Lietuvos Respublikos Vyriausybė NUTARIMAS DĖL ŠIAULIŲ APSKRITIES TERITORIJOS BENDROJO (GENERALINIO) PLANO PATVIRTINIMO 2008 m. rugsėjo 24 d. Nr. 1042 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617; 2007, Nr. 39-1437) 6 straipsniu, 11 straipsnio 4 ir 10 dalimis, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: 1. Patvirtinti Šiaulių apskrities teritorijos bendrąjį (generalinį) planą (pridedama). 2. Nustatyti, kad šis nutarimas tą pačią dieną oficialiai be Šiaulių apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano brėžinių skelbiamas „Valstybės žiniose“, o nutarimas su brėžiniais – „Valstybės žinių“ interneto tinklalapyje (www.valstybes-zinios.lt). 3. Įpareigoti Šiaulių apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano planavimo organizatorių, Šiaulių apskrities viršininką, per pusę metų nuo Šiaulių apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano įsigaliojimo parengti ir patvirtinti šio plano sprendinių įgyvendinimo programą. MINISTRAS PIRMININKAS                                                         GEDIMINAS KIRKILAS APLINKOS MINISTRAS                                                             ARTŪRAS PAULAUSKAS _________________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 1042 ŠIAULIŲ APSKRITIES TERITORIJOS BENDRASIS (GENERALINIS) PLANAS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendiniais (Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas patvirtintas Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. IX-1154 (Žin., 2002, Nr. 110-4852), aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-263 „Dėl Apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano rengimo, Savivaldybės teritorijos bendrojo plano rengimo ir Miestų ir miestelių bendrųjų planų rengimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 83-3029), Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160, (Žin., 2003, Nr. 89-4029), nuostatomis, nacionalinėmis strategijomis ir kitais teisės aktais, nuorodos į kuriuos pateiktos atitinkamuose skyriuose, parengtas Šiaulių apskrities teritorijos bendrasis (generalinis) planas (toliau vadinama – bendrasis (generalinis) planas). 2. Bendrojo (generalinio) plano sprendiniai priimti atsižvelgiant į strateginio pasekmių aplinkai vertinimo proceso rezultatus. Vertinimo eigoje nustatytos ir pasirinktos tinkamiausios apskrities teritorijos vystymo alternatyvos, aptartos jų pasirinkimo priežastys. 3. Bendrasis (generalinis) planas suderintas su sąlygas išdavusiomis ministerijomis, gretimomis apskritimis ir apskrities savivaldybėmis, aprobuotas Šiaulių regiono plėtros tarybos 2007 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. R-3 „Dėl Šiaulių apskrities bendrojo (generalinio) plano sprendinių aprobavimo“ ir patikrintas Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos (2008 m. sausio 28 d. patikrinimo aktas Nr. 02). 4. Bendrojo (generalinio) plano numatomos strateginės vystymo kryptys, erdvinės raidos koncepcija parengtos 20 metų, o konkretizuoti sprendiniai – 10 metų. 5. Bendrajame (generaliniame) plane vartojamos sąvokos patvirtintos galiojančiais teisės aktais ir atitinka sąvokas, vartojamas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617), Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902), Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme (Žin., 1995, Nr. 3-37; 2004, Nr. 153-5571). II. APSKRITIES TERITORIJOS VYSTYMO KONCEPCIJA I. Apskrities teritorijos vystymo bendrųjų tikslų sistema 6. Bendrajame (generaliniame) plane nustatyta bendrųjų teritorijos vystymo tikslų sistema sudaryta siekiant nuosekliai įgyvendinti darnaus vystymosi teritorinę politiką. 7. Pagrindinis bendrojo (generalinio) plano tikslas – parengti apskrities teritorijos darnaus vystymosi pagrindą, kuris užtikrintų sveiką aplinką, tinkamą gamtos ir intelektinių išteklių naudojimą, nuosaikų ir stabilų ekonomikos augimą, visuotinę visuomenės gerovę. 8. Socialinėje plotmėje numatyta: 8.1. plėtoti teritoriškai diferencijuotą socialinę-kultūrinę infrastruktūrą; 8.2. suteikti socialinio vystymo impulsą savivaldybėms – numatyti jų koordinuotos plėtros galimybes; 8.3. stiprinti regiono demografinį potencialą ir kultūrinį tapatumą; 8.4. sudaryti teritorines sąlygas įgyvendinti diferencijuotą regiono demografinę ir socialinę politiką, specialias regionines nedarbo mažinimo, kaimo bendruomenių aktyvinimo, švietimo, profesinio rengimo, mokslo, studijų ir socialinių paslaugų programas, padaryti jas prieinamesnes gyventojams; 8.5. kurti ir stiprinti apskrities kultūrinį tapatumą, remti etnokultūros teritorinę raišką; 8.6. mažinti socialinę atskirtį; 8.7. užtikrinti regiono gyventojams sveiką ir švarią aplinką. 9. Ekonominėje plotmėje numatyta: 9.1. užtikrinti ilgalaikius žemėnaudos prioritetus ir racionalų žemės naudojimo balansą; 9.2. naudoti tarptautinius ir šalies tranzitinius koridorius, alternatyvius energijos šaltinius, plėtoti naujų perspektyvių naudingųjų iškasenų gavybą ir taip skatinti apskrities ūkio plėtrą; 9.3. plėtoti ir modernizuoti Šiaulių regiono kelių infrastruktūrą – jungti juos prie vientisos šalies ir Europos Sąjungos sistemos, gerinti vietinių kelių kokybę; 9.4. modernizuoti žemės ir miškų ūkį – teritoriškai diferencijuoti, atlikti funkcinę jo konversiją, naudoti poilsio organizavimo kaime potencialą, plėtoti ekologinę žemdirbystę, turizmo infrastruktūrą ir turizmo verslą; 9.5. didinti pramonės ir verslo konkurencingumą – diegti didelės pridėtinės vertės gamybą ir informacines technologijas; 9.6. gerinti pramonės ir verslo aplinką. 10. Aplinkosaugos plotmėje numatyta: 10.1. išlaikyti ir stiprinti turimą sveiką aplinką, kraštovaizdžio, biologinės įvairovės ir gamtinio karkaso palaikymo sistemą; 10.2. užtikrinti apskrities savitumus formuojančių gamtinės ir kultūrinės aplinkos vertybių efektyvią apsaugą ir racionalų naudojimą; 10.3. užtikrinti tik ekologiškai pagrįstų projektų ir strateginių kraštotvarkos programų įgyvendinimą. 11. Erdvinės struktūros vystymo plotmėje numatyta: 11.1. užtikrinti tikslingą ir darnią gyvenviečių erdvinės struktūros raidą, pagrįstą šalies erdvinio urbanistinio stuburo palaikymo ir tolygaus aktyvumo centrų išdėstymo darna; 11.2. užtikrinti tikslingą ir darnią saugomų teritorijų raidą, erdvinės struktūros vystymą atsižvelgiant į gamtinį karkasą; 11.3. numatyti priemones urbanistinio ir gamtinio karkasų erdvinei darnai, ekosistemų dinaminiam stabilumui ir kraštovaizdžiui palaikyti; 11.4. racionaliai paskirstyti apskrities teritorijos funkcinio naudojimo prioritetus; 11.5. taikyti aktyvias regioninės politikos priemones esamoms neigiamoms regionų raidos tendencijoms pakeisti; 11.6. kuo geriau naudoti turimą apskrities teritorijos potencialą; 11.7. išsaugoti ir stiprinti apskrities teritorijos savitumą. II. APSKRITIES TERITORIJOS KONCEPCIJOS ERDVINĖS STRUKTŪROS VYSTYMO sąlygos 12. Pagrindinės vystymo jėgos, skatinančios erdvinės struktūros (teritorinius) pokyčius: 12.1. gyventojų pokytis apskrityje ir apskrities savivaldybėse; 12.2. bendras ekonominio lygio augimas. 13. Veiksniai, tiesiogiai lemiantys apskrities erdvinės struktūros formavimo pasirinkimą: 13.1. urbanizacijos plėtra, aglomeruojančio faktoriaus poveikis; 13.2. transporto infrastruktūros plėtra, jos kokybės gerėjimas; 13.3. inžinerinės infrastruktūros poreikio didėjimas, jos kokybės gerinimas; 13.4. socialinės infrastruktūros poreikio didėjimas, jos kokybės gerinimas; 13.5. turizmo ir rekreacijos infrastruktūros poreikio didėjimas, jos kokybės gerinimas. 14. Iš kelių alternatyvių variantų pasirinkta saikingo demografinio augimo, realios ekonominės raidos ir saikingos urbanizacijos alternatyva, padėsianti pasiekti šiuos tikslus: 14.1. stabilizuosis esamo apskrities gyvenamųjų vietovių tinklo gyventojų skaičius; 14.2. padaugės apskrities miestų gyventojų, sustiprės apskrities bazinis urbanistinis karkasas; 14.3. bus sustabdytas kitų miestų, esančių urbanistiniame karkase, nykimas; 14.4. sėkmingai įgyvendinant kaimo plėtros programas, stabilizuosis kaimo gyvenamųjų vietovių tinklo gyventojų skaičius arba jų nežymiai mažės dėl agrarinių technologijų modernėjimo ir efektyvesnio ūkininkavimo; 14.5. apskrities teritorijos urbanizacijos mastas susilygins su esamu šalies urbanizacijos mastu. III. BENDROJI ERDVINĖ KONCEPCIJA 15. Nustatyta apskrities erdvinė (teritorinė) koncepcija – konkreti jos teritorijos sąranga, išreikšta atraminiais funkciniais teritoriniais karkasais ir funkcinėmis foninėmis struktūromis, pagal ankstesniuose skyriuose nustatytas erdvinės struktūros vystymo sąlygas. 16. Priimti apskrities atraminiai funkciniai teritoriniai karkasai – vientisi apibrėžtų funkcijų koncentravimosi centrų ir ašių teritoriniai junginiai. Abu šie funkciniai karkasai vaidina fundamentalų vaidmenį, nes planuojant apskrities teritoriją įgyvendinama poliarizuoto kraštovaizdžio dinaminės darnos idėja. 17. Apskrities teritorijoje formuojami dvejopi atraminiai funkciniai teritoriniai karkasai – urbanistinis ir gamtinis. 18. Apskrities urbanistinį karkasą sudaro: 18.1. aktyviausios ūkinės plėtros centrų ir ašių su labiausiai sukultūrinta gamtine aplinka ir išplėtotais geotechniniais kompleksais sistema, sudaranti funkcinį apskrities stuburą, kuris palaiko apskrities socialinį-ekonominį gyvybingumą; 18.2. gyvenviečių ir susisiekimo sistemos. 19. Apskrities urbanistinėje sistemoje išskiriamas perspektyvinis atraminis gyvenamųjų vietovių tinklas, kurį sudaro 3 hierarchijos lygmenų centrai (2 priedas „Teritorijos erdvinės struktūros koncepcija“): 19.1. I ir II lygmenų – R (regioninės) kategorijos stiprinamojo tipo regioninio rango metropolinis centras Šiauliai; 19.2. III lygmens – lokaliniai centrai, kurie apima esamus administracinius savivaldybių centrus ir plėtotinus kitus aptarnavimo centrus. 20. Apskrities urbanistinėje sistemoje išskirta tokia perspektyvinė urbanistinės integracijos ašių hierarchija: 20.1. I lygmuo – (IA, IB, IC kategorijų) tarptautinės ir nacionalinės urbanistinės integracijos ašys, numatytos esamų ir perspektyvinių tarptautinių transporto magistralių, jungiančių šalies regionus (jų centrus) tarpusavyje ir su kaimyninių valstybių regionais, pagrindu; 20.2. II lygmuo – regioninės urbanistinės integracijos ašys, jungiančios regionų dalis (jų centrus) ir siejančios jas su aukštesnio lygmens urbanistinės integracijos ašimis. Jos formuoja apskrities teritorijos karkasinį žiedą (krašto ir rajoninių kelių pagrindu), jungiantį visus lokalinius centrus tarpusavyje ir su apskrities centru; 20.3. III lygmuo – lokalinės jungtys, papildančios regionines urbanistinės integracijos ašis. 21. Apskrities teritorijos bendroje erdvinėje koncepcijoje (2 priedas „Teritorijos erdvinės struktūros koncepcija“) nustatyti: 21.1. urbanistinio karkaso centrų aglomeruojančio poveikio arealai ir bendras urbanistinio karkaso koncentruojančio poveikio arealas; 21.2. gamtinis karkasas, kurį apskrityje sudaro ekologinio aktyvumo centrų, ašių su mažiausiai sukultūrintais gamtiniais kompleksais ir ribota technine infrastruktūra sistema – atsvara jos urbanistiniam funkciniam stuburui. 22. Gamtinį karkasą apskrityje sudaro šios pagrindinės dalys, kurios pagal svarbą išskirtos kaip nacionalinės ir regioninės reikšmės gamtinio karkaso sudedamosios dalys: 22.1. geoekologinės takoskyros – teritorijų juostos, skiriančios stambias gamtines geosistemas ir atliekančios ekologinį kompensavimą tarpsisteminiu lygmeniu, ypač dideliu ekologiniu aktyvumu ir jautrumu pasižyminčios teritorijos: upių aukštupiai, vandenskyros, aukštumų ežerynai, kalvynai, aukštapelkynai, priekrantės, požeminių vandenų intensyvaus maitinimo zonos; 22.2. geosistemų vidinio stabilizavimo arealai – teritorijos, atliekančios ekologinį kompensavimą lateralinėse (horizontaliosios teritorinės migracijos) geosistemose. Tai paprastai teritorijos, reikšmingos biologinės įvairovės požiūriu, taip pat galinčios transformuoti šoninį nuotėkį ar kitus srautus: želdinių masyvai ir grupės, natūralios pievos, pelkės, kiti vertingi ekotopai stambiųjų apskrities geosistemų viduje; 22.3. migracijos koridoriai – slėniai, raguvynai ir dubakloniai, kuriais vyksta intensyvi medžiagų, energijos ir gamtinės informacijos srautų apykaita ir biologinių rūšių migracija. 23. Gamtinio karkaso teritorijų ekologinis optimizavimas susijęs su bendru apskrities miškingumo didinimu, pirmiausia labiausiai bioekologiškai nuskurdintoje zonoje Mūšos ir Nevėžio vandenskyroje, prasidedančioje nuo Šiaulių miesto pietinės dalies link Radviliškio, Baisogalos, Šeduvos ir einančios per Daugyvenės kraštovaizdžio draustinį. 24. Išskirtas apskrities ekologinis tinklas – gamtinio karkaso dalis, jungianti didžiausios bioekologinės svarbos buveines, jų aplinką, gyvūnų ir augalų migracijos koridorius. 25. Nustatytos apskrities teritorijos kitos funkcinės struktūros – tolygaus paplitimo funkcinės teritorijos sąrangos sluoksniai. Svarbiausia tokių struktūrų – bioprodukcinis (agrarinis, miškų) sluoksnis, kurį sudaro visos bioprodukcinio ūkio teritorijos ir lokalinė jų aplinkos infrastruktūra. 26. Apskrities bendrojoje koncepcijoje siūlomas toks kitų funkcinių struktūrų naudojimas: 26.1. intensyvaus naudojimo teritorijos; 26.2. ekologinio stabilizavimo arba tausojančio naudojimo ir konversijos teritorijos. 27. Apskrities teritorija suskirstyta į 7 teritorijos vystymo tipų arealus (2 priedas „Teritorijos erdvinės struktūros koncepcija“): 27.1. aglomeruotos urbanizacijos, turizmo ir konversijos vystymo arealas – Šiaulių aglomeracinė zona – Radviliškio, Šiaulių, Kuršėnų ruožas ir sankirta su transeuropiniu IA koridoriumi Pskovas–Ryga–Šiauliai–Kaliningradas–Varšuva–Krokuva–Budapeštas E77 („Via Hanseatica“); 27.2. bioprodukcinio naudojimo intensyvinimo arealai – žymesnių ekologinių ribojimų nekeliantys lyguminiai arealai apskrities šiaurėje, vakaruose, rytuose, pietryčiuose; 27.3. tausojančio bioprodukcinio naudojimo vystymo arealai – ekologinių ribojimų reikalingi arealai rytinėje ir vakarinėje apskrities dalyse; 27.4. tausojančio bioprodukcinio naudojimo ir konversijos vystymo arealai – ekologinių ribojimų reikalingi arealai pietinėje ir vakarinėje apskrities dalyse; 27.5. konservacinio-rekreacinio vystymo ir konversijos arealai – valstybinių regioninių parkų ir kitų saugomų teritorijų arealai; 27.6. rekreacinio vystymo ir konversijos arealai – agrariniai arba miškingi ir ežeringi tvenkinių ir upių slėnių arealai; 27.7. konservacinio-bioprodukcinio vystymo ir konversijos arealai – esamų biosferos poligonų ir saugotinų gamtinių teritorijų arealai. 28. Apskrityje vyrauja bioprodukcinio naudojimo teritorijų – bioprodukcinio intensyvaus naudojimo, tausojančio bioprodukcinio naudojimo vystymo ir ekologinio ūkininkavimo ir konversijos vystymo tipų arealai, atspindintys bioprodukcinio ūkio (pirmiausia miškų ir žemės ūkio) interesus. 29. Intensyvaus naudojimo vystymo tipo arealams priskirtos lyguminės ir silpnai banguotos derlingais dirvožemiais pasižyminčios Joniškio, Pakruojo, iš dalies Radviliškio, Akmenės ir Šiaulių rajonų savivaldybių teritorijos. Joms nekeliami didesni ekologiniai apribojimai. 30. Tausojančio bioprodukcinio naudojimo vystymo ir ekologinio ūkininkavimo ir konversijos vystymo tipų arealai apima ekologiškai jautrias teritorijas apskrities pietvakariuose – Kelmės rajono savivaldybėje ir iš dalies Akmenės, Radviliškio, Pakruojo ir Šiaulių rajonų savivaldybėse, kuriose turėtų būti orientuojamasi į gamtinę aplinką tausojančias ūkinio naudojimo formas ir technologijas. IV. TERITORIJOS NAUDOJIMO FUNKCINIAI PRIORITETAI 31. Apskrities teritorijos perspektyvinis funkcinis zonavimas atliktas remiantis Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane pateikta šalies perspektyvinio funkcinio makrozonavimo sistema ir atlikta esamos būklės analize. 32. Didžiuma apskrities teritorijos patenka į šiaurės ir vidurio Lietuvos funkcinių prioritetų sritį, kuri apima dideles lyguminio pobūdžio teritorijas šalies šiaurėje ir viduryje. Joms priskiriamos ekologiškai stabilios teritorijos su vidutinio našumo ir našiomis žemėmis, kuriose investicijos į ūkinių struktūrų plėtrą ir žemės ūkio produkcijos gamybą duos didžiausią ekonominį efektą. Greta pagrindinės žemės ūkio krypties, atsižvelgiant į arealo gamtines sąlygas ir ūkinės veiklos specifiką, papildomi ūkinės veiklos prioritetai – intensyvi arba tausojanti miškų ūkio veikla. Nedidelė apskrities dalis patenka į vidurio žemaičių funkcinių prioritetų sritį, kuri apima Kuršo–Žemaičių aukštumas ir plynaukštes. Jos naudojamos žemės ir miškų ūkiui, o ateities prioritetai turėtų būti tausojantis miškų ūkis, konservacija ir rekreacija. 33. Bendrajame (generaliniame) plane (1 priedas „Teritorijos naudojimo funkciniai prioritetai“): 33.1. išskirta riba, skirianti šiaurės ir vidurio Lietuvos ir vidurio žemaičių funkcinių prioritetų sritis. Ji patraukta piečiau Šiaulių miesto savivaldybės ribos, gretimos teritorijos priskirtos šiaurės ir vidurio Lietuvos sričiai, nes tai tiksliau atspindi realų teritorijos fizinių savybių potencialą; 33.2. išskirta 11 rajonų pagal teritorijos naudojimo funkcinius prioritetus, kurių suvestinė su jų polifunkcinio zonavimo indeksais pateikta 1 lentelėje. Tai gana stambios teritorijos, pasižyminčios panašiomis gamtinėmis, urbanistinėmis ir ūkinėmis sąlygomis ir besikartojančiais savitais funkcinių prioritetų kompleksais. 1 lentelė. Funkcinių prioritetų sritys, rajonai ir porajoniai Funkcinių prioritetų sritys ir rajonai Funkcinių prioritetų rajonų indeksai Funkcinių prioritetų porajoniai Funkcinių prioritetų porajonių indeksai VIDURIO ŽEMAIČIŲ SRITIS mkR Užvenčio ŽM Užvenčio ŽM Kelmės žmkr Kelmės žmr Karklėnų žrk Tytuvėnų–Kurtuvėnų mKR Bubių mRk Kurtuvėnų Krm Tytuvėnų Krm Padubysio žm Tyrulių –Šaukoto kmr ŠIAURĖS IR VIDURIO LIETUVOS SRITIS ŽM Pašušvio žmk Daugėlaičių žm Pašušvio kMž Daugyvenės kmr Naujosios Akmenės ŽM Naujosios Akmenės ŽM Vegerių žm Ventos–Žagarės–Gruzdžių mrK Kamanų Km Papilės Kmr Švendrių kMž Šakynos žm Gruzdžių kMm Ventos mž Joniškio ŽM Joniškio ŽM Mikoliškio žm Kuršėnų–Šiaulių–Radviliškio Umr Šiaulių–Kuršėnų–Radviliškio Umr Pakruojo–Linkuvos mkž Gedžiūnų kMm Pakruojo Mž Meškuičių–Rozalimo ŽM Rozalimo ŽM Sidabravo ŽM Sidabravo ŽM Teritorijų naudojimo indeksai: Ž – intensyvus žemės ūkis, ž – tausojantis žemės ūkis; M – intensyvus miškų ūkis, m – tausojantis miškų ūkis; R – intensyvi rekreacija, r – ekstensyvi rekreacija; K – instituciškai organizuota konservacija, k – įstatymiškai organizuota konservacija; U – aglomeruota urbanizacija. 34. Funkcinių prioritetų rajonai išskiriami į smulkesnius vienetus – 26 polifunkcinius porajonius, apimančius gana nedideles teritorijas, kurios pasižymi panašiomis ūkinėmis ir apsauginėmis funkcijomis, suskirstytomis į 6 funkcinių prioritetų kompleksus. Jie pateikti 2 lentelėje. 2 lentelė. Funkcinių prioritetų kompleksai Šiaulių apskrities savivaldybėse Funkcinių prioritetų kompleksai Šiaulių miesto savivaldybė Akmenės  rajono savivaldybė Joniškio rajono savivaldybė Kelmės rajono savivaldybė Pakruojo rajono savivaldybė Radviliškio rajono savivaldybė Šiaulių rajono savivaldybė tūkst. hektarų procentų tūkst. hektarų procentų tūkst. hektarų procentų tūkst. hektarų procentų tūkst. hektarų procentų tūkst. hektarų procentų tūkst. hektarų procentų Ia Km (instituciškai organizuota  rezervatinė konservacija ir tausojantis miškų ūkis) 10,9 12,9 II a Krm (instituciškai organizuota konservacija, ekstensyvi rekreacija ir tausojantis miškų ūkis) 9,3 11 10 8,7 27,5 16,2 0,1 0,1 9,8 5,4 III a-c km(M)r(R) (įstatymiškai organizuota konservacija, įvairaus pobūdžio miškų ūkis ir įvairaus  pobūdžio rekreacija) 22,8 19,7 8,1 4,7 23,5 17,9 43,2 26,5 47,6 26,3 IV a-d žm(M)r(R) (tausojantis žemės ūkis, įvairaus pobūdžio miškų ūkis ir rekreacija) 38,7 46 11,8 10,2 104,2 61,1 46,3 35,2 50 30,6 62,2 34,4 V a-c Žm(M) (intensyvus žemės ūkis ir įvairaus pobūdžio miškų ūkis) 25,4 30,1 70,6 61,3 30,7 18 61,8 46,9 50,2 30,7 34,9 19,3 VI Umr (aglomeruota urbanizacija, tausojantis miškų ūkis ir ekstensyvi rekreacija) 8,1 100 19,9 12,2 26,3 14,6 Iš viso 8,1 100 84,4 100 115,2 100 170,5 100 131,6 100 163,5 100 180,7 100 35. Apskrities savivaldybių vystymo skirtumus lemia tiek teritorinė kraštovaizdžio struktūra, tiek turima gamtinių išteklių specifika, gamtinio ir urbanistinio karkaso ir saugomų teritorijų lokalizavimas. Teikiamas funkcinių prioritetų perspektyvinis pasiskirstymas turi užtikrinti konceptualius darnaus vystymosi interesus. 36. Pagal vyraujančius teritorijų naudojimo ir tvarkymo principus išskirtos nedidelės funkcinių prioritetų vietovės, kuriose sukoncentruota tam tikra konkreti veikla. Pagal šios veiklos pobūdį apskrities teritorijoje yra tokios svarbiausios šių funkcinių prioritetų vietovės (1 priedas „Teritorijos naudojimo funkciniai prioritetai“): 36.1. svarbiausios urbanistinio vystymo vietovės (3 lygmenų); 36.2. svarbiausios rekreacinio vystymo vietovės (2 lygmenų); 36.3. svarbiausios galimų kasybos interesų vietovės (eksploatuojamų durpynų ir naudingųjų iškasenų teritorijos, galima angliavandenilių lokalizacijos zona); 36.4. gynybinių interesų vietovė (Zoknių karinis aerodromas); 36.5. valstybinių saugomų teritorijų vietovės. V. TERITORIJOS TVARKYMO, REGLAMENTAVIMO, NAUDOJIMO IR APSAUGOS PRINCIPAI 37. Principinės konceptualios regioninių reglamentų nuostatos susijusios su nustatytais teritorijos vystymo tipais ir jiems priskiriamomis funkcijomis (2 priedas „Teritorijos erdvinės struktūros koncepcija“). Rekomenduojamos tokios principinių reglamentų grupės: 37.1. konservaciniu požiūriu vertingiausių teritorijų: 37.1.1. konservacinio-rekreacinio vystymo ir konversijos arealų (2-3); 37.1.2. bioprodukcinio-konservacinio vystymo ir konversijos arealų (2-5); 37.2. bioprodukcinio naudojimo teritorijų: 37.2.1. tausojančio bioprodukcinio naudojimo vystymo arealų (2-1); 37.2.2. tausojančio bioprodukcinio naudojimo ir konversijos vystymo arealų (2-2); 37.2.3. bioprodukcinio naudojimo intensyvinimo arealų (1-2); 37.3. rekreacinio naudojimo teritorijų – rekreacinio vystymo ir konversijos arealų (2-4); 37.4. urbanistinio vystymo teritorijų – urbanistinio vystymo arealų (1-1). 38. Bendrieji konservaciniu požiūriu vertingiausių teritorijų aplinkosaugos reikalavimai: 38.1. prioritetas teikiamas gamtinių ir kultūrinių vertybių išsaugojimui ir atkūrimui; 38.2. rekomenduojama ir skatinama veikla, gausinanti ir išryškinanti saugomus objektus, atkurianti tradicinės gyvensenos būdą ir amatus, tradicinės architektūros pastatų statybą (išlaikant etnoarchitektūrai būdingas formas, mastelį ir medžiagas), kultūros paveldo vertybes (pirmiausia statinius) pritaikant rekreacijai; 38.3. ribojamas intensyvus užstatymas, žemės ūkio veikla, kuriai reikia taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimų, naudingųjų iškasenų gavyba, karinių objektų statyba; 38.4. draudžiama veikla, keičianti saugomų urbanistikos ir architektūros kompleksų, kitų saugomų objektų vertės požymius, istoriškai susiformavusį kraštovaizdį,  gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose ir valstybiniuose parkuose pramonės įmonių statyba ir įvairi veikla, kuriai reikia taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimų. 39. Atsižvelgiant į nustatyto vystymo tipą, taikomos papildomos teritorijų naudojimo ir apsaugos sąlygos: 39.1. konservaciniu požiūriu vertingiausių teritorijų konservacinio-rekreacinio vystymo ir konversijos arealuose (2-3) gali būti: 39.1.1. pertvarkomos esamo žemės naudojimo kryptys ir prioritetai, norint ekologizuoti ūkinę veiklą, atkurti ir gausinti gamtos ir kultūros paveldo vertybes. Papildomas prioritetas teikiamas ekstensyvios (tam tikrais atvejais ir intensyvios) rekreacijos ir pažintinio turizmo plėtrai; 39.1.2. plėtojama veikla, atitinkanti gamtos ir kultūros paveldo vertybių apsaugos interesus, – tausojantis miškų ūkis ir rekreacija, pažintinis turizmas, teikiama parama specialioms socialinėms programoms įgyvendinti; 39.1.3. intensyvus žemės ūkis pertvarkomas į tausojantį žemės ūkį arba tausojantį miškų ūkį (didinamas miškingumas), rekreaciją ir kaimo turizmą, plėtojami tradiciniai verslai ir tausojanti žuvininkystė; 39.1.4. didinamas miškingumas, plėtojama apsauginių ir rekreacinių želdynų sistema, tausojantis miškų ūkis ir tausojanti žuvininkystė; 39.1.5. ribojamas tradicinės žemdirbystės keitimas į intensyvų ūkį, pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimas – iš miškų ūkio į kitą paskirtį; 39.1.6. neleidžiama draustiniuose statyti naujų stacionarių poilsio objektų, keisti pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties – iš miškų ūkio į žemės ūkio ir kitą paskirtį; 39.2 konservaciniu požiūriu vertingiausių teritorijų bioprodukcinio-konservacinio vystymo ir konversijos arealuose (2-5) gali būti: 39.2.1. pertvarkomos esamo naudojimo kryptys ir prioritetai, siekiant plėtoti veiklą, labiausiai atitinkančią gamtinio-kultūrinio komplekso specifiką ir pajėgumą; 39.2.2. papildomas prioritetas teikiamas ekstensyvios (tam tikrais atvejais ir intensyvios) rekreacijos ir pažintinio turizmo plėtrai, įvairaus pobūdžio žemės ūkio ar miškų ūkio plėtrai; 39.2.3. konservacinį statusą turinčių saugomų teritorijų nustatytose zonose intensyvus žemės ar miškų ūkis pertvarkomas į tausojantį žemės ūkį arba tausojantį miškų ūkį; 39.2.4. ribojamas pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimas – iš miškų ūkio į žemės ūkio ar kitą paskirtį ir intensyvi miškų ūkio veikla; 39.3. bioprodukcinio naudojimo teritorijose: 39.3.1. prioritetas teikiamas miškų ūkio arba žemės ūkio plėtrai; 39.3.2. gali būti ribojamas pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimas – iš miškų ūkio į kitos paskirties (gyvenamąją, pramonės, naudingųjų iškasenų); 39.3.3. skatinamas valstybės remiamas agroželdinių sistemos kūrimas gamtinio karkaso teritorijose, bendro teritorijos miškingumo didinimas; 39.3.4. gyvenvietės plėtojamos pagal tų gyvenviečių teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus reglamentus; 39.4. bioprodukcinio naudojimo teritorijų tausojančio bioprodukcinio naudojimo vystymo arealuose (2-1) rekomenduojama esamo naudojimo kryptis keisti siekiant plėtoti veiklą, labiausiai atitinkančią gamtinio-kultūrinio komplekso specifiką ir pajėgumą: 39.4.1. žemės ūkio naudmenos keičiamos į miškų ūkio naudmenas ir agroželdinius pirmiausiai gamtinio karkaso teritorijose, intensyvus žemės ūkis pertvarkomas į tausojantį žemės ūkį, sodininkystę arba kaimo turizmą, plėtojami kaimo verslai, ypač daug dėmesio skiriama specialių socialinių-ekonominių programų parengimui ir įgyvendinimui; 39.4.2. rekomenduojama plėtoti tausojančio pobūdžio žuvininkystę ir medžioklės ūkį; 39.5. bioprodukcinio naudojimo teritorijų tausojančio bioprodukcinio naudojimo ir konversijos vystymo arealuose (2-2) rekomenduojama esamo naudojimo kryptis keisti siekiant vystyti veiklą, labiausiai atitinkančią ekologinius reikalavimus: 39.5.1. plėtojamas tausojantis žemės ūkis ir tausojantis miškų ūkis; 39.5.2. prioritetas teikiamas ekologiškai švarios žemdirbystės plėtrai, papildomas prioritetas – ekstensyvios (tam tikrais atvejais ir intensyvios) rekreacijos ir pažintinio turizmo plėtrai; 39.5.3. žemės ūkio naudmenos keičiamos į miškų ūkio naudmenas ir agroželdinius, naudojamos tausojančiam bioprodukciniam naudojimui ir konversijai; 39.6. bioprodukcinio naudojimo teritorijų bioprodukcinio naudojimo intensyvinimo arealuose (1-2): 39.6.1. plėtojamas intensyvus miškų ūkis ir intensyvus žemės ūkis; 39.6.2. gamtinio karkaso teritorijose rekomenduojamas remiamas teritorijos miškingumo didinimas, agroželdinių sistemos, tausojančio žemės ūkio plėtra; 39.7. rekreacinio naudojimo teritorijų rekreacinio vystymo ir konversijos arealuose (2-4): 39.7.1. prioritetas teikiamas intensyvios rekreacijos ir turizmo plėtrai; 39.7.2. esamus išteklius rekomenduojama naudoti stacionariam poilsiui organizuoti, formuoti miško parkus, kurti želdinių sistemą agrarinėse vandens telkinių pakrantėse, įrengti trumpalaikio poilsio vietas, stovyklavietes; 39.7.3. ypač daug dėmesio skiriama specialių poilsio, turizmo ir rekreacijos plėtros programų parengimui ir įgyvendinimui; 39.7.4. rekomenduojama žemės ūkio naudmenas keisti į miškų ūkio naudmenas ir agroželdinius, didinti teritorijos miškingumą, ypač gamtinio karkaso zonose; 39.7.5. gerinamas vandens telkinių ir esamų miškų rekreacinis potencialas, plėtojama mėgėjiška žvejyba; 39.8. urbanistinio vystymo teritorijų arealuose (1-1): 39.8.1. prioritetas teikiamas intensyvaus užstatymo teritorijų plėtrai; 39.8.2. plėtojama susisiekimo sistema, būstas, infrastruktūra, pramonė ir komunalinis ūkis, tobulinama valdymo infrastruktūra; 39.8.3. palaikomas istorinių miestų dalių urbanistinis architektūrinis savitumas, aktyviai remiamas nekilnojamųjų kultūros vertybių išsaugojimas, atkūrimas ir naudojimas; 39.8.4. skatinama plėtoti dviračių transportą (biotransportą), trumpalaikio poilsio ir sporto įrenginių zonas; 39.8.5. formuojama apsauginių ir parko želdinių sistema. VI. REGIONINĖS POLITIKOS FORMAVIMO NUOSTATOS 40. Regioninė politika bus formuojama pagal tokias koncepcines nuostatas: 40.1. glaudžiau siejamos Europos Sąjungos, šalies ir apskrities regioninės politikos nuostatos. Regioninis matmuo, įtrauktinas į visas bendras nacionalines šakines programas, privalės atspindėti regiono poreikius, kurių tenkinimą įgaliota valstybės institucija privalo užtikrinti regiono plėtros plane; 40.2. svarbiausios regioninės politikos apskrityje formavimo ir įgyvendinimo priemonės yra: 40.2.1. valstybės ilgalaikės plėtros strategijos ir programos; 40.2.2. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas; 40.2.3. pavienių ūkio šakų strategijos ir programos, kuriose įtvirtintas regioninės politikos matmuo; 40.2.4. regiono plėtros planas ir šis bendrasis (generalinis) planas; 40.2.5. tikslinės integruotos valstybinės regioninės plėtros programos opioms regioninėms problemoms spręsti; 40.2.6. regioninės ir vietinės vystymo (plėtros) iniciatyvos; 40.3. Šiaulių regionui rekomenduojama parengti šias vystymo programas: 40.3.1. urbanistinio vystymo programą, remiančią regioninių ir lokalinių centrų kūrimą ir plėtojimą; 40.3.2. komunikacinės integracijos plėtros programą, numatančią tarptautinio ir nacionalinio lygmens magistralinių ašių ir svarbiausių regioninių urbanistinių jungčių plėtros rėmimą; 40.3.3. bioprodukcinio ūkio teritorijų palaikymo rėmimo programą, numatančią žemės ir miškų ūkio adaptacijos ir kaimo palaikymo rėmimą; 40.3.4. aplinkosaugos plėtros programą, numatančią gamtinio karkaso formavimo, aplinkos kokybės gerinimo ir saugomų teritorijų tvarkymo rėmimą; 40.3.5. kultūros paveldo apsaugos programą, numatančią kultūros paveldo apsaugos formavimo ir regioninio savitumo palaikymo rėmimą; 40.3.6. pasienio zonų plėtros programą, numatančią pasienio savivaldybių spartesnės raidos rėmimą; 40.4. regioninė politika vykdoma rinkos sąlygomis – rengiami apskrities strateginiai ir teritorijų planavimo dokumentai, atliekama jų stebėsena, tikslinami parengti planai. III. APSKRITIES TERITORIJOS VYSTYMO SPRENDINIŲ KONKRETIZAVIMAS I. URBANISTINIO KARKASO SU SOCIALINE INFRASTRUKTŪRA SPRENDINIAI 41. Urbanistinio karkaso ir gyvenamųjų vietovių su socialine infrastruktūra vystymo tikslai: 41.1. pagrindinis apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano gyvenamųjų vietovių tinklo raidos principas – apskrities teritorijos darnaus (tvaraus) vystymosi užtikrinimas; 41.2. gyvenamųjų vietovių teritorinio vystymo tikslai: 41.2.1. formuoti ir įtvirtinti apskrityje hierarchinį policentrinį gyvenamųjų vietovių tinklą, užtikrinantį palankiausias socialinio, ekonominio ir ekologinio apskrities vystymo ir aukštos žmonių gyvenimo kokybės sąlygas; 41.2.2. siekti racionaliai ir tikslingai derinti gyventojų koncentracijos ir depopuliacijos tendencijas – stiprinti silpnąsias gyvenamųjų vietovių tinklo grandis; 41.2.3. užtikrinti palankiausias regioninių ir subregioninių (kaimo ir miesto) gyvenamųjų vietovių tinklo sistemų formavimosi sąlygas; 41.2.4. stiprinti šiaurės Lietuvos metropolinių centrų funkcijų atlikimą; 41.2.5. sudaryti apskrities gyvenamųjų vietovių tinklo sąveikos su kitų šalies regionų, kaimyninių valstybių hierarchine urbanistine sistema sąlygas; 41.3. socialinės infrastruktūros teritorinio vystymo tikslai: 41.3.1. optimizuoti apskrities sveikatos priežiūros tinklą ir gerinti jo prieinamumą; 41.3.2. gerinti socialinių paslaugų infrastruktūrą, skatinti geros kokybės socialinių paslaugų teikimą; 41.3.3. skatinti teritoriškai diferencijuotos užimtumo rėmimo sistemos kūrimą; 41.3.4. plėsti didelę pridėtinę vertę turinčią pramonę; 41.3.5. užtikrinti darbo rinkos teritorinį koordinavimą; 41.3.6. didinti metropolinio centro kultūrinį patrauklumą. 42. Urbanizacija perspektyvoje vyks: Šiaulių aglomeracinėje zonoje, t. y. Radviliškio, Šiaulių, Kuršėnų miestuose ir jų sąsajos ruože, šio ruožo sankirtoje su transeuropiniu IA koridoriumi Pskovas–Ryga–Šiauliai–Kaliningradas–Varšuva–Krokuva–Budapeštas E77 („Via Hanseatica“), miestų gyventojų gausės Šiaulių sąskaita. Likęs gyvenamųjų vietovių tinklas bus urbanizuojamas nežymiai. Tinklas bus kokybiškai atnaujinamas, kaimo gyvenamųjų vietovių tinklas stabilizuojamas, kitų bazinio urbanistinio karkaso miestų nykimas sustabdytas, jų būklė stabilizuosis ir apskrities urbanizacijos mastas susilygins su esamu šalies urbanizacijos mastu. 43. Urbanistinio karkaso erdvinės struktūros perspektyvinės plėtros koncepcinis modelis pasirinktas pagal Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendinius. Jis jungia šalies teritorijos ašinę ir tolygią šios struktūros plėtrą, sudarančią sąlygas švelninti galimų raidos tendencijų neigiamas pasekmes. 44. Numatoma išlaikyti urbanistinio karkaso – aktyviausios ūkinės plėtros centrų ir ašių su labiausiai pakeista gamtine aplinka ir išvystytais geotechniniais kompleksais sistemos – erdvinės raidos ypatumus pagal koncepcijos stadijoje nustatytus darnaus vystymosi metmenis. 45. Apskrities perspektyvinį urbanistinį karkasą sudaro 3 hierarchijos lygmenų urbanistiniai centrai, 3 hierarchijos lygmenų urbanistinės integracijos ašys ir aglomeracinio poveikio arealai (3 priedas „Urbanistinis karkasas su socialine infrastruktūra, teritorijos raida ir naudojimas“). Perspektyviniai 3 hierarchijos lygmenų urbanistiniai centrai: 45.1. pirmojo lygmens – R (regioninės) kategorijos stiprinamojo tipo regioninio rango metropolinis centras: 45.1.1. numatoma Šiaulių miesto prioritetinė plėtra iki pirmojo lygmens R (regioninės) kategorijos stiprinamojo tipo regioninio rango metropolinio centro; 45.1.2. didinama Šiaulių ir Panevėžio miestų aukščiausiojo lygmens potencialų sanglauda – suformuojamas jungtinis Šiaurės Lietuvos centras; 45.2. antrojo lygmens – regioninis centras. Šiaulių miestas kaip regioninis centras turi pakankamą potencialą regioninėms funkcijoms atlikti (yra A kategorijos); 45.3. trečiojo lygmens – lokalūs centrai. Apskrities urbanistinėje sistemoje nustatyti 3 kategorijų trečiojo lygmens lokalūs centrai (a, b ir c kategorijų): 45.3.1. penki a kategorijos centrai yra esami rajonų savivaldybių centrai, pakankamo potencialo, palyginti stiprūs, jau susiformavę maži miestai: Naujoji Akmenė, Joniškis, Kelmė, Pakruojis ir Radviliškis; 45.3.2. septyni b kategorijos centrai – nauji aptarnavimo centrai mažų miestų pagrindu (Kuršėnai, Venta, Šeduva, Tytuvėnai, Žagarė, Linkuva, Užventis). Centrų, kurie neturi pakankamo potencialo, yra silpni socialiai ir ekonomiškai, skatinamasis vystymas siejamas su naujų aptarnavimo centrų juose steigimu; 45.3.3. du c kategorijos centrai – nauji aptarnavimo centrai miestelių pagrindu (Gruzdžiai ir Baisogala). Jie patys silpniausi, neturi pakankamo socialinio ir ekonominio potencialo, taigi numatomas jų stiprus skatinamasis vystymas, siejamas su naujų aptarnavimo centrų juose steigimu; 45.4. trečiojo lygmens urbanistinių centrų uždaviniai: 45.4.1. lokalių urbanistinių struktūrų formavimas; 45.4.2. regioninio centro užnugario stiprinimas; 45.4.3. kaimiškųjų bendruomenių plėtros inicijavimas; 45.4.4. kaimo ir miesto gyvenamųjų vietovių tinklų susiejimas. 46. Socialinės infrastruktūros tinklo vystymas derinamas su urbanistinio karkaso ir gyvenamųjų vietovių tinklo vystymu. 47. Apskrities urbanistinėje sistemoje išskirta tokia urbanistinės integracijos ašių hierarchija (3 priedas „Urbanistinis karkasas su socialine infrastruktūra, teritorijos raida ir naudojimas“): 47.1. I lygmuo – tarptautinės ir nacionalinės urbanistinės integracijos ašys: 47.1.1. apskrities teritorijoje perspektyvoje bus vystomos trijų (IA, IB, IC) kategorijų I lygmens integracijos ašys; 47.1.2. I lygmens – tarptautinės ir nacionalinės urbanistinės integracijos – ašys siejamos su apskrities teritoriją kertančiais perspektyviniais tarptautiniais transporto koridoriais, kurie jungia šalies aukšto lygmens regionus ir jų centrus tarpusavyje ir su kaimyninių valstybių regionais; 47.1.3. IA kategorijos – pagrindinė šalies urbanistinės integracijos (metropolinė) – ašis vystoma kaip aktyviausios šalies ašies atkarpa apskrities teritorijoje, jungianti šalies metropolinius centrus (Šiaulius su Panevėžiu, Kaunu, Vilniumi, Klaipėda) ir juos su kaimyninių valstybių aukšto rango centrais tiek rytuose, tiek vakaruose. Nustatyti tokie šios ašies atkarpų, esančių apskrities teritorijoje, tipai: 47.1.3.1. IAa tipas – apskrities aglomeruoto vystymo zonoje. Šioje zonoje siūloma vystyti IAa tipo – aglomeruojamos pagrindinės (metropolinės) šalies urbanistinės integracijos – ašį, įtraukus ją į aglomeruotos urbanizacijos zoną, kaip kelių jos kompozicinių ašių funkcinį stuburą; 47.1.3.2. IAb tipas – intensyvaus naudojimo bioprodukcinių teritorijų zonoje. Šioje zonoje siūloma 1Ab tipo vystymo kryptis – derinti technogeninių ašies kompleksų ir intensyvaus naudojimo bioprodukcinių teritorijų aplinką numačius apsaugos priemonių kompleksą, kad neigiamas poveikis bioprodukciniam fonui būtų mažiausias. Ašies aptarnavimo kompleksus būtina susieti su esamomis gyvenamosiomis vietovėmis; 47.1.3.3. IAg tipas – gamtinio karkaso teritorijų zonoje. Šioje zonoje siūloma 1Ag tipo vystymo kryptis – minimalizuoti technogeninius ašies kompleksus, numatyti apsaugos priemonių kompleksą ir suformuoti žaliuosius ryšius per šią ašį, kad būtų užtikrintas gamtinio karkaso ir ekotinklo rišlumas. Sankirtos su gamtinio karkaso migracijos koridoriais nesankasinės arba minimalių sankasų; 47.1.4. apskrities teritorijoje perspektyvoje bus vystomos IB kategorijos – tarptautinės urbanistinės integracijos – ašys, formuojamos esamų ir siūlomų tarptautinių transporto koridorių linijomis: „Via Hanseatica“, TINA transporto koridoriumi ir greitojo geležinkelio linijos „Rail Baltica“ trasa. IB kategorijos – tarptautinės urbanistinės integracijos – ašys jungs apskrities centrą su šalies metropoliniais, regioniniais centrais ir artimiausiais kaimyninių valstybių urbanistiniais centrais: Liepoja, Jelgava, Daugpiliu, Minsku, Lyda, Gardinu, Suvalkais, Karaliaučiumi, užtikrins metropolinių ir regioninių centrų sąveiką, skatins jų poveikio zonoje lokalinių centrų plėtrą. Nustatyti tokie šios ašies atkarpų, esančių apskrities teritorijoje, tipai: 47.1.4.1. 1Bb tipas – kertantis intensyvaus naudojimo bioprodukcines teritorijas su pavieniais urbanizuotais mazgais, Kelmės ir Joniškio miestais. Šioje teritorijoje siūloma 1Bb tipo vystymo kryptis – derinti technogeninių ašies kompleksų ir bioprodukcinio fono aplinką, suformavus apsaugos priemonių kompleksą. Ašies aptarnavimo kompleksus būtina susieti su esamomis gyvenamosiomis vietovėmis; 47.1.4.2. 1Bg tipas – kertantis gamtinio karkaso ir saugomas teritorijas. Šioje teritorijoje siūloma 1Bg tipo vystymo kryptis – minimalizuoti technogeninius ašies kompleksus, suformuoti apsaugos priemonių kompleksą ir žaliuosius ryšius per šią ašį, kad būtų užtikrintas gamtinio karkaso ir ekotinklo rišlumas. Sankirtos su gamtinio karkaso migracijos koridoriais – nesankasinės arba minimalių sankasų; 47.1.5. siūloma viena IC kategorijos – šalies vidinės urbanistinės integracijos – ašis, papildanti IB kategorijos urbanistinių ašių tinklą Šiaulių apskrityje, nuo Kuršėnų link Mažeikių. Nustatytas IC kategorijos – šalies vidinės urbanistinės integracijos – ašies, esančios apskrities teritorijoje, atkarpos vienas ICbg tipas. Tai bioprodukcinio tipo ir gamtinio karkaso teritorijų sąlytis, kurio vystymo kryptis – minimalizuoti technogeninius ašies kompleksus, suformuoti apsaugos priemones iš želdinių komplekso pietinėje ašies pusėje; 47.2. II lygmuo – regioninės urbanistinės integracijos ašys apskrities teritorijoje, jungiančios regiono savivaldybes, jų centrus, šiuos centrus – su aukštesnio lygmens urbanistinės integracijos ašimis. Bendrajame (generaliniame) plane numatytas II lygmens regioninių urbanistinių integracijos ašių tinklo žiedas, jungiantis visus perspektyvinius lokalinius centrus ir juos – su apskrities centru. Nustatyti tokie šios ašies atkarpų, esančių apskrities teritorijoje, tipai: 47.2.1. IIb tipas – kertantis intensyvaus naudojimo bioprodukcines teritorijas su pavieniais urbanizuotais mazgais – Užvenčio, Ventos, Naujosios Akmenės, Žagarės, Joniškio Linkuvos, Pakruojo miestais. Šio tipo teritorijoje siūloma vystymo kryptis – derinti technogeninių ašies kompleksų ir bioprodukcinio fono aplinką, suformavus apsaugos priemonių kompleksą, ašies aptarnavimo kompleksus susieti su esamomis gyvenamosiomis vietovėmis; 47.2.2. IIg tipas – kertantis gamtinio karkaso ir saugomas teritorijas su urbanistiniais mazgais – Žagarės ir Tytuvėnų miestais. Šioje teritorijoje siūloma vystymo kryptis – minimalizuoti technogeninius ašies kompleksus, suformuoti apsaugos priemonių kompleksą ir žaliuosius ryšius per šią ašį, kad būtų užtikrintas gamtinio karkaso ir ekotinklo rišlumas. Sankirtos su gamtinio karkaso migracijos koridoriais pagal galimybę – nesankasinės arba minimalių sankasų; 47.3. III lygmuo – lokalinės jungtys, nustatytos apskrities bendrajame (generaliniame) plane, kurios papildo regionines aukštesnio lygmens urbanistinės integracijos ašis, jungiančias lokalinius centrus su aukštesnio lygmens urbanistinio karkaso ašimis arba vedančias į žemiausio lygmens lokalinius (seniūnijų) centrus ir valstybės sienos kirtimo punktus. Smulkesnis lokalinių jungčių tinklas papildomas rengiant savivaldybių teritorijų bendruosius planus. Numatytos tokios svarbiausios lokalinių jungčių atkarpos: Vaiguva–Kražiai–Griniai–Žalpiai–Lioliai; Baisogala–Sidabravas–Dapšionys; Gražioniai–Rozalimas; Meškuičiai–Lygumai–Pakruojis; Joniškis–Kriukai–Žeimelis–Žeimelio sienos kirtimo punktas–Linkuva; Gruzdžiai–Kruopiai; Naujoji Akmenė–Vegeriai–Latvijos siena; Linkuva–Guostagalis–Noreikiai–Žeimelis; Kuršėnai–Šakyna–Skaistgirys; Šiauliai–Pamūšis–Pašvitinys. 48. Apskrities teritorijoje nustatyti urbanistinių centrų aglomeruojančio poveikio ir urbanistinio karkaso koncentruojančio poveikio arealai. Šiaulių miesto – metropolinio centro – su gretimais miestais poveikio arealas Šiaulių–Radviliškio ruože ir Šiaulių–Kuršėnų ruože, IA kategorijos – pagrindinės šalies urbanistinės integracijos (metropolinės) ašies zonoje. Gyvenamosios vietovės, patenkančios į koncentruojančio poveikio arealą, turės didesnes vystymosi galimybes, skatinančias veiklos įvairovę. 49. Numatyta derinti gyvenamųjų vietovių socialinės infrastruktūros tinklą prie urbanistinių centrų funkcijų hierarchijos ir urbanistinės integracijos ašių sistemos. Nustatyti apskrities lygmens socialinės infrastruktūros plėtros centrai esamų ir galimų savivaldybių centrų pagrindu. Socialinių paslaugų infrastruktūros plėtrą būtina orientuoti į nestacionarias paslaugas, nes apskrityje stacionarių socialinių paslaugų įstaigų tinklas gana išplėtotas. Numatoma plėsti socialinių paslaugų tinklą bendruomenėse, orientuotą į pagalbą šeimoms. 50. Numatyti šie urbanistinio karkaso su socialine infrastruktūra sprendinių įgyvendinimo prioritetai: 50.1. aktyvinti ir stiprinti silpnąsias urbanistinio karkaso dalis nepažeidžiant darnaus vystymosi principo (bendrasis strateginis prioritetas). Urbanistinės sistemos plėtros prioritetinius sprendinius įgyvendinti numatoma naudojantis daugiausia prioritetinių specialiųjų ir strateginių planų bei tikslinių programų priemonėmis, taip pat stambesnio mastelio rajonų savivaldybių, miestų, miestelių ir kaimo gyvenviečių bendraisiais, detaliaisiais planais bei konkrečių objektų techniniais ir darbo projektais, jų realizacija; 50.2. plėtoti pirmojo lygmens centrą ir IA lygmens (metropolinės) urbanistinės integracijos (metropolinę) ašį: 50.2.1. plėtoti Šiaulių miestą, kad jis visiškai atitiktų 1 lygmens – R (regioninės) kategorijos stiprinamojo tipo regioninio rango metropolinio centro parametrus; 50.2.2. suformuoti IA kategorijos – pagrindinės šalies urbanistinės integracijos (metropolinės) – ašies atkarpas pagal IXb tarptautinio transporto koridoriaus techninius parametrus ir darnumo principus į rytus nuo Šiaulių miesto link Panevėžio, tam parengti ir įgyvendinti reikiamus projektus; 50.2.3. parengti IA kategorijos – pagrindinės šalies urbanistinės integracijos (metropolinės) – ašies atkarpos Šiaulių aglomeruojančio poveikio areale tarprajoninį kraštotvarkos projektą; 50.2.4. parengti IA kategorijos – pagrindinės šalies urbanistinės integracijos (metropolinės) – ašies vakarinės dalies atkarpų specialius plėtros planus; 50.3. plėtoti antrojo lygmens urbanistinės integracijos ašis: 50.3.1. atnaujinti trasą „Via Hanseatica“ pagal IA tarptautinio transporto koridoriaus techninius parametrus ir darnumo principus, tam parengti reikiamus jos atkarpų planus; 50.3.2. parengti trasos „Via Hanseatica“ plėtojimo specialųjį kraštovaizdžio planą; 50.3.3. aktyvinti trasą „Via Hanseatica“ – didinti šios ašies (Euroregiono formavimo pagrindo) svarbą per Euroregioną „Saulė“; 50.4. parengti antrojo lygmens regioninių urbanistinių integracijos ašių techninio vystymo ir aplinkos kraštovaizdžio specialiuosius planus; 50.5. stabilizuoti lokalinių kaimo gyvenamųjų vietovių tinklą, parengti ir įgyvendinti verslų (smulkiojo ir vidutinio, turizmo, rekreacijos verslo) plėtros kaime specialius projektus (kaimo ir miesto teritorijų santykio formavimo prioritetas). II. GAMTINIO KARKASO KONKRETIZAVIMO, EKOLOGINIO TINKLO PLĖTROS, KRAŠTOVAIZDŽIO IR BIOLOGINĖS ĮVAIROVĖS IŠSAUGOJIMO SPRENDINIAI 51. Bendrajame (generaliniame) plane nustatyti šie gamtinio karkaso, kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės apsaugos vystymo tikslai: 51.1. gamtinio karkaso ir kraštovaizdžio apsaugos: 51.1.1. optimizuoti apskrities bendrąją žemėnaudos struktūrą, kad būtų palaikoma kraštovaizdžio geoekologinė pusiausvyra; 51.1.2. išvengti takoskyrų gamtinio kraštovaizdžio natūralios struktūros darkymo; 51.1.3. išvengti upių slėnių ir ežerų duburių kraštovaizdžio degradavimo; 51.1.4. stabdyti dirvožemių dangos struktūros degradavimą; 51.1.5. stabilizuoti ir sulėtinti vandens telkinių eutrofizacijos procesus; 51.1.6. atkurti miestų ir miestelių gamtinio kraštovaizdžio degradavusias zonas, siekiant gerinti gyvenamosios aplinkos kokybę ir estetinį vaizdą; 51.2. biologinės įvairovės išsaugojimo: 51.2.1. vengti miškų ekosistemų degradavimo; 51.2.2. vengti vidaus vandenų ekosistemų degradavimo; 51.2.3. apsaugoti pelkių ir natūralių pievų ekosistemas; 51.2.4. apsaugoti ir praturtinti antropogeninės aplinkos ekosistemas; 51.2.5. palaikyti biotos rūšių ir buveinių įvairovę; 51.2.6. vengti gyvūnų dispersijos, paukščių ir žuvų migracijos kelių destrukcijos ir aplinkos keitimo; 51.2.7. tausoti ir atkurti mažuosius (šalutinius) miško išteklius; 51.2.8. tausoti ir atkurti medžiojamosios faunos išteklius; 51.2.9. tausoti ir atkurti žuvų išteklius; 51.3. litosferos ir hidrosferos išteklių fizinės apsaugos: 51.3.1. rekultivuoti išeksploatuotus karjerus; 51.3.2. taupyti gėlo vandens išteklius; 51.3.3. optimizuoti sureguliuotų vandens telkinių hidrologinį režimą; 51.3.4. išvengti natūralaus hidrografinio tinklo struktūros keitimo. 52. Nustatytas gamtinis karkasas apskrityje sudaro vientisą gamtinio ekologinio kompensavimo teritorijų tinklą, kuris užtikrina ekologinę kraštovaizdžio pusiausvyrą, gamtinius ryšius tarp saugomų teritorijų, kitų aplinkosaugai svarbių teritorijų ar buveinių, taip pat augalų ir gyvūnų migraciją tarp jų (4 priedas „Gamtinio karkaso konkretizavimas ir kraštovaizdžio apsauga“). 53. Apskrities kraštovaizdžio ekologinio stabilizavimo pagrindas yra gamtinis karkasas – erdvinė sistema, rodanti gamtinio kraštovaizdžio apsaugos ir formavimo prioritetą. Jo paskirtis: 53.1. sukurti vientisą gamtinio ekologinio kompensavimo teritorijų tinklą, užtikrinantį kraštovaizdžio geoekologinę pusiausvyrą ir gamtinius ryšius tarp saugomų teritorijų, sudaryti sąlygas išsaugoti biologinę įvairovę; 53.2. sujungti didžiausią ekologinę svarbą turinčias buveines, jų aplinką, gyvūnams ir augalams migruoti reikalingas teritorijas; 53.3. saugoti gamtinį kraštovaizdį ir gamtinius rekreacinius išteklius; 53.4. didinti apskrities teritorijos miškingumą; 53.5. optimizuoti kraštovaizdžio urbanizacijos bei technogenizacijos ir žemės ūkio plėtrą. 54. Apskrities gamtinį karkasą sudaro šios pagrindinės dalys: 54.1. geoekologinės takoskyros – teritorijų juostos, skiriančios stambias gamtines geosistemas ir atliekančios ekologinį kompensavimą tarpsisteminiu lygmeniu. Tai ypač ekologiškai aktyvios ir jautrios teritorijos; 54.2. geosistemų vidinio stabilizavimo arealai – teritorijos, atliekančios ekologinį kompensavimą lateralinėse (horizontaliosios teritorinės migracijos) geosistemose. Tai biologinės įvairovės požiūriu svarbios teritorijos, galinčios transformuoti šoninį nuotėkį ar kitus srautus; 54.3. migracijos koridoriai – slėniai, raguvynai ir dubakloniai, kuriais vyksta intensyvi medžiagų, energijos ir gamtinės informacijos srautų apykaita ir biologinių rūšių migracija. 55. Apskrityje pagal svarbą nustatytos šios nacionalinės, regioninės ir vietinės svarbos gamtinio karkaso dalys: 55.1. nacionalinės svarbos Šiaurės Lietuvos geoekologinė takoskyra, einanti Kelmės, Šiaulių ir Radviliškio rajonų savivaldybių teritorijomis; 55.2. regioninės svarbos geoekologinės takoskyros: Ventos–Lielupės mažųjų intakų; Ventos–Mūšos; Mūšos–Lielupės mažųjų intakų; Dubysos–Jūros; Dubysos–Nevėžio; 55.3. regioninės svarbos migracijos koridoriai: Dubysos, Šušvės, Ventos, Virvyčios, Mūšos; 55.4. rajoninės svarbos Kražantės, Švėtės, Šakynos, Kulpės, Juodupio, Šiladžio, Gergždo, Ringuvos, Kumulšos, Paežerių, Vėkės, Švendrelio, Kruojos, Šiaušės, Šatrijos, Aunuvos, Gomertos, Beržės, Dotnuvėlės, Šešėvės, Kiršino, Ramytės, Gansės, Daugyvenės, Ežerėlės, Vėzgės, Obelės, Kruojos, Šiladžio, Kivės, Platonės, Dabikinės, Šventupio, Agluonos, Sidabros, Audruvės, Virčiuvio, Ašvinės, Švitinio, Liaudės, Viršytčio, Berštalio, Plonės, Vilkijos migracijos koridoriai; 55.5. regioninės svarbos Kamanų, Dirvonėnų vidinio stabilizavimo arealai; 55.6. rajoninės svarbos Gubernijos, Šakynos, Pagervinės, Švedės–Gudelių, Gedžiūnų, Laumenio, Tytuvėnų, Pašušvio, Sulinkių, Radvilonių vidinio stabilizavimo arealai. 56. Nustatyti šie gamtinio karkaso formavimo tipai, nurodantys gamtinio karkaso teritorijų tvarkymo, naudojimo ir apsaugos kryptis: 56.1. išlaikomas ir saugomas esamas natūralus kraštovaizdžio pobūdis. Šis kraštovaizdžio formavimo tipas lokalizuotas ištisiniais miško masyvais apaugusiose gamtinio karkaso teritorijose – zonose, išsaugojusiose natūralų (gamtinį) kraštovaizdžio pobūdį ir ekologinio kompensavimo potencialą. Gamtinio karkaso perspektyva susijusi su racionalaus subalansuoto miškų ūkio tvarkymu, miškų regeneracinio potencialo išsaugojimu, rekreacinio naudojimo reguliavimu ir nustatyto režimo užtikrinimu šiose zonose įsteigtoms ypač saugomoms teritorijoms; 56.2. palaikomas ir didinamas esamas kraštovaizdžio natūralumas. Šis kraštovaizdžio formavimo tipas lokalizuotas mišrios naudmenų mozaikos teritorijose, kuriose kaitaliojasi miškų ir žemės ūkio naudmenos, taip pat smarkiai pakeistos arba pažeistos gamtinės struktūros miškuose. Šioms teritorijoms tvarkyti reikia tiek suderintų esamų funkcijų, tiek regeneracijos priemonių ekologinėms kompensacinėms gamtinės struktūros galioms stiprinti; 56.3. gražinami ir gausinami kraštovaizdžio natūralumą atkuriantys elementai. Šis kraštovaizdžio formavimo tipas numatytas taikyti žmogaus veiklai, pirmiausia agrarinėse gerokai pakeistose gamtinio karkaso teritorijose. Šios zonos susiformavo dėl technokratiško netolygaus žemės naudojimo pažeidžiant ekologinės pusiausvyros sąlygas, nesilaikant racionalios gamtonaudos reikalavimų. Šiose zonose gamtinio kraštovaizdžio formavimo kryptis yra regeneracinė-restauracinė, susijusi su sudėtingų renatūralizacijos priemonių įgyvendinimu ir nauju ekologizuotu požiūriu į šių teritorijų naudojimą. 57. Gamtinio karkaso teritorijų ekologinis optimizavimas neišvengiamai susijęs su tam tikrų regiono dalių miškingumo didinimu. Siekiant užtikrinti racionalų teritorinį miškų pasiskirstymą apskrityje, miškingumo didinimo programa turi būti orientuota į labiausiai ekologiškai nuskurdintas trečiajam kraštovaizdžio natūralumo apsaugos ir formavimo tipui priskirtas zonas: 57.1. Mūšos ir Nevėžio vandenskyroje, kuri prasideda nuo Šiaulių miesto pietinės dalies ir driekiasi nuo Radviliškio link Baisogalos; 57.2. nuo Baisogalos pro Šeduvą per Daugyvenės kraštovaizdžio draustinį; 57.3. regioninės reikšmės Dubysos–Mūšos vandenskyros ruože; 57.4. Dubysos–Ventos vandenskyros ruože, Kelmės rajono savivaldybėje siūlomose rekreacinio naudojimo teritorijose. 58. Apskrities gamtinio karkaso formavimo ir palaikymo politiką numatoma vykdyti šiais būdais: 58.1. parengti savivaldybių teritorijoms miškų ūkio plėtros žemėtvarkos schemas, rengti miškingumo didinimo programas; 58.2. palaikyti fizinių ir juridinių asmenų teikiamas gamtinio kraštovaizdžio natūralumo didinimo iniciatyvas; 58.3. ieškoti gamtinio kraštovaizdžio natūralumo didinimo investicijų ir jas skatinti. 59. Biologinės įvairovės plėtra bendrajame (generaliniame) plane apima: 59.1. ekologinio tinklo nustatymą. Apskrities ekologinis tinklas – gamtinio karkaso dalis, jungianti didžiausią bioekologinę svarbą turinčias buveines, jų aplinką, gyvūnų ir augalų migracijos koridorius. Tai tarpusavyje sujungta natūralių ir pusiau natūralių ekosistemų, rūšių ir bendrijų su jų buveinėmis kraštovaizdyje visuma (5 priedas „Biologinės įvairovės apsauga“). Ekologinį tinklą sudaro: 59.1.1. europinės, nacionalinės ir regioninės svarbos bioekologiniai branduoliai – nustatytos ar prognozuojamos didžiausios biologinės įvairovės arealai, skirti išsaugoti vertingoms natūralioms ar pusiau natūralioms ekosistemoms, augmenijos, grybijos ir gyvūnijos rūšims ir jų buveinėms; 59.1.2. ekologiniai koridoriai (bioekologinės jungtys) – biomigracijos (gyvūnų judėjimo, rūšių plitimo, genetinės informacijos tarp atskirų populiacijų keitimosi) ryšius užtikrinančios vientiso ar segmentiško pobūdžio teritorijos, dažniausiai slėniai, dubakloniai ir miškingos juostos agrarinėje ar urbanizuotoje aplinkoje; 59.1.3. ekologinės apsaugos prioriteto teritorijos – stabilizuojantį (mažinantį neigiamą antropogeninį poveikį) ekologinį vaidmenį bioekologinių branduolių ar ekologiniuose koridoriuose atliekančios gretimos teritorijos; 59.2. ekologinio tinklo pagrindo nustatymą. Apskrities ekologinio tinklo pagrindas – Europos ekologinis tinklas „Natura 2000“, kuris nustatytąja tvarka išskiriamas kaip Europos Bendrijos svarbos saugomų teritorijų bendras tinklas, susidedantis iš buveinių ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų, skirtas išsaugoti, palaikyti ir prireikus atkurti natūraliems buveinių tipams, gyvūnų ir augalų rūšims Europos Bendrijos teritorijoje. Biologinės įvairovės apsaugai svarbių teritorijų sistema nustatyta remiantis ir kertinių miško buveinių inventorizacijos projekto medžiaga; 59.3. apskrities buveinių apsaugai svarbių teritorijų apsaugos režimo nustatymą. Jis nustatytas suderintomis priemonėmis: išsaugojimo (konservacijos), prevencijos priemonėmis, teritorijų planavimo dokumentų ir planų sprendiniais, taip pat vertinimo priemonėmis, nustatančiomis rengiamų projektų poveikį buveinių apsaugai svarbioms teritorijoms, vadovaujantis Europos Bendrijos buveinių ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų tvarkymo nuostatomis. 60. Pateiktas ekologinio tinklo teritorinis modelis gali būti tikslinamas ir plėtojamas žemesniaisiais planavimo lygmenimis. 61. Apskrities bioekologinius branduolius sudaro: 61.1. europinės svarbos Kamanų branduolys, išskirtas Kamanų valstybinio gamtinio rezervato – buveinių ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų ir kertinių miško buveinių apsaugai svarbių teritorijų komplekso – pagrindu; 61.2. europinės svarbos Gedžiūnų branduolys, išskirtas Gedžiūnų miško biosferos poligono kaip paukščių apsaugai svarbi teritorija; 61.3. europinės svarbos Gubernijos–Mūšos tyrelio–Žagarės branduolys, išskirtas Gubernijos miško biosferos poligono, Mūšos tyrelio, Girkančių, Karniškių telmologinių draustinių ir dalies Žagarės regioninio parko – buveinių ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų ir kertinių miško buveinių apsaugai svarbių teritorijų komplekso – pagrindu; 61.4. europinės svarbos Kurtuvėnų branduolys, išskirtas Kurtuvėnų regioninio parko – buveinių apsaugai svarbių teritorijų komplekso – pagrindu; 61.5. europinės svarbos Tyrulių–Tytuvėnų branduolys, išskirtas Tytuvėnų regioninio parko dalies ir Tyrulių botaninio-zoologinio draustinio – buveinių ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų komplekso – pagrindu; 61.6. europinės svarbos Praviršulio tyrelio branduolys, išskirtas Praviršulio tyrelio botaninio-zoologinio draustinio – buveinių apsaugai svarbių teritorijų komplekso – pagrindu; 61.7. europinės svarbos Sulinkių branduolys, išskirtas Sulinkių atkuriamojo sklypo ir Sulinkių ornitologinio draustinio kaip paukščių apsaugai svarbi teritorija; 61.8. europinės svarbos Pakėvės–Kražių–Medžiokalnio branduolys, išskirtas Pakėvės ir Paginskių telmologinių draustinių ir Kražių Medžiokalnio botaninio draustinio kaip paukščių apsaugai svarbi teritorija; 61.9. nacionalinės svarbos Varnių branduolys, išskirtas Varnių regioninio parko rytinės dalies su fragmentinėmis paukščių apsaugai svarbiomis teritorijomis; 61.10. nacionalinės svarbos Gelžės branduolys, išskirtas Gelžės botaninio-zoologinio draustinio pelkės su apypelkiu ir drėgnų miškų ekosistemų paplitimo teritorijomis; 61.11. nacionalinės svarbos Ventos branduolys, išskirtas Ventos regioninio parko ir Ventos upės slėnio dalies kaip paukščių apsaugai svarbi teritorija. 62. Bioekologines jungtis apskrityje sudaro: 62.1. europinės svarbos Ventos upės ekologinio koridoriaus ruožas nuo Ventos miesto iki Kurtuvėnų regioninio parko; Dubysos upės ekologinio koridoriaus ruožas nuo Kurtuvėnų regioninio parko iki Kauno apskrities ribos; Kurtuvėnų–Gubernijos miško koridorius – jungtinė miškų, tvenkinių juosta tarp dviejų europinės svarbos branduolių; Kurtuvėnų–Rėkyvos–Tyrulių vientisos ežeruotos slėniuotos miškų juostos ekologinis koridorius; Tytuvėnų ekologinis koridorius; miškingas takoskyrinis ruožas nuo Gubernijos miško biosferos poligono iki Kamanų valstybinio gamtinio rezervato; Mūšos upės slėnio koridorius nuo Gubernijos miško biosferos poligono iki Gedžiūnų miško biosferos poligono; Gedžiūnų miško biosferos poligono jungtis su Sulinkių ornitologiniu draustiniu, Ežerėlės ir Beržės upės slėniai su miškingomis teritorijomis; pelkėta miškinga jungtis tarp Praviršulio tyrelio botaninio-zoologinio draustinio ir Tytuvėnų regioninio parko; 62.2. nacionalinės …