LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRO LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS VANDENŲ LAIVŲ REGISTRE ĮREGISTRUOTŲ VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ TECHNINĖS PRIEŽIŪROS ATLIKIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO 2007 m. liepos 9 d. Nr. 3-245 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso 16 straipsnio 5 dalimi (Žin., 1996, Nr. 105-2393; 2000, Nr. 75-2267, Nr. 85-2585; 2005, Nr. 72-2589): 1. Tvirtinu Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre įregistruotų vidaus vandenų transporto priemonių techninės priežiūros atlikimo taisykles (pridedama). 2. Pripažįstu netekusiais galios: 2.1. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1993 m. liepos 23 d. įsakymą Nr. 288 „Dėl vidaus plaukiojimo laivo dienyno (forma 1D) patvirtinimo“. 2.2. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1994 m. sausio 24 d. įsakymą Nr. 25 „Dėl perėjimo prie Europinių laivybos taisyklių Lietuvos vidaus vandens keliuose“. 2.3. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1999 m. gruodžio 31 d. įsakymą Nr. 454 „Dėl Vidaus vandenų laivų techninio eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 4-120); 2.4. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2001 m. gegužės 18 d. įsakymą Nr. 168 „Dėl susisiekimo ministro 1999 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. 454 „Dėl Vidaus vandenų laivų techninio eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 2001, Nr. 47-1634). SUSISIEKIMO MINISTRAS                                                                ALGIRDAS BUTKEVIČIUS ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2007 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 3-245 LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS VANDENŲ LAIVŲ REGISTRE ĮREGISTRUOTŲ VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ TECHNINĖS PRIEŽIŪROS ATLIKIMO TAISYKLĖS I. BENDROJI DALIS 1. Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre įregistruotų vidaus vandenų transporto priemonių techninės priežiūros atlikimo taisyklės (toliau – taisyklės) reglamentuoja vidaus vandenų transporto priemonių, tai yra vidaus vandenų laivų, žvejybos laivų, plūduriuojančių įrenginių, plūduriuojančių priemonių, mažųjų laivų, kurių ilgis ne mažesnis kaip 10 m, ir vidaus vandenų transporto priemonių (toliau – laivai), techninės priežiūros – laivų tikrinimo, pirminių, kasmečių, neeilinių ir dokinių techninių apžiūrų atlikimo tvarką, apimtis, periodiškumą bei rezultatų įforminimą, atitinkamų žurnalų ir dienynų pildymą. 2. Laivų techninės priežiūros tikslas – vadovaujantis minimaliais techniniais reikalavimais laivams, plaukiojantiems Lietuvos Respublikos vidaus vandenų keliais, patvirtintais Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1999 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 338 (Žin., 1999, Nr. 85-2549), Pramoginių laivų projektavimo, statybos, tiekimo rinkai ir atidavimo eksploatuoti techniniu reglamentu, patvirtintu Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2004 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. 3-352 (Žin., 2004, Nr. 98-3654), bei kitais atitinkamais tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų reikalavimais identifikuoti laivus bei nustatyti jų techninę būklę ir plaukiojimo sąlygas. 3. Laivų pirmines, kasmetes, neeilines ir dokines technines apžiūras atlieka Valstybinė vidaus vandenų laivybos inspekcija (toliau – Inspekcija). Mažųjų laivų, kurių ilgis mažesnis kaip 10 metrų, pramoginių, sportinių ir asmeninių laivų techninių apžiūrų atlikimo tvarką nustato Inspekcijos viršininkas. 4. Inspekcijai gavus laivo savininko (valdytojo) ar įgalioto asmens prašymą pirminė, kasmetė, neeilinė ar dokinė techninė apžiūra atliekama per 10 darbo dienų laivo buvimo vietoje. Inspekcijos specialisto komandiruotės, susijusios su techninės apžiūros atlikimu ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, išlaidas atlygina laivo savininkas (valdytojas). 5. Už laivų ir jų mechanizmų, įvairios paskirties įrenginių bei sistemų techninių apžiūrų atlikimą ir atitinkamų dokumentų išdavimą bei laivų statybos priežiūrą mokama nustatyto dydžio valstybės rinkliava. II. TECHNINĖS PRIEŽIŪROS ATLIKIMO TVARKA 6. Pirminė techninė apžiūra atliekama laivo savininkui (valdytojui) pateikus rašytinį prašymą: 6.1. norint laivą įregistruoti Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre; 6.2. pastačius naują laivą ir norint jį įregistruoti Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre; 6.3. pasikeitus laivo savininkui (valdytojui), kai laivas buvo prižiūrimas kitos valstybės klasifikacinės bendrovės. 7. Jei pasikeitė laivo savininkas (valdytojas), o laivo techninės apžiūros dokumentai galioja, pirminė techninė apžiūra neatliekama. Atitinkami dokumentai, sumokėjus nustatyto dydžio valstybės rinkliavą, išduodami naujajam laivo savininkui (valdytojui) be papildomos techninės apžiūros ir galioja iki anksčiau nustatyto termino. 8. Pirminės techninės apžiūros metu nustatoma, ar laivo korpusas, pagrindiniai mechanizmai bei sistemos ir įranga atitinka laivo techninę ar kitą dokumentaciją. 9. Atlikus pirminę techninę apžiūrą laivo savininkui (valdytojui) išduodamas vidaus vandenų transporto priemonės pirminės techninės apžiūros aktas (1 priedas). Apžiūros aktų kopijos saugomos Inspekcijoje. 10. Kasmetė laivo techninė apžiūra atliekama laivo savininkui (valdytojui) pateikus rašytinį prašymą ne rečiau kaip vieną kartą per metus. 11. Kasmetės techninės apžiūros metu tikrinamos laivo konstrukcijos, mechanizmai ir sistemos (laivas turi būti be krovinio) bei išduodami atitinkami dokumentai. Kasmetės techninės apžiūros metu tikrinami: 11.1. korpuso ir denio konstrukcijos: 11.1.1. apkalos, švartavimosi sijų, falšbortų, lejerių deformacijos ir kiti pakitimai viršvandeninėje laivo korpuso, denio bei antstato dalyje; 11.1.2. korpuso, taip pat triumo dangčių, liukų, angų, balastinių tankų hermetiškumas; 11.2. jėgainių, taip pat pagrindinių mechanizmų, sistemų ir įrangos darbas bei techninė būklė: 11.2.1. pagrindinio variklio ir pagalbinio dyzelio generatoriaus (atliekant bandymus darbo režimu); 11.2.2. laivo vairo mechanizmų (pagal taisyklių VIII skyriuje nustatytą tvarką); 11.2.3. įrenginių, paduodančių vandenį į pagrindinės jėgainės aušinimo sistemą; 11.2.4. laivo švartavimo ir inkaravimo įrangos; 11.2.5. hidraulinių ir pneumatinių įrenginių (2 ir 3 priedai); 11.2.6. laive esančių elektros įrenginių; 11.2.7. laivo krovos mechanizmų (pagal IX skyriuje nustatytą tvarką, 4 priedas); 11.3. priešgaisrinės įrangos ir sistemų būklė; 11.4. gelbėjimosi priemonių ir įrangos būklė; 11.5. navigacinės ir radijo įrangos būklė pagal taisyklių XII skyriuje nustatytą tvarką; 11.6. laivo taršos prevencijos įranga; 11.7. įvairios paskirties įrangos ar įrenginių matavimo prietaisų metrologinio patikrinimo galiojimo terminai. 12. Kasmetė techninė apžiūra, nestabdant laivo eksploatacijos, gali būti atidėta ne ilgiau kaip 3 mėnesiams (be apribojimų nustatymo). Jeigu laivo korpuso elementai ar įranga nevisiškai atitinka tos klasės laivams keliamus reikalavimus, laivas gali būti eksploatuojamas numatant tam tikrus apribojimus: 12.1. nustatomas didesnis viršvandeninio borto aukštis; 12.2. taikomi plaukiojimo rajono ar plaukiojimo sezono apribojimai bei nustatomi kiti apribojimai, atsižvelgiant į meteorologines sąlygas (vėjo stiprumą, bangos aukštį ir kt.); 12.3. ribojamas vežamų keleivių skaičius ir krovinio svoris; 12.4. pagrindiniams ir pagalbiniams varikliams taikomi eksploatacinių parametrų apribojimai; 12.5. mažinama leidžiama krovos mechanizmų kėlimo galia, strėlės pasvirimo kampas, veikimo spindulys; 12.6. mažinama leidžiama kėlimo galia arba ribojama plaukiojančio doko štapelinio denio lyginamoji apkrova. 13. Patikrinus laivo techninę ir kitą dokumentaciją bei atlikus kasmetę techninę apžiūrą, išduodamas vidaus vandenų laivo, žvejybos laivo, plūduriuojančio įrenginio ir plūduriuojančios priemonės kasmetės techninės apžiūros aktas (5 priedas). Vidaus vandenų transporto priemonės biliete daromas įrašas apie atliktą kasmetę apžiūrą. Mažajam laivui išduodamas mažojo, pramoginio laivo techninės apžiūros talonas. Keleiviniam laivui išduodamas keleivinio vidaus vandenų laivo liudijimas (6 priedas). Šio liudijimo bei minėtų akto ir apžiūros talono kopijos lieka Inspekcijoje. 14. Neeilinė techninė apžiūra laivo savininkui (valdytojui) pateikus rašytinį prašymą atliekama: 14.1. įvykus avarijai, avariniam atvejui; 14.2. pašalinus gedimus, dėl kurių laivą buvo draudžiama eksploatuoti; 14.3. keičiant eksploatacijos pobūdį (paskirtį), plaukiojimo rajoną ar kitus parametrus, kurie gali turėti įtakos saugiam laivo eksploatavimui; 14.4. laivui išduodant vienkartinio reiso leidimą (7 priedas) plaukti iki kito uosto ar laivų remonto įmonės; 14.5. pertvarkius ar modernizavus laivą, nekeičiant jo tipo ir paskirties; 14.6. vežant negabaritinius krovinius, kai keičiasi laivo svorio ir buringumo centrai; 14.7. praradus laivo dokumentus ar jiems susidėvėjus. 15. Peržiūrėjus laivo techninę ir kitą dokumentaciją bei atlikus neeilinę techninę apžiūrą, išduodamas vidaus vandenų laivo, žvejybos laivo, plūduriuojančio įrenginio ir plūduriuojančios priemonės kasmetės/neeilinės techninės apžiūros aktas. Šio akto kopija lieka Inspekcijoje. 16. Dokinė techninė apžiūra atliekama laivo savininkui (valdytojui) pateikus rašytinį prašymą. Apžiūra krante nebūtina, jei pateikiami galiojantys Lietuvoje pripažintos laivų klasifikacinės bendrovės išduoti atitinkami dokumentai. Inspekcija gali nustatyti laivo tikrinimo periodiškumą iškėlus jį į doką, slipą arba kitokiu būdu ant kranto. 17. Dokinės techninės apžiūros metu tikrinami laivo povandeninės dalies korpuso apkalos nusidėvėjimo lygis, iriamojo vairavimo sistemų techninė būklė, užbortinės armatūros hermetiškumas, protektorinė apsauga, matavimo prietaisų davikliai, antikorozinė danga ir kt. III. LAIVO KORPUSO APŽIŪROS TVARKA 18. Laivo korpuso apžiūra vykdoma kasmetės, neeilinės ir dokinės techninės apžiūros metu. 19. Laivo povandeninės dalies korpuso ir įrenginių (mechanizmų) būklė įvertinama pakėlus laivą į doką, slipą arba kitokiu būdu ant kranto. Likutinių storių matavimai atliekami naudojant ultragarsinius prietaisus kiekviename korpuso apkalos lakšte keturiose-šešiose vietose. 20. Gelžbetoninių laivų korpusai tikrinami atkreipiant dėmesį į įtrūkimus, pramušimus, betono atsisluoksniavimą nuo metalinės armatūros, vandens pralaidumą (rasojimą) ir kt. 21. Plastikinių laivų korpusai tikrinami atkreipiant dėmesį į korpuso apkalos, pertvarų, antstato, vairinės įtrūkimus bei kitas deformacijas. 22. Tarpelis tarp įvorės ir veleno kaklelio priklausomai nuo iriamojo veleno kaklelio diametro gali būti ne didesni kaip: Iriamojo veleno kaklelio diametras, mm Tarpelis tarp įvorės ir veleno kaklelio, mm Veleno deidvudo vamzdžių ir kronšteinų įvorių montavimo Leistinas tarpelis eksploatacijos metu Priekinių ir galinių deidvudo vamzdžių įvorių Iriamojo veleno kronšteinų įvorių 50–100 1,10–1,30 2,8 4,0 101–150 1,20–1,40 3,0 4,4 151–200 1,30–1,50 3,3 5,0 Pastaba. Be kronšteinų montavimo, tarpeliai gali būti sumažinti iki 30 % 23. Tarpelis tarp vairo posūkio mechanizmo helmportinių įvorių ir balerio priklausomai nuo balerio diametro gali būti ne didesnis kaip: Balerio diametras, mm Tarpelis tarp įvorės ir balerio, mm Montavimo Leistinas maks. eksploatacijos metu 25–50 0,20–0,30 1,5 51–100 0,25–0,35 2,0 101–150 0,30–0,40 2,5 151–200 0,35–0,45 3,0 Pastaba. Toliau didėjant balerio diametrui, kas 50 mm tarpelis gali didėti po 0,5 mm. 24. Laivus, pagamintus iš metalo lakštų, galima eksploatuoti, kai likutinis dugno apkalos ir rinkinio storis ≥ 0,75 t (t – naujo laivo apkalos storis), denio ir denio rinkinio – ≥ 0,70 t, bortų ir bortų rinkinio – ≥ 0,65 t. 25. Medinių laivų korpusai tikrinami apžiūrint laivo korpuso konstrukcinius elementus ir išorinę apkalą. Laivą galima eksploatuoti, kai likutinis dugno apkalos ir rinkinio storis ≥ 0,75 t, bortų, denio apkalos ir rinkinio – ≥ 0,70 t. 26. Laivus, pagamintus iš lengvų lydinių (duraliuminių, aliuminio ir magnio lydinių), galima eksploatuoti, kai iš duraliuminio pagamintų laivų dugno apkalos ir rinkinio likutinis storis >= 0,85 t, iš aliuminio ir magnio lydinių pagamintų laivų – ≥ 0,80 t. Denio, bortų apkala, borto ir denio rinkinys, antstato likutinis storis – ≥ 0,8 t. 27. Patikrinus laivo techninę ir kitą dokumentaciją bei atlikus techninę apžiūrą išduodamas vidaus vandenų laivo, žvejybos laivo, plūduriuojančio įrenginio ar plūduriuojančios priemonės korpuso dokinės techninės apžiūros aktas (8 priedas). Prieš nuleidžiant laivą į vandenį tikrinama atliktų darbų kokybė. Laivo savininkas (valdytojas) Inspekcijos valstybės tarnautojams pateikia įmonės, atlikusios laivo korpuso remontą, patvirtintus atliktų darbų laive priėmimo aktus. IV. EIGOS IR PAGALBINIŲ VARIKLIŲ APŽIŪROS TVARKA 28. Laivų eigos ir pagalbiniai varikliai turi užtikrinti patikimą laivo eksploatavimą esant ir sudėtingoms sąlygoms (šoninis pasvirimas – iki 15° ir diferentas – iki 5°). 29. Techninių apžiūrų metu tikrinama: 29.1. variklių tvirtinimas prie pamato, o pamato – prie laivo korpuso patikimumas; 29.2. variklio paleidimo patikimumas; 29.3. eigos variklio akumuliatorinių baterijų talpa turi būti tokia, kad užtikrintų ne mažiau kaip 10 paleidimų be papildomo jų pakrovimo; 29.4. pagalbinio variklio akumuliatorinių baterijų talpa turi būti tokia, kad užtikrintų ne mažiau kaip 6 paleidimus be papildomo jų pakrovimo; 29.5. patikimas variklio paleidimas elektriniu starteriu turi būti užtikrintas ne daugiau kaip iš 3 paleidimo bandymų; 29.6. patikimas eigos variklio paleidimas suslėgtu oru turi būti užtikrintas ne ilgiau kaip per 8 sekundes; 29.7. reversinių eigos variklių, paleidžiamų suslėgtu oru, slėginių indų talpa turi būti tokia, kad užtikrintų ne mažiau kaipl2 reversinių paleidimų; 29.8. nereversinių eigos variklių, paleidžiamų suslėgtu oru, slėginių indų talpa turi būti tokia, kad užtikrintų ne mažiau kaip 6 paleidimus; 29.9. variklių įvairios paskirties prietaisų tvarkingumas bei jų patikrų galiojimo terminai; 29.10. veikiančių variklių darbo režimo atitiktis techniniams duomenims, nurodytiems techninės eksploatacijos instrukcijose; 29.11. apsisukimų skaičiaus per minutę stabilumas, tepalo slėgis ir temperatūra, aušinimo skysčio temperatūra bei dūmingumas; 29.12. variklių distancinio valdymo patikimumas; 29.13. reverso mechanizmo veikimo patikimumas ir greitis, kur reversavimo laikas iš priekinės pilnos eigos neturi tęstis ilgiau kaip 25 sekundes; 29.14. variklių avarinio stabdymo patikimumas; 29.15. kuro bei aušinimo sistemų ir veikimo patikimumas; 29.16. išmetamųjų dujų kolektoriaus ir vamzdyno hermetiškumas, jų termoizoliacijos būklė; 29.17. iriamojo veleno deidvudo riebokšlio hermetiškumas; 29.18. telefoninio, radijo ryšio, šviesos ir garso signalizacijos sistemos veikimas tarp jėgainės skyriaus ir vairinės; 29.19. besisukančių ar judančių mechanizmų dalių apsaugų patikimumas. 30. Laivo jėgainės skyriuje turi būti pakabinta pagrindinių vamzdynų schema. Vandens, kuro, tepalo ir kitų sistemų ventiliai, čiaupai, vožtuvai turi turėti atitinkamus informacinės paskirties užrašus. V. LAIVO ELEKTROS ĮRENGINIŲ APŽIŪROS TVARKA 31. Laivų elektros įrenginiai (generatoriai, elektros varikliai, akumuliatoriai, paskirstymo skydai, laidai, kabeliai, sujungimai, įžeminimai, žaibolaidžiai ir kt.) tikrinami kasmetės, neeilinės ir dokinės techninės apžiūros metu. 32. Laivuose, kuriuose naudojama didesnė kaip 50 V (kintama ar pastovi) įtampa, vieną kartą per metus turi būti atliekami elektros laidų bei kabelių izoliacijos varžų matavimai: 32.1. izoliacijos varžos išmatuojamos elektroniniais matavimo prietaisais; 32.2. izoliacijos varžų matavimai atliekami iškart po ilgalaikio įrenginių darbo atjungus įtampą (rekomenduojama aplinkos temperatūra ne žemesnė kaip + 10°C); 32.3. izoliacijos varžų parodymai lyginami su leidžiamais: 32.3.1. generatorių ir elektros variklių tarp atskirų fazių vijų ir korpuso bei tarp šalia esančių atskirų fazių vijų, jei tai leidžia konstrukcija; 32.3.2. paskirstymo įrenginių (tarp atskirų fazių bendralaidžių ir polių, atjungus išorines grandines, įžeminimą, puslaidininkių grandines, įtampos rites ir kt.); 32.3.3. kabelių ir laidų (tarp gyslų ir korpuso bei tarp atskirų gyslų); 32.4. pavojingus krovinius vežančiuose laivuose gali būti matuojamos ir mažesnę įtampą naudojančių elektros įrenginių izoliacijos varžos. 33. Laivuose, kuriuose sumontuota stacionari izoliacijos varžų matavimo aparatūra, bendrą jėgos tinklų ir apšvietimo tinklų izoliacijos varžą privaloma matuoti elektros skyduose įmontuotais megometrais ne rečiau kaip kartą per budėjimo pamainą, parodymus įrašant jėgainės dienyne. Išsamus izoliacijos varžų matavimas tokiuose laivuose atliekamas dokinio remonto metu. 34. Elektros mašinos, kurių minimalus leidžiamas izoliacijos varžų dydis nustatytas gamintojo dokumentuose, tikrinamos pagal gamintojo nustatytus parametrus. 35. Elektros variklių ir generatorių minimalios izoliacijos varžos, apie kurių minimalius leidžiamus dydžius nėra duomenų, tikrinamos pagal bendrąsias taisykles. 36. Elektros įrangos izoliacijos varža negali būti mažesnė, negu nustatyta gamintojo. 37. Elektros įrangos, kurios vardinė įtampa didesnė kaip 500 V, taip pat elektros mašinų, kurių galingumas didesnis kaip 1000 kW, izoliacijos varža turi būti ne mažesnė kaip 2000 Ω 1 V įtampos. 38. Eksploatuojamo laivo elektros įrangos izoliacijos varža turi būti ne mažesnė, kaip nurodyta lentelėje: Eil. Nr. Elektros įrangos pavadinimas Varžos dydis M Ω įrangai įšilus Norma Minimaliai leistina 1. Elektros mašinos 0,7 ir daugiau iki 0,2 2. Įjungimo ir valdymo įranga 0,5 ir daugiau iki 0,2 3. Pagrindiniai, avariniai skirstomieji skydai, išjungus pagalbines signalizacijos ir apsaugos grandines: vardine įtampa iki 100 V 0,3 ir daugiau iki 0,06 vardine įtampa iki 500V 1,0 ir daugiau iki 0,02 4. Laivo elektros tinklų kabeliai: apšvietimo linijos vardine įtampa iki 100 V 0,3 ir daugiau iki 0,06 apšvietimo linijos vardine įtampa 101 V–220 V 0,5 ir daugiau iki 0,2 jėginis vardine įtampa nuo 100 iki 500 V 1,0 ir daugiau iki 0,2 5. Valdymo, signalizacijos ir kontrolės grandinėse: vardine įtampa iki 100 V 0,3 ir daugiau iki 0,06 vardine įtampa nuo 101 V iki 500 V 1,0 ir daugiau iki 0,2 6. Akumuliatoriai atjungus apkrovimą: vardine įtampa iki 24 V 0,1 ir daugiau iki 0,02 vardine įtampa 25 V–250 V 0,5 ir daugiau iki 0,1 39. Siekiant nustatyti elektros įrangos tinkamumą tikrinama: 39.1. bendra elektros variklių ir generatorių būklė, jų komplektacija; 39.2. tvirtinimas prie pamato; 39.3. apsauginių gaubtų tvirtinimas; 39.4. įjungimo įvadai, dangteliai; 39.5. ventiliacijos grotelės; 39.6. įžeminimo prijungimų būklė; 39.7. kolektoriai, kontaktiniai žiedai, šepetėliai, laikikliai, traversos; 39.8. apvijų matomos dalys, jų bandažai bei izoliacijos būklė; 39.9. oro aušinimo sparnuotės, apsauginių dangčių tvirtinimas. 40. Tikrinant laivo elektros paskirstymo įrenginių techninę būklę, apžiūrimi jų korpusai, skydeliai, prietaisai ir kiti įrenginiai bei laidininkų tvirtinimas. 41. Tikrinant komutacinius aparatus, apžiūrimi judantys ir nejudantys kontaktai, jungiamieji paviršiai, izoliacija, prispaudimo spyruoklės ir kt. 42. Išmatavus izoliacijos varžas, atliekami elektros įrenginių bandymai darbo režimu. VI. SLĖGINIŲ INDŲ APŽIŪRŲ TVARKA 43. Slėginių indų apžiūrų metu tikrinami laivų variklių paleidimo sistemose naudojami slėginiai indai, laivų gaisro gesinimo sistemose naudojami angliarūgštės balionai, oro resiveriai, dekompresinės ir rekompresinės kameros, kurių darbinis slėgis didesnis kaip 0,1 MPa. 44. Slėginiai indai ir slėginei sistemai priklausantys vamzdynai tikrinami: 44.1. atliekant išorinę apžiūrą ir bandymus darbiniu slėgiu kasmetės, o esant reikalui, ir kitos laivo techninės apžiūros metu; 44.2. atliekant vidinę apžiūrą laivo dokinės apžiūros metu; 44.3. atliekant hidraulinius bandymus. 45. Vykdant laivų techninę apžiūrą, jeigu nėra dokumentų, patvirtinančių atliktus slėginių indų bandymus, vykdomi visi šiame skyriuje nurodyti bandymai. Tikrinimo metu apžiūrimi vidiniai ir išoriniai slėginių indų paviršiai, tvirtinimo pamatai, sujungimai bei vietos, kuriose didžiausia tikimybė kauptis drėgmei, atsirasti korozijos židiniams ir kt. Jeigu sistemos konstrukcijoje numatytas vidinis prapūtimo vamzdelis, reikia atkreipti dėmesį į jo būklę ir darbinę padėtį. 46. Vykdant vidinę slėginio indo apžiūrą, šis indas atjungiamas nuo vamzdyno, nuimama galvutė, išvaloma vidinė ertmė, padaromas patogus priėjimas apžiūrai. Slėginiai indai, kurių galvutės anga mažesnė kaip 120 mm ir pagal savo pastatymo vietą sunkiai pasiekiami, turi būti nuimami. 47. Slėginiai indai, kurie naudojami laivų gesinimo sistemose, tikrinami atliekant vidinę apžiūrą prieš hidraulinį bandymą. 48. Hidraulinis bandymas vykdomas atlikus slėginių indų vidinę apžiūrą ir pašalinus nustatytus defektus. Bandymo metu taip pat tikrinama sumontuota armatūra ir pajungimo vamzdynai (jeigu vamzdynams netaikomi kitokie reikalavimai), naudojant apie 10% didesnį darbinį slėgį. Slėgio bandymai vykdomi tol, kol suveikia apsauginiai vožtuvai. Jeigu slėginio indo hidraulinis bandymas vykdomas išėmus jį iš laivo (pvz., ceche), tai vamzdynai bandomi atskirai. Slėginis indas ir jo sistema pripažįstami tinkamais, jeigu per penkias bandymo minutes nepakito nustatytas slėgis. 49. Išorinė apžiūra vykdoma po hidraulinių bandymų. Ši apžiūra vykdoma sistemai dirbant su prijungtais slėgio reguliavimo bei saugos įtaisais. Stebima armatūros, sujungimų, tvirtinimo detalių, signalinių ir kontrolinių įtaisų būklė. 50. Leistinas dirbančio slėginio indo slėgis turi būti pažymėta ant slėgio matavimo prietaiso skalės. 51. Slėginiai indai ir jų prijungimo vamzdžiai turi būti keičiami, kai sienelės suplonėja 10% nuo pirminio storio arba kai atskirose vietose pastebimi korozijos židiniai. 52. Slėginiai indai ir sistemos pripažįstami tinkamais naudoti, jeigu bandymų rezultatai yra teigiami, o reguliavimo bei matavimo prietaisai veikia patikimai. VII. LAIVŲ SISTEMŲ APŽIŪRŲ TVARKA 53. Laivų techninių apžiūrų metu vykdoma šių sistemų apžiūra: 53.1. gaisro gesinimo; 53.2. nusausinimo; 53.3. balastinės; 53.4. hidraulinės; 53.5. garinio apšildymo ir ūkinio garo panaudojimo; 53.6. ventiliacijos; 53.7. ekologinio saugumo; 53.8. kuro padavimo; 53.9. dujų išmetimo; 53.10. valymo, krovos ir kitų specialių sistemų (dujų, apsaugos nuo kibirkščiavimo, dūmingumo, pavojingų patalpų ventiliacijos). 54. Minėtos sistemos tikrinamos naudojant stacionarius siurblius bei slėginių indų sistemas, distancinio valdymo, blokavimo ir signalizacijos įrenginius. 55. Dokinio remonto (laivui esant doke ar kitokiu būdu pakeltam į krantą) metu tikrinami kingstonai (dugno ir bortų armatūra), vandens nepraleidžiančios pertvaros, davikliai ir kitos sistemos. 56. Pakeitus kingstonus arba nelaidžių pertvarų armatūrą, laive turi būti saugomi gamintojo išduoti naujų kingstonų arba nelaidžių pertvarų armatūros sertifikatai. 57. Atlikus kingstonų remontą, laive turi būti saugomi hermetiškumo bandymo aktai, kuriuos pateikia remontą atlikusi įmonė. 58. Tikrinant gaisro gesinimo vandeniu sistemą, tikrinamas vandens spaudimas bet kuriame sistemos čiaupe, distancinis arba automatinis priešgaisrinių siurblių valdymas ir kt. 59. Tikrinant gaisro gesinimo garu sistemą, garas laive išleidžiamas į atskirą saugią patalpą. 60. Tikrinant gaisro gesinimo putomis sistemą, atliekamas trumpas sistemos paleidimas. Laive turi būti putokšlių kokybę patvirtinantys dokumentai. 61. Tikrinama gaisro gesinimo angliarūgštės dujomis sistema, bandant ją suspaustu oru arba vandeniu. Angliarūgštės dujų kiekis balionuose nustatomas juos sveriant ir negali būti mažesnis kaip 90% nustatyto kiekio. 62. Kuro ir tepalo sistemos bei ventiliacijos kanalų distanciniai uždarymo įrenginiai tikrinami bandymo būdu. 63. Nusausinimo sistema tikrinama išsiurbiant vandenį iš pasirinkto laivo skyriaus. 64. Balastinė sistema tikrinama įjungus atitinkamus siurblius ir fiksuojant balastinio vandens lygio matavimo prietaisų parodymus. 65. Tikrinant tanklaivių užpylimo sistemas bandoma ir rezervuarų (talpų arba cisternų) ventiliacijos bei kuro lygio rezervuaruose (talpose arba cisternose) matavimo įranga. Tokiuose bandymuose Inspekcijos pareigūnas gali ir nedalyvauti, o surašytas laivo savininko (valdytojo) aktas apie sistemos bandymo rezultatus saugomas laive. 66. Dujas bei liepsną nutraukiančios sistemos tikrinamos pasirinktinai atidarant vieną sistemos vožtuvą. 67. Mašinų skyriaus ventiliacijos sistema tikrinama vietiniais ir distanciniais jungikliais rankiniu būdu paleidžiant ir stabdant mechanizmus ir sistemas. Tanklaiviuose ventiliacijos sistema tokiu pat būdu tikrinama ir iš siurblių skyriaus. 68. Ekologinio saugumo sistema tikrinama apžiūrint: 68.1. veikiančius siurblius, separatorius, filtrus, armatūrą, kontrolinius matavimo prietaisus ir kitus įrenginius ir prietaisus; 68.2. nutekamųjų vandenų talpas (priėmimo, surinkimo, laikymo), vamzdynus, armatūrą, išleidimo sklendes; 68.3. naftos produktais užterštų vandenų talpas (priėmimo, surinkimo, laikymo), vamzdynus, armatūrą, išleidimo sklendes; 68.4. šiukšlių surinkimo bei naikinimo įrenginius, jų kiekius ir tūrius. 69. Laivo sistemų susidėvėjimas nustatomas vadovaujantis gamintojo dokumentuose ar atitinkamuose norminiuose aktuose nustatytais reikalavimais. 70. Sistemos pripažįstamos tinkamomis, jei jas eksploatuojant nėra nutekėjimo, o reguliavimo bei matavimo prietaisai yra patikrinti ir veikia patikimai. VIII. LAIVŲ ĮRENGINIŲ APŽIŪRA 71. Laivų įrenginius sudaro: vairavimo ir manevravimo, inkaravimo, švartavimosi, vilkimo ir sukabinimo, valčių nuleidimo bei kiti įrenginiai, iliuminatoriai, apšvietimo ir ventiliacijos liukai, nusileidimo liukų ir landų dangčiai, durys, trapai, lejerinė įranga, stiebai. 72. Kasmetės techninės apžiūros metu tikrinami laivo distancinio valdymo įrenginiai. 73. Laivo vairavimo įrenginiai tikrinami įjungus iriamąjį sraigtą ir jo neįjungus įvairiais režimais. Pagrindinis vairavimo mechanizmas tikrinamas keletą kartų persukant vairą „nuo borto į bortą“. Atsarginis vairavimo mechanizmas tikrinamas esant mažesniems laivo variklio sūkiams, permetant vairą „nuo borto į bortą“, stebint aksiometro parodymus. Pavairavimo mechanizmo veikimas tikrinamas įjungus varytuvą. 74. Vairavimo įrenginiai pripažįstami tinkamais, jeigu techninių apžiūrų metu neaptikta didesnių susidėvėjimų, nei numatyta gamintojo dokumentuose, ir įrenginiai funkcionuoja patikimai. 75. Inkaravimo įrenginiai tikrinami įvertinant inkaravimo mechanizmų techninę būklę, inkarų svorį, tipą, grandinių ilgį ir kalibrą, jų nusidėvėjimą, tvirtinimo prie korpuso įrenginius, greito inkarų nuleidimo galimybę, grandinės laikymo fiksatorius. Keičiami laive inkarai ir grandinės privalo turėti gamintojo sertifikatus. 76. Laivo inkaro grandinė turi būti ne trumpesnė kaip 40 metrų, jei laivo ilgis ne didesnis kaip 30 metrų. Inkaro grandinė turi būti 10 metrų ilgesnė už laivo ilgį, jei laivo ilgis didesnis kaip 30 metrų, bet ne didesnis kaip 50 metrų. Jei laivas ilgesnis kaip 50 metrų, grandinės ilgis turi būti didesnis kaip 60 metrų. Jei krovininis, keleivinis ar žvejybos laivas turi sustoti laivo priekiu pasroviui, jame montuojami galiniai inkarai ir grandinės, kurių ilgis ne mažesnis kaip 60 metrų. Mažiausias inkaro grandinių atsparumas tempimui R apskaičiuojamas: 76.1. inkarų, kurių svoris P ne didesnis kaip 500 kg, R = 0,35 x P (kN); 76.2. inkarų, kurių svoris P didesnis kaip 500 kg, R = (0,35 – (P-500)/15000) P (kN); 76.3. inkarų, kurių svoris didesnis kaip 2000 kg, R = 0,25 P (kN). 77. Jei vietoj grandinių naudojami lynai, kurių atsparumas tempimui turi būti ne mažesnis už nustatytą grandinėms, jie turi būti 20% ilgesni. 78. Tikrinant laivo švartavimosi įrenginius, tikrinama gervių techninė būklė, knechtai, jų tvirtinimo prie laivo korpuso patikimumas, švartavimosi lynų būklė. Laive turi būti trys švartavimosi lynai. Mažiausias jų ilgis turi būti ne mažesnis kaip: 78.1. pirmo lyno ilgis L + 20 m, tačiau ne ilgesnis kaip 100 m, kur L – laivo ilgis metrais; 78.2. antro lyno ilgis 2/3 pirmojo lyno ilgio; 78.3. trečio lyno ilgis 1/3 pirmojo lyno ilgio. 79. Laivams, kurių ilgis mažesnis kaip 20 metrų, trečias švartavimosi lynas neprivalomas. Švartavimosi lyno atsparumas tempimui (Rs) skaičiuojamas: 79.1. jei LBT yra iki 1000 m3:                        (kN); 79.2. jei LBT daugiau negu 1000 m3:              (kN), kur L – laivo ilgis, B – laivo plotis, T – grimzlė (vertikalus atstumas metrais tarp žemiausio korpuso arba kilio taško ir didžiausios grimzlės linijos); 79.3. vietoj švartavimosi lynų gali būti naudojamos tokio pat ilgio ir atsparumo tempimui virvės. 80. Tikrinamas gelbėjimosi priemonių kiekis, išdėstymas, tvirtinimas ir kt., atliktų bandymų galiojimo terminai, markiruotės. 81. Laivo vilkimo įrenginys tikrinamas įvertinant vilkimo kablio, lyno, vilkimo knechtų būklę, jų tvirtinimą prie denio, vilkimo kampo ribotuvus, distancinio lyno atleidimo iš vairinės mechanizmą, buksyravimo gervę, distancinio valdymo veikimą ir kitus parametrus. 82. Vairinės pakėlimo-nuleidimo mechanizmas tikrinamas jam dirbant. 83. Technologinių laivo įrenginių (kaušų pakėlimo rėmų, grandinių, būgnų, grunto įsiurbimo antgalių, šoninio perstūmimo ir palaikymo gervių, grunto palaikymo ir išpylimo įrenginių žemsiurbėse ir žemkasėse) bei kitų specialių įrenginių žvejybos laivuose techninę priežiūrą atlieka laivo savininkas (valdytojas). 84. Laivo įrenginiai pripažįstami tinkamais, jeigu jie veikia patikimai ir jų techninės charakteristikos atitinka gamintojo dokumentuose nustatytus reikalavimus. IX. LAIVŲ KROVOS MECHANIZMŲ TIKRINIMO TVARKA 85. Tikrinami visi krovos mechanizmai, sumontuoti laivuose, kurių keliamoji galia didesnė kaip 1000 kg. 86. Atliekant kėlimo įrenginių apžiūras ypatingas dėmesys kreipiamas į keliamo krovinio svorio, strėlės posvyrio kampo ir keliamo krovinio aukščio ribotuvus, galinius išjungiklius, elektros maitinimo atjungimo ir blokavimo sistemas, apsauginius įžeminimus, gaubtus, stabdymo įrenginius, užlipimo trapus, kėlimo ir valdymo lynus, šviesos ir garsinės signalizacijos veikimą. 87. Tikrinant hidraulinius krovos mechanizmus, ypatingas dėmesys kreipiamas į hidrosistemų saugos vožtuvų darbą. Be to, tikrinami trosų sertifikatai, jų techninė būklė ir kt. 88. Krovos mechanizmo metalinės konstrukcijos apžiūrimos iki bandymų ir juos atlikus. Atliekami statiniai, naudojant 1,25 karto viršijantį nominalų kėlimo krūvį, nurodytą techninėje dokumentacijoje, ir dinaminiai, naudojant 1,1 karto viršijantį nominalų kėlimo krūvį, kėlimo mechanizmo bandymai. 89. Bandymams naudojami specialiai šiam tikslui paruošti bandomieji krūviai. Dinamometrus naudoti draudžiama. 90. Statiniai bandymai, siekiant patikrinti krovos mechanizmo metalinių konstrukcijų stiprumą, atliekami taip: 90.1. krano strėlė pastatoma į padėtį, kurioje krano stovumas blogiausias; 90.2. bandomasis krovinys pakeliamas į 100–150 mm aukštį nuo plokštumos ir išlaikomas ne mažiau kaip 10 min. 91. Krovos mechanizmai yra išlaikę statinius bandymus, jeigu per bandomąjį laikotarpį pakeltas nustatyto svorio krovinys nepakeitė padėties, o mechanizmuose ir metalo konstrukcijose neaptikta įtrūkimų, liekamųjų deformacijų ar kitokių pažeidimų. 92. Krovos mechanizmo dinaminiai bandymai atliekami esant teigiamiems statinių bandymų rezultatams: 92.1. bandomasis krūvis didžiausiu leistinu greičiu pakeliamas ir nuleidžiamas tris kartus; 92.2. pakėlimo ir nuleidimo metu pasirinktame aukštyje netikėtai stabdoma; 92.3. krano strėlė pasukama du kartus tiek, kiek leidžia posūkio mechanizmas, kartu keičiant strėlės pasvirimo kampą nuo mažiausio iki didžiausio. Visi veiksmai turi būti atliekami didžiausiu leistinu greičiu. 93. Vykdant krano korpuso, ant kurio sumontuotas krovos mechanizmas, dokinį remontą atliekamos papildomos metalo konstrukcijų ir mechanizmų apžiūros. Tikrinami išdilimo tarpai tarp besisukančių detalių, skriemuliai, ašys, guoliai ir kt. Esant įtarimui dėl konstrukcijos patikimumo, reikalaujama atlikti atitinkamus konstrukcijos stiprumo skaičiavimus (tai atlieka Lietuvos saugios laivybos administracijos atestuotos įmonės). 94. Krovos mechanizmo bandymai ir apžiūros atliekamos derinant su laivo, ant kurio sumontuotas krovos mechanizmas, kasmetėmis techninėmis apžiūromis. 95. Krovos mechanizmų, kurių kėlimo galia 100 tonų ir daugiau, statiniai ir dinaminiai bandymai atliekami naudojant 1,1 karto didesnį nominalų kėlimo krūvį 89–92 punktuose nustatyta tvarka. 96. Krovos mechanizmą draudžiama eksploatuoti, jeigu: 96.1. nutraukta bent viena plieninio lyno gija arba dešimt lyno diametrų atitinkančiame lyno ilgyje yra iki 5 % nutrauktų vijų; 96.2. neveikia garsinė signalizacija; 96.3. naudojami lynai, turintys ankstesnio užlenkimo žymių, neturintys sertifikatų arba neišbandyti pagal standartus; 96.4. susidėvėję suktukai arba yra kitų gedimų, galinčių turėti įtakos saugiam darbui. 97. Vykdant krovos mechanizmų, sumontuotų dokuose ant viršutinio denio, bandymus doko stapeliniame denyje darbai turi būti nutraukti. 98. Krovos mechanizmų bandymus atlieka komisija, sudaryta laivo savininko (valdytojo) iš atsakingų techninių darbuotojų, dalyvaujant Inspekcijos atstovams. 99. Krovos mechanizmas pripažįstamas tinkamu, jeigu buvo teigiami statinio ir dinaminio bandymų rezultatai, neaptikta liekamųjų metalo konstrukcijų deformacijų, detalių nusidėvėjimas neviršija gamintojo leidžiamų dydžių, kiti mechanizmai ir įrenginiai yra tinkamos techninės būklės. Esant nežymiems nukrypimams nuo normų, kurie nesukelia pavojaus, krovos mechanizmą galima leisti eksploatuoti, sumažinant leistiną keliamąją galią. X. LAIVŲ GARO KATILŲ APŽIŪRŲ TVARKA 100. Garo katilai, kurių darbinis slėgis didesnis kaip 0,1 MPa, tikrinami kasmetės, neeilinės ir dokinės techninės apžiūros metu. 101. Laivo kasmetės techninės apžiūros metu arba, savininkui (valdytojui) pageidaujant, kitu laiku atliekama garo katilų išorinė apžiūra ir bandymai darbiniu slėgiu. 102. Garo katilų vidinė apžiūra atliekama vieną kartą per 5 metus. 103. Garo katilų hidrauliniai bandymai atliekami vieną kartą per 10 metų. 104. Vykdant laivo pirminę techninę apžiūrą, jeigu nėra dokumentų, patvirtinančių, kad buvo atlikti garo katilų bandymai, turi būti atlikti visi 100–103 punktuose nurodyti tikrinimai bei bandymai. 105. Neeilinė garo katilų apžiūra turi būti atliekama, kai remonto metu buvo pakeista daugiau kaip 10% vandens šildymo vamzdžių, taip pat pakeitus ankerinius varžtus arba kniedes, flanšus arba užvirinus įtrūkimus garo vamzdžiuose bei atlikus kitus suvirinimo darbus. Visus nurodytus suvirinimo darbus turi atlikti atestuoti specialistai. 106. Vykdant vidinę apžiūrą katilas turi būti paruoštas taip: 106.1. turi būti nuimta katilo ir vamzdynų termoizoliacinė danga prie flanšinių sujungimų, suvirinimo siūlių, apsauginių vožtuvų. Esant korozijos arba kitiems pažeidimams, galima pareikalauti nuimti visą termoizoliacinę dangą. Jeigu pastebimi ryškūs metalo defektai, galima pareikalauti atlikti likutinių storių matavimus arba pagal nurodymus išpjauti metalo pavyzdžius ir atlikti matavimus. Siūlės ir kiti atidengti sujungimai nuvalyti iki metalinio blizgesio; 106.2. vamzdynų ir ertmių vidinėje pusėje nuvalytos apnašos; 106.3. visų angų ir ertmių kaitinimo pusėje išvalyti suodžiai, šlakas, rūdys; 106.4. atidarytos visos angos ir liukai; 106.5. nuvalyti garo katilo tvirtinimo pamatiniai varžtai; 106.6. nuimti visi vidiniai įrenginiai ir prietaisai (vandens lygio reguliatoriai, garo separatoriai, šildytuvai ir kt.). 107. Apžiūrint katilus iš vidinės pusės būtina atidžiai apžiūrėti vamzdynus, kniedžių galvutes, suvirinimo siūles, galimus ir esamus korozijos židinius, atkreipiant dėmesį į vamzdžių lenkimo vietas, flanšinius sujungimus ir kt. 108. Garo katilų hidrauliniai bandymai vykdomi atlikus vidinę apžiūrą ir pašalinus visus defektus, nustatytus vidinės apžiūros metu. Ruošiant katilą hidrauliniam bandymui, papildomai nuimama termoizoliacinė danga nuo visų katilo paviršių, valcuotų, kniedytų, suvirintų siūlių ir t. t. 109. Hidraulinis bandymas vykdomas tokia tvarka: 109.1. nutraukiami visi darbai, laive sukeliantys smūgius arba triukšmą; 109.2. katilas užpildomas vandeniu, oras iš katilo turi būti visiškai pašalintas; 109.3. slėgio matavimas atliekamas dviem manometrais; 109.4. užpilamo vandens ir oro temperatūra patalpoje turi būti aukštesnė kaip 5° C ir jų temperatūrų skirtumas turi būti kuo mažesnis; 109.5. apsauginiai vožtuvai užaklinami; 109.6. siurblys turi užtikrinti tolygų slėgio didėjimą; 109.7. spaudimas keliamas iki bandomojo dydžio (daugiau kaip 10% darbinio slėgio) ir išlaikomas 10 min; 109.8. spaudimas sumažinamas iki darbinio slėgio ir atliekama visos sistemos apžiūra. 110. Jeigu bandymo metu katile girdisi pašaliniai garsai ar pastebėti kiti reiškiniai, bandymas turi būti nutraukiamas, išleidžiamas vanduo bei atliekama kruopšti apžiūra. Pašalinus defektus, bandymas kartojamas iš naujo. Jeigu pirmo jo bandymo metu pastebėti tik nežymūs defektai, kitas bandymas gali būti atliekamas pakeliant slėgį tik iki darbinio. 111. Katilas pripažįstamas išlaikęs hidraulinius bandymus, jeigu nebuvo pastebėta slėgio kritimo, liekamosios deformacijos arba kitokių matomų pažeidimų. Kniedėmis sujungtų siūlių ir kniedžių galvučių rasojimas, kol nesusidaro lašai, nelaikomas nesandarumu. Tokie patys reiškiniai, atsirandantys suvirintuose sujungimuose, turi būti šalinami iškertant siūlę ir suvirinant iš naujo. Draudžiama užkniedyti plaktuku rasojančias siūles. 112. Išorinė katilo apžiūra ir bandymai darbiniu slėgiu atliekami po kiekvienos vidinės apžiūros ar hidraulinio bandymo. 113. Išorinės apžiūros metu garo slėgis katile pakeliamas iki darbinio ir tikrinama: 113.1. slėgio matavimo prietaisų patikros sertifikatai ir jų galiojimo terminai, vandens lygio kontroliniai matavimo stiklai; 113.2. katilo vamzdynai, armatūra, prapūtimo-ventiliavimo sistemos; 113.3. automatinis garo katilo darbo režimas, sandarumas; 113.4. vandens padavimo į katilą sistemos filtrai ir kiti įrenginiai; 113.5. katilo termoizoliacija, kuro padavimo į bakus siurbliai ir purkštuvai; 113.6. saugos vožtuvai, rankinis saugos vožtuvų atidarymas. 114. Saugos vožtuvai turi būti sureguliuoti taip, kad Patidarymo ≤ 1,05 Pdarbinio, kai Pdarbinis ≤ 1 MPa; ir Patidarymo ≤ 1,03 Pdarbinio, kai Pdarbinis > 1 MPa. Maksimalus leidžiamas slėgis iki saugos vožtuvo veikimo pradžios neturi viršyti 1,1 Pdarbinio. Esant teigiamiems bandymų rezultatams, sureguliavus saugos vožtuvus, vienas iš vožtuvų užplombuojamas. 115. Tikrinant katilo rankinio ir automatinio režimo veikimą, reikia įsitikinti, ar patikimai dirba signalizacija ir laiku suveikia blokavimo sistema esant nepakankamam vandens lygiui katile, užgesus fakelui ir kitais atvejais. 116. Patikrinus katilą ir užfiksavus teigiamus rezultatus, garo katilas pripažįstamas tinkamu dirbti. Esant kai kuriems nukrypimams, gali būti leidžiama eksploatuoti katilą, slegiamą mažesniu darbiniu slėgiu. 117. Atlikus apžiūras ir bandymus, laivo savininkui (valdytojui) išduodami atitinkamai garo katilų, slėginių indų ir jų įjungimo vamzdžių išorinės apžiūros ir bandymų darbiniu slėgiu aktas (2 priedas) bei garo katilų, slėginių indų ir jų įjungimo vamzdžių vidinės apžiūros ir hidraulinio bandymo aktas (3 priedas). XI. LAIVŲ ŽURNALAI (DIENYNAI) IR JŲ PILDYMO TVARKA 118. Laivo darbinė veikla fiksuojama šiuose laivo žurnaluose ir dienynuose: 118.1. laivo dienyne; 118.2. keleivinio-automobilinio kelto dienyne; 118.3. operacijų su nafta, kenksmingomis medžiagomis, nuotekomis ir šiukšlėmis laivuose registracijos žurnaluose; 118.4. laivuose, kuriuose nesugretintos kapitono (laivavedžio) ir mechaniko pareigos, papildomai turi būti naudojamas jėgainės dienynas; 118.5. laivo, kuriame sugretintos laivavedžio, kapitono (škiperio) ir mechaniko pareigos, laivo žurnale (9 priedas); 118.6. plūdriojo doko jėgainės žurnale (10 priedas); 118.7. plūdriojo doko budėjimo žurnale (11 priedas); 118.8. žemkasės, žemsiurbės ir nesavaeigio plaukiojančio krano darbo žurnale (12 priedas). 119. Laivo žurnalas (dienynas) turi būti laikomas vairinėje (valdymo pulte), jėgainės dienynas (žurnalas) – mašinų skyriuje. Dienynų lapai turi būti sunumeruoti, surišti ir antspauduoti. 120. Laivo žurnalai (dienynai) registruojami Inspekcijoje. 121. Inspekcija, įregistravusi laivo žurnalą (dienyną), kartu su žurnalu (dienynu) Nr. 1 išduoda vidaus vandenų laivo, žvejybos laivo, plūduriuojančio įrenginio ir plūduriuojančios priemonės žurnalų (dienynų) registravimo liudijimą (13 priedas). Šis liudijimas turi būti saugomas laive. 122. Užbaigtus laivo žurnalus (dienynus) Inspekcijos pareigūnai pažymi nenusitrinančiu užrašu „ANULIUOTAS“ ir grąžina laivo savininkui (valdytojui). Anuliuotas laivo dienynas (žurnalas) saugomas laive 6 mėnesius nuo paskutinio įrašo jame datos. Kiti laivų dienynai (žurnalai), pažymint eilės numerį, išduodami, pateikus ankstesnį užbaigtą laivo žurnalą (dienyną). 123. Reiso metu laivo žurnale (dienyne) Nr. 1 turi būti įrašomi duomenys apie kiekvieno įgulos nario poilsio periodų pradžią ir pabaigą. Pasikeitus laivo eksploatacijos režimui, įrašai laivo žurnale (dienyne) turi būti daromi naujame puslapyje. Jeigu laivas aprūpintas tachografu, jo registraciniai tachografo įrašai saugomi laive 6 mėnesius nuo paskutinio įrašo dienos. 124. Už laivo žurnalo (dienyno) pildymą atsakingas laivo kapitonas (škiperis), už jėgainės žurnalo (dienyno) pildymą – mechanikas. Nesavaeigio laivo žurnalą (dienyną) pildo savaeigio laivo, kuriam priskirtas nesavaeigis laivas, kapitonas. Laivuose-stūmikuose (vilkikuose), kurie dirba su baržomis be įgulos, atskiri žurnalai nenaudojami. Visi įrašai laivo žurnale ar kituose dokumentuose turi būti atlikti laiku, techniškai pagrįsti, suprantami, pildomos visos dokumente esančios grafos. 125. Techninių apžiūrų metu tikrinama laive esančių žurnalų (dienynų) registracija, jų pildymas, registracijos liudijimas, įgulos darbo ir poilsio režimai ir t. t. XII. LAIVŲ NAVIGACINIŲ IR RYŠIO PRIEMONIŲ APŽIŪRŲ TVARKA 126. Laivų navigacinėms ir ryšio priemonėms nustatomi šie reikalavimai: 126.1. navigacinė įranga turi būti įrengta sausoje, lengvai prieinamoje patalpoje; 126.2. navigacinė įranga ir jos kabelių tinklas turi būti išdėstytas taip, kad nepakeistų magnetinių kompasų parodymų; 126.3. radiolokacinės stoties monitorius turi būti įrengtas vairinėje prie priekinės pertvaros; 126.4. prie monitoriaus turi būti priklijuota lentelė, kurioje nurodytos zonos, kurios trukdo radiolokatoriaus antenos darbui (stiebas ir kt.); 126.5. radiolokatoriaus antena turi būti įrengta taip, kad į jos apžvalgos lauką patektų kuo didesnis plotas aplink laivą; 126.6. antena turi būti įrengta tokiame aukštyje, kad aukšto dažnumo spinduliavimo srautas deniuose ir kitose vietose, kur gali būti žmonės, neviršytų leidžiamų normų; 126.7. magnetinis kompasas turi būti įrengtas vairinėje taip, kad iš laivo valdymo vietos vairininkas netrukdomai galėtų stebėti laivo kursą ir kad deviatorius galėtų panaikinti kompaso nuokrypį; 126.8. magnetinis kompasas turi būti įrengtas kuo toliau nuo magnetinių ir elektromagnetinių laukų šaltinių, kurie gali pakenkti kompaso parodymų tikslumui; 126.9. magnetinio kompaso likutinės deviacijos nustatymo ir panaikinimo darbus atlieka šiai veiklai atestuotos įmonės; 126.10. magnetinio kompaso likutinės deviacijos nustatymo ir panaikinimo darbai atliekami po laivo remonto doke arba po paprastojo laivo remonto, jei buvo atliekami suvirinimo darbai; 126.11. echolotas turi būti įrengtas vairinėje, patogioje naudojimui ir remontui vietoje; 126.12. echoloto vibratorius turi būti įrengtas mažiausiai laivo vibracijos veikiamoje vietoje po laivo dugnu užtikrinant jo darbą taip, kad laivo supimo metu jis neišnirtų iš vandens; 126.13. navigacinę ir radionavigacinę įrangą laivuose montuoti ir remontuoti leidžiama šiai veiklai atestuotoms įmonėms; 126.14. atlikus laivo įrangos montavimo ir remonto darbus, laivo savininkui (valdytojui) turi būti įteiktas atliktų darbų aktas, pasirašytas darbus atlikusios įmonės vadovo ir laivo savininko (valdytojo); 126.15. navigacinę ir radionavigacinę įrangą privaloma montuoti griežtai laikantis įrangos gamintojo nustatytų reikalavimų ir normų bei darbų saugos taisyklių; 126.16. matomoje vietoje turi būti iškabinta magnetinio kompaso likutinės deviacijos lentelė; 126.17. jūrlapiai, hidrografiniai žemėlapiai, locijos, kranto žiburių ir ženklų knygos turi būti koreguotos, jose turi būti spaudas su koregavimą atlikusio asmens vardu ir pavarde, parašu ir paskutinio pranešimo įgulai arba navigacinio pranešimo numeris. XIII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 127. Laivo savininkas (valdytojas) turi teisę dalyvauti atliekant laivų techninę priežiūrą bei gauti informaciją apie laivų techninę būklę. 128. Vienas laivo apžiūros ar techninės apžiūros akto egzempliorius pateikiamas laivo savininkui (valdytojui), o kitas lieka Inspekcijoje. 129. Laivo savininkas (valdytojas) privalo vykdyti laivo techninių apžiūrų akte įrašytas Inspekcijos pareigūnų išvadas. ______________ Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre įregistruotų vidaus vandenų transporto priemonių techninės priežiūros atlikimo taisyklių 1 priedas (Vidaus vandenų transporto priemonės pirminės techninės apžiūros akto formos pavyzdys) (Herbas) LIETUVOS RESPUBLIKA VALSTYBINĖ VIDAUS VANDENŲ LAIVYBOS INSPEKCIJA VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO PRIEMONĖS PIRMINĖS TECHNINĖS APŽIŪROS AKTAS _________ m. _____________ d. Kaunas I. BENDRIEJI DUOMENYS 1. Vidaus vandenų transporto priemonės tipas_____________________________________ 2. Pavadinimas ir (arba) Nr. ___________________________________________________ 3. Paskirtis 4. Modelis 5. Registro (identifikavimo) numeris 6. Duomenys apie savininką (valdytoją): (fizinio asmens vardas, pavardė, adresas, telefono numeris, fakso numeris arba juridinio asmens rekvizitai) 7. Plaukiojimo rajonas________________________________________________________ 8. Pastatymo metai ir vieta_____________________________________________________ 9. Statyklos pavadinimas______________________________________________________ 10. Korpuso medžiaga________________________________________________________ 11. Spalva__________________________________________________________________ 12. Korpuso numeris_________________________________________________________ 13. Ilgis, m_________________________________________________________________ 14. Plotis, m________________________________________________________________ 15. Aukštis, m (nuo kilio apatinės dalies iki pačios aukščiausios nenuimamos laivo dalies) 16. Borto aukštis virš vandens, m_______________________________________________ 17. Maksimali grimzlė, m_____________________________________________________ 18. Bendroji talpa, bruto registro tonomis_________________________________________ 19. Keliamoji galia (didžiausias leidžiamas keleivių skaičius)_________________________ 20. Matavimų liudijimas Nr. __________, išduotas_________________________________                                                                                                                                  (išdavusios institucijos pavadinimas) Data ____________________ 21. Eigos variklių tipas ir skaičius: 21.1. vidaus degimo varikliai___________________________________________________ 21.2. garo mašinos___________________________________________________________ 21.3. garo turbinos___________________________________________________________ 21.4. dujų turbinos___________________________________________________________ 21.5. elektriniai varikliai______________________________________________________ 22. Eigos variklių galingumas, kW______________________________________________ 23. Eigos variklių markė, gamykla, numeris, gamybos metai__________________________ __________________________________________________________________________ 24. Pagalbinių variklių markė, skaičius, gamintojo numeris, pagaminimo metai___________ 24.1. Pagalbinių variklių galingumas kW_________________________________________ 24.2. Elektros įrangos bendras galingumas, kW____________________________________ 25. Varytuvų kiekis ir traukos rūšis: 25.1. laivasraigčiai___________________________________________________________ 25.2. mentračiai_____________________________________________________________ 25.3. sparnuotieji varytuvai____________________________________________________ 25.4. vandensvydžio tipo varytuvai______________________________________________ 25.5. z tipo varytuvai_________________________________________________________ 25.6. kiti___________________________________________________________________ 25.7. laivo greitis____________________________________________________________ 26. Vairo įrenginys: Posūkiui daryti plaukiant į priekį Posūkiui daryti plaukiant atbuline eiga Vairo tipas ir vairo lapų kiekis Kreipiančiųjų tūtų kiekis Vairo pavara: – mechaninė (rankinė) – hidraulinė (rankinė) – elektrohidraulinė – elektrinė Tipas______________________________________________________________________ Gamintojas_________________________________________________________________ 27. Atsarginis vairo įrenginys__________________________________________________ Vairo pavara: mechaninė (rankinė)__________________________________________________________ hidraulinė (rankinė)__________________________________________________________ elektrohidraulinė____________________________________________________________ elektrinė___________________________________________________________________ Veikia: rankiniu būdu_______________________________________________________________ automatiškai________________________________________________________________ Tipas______________________________________________________________________ Gamintojas_________________________________________________________________ 28. Atbulinės eigos vairai: yra / nėra_____________________________________________ Tipas______________________________________________________________________ Gamintojas_________________________________________________________________ Distancinis vairų valdymas iš vairinės: yra / nėra___________________________________ 29. Vairinė: judanti ar nejudanti________________________________________________ 30. Specialiai įrengta vairinė vienam žmogui valdyti laivą naudoj ant radiolokatorius: yra/nėra ___________________________________________________________________ II. ĮRENGIMAI 31. Inkarai: 31.1. priekinis inkaras ___________________ kg, tipas _____________________________ 31.2. priekinis inkaras___________________ kg, tipas _____________________________ 31.3. laivagalio inkaras___________________ kg, tipas _____________________________ 31.4. laivagalio inkaras___________________ kg, tipas _____________________________ 32. Inkaro grandinės: 32.1. priekinė inkaro grandinė _____________________  m, kalibras ______________ mm, nutraukimo galia, kN ________________________________________________________ 32.2. priekinė inkaro grandinė                                             m, kalibras ______________ mm, nutraukimo galia, kN ________________________________________________________ 32.3. laivagalio inkaro grandinė                                          m, kalibras ______________ mm, nutraukimo galia, kN ________________________________________________________ 32.4. laivagalio inkaro grandinė                                          m, kalibras ______________ mm, nutraukimo galia, kN ________________________________________________________ 33. Gelbėjimosi priemonės: 33.1. gelbėjimo valtys ______ vnt, _________________________________  vietų kiekviena; 33.2. gelbėjimo plaustai______ vnt, _______________________________  vietų kiekvienas; 33.3. gelbėjimo liemenės __________________________________________________ vnt.; 33.4. gelbėjimo ratai _____________________________________________________  vnt. 34. Priešgaisrinės apsaugos priemonės: 34.1. nešiojami gesintuvai ________________________________________________  vnt.; 34.2. stacionarūs gesinimo įrenginiai _______________________  tipas, ____________ vnt.; 34.3. kiti įrenginiai:__________________________________________________________ __________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________ 35. Nusausinimo įrenginiai: 35.1. nešiojami motoriniai siurbliai ___ vnt., siurblio našumas _________________  m3/val.; 35.2. stacionarūs siurbliai ____ vnt., siurblio našumas ________________________  m3/val.; 35.3. rankiniai siurbliai _____________________  vnt., siurblio našumas __________ l/min. 36. Navigacinė įranga: 36.1. navigacinė radiolokacinė stotis (tipas, pavadinimas, gamintojas ir pagaminimo metai) __________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________ 36.2. jūriniai žiūronai ____________ vnt., tipas____________________________________ 36.3. radijo stotys ___________ vnt., tipas________________________________________ 36.4. magnetinis kompasas ______ vnt., tipas______________________________________ 36.5. garsintuvai _______________________________________________________  vnt.; 36.6. pakabinami laikrodžiai ______ vnt., tipas____________________________________ 36.7. echolotas ________ vnt., tipas_____________________________________________ 36.8. lagas (greičio matuoklis) __________ vnt., tipas_______________________________ 36.9. rankinis lotas su atsarginiu svoriu ____________ vnt., tipas______________________ 36.10. gylio matuoklė ____________________________________________________  vnt. 37. Kitos priemonės: 37.1. įlipimo išlipimo lieptai___________________________________________________ 37.2. užbortinis trapas________________________________________________________ 37.3. įtraukiamasis trapas__________________________________________________ vnt. 37.4. kitos žmonių įlaipinimo priemonės__________________________________________ __________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________ 37.5. krancai __________________ vnt.; 37.6. valčių kabliai ___________ vnt.; 37.7. lynų padavimo svaidyklės _________ vnt.; 37.8. pirmosios medicininės pagalbos vaistinėlės ________________ vnt.; 37.9. būtinos priemonės laivo korpuso įlaužoms užtaisyti____________________________ __________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________ 38. Ryšio tarp laivo priekio ir vairinės tipas: 38.1. abipusis kintamas_______________________________________________________ 38.2. abipusis sinchroninis (telefoninis)__________________________________________ 39. Radijo ir telefono įrenginiai: 39.1. ryšys „laivas–laivas“_____________________________________________________ 39.2. navigacinių operacijų ryšiai_______________________________________________ 39.3. bendro naudojimo ryšiai__________________________________________________ 39.4. vidinis tarnybinis ryšys___________________________________________________ 40. Lynai: Lyno paskirtis vilkti laivams surišti švartuoti Kiekis, vnt. Ilgis, m Nutraukimo galia, kN 41. Buitinių įrenginių, kurie dirba naudodami dujas, kiekis, jų tipai ir liudijimų, leidžiančių juos eksploatuoti, galiojimo laikas nurodomi atskirame dokumente. _____________________________ ________________________________________________________________________________ 42. Pastabos:_______________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ 43. Vaizdo ir garso signalai:___________________________________________________ ________________________________________________________________________________ Laivo apžiūros vieta ir laikas:__________________________________________________ Laivo apžiūroje dalyvavo: (savininkas (valdytojas) arba jo įgaliotas asmuo)______________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos pareigūnai:_________________________ ________________________________________________________________________________ ______________ Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre įregistruotų vidaus vandenų transporto priemonių techninės priežiūros atlikimo taisyklių 2 priedas (Garo katilų, slėginių indų ir jų įjungimo vamzdžių išorinės apžiūros ir bandymų darbiniu slėgiu akto formos pavyzdys) (Herbas) LIETUVOS RESPUBLIKA VALSTYBINĖ VIDAUS VANDENŲ LAIVYBOS INSPEKCIJA GARO KATILŲ, SLĖGINIŲ INDŲ IR JŲ ĮJUNGIMO VAMZDŽIŲ IŠORINĖS APŽIŪROS IR BANDYMŲ DARBINIU SLĖGIU AKTAS Vidaus vandenų laivo, žvejybos laivo, plūduriuojančio įrenginio ar plūduriuojančios priemonės pavadinimas______________________________________________________________________ Identifikavimo kodas _______________ Registro (identifikavimo) Nr. _________________ Vidaus vandenų laivo, žvejybos laivo, plūduriuojančio įrenginio ar plūduriuojančios priemonės savininkas_______________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ (vardas, pavardė, asmens kodas – jei savininkas fizinis asmuo, pavadinimas, įmonės kodas – jei savininkas juridinis asmuo, adresas) Garo katilų, oro laikymo balionų, dekompresinių-rekompresinių kamerų paskirtis_________ ____________________________ Leistinas slėgis ___________________________________  mPa Leistinas darbinis slėgis ____________________________ mPa Leistinas darbinis slėgis pakeistas (data) _____ m. dėl.______________________________ (nurodyti priežastis ir pakeistą leistiną darbinį slėgį) ________________________________________________________________________________ Garo katilų, oro laikymo balionų, dekompresinių-rekompresinių kamerų talpa___________ . Pastatymo metai ir vieta_______________________________________________________ Kiekis, numeriai_____________________________________________________________ Apžiūros ir bandymų data ir vieta_______________________________________________ Jų armatūra: tinkama/netinkama Apsauginiai vožtuvai įrengti slėgiui _________________________ mPa Įrengimas ir tvirtinimas: tinkamas/netinkamas Garo katilai, oro laikymo balionai, dekompresinės–rekompresinės kameros Nr. __________ ________________________________________________________________________________ Ir pajungimo vamzdžiai garo/oro spaudimo būdu išbandyti __________ mPa slėgiu garo/oro nutekėjimų nepastebėta, nustatomas leistinas darbinis slėgis _____________________  mPa Atsižvelgiant į nurodytus techninius duomenis minėtus garo katilus, oro laikymo balionus, dekompresines-rekompresines kameras ir jų įjungimo vamzdžius LEIDŽIAMA naudoti darbe. Kitos išorinės apžiūros ir garo/oro spaudimo būdu bandymo data ______________________ Kitos vidaus apžiūros data ____________________________________________________ Kitas hidraulinis bandymas ____________________________________________________ Patikrinimų ir band …