LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS Į S A K Y M A S DĖL VALSTYBINIŲ (IŠSKYRUS AUKŠTŲJŲ IR AUKŠTESNIŲJŲ) IR SAVIVALDYBIŲ MOKYKLŲ VADOVŲ, JŲ PAVADUOTOJŲ UGDYMUI, UGDYMĄ ORGANIZUOJANČIŲ SKYRIŲ VEDĖJŲ ATESTACIJOS NUOSTATŲ TVIRTINIMO 2005 m. liepos 21 d. Nr. ISAK-1521 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2003, Nr. 63-2853; 2004, Nr. 103-3755) 56 straipsnio 19 punktu: 1. Tvirtinu Valstybinių (išskyrus aukštųjų ir aukštesniųjų) ir savivaldybių mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų atestacijos nuostatus (pridedama). 2. Nustatau, kad šie nuostatai įsigalioja nuo 2006 m. sausio 1 d. 3. Pripažįstu netekusiais galios: 3.1. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro1997 m. vasario 19 d. įsakymą Nr. 152 „Dėl Bendrojo ugdymo įstaigų vadovų atestacijos nuostatų dalinio pakeitimo“; 3.2. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 1996 m. kovo 7 d. įsakymą Nr. 244 „Dėl bendrojo ugdymo įstaigų vadovų kvalifikacijos tobulinimo“; 3.3. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 1996 m. kovo 7 d. įsakymą Nr. 243 „Dėl naujai paskirtų bendrojo ugdymo įstaigų vadovų pasirengimo darbui“; 3.4. Lietuvos Respublikos kultūros ir švietimo ministerijos kolegijos 1994 m. nutarimą Nr. 7 „Dėl bendrojo lavinimo mokyklos (pagrindinės, vidurinės ir gimnazijos) vadovų atestacijos nuostatų“ (Žin., 1994, Nr. 29-525). ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS                                                     REMIGIJUS MOTUZAS PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. ISAK-1521 VALSTYBINIŲ (IŠSKYRUS AUKŠTŲJŲ IR AUKŠTESNIŲJŲ) IR SAVIVALDYBIŲ MOKYKLŲ VADOVŲ, JŲ PAVADUOTOJŲ UGDYMUI, UGDYMĄ ORGANIZUOJANČIŲ SKYRIŲ VEDĖJŲ ATESTACIJOS NUOSTATAI I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Valstybinių (išskyrus aukštųjų ir aukštesniųjų) ir savivaldybių mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų (toliau kartu vadinama vadovai) atestacijos nuostatai (toliau vadinama Nuostatai) reglamentuoja vadovų atestacijos tikslus ir principus, atestacijos turinį ir vertinimo kriterijus, atestacijos komisijų ir vadybos ekspertų veiklą, vadybinių kvalifikacinių kategorijų (toliau vadinama kvalifikacinė kategorija) suteikimo bei apeliacijų teikimo ir nagrinėjimo tvarką. 2. Vadovų atestacija – vadovų teorinio pasirengimo, vadybinės veiklos ir jos rezultatų įsivertinimas ir įvertinimas, kuriais remiantis vadovams suteikiama trečioji, antroji ar pirmoji kvalifikacinė kategorija. 3. Vadovas atestuojamas ne rečiau kaip kartą per penkerius metus. II. VADOVŲ ATESTACIJOS TIKSLAI IR PRINCIPAI 4. Vadovų atestacijos tikslai yra: 4.1. įsivertinti ir įvertinti vadybinę kompetenciją, veiklos rezultatus, suteikti tinkamą kvalifikacinę kategoriją ir numatyti vadybinės veiklos tobulinimo kryptis; 4.2. skatinti veiklos veiksmingumą įgyvendinant valstybinę švietimo politiką ir siekiant aukštos mokinių ugdymo kokybės. 5. Atestuojant vadovus laikomasi šių principų: 5.1. visuotinumo – atestuojami visi Nuostatų 1 punkte nurodyti vadovai; 5.2. kontekstualumo – vadovo vadybinė kompetencija vertinama atsižvelgiant į valstybės švietimo politiką, mokyklos kultūrinę ir socialinę aplinką, siejamą su mokyklos veiklos rezultatais; 5.3. objektyvumo – vadovo veikla vertinama pagal Mokyklų vadovų vadybinės veiklos (vadovo kompetencijos) vertinimo kriterijus (toliau vadinama kriterijai) (1 priedas). Savo kompetencijai įrodyti vadovas rengia Kompetencijos aplanką (2 priedas). Vertinimo ir atestacijos procedūros vykdomos viešai ir suteikiama apeliacijos teisė. III. VADOVŲ ATESTACIJOS KRITERIJAI IR KVALIFIKACINĖS KATEGORIJOS 6. Vadovų atestacijos turinį apibrėžia kriterijai. 7. Vadovui atestuojantis pirmą kartą, vertinama jo kompetencija ir vadybinės veiklos mokykloje rezultatai pagal Nuostatų 9 punkte nurodytas sąlygas. Vadovui atestuojantis pakartotinai aukštesnei kvalifikacinei kategorijai ar privalomai jį atestuojant (Nuostatų 26, 28 ir 29 punktuose nurodytais atvejais), vertinama jo kompetencija ir vadybinės veiklos rezultatai, pasiekti po paskutinės atestacijos. 8. Yra trys vadovų kvalifikacinės kategorijos: trečioji, antroji ir pirmoji. 9. Vadovo vadybinio darbo patirtis mokykloje turi atitikti sąlygas: 9.1. vadovai, siekiantys įgyti trečiąją kvalifikacinę kategoriją, privalo turėti ne mažesnę kaip dvejų metų vadybinio darbo toje pačioje mokykloje patirtį (išskyrus Nuostatų 42 punkte nurodytus atvejus) bei turėti atitinkamo lygio užsienio kalbų mokėjimo pažymėjimus; 9.2. vadovai, siekiantys įgyti antrąją kvalifikacinę kategoriją, privalo turėti ne mažesnę kaip trejų metų vadybinio darbo toje pačioje mokykloje patirtį (išskyrus Nuostatų 42 punkte nurodytus atvejus) bei turėti atitinkamo lygio užsienio kalbų mokėjimo pažymėjimus; 9.3. vadovai, siekiantys įgyti pirmąją kvalifikacinę kategoriją, privalo turėti ne mažesnę kaip penkerių metų vadybinio darbo toje pačioje mokykloje patirtį (išskyrus Nuostatų 42 punkte nurodytus atvejus) bei turėti atitinkamo lygio užsienio kalbų mokėjimo pažymėjimus. 10. Pirmą kartą atestuojami vadovai turi pateikti pažymėjimus, patvirtinančius, kad yra išklausyti valstybinės kalbos kultūros (išskyrus vadovus, turinčius lietuvių kalbos specialisto kvalifikaciją) ir „Mokyklos vadybos pagrindų“ (išskyrus vadovus, baigusius vadybos magistro studijas) kursai pagal švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka patvirtintas programas. Vadovai pagal minėtas programas Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka gali įskaitas laikyti eksternu. 11. Visi atestuojami vadovai turi pateikti pažymėjimus, patvirtinančius, kad yra išklausyti informacinių komunikacinių technologijų kursai (išskyrus vadovus, turinčius informatikos specialisto kvalifikaciją) pagal švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka patvirtintą programą. Vadovas gali pateikti anksčiau baigtų informacinių komunikacinių technologijų kursų, atitinkančių švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka patvirtintą programą, pažymėjimus. 12. Visi atestuojami vadovai (išskyrus atitinkamos užsienio kalbos specialistus) turi pateikti pažymėjimus apie atitinkamo lygmens užsienio kalbų mokėjimo testo išlaikymą pagal švietimo ir mokslo ministro nustatytą tvarką. IV. VADOVŲ ATESTACIJOS KOMISIJOS 13. Vadovų atestaciją vykdo: 13.1. valstybinių mokyklų – biudžetinių įstaigų vadovų atestaciją vykdo mokyklų steigėjų sudarytos mokyklų vadovų atestacijos komisijos (toliau vadinama – atestacijos komisija); 13.2. savivaldybių mokyklų – biudžetinių įstaigų vadovų atestaciją vykdo savivaldybių vykdomųjų institucijų sudarytos atestacijos komisijos; 13.3. valstybinių ir savivaldybių mokyklų – viešųjų įstaigų vadovų atestaciją vykdo visuotinio dalininkų susirinkimo sudaryta atestacijos komisija. 14. Atestacijos komisija sudaroma iš pirmininko, sekretoriaus ir 3 ar 5 narių. Komisijos nariais gali būti mokyklos steigėjo administracijos padalinių, koordinuojančių mokyklų veiklą, vadovai, specialistai bei atestuoti mokyklų vadovai, turintys ne žemesnę kaip antrąją kvalifikacinę kategoriją. Atestacijos komisijos darbą pagal nustatytą reglamentą organizuoja paskirtas pirmininkas ir sekretorius. 15. Atestacijos komisijos posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai narių. Atestacijos komisijos nutarimai priimami balsų dauguma. 16. Atestacijos komisijos funkcijos: 16.1. svarsto ir tvirtina vienerių metų vadovų atestacijos programas; 16.2. tvirtina vadybos ekspertų grupes; 16.3. svarsto ekspertų grupių pateiktas ataskaitas ir pažymas, priima nutarimus dėl kvalifikacinių kategorijų suteikimo; 16.4. svarsto vadovų ir ekspertų apeliacijas dėl ekspertizės išvadų; 16.5. išduoda Mokyklos vadovo atestacijos pažymėjimus ir vykdo jų apskaitą; 16.6. rengia Švietimo ir mokslo ministerijai nustatytos formos metines ataskaitas apie vykdytą atestaciją ir atestuotus vadovus; 16.7. vykdo kitas atestacijos komisijos darbo reglamente numatytas funkcijas. 17. Atestacijos komisijos nutarimus per 10 darbo dienų nuo jų priėmimo dienos tvirtina atitinkamai: mokyklos steigėjas, savivaldybės vykdomoji institucija ar viešosios įstaigos visuotinis dalininkų susirinkimas. Patvirtinti atestacijos komisijos nutarimai įsigalioja nuo jų priėmimo dienos. V. ŠVIETIMO VADYBOS EKSPERTŲ RENGIMAS IR JŲ DARBO ORGANIZAVIMAS 18. Švietimo vadybos ekspertai (toliau vadinama ekspertai) – asmenys, baigę švietimo konsultantų rengimo kursus ir turintys švietimo konsultanto (švietimo vadybos eksperto) pažymėjimą. Jie nustato, ar vadovų vadybinė kompetencija ir praktinė veikla atitinka siekiamos kvalifikacinės kategorijos kriterijus. 19. Ekspertai rengiami pagal Švietimo konsultantų rengimo, veiklos ir atskaitomybės nuostatus, patvirtintus švietimo ir mokslo ministro 2005 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. ISAK-1041 (Žin., 2005, Nr. 73-2666). 20. Ekspertų grupių sudarymas: 20.1. vadovo kompetencijos ir veiklos atitikčiai trečiajai kvalifikacinei kategorijai nustatyti sudaroma 2–3 ekspertų grupė, iš jų ne mažiau kaip vienas ekspertas – atestuotas vadovas; 20.2. vadovo kompetencijos ir veiklos atitikčiai antrajai kvalifikacinei kategorijai nustatyti sudaroma 3–4 ekspertų grupė, iš jų ne mažiau kaip vienas ekspertas – atestuotas vadovas; 20.3. vadovo kompetencijos ir veiklos atitikčiai pirmajai kvalifikacinei kategorijai nustatyti sudaroma 4–5 ekspertų grupė, iš jų ne mažiau kaip vienas ekspertas – atestuotas vadovas, turintis ne žemesnę kaip pirmąją kvalifikacinę kategoriją. Vieną ekspertą į grupę siūlo Švietimo ir mokslo ministerija; 20.4. prireikus į vadybos ekspertų grupę patarėjo teisėmis gali būti įtrauktas atestuotas ir ne žemesnę kaip antrąją kvalifikacinę kategoriją turintis vadovas, kuris nėra vadybos ekspertas, bet gerai išmano tam tikro mokyklos tipo veiklos specifiką; 20.5. vienas iš ekspertų grupės narių skiriamas grupės vadovu. 21. Ekspertų grupė mokykloje dirba ne daugiau kaip 7 darbo dienas. 22. Pasitelktiems ekspertams už darbą mokama teisės aktų nustatyta tvarka. VI. KVALIFIKACINIŲ KATEGORIJŲ SUTEIKIMO TVARKA 23. Atestuotis aukštesnei kvalifikacinei kategorijai gali drausminės nuobaudos neturintis vadovas. 24. Vadovas, nusprendęs atestuotis, apie šį savo sprendimą informuoja mokyklos tarybą ir gauna jos pritarimą (nutarimo forma). 25. Prašymą atestuotis mokyklos vadovas teikia atitinkamai atestacijos komisijai. 26. Mokyklos vadovo pavaduotojas ar ugdymą organizuojančio skyriaus vedėjas prašymą atestuotis teikia mokyklos vadovui. Mokyklos vadovas, gavęs tokį prašymą, perduoda jį atitinkamai atestacijos komisijai. 27. Mokyklos vadovo atestaciją gali inicijuoti atitinkamai: mokyklos steigėjas, savivaldybės vykdomoji institucija ar viešosios įstaigos visuotinis dalininkų susirinkimas. 28. Mokyklos vadovas savo iniciatyva gali teikti prašymą atestacijos komisijai atestuoti mokyklos vadovo pavaduotoją ir/ar ugdymą organizuojančio skyriaus vedėją. 29. Apskrities viršininko administracijos Valstybinės švietimo priežiūros tarnybos (skyriaus) ar Švietimo ir mokslo ministerijos specialistai gali teikti argumentuotą siūlymą atestacijos komisijai dėl privalomos pakartotinės vadovo atestacijos nesibaigus 5 metų laikotarpiui. 30. Vadovas atestuojamas per vienerius metus nuo prašymo pateikimo dienos. Apie privalomą atestaciją vadovas raštu informuojamas prieš tris mėnesius iki jos pradžios. 31. Pagal vadovų prašymus sudaroma metinė vadovų atestacijos programa, kuri gali būti koreguojama Nuostatų 26, 28, 29 punktuose nurodytais atvejais. 32. Atestacijos komisijai vadovas kartu su prašymu atestuotis pateikia mokyklos tarybos pritarimą bei Nuostatų 10, 11 ir 12 punktuose nurodytų kursų baigimo ir užsienio kalbų atitinkamo lygmens testo išlaikymo pažymėjimus. 33. Jeigu vadovo atestacija vykdoma ne jo paties iniciatyva, atestacijos komisijai iki posėdžio, kuriame bus svarstomas jo atestacijos klausimas, vadovas pateikia Nuostatų 10, 11 ir 12 punktuose nurodytų kursų baigimo pažymėjimus, jeigu anksčiau nebuvo jų pateikęs. 34. Atestacijos komisija, gavusi vadovo prašymą atestuotis arba atitinkamai: mokyklos steigėjo, savivaldybės vykdomosios institucijos ar viešosios įstaigos visuotinio dalininkų susirinkimo prašymą privalomai atestuoti vadovą, sudaro ir nutarimu patvirtina ekspertų grupę. 35. Atvykusiems į mokyklą ekspertams vadovas pateikia ir pristato savo Kompetencijos aplanką (2 priedas). 36. Baigus ekspertizę, ekspertų grupės vadovas per 15 darbo dienų atestacijos komisijai pateikia „Vadovo kompetencijos įvertinimo ataskaitą“ (3 priedas) ir „Mokyklos vadovo vadybinės veiklos atitikties siekiamai kvalifikacinei kategorijai nustatymo pažymą“ (4 priedas) ar/ir „Mokyklos vadovo pavaduotojo ugdymui (ugdymą organizuojančio skyriaus vedėjo) vadybinės veiklos atitikties siekiamai kvalifikacinei kategorijai nustatymo pažymą“ (5 priedas) su siūlymu kiekvienam vadovui dėl atitinkamos kvalifikacinės kategorijos vadovui suteikimo (ar nesuteikimo) ir rekomendacijomis vadovo kvalifikacijai bei veiklai tobulinti. 37. Atestacijos komisija svarsto vadovo atestavimo klausimą, jeigu prieš 10 darbo dienų iki posėdžio buvo pateikti visi reikiami atestacijos dokumentai. 38. Atestacijos komisijos posėdyje ekspertų grupės vadovas (narys) pristato ekspertizės išvadas apie atestuojamo vadovo kompetenciją ir veiklos rezultatus. Atestuojamas vadovas pristato savo kompetencijos ir veiklos tobulinimo planą, parengtą atsižvelgiant į ekspertų siūlymus. 39. Atestacijos komisija gali: 39.1. suteikti vadovo pretenduojamą kvalifikacinę kategoriją; 39.2. suteikti žemesnę nei vadovas pretenduoja kvalifikacinę kategoriją; 39.3. pripažinti, kad vadovo kompetencija ir veikla atitinka aukštesnę nei buvo pretenduota kvalifikacinę kategoriją, ir siūlyti per du mėnesius atlikti pakartotinę ekspertizę, papildžius ekspertų grupę Nuostatų 20 punkte nustatyta tvarka; 39.4. pripažinti, kad vadovas netinka eiti pareigų, ir siūlyti atitinkamai mokyklos steigėjui, savivaldybės vykdomajai institucijai ar viešosios įstaigos visuotiniam dalininkų susirinkimui įstatymų nustatyta tvarka spręsti klausimą dėl jo tolesnio darbo einant šias pareigas. 40. „Vadovo kompetencijos įvertinimo ataskaita“ (3 priedas), „Mokyklos vadovo vadybinės veiklos siekiamos kvalifikacinės kategorijos atitikties nustatymo pažyma (4 priedas) ar „Mokyklos vadovo pavaduotojo ugdymui (ugdymą organizuojančio skyriaus vedėjo) vadybinės veiklos atitikties siekiamai kvalifikacinei kategorijai nustatymo pažyma“ (5 priedas) bei atestacijos komisijos nutarimo kopijos saugomos vadovo asmens byloje penkerius metus (ar iki kitos atestacijos). Vadovui pakeitus darbovietę, jo atestacijos dokumentai perduodami naujam darbdaviui. 41. Atestuotam vadovui perėjus dirbti į kitą mokyklą, iki kitos atestacijos jam paliekama turėta kvalifikacinė kategorija. Kita atestacija vykdoma ne anksčiau kaip po trejų metų nuo perėjimo į kitą mokyklą dienos (ši nuostata netaikoma neatestuotiems vadovams, ne savo noru iš pareigų atleistiems vadovams). 42. Asmuo, perėjęs dirbti iš viešojo administravimo (švietimo srities) institucijos į mokyklą vadovu, trečiąją kvalifikacinę kategoriją gali įgyti po vienerių, antrąją – po dvejų, pirmąją – po ketverių vadybinio darbo praktikos mokykloje metų. 43. Atestuotam vadovui perėjus dirbti į viešojo administravimo (švietimo srities) instituciją, jo įgyta kvalifikacinė kategorija išlieka. Atestuotam vadovui perėjus dirbti į kitą darbą, nesusijusį su švietimo veikla, jo kvalifikacinė kategorija išlieka dvejus metus nuo perėjimo į kitą darbą dienos. Grįžus dirbti į mokyklos vadovo pareigas, ne vėliau kaip po penkerių metų nuo perėjimo į kitą darbą dienos jam taikomos Nuostatų 42 punkto nuostatos. 44. Jeigu vadovas per atestuojamą laikotarpį keitė mokyklą, Kompetencijos aplanke turi būti fiksuojama veikla abiejose mokyklose. Jei vadovas dėl objektyvių priežasčių buvo nutraukęs savo vadybinę veiklą arba perėjo į kitą mokyklą dirbti vadovu ir nėra galimybių įvertinti vadovo veiklą ankstesnėje mokykloje (mokykla likviduota, keitėsi mokyklos tipas ir kt.), vadovas teikia argumentuotą paaiškinimą atestacijos komisijai, kuri aptaria situaciją ir numato tolesnę atestacijos eigą. 45. Atestuotam mokyklos vadovui, atsižvelgdamas į jo įgytą kvalifikacinę kategoriją, pareiginę algą teisės aktų nustatyta tvarka skiria atitinkamai: mokyklos steigėjas, savivaldybės vykdomoji institucija ar viešosios įstaigos visuotinis dalininkų susirinkimas, atestuotam mokyklos vadovo pavaduotojui ir/ar ugdymą organizuojančio skyriaus vedėjui – mokyklos vadovas. VII. APELIACIJŲ TEIKIMO IR NAGRINĖJIMO TVARKA 46. Vadovų atestacijos apeliacijas nagrinėja atestacijos komisijos bei švietimo ir mokslo ministro sudaryta Mokyklų vadovų atestacijos apeliacinė komisija (toliau vadinama apeliacinė komisija). 47. Vadovas, nesutinkantis su ekspertų grupės išvadomis, ar ekspertas, nesutinkantis su kitų ekspertų išvadomis, teikia apeliaciją atestacijos komisijai iki komisijos posėdžio, kuriame numatyta svarstyti vadovo atestacijos klausimą. 48. Apeliacinei komisijai apeliacijas gali teikti: 48.1. vadovas, nesutinkantis su atestacijos komisijos nutarimu ar/ir atitinkamai mokyklos steigėjo, savivaldybės vykdomosios institucijos ar viešosios įstaigos visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimu; 48.2. mokyklos steigėjas, savivaldybės vykdomoji institucija ar viešosios įstaigos visuotinis dalininkų susirinkimas, nesutinkantis su atestacijos komisijos nutarimu. 49. Apeliacinei komisijai teikiama apeliacija turi būti argumentuota ir pateikta raštu per 15 darbo dienų nuo atestacijos komisijos nutarimo ar atitinkamai mokyklos steigėjo, savivaldybės vykdomosios institucijos ar viešosios įstaigos visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimo priėmimo dienos. 50. Apeliacinė komisija, gavusi apeliaciją, nutarimu paskiria komisijos narius ar/ir kitus ekspertus apeliacijai nagrinėti. Paskirti komisijos nariai ar/ir kiti ekspertai išnagrinėja pateiktus dokumentus, išklauso paaiškinimus ir prireikus vyksta į mokyklą ekspertuoti vadovo vadybinę veiklą. Apeliacijos nagrinėjimo išvados pateikiamos apeliacinei komisijai, kuri priima atitinkamą nutarimą: 50.1. pritarti atestacijos komisijos nutarimui ir/ar mokyklos steigėjo, savivaldybės vykdomosios institucijos ar viešosios įstaigos visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimui; 50.2. siūlyti panaikinti atestacijos komisijos nutarimą ir pakartotinai svarstyti vadovo atestacijos klausimą; 50.3. pripažinti mokyklos steigėjo, savivaldybės vykdomosios institucijos ar viešosios įstaigos visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimą dėl vadovo atestacijos nepagrįstu ir siūlyti jį keisti; 50.4. pripažinti vadybos ekspertų (-o) kompetencijos stoką ir siūlyti švietimo ir mokslo ministrui sustabdyti jų (jo) įgaliojimus. 51. Apeliacija turi būti išnagrinėta ir sprendimas priimtas per tris mėnesius nuo jos įteikimo dienos (neįskaitant vasaros atostogų). 52. Apeliacinės komisijos nutarimus tvirtina švietimo ir mokslo ministras. 53. Apie apeliacijos nagrinėjimo išvadas ir apeliacinės komisijos sprendimą per 10 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo dienos raštu informuojamas vadovas, atestacijos komisija ir atitinkamai mokyklos steigėjas, savivaldybės vykdomoji institucija ar viešosios įstaigos visuotinis dalininkų susirinkimas. 54. Apeliacinės komisijos, mokyklos steigėjo, savivaldybės vykdomosios institucijos ar viešosios įstaigos visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimą suinteresuotas asmuo ar institucija įstatymų nustatyta tvarka gali apskųsti teismui. VIII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 55. Vadovai, kurie iki šių Nuostatų įsigaliojimo yra įgiję pirmąją kvalifikacinę kategoriją, laikomi įgijusiais trečiąją kvalifikacinę kategoriją. Vadovai, kurie iki šių Nuostatų įsigaliojimo yra įgiję trečiąją kvalifikacinę kategoriją, laikomi įgijusiais pirmąją kvalifikacinę kategoriją. 56. Įsigaliojus šiems Nuostatams, visi vadovai, kuriems yra suėję 5 ir daugiau metų nuo paskutinės atestacijos (ar veiklos atitikties turimai kategorijai nustatymo), per dvejus metus privalo atestuotis. 57. Rekomenduojama tuo pačiu metu atestuotis mokyklos vadovui, jo pavaduotojams ugdymui ir ugdymą organizuojančių skyrių vedėjams. 58. Mokyklos vadovo atestacijos pažymėjimas (naujo pavyzdžio) išduodamas 5 metams (galiojimo laikas nurodomas pažymėjime), jo galiojimo laikas pratęsiamas, jeigu vadovas pakartotinai buvo atestuotas tai pačiai kvalifikacinei kategorijai. Vadovui suteikus aukštesnę ar žemesnę nei turėta kvalifikacinę kategoriją, išduodamas naujas pažymėjimas. Seno pavyzdžio vadovo atestacijos pažymėjimas galioja iki kitos atestacijos. 59. Vadovas, kuris buvo atestuotas iki įsigaliojant šiems Nuostatams, pakartotinai atestuodamasis atestacijos komisijai privalo pateikti informacinių komunikacinių technologijų kursų baigimo ir užsienio kalbų kvalifikacinę kategoriją atitinkančio lygmens testo išlaikymo pažymėjimus. ______________ Valstybinių (išskyrus aukštųjų ir aukštesniųjų) ir savivaldybių mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų atestacijos nuostatų 1 priedas VALSTYBINIŲ (IŠSKYRUS AUKŠTŲJŲ IR AUKŠTESNIŲJŲ) IR SAVIVALDYBIŲ MOKYKLŲ VADOVŲ, JŲ PAVADUOTOJŲ UGDYMUI, UGDYMĄ ORGANIZUOJANČIŲ SKYRIŲ VEDĖJŲ VADYBINĖS VEIKLOS (VADOVO KOMPETENCIJOS) VERTINIMO KRITERIJAI I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Valstybinių (išskyrus aukštųjų ir aukštesniųjų) ir savivaldybių mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų (toliau kartu vadinama vadovai) vadybinės veiklos (vadovo kompetencijos) vertinimo kriterijų paskirtis yra vadovo kompetencijos – jo žinių, gebėjimų, požiūrių, vertybių, asmenybės savybių, sąlygojančių sėkmingą vadovo veiklą ir sėkmingus mokyklos veiklos rezultatus – įvertinimas. 2. Pagrindinis mokyklos vadovo veiklos tikslas – profesionaliai valdyti mokyklą, užtikrinant sėkmingą jos veiklą bei veiksmingą tobulinimą, nukreiptą į mokinio ugdymąsi ir gyvenimo sėkmę. 3. Vadovas yra profesionalas, įgijęs vadybos kompetencijos pagrindinėse šiuolaikinės vadybinės veiklos – švietimo politikos ir strateginio planavimo, ugdymo (-osi) proceso, žmogiškųjų, materialių ir finansinių išteklių valdymo – srityse. Jis turi vadovui reikalingų asmeninių savybių, tai: sąžiningumas, punktualumas, komunikabilumas, konfidencialumas, tolerancija, humoro jausmas, įžvalgumas, iniciatyvumas, ryžtingumas, prieinamumas ir mokėjimas išklausyti, lankstumas, savikritiškumas, pasitikėjimas savimi, darbštumas, savitvarda ir kt. Dauguma šių savybių sąlygoja vadovo veiklos gebėjimus, kurie įrodomi kaip kompetencijos sudedamosios dalys, todėl atskirai šių savybių vadovui įrodyti nereikia. 4. Vadovo kompetencija turi būti ypatinga mokykloje dirbančių profesionalų integralios kompetencijos sudedamoji dalis. Mokyklos vadovo kompetencija turi užtikrinti integralią mokykloje dirbančių profesionalų kompetenciją. Šalia vadybinės kompetencijos vadovas turi turėti ir šiuolaikinei profesionalo veiklai būdingą perkeliamąją kompetenciją. 5. Vadybinės veiklos profesionalumas ir veiksmingumas vertintinas pagal tai, kaip mokykloje įgyvendinami svarbiausi švietimo prioritetai. Vadovas savo kompetenciją pagrindžia parengdamas Kompetencijos aplanką. Rengdamas šį aplanką, vadovas vadovaujasi vertinimo kriterijais: pagrindžia kompetencijos sudedamąsias dalis jas įrodančiais vadovo veiklos faktais (pateikia dokumentus) bei parodo šių veiklos faktų rezultatą – pasiektus akivaizdžius mokyklos veiklos rezultatus. Įrodymui naudojami organizaciniai, tvarkomieji ir informaciniai dokumentai; diplomai, sertifikatai; mokslo (skelbti, oficialiai pristatyti), metodiniai, vadybiniai darbai; ataskaitos, laiškai, vaizdajuostės, duomenų bankai ir veiklos analizė; konsultaciniai, ekspertiniai darbai; patirties sklaidos dokumentai (paskaitų konspektai, autorinių seminarų medžiaga, straipsniai laikraščiuose ir žurnaluose, pasisakymai per radiją, TV ir kt.); gauti įvertinimai, rekomendacijos, mokymo sutartys ir planai, protokolai, tyrimų duomenys, narių ir steigėjų, kolegų vertinimai ir atsiliepimai ir kt. 6. Vadovo kompetencija vertinama trejopai: „yra“, „iš dalies“, „nėra“. 7. Vadovo vadybinė kompetencija nustatoma vertinant keturias veiklos sritis pagal dvidešimt kriterijų (žr. 1, 2, 3, 4 lenteles). Aštuoni iš šių kriterijų yra privalomi, kurių įvertinimas turi būti „yra“ bei atitikti siekiamos kategorijos reikalavimus. Iš likusių dvylikos kriterijų penki gali būti įvertinti „iš dalies“. Antrajai ir pirmajai kategorijai šie penki kriterijai gali turėti dar ir kitą įvertinimą – jie gali būti įvertinti viena pakopa žemesnei kategorijai, tačiau šioje pakopoje įvertinimas turi būti „yra“. 8. Vadovo perkeliamosios kompetencijos vertinamos pagal keturis kriterijus. Jie visi turi būti įvertinti teigiamai – „yra“. Perkeliamąsias kompetencijas vadovui užtenka pasitvirtinti vieną kartą. Atestuojantis aukštesnei kategorijai arba pasitvirtinant jau turimą kategoriją, perkeliamųjų kompetencijų pakartotinai tvirtinti nereikia. 9. Kvalifikacines kategorijas apibūdinantys reikalavimai: 9.1. reikalavimai trečiajai kvalifikacinei kategorijai: kokybiškas valstybinės švietimo politikos, tobulinančios ugdymo procesą ir švietimo organizacijos kultūrą, įgyvendinimas mokykloje; 9.2. reikalavimai antrajai kvalifikacinei kategorijai: greta kokybiško valstybinės švietimo politikos įgyvendinimo turtinamas ugdymo turinys, formos ir metodai, vaiko socialinis patyrimas, ugdoma saviraiška ir kūrybingumas, diegiamos ugdymo novacijos, tam mokykloje suburiant komandas; 9.3. reikalavimai pirmajai kvalifikacinei kategorijai: kuriama šiuolaikinė ir savitais bruožais pasižyminti mokykla, užtikrinanti ugdymo kokybę, skatinanti visapusišką vaiko asmenybės raidą, telkianti visų bendruomenės narių pastangas, kad būtų tobulinamas ugdymas ir mokyklos kultūra. II. VADYBINĖS VEIKLOS SRITIS: ŠVIETIMO POLITIKOS IŠMANYMAS IR MOKYKLOS STRATEGIJOS KŪRIMAS, STRATEGINIO PLANO RENGIMAS BEI JO ĮGYVENDINIMAS 10. Vadovas supranta švietimo kaitos tendencijas, Lietuvos švietimo politiką ir švietimo reformos tikslus bei uždavinius, geba juos teisingai interpretuoti ir diegti praktiniame mokyklos gyvenime. 11. Vadovas geba strategiškai mąstyti, planuoti ir valdyti, užtikrina idėjų tęstinumą, geba sutelkti darbuotojus esminiams švietimo kaitos klausimams spręsti, priima analizės duomenimis grindžiamus sprendimus ir siekia bendro susitarimo su mokyklos bendruomene juos įgyvendinant. 12. Vadovas kuria organizaciją, kurios darbuotojai pripažįsta esą atsakingi už sėkmingą mokyklos veiklą. 1 lentelė. ŠVIETIMO POLITIKOS IŠMANYMAS, MOKYKLOS STRATEGIJOS KŪRIMAS, STRATEGINIO PLANO RENGIMAS IR ĮGYVENDINIMAS: VADOVO KOMPETENCIJOS ĮRODYMAI IR VERTINIMO KRITERIJAI Vertinimo kriterijai Privalomas vadovui Privalomas pavaduotojui Kategorija Vadovo kompetencija Vadovo veiklos faktai Vadovo veiklos faktų patvirtinimas Mokyklos veiklos rezultatai Mokyklos veiklos rezultatų patvirtinimas Papildomo vertinimo metodai 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 1. Švietimo politikos išmanymas, strategijos kūrimo, strateginio plano rengimo ir įgyvendinimo kompetencija + + III kvalifikacinė kategorija Supranta švietimo politiką ir mokyklos strategiją lemiančius veiksnius; žino, kaip ją sukurti bei parengti strateginį planą Rengdamas mokyklos strateginį planą (strategiją) atsižvelgė į politinius, socialinius, kultūrinius ir ekonominius procesus, darančius įtaką mokyklos veiklai. Baigė kursą, išklausė seminarų ciklą „Mokyklos strategijos plano rengimas“ Mokyklos strateginis planas (strategija) Sukurta mokyklos strategija ir strateginis planas dera su Lietuvos, miesto (rajono) švietimo politika bei strategijomis Steigėjo pritarimas mokyklos strategijai ir strateginiam planui Dokumentas, pažymintis įgytą strateginio planavimo kompetenciją II kvalifikacinė kategorija Išmano su švietimu ir mokyklos administravimu susijusius teisės aktus, šiuolaikinės vadybos mokslą, modernaus švietimo tendencijas. Sugeba suburti komandą kurti mokyklos strategiją, parengti strateginį planą ir jį įgyvendinti Tobulinasi vadybiniuose kursuose, seminaruose. Inicijavo komandų, skirtų strategijai parengti ir įgyvendinti, sukūrimą Magistro diplomas ar studijų pažymėjimas. Direktoriaus įsakymai dėl komandų, skirtų strategijai parengti, sudarymo; susirinkimų protokolai Mokyklos strateginis planas (strategija), parengtas pagal šiuolaikinius vadybos mokslo reikalavimus, modernaus švietimo tendencijas; jį rengiant ir įgyvendinant dalyvavo mokyklos komandos Mokyklos strategijoje ir strateginiame plane išryškėja modernios švietimo įstaigos siekimas. Susirinkimų protokolai, direktoriaus įsakymai Kursų, seminarų baigimo pažymėjimai, išlaikytų egzaminų pažymos arba paties vedamų šios srities užsiėmimų, atliktų mokslo ir pedagoginių darbų, kaip atitinkančių šios srities magistro lygio žinias, pripažinimas. Eksperto pokalbis su bendruomenės nariais I kvalifikacinė kategorija Geba išaiškinti mokyklos bendruomenei, kaip parengti strateginį planą (strategiją). Geba motyvuoti ir paskatinti mokyklos bendruomenę rengti strateginį planą (strategiją) ir jį įgyvendinti Surengti mokyklos bendruomenės susirinkimai, kuriuose vadovas supažindino su strategijos ir strateginio plano rengimo principais. Inicijavo ir subūrė kompetentingas mokyklos strategijos ir strateginio plano rengimo grupes iš įvairių mokyklos bendruomenės narių. Strategijai įgyvendinti subūrė mokyklos bendruomenę Susirinkimų protokolai, kurie parodo, kad mokyklos vadovo pateikta informacija buvo adekvačiai suprasta. Strategijos ir strateginio plano rengimo grupių sudėtys yra patvirtintos direktoriaus įsakymu. Strategijos įgyvendinimo ir kontrolės ataskaitos, protokolai Rengiant ir įgyvendinant strateginį planą, profesionaliai dalyvavo mokyklos bendruomenės nariai Direktoriaus įsakymai, grupių sudėtys. Mokyklos bendruomenė žino ir dalyvavo formuojant mokyklos viziją, misiją bei prioritetines veiklos kryptis Eksperto pokalbis su bendruomenės nariais 2. Vadovo veikla formuojant ir keičiant mokyklos kultūrą + + III kvalifikacinė kategorija Geba apibrėžti demokratinio gyvenimo vertybes ir normas; drauge su mokytojų taryba jas įgyvendina, puoselėdamas mokyklos kultūrą Užtikrina, kad mokykloje būtų pastebimi išoriniai kultūros požymiai, atspindintys mokyklos gyvenimo vertybes ir normas Organizacijos veiklos dokumentuose (protokoluose, ataskaitose ir kt.) išryškėja išorinių mokyklos kultūros elementų kūrimo ir puoselėjimo darbai Konkretūs elementai skleidžia informaciją į išorę apie mokyklos kultūrą. Tai pastebima informaciniuose mokyklos stenduose, ceremonijose, ritualuose, tradicijose, istorijoje, simbolikoje, kalboje ir kt. Audito ataskaita Eksperto pokalbiai su savivaldos institucijų ir bendruomenės nariais II kvalifikacinė kategorija Su kaitos valdymo komandomis geba puoselėti mokyklos kultūrą, išskiriančią ją iš kitų mokyklų Sugeba suburti komandas mokyklos kultūrai plėtoti Organizacijos dokumentai (protokolai, ataskaitos ir kt.) apie komandų subūrimą mokyklos kultūrai kurti ar puoselėti Organizacijos vertybių sistema atsispindi jos veikloje ir išoriniuose kultūros elementuose (bukletuose, interneto svetainėje ir kt.) Audito ataskaitos, akreditacijos. Mokyklos kultūros ritualai, užfiksuoti straipsniuose, nuotraukose, vaizdajuostėse, projektų medžiaga ir kt. Eksperto pokalbiai su savivaldos institucijų ir bendruomenės nariais I kvalifikacinė kategorija Geba inspiruoti visos mokyklos bendruomenės partnerystę nuolatinei mokyklos kultūros plėtrai Pasiekia, kad mokyklos bendruomenė vadovautųsi bendra vertybių sistema Mokyklos dokumentuose yra mokyklos bendruomenės susitarimas dėl filosofijos, kurioje išryškėja vertybių sistema Išoriniuose mokyklos kultūros elementuose, žiniasklaidoje ir kt. pastebimi faktai, jog, vadovaujantis mokyklos filosofija ir bendraisiais susitarimais dėl vertybių, sėkmingai įgyvendinama mokyklos strategija Parengta mokyklos strategija dera su bendrosiomis vertybėmis. Parengtas mokyklos bendruomenės etikos kodeksas. Mokyklos dokumentai: protokolai, ataskaitos ir kt.; nuotraukos, straipsniai. Vidaus audito medžiaga Eksperto pokalbiai su savivaldos institucijų ir bendruomenės nariais 3. Vadovavimas metinės veiklos programos rengimui ir įgyvendinimui + III kvalifikacinė kategorija Žino, kaip, remiantis mokyklos strateginiu planu ir vertybėmis, inicijuoti metinės veiklos programos rengimą ir ją parengti Inicijavo metinės veiklos programos rengimą. Su rengimo principais supažindino mokyklos bendruomenę Susirinkimų protokolai. Parengta ir patvirtinta, pagrįsta ištekliais metinės veiklos programa Mokyklos bendruomenei pristatyti metinės veiklos programos rengimo principai; bendruomenė supažindinta su programa Susirinkimų protokolai. Parengta ir patvirtinta ištekliais pagrįsta metinės veiklos programa Eksperto pokalbis su bendruomenės nariais II kvalifikacinė kategorija Geba sutelkti komandą metinės veiklos programai parengti; geba programą susieti su turimais ištekliais ir ją įgyvendinti Telkė mokyklos bendruomenės narių komandą metinei veiklos programai parengti ir įgyvendinti Susirinkimų protokolai. Audito duomenys Mokyklos bendruomenės komanda dalyvauja rengiant ir įgyvendinant metinės veiklos programą Susirinkimų protokolai. Audito duomenys Eksperto pokalbis su bendruomenės nariais I kvalifikacinė kategorija Geba sutelkti mokyklos bendruomenę metinei veiklos programai parengti ir jai įgyvendinti. Programos rengimas ir įgyvendinimas pagrįstas turimais ištekliais Sutelkė mokyklos bendruomenę metinei veiklos programai rengti ir įgyvendinti Susirinkimų protokolai. Audito duomenys Mokyklos bendruomenė dalyvauja rengiant ir įgyvendinant metinę veiklos programą Susirinkimų protokolai. Audito duomenys Eksperto pokalbis su bendruomenės nariais 4. Bendradarbiavimas su socialiniais partneriais III kvalifikacinė kategorija Supranta bendradarbiavimo su kitomis institucijomis svarbą mokyklos veiklai ir organizacijos tikslams pasiekti. Žino, kaip kartu su steigėju ir kitomis suinteresuotomis institucijomis įvertinti vietos bendruomenės poreikius Inicijavo bendravimo ryšių su socialiniais partneriais miesto, (rajono) lygmeniu užmezgimą. Inicijavo ir dalyvavo vertinant edukacinius vietos bendruomenės poreikius Sutartys su socialiniais partneriais. Tyrimų, įvertinant vietos bendruomenės poreikius, duomenys. Vertinimo protokolai Mokyklos bendruomenės nariai žino ir supranta socialinių partnerių svarbą mokyklos veiklai. Mokyklos bendruomenės nariai išsako savo edukacinius poreikius Fiksuoti mokyklos socialinių partnerių dalyvavimo mokyklos veikloje bei pagalbos, įgyvendinant mokyklos tikslus, faktai. Tyrimų duomenys. Vertinimo protokolai Eksperto pokalbis su bendruomenės nariais II kvalifikacinė kategorija Plečia mokyklos bendradarbiavimą su socialiniais partneriais, sudarydamas galimybes mokyklos komandoms tobulinti bendradarbiavimo įgūdžius Inicijavo bendravimo su socialiniais partneriais ryšių užmezgimą šalies lygmeniu. Įtraukė į bendravimą su socialiniais partneriais savo mokyklos komandų narius Strateginiame plane yra bendravimo su socialiniais partneriais tikslai, uždaviniai, priemonės (arba sukurta programa). Patvirtintas bendrų renginių su mokyklos komandomis ir socialiniais partneriais planas Mokyklos komandos bendradarbiauja su socialiniais partneriais Bendrų renginių protokolai, filmuota renginių medžiaga, laikraščių publikacijos ir kt. I kvalifikacinė kategorija Geba užmegzti bei palaikyti veiksmingus ryšius ir įtraukti mokyklos bendruomenę į bendrą veiklą su partneriais užsienyje, kitomis suinteresuotomis institucijomis ir kitais socialiniais partneriais Inicijavo partnerystės tinklo, į kurį įeitų mokyklos bendruomenė, užsienio partneriai, valdžios, verslo ir aukštesnįjį išsilavinimą teikiančios institucijos, kūrimą Sukurtas partnerystės tinklas. Sutartys su socialiniais partneriais. Susirinkimų protokolai Mokyklos bendruomenė aktyviai dalyvauja bendroje veikloje su socialiniais partneriais ir taip prisideda prie sėkmingos mokyklos veiklos Sukurtas partnerystės tinklas. Sutartys su socialiniais partneriais. Susirinkimų protokolai 5. Vidaus audito organizavimas. Gautų duomenų panaudojimas veiklai tobulinti + III kvalifikacinė kategorija Žino, kaip atlikti nuolatinę mokyklos veiklos ir valdymo išteklių būklės analizę, skelbti ataskaitas mokyklos bendruomenei, steigėjui (-ams), kitiems suinteresuotiems asmenims Inicijavo nuolatinę mokyklos veiklos ir valdymo išteklių būklės analizę, skelbė ataskaitas mokyklos bendruomenei, steigėjui (-ams), kitiems suinteresuotiems asmenims Audito ataskaitos „stipriosios pusės“ duomenys; ataskaitos. Pranešimų mokyklos bendruomenei protokolai Mokyklos bendruomenė dalyvauja atliekant mokyklos auditą Audito duomenys Eksperto pokalbis su bendruomenės nariais II kvalifikacinė kategorija Geba vertinimo išvadas panaudoti rengiant mokyklos strategiją ir strateginį planą bei moko mokyklos bendruomenę pasinaudoti išvadomis Kurdamas mokyklos strategiją ir rengdamas strateginį planą naudojosi audito išvadomis. Supažindino mokyklos bendruomenę, kaip mokyklos audito išvadas panaudoti rengiant mokyklos strategiją ir strateginį planą Strateginėje analizėje panaudotos mokyklos audito išvados. Susirinkimų protokolai. Mokyklos bendruomenės nariai remiasi audito išvadomis rengdami mokyklos strategiją ir strateginį planą Susirinkimų protokolai Eksperto pokalbis su bendruomenės nariais I kvalifikacinė kategorija Geba atlikti audito rezultatų išryškintos gerosios patirties sklaidą šalies mastu ir dalytis gerąja patirtimi Audito tematika vedė seminarus, skaitė pranešimus, spausdino publikacijas ir kt. Vestų seminarų pažymėjimai, sertifikatai; pranešimų kopijos, spausdintų straipsnių kopijos ir kt. Mokyklos bendruomenė dalyvauja gerosios patirties sklaidoje Pažymėjimai, sertifikatai, kita medžiaga, patvirtinanti gerosios patirties sklaidą 6. Projektų valdymas + III kvalifikacinė kategorija Geba valdyti projektus organizacijoje Organizacijoje parengti ir įgyvendinami projektai atsižvelgiant į audito išvadose išryškėjusius mokyklos prioritetus ir stiprintinas sritis Susirinkimų protokolai, parengtos programos, projektai, jų įgyvendinimo ataskaitos Organizacijos veikla tobulinama pasitelkiant projektų valdymą Parengtos programos, projektai, jų įgyvendinimo ataskaitos. Audito medžiaga Eksperto pokalbiai su savivaldos institucijų ir bendruomenės nariais. Vaizdajuostės, nuotraukos, informacija, pateikiama įvairiomis priemonėmis II kvalifikacinė kategorija Pasitelkęs komandas geba rengti ir valdyti miesto ir/ar šalies lygio projektus taip, kad jie būtų panaudoti mokyklos plėtrai Drauge su projektų komandomis inicijavo projektų rengimą, atsižvelgdamas į vidaus audito išvadose išryškėjusius mokyklos prioritetus ir stiprintinas sritis, koordinavo jų eigą ir kontrolę, ataskaitos parengimą; pasiekė, jog projektų tikslai būtų integruoti į mokyklos ugdymo turinį (curriculum) Susirinkimų protokolai, parengtos programos, projektai, jų įgyvendinimo ataskaitos Vadovo ir projektų rengimo komandų pastangomis įgyvendinami organizacijos kaitai įtaką darantys miesto ir šalies projektai Parengtų ir įgyvendinamų miesto ir/ar šalies projektų dokumentai, ataskaitos. Audito medžiaga Eksperto pokalbiai su savivaldos institucijų ir bendruomenės nariais. Mokyklos veiklos dokumentai, vaizdajuostės, nuotraukos; informacija, pateikiama įvairiomis priemonėmis I kvalifikacinė kategorija Geba su mokyklos bendruomene rengti ir valdyti šalies ir/ar tarptautinio lygio projektus, kad jie būtų panaudoti mokyklos plėtrai Mokyklos bendruomenė inicijavo komandų, gebančių parengti šalies ir tarptautinius projektus, kurių tikslai integruojami į mokyklos ugdymo turinį, sukūrimą, projektų įgyvendinimą ir ataskaitų parengimą Susirinkimų protokolai, parengtos programos, projektai, pasirašytos bendradarbiavimo sutartys, jų įgyvendinimo ataskaitos Bendruomenės pastangomis įgyvendinami organizacijos kaitai įtaką darantys šalies ir/ar tarptautiniai projektai Parengtų ir įgyvendinamų šalies ir/ar tarptautinių projektų, pritraukusių investicines lėšas, dokumentai, ataskaitos. Audito medžiaga Eksperto pokalbiai su savivaldos institucijų ir bendruomenės nariais. Vaizdajuostės, nuotraukos, informacija, pateikiama įvairiomis priemonėmis 7. Vadybinė veikla, sudarant sąlygas plėtoti savivaldos veiklą III kvalifikacinė kategorija Geba sudaryti sąlygas savivaldos institucijoms veikti Sudarė sąlygas savivaldos institucijų veiklai Patvirtinta mokykloje veikiančių savivaldos institucijų struktūra, veiklos nuostatai, kuriuose aiškiai apibrėžta savivaldos institucijų atsakomybė ir atsiskaitomybė; savivaldos institucijų veiklos planai Mokykloje veikia savivaldos institucijos Savivaldos institucijų veiklos planai, susirinkimų protokolai Eksperto pokalbis su bendruomenės nariais II kvalifikacinė kategorija Geba įtraukti savivaldos institucijas į mokykloje vykdomus planavimo procesus Įtraukė mokykloje veikiančių savivaldos institucijų atstovus į vykdomus planavimo procesus Susirinkimų protokolai Savivaldos institucijų atstovai dalyvauja planavimo procesuose Susirinkimų protokolai Eksperto pokalbis su bendruomenės nariais I kvalifikacinė kategorija Geba įtraukti savivaldos institucijas į pokyčių inicijavimą ir jų įgyvendinimą, bendradarbiauti su savivaldos institucijomis, teikti joms įvairią informacinę, konsultacinę ir metodinę pagalbą Įtraukė mokykloje veikiančias savivaldos institucijas į pokyčių inicijavimą ir jų įgyvendinimą, teikė joms įvairią informacinę, konsultacinę ir metodinę pagalbą Susirinkimų protokolai Savivaldos institucijos svarstė mokyklos valdymo ir ugdymo alternatyvas, sprendė aktualias mokyklos problemas, teikė pasiūlymus Susirinkimų protokolai Eksperto pokalbis su bendruomenės nariais III. VADYBINĖS VEIKLOS SRITIS: UGDYMO PROCESO VALDYMAS 13. Vadovas suvokia švietimo tikslus, veiksmingo ugdymo(-si) principus bei vertinimo strategijas. Vadovas užtikrina švietimo sistemos veiksmingumą, mokyklos infrastruktūros ir ugdymo tikslų dermę, geba ekspertuoti mokyklos veiklą, koreguoti ugdymo turinį ir ugdymo proceso organizavimą, kurti ir palaikyti aplinką, skatinančią ir užtikrinančią ugdymą ir veiksmingą mokymąsi, sudaro sąlygas individualiai ir diferencijuotai ugdymo veiklai atsižvelgiant į mokinių patirtį, interesus, gebėjimus bei poreikius. 2 lentelė. UGDYMO PROCESO VALDYMAS: VADOVO KOMPETENCIJOS ĮRODYMAI IR VERTINIMO KRITERIJAI Vertinimo kriterijai Privalomas vadovui Privalomas pavaduotojui Kategorija Vadovo kompetencija Vadovo veiklos faktai Vadovo veiklos faktų patvirtinimas Mokyklos veiklos rezultatai Mokyklos veiklos rezultatų patvirtinimas Papildomo vertinimo metodai 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 8. Ugdymo turinio planavimas ir įgyvendinimas + III kvalifikacinė kategorija Geba bendradarbiauti su mokytojų taryba planuodamas ugdymo turinį ir veiksmingai jį įgyvendindamas Mokyklos vadovas drauge su mokytojų taryba, atsižvelgdamas į vidaus audito išvadas, parengė ugdymo planą, teikiantį mokiniams galimybių įgyti „Bendrosiose programose“ ir „Išsilavinimo standartuose“ numatytą išsilavinimą ir siekti sėkmingos saviraiškos Mokyklos vadovo patvirtinti ir higienos normas atitinkantys teminiai planai, mokomųjų dalykų programos (jei reikia, specialios) ir ugdymo planas dera su „Bendrųjų programų“, „Išsilavinimo standartų“ ir ugdymo plano reikalavimais Mokymo bazė ir priemonės atitinka „Mokyklų aprūpinimo standartus“ ir higienos normas. Mokinių pasiekimai atitinka „Bendrųjų programų“ ir „Išsilavinimo standartų“ reikalavimus. Gerai veikia „Ugdomosios priežiūros“ sistema Mokyklos veiklos dokumentai. Vidaus audito medžiaga Eksperto pokalbiai su savivaldos institucijų, bendruomenės nariais II kvalifikacinė kategorija Geba bendradarbiauti su mokyklos savivaldos institucijomis planuodamas ugdymo turinį ir veiksmingai jį įgyvendindamas Mokyklos vadovas drauge su savivaldos institucijomis, atsižvelgdamas į vidaus audito išvadas, parengė ugdymo planą, teikiantį mokiniams galimybių įgyti išsilavinimą pagal „Bendrųjų programų“ ir „Išsilavinimo standartų“ reikalavimus ir siekti sėkmingos saviraiškos Savivaldos institucijų aprobuotos ir vadovo patvirtintos programos ir ugdymo planas dera su „Bendrosiomis programomis“, „Išsilavinimo standartais“ ir ugdymo planu, o individualios programos praturtintos edukacinėmis novacijomis Drauge su mokyklos savivaldos institucijomis apibrėžtas ugdymo procesas, individualizuotas ir diferencijuotas pagal mokinių saviraiškos poreikius ir mokyklos galimybes. Mokiniai – miesto konkursų, olimpiadų, varžybų prizininkai Mokyklos veiklos dokumentai. Vidaus audito medžiaga Eksperto pokalbiai su savivaldos institucijų ir bendruomenės nariais I kvalifikacinė kategorija Geba įtraukti mokyklos bendruomenę įjos lūkesčius ir mokyklos strategiją atitinkančio ugdymo turinio planavimą ir prisiimti atsakomybę už sėkmingą jo įgyvendinimą Mokyklos bendruomenės pastangomis, atsižvelgus į vidinio audito išvadas, suplanuotas ugdymo turinys (programos, projektai, metodai, organizavimo būdai ir kt.) leidžia sukurti savitas edukacines aplinkas bei veiksmingą sėkmingos mokinių savikūros ir saviraiškos sistemą Organizacijos bendruomenės aptartos, savivaldos institucijų aprobuotos ir vadovo patvirtintos mokomųjų dalykų, individualios, integruoto ugdymo programos ir ugdymo planas dera su bendrosiomis programomis ir ugdymo planu bei leidžia mokiniams įgyti papildomų žinių, gebėjimų, kompetenciją Mokyklos bendruomenės pastangomis maksimaliai įgyvendinama parengta ugdymo strategija. Mokiniai – šalies konkursų, olimpiadų, varžybų prizininkai Mokyklos veiklos dokumentai. Vidaus audito medžiaga Eksperto pokalbiai su savivaldos institucijų, bendruomenės nariais 9. Edukacinių aplinkų sukūrimas ir mokinių poreikių tenkinimas + + III kvalifikacinė kategorija Geba mokykloje sukurti edukacines aplinkas, atitinkančias mokyklų aprūpinimo standartus ir sudarančias sąlygas tenkinti ugdytinių poreikius Mokyklos vadovas rengia ir įgyvendina mokomųjų kabinetų, laboratorijų ir kitų erdvių, skirtų ugdymui ir popamokinei veiklai, turtinimo ir aprūpinimo mokymo ir kt. priemonėmis programą Vadovo tvarkomaisiais raštais patvirtinti, materialiniais ištekliais paremti, mokyklų aprūpinimo standartus atitinkantys mokomųjų kabinetų, laboratorijų, dirbtuvių, sporto salių turtinimo ir aprūpinimo mokymo priemonėmis planai Mokykloje sukurtos mokymosi ir popamokinei veiklai skirtos aplinkos, sudarančios sąlygas mokinių saviraiškai ir kokybiškų žinių įgijimui Mokykloje veikia mokomieji kabinetai, laboratorijos, dirbtuvės ir kt. mokomosios erdvės, atitinkančios mokyklų aprūpinimo standartus ir sudarančios sąlygas tenkinti mokinių poreikius; vidaus audito medžiaga II kvalifikacinė kategorija Geba kartu su komandomis kurti ir plėtoti mokykloje edukacines aplinkas, leidžiančias naudoti šiuolaikines informacines technologijas, mokymo metodus, būdus ir sudarančias sąlygas mokinių saviraiškai ir poreikių tenkinimui Vadovas su komandomis rengia ir įgyvendina edukacinių aplinkų kūrimo, plėtojimo, apsirūpinimo šiuolaikinėmis mokymo priemonėmis programas Vadovo patvirtinti, komandų parengti edukacinių aplinkų ir aprūpinimo mokymo priemonėmis, vidinę komunikaciją, šiuolaikinių aktyvių mokymo metodų taikymą, sąlygų saviraiškai sudarymą laiduojantys planai ir programos Mokykloje sukurtos ir veiksmingai naudojamos edukacinės aplinkos, sudarančios sąlygas ugdymo procese ir popamokinėje veikloje siekti ugdymo ir poreikių tenkinimo kokybės Mokykloje veikia edukacinės aplinkos, leidžiančios veiksmingai taikyti šiuolaikines mokymo ir informacinių technologijų priemones, mokymo metodus, organizuoti mokinių poreikius atitinkančią popamokinę veiklą. Kabinetų, laboratorijų, dirbtuvių ir kt. materialaus turto, mokymo priemonių aprašai, vidaus audito medžiaga I kvalifikacinė kategorija Geba kartu su mokyklos bendruomene kurti ir plėtoti vidines edukacines aplinkas, sudaryti sąlygas, kad ugdymui būtų panaudojamos išorinės edukacinės aplinkos Vadovas kartu su mokyklos bendruomene rengia ir įgyvendina vidinių ir išorinių edukacinių aplinkų veiksmingo ir tikslingo panaudojimo programą, inicijuoja naujų edukacinių aplinkų kūrimą Vadovo patvirtintos naujų edukacinių aplinkų kūrimo ir panaudojimo programos, patvirtintos ugdymo programos, numatančios šiuolaikinių ugdymo metodų ir priemonių taikymą, išorinių edukacinių aplinkų naudojimą Mokykloje veiksmingai ir funkcionaliai išnaudojamos vidinės ir išorinės edukacinės aplinkos, sudarytos sąlygos taikyti šiuolaikinius mokymo metodus, informacines technologijas Mokykloje veikia įprastinės ir mokyklos bendruomenės sukurtos edukacinės aplinkos, naudojamos išorinės edukacinės aplinkos, sąlygos leidžia taikyti netradicinius ugdymo metodus ir formas (nuotolinis mokymas ir pan.) 10. Mokinių saugumas. Pagalba mokiniams + III kvalifikacinė kategorija Turi nuostatą ir geba sukurti psichologiškai bei fiziškai saugias, motyvuojančias, funkcionalias, dinamiškas, higienos normas atitinkančias edukacines ir ugdymosi aplinkas, pritaikytas įvairių poreikių mokiniams Inicijavo psichologiškai bei fiziškai saugios, motyvuojančios, funkcionalios, dinamiškos, higienos normas atitinkančios mokyklos aplinkos, pritaikytos įvairių poreikių mokiniams, kūrimą Audito išvados. Atlikti mokinių adaptacijos tyrimai, išvados Mokiniai mokykloje jaučiasi psichologiškai ir fiziškai saugūs. Rūpinamasi mokyklos mokinių adaptacija, atliekami tyrimai, daromos išvados Mokyklos aplinka pritaikyta įvairių poreikių mokiniams. Atlikti mokinių adaptacijos tyrimai, padarytos išvados Eksperto pokalbis su bendruomenės nariais II kvalifikacinė kategorija Geba užtikrinti visapusišką pagalbą, tenkinančią mokinių poreikius Užtikrino, kad mokykloje būtų teikiama socialinė, pedagoginė, psichologinė, specialioji pedagoginė ir informacinė pagalba, ir organizavo sveikatos priežiūrą Mokykloje dirba specialistai (spec. pedagogas, psichologas ir kt.), jų veiklos planai, arba tokias paslaugas teikia pedagogai. Mokinių saugaus elgesio instruktažai Mokykloje teikiama socialinė, pedagoginė, psichologinė, specialioji pedagoginė ir informacinė pagalba. Mokiniai instruktuojami dėl saugaus elgesio Mokykloje dirba specialistai (spec. pedagogas, psichologas ir kt.), jų veiklos planai. Mokinių saugaus elgesio instruktažai I kvalifikacinė kategorija Skatina mokyklos bendruomenę būti aktyvia visapusiškai užtikrinant mokinių saugumą Organizuoja bendruomenės struktūras, kurios imasi iniciatyvos visapusiškam mokinių saugumui užtikrinti Sukurtos struktūros Struktūros veikia, įgyvendinamos priemonės Įgyvendintos priemonės Eksperto pokalbis su bendruomenės nariais 11. Lygių galimybių užtikrinimas III kvalifikacinė kategorija Geba užtikrinti visų subjektų, dalyvaujančių ugdyme, lygybę Užtikrina visiems asmenims vienodas ugdymo(si) galimybes Vadovo patvirtintas mokyklos ugdymo planas laiduoja vienodas ugdymo(si) galimybes Visi mokyklos ugdytiniai turi vienodas galimybes siekti standartais apibrėžtos ugdymo kokybės Mokyklos ugdymo planas parengtas atsižvelgiant į ugdytinių poreikius ir jų skirtumus Eksperto pokalbis su mokyklos bendruomenės nariais II kvalifikacinė kategorija Geba užtikrinti vienodas galimybes pasiekti ugdymo kokybę; sudaro vienodas sąlygas saviraiškai ir kultūrinei raiškai Užtikrina platų popamokinės veiklos ir saviraiškos spektrą, atsižvelgdamas į bendruomenės narių saviraiškos ir kultūrinės raiškos poreikius Vadovo patvirtintos popamokinės ir kt. veiklos programos, sukurta popamokinės veiklos sistema Mokykloje sukurtas mikroklimatas, laiduojantis lygias bendruomenės narių saviraiškos poreikių tenkinimo galimybes Vidaus audito rezultatai, mokyklos mikroklimato tyrimo rezultatai, popamokinės veiklos rezultatai Eksperto pokalbis su mokyklos bendruomenės nariais I kvalifikacinė kategorija Geba įtraukti mokyklos bendruomenės narius į mokyklos kultūros, laiduojančios lygias jos narių galimybes, kūrimą Laiduoja mokyklos kultūros, užtikrinančios lygias jos narių galimybes, sukūrimą Mokyklos filosofija ir bendri susitarimai užtikrina lygias mokyklos bendruomenės narių ugdymosi ir saviraiškos galimybes Mokyklos kultūra, ugdymo planas, popamokinės veiklos sistema užtikrina lygias visų mokyklos bendruomenės narių galimybes Išorinis auditas, ugdymo planai, programos, susiformavusi mokyklos kultūra Eksperto pokalbis su mokyklos bendruomenės nariais 12. Informavimas ir konsultavimas mokinių gyvenimo karjeros klausimais + III kvalifikacinė kategorija Geba užtikrinti ugdymo kokybę, leidžiančią ugdytiniams pasirinkti tolesnį mokymosi kelią Užtikrina, kad mokiniai įgytų žinias, atitinkančias standartų reikalavimus Vadovo patvirtintos dalykų bei ugdymo programos Mokytojai, metodinės kūrybinės grupės svarsto ir parengia dalykų programas, atitinkančias standartų ir brandos egzaminų reikalavimus Tolesnės mokinių veiklos analizė, egzaminų rezultatai, veiklos sąvadas, inspektavimo rezultatai Eksperto pokalbis su mokyklos bendruomenės nariais II kvalifikacinė kategorija Geba pasiekti, kad modifikuotos ugdymo programos užtikrintų mokinių gyvenimo karjeros kompetenciją, mokiniai būtų informuojami gyvenimo karjeros klausimais Buria mokytojų komandas modifikuotoms ir integruotoms programoms rengti, informavimui apie gyvenimo karjerą Vadovo patvirtintos modifikuotos ir integruotos programos, papildomojo ugdymo programos, parengta informavimo apie mokinių gyvenimo karjerą programa Mokytojai, metodinės kūrybinės grupės svarsto ir parengia modifikuotas, integruotas programas, mokykloje veikia informavimo karjeros klausimais sistema Įgyvendinamos modifikuotos integruotos programos, veikia informavimo karjeros klausimais centras I kvalifikacinė kategorija Geba mokykloje sukurti mokinių gyvenimo karjeros kompetencijos ugdymo sistemą, įtraukti į šią veiklą visą mokyklos bendruomenę Kartu su mokyklos bendruomene sukuria sistemą ir įtraukia jos narius į mokinių gyvenimo karjeros kompetencijos ugdymą Vadovo patvirtintas ir įgyvendinamas ugdymo turinys, patvirtinti informavimo gyvenimo karjeros klausimais centro nuostatai Ugdymo procesas ir su juo integruota popamokinė veikla sudaro sąlygas mokiniams įgyti gyvenimo karjerai būtiną kompetenciją, veikia mokinių informavimo gyvenimo karjeros klausimais centras Mokinių tolesnės veiklos rezultatai, brandos egzaminų rezultatai 13. Tėvų (globėjų, rūpintojų) informavimas ir švietimas III kvalifikacinė kategorija Geba nuolat bendradarbiauti su mokytojų taryba ir veiksmingai informuoti bei šviesti tėvus (globėjus, rūpintojus) Inicijavo mokytojų tarybą ištirti tėvų informavimo ir švietimo poreikius bei parengė veiksmingą tėvų (globėjų, rūpintojų) informavimo ir švietimo veiksmų planą Parengtas tėvų (globėjų, rūpintojų) informavimo ir švietimo veiksmų planas Pagal parengtą informavimo ir švietimo veiksmų planą tėvai nuolat informuojami apie vaiko ugdymosi galimybes ir dalyvauja tėvų švietimo renginiuose Vidaus audito medžiaga Eksperto pokalbiai su savivaldos institucijų ir bendruomenės nariais II kvalifikacinė kategorija Geba veiksmingai bendradarbiauti su mokyklos savivaldos institucijomis rengiant ir įgyvendinant tėvų (globėjų, rūpintojų) informavimo ir švietimo sistemą Inicijavo mokyklos savivaldos institucijas ištirti tėvų informavimo ir švietimo poreikius bei parengti veiksmingą tėvų (globėjų, rūpintojų) informavimo ir švietimo sistemą Sukurta tėvų (globėjų, rūpintojų) informavimo ir švietimo sistema Mokykloje veikia mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) informavimo apie vaikų ugdymosi pasiekimus ir galimybes sistema; taip pat apie mokyklos veiklos rezultatus ir strategijos įgyvendinimą Vidaus audito medžiaga Eksperto pokalbiai su savivaldos institucijų ir bendruomenės nariais I kvalifikacinė kategorija Sujungęs mokyklos bendruomenės pastangas, geba sukurti mokyklos tėvų (globėjų, rūpintojų) informacinę-komunikacinę ir švietimo sistemą Mokyklos vadovas, nuolat besimokančios bendruomenės lyderis, inspiravo sukurti savitą tėvų (globėjų, rūpintojų) informavimo ir komunikavimo bei švietimo sistemą Sukurta tėvų (globėjų, rūpintojų) informavimo-komunikavimo ir švietimo sistema Mokinių tėvai, (globėjai, rūpintojai) aktyviai išsakydami savo lūkesčius, dalyvauja planuojant ugdymo procesą, organizuojant mokymąsi (švietimą) bei sistemingai ir operatyviai (internetas, intranetas, ekstranetas ir kt.) gauna visapusišką informaciją apie savo vaiko pasiekimus, mokyklos veiklos rezultatus ir strategijos įgyvendinimą Vidaus audito medžiaga Eksperto pokalbiai su savivaldos institucijų ir bendruomenės nariais IV. VADYBINĖ VEIKLOS SRITIS: ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ VALDYMAS 14. Vadovas kuria veiksmingą mokyklos personalo politiką, užtikrinančią ugdymo kokybę ir demokratinio vadovavimo principus, išmano personalo darbą reglamentuojančius norminius dokumentus ir jais vadovaujasi. Vadovas geba konsultuoti personalą, bendrauti ir bendradarbiauti, skatinti personalo profesinę raidą. 3 lentelė. ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ VALDYMAS: VADOVO KOMPETENCIJOS ĮRODYMAI IR VERTINIMO KRITERIJAI Vertinimo kriterijai Privalomas vadovui Privalomas pavaduotojui Kategorija Vadovo kompetencija Vadovo veiklos faktai Vadovo veiklos faktų patvirtinimas Mokyklos veiklos rezultatai Mokyklos veiklos rezultatų patvirtinimas Papildomo vertinimo metodai 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 14. Darbuotojų funkcijų reglamentavimas + III kvalifikacinė kategorija Žino darbuotojų darbą reglamentuojančius norminius dokumentus ir jais vadovaujasi Parengė ir patvirtino visus reikiamus darbuotojų darbą reglamentuojančius dokumentus Parengti ir patvirtinti mokyklos nuostatai, pareigybių aprašai, darbų saugos ir sveikatos instrukcijos, vidaus tvarkos taisyklės ir kt. Mokyklos darbuotojai žino savo teises ir pareigas ir jomis vadovaujasi Darbuotojai yra pasirašę jų darbą reglamentuojančius dokumentus II kvalifikacinė kategorija Geba, jei reikia, atnaujinti, papildyti, pakoreguoti darbuotojų darbą reglamentuojančius norminius dokumentus Sistemingai peržiūri darbuotojų darbą reglamentuojančius norminius dokumentus, jei reikia, teikia pasiūlymus dėl jų koregavimo ir pritaikymo savo ugdymo įstaigai Įsakymai dėl darbuotojų darbą reglamentuojančių norminių dokumentų pataisymų, susirinkimų, kuriuose buvo svarstomi pataisymai, protokolai Mokyklos norminiai dokumentai parengti taip, kad leistų darbuotojams maksimaliai išnaudoti savo galimybes Darbuotojų darbą reglamentuojantys dokumentai Eksperto pokalbis su bendruomenės nariais I kvalifikacinė kategorija Geba įtraukti bendruomenę įjos narių teises bei pareigas reglamentuojančių dokumentų rengimą ir koregavimą Inicijavo mokyklos darbuotojų įtraukimą į jų teises bei pareigas reglamentuojančių dokumentų rengimą Darbo grupių sudėtys, patvirtintos direktoriaus įsakymu Darbuotojai dalyvavo rengiant jų teises bei pareigas reglamentuojančius dokumentus, teikė pasiūlymus dėl jų koregavimo Parengtos pareiginės instrukcijos ir kiti darbuotojų teises bei pareigas reglamentuojantys dokumentai Eksperto pokalbis su mokyklos bendruomenės nariais 15. Darbuotojų kompetencijos ir kvalifikacijos tobulinimas (toliau – DKKT) + III kvalifikacinė kategorija Geba užtikrinti darbuotojų kompetencijos ir kvalifikacijos tobulinimą (DKKT) pagal mokyklos veiklą reglamentuojančius dokumentus Inicijavo DKKT plano, kuriame suderinta darbuotojų profesinė raida su mokyklos pedagoginiais ir metodiniais poreikiais, parengimą bei savo vadybiniais veiksmais sudarė sąlygas joms įgyvendinti. Analizuoja darbuotojų profesinę raidą Patvirtintas DKKT perspektyvinis ir metiniai planai. Patvirtinti individualūs mokyklos darbuotojų profesinės raidos planai. Įvykusių kvalifikacijos kėlimo faktų dokumentai įrodo, jog šių DKKT renginių ir kito aktyvumo kiekis ir kokybė atitinka plane numatytą Pedagogų kompetencija ir kvalifikacija, taip pat seminaruose, konferencijose įgytų žinių ir patirties sklaida tarp bendradarbių sudaro prielaida …