Lietuvos Respublikos Seimui 2002-04- Nr

Lietuvos Respublikos Seimui 2002-04- Nr Lietuvos Respublikos Seimui                                                2002-04-        Nr. 26- Lietuvos Respublikos Vyriausybė teikia 2001 metų Nacionalinio saugumo sistemos būklės ir plėtros ataskaitą, kuriai pritarta Vyriausybės 2002 m. balandžio 24 d. posėdyje. PRIDEDAMA: 1.   2001 metų Nacionalinio saugumo sistemos būklės ir plėtros ataskaita, 42 lapai. 2.   Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas “Dėl 2001 metų Nacionalinio saugumo sistemos būklės ir plėtros ataskaitos”, 1 lapas. 3.   Kompiuterinė laikmena su teikimo, ataskaitos ir nutarimo įrašais. Algirdas Brazauskas LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ NUTARIMAS DĖL 2001 metų nacionalinio saugumo sistemos būklės ir plėtros ataskaitos 2002 m. balandžio 30 d. Nr. 597 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo (Žin., 1997, Nr. 2-16; 1998, Nr. 55-1520) 6 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Pritarti 2001 metų nacionalinio saugumo sistemos būklės ir plėtros ataskaitai ir pateikti ją Lietuvos Respublikos Seimui. Ministras Pirmininkas                                                                 Algirdas Brazauskas Krašto apsaugos ministras                                                                 Linas Linkevičius 2001 METŲ NACIONALINIO SAUGUMO SISTEMOS BŪKLĖS IR PLĖTROS ATASKAITA Vilnius 2002 TURINYS ĮŽANGA 3 I. RIZIKOS VEIKSNIŲ NACIONALINIAM SAUGUMUI ĮVERTINIMAS 4 1. Geostrateginė aplinka 4 2. Ekonominiai rizikos veiksniai 4 3. Socialiniai rizikos veiksniai 5 4. Kriminaliniai rizikos veiksniai 7 5. Tautos etninio identiteto, kultūros ir švietimo raidos rizikos veiksniai 8 6. Ekologiniai rizikos veiksniai 9 II. LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS PRIEMONĖS NACIONALINIAM SAUGUMUI STIPRINTI 10 1. ILGALAIKIŲ VALSTYBINIŲ NACIONALINIO SAUGUMO STIPRINIMO PROGRAMŲ RENGIMAS IR VYKDYMAS 10 1.1. Terorizmo prevencija 11 2. NACIONALINIO SAUGUMO SISTEMOS PLĖTROS TEISĖS AKTŲ RENGIMAS 12 3.UŽSIENIO IR SAUGUMO POLITIKA 13 3.1. Integracija į NATO 13 3.1.1. Dalyvavimas Narystės veiksmų plano procese 13 3.1.2. „Vilniaus grupės“ vaidmuo 14 3.1.3. Politinių partijų ir visuomenės parama 14 3.2. Integracija į Europos Sąjungą 14 3.2.1. Pažanga rengiantis narystei Europos Sąjungoje 15 3.2.2. Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje programos (Nacionalinės acquis priėmimo programos) įgyvendinimas 15 3.2.3. Bendradarbiavimas su Europos Sąjunga  Bendros užsienio ir saugumo politikos srityje 16 3.2.4. Bendradarbiavimas su Europos Sąjunga teisingumo ir vidaus reikalų srityje 16 3.2.5. Politinių partijų ir visuomenės parama 16 3.3. Dvišalis ir daugiašalis bendradarbiavimas 17 3.3.1 Dalyvavimas Jungtinių Tautų Organizacijos, Europos Tarybos, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos veikloje 17 3.3.2. Bendradarbiavimas su tarptautinėmis ekonominėmis organizacijomis 18 3.3.3.  Dvišalis bendradarbiavimas 18 4. GYNYBOS POLITIKA 19 4.1. Valstybės teritorijos apsauga ir kontrolė 20 4.1.1. Sausumos teritorijos apsauga ir kontrolė 20 4.1.2. Oro erdvės stebėjimas ir kontrolė 20 4.1.3. Teritorinės  jūros ir išskirtinės ekonominės zonos stebėjimas ir apsauga 21 4.2. Valstybės ir kariuomenės pasirengimas mobilizacijai 21 4.3. Bendradarbiavimas su visuomeninėms organizacijoms 22 4.4. Krašto apsaugos finansavimas 22 5. EKONOMINĖ POLITIKA 22 5.1. Pinigų politikos strategija ir jos įgyvendinimas 22 5.2. Fiskalinė politika 23 5.2.1. Mokesčių sistemos tobulinimas 23 5.3. Valstybės skolos valdymas 24 5.4. Struktūrinė politika 24 5.4.1. Pramonės modernizavimas ir konkurencingumo skatinimas 24 5.4.2. Transporto infrastruktūros plėtra 25 5.4.3. Žemės ūkio pertvarkymas 26 5.4.4. Privatizavimas 27 5.4.5. Energetikos plėtra 28 5.4.6. Investicijų skatinimas 28 5.4.7. Strateginių prekių ir technologijų eksporto, importo ir tranzito kontrolė 29 6. SOCIALINĖ POLITIKA 29 6.1. Užimtumo ir darbo rinkos politika 29 6.1.1. Priemonės VĮ Ignalinos atominės elektrinės pirmojo bloko uždarymo pasekmėms švelninti 30 6.2. Socialinio draudimo sistemos tobulinimas 30 6.3. Socialinės paramos sistemos tobulinimas 31 6.4. Skurdo mažinimas 31 6.5. Pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamų ligų prevencija ir kontrolė 31 6.6. Narkomanijos, alkoholizmo ir AIDS plitimo prevencija 32 7. ASMENS IR VISUOMENĖS SAUGUMO UŽTIKRINIMAS 33 7.1. Žmogaus teisių ir laisvių apsauga 33 7.2. Prekybos žmonėmis kontrolė ir prevencija 34 7.3. Korupcijos kontrolė ir prevencija 34 7.4. Valstybės sienos apsaugos stiprinimas 35 7.5. Finansinių nusikaltimų kontrolė 35 7.5.1. Kontrabandos kontrolė 36 7.6. Neteisėtos narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvartos kontrolė 36 7.7. Neteisėto branduolinių medžiagų judėjimo kontrolė 37 8. VALSTYBINĖ ETNINĖS KULTŪROS GLOBOS POLITIKA 37 9. KULTŪROS POLITIKA 38 9.1. Kultūros puoselėjimas 38 9.2. Tautinių mažumų integracija 38 10. INFORMACINĖS VISUOMENĖS KŪRIMAS 39 11. ŠVIETIMO POLITIKA 40 11.1. Patriotinis ugdymas 40 11.2. Lietuvos mokslinio, gamybinio ir techninio potencialo panaudojimas krašto apsaugos poreikiams 40 12. EKOLOGINIO SAUGUMO STIPRINIMAS 40 12.1. Ekologinių programų įgyvendinimas 40 12.2. Radiacinės ir branduolinės saugos užtikrinimas 41 ĮŽANGA Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo[1] 6 straipsniu, teikia Lietuvos Respublikos Seimui 2001 metų nacionalinio saugumo sistemos būklės ir plėtros ataskaitą (toliau – Ataskaita). Ataskaita rengiama įgyvendinant Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymu patvirtintus Nacionalinio saugumo pagrindus. Šioje Ataskaitoje atsižvelgta į pasikeitusią nacionalinio saugumo sampratą, kurioje nuo saugumo užtikrinimo karinėmis priemonėmis pereinama prie platesnio – ekonominių, socialinių, kultūrinių ir kitų saugumo stiprinimo priemonių spektro. Įvertinami nauji nacionaliniam saugumui kylantys pavojai, turintys transnacionalinį pobūdį – tai prekyba narkotikais, pavojingų ligų plitimas, terorizmas ir kita. Nors 2001 m. rugsėjo 11 d. terorizmo išpuoliai JAV tiesioginės grėsmės Lietuvos saugumui nesukėlė, tačiau tai tapo aktualia saugumo užtikrinimo problema pasauliniu mastu. Pirmą kartą NATO istorijoje pradėjo veikti Vašingtono sutarties 5 straipsnis, kuris skelbia, kad ginkluotas užpuolimas vienos ar kelių iš Aljanso narių bus traktuojamas kaip užpuolimas prieš jas visas. Ataskaitoje įvertinta Lietuvos geostrateginė aplinka, ekonominiai, socialiniai, kriminaliniai, kultūriniai, ekologiniai rizikos veiksniai ir galimi pavojai. Nors tiesioginių grėsmių šiuo metu Lietuvai nėra, tačiau norint jų išvengti ateityje, būtina įgyvendinti tokią valstybės politiką, kuri stiprintų vidinį valstybės stabilumą (ekonominį, socialinį ir kt.) ir išorinį jos saugumą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje ir jos įgyvendinimo priemonių plane numatytas platus spektras nacionalinio saugumo užtikrinimo priemonių, apimančių įvairias valstybės veiklos sritis: nuo aktyvios ir į nacionalinių interesų gynimą orientuotos užsienio politikos, karinių pajėgumų stiprinimo iki socialinių, ekologinių programų rengimo ir įgyvendinimo. Nacionaliniam saugumui užtikrinti nepakanka vien gynybinių pajėgumų stiprinimo, būtina puoselėti tautinę savimonę, nacionalinės kultūros plėtrą, tolygią ekonominę ir socialinę raidą, veiksmingą kovą su nusikalstamumu, subalansuotą aplinkos plėtrą ir kt. Šioje ataskaitoje pateikiami pagrindiniai Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos rezultatai vidaus ir užsienio politikos srityse nacionalinio saugumo stiprinimo požiūriu. Minėtų sričių detali valstybės institucijų veikla pateikiama metinėse Vyriausybės ir kitų valstybės institucijų ataskaitose. I. RIZIKOS VEIKSNIŲ NACIONALINIAM SAUGUMUI ĮVERTINIMAS 1. Geostrateginė aplinka Šiuo metu Lietuvos Respublikos geostrateginė aplinka yra palanki, tačiau Lietuva lieka pažeidžiama transnacionalinio pobūdžio grėsmių. Tarptautinė bendrija pripažįsta ir gerbia Lietuvos nepriklausomybę, jos teisę laisvai ir netrukdomai įgyti tarptautines saugumo garantijas ir jungtis į valstybių sąjungas, užtikrinančias saugumą. Mūsų šalis sėkmingai integruojasi į pasaulio ir Vakarų institucijas, dalyvauja tarptautinių organizacijų, užtikrinančių saugumą, veikloje, palaiko draugiškus santykius ir bendradarbiauja su kaimynais. Lietuvos ekonomika auga, patikimai funkcionuoja demokratinės institucijos, nuosekliai formuojasi pilietinė visuomenė, vyksta tautinių mažumų integravimosi procesas. Karinių grėsmių Lietuvai nėra ir artimiausiu metu jų atsiradimo galimybė yra mažai tikėtina, tačiau neatmestina. Geostrateginei Lietuvos aplinkai teigiamos įtakos turėjo: -     sustiprėjusi NATO valstybių politinė parama Lietuvos siekiams tapti NATO ir Europos Sąjungos (ES) nare; -     Lietuvos užimta nedviprasmiška solidarumo, paramos ir aktyvaus dalyvavimo pozicija tarptautinėje kovoje prieš terorizmą; -     intensyvėjantis Vakarų valstybių ir Rusijos dialogas ir bendradarbiavimas saugumo klausimais. 2. Ekonominiai rizikos veiksniai Lietuvos ekonomika palaipsniui įsijungia į pasaulinį ūkį. Ji darosi vis atviresnė: skatinama užsienio prekyba ir šalinamos kliūtys kitoms pasaulinio ūkio ryšių formoms, liberalizuotas tarptautinis kapitalo judėjimas ir tarptautinės valiutinės atsiskaitymų operacijos. Tačiau Lietuvos ekonomikos internacionalizacija kartu sąlygoja išorinius iššūkius nacionalinės ekonomikos plėtrai ir šalies ekonominei politikai. Nors Lietuvos ūkis po 1998 – 1999 m. nuosmukio atsigauna, vis dar išlieka ūkio technologinio atsilikimo ir produkcijos nepakankamo konkurencingumo problemos. Lietuvos pramonės įmonės palaipsniui prisitaiko prie tarptautinės ekonominės veiklos sąlygų (apie tai byloja pradėjusios didėti pramonės produkcijos pardavimo ir eksporto apimtys, pradėjusi augti pramonės dalis BVP), tačiau užsienio prekybos balanso deficitas rodo, kad atskiros pramonės veiklos yra nepakankamai konkurencingos. Vis dar nebaigtas ūkio restruktūrizavimas. Pramonės ir žemės ūkio technologijos atsilieka nuo Vakarų valstybėse naudojamų technologijų. Kol Lietuvoje nėra darnios mokslo ir gamybos kooperavimo sistemos, galinčios užtikrinti sėkmingą inovacijų bei naujų technologijų kūrimą ir diegimą verslo įmonėse, kyla pavojus, kad Lietuvos ūkyje gaminama produkcija išliks nepakankamai konkurencinga tarptautiniu mastu. Daliai lietuviškos produkcijos, kaip neatitinkančiai ES higienos, maisto saugos ir kokybės reikalavimų, ES šalių rinkos dar yra uždarytos. Žemės ūkis Lietuvos ekonomikoje tradiciškai vaidina svarbų vaidmenį. Kaime gyvena beveik trečdalis šalies gyventojų ir daugelio iš jų pagrindinis pajamų šaltinis yra žemės ūkio veikla, tačiau žemės ūkio plėtrą stabdo nebaigta žemės ūkio reforma, dominuojantys, lyginant su ES šalimis, smulkūs, nespecializuoti ūkiai, techniškai atsilikusi gamybos bazė, pažangių technologijų stoka, nepakankami finansiniai ištekliai ir kitos priežastys. Per Lietuvos teritoriją eina I (A) ir IX (B, D) tarptautiniai transporto koridoriai, tačiau tinkamai išnaudoti šalies tranzitines galimybes trukdo tai, kad Lietuvos geležinkelių infrastruktūra pagal visus parametrus atsilieka nuo ES šalių transporto infrastruktūros lygio. Aktuali problema - Lietuvos apsirūpinimo energetiniais ištekliais priklausomybė nuo vienintelio tiekėjo. Vietinės naftos gavyba nedidelė (2001 metais siekė tik 470 tūkst. tonų ir prireikus galėtų tenkinti apie 25 proc. šalies naftos poreikio). Beveik 90 proc. pirminės energijos importuojama iš Rusijos gamtinių dujų ir naftos telkinių, branduolinio kuro gamyklų. Padėtį sunkina ir tai, kad Lietuvos dujotiekio tinklas nesujungtas su Vakarų Europos dujų tinklais, todėl nėra alternatyvaus gamtinių dujų tiekimo varianto. AB „Mažeikių nafta” importavo iš Rusijos ir perdirbo 6,8 mln. tonų naftos (Lietuvos poreikiams tenkinti pakanka apie 2 mln. tonų naftos), eksportavo – 4,5 mln. tonų naftos produktų. Tačiau neužtikrintas pastovus ir nepertraukiamas naftos tiekimas bendrovei, nesudaryti ilgalaikiai kontraktai sąlygoja AB „Mažeikių nafta“ verslo stabilumo problemas. Būtingės naftos terminalas, AB „Klaipėdos nafta“ turi užtikrinti alternatyvų šalies aprūpinimą nafta ir naftos produktais. Tačiau šiuo metu abu terminalai veikia kaip Rusijos ir kitų NVS šalių naftos ir naftos produktų eksporto terminalai. Tiesioginių grėsmių Lietuvos finansinės sistemos stabilumui nėra. Valstybės biudžeto deficitas kasmet palaipsniui mažėja. Nors praėjusiais metais nebuvo surinktos visos valstybės biudžeto lėšos (negauta 2,5 proc. pajamų), buvo įvykdytas visas Ekonominės politikos memorandumas (įgyvendinamas pagal prevencinį susitarimą su Tarptautiniu valiutos fondu) pagal vykdymo kriterijus ir struktūrinius rodiklius. Fiskalinės rizikos veiksnių poveikis valstybės finansams yra skirtingas, tačiau visi jie yra prognozuojami ir valdomi. Tai rodo bendrojo šalies fiskalinio deficito mažėjimas nuo 2,7 poc. (2000 m.) iki 1,5 proc. (2001 m.). 2001 m. gruodžio 1 d. valstybės įmonės buvo pasiskolinusios be valstybės garantijos 1,19 mlrd. Lt (2,5 proc. BVP). Įmonėms neturint pakankamai turto, iš kurio būtų galima išieškoti skolas, išieškotųjų reikalavimai tenkinami iš valstybės biudžeto. Ateityje tai būtų didelė našta valstybės biudžetui, atitinkamai sumažėtų valstybės funkcijų vykdymas. Itin didelę reikšmę šalies finansų ir ūkio plėtrai turi komercinės bankininkystės sėkmė. Paskutiniuosius kelerius metus bankiniame sektoriuje išlieka plėtros ir stabilumo tendencijos, kurios pasireiškia bankų turto, kapitalo augimu, finansinių paslaugų įvairovės plėtra. Vienas iš svarbiausių bankų stabilumo garantų yra pakankamas jų nuosavų lėšų (kapitalo) dydis. Šiuo metu visi šalies bankai disponuoja pakankamu kapitalu ir yra pajėgūs prireikus prisiimti papildomą aktyvų riziką. Iš esmės visi bankų veiklos riziką ribojantys normatyvai vykdomi su nemaža atsarga, tai rodo, kad bankų veikla išlieka pakankamai konservatyvi ir bankai daug dėmesio skiria rizikai valdyti. Nors Lietuvos bankų sektorius pasižymi didele koncentracija ir priklausomybe nuo vieno užsienio regiono (dviems Švedijos bankų kontroliuojamiems Lietuvos bankams AB Vilniaus bankui tenka 39,8 proc., AB Hansa-LTB – 26 proc. rinkos), užsienio kapitalo atėjimas į Lietuvos bankus turėjo nemažai teigiamų aspektų (2001 metais suaktyvėjo mažmeninė bankininkystė, buvo užtikrintos investicijos į paslaugų teikimo infrastruktūros tobulinimą ir kt.). Tai rodo, kad finansinių grėsmių bankiniame sektoriuje tikimybė nedidelė, bankai pajėgūs užtikrinti stabilią veiklą, o bankų priežiūros sistema yra pakankama.[2] 3. Socialiniai rizikos veiksniai* Palyginti aukštas nedarbo lygis tampa viena opiausių socialinių problemų, trukdančių visiems visuomenės sluoksniams pasinaudoti rinkos ekonomikos privalumais, mažinti skurdą ir socialinę atskirtį. Teritorinėse darbo biržose registruotas nedarbo lygis 2001 metų gruodžio pabaigoje sudarė 12,9 proc. ir, lyginant su metų pradžia, padidėjo 0,3 proc. Moterų nedarbo lygis metų pabaigoje sudarė 12,2 proc., vyrų – 13,5 proc., jaunimo – 18,7 proc. Didesniu nedarbu išsiskiria regionai su vienpusiškai išplėtota infrastruktūra. Tai buvę pramoniniai ar žemės ūkio rajonai, kuriuose dėl ūkio restruktūrizacijos buvo prarasta daug darbo vietų. 2001 metų pabaigoje didžiausias nedarbo lygis buvo Druskininkuose (29,9 proc.), Mažeikių (25,4 proc.), Akmenės (23,7 proc.) ir Lazdijų (23,3 proc.) rajonuose. Per 2001 metus teritorinėse darbo biržose buvo užregistruota 249,7 tūkst. bedarbių, o tai 3,2 proc. mažiau negu per 2000 metus. Nedarbo lygio augimą, esant mažesniam bedarbių skaičiui, lėmė sumažėjęs šalies darbo jėgos rodiklis (darbo jėgos sumažėjo beveik 53 tūkst.). Viena didžiausių socialinių grėsmių yra skurdas. Skurdas, nedarbas ir socialinė atskirtis sąlygoja žmonių socialinį nesaugumą ir netikrumą visuomenėje, neigiamai veikia žmogaus socialinę raidą. Absoliuti skurdo riba Lietuvoje 2001 metais buvo lygi 186,46 Lt, o santykinė skurdo riba[3] - 264,8 Lt. Praėjusiais metais 16,4 proc. visų gyventojų vartojimo išlaidos buvo mažesnės už santykinę skurdo ribą. Prastėja demografinė situacija.[4] Dėl mažo gimstamumo natūralus gyventojų prieaugis yra neigiamas (apie –1) jau septintus metus. Lietuvos, kaip ir daugelio Europos šalių, gyventojai sensta: 2000 metais pensinio amžiaus žmonės sudarė 21,6 proc., 65 metų ir vyresni - 13,4 proc. visų gyventojų. Lietuvos gyventojų vidutinė gyvenimo trukmė yra artima Europos šalių vidurkiui ir didesnė negu kaimyninių Baltijos valstybių, tačiau gerokai trumpesnė negu vidutinė ES šalyse. 2000 metais vidutinė vyrų gyvenimo trukmė buvo 67,6 metai (Europos Sąjungoje - 74,9), moterų - 77,9 metai (Europos Sąjungoje - 81,2). Pastebima migracijos iš Lietuvos didėjimo tendencija. Dalis išvykstančiųjų yra asmenys, turintys aukštą profesinę kvalifikaciją. „Protų nutekėjimas“ silpnina šalies intelektualinį potencialą, aštrina depopuliacijos, kvalifikuotos darbo jėgos stygiaus problemas. Šiuo metu į užsienį yra išvykę apie 200 tūkst. žmonių. Dar maždaug 324 tūkst. asmenų yra nusiteikę išvykti per artimiausius metus. Tačiau dėl vyraujančio trumpalaikės migracijos pobūdžio apie pusė ketinančių vykti į užsienį įsidarbinti pakeis ten esančiuosius. Stipriausios emigracinės nuostatos vyrauja tarp aukštesnio išsimokslinimo, jaunesnio amžiaus, dirbančių nepastovius darbus gyventojų.[5] Pastaruosius penkerius metus visuomenės sveikatos būklė po truputį gerėja. Tačiau nemažai sveikatos problemų, kurias lemia kenksmingi aplinkos veiksniai, išlieka. Didėja sergamumas lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis (širdies ir kraujagyslių, onkologinėmis), dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo didėja psichikos ir elgesio sutrikimų skaičius. Mirtingumas dėl išorinių priežasčių (nelaimingų atsitikimų, sužalojimų, apsinuodijimų, žmogžudysčių ir savižudybių) Lietuvoje yra žymiai didesnis nei kitose Europos valstybėse. Lietuvos gyventojų mirtingumas dėl savižudybių išlieka didžiausias Europoje (2000 metais užregistruota 1631 savižudybė - 44,1 atvejai 100 000 gyventojų). Didėja susirgimų depresija skaičius (nuo 1997 metų vaikų, sergančių depresija, padidėjo beveik 3 kartus). Aktualia visuomenės problema tampa narkomanijos, alkoholizmo ir infekcinių ligų plitimas. AIDS centro duomenimis, šiuo metu yra 347 ŽIV infekcijos nešiotojai, iš kurių 45 serga AIDS. Per 2001 metus išaiškinti 72 nauji ŽIV nešiotojai, 4 iš jų serga AIDS. Lietuvoje vis labiau plinta piktnaudžiavimas alkoholiu. 2000 metais oficialiai užregistruota 1729,2 asmenys iš 100 000, sergantys alkoholizmu, nuo 51,1 (1999 m.) iki 55,9 (2000 m.) atvejų 100 000 gyventojų padaugėjo susirgimų alkoholine psichoze. Daugėja asmenų, vartojančių psichoaktyviąsias medžiagas bei priklausomų nuo narkotikų. Iš viso užregistruotas 3521 narkomanas. Tačiau tik apie 10 procentų narkomanų kreipiasi pagalbos ir gydosi, todėl, vartojančiųjų narkotikus, gali būti apie 30 000. Jaunėja vartojančių narkotikus amžius (tyrimų duomenimis apie 20 - 25 proc. mokyklinio amžiaus jaunuolių reguliariai arba periodiškai vartojo narkotines medžiagas), plinta ypač pavojingas narkotikas – heroinas ir naujos psichotropinės medžiagos. Į Klaipėdos uostą kasmet atvyksta apie 250 laivų iš valstybių, kuriose registruojamos ypač pavojingos užkrečiamosios ligos, ir išvyksta apie 200 laivų į nepalankias minėtų ligų atveju valstybes. Kasmet Lietuvoje įvežtine maliarija suserga 7 - 11 jūreivių. 4. Kriminaliniai rizikos veiksniai Oficialiosios statistikos duomenimis užregistruotų nusikaltimų skaičius praėjusiais metais, lyginant su 2000-aisiais, sumažėjo 3,8 proc. Didžiąją nusikalstamumo dalį sudarė nusikaltimai nuosavybei (vagystės – 61,8 proc., plėšimai – 5,3 proc. ir kt.), toliau - nusikaltimai visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai (iš jų, didžiausią dalį sudaro chuliganizmas). Dažniau į nusikalstamą veiką įtraukiami nepilnamečiai, plintant narkomanijai daugėja su ja susijusių nusikaltimų. Vis daugiau nusikaltimų peržengia valstybių sienas ir tampa bendra valstybių problema. Pavojingiausia kriminaline grėsme nacionaliniam saugumui išlieka organizuotų nusikalstamų grupuočių veikla. Organizuotų nusikalstamų grupuočių pavojingumą didina jų sukauptas neteisėtas ekonominis potencialas, kurį šios grupuotės investuoja į nekilnojamąjį turtą, legalų verslą, susijusį su naftos produktų, tabako gaminių, alkoholio, maisto produktų prekyba. Daugiausiai korupcijos apraiškų Lietuvoje yra teisėsaugos, teisingumo įgyvendinimo, priežiūros ir kontrolės funkcijas vykdančiose institucijose. Nelegalios migracijos srautas per Lietuvą iš esmės nepakito. 2001 metais sulaikyta 14 nelegalių migrantų grupių, kuriose buvo 107 nelegalūs migrantai (2000 metais – 14 grupių su 100 nelegalių migrantų). Vienas iš svarbiausių veiksnių, sąlygojusių pozityvius nelegalios migracijos kontrolės rezultatus, yra sustiprinta valstybės sienos apsauga. Tačiau lieka neišspręsta sulaikytų nelegalių migrantų grąžinimo problema. Dauguma sulaikytų nelegalių migrantų į Lietuvą atvyko iš Rusijos per Baltarusiją ir jų grąžinimą į minėtas šalis komplikuoja nesudarytos readmisijos sutartys su Rusija ir Baltarusija. Didėja neteisėtos narkotikų apyvartos grėsmė. Tai rodo šios neigiamos tendencijos: - auga užregistruotų nusikaltimų, susijusių su neteisėta narkotikų apyvarta, skaičius (lyginant su 2000 metais šių nusikaltimų padaugėjo 12,2 proc.); - neteisėta narkotikų apyvarta verčiasi organizuotos nusikalstamos grupuotės, plečiasi jų tarptautiniai ryšiai narkotikų versle; - auga narkotikų kontrabanda (pernai iškelta 11 baudžiamųjų bylų dėl narkotikų kontrabandos, 2000 m. –  4); Praėjusiais metais Lietuvoje išaugo užregistruotų nusikaltimų finansams skaičius (lyginant su 2000 metais jų padaugėjo 24,9 proc.). Didžiausią žalą valstybės ekonomikai ir finansams daro mokesčių nuslėpimas, prekių importo metu apgaulės būdu sumažinant prekių vertę; mokesčių nuslėpimas klastojant dokumentus, neteisingai deklaruojant prekes; kontrabanda; pinigų, įsigytų nusikalstamu būdu, legalizavimas. Kontrabandos pavojingumas valstybės nacionaliniam saugumui pasireiškia ne tik tuo, kad ji yra vienas pagrindinių organizuoto nusikalstamumo pajamų šaltinių (Lietuvos muitinės iškeltose baudžiamosiose bylose nusikaltimų dalyko vertė sudarė 35,75 mln. Lt, t. y., 3 kartus daugiau nei 2000 metais), bet ir jos daroma žala valstybės biudžetui (nesumokami privalomi mokesčiai,), vidaus rinkos plėtrai (pigiai parduodant kontrabandines prekes, žlugdomas legalus verslas). Lietuvos muitinė 2001 metais dėl kontrabandos (Baudžiamojo kodekso 312 str.) ir neteisėto prekių neišvežimo iš Lietuvos (Baudžiamojo kodekso 3121 str.) iškėlė 93 baudžiamąsias bylas, tai yra 2 kartus daugiau nei 2000 metais. Nustatyti 2 721 administracinės teisės pažeidimai -  44,4 proc. daugiau nei 2000 metais. Praėjusiais metais pagrindiniai kontrabandos srautai bei didžiausi jos mastai buvo Vilniaus, Marijampolės, Alytaus, Tauragės bei Klaipėdos regionuose. Tikėtina, kad dėl padidėjusių akcizo mokesčių išaugs naftos produktų, alkoholio, cukraus, tabako gaminių kontrabandos mastai. Daugėja tarptautinio pobūdžio finansinių nusikaltimų. Tam įtakos turi besiplečiantys Lietuvos ūkio subjektų ryšiai su užsienio valstybėmis. Sudėtingėja pinigų plovimo bei valstybės biudžeto lėšų grobstymo schemos. Lietuvoje iš apyvartos daugiausia išimama netikrų litų bei JAV dolerių, kurių dauguma yra geros kokybės. Lietuvoje pagaminti netikri JAV doleriai realizuojami ir užsienio šalyse. Turimais duomenimis, Lietuvos nusikalstamos organizuotos grupuotės yra pasirengusios gaminti ir netikrus eurus bei platinti juos ES valstybių vidaus rinkoje. Didelį rūpestį kelia prekybos žmonėmis plitimas. Praėjusiais metais pagal Baudžiamojo kodekso 1313 straipsnį „Prekyba žmonėmis“ užregistruota 16 nusikaltimų. Tai 12 nusikaltimų daugiau negu 2000 metais. Prekyba žmonėmis Lietuvoje daugiausia susijusi su prostitucijos verslu - prekyba moterimis tiek Lietuvoje, tiek užsienio šalyse. 5. Tautos etninio identiteto, kultūros ir švietimo raidos rizikos veiksniai Vien gynybinių šalies pajėgumų stiprinimas nesukuria asmens, tautos ar valstybės saugumo. Todėl viena iš pagrindinių priemonių tautinio identiteto apsaugai užtikrinti bei efektyviai nacionalinio saugumo sistemai sukurti yra tautinės savimonės stiprinimas, kiekvieno asmens pilietinės pareigos ir patriotinių nuostatų ginti Tėvynę, tautos sukurtas materialines ir dvasines vertybes ugdymas bei formavimas. Tai tiesiogiai siejasi su etnine kultūra. Ji yra tautos būties, jos išlikimo esmė, nacionalinės kultūros pamatas. Tačiau įvairioms lietuvių etninės kultūros formoms ir ypač jos gyvajai tradicijai gresia akivaizdus sunykimo pavojus. Globalizacijos, integracijos į Europos Sąjungą procesai, stiprėjantis didžiųjų pasaulio valstybių kultūrų ir kalbų spaudimas sąlygoja atitinkamus kultūros tapatumo išsaugojimo ir jos puoselėjimo uždavinius. Nacionalinės kultūros gyvoji tradicija patiria vis didesnį neigiamų spartėjančios globalizacijos reiškinių, pseudokultūros plitimo, tautinių ir pilietinių vertybių niveliacijos poveikį, mažėja jos pajėgumas konkuruoti su komercine, masine kultūra. Gyvosios tradicijos plėtros pagrindas - tautinė savimonė - nepaliaujamai silpsta. Įvairiose srityse, susijusiose su tautinės savimonės išsaugojimu (Švietimo koncepcijoje, šventes reglamentuojančiuose teisės aktuose ir kt.), trūksta pakankamo dėmesio etninei kultūrai ugdyti, jos vertybėms puoselėti, tautinei savimonei išsaugoti. Apleista dvasinio paveldo globa - ji nepakankamai reglamentuojama įstatymais ir kitais teisės aktais. Etninės kultūros dvasinio paveldo archyvinę medžiagą kaupiančios saugyklos neturi tinkamo statuso, o dvasinių etninės kultūros vertybių apskaita ir sisteminimas beveik nekompiuterizuoti. Etnografiškumas yra pagrindinis etninės kultūros plėtros principas, tačiau dabartinis Lietuvos teritorinis - administracinis suskirstymas nėra pakankamai palankus etnografinių regionų kultūros savitumui išsaugoti ir plėtoti. Būtina regionų valdymą susieti su kultūros identiteto išlaikymu. Etninės kultūros objekto visumos išskaidymas dėl struktūrinių, administracinių ir kitų priežasčių apsunkina gyvosios tradicijos gaivinimą, tautinio tapatumo bei savimonės suvokimą bei puoselėjimą. Atvira, išsilavinusi, žiniomis savo veiklą grindžianti visuomenė, kurios nariai turi galimybę ir geba visose savo veiklos srityse efektyviai naudotis šiuolaikinių informacinių technologijų priemonėmis, yra vienas iš svarbių valstybės plėtros veiksnių. Tačiau kurdama informacinę visuomenę Lietuva ženkliai atsilieka nuo ES šalių.[6] Nors per praėjusius metus Lietuvos įmonėse kompiuterinės technikos padaugėjo 19 proc., išaugo ir interneto naudojimas (ryšį su internetu turėjo 60,4 proc. visų įmonėse buvusių kompiuterių, 2000 m. – 48 proc.)[7], informacines technologijas Lietuvoje naudoja nedidelė gyventojų socialinė grupė ( jauni žmonės, pagal užimtumą - firmų vadovai, studentai ir specialistai, gyvenantys didmiesčiuose, turintys aukštąjį išsilavinimą, palyginti dideles pajamas ar aukštą socialinį statusą), o dauguma gyventojų negali ir nemoka naudotis jų teikiamomis galimybėmis. 6. Ekologiniai rizikos veiksniai Atliekų sąvartynai, cheminės medžiagos, naudojamos žemės ūkyje ir pramonėje, radioaktyviosios medžiagos, klimato kaita, mažėjantis ozono sluoksnis sąlygoja ekologinių pavojų atsiradimą. Aktuali ekologinio saugumo užtikrinimo problema - Baltijos jūroje esantys cheminių atliekų sąvartynai, t.y. apie 40 tūkst. tonų cheminio ginklo nuo II Pasaulinio karo (apie 13 tūkst. tonų nuodingų cheminių medžiagų).[8] Tačiau dabar vykdomi stebėjimai nerodo padidėjusio cheminių medžiagų kiekio vandenyje. Ekologinę šalies situaciją neigiamai veikia ir gamtinės stichinės nelaimės, pvz., miškų ir durpynų gaisrai (2001 m. užfiksuota 30 tokių atvejų) bei kitos ekstremalios situacijos, tokios kaip naftos produktų išsiliejimas į aplinką (praėjusiais metais užregistruotos 28 ypatingos ekologinės situacijos, iš jų – 11 buvo ypač rimtos), cheminė tarša (12 atvejų). Rimtą žalą aplinkai padarė lapkričio 23 d. iš tanklaivio į jūrą išsiliejusios 59 tonos naftos. Svarbi saugumo užtikrinimo aspektu yra VĮ Ignalinos atominės elektrinės fizinė ir branduolinė sauga. Eksploatuojant Ignalinos jėgainę 2001 metais įvykę 42 neįprasti įvykiai neturėjo pasekmių aplinkai bei gyventojams. II. LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS PRIEMONĖS NACIONALINIAM SAUGUMUI STIPRINTI Praėjusiais metais Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įgyvendindama Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą, analizavo rizikos veiksnius ir galimus pavojus saugumui bei vykdė šiuos veiksnius mažinančią vidaus ir užsienio politiką. Taip pat nacionalinio saugumo užtikrinimo siekė kurdama nacionalinę krizių valdymo sistemą, rengdama ir vykdydama ilgalaikes valstybines saugumo stiprinimo programas, nacionalinio saugumo sistemos plėtros teisės aktus, stiprindama nacionalinio saugumo bei gynybos institucijas ir kitais būdais. 2001 metais parengta teisinė ir materialinė bazė sukurti NATO ir ES standartus atitinkančią krizių valdymo sistemą, gebančią užtikrinti nacionalinį saugumą. Įgyvendinant Lietuvos Respublikos nacionalinės krizių valdymo sistemos koncepcijos įgyvendinimo priemones,[9] iš valstybės institucijų atstovų sudarytos darbo grupės koordinuoti priemonių įgyvendinimą. Praėjusiais metais įsteigtas Krizių valdymo centras.[10] Centrui pavesta kaupti ir sisteminti informaciją apie visų valstybės institucijų turimus krizių valdymo pajėgumus, vykdyti nuolatinį įvykių monitoringą ir teikti informaciją periodiškai susirenkančiam Krizių prevencijos komitetui. Sprendimus dėl konkrečių veiksmų ir dėl išteklių panaudojimo, susidarius krizinei situacijai, priims Krizių valdymo komitetas,[11] susidedantis iš suinteresuotų valstybės institucijų vadovų. Parengtas krizių valdymo sistemos plėtros strateginių gairių projektas, nustatantis pagrindinius krizių valdymo sistemos prioritetus ir uždavinius. 1.   ILGALAIKIŲ VALSTYBINIŲ SAUGUMO STIPRINIMO PROGRAMŲ RENGIMAS IR VYKDYMAS Ilgalaikės valstybinės saugumo stiprinimo programos yra viena iš svarbių nacionalinį saugumą užtikrinančių priemonių. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vadovaudamasi Ilgalaikių valstybinių saugumo stiprinimo programų rengimo ir įgyvendinimo planu,[12]šias programas rengė ir vykdė. Lietuvos Respublikos Vyriausybė dar 2000 metais pritarė Kariuomenės plėtojimo iki 2008 m., Gynybos infrastruktūros plėtojimo, Gynybos struktūrų sąveikos bei suderinamumo su NATO, Gynybos poreikiams skirtos gamybos ir mokslo tiriamųjų darbų plėtros, Oro erdvės kontrolės programoms[13] ir nutarė siūlyti jas tvirtinti Lietuvos Respublikos Seimui. Atsižvelgiant į praėjusiais metais įvykdytą Lietuvos kariuomenės struktūros peržiūrą, šios programos pradėtos atnaujinti. 2001 metais Valstybinis piliečių pasipriešinimo rengimo centras pradėjo rengti ilgalaikę Pasirengimo pilietiniam pasipriešinimui programą. Įgyvendinama Valstybės strateginių atsargų kaupimo ir išlaikymo programa,[14] VĮ Ignalinos atominės elektrinės saugaus eksploatavimo užtikrinimo programa,[15] VĮ Ignalinos atominės elektrinės pirmojo bloko eksploatavimo nutraukimo programa.[16] Pagrindinės civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos programos[17] įgyvendinimo kryptys 2001 metais - civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos plėtra, pagalba civilinei valdžiai ekstremalių situacijų atvejais, krizių valdymo sistemos plėtra ir Krizių valdymo centro kūrimas, pasirengimas ekstremalioms situacijoms, krizėms ir jų įvertinimas. 2001 metais parengtas ir vykdomas detalus VĮ Ignalinos atominės elektrinės pirmojo bloko eksploatavimo nutraukimo programos įgyvendinimo priemonių planas.[18] Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė Mobilizacijos,[19] Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos sistemos plėtotės,[20] Nacionalinės nusikaltimų kontrolės ir prevencijos Lietuvoje,[21] Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija [22] programų projektams ir pateikė juos Lietuvos Respublikos Seimui. Ekonominių grėsmių mažinimo ir ekonominio saugumo užtikrinimo, Lietuvos ūkio funkcionavimo ekstremaliomis sąlygomis programos projektas parengtas dar 2000 metais, tačiau, iškilus programos ir kitų teisės aktų dubliavimosi problemoms, šuo metu svarstomas programos projekto tikslingumas. Geležinkelio rekonstravimo pagal europinės vėžės standartus, jo integravimo į Europos transporto sistemą programa vykdoma kaip bendro Rytų ir Centrinės Europos valstybių transporto infrastruktūros tinklo (TINA)[23] integravimo į transeuropinius transporto tinklus dalis. 2001 metais ratifikuotas Europos susitarimas dėl pagrindinių tarptautinių geležinkelio linijų (AGC), [24] kuris nustato pagrindinius tarptautinės reikšmės tinklo geležinkelių linijų parametrus ir yra pagrindas geležinkelio rekonstrukcijos projektams identifikuoti. Šis susitarimas taikomas I – ojo tarptautinio transporto koridoriaus krypčiai Kaunas – Šiauliai – Joniškis. Europos komisijai praėjusiais metais pateikti patikslinti tarptautinės svarbos geležinkelio ir kelių tinklo projektai, kurie bus įtraukti į transeuropinio tinklo plėtojimo iki 2010 m. gaires. Diplomatinės tarnybos institucijų saugaus funkcionavimo užtikrinimo programa baigiama derinti su suinteresuotomis institucijomis. Visame pasaulyje išaugus teroristinių išpuolių grėsmei, buvo imtasi papildomų priemonių Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių užsienyje saugumui užtikrinti. Telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės sistemos sukūrimo programa įgyvendinta. 1.1. Terorizmo prevencija Po 2001 m. rugsėjo 11 d. teroro išpuolių JAV sustiprėjo tarptautinės bendruomenės dėmesys tarptautinio teroro prevencijai. Kartu išryškėjo svarbiausios Lietuvos pasirengimo kovai su terorizmu problemos. Lietuva nėra prisijungusi prie visų būtinų tarptautinių kovos su terorizmu konvencijų, trūksta tinkamo kovos su terorizmu, terorizmo prevencijos teisinio reglamentavimo, o šiuo metu terorizmo prevenciją vykdančių valstybės institucijų funkcijos nėra aiškiai reglamentuotos. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos Respublikos Seimas papildė Ilgalaikių valstybinių saugumo stiprinimo programų rengimo ir įgyvendinimo planą Programa prieš terorizmą. [25] Praėjusiais metais parengtame Programos prieš terorizmą (toliau – Programos) projekte įvardintos tarptautinio ir vidaus terorizmo keliamos grėsmės valstybei, nustatytos kovos su terorizmu kryptys bei pateiktas neatidėliotinų kovos su terorizmu veiksmų planas, kuris ateityje gali būti koreguojamas, atsižvelgiant į būsimus tarptautinės bendrijos kovos prieš terorizmą pokyčius. Taip pat nustatytos institucijos, atsakingos už programos įgyvendinimą. Svarbiausios kovos su terorizmu ir jo prevencijos priemonės, nustatytos Programoje, apima: - tarptautinį bendradarbiavimą kovojant prieš terorizmą; - antiteroristinę veiklą reguliuojančios teisinės bazės plėtrą; - potencialių terorizmo taikinių apsaugą; - galimų teroro aktų užsakovų ir vykdytojų identifikavimą; - terorizmo finansinių šaltinių ir finansavimo būdų nustatymą; - teroro aktų tyrimą; - teroro aktų sukeltų krizinių situacijų likvidavimą; - antiteroristinės žvalgybos stiprinimą. 2. NACIONALINIO SAUGUMO SISTEMOS PLĖTROS TEISĖS AKTŲ RENGIMAS Nacionalinio saugumo sistemą reglamentuoja įstatymai ir kiti teisės aktai, todėl nacionalinio saugumo sistemos funkcionavimui užtikrinti yra svarbu priimti reikiamus teisės aktus ir juos vykdyti. Dauguma teisės aktų, įrašytų į nacionalinio saugumo sistemos plėtrai reikalingų įstatymų sąrašą, [26]yra parengti ir Lietuvos Respublikos Seimo priimti. Praėjusiais metais parengtas ir pateiktas Seimui naujos redakcijos Operatyvinės veiklos įstatymo projektas.[27] Taip pat Seimui pateiktas Korupcijos prevencijos įstatymo projektas. Rengiamas bendras įstatymo, reglamentuojančio tarnybą Vidaus reikalų ministerijai pavaldžiose statutinėse įstaigose, projektas. Parengtas Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių įstatymo projektas, kuriuo nustatomos įmonės ir įrenginiai, turintys strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui, bei kurie iš jų privalo būti valstybės nuosavybė, o kuriuose ir kokiomis sąlygomis leidžiama dalyvauti privačiam nacionaliniam bei europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančiam užsienio kapitalui. Įgyvendinant Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo nuostatas dėl Vidaus reikalų ministerijos karinių dalinių reorganizavimo, patvirtinta Vidaus reikalų sistemoje tarnaujančių privalomosios pradinės karo tarnybos karių atsisakymo ir Vidaus reikalų ministerijos vidaus tarnybos dalinių reorganizavimo į viešojo saugumo dalinius programa bei jos įgyvendinimo planas.[28] 3. UŽSIENIO IR SAUGUMO POLITIKA Lietuvos Respublikos Vyriausybės užsienio ir saugumo politikos prioritetai 2001 metais išliko integracija į NATO ir ES bei gerų santykių su kaimyninėmis valstybėmis plėtojimas. 3.1. Integracija į NATO Pagrindinės Lietuvos bendradarbiavimo su NATO priemonės – dalyvavimas Euroatlantinės Partnerystės tarybos (EAPC[29]) susitikimuose, Narystės veiksmų plano (MAP[30]), kuriuo koordinuojamas šalies pasiruošimas prisiimti narystės įsipareigojimus, procese, Partnerystės taikos labui (PTL) programoje ir jos sudėtinėse dalyse – Planavimo ir peržiūros procese (PARP[31]) bei Individualioje partnerystės programoje (IPP[32]). 2001 metais stiprėjo NATO valstybių politinė parama, teigiamai įvertintas Lietuvos pasirengimo narystei NATO programos 2000 - 2001 metams vykdymas ir nauja Lietuvos pasirengimo narystei NATO programa 2001 - 2002 metams.[33] Lietuva tikisi būti pakviesta tapti Aljanso nare jau šių metų NATO aukščiausiojo lygio susitikimo Prahoje metu. 3.1.1. Dalyvavimas Narystės veiksmų plano procese Šalies pasirengimui prisiimti įsipareigojimus, susijusius su naryste Aljanse, yra teikiama didelė reikšmė. 2001 metais pagal Narystės veiksmų planą parengta Lietuvos pasirengimo narystei NATO programa, apimanti svarbiausias su pasirengimu narystei Aljanse susijusias sritis: politinę, ekonominę, gynybos, išteklių, saugumo ir teisinę. NATO teigiamai įvertino šios programos vykdymą, pažangą ir laimėjimus visose penkiose srityse. Gynybos srityje teigiamai įvertintas Lietuvos dalyvavimas PTL programoje ir jos sudėtinėse dalyse PARP bei IPP, krašto apsaugos sistemos planų įgyvendinimas, pasiekimai prioritetinėse Lietuvos krašto apsaugos sistemos srityse – karių gyvenimo sąlygų gerinimo, mokymo, ryšių, oro erdvės ir jūros stebėjimo, Lietuvos karių dalyvavimas NATO vadovaujamose operacijose užtikrinant taiką ir stabilumą. 2001 metais NATO vadovaujamoje SFOR[34] taikos operacijoje Bosnijoje ir Hercegovinoje bei KFOR[35] taikos operacijoje Kosovo provincijoje, Jugoslavijos Respublikoje dalyvavo 168[36] Lietuvos kariai. Nuo balandžio mėn. Lietuvos karinių oro pajėgų transporto lėktuvas An-26 su įgula ir aptarnaujančiu personalu (7 kariai) sėkmingai dalyvavo, vykdant NATO vadovaujamų SFOR/KFOR operacijų užduotis. NATO paprašius,  dalyvavimas šioje misijoje buvo pratęstas 2002 metams. Praėjusiais metais iš planuotų 14 Partnerystės tikslų (PT) 11 įgyvendinti visiškai, 3 PT įgyvendinti iš dalies, nes dėl objektyvių priežasčių jų galutinis įgyvendinimo terminas perkeltas vėlesniam laikotarpiui. NATO labai gerai įvertino teisinių kliūčių panaikinimą ilgalaikėms sutartims pasirašyti[37] ir įslaptintos informacijos apsaugą. Įslaptintos informacijos apsaugos teisinis reglamentavimas, Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos veikla, personalo atrankos procedūros, Centrinės registratūros fizinio saugumo užtikrinimas pripažinti kaip atitinkantys NATO šalims keliamus reikalavimus. 2001 metais toliau buvo tobulinama teisinė bazė, reglamentuojanti įslaptintos informacijos apsaugą,[38] pradėtos įgyvendinti pramoninio saugumo užtikrinimo procedūros, formuojama NATO įslaptintos informacijos registratūrų sistema. Siekiant sukurti efektyvų Lietuvos įsitraukimo į Vašingtono sutarties 5 straipsnio ir kitas NATO operacijas teisinį mechanizmą, 2001 metais parengtas naujos redakcijos Tarptautinių operacijų, karinių pratybų ir kitų renginių įstatymo projektas, numatantis aiškesnes Lietuvos karių dalyvavimo tarptautinėse operacijose nuostatas, iš naujo reglamentuojančias karių dalyvavimą kolektyvinės gynybos operacijose bei karinį bendradarbiavimą su Nepriklausomų Valstybių Sandraugos (NVS) šalimis. 3.1.2. „Vilniaus grupės“ vaidmuo Praėjusiais metais toliau buvo stiprinamas vienijančios visas šalis NATO kandidates „Vilniaus grupės“,[39] siekiančios kurti bendrą ir laisvą Europą, praktiškai ir politiškai gerinti pasirengimą narystei NATO, bendradarbiavimas. 2001 metais „Vilniaus grupės“ susitikimai padėjo išlaikyti NATO plėtros klausimo svarbą Aljanso politinėje darbotvarkėje, skatino NATO kandidatų apsikeitimą patirtimi, tarpusavio paramą ir atvirumą. „Vilniaus grupės“ išreikštas politinis solidarumas su JAV kovoje su terorizmu buvo teigiamai įvertintas NATO ir NATO valstybių.        3.1.3. Politinių partijų ir visuomenės parama 2001 m. gegužės 23 d. pasirašytas Lietuvos parlamentinių partijų susitarimas dėl gynybos politikos 2001-2004 m., kuriame numatoma krašto apsaugos išlaidoms 2002-2004 m. skirti ne mažiau kaip 2 proc. BVP. Žymiai padidėjo visuomenės parama Lietuvos narystei NATO. Apklausų rezultatai rodo, kad per 2001 metus visuomenės pritarimas Lietuvos integracijai į NATO išaugo nuo 48,9 proc. (2000 m. gruodžio mėn.[40]) iki 64,6 proc. (2001 m. gruodžio mėn.). Rėmėjų skaičius didėjo tuo pat metu gerokai mažėjant neapsisprendusiųjų skaičiui. 3.2. Integracija į Europos Sąjungą Praėjusiais metais Lietuva konsolidavo integracijos pastangas po esminio Lietuvos vidaus pasirengimo narystei ES 1999-2000 metais lūžio. Lietuvai pavyko įsitvirtinti dešimties šalių kandidačių grupėje, kurias ES tiesiogiai įvardija kaip galinčias baigti derybas 2002 m., o 2004 m. galinčias dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose kaip ES nares. Tokį palankų Lietuvai įvertinimą neabejotinai sąlygojo sėkmingas pasirengimo narystei darbų vykdymas ir derybų procesas. 2001 metais pasiekta esminės pažangos derybose dėl narystės ES. Jau praėjusiųjų metų kovo mėn. Lietuva žymiai priartėjo prie dvejais metais anksčiau pradėjusių derybas šalių kandidačių. Lietuva per praėjusius metus baigė derybas dėl 16 ir jas pradėjo dar 13 (neskaitant 30 ir 31 sk.) derybų skyrių. Iš viso iki metų pabaigos preliminariai baigtos derybas dėl 23 derybų skyrių. Nors 2001 metų antrajame pusmetyje derybose pradėti nagrinėti sudėtingesni derybų skyriai, kurie yra problemiški tiek ES šalims narėms, tiek šalims kandidatėms, t. y., transporto politika, mokesčiai, teisingumas ir vidaus reikalai, konkurencija, tačiau buvo siekiama nuosekliai laikytis derybų kalendoriaus. 2001 metais Lietuva su ES susiderėjo devynis pereinamuosius laikotarpius ir vieną išimtį, kurie sumažins Lietuvos įmonių prisitaikymo prie ES reikalavimų sąnaudas ir taip padės išvengti socialinių problemų, su kuriomis įmonės susidurs persitvarkymo metu, taip pat bus palengvintas įėjimas į bendrąją rinką, nes Lietuvos įmonėms investavus dideles lėšas veiklai pertvarkyti, jos tam tikrą laikotarpį bus ypač pažeidžiamos. Laikantis Lietuvos derybų dėl narystės ES grafiko bei siekiant, jog Lietuva įstotų į ES 2004 m., patvirtintas „Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje strateginių krypčių ir svarbiausių darbų planas 2002 m. pirmajam pusmečiui.”[41] Šio plano priemonės nukreiptos į viešojo administravimo sistemos ir valstybės tarnybos reformos užbaigimą, pasirengimą dalyvauti ES struktūrinėse programose, ES reikalavimų įgyvendinimo užtikrinimą ir struktūrinių ekonomikos reformų tęsimą bei nedarbo mažinimą. 3.2.1. Pažanga rengiantis narystei Europos Sąjungoje Geriausiai Lietuvos pasiekimus teisės, ūkio ir administracinių reformų srityje atspindi 2001 m. lapkričio 13 d. paskelbtas Europos Komisijos reguliarusis pranešimas apie Lietuvos pažangą rengiantis narystei ES (toliau - Pažangos ataskaita). Šioje Pažangos ataskaitoje Europos Komisija teigiamai įvertino Lietuvoje vykstančių reformų konsolidaciją, aiškiai išskirdama svarbiausius darbus, kuriuos  būtina atlikti rengiantis narystei ES. Taip pat Europos Komisija konstatavo, kad Lietuva yra pajėgi iki 2002 m. pabaigos baigti derybas, o iki 2004 m. – pasirengti narystei ES. didžiausios pažangos buvo pasiekta būtent tose viešosios politikos srityse, kuriose 2001 m. vyko intensyviausios derybos su ES. Europos Komisijos teigimu Lietuva išliko stabili demokratinė valstybė, atitinkanti politinį narystės ES kriterijų. Nors administracinė korupcija ir toliau išlieka probleminiu klausimu, teigiamai įvertintas apčiuopiamas administracinių gebėjimų kovoje su korupciją pagerėjimas. Europos Komisija konstatavo, kad Lietuva yra veiksmingos rinkos ekonomikos valstybė ir turėtų sugebėti pasipriešinti konkurenciniam spaudimui iš ES artimiausiu laikotarpiu, jei bus tęsiama struktūrinių reformų programa. Lietuva, nepaisant vyriausybių kaitos, išsaugojo politinį sutarimą dėl pagrindinių ekonominės politikos krypčių, pagerino fiskalinę drausmę, sumažino valstybės dalyvavimą ekonomikoje. Tačiau pažymimas aukštas struktūrinis nedarbo lygis ir struktūrinės darbo rinkos problemos. Lietuva pasiekė labai geros pažangos konkurencijos, ekonominės ir pinigų sąjungos, statistikos, autorių teisių apsaugos bei audiovizualinės politikos srityse. Gera pažanga užfiksuota laisvo prekių judėjimo, laisvės teikti paslaugas, įmonių teisės, transporto, socialinės politikos ir muitų sąjungos srityse. Tam tikra pažanga pažymėta laisvo asmenų judėjimo, laisvo kapitalo judėjimo, aplinkos, energetikos, vartotojų ir sveikatos apsaugos, mokesčių, finansų kontrolės, teisingumo ir vidaus reikalų skyriuose. energetikos politikos srityje reikalingos tolesnės pastangos užtikrinant naftos atsargų finansavimą, stiprinant atsargų valdymo administravimą bei baigiant energetikos sektoriaus įmonių restruktūrizavimą. Pranešime pažymėti pasiekimai kovos su korupcija, migracijos ir prieglobsčio srityse, tačiau politikos įgyvendinimo ir tolesnės priežiūros gebėjimai lieka gana silpni. Šiek tiek pažengta finansinių ir biudžetinių nuostatų skyriuje, pramonės politikos srityje – skatinant įmonių konkurencingumą. 3.2.2. Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje programos (Nacionalinės acquis priėmimo programos) įgyvendinimas Lietuvos Respublikos Vyriausybė, siekdama efektyviai planuoti šalies integracijos į ES procesą bei vykdyti atliekamų darbų monitoringą, rengia Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje programą.[42] 2001 metais sėkmingai įgyvendinti Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje programos Teisės derinimo priemonių ir Acquis įgyvendinimo priemonių planai.[43] Teisės derinimo priemonių planas įgyvendintas 82,3 proc., t.y. parengti 294 teisės aktai  iš 357 suplanuotų. Neįvykdytos 52 (14,6 proc.) priemonės, iš jų 12 priemonių nevykdomos dėl atitinkamų ES teisės aktų panaikinimo. įgyvendinta 71,6 proc. planuotų 2001 metais įgyvendinti Acquis įgyvendinimo priemonių. Sėkmingas Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje programos, įskaitant Teisės derinimo priemonių ir Acquis įgyvendinimo priemonių planų, įgyvendinimas stiprina galimybes baigti derybas dėl narystės ES 2002 m. bei įstoti į ES kartu su pirmąja šalių kandidačių grupe. 3.2.3. Bendradarbiavimas su Europos Sąjunga Bendrosios užsienio ir saugumo politikos srityje Lietuvos vykdoma politika visiškai atitiko ES Bendrosios užsienio ir saugumo politikos acquis. Sėkmingai veikė sprendimams šioje srityje priimti ir įgyvendinti būtinos administracinės struktūros. 2001 metais Lietuva patikslino ir papildė karinį įnašą į formuojamas ES greitojo reagavimo pajėgas.[44] ES atsako į tarptautinę krizę atveju Lietuva būtų pasirengusi prisidėti prie operacijų, kurioms vadovautų ES. 3.2.4. Bendradarbiavimas su Europos Sąjunga teisingumo ir vidaus reikalų srityje Teisingumas ir vidaus reikalai buvo probleminė sritis ne tik ES šalims narėms, bet ir pačiai Lietuvai, ypač po 2001 m. rugsėjo 11 d. įvykių JAV. Derybose dėl šio skyriaus yra svarbu sukurti deramą pasitikėjimo atmosferą, įrodyti ES, kad mūsų įsiliejimas į Sąjungą nesumažins vidinio saugumo ES teritorijoje. Lietuva 2001 metais priėmė svarbius sprendimus, kurie sudaro prielaidas deryboms užbaigti – priimtas sprendimas suderinti vizų politiką su ES reikalavimais 2003 m., parengtas ir ES pateiktas Nacionalinis Šengeno acquis priėmimo veiksmų plano projektas.[45] Bendradarbiaujant su ES teisingumo ir vidaus reikalų srityje, 2001 metais, pasinaudojant PHARE programa, buvo įgyvendinamos šios priemonės: statomos pasienio užkardos, stiprinama Lietuvos rytinės sienos su Baltarusija apsauga, rengiamasi įdiegti Nacionalinę Šengeno informacinę sistemą, stiprinami kovos su korupcija ir nelegalia narkotikų apyvarta pajėgumai.  Praėjusiais metais parengti ir du nauji projektai, kuriais siekiama stiprinti Lietuvos teismų gebėjimus, kovą su organizuotu nusikalstamumu, įkuriant Nacionalinį Europolo biurą ir atnaujinant Kriminalistinių tyrimų tarnybos centrinę laboratoriją. 3.2.5. Politinių partijų ir visuomenės parama Sėkmingoms deryboms ir pažangai, rengiantis narystei ES, neabejotinai turėjo įtakos politinis konsensusas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Seimo politinių frakcijų 2001 m. sausio 18 d. pasirašytame pareiškime dėl Lietuvos integracijos į ES bei Lietuvos Respublikos Seimo 2001 m. sausio 23 d. priimtas nutarimas,[46] kuriame Lietuvos Respublikos Seimas įsipareigojo per pirmąjį šių metų pusmetį prioritetiškai priimti integracijai į ES reikalingus teisės aktus. Lyginant 2000 m. ir 2001 m. duomenis, visuomenės parama šalies narystei bei žinių eurointegracijos tema lygis žymiai padidėjo: teigiančių, kad balsuotų „už“, jeigu būtų referendumas dėl Lietuvos įstojimo į ES, vidurkis nuo 41 proc. pakilo iki 50,4 proc.,[47] ir manančių, kad yra pakankamai informacijos apie eurointegraciją skaičius nuo 27 proc. išaugo iki 39,9 proc.[48] 2001 metais visuomenės parama Lietuvos integracijos į ES siekiams labai svyravo: liepos mėn. parama pakilo iki 56 proc., tačiau visuomenės nepasitenkinimą sukėlusios diskusijos dėl brangstančių degalų ir cigarečių sumažino paramą narystei ES ir gruodžio mėn. ji siekė 46,4 proc. 3.3. Dvišalis ir daugiašalis bendradarbiavimas 3.3.1 Dalyvavimas Jungtinių Tautų Organizacijos, Europos Tarybos, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos veikloje Dalyvaudama Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) veikloje, Lietuva 2001 metais prisidėjo prie taikos ir stabilumo stiprinimo Kosovo provincijoje, Jugoslavijos Federacinėje Respublikoje[49] bei siekė įgyvendinti savo, kaip pasaulio valstybių  bendrijos narės, įsipareigojimus. 2001 metais sustiprinti Lietuvos įsipareigojimai JTO Nuolatinės parengties pajėgų sistemai.[50] Dabar Lietuva laiko nuolatinėje parengtyje 32 pareigūnų grupę, kuri, JTO Saugumo Tarybai priėmus sprendimą, galėtų greitai prisidėti prie taikos palaikymo (įvedimo) pajėgų, siunčiamų į konflikto zoną. Praėjusiais metais Lietuva pateikė oficialią paraišką prisijungti prie JTO nuolatinės parengties pajėgų brigados sistemos.[51] Dalyvaudama Europos Tarybos (ET) veikloje Lietuva įtvirtina bendrąsias demokratines vertybes, teisinę valstybę  bei įsipareigoja užtikrinti žmogaus teisių apsaugą. Lietuva, 2001 metais pradėjusi pirmininkavimą ET Ministrų Komitete,[52] aktyviai prisidėjo ne tik prie vidaus, bet ir išorės saugumo stiprinimo. Lietuvos pirmininkavimo ET prioritetai – kova su terorizmu, parama ET plėtros procesui, regioninio bendradarbiavimo skatinimas, ET veiklos efektyvinimas. Minėti prioritetai atitinka Lietuvos vidaus ir išorės nacionalinio saugumo tikslus. Pirmininkaudama Lietuva pabrėžė ET teisinių priemonių svarbą kovojant su korupcija, organizuotu nusikalstamumu, ekonominiais nusikaltimais ir tarptautiniu terorizmu. Kovai su tarptautiniu terorizmu pradėta skatinti tarptautinę bendriją pasirašyti ir ratifikuoti pagrindinius ET kovos su terorizmu teisinius dokumentus. Lietuva siekė, kad būtent jos pirmininkavimo metu ET valstybėse narėse būtų de jure panaikinta mirties bausmė ir priimtas Europos žmogaus teisių konvencijos protokolas, atmetantis galimybę išlaikyti mirties bausmę už veikas, padarytas karo ar neišvengiamos karo grėsmės metu, bei tobulinamas baudžiamosios teisės konvencijų įgyvendinimas. Keldama tikslą kurti Europą vienijančią šiuolaikinę visuomenę, Lietuva siekė įtvirtinti Europos identitetą bei skatino ET nares keistis patirtimi su kitomis organizacijomis (ESBO, JTO). Lietuva pabrėžė suinteresuotumą stabilumu, teisinės valstybės principų laikymusi ir žmogaus teisėmis Kaukazo, Balkanų, kitų regionų valstybėse ir narystės ET siekiančiose šalyse. Lietuvos užsienio reikalų ministras šiuo tikslu 2001 metais lankėsi Ukrainoje, Moldovoje ir buvusios Jugoslavijos Makedonijos Respublikoje. Lietuva aktyviai dalyvavo Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO), paremtos bendradarbiavimo ir dialogo stiprinimo principu, veikloje. 2001 metais Lietuva susitarė su Rusija ir Baltarusija dėl papildomų dvišalių pasitikėjimą ir saugumą stiprinančių priemonių,[53] didinančių skaidrumą ir nuspėjamumą karinėje srityje (3.3.3. poskyris „Dvišalis bendradarbiavimas“). 3.3.2. Bendradarbiavimas su tarptautinėmis ekonominėmis organizacijomis 2001 m. gegužės 31 d. Lietuva tapo 141-ąja Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) nare. Narystė PPO saugumo aspektu teikia didelę naudą – skatina ne tik investicijų pritraukimą, bet ir sudaro labai palankias sąlygas skatinti eksportą, bei pagal PPO taisykles suteikia apsaugą Lietuvos prekėms ir paslaugoms PPO šalių rinkose. Su naryste PPO susijęs šalies prekybos liberalizavimas sudaro labai palankias sąlygas Lietuvai didinti prekybos – importo ir eksporto – apimtis. Stojimo į šią organizaciją metu išsiderėta pakankamai paramos žemės ūkiui bei iš dalies liberalizuota prekyba žemės ūkio produktais. Narystė PPO leido Lietuvai derėtis su PPO narystės siekiančia ir ypač dominančia prekybos partnere – Rusija. Lietuva siekia išsiderėti palankesnes prekybos sąlygas įvairiose srityse bei siekti diskriminacinio režimo Lietuvos atžvilgiu, jei toks yra taikomas, panaikinimo. Lietuva taip pat dalyvavo IV PPO ministrų konferencijoje,[54] kurioje pavyko pasiekti, kad būtų atsižvelgta į naujai įstojusiųjų valstybių prisiimtus didelius įsipareigojimus ir šia nuostata būtų vadovaujamasi naujojo ciklo derybose. Pagrindinis Lietuvos ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos[55] (OECD) bendradarbiavimo tikslas yra skatinti ilgalaikį šalies ekonominį augimą kaip demokratinės visuomenės vystymosi pagrindą, užtikrinantį ir politinį stabilumą šalyje. Lietuva aktyviai siekia tapti OECD nare, perimant geriausią OECD šalių patirtį kuriant modernią ir skaidrią teisinę aplinką verslo ir ypač smulkių ir vidutinių įmonių veiklai, siekiant kaip galima sklandžiau užbaigti perėjimo į rinkos ekonomiką procesą bei tobulinti šalies administracinius gebėjimus įgyvendinant Lietuvos teisės aktus. 3.3.3. Dvišalis bendradarbiavimas Kaip ir ankstesniais metais Lietuva tęsė dialogą ir plėtojo bendradarbiavimą saugumo ir gynybos srityje su Šiaurės Amerikos bei Vakarų, Vidurio ir Pietų Europos valstybėmis.[56]Toks bendradarbiavimas daugiausia prisidėjo prie politinės paramos Lietuvos narystės ES ir NATO siekiams stiprinimo bei praktinio pasirengimo vykdyti šių organizacijų narės įsipareigojimus. 2001 metais svarbi įtakingų Europos valstybių – Prancūzijos ir Vokietijos - pareikšta politinė parama Lietuvos siekiams integruotis į NATO ir ES. JAV liko viena didžiausių Lietuvos rėmėjų saugumo ir gynybos srityse. Svarbu, kad ir po rugsėjo 11 d. įvykių JAV Administracijos atstovai įvairiomis progomis ir įvairiais lygiais patvirtino dar labiau sustiprėjusią būtinybę plėsti NATO. 2001 metais vyko konsultacijos su JAV saugumo, gynybos, ekonomikos srityse, kurių metu keistasi patirtimi bei aptartos bendradarbiavimo stiprinimo galimybės. Užsienio valstybės teikė didelę materialinę paramą Lietuvos karinėms pajėgoms. JAV suteikė finansinę paramą Lietuvos krašto apsaugos sistemai per Užsienio valstybių karinio finansavimo programą (FMF),[57] Tarptautinio karinio švietimo ir mokymo programą (IMET).[58] Pažymėtinas Lietuvos išeivijos organizacijų JAV bei Jungtinio Amerikos baltų nacionalinio komiteto indėlis stiprinant JAV ir Baltijos valstybių saugumo partnerystę. Regiono ekonominei plėtrai ir saugumui stiprinti svarbus tiek daugiašalis „Šiaurės-Baltijos 8“, tiek dvišalis bendradarbiavimas su Šiaurės Europos šalimis, taip pat Latvija, Estija ir Lenkija. 2001 metais Baltijos jūros valstybių taryba svarstė svarbius regiono energetikos ir transporto plėtros klausimus. Lietuva suinteresuota sparčiu Via Baltica, Rail Baltica ir Baltijos jūros elektros žiedo projektų įgyvendinimu. Šiaurės Europos šalys išliko aktyvios Lietuvos saugumo siekių rėmėjos bei materialinės paramos donorės. Su strategine Lietuvos partnere Lenkija santykiai saugumo ir gynybos srityje peraugo į kokybiškai naują lygmenį. Praėjusiais metais pasirašyta vyriausybių sutartis dėl karinio bendradarbiavimo atspindi naujas saugumo realijas, Lenkijai tapus NATO nare. Sutartyje atsispindi Lenkijos parama Lietuvos siekiams tapti NATO nare. Glaudūs saugumo bendradarbiavimo saitai kaip ir anksčiau sieja Lietuvą su Latvija ir Estija. Jos toliau įgyvendina BALTBAT, BALTRON, BALTNET, BALTDEFCOL karinio bendradarbiavimo projektus, kaip būsimą NATO integruotos karinės struktūros išplėtimą Baltijos regione. Aktyvėjantis Lietuvos dialogas su Ukraina ir Gruzija gynybos politikos srityje 2001 metais pasižymėjo praktiniu bendradarbiavimu. Praėjusiais metais užmegzti diplomatiniai ryšiai dar su 4 valstybėmis (Lichtenšteinu, Nigerija, Brunėjaus Darusalamu, Zambija) ir išplėstas Lietuvos Respublikos diplomatinio atstovavimo tinklas, įsteigus Lietuvos Respublikos ambasadas Egipte bei Argentinoje. Paskirti nauji gynybos atašė Jungtinei Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystei bei Rusijos Federacijai. 2001 metais suaktyvėjo Lietuvos ir Rusijos Federacijos dialogas saugumo klausimais, ekonominis bendradarbiavimas. Siekdama narystės NATO ir ES, Lietuva ir toliau santykius su Rusija planavo kaip šių organizacijų ir Rusijos Federacijos bendradarbiavimo ir partnerystės integralią dalį. Dvišalio saugumo politikos dialogo su Rusijos Federacija požiūriu reikšmingiausiu metų įvykiu buvo Lietuvos Respublikos Prezidento V. Adamkaus 2001 m. oficialus vizitas į Rusiją, kurio metu pasirašytame bendrame Lietuvos ir Rusijos Prezidentų pareiškime pripažįstama kiekvienos šalies teisė savarankiškai rinktis saugumo sistemą. Galutinai susitarta su Rusija taikyti dvi papildomas saugumą ir pasitikėjimą skatinančias priemones: - kasmet surengti vienu papildomu karinių duomenų patikrinimo vizitu daugiau nei numatyta 1999 m. Vienos dokumente. Lietuva įgyja teisę kasmet su minėtu vizitu vykti į Kaliningrado sritį; - kasmet keistis papildoma informacija apie karines pajėgas Lietuvoje ir Kaliningrado srityje, remiantis Įprastinės ginkluotės Europoje (CFE)[59] sutarties nuostatomis; 2001 metais Lietuvoje lankėsi Rusijos gynybos ministerijos delegacija bei Rusijos kariškių grupė, kuri pirmą kartą po Rusijos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos Respublikos mokėsi Lietuvoje. Praėjusiais metais Lietuva ir Baltarusija susitarė abipusiškumo pagrindu taikyti šias papildomas dvišales pasitikėjimą ir saugumą stiprinančias priemones: - kasmet surengti vienu papildomu karinių duomenų patikrinimo vizitu ir  viena papildoma inspekcija daugiau nei numatyta 1999 m. Vienos dokumente; - kasmet keistis papildoma informacija apie karines pajėgas remiantis Įprastinės ginkluotės Europoje sutarties nuostatomis; - iš anksto informuoti viena kitą apie vienerias didžiausias metų karines pratybas, apie kurias pagal Vienos dokumento nustatytą tvarką informuoti nereikėtų. 4. GYNYBOS POLITIKA Pagrindinis gynybos politikos uždavinys – užtikrinti valstybės saugumą ir gynybą, rengiant kariuomenę valstybei ginti ir integruojantis į euroatlantines …