📄 Įstatymo tekstas
STATISTIKOS DEPARTAMENTO PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS GENERALINIO DIREKTORIAUS
Į S A K Y M A S
DĖL DARBO APMOKĖJIMO STATISTINIŲ ATASKAITŲ PATVIRTINIMO
2000 m. gruodžio 22 d. Nr. 141
Vilnius
Siekdamas įgyvendinti Lietuvos Respublikos statistikos įstatymo (Žin., 1993, Nr. 54-1048; 1999, Nr. 114-3299) nuostatas ir vadovaudamasis įstatymo 12 straipsnio 2 punktu,
1. Tvirtinu pridedamas statistines ataskaitas:
1.1. Metinio periodiškumo darbo apmokėjimo DA-03 ir paaiškinimus jai pildyti;
1.2. Ketvirtinio periodiškumo darbo apmokėjimo DA-01 ir paaiškinimus jai pildyti;
1.3. Vienkartinio periodiškumo atskirų profesijų darbuotojų darbo apmokėjimo DA-06 ir paaiškinimus jai pildyti.
2. Laikau netekusiais galios Statistikos departamento generalinio direktoriaus 1995 12 15 nutarimą Nr. 38 „Dėl statistinių ataskaitų patvirtinimo“, 1996 11 18 įsakymą Nr. 69 „Dėl statistinių ataskaitų patvirtinimo“, 1999 12 13 įsakymą Nr. 102 „Dėl statistinės ataskaitos patvirtinimo“.
GENERALINIS DIREKTORIUS P. ADLYS
______________
Darbo statistikos skyrius
tel. 36 48 30, 36 48 40, faks. 36 48 60,
Gedimino pr. 29, 2746 Vilnius
Įmonės kodas registre
Įmonės pavadinimas
Adresas
Pagrindinės veiklos kodas (EVRK)
Pagrindinės veiklos pavadinimas (EVRK)
Sąlyginis kodas (pildo teritorinė statistikos įstaiga)
Teritorijos kodas
Nuosavybės formos kodas
Įmonės rūšies kodas
Darbuotojų skaičius ir darbo apmokėjimas
Eil.
Nr.
Rodiklio pavadinimas
Iš viso
iš jų
Darbininkai (D)
Tarnautojai (T)
mokytojai gydytojai 1
vyrai
moterys
vyrai
moterys
A
B
1
2
3
4
5
6
1
Vidutinis darbuotojų skaičius
x
x
x
x
x
2
Vidutinis sąlyginis darbuotojų skaičius2
3
Faktiškai apmokėtų žmogaus valandų skaičius
x
4
Faktiškai dirbtų žmogaus valandų skaičius
x
5
Bruto darbo užmokesčio lėšos, Lt
6
iš jų: premijos, priedai, priemokos
x
x
x
x
x
7
Vidutinis bruto darbo užmokestis, Lt 2 (5 eil.: 2 eil.): 3
8
Draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokos, Lt
x
x
x
x
x
Jei rodiklių nukrypimai, palyginti su ikiataskaitiniu laikotarpiu, yra didesni, prašome nurodyti priežastis (žymėti þ):
Priežastys
D
T
Priežastys
D
T
1
Sezoniniai svyravimai
9
Darbo užmokesčio padidinimas:
2
Nemokamos atostogos
10
minimalios mėnesinės algos
3
Darbuotojų kaita
11
bazinės algos
4
Darbo apimties pasikeitimas
12
tarifinio atlygio
5
Priverstinis darbo laiko sutrumpinimas
13
Premijos, priedai, priemokos
6
Darbo dienų pasikeitimas
14
iš jų vienkartinės premijos, vienkartiniai priedai
7
Streikas
15
Įmonės statuso pasikeitimas
8
Ligos
Kitos priežastys (nurodyti kokios) ...........................................................................................
..................................................................................................................................................
Ataskaitą užpildė (vardas, pavardė ir parašas)
Vadovas (vardas, pavardė ir parašas)
A. V.
Pareigos
data
tel.
faks.
tel.
______________
Patvirtinta: Statistikos departamento
generalinio direktoriaus 2000 12 22
įsakymu Nr. 141
INFORMACIJA DĖL KETVIRTINIO DARBO APMOKĖJIMO TYRIMO (ataskaita DA – 01 ketvirtinė)
TEISINIS PAGRINDAS
Lietuvos Respublikos statistikos įstatymas (Žin., 1993, Nr. 54-1048; 1999, Nr. 114-3299).
TYRIMO RŪŠIS, TIKSLAS IR APIMTIS
Tai – atrankinis tyrimas. Darbo apmokėjimo ataskaitą pildo visų nuosavybės formų įmonės, įstaigos ir organizacijos, išskyrus individualias (personalines) įmones.
Tyrimo tikslas – nustatyti samdomųjų darbuotojų darbo užmokesčio dydį ir pokyčius šalies ūkyje pagal ekonomikos sektorius ir ekonominės veiklos rūšis. Tyrimo rezultatai reikalingi ekonominiams, konjunktūros ir tarifų politikos sprendimams.
Tiriamasis laikotarpis – I, II, III, IV ketvirčiai.
DUOMENŲ PATEIKIMO PAREIGA
Lietuvos Respublikos statistikos įstatymo 14 straipsnis.
Juridiniai asmenys bei juridinio asmens teisių neturinčios įmonės, įstaigos ir organizacijos privalo neatlygintinai teikti statistinius duomenis Oficialiosios statistikos darbų programai įgyvendinti.
DUOMENŲ KONFIDENCIALUMAS
Lietuvos Respublikos statistikos įstatymo 15 straipsnis.
Oficialiosios statistikos duomenys, jeigu pagal juos tiesiogiai ar netiesiogiai galima identifikuoti respondentą, apie kurį ar kurio veiklos rezultatus buvo surinkti pirminiai statistiniai duomenys, yra konfidencialūs ir saugomi įstatymo nustatyta tvarka.
STATISTIKOS DUOMENŲ PATEIKIMO TVARKOS PAŽEIDIMAS
Lietuvos Respublikos statistikos įstatymo 17 straipsnis.
Fiziniai asmenys, įmonių, įstaigų ar organizacijų vadovai ir kiti atsakingi už oficialiosios statistikos duomenų rengimą ir teikimą asmenys, pažeidę šio įstatymo ir kitų su statistika susijusių teisės aktų reikalavimus, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1732 straipsnis (Žin., 1992, Nr. 21-610; 2000, Nr. 54-1557).
Statistikos duomenų nepateikimas nustatyta tvarka oficialiąją statistiką tvarkančioms institucijoms ir įstaigoms arba melagingų statistikos duomenų joms pateikimas užtraukia baudą nuo 500 iki 1000 Lt.
Tokia pat veika, padaryta asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytus pažeidimus užtraukia baudą nuo 3000 iki 6000 Lt.
Dokumentų, patvirtinančių pateiktus statistinius duomenis, nepateikimas oficialiąją statistiką tvarkančių institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojams arba šių dokumentų nuslėpimas, taip pat minėtų valstybės tarnautojų teisėtų reikalavimų nevykdymas užtraukia baudą pareigūnams nuo 500 iki 1000 Lt.
PAAIŠKINIMAI DARBO APMOKĖJIMO ATASKAITAI DA–01 ketvirtinė PILDYTI
BENDRIEJI NURODYMAI
1. STATISTINIO TYRIMO Tikslas
Šią ataskaitą pildo visos įmonės, įstaigos ir organizacijos, neatsižvelgiant į jų nuosavybės formą. Joje pateikiamos žinios apie visų darbuotojų (darbininkų ir tarnautojų), dirbančių pagal darbo sutartis (terminuotas ir neterminuotas), skaičių bei darbo apmokėjimą I, II, III, IV ketvirčiais.
Individualios (personalinės) įmonės nurodytos ataskaitos nepildo.
2. ĮMONĖS, ĮSTAIGOS AR ORGANIZACIJOS KODAS
Ataskaitos adresinėje dalyje kiekviena įmonė, įstaiga ar organizacija įrašo savo kodą, nurodytą registracijos pažymėjime. Tai – septynių ženklų numeris.
3. EKONOMINĖS VEIKLOS RŪŠIS
Įmonės, kurios užsiima įvairia gamybine veikla, nurodo tą, iš kurios gauna daugiausia pajamų.
4. STATISTINIO TYRIMO LAIKOTARPIS – I, II, III ir IV ketvirčiai.
RODIKLIŲ Sąvokos ir APSKAIČIAVIMO BŪDAI
Visi darbuotojai, atsižvelgiant į atliekamo darbo pobūdį (protinis, fizinis), skirstomi į darbininkus ir tarnautojus.
Tarnautojų sąvoka vartojama plačiąja prasme, ji aprėpia visų lygių vadovus, specialistus ir žemiausios kvalifikacijos tarnautojus (sekretores, mašininkes, duomenų paruošimo ir įvedimo į kompiuterį operatorius, kasininkus, telefono stoties operatorius ir t. t.).
Darbuotojų skirstymas į darbininkus ir tarnautojus yra santykinis, skirtas statistikos reikmėms. Remiantis Lietuvos profesijų klasifikatoriumi, tarnautojams priskiriamos pirmosios penkios profesinės grupės (nuo 1 iki 5), o darbininkams – likusios keturios profesinės grupės (nuo 6 iki 9).
TARNAUTOJAMS priskiriamos tokios profesinės grupės:
1. Įstatymų leidėjai, vyresnieji pareigūnai ir valdytojai
Ši pagrindinė grupė apima profesijas, kurių pagrindinė užduotis – nustatyti ir formuluoti vyriausybės ir valstybės politiką, įstatymus ir visuomenės gyvenimo taisykles, prižiūrėti, kaip jos įgyvendinamos, atstovauti vyriausybei ir veikti jos vardu arba planuoti, vadovauti ir koordinuoti įmonių, organizacijų ar padalinių veiklą.
2. Specialistai
Ši pagrindinė grupė apima profesijas, kurių pagrindinėms užduotims atlikti reikia aukšto lygio profesinių žinių ir patyrimo iš fizinių, gamtos, socialinių ar humanitarinių mokslų srities. Pagrindinės užduotys sietinos su sukauptomis žiniomis, mokslo ir meno sąvokų bei teorijų taikymu, sprendžiant problemas, ir sisteminiu šių sričių mokymu.
3. Jaunesnieji specialistai ir technikai
Ši pagrindinė grupė apima profesijas, kurių pagrindinėms užduotims atlikti reikia techninių žinių ir patyrimo vienoje ar keliose fizinių, gamtos, socialinių ar humanitarinių mokslų srityse. Pagrindines užduotis sudaro techninio darbo, susijusio su išvardytų sričių sąvokų ir naudojamų metodų taikymu, atlikimas bei mokymas pagal tam tikrus lygmenis.
4. Jaunesnieji tarnautojai
Ši pagrindinė grupė apima profesijas, kurių pagrindinėms užduotims atlikti reikia žinių ir patyrimo, reikiamo informacijai tvarkyti, kaupti, skaičiuoti, apdoroti ir surasti. Pagrindinės užduotys sietinos su skyriaus pareigų atlikimu, darbu su tekstų redaktoriais, organizacine technika, skaitinių duomenų įrašymu ir skaičiavimu bei daugybe klientams teikiamų raštinės paslaugų, dažniausiai susijusių su pašto paslaugomis, piniginėmis operacijomis, paskyrimais bei susitikimais.
5. Aptarnavimo sferos ir prekybos darbuotojai
Ši pagrindinė grupė apima profesijas, kurių užduotims atlikti reikia žinių ir patyrimo teikti paslaugas asmenims ir apsaugos paslaugas, parduoti prekes parduotuvėse ar rinkoje. Pagrindinės užduotys – tai kelionės, namų ūkio, asmens priežiūros, asmenų ir turto apsaugos, tvarkos ir įstatymų palaikymo ar prekių pardavimo parduotuvėse, paslaugų teikimas.
DARBININKAMS priskiriamos tokios profesinės grupės:
6. Kvalifikuoti prekinio žemės ūkio ir žuvininkystės darbininkai
Ši pagrindinė grupė apima profesijas, kurių užduotims atlikti reikia žinių ir patyrimo žemės ūkio, miškininkystės ar žuvininkystės produktams gaminti. Pagrindinės užduotys: kultūrų auginimas, gyvulių auginimas ar žvėrių medžiojimas, žuvų gaudymas ir veisimas, miškų saugojimas ir naudojimas ir, ypač jei žemės ūkio ir žuvininkystės darbuotojai yra orientuoti į rinką, produktų pardavimas pirkėjams, rinkodaros organizacijoms ar rinkoje.
7. Kvalifikuoti darbininkai ir amatininkai
Ši pagrindinė grupė apima profesijas, kurių užduotims atlikti reikia verslo, amatų ar rankų darbo, žinių ir patyrimo, išmanymo apie darbui reikiamas medžiagas ir įrankius, visas gamybos proceso stadijas bei galutinio produkto charakteristikas ir galimą jo panaudojimą. Pagrindinės užduotys apima žaliavų gavybą, statinių statybą, įvairių, įskaitant ir rankų darbo, produktų gamybą.
8. Įrenginių, mašinų operatoriai bei surinkėjai
Ši pagrindinė grupė apima profesijas, kurių užduotims atlikti reikia žinių ir patyrimo didelėms ir labai automatizuotoms pramonės mašinoms ir įrenginiams valdyti bei prižiūrėti. Pagrindinės užduotys apima gavybos, perdirbimo ir gamybos procesuose naudojamų mechanizmų ir įrenginių valdymą bei kontroliavimą, taip pat transporto priemonių vairavimą, mobiliųjų įrenginių vairavimą bei valdymą ar komplektuojamų gaminių surinkimą.
9. Nekvalifikuoti darbininkai
Ši pagrindinė grupė apima profesijas, kurioms reikia žinių ir patyrimo paprasčiausioms ir kasdieninėms užduotims atlikti, naudojant rankinius įrankius, kartais sutelkiant dideles fizines pastangas ir, išskyrus kai kuriuos atvejus, minimaliai pasireiškiant asmeninei iniciatyvai ar sprendimui. Pagrindiniai darbai: prekių pardavimas gatvėse, durininko ir sargo darbas, valymas, plovimas, lyginimas, nekvalifikuotų darbininkų darbas gavybos pramonėje, žemės ūkyje ir žvejyboje, statybose ir gamyboje.
Plačiau šios profesinės grupės apibūdintos Lietuvos profesijų klasifikatoriuje, patvirtintame Statistikos departamento 1999 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 37. Klasifikatorius įsigaliojo nuo 2000 m. sausio 1 d. ir yra paskelbtas Statistikos departamento interneto svetainėje, kurios adresas www.std.lt.
1 eilutė VIDUTINIS DARBUOTOJŲ SKAIČIUS
1 eilutėje nurodomas vidutinis darbuotojų skaičius ataskaitinį ketvirtį. Jis taikomas gyventojų užimtumui apibūdinti. Čia nurodomi pagrindinės darbovietės darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, neatsižvelgiant į jų darbo laiko trukmę, taip pat pareigūnai, dirbantys statutiniais pagrindais (vidaus reikalų, krašto apsaugos, saugumo ir kt. tarnybose), valstybės politikai, viešojo administravimo valstybės tarnautojai, su kuriais darbo sutartys nesudaromos, remiantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymu (Žin., 1999, Nr. 66-2130; 2000, Nr. 105-3312). Į vidutinį darbuotojų skaičių įskaitomi ne tik visą darbo dieną dirbantys darbuotojai, bet ir darbuotojai, dirbantys pagrindinėje darbovietėje trumpesnį darbo laiką (pvz., dirbantys mažiau negu vienu etatu), taip pat sirgę, atleisti iš darbo arba priimti į darbą ketvirčiui prasidėjus. Į šį darbuotojų skaičių taip pat įskaitomi darbuotojai, dirbantys pagal terminuotas darbo sutartis.
Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad Darbo sutartis – darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas ir paklusti nustatytai vidaus darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, numatytas darbo įstatymuose, kolektyvinėje sutartyje, kituose norminiuose aktuose ir šalių susitarimu (Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo 3 straipsnis, Žin., 1991, Nr. 36–973; 1997, Nr. 67-1653).
Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad šioje eilutėje nurodomas darbuotojų – fizinių asmenų, o ne etatų skaičius. Pvz., jeigu įmonėje 3 darbuotojai turi po 0.5 etato ir 2 darbuotojai po 0.75 etato, tai reikėtų nurodyti 5 darbuotojus.
Į vidutinį darbuotojų skaičių neįskaitoma: moterys, kurioms suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, atostogos vaikui prižiūrėti iki jam sueis treji metai; asmenys, atliekantys karinę ar alternatyviąją tarnybą; darbuotojai, dirbantys pagal autorines sutartis; asmenys, dirbantys pagal patentą; mokiniai, su kuriais nesudaryta darbo sutartis; vadovai apmokami tik iš pelno. Be to, į vidutinį darbuotojų skaičių neįskaitomi darbuotojai, dirbantys ne pagrindinėje darbovietėje.
Vidutiniam darbuotojų skaičiui nustatyti taikomi du būdai:
1. Įmonių, kuriose didelė darbuotojų kaita, vidutinis darbuotojų skaičius apskaičiuojamas sudėjus ataskaitinio ketvirčio kiekvienos kalendorinės dienos darbuotojų skaičių ir gautą sumą padalijus iš ketvirčio kalendorinių dienų skaičiaus. Švenčių ir poilsio dienoms nurodomas darbuotojų skaičius, buvęs paskutinę darbo dieną prieš švenčių ar poilsio dienas. Įmonės, kuriose vietoje įprastinės 5 ar 6 darbo dienų savaitės, dirbama 3 ar 4 dienas, likusioms dienoms pakartoja paskutinės darbo dienos darbuotojų skaičių. Darbuotojai, nedirbę dėl prastovų ar išėję nemokamų atostogų, į vidutinį darbuotojų skaičių įtraukiami, todėl jų skaičius turėtų būti nurodomas kiekvieną kalendorinę dieną.
2. Įmonių, kuriose darbuotojų kaita nedidelė, vidutinis darbuotojų skaičius apskaičiuojamas taikant chronologinį vidurkį. Tam reikia 4 mėnesių duomenų. Praėjusio ketvirčio trečio mėnesio paskutinės dienos ½ darbuotojų skaičiaus, ataskaitinio ketvirčio dviejų mėnesių paskutinės dienos darbuotojų skaičiaus ir ataskaitinio ketvirčio trečio mėnesio paskutinės dienos ½ darbuotojų skaičiaus sumą dalijant iš 3 gaunamas vidutinis darbuotojų skaičius ataskaitinį ketvirtį.
;
kur:
– vidutinis darbuotojų skaičius
– praėjusio ketvirčio trečio mėnesio paskutinės dienos darbuotojų skaičius
– ataskaitinio ketvirčio pirmo mėnesio paskutinės dienos darbuotojų skaičius
– ataskaitinio ketvirčio antro mėnesio paskutinės dienos darbuotojų skaičius
– ataskaitinio ketvirčio trečio mėnesio paskutinės dienos darbuotojų skaičius
Jei paskutinė mėnesio diena yra poilsio ar švenčių diena, imamas paskutinės darbo dienos darbuotojų skaičius.
Kiekviena įmonė, įstaiga ir organizacija, atsižvelgdama į tai, kokia jų darbuotojų kaita, pasirenka vieną iš šių vidurkio skaičiavimo būdų.
Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad skaičiuojant ataskaitinio ketvirčio vidutinį darbuotojų skaičių dalijama iš 3 ir tuo atveju, kai įmonė, įstaiga ar organizacija savo veiklą pradėjo ne nuo ketvirčio pradžios.
2 eilutė VIDUTINIS SĄLYGINIS DARBUOTOJŲ SKAIČIUS – tai visą mėnesį visą darbo dieną dirbusių darbuotojų skaičiaus bei ne visą mėnesį ir ne visą darbo dieną dirbusių darbuotojų skaičiaus, perskaičiuoto į dirbusius visą mėnesį visą darbo dieną, suma.
Šis rodiklis taikomas darbuotojų vidutiniam darbo užmokesčiui nustatyti. Einamųjų darbo apmokėjimo statistinių tyrimų tikslas – nustatyti samdomųjų darbuotojų, dirbusių visą mėnesį visą darbo dieną, vidutinį mėnesinį darbo užmokestį. Į vidutinį sąlyginį darbuotojų skaičių įskaitomi visi darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, taip pat sąlygiškai priskiriami pareigūnai, dirbantys statutiniais pagrindais (vidaus reikalų, krašto apsaugos, saugumo ir kt. tarnybose), valstybės politikai, viešojo administravimo valstybės tarnautojai, su kuriais darbo sutartys nesudaromos, remiantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymu, neatsižvelgiant į tai, ar jiems ši darbovietė yra pagrindinė, ar ne pagrindinė.
Bendrą vidutinį sąlyginį darbuotojų skaičių (2 eilutė) sudaro 2 rodiklių suma, t. y. vidutinis dirbusių visą mėnesį visą darbo dieną darbuotojų skaičius bei ne visą mėnesį ir ne visą darbo dieną arba savaitę dirbusių darbuotojų skaičius, perskaičiuotas į dirbusius visą mėnesį visą darbo dieną.
Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad darbuotojai, kurie dėl ligos, įdarbinimo, atleidimo iš darbo ar kitų priežasčių dirbo ne visą mėnesį ar ne visą darbo dieną arba savaitę, sąlygiškai perskaičiuojami į darbuotojus, dirbusius visą mėnesį visą darbo dieną.
Darbuotojai, dirbantys visą darbo dieną – tai darbuotojai, kurie dirba įstatymo arba kolektyvinėje sutartyje nustatytą visą darbo laiko trukmę. Remiantis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu (Žin., 1993, Nr. 55-1064; 2000, Nr. 95-2968), normali darbuotojų darbo laiko trukmė įmonėse negali būti ilgesnė kaip 40 valandų per savaitę.
Jei darbuotojai įstatymų nustatyta tvarka (žr. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 41 str.) dirba sutrumpintą darbo laiką, tačiau jiems paliekamas darbo užmokesčio vidurkis, jie laikomi dirbančiais visą darbo dieną.
Darbuotojai, dirbantys ne visą mėnesį – darbuotojai dėl ligų, priėmimo į darbą, atleidimo iš darbo ar kitų priežasčių dirbę ne visą mėnesį.
Darbuotojai, dirbantys ne visą darbo dieną arba savaitę – tai asmenys, dirbantys pagrindinėje ar ne pagrindinėje darbovietėje trumpiau (pusę dienos, tris ketvirtadalius normalios darbo trukmės ir pan.) negu įstatymų ar kolektyvinėje sutartyje nustatyta normali darbo laiko trukmė.
Ne visos darbo dienos arba savaitės darbo laiko nustatymo tvarką reglamentuoja 1995 m. sausio 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 21 „Dėl ne visos darbo dienos arba savaitės darbo laiko nustatymo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1995, Nr. 5-92; 1999, Nr. 48-1552).
Ne visą mėnesį (dėl ligų ir kitų priežasčių) ir ne visą darbo dieną arba savaitę dirbančių darbuotojų skaičius perskaičiuojamas į dirbančius visą mėnesį visą darbo dieną, siekiant išvengti nurodytų veiksnių įtakos darbo užmokesčio vidurkiui.
Darbuotojai, dirbę ne visą mėnesį ir ne visą darbo dieną arba savaitę, į darbuotojus, dirbančius visą mėnesį visą darbo dieną, perskaičiuojami dvejopai, atsižvelgiant į tai, kokia darbo laiko apskaita taikoma įmonėje (normalioji, suminė).
1. Normalioji darbo laiko apskaita – tai įmonės kolektyvinėje sutartyje nustatyta darbo dienos (pamainos) ir darbo savaitės trukmė, kuri, remiantis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 40 straipsniu, negali būti ilgesnė kaip 40 valandų per savaitę.
Įmonėse, kuriose taikoma normalioji darbo laiko apskaita, ne visą mėnesį ir ne visą darbo dieną arba savaitę dirbę darbuotojai į dirbusius visą mėnesį visą darbo dieną perskaičiuojami tokiu būdu:
1) susumuojamos tokių darbuotojų apmokėtos darbo valandos per mėnesį;
2) gauta suma dalijama iš įmonėje nustatytos darbo dienos trukmės ir gaunamas sąlyginis žmogaus darbo dienų skaičius;
3) gautas sąlyginis žmogaus darbo dienų skaičius dalijamas iš įmonėje nustatyto ataskaitinio mėnesio darbo dienų skaičiaus.
2. Įmonėse, kuriose taikoma suminė darbo laiko apskaita, perskaičiuojama tokiu būdu:
1) susumuojamas darbuotojų, dirbusių ne visą mėnesį ir ne visą darbo dieną, apmokėtų valandų skaičius per mėnesį;
2) gauta suma dalijama iš įmonėje nustatytos mėnesio darbo laiko normos.
Biudžetinėse įstaigose, kuriose taikoma įstatymo nustatyta 40 ar 36 valandų darbo savaitė, ne visą darbo dieną arba savaitę dirbantys darbuotojai, išdirbę visą mėnesį, perskaičiuojami į dirbusius visą mėnesį visą darbo dieną, atsižvelgiant į tai, kokią dalį etato jie turi. Darbuotojai, turintys 0.25, 0.50 ar 0.75 etato ir ataskaitinį mėnesį dirbę visą mėnesį, perskaičiuojami į dirbusius visą mėnesį visą darbo dieną paprastu būdu, tai yra sumuojant turimas etatų dalis.
Pvz., du darbuotojai turi 0.25, keturi – 0.50 ir du – 0.75 etato.
Skaičiuojama taip: 2 x 0.25 + 4 x 0.50 + 2 x 0.75 = 4
Taigi visą mėnesį visą darbo dieną dirbo 4 žmonės.
Jei darbuotojas dėl ligos, įdarbinimo ar kitų priežasčių dirbo ne visas mėnesio dienas, tada perskaičiuojama atsižvelgiant į apmokėtas darbo valandas per mėnesį. Visų pirma darbuotojų turimos etatų dalys išreiškiamos valandomis.
Kai darbo savaitės trukmė – 40 val. Kai darbo savaitės trukmė – 36 val.
0.25 etato = 2 valandos 0.25 etato = 1.5 valandos
0.50 etato = 4 valandos 0.50 etato = 3 valandos
0.75 etato = 6 valandos 0.75 etato = 4.5 valandos
Tada susumuojamas tokių darbuotojų apmokėtų valandų skaičius per mėnesį. Gauta suma dalijama iš darbo dienos trukmės (8 val. arba 6 val.) ir iš darbo dienų skaičiaus per mėnesį.
Vidutinis sąlyginis darbuotojų skaičius ataskaitinį ketvirtį apskaičiuojamas ataskaitinio ketvirčio trijų mėnesių bendro vidutinio sąlyginio darbuotojų skaičiaus sumą dalijant iš 3.
Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad šis rodiklis apskaičiuojamas vidutinį sąlyginį darbuotojų skaičių ataskaitinį ketvirtį dalijant iš 3 ir tuo atveju, kai įmonė, įstaiga ar organizacija savo veiklą pradėjo ne nuo ketvirčio pradžios.
3 eilutė FAKTIŠKAI APMOKĖTŲ ŽMOGAUS VALANDŲ SKAIČIUS
Faktiškai apmokėtą darbo laiką sudaro faktiškai dirbtas laikas, nedirbtas, bet apmokėtas prastovų bei atostogų laikas, taip pat kitas nedirbtas, bet apmokėtas laikas įstatymų ar kolektyvinių sutarčių nustatyta tvarka.
Ataskaitos 3 eilutėje nurodoma visų darbuotojų (nurodytų 2 eilutėje), kuriems apskaičiuotas darbo užmokestis, apmokėtų valandų suma per ketvirtį.
4 eilutė FAKTIŠKAI DIRBTŲ ŽMOGAUS VALANDŲ SKAIČIUS
Faktiškai dirbtas laikas – visų darbuotojų (nurodytų 2 eilutėje) normalaus darbo laiko ir viršvalandžių suma per ketvirtį.
Normalus darbo laikas – įstatymų arba kolektyvinėje sutartyje nustatyta darbo trukmė (pvz., dienos, savaitės, mėnesio).
Viršvalandžiai – laikas, kai dirbamas darbas viršija kolektyvinėje sutartyje arba vidaus tvarkos taisyklėse nustatytą darbo laiko trukmę ir už kurį mokama pagal padidintus tarifus (ne mažiau kaip pusantro darbuotojui nustatyto valandinio tarifinio atlygio (mėnesinės algos)).
Į faktiškai dirbtą laiką taip pat įskaitoma: 1) laikas darbo vietoje, kai pasiruošiama darbui, atliekamas remontas ar kiti aptarnavimo darbai, paruošiami ir valomi instrumentai, rengiami važtaraščiai, grafikai ir ataskaitos; 2) prastovų laikas, praleistas darbo vietoje dėl tokių priežasčių kaip darbo nebuvimas, įrengimų gedimas, nelaimingas atsitikimas ir t. t., kai pagal darbo sutartį numatyta už tą laiką sumokėti; 3) trumpos pertraukos darbo vietoje, pvz., arbatos ar kavos pertraukėlės. Į faktiškai dirbtą laiką neįskaitoma: 1) apmokėtas, bet faktiškai nedirbtas laikas, pvz., atostogos, ligos dienos; 2) pertrauka pailsėti ir pavalgyti; 3) laikas, sugaištas kelionėms į darbo vietą ir atgal.
5 eilutė Bruto darbo UŽMOKESČIO lėšos – tai darbuotojams (nurodytiems ataskaitos 2 eilutėje) per ataskaitinį ketvirtį apskaičiuota pinigų suma, įskaitant privalomuosius atskaitymus (fizinių asmenų pajamų ir privalomojo valstybinio socialinio draudimo mokesčius). Į bruto darbo užmokesčio lėšas įskaitoma: darbo užmokestis už atliktą darbą ar dirbtą laiką (pareiginė alga); priemokos (už darbą triukšmingomis, kenksmingomis, pavojingomis darbo sąlygomis, darbą nakties metu, viršvalandžius, darbą poilsio ir švenčių dienomis, už darbą pamainomis, už papildomų funkcijų, darbų ir paslaugų atlikimą ir kt.); priedai (už darbuotojo profesionalumą, kvalifikaciją, sąžiningumą, punktualumą ir kt.); premijos (vienkartinės ir reguliarios); vienkartinės išmokos; užmokestis už nedirbtą laiką (atostogas, prastovas, kitas nedirbtas dienas įstatymų arba kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka, už pirmąsias dvi kalendorines nedarbingumo dėl ligos dienas, už kurias darbdavys sumoka iš savo lėšų, papildomas atostogų dienas ir pan.); tantjemos; autorinis honoraras laikraščių, žurnalų, telegramų ir spaudos agentūrų, leidyklų, televizijos, radijo ir kitų organizacijų darbuotojams. Į ataskaitinio ketvirčio darbo užmokesčio lėšas įskaitoma ¼ metinės premijos.
Apskaičiuotos pinigų sumos už kasmetines atostogas paskirstomos proporcingai atostogų dienų skaičiui. Į ataskaitinio ketvirčio darbo užmokesčio lėšas įskaitomas užmokestis už atostogų dienas, kurios įeina į ataskaitinį ketvirtį. Darbo užmokestis už atostogų dienas, tenkančias kitam ketvirčiui, patenka į kito ketvirčio darbo užmokestį ir į ataskaitinio ketvirčio ataskaitą neįskaitomas. Iš darbo užmokesčio lėšų sumos, apskaičiuotos už atostogų dienas, ekspertiškai įvertinus, išskirti premijų, priedų, priemokų sumą.
Į darbo užmokesčio lėšas neįskaitoma: išeitinės pašalpos ir kompensacijos pasibaigus darbo santykiams, delspinigiai už laiku nesumokėtą darbo užmokestį, dividendai, materialinės pašalpos, dotacijos darbuotojų maitinimui, kompensacinio pobūdžio išmokos (už butų nuomą, komunalines paslaugas, mėnesinius transporto bilietus ir pan.), negrąžintinos paskolos gyvenamųjų namų ir butų statybai, pašalpos laikino nedarbingumo metu ir kitos išmokos iš valstybinio socialinio draudimo lėšų, piniginės kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, komandiruočių išlaidos (dienpinigiai, gyvenamosios patalpos nuomojimo išlaidos ir pan.), darbo užmokestis darbuotojams, dirbusiems pagal patentą ir pagal autorines sutartis.
6 eilutė Premijos, priedai, priemokos – tai reguliaraus periodiškumo ir vienkartinių premijų, priedų ir priemokų, apskaičiuotų per ataskaitinį ketvirtį, suma. Į ją įskaitoma ¼ metinės ir ½ pusmečio premijos.
Reguliaraus periodiškumo premijos, priedai, priemokos – tai kas mėnesį, kas ketvirtį, kas pusmetį ar metus mokamos išmokos, vienkartinio – tai nereguliaraus periodiškumo arba kartą per metus mokamos išmokos (Velykų, Kalėdų ir pan.).
7 eilutė Vidutinis bruto darbo užmokestis – tai ikimokestinis darbo užmokestis, tenkantis vienam samdomajam darbuotojui per mėnesį ataskaitinį ketvirtį. Jis apskaičiuojamas bruto darbo užmokesčio lėšų sumą, apskaičiuotą per ketvirtį, dalijant iš vidutinio sąlyginio darbuotojų skaičiaus (nurodyto ataskaitos 2 eilutėje) ir iš 3.
8 eilutė DRAUDĖJO PRIVALOMOJO VALSTYBINIO socialinio draudimo įmokos – tai privalomosios draudėjo įmokos nuo kiekvienam apdraustajam apskaičiuoto (nepriklausomai nuo išmokų šaltinių) atlyginimo už darbą ataskaitiniais metais (įskaitant ir neapmokestinamąjį pajamų minimumą) skaičiuojamos ir mokamos į valstybinio socialinio draudimo fondą, remiantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymu (Žin., 1991, Nr. 17-447; 2000, Nr. 58-1714). Jos sudaro 31 procentą apskaičiuoto atlyginimo.
Darbo statistikos skyrius
Telefonai pasiteirauti: 36 48 30; 36 48 40; 36 48 47; 36 48 48; 36 48 50;
38 48 52; 36 48 53.
______________
Darbo statistikos skyrius
tel. 36 48 30; 36 48 53, faks. 36 48 60,
Gedimino pr. 29, 2746 Vilnius
Įmonės kodas registre
Įmonės pavadinimas
Adresas
Pagrindinės veiklos kodas (EVRK)
Pagrindinės veiklos pavadinimas (EVRK)
Teritorijos kodas
Nuosavybės formos kodas
Įmonės rūšies kodas
Eil. Nr.
Ekonominės veiklos rūšies pavadinimas
Veiklos kodas
(EVRK)
Vidutinis darbuotojų skaičius
(dirbusių pagrindinėje darbovietėje)
iš jų
Vidutinis darbuotojų, finansuojamų iš biudžetų ir ne-biudžetinių fondų, skaičius
Vidutinis sąlyginis darbuotojų skaičius
(dirbusių pagrindinėje ir ne pagrindinėje darbovietėje)
Faktiškai apmokėtų žmogaus valandų skaičius
iš jų
Įmonės kapitalo dalis, priklausanti valstybei ar savivaldybei,%
Nustatyta darbo savaitės trukmė, val.
Vidutinė nustatyta darbo mėnesio trukmė, val.
dirbusių ne visą darbo dieną arba savaitę
(mažiau negu 1 etatu)
faktiškai dirbtų žmogaus valandų skaičius
iš valstybės
iš savivaldybių
5 darbo dienų
6 darbo dienų
užpildykite tik vieną skiltį !
A
B
C
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
1
2
3
4
5
6
7
8
II. Darbuotojų darbo apmokėjimas 200 metais
tūkst. Lt, dešimtosios tikslumu
Eil.
Nr.
Ekonominės veiklos rūšies pavadinimas
Veiklos kodas
(EVRK)
Bruto darbo užmokesčio lėšos visiems darbuotojams
(nurodytiems
I skyriaus 5 skl.)
iš jų
Bruto darbo užmokesčio lėšos ne visą darbo dieną arba savaitę dirbusiems darbuotojams
(nurodytiems
I skyriaus 2 skl.)
Bruto darbo užmokesčio lėšos ne pagrindinėje darbovietėje dirbusiems darbuotojams
(įskaitytiems į I skyriaus 5 skl.)
Bruto darbo užmokesčio lėšos darbuotojams, finansuojamiems iš biudžetų ir nebiudžetinių fondų
Bruto materialinių pašalpų suma iš įmonės, įstaigos ar organizacijos lėšų
dirbusiems pagal autorines sutartis 1,
pagal patentą;
delspinigiai
išeitinės pašalpos ir kompensacijos
(pasibaigus darbo santykiams)
premijos
(reguliarios ir vienkartinės)
iš jų
premijos iš pelno
iš valstybės
iš savivaldybių
A
B
C
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
1
2
3
4
5
6
7
8
Jei rodiklių nukrypimas, palyginti su ikiataskaitiniu laikotarpiu, yra didesnis, prašome nurodyti priežastis.......................................................................................................................................
....................................................................................................................................................
....................................................................................................................................................
Ataskaitą užpildė (vardas, pavardė ir parašas)
Vadovas (vardas, pavardė ir parašas)
A. V.
Pareigos
data
tel.
faks.
tel.
Patvirtinta: Statistikos departamento
generalinio direktoriaus 2000 12 22
įsakymu Nr. 141
INFORMACIJA DĖL METINIO DARBO APMOKĖJIMO TYRIMO
(ataskaita DA – 03 metinė)
TEISINIS PAGRINDAS
Lietuvos Respublikos statistikos įstatymas (Žin., 1993, Nr. 54-1048; 1999, Nr. 114-3299).
TYRIMO RŪŠIS, TIKSLAS IR APIMTIS
Tai – ištisinis tyrimas. Darbo apmokėjimo ataskaitą pildo visų nuosavybės formų įmonės, įstaigos ir organizacijos, išskyrus individualias (personalines) įmones.
Tyrimo tikslas – nustatyti samdomųjų darbuotojų darbo užmokesčio dydį ir pokyčius šalies ūkyje pagal ekonomikos sektorius ir ekonominės veiklos rūšis. Tyrimo rezultatai reikalingi ekonominiams, konjunktūros ir tarifų politikos sprendimams.
Tiriamasis laikotarpis – ataskaitiniai kalendoriniai metai.
DUOMENŲ PATEIKIMO PAREIGA
Lietuvos Respublikos statistikos įstatymo 14 straipsnis.
Juridiniai asmenys bei juridinio asmens teisių neturinčios įmonės, įstaigos ir organizacijos privalo neatlygintinai teikti statistinius duomenis Oficialiosios statistikos darbų programai įgyvendinti.
DUOMENŲ KONFIDENCIALUMAS
Lietuvos Respublikos statistikos įstatymo 15 straipsnis.
Oficialiosios statistikos duomenys, jeigu pagal juos tiesiogiai ar netiesiogiai galima identifikuoti respondentą, apie kurį ar kurio veiklos rezultatus buvo surinkti pirminiai statistiniai duomenys, yra konfidencialūs ir saugomi įstatymo nustatyta tvarka.
STATISTIKOS DUOMENŲ PATEIKIMO TVARKOS PAŽEIDIMAS
Lietuvos Respublikos statistikos įstatymo 17 straipsnis.
Fiziniai asmenys, įmonių, įstaigų ar organizacijų vadovai ir kiti atsakingi už oficialiosios statistikos duomenų rengimą ir teikimą asmenys, pažeidę šio įstatymo ir kitų su statistika susijusių teisės aktų reikalavimus, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1732 straipsnis (Žin., 1992, Nr. 21-610; 2000, Nr. 54-1557).
Statistikos duomenų nepateikimas nustatyta tvarka oficialiąją statistiką tvarkančioms institucijoms ir įstaigoms arba melagingų statistikos duomenų joms pateikimas užtraukia baudą nuo 500 iki 1000 Lt.
Tokia pat veika, padaryta asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytus pažeidimus užtraukia baudą nuo 3000 iki 6000 Lt.
Dokumentų, patvirtinančių pateiktus statistinius duomenis, nepateikimas oficialiąją statistiką tvarkančių institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojams arba šių dokumentų nuslėpimas, taip pat minėtų valstybės tarnautojų teisėtų reikalavimų nevykdymas užtraukia baudą pareigūnams nuo 500 iki 1000 Lt.
PAAIŠKINIMAI DARBO APMOKĖJIMO ATASKAITAI
DA–03 metinė PILDYTI
BENDRIEJI NURODYMAI
1. STATISTINIO TYRIMO TIKSLAS
Šią ataskaitą pildo visų ekonominės veiklos rūšių įmonės, įstaigos ir organizacijos, neatsižvelgiant į jų nuosavybės formą. Joje pateikiamos žinios apie visų darbuotojų, dirbančių pagrindinėje ir ne pagrindinėje darbovietėje pagal darbo sutartis (terminuotas ir neterminuotas), skaičių bei darbo apmokėjimą ataskaitiniais metais.
Individualios (personalinės) įmonės minėtos ataskaitos nepildo.
2. ĮMONĖS, ĮSTAIGOS AR ORGANIZACIJOS KODAS
Ataskaitos adresinėje dalyje kiekviena įmonė, įstaiga ir organizacija įrašo savo kodą, nurodytą registracijos pažymėjime. Tai – septynių ženklų numeris.
3. EKONOMINĖS VEIKLOS RŪŠIS
Įmonės, kurios užsiima įvairia gamybine veikla, nurodo tą veiklą, iš kurios gauna daugiausia pajamų.
4. STATISTINIO TYRIMO LAIKOTARPIS – ataskaitiniai kalendoriniai metai.
RODIKLIŲ SĄVOKOS IR APSKAIČIAVIMO BŪDAI
I. DARBUOTOJŲ SKAIČIUS IR DARBO LAIKAS
Darbuotojas – asmuo, sudaręs darbo sutartį su įmone, įstaiga ar organizacija, remiantis Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymu (Žin., 1991, Nr. 36-973; 2000, Nr. 61-1828) ir gaunantis darbo užmokestį neatsižvelgiant į atliekamo darbo pobūdį, dirbtų valandų skaičių (visa darbo diena ar ne visa darbo diena) ir sutarties trukmę (terminuota ar neterminuota), neatsižvelgiant į tai, ar jam ši darbovietė yra pagrindinė, ar ne pagrindinė.
Į samdomųjų darbuotojų skaičių įskaitomi darbuotojai, sudarę darbo sutartis, be to, sąlygiškai priskiriami pareigūnai, dirbantys statutiniais pagrindais (vidaus reikalų, krašto apsaugos, saugumo ir kt. tarnybose), valstybės politikai, viešojo administravimo valstybės tarnautojai, su kuriais, remiantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymu (Žin., 1999, Nr. 66-2130; 2000, Nr. 105-3312), darbo sutartys nesudaromos.
Į darbuotojų skaičių neįskaitoma: moterys, kurioms suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, atostogos vaikui prižiūrėti iki jam sueis treji metai; asmenys, atliekantys karinę arba alternatyviąją tarnybą; darbuotojai, dirbantys pagal autorines sutartis, pagal patentą; mokiniai, su kuriais nesudaryta darbo sutartis. Be to, neįskaitomi vadovai, kurie apmokami tik iš pelno.
1 skiltis VIDUTINIS DARBUOTOJŲ SKAIČIUS
Minėtoje skiltyje nurodomas vidutinis darbuotojų skaičius. Jis taikomas gyventojų užimtumui apibūdinti. Į vidutinį darbuotojų skaičių įskaitomi pagrindinės darbovietės darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, neatsižvelgiant į jų darbo laiko trukmę, taip pat pareigūnai, dirbantys statutiniais pagrindais (vidaus reikalų, krašto apsaugos, saugumo ir kt. tarnybose), valstybės politikai, viešojo administravimo valstybės tarnautojai, su kuriais darbo sutartys nesudaromos, remiantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymu.
Į vidutinį darbuotojų skaičių įskaitomi pagrindinėje darbovietėje ne tik visą darbo dieną dirbantys darbuotojai, bet ir darbuotojai, dirbantys trumpesnį darbo laiką (pvz., dirbantys mažiau negu vienu etatu), taip pat sirgę, atleisti iš darbo arba priimti į darbą ne nuo metų pradžios. Be to, į šį darbuotojų skaičių įskaitomi darbuotojai, dirbantys pagrindinėje darbovietėje pagal terminuotas darbo sutartis.
Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad šioje eilutėje nurodomas pagrindinės darbovietės darbuotojų – fizinių asmenų, o ne etatų skaičius. Pvz., jeigu įmonėje 3 darbuotojai turi po 0.5 etato ir 2 darbuotojai po 0.75 etato, tai reikėtų nurodyti 5 darbuotojus.
Vidutinis darbuotojų skaičius nustatomas dviem būdais:
1. Įmonėse, kuriose didelė darbuotojų kaita, vidutinis darbuotojų skaičius apskaičiuojamas sudėjus ataskaitinių metų kiekvienos kalendorinės dienos darbuotojų skaičių ir gautą sumą padalinus iš tų metų kalendorinių dienų skaičiaus. Švenčių ir poilsio dienoms nurodomas paskutinės darbo dienos darbuotojų skaičius. Įmonės, kuriose darbo savaitė yra trumpesnė nei 5 – 6 dienos, likusioms nustatytos darbo savaitės dienoms pakartoja paskutinės darbo dienos darbuotojų skaičių.
Darbuotojai, nedirbę dėl prastovų ar išėję nemokamų atostogų, įskaitomi į vidutinį darbuotojų skaičių, todėl jų skaičius turėtų būti nurodomas kiekvieną kalendorinę dieną.
2. Įmonių, kuriose darbuotojų kaita nedidelė, vidutinis darbuotojų skaičius apskaičiuojamas taikant chronologinį vidurkį pagal tokią formulę:
;
kur:
– vidutinis darbuotojų skaičius
Dgro – ikiataskaitinių metų gruodžio 31 d. darbuotojų skaičius
Ds – ataskaitinių metų sausio 31 d. darbuotojų skaičius
Dv – ataskaitinių metų vasario 28 d. arba 29 d. darbuotojų skaičius
M
Dl – ataskaitinių metų lapkričio 30 d. darbuotojų skaičius
Dgr1 – ataskaitinių metų gruodžio 31 d. darbuotojų skaičius
Jei paskutinė mėnesio diena yra poilsio ar švenčių diena, imamas paskutinės darbo dienos darbuotojų skaičius. Įmonėse, kuriose darbo savaitė yra trumpesnė nei 5–6 dienos, paskutine darbo diena yra laikoma faktiškai dirbta diena ir imamas jos darbuotojų skaičius.
Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad apskaičiuojant vidutinį darbuotojų skaičių, atitinkama suma dalijama iš 12 ir tuo atveju, jei įmonė, įstaiga ar organizacija savo veiklą vykdė ne ištisus metus, o dalį metų.
Įmonė, įstaiga ar organizacija, atsižvelgdama į tai, kokia jų darbuotojų kaita, pasirenka vieną iš šių vidurkių apskaičiavimo būdų.
2 skiltis VIDUTINIS NE VISĄ DARBO DIENĄ AR SAVAITĘ DIRBANČIŲ DARBUOTOJŲ SKAIČIUS
Minėtoje skiltyje nurodomas ne visą darbo dieną ar savaitę pagrindinėje darbovietėje dirbusių darbuotojų skaičius. Tai darbuotojai savo noru dirbę sutrumpintą darbo laiką (mažiau nei 1 etatu) negu įstatymų ar kolektyvinėje sutartyje nustatyta normali darbo trukmė (pusę dienos, tris ketvirtadalius normalios darbo trukmės ir pan.). Čia nurodomas darbuotojų – fizinių asmenų skaičius, neatsižvelgiant į jų darbo laiko trukmę.
Ne visos darbo dienos ar savaitės darbo laiko nustatymo tvarką reglamentuoja 1995 m. sausio 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 21 „Dėl ne visos darbo dienos arba savaitės darbo laiko nustatymo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1995, Nr. 5-92; 1999, Nr. 48-1552).
Jei darbuotojai dirba įstatymų ar kolektyvinėje sutartyje nustatytą sutrumpintą darbo laiką, bet jiems paliekamas darbo užmokesčio vidurkis, jie laikomi dirbančiais visą darbo dieną.
Vidutinis ne visą darbo dieną ar savaitę dirbusių darbuotojų skaičius apskaičiuojamas pagal pirmiau nurodytą vidutinio darbuotojų skaičiaus apskaičiavimo metodiką.
3, 4 skiltys VIDUTINIS DARBUOTOJŲ, FINANSUOJAMŲ IŠ BIUDŽETŲ IR NEBIUDŽETINIŲ FONDŲ, SKAIČIUS
Šias skiltis pildo biudžetinės įstaigos ir organizacijos, taip pat įmonės, gaunančios darbo užmokesčio lėšas iš valstybės arba savivaldybių biudžetų ir nebiudžetinių fondų.
Šiose skiltyse nurodomas pagrindinės darbovietės darbuotojų skaičius, neatsižvelgiant į jų darbo laiko trukmę.
Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad šiose skiltyse nurodomas darbuotojų, finansuojamų iš nacionalinio biudžeto (valstybės ir savivaldybių), valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto bei iš valstybės ir savivaldybių nebiudžetinių fondų, skaičius.
Darbuotojai, finansuojami iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto bei sveikatos draudimo fondo biudžeto, priskiriami prie darbuotojų, finansuojamų iš valstybės biudžeto.
Darbuotojai, finansuojami iš nebiudžetinių fondų (juos sudaro valstybės ir savivaldybių nebiudžetiniai fondai), atsižvelgiant į finansavimo šaltinį, priskiriami prie finansuojamų iš valstybės ar savivaldybių biudžetų darbuotojų.
5 skiltis VIDUTINIS SĄLYGINIS DARBUOTOJŲ SKAIČIUS
Tai visą mėnesį visą darbo dieną dirbusių darbuotojų skaičiaus bei ne visą mėnesį ir ne visą darbo dieną arba savaitę dirbusių darbuotojų skaičiaus, perskaičiuoto į dirbusius visą mėnesį visą darbo dieną, suma.
Šis rodiklis taikomas darbuotojų vidutiniam darbo užmokesčiui nustatyti. Einamųjų darbo apmokėjimo statistinių tyrimų tikslas – nustatyti samdomųjų darbuotojų, dirbusių visą mėnesį visą darbo dieną, vidutinį mėnesinį darbo užmokestį. Į vidutinį sąlyginį darbuotojų skaičių įskaitomi visi pagrindinės ir ne pagrindinės darbovietės darbuotojai, sudarę darbo sutartis, be to, sąlygiškai priskiriami pareigūnai, dirbantys statutiniais pagrindais (vidaus reikalų, krašto apsaugos, saugumo ir kt. tarnybose), valstybės politikai, viešojo administravimo valstybės tarnautojai, su kuriais, remiantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymu, darbo sutartys nesudaromos.
Bendrą vidutinį sąlyginį darbuotojų skaičių sudaro 2 rodiklių suma, t. y. vidutinis visą mėnesį visą darbo dieną ar savaitę dirbusių darbuotojų skaičius bei ne visą mėnesį ir ne visą darbo dieną arba savaitę dirbusių darbuotojų skaičius, perskaičiuotas į dirbusius visą mėnesį visą darbo dieną.
Darbuotojai, dirbantys visą darbo dieną arba savaitę – tai asmenys, kurie dirba įstatymų arba kolektyvinėje sutartyje nustatytą visą darbo laiko trukmę. Remiantis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (Žin., 1993, Nr. 55-1064; 2000, Nr. 95-2968) 40 straipsniu, normali darbuotojų, tarp jų pamaininių darbuotojų, darbo laiko trukmė įmonėse negali būti ilgesnė kaip 40 valandų per savaitę.
Jei darbuotojai įstatymų nustatyta tvarka dirba sutrumpintą darbo laiką, bet jiems mokamas darbo užmokesčio vidurkis, jie laikomi dirbusiais visą darbo dieną.
Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad darbuotojai, kurie dėl ligos, įdarbinimo, atleidimo iš darbo ar kitų priežasčių dirbo ne visą mėnesį ar ne visą darbo dieną arba savaitę, perskaičiuojami į darbuotojus, dirbusius visą mėnesį visą darbo dieną.
Darbuotojai, dirbantys ne visą mėnesį – tai asmenys dėl ligų, priėmimo į darbą, atleidimo iš darbo ar kitų priežasčių dirbę ne visą mėnesį.
Darbuotojai, dirbantys ne visą darbo dieną arba savaitę – tai asmenys, dirbantys pagrindinėje ar ne pagrindinėje darbovietėje trumpiau (pusę dienos, tris ketvirtadalius normalios darbo trukmės ir pan.) negu įstatymų ar kolektyvinėje sutartyje nustatyta normali darbo laiko trukmė.
Darbuotojai, dirbę ne visą mėnesį (dėl ligų ar kitų priežasčių) ir ne visą darbo dieną arba savaitę, perskaičiuojami į darbuotojus, dirbančius visą mėnesį visą darbo dieną, siekiant išvengti nurodytų veiksnių įtakos darbo užmokesčio vidurkiui.
Darbuotojai, dirbę ne visą mėnesį ir ne visą darbo dieną ar savaitę į darbuotojus, dirbančius visą mėnesį visą darbo dieną, perskaičiuojami dvejopai, atsižvelgiant į tai, kokia darbo laiko apskaita taikoma įmonėje (normalioji, suminė).
1. Normalioji darbo laiko apskaita – tai įmonės kolektyvinėje sutartyje nustatyta darbo dienos (pamainos) ir darbo savaitės trukmė, kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 40 straipsniu, negali būti ilgesnė kaip 40 valandų per savaitę.
Įmonėse, kuriose taikoma normalioji darbo laiko apskaita, ne visą mėnesį ne visą darbo dieną dirbę darbuotojai į dirbančius visą mėnesį visą darbo dieną perskaičiuojami tokiu būdu:
1) susumuojamos tokių darbuotojų apmokėtos darbo valandos per mėnesį;
2) gauta suma dalijama iš įmonėje nustatytos darbo dienos trukmės ir gaunamas sąlyginis žmogaus darbo dienų skaičius;
3) gautas sąlyginis žmogaus darbo dienų skaičius dalijamas iš įmonėje nustatyto ataskaitinio mėnesio darbo dienų skaičiaus.
2. Įmonėse, kuriose taikoma suminė darbo laiko apskaita, perskaičiuojama tokiu būdu:
1) susumuojamas darbuotojų, dirbusių ne visą mėnesį ir ne visą darbo dieną, apmokėtų valandų skaičius per mėnesį;
2) gauta suma dalijama iš įmonėje nustatytos mėnesio darbo laiko normos.
Biudžetinėse įstaigose ir organizacijose, kuriose taikoma įstatymo nustatyta 40 ar 36 valandų darbo savaitė, ne visą darbo dieną arba savaitę dirbantys darbuotojai, išdirbę visą mėnesį, perskaičiuojami į dirbančius visą mėnesį visą darbo dieną, atsižvelgiant į tai, kokią etato dalį jie turi. Darbuotojai, turintys 0.25, 0.50 ar 0.75 etato ir ataskaitinį mėnesį dirbę visą mėnesį, perskaičiuojami į dirbusius visą mėnesį visą darbo dieną paprastu būdu, tai yra sumuojant turimų etatų dalis.
Pvz., du darbuotojai turi 0.25, keturi – 0.50 ir du – 0.75 etato.
Skaičiuojama taip: 2 x 0.25 + 4 x 0.50 + 2 x 0.75 = 4
Taigi perskaičiuotas į dirbančius visą mėnesį visą darbo dieną darbuotojų skaičius lygus 4 žmonėms.
Jei darbuotojas dėl ligos, įdarbinimo ar kitų priežasčių dirbo ne visas mėnesio dienas, tada perskaičiuojama atsižvelgiant į apmokėtas darbo valandas per mėnesį. Visų pirma darbuotojų turimos etatų dalys išreiškiamos valandomis.
Kai darbo savaitės trukmė – 40 val.
Kai darbo savaitės trukmė – 36 val.
0.25 etato = 2 valandos
0.25 etato = 1.5 valandos
0.50 etato = 4 valandos
0.50 etato = 3 valandos
0.75 etato = 6 valandos
0.75 etato = 4.5 valandos
Tada susumuojamas tokių darbuotojų apmokėtų valandų skaičius per mėnesį. Gauta suma dalijama iš darbo dienos trukmės (8 val. arba 6 val.) ir iš darbo dienų skaičiaus per mėnesį.
Vidutinis sąlyginis darbuotojų skaičius ataskaitiniais metais apskaičiuojamas sudėjus kiekvieno ataskaitinių metų mėnesio bendrą vidutinį sąlyginį darbuotojų skaičių ir gautą sumą dalijant iš 12.
Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad apskaičiuojant vidutinį sąlyginį darbuotojų skaičių dalijama iš 12 ir tuo atveju, kai įmonė, įstaiga ar organizacija savo veiklą vykdė ne ištisus metus, o dalį metų.
6 skiltis FAKTIŠKAI APMOKĖTŲ ŽMOGAUS VALANDŲ SKAIČIUS
Faktiškai apmokėtas darbo laikas – tai darbuotojų normalios darbo trukmės ir viršvalandžių suma, taip pat nedirbtas, bet darbdavio įstatymų ar kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka apmokėtas laikas, pvz., pirmosios dvi kalendorinės nedarbingumo dėl ligos dienos, už kurias darbdavys sumoka iš savo lėšų ir kurias reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (Žin., 1991, Nr. 17-447; 1995, Nr. 89-1987) 8 straipsnis; darbdavio apmokėtos prastovos; atostogų laikas. Čia neįskaitomos kalendorinės nedarbingumo dėl ligos dienos, už kurias pašalpos mokamos iš valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų.
Ataskaitos 6 skiltyje nurodomas visų darbuotojų (nurodytų 5 skiltyje), kuriems apskaičiuotas darbo užmokestis, faktiškai apmokėtų valandų skaičius per metus.
7 skiltis FAKTIŠKAI DIRBTŲ ŽMOGAUS VALANDŲ SKAIČIUS
Faktiškai dirbtas laikas – tai darbuotojų normalios darbo trukmės ir viršvalandžių suma.
Normali darbo trukmė – įstatymų ar kolektyvinės sutarties nustatyta darbo trukmė (dienos, pamainos ar savaitės).
Viršvalandžiai – laikas, kai dirbamas darbas viršija kolektyvinėje sutartyje arba vidaus tvarkos taisyklėse nustatytą darbo laiko trukmę ir už kurį mokama pagal padidintus tarifus (ne mažiau kaip pusantro darbuotojui nustatyto valandinio tarifinio atlygio (mėnesinės algos)).
Į faktiškai dirbtą laiką įskaitoma: laikas darbo vietoje, kai pasiruošiama darbui; atliekamas remontas ar kiti aptarnavimo darbai; paruošiami ir valomi instrumentai; rengiami važtaraščiai, grafikai ir ataskaitos; prastovų laikas, praleistas darbo vietoje dėl tokių priežasčių kaip darbo nebuvimas, įrengimų gedimas, nelaimingas atsitikimas ir t. t., kai pagal darbo arba kolektyvinę sutartį numatoma už tą laiką sumokėti; trumpos pertraukos darbo vietoje, pvz., arbatos ar kavos pertraukėlės.
Į faktiškai dirbtą laiką neįskaitoma: apmokėtas, bet faktiškai nedirbtas laikas, pvz., atostogos, ligos dienos; pertrauka pailsėti ir pavalgyti; laikas, sugaištas kelionėms į darbo vietą ir atgal.
Minėtoje skiltyje nurodoma visų darbuotojų (nurodytų 5 skiltyje), kuriems apskaičiuotas darbo užmokestis, faktiškai dirbtų valandų suma per metus. Nedirbtos, bet apmokėtos valandos čia neįskaitomos.
8 skiltis ĮMONĖS KAPITALO DALIS, PRIKLAUSANTI VALSTYBEI AR SAVIVALDYBEI
Valstybei gali atstovauti valstybės bei savivaldybių institucijos, todėl šioje skiltyje nurodoma pastarosioms priklausanti įmonės, įstaigos ar organizacijos kapitalo dalis. Šis rodiklis atitinka įmonės pagrindinių finansinių rodiklių ataskaitą F–01 (eil.201+202+203+204).
9, 10 skiltys NUSTATYTA DARBO SAVAITĖS TRUKMĖ
Remiantis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 42 straipsniu, darbo dienų skaičius per savaitę, darbo dienos (pamainos) pradžia, pabaiga, pertrauka pailsėti ir pavalgyti, papildomos ir specialios pertraukos darbo metu nustatomos vidaus darbo tvarkos taisyklėse, darbo (pamainų) grafikuose, o jie tvirtinami kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka. Jei įmonėje kolektyvinė sutartis nesudaroma, darbo grafiką tvirtina darbdavys.
Darbuotojams nustatoma penkių darbo dienų savaitė su dviem poilsio dienomis.
Įmonėse, kuriose dėl gamybos pobūdžio ar kitų sąlygų penkių darbo dienų savaitė neįmanoma, nustatoma šešių darbo dienų savaitė su viena poilsio diena.
Normali darbuotojų darbo trukmė įmonėse negali būti ilgesnė kaip 40 valandų per savaitę (žr. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 40 str.). Darbo dienos (pamainos) trukmė įmonėje nustatoma pagal darbo dienų (pamainų) skaičių per savaitę.
Kai kurių kategorijų darbuotojams nustatomas sutrumpintas darbo laikas (žr. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 41 str.).
Esant šešių dienų darbo savaitei, darbo laikas negali trukti ilgiau kaip 7 valandas, kai savaitės darbo laiko norma – 40 valandų.
Atsižvelgiant į tai, kokia Jūsų įmonėje daugumos darbuotojų darbo savaitės trukmė dienomis (5 ar 6 dienos), atitinkamai reikia nurodyti darbo savaitės trukmę valandomis.
Užpildykite tik vieną skiltį – 9 arba 10. Jeigu įmonės dėl finansinių ar kitų priežasčių dirba sutrumpintą darbo savaitę (3 ar 4 darbo dienas), ataskaitos 9 ar 10 skiltyje parodoma ne faktiškai dirbta savaitės trukmė, o kolektyvinėje sutartyje nustatyta savaitės darbo trukmė.
11 skiltis VIDUTINĖ NUSTATYTA DARBO MĖNESIO TRUKMĖ
Šią skiltį užpildo tos įmonės, kuriose įvesta suminė darbo laiko apskaita. Nepertraukiamai dirbančiose įmonėse, taip pat atskiruose cechuose, baruose, darbuose, kur yra nepertraukiamas darbo dienos režimas, ir darbuose, kur dėl gamybinių, techninių ir kitų sąlygų negalima taikyti konkrečiai darbuotojų kategorijai ar darbams nustatytos dienos ar savaitės darbo laiko trukmės, gali būti įvedama suminė darbo laiko apskaita. Įvedus suminę darbo laiko apskaitą, privalo būti garantuota, kad vidutinė maksimali savaitės darbo laiko trukmė per 4 mėnesių suminės darbo laiko apskaitos laikotarpį neviršytų 48 valandų per savaitę ir 12 valandų per darbo dieną.
Esant suminei darbo laiko apskaitai, privalo būti garantuota Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nustatyta paros bei savaitės nepertraukiamo poilsio trukmė.
Darbus, sąlygas, kurioms esant gali būti įvesta suminė darbo laiko apskaita, suminės darbo laiko apskaitos įvedimo įmonėse tvarką nustato Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad tos įmonės, kuriose įvesta suminė darbo laiko apskaita, 9–10 skilčių nepildo.
II. DARBUOTOJŲ DARBO APMOKĖJIMAS
1 skiltis BRUTO DARBO UŽMOKESČIO LĖŠOS
Tai visiems darbuotojams, dirbusiems pagal darbo, autorines sutartis, pagal patentą bei dirbantiems statutiniais pagrindais, per metus apskaičiuota pinigų suma, įskaitant privalomuosius atskaitymus (fizinių asmenų pajamų ir darbuotojų privalomojo valstybinio socialinio draudimo mokesčius).
Į bruto darbo užmokesčio lėšas įskaitoma: darbo užmokestis už atliktą darbą ar dirbtą laiką (pareiginė alga); priemokos (už darbą triukšmingomis, kenksmingomis, pavojingomis darbo sąlygomis, darbą nakties metu, viršvalandžius, darbą poilsio ir švenčių dienomis, už darbą pamainomis, už papildomų funkcijų, darbų ir paslaugų atlikimą ir kt.); priedai (už darbuotojo profesionalumą, kvalifikaciją, sąžiningumą, punktualumą ir kt.); premijos (vienkartinės ir reguliarios); vienkartinės išmokos; užmokestis už nedirbtą laiką (atostogas, prastovas, kitas nedirbtas dienas įstatymų arba kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka, už pirmąsias dvi kalendorines nedarbingumo dėl ligos dienas, už kurias darbdavys sumoka iš savo lėšų, papildomas atostogų dienas ir pan.); tantjemos; autorinis honoraras laikraščių, žurnalų, telegramų ir spaudos agentūrų, leidyklų, televizijos, radijo ir panašių organizacijų darbuotojams; valstybės kompensuotos darbdavio išlaidos darbo užmokesčiui; delspinigiai už laiku neišmokėtą darbo užmokestį; išeitinės pašalpos ir kompensacijos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymą ar pagal kolektyvinėje sutartyje numatytas darbo sutarčių nutraukimo sąlygas; piniginės kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas; kitos išmokos.
Į darbo užmokesčio lėšų sumą neįskaitoma: dividendai, materialinės pašalpos, dotacijos darbuotojų maitinimui, kompensacinio pobūdžio išmokos (už butų nuomą, komunalines paslaugas, mėnesinius transporto bilietus ir pan.), negrąžintinos paskolos gyvenamųjų namų ir butų statybai, pašalpos laikinojo nedarbingumo metu ir kitos išmokos iš valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų, komandiruočių išlaidos (dienpinigiai, gyvenamosios patalpos nuomojimo išlaidos ir pan.).
Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis – ikimokestinis darbo užmokestis, tenkantis vienam samdomajam darbuotojui per mėnesį, statistiniams tikslams apskaičiuojamas tokiu būdu. Iš bruto darbo užmokesčio lėšų sumos atimamos dirbusių pagal autorines sutartis, pagal patentą darbuotojų darbo užmokesčio sumos, delspinigių, išeitinių pašalpų ir kompensacijų, piniginių kompensacijų už nepanaudotas kasmetines atostogas sumos bei įmonės direktorių valdybos ar bendrovės valdybos narių (kuriems ši darbovietė nėra pagrindinė) darbo užmokesčio sumos. Gauta suma dalijama iš vidutinio sąlyginio darbuotojų skaičiaus (nurodyto ataskaitos I skyriaus 5 skl.) ir iš 12.
Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad į darbo užmokesčio lėšas įskaitomos lėšos už pirmąsias 2 laikinojo nedarbingumo kalendorines dienas, kurias moka darbdavys iš savo lėšų. Čia neįskaitomos laikinojo nedarbingumo pašalpos, mokamos iš valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų.
2 skiltis BRUTO DARBO UŽMOKESČIO LĖŠOS DARBUOTOJAMS, DIRBUSIEMS PAGAL AUTORINES SUTARTIS, PAGAL PATENTĄ BEI DELSPINIGIAI
Šioje skiltyje nurodoma darbuotojams, dirbantiems pagal autorines sutartis, pagal patentą, apskaičiuota darbo užmokesčio lėšų suma per metus. Dirbant pagal autorines sutartis, fizinių asmenų pajamų mokesčio tarifas sudaro 13 procentų nuo gautų pajamų sumos. Čia taip pat įskaitomos per metus apskaičiuotos delspinigių sumos.
Autorinis honoraras laikraščių, žurnalų, telegramų ir spaudos agentūrų, leidyklų, televizijos, radijo ir panašių organizacijų darbuotojams, dirbantiems pagal autorines sutartis, šioje skiltyje neįskaitomas. Pirmiau paminėtiems darbuotojams apskaičiuotos autorinio honoraro sumos įtraukiamos tik į bendrą bruto darbo užmokesčio sumą (II skyriaus 1 skiltį).
Visi įmonėje, įstaigoje ir organizacijoje atliekami darbai, kuriuos fizinis asmuo dirba susitaręs su darbdaviu ar jo įgaliotu asmeniu, turi būti įforminami darbo sutartimi. Ši nuostata netaikoma darbams, atliekamiems pagal autorines sutartis ir fiziniams asmenims, dirbantiems pagal patentą. Darbo užmokestis, apskaičiuotas pagal paminėtas sutartis, nurodomas ataskaitos II skyriaus 2 skiltyje.
Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad į šią skiltį taip pat įskaitomos įmonės direktorių valdybos ar bendrovės valdybos narių (kuriems ši darbovietė nėra pagrindinė) darbo užmokesčio sumos.
3 skiltis IŠEITINĖS PAŠALPOS IR KOMPENSACIJOS
Tai darbdavio atleistiems darbuotojams išmokamos piniginės išmokos: išeitinės pašalpos ir kompensacijos; piniginės kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas.
Išeitinės pašalpos ir kompensacijos mokamos pagal Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymą, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymą ar pagal kolektyvinėje sutartyje nustatytas darbo sutarčių nutraukimo sąlygas.
Piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas išmokama nutraukiant darbo sutartį, neatsižvelgiant į jos terminą.
4 skiltis REGULIARIOS ir vienkartinĖS PREMIJOS
Šioje skiltyje nurodomos premijos, apskaičiuotos ataskaitiniais metais. Čia įskaitomos premijos, apskaičiuotos už ikiataskaitinių metų metinius darbo rezultatus (išmokėtos ataskaitiniais metais). Ankstesnių metų priskaitymai čia neįskaitomi. Reguliarios premijos – tai reguliariai kas mėnesį, kas ketvirtį, kas pusmetį ar metus mokamos premijos. Vienkartinės premijos – tai nereguliaraus periodiškumo arba kartą per metus mokamos išmokos (Velykų, Kalėdų ir pan.).
5 skiltis PREMIJOS IŠ PELNO
Iš visos apskaičiuotos premijų sumos, nurodytos 4 skiltyje, išskiriamos premijos iš pelno, apskaičiuotos per ataskaitinius metus. Šį rodiklį nurodo pelno siekiančios įmonės. Biudžetinės įstaigos ir organizacijos premijų iš pelno neturi, todėl šios skilties nepildo.
6 skiltis BRUTO DARBO UŽMOKESČIO LĖŠOS NE VISĄ DARBO DIENĄ AR SAVAITĘ DIRBUSIEMS DARBUOTOJAMS
Tai darbuotojams, dirbusiems pagrindinėje darbovietėje ne visą darbo dieną ar savaitę (nurodytiems ataskaitos I skyriaus 2 skl.) apskaičiuota darbo užmokesčio lėšų suma per metus.
7 skiltis BRUTO DARBO UŽMOKESČIO LĖŠOS DARBUOTOJAMS, DIRBUSIEMS NE PAGRINDINĖJE DARBOVIETĖJE
Šioje skiltyje nurodoma darbuotojų, dirbančių ne pagrindinėje darbovietėje (kurie įskaityti į I skyriaus 5 skl.), bruto darbo užmokesčio lėšų suma.
8 skiltis BRUTO DARBO UŽMOKESČIO LĖŠOS DARBUOTOJAMS, FINANSUOJAMIEMS IŠ VALSTYBĖS BIUDŽETO
Čia nurodoma darbuotojams, finansuojamiems iš valstybės biudžeto ir iš valstybės nebiudžetinių fondų (nurodytiems I skyriaus 3 skl.), apskaičiuota darbo užmokesčio lėšų suma. Jei iš valstybės biudžeto finansuojami visi darbuotojai, tai ataskaitos I skyriaus 1 ir 3 skiltyse darbuotojų skaičius sutampa. Jei biudžetinėje įstaigoje yra darbuotojų, finansuojamų iš ūkiskaitiniu būdu uždirbtų lėšų, tai darbuotojų skaičius I skyriaus 1 skiltyje yra didesnis už 3 skiltyje nurodytą darbuotojų skaičių. Analogiška kontrolė būdinga ir ataskaitos II skyriui. Jei iš valstybės biudžeto finansuojami visi darbuotojai, tai jiems apskaičiuota darbo užmokesčio lėšų suma II skyriaus 1 ir 8 skiltyse sutampa (jeigu nėra priskaitymų darbuotojams, dirbantiems pagal autorines sutartis, pagal patentą bei neišmokėtos delspinigių, išeitinių pašalpų ir kompensacijų sumos ir pan.).
9 skiltis BRUTO DARBO UŽMOKESČIO LĖŠOS DARBUOTOJAMS, FINANSUOJAMIEMS IŠ SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ
Čia nurodoma apskaičiuotos darbo užmokesčio lėšos darbuotojams, finansuojamiems iš savivaldybių biudžetų ir savivaldybių nebiudžetinių fondų (nurodytiems I skyriaus 4 skl.).
Jei biudžetinėje įstaigoje yra darbuotojų, finansuojamų iš valstybės ir savivaldybės biudžetų, tai darbuotojų skaičius ir jiems apskaičiuota darbo užmokesčio lėšų suma turėtų būti nurodoma atitinkamose ataskaitos skiltyse (I skyriaus 3 ir 4 skl. bei II skyriaus 8 ir 9 skl.) …
DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.