Oficialūs šaltiniaie-seimas.lrs.lt · EUR-Lex
Europaius

Lietuvos Respublikos Seimui 2002-04- Nr

Trumpai

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas, kuriuo patvirtinama ir Seimui teikiama 2001 metų Nacionalinio saugumo sistemos būklės ir plėtros ataskaita. Ataskaita apžvelgia nacionalinio saugumo rizikos veiksnius ir Vyriausybės priemones jam stiprinti.

Ką jis reguliuoja

  • Nacionalinio saugumo sistemos būklės ir plėtros ataskaitos patvirtinimą.
  • Ataskaitos pateikimą Lietuvos Respublikos Seimui.
  • Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 6 straipsnio vykdymą.
  • 2001 metų nacionalinio saugumo rizikos veiksnių įvertinimą ir Vyriausybės veiksmus.

Kam jis rūpi

  • Lietuvos Respublikos Seimui.
  • Lietuvos Respublikos Vyriausybei.

Pagrindiniai punktai

  • Vyriausybė patvirtino 2001 metų Nacionalinio saugumo sistemos būklės ir plėtros ataskaitą.
  • Ataskaita teikiama Lietuvos Respublikos Seimui.
  • Ataskaita parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 6 straipsniu.
  • Ataskaitoje įvertinami geostrateginiai, ekonominiai, socialiniai, kriminaliniai, kultūriniai ir ekologiniai rizikos veiksniai.
Įstatymo tekstas
Įstatymo tekstas

Lietuvos Respublikos Seimui 2002-04- Nr Lietuvos Respublikos Seimui 2002-04- Nr. 26- Lietuvos Respublikos Vyriausybė teikia 2001 metų Nacionalinio saugumo sistemos būklės ir plėtros ataskaitą, kuriai pritarta Vyriausybės 2002 m. balandžio 24 d. posėdyje. PRIDEDAMA:

  1. 2001 metų Nacionalinio saugumo sistemos būklės ir plėtros ataskaita, 42 lapai.
  2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas “Dėl 2001 metų Nacionalinio saugumo sistemos būklės ir plėtros ataskaitos”, 1 lapas.
  3. Kompiuterinė laikmena su teikimo, ataskaitos ir nutarimo įrašais. Algirdas Brazauskas LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ NUTARIMAS DĖL 2001 metų nacionalinio saugumo sistemos būklės ir plėtros ataskaitos 2002 m. balandžio 30 d. Nr. 597 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo (Žin., 1997, Nr. 2-16; 1998, Nr. 55-1520) 6 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Pritarti 2001 metų nacionalinio saugumo sistemos būklės ir plėtros ataskaitai ir pateikti ją Lietuvos Respublikos Seimui. Ministras Pirmininkas Algirdas Brazauskas Krašto apsaugos ministras Linas Linkevičius 2001 METŲ NACIONALINIO SAUGUMO SISTEMOS BŪKLĖS IR PLĖTROS ATASKAITA Vilnius 2002 TURINYS ĮŽANGA 3 I. RIZIKOS VEIKSNIŲ NACIONALINIAM SAUGUMUI ĮVERTINIMAS 4
  4. Geostrateginė aplinka 4
  5. Ekonominiai rizikos veiksniai 4
  6. Socialiniai rizikos veiksniai 5
  7. Kriminaliniai rizikos veiksniai 7
  8. Tautos etninio identiteto, kultūros ir švietimo raidos rizikos veiksniai 8
  9. Ekologiniai rizikos veiksniai 9 II. LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS PRIEMONĖS NACIONALINIAM SAUGUMUI STIPRINTI 10
  10. ILGALAIKIŲ VALSTYBINIŲ NACIONALINIO SAUGUMO STIPRINIMO PROGRAMŲ RENGIMAS IR VYKDYMAS 10 1.
  11. Terorizmo prevencija 11
  12. NACIONALINIO SAUGUMO SISTEMOS PLĖTROS TEISĖS AKTŲ RENGIMAS 12 3.UŽSIENIO IR SAUGUMO POLITIKA 13 3.
  13. Integracija į NATO 13 3.1.
  14. Dalyvavimas Narystės veiksmų plano procese 13 3.1.
  15. „Vilniaus grupės“ vaidmuo 14 3.1.
  16. Politinių partijų ir visuomenės parama 14 3.
  17. Integracija į Europos Sąjungą 14 3.2.
  18. Pažanga rengiantis narystei Europos Sąjungoje 15 3.2.
  19. Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje programos (Nacionalinės acquis priėmimo programos) įgyvendinimas 15 3.2.
  20. Bendradarbiavimas su Europos Sąjunga Bendros užsienio ir saugumo politikos srityje 16 3.2.
  21. Bendradarbiavimas su Europos Sąjunga teisingumo ir vidaus reikalų srityje 16 3.2.
  22. Politinių partijų ir visuomenės parama 16 3.
  23. Dvišalis ir daugiašalis bendradarbiavimas 17 3.3.1 Dalyvavimas Jungtinių Tautų Organizacijos, Europos Tarybos, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos veikloje 17 3.3.
  24. Bendradarbiavimas su tarptautinėmis ekonominėmis organizacijomis 18 3.3.
  25. Dvišalis bendradarbiavimas 18
  26. GYNYBOS POLITIKA 19 4.
  27. Valstybės teritorijos apsauga ir kontrolė 20 4.1.
  28. Sausumos teritorijos apsauga ir kontrolė 20 4.1.
  29. Oro erdvės stebėjimas ir kontrolė 20 4.1.
  30. Teritorinės jūros ir išskirtinės ekonominės zonos stebėjimas ir apsauga 21 4.
  31. Valstybės ir kariuomenės pasirengimas mobilizacijai 21 4.
  32. Bendradarbiavimas su visuomeninėms organizacijoms 22 4.
  33. Krašto apsaugos finansavimas 22
  34. EKONOMINĖ POLITIKA 22 5.
  35. Pinigų politikos strategija ir jos įgyvendinimas 22 5.
  36. Fiskalinė politika 23 5.2.
  37. Mokesčių sistemos tobulinimas 23 5.
  38. Valstybės skolos valdymas 24 5.
  39. Struktūrinė politika 24 5.4.
  40. Pramonės modernizavimas ir konkurencingumo skatinimas 24 5.4.
  41. Transporto infrastruktūros plėtra 25 5.4.
  42. Žemės ūkio pertvarkymas 26 5.4.
  43. Privatizavimas 27 5.4.
  44. Energetikos plėtra 28 5.4.
  45. Investicijų skatinimas 28 5.4.
  46. Strateginių prekių ir technologijų eksporto, importo ir tranzito kontrolė 29
  47. SOCIALINĖ POLITIKA 29 6.
  48. Užimtumo ir darbo rinkos politika 29 6.1.
  49. Priemonės VĮ Ignalinos atominės elektrinės pirmojo bloko uždarymo pasekmėms švelninti 30 6.
  50. Socialinio draudimo sistemos tobulinimas 30 6.
  51. Socialinės paramos sistemos tobulinimas 31 6.
  52. Skurdo mažinimas 31 6.
  53. Pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamų ligų prevencija ir kontrolė 31 6.
  54. Narkomanijos, alkoholizmo ir AIDS plitimo prevencija 32
  55. ASMENS IR VISUOMENĖS SAUGUMO UŽTIKRINIMAS 33 7.
  56. Žmogaus teisių ir laisvių apsauga 33 7.
  57. Prekybos žmonėmis kontrolė ir prevencija 34 7.
  58. Korupcijos kontrolė ir prevencija 34 7.
  59. Valstybės sienos apsaugos stiprinimas 35 7.
  60. Finansinių nusikaltimų kontrolė 35 7.5.
  61. Kontrabandos kontrolė 36 7.
  62. Neteisėtos narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvartos kontrolė 36 7.
  63. Neteisėto branduolinių medžiagų judėjimo kontrolė 37
  64. VALSTYBINĖ ETNINĖS KULTŪROS GLOBOS POLITIKA 37
  65. KULTŪROS POLITIKA 38 9.
  66. Kultūros puoselėjimas 38 9.
  67. Tautinių mažumų integracija 38
  68. INFORMACINĖS VISUOMENĖS KŪRIMAS 39
  69. ŠVIETIMO POLITIKA 40 11.
  70. Patriotinis ugdymas 40 11.
  71. Lietuvos mokslinio, gamybinio ir techninio potencialo panaudojimas krašto apsaugos poreikiams 40
  72. EKOLOGINIO SAUGUMO STIPRINIMAS 40 12.
  73. Ekologinių programų įgyvendinimas 40 12.
  74. Radiacinės ir branduolinės saugos užtikrinimas 41 ĮŽANGA Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo[1] 6 straipsniu, teikia Lietuvos Respublikos Seimui 2001 metų nacionalinio saugumo sistemos būklės ir plėtros ataskaitą (toliau – Ataskaita). Ataskaita rengiama įgyvendinant Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymu patvirtintus Nacionalinio saugumo pagrindus. Šioje Ataskaitoje atsižvelgta į pasikeitusią nacionalinio saugumo sampratą, kurioje nuo saugumo užtikrinimo karinėmis priemonėmis pereinama prie platesnio – ekonominių, socialinių, kultūrinių ir kitų saugumo stiprinimo priemonių spektro. Įvertinami nauji nacionaliniam saugumui kylantys pavojai, turintys transnacionalinį pobūdį – tai prekyba narkotikais, pavojingų ligų plitimas, terorizmas ir kita. Nors 2001 m. rugsėjo 11 d. terorizmo išpuoliai JAV tiesioginės grėsmės Lietuvos saugumui nesukėlė, tačiau tai tapo aktualia saugumo užtikrinimo problema pasauliniu mastu. Pirmą kartą NATO istorijoje pradėjo veikti Vašingtono sutarties 5 straipsnis, kuris skelbia, kad ginkluotas užpuolimas vienos ar kelių iš Aljanso narių bus traktuojamas kaip užpuolimas prieš jas visas. Ataskaitoje įvertinta Lietuvos geostrateginė aplinka, ekonominiai, socialiniai, kriminaliniai, kultūriniai, ekologiniai rizikos veiksniai ir galimi pavojai. Nors tiesioginių grėsmių šiuo metu Lietuvai nėra, tačiau norint jų išvengti ateityje, būtina įgyvendinti tokią valstybės politiką, kuri stiprintų vidinį valstybės stabilumą (ekonominį, socialinį ir kt.) ir išorinį jos saugumą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje ir jos įgyvendinimo priemonių plane numatytas platus spektras nacionalinio saugumo užtikrinimo priemonių, apimančių įvairias valstybės veiklos sritis: nuo aktyvios ir į nacionalinių interesų gynimą orientuotos užsienio politikos, karinių pajėgumų stiprinimo iki socialinių, ekologinių programų rengimo ir įgyvendinimo. Nacionaliniam saugumui užtikrinti nepakanka vien gynybinių pajėgumų stiprinimo, būtina puoselėti tautinę savimonę, nacionalinės kultūros plėtrą, tolygią ekonominę ir socialinę raidą, veiksmingą kovą su nusikalstamumu, subalansuotą aplinkos plėtrą ir kt. Šioje ataskaitoje pateikiami pagrindiniai Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos rezultatai vidaus ir užsienio politikos srityse nacionalinio saugumo stiprinimo požiūriu. Minėtų sričių detali valstybės institucijų veikla pateikiama metinėse Vyriausybės ir kitų valstybės institucijų ataskaitose. I. RIZIKOS VEIKSNIŲ NACIONALINIAM SAUGUMUI ĮVERTINIMAS
  75. Geostrateginė aplinka Šiuo metu Lietuvos Respublikos geostrateginė aplinka yra palanki, tačiau Lietuva lieka pažeidžiama transnacionalinio pobūdžio grėsmių. Tarptautinė bendrija pripažįsta ir gerbia Lietuvos nepriklausomybę, jos teisę laisvai ir netrukdomai įgyti tarptautines saugumo garantijas ir jungtis į valstybių sąjungas, užtikrinančias saugumą. Mūsų šalis sėkmingai integruojasi į pasaulio ir Vakarų institucijas, dalyvauja tarptautinių organizacijų, užtikrinančių saugumą, veikloje, palaiko draugiškus santykius ir bendradarbiauja su kaimynais. Lietuvos ekonomika auga, patikimai funkcionuoja demokratinės institucijos, nuosekliai formuojasi pilietinė visuomenė, vyksta tautinių mažumų integravimosi procesas. Karinių grėsmių Lietuvai nėra ir artimiausiu metu jų atsiradimo galimybė yra mažai tikėtina, tačiau neatmestina. Geostrateginei Lietuvos aplinkai teigiamos įtakos turėjo: - sustiprėjusi NATO valstybių politinė parama Lietuvos siekiams tapti NATO ir Europos Sąjungos (ES) nare; - Lietuvos užimta nedviprasmiška solidarumo, paramos ir aktyvaus dalyvavimo pozicija tarptautinėje kovoje prieš terorizmą; - intensyvėjantis Vakarų valstybių ir Rusijos dialogas ir bendradarbiavimas saugumo klausimais.
  76. Ekonominiai rizikos veiksniai Lietuvos ekonomika palaipsniui įsijungia į pasaulinį ūkį. Ji darosi vis atviresnė: skatinama užsienio prekyba ir šalinamos kliūtys kitoms pasaulinio ūkio ryšių formoms, liberalizuotas tarptautinis kapitalo judėjimas ir tarptautinės valiutinės atsiskaitymų operacijos. Tačiau Lietuvos ekonomikos internacionalizacija kartu sąlygoja išorinius iššūkius nacionalinės ekonomikos plėtrai ir šalies ekonominei politikai. Nors Lietuvos ūkis po 1998 – 1999 m. nuosmukio atsigauna, vis dar išlieka ūkio technologinio atsilikimo ir produkcijos nepakankamo konkurencingumo problemos. Lietuvos pramonės įmonės palaipsniui prisitaiko prie tarptautinės ekonominės veiklos sąlygų (apie tai byloja pradėjusios didėti pramonės produkcijos pardavimo ir eksporto apimtys, pradėjusi augti pramonės dalis BVP), tačiau užsienio prekybos balanso deficitas rodo, kad atskiros pramonės veiklos yra nepakankamai konkurencingos. Vis dar nebaigtas ūkio restruktūrizavimas. Pramonės ir žemės ūkio technologijos atsilieka nuo Vakarų valstybėse naudojamų technologijų. Kol Lietuvoje nėra darnios mokslo ir gamybos kooperavimo sistemos, galinčios užtikrinti sėkmingą inovacijų bei naujų technologijų kūrimą ir diegimą verslo įmonėse, kyla pavojus, kad Lietuvos ūkyje gaminama produkcija išliks nepakankamai konkurencinga tarptautiniu mastu. Daliai lietuviškos produkcijos, kaip neatitinkančiai ES higienos, maisto saugos ir kokybės reikalavimų, ES šalių rinkos dar yra uždarytos. Žemės ūkis Lietuvos ekonomikoje tradiciškai vaidina svarbų vaidmenį. Kaime gyvena beveik trečdalis šalies gyventojų ir daugelio iš jų pagrindinis pajamų šaltinis yra žemės ūkio veikla, tačiau žemės ūkio plėtrą stabdo nebaigta žemės ūkio reforma, dominuojantys, lyginant su ES šalimis, smulkūs, nespecializuoti ūkiai, techniškai atsilikusi gamybos bazė, pažangių technologijų stoka, nepakankami finansiniai ištekliai ir kitos priežastys. Per Lietuvos teritoriją eina I (A) ir IX (B, D) tarptautiniai transporto koridoriai, tačiau tinkamai išnaudoti šalies tranzitines galimybes trukdo tai, kad Lietuvos geležinkelių infrastruktūra pagal visus parametrus atsilieka nuo ES šalių transporto infrastruktūros lygio. Aktuali problema - Lietuvos apsirūpinimo energetiniais ištekliais priklausomybė nuo vienintelio tiekėjo. Vietinės naftos gavyba nedidelė (2001 metais siekė tik 470 tūkst. tonų ir prireikus galėtų tenkinti apie 25 proc. šalies naftos poreikio). Beveik 90 proc. pirminės energijos importuojama iš Rusijos gamtinių dujų ir naftos telkinių, branduolinio kuro gamyklų. Padėtį sunkina ir tai, kad Lietuvos dujotiekio tinklas nesujungtas su Vakarų Europos dujų tinklais, todėl nėra alternatyvaus gamtinių dujų tiekimo varianto. AB „Mažeikių nafta” importavo iš Rusijos ir perdirbo 6,8 mln. tonų naftos (Lietuvos poreikiams tenkinti pakanka apie 2 mln. tonų naftos), eksportavo – 4,5 mln. tonų naftos produktų. Tačiau neužtikrintas pastovus ir nepertraukiamas naftos tiekimas bendrovei, nesudaryti ilgalaikiai kontraktai sąlygoja AB „Mažeikių nafta“ verslo stabilumo problemas. Būtingės naftos terminalas, AB „Klaipėdos nafta“ turi užtikrinti alternatyvų šalies aprūpinimą nafta ir naftos produktais. Tačiau šiuo metu abu terminalai veikia kaip Rusijos ir kitų NVS šalių naftos ir naftos produktų eksporto terminalai. Tiesioginių grėsmių Lietuvos finansinės sistemos stabilumui nėra. Valstybės biudžeto deficitas kasmet palaipsniui mažėja. Nors praėjusiais metais nebuvo surinktos visos valstybės biudžeto lėšos (negauta 2,5 proc. pajamų), buvo įvykdytas visas Ekonominės politikos memorandumas (įgyvendinamas pagal prevencinį susitarimą su Tarptautiniu valiutos fondu) pagal vykdymo kriterijus ir struktūrinius rodiklius. Fiskalinės rizikos veiksnių poveikis valstybės finansams yra skirtingas, tačiau visi jie yra prognozuojami ir valdomi. Tai rodo bendrojo šalies fiskalinio deficito mažėjimas nuo 2,7 poc. (2000 m.) iki 1,5 proc. (2001 m.). 2001 m. gruodžio 1 d. valstybės įmonės buvo pasiskolinusios be valstybės garantijos 1,19 mlrd. Lt (2,5 proc. BVP). Įmonėms neturint pakankamai turto, iš kurio būtų galima išieškoti skolas, išieškotųjų reikalavimai tenkinami iš valstybės biudžeto. Ateityje tai būtų didelė našta valstybės biudžetui, atitinkamai sumažėtų valstybės funkcijų vykdymas. Itin didelę reikšmę šalies finansų ir ūkio plėtrai turi komercinės bankininkystės sėkmė. Paskutiniuosius kelerius metus bankiniame sektoriuje išlieka plėtros ir stabilumo tendencijos, kurios pasireiškia bankų turto, kapitalo augimu, finansinių paslaugų įvairovės plėtra. Vienas iš svarbiausių bankų stabilumo garantų yra pakankamas jų nuosavų lėšų (kapitalo) dydis. Šiuo metu visi šalies bankai disponuoja pakankamu kapitalu ir yra pajėgūs prireikus prisiimti papildomą aktyvų riziką. Iš esmės visi bankų veiklos riziką ribojantys normatyvai vykdomi su nemaža atsarga, tai rodo, kad bankų veikla išlieka pakankamai konservatyvi ir bankai daug dėmesio skiria rizikai valdyti. Nors Lietuvos bankų sektorius pasižymi didele koncentracija ir priklausomybe nuo vieno užsienio regiono (dviems Švedijos bankų kontroliuojamiems Lietuvos bankams AB Vilniaus bankui tenka 39,8 proc., AB Hansa-LTB – 26 proc. rinkos), užsienio kapitalo atėjimas į Lietuvos bankus turėjo nemažai teigiamų aspektų (2001 metais suaktyvėjo mažmeninė bankininkystė, buvo užtikrintos investicijos į paslaugų teikimo infrastruktūros tobulinimą ir kt.). Tai rodo, kad finansinių grėsmių bankiniame sektoriuje tikimybė nedidelė, bankai pajėgūs užtikrinti stabilią veiklą, o bankų priežiūros sistema yra pakankama.[2]
  77. Socialiniai rizikos veiksniai* Palyginti aukštas nedarbo lygis tampa viena opiausių socialinių problemų, trukdančių visiems visuomenės sluoksniams pasinaudoti rinkos ekonomikos privalumais, mažinti skurdą ir socialinę atskirtį. Teritorinėse darbo biržose registruotas nedarbo lygis 2001 metų gruodžio pabaigoje sudarė 12,9 proc. ir, lyginant su metų pradžia, padidėjo 0,3 proc. Moterų nedarbo lygis metų pabaigoje sudarė 12,2 proc., vyrų – 13,5 proc., jaunimo – 18,7 proc. Didesniu nedarbu išsiskiria regionai su vienpusiškai išplėtota infrastruktūra. Tai buvę pramoniniai ar žemės ūkio rajonai, kuriuose dėl ūkio restruktūrizacijos buvo prarasta daug darbo vietų. 2001 metų pabaigoje didžiausias nedarbo lygis buvo Druskininkuose (29,9 proc.), Mažeikių (25,4 proc.), Akmenės (23,7 proc.) ir Lazdijų (23,3 proc.) rajonuose. Per 2001 metus teritorinėse darbo biržose buvo užregistruota 249,7 tūkst. bedarbių, o tai 3,2 proc. mažiau negu per 2000 metus. Nedarbo lygio augimą, esant mažesniam bedarbių skaičiui, lėmė sumažėjęs šalies darbo jėgos rodiklis (darbo jėgos sumažėjo beveik 53 tūkst.). Viena didžiausių socialinių grėsmių yra skurdas. Skurdas, nedarbas ir socialinė atskirtis sąlygoja žmonių socialinį nesaugumą ir netikrumą visuomenėje, neigiamai veikia žmogaus socialinę raidą. Absoliuti skurdo riba Lietuvoje 2001 metais buvo lygi 186,46 Lt, o santykinė skurdo riba[3] - 264,8 Lt. Praėjusiais metais 16,4 proc. visų gyventojų vartojimo išlaidos buvo mažesnės už santykinę skurdo ribą. Prastėja demografinė situacija.[4] Dėl mažo gimstamumo natūralus gyventojų prieaugis yra neigiamas (apie –1) jau septintus metus. Lietuvos, kaip ir daugelio Europos šalių, gyventojai sensta: 2000 metais pensinio amžiaus žmonės sudarė 21,6 proc., 65 metų ir vyresni - 13,4 proc. visų gyventojų. Lietuvos gyventojų vidutinė gyvenimo trukmė yra artima Europos šalių vidurkiui ir didesnė negu kaimyninių Baltijos valstybių, tačiau gerokai trumpesnė negu vidutinė ES šalyse. 2000 metais vidutinė vyrų gyvenimo trukmė buvo 67,6 metai (Europos Sąjungoje - 74,9), moterų - 77,9 metai (Europos Sąjungoje - 81,2). Pastebima migracijos iš Lietuvos didėjimo tendencija. Dalis išvykstančiųjų yra asmenys, turintys aukštą profesinę kvalifikaciją. „Protų nutekėjimas“ silpnina šalies intelektualinį potencialą, aštrina depopuliacijos, kvalifikuotos darbo jėgos stygiaus problemas. Šiuo metu į užsienį yra išvykę apie 200 tūkst. žmonių. Dar maždaug 324 tūkst. asmenų yra nusiteikę išvykti per artimiausius metus. Tačiau dėl vyraujančio trumpalaikės migracijos pobūdžio apie pusė ketinančių vykti į užsienį įsidarbinti pakeis ten esančiuosius. Stipriausios emigracinės nuostatos vyrauja tarp aukštesnio išsimokslinimo, jaunesnio amžiaus, dirbančių nepastovius darbus gyventojų.[5] Pastaruosius penkerius metus visuomenės sveikatos būklė po truputį gerėja. Tačiau nemažai sveikatos problemų, kurias lemia kenksmingi aplinkos veiksniai, išlieka. Didėja sergamumas lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis (širdies ir kraujagyslių, onkologinėmis), dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo didėja psichikos ir elgesio sutrikimų skaičius. Mirtingumas dėl išorinių priežasčių (nelaimingų atsitikimų, sužalojimų, apsinuodijimų, žmogžudysčių ir savižudybių) Lietuvoje yra žymiai didesnis nei kitose Europos valstybėse. Lietuvos gyventojų mirtingumas dėl savižudybių išlieka didžiausias Europoje (2000 metais užregistruota 1631 savižudybė - 44,1 atvejai 100 000 gyventojų). Didėja susirgimų depresija skaičius (nuo 1997 metų vaikų, sergančių depresija, padidėjo beveik 3 kartus). Aktualia visuomenės problema tampa narkomanijos, alkoholizmo ir infekcinių ligų plitimas. AIDS centro duomenimis, šiuo metu yra 347 ŽIV infekcijos nešiotojai, iš kurių 45 serga AIDS. Per 2001 metus išaiškinti 72 nauji ŽIV nešiotojai, 4 iš jų serga AIDS. Lietuvoje vis labiau plinta piktnaudžiavimas alkoholiu. 2000 metais oficialiai užregistruota 1729,2 asmenys iš 100 000, sergantys alkoholizmu, nuo 51,1 (1999 m.) iki 55,9 (2000 m.) atvejų 100 000 gyventojų padaugėjo susirgimų alkoholine psichoze. Daugėja asmenų, vartojančių psichoaktyviąsias medžiagas bei priklausomų nuo narkotikų. Iš viso užregistruotas 3521 narkomanas. Tačiau tik apie 10 procentų narkomanų kreipiasi pagalbos ir gydosi, todėl, vartojančiųjų narkotikus, gali būti apie 30
  78. Jaunėja vartojančių narkotikus amžius (tyrimų duomenimis apie 20 - 25 proc. mokyklinio amžiaus jaunuolių reguliariai arba periodiškai vartojo narkotines medžiagas), plinta ypač pavojingas narkotikas – heroinas ir naujos psichotropinės medžiagos. Į Klaipėdos uostą kasmet atvyksta apie 250 laivų iš valstybių, kuriose registruojamos ypač pavojingos užkrečiamosios ligos, ir išvyksta apie 200 laivų į nepalankias minėtų ligų atveju valstybes. Kasmet Lietuvoje įvežtine maliarija suserga 7 - 11 jūreivių.
  79. Kriminaliniai rizikos veiksniai Oficialiosios statistikos duomenimis užregistruotų nusikaltimų skaičius praėjusiais metais, lyginant su 2000-aisiais, sumažėjo 3,8 proc. Didžiąją nusikalstamumo dalį sudarė nusikaltimai nuosavybei (vagystės – 61,8 proc., plėšimai – 5,3 proc. ir kt.), toliau - nusikaltimai visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai (iš jų, didžiausią dalį sudaro chuliganizmas). Dažniau į nusikalstamą veiką įtraukiami nepilnamečiai, plintant narkomanijai daugėja su ja susijusių nusikaltimų. Vis daugiau nusikaltimų peržengia valstybių sienas ir tampa bendra valstybių problema. Pavojingiausia kriminaline grėsme nacionaliniam saugumui išlieka organizuotų nusikalstamų grupuočių veikla. Organizuotų nusikalstamų grupuočių pavojingumą didina jų sukauptas neteisėtas ekonominis potencialas, kurį šios grupuotės investuoja į nekilnojamąjį turtą, legalų verslą, susijusį su naftos produktų, tabako gaminių, alkoholio, maisto produktų prekyba. Daugiausiai korupcijos apraiškų Lietuvoje yra teisėsaugos, teisingumo įgyvendinimo, priežiūros ir kontrolės funkcijas vykdančiose institucijose. Nelegalios migracijos srautas per Lietuvą iš esmės nepakito. 2001 metais sulaikyta 14 nelegalių migrantų grupių, kuriose buvo 107 nelegalūs migrantai (2000 metais – 14 grupių su 100 nelegalių migrantų). Vienas iš svarbiausių veiksnių, sąlygojusių pozityvius nelegalios migracijos kontrolės rezultatus, yra sustiprinta valstybės sienos apsauga. Tačiau lieka neišspręsta sulaikytų nelegalių migrantų grąžinimo problema. Dauguma sulaikytų nelegalių migrantų į Lietuvą atvyko iš Rusijos per Baltarusiją ir jų grąžinimą į minėtas šalis komplikuoja nesudarytos readmisijos sutartys su Rusija ir Baltarusija. Didėja neteisėtos narkotikų apyvartos grėsmė. Tai rodo šios neigiamos tendencijos: - auga užregistruotų nusikaltimų, susijusių su neteisėta narkotikų apyvarta, skaičius (lyginant su 2000 metais šių nusikaltimų padaugėjo 12,2 proc.); - neteisėta narkotikų apyvarta verčiasi organizuotos nusikalstamos grupuotės, plečiasi jų tarptautiniai ryšiai narkotikų versle; - auga narkotikų kontrabanda (pernai iškelta 11 baudžiamųjų bylų dėl narkotikų kontrabandos, 2000 m. – 4); Praėjusiais metais Lietuvoje išaugo užregistruotų nusikaltimų finansams skaičius (lyginant su 2000 metais jų padaugėjo 24,9 proc.). Didžiausią žalą valstybės ekonomikai ir finansams daro mokesčių nuslėpimas, prekių importo metu apgaulės būdu sumažinant prekių vertę; mokesčių nuslėpimas klastojant dokumentus, neteisingai deklaruojant prekes; kontrabanda; pinigų, įsigytų nusikalstamu būdu, legalizavimas. Kontrabandos pavojingumas valstybės nacionaliniam saugumui pasireiškia ne tik tuo, kad ji yra vienas pagrindinių organizuoto nusikalstamumo pajamų šaltinių (Lietuvos muitinės iškeltose baudžiamosiose bylose nusikaltimų dalyko vertė sudarė 35,75 mln. Lt, t. y., 3 kartus daugiau nei 2000 metais), bet ir jos daroma žala valstybės biudžetui (nesumokami privalomi mokesčiai,), vidaus rinkos plėtrai (pigiai parduodant kontrabandines prekes, žlugdomas legalus verslas). Lietuvos muitinė 2001 metais dėl kontrabandos (Baudžiamojo kodekso 312 str.) ir neteisėto prekių neišvežimo iš Lietuvos (Baudžiamojo kodekso 3121 str.) iškėlė 93 baudžiamąsias bylas, tai yra 2 kartus daugiau nei 2000 metais. Nustatyti 2 721 administracinės teisės pažeidimai - 44,4 proc. daugiau nei 2000 metais. Praėjusiais metais pagrindiniai kontrabandos srautai bei didžiausi jos mastai buvo Vilniaus, Marijampolės, Alytaus, Tauragės bei Klaipėdos regionuose. Tikėtina, kad dėl padidėjusių akcizo mokesčių išaugs naftos produktų, alkoholio, cukraus, tabako gaminių kontrabandos mastai. Daugėja tarptautinio pobūdžio finansinių nusikaltimų. Tam įtakos turi besiplečiantys Lietuvos ūkio subjektų ryšiai su užsienio valstybėmis. Sudėtingėja pinigų plovimo bei valstybės biudžeto lėšų grobstymo schemos. Lietuvoje iš apyvartos daugiausia išimama netikrų litų bei JAV dolerių, kurių dauguma yra geros kokybės. Lietuvoje pagaminti netikri JAV doleriai realizuojami ir užsienio šalyse. Turimais duomenimis, Lietuvos nusikalstamos organizuotos grupuotės yra pasirengusios gaminti ir netikrus eurus bei platinti juos ES valstybių vidaus rinkoje. Didelį rūpestį kelia prekybos žmonėmis plitimas. Praėjusiais metais pagal Baudžiamojo kodekso 1313 straipsnį „Prekyba žmonėmis“ užregistruota 16 nusikaltimų. Tai 12 nusikaltimų daugiau negu 2000 metais. Prekyba žmonėmis Lietuvoje daugiausia susijusi su prostitucijos verslu - prekyba moterimis tiek Lietuvoje, tiek užsienio šalyse.
  80. Tautos etninio identiteto, kultūros ir švietimo raidos rizikos veiksniai Vien gynybinių šalies pajėgumų stiprinimas nesukuria asmens, tautos ar valstybės saugumo. Todėl viena iš pagrindinių priemonių tautinio identiteto apsaugai užtikrinti bei efektyviai nacionalinio saugumo sistemai sukurti yra tautinės savimonės stiprinimas, kiekvieno asmens pilietinės pareigos ir patriotinių nuostatų ginti Tėvynę, tautos sukurtas materialines ir dvasines vertybes ugdymas bei formavimas. Tai tiesiogiai siejasi su etnine kultūra. Ji yra tautos būties, jos išlikimo esmė, nacionalinės kultūros pamatas. Tačiau įvairioms lietuvių etninės kultūros formoms ir ypač jos gyvajai tradicijai gresia akivaizdus sunykimo pavojus. Globalizacijos, integracijos į Europos Sąjungą procesai, stiprėjantis didžiųjų pasaulio valstybių kultūrų ir kalbų spaudimas sąlygoja atitinkamus kultūros tapatumo išsaugojimo ir jos puoselėjimo uždavinius. Nacionalinės kultūros gyvoji tradicija patiria vis didesnį neigiamų spartėjančios globalizacijos reiškinių, pseudokultūros plitimo, tautinių ir pilietinių vertybių niveliacijos poveikį, mažėja jos pajėgumas konkuruoti su komercine, masine kultūra. Gyvosios tradicijos plėtros pagrindas - tautinė savimonė - nepaliaujamai silpsta. Įvairiose srityse, susijusiose su tautinės savimonės išsaugojimu (Švietimo koncepcijoje, šventes reglamentuojančiuose teisės aktuose ir kt.), trūksta pakankamo dėmesio etninei kultūrai ugdyti, jos vertybėms puoselėti, tautinei savimonei išsaugoti. Apleista dvasinio paveldo globa - ji nepakankamai reglamentuojama įstatymais ir kitais teisės aktais. Etninės kultūros dvasinio paveldo archyvinę medžiagą kaupiančios saugyklos neturi tinkamo statuso, o dvasinių etninės kultūros vertybių apskaita ir sisteminimas beveik nekompiuterizuoti. Etnografiškumas yra pagrindinis etninės kultūros plėtros principas, tačiau dabartinis Lietuvos teritorinis - administracinis suskirstymas nėra pakankamai palankus etnografinių regionų kultūros savitumui išsaugoti ir plėtoti. Būtina regionų valdymą susieti su kultūros identiteto išlaikymu. Etninės kultūros objekto visumos išskaidymas dėl struktūrinių, administracinių ir kitų priežasčių apsunkina gyvosios tradicijos gaivinimą, tautinio tapatumo bei savimonės suvokimą bei puoselėjimą. Atvira, išsilavinusi, žiniomis savo veiklą grindžianti visuomenė, kurios nariai turi galimybę ir geba visose savo veiklos srityse efektyviai naudotis šiuolaikinių informacinių technologijų priemonėmis, yra vienas iš svarbių valstybės plėtros veiksnių. Tačiau kurdama informacinę visuomenę Lietuva ženkliai atsilieka nuo ES šalių.[6] Nors per praėjusius metus Lietuvos įmonėse kompiuterinės technikos padaugėjo 19 proc., išaugo ir interneto naudojimas (ryšį su internetu turėjo 60,4 proc. visų įmonėse buvusių kompiuterių, 2000 m. – 48 proc.)[7], informacines technologijas Lietuvoje naudoja nedidelė gyventojų socialinė grupė ( jauni žmonės, pagal užimtumą - firmų vadovai, studentai ir specialistai, gyvenantys didmiesčiuose, turintys aukštąjį išsilavinimą, palyginti dideles pajamas ar aukštą socialinį statusą), o dauguma gyventojų negali ir nemoka naudotis jų teikiamomis galimybėmis.
  81. Ekologiniai rizikos veiksniai Atliekų sąvartynai, cheminės medžiagos, naudojamos žemės ūkyje ir pramonėje, radioaktyviosios medžiagos, klimato kaita, mažėjantis ozono sluoksnis sąlygoja ekologinių pavojų atsiradimą. Aktuali ekologinio saugumo užtikrinimo problema - Baltijos jūroje esantys cheminių atliekų sąvartynai, t.y. apie 40 tūkst. tonų cheminio ginklo nuo II Pasaulinio karo (apie 13 tūkst. tonų nuodingų cheminių medžiagų).[8] Tačiau dabar vykdomi stebėjimai nerodo padidėjusio cheminių medžiagų kiekio vandenyje. Ekologinę šalies situaciją neigiamai veikia ir gamtinės stichinės nelaimės, pvz., miškų ir durpynų gaisrai (2001 m. užfiksuota 30 tokių atvejų) bei kitos ekstremalios situacijos, tokios kaip naftos produktų išsiliejimas į aplinką (praėjusiais metais užregistruotos 28 ypatingos ekologinės situacijos, iš jų – 11 buvo ypač rimtos), cheminė tarša (12 atvejų). Rimtą žalą aplinkai padarė lapkričio 23 d. iš tanklaivio į jūrą išsiliejusios 59 tonos naftos. Svarbi saugumo užtikrinimo aspektu yra VĮ Ignalinos atominės elektrinės fizinė ir branduolinė sauga. Eksploatuojant Ignalinos jėgainę 2001 metais įvykę 42 neįprasti įvykiai neturėjo pasekmių aplinkai bei gyventojams. II. LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS PRIEMONĖS NACIONALINIAM SAUGUMUI STIPRINTI Praėjusiais metais Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įgyvendindama Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą, analizavo rizikos veiksnius ir galimus pavojus saugumui bei vykdė šiuos veiksnius mažinančią vidaus ir užsienio politiką. Taip pat nacionalinio saugumo užtikrinimo siekė kurdama nacionalinę krizių valdymo sistemą, rengdama ir vykdydama ilgalaikes valstybines saugumo stiprinimo programas, nacionalinio saugumo sistemos plėtros teisės aktus, stiprindama nacionalinio saugumo bei gynybos institucijas ir kitais būdais. 2001 metais parengta teisinė ir materialinė bazė sukurti NATO ir ES standartus atitinkančią krizių valdymo sistemą, gebančią užtikrinti nacionalinį saugumą. Įgyvendinant Lietuvos Respublikos nacionalinės krizių valdymo sistemos koncepcijos įgyvendinimo priemones,[9] iš valstybės institucijų atstovų sudarytos darbo grupės koordinuoti priemonių įgyvendinimą. Praėjusiais metais įsteigtas Krizių valdymo centras.[10] Centrui pavesta kaupti ir sisteminti informaciją apie visų valstybės institucijų turimus krizių valdymo pajėgumus, vykdyti nuolatinį įvykių monitoringą ir teikti informaciją periodiškai susirenkančiam Krizių prevencijos komitetui. Sprendimus dėl konkrečių veiksmų ir dėl išteklių panaudojimo, susidarius krizinei situacijai, priims Krizių valdymo komitetas,[11] susidedantis iš suinteresuotų valstybės institucijų vadovų. Parengtas krizių valdymo sistemos plėtros strateginių gairių projektas, nustatantis pagrindinius krizių valdymo sistemos prioritetus ir uždavinius.
  82. ILGALAIKIŲ VALSTYBINIŲ SAUGUMO STIPRINIMO PROGRAMŲ RENGIMAS IR VYKDYMAS Ilgalaikės valstybinės saugumo stiprinimo programos yra viena iš svarbių nacionalinį saugumą užtikrinančių priemonių. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vadovaudamasi Ilgalaikių valstybinių saugumo stiprinimo programų rengimo ir įgyvendinimo planu,[12]šias programas rengė ir vykdė. Lietuvos Respublikos Vyriausybė dar 2000 metais pritarė Kariuomenės plėtojimo iki 2008 m., Gynybos infrastruktūros plėtojimo, Gynybos struktūrų sąveikos bei suderinamumo su NATO, Gynybos poreikiams skirtos gamybos ir mokslo tiriamųjų darbų plėtros, Oro erdvės kontrolės programoms[13] ir nutarė siūlyti jas tvirtinti Lietuvos Respublikos Seimui. Atsižvelgiant į praėjusiais metais įvykdytą Lietuvos kariuomenės struktūros peržiūrą, šios programos pradėtos atnaujinti. 2001 metais Valstybinis piliečių pasipriešinimo rengimo centras pradėjo rengti ilgalaikę Pasirengimo pilietiniam pasipriešinimui programą. Įgyvendinama Valstybės strateginių atsargų kaupimo ir išlaikymo programa,[14] VĮ Ignalinos atominės elektrinės saugaus eksploatavimo užtikrinimo programa,[15] VĮ Ignalinos atominės elektrinės pirmojo bloko eksploatavimo nutraukimo programa.[16] Pagrindinės civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos programos[17] įgyvendinimo kryptys 2001 metais - civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos plėtra, pagalba civilinei valdžiai ekstremalių situacijų atvejais, krizių valdymo sistemos plėtra ir Krizių valdymo centro kūrimas, pasirengimas ekstremalioms situacijoms, krizėms ir jų įvertinimas. 2001 metais parengtas ir vykdomas detalus VĮ Ignalinos atominės elektrinės pirmojo bloko eksploatavimo nutraukimo programos įgyvendinimo priemonių planas.[18] Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė Mobilizacijos,[19] Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos sistemos plėtotės,[20] Nacionalinės nusikaltimų kontrolės ir prevencijos Lietuvoje,[21] Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija [22] programų projektams ir pateikė juos Lietuvos Respublikos Seimui. Ekonominių grėsmių mažinimo ir ekonominio saugumo užtikrinimo, Lietuvos ūkio funkcionavimo ekstremaliomis sąlygomis programos projektas parengtas dar 2000 metais, tačiau, iškilus programos ir kitų teisės aktų dubliavimosi problemoms, šuo metu svarstomas programos projekto tikslingumas. Geležinkelio rekonstravimo pagal europinės vėžės standartus, jo integravimo į Europos transporto sistemą programa vykdoma kaip bendro Rytų ir Centrinės Europos valstybių transporto infrastruktūros tinklo (TINA)[23] integravimo į transeuropinius transporto tinklus dalis. 2001 metais ratifikuotas Europos susitarimas dėl pagrindinių tarptautinių geležinkelio linijų (AGC), [24] kuris nustato pagrindinius tarptautinės reikšmės tinklo geležinkelių linijų parametrus ir yra pagrindas geležinkelio rekonstrukcijos projektams identifikuoti. Šis susitarimas taikomas I – ojo tarptautinio transporto koridoriaus krypčiai Kaunas – Šiauliai – Joniškis. Europos komisijai praėjusiais metais pateikti patikslinti tarptautinės svarbos geležinkelio ir kelių tinklo projektai, kurie bus įtraukti į transeuropinio tinklo plėtojimo iki 2010 m. gaires. Diplomatinės tarnybos institucijų saugaus funkcionavimo užtikrinimo programa baigiama derinti su suinteresuotomis institucijomis. Visame pasaulyje išaugus teroristinių išpuolių grėsmei, buvo imtasi papildomų priemonių Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių užsienyje saugumui užtikrinti. Telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės sistemos sukūrimo programa įgyvendinta. 1.
  83. Terorizmo prevencija Po 2001 m. rugsėjo 11 d. teroro išpuolių JAV sustiprėjo tarptautinės bendruomenės dėmesys tarptautinio teroro prevencijai. Kartu išryškėjo svarbiausios Lietuvos pasirengimo kovai su terorizmu problemos. Lietuva nėra prisijungusi prie visų būtinų tarptautinių kovos su terorizmu konvencijų, trūksta tinkamo kovos su terorizmu, terorizmo prevencijos teisinio reglamentavimo, o šiuo metu terorizmo prevenciją vykdančių valstybės institucijų funkcijos nėra aiškiai reglamentuotos. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos Respublikos Seimas papildė Ilgalaikių valstybinių saugumo stiprinimo programų rengimo ir įgyvendinimo planą Programa prieš terorizmą. [25] Praėjusiais metais parengtame Programos prieš terorizmą (toliau – Programos) projekte įvardintos tarptautinio ir vidaus terorizmo keliamos grėsmės valstybei, nustatytos kovos su terorizmu kryptys bei pateiktas neatidėliotinų kovos su terorizmu veiksmų planas, kuris ateityje gali būti koreguojamas, atsižvelgiant į būsimus tarptautinės bendrijos kovos prieš terorizmą pokyčius. Taip pat nustatytos institucijos, atsakingos už programos įgyvendinimą. Svarbiausios kovos su terorizmu ir jo prevencijos priemonės, nustatytos Programoje, apima: - tarptautinį bendradarbiavimą kovojant prieš terorizmą; - antiteroristinę veiklą reguliuojančios teisinės bazės plėtrą; - potencialių terorizmo taikinių apsaugą; - galimų teroro aktų užsakovų ir vykdytojų identifikavimą; - terorizmo finansinių šaltinių ir finansavimo būdų nustatymą; - teroro aktų tyrimą; - teroro aktų sukeltų krizinių situacijų likvidavimą; - antiteroristinės žvalgybos stiprinimą.
  84. NACIONALINIO SAUGUMO SISTEMOS PLĖTROS TEISĖS AKTŲ RENGIMAS Nacionalinio saugumo sistemą reglamentuoja įstatymai ir kiti teisės aktai, todėl nacionalinio saugumo sistemos funkcionavimui užtikrinti yra svarbu priimti reikiamus teisės aktus ir juos vykdyti. Dauguma teisės aktų, įrašytų į nacionalinio saugumo sistemos plėtrai reikalingų įstatymų sąrašą, [26]yra parengti ir Lietuvos Respublikos Seimo priimti. Praėjusiais metais parengtas ir pateiktas Seimui naujos redakcijos Operatyvinės veiklos įstatymo projektas.[27] Taip pat Seimui pateiktas Korupcijos prevencijos įstatymo projektas. Rengiamas bendras įstatymo, reglamentuojančio tarnybą Vidaus reikalų ministerijai pavaldžiose statutinėse įstaigose, projektas. Parengtas Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių įstatymo projektas, kuriuo nustatomos įmonės ir įrenginiai, turintys strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui, bei kurie iš jų privalo būti valstybės nuosavybė, o kuriuose ir kokiomis sąlygomis leidžiama dalyvauti privačiam nacionaliniam bei europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančiam užsienio kapitalui. Įgyvendinant Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo nuostatas dėl Vidaus reikalų ministerijos karinių dalinių reorganizavimo, patvirtinta Vidaus reikalų sistemoje tarnaujančių privalomosios pradinės karo tarnybos karių atsisakymo ir Vidaus reikalų ministerijos vidaus tarnybos dalinių reorganizavimo į viešojo saugumo dalinius programa bei jos įgyvendinimo planas.[28]
  85. UŽSIENIO IR SAUGUMO POLITIKA Lietuvos Respublikos Vyriausybės užsienio ir saugumo politikos prioritetai 2001 metais išliko integracija į NATO ir ES bei gerų santykių su kaimyninėmis valstybėmis plėtojimas. 3.
  86. Integracija į NATO Pagrindinės Lietuvos bendradarbiavimo su NATO priemonės – dalyvavimas Euroatlantinės Partnerystės tarybos (EAPC[29]) susitikimuose, Narystės veiksmų plano (MAP[30]), kuriuo koordinuojamas šalies pasiruošimas prisiimti narystės įsipareigojimus, procese, Partnerystės taikos labui (PTL) programoje ir jos sudėtinėse dalyse – Planavimo ir peržiūros procese (PARP[31]) bei Individualioje partnerystės programoje (IPP[32]). 2001 metais stiprėjo NATO valstybių politinė parama, teigiamai įvertintas Lietuvos pasirengimo narystei NATO programos 2000 - 2001 metams vykdymas ir nauja Lietuvos pasirengimo narystei NATO programa 2001 - 2002 metams.[33] Lietuva tikisi būti pakviesta tapti Aljanso nare jau šių metų NATO aukščiausiojo lygio susitikimo Prahoje metu. 3.1.
  87. Dalyvavimas Narystės veiksmų plano procese Šalies pasirengimui prisiimti įsipareigojimus, susijusius su naryste Aljanse, yra teikiama didelė reikšmė. 2001 metais pagal Narystės veiksmų planą parengta Lietuvos pasirengimo narystei NATO programa, apimanti svarbiausias su pasirengimu narystei Aljanse susijusias sritis: politinę, ekonominę, gynybos, išteklių, saugumo ir teisinę. NATO teigiamai įvertino šios programos vykdymą, pažangą ir laimėjimus visose penkiose srityse. Gynybos srityje teigiamai įvertintas Lietuvos dalyvavimas PTL programoje ir jos sudėtinėse dalyse PARP bei IPP, krašto apsaugos sistemos planų įgyvendinimas, pasiekimai prioritetinėse Lietuvos krašto apsaugos sistemos srityse – karių gyvenimo sąlygų gerinimo, mokymo, ryšių, oro erdvės ir jūros stebėjimo, Lietuvos karių dalyvavimas NATO vadovaujamose operacijose užtikrinant taiką ir stabilumą. 2001 metais NATO vadovaujamoje SFOR[34] taikos operacijoje Bosnijoje ir Hercegovinoje bei KFOR[35] taikos operacijoje Kosovo provincijoje, Jugoslavijos Respublikoje dalyvavo 168[36] Lietuvos kariai. Nuo balandžio mėn. Lietuvos karinių oro pajėgų transporto lėktuvas An-26 su įgula ir aptarnaujančiu personalu (7 kariai) sėkmingai dalyvavo, vykdant NATO vadovaujamų SFOR/KFOR operacijų užduotis. NATO paprašius, dalyvavimas šioje misijoje buvo pratęstas 2002 metams. Praėjusiais metais iš planuotų 14 Partnerystės tikslų (PT) 11 įgyvendinti visiškai, 3 PT įgyvendinti iš dalies, nes dėl objektyvių priežasčių jų galutinis įgyvendinimo terminas perkeltas vėlesniam laikotarpiui. NATO labai gerai įvertino teisinių kliūčių panaikinimą ilgalaikėms sutartims pasirašyti[37] ir įslaptintos informacijos apsaugą. Įslaptintos informacijos apsaugos teisinis reglamentavimas, Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos veikla, personalo atrankos procedūros, Centrinės registratūros fizinio saugumo užtikrinimas pripažinti kaip atitinkantys NATO šalims keliamus reikalavimus. 2001 metais toliau buvo tobulinama teisinė bazė, reglamentuojanti įslaptintos informacijos apsaugą,[38] pradėtos įgyvendinti pramoninio saugumo užtikrinimo procedūros, formuojama NATO įslaptintos informacijos registratūrų sistema. Siekiant sukurti efektyvų Lietuvos įsitraukimo į Vašingtono sutarties 5 straipsnio ir kitas NATO operacijas teisinį mechanizmą, 2001 metais parengtas naujos redakcijos Tarptautinių operacijų, karinių pratybų ir kitų renginių įstatymo projektas, numatantis aiškesnes Lietuvos karių dalyvavimo tarptautinėse operacijose nuostatas, iš naujo reglamentuojančias karių dalyvavimą kolektyvinės gynybos operacijose bei karinį bendradarbiavimą su Nepriklausomų Valstybių Sandraugos (NVS) šalimis. 3.1.
  88. „Vilniaus grupės“ vaidmuo Praėjusiais metais toliau buvo stiprinamas vienijančios visas šalis NATO kandidates „Vilniaus grupės“,[39] siekiančios kurti bendrą ir laisvą Europą, praktiškai ir politiškai gerinti pasirengimą narystei NATO, bendradarbiavimas. 2001 metais „Vilniaus grupės“ susitikimai padėjo išlaikyti NATO plėtros klausimo svarbą Aljanso politinėje darbotvarkėje, skatino NATO kandidatų apsikeitimą patirtimi, tarpusavio paramą ir atvirumą. „Vilniaus grupės“ išreikštas politinis solidarumas su JAV kovoje su terorizmu buvo teigiamai įvertintas NATO ir NATO valstybių. 3.1.
  89. Politinių partijų ir visuomenės parama 2001 m. gegužės 23 d. pasirašytas Lietuvos parlamentinių partijų susitarimas dėl gynybos politikos 2001-2004 m., kuriame numatoma krašto apsaugos išlaidoms 2002-2004 m. skirti ne mažiau kaip 2 proc. BVP. Žymiai padidėjo visuomenės parama Lietuvos narystei NATO. Apklausų rezultatai rodo, kad per 2001 metus visuomenės pritarimas Lietuvos integracijai į NATO išaugo nuo 48,9 proc. (2000 m. gruodžio mėn.[40]) iki 64,6 proc. (2001 m. gruodžio mėn.). Rėmėjų skaičius didėjo tuo pat metu gerokai mažėjant neapsisprendusiųjų skaičiui. 3.
  90. Integracija į Europos Sąjungą Praėjusiais metais Lietuva konsolidavo integracijos pastangas po esminio Lietuvos vidaus pasirengimo narystei ES 1999-2000 metais lūžio. Lietuvai pavyko įsitvirtinti dešimties šalių kandidačių grupėje, kurias ES tiesiogiai įvardija kaip galinčias baigti derybas 2002 m., o 2004 m. galinčias dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose kaip ES nares. Tokį palankų Lietuvai įvertinimą neabejotinai sąlygojo sėkmingas pasirengimo narystei darbų vykdymas ir derybų procesas. 2001 metais pasiekta esminės pažangos derybose dėl narystės ES. Jau praėjusiųjų metų kovo mėn. Lietuva žymiai priartėjo prie dvejais metais anksčiau pradėjusių derybas šalių kandidačių. Lietuva per praėjusius metus baigė derybas dėl 16 ir jas pradėjo dar 13 (neskaitant 30 ir 31 sk.) derybų skyrių. Iš viso iki metų pabaigos preliminariai baigtos derybas dėl 23 derybų skyrių. Nors 2001 metų antrajame pusmetyje derybose pradėti nagrinėti sudėtingesni derybų skyriai, kurie yra problemiški tiek ES šalims narėms, tiek šalims kandidatėms, t. y., transporto politika, mokesčiai, teisingumas ir vidaus reikalai, konkurencija, tačiau buvo siekiama nuosekliai laikytis derybų kalendoriaus. 2001 metais Lietuva su ES susiderėjo devynis pereinamuosius laikotarpius ir vieną išimtį, kurie sumažins Lietuvos įmonių prisitaikymo prie ES reikalavimų sąnaudas ir taip padės išvengti socialinių problemų, su kuriomis įmonės susidurs persitvarkymo metu, taip pat bus palengvintas įėjimas į bendrąją rinką, nes Lietuvos įmonėms investavus dideles lėšas veiklai pertvarkyti, jos tam tikrą laikotarpį bus ypač pažeidžiamos. Laikantis Lietuvos derybų dėl narystės ES grafiko bei siekiant, jog Lietuva įstotų į ES 2004 m., patvirtintas „Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje strateginių krypčių ir svarbiausių darbų planas 2002 m. pirmajam pusmečiui.”[41] Šio plano priemonės nukreiptos į viešojo administravimo sistemos ir valstybės tarnybos reformos užbaigimą, pasirengimą dalyvauti ES struktūrinėse programose, ES reikalavimų įgyvendinimo užtikrinimą ir struktūrinių ekonomikos reformų tęsimą bei nedarbo mažinimą. 3.2.
  91. Pažanga rengiantis narystei Europos Sąjungoje Geriausiai Lietuvos pasiekimus teisės, ūkio ir administracinių reformų srityje atspindi 2001 m. lapkričio 13 d. paskelbtas Europos Komisijos reguliarusis pranešimas apie Lietuvos pažangą rengiantis narystei ES (toliau - Pažangos ataskaita). Šioje Pažangos ataskaitoje Europos Komisija teigiamai įvertino Lietuvoje vykstančių reformų konsolidaciją, aiškiai išskirdama svarbiausius darbus, kuriuos būtina atlikti rengiantis narystei ES. Taip pat Europos Komisija konstatavo, kad Lietuva yra pajėgi iki 2002 m. pabaigos baigti derybas, o iki 2004 m. – pasirengti narystei ES. didžiausios pažangos buvo pasiekta būtent tose viešosios politikos srityse, kuriose 2001 m. vyko intensyviausios derybos su ES. Europos Komisijos teigimu Lietuva išliko stabili demokratinė valstybė, atitinkanti politinį narystės ES kriterijų. Nors administracinė korupcija ir toliau išlieka probleminiu klausimu, teigiamai įvertintas apčiuopiamas administracinių gebėjimų kovoje su korupciją pagerėjimas. Europos Komisija konstatavo, kad Lietuva yra veiksmingos rinkos ekonomikos valstybė ir turėtų sugebėti pasipriešinti konkurenciniam spaudimui iš ES artimiausiu laikotarpiu, jei bus tęsiama struktūrinių reformų programa. Lietuva, nepaisant vyriausybių kaitos, išsaugojo politinį sutarimą dėl pagrindinių ekonominės politikos krypčių, pagerino fiskalinę drausmę, sumažino valstybės dalyvavimą ekonomikoje. Tačiau pažymimas aukštas struktūrinis nedarbo lygis ir struktūrinės darbo rinkos problemos. Lietuva pasiekė labai geros pažangos konkurencijos, ekonominės ir pinigų sąjungos, statistikos, autorių teisių apsaugos bei audiovizualinės politikos srityse. Gera pažanga užfiksuota laisvo prekių judėjimo, laisvės teikti paslaugas, įmonių teisės, transporto, socialinės politikos ir muitų sąjungos srityse. Tam tikra pažanga pažymėta laisvo asmenų judėjimo, laisvo kapitalo judėjimo, aplinkos, energetikos, vartotojų ir sveikatos apsaugos, mokesčių, finansų kontrolės, teisingumo ir vidaus reikalų skyriuose. energetikos politikos srityje reikalingos tolesnės pastangos užtikrinant naftos atsargų finansavimą, stiprinant atsargų valdymo administravimą bei baigiant energetikos sektoriaus įmonių restruktūrizavimą. Pranešime pažymėti pasiekimai kovos su korupcija, migracijos ir prieglobsčio srityse, tačiau politikos įgyvendinimo ir tolesnės priežiūros gebėjimai lieka gana silpni. Šiek tiek pažengta finansinių ir biudžetinių nuostatų skyriuje, pramonės politikos srityje – skatinant įmonių konkurencingumą. 3.2.
  92. Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje programos (Nacionalinės acquis priėmimo programos) įgyvendinimas Lietuvos Respublikos Vyriausybė, siekdama efektyviai planuoti šalies integracijos į ES procesą bei vykdyti atliekamų darbų monitoringą, rengia Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje programą.[42] 2001 metais sėkmingai įgyvendinti Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje programos Teisės derinimo priemonių ir Acquis įgyvendinimo priemonių planai.[43] Teisės derinimo priemonių planas įgyvendintas 82,3 proc., t.y. parengti 294 teisės aktai iš 357 suplanuotų. Neįvykdytos 52 (14,6 proc.) priemonės, iš jų 12 priemonių nevykdomos dėl atitinkamų ES teisės aktų panaikinimo. įgyvendinta 71,6 proc. planuotų 2001 metais įgyvendinti Acquis įgyvendinimo priemonių. Sėkmingas Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje programos, įskaitant Teisės derinimo priemonių ir Acquis įgyvendinimo priemonių planų, įgyvendinimas stiprina galimybes baigti derybas dėl narystės ES 2002 m. bei įstoti į ES kartu su pirmąja šalių kandidačių grupe. 3.2.
  93. Bendradarbiavimas su Europos Sąjunga Bendrosios užsienio ir saugumo politikos srityje Lietuvos vykdoma politika visiškai atitiko ES Bendrosios užsienio ir saugumo politikos acquis. Sėkmingai veikė sprendimams šioje srityje priimti ir įgyvendinti būtinos administracinės struktūros. 2001 metais Lietuva patikslino ir papildė karinį įnašą į formuojamas ES greitojo reagavimo pajėgas.[44] ES atsako į tarptautinę krizę atveju Lietuva būtų pasirengusi prisidėti prie operacijų, kurioms vadovautų ES. 3.2.
  94. Bendradarbiavimas su Europos Sąjunga teisingumo ir vidaus reikalų srityje Teisingumas ir vidaus reikalai buvo probleminė sritis ne tik ES šalims narėms, bet ir pačiai Lietuvai, ypač po 2001 m. rugsėjo 11 d. įvykių JAV. Derybose dėl šio skyriaus yra svarbu sukurti deramą pasitikėjimo atmosferą, įrodyti ES, kad mūsų įsiliejimas į Sąjungą nesumažins vidinio saugumo ES teritorijoje. Lietuva 2001 metais priėmė svarbius sprendimus, kurie sudaro prielaidas deryboms užbaigti – priimtas sprendimas suderinti vizų politiką su ES reikalavimais 2003 m., parengtas ir ES pateiktas Nacionalinis Šengeno acquis priėmimo veiksmų plano projektas.[45] Bendradarbiaujant su ES teisingumo ir vidaus reikalų srityje, 2001 metais, pasinaudojant PHARE programa, buvo įgyvendinamos šios priemonės: statomos pasienio užkardos, stiprinama Lietuvos rytinės sienos su Baltarusija apsauga, rengiamasi įdiegti Nacionalinę Šengeno informacinę sistemą, stiprinami kovos su korupcija ir nelegalia narkotikų apyvarta pajėgumai. Praėjusiais metais parengti ir du nauji projektai, kuriais siekiama stiprinti Lietuvos teismų gebėjimus, kovą su organizuotu nusikalstamumu, įkuriant Nacionalinį Europolo biurą ir atnaujinant Kriminalistinių tyrimų tarnybos centrinę laboratoriją. 3.2.
  95. Politinių partijų ir visuomenės parama Sėkmingoms deryboms ir pažangai, rengiantis narystei ES, neabejotinai turėjo įtakos politinis konsensusas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Seimo politinių frakcijų 2001 m. sausio 18 d. pasirašytame pareiškime dėl Lietuvos integracijos į ES bei Lietuvos Respublikos Seimo 2001 m. sausio 23 d. priimtas nutarimas,[46] kuriame Lietuvos Respublikos Seimas įsipareigojo per pirmąjį šių metų pusmetį prioritetiškai priimti integracijai į ES reikalingus teisės aktus. Lyginant 2000 m. ir 2001 m. duomenis, visuomenės parama šalies narystei bei žinių eurointegracijos tema lygis žymiai padidėjo: teigiančių, kad balsuotų „už“, jeigu būtų referendumas dėl Lietuvos įstojimo į ES, vidurkis nuo 41 proc. pakilo iki 50,4 proc.,[47] ir manančių, kad yra pakankamai informacijos apie eurointegraciją skaičius nuo 27 proc. išaugo iki 39,9 proc.[48] 2001 metais visuomenės parama Lietuvos integracijos į ES siekiams labai svyravo: liepos mėn. parama pakilo iki 56 proc., tačiau visuomenės nepasitenkinimą sukėlusios diskusijos dėl brangstančių degalų ir cigarečių sumažino paramą narystei ES ir gruodžio mėn. ji siekė 46,4 proc. 3.
  96. Dvišalis ir daugiašalis bendradarbiavimas 3.3.1 Dalyvavimas Jungtinių Tautų Organizacijos, Europos Tarybos, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos veikloje Dalyvaudama Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) veikloje, Lietuva 2001 metais prisidėjo prie taikos ir stabilumo stiprinimo Kosovo provincijoje, Jugoslavijos Federacinėje Respublikoje[49] bei siekė įgyvendinti savo, kaip pasaulio valstybių bendrijos narės, įsipareigojimus. 2001 metais sustiprinti Lietuvos įsipareigojimai JTO Nuolatinės parengties pajėgų sistemai.[50] Dabar Lietuva laiko nuolatinėje parengtyje 32 pareigūnų grupę, kuri, JTO Saugumo Tarybai priėmus sprendimą, galėtų greitai prisidėti prie taikos palaikymo (įvedimo) pajėgų, siunčiamų į konflikto zoną. Praėjusiais metais Lietuva pateikė oficialią paraišką prisijungti prie JTO nuolatinės parengties pajėgų brigados sistemos.[51] Dalyvaudama Europos Tarybos (ET) veikloje Lietuva įtvirtina bendrąsias demokratines vertybes, teisinę valstybę bei įsipareigoja užtikrinti žmogaus teisių apsaugą. Lietuva, 2001 metais pradėjusi pirmininkavimą ET Ministrų Komitete,[52] aktyviai prisidėjo ne tik prie vidaus, bet ir išorės saugumo stiprinimo. Lietuvos pirmininkavimo ET prioritetai – kova su terorizmu, parama ET plėtros procesui, regioninio bendradarbiavimo skatinimas, ET veiklos efektyvinimas. Minėti prioritetai atitinka Lietuvos vidaus ir išorės nacionalinio saugumo tikslus. Pirmininkaudama Lietuva pabrėžė ET teisinių priemonių svarbą kovojant su korupcija, organizuotu nusikalstamumu, ekonominiais nusikaltimais ir tarptautiniu terorizmu. Kovai su tarptautiniu terorizmu pradėta skatinti tarptautinę bendriją pasirašyti ir ratifikuoti pagrindinius ET kovos su terorizmu teisinius dokumentus. Lietuva siekė, kad būtent jos pirmininkavimo metu ET valstybėse narėse būtų de jure panaikinta mirties bausmė ir priimtas Europos žmogaus teisių konvencijos protokolas, atmetantis galimybę išlaikyti mirties bausmę už veikas, padarytas karo ar neišvengiamos karo grėsmės metu, bei tobulinamas baudžiamosios teisės konvencijų įgyvendinimas. Keldama tikslą kurti Europą vienijančią šiuolaikinę visuomenę, Lietuva siekė įtvirtinti Europos identitetą bei skatino ET nares keistis patirtimi su kitomis organizacijomis (ESBO, JTO). Lietuva pabrėžė suinteresuotumą stabilumu, teisinės valstybės principų laikymusi ir žmogaus teisėmis Kaukazo, Balkanų, kitų regionų valstybėse ir narystės ET siekiančiose šalyse. Lietuvos užsienio reikalų ministras šiuo tikslu 2001 metais lankėsi Ukrainoje, Moldovoje ir buvusios Jugoslavijos Makedonijos Respublikoje. Lietuva aktyviai dalyvavo Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO), paremtos bendradarbiavimo ir dialogo stiprinimo principu, veikloje. 2001 metais Lietuva susitarė su Rusija ir Baltarusija dėl papildomų dvišalių pasitikėjimą ir saugumą stiprinančių priemonių,[53] didinančių skaidrumą ir nuspėjamumą karinėje srityje (3.3.
  97. poskyris „Dvišalis bendradarbiavimas“). 3.3.
  98. Bendradarbiavimas su tarptautinėmis ekonominėmis organizacijomis 2001 m. gegužės 31 d. Lietuva tapo 141-ąja Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) nare. Narystė PPO saugumo aspektu teikia didelę naudą – skatina ne tik investicijų pritraukimą, bet ir sudaro labai palankias sąlygas skatinti eksportą, bei pagal PPO taisykles suteikia apsaugą Lietuvos prekėms ir paslaugoms PPO šalių rinkose. Su naryste PPO susijęs šalies prekybos liberalizavimas sudaro labai palankias sąlygas Lietuvai didinti prekybos – importo ir eksporto – apimtis. Stojimo į šią organizaciją metu išsiderėta pakankamai paramos žemės ūkiui bei iš dalies liberalizuota prekyba žemės ūkio produktais. Narystė PPO leido Lietuvai derėtis su PPO narystės siekiančia ir ypač dominančia prekybos partnere – Rusija. Lietuva siekia išsiderėti palankesnes prekybos sąlygas įvairiose srityse bei siekti diskriminacinio režimo Lietuvos atžvilgiu, jei toks yra taikomas, panaikinimo. Lietuva taip pat dalyvavo IV PPO ministrų konferencijoje,[54] kurioje pavyko pasiekti, kad būtų atsižvelgta į naujai įstojusiųjų valstybių prisiimtus didelius įsipareigojimus ir šia nuostata būtų vadovaujamasi naujojo ciklo derybose. Pagrindinis Lietuvos ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos[55] (OECD) bendradarbiavimo tikslas yra skatinti ilgalaikį šalies ekonominį augimą kaip demokratinės visuomenės vystymosi pagrindą, užtikrinantį ir politinį stabilumą šalyje. Lietuva aktyviai siekia tapti OECD nare, perimant geriausią OECD šalių patirtį kuriant modernią ir skaidrią teisinę aplinką verslo ir ypač smulkių ir vidutinių įmonių veiklai, siekiant kaip galima sklandžiau užbaigti perėjimo į rinkos ekonomiką procesą bei tobulinti šalies administracinius gebėjimus įgyvendinant Lietuvos teisės aktus. 3.3.
  99. Dvišalis bendradarbiavimas Kaip ir ankstesniais metais Lietuva tęsė dialogą ir plėtojo bendradarbiavimą saugumo ir gynybos srityje su Šiaurės Amerikos bei Vakarų, Vidurio ir Pietų Europos valstybėmis.[56]Toks bendradarbiavimas daugiausia prisidėjo prie politinės paramos Lietuvos narystės ES ir NATO siekiams stiprinimo bei praktinio pasirengimo vykdyti šių organizacijų narės įsipareigojimus. 2001 metais svarbi įtakingų Europos valstybių – Prancūzijos ir Vokietijos - pareikšta politinė parama Lietuvos siekiams integruotis į NATO ir ES. JAV liko viena didžiausių Lietuvos rėmėjų saugumo ir gynybos srityse. Svarbu, kad ir po rugsėjo 11 d. įvykių JAV Administracijos atstovai įvairiomis progomis ir įvairiais lygiais patvirtino dar labiau sustiprėjusią būtinybę plėsti NATO. 2001 metais vyko konsultacijos su JAV saugumo, gynybos, ekonomikos srityse, kurių metu keistasi patirtimi bei aptartos bendradarbiavimo stiprinimo galimybės. Užsienio valstybės teikė didelę materialinę paramą Lietuvos karinėms pajėgoms. JAV suteikė finansinę paramą Lietuvos krašto apsaugos sistemai per Užsienio valstybių karinio finansavimo programą (FMF),[57] Tarptautinio karinio švietimo ir mokymo programą (IMET).[58] Pažymėtinas Lietuvos išeivijos organizacijų JAV bei Jungtinio Amerikos baltų nacionalinio komiteto indėlis stiprinant JAV ir Baltijos valstybių saugumo partnerystę. Regiono ekonominei plėtrai ir saugumui stiprinti svarbus tiek daugiašalis „Šiaurės-Baltijos 8“, tiek dvišalis bendradarbiavimas su Šiaurės Europos šalimis, taip pat Latvija, Estija ir Lenkija. 2001 metais Baltijos jūros valstybių taryba svarstė svarbius regiono energetikos ir transporto plėtros klausimus. Lietuva suinteresuota sparčiu Via Baltica, Rail Baltica ir Baltijos jūros elektros žiedo projektų įgyvendinimu. Šiaurės Europos šalys išliko aktyvios Lietuvos saugumo siekių rėmėjos bei materialinės paramos donorės. Su strategine Lietuvos partnere Lenkija santykiai saugumo ir gynybos srityje peraugo į kokybiškai naują lygmenį. Praėjusiais metais pasirašyta vyriausybių sutartis dėl karinio bendradarbiavimo atspindi naujas saugumo realijas, Lenkijai tapus NATO nare. Sutartyje atsispindi Lenkijos parama Lietuvos siekiams tapti NATO nare. Glaudūs saugumo bendradarbiavimo saitai kaip ir anksčiau sieja Lietuvą su Latvija ir Estija. Jos toliau įgyvendina BALTBAT, BALTRON, BALTNET, BALTDEFCOL karinio bendradarbiavimo projektus, kaip būsimą NATO integruotos karinės struktūros išplėtimą Baltijos regione. Aktyvėjantis Lietuvos dialogas su Ukraina ir Gruzija gynybos politikos srityje 2001 metais pasižymėjo praktiniu bendradarbiavimu. Praėjusiais metais užmegzti diplomatiniai ryšiai dar su 4 valstybėmis (Lichtenšteinu, Nigerija, Brunėjaus Darusalamu, Zambija) ir išplėstas Lietuvos Respublikos diplomatinio atstovavimo tinklas, įsteigus Lietuvos Respublikos ambasadas Egipte bei Argentinoje. Paskirti nauji gynybos atašė Jungtinei Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystei bei Rusijos Federacijai. 2001 metais suaktyvėjo Lietuvos ir Rusijos Federacijos dialogas saugumo klausimais, ekonominis bendradarbiavimas. Siekdama narystės NATO ir ES, Lietuva ir toliau santykius su Rusija planavo kaip šių organizacijų ir Rusijos Federacijos bendradarbiavimo ir partnerystės integralią dalį. Dvišalio saugumo politikos dialogo su Rusijos Federacija požiūriu reikšmingiausiu metų įvykiu buvo Lietuvos Respublikos Prezidento V. Adamkaus 2001 m. oficialus vizitas į Rusiją, kurio metu pasirašytame bendrame Lietuvos ir Rusijos Prezidentų pareiškime pripažįstama kiekvienos šalies teisė savarankiškai rinktis saugumo sistemą. Galutinai susitarta su Rusija taikyti dvi papildomas saugumą ir pasitikėjimą skatinančias priemones: - kasmet surengti vienu papildomu karinių duomenų patikrinimo vizitu daugiau nei numatyta 1999 m. Vienos dokumente. Lietuva įgyja teisę kasmet su minėtu vizitu vykti į Kaliningrado sritį; - kasmet keistis papildoma informacija apie karines pajėgas Lietuvoje ir Kaliningrado srityje, remiantis Įprastinės ginkluotės Europoje (CFE)[59] sutarties nuostatomis; 2001 metais Lietuvoje lankėsi Rusijos gynybos ministerijos delegacija bei Rusijos kariškių grupė, kuri pirmą kartą po Rusijos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos Respublikos mokėsi Lietuvoje. Praėjusiais metais Lietuva ir Baltarusija susitarė abipusiškumo pagrindu taikyti šias papildomas dvišales pasitikėjimą ir saugumą stiprinančias priemones: - kasmet surengti vienu papildomu karinių duomenų patikrinimo vizitu ir viena papildoma inspekcija daugiau nei numatyta 1999 m. Vienos dokumente; - kasmet keistis papildoma informacija apie karines pajėgas remiantis Įprastinės ginkluotės Europoje sutarties nuostatomis; - iš anksto informuoti viena kitą apie vienerias didžiausias metų karines pratybas, apie kurias pagal Vienos dokumento nustatytą tvarką informuoti nereikėtų.
  100. GYNYBOS POLITIKA Pagrindinis gynybos politikos uždavinys – užtikrinti valstybės saugumą ir gynybą, rengiant kariuomenę valstybei ginti ir integruojantis į euroatlantines saugumo ir gynybos struktūras. Siekiama sukurti efektyvią, profesionaliai parengtą, aprūpintą patikima ginkluote ir kovine technika kariuomenę, gebančią veikti su NATO pajėgomis. 2001 m. gegužės mėn. pasirašytas Lietuvos parlamentinių partijų susitarimas nustato gynybos politikos uždavinius, krašto apsaugos sistemos plėtros prioritetus ir planuojamas išlaidas krašto apsaugai, kurios 2002 m. sudarys 2 proc. BVP, o 2003-2004 m. šis procentas nemažės. Politinis konsensusas leidžia nuosekliai ir kryptingai įgyvendinti krašto apsaugos sistemos plėtros planus. Vientisos karių mokymo ir rengimo sistemos sukūrimas, bendros valdymo, vadovavimo ir kontrolės sistemos[60] diegimas, logistikos sistemos pertvarkymas, oro erdvės stebėjimo ir kontrolės sistemos plėtra, mobilizacijos sistemos kūrimas bei oro priešlėktuvinių gynybinių pajėgumų stiprinimas išliko kariuomenės plėtros prioritetais 2001 metais. Praėjusiais metais, peržiūrėjus kariuomenės planuojamą struktūrą, atsirado ir naujų plėtros prioritetų – Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) integravimas į Sausumos pajėgas (SP), dviejų karinių apygardų, Nuolatinės parengties brigados įsteigimas. Atsižvelgdama į pokyčius geopolitinėje aplinkoje, rizikos faktorius, tarptautinius įsipareigojimus bei šalių partnerių rekomendacijas, siekdama tapti patikima NATO partnere bei įvertinusi valstybės galimybes, Lietuva vykdo gynybos reformą, iš esmės peržiūrėdama kariuomenės struktūrą. Siekiant didinti kariuomenės gynybinį pajėgumą, karinės pajėgos buvo aprūpinamos ginkluote ir kovine technika, ryšio priemonėmis, vyko nacionaliniai ir tarptautiniai kariniai mokymai ir pratybos, kuriama infrastruktūra, aktyviai plėtojamas tarptautinis bendradarbiavimas gynybos srityje, buvo įgyvendinami tarptautiniai projektai – BALTBAT, BALTRON, BALTNET, BALTDEFCOL, LITPOLBAT. Lietuvos kariai dalyvavo 27 tarptautinėse pratybose ir mokymuose, kurių keli buvo organizuoti Lietuvoje (BALTOPS 2001, Gintarinė viltis 2001). Lietuva sudarė sutartis su Vokietija dėl NATO standartus atitinkančios karinės įrangos įsigijimo (vidutinio nuotolio oro erdvės stebėjimo radarai) ir su JAV dėl nešiojamų vidutinio nuotolio prieštankinių raketų paleidimo įrenginių „Javelin”. Sutartys bus įgyvendintos per kelerius metus. 4.
  101. Valstybės teritorijos apsauga ir kontrolė Pagrindinis kariuomenės uždavinys - saugoti valstybės teritoriją, kontroliuoti ir saugoti oro erdvę, teritorinę jūrą ir išimtinę ekonominę zoną Baltijos jūroje. 4.1.
  102. Sausumos teritorijos apsauga ir kontrolė Valstybės sausumos apsaugai ir gynybai rengiamos kariuomenės reguliariosios sausumos pajėgos ir KASP, kurias numatyta integruoti į SP. Sukurtas Lauko pajėgų štabas, paskirtas vadas, kuriam pavesta taikos metu užtikrinti lauko pajėgų pasirengimą vykdyti valstybės gynybos uždavinius. Švedija neatlygintinai perdavė ginkluotės ir technikos pėstininkų batalionui, inžinerinei ir štabo kuopoms, Norvegija ir Prancūzija – sunkiųjų kulkosvaidžių ir amunicijos, Danija – kompiuterinės įrangos. 4.1.
  103. Oro erdvės stebėjimas ir kontrolė Lietuvos Respublikos oro erdvė buvo nuolat stebima civiliniais ir kariniais radarais. Praėjusiais metais Lietuvos Respublikos oro erdvės pažeidimų neužfiksuota. Siekiant išplėsti oro erdvės stebėjimo lauką ir efektyvią kontrolę, buvo modernizuojami Karinių oro pajėgų (KOP) radarai, pagerintos bendro radiolokacinio lauko galimybės automatizuotu būdu perduoti radiolokacinę informaciją Nacionaliniam oro erdvės kontrolės centrui. 2001 metais baigtas įgyvendinti oro eismo vadybos ir apžvalgos projektas „Skrydžių valdymas ir priežiūra“ (ATMAS),[61] skirtas veiksmingam kariniam ir civiliniam bendradarbiavimui. Įgyvendinus Sumažinto vertikaliojo skirstymo programą,[62] oro erdvės stebėjimo sistema atitinka ES reikalavimus. Kuriama oro gynybos sistema. KOP Oro gynybos batalionas (OGB) 2001 metais buvo pradėtas komplektuoti personalu, technika.[63] Praėjusiais metais OGB būrys su kovine technika ir apžvalgos radaru perdislokuotas į VĮ Ignalinos atominės elektrinės rajoną, siekiant užtikrinti elektrinės oro gynybą ištisą parą. 2001 metais pradėjo veikti antrasis KOP paieškos ir gelbėjimo postas. Siekiant tinkamai pasirengti paieškos ir gelbėjimo darbams, postai buvo aprūpinami ryšių ir kita įranga. 4.1.
  104. Teritorinės jūros ir išskirtinės ekonominės zonos stebėjimas ir apsauga Teritorinė jūra buvo stebima Jūros ir pakrančių stebėjimo sistemos priemonėmis, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pakrančių apsaugos ir Karinių jūrų pajėgų (KJP) laivai nuolat patruliavo Lietuvos išskirtinėje ekonominėje zonoje ir teritorinėje jūroje. Lietuvos Respublikos teritorinės jūros valstybės sienos ar pasienio teisinio režimo pažeidimų neužfiksuota. Tačiau dėl lėšų stygiaus laivų patruliavimas buvo ribojamas, radiolokacinė teritorinės jūros stebėjimo sistema negalėjo fiksuoti mažų plaukiojimo priemonių. Jūrų paieškos ir gelbėjimo koordinaciniame centre įrengta Globalinė jūrų navigacinė ir saugos sistema ir automatinė laivų identifikavimo sistema (AIS), kuri automatiškai atpažįsta visus konvencinius laivus, tačiau dėl techninių ir finansinių apribojimų, KJP negali naudotis AIS teikiamomis galimybėmis. Siekiant užtikrinti veiksmingą teritorinės jūros ir išskirtinės ekonominės zonos kontrolę ir apsaugą buvo stiprinami KJP pajėgumai. 2001 metais iš Vokietijos neatlygintinai gautas 1 „Marburg“ klasės minų medžiotojas, iš Švedijos – jūros stebėjimo radarų, ugnies valdymo radarų, kitos ginkluotės bei technikos, iš Norvegijos įsigyti 2 „Storm“ klasės patruliniai kateriai. Siekiant užtikrinti deramą pagalbą ekstremalių situacijų atvejais buvo tobulinamas KJP ir Jūrų paieškos ir gelbėjimo koordinacinio centro pasirengimas atlikti paieškos ir gelbėjimo darbus Baltijos jūroje, nuolat keičiamasi informacija. Imtasi priemonių Būtingės terminalo saugumui užtikrinti: sugriežtintas šio terminalo rajono stebėjimas, patruliavimas terminalo rajone. 4.
  105. Valstybės ir kariuomenės pasirengimas mobilizacijai Kuriant valstybės mobilizacinę sistemą, 2001 metais kauptas valstybės mobilizacinis rezervas, plėtota mobilizacijos administravimo sistema. Atsižvelgus į tai, kad nepakankamai skiriama lėšų valstybės rezervo materialiniams ištekliams kaupti ir išlaikyti, buvo iš esmės sumažintos valstybei nuosavybės teise priklausančios atsargos natūrine išraiška, o vietoj jų patvirtintos valstybės rezervo piniginės lėšos, kurias bus galima panaudoti reikalingiems ištekliams įsigyti tik ekstremalių situacijų sąlygomis. Valstybės rezerve natūrine išraiška palikti naftos produktai - automobilių benzinas, dyzelinas, kūrenamasis mazutas, orlaivių reaktyvinis kuras, kurių privalomieji atsargų kiekiai turi būti sukaupti pagal ES direktyvų reikalavimus, bei suskystintos dujos. Natūrine išraiška taip pat palikti nacionalinio radijo laidų transliavimo rezervinės sistemos materialiniai ištekliai, kiti valstybės rezervo ištekliai.[64] 2001 metais toliau buvo tobulinama Lietuvos kariuomenės mobilizacinės sistemos doktrina, nustatanti pagrindinius kariuomenės mobilizacijos principus. Įgyvendinamas Lietuvos ir Švedijos BALTPERS projektas, kuriuo siekiama parengti karinių užduočių ir personalo mobilizacijos nacionalinei visuotinei gynybai valdymo sistemas ir sukurti modernią karo prievolės administravimo sistemą. Praėjusiais metais pradėjo veikti antrasis Lietuvoje (Klaipėdoje) regioninis karo prievolės centras. Rengiant kariuomenės mobilizacinį rezervą, jaunuoliai šaukiami atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą, organizuojamos aktyviojo rezervo kartotinės pratybos. Vis dar išlieka problema dėl mažo šauktinių, atvykstančiųjų į teritorinius skyrius, skaičiaus. Atvyksta tik 57,8 proc. kviestųjų skaičiaus. 2001 metais 1296 atsargos karo prievolininkai, t.y. 98 proc. planuoto skaičiaus, dalyvavo mobilizacinio rezervo mokymuose. 4.
  106. Bendradarbiavimas su visuomeninėms organizacijoms Praėjusiais metais kaip ir anksčiau buvo aktyviai remiamos visuomenininės organizacijos, kurios prisideda prie piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui, kariuomenės ir Lietuvos integracijos į NATO siekių propagavimo. Pirmenybė teikta jaunimui ir jaunimo organizacijoms. Aktyviai bendradarbiauta su nevyriausybinėmis organizacijomis – Pilietinių iniciatyvų centru, Jaunimu už narystę euroatlantinėse organizacijose, Demokratinės politikos institutu, Šaulių sąjunga, Lietuvos skautų organizacija, Transatlantinės integracijos paramos grupe, Lietuvos Atlanto sutarties bendrija ir kt. 4.
  107. Krašto apsaugos finansavimas Lietuvos Respublikos Seimas, įgyvendindamas Krašto apsaugos sistemos finansavimo strategijos įstatymą,[65] krašto apsaugai 2001 m. patvirtino 920 567,0 tūkst. Lt, arba 1,95 proc. BVP (47 135 mln. Lt), tačiau faktinės išlaidos krašto apsaugai 2001 m. sudarė 859 591,3 tūkst. Lt, t.y. 93,4 proc. patvirtinto plano arba 1,8 proc. BVP. Pagal 2001 m. patikslintą valstybės investicijų programą[66] Krašto apsaugos ministerijos (KAM) investicijoms (be Civilinės saugos departamento (CSD) išlaidų) buvo numatyta 182 388 tūkst. Lt: įsigijimams – 133 204 tūkst. Lt, statyboms – 49 184 tūkst. Lt. 2001 m. gauta ir panaudota 171 599 tūkst. Lt, planas įgyvendintas 94 proc.
  108. EKONOMINĖ POLITIKA Ekonominėje politikoje siekiama sudaryti palankias sąlygas neinfliacinei ir stabiliai ekonomikos plėtrai, didinti ūkio konkurencingumą ir skatinti ekonominę konvergenciją su ES valstybėmis. 5.
  109. Pinigų politikos strategija ir jos įgyvendinimas Lietuvai, kaip nedidelei valstybei, turinčiai labai atvirą ekonomiką, išorinis lito stabilumas svarbus makroekonominei plėtrai. Todėl Lietuvos banko pagrindinis tikslas - siekti kainų stabilumo – įgyvendinamas naudojant fiksuoto valiutos kurso sistemą. Šios sistemos patikimumą ir efektyvumą didina tai, kad Lietuvos banko įsipareigojimai litais yra visiškai (ne mažiau kaip 100 proc.) padengti užsienio valiutos ir aukso atsargomis. Fiksuotas valiutos kursas neužtikrina tokio pat infliacijos lygio kaip ir bazinės valiutos šalyje, tačiau padeda mažinti infliacijos tempus ir prisideda prie santykinio kainų stabilumo užtikrinimo ilgą laikotarpį. Lietuvos ūkiui tampant vis labiau susijusiam su ES šalių ir šalių kandidačių į ES ekonomika bei siekiant paskatinti tolesnę integraciją į ES rinką, tapo aktualu lito santykį fiksuoti euro atžvilgiu. Tinkamas pasirengimas lėmė aiškų ir stabilų lito susiejimo su euru procesą. 2002 m. vasario 2 d. litas persietas prie euro be devalvacijos ir revalvacijos, išlaikant ankstesnio fiksuoto lito kurso režimo principus. Taip pat buvo pasiekta, kad lito kurso sistema atitiktų pagrindinius 2-ojo valiutų kursų stabilumo palaikymo mechanizmo (VKM-2), taikomo ES narėms, norinčioms dalyvauti trečiajame ekonominės ir pinigų sąjungos etape, principus. Vienas iš esminių VKM-2 bruožų yra nacionalinės valiutos ir euro kurso fiksavimas, leidžiantis ne didesnes kaip 15 proc. valiutų vertės svyravimo į abi puses ribas.[67] 5.
  110. Fiskalinė politika Fiskaline politika siekiama užtikrinti valstybės makroekonominį stabilumą. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2001 m. gruodžio 20 d. pritarė Papildomam ekonominės politikos memorandumui tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos banko ir Tarptautinio valiutos fondo 2001 m. gruodžio 1 d. – 2002 m. gruodžio 31 d. laikotarpiui[68], kuriame įsipareigojo tęsti fiskalinį konsolidavimą, mažinti biudžeto deficitą. Tolesnis fiskalinis koregavimas sąlygojo skolinimosi kaštų mažėjimą viešame ir privačiame sektoriuose. Toliau tęsėsi biudžeto pajamų ir BVP santykio mažėjimas. Šį procesą 2000 - 2001 metais iš dalies lėmė kintanti BVP struktūra ir tai, kad asmenys dažniau naudojosi atskiras mokesčių grupes reglamentuojančių teisės aktų spragomis ar nenuoseklumu. Sprendžiant šią problemą, buvo tobulinamos ne atskiros teisės aktų normos, bet visa mokesčių sistema. Valstybės biudžeto 2001 metų pajamos, palyginti su 2000 metų pajamomis, padidėjo 9,7 proc. Šių pajamų augimą iš dalies lėmė tai, kad, panaikinus kai kuriuos nebiudžetinius fondus, jie įtraukti į valstybės biudžetą kaip specialios programos bei geriau surenkamos įvairios nemokestinės pajamos. Valstybės biudžeto išlaidos sudarė 6974,8 mln. litų. Lyginant su 2000 metais, nacionalinio biudžeto pajamos 2001 metais išaugo 6,3 proc. Valstybės biudžeto deficitas 2001 metais buvo 1,3 proc. BVP, o bendrojo šalies biudžeto fiskalinis deficitas – 1,5 proc. BVP. Bendrojo šalies biudžeto fiskalinio deficito finansavimo struktūra per keletą metų keitėsi: vidaus finansavimas 2000 metais sudarė 39,3 proc, užsienio finansavimas - 60,7 proc. bendro finansavimo, o 2001 metais struktūra išliko panaši. Deficitui finansuoti kaip vidaus finansavimo šaltinis buvo naudojamos ir privatizavimo lėšos. Fiskalinės politikos sugriežtinimas lėmė spartų mokėjimų balanso einamosios sąskaitos deficito mažėjimą nuo 11,2 proc. BVP (1999 m.) iki 4,8 proc. BVP (2001 m.). Vienu iš svarbiausių fiskalinės reformos laimėjimų laikytina tai, kad buvo pasiekta ir toliau siekiama fiskalinės konsolidacijos. Buvo panaikinta įvairių nebiudžetinių fondų ir taip supaprastintas finansų valdymas, sutaupyta lėšų. 5.2.
  111. Mokesčių sistemos tobulinimas Pagrindinė mokesčių sistemos tobulinimo kryptis 2001 metais buvo susijusi su nacionalinės teisės derinimu pagal ES direktyvų reikalavimus mokesčių srityje. Įgyvendinant Lietuvos Respublikos įsipareigojimus derybose su ES, priimtas naujas Akcizų įstatymas,[69] kuris nustato, kad akcizai bus taikomi tik trims prekių grupėms, įteisina akcizais apmokestinamų prekių sandėlius bei akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimą. Taip pat parengtas naujas Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas.[70] Tobulinant mokesčių sistemą priimtas Pelno mokesčio įstatymas.[71] Pagrindinis šio įstatymo tikslas - sukurti ir įtvirtinti aiškią Lietuvos ir užsienio įmonių pelno apmokestinimo tvarką, kuri sudarytų palankias prielaidas žinių visuomenei kurti ir kapitalo judėjimo laisvei užtikrinti. Tobulinant mokesčių administravimą, priimtas Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas.[72] Minėtu įstatymu iš esmės sprendžiamos aktualiausios ir skaudžiausios mokesčių administravimo problemos (nustatomas mokesčių sumokėjimo ir išieškojimo senaties 5 metų terminas, įtvirtinama teisė kitiems asmenims sumokėti mokesčio mokėtojo mokestinę nepriemoką ir kt.) ir liberalizuojamos verslo sąlygos. Taip pat parengti ir priimti poįstatyminiai teisės aktai, būtini šiam įstatymui įgyvendinti. 5.
  112. Valstybės skolos valdymas 2001 metų gruodžio 31 d. visa valstybės skola sudarė 12904,786 mln. litų arba 26,98 proc. prognozuojamo BVP. Lyginant su 2000 metais, valstybės skola sumažėjo 1,14 proc. BVP (Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra numačiusi, kad valstybės skola 2004 m. gruodžio 31 d. turi sudaryti ne daugiau kaip 30 procentų tų metų bendrojo vidaus produkto). Valstybės užsienio skola sumažėjo, o vidaus skola nežymiai padidėjo. Valstybės užsienio skola baigiantis metams sudarė 9857,335 mln. litų (20,61 proc. BVP), arba 76,39 proc. visos valstybės skolos, ir neviršijo Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinto 85 proc. limito.[73] Valstybės trumpalaikiai įsipareigojimai vidaus ir užsienio valiuta sudarė 804,447 mln. litų (2000 metais – 1150,972 mln. litų), arba 6,23 proc.(2000 metais – 9,05 proc.), visos valstybės skolos. Tai rodo mažą refinansavimo riziką valdant valstybės skolą. Gerėjant padėčiai vidaus finansų rinkose, buvo mažinama valstybės skolinių įsipareigojimų dalis užsienio valiuta, daugiau skolinamasi vidaus rinkoje. Taip bandoma mažinti priklausomybę nuo užsienio kapitalo rinkų. Valstybės garantijos dėl vidaus ir užsienio paskolų teikiamos griežtai laikantis Valstybės skolos įstatyme[74] nustatytų garantijos teikimo tikslų, sąlygų bei apribojimų. 2001 metais valstybės garantijos dėl paskolų buvo teikiamos valstybinės reikšmės infrastruktūros investiciniams projektams finansuoti (didžioji dalis paskolų bus dengiama iš biudžeto). Praėjusiais metais nustatytas 390 mln. Lt pasirašomų naujų valstybės garantijų limitas nebuvo viršytas. Valstybės garantuota skola 2001 m. gruodžio 31 d. sudarė 2,181,022 mln. Lt. Praėjusiais metais iš valstybės biudžete numatytų specialiųjų atidėjimų blogoms paskoloms grąžinti kreditoriams buvo sumokėti 88 mln. Lt, iš kurių 58 mln. - už valstybės kontroliuojamas bendroves. Įgyvendinant vidutinės trukmės skolinimosi politikos nuostatas, siekiama mažinti valstybės teikiamų garantijų apimtis, skatinant bankus aktyviau finansuoti perspektyvius investicijų projektus, skiriant prioritetą tiems investicijų projektams, kurie leis sukaupti pakankamai lėšų paskolai grąžinti, padalijant kredito riziką tarp garanto ir kreditoriaus (valstybės garantiją teikiant tik dėl 80 proc. paskolos sumos). 5.
  113. Struktūrinė politika 5.4.
  114. Pramonės modernizavimas ir konkurencingumo skatinimas Siekiant sudaryti stabilaus ekonominio augimo sąlygas, tuo pačiu didinti ūkio bei Lietuvos įmonių gaminamos produkcijos ir teikiamų paslaugų konkurencingumą, praėjusiais metais toliau buvo įgyvendinamos Pramonės plėtojimo vidutinės trukmės politikoje ir jos įgyvendinimo strategijoje[75] numatytos priemonės, Inovacijų versle,[76] Nacionalinė kokybės,[77] Atitikties įvertinimo infrastruktūros plėtros [78] programos, Eksporto plėtros ir skatinimo strategija,[79] Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros iki 2003 metų strateginės kryptys.[80] Atliktas pramonės konkurencingumo tyrimas, kurio pagrindu parengti pasiūlymai konkurencingumo monitoringo sistemai įdiegti. Pozityvų poveikį turėjo valstybės parama skatinant inovacijas, pristatant įmonių produkciją ir platinant informaciją užsienyje, sudarant sąlygas plėtoti taikomuosius tyrimus, gerinti kokybę, įgyvendinti efektyvius verslo vadybos metodus. Praėjusiais metais suteiktos dalinės subsidijos penkiolikai įmonių inovaciniams projektams įdiegti. Iš jų dauguma lėšų skirta Europos tyrimų ir plėtros kooperacijos programos EUREKA[81] projektams. Prioritetas buvo teikiamas tiems projektams, kurie įgalina modernizuoti gamybą, plėtoti pažangias technologijas biotechnologijų, informacinių technologijų, elektronikos bei aplinkosaugos srityse. Parengtas mokslo ir technologijų parkų plėtros koncepcijos projektas, kuris sudarys sąlygas plėtoti glaudesnį mokslo ir pramonės bendradarbiavimą, kartu ir atskirų regionų bei visos šalies ekonomiką. Nacionalinės kokybės programos priemonių įgyvendinimas padėjo sustiprinti rinkos priežiūros sistemą, išplėsti kokybės infrastruktūrą, užtikrinančią laisvą prekių judėjimą. Suteikta parama įmonėms, diegiant kokybės ir aplinkos apsaugos vadybos sistemas, sertifikuojant gaminius. Įgyvendinant Atitikties įvertinimo infrastruktūros plėtros programą, išplėstos atskirų bandymo laboratorijų ir sertifikacijos įstaigų akreditacijos sritys, įsteigtos kelios naujos bandymų laboratorijos. Tuo sudarytos palankesnės sąlygos eksportuoti Lietuvoje pagamintą produkciją. Praėjusiais metais buvo tęsiama verslo plėtros skatinimo ir sąlygų verslo plėtrai gerinimo politika. Parengti smulkaus ir vidutinio verslo plėtros iki 2004 metų strateginių krypčių ir verslo plėtros skatinimo priemonių 2002-2004 metams projektai. Kuriama smulkaus ir vidutinio verslo sektoriaus finansinės paramos sistema, kuri padės verslininkams spręsti apsirūpinimo finansiniais ištekliais problemą. Daug dėmesio buvo skiriama verslo paslaugų infrastruktūrai plėtoti. Ūkio modernizavimą bei konkurencingumą didinančių priemonių įgyvendinimas palankiai veikė ūkio plėtrą. Per 2001 metus išgaunamoji ir apdirbamoji pramonė pagamino ir realizavo produkcijos 17 proc. daugiau nei praėjusiais metais. Net 2,7 punkto padidėjo išgaunamosios ir apdirbamosios pramonės sukurtos pridėtinės vertės dalis (ji pasiekė 24,7 proc. bendroje šalies pridėtinėje vertėje, o visos pramonės, įskaitant ir energetiką - 28,5 proc.). Išaugusį tarptautinį konkurencingumą rodo ir padidėjusios Lietuvoje pagamintų prekių eksporto apimtys. Lietuvos prekių eksportas buvo didesnis nei iki 1998 metų nuosmukio ir per 2001 metus padidėjo 20,3 proc. Pasikeitė Lietuvos eksporto struktūra: išaugo Lietuvos prekyba su ES šalimis (eksportas į jas sudarė 47,9 proc. bendro Lietuvos eksporto, tuo tarpu į NVS – 19,6 proc.; importas iš ES valstybių sudarė 48,4 proc., o iš NVS šalių – 28,6 proc. bendro Lietuvos importo). 5.4.
  115. Transporto infrastruktūros plėtra Transporto infrastruktūros gerinimas yra būtina aplinkybė pasinaudoti Lietuvos geostrategine tranzitinės valstybės padėtimi, siekti Lietuvos ir viso regiono verslo aplinkos gerinimo bei spartesnės ekonominės plėtros. Plėtojant transporto sistemą 2001 metais buvo įgyvendinamos 15 programų. Tobulinant infrastruktūrą tarptautinės reikšmės transporto koridoriuose, kuriais vežami pagrindiniai Lietuvos tranzitiniai kroviniai, tęsiami investiciniai projektai. Šių projektų pagrindinis tikslas – gerinti vežimų sąlygas, užtikrinant eismo saugumą. Tuo tikslu geležinkelio keliai rekonstruojami, tobulinamos geležinkelių telekomunikacijų ir signalizacijos sistemos. Per 2001 metus geležinkelio infrastruktūros modernizavimui bei plėtrai panaudota 96,7 mln. Lt. Projektų įgyvendinimui paramą taip pat skyrė ES bei tarptautinės finansinės institucijos. Siekiant liberalizuoti geležinkelio transporto paslaugų rinką ir integruoti ją į ES transporto sistemą, parengtos Lietuvos geležinkelio transporto reformos nuostatos ir pagrindinės kryptys.[82] Įgyvendinant reformos nuostatas, vykdomas AB „Lietuvos geležinkeliai“ restruktūrizavimas. Pagrindiniai AB „Lietuvos geležinkeliai“ restruktūrizavimo tikslai - sudaryti teisines ekonomines sąlygas geležinkelio transporto įmonių ūkinei komercinei veiklai ir padidinti geležinkelio sektoriaus efektyvumą. Plečiantis ekonominiams ryšiams su Europos šalimis, didėja tranzitiniai transporto srautai per Lietuvą. Plėtojant kelių transportą, 2001 metais pradėti įgyvendinti „Lietuvos greitkelių“ ir „Lietuvos kelių (žvyrkelių)“ projektai. Tęsiamas projekto „Via Baltica“ antrasis etapas. Praėjusiais metais buvo plėtojama Klaipėdos valstybinio uosto infrastruktūra, siekiant sudaryti geresnes sąlygas priimti didesnius laivus, padidinti krovinių pervežimą, laivybos saugumą ir pagerinti uosto sąveiką su kitomis transporto rūšimis. Stiprinant tarptautinio Vilniaus oro uosto saugumą, užbaigtas „Saugumo priemonių pagerinimo privažiuojamajame kelyje į Vilniaus oro uostą“ projektas. Užtikrinant laisvą krovinių srautų judėjimą, AB „Lietuvos geležinkeliai“ įdiegta ir toliau tobulinama Lietuvos geležinkelių krovinių vežimo informacinė sistema. Ši sistema leidžia operatyviau kontroliuoti vidinių ir tranzitinių krovinių srautų judėjimą. Užtikrinant laisvesnį tranzitinių krovinių srautų judėjimą Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste, ypatingas dėmesys skiriamas laivų aptarnavimo laikui sumažinti, krovos darbų bei krovinių saugumui padidinti, dokumentų įforminimo bei kitoms procedūroms pagreitinti. Tuo tikslu supaprastintos muitinės procedūros. [83] Praėjusiais metais buvo žymiai sustiprinti administraciniai gebėjimai transporto sektoriuje. Įgyvendinant Aviacijos įstatymą[84], įsteigta Civilinės aviacijos administracija[85], kuri vykdys civilinės aviacijos valstybinį valdymą, priežiūrą bei kontrolę. Taip pat įkurta Saugios laivybos administracija,[86]kuri veiks kaip Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos filialas. 5.4.
  116. Žemės ūkio pertvarkymas 2001 metais buvo tęsiamas žemės ūkio ir maisto pramonės pertvarkymas didinant jos efektyvumą bei gerinant produkcijos kokybę, toliau įgyvendinama žemės reforma, užtikrinamas fitosanitarijos ir veterinarijos institucinių sistemų efektyvus funkcionavimas, spartinamas pasirengimas įgyvendinti ES Bendrosios žemės ūkio politikos, struktūrinių reformų bei kaimo plėtros priemones. Pertvarkoma valstybės parama kaimui, subsidijas pakeičiant tiesioginėmis išmokomis, vykdomi intervenciniai pirkimai, taikomos kitos žemdirbių pajamų palaikymo priemonės (paskolų garantijos, ekologinės žemdirbystės skatinimas), tobulinama žemės ūkio institucinė sistema. Ši veikla bei žemės ūkio produkcijos supirkimo kainų padidinimas prisidėjo prie žemdirbių pajamų stabilizavimo. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas žemės rinkos plėtrai, skubama užbaigti žemės reformą. Tuo tikslu pakeisti ir papildyti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo[87] bei Žemės reformos[88] įstatymai, rengiamas Žemės tvarkymo ir administravimo įstatymo projektas. Siekiant sudaryti teisines ir ekonomines sąlygas plėtoti žemės ūkio ir maisto produktų eksportą, parengta Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų eksporto skatinimo 2002–2003 metų programa.[89] Programoje numatytos priemonės didinti žemės ūkio produkcijos tarptautinį konkurencingumą, užtikrinti gaminių kokybę. Lietuvoje pradėjo veikti ES inicijuota Specialioji žemės ūkio ir kaimo plėtros paramos programa (SAPARD).[90] Praeitais metais užbaigti įgyvendinti ES teisinių ir institucinių sąlygų reikalavimai SAPARD programos finansinei bei techninei paramai gauti.[91] Lėšos per Europos Komisijos akredituotą Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos yra skiriamos žemės ūkio modernizavimo, konkurencingumo didinimo, kaimo plėtros ir alternatyvių pajamų kaimo vietovėse priemonėms skatinti. 5.4.
  117. Privatizavimas Privatizavimas prisideda prie ūkio struktūros pokyčių, privataus sektoriaus plėtros, ekonomikos efektyvumo augimo. Valstybės turto privatizavimo procesas 2001 metais nepažeidė valstybės interesų ir vyko gana sėkmingai. Buvo privatizuota 842 įmonių akcijų paketų ir nekilnojamo turto objektų už beveik 468 mln. litų. Visuose per 2001 metus sudarytuose sandoriuose pirkėjai valstybės kontroliuojamose akcinėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse įsipareigojo investuoti beveik 400 mln. Lt, išsaugoti ir (ar) sukurti daugiau kaip 3500 darbo vietų. Svarbūs infrastruktūros ar dominuojantys ūkio šakos objektai buvo privatizuojami viešojo tarptautinio konkurso būdu, stengiantis pritraukti užsienio investuotojų. Privatizavimo programose paprastai nustatomas reikalavimas, kad strateginis investuotojas atitiktų europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus. Praėjusiais metais buvo užbaigtas AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ ir AB „Lietuvos taupomasis bankas“ privatizavimas. Privatizuojant AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ sudarytas sandoris su DFDS Tor Line A/S – viena stambiausių keltų operatorių Europoje. AB „Lietuvos žemės ūkio bankas“ privatizuotas, pasirašius sutartį su Norddeutsche Landesbank Girozentrale dėl AB „Lietuvos žemės ūkio bankas“ akcijų pirkimo ir pardavimo. Tęsiamas AB „Lietuvos dujos“ privatizavimas. Privatizuojant bendrovę „Lietuvos dujos“ siekiama užtikrinti Lietuvos dujų vartotojų apsaugą nuo monopolistinių dujų tiekėjų diktuojamų sąlygų, numatyti Lietuvos dujų tinklų sujungimo su ES gamtinių dujų tinklais galimybę. Potencialiam investuotojui (Vokietijos konsorciumui Ruhrgas AG) bei dujų tiekėjui bus parduotas vienodas akcijų kiekis (po 34 procentus), o Lietuvos Respublikos Vyriausybė išsaugos akcijų skaičių, leidžiantį jai efektyviai dalyvauti priimant valstybei bei bendrovei svarbius sprendimus. Pradėtas AB aviakompanijos „Lietuvos avialinijos“ rengimas privatizavimui. Bendrove susidomėjo pakankamai potencialių investuotojų. Toliau vyko AB „Lietuvos geležinkeliai“ restruktūrizavimas, užbaigtas AB „Lietuvos energija“ reorganizavimas.[92] AB „Lietuvos Energija“ ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ įtrauktos į Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių įstatymo projektą. Todėl privatizuojant šias bendroves, sprendžiamoji galia bus paliekama valstybei. Privačiam nacionaliniam ir užsienio kapitalui sudarytos vienodos sąlygos dalyvauti privatizuojant svarbius infrastruktūros ar dominuojančius ūkio šakos objektus. Tačiau Lietuvos bendrovės ne visuomet turi būtinos patirties, finansinių bei kitų galimybių dalyvauti privatizavimo konkursuose. Praėjusiais metais sustiprinta pirkėjų įsipareigojimų vykdymo kontrolė,[93]o valstybės institucijoms pagal jų kompetenciją pavesta kontroliuoti, kaip laikomasi privatizuojamos įmonės turto pardavimo, perdavimo ir perleidimo (įskaitant pirkėjo įsigytas akcijas) apribojimų ir kitų papildomų privatizavimo sandoryje nustatytų sąlygų. 5.4.
  118. Energetikos plėtra Praėjusiais metais užbaigta Lietuvos energetikos ūkio reforma. Reorganizavus AB „Lietuvos energija“, Lietuvos energetikos ūkio struktūra atitinka ES teisės aktų reikalavimus. Įgyvendintos organizacinės priemonės bei parengta teisinė bazė sudaro sąlygas užtikrinti pakankamai patikimą krašto apsirūpinimą energija ir energijos ištekliais. Gamtinės dujos Lietuvai tiekiamos iš vienintelio šaltinio – Rusijos dujų verslovių. 2001 metais pradėti gamtinių dujų apskaitos stoties projektavimo darbai, siekiant sujungti į bendrą sistemą Lietuvos ir Latvijos dujų tinklus ir padidinti dujų tiekimo patikimumą. Alternatyviam apsirūpinimui nafta užtikrinti veikia Būtingės naftos terminalas, baigta AB „Klaipėdos nafta“ terminalo rekonstrukcija, kuri sudaro sąlygas importuoti ir eksportuoti šviesiuosius naftos produktus. Sutrikus naftos tiekimui į AB „Mažeikių nafta“ naftotiekiu „Družba“, nafta gali būti importuojama iki 150 tūkst. t. talpos tanklaiviais per Būtingės naftos terminalą. Siekiant užtikrinti valstybės naftos produktų ir (ar) naftos atsargų sudarymą, kaupimą, tvarkymą ir naudojimo kontrolę, parengtas Lietuvos Respublikos naftos produktų atsargų ir ekstremalios energetikos padėties įstatymo projektas.[94] Valstybės naftos produktų tvarkymas ir kaupimas pavestas 2001 metais įsteigtai VĮ Naftos produktų agentūrai.[95] Šiuo metu šalyje sukaupta apie 124 tūkst.t mazuto atsargų, saugomų energetikos įmonėse, bei nedidelis kiekis šviesiųjų naftos produktų, saugomų Lietuvos naftos produktų agentūros talpose. Naftos produktų sukaupta 35 dienų vartojimo poreikiui naftos produktams tenkinti. Ilgalaikiai naftos tiekimo kontraktai yra garantas stabiliai AB „Mažeikių naftos” veiklai. Praėjusiais metais pradėtos derybos su Rusijos naftos kompanija YUKOS dėl bendradarbiavimo sutarčių sudarymo, dalyvavimo akciniame AB „Mažeikių nafta“ kapitale ir ilgalaikių naftos tiekimo sutarčių sudarymo užtruko nepavykus sutarti dėl abiem šalims priimtinų naftos tiekimo sąlygų. Kita pelningos veiklos užtikrinimo priemonė yra finansinės rizikos, kurios bendrovė negali kontroliuoti, valdymo priemonių (hedžingas) įdiegimas. 2001 metais AB „Mažeikių nafta“ patvirtino rizikos valdymo procedūras. 5.4.
  119. Investicijų skatinimas Investicijų į Lietuvos ūkį skatinimas prisideda prie ekonomikos augimo, ūkio struktūrinio ir technologinio atsilikimo mažinimo, gamybos technologijų atnaujinimo, užimtumo didinimo. Todėl siekiama sudaryti patrauklią aplinką investicijoms: 2001 metais pradėtas tobulinti Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymas, parengtas Investicijų skatinimo Lietuvoje koncepcijos projektas. Koncepcijos tikslas – pašalinti administracinius barjerus tiesioginėms užsienio investicijoms ir pritraukti daugiau investicijų į atskiras ūkio veiklas, tuo būdu siekiant naujų darbo vietų kūrimo, gamybos bei paslaugų apimčių didinimo, esamų regioninių netolygumų mažinimo. Bendrosios vidaus investicijos 2001 metais, lyginant su praėjusiais metais, padidėjo 19,5 proc. Tiesioginės užsienio investicijos į Lietuvos ūkį 2001-aisiais, kaip ir ankstesniais metais, didėjo. Daugiausiai į Lietuvos ūkį investavo Danija, Švedija, Estija, Vokietija ir JAV. Vienos užsienio šalies, kurios investicijos dominuotų Lietuvoje nėra. Daugiausia investavusios šalies Danijos tiesioginės užsienio investicijos visose užsienio šalių investicijose sudaro 18,6 proc. Pagal veiklos sritis daugiausia investuojama į apdirbamąją pramonę (25,6 proc.), didmeninę ir mažmeninę prekybą (20,4 proc.) bei finansinį tarpininkavimą (19,9 proc.). Į pramonę (į ją investuojama apie 29,3 proc.) daugiausia investavo Vokietijos, Danijos ir JAV investuotojai. Taigi vienos užsienio šalies dominavimas vienoje Lietuvos ūkio srityje sąlyginai mažas ir todėl nesudaro pavojaus plėtojant Lietuvos ekonomikos atvirumą ir užsienio investicijų skatinimą. 5.4.
  120. Strateginių prekių ir technologijų eksporto, importo ir tranzito kontrolė Efektyvi strateginių prekių ir technologijų eksporto, importo ir tranzito kontrolė Lietuvoje ir jos suderinimas su ES bei tarptautinių neplatinimo režimų (WA, MTRC, NSG, AG[96]) kontrolės sistemomis yra būtina sąlyga Lietuvos ūkio subjektams vykdyti strateginių prekių ir technologijų importą, tranzitą ir eksportą bei konkuruoti tarptautinėje rinkoje. Ši sistema – svarbi priemonė užkirsti kelią masinio naikinimo ginklams ir raketoms, nešančioms tuos ginklus, platinti. Viena iš pagrindinių Lietuvos strateginių prekių ir technologijų importo, eksporto ir tranzito kontrolės sistemos tobulinimo krypčių 2001 metais - nacionalinės teisės derinimas su ES teisės aktais, reglamentuojančiais dvigubos paskirties prekių ir technologijų apyvartos kontrolę. Tuo tikslu pakeistas kontroliuojamų strateginių prekių ir technologijų sąrašas.[97] Svarbus Lietuvoje veikiančios strateginių prekių ir technologijų eksporto kontrolės sistemos įvertinimas – JAV prezidento B. Klintono 2001 – 01 – 10 dekretas dėl Lietuvos perkėlimo iš Tier 3 į Tier 1[98] valstybių grupę, kurios narėms netaikomi apribojimai visų tipų kompiuteriams eksportuoti.
  121. SOCIALINĖ POLITIKA Įgyvendinant socialinio saugumo užtikrinimo politiką, siekiama padėti gyventojams integruotis į darbo rinką, subalansuoti socialinio draudimo sistemą, užtikrinti socialiai pažeidžiamų gyventojų grupių socialinę integraciją, plėtoti narkomanijos, alkoholizmo, AIDS, kitų ypač pavojingų užkrečiamų ligų kontrolės bei prevencijos sistemą. 6.
  122. Užimtumo ir darbo rinkos politikos tobulinimas Valstybės užimtumo, darbo rinkos politikos strategiją nustato Lietuvos Respublikos užimtumo didinimo 2001 - 2004 metų programa.[99] Šis dokumentas parengtas atsižvelgiant į ES nuostatas dėl bendros užimtumo politikos strategijos rengimo ir įgyvendinimo, ES Tarybos rekomendacijas valstybėms narėms dėl užimtumo krypčių. Svarbiausios užimtumo didinimo 2001 - 2004 metais programos kryptys yra darbo vietų plėtojimas (verslininkystės skatinimas), užimtumo rėmimo tobulinimas, prisitaikymo prie pokyčių ir lygių galimybių darbo rinkoje didinimas, užimtumo politikos integralumo didinimas. Praėjusiais metais prioritetas buvo teikiamas aktyvioms nedarbo mažinimo priemonėms. Siekiant padidinti gyventojų užimtumą rajonuose su aukštu nedarbo lygiu, 2001 metais per Lietuvos darbo biržą didžiausio nedarbo rajonuose buvo realizuoti bandomieji vietinių užimtumo iniciatyvų skatinimo projektai, kurių tikslas - suteikti valstybės paramą darbdaviams, kuriantiems naujas darbo vietas. Remiantis sukaupta patirtimi, parengta vietinių užimtumo iniciatyvų projektų plėtros koncepcija ir pasiūlymai dėl projektų įgyvendinimo tvarkos tobulinimo. Priimtos Lietuvos Respublikos bedarbių rėmimo įstatymo pataisos,[100] kuriomis sustiprintos papildomos užimtumo garantijos socialiai pažeidžiamiems asmenims, sprendžiamos jaunimo ir ikipensinio amžiaus bedarbių integravimo į darbo rinką problemos, griežčiau reglamentuojamas Užimtumo fondo lėšų naudojimas. Siekiant maksimaliai užtikrinti norinčių įsidarbinti užsienyje Lietuvos Respublikos piliečių saugumą bei socialines garantijas patvirtinta nauja Licencijų tarpininkauti dėl piliečių įdarbinimo užsienyje išdavimo tvarka,[101] kuri reglamentuoja licencijų išdavimą, atsisakymą jas išduoti, licencijų galiojimo sustabdymą bei galiojimo panaikinimą, taip pat licencijuojamos veiklos sąlygas. 6.1.
  123. Priemonės VĮ Ignalinos atominės elektrinės pirmojo bloko uždarymo socialinėms pasekmėms švelninti Praėjusiais metais buvo įgyvendinamos VĮ Ignalinos atominės elektrinės pirmojo bloko eksploatavimo nutraukimo programos priemonės,[102] siekiant sudaryti sąlygas socialinei bei ekonominei Ignalinos regiono plėtrai, uždarius Ignalinos jėgainę. Bendradarbiaujant su Danijos darbo ministerija, 2001 metais buvo vykdomas Ignalinos atominės elektrinės regiono darbo rinkos monitoringo projektas, Ignalinos jėgainėje atidaryta mini darbo birža, kuri padės darbuotojams integruotis į besikeičiančią regiono darbo rinką. Taip pat Visagino mieste įsteigtas Informavimo ir konsultacijų centras. Jame teikiamos savarankiško informavimo ir profesinio konsultavimo paslaugos, informacija apie galimybes įsidarbinti ir įgyti profesiją, sudarytos galimybės naudotis internetu. 6.
  124. Socialinio draudimo sistemos tobulinimas Siekiant, kad ateityje savarankiškai dirbantys asmenys gautų didesnę, tai yra, ne tik bazinę pensiją, bet ir papildomą jos dalį, 2001 metais iš dalies pakeisti ir papildyti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymas[103] bei Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas.[104] Šiais įstatymais buvo praplėstas Valstybinio socialinio draudimo fondo įmokų mokėtojų ratas. Praėjusiais metais patvirtintas pensijų sistemos reformos vykdymo 2001 - 2002 metų priemonių planas,[105] kuriame numatytos būtinos teisinės, administracinės sąlygos pensijų reformai vykdyti. Įgyvendinus pensijų sistemos reformą, Lietuvoje pradėtų veikti trijų pakopų pensijų sistema, kurią sudarytų einamojo finansavimo, privalomojo kaupimo ir savanoriškojo kaupimo pensijų pakopos. Pensijų sistemos reformos įstatymo projekte[106] nustatomos grupės asmenų, kurie privalės arba turės teisę pačių pasirinkimu dalyvauti privalomajame pensijų kaupime. Pensijų reforma sudarys sąlygas apdraustiesiems asmenims gauti didesnes išmokas (tikimasi, kad pensijos padidės vidutiniškai 20 proc.), sumažinti gyventojų senėjimo poveikį pensijų sistemai (žmonės patys kaups lėšas savo pensijai), sustiprinti kapitalo rinką ir taip skatinti Lietuvos ūkio augimą (pinigai bus investuojami, o ne išdalijami). 6.
  125. Socialinės paramos sistemos tobulinimas Socialinio draudimo ir socialinės paramos priemonių derinimas užtikrina gyventojų socialinį saugumą, garantuoja socialinės paramos teikimą asmenims, kuriems jos labiausiai reikia. Siekiant, kad socialinės paslaugos taptų veiksmingos, skatintų patį žmogų ieškoti priemonių pasirūpinti savimi bei pasiektų tuos, kuriems socialinės paslaugos yra būtinos, parengtas Socialinių paslaugų teikimo reformos koncepcijos projektas. Laipsniškas socialinių paslaugų teikimo reformos uždavinių bei priemonių įgyvendinimas sudarys teisines, administracines, finansines prielaidas efektyviau planuoti, teikti ir organizuoti socialines paslaugas. Plėtojama socialiai pažeidžiamų gyventojų grupių socialinė integracija. Praėjusiais metais patvirtintos Invalidumo nustatymo ir socialinės apsaugos priemonių neįgaliesiems reformos koncepcijos[107] pagrindinis tikslas - pakeisti invalidumo nustatymo tvarką taip, kad būtų sudarytos prielaidos teisingiau ir efektyviau (t. y., remiantis asmens prarasto darbingumo kriterijais) teikti neįgaliems asmenims socialinės apsaugos priemones. 6.
  126. Skurdo mažinimas Lietuva, 1995 metais pasirašiusi Kopenhagos deklaraciją, nuosekliai įgyvendina skurdo mažinimo politiką. 2000 metais visuomenei pristatyta Skurdo mažinimo Lietuvoje strategija,[108]o 2001 metais pradėta rengti Skurdo mažinimo strategijos įgyvendinimo programa. Siekiant užtikrinti Skurdo mažinimo strategijos įgyvendinimo priežiūrą, sudaryta Skurdo monitoringo komisija,[109] kuri įgaliota analizuoti skurdo padėtį, kovos su juo priemonių efektyvumą, skelbti visuomenei kasmetinį pranešimą apie skurdo būklę Lietuvoje. Mažinant skurdą, toliau buvo derinamos aktyvios (ūkio plėtros, užimtumo didinimo, kvalifikacijos kėlimo, perkvalifikavimo bei mokymo) ir pasyvios (parama piniginėmis, natūrinėmis pašalpomis, kompensacijomis už šilumą ir vandenį, teikiant socialines paslaugas neturintiems arba nepakankamai pajamų turintiems gyventojams) skurdo mažinimo priemonės. Praėjusiais metais nepasiturintiems gyventojams remti (socialinėms pašalpoms) išleista 88 mln. litų. Socialinę pašalpą vidutiniškai per mėnesį 2001 metais gavo apie 3,3 proc. nuolatinių Lietuvos gyventojų (117 tūkst. asmenų). Remiant nepasiturinčių šeimų vaikus, išplėstas nemokamo maitinimo mokyklose tinklas. 2001 metais buvo nemokamai maitinama 27 proc. visų bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių. 6.
  127. Pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų prevencija ir kontrolė Pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų prevencijos bei kontrolės veiksmingumas – svarbus saugumo užtikrinimo veiksnys. Praeitais metais Lietuvoje nebuvo užregistruota susirgimų ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis. Tačiau suintensyvėjus tarptautiniams ekonominiams, kultūriniams ryšiams bei gyventojų migracijai, didėja ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų įvežimo į Lietuvą galimybė. Todėl praėjusiais metais buvo siekiama sustiprinti Lietuvos sienų medicininę karantininę apsaugą.[110] Šiuo tikslu taip pat parengtas Lietuvos higienos normos „Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir teritorijos medicininės-karantininės apsaugos taisyklės“ projektas. Po 2001 m. rugsėjo 11 d. teroristinių aktų JAV padidėjus maro, choleros, juodligės bei kitų pavojingų užkrečiamųjų ligų sukėlėjo panaudojimo kaip biologinio agento ir šių ligų išplitimo galimybei, buvo imtasi priemonių užtikrinti šalies apsaugą nuo minėtų ligų įvežimo ir išplitimo. Buvo parengtas asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų veiksmų planas, ekspertų biologinio agento panaudojimo pasekmėms likviduoti sąrašas,[111] vykdomas visuomenės švietimas pavojingų ligų profilaktikos klausimais. 6.
  128. Narkomanijos, alkoholizmo ir AIDS plitimo prevencija Kovojant su narkomanijos, AIDS plitimo keliamu pavojumi nacionaliniam saugumui, toliau įgyvendinamos Nacionalinės narkotikų kontrolės ir prevencijos 1999 - 2003 metų programos narkotinių medžiagų sukeliamų pasekmių mažinimo, pirminės narkomanijos prevencijos, narkomanų gydymo, reabilitacijos, narkotikų kontrolės pajėgumų stiprinimo ir kitos priemonės. Joms vykdyti telkiamos įvairių valstybės institucijų ir nevyriausybinių organizacijų, visuomenės pastangos. Praeitais metais buvo remiami nevyriausybinių organizacijų narkomanijos prevencijos ir narkomanų reabilitacijos projektai,[112] organizuoti narkomanijos prevencijos renginiai, vaikų ir jaunimo laisvalaikio užimtumo priemonės, skaitytos paskaitos įvairiuose Lietuvos miestuose. Parengta Socialinių pedagogų etatų steigimo švietimo įstaigose 2001-2005 m. programa,[113] siekiant sustiprinti kovą su narkomanijos, alkoholizmo ir kitų žalingų įpročių plitimu šalyje bei organizuoti prevencinį darbą mokyklose. 2001 metais Valstybinėje visuomenės sveikatos priežiūros tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos įsteigtas Narkotikų informacijos centras, atidaryti 3 nauji priklausomybės ligų centrai. Šiuo metu veikia 61 psichikos sveikatos centras (beveik kiekviename rajone), kuris teikia pirmąją ir neatidėliotiną narkologinę pagalbą, užsiima prevencine veikla mokyklose. Vis dėlto, narkomanų reabilitacijos įstaigos dėl nedidelio vietų skaičiaus gali suteikti pagalbą tik ribotam asmenų skaičiui. Vykdant AIDS prevenciją Lietuvoje, buvo ambulatoriškai prižiūrimi ŽIV infekuotieji asmenys, sergantys AIDS. Lietuvos AIDS centras, kitos medicinos įstaigos ir anoniminiai kabinetai teikė pagalbą bei konsultacijas rizikos grupių asmenims, infekuotiesiems ŽIV ir sergantiems AIDS asmenims, jų šeimos nariams. Praėjusiais metais, siekiant paskatinti visuomenę atkreipti dėmesį didėjančią Lietuvoje AIDS problemą, toliau buvo vykdomas visuomenės ir rizikos grupių švietimas.[114] Taikant įvairias prevencijos ir kontrolės priemones pavyko sumažinti naujų ŽIV infekcijos atvejų, ŽIV infekcijos plitimo tempą. Dėl lėšų stokos 2001 metais buvo tęsiama tik dalis Valstybinėje alkoholio kontrolės programoje[115] numatytų priemonių, daugiausiai skirtų alkoholio vartojimo prevencijai tarp jaunimo.
  129. ASMENS IR VISUOMENĖS SAUGUMO UŽTIKRINIMAS Visuomenės saugumas ir viešosios tvarkos užtikrinimas yra vienas iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginių tikslų. Įgyvendinant šį tikslą, siekiama sukurti veiksmingą kovos su organizuotu nusikalstamumu, korupcija ir kontrabanda sistemą, padidinti policijos ir kitų visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos užtikrinimo institucijų veiklos efektyvumą, tobulinant šių institucijų valdymą, stiprinant jų vidinį ir tarptautinį bendradarbiavimą.
  130. Žmogaus teisių ir laisvių apsauga Vienas iš pagrindinių nacionalinio saugumo objektų yra žmogaus ir piliečio teisės, laisvės ir asmens saugumas. Minėtoms teisėms ir laisvėms užtikrinti svarbus 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas,[116] kurio vienas iš tikslų yra sustiprinti asmenų teisių ir laisvių apsaugą bei numatyti efektyvius pažeistų teisių gynimo būdus ir priemones. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis reglamentuoja asmens teisę į sąžiningą procesą, įtvirtina valstybės pareigą, asmeniui neturint pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti, suteikti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnis garantuoja asmeniui, kuris įtariamas padaręs nusikaltimą, ir kaltinamajam nuo jo sulaikymo arba pirmosios apklausos momento teisę į gynybą, taip pat teisę turėti advokatą. 2001 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas,[117] kuris nustato valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą Lietuvos Respublikos piliečiams, nuolat Lietuvoje gyvenantiems užsienio piliečiams bei asmenims be pilietybės dėl turtinės padėties negalintiems tinkamai ginti savo teisių ir įstatymų saugomų interesų. Praėjusiais metais buvo priimti visi poįstatyminiai teisės aktai, būtini taikant šį įstatymą praktikoje, bei apie priimtus aktus informuotos institucijos, atsakingos už įstatymo įgyvendinimą. Siekiant sustiprinti vaiko teisių apsaugą, 2001 m. kovo 23 d. Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo Konvenciją dėl išlaikymo pareigoms taikytinos teisės,[118] o 2001 m. rugpjūčio 2 d. - Konvenciją dėl valdžios institucijų įgaliojimų ir taikytinos teisės nepilnamečių apsaugos srityje.[119] Parengtas Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo įstatymo projektas.[120] Valstybės pareigūnų atsakomybės neišvengiamumas suponuos efektyvesnį ir kokybiškesnį jų darbą bei užtikrins optimalesnę žmogaus teisių apsaugą. Šie tikslai svarbūs ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu kontekstu, kadangi Lietuvos Respublika prisijungusi prie svarbių tarptautinių dokumentų – Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Jungtinių Tautų vaiko teisių deklaracijos ir kitų – kurių nuostatas privaloma vykdyti. Atsižvelgiant į Europos Komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą pateiktas rekomendacijas, imtasi tiek teisinių priemonių, tiek konkrečių veiksmų, siekiant pagerinti sąlygas įkalinimo įstaigose. Praėjusiais metais priimtas Pataisos darbų kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymas,[121] kuriuo buvo išplėstos nuteistųjų teisės (suteikta daugiau ilgalaikių pasimatymų, panaikinti apribojimai skambinti telefonu tik šeimos nariams bei artimiesiems). Tačiau sąlygų įkalinimo įstaigose gerinimas susijęs ir su tinkamu finansavimu bei naujojo Baudžiamojo kodekso ir Bausmių vykdymo kodekso, kurie išplės alternatyvių laisvės atėmimui bausmių taikymą, įsigaliojimu. 7.
  131. Prekybos žmonėmis kontrolė ir prevencija Siekiant kompleksiškai spręsti prekybos žmonėmis problemą, parengtas pirmosios Baltijos regione specializuotos Prekybos žmonėmis ir prostitucijos kontrolės bei prevencijos 2002 - 2004 m. programos projektas. Programos tikslai - visapusiškai šalinti prekybos žmonėmis ir prostitucijos priežastis bei sąlygas, sukurti efektyvią prevencijos priemonių bei socialinės pagalbos sistemą, suardyti nusikalstamų grupių, susivienijimų, organizuojančių prostituciją ir prekybą žmonėmis, tinklus. Daugiau dėmesio bus skiriama prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukų socialinei, psichologinei ir teisinei paramai, patobulinta asmenų, dingusių be žinios, paieška. Įgyvendinant programą, bus sukurta kompiuterizuota asmenų, sulaikytų su suklastotais dokumentais, įtariamų sąvadavimu, dingusių be žinios, deportuotų iš užsienio šalių, taip pat ir iš Lietuvos Respublikos, duomenų bazė. 7.
  132. Korupcijos kontrolė ir prevencija 2001 metais buvo vykdoma kryptinga antikorupcinė politika. Atsižvelgiant į Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo nuostatas, Europos Komisijos rekomendacijas, praėjusiais metais buvo parengta ir priimta Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija strategija,[122] parengtas Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija programos[123] projektas. Nacionalinės kovos su korupcija programos tikslas - sumažinti korupciją Lietuvoje, siekti, kad ji kuo mažiau trukdytų plėtoti ekonomiką, demokratiją, stiprintų nacionalinį saugumą, teisės sistemą bei Lietuvos institucijų pastangas ir tarptautinį bendradarbiavimą kovojant su korupcija. Korupcijos prevencijos įstatymu siekiama nustatyti pagrindinius korupcijos prevencijos principus valstybės tarnyboje, privačiame sektoriuje, korupcijos prevencijos priemones ir jų teisinius pagrindus, korupcijos prevencijos subjektus bei jų teises ir pareigas. 2001 metais suaktyvėjusi Lietuvos teisėsaugos institucijų antikorupcinė veikla vyko nusikaltimų išaiškinimo, korupcijos prevencijos ir visuomenės švietimo kryptimis. Per 2001 metus užregistruoti 199 nusikaltimai valstybės tarnybai (2000 metais - 186 nusikaltimai), iš jų - 88 kyšio priėmimo atvejai ( 2000 metais – 45 nusikaltimai). Daugiausiai dėmesio skirta korupcijos apraiškoms šalinti viešojo administravimo, muitų ir mokesčių, viešųjų pirkimų, privatizavimo srityse, teisėsaugos ir teisingumo institucijų veikloje. Sustiprintas valstybės institucijų bendradarbiavimas užkardant ir išaiškinant nusikaltimus bei su jais susijusią korupciją.[124] Įgyvendinant korupcijos prevencijos priemones, buvo nagrinėjami teisės aktai ir jų projektai antikorupciniu aspektu, atlikti korupcijos paplitimo vertinimai labiausiai korupcijos pažeidžiamose srityse. Nuo visuomenės pilietinio brandumo, jos nusiteikimo bendradarbiauti priklauso ir kovos su korupcija sėkmė. Praėjusiais metais toliau buvo informuojama visuomenė, įgyvendinamos įvairios visuomenės antikorupcinio švietimo priemonės (spaudos konferencijos, susitikimai su nevyriausybinių organizacijų, žiniasklaidos atstovais). Plėtojamas tarptautinis bendradarbiavimas, siekiant geriau parengti Lietuvos teisėsaugos institucijas, jų pareigūnus kovai su korupcija. Šiuo tikslu dalyvauta PHARE projektuose, specialiose antikorupcinėse programose (GRECO, OCTOPUS II, FALCONE). Aktyvi antikorupcinė veikla įvertinta ir tarptautiniu mastu. Tarptautinės visuomeninės antikorupcinės organizacijos „Transparency International“ sudarytame šalių sąraše pagal korupcijos suvokimo indeksą Lietuva iš 43 vietos (2000 m.) 2001 metais pakilo iki 38 vietos. 7.
  133. Valstybės sienos apsaugos stiprinimas Stiprinant valstybės sienos apsaugą, pasiekta kokybinės pažangos. Tai pažymėta ir Europos Komisijos Pažangos ataskaitoje. Tam įtakos turėjo intensyvus visapusiškas rytinių šalies sienų apsaugos stiprinimas, Lietuvos pusėje užbaigtas sienos su Baltarusija žymėjimas, Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinės sistemos įdiegimas, pasieniečių kvalifikacijos ir profesionalumo augimas, tarnybos organizavimo tobulinimas. Praėjusiais metais įsigytos trys mobiliosios infraraudonųjų spindulių kontrolės sistemos, kurios efektyviai naudojamos šalies rytinės sienos apsaugai bei kontrolei. Vykdant PHARE projektą „Pasienio užkardų statyba” (projekto vertė - 2,5 mln. eurų), valstybės rytinės sienos ruože buvo pastatytos 4 naujos modernios užkardos (Purvėnų, Kabelių, Adutiškio ir Tverečiaus). Lietuvos pasienio kontrolės punktuose buvo įdiegta Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinė sistema, kuri praėjusiais metais, lyginant su ankstesniais metais, padėjo pasieniečiams sulaikyti daugiau nuo teisėsaugos besislapstančių asmenų, taip pat ir asmenų su suklastotais dokumentais, vogtų ir per sieną gabentų automobilių. 2001 metais daug dėmesio skirta pasienio kontrolės punktų veiklai ir infrastruktūrai tobulinti. Parengtos naujos redakcijos Pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklės,[125] patvirtintas Pasienio kontrolės punktų plėtros strateginis planas.[126] Šio plano paskirtis – nustatyti ilgalaikius prioritetus ir plėtros priemonių įgyvendinimo tvarką pagal asmenų ir krovinių, kertančių valstybės sieną, srautų kitimo tendencijas, kartu užtikrinti patikrinimą atliekančioms valstybės institucijoms būtinas darbo sąlygas, taip pat racionalų valstybės ir gaunamų iš tarptautinių programų lėšų naudojimą. Parengtas Valstybės sienos apsaugos sistemos plėtotės programos projektas.[127] Programa nustato valstybės sausumos sienos demarkavimo ir teritorinės jūros ribų nustatymo, ES reikalavimų dėl būsimos išorinės sienos kontrolės įgyvendinimo, laipsniško kontrolės prie būsimos ES vidinės sienos supaprastinimo bei kitus valstybės sienos apsaugos plėtotės uždavinius. 7.
  134. Finansinių nusikaltimų kontrolė Mokesčių policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos 2001 metais kartu su kitų teisėsaugos institucijų pareigūnais tęsė baudžiamųjų bylų, susijusių su PVM grobstymu, tyrimą. Atlikus parengtinį tyrimą, teismui perduotos 8 baudžiamosios bylos, kuriose nustatyti 354 nusikalstamos veikos epizodai, kaltinimai pateikti 34 asmenims. Taip pat iškeltos 9 baudžiamosios bylos, susijusios su darbo biržos lėšų grobstymu apgaule užvaldant lėšas, skirtas naujoms darbo vietoms steigti. Stiprinant pinigų plovimo prevenciją parengtas Lietuvos Respublikos pinigų plovimo prevencijos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas.[128] Šiuo projektu sprendžiamos pagrindinės problemos, iškilusios taikant Pinigų plovimo prevencijos įstatymo normas praktikoje. Minėtame projekte išplėstas kredito įstaigų, kurioms nustatytas reikalavimas pateikti informaciją mokesčių policijai bei valstybės institucijų, atsakingų už pinigų plovimo prevencijos priemonių įgyvendinimą, sąrašas, sugriežtinta kliento tapatybės nustatymo tvarka. Tobulinant finansinių nusikaltimų kontrolės institucinę sistemą, parengtas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo projektas.[129] Steigiant tokią tarnybą,[130] siekiama sustiprinti valstybės finansų sistemos apsaugą nuo kriminalinio poveikio, panaikinti valstybės institucijų revizinių ir kvotos funkcijų dubliavimą, aiškiau apibrėžti finansinius nusikaltimus tiriančių pareigūnų įgaliojimus. 7.5.
  135. Kontrabandos kontrolė Praėjusiais metais toliau buvo formuojama kovos su kontrabanda teisinė ir institucinė sistema. 2001 metais muitinė visiškai perėmė iš Vidaus reikalų ministerijos kovos su kontrabanda funkciją. Siekiant efektyviau kovoti su kontrabanda, parengtas Muitinės veiklos įstatymo projektas, reglamentuojantis Lietuvos muitinės funkcijas, struktūrą, nustatantis Muitinės departamento, atskirų muitinės įstaigų kompetenciją. Daugiausiai kontrabandos būdu 2001 metais buvo gabenamos cigaretės, grynieji pinigai ir buitinės prekės. Lyginant su 2000 metais, ypatingai išaugo sulaikytos stambios tabako gaminių kontrabandos mastai. Naudojant praėjusiais metais įsigytą mobiliąją rentgeno kontrolės sistemą „HEIMANN“, buvo išaiškinti 7 stambūs cigarečių kontrabandos atvejai, sulaikyta 23,4 mln. vnt. cigarečių, kurių rinkos vertė yra apie 3,5 mln. Lt. Tai sudaro 56,7 proc. viso Lietuvos muitinės sulaikyto cigarečių kiekio. Dėl grynųjų pinigų kontrabandos 2001 metais iškeltos 22 baudžiamosios bylos, o sulaikytos kontrabandos vertė, lyginant su praėjusiais metais, išaugo 86,6 proc. (2000 m. vertė sudarė 1 688 741 Lt). Stambioji alkoholinių gėrimų kontrabanda, gabenama per muitinės postus, pastaraisiais metais gerokai sumažėjo. Tačiau alkoholio kontrabanda gabenama per valstybės sienos su Baltarusija ir Rusija „žaliąją zoną“ (pvz., 2001 m. vienu metu buvo sulaikyta daugiau kaip 50 tūkst. tonų spirito kontrabandos). Nemažą susirūpinimą kelia smulkus naftos produktų grobstymas iš AB „Mažeikių nafta“. Nustatyti juridiniai bei fiziniai asmenys, kurie verčiasi nelegalia radioaktyviųjų medžiagų, tauriųjų, retųjų ir neplatinamų metalų prekyba. Minėti metalai bei jų laužas į Lietuvą patenka kontrabandos būdu iš NVS šalių, toliau dažniausiai gabenami į Vokietijos ir Didžiosios Britanijos perdirbimo įmones. Tauriuosius, retuosius ar neplatinamus metalus šie asmenys išveža per Lietuvos muitines legaliai, tačiau deklaruodami žymiai mažesnę jų vertę arba kontrabandos būdu (nedeklaruojant prekių, keičiant jų pavadinimus, kodus). Iš nelegalaus verslo gautos pajamos pervedamos į užsienio (dažniausiai Latvijos) šalių bankuose esančias ofšorinių bendrovių sąskaitas, iš kurių vėl kontrabandos būdu įvežamos į Lietuvą. Ši neteisėta tauriųjų, retųjų ir neplatinamų metalų apyvarta sudaro nemažą dalį Lietuvos „šešėlinės“ ekonomikos. 7.
  136. Neteisėtos narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvartos kontrolė Įgyvendinant Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 1999 - 2003 metų programos priemones,[131] sustiprinta policijos kriminalinių tyrimų ir specializuotų narkotikų kontrolės padalinių bei muitinės tarnybų materialinė - techninė ir informacinė bazė. Nuo 2001 metų liepos mėn. Lietuvos kriminalinės policijos biuro Narkotikų kontrolės valdyboje pradėjo veikti nemokama 800-oji linija, į kurią gali paskambinti kiekvienas asmuo bei informuoti apie įvykius ir faktus, susijusius su narkotikais. Remiantis tokia informacija, pernai narkotikų prekeiviams iškeltos 2 baudžiamosios bylos. Plečiamas Lietuvos tarptautinis bendradarbiavimas neteisėtos narkotikų apyvartos kontrolės srityje. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2001 m. lapkričio 26 d. pritarė Lietuvos dalyvavimui Europos Tarybos bendradarbiavimo Pompidou grupėje, kovojančioje su piktnaudžiavimu narkotikais ir neteisėta narkotikų apyvarta. Telkiant valstybės institucijų pastangas kontroliuoti neteisėtą narkotikų ir psichotropinių medžiagų apyvartą, parengtas Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos subjektų kovos su neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvarta strategijos projektas. Pagrindiniai strategijoje iškelti uždaviniai - sustiprinti sintetinių narkotikų ir jų pirmtakų apyvartos kontrolę, sugriežtinti kovą su heroino kontrabanda, užkirsti kelią iš neteisėtos narkotikų apyvartos gautiems pinigams plauti. Daug dėmesio ketinama skirti kovai su narkotinių medžiagų platinimu tarp vaikų ir jaunimo. 7.
  137. Neteisėto branduolinių medžiagų judėjimo kontrolė Neteisėto branduolinių medžiagų judėjimo kontrolė - neatskiriama tarptautinės bendrijos veiklos, užkertant kelią masinio naikinimo ginklų, jų komponentų plitimui, dalis. Lietuva taip pat įsitraukė į šią veiklą. Dar 1996 metais buvo prisijungta prie Tarptautinės atominės energetikos agentūros (TATENA) apsikeitimo informacija apie neteisėtą veiką su branduolinėmis medžiagomis sistemos (Lietuvoje atsakinga institucija yra Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija). Tarptautinės pagalbos dėka buvo sustiprinta radiacinė kontrolė Lietuvos pasienyje, taip pat numatyti veiksmai aptikti branduolines medžiagas, jei jos būtų pagrobtos. Pastaraisiais metais žymiai pagerinta mokslinė tiriamoji branduolinių ir kitų radioaktyviųjų medžiagų identifikavimo bazė, apmokyta nemažai Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir muitinės pareigūnų, kaip atlikti radiacinę kontrolę. Lietuvoje sukurta gan veiksminga branduolinių medžiagų apskaitos ir kontrolės sistema. Jos patikimumą rodo ir tai, kad 2001 metais nebuvo užfiksuota branduolinių medžiagų vagysčių ar bandymo jas parduoti. Tačiau, atsižvelgiant į artėjantį VĮ Ignalinos atominės elektrinės pirmojo bloko uždarymą, ši sistema bus ir toliau stiprinama.
  138. VALSTYBINĖ ETNINĖS KULTŪROS GLOBOS POLITIKA Etninė kultūra – tautinio identiteto pagrindas, jai reikalingos specifinės globos sąlygos bei specialus reglamentavimas nacionalinės teisės sistemoje. Strateginis valstybinės etninės kultūros globos politikos uždavinys – užtikrinti etninės kultūros natūralią raidą bei sudaryti palankias sąlygas gyvosios tradicijos plėtrai. Įgyvendinant minėtą

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.