📄 Įstatymo tekstas
Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
DĖL TELŠIŲ APSKRITIES TERITORIJOS BENDROJO (GENERALINIO) PLANO PATVIRTINIMO
2010 m. rugsėjo 8 d. Nr. 1299
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617; 2007, Nr. 39-1437) 6 straipsniu, 11 straipsnio 4 ir 10 dalimis, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Patvirtinti Telšių apskrities teritorijos bendrąjį (generalinį) planą (pridedama).
2. Nustatyti, kad šis nutarimas tą pačią dieną oficialiai be Telšių apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano brėžinių skelbiamas „Valstybės žiniose“, o nutarimas su brėžiniais – „Valstybės žinių“ interneto tinklalapyje (www.valstybes-zinios.lt).
3. Įpareigoti Būsto ir urbanistinės plėtros agentūrą prie Aplinkos ministerijos bendradarbiaujant ir suderinus su Regiono plėtros taryba per pusę metų nuo bendrojo (generalinio) plano įsigaliojimo parengti ir patvirtinti Telšių apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano įgyvendinimo programą.
MINISTRAS PIRMININKAS ANDRIUS KUBILIUS
APLINKOS MINISTRAS GEDIMINAS KAZLAUSKAS
_________________
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2010 m. rugsėjo 8 d. nutarimu Nr. 1299
TELŠIŲ APSKRITIES TERITORIJOS BENDRASIS (GENERALINIS) PLANAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Telšių apskrities teritorijos bendrasis (generalinis) planas (toliau – bendrasis (generalinis) planas) parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendiniais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. IX-1154 (Žin., 2002, Nr. 110-4852), Apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano rengimo, Savivaldybės teritorijos bendrojo plano rengimo ir Miestų ir miestelių bendrųjų planų rengimo taisyklėmis, patvirtintomis aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-263 (Žin., 2004, Nr. 83-3029), Nacionalinės darnaus vystymo strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029), nuostatomis ir kitais teisės aktais, nuorodos į kuriuos pateiktos atitinkamuose skyriuose.
2. Bendrojo (generalinio) plano sprendiniai priimti atsižvelgiant į strateginio pasekmių aplinkai vertinimo proceso rezultatus. Atliekant vertinimą nustatytos ir pasirinktos tinkamiausios apskrities teritorijos vystymo alternatyvos, aptartos jų pasirinkimo priežastys, pateiktos galimos reikšmingos pasekmės aplinkai ir nurodytos priemonės neigiamoms pasekmėms išvengti.
3. Bendrasis (generalinis) planas suderintas su sąlygas išdavusiomis ministerijomis, gretimų apskričių viršininkų administracijomis ir apskrities savivaldybėmis, aprobuotas Telšių regiono plėtros tarybos 2010 m. balandžio 20 d. sprendimu Nr. P.25-21 „Dėl Telšių apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano sprendinių aprobavimo“ ir patikrintas Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos (2010 m. birželio 4 d. patikrinimo aktas Nr. TP5-9).
4. Bendrojo (generalinio) plano numatomos strateginės vystymo kryptys, erdvinės raidos koncepcija parengtos 20 metų, o konkretizuoti sprendiniai – 10 metų.
5. Bendrajame (generaliniame) plane vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617), Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902), Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme (Žin., 1995, Nr. 3-37; 2004, Nr. 153-5571) ir kituose teisės aktuose.
II. APSKRITIES TERITORIJOS VYSTYMO KONCEPCIJA
I. Apskrities teritorijos vystymo NUOSTATOS IR bendrųjų tikslų sistema
6. Bendrajame (generaliniame) plane nustatyta bendrųjų teritorijos vystymo tikslų sistema sudaryta siekiant nuosekliai įgyvendinti darnaus vystymosi teritorinę politiką.
7. Pagrindinis bendrojo (generalinio) plano tikslas – įgyvendinant ir detalizuojant Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendinius, parengti apskrities teritorijos tvarkymo ir darnaus vystymo pagrindus ir principines nuostatas, kurie užtikrintų sveiką aplinką, tinkamą gamtos ir intelektinių išteklių naudojimą, nuosaikų ir stabilų ekonomikos augimą, visuotinę visuomenės gerovę.
8. Socialinėje plotmėje numatyta:
8.1. suteikti socialinės plėtros impulsą savivaldybėms – numatyti jų koordinuotos plėtros galimybes;
8.2. tobulinti administracines procedūras ir didinti viešojo administravimo institucijų darbuotojų administracinius gebėjimus;
8.3. skatinti viešųjų ir privačių paslaugų plėtrą kaimo gyvenamųjų vietovių sistemos centruose;
8.4. optimizuoti sveikatos ir socialinių paslaugų įstaigų tinklą, plėtoti paslaugų infrastruktūrą;
8.5. stiprinti apskrities demografinį potencialą ir kultūrinį tapatumą;
8.6. sudaryti sąlygas įgyvendinti teritoriškai diferencijuotą apskrities demografinę ir socialinę politiką, specialias regionines nedarbo mažinimo, kaimo bendruomenių aktyvinimo, švietimo, profesinio rengimo, mokslo, studijų ir socialinių paslaugų programas, padaryti jas prieinamesnes gyventojams;
8.7. kurti ir stiprinti apskrities kultūrinį tapatumą, remti etnokultūros teritorinę raišką;
8.8. mažinti socialinę atskirtį;
8.9. užtikrinti apskrities gyventojams sveiką ir švarią aplinką.
9. Ekonominėje plotmėje numatyta:
9.1. skatinti diferencijuotą pramonės potencialo plėtrą apskrities teritorijoje – dekoncentruoti pramonės plėtrą, skirtingose apskrities teritorijose plėtoti specifines pramonės sritis;
9.2. plėtoti paslaugų sektoriaus infrastruktūrą, skatinti turizmo paslaugų sektoriaus plėtrą, ypač apskrities teritorijos upių ir ežerų pakrantėse, plėtoti verslo paslaugas;
9.3. plėtoti geležinkelių ir automobilių kelių tinklą, logistikos infrastruktūrą, naudoti tarptautinius ir šalies tranzitinius koridorius;
9.4. modernizuoti Telšių apskrities susisiekimo infrastruktūrą – jungti juos prie vientisos šalies ir Europos Sąjungos sistemos, pagerinti rajoninių ir vietinių kelių techninius parametrus, plėtoti viešojo susisiekimo sistemą;
9.5. sudaryti sąlygas gyventojams ir verslo subjektams didinti jų mobilumą – išplėsti pakelės infrastruktūros įstaigų tinklą, užtikrinti gyventojams saugų susisiekimą automobiliais ir dviračiais, keliuose taikyti inžinerines saugaus eismo priemones;
9.6. skatinti alternatyvių energijos šaltinių naudojimą, plėtoti naujų perspektyvių naudingųjų iškasenų gavybą ir taip skatinti apskrities ūkio plėtrą;
9.7. modernizuoti žemės ir miškų ūkį – teritoriškai diferencijuoti, atlikti funkcinę jo konversiją, didinti apskrities miškingumą, plėtoti ekologinę žemdirbystę, užtikrinti ilgalaikius žemėnaudos prioritetus ir racionalų žemės naudojimą;
9.8. didinti žemės ūkio konkurencingumą – sudaryti sąlygas plėtotis ūkių stambėjimo procesams, gerinti žemės ūkio paskirties žemės kokybę;
9.9. plėtoti alternatyvias veiklas kaimo gyvenamosiose vietovėse – sudaryti smulkiųjų verslų plėtros sąlygas, skatinti kaimo turizmo paslaugų ir pramogų plėtrą;
9.10. didinti pramonės ir verslo konkurencingumą – diegti didelės pridėtinės vertės gamybą ir informacines technologijas;
9.11. gerinti pramonės ir verslo aplinką.
10. Aplinkosaugos plotmėje numatyta:
10.1. gausinti gamtos išteklius ir gerinti jų kokybę – didinti apskrities teritorijos miškingumą, saugoti ir puoselėti natūralias ir pusiau natūralias gamtines teritorijas, formuoti rekreacinius išteklius regiono upių ir ežerų pakrantėse;
10.2. išlaikyti ir stiprinti turimą sveiką aplinką, kraštovaizdžio, biologinės įvairovės ir gamtinio karkaso palaikymo sistemą;
10.3. užtikrinti apskrities savitumus formuojančių gamtinės ir kultūrinės aplinkos vertybių efektyvią apsaugą ir racionalų naudojimą;
10.4. užtikrinti tik ekologiškai pagrįstų projektų ir strateginių kraštotvarkos programų įgyvendinimą.
11. Erdvinės struktūros vystymo plotmėje numatyta:
11.1. užtikrinti tikslingą ir darnią gyvenamųjų vietovių erdvinės struktūros raidą, pagrįstą šalies erdvinio urbanistinio stuburo palaikymo ir tolygaus socialinio ekonominio ir urbanistinio aktyvumo centrų išdėstymo darna, atsižvelgiant į gamtinį karkasą;
11.2. užtikrinti tikslingą ir darnią saugomų teritorijų raidą, pagrįstą šalies gamtinio karkaso palaikymo ir stiprinimo principu;
11.3. numatyti priemones urbanistinio ir gamtinio karkasų erdvinei darnai, ekosistemų dinaminiam stabilumui ir kraštovaizdžiui palaikyti;
11.4. racionaliai paskirstyti apskrities teritorijos funkcinio naudojimo prioritetus; ypač daug dėmesio teikti transporto ir inžinerinių sistemų plėtojimui ir modernizavimui, turizmo ir poilsio infrastruktūros plėtojimui, pramonės ir verslo konkurencingumo didinimui;
11.5. kuo geriau naudoti turimą apskrities teritorijos potencialą;
11.6. taikyti aktyvias regioninės politikos priemones esamoms neigiamoms regionų raidos tendencijoms pakeisti;
11.7. išsaugoti ir stiprinti apskrities teritorijos savitumą.
II. BENDROJI ERDVINĖ KONCEPCIJA
12. Nustatyta apskrities erdvinė (teritorinė) koncepcija – konkreti jos teritorijos sąranga, išreikšta funkciniais teritoriniais karkasais ir funkcinėmis struktūromis, detalizuojant ir konkretizuojant šalies teritorijos erdvinio vystymo nuostatas.
13. Priimti apskrities funkciniai teritoriniai karkasai – vientisi apibrėžtų funkcijų centrų ir veiklos integracijos ašių teritoriniai-erdviniai junginiai. Abu šie funkciniai karkasai vaidina fundamentalų vaidmenį apskrities teritorijoje, įgyvendinant kraštovaizdžio darnos idėją.
14. Apskrities teritorijoje formuojami dvejopi atraminiai funkciniai teritoriniai karkasai – urbanistinis ir gamtinis.
15. Apskrities urbanistinį karkasą sudaro:
15.1. gyvenamųjų vietovių su socialinės ir kultūrinės infrastruktūros koncentracija ir susisiekimo sistemos;
15.2. aktyviausios ūkinės plėtros centrų ir urbanistinės integracijos ašių su labiausiai sukultūrinta gamtine aplinka ir išplėtotais geotechniniais kompleksais sistema, sudaranti funkcinį apskrities stuburą, kuris palaiko apskrities socialinį-ekonominį gyvybingumą.
16. Apskrities urbanistinėje sistemoje išskiriamas perspektyvinis atraminis gyvenamųjų vietovių tinklas, kurį sudaro 2 hierarchijos lygmenų centrai (1 brėžinys „Teritorijos vystymo erdvinė struktūra“):
16.1. II lygmens – regioninis B kategorijos esamas nepakankamo potencialo centras Telšiai; reikia renovuoti ir stiprinti esamą socialinį-ekonominį šio centro potencialą;
16.2. II lygmens – regioninis C kategorijos subcentras Mažeikiai; būtina aktyviai stiprinti ir renovuoti esamą šio centro socialinį-ekonominį potencialą;
16.3. III lygmens – pagrindiniai lokaliniai centrai arba savivaldybių centrai, kurie palaikomi ar plėtojami mažų miestų pagrindu; tai esami ir galimi perspektyvoje nauji aptarnavimo centrai.
17. Apskrities urbanistinėje sistemoje išskirta tokia perspektyvinė urbanistinės integracijos ašių hierarchija:
17.1. I lygmuo – (IA, IB, IC kategorijos) šalies ekonominės-socialinės plėtros integracijos ašys, numatytos esamų ir perspektyvinių tarptautinių transporto magistralių, jungiančių šalies regionus (jų centrus) tarpusavyje ir su kaimyninių valstybių regionais, pagrindu;
17.2. II lygmuo – regioninės jungtys – urbanistinės integracijos ašys, jungiančios regionų dalis (jų centrus) ir siejančios jas su aukštesnio lygmens urbanistinės integracijos ašimis; jos formuoja apskrities teritorijos karkasinį žiedą (krašto ir rajoninių kelių pagrindu), jungiantį visus lokalinius centrus tarpusavyje ir su apskrities centru;
17.3. III lygmuo – lokalinės jungtys, papildančios regionines urbanistinės integracijos ašis.
18. Apskrities teritorijos bendroje erdvinėje koncepcijoje (1 brėžinys „Teritorijos vystymo erdvinė struktūra“) nustatyti:
18.1. urbanistinio koncentruojančio poveikio arealai;
18.2. gamtinis karkasas, kurį apskrityje sudaro ekologinio aktyvumo centrų, ašių su mažiausiai sukultūrintais gamtiniais kompleksais ir ribota technine infrastruktūra sistema – atsvara jos urbanistiniam funkciniam stuburui.
19. Gamtinį karkasą apskrityje sudaro šios pagrindinės dalys, kurios pagal svarbą išskirtos kaip nacionalinės ir regioninės reikšmės gamtinio karkaso sudedamosios dalys:
19.1. geoekologinės takoskyros – teritorijų juostos, skiriančios stambias gamtines geosistemas ir atliekančios ekologinį kompensavimą tarpsisteminiu lygmeniu, ypač dideliu ekologiniu aktyvumu ir jautrumu pasižyminčios teritorijos: upių aukštupiai, vandenskyros, aukštumų ežerynai, kalvynai, aukštapelkės, priekrantės, požeminių vandenų intensyvaus maitinimo zonos;
19.2. geosistemų vidinio stabilizavimo arealai – teritorijos, atliekančios ekologinį kompensavimą lateralinėse (horizontaliosios teritorinės migracijos) geosistemose; tai paprastai teritorijos, reikšmingos biologinės įvairovės požiūriu, taip pat galinčios transformuoti šoninį nuotėkį ar kitus srautus: želdinių masyvai ir grupės, natūralios pievos, pelkės, kiti vertingi ekotopai stambiųjų apskrities geosistemų viduje;
19.3. migracijos koridoriai – slėniai, raguvynai ir dubakloniai, kuriais vyksta intensyvi medžiagų, energijos ir gamtinės informacijos srautų apykaita ir biologinių rūšių migracija.
20. Gamtinio kraštovaizdžio ekologinio stabilizavimo teritorijų sistemą šalyje nustato Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane patvirtintas gamtinio karkaso elementų lokalizavimas.
21. Išskirtas apskrities ekologinis tinklas – gamtinio karkaso dalis, jungianti didžiausios bioekologinės svarbos buveines, jų aplinką, gyvūnų ir augalų migracijos koridorius.
22. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane nustatyti rekreacijos išteklių arealai:
22.1. Plungės–Telšių arealas, esantis vakarinėje apskrities dalyje (Plungės rajono ir Telšių rajono savivaldybėse), priskirtas labai didelio ir didelio potencialo rekreaciniam arealui, sudarančiam nacionalinės reikšmės rekreacinę sistemą;
22.2. didžioji Telšių apskrities teritorijos dalis, priskirta prie gana mažo ir mažo potencialo rekreacinių arealų, sudarančių lokalinės svarbos rekreacines sistemas, tai Rietavo–Tauragės, Kuršėnų–Mažeikių, Akmenės–Žagarės rekreaciniai arealai arba jų dalys, patenkančios į Telšių apskrities ribas.
23. Svarbią vietą rekreacijos plėtros teritorinėje sistemoje užima rekreacinio aptarnavimo centrai Telšiai, Plungė, Mažeikiai, Rietavas, Plateliai, Varniai, Viekšniai ir Seda.
24. Įvairaus potencialo kompleksiniai rekreacijos išteklių arealai, rekreacinio aptarnavimo ir turizmo centrai kartu su išskirtais 8 kultūros paveldo objektų sankaupų arealais sudaro svarbiausias apskrities rekreacinio aktyvumo ašis – savotišką rekreacinio aktyvumo žiedą (1 brėžinys „Teritorijos erdvinė struktūra“).
25. Apskrities teritorijos bendrojoje erdvinėje koncepcijoje numatytas toks kitų rekreacinių teritorijų naudojimas:
25.1. intensyvios rekreacijos plėtros teritorijos – kaimo turizmas, maitinimo ir apgyvendinimo paslaugos, pramogos;
25.2. rekreacijos plėtra su apribojimais – saugomose teritorijose.
26. Apskrities teritorija suskirstyta į 8 teritorijos prioritetinio vystymo tipų arealus (1 brėžinys „Teritorijos vystymo erdvinė struktūra“):
26.1. urbanistinio vystymo – apskrities centras Telšiai, regioninio lygmens centras Mažeikiai (taip pat ir Mažeikių naftos perdirbimo įmonė), savivaldybių centrai – Plungė, Rietavas ir plėtojami lokaliniai centrai Seda, Varniai su aplinkiniais nustatytais perspektyvinės plėtros arealais; kituose esamuose ir perspektyviniuose urbanistinio vystymo centruose jų vystymo kryptį žymi pats urbanistinio karkaso centro lokalizavimas;
26.2. esamo bioprodukcinio naudojimo intensyvinimo – žymesnių ekologinių ribojimų nekeliantys arealai šiaurinėje (Mažeikių rajono savivaldybė), rytinėje (Telšių rajono savivaldybė), vakarinėje (Plungės rajono savivaldybė) ir pietinėje (Rietavo savivaldybė) apskrities teritorijos dalyse;
26.3. tausojančio bioprodukcinio naudojimo vystymo – ekologinių ribojimų reikalingi eroduojamų Žemaičių aukštumos kalvynų (didžioji centrinė apskrities dalis), ežeringų dubaklonių ir paslėnių arealai įvairiose regiono vietose;
26.4. bioprodukcinio-konservacinio vystymo ir konversijos – „Natura 2000“ ir kitų saugomų teritorijų arealai apskrities pietvakarinėje (Plungės rajono savivaldybė, Rietavo savivaldybė) ir šiaurinėje (Mažeikių rajono savivaldybė) dalyse;
26.5. konservacinės apsaugos vystymo – išimtinai konservacinio prioriteto arealas Kamanų valstybinio gamtinio rezervato ir jo buferinės apsaugos zonos ribose;
26.6. konservacinio-rekreacinio vystymo ir konversijos – Žemaitijos nacionalinio parko, Varnių ir Ventos regioninių parkų, Plinkšių, Minijos pralaužos, Varduvos kraštovaizdžio draustinių esamos ir planuojamų valstybinių Germanto ir Cėklio (Plinkšių) regioninių parkų perspektyvinės teritorijos;
26.7. rekreacinio vystymo ir konversijos arealai – nepakankamai naudojamų rekreacinių gamtos išteklių arealai apskrities centrinėje – Tausalo ir Ubiškės (Telšių rajono savivaldybė), Gondingos (Plungės rajono savivaldybė), pietinėje – Jūros (Rietavo savivaldybė) ir šiaurinėje – Tirkšlių (Mažeikių rajono savivaldybė) dalyse;
26.8. gavybinio vystymo ir konversijos – eksploatuojami ir perspektyvūs naudingųjų iškasenų (durpės) telkiniai Mažeikių rajono ir Telšių rajono savivaldybėse.
27. Pagal teritorijos vystymo strategijos pobūdį Telšių apskrityje nustatyti trijų tipų funkcinių struktūrų arealai:
27.1. konversinio vystymo (Tauragės–Raseinių–Rietavo ir Salantų–Sedos arealai), kur reikia esamo tradicinio naudojimo krypčių pertvarkos ir ypatingo aplinkosauginio reglamentavimo;
27.2. palaikomojo tipo (apskrities pakraščiai ties Rietavu ir Plunge), kur reikia esamo naudojimo adaptacijos ir atitinkamo valstybės palaikymo;
27.3. plėtojamojo vystymo (Mažeikių–Akmenės arealas), kur numatoma intensyvinti esamą naudojimą.
III. TERITORIJOS NAUDOJIMO FUNKCINIAI PRIORITETAI
28. Apskrities teritorijos perspektyvinis funkcinis zonavimas atliktas remiantis Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane pateikta šalies perspektyvinio funkcinio makrozonavimo sistema ir atlikta esamos būklės analize.
29. Didžioji apskrities dalis patenka į Vidurio Žemaičių ir Aukštumų sritį, su vyraujančiais tausojančio miškų ūkio, instituciškai organizuotos konservacijos ir intensyvios rekreacijos prioritetais. Šioje zonoje paplitę menkos ūkinės vertės dirvožemiai, sudėtingos ūkininkavimo sąlygos, dėl to joje planuojama didinti miškų ūkio paskirties žemės plotus – sodinti mišką miškotvarkos projektuose numatytuose, pirmiausia gamtinio karkaso, plotuose. Apskrities mažesnioji teritorija patenka į Šiaurės ir Vidurio Lietuvos sritį, kuriai būdingiausias gamybinio intereso prioritetas, žemės ir miško ūkis, taip pat transportas.
30. Bendrajame (generaliniame) plane (2 brėžinys „Teritorijos funkciniai prioritetai“) išskirti 6 rajonai pagal teritorijos naudojimo funkcinius prioritetus, kurių suvestinė su jų polifunkcinio zonavimo indeksais pateikta 1 lentelėje. Tai gana stambios teritorijos, pasižyminčios panašiomis gamtinėmis, urbanistinėmis ir ūkinėmis sąlygomis ir besikartojančiais savitais funkcinių prioritetų kompleksais.
1. lentelė. Funkcinių prioritetų rajonai ir porajoniai Telšių apskrityje
2.
3.
5.
6.
7.
8.
9.
10.
11.
12.
13.
14.
16.
17.
18.
19.
20.
22.
23.
25.
26.
27.
28.
29.
30.
31.
32.
33.
34.
Funkcinių prioritetų rajonai
Funkcinių prioritetų porajoniai
Polifunkcinio zonavimo indeksai
1. Apuolės–Ylakių
žmr
Ubiškės
žmr
Varduvos
žmc
4. Plungės–Telšių
mCR
Žemaitijos nacionalinio parko
Crm
Sedos–Alsėdžių
žMu
Telšių
Urž
Plinkšių–Germanto
Crm
Ruškio
žmc
Aitros
MŽ
Tausalo
žmr
Šateikių–Mišėnų
žM
Plungės
Urž
Burbaičių
ŽM
15. Kulių–Rietavo
Mc
Karklėnų
Mž
Minijos
mc
Rietavo
Už
Giliogirio
mž
Žadvainių
Mž
21. Dūseikių–Užvenčio
žm
Upynos
už
Duseikių
Mž
24. Akmenės–Mažeikių
ŽMc
Mažeikių
Už
Tirkšlių
urm
Ventos
žcr
Mažeikių naftos
Um
Varduvos
žmr
Buknaičių–Purvėnų
ŽM
Šerkšnėnų–Belinos
MŽ
Tryškių
už
Virintos
cMm
Pinkelių–Raščių
MŽ
35. Viekšnių–Žagarės
mrc
Šernynės–Kamanų
Cm
Viekšnių
Crm
Teritorijų naudojimo indeksai: Ž – intensyvus žemės ūkis, ž – tausojantis žemės ūkis; M – intensyvus miškų ūkis, m – tausojantis miškų ūkis; R – intensyvi rekreacija, r – ekstensyvi rekreacija; C, c – konservacija (instituciškai ar tik įstatymiškai organizuota), U, u – urbanizacija (aglomeruota ir dispersiška).
31. Funkcinių prioritetų rajonai išskirti į smulkesnius vienetus – porajonius (pagal 17 polifunkcinių tipų), apimančius gana nedideles teritorijas, pasižyminčias panašiomis ūkinėmis ir apsauginėmis funkcijomis, sujungtomis į 7 funkcinių prioritetų kompleksus. Jie pateikti 2 lentelėje.
2 lentelė. Funkcinių prioritetų kompleksai Telšių apskrities savivaldybėse
(tūkst. hektarų, procentais)
Funkcinių prioritetų kompleksai
Iš viso apskrityje
Mažeikių rajono savivaldybėje
Rietavo savivaldybėje
Plungės rajono savivaldybėje
Telšių rajono savivaldybėje
Ia
Cm
(instituciškai organizuota konservacija ir tausojantis miškų ūkis)
2,6
0,6
2,6
2,1
–
–
–
II a-b
Crm
(instituciškai organizuota ekstensyvi konservacija ir rekreacija bei tausojantis miškų ūkis)
109,1
25,1
12,2
10
0,1
0,2
35,5
32,1
61,4
42,7
III a-c
žmc
(tausojantis žemės ir miškų ūkis ir įstatymiškai organizuota konservacija)
81
18,6
10,2
8,4
20,7
35,4
31,6
28,6
18,5
12,9
IV a-b
žcmr
(tausojantis žemės ir miškų ūkis, ekstensyvi rekreacija ir įstatymiškai organizuota konservacija)
13,9
3,2
11,7
9,6
–
–
2,2
1,5
V a-c
M(m)ž
(įvairaus pobūdžio miškų ir tausojantis žemės ūkis)
100,2
23
–
35,3
60,3
22,8
20,6
42,3
29,4
VI a-c
M(m)Ž(ž)u
(įvairaus pobūdžio miškų ir žemės ūkis, dispersiška urbanizacija)
87,3
20,1
69,4
56,9
–
–
12,5
11,3
5,4
3,8
VIIa-d
U(u)R(r)mž
(įvairaus pobūdžio urbanizacija ir rekreacija, tausojantis miškų ir žemės ūkis)
40,9
9,4
15,9
13
2,4
4,1
8,2
7,4
14,1
9,8
Iš viso
435
122
58,5
110,6
143,9
100
100
100
100
100
32. Apskrities savivaldybių vystymo skirtumus lemia tiek teritorinė kraštovaizdžio struktūra, tiek turima gamtinių išteklių specifika, gamtinio ir urbanistinio karkaso ir saugomų teritorijų lokalizavimas. Teikiamas funkcinių prioritetų perspektyvinis pasiskirstymas turi užtikrinti konceptualius darnaus vystymosi interesus.
33. Pagal vyraujančius teritorijų naudojimo ir tvarkymo principus išskirtos nedidelės funkcinių prioritetų vietovės, kuriose sukoncentruota tam tikra konkreti veikla. Pagal šios veiklos pobūdį apskrities teritorijoje išskirtos tokios svarbiausios funkcinių prioritetų vietovės (2 brėžinys „Teritorijos funkciniai prioritetai“):
33.1. svarbiausios urbanistinio vystymo (išskiriama 2 lygmenų urbanistinio vystymosi vietovės);
33.2. svarbiausios rekreacinio vystymo (išskiriama 2 lygmenų rekreacinio vystymosi vietovės);
33.3. svarbiausios galimų kasybos interesų (3 eksploatuojamų durpynų telkiniai);
33.4. valstybiniai draustiniai;
33.5. viena gynybinių interesų vietovė.
IV. TERITORIJOS NAUDOJIMO IR APSAUGOS REGLAMENTAVIMO PRINCIPAI
34. Telšių apskrityje vadovaujamasi šiais nustatytais teritorijos naudojimo ir apsaugos regioninio reglamentavimo principais:
34.1. juridinio sąlygotumo principu vadovaujamasi siekiant veiklos reguliavimą regioniniu lygmeniu taikyti tik kaip teritorijos naudojimo ir apsaugos politiką nustatančią priemonę vyriausybės ir savivaldos institucijų darbe. Jis ypač svarbus teritorijų planavimą organizuojančioms ir prižiūrinčioms institucijoms, taip pat teritorijų planavimo specialistams. Teritorijų naudojimo ir apsaugos reglamentavimo principai, nustatyti bendrajame (generaliniame) plane, netaikomi teisiniam fizinio asmens lygmeniui;
34.2. reguliavimo integralumo principu vadovaujamasi siekiant veiklos regioniniu reglamentavimu užtikrinti viešąjį interesą, atitinkantį tvarų ir darnų vystymąsi;
34.3. kraštovaizdžio optimalumo principu vadovaujamasi siekiant užtikrinti kraštovaizdžio bendrąją ekologinę pusiausvyrą, gamtinio karkaso formavimą, teritorijoje esančių gamtos ir kultūros vertybių išsaugojimą;
34.4. funkcinės konvergencijos principu vadovaujamasi, kai aukštesnio ir žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentų reglamentai persidengia; tokiu atveju teritorijų planavimo dokumentų reglamentavimas stiprėja žemesniųjų teritorijų planavimo dokumentų kryptimi;
34.5. hierarchinio konkretizavimo principu vadovaujamasi siekiant teritorinio reglamentavimo procesą nuosekliai vykdyti visais planavimo lygmenimis – regiono, rajono, vietovės – ir jų stadijose – koncepcijos ir sprendinių.
35. Pagal susiklosčiusias veiklos sąlygas ir galimos plėtros savitumus, siejant tai su nustatytais teritorijos vystymo tipais (1 brėžinys „Teritorijos vystymo erdvinė struktūra“), nustatytos šios teritorijos naudojimo ir apsaugos reglamentavimo principinės nuostatos:
35.1. urbanistinio vystymo teritorijose (1 tipas), apimančiose konkrečias miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių, transporto magistralių ir specializuotų pramonės arealų žemę, plėtra pagrįsta intensyvia urbanizuota ir technogenizuota žemėnauda, atsižvelgiant į žmogui reikalingos švarios ir sveikos aplinkos palaikymo, gamtos ir kultūros paveldo objektų apsaugos reikalavimus:
35.1.1. apskrities ir savivaldybių centruose prioritetas teikiamas intensyvaus (sutankinto) užstatymo plotų plėtrai, plėtojama susisiekimo sistema, renovuojami pastatai, plėtojama infrastruktūra, pramonė ir komunalinis ūkis, valdymo infrastruktūra, palaikomas istorinių miestų dalių urbanistinis architektūros savitumas, aktyviai remiamas esamų nekilnojamųjų kultūros vertybių išsaugojimas, atkūrimas ir naudojimas; skatinama formuoti apsauginių ir rekreacinių želdynų sistemą, plėtoti dviračių transportą, trumpalaikio poilsio ir sporto įrenginių zonas;
35.1.2. magistraliniuose koridoriuose prioritetas teikiamas susisiekimo sistemos ir inžinerinės infrastruktūros techninės kokybės gerinimui, skatinamas apsauginių želdinių sistemos formavimas, miestų intensyvaus užstatymo plėtra, rekomenduojama plėtoti pakelių rekreacinę infrastruktūrą;
35.1.3. specializuotuose pramonės arealuose prioritetas teikiamas europinius technologinius standartus atitinkančios pramonės plėtrai, statomos pramonės įmonės ir leidžiama veikla, kurioms reikia taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimų, kiekybiškai ir kokybiškai plėtojama susisiekimo sistema, skatinamas apsauginių želdinių sistemos kūrimas;
35.2. esamo bioprodukcinio naudojimo intensyvinimo arealuose (2 tipas):
35.2.1. prioritetas teikiamas miškų ūkio arba žemės ūkio plėtrai;
35.2.2. plėtojamas intensyvus miškų ūkis ir intensyvus žemės ūkis;
35.2.3. ribojamas miškų ūkio paskirties žemės keitimas į kitą paskirtį (gyvenamąja, pramonės, naudingųjų iškasenų);
35.2.4. gamtinio karkaso teritorijose rekomenduojamas valstybės remiamas teritorijos miškingumo didinimas, agroželdinių sistemos, tausojančio žemės ūkio plėtra;
35.2.5. šiose teritorijose esančių gyvenamųjų vietovių raida vyksta laikantis teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų rajono ar vietovės lygmens reglamentų;
35.3. tausojančio bioprodukcinio naudojimo vystymo arealuose (3 tipas) – esamo naudojimo kryptys pertvarkomos siekiant plėtoti veiklą, labiausiai atitinkančią gamtinio-kultūrinio komplekso specifiką ir pajėgumą:
35.3.1. žemės ūkio naudmenos keičiamos į miškų ūkio naudmenas ir agroželdinius, pirmiausiai gamtinio karkaso teritorijose, intensyvus žemės ūkis pertvarkomas į tausojantį ūkį, sodininkystę arba kaimo turizmą, plėtojami namudiniai verslai, ypač daug dėmesio skiriama specialių socialinių-ekonominių programų rengimui ir įgyvendinimui, veiklos konversijai teiktina valstybės parama;
35.3.2. rekomenduojama plėtoti tausojamąją žuvininkystę ir medžioklės ūkį;
35.3.3. ribojama naudingųjų iškasenų gavyba, neleidžiama statyti pramonės įmonių ir plėtoti veiklos, kurioms reikia taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimų;
35.4. bioprodukcinio ir konservacinio vystymo ir konversijos arealuose (4 tipas) gali būti pertvarkomos esamo naudojimo kryptys ir keičiami prioritetai, siekiant plėtoti veiklą, labiausiai atitinkančią gamtinio-kultūrinio komplekso specifiką ir pajėgumą:
35.4.1. papildomas prioritetas teikiamas ekstensyvios (tam tikrais atvejais ir intensyvios) rekreacijos ir pažintinio turizmo, įvairaus pobūdžio žemės ūkio ar miškų ūkio plėtrai;
35.4.2. konservacinį statusą turinčiose ir kitose potencialiose saugomose teritorijose intensyvus žemės ar miškų ūkis nustatytose zonose pertvarkomas į tausojantį žemės ūkį arba tausojantį miškų ūkį, veiklos konversijai teiktina valstybės parama;
35.5. konservaciniu požiūriu vertingiausiose teritorijose taikomas specialus aplinkosauginis reglamentavimas:
35.5.1. prioritetas teikiamas gamtinių ir kultūrinių vertybių išsaugojimui ir atkūrimui;
35.5.2. rekomenduojama ir skatinama veikla, gausinanti ir išryškinanti saugomus objektus, atkurianti tradicinės gyvensenos būdą ir amatus, tradicinės architektūros pastatų statyba, kaimo turizmo plėtra, kultūros paveldo vertybių pritaikymas rekreacijai, transporto magistralių kokybės gerinimas;
35.5.3. ribojamas sutankintas užstatymas, žemės ūkio veiklos, kuriai reikia taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimų, plėtra, naudingųjų iškasenų gavyba, karinių objektų statyba;
35.5.4. neleidžiama veikla, keičianti saugomų urbanistinių ir architektūrinių kompleksų, kitų saugomų objektų vertės požymius, istoriškai susiformavusį kraštovaizdį, pramonės įmonių statyba ir veikla, kurioms reikia taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimų;
35.6. konservacinio-rekreacinio vystymo ir konversijos arealuose (6 tipas) gali būti pertvarkomos esamo naudojimo kryptys, keičiami prioritetai, siekiant ekologizuoti ūkinę veiklą – atkurti ir gausinti gamtos ir kultūros paveldo vertybes:
35.6.1. papildomas prioritetas teikiamas ekstensyvios (tam tikrais atvejais ir intensyvios) rekreacijos ir pažintinio turizmo plėtrai;
35.6.2. plėtojama esama veikla, atitinkanti gamtos ir kultūros paveldo vertybių apsaugos interesus – tausojantis miškų ūkis ir rekreacija, pažintinis turizmas, teikiama parama specialioms socialinėms programoms įgyvendinti;
35.6.3. intensyvus žemės ūkis pertvarkomas į tausojantį žemės ūkį arba tausojantį miškų ūkį, rekreaciją ir kaimo turizmą, plėtojami tradiciniai verslai ir tausojanti žuvininkystė, veiklos konversijai teiktina valstybės parama;
35.6.4. rekomenduojama didinti miškingumą, plėsti apsauginių ir rekreacinių želdynų sistemą, plėtoti tausojantį miškų ūkį ir tausojančią žuvininkystę;
35.6.5. ribojamas tradicinės žemdirbystės keitimas intensyviu nebūdingu ūkiu, miškų ūkio žemės paskirties keitimas į kitą (gyvenamąją, pramonės, naudingųjų iškasenų) paskirtį;
35.6.6. konservacinio prioriteto statusą turinčiose teritorijose (rezervatuose, draustiniuose) neleidžiama naujų stacionarių poilsio objektų statyba, miškų ūkio žemės paskirties keitimas į žemės ūkio ir kitą (gyvenamąją, pramonės, naudingųjų iškasenų) paskirtį;
35.7. rekreacinio vystymo arealuose (7 tipas):
35.7.1. prioritetas teikiamas intensyvios rekreacijos ir turizmo plėtrai;
35.7.2. rekomenduojama statyti stacionaraus poilsio objektus, formuoti miško parkus, kurti želdinių sistemą agrarinėse vandens telkinių pakrantėse, įrengti trumpalaikio poilsio vietas, stovyklavietes;
35.7.3. ribojama naudingųjų iškasenų gavyba, neleidžiama statyti pramonės įmonių ir plėtoti veiklos, kurioms reikia taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimų;
35.7.4. ypač daug dėmesio skiriama specialių poilsio, turizmo ir kurortinio gydymo plėtros programų rengimui ir įgyvendinimui;
35.7.5. rekomenduojama žemės ūkio naudmenas keisti į miškų ūkio naudmenas ir agroželdinius, didinti teritorijos miškingumą;
35.7.6. veiklos konversijai teiktina valstybės parama;
35.8. gavybinio vystymo ir konversijos teritorijose (8 tipas):
35.8.1. plėtojamas intensyvus gavybinis naudojimas ieškant optimalių šios veiklos formų, užtikrinant racionalų ir efektyvų turimų išteklių naudojimą;
35.8.2. siekiant sumažinti neigiamą gavybos proceso poveikį aplinkai, operatyviai rekultivuojami panaudoti plotai.
36. Apskrities ir savivaldybių teritorijų planai, strategijos ir programos neturi prieštarauti išvardytiems principams ir reglamentavimo nuostatoms.
37. Telšių apskrities savivaldybių, miestų, miestelių ir kaimų teritorijų bendrųjų, specialiųjų ir detaliųjų planų, taip pat žemėtvarkos, miškotvarkos, vandentvarkos ir kitų specialiųjų planų planavimo organizatoriai (užsakovai) ir rengėjai privalo laikytis šių teritorijų planavimo, tvarkymo ir apsaugos principų:
37.1. derinti visuomenės socialinės ir ekonominės plėtros ir ekologinius interesus, griežtai laikytis gyventojų aprūpinimo socialine ir inžinerine infrastruktūra normų, nepabloginti gyvenamosios aplinkos kokybės;
37.2. kultūros paveldo objektų teritorijose ir apsaugos zonose veiklą organizuoti pagal savivaldybių teritorijų bendrųjų planų reglamentus, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiuosius planus ir kitus kultūros paveldo apsaugą reglamentuojančius teisės aktus;
37.3. saugoti šiuo metu naudojamas ir numatyti (rezervuoti) pagal normatyvus ir poreikį naujas bendro naudojimo atviras erdves, skirtas gyventojų poilsiui, sportui, pramogoms;
37.4. numatyti visuomenės poreikiams paimamas ir rezervuojamas teritorijas transporto, inžinerinei ir socialinei infrastruktūrai plėtoti, atliekoms surinkti, rūšiuoti, saugoti ir utilizuoti;
37.5. susieti planuojamą ūkinę veiklą su viešosios transporto, inžinerinės, turizmo infrastruktūros ir viešųjų paslaugų plėtra, intensyviai plėtoti gyvenamųjų namų statybą prie kompaktiškai apstatytų kaimų ir tik inžineriškai parengtose teritorijose;
37.6. naujų transporto infrastruktūros objektų kūrimo zonose strateginius planavimo ir plėtros klausimus spręsti savivaldybių bendru sutarimu.
V. REGIONINĖS POLITIKOS FORMAVIMO NUOSTATOS
38. Įgyvendinant apskrities regioninę politiką, siekiama šių strateginių tikslų:
38.1. užtikrinti teritoriškai diferencijuotą socialinę, ekonominę ir ekologinę plėtrą ir apskrities teritorijos tvarkymą siekiant visapusiškai pasinaudoti visais vietos sąlygų ypatumais ir išsaugoti regiono unikalumą;
38.2. mažinti gyvenimo kokybės apskrityje disproporciją – socialinius ir ekonominius skirtumus regiono viduje.
39. Regioninė politika įgyvendinama vadovaujantis šiais dokumentais:
39.1. Lietuvos Respublikos teritorijos bendruoju planu;
39.2. Valstybės ilgalaikės raidos strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. IX-1187 (Žin., 2002, Nr. 113-5029), ir Lietuvos regioninės politikos iki 2013 metų strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 575 (Žin., 2005, Nr. 66-2370);
39.3. atskirų ūkio šakų plėtros strategijomis ir programomis, kuriose įtvirtintas regioninės politikos matmuo;
39.4. apskrities teritorijos ir savivaldybių teritorijų bendraisiais ir strateginiais plėtros planais;
39.5. regioninėmis ir vietinėmis plėtros iniciatyvomis.
40. Bendrasis (generalinis) planas, savivaldybių ir miestų teritorijų bendrieji planai susieti tarpusavyje subsidiarumo principu. Jie detalizuoja ir plėtoja aukštesnio lygmens plano nuostatas ir sprendinius. Antra vertus, palaikomas ir grįžtamasis ryšys, t. y. regioninės politikos struktūra bendrajame (generaliniame) plane koordinuojama vertikaliai ir horizontaliai.
41. Visi apskrityje rengiami teritorijų specialieji planai ir strategijos neturi prieštarauti apskrities arba atitinkamos savivaldybės teritorijos bendrojo plano nuostatoms.
42. Atsižvelgiant į teritorinius vystymo socialinio-ekonominio ir ekologinio potencialo ypatumus, Telšių apskričiai rekomenduota rengti šias plėtros programas:
42.1. socialinio-ekonominio aktyvinimo programą, apimančią tiek bendrąjį šio probleminio regiono rėmimą, tiek kryptingą rekreacinių centrų ir teritorijų vystymo rėmimą;
42.2. urbanistinės plėtros programą, akcentuojančią naujų vietinių centrų formavimo rėmimą;
42.3. komunikacinės integracijos plėtros programą, numatančia tiek tarptautinio ir nacionalinio lygmens magistralinių ašių, tiek ir svarbiausių regioninių urbanistinių jungčių plėtros rėmimą;
42.4. bioprodukcinio ūkio teritorijų palaikymo rėmimo programą, akcentuojančią žemės ūkio konversijos ir kaimo plėtros rėmimą;
42.5. aplinkosaugos plėtros programą, numatančią gamtinio karkaso formavimo ir saugomų teritorijų tvarkymo rėmimą;
42.6. kultūros paveldo apsaugos programą, akcentuojančią kultūros paveldo teritorinio karkaso formavimo ir regioninio identiteto palaikymo rėmimą;
42.7. pasienio zonų plėtros programą, numatančią pasienio savivaldybių raidos aktyvinimo rėmimą.
III. APSKRITIES TERITORIJOS VYSTYMO SPRENDINIŲ KONKRETIZAVIMAS
I. URBANISTINĖS SISTEMOS FORMAVIMO SPRENDINIAI
43. Bendrojo (generalinio) plano urbanistinės sistemos raidos principas – apskrities teritorijos darnaus (tvaraus) vystymosi užtikrinimas.
44. Urbanistinės sistemos darnaus vystymosi pagrindiniai tikslai:
44.1. formuoti hierarchinę daugiafunkcę gyvenamųjų vietovių sistemą, sudarančią socialinio ir ekonominio apskrities teritorijos plėtros, gyvenimo kokybės gerinimo, gamtos ir kultūros vertybių apsaugos sąlygas;
44.2. siekti racionalios gyventojų koncentracijos gyvenamųjų vietovių sistemos centruose – užtikrinti tolygią inžinerinės infrastruktūros ir viešųjų paslaugų plėtrą;
44.3. palaikyti ir plėtoti socialinį-ekonominį Telšių miesto kaip Lietuvos šiaurės vakarų regioninio centro potencialą;
44.4. sudaryti sąlygas apskrities gyvenamųjų vietovių sistemai sąveikauti su šalies kitų regionų, kaimyninių valstybių urbanistine sistema.
45. Telšių apskrities teritorija nepasižymi tolygiu gyvenamųjų vietovių tinklu, būdinga didelė ekonominė socialinė diferenciacija tarp gyvenamųjų vietovių. Nepaisant bendro gyventojų skaičiaus mažėjimo, urbanizacijos procesas vyks augant ekonomikai ir gerėjant gyvenimo kokybei, juolab kad Telšių apskrities teritorija yra valstybės urbanistinio karkaso aktyvioji sudedamoji dalis. Gyvenamosios vietovės vystysis visų pirma vidinių teritorinių rezervų sąskaita, o didesni ir sparčiau augantys miestai – užimdami gretimas teritorijas.
46. Urbanistinio karkaso erdvinės struktūros plėtojimo modelis, pasirinktas pagal Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendinius, pastaruosius tikslina ir detalizuoja.
47. Numatoma išlaikyti Telšių apskrities urbanistinio karkaso, kaip aktyviausios socialinės ir ekonominės plėtros centrų ir ašių su labiausiai keičiama gamtine aplinka ir intensyviai plėtojamais techninės infrastruktūros kompleksais sistemos, raidos ypatumus.
48. Telšių apskrities perspektyvinį urbanistinį karkasą sudaro dviejų hierarchijos lygmenų urbanistinių centrų sistema ir Telšių apskrities kitų centrų sistema, trijų lygmenų socialinės ekonominės plėtros integracijos ašys, kitos regioninės specializuotos plėtros ašys, zonos ir įtakos arealai (3 brėžinys „Urbanistinė sistema“). Perspektyviniai urbanistiniai centrai:
48.1. antrojo lygmens – regioninis B kategorijos urbanistinis centras (apskrities centras), esamas nepakankamo potencialo, plėtojamas:
48.1.1. Telšių miestas plėtojamas kaip verslo, technologijų, inovacijų, pramonės, logistikos, paslaugų gyventojams centras;
48.1.2. numatytos teritorinės plėtros kryptys pietryčių, šiaurės vakarų ir rytų kryptimis; pramonės rajono plėtrai tinkama šiaurinė teritorijos dalis, naujai pramonės plėtros zonai tikslinga naudoti neužstatytą teritoriją tarp geležinkelio ir Rainių; tikslinga sustiprinti želdynų zonas ties Masčio ežero pietine pakrante ir Telšių miesto rytinėje pusėje;
48.2. antrojo lygmens – regioninis C kategorijos subcentras, plėtojamas naujas – Mažeikiai; pagrindinės miesto teritorijos plėtros kryptys numatytos šiaurės, pietų ir pietryčių kryptimis;
48.3. trečiojo lygmens – pagrindiniai lokaliniai arba savivaldybių centrai; apskrities urbanistinėje sistemoje nustatyti 2 kategorijų trečiojo lygmens centrai (a ir b kategorijų):
48.3.1. vienas a kategorijos pagrindinis lokalinis centras – esamas palaikomas savivaldybės centras – Plungė;
48.3.2. trys b kategorijos pagrindiniai lokaliniai centrai: savivaldybės centras Rietavas ir mažų miestų pagrindu plėtojami vietiniai aptarnavimo centrai Varniai, Seda, formuojami iš naujo ir plėtojami mažų miestų pagrindu;
48.4. kiti lokaliniai apskrities urbanistiniai centrai, kurių prioritetinė funkcija – viešosios paslaugos gyventojams ir ūkio subjektams:
48.4.1. Telšių rajono savivaldybės teritorijoje – Žarėnai, Luokė, Upyna, Dūseikiai, Viešvėnai, Rainiai, Ryškėnai, Degaičiai, Eigirdžiai, Gadūnavas, Nevarėnai, Tryškiai ir Pavandenė, Janapolė, Lauko Soda, Ubiškė, Nerimdaičiai;
48.4.2. Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje – Viekšniai, Tirkšliai, Pikeliai, Kalnėnai, Krakiai, Balėnos, Žemalė, Laižuva, Palnosai, Užlieknė, Šerkšnėnai, Židikai ir Leckava;
48.4.3. Plungės rajono savivaldybės teritorijoje – Alsėdžiai, Kuliai, Plateliai, Žemaičių Kalvarija, Varkaliai, Šateikiai, Prūsaliai, Babrungėnai, Stalgėnai, Grumbliai, Žlibinai;
48.4.4. Rietavo savivaldybės teritorijoje – Tverai, Sauslaukis, Daugėdai, Medingėnai.
49. Esamų savivaldybių centrų – Mažeikių, Plungės ir Rietavo miestų – pagrindinės vystymo kryptys:
49.1. gamybinių funkcijų palaikymas ir aptarnavimas sukuriant atitinkamą infrastruktūrą;
49.2. socialinės, ekonominės ir techninės infrastruktūros plėtra ir renovacija;
49.3. paslaugų gyventojams teikimas.
50. Lokalinių centrų Sedos ir Varnių miestų pagrindinės vystymo kryptys: socialinės infrastruktūros plėtra, viešosios paslaugos gyventojams ir ūkio subjektams, tarp jų rekreacijos ir turizmo infrastruktūros plėtra.
51. Socialinės infrastruktūros tinklo (viešųjų paslaugų įstaigų) plėtra derinama su urbanistinio karkaso struktūra ir gyvenamųjų vietovių tinklo plėtros tendencijomis.
52. Apskrities urbanistinėje sistemoje išskirta tokia urbanistinės integracijos ašių hierarchija (3 brėžinys „Urbanistinė sistema“):
52.1. I lygmuo – tarptautinės ir nacionalinės urbanistinės integracijos ašys, siejamos su apskrities teritoriją kertančiais perspektyviniais tarptautiniais transporto koridoriais, kurie jungia šalies regionus ir jų centrus tarpusavyje ir su kaimyninių valstybių regionais:
52.1.1. IA kategorijos – metropolinė Rytų–Vakarų urbanistinė-ūkinė integracijos ašis, tapdinama su gyventojų ir veiklos koncentracijos zona; jos vaidmuo ypač svarbus išlyginant šalies raidos teritorinės diferenciacijos neigiamas pasekmes visoje šalyje, suformuojant šiam tikslui gana tolygų urbanistinio metropolinio vystymo stuburą. Ašis Klaipėda–Telšiai–Šiauliai–Panevėžys–Daugpilis apskrities teritorijoje sutampa su europiniu magistraliniu keliu A11 (E272);
52.1.2. IB kategorijos – urbanistinė-ūkinė integracijos ašis kerta Rietavo savivaldybės piečiausią pakraštį, ji formuojama magistralinio kelio A1 (E85) Vilnius–Kaunas–Klaipėda pagrindu;
52.1.3. IC kategorijos – urbanistinė-ūkinė integracijos ašis Telšių apskrityje eina nuo Tauragės per Varnius, Telšius, Sedą, Mažeikius link Latvijos, formuojama krašto kelių 160, 161, 204, 163 pagrindu. Kita ašis – nuo Mažeikių link Šiaulių, formuojama krašto kelio 155 pagrindu. Šių ašių svarbiausia funkcija – centrų (daugiausia regioninių) integravimas šalies viduje ir prijungimas prie tarptautinių išorinių ryšių tinklų;
52.2. II lygmuo – regioninės jungtys – urbanistinės integracijos ašys apskrities teritorijoje, jungiančios apskrities savivaldybes, jų centrus, šiuos centrus – su aukštesnio lygmens urbanistinės integracijos ašimis, jos svarbios formuojant regionines urbanistines sistemas ir jų sąveiką su metropoliniais arealais. Telšių apskrityje tokio lygio ašys numatytos:
52.2.1. nuo Mažeikių link Skuodo (krašto kelio 170 pagrindu), nuo Užvenčio per Varnius, Rietavą, Plungę, Sedą (krašto kelių 223, 164 ir rajoninių kelių pagrindu);
52.2.2. Plungės–Salantų jungtis (krašto kelio 169 pagrindu);
52.2.3. nuo Rietavo iki Žadvainų (rajoninio kelio pagrindu);
52.2.4. nuo Plungės link Vėžaičių (krašto kelio 166 pagrindu);
52.3. III lygmuo – lokalinės jungtys, jungiančios pagrindinius lokalinius centrus su aukštesnio lygmens urbanistinės integracijos ašimis arba vedančios į žemiausio lygmens valstybės sienos kirtimo punktus. Telšių apskrityje tokios jungtys numatytos:
52.3.1. iš Mažeikių link Latvijos (dvi jungtys);
52.3.2. iš Sedos link Latvijos;
52.3.3. nuo Žadvainių link Švėkšnos, Šilutės ir Kaliningrado srities (Rusija).
53. Urbanistinio karkaso centrai ir integracijos ašys, kaip įvairios veiklos ir gyventojų traukos židiniai, veikia ir perspektyvoje įvairiai veiks šalies ir apskričių teritorijų raidos pobūdį formuodami bendrą urbanistinį karkasą, kurį savo ruožtu papildytų žemesnio lygmens urbanistiniai centrai ir atitinkamos žemesnio lygmens vietinės jungtys. Žemesnio lygmens urbanistinio karkaso elementai detaliau turi būti nagrinėjami savivaldybių teritorijų bendruosiuose planuose.
54. Siekiant skatinti tolesnę urbanistinės sistemos plėtrą, jų teritorijų racionalų naudojimą ir formavimą, numatyti šie urbanistinės sistemos vystymo sprendinių įgyvendinimo prioritetai:
54.1. stiprinti ir plėtoti apskrities centro potencialą, darniai plėtoti Telšių miestą ir jo priemiesčius;
54.2. stiprinti ryšius tarp apskrities centro ir esamų savivaldybių centrų – plėtoti ir gerinti urbanistinės integracijos ašių transporto ir aptarnavimo infrastruktūrą, ypač daug dėmesio skirti svarbiausios regiono urbanistinės ašies Šiauliai–Telšiai–Plungė–Klaipėda plėtrai;
54.3. rezervuoti teritorijas miestų teritorinei plėtrai, tam tikslui parengti visų miestų naujus bendruosius planus, atitinkančius įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nustatytus teritorijų naudojimo, tvarkymo ir apsaugos reglamentavimo reikalavimus;
54.4. numatyti priemones pasienio zonoje esančioms gyvenamosioms vietovėms palaikyti ir plėtoti, jų ryšiams su apskrities centru ir atitinkamų savivaldybių centrais gerinti.
II. GAMTINIO KRAŠTOVAIZDŽIO APSAUGA
55. Nustatyti šie gamtinio karkaso, kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės apsaugos tikslai:
55.1. sukurti vientisą gamtinio ekologinio kompensavimo teritorijų tinklą, užtikrinantį kraštovaizdžio geoekologinę pusiausvyrą ir gamtinius ryšius tarp saugomų teritorijų, sudaryti sąlygas išsaugoti biologinę įvairovę;
55.2. sujungti didžiausią ekologinę svarbą turinčias buveines, jų aplinką bei gyvūnų ir augalų migracijai reikalingas teritorijas;
55.3. saugoti gamtinį kraštovaizdį ir rekreacinius gamtos išteklius;
55.4. didinti šalies miškingumą;
55.5. optimizuoti kraštovaizdžio urbanizacijos, technogenizacijos ir žemės ūkio plėtrą.
56. Nustatytas gamtinis karkasas apskrityje – vientisas gamtinio ekologinio kompensavimo teritorijų tinklas, užtikrinantis ekologinę kraštovaizdžio pusiausvyrą, gamtinius ryšius tarp saugomų teritorijų, kitų aplinkosaugai svarbių teritorijų ar buveinių, taip pat augalų ir gyvūnų migraciją tarp jų (4 brėžinys „Gamtinio kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės apsauga“).
57. Apskrities gamtinį karkasą sudaro šios pagrindinės dalys:
57.1. geoekologinės takoskyros – teritorijų juostos, jungiančios ypatinga ekologine svarba ir jautrumu pasižyminčias vietoves: upių aukštupius, vandenskyras, aukštumų ežerynus, kalvynus, pelkynus, priekrantes, požeminių vandenų intensyvaus maitinimo ir karsto paplitimo plotus, jos skiria stambias gamtines ekosistemas ir palaiko bendrąją gamtinio kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą;
57.2. geosistemų vidinio stabilizavimo arealai – teritorijos, galinčios pakeisti šoninį nuotėkį ar kitus gamtinės migracijos srautus, taip pat reikšmingos biologinės įvairovės požiūriu: želdinių masyvai ir grupės, natūralios pievos, pelkės ir kiti vertingi stambiųjų geosistemų ekotopai; šios teritorijos kompensuoja neigiamą ekologinę įtaką gamtinėms geosistemoms;
57.3. migracijos koridoriai – slėniai, raguvynai ir dubakloniai, kitos teritorijos, kuriomis vyksta intensyvi medžiagų, energijos ir gamtinės informacijos srautų apykaita, augalų ir gyvūnų rūšių migracija.
58. Teikiami šie konkretizuoti sprendiniai gamtiniam karkasui formuoti:
58.1. geoekologinėms takoskyroms Telšių apskrities gamtiniame karkase priskiriamos šios teritorijų juostos (4 brėžinys „Gamtinio kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės apsauga“):
58.1.1. nacionalinės svarbos Vakarų Lietuvos (Žemaitijos–Kuršo aukštumų) geoekologinės takoskyros ruožo dalis Kulių–Žarėnų–Lieplaukės–Platelių–Barstyčių–Židikų atkarpoje, skirianti Minijos–Bartuvos ir Ventos–Jūros baseinus;
58.1.2. nacionalinės svarbos Šiaurės Lietuvos geoekologinės takoskyros ruožo dalis Varnių–Luokės atkarpoje, skirianti Ventos ir Jūros baseinus;
58.2. migracijos koridoriams Telšių apskrities gamtiniame karkase priskiriami šie slėnių arba dubaklonių teritorijų ruožai:
58.2.1. regioninės svarbos Minijos migracijos koridoriaus ruožas Žarėnų–Stalgėnų–Aleksandravo atkarpoje;
58.2.2. regioninės svarbos Ventos migracijos koridoriaus ruožas Viekšnių–Mažeikių–Leckavos atkarpoje;
58.2.3. regioninės svarbos Virvytės migracijos koridoriaus ruožas Varnių–Biržuvėnų–Tryškių–Gyvolių atkarpoje;
58.2.4. regioninės svarbos Varduvos migracijos koridoriaus ruožas Gardų–Sedos–Ukrinų–Griežės atkarpoje;
58.2.5. regioninės svarbos Vadaksties migracijos koridoriaus ruožas Laižuvos–Leckavos atkarpoje;
58.2.6. regioninės svarbos Jūros migracijos koridoriaus aukštupio ruožas Rietavo apylinkėse;
58.2.7. rajoninės svarbos Sruojos, Šerkšnės, Viešetės, Ašvos, Lūšio, Pateklos, Aitros, Sausdravo, Babrungo, Salanto migracijos koridoriai;
58.2.8. kiti svarbūs smulkesni migracijos koridoriai Mažeikių rajono savivaldybėje – Pievio, Trimėsėdžio ir Kvistės; Telšių rajono savivaldybėje – Tausalo; Plungės rajono savivaldybėje – Mišupės, D. Sruojos, Vieštovės;
58.3. vidinio stabilizavimo arealams Telšių apskrities gamtiniame karkase priskiriamos šios teritorijos:
58.3.1. regioninės svarbos Pabiržulio–Stervo, Maigų–Kamanų, Purvių–Mickiškės–Pabalvės–Ilgšilio (pakraštys) miškų ir pelkių masyvai;
58.3.2. rajoninės svarbos Sedos, Birbiliškės–Nerimdaičių–Kiršių, Biržuvėnų–Stonkalnės, Falsbergo, Mažeikių, Šateikių, Jėrubaičių–Milašaičių, Naudvarės ir kitų smulkesnių miškų masyvai, Masčio ežero aplinkos, agrarines takoskyras sudarantys Šarnelės–Rotinėnų, Vembūtų–Viešvėnų, Stumbrų–Purplių arealai ir kita.
59. Nustatytos šios kraštovaizdžio natūralumo apsaugos ir formavimo tipus išreiškiančios gamtinio karkaso teritorijų tvarkymo kryptys:
59.1. Išlaikomas ir saugomas esamas natūralus kraštovaizdžio pobūdis. Šią tvarkymo kryptį atitinka vienas – pirmasis – kraštovaizdžio natūralumo apsaugos ir formavimo tipas. Šio tipo teritorijos lokalizuotos ištisiniais miško masyvais apaugusiose gamtinio karkaso teritorijose – zonose, išsaugojusiose natūralų (gamtinį) kraštovaizdžio pobūdį ir ekologinio kompensavimo potencialą. Šios teritorijos – turimas regiono gamtinio karkaso funkcionavimo pagrindas, kurio perspektyva susijusi su racionaliu ir subalansuotu miškų ūkio tvarkymu, miškų regeneracinio potencialo išsaugojimu, rekreacinio naudojimo reguliavimu, nustatyto režimo užtikrinimu šiose zonose įsteigtoms ypač saugomoms teritorijoms.
59.2. Didinamas turimas kraštovaizdžio natūralumas – grąžinami ir gausinami kraštovaizdžio natūralumą atkuriantys elementai. Šią kryptį atitinka du kraštovaizdžio natūralumo apsaugos ir formavimo tipai:
59.2.1. Antrasis kraštovaizdžio natūralumo apsaugos ir formavimo tipas lokalizuotas mišrios naudmenų mozaikos teritorijose, kuriose kaitaliojasi miškų ir žemės ūkio naudmenos, taip pat agrarinėse, gerokai pakeistose gamtinio karkaso teritorijose. Ventos žemuma ir Vidurio Žemaičių vandenskyra yra vieni iš būdingiausių ekologiškai nuskurdintų arealų visoje šalyje. Šiose zonose gamtinio kraštovaizdžio formavimo kryptis regeneracinė-restauracinė, susijusi su sudėtingų renatūralizacinių priemonių įgyvendinimu, ekologinių nuostatų stiprinimu ir tausojančio šių teritorijų naudojimo vystymu.
59.2.2. Trečiasis kraštovaizdžio natūralumo apsaugos ir formavimo tipas priskirtinas labiausiai ekologiškai nuskurdintoms zonoms, paaiškėjusioms konkretizuojant gamtinį karkasą. Tokioms zonoms siūloma taikyti miškingumo didinimo programą – vieną iš efektyviausių priemonių ekologiškai optimizuoti gamtinio karkaso teritorijas, ypač šiaurinėje, iš dalies vidurinėje regiono dalyje.
60. Apskrities gamtinio karkaso formavimo ir palaikymo politiką numatoma vykdyti šiais būdais:
60.1. palaikyti fizinių ir juridinių asmenų teikiamas gamtinio kraštovaizdžio natūralumo didinimo iniciatyvas;
60.2. ieškoti gamtinio kraštovaizdžio natūralumo didinimo iniciatyvų ir investicijų ir skatinti šią veiklą;
60.3. aktyviai organizaciškai ir finansiškai remti gamtinio kraštovaizdžio natūralumo didinimo iniciatyvas.
61. Ekologinis tinklas – gamtinio karkaso dalis, jungianti didžiausios bioekologinės svarbos buveines, jų aplinką, gyvūnų ir augalų migracijos koridorius. Iš esmės tai tarpusavyje sujungta natūralių ir pusiau natūralių ekosistemų, rūšių ir bendrijų su jų buveinėmis kraštovaizdyje visuma. Apskrities teritorijoje ekologinį tinklą sudaro:
61.1. Europinės, nacionalinės ir regioninės svarbos bioekologiniai branduoliai (core areas), kaip nustatytos ar prognozuojamos didžiausios biologinės įvairovės arealai, skirti išsaugoti vertingas natūralias ar pusiau natūralias ekosistemas, augmenijos, grybijos ir gyvūnijos rūšis ir jų buveines. Biocentrai, kaip ypatingą europinę ar nacionalinę svarbą ir įteisintą specialią apsaugos organizaciją turinčios branduolių dalys, paprastai gamtiniai rezervatai.
61.2. Ekologiniai koridoriai (bioekologinės jungtys), kaip biomigracijos (gyvūnų judėjimo, rūšių plitimo, genetinės informacijos tarp atskirų populiacijų keitimosi) ryšius užtikrinančios vientiso ar segmentiško pobūdžio teritorijos, dažniausiai slėniai, dubakloniai ir miškingos juostos agrarinėje ar urbanizuotoje aplinkoje.
61.3. Buferinės apsaugos zonos, kaip stabilizuojantį (mažinantį neigiamą antropogeninį poveikį) ekologinį vaidmenį bioekologiniuose branduoliuose ar ekologiniuose koridoriuose atliekančios prie jų prisišliejusios gretimos teritorijos.
62. Ekologinio tinklo pagrindas – „Natura 2000“ teritorijų tinklas, nustatytąja tvarka išskiriamas Europos Bendrijos svarbos saugomų teritorijų bendras tinklas, susidedantis iš buveinių ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų, skirtas išsaugoti, palaikyti ir prireikus atkurti natūralius buveinių tipus, gyvūnų ir augalų rūšis Europos Bendrijos teritorijoje.
63. Buveinių ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų apsaugos režimas nustatomas suderintomis priemonėmis: išsaugojimo (konservacinėmis), prevencinėmis, teritorijų planavimo dokumentų ir planų sprendiniais, taip pat vertinimo priemonėmis, nustatančiomis projektų poveikį šioms teritorijoms. Europos Bendrijos svarbos buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų tvarkymo ypatumus nustato Bendrieji buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. 276 (Žin., 2004, Nr. 41-1335).
64. Telšių apskrities ekologiniame tinkle nustatyti šie bioekologiniai branduoliai (4 brėžinys „Gamtinio kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės apsauga“):
64.1. Europinės ir nacionalinės svarbos Platelių–Šarnelės bioekologinis branduolys, išskirtas Žemaitijos nacionalinio parko, kaip buveinių ir paukščių apsaugai svarbių „Natura 2000“ teritorijų komplekso, pagrindu. Jame esančios rezervatinės zonos – Plokštynės ir Rukundžių – traktuotinos kaip potencialūs europinės ir nacionalinės svarbos biocentrai.
64.2. Europinės ir nacionalinės svarbos Lūksto–Biržulio bioekologinis branduolys, išskirtas Varnių regioninio parko sudėtyje esančių Stervo gamtinio rezervato, Biržulio botaninio-zoologinio draustinio, Lūksto hidrografinio, Debesijos telmologinio ir kai kurių kitų draustinių zonų, kaip paukščių apsaugai svarbių „Natura 2000“ teritorijų komplekso, pagrindu.
64.3. Europinės ir nacionalinės svarbos Kamanų bioekologinis branduolys, išskirtas Kamanų gamtinio rezervato, kaip paukščių apsaugai svarbių „Natura 2000“ teritorijų komplekso, pagrindu. Telšių regionui priklauso tik nedidelis vakarinis šio branduolio pakraštys.
64.4. Europinės svarbos Plinkšių bioekologinis branduolys, išskirtas Plinkšių miško biosferos poligono, kaip paukščių apsaugai svarbių „Natura 2000“ teritorijų komplekso, pagrindu.
64.5. Europinės svarbos Kulių bioekologinis branduolys, išskirtas paukščių ir buveinių apsaugai svarbių „Natura 2000“ teritorijų (Rietavo miškai, Reiskių ir Aukštojo tyro pelkės) komplekso pagrindu.
64.6. Regioninės svarbos Germanto bioekologinis branduolys, išskirtas teritorijų su vertingų (tarp jų priskirtų „Natura 2000“ tinklui) drėgnų ir mišrių miškų ekosistemų paplitimu pagrindu.
65. Ekologiniams koridoriams Telšių apskrities ekologiniame tinkle priskiriami šie slėnių ir agrarinių ar miškingų teritorijų ruožai:
65.1. europinės ir nacionalinės svarbos Ventos vidurupio slėnio ekologinio koridoriaus ruožas Viekšnių–Mažeikių–Leckavos atkarpoje;
65.2. europinės ir nacionalinės svarbos Minijos aukštupio slėnio ekologinio koridoriaus ruožas Žarėnų–Stalgėnų–Aleksandravo atkarpoje;
65.3. europinės ir nacionalinės svarbos Jūros aukštupio ekologinio koridoriaus ruožas Rietavo apylinkėse;
65.4. europinės svarbos Virvytės ekologinio koridoriaus ruožas Varnių atkarpoje;
65.5. europinės svarbos Varduvos ekologinio koridoriaus ruožas Gardų–Sedos–Ukrinų–Griežės atkarpoje;
65.6. europinės ir nacionalinės svarbos Stalgėnų–Tverų–Žarėnų miškų juostos ekologinio koridoriaus ruožas;
65.7. europinės ir nacionalinės svarbos Paukštakių–Grumblių ir Rotinėnų ekologinės jungtys tarp Platelių–Šarnelės, Plinkšių ir Germanto bioekologinių branduolių;
65.8. europinės ir nacionalinės svarbos Palūksčio–Girgždūtės–Kolainių–Kurtuvėnų ekologinis koridorius Palūksčio–Girgždūtės ruože;
65.9. europinės ir nacionalinės svarbos Bartuvos–Ventos takoskyrinis ekologinis koridorius Žadeikių–Židikų ruože;
65.10. europinės svarbos Mantvydų–Reivyčių–Maigų ir Ilgšilio–Pabalvės–Purvių ekologiniai koridoriai, sudarantys svarbias Ventos baseino ekosistemos jungtis;
65.11. regioninės svarbos Babrungo, Aitros, Sraujos, Šerkšnės, Viešetės, Vadaksties ir Salanto slėniniai ekologiniai koridoriai;
65.12. regioninės svarbos Rubikų–Lėtenių miškingo ruožo ekologinis koridorius.
66. Buferinėms apsaugos zonoms Telšių apskrities ekologiniame tinkle priskiriamos šios teritorijos:
66.1. europinės ir nacionalinės svarbos teritorijų apsaugai skirtos Jerubaičių–Medingėnų, Lėgų–Volungiškės, Biržuvėnų–Byvainių, Kuodžių, Didmiškio, Juodinkio ir Šernynės miškų zonos palei Minijos, Jūros, Virvytės ir Varduvos ekologinius koridorius, Kamanų ir Plinkšių bioekologinius branduolius;
66.2. regioninės svarbos teritorijų apsaugai skirti Pašerkšnės ir Paaitrės miškų kompleksai.
67. Bendrąją Telšių apskrities teritorijos gamtinio kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės apsaugos sistemą užtikrina saugomų teritorijų tinklas. Telšių regione gamtinio kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės apsaugos sistemai priklausančios saugomų teritorijų grupės pateiktos 3 lentelėje.
3 lentelė. Gamtinio kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę išsaugančios nacionalinės saugomos teritorijos (nurodyta tik Telšių apskrityje esanti teritorijos dalis)
Saugomų teritorijų grupė
Saugomos teritorijos pavadinimas
Įsteigimo metai
Plotas, hektarais
Savivaldybė
Valstybiniai gamtiniai rezervatai
Kamanų valstybinis gamtinis rezervatas (dalis)
1979
13
Telšių rajono
Valstybiniai parkai
Žemaitijos nacionalinis parkas (dalis)
1991
20 935
Plungės rajono
Varnių regioninis parkas
1992
25 549
Telšių rajono, Rietavo
Ventos regioninis parkas (dalis)
1992
3 705
Mažeikių rajono
Salantų regioninis parkas (dalis)
1992
289
Plungės rajono
Biosferos poligonai
Plinkšių miško biosferos poligonas
2004
6 043
Mažeikių rajono, Telšių rajono
Valstybiniai draustiniai
Gandingos kraštovaizdžio draustinis
1960
255
Plungės r …
DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.