VALSTYBINĖS VARTOTOJŲ TEISIŲ APSAUGOS TARNYBOS DIREKTORIAUS

VALSTYBINĖS VARTOTOJŲ TEISIŲ APSAUGOS TARNYBOS DIREKTORIAUS VALSTYBINĖS VARTOTOJŲ TEISIŲ APSAUGOS TARNYBOS DIREKTORIAUS ĮSAKYMAS DĖL VALSTYBINĖS VARTOTOJŲ TEISIŲ APSAUGOS TARNYBOS DARBO REGLAMENTO PATVIRTINIMO 2008 m. rugsėjo 30 d. Nr. 1-169 Vilnius Vadovaudamasis Vartotojų teisių apsaugos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 94-1833; 2007, Nr. 12-488 ) 11 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. balandžio 11 d. nutarimu Nr. 359 (Žin., 2007, Nr. 44-1680) patvirtintų Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nuostatų 12 punktu, tvirtinu Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos darbo reglamentą. DIREKTORIUS                                                                              FELIKSAS PETRAUSKAS PATVIRTINTA Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriaus 2008 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 1-169 VALSTYBINĖS VARTOTOJŲ TEISIŲ APSAUGOS TARNYBOS DARBO REGLAMENTAS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos darbo reglamentas (toliau – reglamentas) nustato Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos darbo organizavimo, vykdant jai pavestus uždavinius ir funkcijas, tvarką. 2. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos Seimo priimtais įstatymais ir teisės aktais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Europos Sąjungos teisės aktais, Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, teisingumo ministro įsakymais, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nuostatais (Žin., 2007, Nr. 44-1680), šiuo reglamentu ir kitais teisės aktais. 3. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba savo veiklą grindžia teisėtumo, viešumo, teisingumo, įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, tarnybinio bendradarbiavimo, operatyvumo ir kitais viešojo administravimo principais. 4. Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (Žin., 2006, Nr. 82-3260) priskirtas funkcijas vykdo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį (toliau – darbuotojai), Vartotojų teisių apsaugos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 94-1833; 2007, Nr. 12-488) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. 5. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba Mokėjimų įstatymo (Žin., 1999, Nr. 97-2775; 2003, Nr. 61-2753) priskirtas funkcijas vykdo Mokėjimų įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. II. BENDRIEJI VALSTYBINĖS VARTOTOJŲ TEISIŲ APSAUGOS TARNYBOS STRUKTŪROS IR DARBO KLAUSIMAI Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorius 6. Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai vadovauja direktorius, kuris organizuoja, kontroliuoja ir koordinuoja Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos veiklą, atsako už jos uždavinių įgyvendinimą ir funkcijų atlikimą bei darbo organizavimą. 7. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorių į pareigas priima ir atleidžia iš pareigų teisingumo ministras Valstybės tarnybos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 66-2130; 2002, Nr. 45-1708) nustatyta tvarka. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorius yra tiesiogiai pavaldus ir atskaitingas teisingumo ministrui. 8. Lietuvos Respublikos Seime, Lietuvos Respublikos Prezidentūroje, Lietuvos Respublikos Vyriausybėje, kitose valstybės institucijose ir įstaigose Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai atstovauja Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorius arba jo įgalioti kiti valstybės tarnautojai ar darbuotojai. 9. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriaus laikinai nesant, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriaus pareigas eina jo įsakymu įgaliotas vienas iš pavaduotojų. 10. Įstatymų nustatyta tvarka Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorius steigia viešąsias įstaigas, tvirtina jų įstatus bei koordinuoja ir kontroliuoja minėtų įstaigų finansinę, organizacinę – ūkinę veiklą ir įgyvendina kitas teisės aktų nustatytas teises ir pareigas. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriaus įsakymai 11. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorius, spręsdamas jo kompetencijai priskirtus klausimus, priima įsakymus ir įsakymais patvirtintus kitus teisės aktus. Prireikus kelių institucijų ir (ar) įstaigų vadovai gali priimti bendrus įsakymus ir įsakymais patvirtintus kitus teisės aktus. 12. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorius, spręsdamas savo kompetencijai priskirtus klausimus, priima įsakymus dėl: 12.1. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos struktūros, valstybės tarnautojų ir darbuotojų pareigybių aprašymų, valstybės tarnautojų ir darbuotojų pareigybių sąrašų tvirtinimo bei neviršijant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto didžiausio leistino valstybės tarnautojų ir darbuotojų, gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių skaičiaus tvirtinimo; 12.2. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos struktūrinių padalinių nuostatų tvirtinimo; 12.3. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos valstybės tarnautojų, darbuotojų, gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto, priėmimo į pareigas ir atleidimo iš pareigų, atostogų suteikimo, nuobaudų skyrimo, jų skatinimo, tarnybinių komandiruočių; 12.4. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos įsteigtų viešųjų įstaigų vadovų priėmimo į pareigas ir atleidimo iš pareigų, atostogų suteikimo, nuobaudų skyrimo, skatinimo, tarnybinių komandiruočių; 12.5. Lietuvos Respublikos teisėsaugos atašė teisingumo ir vartotojų reikalams Lietuvos Respublikos nuolatinėje atstovybėje Europos Sąjungoje skyrimo ir atšaukimo iš pareigų, atašė pareigybės aprašymo tvirtinimo, atostogų suteikimo, nuobaudų skyrimo, skatinimo, tarnybinių komandiruočių; 12.6. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriaus pavaduotojų, departamentų direktorių ar skyrių vedėjų administravimo sričių ir vykdytinų funkcijų nustatymo; 12.7. komisijų, darbo grupių sudarymo; 12.8. kitų įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų jam suteiktų funkcijų vykdymo. 13. Įsakymus pasirašo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorius, jo nesant – Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriaus įsakymu įgaliotas vienas iš pavaduotojų. 14. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriaus įsakymų projektus rengia Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos departamentų direktoriai, skyrių vedėjai ar kiti valstybės tarnautojai ir darbuotojai pagal savo kompetenciją. 15. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriaus įsakymai rengiami vadovaujantis Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymu (Žin., 1995, Nr. 41-991) ir turi atitikti Įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo rekomendacijas, patvirtintas teisingumo ministro 1998 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. 104 (Žin., 1998, Nr. 87-2416; 2002, Nr. 50-1923), bei Dokumentų rengimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2006 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. V-58 (Žin., 2001, Nr. 30-1009; 2006, Nr. 60-2169). 16. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriui teikiamas pasirašyti įsakymo projektas, kurį vizuoja: 16.1. įsakymo projektą parengęs valstybės tarnautojas ar darbuotojas; 16.2. valstybės tarnautojas ar darbuotojas, atsakingas už teisės aktų projektų teisinę techniką; 16.3. įsakymo projekto rengėjo departamento direktorius ir (ar) skyriaus vedėjas; 16.4. Finansų ir strateginio planavimo skyriaus vedėjas (jei įsakymai susiję su darbo užmokesčiu, valstybės tarnautojo ar darbuotojo priėmimu ar atleidimu, komandiruotėmis, atostogomis, pareigybių sąrašo ar skaičiaus patvirtinimu ir kitais mokėjimais); 16.5. Tarptautinių ir ES reikalų koordinavimo skyriaus vedėjas (jei įsakymai susiję su Europos Sąjungos teisės aktų projektų derinimu, Lietuvos Respublikos pozicijų dėl rengiamų vartotojų teises reguliuojančių Europos Sąjungos teisės aktų projektų derinimu, komandiruotėmis, Europos Sąjungos ir kitų užsienio šalių atstovų priėmimu ir kitais tarptautiniais klausimais); 16.6. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriaus pavaduotojas pagal administravimo sritį. 17. Rengiamas tik vienas Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriaus įsakymo egzempliorius (originalas). Jeigu rengiamas kelių institucijų ir (ar) įstaigų įsakymas, jo originalo egzempliorių rengiama tiek, kiek vadovų pasirašo įsakymą. Prieš Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriui pasirašant, Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnyboje liekantis šio įsakymo originalas vizuojamas reglamento 16 punkte nustatyta tvarka. 18. Įsakymus personalo klausimais nustatyta tvarka registruoja ir jų originalus saugo Teisės ir personalo skyrius. Įsakymui suteikiamas eilės numeris pagal bendrąją numeraciją nuo metų pradžios iki pabaigos. 19. Įsakymus dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos veiklos įsakymus registruoja ir jų originalus saugo Dokumentų valdymo skyrius. Įsakymui suteikiamas eilės numeris pagal bendrąją numeraciją nuo metų pradžios iki pabaigos. 20. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriaus įsakymai registruojami jų pasirašymo dieną. 21. Su veiklos įsakymais ir jais patvirtintais dokumentais Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos valstybės tarnautojus ir darbuotojus, kurie yra minimi atitinkamame veiklos įsakyme arba atsakingi už tokio veiklos įsakymo vykdymą ir kontrolę, pasirašytinai supažindina Dokumentų valdymo skyrius ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo įsakymo įregistravimo. 22. Su įsakymais personalo klausimais ir jais patvirtintais dokumentais Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos valstybės tarnautojus ir darbuotojus, kurie yra minimi atitinkamame įsakyme personalo klausimais arba atsakingi už tokio įsakymo vykdymą ir kontrolę, pasirašytinai supažindina Teisės ir personalo skyrius ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šio įsakymo įregistravimo. 23. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos apskričių skyrių valstybės tarnautojai ir darbuotojai su įsakymais ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo įsakymo įregistravimo supažindinami faksograma, kuri, susipažinus pasirašytinai, tą pačią dieną faksu grąžinama faksogramą išsiuntusiam Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos skyriui. Apskričių skyrių valstybės tarnautojai, darbuotojai, atvykę į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, su įsakymo originalu susipažįsta pasirašydami. 24. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriaus priimami įsakymai, kuriuose nėra nustatomos, keičiamos ar pripažįstamos netekusiomis galios teisės normos, įsigalioja jų pasirašymo dieną, jeigu pačiuose įsakymuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data. 25. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriaus įsakymai, kuriuose nustatomos, keičiamos ar pripažįstamos netekusiomis galios teisės normos, skelbiami „Valstybės žiniose“ ir įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo, jeigu pačiuose įsakymuose nenustatoma vėlesnė jų įsigaliojimo data. Šie įsakymai skelbti „Valstybės žinių“ redakcijai pateikiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės rezoliucijų, Ministro Pirmininko potvarkių, ministrų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstaigų, kitų valstybės valdymo institucijų vadovų ir kolegialių institucijų teisės aktų pateikimo oficialiai skelbti „Valstybės žiniose“ ir skelbimo interneto tinklalapiuose tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu Nr. 918 (Žin., 1999, Nr. 71-2236; 2003, Nr. 28-1144). 26. Per 3 darbo dienas nuo oficialaus paskelbimo „Valstybės žiniose“ Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriaus įsakymai ir įsakymais patvirtinti teisės aktai, kuriuose nustatomos, keičiamos ar pripažįstamos netekusiomis galios teisės normos, skelbiami Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos interneto tinklalapyje. 27. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriaus įsakymai, kuriuose nėra nustatomos, keičiamos ar pripažįstamos netekusiomis galios teisės normos, gali būti pateikiami skelbti „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ direktoriaus nuožiūra. Jeigu šie įsakymai skelbiami „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“, jie įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo, jei pačiuose įsakymuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data. 28. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriaus įsakymai, kuriuos numatyta skelbti „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“, „Valstybės žinių“ redakcijai pateikiami ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jų pasirašymo. 29. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriaus įsakymai, kuriuose yra valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos, „Valstybės žiniose“ ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos interneto tinklalapyje neskelbiami. 30. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriaus įsakymus paskelbti „Valstybės žiniose“ arba jų priede „Informaciniai pranešimai“ „Valstybės žinių“ redakcijai pateikia Viešųjų ryšių skyrius. Prireikus šią funkciją Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorius gali pavesti įsakymo rengėjui. 31. Teisės akto, skelbtino „Valstybės žiniose“, „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos interneto tinklalapyje, suredaguotą tekstą raštu ir kompiuterinėje laikmenoje Viešųjų ryšių skyriui pateikia įsakymo projektą rengęs valstybės tarnautojas ar darbuotojas, suderinęs su atitinkamo skyriaus vedėju ar (ir) departamento direktoriumi. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos struktūriniai padaliniai 32. Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą sudaro departamentai ir skyriai. 33. Departamentams vadovauja departamentų direktoriai, skyriams – skyrių vedėjai. Departamentų direktoriai, skyrių vedėjai gali turėti pavaduotojus. 34. Departamentai ir skyriai savo darbą organizuoja vadovaudamiesi Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriaus įsakymu patvirtintais jų nuostatais. 35. Departamentų direktoriai ir skyrių vedėjai asmeniškai atsako už departamentams ir skyriams pavestų uždavinių įgyvendinimą ir funkcijų vykdymą, darbo organizavimą, darbo drausmę, taip pat Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriaus ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriaus pavaduotojų rezoliucijų ir žodinių pavedimų vykdymą. Struktūrinių padalinių vadovai savo struktūriniuose padaliniuose, kurių veikla susijusi su Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos veiklos sritimis, kuriose yra didelė korupcijos apraiškų tikimybė, teisės aktų nustatyta tvarka atlieka prevencinę, lyginamąją ir grįžtamąją veiklos kontrolę. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos veiklos organizavimas 36. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos veikla organizuojama vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintais ir viešai paskelbtais Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos strateginiais veiklos planais, kuriuose nurodyti pagrindiniai Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos tikslai, uždaviniai ir priemonės. 37. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos strateginiai veiklos planai rengiami atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės programą ir jos ilgalaikį strateginį veiklos planą. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos strateginiuose veiklos planuose nurodytų priemonių įgyvendinimą koordinuoja Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriaus įsakymu įgalioti asmenys. 38. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos veiklos klausimai aptariami kiekvieną pirmadienį Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriaus, direktoriaus pavaduotojų, departamentų direktorių ir skyrių vedėjų pasitarimuose. Kartą per mėnesį pasitarimuose dalyvauja ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos apskričių skyrių vedėjai bei Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos įsteigtų viešųjų įstaigų vadovai. Prireikus į pasitarimą gali būti kviečiami ir kiti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos ar jos įsteigtų viešųjų įstaigų valstybės tarnautojai ir darbuotojai. Iškilus būtinybei, gali būti organizuojami neeiliniai pasitarimai. 39. Kartą per savaitę Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriaus pavaduotojai, departamentų direktoriai gali organizuoti skyrių vedėjų, kitų valstybės tarnautojų ar darbuotojų pasitarimus jiems pavestų uždavinių vykdymo klausimais. 40. Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai pavestų užduočių vykdymui gali būti sudaromos darbo grupės, komisijos. Darbo grupės, komisijos Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriaus įsakymu sudaromos iš atitinkamų struktūrinių padalinių valstybės tarnautojų ir darbuotojų. Jei tai būtina, į darbo grupę ar komisiją gali būti įtraukti kitų institucijų, asociacijų atstovai ir specialistai (suderinus su jų vadovais). 41. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos valstybės tarnautojai į pareigas priimami vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymu, o darbuotojai – vadovaujantis Darbo kodekso (Žin., 2002, Nr. 64-2569) nuostatomis. 42. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriui pavedus, jo pavaduotojai, departamentų direktoriai, skyrių vedėjai, kiti valstybės tarnautojai ir darbuotojai gali atstovauti Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai teismuose, valstybės, savivaldybės ir kitose institucijose bei įstaigose Lietuvoje ir užsienio šalyse. Atstovavimo teismuose teisė nustatoma vadovaujantis atstovavimo institutui nustatytais reikalavimais bei draudimais, įtvirtintais procesiniuose teisės aktuose. 43. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos departamentų direktoriai, skyrių ir apskričių skyrių vedėjai kiekvienais metais iki sausio 15 d. pateikia Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriui praėjusių metų departamentų ir skyrių veiklos ataskaitas. 44. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos veiklos metinės ataskaitos teisės aktų nustatyta tvarka teikiamos Teisingumo ministerijai. 45. Už atliktus darbus Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai kiekvienais metais iki sausio 15 d. atsiskaito jos įsteigtos viešosios įstaigos, pateikdamos veiklos ataskaitas. 46. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos valstybės tarnautojai ir darbuotojai supažindinami su Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos norminiais įvadiniais ir pirminiais saugos darbe teisės aktais (pasirašo saugos darbų instruktavimo žurnaluose) bei kitais Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos vidaus norminiais teisės aktais. 47. Už Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo vykdymo kontrolę ir privačių interesų deklaracijų surinkimą bei jų saugojimą atsako Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriaus įsakymu paskirtas Teisės ir personalo skyriaus valstybės tarnautojas ar darbuotojas. 48. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriaus pavaduotojai, departamentų direktoriai, skyrių vedėjai ir kiti valstybės tarnautojai, vadovaudamiesi Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymu (Žin., 1997, Nr. 67-1659; 2000, Nr. 18-431), privalo užpildyti nustatytos formos privačių interesų deklaracijas, o paaiškėjus naujoms aplinkybėms – papildomas deklaracijas. 49. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos valstybės tarnautojai privačių interesų deklaracijas per vieną mėnesį nuo priėmimo ar paskyrimo į tarnybą dienos pateikia Teisės ir personalo skyriaus valstybės tarnautojui ar darbuotojui, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriaus įsakymu paskirtam atsakingu už privačių interesų deklaracijų priėmimą ir saugojimą. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorius ir jo pavaduotojai privačių interesų deklaracijas pateikia Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai. Paaiškėjus naujoms aplinkybėms, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, deklaracijos pateikiamos nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas, po šių aplinkybių paaiškėjimo. Jeigu pateiktoje deklaracijoje nurodyti duomenys apie deklaruojančio asmens ir jo sutuoktinio (sugyventinio, partnerio) privačius interesus pasikeitė, deklaruojantis asmuo privalo deklaraciją patikslinti per 30 kalendorinių dienų nuo duomenų pasikeitimo. 50. Už privačių interesų deklaracijos pateikimą nustatytu laiku asmeniškai atsako kiekvienas valstybės tarnautojas. 51. Skyrių vedėjai yra asmeniškai atsakingi už skyriams pavestų funkcijų vykdymą, darbo organizavimą, taip pat už Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriaus, jo pavaduotojų ar departamentų direktorių pavedimų vykdymą. Skyrių vedėjai yra tiesiogiai atskaitingi departamento, kuriam pavaldus skyrius, direktoriui. Departamentų direktoriai tiesiogiai atskaitingi Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriaus pavaduotojams pagal Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriaus patvirtintas administravimo sritis, o nesant pavaduotojų – Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriui. Skyrių, nesančių departamento sudėtyje, vedėjai tiesiogiai atskaitingi Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriui. 52. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos apskričių skyrių vedėjai iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos parengia kito mėnesio apskrities skyriaus darbo planą. Metų ketvirčio ataskaita parengiama iki kito, po šio ketvirčio einančio, mėnesio 10 d. Apskrities skyriaus darbo planai ir ketvirčio ataskaitos teikiamos Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriui ar kitam jo įsakymu paskirtam valstybės tarnautojui ar darbuotojui. 53. Dėl pedagoginio darbo, komandiruotės, atostogų ar renginio (posėdžio, susirinkimo ir kt.) už Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos ribų išvykstantys valstybės tarnautojai ir darbuotojai bei jų skyrių vedėjai turi užtikrinti darbo tęstinumą. Jei valstybės tarnautojas ar darbuotojas neatvyksta ar vėluoja į darbą dėl svarbių priežasčių, apie tai jis nedelsiant turi informuoti tiesioginį vadovą (jei negali informuoti tą pačią dieną, turi pranešti kuo greičiau, kai tai tampa įmanoma). 54. Naujai priimamus Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos valstybės tarnautojus ir darbuotojus Teisės ir personalo skyrius pasirašytinai supažindina su Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos struktūra, struktūrinio padalinio nuostatais, reglamentu, pareigybės aprašymu bei kitais dokumentais. Dokumentų pasirašymas 55. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos parengtus dokumentus pasirašo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorius arba jo įsakymu įgaliotas vienas iš pavaduotojų pagal administravimo sritį. 56. Tik Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorius gali pasirašyti dokumentus, siunčiamus Lietuvos Respublikos Prezidentūrai, Lietuvos Respublikos Seimui ir jo nariams, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigai, kitų Lietuvos Respublikos Seimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstaigų vadovams, teismams, prokuratūroms (prokurorams), Valstybės kontrolieriams, ministerijoms ir jų administraciniams padaliniams, tarptautinėms institucijoms ir organizacijoms. Laikinai nesant Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriaus (atostogos, komandiruotė, liga ir kt.), šiuos dokumentus pasirašo jo pareigas einantis Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriaus įsakymu įgaliotas vienas iš pavaduotojų. 57. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriui teikiamus pasirašyti (siunčiamus) dokumentus, jų antruosius egzempliorius (išskyrus Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriaus įsakymus) turi vizuoti dokumentą parengęs valstybės tarnautojas ar darbuotojas ir rengėjo skyriaus departamento direktorius ar (ir) skyriaus vedėjas, vienas iš Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriaus pavaduotojų pagal administravimo sritį ir, jeigu dokumentas susijęs su kito Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos struktūrinio padalinio veikla, šio struktūrinio padalinio vadovas, valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dalyvavęs rengiant minėtą dokumentą. 58. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriui teikiamus pasirašyti direktoriaus įsakymus, sutartis, procesinius dokumentus, įgaliojimus, teisės aktų projektus turi vizuoti Teisėkūros ir teisės taikymo skyriaus vedėjas. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriaus įsakymo ar teisės akto projektą parengęs valstybės tarnautojas ar darbuotojas vizuoja paskutinius įsakymo ir jo priedų lapus. Priedų lapai numeruojami. Sutartys ir dokumentai, susiję su piniginiais ištekliais, darbo užmokesčio mokėjimu, apskaita ir finansavimu, turi būti vizuoti Finansų ir strateginio planavimo skyriaus vedėjo arba jo funkcijas atliekančio kito valstybės tarnautojo ar darbuotojo. Sutartys taip pat turi būti vizuotos Teisės ir personalo skyriaus vedėjo ir su sutarties objektu susijusio struktūrinio padalinio vadovo(-ų). Sutartis, parengtas vykdant viešąjį pirkimą, taip pat vizuoja viešojo pirkimo komisijos pirmininkas ar pirkimų organizatorius ir už viešųjų pirkimų rengiamų dokumentų teisinę priežiūrą atsakingas asmuo. Elektroninių dokumentų pasirašomi ir vizuojami visi egzemplioriai. 59. Už vizų surinkimą atsakingas struktūrinio padalinio, kuris Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriaus buvo paskirtas pirmuoju vykdytoju arba rengė dokumentą, vadovas. Valstybės tarnautojas ar darbuotojas, kuriam dokumentas pateiktas vizuoti, privalo tai padaryti per 1 darbo dieną, išskyrus didelės apimties dokumentus. Jeigu valstybės tarnautojas ar darbuotojas turi atskirąją nuomonę dėl vizuojamo dokumento, virš vizos jis privalo užrašyti „Pastabos pridedamos“, o pastabas surašyti atskirame lape ir jį pridėti prie dokumento. 60. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriaus pasirašyti ir užregistruoti pirmieji egzemplioriai siunčiami nurodytiems adresatams, antrieji egzemplioriai, pasirašyti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriaus ir vizuoti rengėjų bei kitų atsakingų asmenų, dedami į atitinkamas bylas arba perduodami kitiems už atitinkamų bylų sudarymą atsakingiems valstybės tarnautojams ar darbuotojams. 61. Prireikus Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorius gali nustatyti kitokią dokumentų vizavimo ir pasirašymo tvarką. 62. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos apskričių skyriuose siunčiami dokumentai rengiami vadovaujantis ta pačia tvarka, ant apskričių skyrių blankų, juos vizuoja rengėjas, o pasirašo apskrities skyriaus vedėjas. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija 63. Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5, 6 ir 7 punktuose nustatytoms funkcijoms įgyvendinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorius iš Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriaus pavaduotojų, departamentų direktorių ir skyrių vedėjų sudaro kolegialų organą – komisiją (toliau – Komisija). Komisija sudaroma iš ne mažiau kaip 5 narių. Komisijos pirmininkas – Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorius, o jo laikinai nesant Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriaus įsakymu įgaliotas vienas iš pavaduotojų. Esant būtinybei, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorius Komisijos pirmininku gali paskirti ir kitą Komisijos narį, kuris Komisijos priimtus nutarimus kartu su visa reikalinga medžiaga pateikia pasirašyti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriui. Atskiriems klausimams spręsti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorius gali sudaryti kelias komisijas. 64. Komisijos posėdžius organizuoja ir Komisijai vadovauja Komisijos pirmininkas. 65. Komisijos posėdžiai rengiami prireikus. Posėdžiai vyksta Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos patalpose, nebent dėl svarbios priežasties Komisija nusprendžia kitaip. 66. Komisija, iš esmės išsprendusi jos kompetencijai priskirtus klausimus, priima sprendimus, kurie įforminami nutarimais. 67. Komisija pagal kompetenciją priima sprendimus atlikdama šias funkcijas: 67.1. pagal kompetenciją vartotojų ginčų sprendimo ne teisme tvarka nagrinėdama vartotojų skundus; 67.2. įstatymų nustatyta tvarka kontroliuodama sutarčių standartines sąlygas ir ginčydama nesąžiningas vartojimo sutarčių sąlygas; 67.3. pagal kompetenciją taikydama įstatymų nustatytas poveikio priemones. 68. Visi Komisijos sprendimai priimami balsų dauguma, dalyvaujant ne mažiau kaip pusei Komisijos narių, įskaitant Komisijos pirmininką. Komisijos nariai neturi teisės atsisakyti balsuoti arba susilaikyti balsuojant. Balsams pasidalijus po lygiai, lemiamas yra Komisijos pirmininko balsas. 69. Nušalinimai Komisijos nariams gali būti pareiškiami pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo nuostatas. 70. Komisijos narys privalo nusišalinti arba būti nušalintas, jeigu jis pats arba jo giminaičiai yra tiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba jeigu yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių jo nešališkumu. 71. Nušalinimas ar nusišalinimas turi būti motyvuotas ir pareikštas iki Komisijai priimant sprendimą. Vėliau pareikšti nušalinimą arba nusišalinti galima tik tais atvejais, kai pareiškiantis nušalinimą ar nusišalinantis asmuo apie nušalinimo ar nusišalinimo pagrindą sužinojo po Komisijos sprendimo priėmimo. Vartotojų ginčų sprendimo ne teisme tvarka 72. Kiekvienas vartotojas turi teisę Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 23 straipsnio nustatyta tvarka pagal kompetenciją Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai pateikti prašymą, skundą ar pranešimą (toliau – prašymas), kad būtų apgintos pažeistos ar ginčijamos jo teisės ir įstatymų saugomi interesai. 73. Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai pateikiamame vartotojo prašyme išnagrinėti ginčą turi būti nurodyta: 73.1. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos, kuriai teikiamas prašymas, pavadinimas; 73.2. vartotojo vardas, pavardė, adresas, parašas; 73.3. pardavėjo, paslaugų teikėjo, dėl kurio veiksmų (neveikimo) yra pateikiami vartotojo reikalavimai, pavadinimas (vardas, pavardė), adresas (buveinė); 73.4. vartotojo teisės ir įstatymų saugomi interesai, kuriuos, vartotojo nuomone, pažeidžia pardavėjas, paslaugų teikėjas; 73.5. vartotojo reikalavimas; 73.6. informacija apie kreipimąsi į pardavėją, paslaugų teikėją; 73.7. informacija, ar tų pačių šalių ginčas dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu nėra nagrinėjamas ginčus nagrinėjančioje institucijoje, ar ginčo nagrinėjimas nebuvo nutrauktas, ar ginčus nagrinėjanti institucija yra priėmusi sprendimą, ar yra įsigaliojęs teismo sprendimas dėl šio ginčo; 73.8. prašyme išdėstytas aplinkybes patvirtinančių dokumentų kopijos. 74. Ginčo šalis, pateikianti Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dokumentus ar medžiagą, kurių duomenys sudaro valstybės, tarnybos, komercinę, banko ar profesinę paslaptį, kartu su šiais dokumentais gali pateikti prašymą Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl kitų ginčo šalių teisės susipažinti su ginčo dokumentais ir daryti išrašus apribojimo. 75. Jei kyla abejonių dėl pateiktų dokumentų kopijų tikrumo, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba turi teisę pareikalauti, kad vartotojas ir (ar) pardavėjas, paslaugų teikėjas pateiktų dokumentų originalus. 76. Gavusi vartotojo prašymą, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba nustato, ar yra pagrindas atsisakyti nagrinėti vartotojo prašymą. 77. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba atsisako nagrinėti vartotojo prašymą: 77.1. jeigu ji neįgaliota priimti sprendimo dėl vartotojo prašyme nurodyto reikalavimo. Šiuo atveju Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba ne vėliau kaip per 5 darbo dienas perduoda vartotojo prašymą kitoms Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje išvardytoms institucijoms ir apie tai raštu praneša vartotojui; 77.2. jeigu tų pačių šalių ginčą dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu nagrinėja kita ginčus nagrinėjanti institucija ar teismas. Šiuo atveju vartotojo prašymas per 5 darbo dienas nuo jo gavimo Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnyboje dienos grąžinamas vartotojui ir nurodomas grąžinimo pagrindas; 77.3. jeigu yra priimtas ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas arba yra įsigaliojęs teismo sprendimas dėl tų pačių šalių ginčo dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba įsigaliojusi teismo nutartis priimti tų pačių šalių ieškinio dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu atsisakymą, arba įsigaliojusi teismo nutartis patvirtinti taikos sutartį; 77.4. kuriame nenurodytas vartotojo vardas ir pavardė, adresas arba kuris vartotojo ar jo atstovo nepasirašytas, arba kurį vartotojo vardu pateikė neįgaliotas asmuo. 78. Juridinio asmens atstovais pagal įstatymą laikomi institucijų, įstaigų vadovai, o įstatymų ar kitų teisės aktų numatytais atvejais ir kiti darbuotojai, veikiantys neviršydami įgaliojimų, suteiktų įstatymais ar kitais teisės aktais. 79. Institucijai, įstaigai atstovauja jos įgaliotas atstovas. Šie asmenys pateikia Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dokumentus, patvirtinančius jų tapatybę ir užimamas pareigas, juridinio asmens vadovo pasirašytą ir įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą įgaliojimą. 80. Atstovų įgaliojimai turi būti nurodyti įgaliojime, išduotame ir įformintame Civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) nustatyta tvarka. 81. Vartotojų asociacijos, atstovaudamos vartotojams, turi pateikti dokumentų, patvirtinančių, kad jos įregistruotos Juridinių asmenų registre, jų steigimo dokumentuose įrašytas veiklos tikslas – vartotojų teisių ir teisėtų interesų atstovavimas ir gynimas ir vartotojai, kurių interesais kreipiasi asociacija, yra šios asociacijos nariai arba raštu įgaliojo ją ginti savo interesus, kopijas. 82. Dokumentai, surašyti ne lietuvių kalba, Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai teikiami išversti (teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinti) į lietuvių kalbą. 83. Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai gavus vartotojo prašymą, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorius savo viza paveda atitinkamam Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos struktūrinio padalinio vadovui ištirti vartotojo prašymą ir surinkti prašymo nagrinėjimui reikalingą medžiagą. 84. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos apskrities skyriui gavus vartotojo prašymą, dėl kurio Komisijai yra būtina priimti sprendimą ar kreiptis į kontrolės ar kitas institucijas, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos apskrities skyrius savo kompetencijos ribose organizuoja vartotojo prašymo tyrimą, surenka kuo išsamesnę medžiagą, kuri reikalinga ištirti vartotojo prašyme išdėstytoms aplinkybėms ir išvadas bei pasiūlymus kartu su Komisijos nutarimo projektu nedelsiant faksu ir paštu išsiunčia Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai. Komisijos nutarimo projektas Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai taip pat išsiunčiamas ir elektroniniu paštu. 85. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos apskrities skyrius, nagrinėdamas vartotojo prašymą, turi reglamento 88 punkte nurodytas teises. 86. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos apskrities skyrius gali nagrinėti vartotojų prašymus tik dėl tų vartotojų teisių pažeidimų, kurie padaryti vartotojo gyvenamosios vietos apskrities teritorijoje ir bendradarbiauti tik su savo apskrityje esančiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovu ar valstybės bei savivaldybės institucijomis. Tais atvejais, kai valstybės institucijų padalinių veikla apima kelių apskričių teritoriją, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos apskrities skyrius dėl vartotojo prašymo gali kreiptis į kitose apskrityse esančius valstybės institucijų padalinius, taip pat pagal kompetenciją vartotojų prašymus perduoti nagrinėti kitose apskrityse esantiems valstybės institucijų padaliniams apie tai raštu informuodamas Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos apskrities skyrių pagal kompetenciją. 87. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos apskrities skyrius, gavęs vartotojo prašymą dėl vartotojo teisių pažeidimų, kurie yra padaryti kitos – ne vartotojo gyvenamosios vietos – apskrities teritorijoje ne vėliau kaip per 3 darbo dienas faksu ir paštu persiunčia vartotojo prašymą pagal kompetenciją priskirtam Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos apskrities skyriui. Kai dėl vartotojo teisių pažeidimų būtina kreiptis į centrinę valstybės instituciją, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos apskrities skyrius ne vėliau kaip per 3 darbo dienas faksu ir raštu Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai persiunčia vartotojo prašymą kartu su surinkta vartotojo prašymo tyrimo medžiaga, rašto dėl kreipimosi į centrinę valstybės instituciją projektu, taip pat derinimui atsiunčia rašto vartotojui ir rašto dėl kreipimosi į paslaugos teikėją ar pardavėją projektus. Rašto vartotojui, raštų dėl kreipimosi į centrinę valstybės instituciją, paslaugos teikėją ar pardavėją projektai Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai siunčiami ir elektroniniu paštu. 88. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, tirdama vartotojo prašymą, turi teisę: 88.1. kreiptis į vartotoją dėl papildomos informacijos pateikimo ir nurodyti šios informacijos pateikimo terminą; 88.2. gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių, organizacijų ar kitų asmenų informaciją, reikalingą ginčui išnagrinėti ir sprendimui priimti; 88.3. pareikalauti iš pardavėjo, paslaugų teikėjo, kuriems pareikštas reikalavimas, per nurodytą terminą pateikti įrodymus, reikalingus vartotojo prašymui ištirti, ir gauti paaiškinimus žodžiu ir raštu; 88.4. gauti išvadą iš valstybės ir savivaldybių institucijų, atsakingų už su ginču susijusią vartojimo sritį; 88.5. į ginčo nagrinėjimo posėdį kviesti specialistus, liudytojus bei vertėjus; 88.6. sujungti ginčus į vieną ginčą ir jį išnagrinėti, jeigu Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos žinioje yra keli vienarūšiai ginčai, kuriuose dalyvauja tos pačios ginčo šalys, arba keli ginčai pagal vieno vartotojo prašymus skirtingiems pardavėjams ar paslaugų teikėjams ar pagal skirtingų vartotojų prašymus tam pačiam pardavėjui ar paslaugų teikėjui, jeigu, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nuomone, taip sujungus, bus greičiau ir efektyviau išnagrinėti ginčai; 88.7. nagrinėjant ginčą naudoti su ginčo sprendimu susijusią kitais tikslais Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnyboje gautą informaciją; 88.8. siūlyti ginčo šalims sureguliuoti ginčą taikos sutartimi; 88.9. naudotis kitomis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytomis teisėmis. 89. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba išsiunčia pardavėjui, paslaugų teikėjui, dėl kurio veiksmų (neveikimo) yra pateiktas vartotojo reikalavimas, pranešimą apie gautą vartotojo prašymą, šio prašymo ir jo priedų kopijas, reikalaudama ne vėliau kaip per 10 dienų nuo pranešimo gavimo dienos raštu pateikti išsamius paaiškinimus ir juos pagrindžiančius dokumentus. 90. Jeigu vartotojas kreipiasi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą prieš tai dėl prašyme išdėstytų aplinkybių nesikreipęs į pardavėją ar paslaugos teikėją arba jeigu dėl to kreipėsi, bet per Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą negavo jokio atsakymo, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba išsiunčia vartotojo prašymą pardavėjui, paslaugų teikėjui ir pasiūlo per Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nustatytą terminą ginčą išspręsti taikiai. 91. Nesutikdamas ginčo spręsti taikiai, pardavėjas, paslaugų teikėjas pateikia Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai motyvuotą paaiškinimą ir jį pagrindžiančius įrodymus. 92. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba nenagrinėja ginčo, jeigu pardavėjas, paslaugų teikėjas per jos nustatytą terminą pasiūlo ginčą spręsti taikiai ir vartotojas su tuo sutinka arba per Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nustatytą terminą nenurodo, kad nesutinka su tokiu ginčo sprendimo būdu. 93. Jeigu Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba kreipiasi į valstybės ir savivaldybės instituciją, atsakingą už su ginču susijusią vartojimo sritį, prašydama išvados dėl vartotojo prašyme nurodyto reikalavimo ar pardavėjo, paslaugų teikėjo pateiktų paaiškinimų, tai minėtos institucijos išvadas Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai jos reikalavimu pateikia per Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nustatytą terminą, bet ne vėliau kaip per 20 darbo dienų. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą išvada negali būti pateikta, šis terminas gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. 94. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, pasirengusi nagrinėti ginčą, jį paprastai nagrinėja rašytinio proceso tvarka pagal jai pateiktus rašytinius ir (ar) daiktinius įrodymus, t. y. Komisijos nutarimo projektą vizuoja Komisijos nariai ir Komisijos nutarimą pasirašo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorius arba jo įsakymu įgaliotas vienas iš pavaduotojų. Nagrinėjant ginčą rašytinio proceso tvarka, darbotvarkė nesudaroma ir protokolas nerašomas. 95. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos sprendimu ginčas gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai būtina išklausyti žodinius ginčo šalių paaiškinimus, kai siekiama sudaryti sąlygas ginčą išspręsti taikiai arba kitais reikiamais atvejais. 96. Komisijos posėdžius šaukia Komisijos pirmininkas savo ar mažiausiai 2 Komisijos narių iniciatyva, taip pat Komisijos nutarimu dėl kito posėdžio sušaukimo. 97. Nagrinėjant ginčą žodinio proceso tvarka, ginčo šalims ir kitiems suinteresuotiems asmenims Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba ne vėliau kaip prieš 7 dienas registruotu laišku išsiunčia pranešimą, kuriame nurodoma: 97.1. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos pavadinimas ir adresas; 97.2. ginčo šalys bei kiti suinteresuoti asmenys; 97.3. ginčo nagrinėjimo posėdžio vieta ir laikas; 97.4. ginčo, kuriame ginčo šalys bei kiti suinteresuoti asmenys kviečiami dalyvauti, pavadinimas; 97.5. kad ginčo šalys bei kiti suinteresuoti asmenys privalo pateikti visus savo turimus įrodymus; 97.6. ginčo šalių bei kitų suinteresuotų asmenų neatvykimo į ginčo nagrinėjimą pasekmės; 97.7. ginčo šalių bei kitų suinteresuotų asmenų pagrindinės procesinės teisės ir pareigos; 97.8. kitos ginčo nagrinėjimui svarbios aplinkybės. 98. Atsakingas už vartotojo prašymo tyrimą Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos valstybės tarnautojas ar darbuotojas, baigęs tirti vartotojo prašymą, ne vėliau kaip prieš 2 darbo dienas iki Komisijos posėdžio pateikia Komisijos pirmininkui ir Komisijos nariams su nagrinėjamu ginču susijusią medžiagą, išvadas ir pasiūlymus dėl ginčo kartu su Komisijos nutarimo projektu. 99. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, nagrinėdama ginčą, privalo: 99.1. išnagrinėti vartotojo prašymą nešališkai, objektyviai, laikydamasi Vartotojų teisių apsaugos įstatyme nustatytų nagrinėjimo terminų, ir priimti sprendimą; 99.2. neatskleisti valstybės, tarnybos, komercines, banko ar profesinės paslapties ir užtikrinti vartotojo teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą. 100. Ginčo šalys privalo raštu informuoti Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą apie savo adreso pasikeitimą ginčo nagrinėjimo metu. Nagrinėjant ginčą žodinio proceso tvarka ir nesant informacijos apie adreso pasikeitimą, pranešimas siunčiamas reglamento 97 punkte nustatyta tvarka paskutiniu Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai žinomu adresu arba oficialiai deklaruotu gyvenamosios vietos, buveinės adresu ir laikoma, kad ginčo šalis buvo laiku ir tinkamai informuota, nors jis tuo adresu nebegyventų ar būtų pakeitęs savo buveinę. 101. Nagrinėjant ginčą žodinio proceso tvarka, Komisija išsiaiškina ginčo esmę, ištiria turimus rašytinius ir (ar) daiktinius įrodymus bei imasi priemonių ginčo šalims sutaikyti. Komisija turi teisę kviesti į ginčo nagrinėjimą įgaliotus valstybės ar savivaldybės institucijų pareigūnus, valstybės įstaigų ir visuomeninių organizacijų atstovus, pardavėjus, paslaugų teikėjus, jų atstovus bei kitus asmenis, kurių kompetencija arba interesai yra susiję su nagrinėjamu ginču, jei įstatymai ar kiti teisės aktai nenustato jų privalomo dalyvavimo. 102. Žodinio proceso metu ginčo šalys ir kiti suinteresuoti asmenys laikosi Komisijos pirmininko nustatytos posėdžio tvarkos. Asmenį, kuris pažeidžia posėdžio tvarką, Komisijos pirmininkas įspėja. Jei po pareikšto įspėjimo šis asmuo ir toliau pažeidžia posėdžio tvarką, Komisijos pirmininko sprendimu asmuo gali būti pašalinamas iš posėdžių salės arba Komisija atideda ginčo nagrinėjimą. Komisijos posėdžiai vyksta lietuvių kalba. Ginčo šalys, nemokančios lietuvių kalbos, Komisijos posėdžio metu turi teisę naudotis vertėjo paslaugomis. Ginčo šalis, norėdama Komisijos posėdžio metu naudotis vertėjo paslaugomis, Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai turi pateikti prašymą raštu ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki nustatytos posėdžio datos. 103. Jeigu vartotojas neatvyksta į Komisijos posėdį be pateisinamos priežasties arba nepateikia paaiškinimų ir kitų įrodymų, ginčo nagrinėjimas nutraukiamas. Jeigu pardavėjas ar paslaugos teikėjas arba kiti suinteresuoti asmenys neatvyksta į Komisijos posėdį ar nepateikia paaiškinimų ir kitų įrodymų, Komisija turi teisę priimti sprendimą atsižvelgdama į turimus įrodymus. 104. Žodinio proceso tvarka ginčas nagrinėjamas laikantis rungimosi ir ginčo nagrinėjimo operatyvumo bei skaidrumo principų. 105. Ginčą nagrinėjant žodinio proceso tvarka, Komisijos pirmininkas: 105.1. skelbia posėdžio pradžią; 105.2. nustato į posėdį atvykusių asmenų, dalyvaujančių nagrinėjant ginčą, tapatybę, patikrina atstovų įgaliojimus; 105.3. suteikia asmenims, dalyvaujantiems nagrinėjant ginčą, teisę pareikšti savo nuomonę, užduoda jiems klausimų; 105.4. įspėja, o kai nepaisoma įspėjimo, nutraukia asmens, dalyvaujančio nagrinėjant ginčą, kalbą, jeigu tai nesusiję su ginčo nagrinėjimu; 105.5. įspėja, o kai nepaisoma įspėjimo, pašalina iš posėdžio salės asmenį, pažeidžiantį posėdžio tvarką; 105.6. skelbia posėdžio pertraukas; 105.7. pasirašo posėdžio protokolą; 105.8. skelbia posėdžio pabaigą; 105.9. skelbia sprendimą ir kt. 106. Nagrinėjant ginčą žodinio proceso tvarka, Komisijos pirmininkas paskelbia Komisijos sudėtį, praneša, kas yra posėdžio sekretorius, koks ginčas nagrinėjamas, kas atvyko į posėdį, nustato atvykusiųjų tapatybę bei patikrina atstovų įgaliojimus. Jei kas nors iš ginčo nagrinėjimo proceso dalyvių (jų atstovų) neatvyksta, posėdžio sekretorius informuoja, ar jiems buvo tinkamai pranešta apie posėdžio vietą ir laiką. Komisijos pirmininkas išaiškina ginčo nagrinėjimo proceso dalyviams jų teises ir pareigas, paklausia, ar ginčo nagrinėjimo proceso dalyviai turi prašymų, susijusių su nagrinėjamu ginču, ir ar nenori pareikšti nušalinimų Komisijos nariams Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatyme nurodytais pagrindais. Po to Komisijos narys – pranešėjas ginčo nagrinėjimo proceso dalyvius supažindina su ginčo dalyku, pagrindais bei kitomis esminėmis ginčo aplinkybėmis, eilės tvarka išklausomi vartotojas ir pardavėjas ar paslaugų teikėjas, kiti suinteresuoti asmenys. Kalbėjimo trukmė neribojama, tačiau Komisijos pirmininkas gali įspėti, jeigu nukrypstama nuo ginčo esmės. 107. Ginčo nagrinėjimo proceso dalyviams ar jų atstovams gali būti užduodami klausimai: pirma klausimus užduoda Komisijos pirmininkas ir Komisijos nariai, po to – kiti ginčo nagrinėjimo proceso dalyviai 106 punkte nustatyta eilės tvarka. Po ginčo nagrinėjimo proceso dalyvių pasisakymų ištiriami kiti įrodymai: apžiūrimi daiktiniai įrodymai (jei yra), rašytiniai įrodymai ir kiti įrodymai. Prieš baigiant ginčo nagrinėjimą išklausomi ginčo šalių prašymai. 108. Komisija pirmiausia imasi priemonių vartotojui ir pardavėjui, paslaugų teikėjui sutaikyti ir siūlo ginčą išspręsti taikiai, jeigu, atsižvelgiant į konkrečias ginčo nagrinėjimo metu paaiškėjusias aplinkybes, taikus susitarimas įmanomas. 109. Išklausiusi ginčo nagrinėjimo proceso dalyvių pasisakymus ir ištyrusi kitus įrodymus, Komisijos pirmininko siūlymu Komisija išeina į pasitarimų kambarį priimti sprendimo dėl ginčo. Apie tai Komisijos pirmininkas paskelbia esantiems posėdžių salėje. Jeigu ginčas sudėtingas ir per vieną posėdį jo išnagrinėti negalima, Komisija gali nuspręsti rengti keletą posėdžių. 110. Komisija gali atidėti ginčo nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, jeigu į Komisijos posėdį neatvyko ginčo nagrinėjimo proceso dalyvis, kai Komisija nusprendžia, kad be jo negalima nagrinėti ginčo, arba kai būtina išreikalauti naujus įrodymus ir kitais reikiamais atvejais. Komisija, atidėdama ginčo nagrinėjimą, paskiria kito ginčo nagrinėjimo posėdžio datą ir laiką ir apie tai pasirašytinai paskelbia ginčo nagrinėjimo proceso dalyviams ar jų atstovams, o nedalyvavusiems posėdyje asmenims praneša reglamento 97 punkte nustatyta tvarka. Kai ginčo nagrinėjimas atidedamas dėl to, kad būtina išreikalauti naujų įrodymų, Komisija nustato jų pateikimo terminą. 111. Komisija gali sustabdyti ginčo nagrinėjimą, ginčo šalims valstybės ar savivaldybės institucijų procesinius dokumentus apskundus teismui arba kitais atvejais, kai Komisija pripažįsta, kad ginčo nagrinėjimą sustabdyti būtina. Ginčo nagrinėjimas atnaujinamas išnykus aplinkybėms dėl kurių jis buvo sustabdytas ginčo šalių pareiškimu arba Komisijos iniciatyva. Atnaujintas ginčas nagrinėjamas pagal šio reglamento nustatytas taisykles. 112. Ginčai žodinio proceso tvarka nagrinėjami viešai, išskyrus atvejus, kai Komisijos sprendimu būtina apsaugoti valstybės, tarnybos, komercinę, banko ar profesinę paslaptį arba užtikrinti vartotojo teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą. Ginčo nagrinėjimo proceso dalyviai turi teisę dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimus kitiems ginčo nagrinėjimo proceso dalyviams. Nagrinėjant ginčą tiek žodinio, tiek rašytinio proceso tvarka ginčo nagrinėjimo proceso dalyviai turi teisę susipažinti su ginčo medžiaga, išskyrus su medžiaga, kuri sudaro valstybės, tarnybos, komercinę, banko ar profesinę paslaptį, daryti išrašus, nuorašus, kopijas, teikti įrodymus ir pateikti prašymus, gauti ginčą nagrinėjančios Komisijos nutarimo nuorašą, naudotis kitomis įstatymų suteikiamomis teisėmis. Šiomis teisėmis ginčo nagrinėjimo proceso dalyviai privalo naudotis sąžiningai, nevilkindami ginčo nagrinėjimo. 113. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba vartotojo prašymą išnagrinėja ir sprendimą priima ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo, atitinkančio reglamento 73 punkto reikalavimus, pateikimo Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dienos, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą vartotojo prašymo nagrinėjimas negali būti baigtas, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba gali terminą pratęsti, bet ne ilgiau kaip 20 darbo dienų. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba imasi priemonių, kad ginčo šalys nepiktnaudžiautų savo teisėmis ir nevilkintų ginčo nagrinėjimo, ir siekia, kad ginčas per įmanomai trumpiausią laiką būtų tinkamai išspręstas. 114. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba nutraukia ginčo nagrinėjimą kai: 114.1. ginčo šalys susitaiko; 114.2. vartotojas kviečiamas neatvyksta į Komisijos posėdį be pateisinamos priežasties ar neteikia paaiškinimų ir įrodymų; 114.3. viena iš ginčo šalių dėl nagrinėjamo ginčo kreipiasi į bendrosios kompetencijos teismą; 114.4. jeigu paaiškėja, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba neįgaliota priimti sprendimo dėl vartotojo prašyme nurodyto reikalavimo; 114.5. yra priimtas Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos sprendimas arba yra įsigaliojęs teismo sprendimas dėl tų pačių šalių ginčo, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba įsigaliojusi teismo nutartis priimti tų pačių šalių ieškinio dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu atsisakymą, arba įsigaliojusi teismo nutartis patvirtinti taikos sutartį; 114.6. vartotojas atsisako savo reikalavimų; 114.7. yra objektyvių aplinkybių, dėl kurių ginčo išspręsti neįmanoma. 115. Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai nutraukus ginčo nagrinėjimą, vartotojas neturi teisės pakartotinai dėl to paties ginčo dalyko kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, tačiau tai nevaržo jo teisės kreiptis į teismą. 116. Kiekvienam žodinio proceso tvarka įvykusiam ginčo nagrinėjimo posėdžiui rašomas atskiras posėdžio protokolas. Komisijos posėdžių protokolus rašo posėdžio sekretorius. 117. Protokolas rašomas lietuvių kalba. 118. Posėdžio protokole nurodoma: 118.1. Komisijos pavadinimas, sudėtis, posėdžio sekretorius, ginčo nagrinėjimo šalys ir kiti suinteresuoti asmenys, taip pat ar jie atvyko, o jei kas nors neatvyko, jų neatvykimo priežastys; 118.2. ginčo nagrinėjimo posėdžio data, vieta, posėdžio protokolo registracijos numeris; 118.3. ginčo nagrinėjimo posėdžio pradžios ir pabaigos laikas; 118.4. ginčo esmė; 118.5. kad ginčo šalims ir kitiems suinteresuotiems asmenims išaiškintos jų teisės ir pareigos; 118.6. ginčo nagrinėjimo proceso dalyvių prašymai ir pareiškimai; 118.7. kad Komisijos narys – pranešėjas informavo apie ginčo esmę; 118.8. ginčo nagrinėjimo posėdyje naujai pateikti įrodymai, jeigu jie nebuvo pateikti ar surinkti pasirengiant ginčo nagrinėjimui; 118.9. ginčo nagrinėjimo posėdžio metu ištirti rašytiniai, daiktiniai ir kiti įrodymai. 119. Posėdžio sekretorius parengia ir pasirašo protokolo projektą ir pateikia Komisijos nariams, kurie dalyvavo posėdyje, vizuoti bei Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriui pasirašyti per 3 darbo dienas po ginčo nagrinėjimo posėdžio. 120. Ginčo nagrinėjimo dalyviai turi teisę susipažinti su ginčo nagrinėjimo protokolu ir per 1 darbo dieną po ginčo nagrinėjimo posėdžio protokolo surašymo pateikti Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai pastabas raštu dėl ginčo nagrinėjimo protokolo. 121. Pastabas dėl ginčo nagrinėjimo protokolo Komisija atskirame posėdyje išnagrinėja jų gavimo Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnyboje dieną. Pastabos dėl posėdžio protokolo pridedamos prie ginčo nagrinėjimo posėdžio protokolo. 122. Procesiniai klausimai įforminami protokolu. 123. Komisijos posėdžio eigai, įrodymams fiksuoti ir jiems tirti Komisija gali daryti garso įrašą, taip pat naudoti kitas technines priemones. Kitiems asmenims draudžiama Komisijos posėdžio metu filmuoti, fotografuoti, daryti garso ar vaizdo įrašus bei naudoti kitas technines priemones be Komisijos sutikimo. 124. Komisija, išnagrinėjusi vartotojo prašymą, nutarimu priima vieną iš šių sprendimų: 124.1. patenkinti vartotojo reikalavimus; 124.2. iš dalies patenkinti vartotojo reikalavimus; 124.3. atmesti vartotojo prašymą. 125. Komisija savo sprendimą priima atsižvelgdama į ginčo nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus. 126. Komisijos nutarime privalo būti nurodyta: 126.1. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos pavadinimas; 126.2. sprendimo priėmimo laikas ir vieta; 126.3. Komisijos sudėtis, posėdžio sekretorius, ginčo šalys, kiti nagrinėjant ginčą dalyvavę suinteresuoti asmenys; 126.4. ginčo esmė; 126.5. nagrinėjant ginčą dalyvavusių asmenų paaiškinimų santrauka; 126.6. įrodymų vertinimas; 126.7. argumentai, dėl kurių atmetami kai kurie įrodymai; 126.8. įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais vadovautasi, kiti teisiniai argumentai; 126.9. Komisijos priimtas vienas iš reglamento 124 punkte nurodytų sprendimų; 126.10. sprendimo įvykdymo tvarka ir terminas, per kurį siūloma sprendimą įvykdyti, informacija, kad apie sprendimo neįvykdymą bus paskelbta Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 28 straipsnio nustatyta tvarka. 127. Posėdžio sekretorius, parengęs ir pasirašęs nutarimo projektą, jį pateikia Komisijos nariams, kurie dalyvavo posėdyje, vizuoti, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriui pasirašyti. Komisijos nutarimo nuorašai per 5 darbo dienas nuo nutarimo priėmimo išsiunčiami vartotojui ir pardavėjui, paslaugų teikėjui, kitiems nagrinėjant ginčą dalyvavusiems suinteresuotiems asmenims. 128. Komisijai nutarus, nutarimo dėl ginčo priėmimas ir paskelbimas gali būti atidėtas, bet ne ilgiau kaip 5 darbo dienoms nuo paskutinio bylų nagrinėjimo posėdžio dienos. Komisija apie tai pasirašytinai paskelbia ginčo nagrinėjime dalyvaujančioms ginčo šalims ar jų atstovams, o nedalyvavusiems praneša reglamento 97 punkte nustatyta tvarka. Nutarimą, kurio priėmimas ir paskelbimas buvo atidėtas, gali paskelbti Komisijos pirmininkas arba jo pavedimu vienas iš bylą nagrinėjusių Komisijos narių, kitiems Komisijos nariams nedalyvaujant. Vartojimo sutarčių standartinių sąlygų kontrolė 129. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba įstatymų nustatyta tvarka kontroliuoja vartojimo sutarčių standartines sąlygas ir ginčija nesąžiningas vartojimo sutarčių sąlygas. 130. Komisija vartojimo sutartis nagrinėja rašytinio proceso tvarka, todėl darbotvarkė nesudaroma ir protokolas nerašomas. 131. Jeigu vartotojas prašymą dėl vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų pateikia Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos apskrities skyriui, tai Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos apskrities skyrius vartotojo prašymą dėl vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų faksu ir paštu persiunčia Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. 132. Komisija, išnagrinėjusi vartojimo sutartį nesąžiningų sąlygų taikymo požiūriu, priima vieną iš šių nutarimų: 132.1. pripažinti, kad vartojimo sutarties sąlygos neatitinka Civiliniame kodekse nustatytų sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo kriterijų; 132.2. pripažinti, kad vartojimo sutarties sąlygos atitinka Civiliniame kodekse nustatytus sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo kriterijus, ir pasiūlyti pardavėjui ar paslaugų teikėjui pakeisti, panaikinti arba nebetaikyti tokios vartojimo sutarties sąlygos ar sąlygų sudarant sutartis su vartotojais. 133. Komisija vartojimo sutartį išnagrinėja per 20 darbo dienų nuo sutarties gavimo Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnyboje dienos. Kai dėl objektyvių priežasčių Komisija per 20 darbo dienų negali priimti nutarimo, šis terminas gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Komisijos nutarimo nuorašas per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo dienos pateikiamas pardavėjui, paslaugų teikėjui ir prašymą pateikusiam asmeniui. Vartotojų viešo intereso gynimas 134. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba gina vartotojų viešąjį interesą teisme Vartotojų teisių apsaugos įstatymo septinto skirsnio nustatyta tvarka. 135. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, nustačiusi, kad pažeistas vartotojų viešasis interesas, turi kreiptis į pardavėją ar paslaugų teikėją ir pasiūlyti jam per 14 dienų nuo šio pasiūlymo gavimo nutraukti viešojo intereso pažeidimą, taip pat nurodyti pardavėjui ar paslaugų teikėjui, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba kreipsis į teismą su ieškiniu ar pareiškimu (skundu) viešajam interesui ginti, jeigu pardavėjas ar paslaugų teikėjas nenutrauks viešojo intereso pažeidimo. 136. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, nustačiusi, kad vartojimo sutarties sąlygos yra nesąžiningos, turi kreiptis į pardavėją ar paslaugų teikėją ir pasiūlyti jam per 14 dienų nuo šio pasiūlymo gavimo pakeisti, panaikinti arba nebetaikyti nesąžiningos sąlygos ar sąlygų sudarant sutartis su vartotojais, taip pat nurodyti, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba kreipsis į teismą su ieškiniu ar pareiškimu (skundu dėl nesąžiningos sąlygos ar sąlygų pripažinimo negaliojančiomis ar pakeitimo), jeigu pardavėjas ar paslaugų teikėjas nevykdys Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos pasi …