminiai technologiniai šalinimo įrenginių parametrai;
 IV SKYRIUS. ŽYMENYS IR SUTRUMPINIMAI
Statybos techniniame reglamente vartojami tokie žymenys ir sutrumpinimai:
1. Al2(SO4)3 – aliuminio sulfatas;
2. Ca2+ – dvivalentės formos kalcio jonas;
3. CaO – negesintos kalkės;
4. CO2 – anglies dioksidas;
5. - chromo oksido jonas;
6. Fe2+ – dvivalentės formos geležies jonas;
7. Fe3+ – trivalentės formos geležies jonas;
8. FeCl3 – geležies chloridas;
9. FeSO4 – geležies sulfatas;
10. Fe2(SO4)3 – trivalentės geležies sulfatas;
11. NaAlO2 – natrio aliuminatas; 
12. Mn2+ – dvivalentės formos mangano jonas;
13.  – fosforo oksido jonas;
14. P2O5 – fosforo oksidas;
15. SiO2 – aktyvioji silicio rūgštis; 
16.  – sieros oksido jonas;
17. Zn2+ – dvivalentės formos cinko jonas;
18. Dk – krekiklio kiekis (sauso), mg/l;
19. d – vamzdžio skersmuo, mm;
20. Ek – ekvivalentinė koagulianto masė, mg/mg-ekv.;
21. Wa – vandens įtekėjimo vienos sekcijos angų plotas, m2;
22. 1,25 – koeficientas, įvertinantis angų užsikišimą;
23. Qh. sk – vienos sekcijos skaičiuojamasis debitas, m3/s;
24. kįt – koeficientas, įvertinantis ploto sumažėjimą tarp grotų ir sietų vielų; 
25. a – grotų storis, cm;
26. c – grotų tarpų plotis, cm;
27. Pf – filtro poringumas, m;
28. S – vandens spalvingumo laipsnis;
29. ek – ekvivalentinė krekiklio masė (sauso), mg/mg-ekv;
30. Dš – šarminimo dribsniklių kiekis, mg/l
31. Šmin – minimalus vandens šarmingumas, mg-ekv/l;
32. dk – reakcijos kameros skersmuo, m;
33. ζ – hidraulinio pasipriešinimo koeficientas;
34. g – laisvo kritimo pagreitis, m/s2; 
35. Qh sk – paros minimalus skaičiuojamasis debitas, m3/s;
36. vsk – didėjančios tėkmės skaičiuojamasis greitis, m/s;
37. N – veikiančių nusodintuvų kiekis;
38. kts – nusodintuvų talpos išnaudojimo koeficientas;
39. Dk – bevandenės krekiklio substancijos kiekis, g/m3;
40. Kk – koeficientas;
41. S – skaidrinamo vandens spalvingumas, laipsniais;
42. C – netirpių priemaišų, patenkančių į vandenį su kitais reagentais, koncentracija, g/m3;
43. k – nusodintuvų talpos išnaudojimo koeficientas;
44. Hs. z. – nusodinimo zonos vidutinis aukštis, m;
45. Fs. z – skaidrinimo zonos plotas, m2;
46. Kpas – vandens paskirstymo koeficientas;
47. vsk – skaičiuojamasis horizontalus vandens tekėjimo greitis nusodintuvo pradžioje, mm/s;
48. v – įtekančio į skaidrinimo zoną srauto greitis, mm/s;
49. Fn. a – nuosėdų atskyrimo zonos plotas, m2;
50. Kp – perforacijos koeficientas;
51. tst – filtrų darbo trukmė per parą, h;
52. vįt – vandens įtekėjimo į angas greitis, m/s; 
53. vf – skaičiuojamasis vandens filtravimo greitis, m/s;
54. vl – filtravimo greitis, filtrams dirbant forsuotu režimu, m/s;
55. v – vandens tekėjimo greitis, m/s;
56. vk – greitis kolektoriaus pradžioje, m/s;
57. va – vidutinis greitis ties įtekėjimu į atšaką, m/s;
58. u0 – nuosėdų sėdimo greitis, mm/s;
59. npl – vieno filtro plovimų skaičius per parą, filtrams dirbant normaliu režimu;
60. qpl – vienam plovimui reikalingas vandens kiekis, l/s m2; 
61. t1 – filtro prastova plaunant, h;
62. W0 – vandens kiekis m3, susidarantis filtro prastovos metu vienu kartu plaunamuose filtruose;
63.  – bendras filtrų, kuriuose vyksta vandens kaupimas, plotas m2;
64. Q – vandens ruošimo stoties našumas, m3/d;
65. H – vandens lygio skirtumas įtekėjimo kamerose virš lygio kontaktiniuose skaidrintuvuose, m;
66. h3 – leistini slėgio nuostoliai užpildo sluoksnyje, m;
67. hc – slėgio nuostoliai vandeniui tekant nuo įtekėjimo kameros iki nusodintuvo užpildo, m;
68. Ask – bendras kontaktinių skaidrintuvų plotas, m2;
69. t4 – pirmo filtrato išleidimo trukmė, min.;
70. J – vandens prisotinimo kalcio karbonatu indeksas;
71. pHo – tiriamojo vandens pH, nustatytas laboratorijoje;
72. pHs – apskaičiuotasis tiriamojo vandens pH, kuriam esant susidaro anglies junginių pusiausvyra (kai vanduo prisotintas kalcio karbonato), žinant kalcio kiekį vandenyje, vandens šarmingumą ir temperatūrą;
73. Dk – koagulianto kiekis (sauso), mg/l;
74. Ek – ekvivalentinė koagulianto masė, mg/mg-ekv.;
75. Dt=t1 – t2 – vandens temperatūros pokytis laipsniais nustatomas kaip skirtumas tarp vandens, atitekančio į aušintuvą, t1 ir atvėsinto vandens t2 temperatūrų;
76. Qapyt – apytakinio vandens debitas, m3/h; 
77. Qišg – vandens nuostoliai išgaravimui, m3/h; 
78. kišg – koeficientas, įvertinantis šilumos atidavimą dėl išgaravimo dalį bendrame šilumos atidavimo dydyje;
79. kd – druskų, nesudarančių nuosėdų, koncentravimo koeficientas;
80. Š – papildomo vandens šarmingumas, mg/ekv-l;
81. Špap – papildomas vandens šarmingumas, mg/ekv.-l; 
82. Na2SO3 – natrio sulfidas, mg/l;
83. C – vandenyje ištirpusio deguonies (ID) koncentracija, mg/l;
84. C*∞ – ID koncentracija vandenyje, laikui artėjant į begalybę, mg/l;
85. C0 – ID koncentracija bandymo pradžioje, mg/l;
86. kl a – deguonies pernašos tūrinis koeficientas, l/s;
87. t – laikas, s;
88. Moro – deguonies koncentracija sausame ore (20 °C ir 101,325 kPa), 0,27865 kg O2/m3;
89. Voro – į bandomąją aeracijos sistemą patiekto suslėgto oro tūris (20 °C ir 101,325 kPa), m3/h.
 V SKYRIUS. VANDENS PAĖMIMO ŠALTINIAI (POŽEMINIAI IR PAVIRŠINIAI)
Vandens paėmimo šaltiniais gali būti paviršiniai (upės, kanalai, ežerai, tvenkiniai, vandens saugyklos), požeminiai (vandeningųjų sluoksnių vanduo, šaltinių vanduo) vandens telkiniai ir atmosferos krituliai bei jūros vanduo.
Vandens šaltinis tinkamas vandentiekai: kai jo vanduo atitinka nustatytus reikalavimus arba iš jo galima paruošti pageidaujamos kokybės vandenį; kai telkinio pajėgumas pakankamas ir vandens ėmimas nepakenkia susiklosčiusiai ekologinei sistemai; kai vandenį galima imti be pertrūkių.
Įvertinant vandens paėmimo šaltinių panaudojimą vandentiekio tikslams, reikia atsižvelgti į:
 - požeminio vandens atsargas ir maitinimo sąlygas, šių sąlygų pasikeitimus, pakitus gamtinėms sąlygoms, įrengus vandens saugyklas ar drenažą, dirbtinį vandens paėmimą ir kt.
 - požeminio vandens kokybę ir temperatūrą;
 - požeminio vandens atsargų dirbtinio papildymo galimybę;
 - aplinkos apsaugos institucijų reikalavimus vandens šaltinių naudojimui ir apsaugai;
 - valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros institucijų reikalavimus;
 - paviršinio vandens paėmimo šaltinio našumą;
 - vandens kokybei keliamus reikalavimus, atsižvelgiant į vartotojų poreikius;
 - vandens paėmimo šaltinio kokybę, nurodant vandens užterštumą ir vandens kokybės pasikeitimą, jei į vandens šaltinį patektų paviršiniai užteršti vandenys;
 - nešmenų ir šiukšlių kiekį, jo susidarymo režimą, dugninių nešmenų judėjimą, krantų pastovumą;
 - vandens paėmimo šaltinio rudens-žiemos hidrologinį režimą ir užšalimo galimybę;
 - kiekvieno mėnesio vandens temperatūrą ir fitoplanktono susidarymą skirtingame gylyje;
 - vandens paėmimo šaltinio pavasario potvynių hidrologines charakteristikas.
Paviršinio vandens paėmimo vieta turi būti parenkama tokia, kad būtų galima imti kuo švaresnį vandenį, apsaugoti vandens ruošimo įrenginius, kad į juos nepatektų nešmenų, šiukšlių, ledų, mikroorganizmų ir kt., įrengti kuo paprastesnes ir ekonomiškesnes vandens ėmyklas, nepertraukiamai imti reikalingą vandens kiekį.
Geriamajam vandentiekiui skirtas vanduo imamas iš natūralių požeminių vandens telkinių, atitinkančių geriamam vandeniui keliamus kokybės reikalavimus [7.4.2]. Jei trūksta eksploatacinių natūralių požeminio vandens išteklių, jie turi būti papildyti, naudojant dirbtinės infiltracijos priemones.
Gėlas požeminis vanduo gali būti gruntinis (viršutinio vandeningojo sluoksnio) ir gelminis (tarpsluoksninis). Gruntinio vandens ėmimui naudojami kastiniai ir gręžtiniai šuliniai, surinkimo drenos, versmių rinktuvai ir kt. Gelminiam požeminiam vandeniui imti naudojami gręžtiniai šuliniai. Mineralinio vandens paėmimui dažniausiai naudojami gręžtiniai šuliniai.
 VI SKYRIUS. VANDENS ĖMYKLOS IR VANDENS RUOŠYKLOS. ESMINIAI REIKALAVIMAI
 I SKIRSNIS. BENDRIEJI REIKALAVIMAI
Vandens ėmimo ir vandens ruošimo sistemos turi būti suprojektuotos ir sumontuotos iš tokių statybos produktų [7.2.2], kurių savybės per ekonomiškai pagrįstą pastato naudojimo trukmę [7.2.2] užtikrintų esminius vandens ėmyklų, kaip inžinerinių statinių (inžinerinių tinklų), reikalavimus [7.2.2.].
Esminiai vandens ėmyklų ir vandens ruošyklų reikalavimai ir jų ryšys su viso pastato esminiais reikalavimais nustatyti Reglamento šio skyriaus II-XXXXVII skirsniuose.
 II SKIRSNIS. MECHANINIS ATSPARUMAS IR PASTOVUMAS [7.3.1]
Vandens ėmyklų ir vandens ruošyklų mechaninio atsparumo ir pastovumo esmė yra ta, kad vandens ėmyklą veikiančios apkrovos nesukeltų šių pasekmių:
1. vandens ėmyklos ir vandens ruošyklos suirimo (griūties);
2. didesnių už leistinas vandens ėmyklų ir vandens ruošyklų deformacijų;
3. žalos arti vandens ėmyklos ir vandens ruošyklos (viršuje, greta) esamiems pastatams (ar jų dalims) bei inžineriniams statiniams (ar jų dalims);
4. žalos, kurios pasekmės yra neadekvačios vandens ėmyklos ir vandens ruošyklos suirimui (griūčiai) (šalia jo esamų pastatų ar jų dalių, inžinerinių statinių ar jų dalių deformacijos ar griūtys).
Vandens ėmyklos ir vandens ruošyklos mechaninį atsparumą ir pastovumą sąlygoja jos konstrukcijos ribinės būklės.
Vandens ėmyklos ir vandens ruošyklos, kaip konstrukcijos, mechaninis atsparumas ir pastovumas statinio projekte užtikrinamas, taikant įvairius projektavimo metodus, atsižvelgiant į visus su šiuo esminiu reikalavimu susijusius parametrus, tarp jų statybos produktų, iš kurių ji sumontuota, savybes, Reglamento ir kitų normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytus reikalavimus, statišką (kaip konstrukcijos) pastovumą statybos metu ir esant normalioms naudojimo sąlygoms.
Projektuojant vandens ėmyklą ir vandens ruošyklą (atliekant statinius skaičiavimus) turi būti įvertinti:
1. nuolatiniai poveikiai: gravitacijos (vandentakių ir jame esančio vandens svoris), grunto, vandens ėmyklų ir vandens ruošyklų statybinių konstrukcijų bei elementų apkrovos, atmosferos slėgis, hidrostatinis gruntinio vandens slėgis į vamzdžio išorę ir galimos deformacijos statybos metu skaičiuotinam didžiausiam darbo slėgiui;
2. laikinieji poveikiai (statybos bei užbaigtos vandens ėmyklos ir vandens ruošyklos išbandymo metu atsiradusios papildomos apkrovos).
Atliekant vandens ėmyklų ir vandens ruošyklų poveikių, nurodytų Reglamento 27 punkte, statinius skaičiavimus, reikšmės turi būti sumuojamos arba sudaromi tokie jų deriniai, kurie sudaro didžiausią pavojų vandens ėmyklos ir vandens ruošyklos mechaniniam atsparumui ir pastovumui.
Vandens ėmyklos ir vandens ruošyklos, kaip inžinerinio statinio (inžinerinių tinklų), esminių reikalavimų praktinė išraiška nurodoma vandens ėmyklos ir vandens ruošyklos projekto A kategorijos techninėse specifikacijose, vadovaujantis šiomis nuostatomis:
1. vandens ėmyklos ir vandens ruošyklos naudojimo reikalavimai turi būti tokie, kad nesusidarytų vandens ėmyklos ir vandens ruošyklos, kaip statinio, ribinė būklė. Be reikalavimų, nustatytų Reglamente, turi būti atsižvelgta į papildomus naudojimo reikalavimus, nurodytus statytojo (užsakovo) projektavimo užduotyje, bei naudojimo reikalavimus, nustatytus normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose;
2. vandens ėmyklos ir vandens ruošyklos, kaip statinio dalies (konstrukcijos), nuovargis gali būti apskaičiuojamas, atsižvelgiant į skirtingą jo dalių ilgaamžiškumą ar apkrovos pasikartojimo dažnumą;
3. nustatant poveikių ir statybos produktų savybių reikšmes, gali būti taikomi nustatyti [7.3.10] daliniai saugos koeficientai.
Vandens ėmyklos ir vandens ruošyklos mechaninis atsparumas gali būti nustatomas ir paprastesniais būdais:
1. atliekant patikslinamuosius supaprastintus skaičiavimus, įvertinus kritinę ir (arba) naudojimo ribinę būklę;
2. atliekant patikslinamuosius supaprastintus skaičiavimus, įvertinus tik naudojimo ribinę būklę, kai tiksliai įvertinti kritinę būklę nereikalaujama;
3. neatliekant patikrinamųjų skaičiavimų ir vadovaujantis statybos taisyklėmis ar kitais savanoriško taikymo dokumentais, nustatančiais vandens ėmyklos ir vandens ruošyklos projektavimo būdus ir metodus;
4. neatliekant techniškai nesudėtingos (kaip inžinerinio statinio) vandens ėmyklos ir vandens ruošyklos savybių patikrinamųjų skaičiavimų, vadovaujantis bendrąja patirtimi (metodikomis, technine literatūra, mokslo darbais, lentelėmis ir pan.).
Statybos produktų, iš kurių įrengtos vandens ėmyklos ir vandens ruošyklos (vamzdžių, armatūros ir kt.) reikalavimai nustatomi statinio projekto techninėse specifikacijose, vadovaujantis B kategorijos techninėmis specifikacijomis – standartais ir techniniais liudijimais.
Statybos produktų rodikliai yra sąlygojami jų naudojimo savybių, reikalingų konkrečiai vandens ėmyklai ir vandens ruošyklai, ir nurodytų statinio projekte. Jame taip pat turi būti nurodomi skaičiavimo, matavimo ir bandymo metodai kartu su atitikties kriterijais.
Vandens ėmyklos ir vandens ruošyklos statybos produktams, pagamintiems iš plieno, ketaus, plastmasės ir kt. medžiagų B kategorijos techninėse specifikacijose turi būti pateikti:
1. matmenų nuokrypiai;
2. patvarumas vidinio slėgio atžvilgiu;
3. patvarumas išorinio slėgio atžvilgiu;
4. patvarumas išorinio lenkimo atžvilgiu;
5. patvarumas sutrupėjimo atveju;
6. ilgaamžiškumas (ne trumpesnis nei 50 metų), atsižvelgiant į aukščiau nurodytas savybes bei grunte esamų ar į jį įvairiais būdais pernešamų medžiagų veikimą.
Vandens ėmyklos ir vandens ruošyklos projekto sprendiniai bei reikalavimai, nurodyti projekto techninėse specifikacijose, turi atitikti šiuos reikalavimus:
1. vandens ėmyklos ir vandens ruošyklos statybos produktai turi būti parinkti iš tokių medžiagų ir suprojektuota taip, kad būtų pakankamai atsparūs statybos ir naudojimo metu galimiems išoriniams ir vidiniams mechaniniams, cheminiams bei mikrobiologiniams procesams, tarp jų išoriniams, atsirandantiems dėl grunto bei gruntinio vandens savybių, ir vidiniams – dėl tiekiamo vandens savybių, su sąlyga, kad nebūtų pakeista tiekiamo vandens kokybė;
2. turi būti sumažinta gretimų (prie vandens ėmyklos ir vandens ruošyklos) pastatų (ar jų dalių) ar inžinerinių statinių (ar jų dalių) pažeidimo arba kitokio apgadinimo dėl vandens ėmyklas ir vandens ruošyklas veikiančio šalčio, garų kondensavimosi arba dėl vandens nutekėjimo rizikos;
3. jei vandens ėmyklos ir vandens ruošyklos statybos produktai netenkina 31.1 ir 31.2 punktuose nurodytų reikalavimų, turi būti numatytos papildomos techninės priemonės šiems reikalavimams pasiekti: vandens ėmyklų ir vandens ruošyklų įrenginių dalių padengimas apsauginėmis dangomis, izoliacijomis, dažais ir pan., apsaugančiais nuo korodavimo, biologinės plėvelės susidarymo, drėgmės kondensavimosi, taip pat priemonės, apsaugančios nuo klaidžiojančių elektros srovių (katodinė apsauga);
4. turi būti įrengti kompensatoriai ašiniams persislinkiams kompensuoti:
4.1. ant vamzdžių, kurių jungtys nekompensuoja persislinkių, sukeliamų vandens, grunto, temperatūros pasikeitimų;
4.2. ant plieninių vamzdžių, įrengiamų gręžiniuose, klojamų kanaluose ar ant atramų;
4.3. ant vamzdžių, paklotų grunte, kuris gali nusėsti;
5. Atstumai tarp kompensatorių ir nejudamų atramų apskaičiuojami priklausomai nuo jų konstrukcijos. Jei vandentakis klojamas žemėje iš plieninių vamzdžių su suvirinimo jungtimis, kompensatoriai įrengiami iš ketaus flanšinės armatūros matavimo vietose. Tuo atveju, kai flanšinė armatūra iš ketaus apsaugota nuo ašinių įtempių (kietai įtvirtinus plieninius vamzdžius šulinio sienose, įrengiant specialius arba apslegiant vamzdžius sutankintu gruntu), leidžiama kompensatorių neįrengti. Apslegiant vamzdžius gruntu prieš flanšinę armatūrą iš ketaus turi būti naudojamos paslankios jungtys (pailginta mova, mufta ir pan.).
6. Turi būti įrengiamos atramos vamzdžių horizontalių ir vertikalių posūkių vietose (kai atsiradusių įražų negali priimti vamzdžių jungtys; kai vandentakis klojamas iš plieninių vamzdžių (juos suvirinant) atramos turi būti įrengiamos, jei vertikalaus posūkio kampas yra 30o ir didesnis. Jei vamzdžiai sujungiami movomis, esant 1,0 Mpa slėgiui ir posūkio kampui, mažesniam kaip 10o, leidžiama atramų neįrengti.
Turi būti numatyta įranga hidrauliniams smūgiams išvengti (sumažinti).
Statinio projekto techninėse specifikacijose turi būti nurodoma užbaigto montuoti vandentiekio išbandymo būdas, bandymo metu naudojamas slėgis ir kiti bandymo parametrai (priklausomai nuo bandymo būdo).
Vandens rezervuarai ir vamzdynai turi atlaikyti skaičiuojamąjį vidinį ir išorinį slėgį. Stipris tikrinamas hidrauliniu bandymu.
Vandens ruošyklų statiniai turi būti apsaugoti nuo užtvindymo esant 3 % tikimybės aukščiausiajam vandens lygiui artimiausiame paviršinio vandens telkinyje.
Atvirųjų rezervuarų dugnas ir sienos bandomi atskirai. Jei sienas numatoma užversti gruntu, vidinio slėgio stipris bandomas neužvertus ir pripildžius talpyklą vandens iki projektinio lygio; išorinio slėgio stipris bandomas užvertus gruntu iki projektinio aukščio ir išleidus vandenį.
 III SKIRSNIS. GAISRINĖ SAUGA [7.3.2]
Vandens ėmyklai ir vandens ruošyklai, kaip statinio daliai (inžinerinei sistemai), taikomi šie gaisrinės saugos reikalavimai:
1. antžeminio priešgaisrinio vandentiekio arba bet kurios kitos paskirties vandentiekio, kuris be pagrindinės paskirties taip pat skirtas gaisrui gesinti, statybos produktai turi būti nedegūs arba kitaip apsaugoti nuo užsidegimo;
2. bet kurios paskirties vandentakis, kuris klojamas virš Asg, Bsg, Csg kategorijos grindų (pavojingumo gaisrui atžvilgiu) [7.3.9], turi būti iš nedegių medžiagų arba kitaip apsaugotas nuo užsidegimo.
 IV SKIRSNIS. HIGIENA, SVEIKATA, APLINKOS APSAUGA [7.3.3]
Šis esminis reikalavimas išreiškiamas žemiau išvardytais parametrais ir jų reikšmėmis:
1. vandens tinkamumas gerti [7.2.4] – nustatomas pagal Lietuvos higienos normą HN 24:2003 [7.4.2];
2. tiekiamo žalio vandens iki jo filtravimo ir dezinfekcijos leidžiamus mikrobinius, cheminius bei vandens juslinius rodiklius reglamentuoja Lietuvos higienos norma [7.4.8].
3. tiekiamas žalias vanduo, kuris buvo ruošiamas (aeruojamas, koaguliuojamas, filtruojamas) būtinai turi būti dezinfekuojamas.
Vandens ėmyklų ir vandens ruošyklų vandentakiai ir kita įranga, kuri liečiasi su vandeniu, turi būti pagaminta iš tokių medžiagų, kad į vandenį negalėtų išsiskirti sveikatai kenksmingos medžiagos ir kad nebūtų sudarytos sąlygos mikroorganizmų augimui vandentakyje bei nebūtų suteikta vandeniui joks kvapas ir skonis.
Statinio projekte turi būti pateikti tokie vandens ėmyklų ir vandens ruošyklų (bet kurios paskirties) projektiniai sprendiniai ir jo, kaip statinio dalies, A kategorijos techninėse specifikacijose nustatyti žemiau išvardyti paskirties ir naudojimo savybių reikalavimai, kurie neleistų:
1. sąveikos su nuotekomis – įrengiant vandenvietę nustatytais horizontaliniais ir vertikaliniais atstumais nuo nuotekų šalintuvų, įrengiant vandenvietės sanitarines apsaugos bei apribojimo juostas [7.4.1];
2. sąveikos su išoriniais skystais ir kitokiais teršalais – įrengiant vandens ėmyklą ir vandens ruošyklą nustatytais horizontaliniais ir vertikaliniais atstumais nuo inžinerinių technologinių tinklų tiekiančių kurą, cheminius ir kitus skysčius, taip pat naudojant statybos produktus, kurie turi atitinkamas hidroizoliacines savybes bei vengiant kloti vandentakį patalpose ar statybinėse konstrukcijose (kanaluose, nišose, šachtose ir pan.), kur galima tokia tarša;
3. taršos mineraliniais ar organiniais teršalais, išsiskiriančiais vamzdynų ir kitos įrangos viduje ar išorėje iš komponentų, sąveikaujančių su vandeniu, naudojant:
3.1. statybos produktus, pagamintus iš tokių medžiagų, kurių savybės nesudaro sąlygų teršalų migracijai iš vamzdžių ir kitos įrangos į jų vidų ir atvirkščiai bei sandarias vamzdžių ir kitos įrangos jungtis;
3.2. statybos produktus, pagamintus iš ilgaamžių medžiagų (išvengiant senėjimo) ir kurios taip pat turi antikorozinės bei antierozines savybes;
4. mikrobiologinio užterštumo – draudžiant eksploatuoti vandens šaltinius, įrengti vandenvietes bei vandentakius arti sąvartynų, asenizacijos laukų, filtracijos laukų, drėkinimo nuotekomis laukų, kapinių, gyvulių laidojimo vietų, pramonės ir žemės ūkio gamybos įmonių teritorijos, naudojant chemines medžiagas vandenruošos technologijoje (mažinant organinių medžiagų kiekį vandenyje); naudojant vamzdžius ir kitą įrangą, pagamintą iš medžiagų, kurios yra atsparios sąveikaujančių su vandeniu mikroorganizmų dauginimuisi ant šių medžiagų paviršių, užsandarinant geriamojo vandens rezervuaro dangčius, įrengiant geriamojo vandens rezervuare į jį patenkančio oro įtaisus [7.4.1, 7.4.2].
Kad būtų įvykdyti A kategorijos techninių specifikacijų reikalavimai, projektiniuose sprendiniuose turi būti naudojami žemiau išvardyti statybos produktai, kurių B kategorijos techninėse specifikacijose nustatyti šie rodikliai:
1. vamzdžiams, armatūrai, jungtims – atsparumas korozijai, dilimui, pralaidumas;
2. visoms su vandeniu sąveikaujančioms medžiagoms – atsparumas teršalų migracijai ir mikroorganizmų dauginimuisi (priklausomai nuo statybos produktų geometrinės formos);
3. visoms su vandeniu sąveikaujančioms medžiagoms – atsparumas korozijai, dilimui;
4. rezervuarams, cisternoms, vamzdžiams, armatūrai ir jungtims – geometrinė forma, sandarumas.
Vandens ėmyklų ir vandens ruošyklų įrenginiai, paviršiai, kurie tiesiogiai kontaktuoja su žaliu ar jau geriamosios kokybės vandeniu, turi būti sertifikuoti Lietuvoje ir turėti ne maisto prekės higieninį pažymėjimą.
Žaliame vandenyje, kuris vartojamas gėrimui ir maisto gamybai bei buitinėms reikmėms, neturi būti ligas sukeliančių (patogeninių) mikroorganizmų ir parazitų. Šis reikalavimas laikomas įvykdytu, jeigu 100 ml žalio vandens ėminyje nerandama žarninių lazdelių (E. coli) arba atsparių šilumai koliforninių bakterijų [7.4.8].
 V SKIRSNIS. SAUGUS NAUDOJIMAS [7.3.4]
Taikant statinio esminį reikalavimą saugus naudojimas vandens ėmyklai ir vandens ruošyklai, šis reikalavimas išreiškiamas tokiomis nuostatomis:
1. siekiant apsaugoti statinį ir naudotojus nuo žaibo smūgio, vandens ėmyklose ir vandens ruošyklose turi būti įrengtos apsaugos nuo žaibo sistemos, apimančios tinkamus perėjimo įtaisus, nuvedimo laidininkus ir įžeminimą [7.5.1];
2. įrengimų, vamzdynų ir jų armatūros taisymo reikmėms ruošykloje turi būti įrengti kėlimo-transportavimo įtaisai, prievažos, angos sienose ir denginiuose;
3. vandens ruošykla turi būti suprojektuota ir pastatyta taip, kad prižiūrint ir eksploatuojant nesusidarytų nelaimingų atsitikimų galimybė dėl slydimo, kritimo, susidūrimo, nudegimo, elektros smūgio ir sprogimo;
4. prie įrenginių turi būti patogūs priėjimai; kai nėra ypatingų, pakanka 0,9 m pločio praėjimų ir 0,9 m pločio laiptų tarp aukštų, pasvirusių 45º kampu; laiptai į aptarnavimo aikšteles gali būti 0,7 m pločio ir pasvirę 60º kampu. Priėjimui prie pavienio įtaiso leidžiama naudoti pastoviai pritvirtinamas arba pernešamas kopėtėles. Kai reikia lipti aukščiau kaip 4 m, kopėčios turi būti aptvertos;
5. atviri vandens rezervuarai statinyje turi būti aptverti mažiausiai 0,75 m aukščio (skaičiuojant nuo grindų) tvorele; atvirojo rezervuaro bortas turi būti iškilęs virš grindų ne mažiau kaip 0,15 m.
 VI SKIRSNIS. APSAUGA NUO TRIUKŠMO [7.3.5]
Vandens ėmyklos ir vandens ruošyklos skleidžiamas leidžiamo garso slėgio dydis turi neviršyti esamo garso slėgio dydžio aplinkoje, kurioje įrengta vandens ėmykla ar vandens ruošykla.
 VII SKIRSNIS. ENERGIJOS TAUPYMAS IR ŠILUMOS IŠSAUGOJIMAS [7.3.6]
Taikant statinio esminį reikalavimą Energijos taupymas ir išsaugojimas vandens ėmyklai ir vandens ruošyklai, šis reikalavimas išreiškiamas šiomis nuostatomis:
1. vamzdynas turi būti klojamas tokiame gylyje, kad vamzdžio išorės sienelės apačia būtų 0,5 m giliau nei oro temperatūros 0 ºC prasiskverbimo į gruntą gylis. Šis gylis apskaičiuojamas atsižvelgiant į vietovės klimatines sąlygas, t. y. faktišką įšalimo gylį, nustatytą daugiamečiais stebėjimais šalčiausios žiemos su plona sniego danga, bei vandentiekio naudojimo patirtį, įvertinant galimą įšalimo gylio sumažėjimą dėl teritorijos charakteristikų pokyčių (sniego valymas, susisiekimo komunikacijų netradicinių dangų įrengimas ir pan.);
2. vamzdžiai, montuojami virš žemės ir naudojami esant oro neigiamoms temperatūroms, turi būti apsaugoti įrengiant šilumos izoliaciją;
3. gelžbetoninių vandens talpyklų dugnus reikia apsaugoti nuo peršalimo statant ir eksploatuojant;
4. gelžbetoninėse vandens talpyklose turi būti įrengiamos temperatūrinės siūlės;
5. jei vamzdynas montuojamas patalpose, kuriose oro temperatūra žemesnė nei + 2 ºC, taip pat patalpose, kuriose oro temperatūra trumpam gali nukristi iki 0 ºC ir žemiau, o taip pat patalpose, į kurias gali įsiskverbti išorės oras (įėjimai, vartai), statybos produktai turi būti su šilumos izoliacija;
6. grunte tiesiamos vamzdyno dalys turi būti paklotos žemiau įšalo gylio arba patikimai apšiltintos. Iš neužšąlančio gylio kylantieji vamzdžiai turi būti apšiltinti bent iki įšalo gylio. Kai kiti apsaugos nuo užšalimo būdai netinka (pvz., vamzdynas – nešildomoje pastogėje, ir pastatas gali būti visą žiemą nešildomas, o vamzdyną ištuštinti neparanku), vandentiekis gali būti šildomas, kontroliuojant šildymą termostatu.
 VII SKYRIUS. POŽEMINIO VANDENS ĖMYKLOS. SAUGOS IR PASKIRTIES REIKALAVIMAI
 VIII SKIRSNIS. BENDROSIOS NUOSTATOS
Vandens ėmyklų tipas ir išdėstymas parenkamas atsižvelgiant į vietovės geologines, hidrogeologines sąlygas, į šaltinio našumą ir vandens kokybę.
Projektuojant naujas ar plečiant esamas vandens ėmyklas, reikia atsižvelgti į jų sąveiką su netoliese esančiomis vandens ėmyklomis ir jų poveikį aplinkai (paviršinis nuotėkis, augalai ir kt.).
Požeminio vandens ėmimui naudojami gręžtiniai ir kastiniai šuliniai, surinkimo drenos, kombinuotos vandens ėmyklos, spindulinės vandens ėmyklos, versmių vandens ėmyklos.
Požeminėms vandens ėmykloms (gręžiniams, šachtiniams šuliniams, surinkimo drenoms, kombinuotiems vandens ėmimo įrenginiams, spinduliniams vandens ėmimo įrenginiams, versmėms) būtina nustatyti sanitarines apsaugos juostas.
 IX SKIRSNIS. GRĘŽINIAI.
Gręžiniai skirti imti gruntinį ir tarpsluoksninį požeminį vandenį.
Gręžinių projektuose turi būti nurodytas gręžimo būdas ir gręžinio konstrukcija, gręžinio gylis, vamzdžių kolonos skersmuo, vandens ėmimo dalies, vandens pakėlimo ir gręžinio žiočių tipas, o taip pat nurodyta jų išbandymo tvarka.
Gręžinyje būtina numatyti debito, vandens lygio gręžinyje matavimo prietaisus ir vandens ėminių paėmimo galimybę, remonto darbų atlikimą, gręžinių praplovimą, naudojant impulsinius, reagentinius ir kombinuotus regeneracijos metodus.
Eksploatacinės vamzdžių kolonos skersmuo priklauso nuo reikiamo išgauti vandens kiekio ir siurblių tipo, kurio techninės charakteristikos nurodomos siurblio techniniame dokumente.
Priklausomai nuo vietovės sąlygų ir gręžinio įrangos, gręžinių žiotys įrengiamos virš žemės specialioje patalpoje (siurblinėje) arba požeminėje kameroje.
Siurblinės arba požeminės kameros matmenys plane priimami pagal elektros variklio, elektros prietaisų ir kontrolinių matavimo prietaisų išdėstymą. Siurblinės arba požeminės kameros aukštis priimamas priklausomai nuo įrenginių matmenų, bet ne mažesnis kaip 2,4 m.
Viršutinė eksploatacinių vamzdžių kolonos dalis virš siurblinės ar požeminės kameros grindų turi būti iškilusi ne mažiau kaip 0,5 m.
Gręžinio žiotys hermetiškai sujungiamos su vandens kėlimo įrenginiais, kad į gręžinį nepatektų paviršinis vanduo ir teršalai.
Vandenvietėje esantys netinkami eksploatacijai gręžiniai likviduojami juos tamponuojant [7.6.1].
Filtro konstrukciją ir matmenis reikia parinkti atsižvelgiant į hidrogeologines sąlygas, vandeningojo sluoksnio našumą ir gręžinio eksploatacijos režimą.
Apsauginės vamzdžių kolonos skersmuo, gręžiant gręžinį smogiamuoju būdu, turi būti didesnis už išorinį filtro skersmenį ne mažiau kaip 50 mm, o apipilant filtrą skalda – ne mažiau kaip 100 mm.
 Naudojant rotorinį gręžimo būdą, netvirtinant gręžinio sienelių vamzdžiais, gręžinio skersmuo turi būti didesnis už išorinį filtro skersmenį ne mažiau kaip 100 mm.
Filtro darbinės dalies ilgis parenkamas pagal vandeningojo sluoksnio storį ir reikalingą vandens kiekį.
Eksploatuojant kelis vandeningus sluoksnius, filtro darbines dalis reikia išdėstyti kiekviename sluoksnyje ir sujungti tarpusavyje sandariais vamzdžiais (kertant mažai laidžius vandeniui sluoksnius).
Viršutinė viršfiltrio dalis turi būti ne mažiau kaip 3 m aukščiau apsauginės kolonos antgalio, jei gręžinio gylis virš 30 m, ir ne mažiau kaip 5 m, jei gręžinio gylis daugiau kaip 50 m.
Nusodintuvo ilgį reikia priimti ne ilgesnį kaip 5 m, kai imamas tarpsluoksninis vanduo. Imant gruntinį vandenį, nusodintuvo ilgis priklauso nuo siurblio montavimo vietos.
Befiltres gręžinių konstrukcijas galima įrengti tada, kai vanduo imamas iš birių uolienų, kai virš jų glūdi tvirta uoliena ir nėra pavojaus, kad ji įgrius.
Įrengus gręžinius ir filtrus, būtina numatyti gręžinio dezinfekciją ir praplovimą, o naudojant rotorinį gręžimą su molio skiediniu – gręžinio praplovimą iki visiško molio dalelių išplovimo.
Atsarginių gręžinių skaičius priimamas pagal tai, kokios kategorijos vandentiekiui imamas vanduo, ir pagal veikiančių gręžinių skaičių.
 X SKIRSNIS. ŠACHTINIAI ŠULINIAI
Šachtiniai šuliniai įrengiami pirmuose nuo žemės paviršiaus neslėginiuose vandeninguose sluoksniuose, esančiuose negiliai – iki 30 m.
Atvirkštinis filtras įrengiamas iš keleto smėlio ir žvyro sluoksnių, kurių kiekvieno storiai – 0,1–0,15 m, bendras filtro storis – 0,4–0,6 m su nuolydžiu į žemutinę filtro dalį, jei gruntas smulkiagrūdis ir su nuolydžiu į viršutinę filtro dalį, jei gruntas stambiagrūdis.
Šachtinių šulinių viršutinė dalis virš žemės paviršiaus turi būti iškelta ne mažiau kaip 0,8 m. Aplink šulinį turi būti įrengtas 2 m pločio akmenų grindinys, betono arba asfalto danga su 10% nuolydžiu nuo šulinio; aplink šulinius, kurių vanduo naudojamas geriamajam vandentiekiui, reikia įrengti 1,5-2 m gylio ir 0,5 m pločio molio arba priemolio spyną. Šachtinis šulinys turi būti su stogeliu, turėti mechaninę arba elektrinę vandens pakėlimo įrangą, kibirą, suoliuką kibirui pastatyti, sanitarines apsaugos zonas iki taršos šaltinių ne mažesnes kaip 25 m, iki garažo, šiltnamio, ūkinių patalpų – 10 m, gyvenamo namo – 7 m, lauko nuotakyno – 15 m.
Šuliniuose, ne žemiau kaip 2 m virš žemės paviršiaus, būtina įrengti vėdinimo vamzdį. Vėdinimo vamzdžio viršus turi būti apsaugotas sieteliniais gaubteliais.
 XI SKIRSNIS. HORIZONTALIOS VANDENS ĖMYKLOS
Horizontalios vandens ėmyklos įrengiamos nespūdiniuose vandeninguose sluoksniuose, iki 8 m gylio nuo žemės paviršiaus, esančiuose netoli paviršinių vandens šaltinių, toli nuo teršiančių objektų.
Kad vandeningojo sluoksnio grunto dalelės nepatektų į horizontalią vandens ėmyklą, įrengiamas dviejų – trijų sluoksnių atvirkštinis filtras. Atvirkštinio filtro sudėtis nustatoma skaičiavimais. Atskirų sluoksnių storis turi būti ne mažesnis nei 15 cm.
Horizontalios vamzdinės vandens ėmyklos įrengiamos iš skylėtų gelžbetoninių, plastmasinių ir kitų medžiagų, kurios atitinka higieninius reikalavimus, vamzdžių. Vamzdžių šonai arba viršutinė dalis yra perforuojamos; apatinė vamzdžio dalis (ne daugiau kaip 1/3 jos aukščio) paliekama aklina. Minimalus vamzdžių skersmuo turi būti ne mažesnis už 150 mm.
Horizontalių vandens ėmyklų vamzdžių skersmenis reikia parinkti esant žemam gruntinio vandens lygiui; skaičiuojamąjį vamzdžių užpildymą priimti 0,5 vamzdžio skersmens.
Vamzdinių horizontalių vandens ėmyklų vamzdžių nuolydis vandens surinkimo šulinio link turi būti ne mažesnis kaip i = 0, 002. Vandens tekėjimo greitis vamzdžiuose turi būti ne mažesnis kaip 0,7 m/s.
Horizontalios vandens ėmyklos turi būti apsaugotos nuo paviršinio vandens patekimo į jas, įrengiant molio spyną.
Horizontalių vandens ėmyklų darbo stebėjimui, jų ventiliacijai ir remontui įrengiami kontroliniai šuliniai, atstumai tarp kurių turi būti ne didesni kaip 50 m, kai DN150 – DN500; ir 75 m – kai skersmuo didesnis, kaip 500 mm. Kontroliniai šuliniai turi būti įrengiami vandens rinktuvo pradžioje, gale, posūkiuose, skersmenų keitimosi vietose ir kt.
Kontroliniai šuliniai daromi iš gelžbetoninių, betoninių 1 m skersmens žiedų, šulinių viršus virš žemės paviršiaus iškeliamas ne mažiau kaip 0,2 m; aplink šulinį turi būti įrengtas ne mažiau kaip 1 m pločio vandeniui nelaidus sluoksnis ir molio spyna, šuliniuose turi būti vėdinimo vamzdžiai, iškelti apie 2 m virš žemės paviršiaus.
Horizontalių vandens ėmyklų siurblinės įrengiamos vandens surinkimo šuliniuose.
 XII SKIRSNIS. SPINDULINĖS VANDENS ĖMYKLOS
Spindulinės vandens ėmyklos projektuojamos nespūdiniuose vandeninguose sluoksniuose, kurių (vandenspara) padas yra 15-30 m gylyje nuo žemės paviršiaus, o vandeningojo sluoksnio storis – 5–20 m. Spūdiniuose vandeninguose sluoksniuose spindulinės vandens ėmyklos įrengiamos, kai vandeningi sluoksniai yra storesni kaip 25 m ir kai nedideli filtracijos koeficientai.
Nerekomenduojama spindulines vandens ėmyklas įrengti vandeningųjų sluoksnių uolienose, kuriose yra daugiau kaip 10% akmenų arba kurių D60 ≥ 70 mm.
Kai vandens ėmyklos našumas yra 150–200 l/s ir jei yra tinkamos hidrogeologinės ir hidrocheminės sąlygos, projektuojamas vienos sekcijos vandens surinkimo šulinys; jei našumas didesnis kaip 200 l/s, turi būti projektuojamas dviejų sekcijų vandens surinkimo šulinys.
Horizontalių filtrinių vamzdžių (spindulių) ilgiai nustatomi skaičiavimais.
Vandens surinkimo spinduliai įrengiami iš plieninių perforuotų skylutėmis arba plyšiais vamzdžių, ne didesniu kaip 20 % skylėtumu; ant vandens surinkimo spindulių surinkimo šuliniuose reikia įmontuoti sklendes ir prietaisus vandens apskaitai bei slėgiui matuoti.
 XIII SKIRSNIS. VERSMIŲ VANDENS ĖMYKLOS
Versmių vandens ėmyklos (vandens surinkimo kameros arba negilūs įleidžiamieji šuliniai) naudojami požeminiam šaltinių vandeniui surinkti.
Kylančiųjų versmių (šaltinių) vanduo surenkamas per laidų vandens surinkimo kameros dugną, krintančių – per vandeniui laidžias angas, įrengtas kameros sienoje.
Surenkant versmių vandenį iš tankių suskilinėjusių uolienų, vandens surinkimo kameroje filtrą įrengti nebūtina, o surenkant versmių vandenį iš birių gruntų – būtinas atvirkštinis filtras.
Vandens surinkimo kameros turi būti apsaugotos nuo teršalų patekimo, paviršinio vandens prasisunkimo į jas ir užtvindymo.
Vandens surinkimo kameroje įrengiamas persiliejimo vamzdis, apskaičiuotas maksimaliam versmių debitui, uždengtas dangteliu, vėdinimo vamzdis ir nuleidžiamasis vamzdis ne mažesnio kaip 100 mm skersmens.
Jeigu versmių vandenyje yra daug grunto priemaišų, vandens surinkimo kamerą reikia suskirstyti į dvi sekcijas: viena skirta vandeniui apvalyti nuo priemaišų, kita – vandeniui paimti, naudojant siurblį.
Kai teritorijoje prasiveržia keletas kylančių versmių arti viena kitos, vandens surinkimo kamera projektuojama su horizontaliomis drenomis.
 XIV SKIRSNIS. DIRBTINĖS INFILTRACIJOS STATINIAI
Dirbtinės infiltracijos statiniai skirti papildyti požeminio vandens atsargas.
Požeminį vandenį papildyti reikia:
1. veikiančių ir projektuojamų požeminio vandens ėmimo įrenginių našumo padidinimui ir stabilaus darbo aprūpinimui;
2. požeminio vandens kokybės pagerinimui;
3. sezoninių požeminio vandens atsargų kaupimui;
4. supančios aplinkos apsaugai (užkertant kelią gruntinio vandens lygio pažemėjimui virš nustatytos ribos, kuris sukelia augalų žūtį).
Požeminio vandens atsargų papildymui eksploatuojamuose vandeninguose sluoksniuose naudojamas paviršinis ir požeminis vanduo.
Požeminio vandens atsargų papildymui naudojami atviro (infiltraciniai baseinai ir dirbtiniai bei gamtiniai reljefo pažemėjimai) ir uždaro tipo (vandenį sugeriantys gręžiniai, galerijos ir šachtiniai šuliniai) dirbtinės infiltracijos statiniai.
Atviro tipo dirbtinės infiltracijos statiniai naudojami papildant požeminius vandenis, kurie slūgso pirmame nuo žemės paviršiaus vandeningame, ploname (iki 3 m) sluoksnyje, dengiančiame mažai laidžius vandeniui sluoksnius.
Projektuojant infiltracinius baseinus, reikia numatyti:
1. dugno įgilinimą į vandeniui laidžias uolienas ne mažiau kaip 0,5 m gylyje;
2. dugno sutvirtinimą vandens išleidimo vietoje ir krantų apsaugą nuo išplovimo;
3. debito, tiekiamo į infiltracinius įrenginius, reguliavimo ir matavimo prietaisus;
4. privažiavimo kelius mašinoms ir mechanizmams.
Infiltracijos baseinų dugno plotis turi būti 15–30 m, ilgis – 200–400 m, gylis – 1,5–2 m, vandens sluoksnio storis baseine turi būti ne didesnis kaip 4 m, baseinai turi būti du.
Vanduo į baseinus turi būti paduodamas purškiamaisiais įrenginiais arba kaskadomis su laisvu tekėjimu.
Įrengiant baseinus žvyro – žvirgždo uolienose su stambiomis priemaišomis, reikia numatyti dugno užpylimą smėlio ir žvyro sluoksniu, kurio storis – 0,5–0,8 m.
Naudojant natūralius reljefo pažemėjimus, būtina paruošti filtruojantįjį paviršių.
Projektuojant vandenį sugeriančius gręžinius ir šachtinius šulinius, būtina įrengti imamo vandens debito matavimo ir reguliavimo bei dinaminio vandens lygio vandeningame sluoksnyje ir įrenginiuose matavimo prietaisus.
Dirbtinės infiltracijos statinių našumo atstatymas atliekamas: atviruose infiltraciniuose įrenginiuose – nuimamas užsikimšęs sluoksnis nuo filtruojamojo paviršiaus mechaniniu arba hidrauliniu būdu; uždaruose infiltraciniuose įrenginiuose – metodais, kurie taikomi gręžtinių vandens ėmimo įrenginių regeneracijai. Esant minusinei oro temperatūrai, infiltracinius įrenginius regeneruoti negalima.
Dirbtinės infiltracijos statinių išdėstymo schemos, tipo parinkimas ir našumo nustatymas atliekamas atsižvelgiant į hidrogeologines, hidrologines, klimatines vietovės sąlygas ir techninius-ekonominius skaičiavimus.
Atstumas tarp infiltracinių ir vandens ėmimo statinių turi būti priimtas remiantis imamo vandens kokybe, numatant tiekiamo infiltracijai vandens ruošimą ir jo sumaišymą su požeminiais vandenimis.
Vandens, naudojamo dirbtinei infiltracijai, kokybė turi atitikti geriamam vandeniui keliamus reikalavimus [7.4.8].
 VIII SKYRIUS. PAVIRŠINIO VANDENS ĖMYKLOS. SAUGOS IR PASKIRTIES REIKALAVIMAI
Vandens ėmyklos turi:
1. užtikrinti skaičiuojamojo vandens debito paėmimą iš vandens šaltinio ir jo tiekimą vartotojams;
2. apsaugoti vandentiekio sistemą nuo biologinių apnašų ir nuo nešmenų, šiukšlių, planktono, ižo bei kt. patekimo į ją;
3. telkiniuose, naudojamuose žuvininkystei, turi patenkinti reikalavimus, keliamus žuvų išteklių apsaugos institucijų.
Pagal tai, kokios kategorijos vandentiekiui imamas vanduo, vandens ėmyklos skirstomos į tris kategorijas:
 - I kategorijos vandens ėmyklos. Jos turi būti įrengtos taip patikimai, kad vandens tiekimas dėl avarijos sustotų ne ilgiau kaip 10 min., arba leidžiama kai kuriam laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip 3 paroms, sumažinti vandens tiekimą 30 %;
 - II kategorijos vandens ėmyklos – leidžiama netiekti vandens ne ilgiau kaip 6 valandas arba leidžiama kai kuriam laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip 10 parų, sumažinti vandens tiekimą 30 %;
 - III kategorijos vandens ėmyklos – vandens tiekimas gali būti nutrauktas 24 valandoms arba leidžiama kai kuriam laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip 15 parų, sumažinti vandens tiekimą 30 %.
Vandens ėmyklų konstrukcinė schema turi būti priimama atsižvelgiant į reikiamą kategoriją, vandens telkinio hidrologines charakteristikas, maksimalius ir minimalius vandens lygius, pagal skaičiuojamąsias tikimybes, nurodytas 1 lentelėje, taip pat vandenų apsauga ir naudojimu užsiimančių organizacijų reikalavimus, higienos centro, žuvų išteklių apsaugos, vandens kelių reikalavimus.
lentelė
 Vandens ėmyklos kategorija
 Paviršinių vandens šaltinių vandens lygių skaičiuojamosios tikimybės, %
 maksimali
 minimali
 I
 II
 III
 1
 3
 5
 97
 95
 90
Pagrindiniams statiniams ir įrenginiams priskiriami statiniai ir įrenginiai, kuriems sugedus, vandens ėmykla nesugebės aprūpinti vandens vartotojus reikiamu vandens kiekiu; antraeiliams – įrenginiai, kurių gedimas nesumažins tiekiamo vandens kiekio vartotojams.
Vandens ėmyklos schemos ir vietos parinkimas turi būti pagrįstas prognoziniais dydžiais apie:
 - vandens kokybę šaltinyje;
 - vagos arba pakrantės persiformavimą;
 - hidroterminį režimą.
Neleidžiama įrengti vandens ėmyklas laivų judėjimo zonose, nešmenų sėdimo ir dugninių nešmenų lysvinio judėjimo zonose, žuvų žiemojimo ir neršto vietose, galimose kranto erozijos vietose, augalų ir plūdmenų susikaupimo vietose, ižo ir ledo sangrūdų susidarymo vietose, paplūdimiuose.
 Vandens ėmyklų, kuriose imamas vanduo geriamajam vandentiekiui, vieta turi būti parenkama aukščiau pagal tėkmę, nei nuotekų išleistuvų vietos, gyvenvietės, intensyvios ūkinės veiklos vietos.
Vandens ėmyklų paimas jūrose, dideliuose ežeruose ir tvenkiniuose reikia rengti (įvertinus priekrantės ir kranto pertvarkymą):
 - už mūšos zonos, esant minimaliems vandens lygiams, ribų;
 - apsaugotose nuo bangavimo vietose;
 - už koncentruotų tėkmių, išeinančių už mūšos zonos ribų.
 Vandens ėmyklose su savitakiniais ir sifoniniais vandentakiais tikslinga vandens ėmimo šulinį, siurblinę ir kitus statinius numatyti už kranto pertvarkymo zonos ribų, nenumatant krantų tvirtinimo.
Imant vandenį iš tvenkinių, reikia įvertinti dugninių vandens išleistuvų arba vandens pralaidų panaudojimo, kaip vandens ėmyklos, galimybes.
 Komponuojant vandens ėmyklą kartu su užtvanka, būtina numatyti užtvankos remonto, nenutraukiant vandens tiekimo, galimybes.
Vandens ėmyklų pagrindinių elementų (vandens įtekėjimo angų, sietų, žuvų apsaugos priemonių, vamzdžių, kanalų) parametrai, o taip pat minimalus vandens lygis krantiniame vandens surinkimo šulinyje turi būti nustatyti hidrauliniais skaičiavimais, vandens šaltinyje esant minimaliam vandens lygiui, kad vandens ėmykla eksploataciniu ir avariniu režimu dirbtų patikimai.
Vandens įtekėjimo angų dydžiai nustatomi pagal vandens įtekėjimo į šiukšles sulaikančių sietų angas, tinklų arba filtrų poras, vidutinį greitį, įvertinant žuvų apsaugos poreikius.
 Leidžiamą vandens įtekėjimo į angas greitį, jei nėra žuvų apsaugos priemonių, reikia priimti: 0,6-0,2 m/s – krantiniuose neapsemiamuose vandens paėmimo antgaliuose; 0,3-0,1 m/s – apsemiamuose vandens paėmimo antgaliuose; esant žuvų apsaugos priemonėms: vandens tėkmėse, kai tėkmės greitis – 0,4 m/s, leidžiamas įtekėjimo greitis – 0,25 m/s; vandens tėkmėse, kai tėkmės greitis ne didesnis kaip 0,4 m/s ir vandens imtuvuose – 0,1 m/s.
Esant sunkioms ižo susidarymo sąlygoms, vandens įtekėjimo greitį į vandens įtekėjimo angas reikia sumažinti iki 0,06 m/s. Vandens įtekėjimo vienos sekcijos Wa angų plotas nustatomas pagal formulę:
 , m2                                                   (1)
 kįt grotelėms nustatomas kįt= (a+c)/a, sietams – kįt=[(a+c)/a]2.
 Filtruojamojo tipo vandens imtuvuose vandens imtuvo plotą reikia nustatyti pagal 5 formulę, tik koeficientas k=1/Pf, žvyro-skaldos filtrams Pf priimamas 0,3-0,5 m ir poroelastiniams Pf – 0,25-0,35 m.
Vandens imtuvų angų apačia turi būti 0,5 m virš dugno, angų arba apsemiamų įrenginių viršus – ne mažiau 0,2 m nuo apatinės ledo briaunos.
Esant sunkioms sąlygoms, nuo apledėjimo ir užsikimšimo ižu reikia numatyti elektrinį grotelių apšildymą, šilto vandens arba suspausto oro privedimą prie vandens imtuvų angų arba impulsinį praplovimą.
Esant būtinybei, reikia numatyti apsaugos priemones nuo vandens ėmyklų įrenginių apaugimo dreisenomis, midijomis ir kt., apdirbant vandenį chloru arba vario sulfato tirpalu.
 Reagentų kiekis, trukmė ir periodiškumas nustatomas technologinių tyrinėjimų pagrindu. Jei nėra tokių duomenų, chloro kiekį reikia priimti 2 mg/l daugiau, nei vandens chloro sugėrimo laipsnis, bet ne mažiau 5 mg/l.
 Chloravimo periodiškumas ir trukmė nustatomi pagal vandens chloro sugėrimo laipsnį: iki 3 mg/l – pavasarį ir rudenį, trukmė 7–10 dienų; virš 3 mg/l – gegužės ir spalio mėnesį, tomis dienomis, kada paros oro temperatūra yra virš +10 oC.
 Vario sulfato kiekį reikia priimti 1–1,5 mg/l.
 Vandens paėmimo ir savitakinių vandentakių atbulinio praplovimo metu reagentų padavimas į vandens imtuvą neleidžiamas.
Sifoniniams ir savitakiniams vandentakiams įrengti naudojami plastikiniai ir plieniniai vamzdžiai.
Plieniniai savitakiniai ir sifoniniai vandentakiai turi būti išbandomi išplaukimui ir klojami su antikorozine apsauga, esant būtinybei, – su katodine apsauga.
Šaltinio vagos ribose savitakiniai ir sifoniniai vandentakiai turi būti apsaugoti iš išorės nuo dugninio nešmenų poveikio, nugramzdinus vandentakį po dugnu, bet ne mažiau kaip 0,5 m arba užpilant gruntu, sutvirtinus jį nuo išplovimo.
Sietų tipas pirminiam vandens valymui parenkamas pagal vandens imtuvo savybes ir vandens ėmimo įrenginių našumą.
 Besisukančius sietus reikia naudoti, kai vandens užterštumo sąlygos yra vidutinės, sunkios ir labai sunkios, arba kai vandens ėmimo įrenginių našumas – 1 m3/s.
Vandens ėmimo vietose esant žuvų apsaugos priemonėms, plokščių arba besisukančių sietų darbinis paviršius nustatomas, laikant, kad vandens lygis sietiniame šulinyje minim …
🔗 Į oficialų šaltinį
DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.