Nutarimas dėl šiaulių apskrities teritorijos bendrojo (GENERALINIO) PLANO PATVIRTINIMO 2008 m. rugsėjo 24 d. Nr. 1042 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų pl

Lietuvos Respublikos Vyriausybė NUTARIMAS DĖL ŠIAULIŲ APSKRITIES TERITORIJOS BENDROJO (GENERALINIO) PLANO PATVIRTINIMO 2008 m. rugsėjo 24 d. Nr. 1042 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617; 2007, Nr. 39-1437) 6 straipsniu, 11 straipsnio 4 ir 10 dalimis, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

MINISTRAS PIRMININKAS GEDIMINAS KIRKILAS APLINKOS MINISTRAS ARTŪRAS PAULAUSKAS _________________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 1042 ŠIAULIŲ APSKRITIES TERITORIJOS BENDRASIS (GENERALINIS) PLANAS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendiniais (Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas patvirtintas Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. IX-1154 (Žin., 2002, Nr. 110-4852), aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-263 „Dėl Apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano rengimo, Savivaldybės teritorijos bendrojo plano rengimo ir Miestų ir miestelių bendrųjų planų rengimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 83-3029), Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160, (Žin., 2003, Nr. 89-4029), nuostatomis, nacionalinėmis strategijomis ir kitais teisės aktais, nuorodos į kuriuos pateiktos atitinkamuose skyriuose, parengtas Šiaulių apskrities teritorijos bendrasis (generalinis) planas (toliau vadinama – bendrasis (generalinis) planas).

II. APSKRITIES TERITORIJOS VYSTYMO KONCEPCIJA I. Apskrities teritorijos vystymo bendrųjų tikslų sistema 6. Bendrajame (generaliniame) plane nustatyta bendrųjų teritorijos vystymo tikslų sistema sudaryta siekiant nuosekliai įgyvendinti darnaus vystymosi teritorinę politiką.

8.1. plėtoti teritoriškai diferencijuotą socialinę-kultūrinę infrastruktūrą;

8.2. suteikti socialinio vystymo impulsą savivaldybėms – numatyti jų koordinuotos plėtros galimybes;

8.3. stiprinti regiono demografinį potencialą ir kultūrinį tapatumą;

8.4. sudaryti teritorines sąlygas įgyvendinti diferencijuotą regiono demografinę ir socialinę politiką, specialias regionines nedarbo mažinimo, kaimo bendruomenių aktyvinimo, švietimo, profesinio rengimo, mokslo, studijų ir socialinių paslaugų programas, padaryti jas prieinamesnes gyventojams;

8.5. kurti ir stiprinti apskrities kultūrinį tapatumą, remti etnokultūros teritorinę raišką;

8.6. mažinti socialinę atskirtį;

8.7. užtikrinti regiono gyventojams sveiką ir švarią aplinką.

9.1. užtikrinti ilgalaikius žemėnaudos prioritetus ir racionalų žemės naudojimo balansą;

9.2. naudoti tarptautinius ir šalies tranzitinius koridorius, alternatyvius energijos šaltinius, plėtoti naujų perspektyvių naudingųjų iškasenų gavybą ir taip skatinti apskrities ūkio plėtrą;

9.3. plėtoti ir modernizuoti Šiaulių regiono kelių infrastruktūrą – jungti juos prie vientisos šalies ir Europos Sąjungos sistemos, gerinti vietinių kelių kokybę;

9.4. modernizuoti žemės ir miškų ūkį – teritoriškai diferencijuoti, atlikti funkcinę jo konversiją, naudoti poilsio organizavimo kaime potencialą, plėtoti ekologinę žemdirbystę, turizmo infrastruktūrą ir turizmo verslą;

9.5. didinti pramonės ir verslo konkurencingumą – diegti didelės pridėtinės vertės gamybą ir informacines technologijas;

9.6. gerinti pramonės ir verslo aplinką.

10.1. išlaikyti ir stiprinti turimą sveiką aplinką, kraštovaizdžio, biologinės įvairovės ir gamtinio karkaso palaikymo sistemą;

10.2. užtikrinti apskrities savitumus formuojančių gamtinės ir kultūrinės aplinkos vertybių efektyvią apsaugą ir racionalų naudojimą;

10.3. užtikrinti tik ekologiškai pagrįstų projektų ir strateginių kraštotvarkos programų įgyvendinimą.

11.1. užtikrinti tikslingą ir darnią gyvenviečių erdvinės struktūros raidą, pagrįstą šalies erdvinio urbanistinio stuburo palaikymo ir tolygaus aktyvumo centrų išdėstymo darna;

11.2. užtikrinti tikslingą ir darnią saugomų teritorijų raidą, erdvinės struktūros vystymą atsižvelgiant į gamtinį karkasą;

11.3. numatyti priemones urbanistinio ir gamtinio karkasų erdvinei darnai, ekosistemų dinaminiam stabilumui ir kraštovaizdžiui palaikyti;

11.4. racionaliai paskirstyti apskrities teritorijos funkcinio naudojimo prioritetus;

11.5. taikyti aktyvias regioninės politikos priemones esamoms neigiamoms regionų raidos tendencijoms pakeisti;

11.6. kuo geriau naudoti turimą apskrities teritorijos potencialą;

11.7. išsaugoti ir stiprinti apskrities teritorijos savitumą.

II. APSKRITIES TERITORIJOS KONCEPCIJOS ERDVINĖS STRUKTŪROS VYSTYMO sąlygos 12. Pagrindinės vystymo jėgos, skatinančios erdvinės struktūros (teritorinius) pokyčius:

12.1. gyventojų pokytis apskrityje ir apskrities savivaldybėse;

12.2. bendras ekonominio lygio augimas.

13.1. urbanizacijos plėtra, aglomeruojančio faktoriaus poveikis;

13.2. transporto infrastruktūros plėtra, jos kokybės gerėjimas;

13.3. inžinerinės infrastruktūros poreikio didėjimas, jos kokybės gerinimas;

13.4. socialinės infrastruktūros poreikio didėjimas, jos kokybės gerinimas;

13.5. turizmo ir rekreacijos infrastruktūros poreikio didėjimas, jos kokybės gerinimas.

14.1. stabilizuosis esamo apskrities gyvenamųjų vietovių tinklo gyventojų skaičius;

14.2. padaugės apskrities miestų gyventojų, sustiprės apskrities bazinis urbanistinis karkasas;

14.3. bus sustabdytas kitų miestų, esančių urbanistiniame karkase, nykimas;

14.4. sėkmingai įgyvendinant kaimo plėtros programas, stabilizuosis kaimo gyvenamųjų vietovių tinklo gyventojų skaičius arba jų nežymiai mažės dėl agrarinių technologijų modernėjimo ir efektyvesnio ūkininkavimo;

14.5. apskrities teritorijos urbanizacijos mastas susilygins su esamu šalies urbanizacijos mastu.

III. BENDROJI ERDVINĖ KONCEPCIJA 15. Nustatyta apskrities erdvinė (teritorinė) koncepcija – konkreti jos teritorijos sąranga, išreikšta atraminiais funkciniais teritoriniais karkasais ir funkcinėmis foninėmis struktūromis, pagal ankstesniuose skyriuose nustatytas erdvinės struktūros vystymo sąlygas.

18.1. aktyviausios ūkinės plėtros centrų ir ašių su labiausiai sukultūrinta gamtine aplinka ir išplėtotais geotechniniais kompleksais sistema, sudaranti funkcinį apskrities stuburą, kuris palaiko apskrities socialinį-ekonominį gyvybingumą;

18.2. gyvenviečių ir susisiekimo sistemos.

19.1. I ir II lygmenų – R (regioninės) kategorijos stiprinamojo tipo regioninio rango metropolinis centras Šiauliai;

19.2. III lygmens – lokaliniai centrai, kurie apima esamus administracinius savivaldybių centrus ir plėtotinus kitus aptarnavimo centrus.

20.1. I lygmuo – (IA, IB, IC kategorijų) tarptautinės ir nacionalinės urbanistinės integracijos ašys, numatytos esamų ir perspektyvinių tarptautinių transporto magistralių, jungiančių šalies regionus (jų centrus) tarpusavyje ir su kaimyninių valstybių regionais, pagrindu;

20.2. II lygmuo – regioninės urbanistinės integracijos ašys, jungiančios regionų dalis (jų centrus) ir siejančios jas su aukštesnio lygmens urbanistinės integracijos ašimis. Jos formuoja apskrities teritorijos karkasinį žiedą (krašto ir rajoninių kelių pagrindu), jungiantį visus lokalinius centrus tarpusavyje ir su apskrities centru;

20.3. III lygmuo – lokalinės jungtys, papildančios regionines urbanistinės integracijos ašis.

21.1. urbanistinio karkaso centrų aglomeruojančio poveikio arealai ir bendras urbanistinio karkaso koncentruojančio poveikio arealas;

21.2. gamtinis karkasas, kurį apskrityje sudaro ekologinio aktyvumo centrų, ašių su mažiausiai sukultūrintais gamtiniais kompleksais ir ribota technine infrastruktūra sistema – atsvara jos urbanistiniam funkciniam stuburui.

22.1. geoekologinės takoskyros – teritorijų juostos, skiriančios stambias gamtines geosistemas ir atliekančios ekologinį kompensavimą tarpsisteminiu lygmeniu, ypač dideliu ekologiniu aktyvumu ir jautrumu pasižyminčios teritorijos: upių aukštupiai, vandenskyros, aukštumų ežerynai, kalvynai, aukštapelkynai, priekrantės, požeminių vandenų intensyvaus maitinimo zonos;

22.2. geosistemų vidinio stabilizavimo arealai – teritorijos, atliekančios ekologinį kompensavimą lateralinėse (horizontaliosios teritorinės migracijos) geosistemose. Tai paprastai teritorijos, reikšmingos biologinės įvairovės požiūriu, taip pat galinčios transformuoti šoninį nuotėkį ar kitus srautus: želdinių masyvai ir grupės, natūralios pievos, pelkės, kiti vertingi ekotopai stambiųjų apskrities geosistemų viduje;

22.3. migracijos koridoriai – slėniai, raguvynai ir dubakloniai, kuriais vyksta intensyvi medžiagų, energijos ir gamtinės informacijos srautų apykaita ir biologinių rūšių migracija.

26.1. intensyvaus naudojimo teritorijos;

26.2. ekologinio stabilizavimo arba tausojančio naudojimo ir konversijos teritorijos.

27.1. aglomeruotos urbanizacijos, turizmo ir konversijos vystymo arealas – Šiaulių aglomeracinė zona – Radviliškio, Šiaulių, Kuršėnų ruožas ir sankirta su transeuropiniu IA koridoriumi Pskovas–Ryga–Šiauliai–Kaliningradas–Varšuva–Krokuva–Budapeštas E77 („Via Hanseatica“);

27.2. bioprodukcinio naudojimo intensyvinimo arealai – žymesnių ekologinių ribojimų nekeliantys lyguminiai arealai apskrities šiaurėje, vakaruose, rytuose, pietryčiuose;

27.3. tausojančio bioprodukcinio naudojimo vystymo arealai – ekologinių ribojimų reikalingi arealai rytinėje ir vakarinėje apskrities dalyse;

27.4. tausojančio bioprodukcinio naudojimo ir konversijos vystymo arealai – ekologinių ribojimų reikalingi arealai pietinėje ir vakarinėje apskrities dalyse;

27.5. konservacinio-rekreacinio vystymo ir konversijos arealai – valstybinių regioninių parkų ir kitų saugomų teritorijų arealai;

27.6. rekreacinio vystymo ir konversijos arealai – agrariniai arba miškingi ir ežeringi tvenkinių ir upių slėnių arealai;

27.7. konservacinio-bioprodukcinio vystymo ir konversijos arealai – esamų biosferos poligonų ir saugotinų gamtinių teritorijų arealai.

IV. TERITORIJOS NAUDOJIMO FUNKCINIAI PRIORITETAI 31. Apskrities teritorijos perspektyvinis funkcinis zonavimas atliktas remiantis Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane pateikta šalies perspektyvinio funkcinio makrozonavimo sistema ir atlikta esamos būklės analize.

33.1. išskirta riba, skirianti šiaurės ir vidurio Lietuvos ir vidurio žemaičių funkcinių prioritetų sritis. Ji patraukta piečiau Šiaulių miesto savivaldybės ribos, gretimos teritorijos priskirtos šiaurės ir vidurio Lietuvos sričiai, nes tai tiksliau atspindi realų teritorijos fizinių savybių potencialą;

33.2. išskirta 11 rajonų pagal teritorijos naudojimo funkcinius prioritetus, kurių suvestinė su jų polifunkcinio zonavimo indeksais pateikta 1 lentelėje. Tai gana stambios teritorijos, pasižyminčios panašiomis gamtinėmis, urbanistinėmis ir ūkinėmis sąlygomis ir besikartojančiais savitais funkcinių prioritetų kompleksais.

1 lentelė. Funkcinių prioritetų sritys, rajonai ir porajoniai Funkcinių prioritetų sritys ir rajonai Funkcinių prioritetų rajonų indeksai Funkcinių prioritetų porajoniai Funkcinių prioritetų porajonių indeksai VIDURIO ŽEMAIČIŲ SRITIS mkR Užvenčio ŽM Užvenčio ŽM Kelmės žmkr Kelmės žmr Karklėnų žrk Tytuvėnų–Kurtuvėnų mKR Bubių mRk Kurtuvėnų Krm Tytuvėnų Krm Padubysio žm Tyrulių –Šaukoto kmr ŠIAURĖS IR VIDURIO LIETUVOS SRITIS ŽM Pašušvio žmk Daugėlaičių žm Pašušvio kMž Daugyvenės kmr Naujosios Akmenės ŽM Naujosios Akmenės ŽM Vegerių žm Ventos–Žagarės–Gruzdžių mrK Kamanų Km Papilės Kmr Švendrių kMž Šakynos žm Gruzdžių kMm Ventos mž Joniškio ŽM Joniškio ŽM Mikoliškio žm Kuršėnų–Šiaulių–Radviliškio Umr Šiaulių–Kuršėnų–Radviliškio Umr Pakruojo–Linkuvos mkž Gedžiūnų kMm Pakruojo Mž Meškuičių–Rozalimo ŽM Rozalimo ŽM Sidabravo ŽM Sidabravo ŽM Teritorijų naudojimo indeksai: Ž – intensyvus žemės ūkis, ž – tausojantis žemės ūkis; M – intensyvus miškų ūkis, m – tausojantis miškų ūkis; R – intensyvi rekreacija, r – ekstensyvi rekreacija; K – instituciškai organizuota konservacija, k – įstatymiškai organizuota konservacija; U – aglomeruota urbanizacija.

2 lentelė. Funkcinių prioritetų kompleksai Šiaulių apskrities savivaldybėse Funkcinių prioritetų kompleksai Šiaulių miesto savivaldybė Akmenės rajono savivaldybė Joniškio rajono savivaldybė Kelmės rajono savivaldybė Pakruojo rajono savivaldybė Radviliškio rajono savivaldybė Šiaulių rajono savivaldybė tūkst. hektarų procentų tūkst. hektarų procentų tūkst. hektarų procentų tūkst. hektarų procentų tūkst. hektarų procentų tūkst. hektarų procentų tūkst. hektarų procentų Ia Km (instituciškai organizuota rezervatinė konservacija ir tausojantis miškų ūkis) 10,9 12,9 II a Krm (instituciškai organizuota konservacija, ekstensyvi rekreacija ir tausojantis miškų ūkis) 9,3 11 10 8,7 27,5 16,2 0,1 0,1 9,8 5,4 III a-c km(M)r(R) (įstatymiškai organizuota konservacija, įvairaus pobūdžio miškų ūkis ir įvairaus pobūdžio rekreacija) 22,8 19,7 8,1 4,7 23,5 17,9 43,2 26,5 47,6 26,3 IV a-d žm(M)r(R) (tausojantis žemės ūkis, įvairaus pobūdžio miškų ūkis ir rekreacija) 38,7 46 11,8 10,2 104,2 61,1 46,3 35,2 50 30,6 62,2 34,4 V a-c Žm(M) (intensyvus žemės ūkis ir įvairaus pobūdžio miškų ūkis) 25,4 30,1 70,6 61,3 30,7 18 61,8 46,9 50,2 30,7 34,9 19,3 VI Umr (aglomeruota urbanizacija, tausojantis miškų ūkis ir ekstensyvi rekreacija) 8,1 100 19,9 12,2 26,3 14,6 Iš viso 8,1 100 84,4 100 115,2 100 170,5 100 131,6 100 163,5 100 180,7 100 35. Apskrities savivaldybių vystymo skirtumus lemia tiek teritorinė kraštovaizdžio struktūra, tiek turima gamtinių išteklių specifika, gamtinio ir urbanistinio karkaso ir saugomų teritorijų lokalizavimas. Teikiamas funkcinių prioritetų perspektyvinis pasiskirstymas turi užtikrinti konceptualius darnaus vystymosi interesus.

36.1. svarbiausios urbanistinio vystymo vietovės (3 lygmenų);

36.2. svarbiausios rekreacinio vystymo vietovės (2 lygmenų);

36.3. svarbiausios galimų kasybos interesų vietovės (eksploatuojamų durpynų ir naudingųjų iškasenų teritorijos, galima angliavandenilių lokalizacijos zona);

36.4. gynybinių interesų vietovė (Zoknių karinis aerodromas);

36.5. valstybinių saugomų teritorijų vietovės.

V. TERITORIJOS TVARKYMO, REGLAMENTAVIMO, NAUDOJIMO IR APSAUGOS PRINCIPAI 37. Principinės konceptualios regioninių reglamentų nuostatos susijusios su nustatytais teritorijos vystymo tipais ir jiems priskiriamomis funkcijomis (2 priedas „Teritorijos erdvinės struktūros koncepcija“). Rekomenduojamos tokios principinių reglamentų grupės:

37.1. konservaciniu požiūriu vertingiausių teritorijų:

37.1.1. konservacinio-rekreacinio vystymo ir konversijos arealų (2-3);

37.1.2. bioprodukcinio-konservacinio vystymo ir konversijos arealų (2-5);

37.2. bioprodukcinio naudojimo teritorijų:

37.2.1. tausojančio bioprodukcinio naudojimo vystymo arealų (2-1);

37.2.2. tausojančio bioprodukcinio naudojimo ir konversijos vystymo arealų (2-2);

37.2.3. bioprodukcinio naudojimo intensyvinimo arealų (1-2);

37.3. rekreacinio naudojimo teritorijų – rekreacinio vystymo ir konversijos arealų (2-4);

37.4. urbanistinio vystymo teritorijų – urbanistinio vystymo arealų (1-1).

38.1. prioritetas teikiamas gamtinių ir kultūrinių vertybių išsaugojimui ir atkūrimui;

38.2. rekomenduojama ir skatinama veikla, gausinanti ir išryškinanti saugomus objektus, atkurianti tradicinės gyvensenos būdą ir amatus, tradicinės architektūros pastatų statybą (išlaikant etnoarchitektūrai būdingas formas, mastelį ir medžiagas), kultūros paveldo vertybes (pirmiausia statinius) pritaikant rekreacijai;

38.3. ribojamas intensyvus užstatymas, žemės ūkio veikla, kuriai reikia taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimų, naudingųjų iškasenų gavyba, karinių objektų statyba;

38.4. draudžiama veikla, keičianti saugomų urbanistikos ir architektūros kompleksų, kitų saugomų objektų vertės požymius, istoriškai susiformavusį kraštovaizdį, gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose ir valstybiniuose parkuose pramonės įmonių statyba ir įvairi veikla, kuriai reikia taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimų.

39.1. konservaciniu požiūriu vertingiausių teritorijų konservacinio-rekreacinio vystymo ir konversijos arealuose (2-3) gali būti:

39.1.1. pertvarkomos esamo žemės naudojimo kryptys ir prioritetai, norint ekologizuoti ūkinę veiklą, atkurti ir gausinti gamtos ir kultūros paveldo vertybes. Papildomas prioritetas teikiamas ekstensyvios (tam tikrais atvejais ir intensyvios) rekreacijos ir pažintinio turizmo plėtrai;

39.1.2. plėtojama veikla, atitinkanti gamtos ir kultūros paveldo vertybių apsaugos interesus, – tausojantis miškų ūkis ir rekreacija, pažintinis turizmas, teikiama parama specialioms socialinėms programoms įgyvendinti;

39.1.3. intensyvus žemės ūkis pertvarkomas į tausojantį žemės ūkį arba tausojantį miškų ūkį (didinamas miškingumas), rekreaciją ir kaimo turizmą, plėtojami tradiciniai verslai ir tausojanti žuvininkystė;

39.1.4. didinamas miškingumas, plėtojama apsauginių ir rekreacinių želdynų sistema, tausojantis miškų ūkis ir tausojanti žuvininkystė;

39.1.5. ribojamas tradicinės žemdirbystės keitimas į intensyvų ūkį, pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimas – iš miškų ūkio į kitą paskirtį;

39.1.6. neleidžiama draustiniuose statyti naujų stacionarių poilsio objektų, keisti pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties – iš miškų ūkio į žemės ūkio ir kitą paskirtį;

39.2 konservaciniu požiūriu vertingiausių teritorijų bioprodukcinio-konservacinio vystymo ir konversijos arealuose (2-5) gali būti:

39.2.1. pertvarkomos esamo naudojimo kryptys ir prioritetai, siekiant plėtoti veiklą, labiausiai atitinkančią gamtinio-kultūrinio komplekso specifiką ir pajėgumą;

39.2.2. papildomas prioritetas teikiamas ekstensyvios (tam tikrais atvejais ir intensyvios) rekreacijos ir pažintinio turizmo plėtrai, įvairaus pobūdžio žemės ūkio ar miškų ūkio plėtrai;

39.2.3. konservacinį statusą turinčių saugomų teritorijų nustatytose zonose intensyvus žemės ar miškų ūkis pertvarkomas į tausojantį žemės ūkį arba tausojantį miškų ūkį;

39.2.4. ribojamas pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimas – iš miškų ūkio į žemės ūkio ar kitą paskirtį ir intensyvi miškų ūkio veikla;

39.3. bioprodukcinio naudojimo teritorijose:

39.3.1. prioritetas teikiamas miškų ūkio arba žemės ūkio plėtrai;

39.3.2. gali būti ribojamas pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimas – iš miškų ūkio į kitos paskirties (gyvenamąją, pramonės, naudingųjų iškasenų);

39.3.3. skatinamas valstybės remiamas agroželdinių sistemos kūrimas gamtinio karkaso teritorijose, bendro teritorijos miškingumo didinimas;

39.3.4. gyvenvietės plėtojamos pagal tų gyvenviečių teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus reglamentus;

39.4. bioprodukcinio naudojimo teritorijų tausojančio bioprodukcinio naudojimo vystymo arealuose (2-1) rekomenduojama esamo naudojimo kryptis keisti siekiant plėtoti veiklą, labiausiai atitinkančią gamtinio-kultūrinio komplekso specifiką ir pajėgumą:

39.4.1. žemės ūkio naudmenos keičiamos į miškų ūkio naudmenas ir agroželdinius pirmiausiai gamtinio karkaso teritorijose, intensyvus žemės ūkis pertvarkomas į tausojantį žemės ūkį, sodininkystę arba kaimo turizmą, plėtojami kaimo verslai, ypač daug dėmesio skiriama specialių socialinių-ekonominių programų parengimui ir įgyvendinimui;

39.4.2. rekomenduojama plėtoti tausojančio pobūdžio žuvininkystę ir medžioklės ūkį;

39.5. bioprodukcinio naudojimo teritorijų tausojančio bioprodukcinio naudojimo ir konversijos vystymo arealuose (2-2) rekomenduojama esamo naudojimo kryptis keisti siekiant vystyti veiklą, labiausiai atitinkančią ekologinius reikalavimus:

39.5.1. plėtojamas tausojantis žemės ūkis ir tausojantis miškų ūkis;

39.5.2. prioritetas teikiamas ekologiškai švarios žemdirbystės plėtrai, papildomas prioritetas – ekstensyvios (tam tikrais atvejais ir intensyvios) rekreacijos ir pažintinio turizmo plėtrai;

39.5.3. žemės ūkio naudmenos keičiamos į miškų ūkio naudmenas ir agroželdinius, naudojamos tausojančiam bioprodukciniam naudojimui ir konversijai;

39.6. bioprodukcinio naudojimo teritorijų bioprodukcinio naudojimo intensyvinimo arealuose (1-2):

39.6.1. plėtojamas intensyvus miškų ūkis ir intensyvus žemės ūkis;

39.6.2. gamtinio karkaso teritorijose rekomenduojamas remiamas teritorijos miškingumo didinimas, agroželdinių sistemos, tausojančio žemės ūkio plėtra;

39.7. rekreacinio naudojimo teritorijų rekreacinio vystymo ir konversijos arealuose (2-4):

39.7.1. prioritetas teikiamas intensyvios rekreacijos ir turizmo plėtrai;

39.7.2. esamus išteklius rekomenduojama naudoti stacionariam poilsiui organizuoti, formuoti miško parkus, kurti želdinių sistemą agrarinėse vandens telkinių pakrantėse, įrengti trumpalaikio poilsio vietas, stovyklavietes;

39.7.3. ypač daug dėmesio skiriama specialių poilsio, turizmo ir rekreacijos plėtros programų parengimui ir įgyvendinimui;

39.7.4. rekomenduojama žemės ūkio naudmenas keisti į miškų ūkio naudmenas ir agroželdinius, didinti teritorijos miškingumą, ypač gamtinio karkaso zonose;

39.7.5. gerinamas vandens telkinių ir esamų miškų rekreacinis potencialas, plėtojama mėgėjiška žvejyba;

39.8. urbanistinio vystymo teritorijų arealuose (1-1):

39.8.1. prioritetas teikiamas intensyvaus užstatymo teritorijų plėtrai;

39.8.2. plėtojama susisiekimo sistema, būstas, infrastruktūra, pramonė ir komunalinis ūkis, tobulinama valdymo infrastruktūra;

39.8.3. palaikomas istorinių miestų dalių urbanistinis architektūrinis savitumas, aktyviai remiamas nekilnojamųjų kultūros vertybių išsaugojimas, atkūrimas ir naudojimas;

39.8.4. skatinama plėtoti dviračių transportą (biotransportą), trumpalaikio poilsio ir sporto įrenginių zonas;

39.8.5. formuojama apsauginių ir parko želdinių sistema.

VI. REGIONINĖS POLITIKOS FORMAVIMO NUOSTATOS 40. Regioninė politika bus formuojama pagal tokias koncepcines nuostatas:

40.1. glaudžiau siejamos Europos Sąjungos, šalies ir apskrities regioninės politikos nuostatos. Regioninis matmuo, įtrauktinas į visas bendras nacionalines šakines programas, privalės atspindėti regiono poreikius, kurių tenkinimą įgaliota valstybės institucija privalo užtikrinti regiono plėtros plane;

40.2. svarbiausios regioninės politikos apskrityje formavimo ir įgyvendinimo priemonės yra:

40.2.1. valstybės ilgalaikės plėtros strategijos ir programos;

40.2.2. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas;

40.2.3. pavienių ūkio šakų strategijos ir programos, kuriose įtvirtintas regioninės politikos matmuo;

40.2.4. regiono plėtros planas ir šis bendrasis (generalinis) planas;

40.2.5. tikslinės integruotos valstybinės regioninės plėtros programos opioms regioninėms problemoms spręsti;

40.2.6. regioninės ir vietinės vystymo (plėtros) iniciatyvos;

40.3. Šiaulių regionui rekomenduojama parengti šias vystymo programas:

40.3.1. urbanistinio vystymo programą, remiančią regioninių ir lokalinių centrų kūrimą ir plėtojimą;

40.3.2. komunikacinės integracijos plėtros programą, numatančią tarptautinio ir nacionalinio lygmens magistralinių ašių ir svarbiausių regioninių urbanistinių jungčių plėtros rėmimą;

40.3.3. bioprodukcinio ūkio teritorijų palaikymo rėmimo programą, numatančią žemės ir miškų ūkio adaptacijos ir kaimo palaikymo rėmimą;

40.3.4. aplinkosaugos plėtros programą, numatančią gamtinio karkaso formavimo, aplinkos kokybės gerinimo ir saugomų teritorijų tvarkymo rėmimą;

40.3.5. kultūros paveldo apsaugos programą, numatančią kultūros paveldo apsaugos formavimo ir regioninio savitumo palaikymo rėmimą;

40.3.6. pasienio zonų plėtros programą, numatančią pasienio savivaldybių spartesnės raidos rėmimą;

40.4. regioninė politika vykdoma rinkos sąlygomis – rengiami apskrities strateginiai ir teritorijų planavimo dokumentai, atliekama jų stebėsena, tikslinami parengti planai.

III. APSKRITIES TERITORIJOS VYSTYMO SPRENDINIŲ KONKRETIZAVIMAS I. URBANISTINIO KARKASO SU SOCIALINE INFRASTRUKTŪRA SPRENDINIAI 41. Urbanistinio karkaso ir gyvenamųjų vietovių su socialine infrastruktūra vystymo tikslai:

41.1. pagrindinis apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano gyvenamųjų vietovių tinklo raidos principas – apskrities teritorijos darnaus (tvaraus) vystymosi užtikrinimas;

41.2. gyvenamųjų vietovių teritorinio vystymo tikslai:

41.2.1. formuoti ir įtvirtinti apskrityje hierarchinį policentrinį gyvenamųjų vietovių tinklą, užtikrinantį palankiausias socialinio, ekonominio ir ekologinio apskrities vystymo ir aukštos žmonių gyvenimo kokybės sąlygas;

41.2.2. siekti racionaliai ir tikslingai derinti gyventojų koncentracijos ir depopuliacijos tendencijas – stiprinti silpnąsias gyvenamųjų vietovių tinklo grandis;

41.2.3. užtikrinti palankiausias regioninių ir subregioninių (kaimo ir miesto) gyvenamųjų vietovių tinklo sistemų formavimosi sąlygas;

41.2.4. stiprinti šiaurės Lietuvos metropolinių centrų funkcijų atlikimą;

41.2.5. sudaryti apskrities gyvenamųjų vietovių tinklo sąveikos su kitų šalies regionų, kaimyninių valstybių hierarchine urbanistine sistema sąlygas;

41.3. socialinės infrastruktūros teritorinio vystymo tikslai:

41.3.1. optimizuoti apskrities sveikatos priežiūros tinklą ir gerinti jo prieinamumą;

41.3.2. gerinti socialinių paslaugų infrastruktūrą, skatinti geros kokybės socialinių paslaugų teikimą;

41.3.3. skatinti teritoriškai diferencijuotos užimtumo rėmimo sistemos kūrimą;

41.3.4. plėsti didelę pridėtinę vertę turinčią pramonę;

41.3.5. užtikrinti darbo rinkos teritorinį koordinavimą;

41.3.6. didinti metropolinio centro kultūrinį patrauklumą.

45.1. pirmojo lygmens – R (regioninės) kategorijos stiprinamojo tipo regioninio rango metropolinis centras:

45.1.1. numatoma Šiaulių miesto prioritetinė plėtra iki pirmojo lygmens R (regioninės) kategorijos stiprinamojo tipo regioninio rango metropolinio centro;

45.1.2. didinama Šiaulių ir Panevėžio miestų aukščiausiojo lygmens potencialų sanglauda – suformuojamas jungtinis Šiaurės Lietuvos centras;

45.2. antrojo lygmens – regioninis centras. Šiaulių miestas kaip regioninis centras turi pakankamą potencialą regioninėms funkcijoms atlikti (yra A kategorijos);

45.3. trečiojo lygmens – lokalūs centrai. Apskrities urbanistinėje sistemoje nustatyti 3 kategorijų trečiojo lygmens lokalūs centrai (a, b ir c kategorijų):

45.3.1. penki a kategorijos centrai yra esami rajonų savivaldybių centrai, pakankamo potencialo, palyginti stiprūs, jau susiformavę maži miestai: Naujoji Akmenė, Joniškis, Kelmė, Pakruojis ir Radviliškis;

45.3.2. septyni b kategorijos centrai – nauji aptarnavimo centrai mažų miestų pagrindu (Kuršėnai, Venta, Šeduva, Tytuvėnai, Žagarė, Linkuva, Užventis). Centrų, kurie neturi pakankamo potencialo, yra silpni socialiai ir ekonomiškai, skatinamasis vystymas siejamas su naujų aptarnavimo centrų juose steigimu;

45.3.3. du c kategorijos centrai – nauji aptarnavimo centrai miestelių pagrindu (Gruzdžiai ir Baisogala). Jie patys silpniausi, neturi pakankamo socialinio ir ekonominio potencialo, taigi numatomas jų stiprus skatinamasis vystymas, siejamas su naujų aptarnavimo centrų juose steigimu;

45.4. trečiojo lygmens urbanistinių centrų uždaviniai:

45.4.1. lokalių urbanistinių struktūrų formavimas;

45.4.2. regioninio centro užnugario stiprinimas;

45.4.3. kaimiškųjų bendruomenių plėtros inicijavimas;

45.4.4. kaimo ir miesto gyvenamųjų vietovių tinklų susiejimas.

47.1. I lygmuo – tarptautinės ir nacionalinės urbanistinės integracijos ašys:

47.1.1. apskrities teritorijoje perspektyvoje bus vystomos trijų (IA, IB, IC) kategorijų I lygmens integracijos ašys;

47.1.2. I lygmens – tarptautinės ir nacionalinės urbanistinės integracijos – ašys siejamos su apskrities teritoriją kertančiais perspektyviniais tarptautiniais transporto koridoriais, kurie jungia šalies aukšto lygmens regionus ir jų centrus tarpusavyje ir su kaimyninių valstybių regionais;

47.1.3. IA kategorijos – pagrindinė šalies urbanistinės integracijos (metropolinė) – ašis vystoma kaip aktyviausios šalies ašies atkarpa apskrities teritorijoje, jungianti šalies metropolinius centrus (Šiaulius su Panevėžiu, Kaunu, Vilniumi, Klaipėda) ir juos su kaimyninių valstybių aukšto rango centrais tiek rytuose, tiek vakaruose. Nustatyti tokie šios ašies atkarpų, esančių apskrities teritorijoje, tipai:

47.1.3.1. IAa tipas – apskrities aglomeruoto vystymo zonoje. Šioje zonoje siūloma vystyti IAa tipo – aglomeruojamos pagrindinės (metropolinės) šalies urbanistinės integracijos – ašį, įtraukus ją į aglomeruotos urbanizacijos zoną, kaip kelių jos kompozicinių ašių funkcinį stuburą;

47.1.3.2. IAb tipas – intensyvaus naudojimo bioprodukcinių teritorijų zonoje. Šioje zonoje siūloma 1Ab tipo vystymo kryptis – derinti technogeninių ašies kompleksų ir intensyvaus naudojimo bioprodukcinių teritorijų aplinką numačius apsaugos priemonių kompleksą, kad neigiamas poveikis bioprodukciniam fonui būtų mažiausias. Ašies aptarnavimo kompleksus būtina susieti su esamomis gyvenamosiomis vietovėmis;

47.1.3.3. IAg tipas – gamtinio karkaso teritorijų zonoje. Šioje zonoje siūloma 1Ag tipo vystymo kryptis – minimalizuoti technogeninius ašies kompleksus, numatyti apsaugos priemonių kompleksą ir suformuoti žaliuosius ryšius per šią ašį, kad būtų užtikrintas gamtinio karkaso ir ekotinklo rišlumas. Sankirtos su gamtinio karkaso migracijos koridoriais nesankasinės arba minimalių sankasų;

47.1.4. apskrities teritorijoje perspektyvoje bus vystomos IB kategorijos – tarptautinės urbanistinės integracijos – ašys, formuojamos esamų ir siūlomų tarptautinių transporto koridorių linijomis: „Via Hanseatica“, TINA transporto koridoriumi ir greitojo geležinkelio linijos „Rail Baltica“ trasa. IB kategorijos – tarptautinės urbanistinės integracijos – ašys jungs apskrities centrą su šalies metropoliniais, regioniniais centrais ir artimiausiais kaimyninių valstybių urbanistiniais centrais: Liepoja, Jelgava, Daugpiliu, Minsku, Lyda, Gardinu, Suvalkais, Karaliaučiumi, užtikrins metropolinių ir regioninių centrų sąveiką, skatins jų poveikio zonoje lokalinių centrų plėtrą. Nustatyti tokie šios ašies atkarpų, esančių apskrities teritorijoje, tipai:

47.1.4.1. 1Bb tipas – kertantis intensyvaus naudojimo bioprodukcines teritorijas su pavieniais urbanizuotais mazgais, Kelmės ir Joniškio miestais. Šioje teritorijoje siūloma 1Bb tipo vystymo kryptis – derinti technogeninių ašies kompleksų ir bioprodukcinio fono aplinką, suformavus apsaugos priemonių kompleksą. Ašies aptarnavimo kompleksus būtina susieti su esamomis gyvenamosiomis vietovėmis;

47.1.4.2. 1Bg tipas – kertantis gamtinio karkaso ir saugomas teritorijas. Šioje teritorijoje siūloma 1Bg tipo vystymo kryptis – minimalizuoti technogeninius ašies kompleksus, suformuoti apsaugos priemonių kompleksą ir žaliuosius ryšius per šią ašį, kad būtų užtikrintas gamtinio karkaso ir ekotinklo rišlumas. Sankirtos su gamtinio karkaso migracijos koridoriais – nesankasinės arba minimalių sankasų;

47.1.5. siūloma viena IC kategorijos – šalies vidinės urbanistinės integracijos – ašis, papildanti IB kategorijos urbanistinių ašių tinklą Šiaulių apskrityje, nuo Kuršėnų link Mažeikių. Nustatytas IC kategorijos – šalies vidinės urbanistinės integracijos – ašies, esančios apskrities teritorijoje, atkarpos vienas ICbg tipas. Tai bioprodukcinio tipo ir gamtinio karkaso teritorijų sąlytis, kurio vystymo kryptis – minimalizuoti technogeninius ašies kompleksus, suformuoti apsaugos priemones iš želdinių komplekso pietinėje ašies pusėje;

47.2. II lygmuo – regioninės urbanistinės integracijos ašys apskrities teritorijoje, jungiančios regiono savivaldybes, jų centrus, šiuos centrus – su aukštesnio lygmens urbanistinės integracijos ašimis. Bendrajame (generaliniame) plane numatytas II lygmens regioninių urbanistinių integracijos ašių tinklo žiedas, jungiantis visus perspektyvinius lokalinius centrus ir juos – su apskrities centru. Nustatyti tokie šios ašies atkarpų, esančių apskrities teritorijoje, tipai:

47.2.1. IIb tipas – kertantis intensyvaus naudojimo bioprodukcines teritorijas su pavieniais urbanizuotais mazgais – Užvenčio, Ventos, Naujosios Akmenės, Žagarės, Joniškio Linkuvos, Pakruojo miestais. Šio tipo teritorijoje siūloma vystymo kryptis – derinti technogeninių ašies kompleksų ir bioprodukcinio fono aplinką, suformavus apsaugos priemonių kompleksą, ašies aptarnavimo kompleksus susieti su esamomis gyvenamosiomis vietovėmis;

47.2.2. IIg tipas – kertantis gamtinio karkaso ir saugomas teritorijas su urbanistiniais mazgais – Žagarės ir Tytuvėnų miestais. Šioje teritorijoje siūloma vystymo kryptis – minimalizuoti technogeninius ašies kompleksus, suformuoti apsaugos priemonių kompleksą ir žaliuosius ryšius per šią ašį, kad būtų užtikrintas gamtinio karkaso ir ekotinklo rišlumas. Sankirtos su gamtinio karkaso migracijos koridoriais pagal galimybę – nesankasinės arba minimalių sankasų;

47.3. III lygmuo – lokalinės jungtys, nustatytos apskrities bendrajame (generaliniame) plane, kurios papildo regionines aukštesnio lygmens urbanistinės integracijos ašis, jungiančias lokalinius centrus su aukštesnio lygmens urbanistinio karkaso ašimis arba vedančias į žemiausio lygmens lokalinius (seniūnijų) centrus ir valstybės sienos kirtimo punktus. Smulkesnis lokalinių jungčių tinklas papildomas rengiant savivaldybių teritorijų bendruosius planus. Numatytos tokios svarbiausios lokalinių jungčių atkarpos: Vaiguva–Kražiai–Griniai–Žalpiai–Lioliai; Baisogala–Sidabravas–Dapšionys; Gražioniai–Rozalimas; Meškuičiai–Lygumai–Pakruojis; Joniškis–Kriukai–Žeimelis–Žeimelio sienos kirtimo punktas–Linkuva; Gruzdžiai–Kruopiai; Naujoji Akmenė–Vegeriai–Latvijos siena; Linkuva–Guostagalis–Noreikiai–Žeimelis; Kuršėnai–Šakyna–Skaistgirys; Šiauliai–Pamūšis–Pašvitinys.

50.1. aktyvinti ir stiprinti silpnąsias urbanistinio karkaso dalis nepažeidžiant darnaus vystymosi principo (bendrasis strateginis prioritetas). Urbanistinės sistemos plėtros prioritetinius sprendinius įgyvendinti numatoma naudojantis daugiausia prioritetinių specialiųjų ir strateginių planų bei tikslinių programų priemonėmis, taip pat stambesnio mastelio rajonų savivaldybių, miestų, miestelių ir kaimo gyvenviečių bendraisiais, detaliaisiais planais bei konkrečių objektų techniniais ir darbo projektais, jų realizacija;

50.2. plėtoti pirmojo lygmens centrą ir IA lygmens (metropolinės) urbanistinės integracijos (metropolinę) ašį:

50.2.1. plėtoti Šiaulių miestą, kad jis visiškai atitiktų 1 lygmens – R (regioninės) kategorijos stiprinamojo tipo regioninio rango metropolinio centro parametrus;

50.2.2. suformuoti IA kategorijos – pagrindinės šalies urbanistinės integracijos (metropolinės) – ašies atkarpas pagal IXb tarptautinio transporto koridoriaus techninius parametrus ir darnumo principus į rytus nuo Šiaulių miesto link Panevėžio, tam parengti ir įgyvendinti reikiamus projektus;

50.2.3. parengti IA kategorijos – pagrindinės šalies urbanistinės integracijos (metropolinės) – ašies atkarpos Šiaulių aglomeruojančio poveikio areale tarprajoninį kraštotvarkos projektą;

50.2.4. parengti IA kategorijos – pagrindinės šalies urbanistinės integracijos (metropolinės) – ašies vakarinės dalies atkarpų specialius plėtros planus;

50.3. plėtoti antrojo lygmens urbanistinės integracijos ašis:

50.3.1. atnaujinti trasą „Via Hanseatica“ pagal IA tarptautinio transporto koridoriaus techninius parametrus ir darnumo principus, tam parengti reikiamus jos atkarpų planus;

50.3.2. parengti trasos „Via Hanseatica“ plėtojimo specialųjį kraštovaizdžio planą;

50.3.3. aktyvinti trasą „Via Hanseatica“ – didinti šios ašies (Euroregiono formavimo pagrindo) svarbą per Euroregioną „Saulė“;

50.4. parengti antrojo lygmens regioninių urbanistinių integracijos ašių techninio vystymo ir aplinkos kraštovaizdžio specialiuosius planus;

50.5. stabilizuoti lokalinių kaimo gyvenamųjų vietovių tinklą, parengti ir įgyvendinti verslų (smulkiojo ir vidutinio, turizmo, rekreacijos verslo) plėtros kaime specialius projektus (kaimo ir miesto teritorijų santykio formavimo prioritetas).

II. GAMTINIO KARKASO KONKRETIZAVIMO, EKOLOGINIO TINKLO PLĖTROS, KRAŠTOVAIZDŽIO IR BIOLOGINĖS ĮVAIROVĖS IŠSAUGOJIMO SPRENDINIAI 51. Bendrajame (generaliniame) plane nustatyti šie gamtinio karkaso, kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės apsaugos vystymo tikslai:

51.1. gamtinio karkaso ir kraštovaizdžio apsaugos:

51.1.1. optimizuoti apskrities bendrąją žemėnaudos struktūrą, kad būtų palaikoma kraštovaizdžio geoekologinė pusiausvyra;

51.1.2. išvengti takoskyrų gamtinio kraštovaizdžio natūralios struktūros darkymo;

51.1.3. išvengti upių slėnių ir ežerų duburių kraštovaizdžio degradavimo;

51.1.4. stabdyti dirvožemių dangos struktūros degradavimą;

51.1.5. stabilizuoti ir sulėtinti vandens telkinių eutrofizacijos procesus;

51.1.6. atkurti miestų ir miestelių gamtinio kraštovaizdžio degradavusias zonas, siekiant gerinti gyvenamosios aplinkos kokybę ir estetinį vaizdą;

51.2. biologinės įvairovės išsaugojimo:

51.2.1. vengti miškų ekosistemų degradavimo;

51.2.2. vengti vidaus vandenų ekosistemų degradavimo;

51.2.3. apsaugoti pelkių ir natūralių pievų ekosistemas;

51.2.4. apsaugoti ir praturtinti antropogeninės aplinkos ekosistemas;

51.2.5. palaikyti biotos rūšių ir buveinių įvairovę;

51.2.6. vengti gyvūnų dispersijos, paukščių ir žuvų migracijos kelių destrukcijos ir aplinkos keitimo;

51.2.7. tausoti ir atkurti mažuosius (šalutinius) miško išteklius;

51.2.8. tausoti ir atkurti medžiojamosios faunos išteklius;

51.2.9. tausoti ir atkurti žuvų išteklius;

51.3. litosferos ir hidrosferos išteklių fizinės apsaugos:

51.3.1. rekultivuoti išeksploatuotus karjerus;

51.3.2. taupyti gėlo vandens išteklius;

51.3.3. optimizuoti sureguliuotų vandens telkinių hidrologinį režimą;

51.3.4. išvengti natūralaus hidrografinio tinklo struktūros keitimo.

53.1. sukurti vientisą gamtinio ekologinio kompensavimo teritorijų tinklą, užtikrinantį kraštovaizdžio geoekologinę pusiausvyrą ir gamtinius ryšius tarp saugomų teritorijų, sudaryti sąlygas išsaugoti biologinę įvairovę;

53.2. sujungti didžiausią ekologinę svarbą turinčias buveines, jų aplinką, gyvūnams ir augalams migruoti reikalingas teritorijas;

53.3. saugoti gamtinį kraštovaizdį ir gamtinius rekreacinius išteklius;

53.4. didinti apskrities teritorijos miškingumą;

53.5. optimizuoti kraštovaizdžio urbanizacijos bei technogenizacijos ir žemės ūkio plėtrą.

54.1. geoekologinės takoskyros – teritorijų juostos, skiriančios stambias gamtines geosistemas ir atliekančios ekologinį kompensavimą tarpsisteminiu lygmeniu. Tai ypač ekologiškai aktyvios ir jautrios teritorijos;

54.2. geosistemų vidinio stabilizavimo arealai – teritorijos, atliekančios ekologinį kompensavimą lateralinėse (horizontaliosios teritorinės migracijos) geosistemose. Tai biologinės įvairovės požiūriu svarbios teritorijos, galinčios transformuoti šoninį nuotėkį ar kitus srautus;

54.3. migracijos koridoriai – slėniai, raguvynai ir dubakloniai, kuriais vyksta intensyvi medžiagų, energijos ir gamtinės informacijos srautų apykaita ir biologinių rūšių migracija.

55.1. nacionalinės svarbos Šiaurės Lietuvos geoekologinė takoskyra, einanti Kelmės, Šiaulių ir Radviliškio rajonų savivaldybių teritorijomis;

55.2. regioninės svarbos geoekologinės takoskyros: Ventos–Lielupės mažųjų intakų; Ventos–Mūšos; Mūšos–Lielupės mažųjų intakų; Dubysos–Jūros; Dubysos–Nevėžio;

55.3. regioninės svarbos migracijos koridoriai: Dubysos, Šušvės, Ventos, Virvyčios, Mūšos;

55.4. rajoninės svarbos Kražantės, Švėtės, Šakynos, Kulpės, Juodupio, Šiladžio, Gergždo, Ringuvos, Kumulšos, Paežerių, Vėkės, Švendrelio, Kruojos, Šiaušės, Šatrijos, Aunuvos, Gomertos, Beržės, Dotnuvėlės, Šešėvės, Kiršino, Ramytės, Gansės, Daugyvenės, Ežerėlės, Vėzgės, Obelės, Kruojos, Šiladžio, Kivės, Platonės, Dabikinės, Šventupio, Agluonos, Sidabros, Audruvės, Virčiuvio, Ašvinės, Švitinio, Liaudės, Viršytčio, Berštalio, Plonės, Vilkijos migracijos koridoriai;

55.5. regioninės svarbos Kamanų, Dirvonėnų vidinio stabilizavimo arealai;

55.6. rajoninės svarbos Gubernijos, Šakynos, Pagervinės, Švedės–Gudelių, Gedžiūnų, Laumenio, Tytuvėnų, Pašušvio, Sulinkių, Radvilonių vidinio stabilizavimo arealai.

56.1. išlaikomas ir saugomas esamas natūralus kraštovaizdžio pobūdis. Šis kraštovaizdžio formavimo tipas lokalizuotas ištisiniais miško masyvais apaugusiose gamtinio karkaso teritorijose – zonose, išsaugojusiose natūralų (gamtinį) kraštovaizdžio pobūdį ir ekologinio kompensavimo potencialą. Gamtinio karkaso perspektyva susijusi su racionalaus subalansuoto miškų ūkio tvarkymu, miškų regeneracinio potencialo išsaugojimu, rekreacinio naudojimo reguliavimu ir nustatyto režimo užtikrinimu šiose zonose įsteigtoms ypač saugomoms teritorijoms;

56.2. palaikomas ir didinamas esamas kraštovaizdžio natūralumas. Šis kraštovaizdžio formavimo tipas lokalizuotas mišrios naudmenų mozaikos teritorijose, kuriose kaitaliojasi miškų ir žemės ūkio naudmenos, taip pat smarkiai pakeistos arba pažeistos gamtinės struktūros miškuose. Šioms teritorijoms tvarkyti reikia tiek suderintų esamų funkcijų, tiek regeneracijos priemonių ekologinėms kompensacinėms gamtinės struktūros galioms stiprinti;

56.3. gražinami ir gausinami kraštovaizdžio natūralumą atkuriantys elementai. Šis kraštovaizdžio formavimo tipas numatytas taikyti žmogaus veiklai, pirmiausia agrarinėse gerokai pakeistose gamtinio karkaso teritorijose. Šios zonos susiformavo dėl technokratiško netolygaus žemės naudojimo pažeidžiant ekologinės pusiausvyros sąlygas, nesilaikant racionalios gamtonaudos reikalavimų. Šiose zonose gamtinio kraštovaizdžio formavimo kryptis yra regeneracinė-restauracinė, susijusi su sudėtingų renatūralizacijos priemonių įgyvendinimu ir nauju ekologizuotu požiūriu į šių teritorijų naudojimą.

57.1. Mūšos ir Nevėžio vandenskyroje, kuri prasideda nuo Šiaulių miesto pietinės dalies ir driekiasi nuo Radviliškio link Baisogalos;

57.2. nuo Baisogalos pro Šeduvą per Daugyvenės kraštovaizdžio draustinį;

57.3. regioninės reikšmės Dubysos–Mūšos vandenskyros ruože;

57.4. Dubysos–Ventos vandenskyros ruože, Kelmės rajono savivaldybėje siūlomose rekreacinio naudojimo teritorijose.

58.1. parengti savivaldybių teritorijoms miškų ūkio plėtros žemėtvarkos schemas, rengti miškingumo didinimo programas;

58.2. palaikyti fizinių ir juridinių asmenų teikiamas gamtinio kraštovaizdžio natūralumo didinimo iniciatyvas;

58.3. ieškoti gamtinio kraštovaizdžio natūralumo didinimo investicijų ir jas skatinti.

59.1. ekologinio tinklo nustatymą. Apskrities ekologinis tinklas – gamtinio karkaso dalis, jungianti didžiausią bioekologinę svarbą turinčias buveines, jų aplinką, gyvūnų ir augalų migracijos koridorius. Tai tarpusavyje sujungta natūralių ir pusiau natūralių ekosistemų, rūšių ir bendrijų su jų buveinėmis kraštovaizdyje visuma (5 priedas „Biologinės įvairovės apsauga“). Ekologinį tinklą sudaro:

59.1.1. europinės, nacionalinės ir regioninės svarbos bioekologiniai branduoliai – nustatytos ar prognozuojamos didžiausios biologinės įvairovės arealai, skirti išsaugoti vertingoms natūralioms ar pusiau natūralioms ekosistemoms, augmenijos, grybijos ir gyvūnijos rūšims ir jų buveinėms;

59.1.2. ekologiniai koridoriai (bioekologinės jungtys) – biomigracijos (gyvūnų judėjimo, rūšių plitimo, genetinės informacijos tarp atskirų populiacijų keitimosi) ryšius užtikrinančios vientiso ar segmentiško pobūdžio teritorijos, dažniausiai slėniai, dubakloniai ir miškingos juostos agrarinėje ar urbanizuotoje aplinkoje;

59.1.3. ekologinės apsaugos prioriteto teritorijos – stabilizuojantį (mažinantį neigiamą antropogeninį poveikį) ekologinį vaidmenį bioekologinių branduolių ar ekologiniuose koridoriuose atliekančios gretimos teritorijos;

59.2. ekologinio tinklo pagrindo nustatymą. Apskrities ekologinio tinklo pagrindas – Europos ekologinis tinklas „Natura 2000“, kuris nustatytąja tvarka išskiriamas kaip Europos Bendrijos svarbos saugomų teritorijų bendras tinklas, susidedantis iš buveinių ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų, skirtas išsaugoti, palaikyti ir prireikus atkurti natūraliems buveinių tipams, gyvūnų ir augalų rūšims Europos Bendrijos teritorijoje. Biologinės įvairovės apsaugai svarbių teritorijų sistema nustatyta remiantis ir kertinių miško buveinių inventorizacijos projekto medžiaga;

59.3. apskrities buveinių apsaugai svarbių teritorijų apsaugos režimo nustatymą. Jis nustatytas suderintomis priemonėmis: išsaugojimo (konservacijos), prevencijos priemonėmis, teritorijų planavimo dokumentų ir planų sprendiniais, taip pat vertinimo priemonėmis, nustatančiomis rengiamų projektų poveikį buveinių apsaugai svarbioms teritorijoms, vadovaujantis Europos Bendrijos buveinių ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų tvarkymo nuostatomis.

61.1. europinės svarbos Kamanų branduolys, išskirtas Kamanų valstybinio gamtinio rezervato – buveinių ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų ir kertinių miško buveinių apsaugai svarbių teritorijų komplekso – pagrindu;

61.2. europinės svarbos Gedžiūnų branduolys, išskirtas Gedžiūnų miško biosferos poligono kaip paukščių apsaugai svarbi teritorija;

61.3. europinės svarbos Gubernijos–Mūšos tyrelio–Žagarės branduolys, išskirtas Gubernijos miško biosferos poligono, Mūšos tyrelio, Girkančių, Karniškių telmologinių draustinių ir dalies Žagarės regioninio parko – buveinių ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų ir kertinių miško buveinių apsaugai svarbių teritorijų komplekso – pagrindu;

61.4. europinės svarbos Kurtuvėnų branduolys, išskirtas Kurtuvėnų regioninio parko – buveinių apsaugai svarbių teritorijų komplekso – pagrindu;

61.5. europinės svarbos Tyrulių–Tytuvėnų branduolys, išskirtas Tytuvėnų regioninio parko dalies ir Tyrulių botaninio-zoologinio draustinio – buveinių ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų komplekso – pagrindu;

61.6. europinės svarbos Praviršulio tyrelio branduolys, išskirtas Praviršulio tyrelio botaninio-zoologinio draustinio – buveinių apsaugai svarbių teritorijų komplekso – pagrindu;

61.7. europinės svarbos Sulinkių branduolys, išskirtas Sulinkių atkuriamojo sklypo ir Sulinkių ornitologinio draustinio kaip paukščių apsaugai svarbi teritorija;

61.8. europinės svarbos Pakėvės–Kražių–Medžiokalnio branduolys, išskirtas Pakėvės ir Paginskių telmologinių draustinių ir Kražių Medžiokalnio botaninio draustinio kaip paukščių apsaugai svarbi teritorija;

61.9. nacionalinės svarbos Varnių branduolys, išskirtas Varnių regioninio parko rytinės dalies su fragmentinėmis paukščių apsaugai svarbiomis teritorijomis;

61.10. nacionalinės svarbos Gelžės branduolys, išskirtas Gelžės botaninio-zoologinio draustinio pelkės su apypelkiu ir drėgnų miškų ekosistemų paplitimo teritorijomis;

61.11. nacionalinės svarbos Ventos branduolys, išskirtas Ventos regioninio parko ir Ventos upės slėnio dalies kaip paukščių apsaugai svarbi teritorija.

62.1. europinės svarbos Ventos upės ekologinio koridoriaus ruožas nuo Ventos miesto iki Kurtuvėnų regioninio parko; Dubysos upės ekologinio koridoriaus ruožas nuo Kurtuvėnų regioninio parko iki Kauno apskrities ribos; Kurtuvėnų–Gubernijos miško koridorius – jungtinė miškų, tvenkinių juosta tarp dviejų europinės svarbos branduolių; Kurtuvėnų–Rėkyvos–Tyrulių vientisos ežeruotos slėniuotos miškų juostos ekologinis koridorius; Tytuvėnų ekologinis koridorius; miškingas takoskyrinis ruožas nuo Gubernijos miško biosferos poligono iki Kamanų valstybinio gamtinio rezervato; Mūšos upės slėnio koridorius nuo Gubernijos miško biosferos poligono iki Gedžiūnų miško biosferos poligono; Gedžiūnų miško biosferos poligono jungtis su Sulinkių ornitologiniu draustiniu, Ežerėlės ir Beržės upės slėniai su miškingomis teritorijomis; pelkėta miškinga jungtis tarp Praviršulio tyrelio botaninio-zoologinio draustinio ir Tytuvėnų regioninio parko;

62.2. nacionalinės svarbos Kražantės, Ventos (nuo Šilkalnio geomorfologinio draustinio iki Telšių apskrities ribos), Dubysos, Avižlio, Šušvės, Daugyvenės, Vilkijos, Švitinio upių ruožai, nedidelė dalis Kurklių miško, patenkanti į Šiaulių apskritį, ir gretimos teritorijos.

63.1. europinės svarbos teritorijų apsaugai skirtos miškingos teritorijos nuo Liepiškių botaninio-zoologinio draustinio iki Tytuvėnų regioninio parko, Šušvės slėnis ir Jurdaičių miškas;

63.2. nacionalinės svarbos teritorijų apsaugai skirtos miškingos teritorijos už Kamanų valstybinio gamtinio rezervato apsaugos zonos ir Mūšos tyrelio telmologinio draustinio.

64.1. Kamanų valstybinis gamtinis rezervatas;

64.2. valstybinių (regioninių) parkų teritorijos: Dubysos, Kurtuvėnų, Tytuvėnų, Varnių, Ventos ir Žagarės;

64.3. biosferos poligonai: Gubernijos miško ir Gedžiūnų miško;

64.4. Sulinkių atkuriamasis sklypas;

64.5. valstybiniai draustiniai: Kražių Medžiokalnio botaninis, Laumekių botaninis, Pavirvyčių botaninis, Radvilonių botaninis, Strazdynės botaninis, Švendrės botaninis, Gelžės botaninis-zoologinis, Laumenio botaninis-zoologinis, Liepiškių botaninis-zoologinis, Praviršulio tyrelio botaninis-zoologinis, Rėkyvos botaninis-zoologinis, Tyrulių botaninis-zoologinis, Vijuolių entomologinis, Linkuvos geomorfologinis, Šakynos geomorfologinis, Šilkalnių geomorfologinis, Varputėnų geomorfologinis, Daugyvenės hidrografinis, Kražantės hidrografinis, Šušvės hidrografinis, Vilkijos hidrografinis, Daugyvenės kraštovaizdžio, Girkančių telmologinis, Karniškių telmologinis, Paginskių telmologinis, Pakėvės telmologinis.

65.1. sujungti Daugyvenės hidrografinio ir Daugyvenės kraštovaizdžio draustinių ribas ir sukurti vieną Daugyvenės kraštovaizdžio draustinį, saugantį raiškų Daugyvenės upės slėnio apylinkių kraštovaizdį su gausiu kultūros paveldu;

65.2. tikslinti Kurtuvėnų regioninio parko ribas pagal rengiamą šio regioninio parko ribų planą;

65.3. išnagrinėti galimybę praplėsti Rėkyvos botaninį-zoologinį draustinį – prijungti prie jo paukščių apsaugai svarbių teritorijų kriterijus atitinkančią vietovę – Rėkyvos pelkę ir Dzidų mišką, atlikus papildomus Rėkyvos ežero vandens lygio mažėjimo tyrimus;

65.4. prie Ventos regioninio parko prijungti Ventos upės slėnį Šiaulių rajono savivaldybėje su paukščių apsaugai svarbiomis teritorijomis;

65.5. skatinti apskrities savivaldybes steigti savivaldybių saugomas teritorijas.

66.1. stiprinti ekologines kompensacijos funkcijas – gražinti ir gausinti kraštovaizdžio natūralumą atkuriančius elementus labiausiai nuskurdintose regiono gamtinio karkaso teritorijose – takoskyrose ir migracijos koridoriuose;

66.2. optimizuoti Kurtuvėnų ir Ventos regioninių parkų ribas, sujungti Daugyvenės hidrografinį ir Daugyvenės kraštovaizdžio draustinius į vieną Daugyvenės kraštovaizdžio draustinį;

66.3. vertinti statybos ir ūkinės veikos projektus pagal gamtinio kraštovaizdžio apsaugos kriterijus;

66.4. įtvirtinti gamtinio kraštovaizdžio apsaugos svarbą regiono ekologinio švietimo programose;

66.5. stiprinti numatytų ekologinių koridorių funkcinę biologinę kokybę;

66.6. palaikyti miško, pelkių ir natūralių pievų ekosistemų biologinę įvairovę ir sustabdyti degradavimą;

66.7. parengti miškų ūkio plėtros žemėtvarkos schemas savivaldybių teritorijoms;

66.8. rengti miškingumo didinimo programas.

III. KULTŪROS PAVELDO PANAUDOJIMO IR IŠSAUGOJIMO SPRENDINIAI 67. Numatyti tokie kultūros paveldo vertybių teritorijų apsaugos užtikrinimo tikslai:

67.1. išsaugoti ir perduoti ateities kartoms nekilnojamojo kultūros paveldo objektus – vienus iš svarbiausių savitumo ir istorinės raidos požymių;

67.2. užtikrinti darnų kultūros paveldo objektų teritorijų tvarkymą bendroje darnioje (tvarioje) apskrities raidoje, integruojant kultūros ir gamtos paveldo teritorinę apsaugą;

67.3. rūpintis tinkamu saugomų objektų naudojimu, užtikrinančiu nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų išlikimą.

68.1. kraštovaizdžio vizualinėje struktūroje esančių nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorinė sklaida;

68.2. kultūros paveldo svarbą lemiančių vertingųjų savybių tipų apsaugos teritoriniai prioritetai;

68.3. istoriškai susiklosčiusių kultūrinio kraštovaizdžio erdvinių struktūrų išlikimas;

68.4. tradicinės architektūros paveldo regioniniai savitumai.

69.1. archeologinių vietovių (piliakalnių ir senovės gyvenviečių, senovinių sakralinių, mitologinių ir kitų vertybių) sklaidos prioriteto „A“ zona, dalinio prioriteto – „a“ zona;

69.2. urbanistinių vietovių sklaidos prioriteto „U“ zona, dalinio prioriteto – „u“ zona;

69.3. dvarų sodybų sklaidos prioriteto „D“ zona, dalinio prioriteto – „d“ zona;

69.4. statinių sklaidos prioriteto „S“ zona, dalinio prioriteto – „s“ zona;

69.5. etnokultūrinių kaimų ir sodybų sklaidos prioriteto „E“ zona, dalinio prioriteto – „e“ zona.

72.1. urbanistikos vertybės, miestai ir miesteliai apskrities šiaurės rytuose – Žagarė, Joniškis, Žeimelis, Linkuva, Rozalimas, Šeduva, pietvakariuose – Kražiai ir Vaiguva;

72.2. kaimai ir miesteliai: Papilė, Pašvitinys, Lygumai, Baisogala, Grinkiškis, Raudėnai, Gruzdžiai, Meškuičiai.

73.1. su minimalia istorinio paveldo persvara – vienas Šiaulių miesto arealas;

73.2. su kultūros raiškos paveldo persvara – visi kiti apskrities arealai.

74.1. archeologinių vietovių sklaidos prioriteto zonos – rezervinė ir autentiškos paskirties;

74.2. urbanistinių vietovių sklaidos prioriteto zonos – autentiškos paskirties, tausojamo naudojimo su svarbių urbanistikos elementų išryškinimu, daliniu atkūrimu;

74.3. dvarų sodybų sklaidos prioriteto zonos – autentiškos paskirties, tausojamo naudojimo, atkūrimo atsižvelgiant į sodybos išlikimo laipsnį, struktūrą, pastatus, aplinką;

74.4. statinių sklaidos prioriteto zonos – autentiškos paskirties, tausojamo naudojimo, dalinio atkūrimo (išimtiniais atvejais);

74.5. etnokultūrinių kaimų ir sodybų sklaidos prioriteto zonos – autentiškos paskirties, tausojamo naudojimo, nevisiško atkūrimo.

76.1. išsaugoti ir tinkamai naudoti apskrities teritorijoje esantį kultūros paveldą;

76.2. aktyviai dalyvauti rengiant kultūros paveldo apsaugos specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus, strateginius planus ir tikslines programas;

76.3. parengti apskrities kultūros paveldo apsaugos ir naudojimo specialųjį planą;

76.4. plėtoti kultūrinį turizmą – rengti atitinkamus planus, užtikrinti apskrities teritorijoje reikiamą infrastruktūrą.

IV. BIOPRODUKCINIO ŪKIO, PRAMONĖS, REKREACINĖS IR KITOKIOS PASKIRTIES TERITORIJŲ VYSTYMO SPRENDINIAI I. ŽEMĖS ŪKIO TERITORIJŲ VYSTYMAS 77. Žemės ūkio teritorijų vystymo ir naudojimo tikslai:

77.1. specializuoti žemės ūkio ir kitas ūkio šakas pagal vietos potencialo ir rinkos poreikių ypatumus, drauge išsaugoti tradicines bioprodukcinio ūkio kryptis ir įvairinti bendrąją veiklą;

77.2. skatinti melioracijos sistemų rekonstravimą;

77.3. skatinti derlingų dirvožemių našumo išsaugojimą ir gerinimą;

77.4. skatinti žemės ūkiui funkcionuoti būtinų infrastruktūros objektų plėtrą;

77.5. užtikrinti aplinkos apsaugą ir biologinės įvairovės išsaugojimą;

77.6. siekti bioprodukcinio ūkio šakų raidos racionalios teritorinės pusiausvyros;

77.7. skatinti žemdirbystei netinkamų ir eroduojamų žemių apsodinimą mišku;

77.8. skatinti alternatyvią veiklą (kaimo turizmą, miškų sodinimą, žuvininkystę, amatus ir kitus ne žemės ūkio verslus) nepalankių ūkininkavimo sąlygų teritorijose.

3 lentelė. Prognozuojami žemės naudmenų plotų (tūkst. hektarų) pokyčiai apskrityje Rodikliai Rajonai Iš viso apskrityje Akmenės Joniškio Kelmės Pakruojo Radviliškio Šiaulių Žemės ūkio naudmenų plotas 2006 m. sausio 1 d. (žemės ūkio paskirties žemėje, be sodininkų bendrijų sodų) 45,9 81,2 95,6 92,4 101,4 98,4 514,9 Žemės ūkio naudmenų plotų pokyčiai: pakeitus paskirtį 0,1 0,1 0,4 0,1 0,3 2 3 apsodinus mišku 0,3 0,5 5,1 0,8 0,6 1,8 9,1 apleistoms žemėms savaime virtus natūraliomis žemės naudmenomis 3,5 1,6 9,1 5,5 3,5 6,6 29,8 Iš viso 3,9 2,2 14,6 6,4 4,4 10,4 41,9 Miškų plotas 2006 m. sausio 1 d.

26,7 21,3 44,7 25,8 41,9 59,7 220,1 Miškų plotų pokyčiai įveisus miškus žemės ūkio paskirties ir kitose žemėse 0,5 0,7 5,3 1 0,8 2 10,3 savaime apaugus mišku kitas žemės naudmenas 1 0,4 2,7 0,5 0,8 2,3 7,7 Iš viso 1,5 1,1 8 1,5 1,6 4,3 18 80. Nustatyta, kad apskrityje žemės ūkio naudmenų plotas sumažės apie 42 tūkst. hektarų (7,9 procento), taigi liks 473 tūkst. hektarų, miškų plotas padidės apie 18 tūkst. hektarų (7,7 procento), taigi bus 238 tūkst. hektarų, bendras apskrities teritorijos miškingumas padidės nuo 25,8 iki 27,8 procento. Pakitus žemės naudojimui, pakis ir žemės ūkio, miškų ūkio ir kitos paskirties žemės plotai. Tačiau žemės ūkio naudmenų ploto sumažėjimas neturės didesnio poveikio žemės ūkio gamybos plėtrai: likusiame plote bus sudarytos geresnės intensyvios ūkinės veiklos sąlygos – užtikrintas subalansuotas tręšimas organinėmis ir mineralinėmis trąšomis, reikiamos agrotechninės priemonės, dirvožemio savybes atitinkantis pasėlių struktūros optimizavimas.

81.1. vidurio Lietuvos zonai, į kurią įeina Akmenės, Joniškio ir Pakruojo rajonai ir didesnioji Šiaulių ir Radviliškio rajonų teritorijų dalis. Čia didelis teritorijos naudojimo žemės ūkiui laipsnis, naši žemė, palankios sąlygos kurti stambius ūkininkų ir žemės ūkio įmonių ūkius. Rekomenduojamos žemės ūkio gamybos kryptys: pagrindinės specializuotos šakos – kviečių, cukrinių runkelių, linų, rapsų auginimas, pienininkystė ir kiaulių auginimas, pagalbinės šakos – kitų javų auginimas;

81.2. Žemaitijos plynaukščių zonai, į kurią įeina pietinė Šiaulių rajono dalis, vakarinė Radviliškio rajono dalis ir šiaurinė bei rytinė Kelmės rajono dalys. Čia didelis teritorijos naudojimo žemės ūkiui laipsnis, vidutinio našumo žemė. Rekomenduojamos žemės ūkio gamybos kryptys: pagrindinės specializuotos šakos – javų auginimas ir pienininkystė, pagalbinės šakos – bulvių ir linų auginimas, mėsinių galvijų ir kiaulių auginimas;

81.3. Žemaitijos kalvyno zonai, į kurią įeina vakarinė Kelmės rajono dalis. Čia vidutinis teritorijos naudojimo žemės ūkiui laipsnis, erozijai jautrus dirvožemis ir mažo našumo žemė, ariamąją žemę, nusausintas pievas ir ganyklas rekomenduojama išsaugoti ir pagerinti, tačiau didesnius plotus galima apsodinti mišku. Rekomenduojamos žemės ūkio gamybos kryptys: pagrindinės specializuotos šakos – žolinių pašarų auginimas ir mėsinė galvijininkystė, pagalbinės šakos – javų auginimas, pienininkystė, kiaulių auginimas ir alternatyvi (ne žemės ūkio) veikla.

82.1. I zona – priemiestinio ūkininkavimo. Ji skirta aglomeruotos urbanizacijos, turizmo ir konversijos plėtrai. Pirmiausia būtina rengti šios zonos teritorijų planavimo dokumentus, nulemsiančius infrastruktūros plėtrą, gyvenamosios, visuomeninės, pramoninės, komercinės paskirties statiniams išdėstyti reikalingų žemės sklypų formavimą. Žemės ūkio gamybą šioje zonoje rekomenduojama specializuoti – pritaikyti miesto gyventojų poreikiams (sodų ir uogynų įveisimas, daržininkystė, gėlininkystė, kalėdinių eglaičių auginimas, pienininkystė ir kita). Rekomenduojamas tankus smulkių specializuotų intensyvios veiklos ūkių tinklas, derinant jų sodybų (ūkinių centrų) vietą ir planuojamas statybas su miestų plėtrą numatančiais bendraisiais ar specialiaisiais planais. Šioje zonoje esančius miškus rekomenduojama priskirti IIA miškų grupei (rekreaciniams miškams). Naujus miškus įveisti numatoma gamtiniam karkasui stiprinti, nes dalis I zonai priskirtos teritorijos įeina į gamtinio karkaso ribas. Šiai zonai priskirtos:

82.1.1. Šiaulių rajono Šiaulių kaimiškosios (44,4), Kužių (46), Kuršėnų (43,4) ir Kairių (48,7) seniūnijų teritorijų dalys;

82.1.2. Radviliškio rajono Radviliškio (44,6), Aukštelkų (48) ir Šeduvos (49) seniūnijų teritorijų dalys.

Rengiant savivaldybių teritorijų bendruosius planus, prie atitinkamų urbanistinės įtakos zonų rekomenduojama priskirti teritorijas, esančias arti perspektyvių gyventojus traukiančių miestų – Akmenės, Naujosios Akmenės, Joniškio, Žagarės, Pakruojo, Linkuvos, Kelmės, Tytuvėnų ir Užvenčio;

82.2. II zona – prioritetinės augalininkystės specializacijos ūkių. Joje vyraujantis reljefas – stambiai banguotoji arba slėniuotoji lyguma. Vyraujantys dirvožemiai – giliai karbonatingi arba sekliai karbonatingi sekliai glėjiški rudžemiai, kurių granuliometrinė sudėtis – lengvi priemoliai, vietomis – vidutinio sunkumo ir sunkūs priemoliai. Dėl vertingų dirvožemių (49), galimybės juos naudoti kaip ariamąją žemę (vienmečiams augalams) ir artimos neutraliai reakcijos ši teritorija tinkamiausia naudoti pagal tradicinę ūkių specializaciją: dirvai reiklių žemės ūkio augalų (kviečių, miežių, cukrinių runkelių, linų, rapsų) auginimas parduoti, javų auginimas pašariniams grūdams (daugiausia kiaulininkystės reikmėms).

Pagalbinės gamybos šakos (kiaulininkystė, pienininkystė ir kitos) gali būti plėtojamos tik sėjomainai būtinų auginti neprekinių žemės ūkio pasėlių ir ūkiuose išauginamų pašarų pagrindu. Be to, šie dirvožemiai geriausiai tinkami sodams, uogynams ir daržovėms. Šioje zonoje apie 15 draustinių, Žagarės regioninis parkas, kitos gamtiniam karkasui priskirtos teritorijos, taip pat ir vandens telkinių apsaugos zonos. Gamtinio karkaso teritorijose rekomenduojamas tausojamasis ir ekologinis ūkininkavimas, laikantis teisės aktuose nustatytų žemės naudojimo ir teritorijos tvarkymo reikalavimų. Pagal našių dirvožemių apsaugos reikalavimus šios zonos žemės ūkio naudmenų plotuose rekomenduojama planuoti subalansuotą tręšimą organinėmis ir mineralinėmis trąšomis, pirmaeilį apleistų žemių grąžinimą žemės ūkio veiklai ir reikiamą sausinimo sistemų rekonstravimą.

Planuojant keisti žemės naudmenų sudėtį, gamtinė įvairovė turėtų būti didinama tokiais būdais, kurie tik minimaliai sumažintų patogių mechanizuotam dirbimui nusausintų žemės ūkio naudmenų plotus. Naujų miškų ūkio paskirties ir kitos paskirties žemės teritorijų naudoti žemės ūkio veiklai nenumatoma. Šiai zonai priskirta:

82.2.1. Akmenės rajono teritorija (išskyrus dalį Ventos ir Papilės seniūnijų);

82.2.2. Joniškio rajono teritorija (50,6);

82.2.3. Pakruojo rajono teritorija (47,5);

82.2.4. Šiaulių rajono teritorijos didesnioji dalis (be Bubių seniūnijos ir dalies Kuršėnų, Kužių, Šiaulių kaimiškosios, Kairių seniūnijų);

82.2.5. Radviliškio rajono teritorijos rytinė dalis – Aukštelkų (48), Pakalniškių (51,8), Šeduvos (49), Sidabravo (50,6) ir Skėmių (50,5) seniūnijos;

82.3. III zona – mišrios specializacijos ūkių. Joje vyrauja karbonatingieji ir paprastieji sekliai glėjiški išplautžemiai. Įvairesnės reljefo formos, pažemėjimuose ir įlomėse daugiau pievų ir ganyklų. Rekomenduojamos ūkininkavimo sistemos susijusios su geresniu dirvožemių naudojimu: laikant pievas ir ganyklas, auginant daugiametes žoles, dalis augalininkystės produkcijos turi būti skirta pieno ir mėsos galvijininkystei, avininkystei ir kiaulininkystei. Specializuotos augalininkystės šakos – rapsų, linų ir bulvių auginimas. Žemės ūkio produkcijos gamybos šakų proporcijos reglamentuotinos kaimo plėtros žemėtvarkos projektuose; juos tikslinga rengti kartu su ūkių verslo planais. Zonoje esančiose gamtinio karkaso teritorijose rekomenduojama detaliau reglamentuoti žemės naudojimą pagal saugomų teritorijų planavimo dokumentus arba kaimo plėtros žemėtvarkos projektus. Rengiant savivaldybių lygmens teritorijų planavimo dokumentus, reikėtų atsižvelgti į rekomenduojamą biologinę įvairovę užtikrinančių žemės naudmenų sudėtį. Jeigu ekologinė įvairovė nepakankama, leistina labiau keisti esamą padėtį (įveisti miškų ir laukų vandens telkinių apsauginius želdinius, įrengti tvenkinius, įvairiau išdėstyti daugiamečių žolynų plotus). Gamtinio karkaso teritorijose rekomenduojamas tausojamasis arba ekologinis ūkininkavimas. Šiai zonai priskirtos:

82.3.1. Akmenės rajono Ventos (45,5) ir Papilės (48,6) seniūnijų dalys;

82.3.2. Šiaulių rajono Kuršėnų (43,4) ir Šiaulių kaimiškosios (44,4) seniūnijų dalys;

82.3.3. Radviliškio rajono Tyrulių (45,1), Šiaulėnų (40,6), Šaukoto (40,7), Grinkiškio (46,8) seniūnijos ir dalis Radviliškio (44,6) seniūnijos;

82.3.4. Kelmės rajono Šaukėnų (37,5), Kukečių (36,8), Kelmės (37,9), Liolių (38,2), Vaiguvos (34,9) ir Tytuvėnų (41) seniūnijų dalys;

82.4. IV zona – prioritetinės pieno ir mėsos gyvulininkystės specializacijos ūkių. Jai priskirtos Kelmės rajono Užvenčio (36,3), Šaukėnų (37,5), Kražių (35,5), Pakražančio (37,6), Liolių (38,2), Vaiguvos (34,9) ir Tytuvėnų (41) seniūnijų dalys. Zonoje vyrauja banguotas slėniuotas reljefas; dirvožemiai – glėjiški išplautžemiai ir glėjiški priemolingi balkšvažemiai, o duburiuose ir upelių slėniuose – durpžemiai. Dėl didelių pievų ir ganyklų plotų šių teritorijų žemės naudotinos daugiausia žolinių pašarų gamybai. Ūkių specializacija turėtų būti pieno gamyba ir mėsinių galvijų auginimas. Be intensyvaus ūkininkavimo (maksimaliai didinant pašarams skirtų žemės ūkio augalų plotus ir derlingumą), ekologiškai jautriose gamtinio karkaso teritorijose rekomenduojamas tausojamasis ir ekologinis ūkininkavimas, o vietomis – pašalinti apleistas pievas su neveikiančiomis drenažo sistemomis iš žemės ūkio naudmenų;

82.5. V zona – aplinkosauginio ūkininkavimo kalvotame regione. Jai priskirtos Kelmės rajono Užvenčio (36,3), Kražių (35,6), Šaukėnų (37,5) ir Pakražančio (37,6) seniūnijų dalys. Zonoje vyrauja stambiai ir apystačiai kalvotas daubotas reljefas; dirvožemiai – balkšvažemiai su įsiterpusiais nuardytais dirvožemiais. Dėl prastų dirvožemių šios seniūnijos priskirtos mažo nepalankumo ūkininkauti teritorijoms. Visa zona įeina į gamtinio karkaso teritoriją. Joje rekomenduojama naudoti žemę pagal bendrojo (generalinio) plano koncepcijos stadijos funkcinių prioritetų brėžinyje nustatytas kryptis: tausojamajam ūkininkavimui ir alternatyviai žemės ūkiui veiklai – miškams įveisti žemės ūkio ir kitose naudmenose, kaimo turizmui (ekstensyviai rekreacijai) ir kitkam. Plėtojant žemės ūkio veiklą, būtina laikytis priešerozinės agrotechnikos reikalavimų ir didinti daugiamečių žolių, pievų ir ganyklų plotus, o šių augalų produkciją naudoti mėsinei galvijininkystei, avininkystei ir pienininkystei;

82.6. VI zona – ūkininkavimo lengvose žemėse. Įvairios zonos dalys naudotinos skirtingai. Šiaulių ir Kelmės rajonuose šie žemės plotai (abipus Kurtuvėnų miško) gali būti pritaikyti intensyviai ir ekstensyviai rekreacijai; dalis teritorijos – miškų ūkio veiklai. Geresnes dirvožemių savybes turinčios lengvos žemės Radviliškio rajone naudotinos bulvėms, rugiams, kitokiems javams auginti, taikant tokį pasėlių struktūros ir tręšimo priemonių derinį, kuris didintų dirvožemių humusingumą. Augalininkystė derinama su kiaulininkyste ir kitomis gyvulininkystės šakomis. Zonos dalyse, įeinančiose į gamtinio karkaso teritorijas, rekomenduojamas tausojamasis ir ekologinis ūkininkavimas. Mažiau tinkamuose mechanizuotam dirbimui, paveiktuose vėjo erozijos, nenašiuose, nutolusiuose nuo sodybų ir įsiterpusiuose į miškus žemės ūkio naudmenų sklypuose turi būti įveisiami miškai, suformavus taisyklingas arba reljefo formas atitinkančias ribas tarp žemės ūkio naudmenų ir miško kontūrų. Zonai priskirtos teritorijų dalys su smėlio granuliometrinės sudėties dirvožemiais:

82.6.1. Šiaulių rajono Bubių (38,4) seniūnijos dalis;

82.6.2. Kelmės rajono Šaukėnų (37,5) seniūnijos dalis;

82.6.3. Radviliškio rajono Baisogalos (48,6) seniūnijos dalis.

4 lentelė. Agrarinių teritorijų naudojimo funkciniai prioritetai Pažymėta plane Zonų apibūdinimas Gamtinio karkaso ir kitų saugomų teritorijų ribose Kitose teritorijose Iš viso hektarai procentai hektarai procentai hektarai procentai I-U Priemiestinio ūkininkavimo 10734 4,2 15241 4,5 25975 4,4 II-LG Prioritetinės augalininkystės specializacijos ūkių 139758 54,6 200963 59,9 340721 57,3 III-G Mišrios specializacijos ūkių 44031 17,2 97795 28,8 141826 23,8 IV-P Prioritetinės galvijininkystės specializacijos ūkių 22041 8,6 16623 4,9 38664 6,5 V-K Ūkininkavimo kalvotose dirvose 30390 11,9 – – 30390 5,1 VI-S Ūkininkavimo lengvose žemėse 8894 3,5 8482 2,5 17376 2,9 Iš viso 255848 100 339105 100 594953 100 5 lentelė. Siūlomi žemės naudojimo ir apsaugos reglamentai Pažymėta plane Funkciniai prioritetai Reglamentuojama veikla I-U Intensyvi siaurai specializuotų ūkių veikla priemiestinėse teritorijose, urbanizuotinų ir kitai paskirčiai naudotinų teritorijų plėtra Skatinama miestų gyventojų poreikius tenkinanti veikla; leidžiama pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka iš jų gamtinio karkaso teritorijose Skatinamas tausojamasis ūkininkavimas II-LG Intensyvi žemės ūkio veikla labai gerose ir gerose žemėse Skatinama prekinės augalininkystės produkcijos gamyba iš jų esančiose: saugomose teritorijose Veiklą reglamentuoja saugomų teritorijų planavimo dokumentai gamtinio karkaso teritorijose Skatinamas tausojamasis ir ekologinis ūkininkavimas III-G Intensyvi žemės ūkio veikla geros ir vidutinės ūkinės vertės žemėse Skatinami mišrios specializacijos ūkiai, derinantys gyvulių auginimą su prekinės augalininkystės produkcijos gamyba iš jų esančiose: saugomose teritorijose Veiklą reglamentuoja saugomų teritorijų planavimo dokumentai gamtinio karkaso teritorijose Skatinamas tausojamasis ir ekologinis ūkininkavimas IV-P Intensyvi žemės ūkio veikla nusausintose žemėse su vyraujančiais durpiniais ir puveningais dirvožemiais Skatinamas pašarinių žemės ūkio augalų auginimas ir gyvulininkystės specializacijos ūkių plėtra iš jų esančiose: saugomose teritorijose Veiklą reglamentuoja saugomų teritorijų planavimo dokumentai gamtinio karkaso teritorijose Skatinamas tausojamasis ir ekologinis ūkininkavimas V-K Ekstensyvi žemės ūkio veikla ar jai alternatyvi veikla mažiau palankiose ūkininkauti teritorijose, kalvotose žemėse su nuardytais dirvožemiais Skatinamas specializuotas ūkininkavimas arba miško įveisimas žemės sklypuose, kuriuos netikslinga naudoti žemės ūkio veiklai iš jų esančiose: saugomose teritorijose Veiklą reglamentuoja saugomų teritorijų planavimo dokumentai

gamtinio karkaso teritorijose Skatinamas miško įveisimas VI-S Žemės ūkio veikla lengvose žemėse Skatinamas specializuotas ūkininkavimas arba naudojimas rekreacijai ar kitai alternatyviai žemės ūkio veiklai iš jų esančiose: saugomose teritorijose Veiklą reglamentuoja saugomų teritorijų planavimo dokumentai gamtinio karkaso teritorijose Skatinamas miško įveisimas 84. Žemės ūkio teritorijų vystymo sprendinių įgyvendinimo prioritetai:

84.1. nustatytose žemės ūkio specializacijos zonose suformuoti stabilias ir konkurencingas žemės ūkio struktūras, kurios sudarytų efektyvios žemės ūkio veiklos pagrindą. Visose zonose galimi skirtingų tipų ūkių deriniai: šeimos ūkiai; specializuoti netradicinei žemės ūkio veiklai ūkiai; sodininkystės, daržininkystės ar kitos veiklos ūkiai; gyvulininkystės ir mišrią (gyvulininkystės ir augalininkystės) prekinę produkciją auginantys ūkiai, auginti prekinę augalininkystės produkciją specializuoti ūkiai. Atsižvelgiant į vietovės ekologines sąlygas, diegti skirtingas ūkininkavimo sistemas: intensyvaus ūkininkavimo, ekologinio ūkininkavimo ir tausojamojo ūkininkavimo;

84.2. rekomenduoti vietovėse, kuriose ūkių savininkų ir valdytojų įsigyti nuosavybėn žemės sklypai išsidėsto nekompaktiškai, rengti žemės konsolidacijos projektus ir spręsti racionalių ūkių žemėvaldų formavimo klausimą;

84.3. detalizuoti bendrajame (generaliniame) plane suplanuotų žemės ūkio specializacijos zonų plėtros kryptis – nustatyti planavimo sąlygas, skirtas savivaldybių lygmenų teritorijų planavimo dokumentams – bendriesiems ir specialiesiems planams – rengti. Rengiant planavimo sąlygas, būtina vadovautis šiomis nuostatomis:

84.3.1. sudaryti sąlygas aktyvinti žemės ūkio veiklą: pagerinti melioracijos sistemų būklę, formuoti atitinkamos specializacijos ilgalaikes ūkines struktūras;

84.3.2. planuoti žemės ūkio paskirties žemės naudojimą laikantis žemės ūkio augalų auginimo rekomenduojamos žemdirbystės sistemos ir sąlygų, užtikrinančių dirvožemių našumo išsaugojimą ir pagerinimą;

84.3.3. teikti prioritetą tausojamajam ir ekologiniam ūkininkavimui visose ekologiškai jautriose teritorijose;

84.3.4. išskirti arealus miškui įveisti ne miško žemėje, daugiausia V, VI ir III specializuotos žemės ūkio plėtros zonose, laikantis teisės aktų, leidžiančių įveisti mišką, reikalavimų ir miško įveisimo prioritetų (pirmiausia – gamtinio karkaso teritorijose, po to – nenusausintose apleistose ir dirvonuojančiose žemėse su mažos ūkinės vertės dirvožemiais);

84.3.5. nemažinti žemės ūkio naudmenų, kurių dirvožemio našumas didesnis už šalies vidutinį, plotų ir nusausintų žemės plotų, planuoti tik minimaliai būtiną plotą kitai paskirčiai;

84.3.6. planuoti rekreacinę ar kitokią netradicinę veiklą daugiausia vietovėse, patenkančiose į V ir VI specializuotos žemės ūkio plėtros zonas;

84.4. žemės ūkio paskirties žemę naudoti ne žemės ūkio paskirčiai tik pakeitus pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir esant šioms sąlygoms:

84.4.1. paimant žemę visuomenės poreikiams teisės aktų nustatytais atvejais (naudingųjų iškasenų telkiniams eksploatuoti, bendrojo naudojimo keliams tiesti, infrastruktūros objektams statyti ir kitkam);

84.4.2. naudojant žemę ne žemės ūkio veiklai urbanistinės plėtros zonose, turizmo ir rekreacijos arealuose;

84.4.3. esamose sodybose ir kitose užstatytose teritorijose – pagal žemėvaldų planus formuojamiems žemės sklypams prie statinių ir įrenginių;

84.4.4. žemės sklypus, kurių daugiau kaip 90 procentų sudaro mišku apaugę arba apsodinti plotai, priskiriant miškų ūkio paskirties žemės sklypams;

84.4.5. suformuojant žemės sklypus saugomose teritorijose ir prie kultūros paveldo objektų, kai pagal specialiuosius planus jiems nustatytas konservacinio naudojimo režimas, priskiriant konservacinės paskirties žemės sklypams.

II. MIŠKŲ TERITORIJŲ VYSTYMAS 85. Miškų ūkio teritorijų vystymo tikslai:

85.1. svarbiausias miškų teritorijų naudojimo tikslas – išsaugoti ir gausinti miško išteklius pagal visuotinai pripažintus tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio vystymo principus;

85.2. intensyviau miškus naudoti rekreacinėms reikmėms; racionaliai, tolygiai ir nepertraukiamai naudoti miško išteklius, didinti miškų produktyvumą, gerinti auginamos medienos kokybę;

85.3. didinti miškų ūkio ekonominį efektyvumą;

85.4. užtikrinti miškų ekosistemų tvarumą;

85.5. išsaugoti ir gausinti biologinę įvairovę, gerinti miškų sanitarinę ir priešgaisrinę apsaugą;

85.6. reglamentuoti ūkininkavimą saugomų teritorijų miškuose pagal šių teritorijų tikslus ir uždavinius;

85.7. didinti apaugusį mišku (medynų) žemės plotą;

85.8. plėtoti miškingumą;

85.9. tenkinti regiono mastu visuomenės reikmes, susijusias su miškų naudojimu.

86.1. išlaikyti miško ūkio paskirties žemę ir geriau ją naudoti;

86.2. skatinti daugiatikslį miško naudojimą, siekiant derinti įvairius visuomenės poreikius;

86.3. skirti ypač daug dėmesio ekologiškai jautrioms vietoms, retoms saugomoms, reprezentacinėms ekosistemoms, kertinėms buveinėms, natūraliems medynams su endeminėmis ir nykstančiomis rūšimis;

86.4. plėtoti miško apsaugines funkcijas, ypač dirvožemio ir vandens apsaugos;

86.5. projektuoti miško atkūrimo priemones, pirmenybę teikti natūraliam žėlimui ir vietinėms medžių rūšims.

87.1. vidurio Žemaitijos vidutinio našumo mišrių eglynų zona. Ji apima Kelmės rajono savivaldybę ir nedidelę dalį Radviliškio rajono savivaldybės. Zonoje vyrauja eglynų augavietės. Eglynai pasiekia vidutinį našumą, artimą šalies vidurkiui. Visuose valstybinės reikšmės ir privačiuose III ir IV grupių miškuose gali būti pasiektas vidutinis miško naudojimo intensyvumas – 4,7–5,1 kub. metro iš hektaro likvidinės medienos per metus. Zonoje vyraujantis kalvotas reljefas nepalankus žemdirbystei. Miškai zonoje atlieka labai svarbų ekologinio stabilumo išsaugojimo vaidmenį. Esamas Kelmės rajono savivaldybės miškingumas – 26,2 procento, Radviliškio rajono savivaldybėje – 25,7 procento. Teritorijos miškingumą, atsižvelgiant į žemdirbystės galimybes, siūloma padidinti 12 procentų. Siūloma gerinti ūkininkavimą privačiuose miškuose;

87.2. vidurio Lietuvos mišrių lapuočių ir spygliuočių miškų zona:

87.2.1. šiaurės rytų Žemaitijos našių mišrių spygliuočių ir lapuočių miškų pozonis. Jis apima Akmenės, didžiąją dalį Šiaulių rajono savivaldybės ir nedidelę dalį Kelmės rajono savivaldybės. Vyrauja kiek mažesnio už vidutinį našumo augavietės. Nepaisant didelio vėjavartų pavojaus, eglynai pasiekia neblogą našumą. Ūkiniai miškai sudaro 75 procentus pozonio teritorijos, todėl daugiau dėmesio siūloma skirti atsparių eglynų auginimui. Šio pozonio miškuose gali būti pasiektas palyginti didelis miško naudojimo intensyvumas, viršijantis šalies vidurkį. Kasmet III ir IV grupių miškuose galima paruošti 4,9–5,2 kub. metro iš hektaro likvidinės medienos. Esamas Akmenės rajono savivaldybės miškingumas – 31,6 procento, Šiaulių rajono savivaldybės – 32,7 procento. Šio pozonio miškingumą tikslinga padidinti 5 procentais;

87.2.2. vakarų Aukštaitijos našių mišrių lapuočių ir eglių miškų pozonis. Jis apima Pakruojo, Joniškio ir Radviliškio rajono savivaldybes. Pozonyje vyrauja ūkiniai miškai – 81 procentas visų miškų ploto, o rezervatiniai ir specialios paskirties miškai sudaro tik 9 procentus. Miško augaviečių našumas artimas šalies vidutiniam – 5,8 kub. metro iš hektaro. Miško naudojimas gali būti kiek didesnis už šalies vidurkį – 4,9–5,2 kub. metro iš hektaro likvidinės medienos per metus. Esamas Pakruojo rajono savivaldybės miškingumas – 19,6 procento, Joniškio rajono savivaldybės – 18,5 procento, Radviliškio rajono savivaldybės – 25,7 procento. Nors pozonio žemės vienos tinkamiausių žemdirbystei, miškų plotus reikėtų padidinti bent minimaliai – 2 procentais. Svarbiausias miško plotų plėtimo uždavinys – užtikrinti nemiškingų Joniškio ir Pakruojo rajonų savivaldybių ekologinį stabilumą – suformuoti nedidelius laukų apsauginius miškus, taip pat apželdinti nedidelio ploto žemdirbystei nelabai tinkamus sklypus. Pozonyje svarbiausios kietųjų lapuočių – ąžuolų, uosių – augavietės. Jų atkūrimui siūloma skirti daugiausiai dėmesio. Daugiau dėmesio siūloma skirti vertingos beržo medienos auginimui, bet ir palaikyti ar net didinti eglynų plotus.

88.1. nacionalinės svarbos Šiaurės Lietuvos geoekologinę takoskyrą (labiausiai bioekologiškai nuskurdintą zoną Mūšos ir Nevėžio vandenskyroje, kuri prasideda nuo Šiaulių miesto pietinės dalies ir nuo Radviliškio driekiasi link Baisogalos, nuo Baisogalos pro Šeduvą per Daugyvenės kraštovaizdžio draustinį);

88.2. Šiaurės Lietuvos geoekologinės takoskyros ruožą Dubysos–Mūšos takoskyroje (kuri driekiasi pro Bubius) ir Dubysos–Ventos takoskyrinį ruožą Kelmės rajono savivaldybės teritorijoje;

88.3. projektuojamas naujas rekreacinio naudojimo teritorijas.

91.1. gamtinį žemių ir miškų našumą;

91.2. esamą miškingumą ir jo didinimo potencialą;

91.3. vyraujančių medynus formuojančių medžių rūšių paplitimą;

91.4. miškų apsauginę ir rekreacinę svarbą.

92.1. Mk – konservacinė kryptis. Šiai tvarkymo krypčiai priskiriami rezervatų miškai (I grupės miškai). Jiems priskirti Kamanų valstybinio gamtinio rezervato miškai ir valstybiniuose parkuose esančių rezervatų miškai. Ūkininkavimo tikslas – palikti miškus natūraliai augti. Miško kirtimai galimi tik Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme numatytais atvejais;

92.2. Ms – ekosistemų ir aplinkos apsaugos kryptis. Pagal šią kryptį tvarkomi miškai, kuriuose vyrauja apsauginiai IIA grupės ir III grupės miškai. Šiuose miškuose užtikrinama ekosistemų apsauga, biologinės įvairovės išsaugojimas ir gausinimas. Pagal šią tvarkymo kryptį siūloma tvarkyti miškus prie vandens telkinių, laukų apsauginius miškus, valstybinių rezervatų ir valstybinių parkų apsaugos zonų miškus;

92.3. Mr – rekreacinė kryptis. Ši miškų tvarkymo kryptis numatyta siūlomose rekreacinio prioriteto teritorijose ir rekreaciniuose IIB grupės miškuose. Miško sklypuose užtikrinamas ekosistemų tvarkymas, biologinės įvairovės išsaugojimas ir gausinimas. Šių miškų plotus siūloma didinti prie vandens telkinių ir projektuojamose rekreacinio naudojimo teritorijose;

92.4. Mgk – ekstensyvios miškų ūkio plėtros kryptis. Ši veikla numatyta Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ ir gamtinio karkaso teritorijose, nedideliuose miškų plotuose, įsiterpusiuose intensyvios žemės ūkio plėtros teritorijose;

92.5. Mū – intensyvios miškų ūkio veiklos kryptis. Ji numatoma arealuose, kuriuose vyrauja eksploataciniai (IV grupės) miškų plotai, nepatenkantys į jautriausias gamtines teritorijas. Būtina užtikrinti racionalų, tolygų ir nepertraukiamą šių miškų išteklių naudojimą ir produktyvumo didinimą, auginamos medienos kokybės gerinimą.

6 lentelė. Apskrities teritorijos pagal vyraujančias miškų teritorijų naudojimo kryptis Miškingumas, procentais Numatomos miško žemės naudojimo ir tvarkymo kryptys, teritorijos procentais esamas projektuojamas Mk Ms Mr Mgk Mū Akmenės rajono savivaldybė 31,6 33,4 7 20 0,6 20,8 51,6 Joniškio rajono savivaldybė 18,5 19,4 0 27,6 0 21,2 51,2 Kelmės rajono savivaldybė 26,2 30,9 0 27,8 1,1 33,3 37,9 Pakruojo rajono savivaldybė 19,6 20,8 0 20 1 28,7 50,3 Radviliškio rajono savivaldybė 25,7 26,6 0 26,9 0 20,5 52,6 Šiaulių rajono savivaldybė 32,7 35,4 0 18 6,7 26,4 48,92 Šiaulių apskritis 25,8 27,8 0,7 23,4 1,6 25,5 47,7 95. Miškų teritorijų vystymo sprendinių įgyvendinimo prioritetai:

95.1. padidinti miškų plotus – apsodinti bemiškę miškų ūkio paskirties žemę ir žemės ūkiui ekonomiškai netikslingus naudoti žemės sklypus, kur miškingumas šiuo metu labai mažas;

95.2. sudaryti sąlygas naudoti miško žemę medžioklei, turizmui;

95.3. skatinti efektyvų ir racionalų miško išteklių naudojimą, biologinės įvairovės miškuose išsaugojimą, rekreacinio miškų potencialo didinimą;

95.4. skatinti privačių miškų plotų stambinimą.

III. PRAMONĖS TERITORIJŲ VYSTYMAS 96. Nustatyti šie pramonės ir verslo plėtros tikslai:

96.1. subalansuoti pramonės teritorinį išdėstymą – švelninti išsivystymo lygio skirtumus nepažeidžiant darnumo;

96.2. skatinti prioritetinę smulkiojo ir vidutinio verslo sektoriaus plėtrą rajonų savivaldybėse;

96.3. didinti pramonės ir verslo konkurencingumą – diegti didelės pridėtinės vertės gamybą, informacines ir neatliekines technologijas;

96.4. gerinti pramonės ir verslo (ypač techninės ekologijos ir atsinaujinančių išteklių) aplinką;

96.5. plėtoti smulkiojo ir vidutinio verslo sektoriaus įmonių tarptautinį bendradarbiavimą, konkurencingumą, didinti produkcijos ir paslaugų eksportą.

98.1. plėtoti Šiaulių miestą kaip metropolinį mokslo ir mokymo centrą, moderniųjų technologijų inicijavimo zoną, orientuotą į savo ekonominio baseino išteklius, ekonominio baseino potencialo ugdytoją ir darbo vietų jame kūrėją;

98.2. įgyvendinti Šiaulių miesto 2007–2016 metų strateginiame plane numatytas priemones: didinti miesto investicinį patrauklumą, įkurti Zoknių teritorijoje Šiaulių industrinį parką, stiprinti mokslinį potencialą, skatinti mokslo ir verslo partnerystę;

98.3. rezervuoti ateičiai apskrityje esančias gamybines teritorijas, kuriose šiuo metu nevyksta gamyba, naujai apdirbamajai gamybai ar smulkiajam ir vidutiniam verslui plėtoti. Apskrityje esančios ir numatomos pramonės ir verslo teritorijos pateiktos 3 priede „Urbanistinis karkasas su socialine infrastruktūra, teritorijos raida ir naudojimas“.

99.1. kurti ir plėtoti pramonines zonas su modernia infrastruktūra;

99.2. skatinti savivaldybes pramoninių teritorijų laisvą valstybinę žemę planuoti ir parengti investuotojams – formuoti sklypus, įrengti privažiavimus ir būtiną infrastruktūrą;

99.3. skatinti smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių kooperaciją, jaunimo verslumą, regiono etnografinių verslų plėtrą ir parengti paslaugų verslo mokymo programas.

IV. REKREACINIŲ TERITORIJŲ VYSTYMAS 100. Bendrajame (generaliniame) plane rekreacija suprantama kaip įvairi savanoriška laisvalaikio veikla poilsiaujant gamtinėje ir kultūrinėje aplinkoje, gydantis kurortuose (be susijusių su poilsiu ir krašto pažinimu tarnybinių, komercinių ar panašių kelionių). Pagal organizavimo pobūdį rekreacija gali būti pasirinktoje vietoje (stacionarus poilsis) ir keliaujant (mobilus poilsis arba turizmas).

101.1. plėsti gamtinėje aplinkoje rekreacijai pritaikytų teritorijų tinklą ir plėtoti jų infrastruktūrą;

101.2. intensyviau apskrityje plėtoti kultūrinį ir kaimo turizmą, stiprinti jo potencialą;

101.3. užtikrinti gamtinių ir kultūrinių rekreacijos išteklių naudojimo ir apsaugos efektyvumą ir optimalumą;

101.4. naudoti poilsio kaimiškoje aplinkoje potencialą ekonomiškai silpnų rajonų savivaldybėms gaivinti;

101.5. reguliuoti vaizdingiausių gamtinių vietovių užstatymą gyvenamųjų namų, komunalinių, pramonės, komercinių statinių kompleksais, techninės infrastruktūros mazgais, kurie naikina rekreacines vietovės vertybes;

101.6. stabdyti agrarinės rekreacinės aplinkos degradavimą.

104.1. aukšto potencialo rekreacinis arealas, sudarantis regioninės reikšmės rekreacinę sistemą, – Šiaulių–Tytuvėnų (Šiaulių–Raseinių) arealas, esantis į pietus už apskrities ribų;

104.2. vidutinio potencialo rekreacinis arealas, sudarantis regiono lokalinės svarbos rekreacines sistemas, – Akmenės–Žagarės ir Kelmės–Kražių arealai;

104.3. žemo potencialo rekreaciniai arealai, sudarantys lokalinės svarbos rekreacines sistemas, – Joniškio–Pakruojo, Radviliškio ir Kuršėnų arealai (7 lentelė).

105.1. R1 – aukštas, plėtojamos daugiausiai nacionalinės reikšmės rekreacinės sistemos;

105.2. R2 – vidutinis, plėtojamos regioninės reikšmės rekreacinės sistemos;

105.3. R3 – žemas, formuojamos lokalinės reikšmės rekreacinės sistemos arba kuriami pavieniai vietinės reikšmės rekreacijos objektai, kurie turi sietis su aukštesnio lygmens rekreacinėmis sistemomis per turizmo maršrutus (7 lentelė).

106.1. poilsis gamtoje (sveikatingumo, laisvalaikio, kaimo turizmas) – 1;

106.2. pažintinis turizmas (kultūrinis, ekologinis turizmas) – 2;

106.3. aktyvus poilsis – 3;

106.4. pramogos – 4;

106.5. dalykinis (konferencijų) turizmas – 5;

106.6. piligriminis turizmas – 6.

7 lentelė. Rekreacinių išteklių arealų potencialai, vystymo galimybės ir vystytinos rekreacijos rūšys (lentelėje prioritetinės specializacijos kryptys paryškintos) Rekreacinio arealo pavadinimas Rekreacinių išteklių arealų potencialo kategorija Perspektyvinio vystymo lygmuo Vystytinos rekreacijos rūšys (specializacija) Šiaulių–Tytuvėnų aukšta R1 2,1,6,4,5,3 Akmenės–Žagarės vidutinė R2 2,4,1,5,3 Joniškio–Pakruojo žema R3 2,5,4,1 Radviliškio žema R3 5,2,1,4 Kuršėnų žema R3 5,1,2,4,3 Kelmės–Kražių vidutinė R2 2,1,6,4,3,5 107. Apskrities rekreacijos aptarnavimo centrai suskirstyti pagal svarbą (nacionalinės ir regioninės svarbos) ir specializaciją (laisvalaikio turizmo, kultūrinio turizmo, poilsio gamtoje ir piligriminio turizmo aptarnavimo). Nustatyta, kad dauguma apskrityje numatytų plėtoti rekreacinio aptarnavimo centrų yra ir liks daugiafunkciai. Jie jungia 2, 3 ir daugiau rekreacinės specializacijos krypčių. Bendrasis (generalinis) planas numato tokią rekreacijos aptarnavimo centrų plėtros sistemą:

107.1. Šiaulių miestas – nacionalinės svarbos turizmo centras;

107.2. bendrieji regioninės svarbos turistinės infrastruktūros aptarnavimo centrai – perspektyvinių savivaldybių centrai (esamų ir galimų), kurie atlieka ir atliks poilsiautojų ir turistų aptarnavimo funkcijas;

107.3. numatomi plėtoti perspektyviniai aptarnavimo centrai (galimų naujų savivaldybių centruose) – Tytuvėnai, Žagarė, Šeduva. Jie atliks ir specialias rekreacinio centro funkcijas, specializuosis organizuodami poilsį gamtoje (sveikatingumo, laisvalaikio, kaimo turizmas) ir piligriminį turizmą. Šie centrai nurodyti kaip specializuoti rekreacinio aptarnavimo centrai (9 priedas „Rekreacijos teritorijų vystymas“);

107.4. numatyti specialūs regioninės svarbos rekreacinės (turistinės) infrastruktūros aptarnavimo centrai mažų miestų, miestelių, kaimų pagrindu, regioniniuose parkuose ir prie jų, kitose saugomose gamtinėse teritorijose. Tai Kurtuvėnai, Bubiai, Kražiai, Papilė. Be laisvalaikio turistų aptarnavimo, jie specializuosis organizuodami poilsį gamtoje (sveikatingumo, laisvalaikio, kaimo turizmas) ir piligriminį turizmą ( Kražiai);

107.5. regioninio rekreacijos žiedo svarbesni lokaliniai rekreacinio aptarnavimo centrai – Žeimelis, Akmenė, Grinkiškis ir Šaukėnai.

110.1. kartu su gretimomis apskritimis didinti perspektyvines valstybinių parkų sistemos ekologinio (pažintinio) turizmo galimybes. Į apskrities teritoriją patenka regioniniai gamtinio-kultūrinio pobūdžio valstybinių parkų žiedai: Žemaitijos parkų žiedas ir Vidurio Lietuvos parkų žiedas;

110.2. kartu su kitomis Žemaitijos savivaldybėmis plėtoti kultūrinį turizmą pagal Žemaitijos regioninio turizmo programas;

110.3. plėtoti piligriminį turizmą – prisidėti prie Europos Sąjungos kultūros programų „Baroko kelias“, „Piligrimų kelias“, „Vienuolynų kelias“;

110.4. plėtoti autoturizmo trasą Žemaičių aukštumų žiedą, skirtą Žemaičių aukštumos rytinės dalies gamtinėms ir kultūrinėms vertybėms reprezentuoti ir pažinti (Kelmės rajono savivaldybės teritorijoje).

114.1. per apskrities teritoriją einantys šalies ir tarptautiniai:

114.1.1. Šventoji–Mažeikiai–Akmenė–Žagarė–Joniškis–Žeimelis–Pasvalys ir taip toliau;

114.1.2. Palanga–Telšiai–Užventis–Šiauliai–Jurgaičiai (Kryžių kalnas)–Meškuičiai (Jauniūnai)–Pakruojis–Šeduva–Sidabravas–Panevėžys ir taip toliau;

114.1.3. Palanga–Varniai–Kražiai–Tytuvėnai–Šiaulėnai–Šaukotas–Grinkiškis–Baisogala–Ramygala–Panevėžys ir taip toliau;

114.1.4. dviračių takas, sutampantis su „Velo Hansa“ taku, Jelgava (Latvijoje)–Žagarė–Joniškis–Šiauliai–Bubiai–Kurtuvėnai–Šaukėnai–Kelmė–Tytuvėnai–Raseiniai–Tauragė ir taip toliau;

114.2. planuojami regioninės dviračių trasų sistemos maršrutai:

114.2.1. „Kalnų ratas“: Martyniškiai–Šapnagiai–Menčių Kalnėnų karjerai–Naujoji Akmenė–Ramučiai–Klykoliai–Kivyliai–Agluonai–Kamanų valstybinis gamtinis rezervatas–Gailaičiai–Akmenė–Venta–Kalniškiai–Papilė–Daubiškiai–Gumbakiai–Biliūniškės;

114.2.2. „Romantikų ratas“: Kriukai–Mindaugiai–Bariūnai–Joniškis–Kalnelis–Skaistgirys–Reibiniai–Žagarė, Žagarės regioninio parko teritorija–Martyniškiai;

114.2.3. „Vėjo malūnų kelias“: Plaučiškiai–Padubysys–Rozalimas–Klovainiai–Balsiai–Pamūšis–Pakruojis–Linkuva–Ūdekai–Steigviliai–Lauksodis–Žeimelis;

114.2.4. „Dvarų alėja“: Šiaulaičiai–Šiaulėnai–Kunigiškiai–Šaukotas–Giedraičiai–Pašušvys–Grinkiškis–Kubiliūnai–Baisogala–Šeduva–Raudondvaris–Pakalniškiai–Burbiškis;

114.2.5. „Ežerų ir miškų juosta“: Beržėnai–Kalniškiai–Ušnėnai–Užventis–Junkilai–Pagiai–Petrališkė–Kražiai–Butkiškė–Naudvaris–Kelmė–Maneikiai–Maironiai–Lyduvėnai–Šiluva–Tytuvėnai–Tytuvėnų regioninio parko teritorija–Šedbarai–Kelmė–Kukečiai–Grimziai–Pašiaušė–Pikeliškė–Bazilionai;

114.2.6. „Milžinų takas“: Varputėnai–Saulučiai–Micaičiai–Kuršėnai–Ringuvėnai–Šilėnai–Drąsučiai–Šiupyliai–Gruzdžiai–Meškuičiai–Kryžių kalnas–Šiauliai–Aukštelkė–Bubiai–Kurtuvėnai–Kurtuvėnų regioninis parkas–Bazilionai;

114.2.7. „Padubysių kelias“: Bubiai–Padubysys–Pagryžuvys–Bulavėnai.

115.1. pirmenybę teikti kultūriniam, laisvalaikio turizmui ir poilsiui gamtoje (kaimo turizmui), kultūrinio turizmo plėtrai naudoti kultūros paveldo objektų sankaupų arealus, turinčius daug rekreacinių išteklių;

115.2. parengti apskrities teritorijos rekreacijos ir turizmo infrastruktūros vystymo specialiuosius planus;

115.3. plėtoti Šiaulių–Tytuvėnų rekreacinio arealo rekreacines zonas – kurti aukšto lygio apgyvendinimo infrastruktūrą, poilsio ir pramogų bazę;

115.4. planuojant regioninių parkų teritorijose esančias rekreacines zonas, inicijuoti esamų poilsio namų atnaujinimą ir kempingų sukūrimą;

115.5. plėtoti regioninės svarbos rekreacijos aptarnavimo centrus – įvairinti apgyvendinimo paslaugas, sukurti tarptautinių renginių, poilsio ir pramogų infrastruktūrą;

115.6. stiprinti regionines rekreacijos (turizmo) plėtros organizacijas ir turizmo informacijos centrus;

115.7. bendradarbiauti su gretimomis apskritimis plėtojant:

115.7.1. nacionalinio kultūrinio turizmo maršruto „Lietuvos istorijos ir kultūros vėrinys“ infrastruktūrą apskrities atkarpoje;

115.7.2. numatytus reprezentacinius valstybinių parkų žiedus apskrityje;

115.8. plėtoti „Via Hanseatica“ magistralės autoturistinę infrastruktūrą ir „Velo Hansa“ dviračių maršrutą, parengti šių maršrutų specialiuosius planus;

115.9. plėtoti poilsį kaimo gyvenamosiose teritorijose (kaimo turizmą), pritaikyti šiai veiklai esamas dvarų sodybas, kitus kultūros paveldo objektus (vertybes);

115.10. finansiškai remti projektus, kurie:

115.10.1. gali pritraukti tarptautinių finansinių šaltinių ar verslo privatų kapitalą;

115.10.2. sudaro sąlygas racionaliai naudoti rekreacinius išteklius;

115.10.3. užtikrina teikiamų paslaugų kokybę.

V. TECHNINĖS INFRASTRUKTŪROS TERITORIJŲ VYSTYMO SPRENDINIAI I. TRANSPORTO INFRASTRUKTŪROS VYSTYMAS 116. Transporto infrastruktūros vystymo tikslai:

116.1. sujungti apskrities svarbiausias magistrales su transeuropiniais tinklais ir plėtoti regioninės reikšmės transporto infrastruktūros jungtis su pagrindinėmis tarptautinėmis magistralėmis;

116.2. plėtoti apskrities multimodalinę transporto sistemą – gerinti įvairių rūšių transporto sąveiką, sujungti šią sistemą su Europos Sąjungos multimodalinio transporto tinklu ir paslaugų rinka;

116.3. užtikrinti apskrityje palankias tranzito sąlygas – kurti patikimos tranzitinės valstybės ir apskrities įvaizdį, konkuruoti su gretimomis apskritimis;

116.4. gerinti apskrities susisiekimą su Lietuvos administraciniais centrais – tobulinti transportinio tinklo infrastruktūrą: techninėmis ir organizacinėmis priemonėmis gerinti susisiekimą tarp apskrities rajonų ir seniūnijų centrų;

116.5. plėtoti darnią transporto sistemą, tam kuo tinkamiau naudoti turimą įvairių rūšių transporto infrastruktūrą, mažinti neigiamą jo poveikį aplinkai ir didinti vežimo greitį, operatyvumą, gerinti kitus vežimo kokybės rodiklius;

116.6. modernizuoti apskrities tarptautinės, nacionalinės ir regioninės reikšmės transporto infrastruktūrą, atsižvelgiant į ateities poreikius, užtikrinti tarptautinį ir vietinį pervežimą visų rūšių transportu;

116.7. didinti viešojo transporto vaidmenį savivaldybių ir viso regiono susisiekimo sistemoje: teikti jam pirmenybę, atnaujinti jo parką, diegti integruotas informavimo priemones, gerinti susisiekimą su viešojo transporto stotimis;

116.8. gerinti susisiekimo tarp Europos Sąjungos valstybių kokybę – mažinti žvyrkelių pasienyje su Latvija, gerinti pasienio kelių dangos kokybę ir techninius parametrus, pertvarkyti pasienio kontrolės punktų infrastruktūrą pagal Šengeno teisyno reikalavimus;

116.9. tobulinti miestų susisiekimo infrastruktūrą – eliminuoti tranzitinį sunkųjį transportą iš miestų, miestelių ir kaimų teritorijų, plėtoti traukos objektus atitinkančią susisiekimo sistemą, tiesti aplinkkelius, plėtoti biotransporto infrastruktūrą.