STATISTIKOS DEPARTAMENTO PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS GENERALINIO DIREKTORIAUS Į S A K Y M A S DĖL DARBO APMOKĖJIMO STATISTINIŲ ATASKAITŲ PATVIRTINIMO 2000 m. gruodžio 22 d. Nr. 141 Vilnius Siekdamas įgyvendinti Lietuvos Respublikos statistikos įstatymo (Žin., 1993, Nr. 54-1048; 1999, Nr. 114-3299) nuostatas ir vadovaudamasis įstatymo 12 straipsnio 2 punktu,

1. Tvirtinu pridedamas statistines ataskaitas: 1.
2. Metinio periodiškumo darbo apmokėjimo DA-03 ir paaiškinimus jai pildyti; 1.
3. Ketvirtinio periodiškumo darbo apmokėjimo DA-01 ir paaiškinimus jai pildyti; 1.
4. Vienkartinio periodiškumo atskirų profesijų darbuotojų darbo apmokėjimo DA-06 ir paaiškinimus jai pildyti.
5. Laikau netekusiais galios Statistikos departamento generalinio direktoriaus 1995 12 15 nutarimą Nr. 38 „Dėl statistinių ataskaitų patvirtinimo“, 1996 11 18 įsakymą Nr. 69 „Dėl statistinių ataskaitų patvirtinimo“, 1999 12 13 įsakymą Nr. 102 „Dėl statistinės ataskaitos patvirtinimo“. GENERALINIS DIREKTORIUS P. ADLYS ______________ Darbo statistikos skyrius tel. 36 48 30, 36 48 40, faks. 36 48 60, Gedimino pr. 29, 2746 Vilnius Įmonės kodas registre Įmonės pavadinimas Adresas Pagrindinės veiklos kodas (EVRK) Pagrindinės veiklos pavadinimas (EVRK) Sąlyginis kodas (pildo teritorinė statistikos įstaiga) Teritorijos kodas Nuosavybės formos kodas Įmonės rūšies kodas Darbuotojų skaičius ir darbo apmokėjimas Eil. Nr. Rodiklio pavadinimas Iš viso iš jų Darbininkai (D) Tarnautojai (T) mokytojai gydytojai 1 vyrai moterys vyrai moterys A B 1 2 3 4 5 6 1 Vidutinis darbuotojų skaičius x x x x x 2 Vidutinis sąlyginis darbuotojų skaičius2 3 Faktiškai apmokėtų žmogaus valandų skaičius x 4 Faktiškai dirbtų žmogaus valandų skaičius x 5 Bruto darbo užmokesčio lėšos, Lt 6 iš jų: premijos, priedai, priemokos x x x x x 7 Vidutinis bruto darbo užmokestis, Lt 2 (5 eil.: 2 eil.): 3 8 Draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokos, Lt x x x x x Jei rodiklių nukrypimai, palyginti su ikiataskaitiniu laikotarpiu, yra didesni, prašome nurodyti priežastis (žymėti þ): Priežastys D T Priežastys D T 1 Sezoniniai svyravimai 9 Darbo užmokesčio padidinimas: 2 Nemokamos atostogos 10 minimalios mėnesinės algos 3 Darbuotojų kaita 11 bazinės algos 4 Darbo apimties pasikeitimas 12 tarifinio atlygio 5 Priverstinis darbo laiko sutrumpinimas 13 Premijos, priedai, priemokos 6 Darbo dienų pasikeitimas 14 iš jų vienkartinės premijos, vienkartiniai priedai 7 Streikas 15 Įmonės statuso pasikeitimas 8 Ligos Kitos priežastys (nurodyti kokios) ........................................................................................... .................................................................................................................................................. Ataskaitą užpildė (vardas, pavardė ir parašas) Vadovas (vardas, pavardė ir parašas) A. V. Pareigos data tel. faks. tel. ______________ Patvirtinta: Statistikos departamento generalinio direktoriaus 2000 12 22 įsakymu Nr. 141 INFORMACIJA DĖL KETVIRTINIO DARBO APMOKĖJIMO TYRIMO (ataskaita DA – 01 ketvirtinė) TEISINIS PAGRINDAS Lietuvos Respublikos statistikos įstatymas (Žin., 1993, Nr. 54-1048; 1999, Nr. 114-3299). TYRIMO RŪŠIS, TIKSLAS IR APIMTIS Tai – atrankinis tyrimas. Darbo apmokėjimo ataskaitą pildo visų nuosavybės formų įmonės, įstaigos ir organizacijos, išskyrus individualias (personalines) įmones. Tyrimo tikslas – nustatyti samdomųjų darbuotojų darbo užmokesčio dydį ir pokyčius šalies ūkyje pagal ekonomikos sektorius ir ekonominės veiklos rūšis. Tyrimo rezultatai reikalingi ekonominiams, konjunktūros ir tarifų politikos sprendimams. Tiriamasis laikotarpis – I, II, III, IV ketvirčiai. DUOMENŲ PATEIKIMO PAREIGA Lietuvos Respublikos statistikos įstatymo 14 straipsnis. Juridiniai asmenys bei juridinio asmens teisių neturinčios įmonės, įstaigos ir organizacijos privalo neatlygintinai teikti statistinius duomenis Oficialiosios statistikos darbų programai įgyvendinti. DUOMENŲ KONFIDENCIALUMAS Lietuvos Respublikos statistikos įstatymo 15 straipsnis. Oficialiosios statistikos duomenys, jeigu pagal juos tiesiogiai ar netiesiogiai galima identifikuoti respondentą, apie kurį ar kurio veiklos rezultatus buvo surinkti pirminiai statistiniai duomenys, yra konfidencialūs ir saugomi įstatymo nustatyta tvarka. STATISTIKOS DUOMENŲ PATEIKIMO TVARKOS PAŽEIDIMAS Lietuvos Respublikos statistikos įstatymo 17 straipsnis. Fiziniai asmenys, įmonių, įstaigų ar organizacijų vadovai ir kiti atsakingi už oficialiosios statistikos duomenų rengimą ir teikimą asmenys, pažeidę šio įstatymo ir kitų su statistika susijusių teisės aktų reikalavimus, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1732 straipsnis (Žin., 1992, Nr. 21-610; 2000, Nr. 54-1557). Statistikos duomenų nepateikimas nustatyta tvarka oficialiąją statistiką tvarkančioms institucijoms ir įstaigoms arba melagingų statistikos duomenų joms pateikimas užtraukia baudą nuo 500 iki 1000 Lt. Tokia pat veika, padaryta asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytus pažeidimus užtraukia baudą nuo 3000 iki 6000 Lt. Dokumentų, patvirtinančių pateiktus statistinius duomenis, nepateikimas oficialiąją statistiką tvarkančių institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojams arba šių dokumentų nuslėpimas, taip pat minėtų valstybės tarnautojų teisėtų reikalavimų nevykdymas užtraukia baudą pareigūnams nuo 500 iki 1000 Lt. PAAIŠKINIMAI DARBO APMOKĖJIMO ATASKAITAI DA–01 ketvirtinė PILDYTI BENDRIEJI NURODYMAI
6. STATISTINIO TYRIMO Tikslas Šią ataskaitą pildo visos įmonės, įstaigos ir organizacijos, neatsižvelgiant į jų nuosavybės formą. Joje pateikiamos žinios apie visų darbuotojų (darbininkų ir tarnautojų), dirbančių pagal darbo sutartis (terminuotas ir neterminuotas), skaičių bei darbo apmokėjimą I, II, III, IV ketvirčiais. Individualios (personalinės) įmonės nurodytos ataskaitos nepildo.
7. ĮMONĖS, ĮSTAIGOS AR ORGANIZACIJOS KODAS Ataskaitos adresinėje dalyje kiekviena įmonė, įstaiga ar organizacija įrašo savo kodą, nurodytą registracijos pažymėjime. Tai – septynių ženklų numeris.
8. EKONOMINĖS VEIKLOS RŪŠIS Įmonės, kurios užsiima įvairia gamybine veikla, nurodo tą, iš kurios gauna daugiausia pajamų.
9. STATISTINIO TYRIMO LAIKOTARPIS – I, II, III ir IV ketvirčiai. RODIKLIŲ Sąvokos ir APSKAIČIAVIMO BŪDAI Visi darbuotojai, atsižvelgiant į atliekamo darbo pobūdį (protinis, fizinis), skirstomi į darbininkus ir tarnautojus. Tarnautojų sąvoka vartojama plačiąja prasme, ji aprėpia visų lygių vadovus, specialistus ir žemiausios kvalifikacijos tarnautojus (sekretores, mašininkes, duomenų paruošimo ir įvedimo į kompiuterį operatorius, kasininkus, telefono stoties operatorius ir t. t.). Darbuotojų skirstymas į darbininkus ir tarnautojus yra santykinis, skirtas statistikos reikmėms. Remiantis Lietuvos profesijų klasifikatoriumi, tarnautojams priskiriamos pirmosios penkios profesinės grupės (nuo 1 iki 5), o darbininkams – likusios keturios profesinės grupės (nuo 6 iki 9). TARNAUTOJAMS priskiriamos tokios profesinės grupės:
10. Įstatymų leidėjai, vyresnieji pareigūnai ir valdytojai Ši pagrindinė grupė apima profesijas, kurių pagrindinė užduotis – nustatyti ir formuluoti vyriausybės ir valstybės politiką, įstatymus ir visuomenės gyvenimo taisykles, prižiūrėti, kaip jos įgyvendinamos, atstovauti vyriausybei ir veikti jos vardu arba planuoti, vadovauti ir koordinuoti įmonių, organizacijų ar padalinių veiklą.
11. Specialistai Ši pagrindinė grupė apima profesijas, kurių pagrindinėms užduotims atlikti reikia aukšto lygio profesinių žinių ir patyrimo iš fizinių, gamtos, socialinių ar humanitarinių mokslų srities. Pagrindinės užduotys sietinos su sukauptomis žiniomis, mokslo ir meno sąvokų bei teorijų taikymu, sprendžiant problemas, ir sisteminiu šių sričių mokymu.
12. Jaunesnieji specialistai ir technikai Ši pagrindinė grupė apima profesijas, kurių pagrindinėms užduotims atlikti reikia techninių žinių ir patyrimo vienoje ar keliose fizinių, gamtos, socialinių ar humanitarinių mokslų srityse. Pagrindines užduotis sudaro techninio darbo, susijusio su išvardytų sričių sąvokų ir naudojamų metodų taikymu, atlikimas bei mokymas pagal tam tikrus lygmenis.
13. Jaunesnieji tarnautojai Ši pagrindinė grupė apima profesijas, kurių pagrindinėms užduotims atlikti reikia žinių ir patyrimo, reikiamo informacijai tvarkyti, kaupti, skaičiuoti, apdoroti ir surasti. Pagrindinės užduotys sietinos su skyriaus pareigų atlikimu, darbu su tekstų redaktoriais, organizacine technika, skaitinių duomenų įrašymu ir skaičiavimu bei daugybe klientams teikiamų raštinės paslaugų, dažniausiai susijusių su pašto paslaugomis, piniginėmis operacijomis, paskyrimais bei susitikimais.
14. Aptarnavimo sferos ir prekybos darbuotojai Ši pagrindinė grupė apima profesijas, kurių užduotims atlikti reikia žinių ir patyrimo teikti paslaugas asmenims ir apsaugos paslaugas, parduoti prekes parduotuvėse ar rinkoje. Pagrindinės užduotys – tai kelionės, namų ūkio, asmens priežiūros, asmenų ir turto apsaugos, tvarkos ir įstatymų palaikymo ar prekių pardavimo parduotuvėse, paslaugų teikimas. DARBININKAMS priskiriamos tokios profesinės grupės:
15. Kvalifikuoti prekinio žemės ūkio ir žuvininkystės darbininkai Ši pagrindinė grupė apima profesijas, kurių užduotims atlikti reikia žinių ir patyrimo žemės ūkio, miškininkystės ar žuvininkystės produktams gaminti. Pagrindinės užduotys: kultūrų auginimas, gyvulių auginimas ar žvėrių medžiojimas, žuvų gaudymas ir veisimas, miškų saugojimas ir naudojimas ir, ypač jei žemės ūkio ir žuvininkystės darbuotojai yra orientuoti į rinką, produktų pardavimas pirkėjams, rinkodaros organizacijoms ar rinkoje.
16. Kvalifikuoti darbininkai ir amatininkai Ši pagrindinė grupė apima profesijas, kurių užduotims atlikti reikia verslo, amatų ar rankų darbo, žinių ir patyrimo, išmanymo apie darbui reikiamas medžiagas ir įrankius, visas gamybos proceso stadijas bei galutinio produkto charakteristikas ir galimą jo panaudojimą. Pagrindinės užduotys apima žaliavų gavybą, statinių statybą, įvairių, įskaitant ir rankų darbo, produktų gamybą.
17. Įrenginių, mašinų operatoriai bei surinkėjai Ši pagrindinė grupė apima profesijas, kurių užduotims atlikti reikia žinių ir patyrimo didelėms ir labai automatizuotoms pramonės mašinoms ir įrenginiams valdyti bei prižiūrėti. Pagrindinės užduotys apima gavybos, perdirbimo ir gamybos procesuose naudojamų mechanizmų ir įrenginių valdymą bei kontroliavimą, taip pat transporto priemonių vairavimą, mobiliųjų įrenginių vairavimą bei valdymą ar komplektuojamų gaminių surinkimą.
18. Nekvalifikuoti darbininkai Ši pagrindinė grupė apima profesijas, kurioms reikia žinių ir patyrimo paprasčiausioms ir kasdieninėms užduotims atlikti, naudojant rankinius įrankius, kartais sutelkiant dideles fizines pastangas ir, išskyrus kai kuriuos atvejus, minimaliai pasireiškiant asmeninei iniciatyvai ar sprendimui. Pagrindiniai darbai: prekių pardavimas gatvėse, durininko ir sargo darbas, valymas, plovimas, lyginimas, nekvalifikuotų darbininkų darbas gavybos pramonėje, žemės ūkyje ir žvejyboje, statybose ir gamyboje. Plačiau šios profesinės grupės apibūdintos Lietuvos profesijų klasifikatoriuje, patvirtintame Statistikos departamento 1999 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr.
19. Klasifikatorius įsigaliojo nuo 2000 m. sausio 1 d. ir yra paskelbtas Statistikos departamento interneto svetainėje, kurios adresas www.std.lt. 1 eilutė VIDUTINIS DARBUOTOJŲ SKAIČIUS 1 eilutėje nurodomas vidutinis darbuotojų skaičius ataskaitinį ketvirtį. Jis taikomas gyventojų užimtumui apibūdinti. Čia nurodomi pagrindinės darbovietės darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, neatsižvelgiant į jų darbo laiko trukmę, taip pat pareigūnai, dirbantys statutiniais pagrindais (vidaus reikalų, krašto apsaugos, saugumo ir kt. tarnybose), valstybės politikai, viešojo administravimo valstybės tarnautojai, su kuriais darbo sutartys nesudaromos, remiantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymu (Žin., 1999, Nr. 66-2130; 2000, Nr. 105-3312). Į vidutinį darbuotojų skaičių įskaitomi ne tik visą darbo dieną dirbantys darbuotojai, bet ir darbuotojai, dirbantys pagrindinėje darbovietėje trumpesnį darbo laiką (pvz., dirbantys mažiau negu vienu etatu), taip pat sirgę, atleisti iš darbo arba priimti į darbą ketvirčiui prasidėjus. Į šį darbuotojų skaičių taip pat įskaitomi darbuotojai, dirbantys pagal terminuotas darbo sutartis. Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad Darbo sutartis – darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas ir paklusti nustatytai vidaus darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, numatytas darbo įstatymuose, kolektyvinėje sutartyje, kituose norminiuose aktuose ir šalių susitarimu (Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo 3 straipsnis, Žin., 1991, Nr. 36–973; 1997, Nr. 67-1653). Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad šioje eilutėje nurodomas darbuotojų – fizinių asmenų, o ne etatų skaičius. Pvz., jeigu įmonėje 3 darbuotojai turi po 0.5 etato ir 2 darbuotojai po 0.75 etato, tai reikėtų nurodyti 5 darbuotojus. Į vidutinį darbuotojų skaičių neįskaitoma: moterys, kurioms suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, atostogos vaikui prižiūrėti iki jam sueis treji metai; asmenys, atliekantys karinę ar alternatyviąją tarnybą; darbuotojai, dirbantys pagal autorines sutartis; asmenys, dirbantys pagal patentą; mokiniai, su kuriais nesudaryta darbo sutartis; vadovai apmokami tik iš pelno. Be to, į vidutinį darbuotojų skaičių neįskaitomi darbuotojai, dirbantys ne pagrindinėje darbovietėje. Vidutiniam darbuotojų skaičiui nustatyti taikomi du būdai:
20. Įmonių, kuriose didelė darbuotojų kaita, vidutinis darbuotojų skaičius apskaičiuojamas sudėjus ataskaitinio ketvirčio kiekvienos kalendorinės dienos darbuotojų skaičių ir gautą sumą padalijus iš ketvirčio kalendorinių dienų skaičiaus. Švenčių ir poilsio dienoms nurodomas darbuotojų skaičius, buvęs paskutinę darbo dieną prieš švenčių ar poilsio dienas. Įmonės, kuriose vietoje įprastinės 5 ar 6 darbo dienų savaitės, dirbama 3 ar 4 dienas, likusioms dienoms pakartoja paskutinės darbo dienos darbuotojų skaičių. Darbuotojai, nedirbę dėl prastovų ar išėję nemokamų atostogų, į vidutinį darbuotojų skaičių įtraukiami, todėl jų skaičius turėtų būti nurodomas kiekvieną kalendorinę dieną.
21. Įmonių, kuriose darbuotojų kaita nedidelė, vidutinis darbuotojų skaičius apskaičiuojamas taikant chronologinį vidurkį. Tam reikia 4 mėnesių duomenų. Praėjusio ketvirčio trečio mėnesio paskutinės dienos ½ darbuotojų skaičiaus, ataskaitinio ketvirčio dviejų mėnesių paskutinės dienos darbuotojų skaičiaus ir ataskaitinio ketvirčio trečio mėnesio paskutinės dienos ½ darbuotojų skaičiaus sumą dalijant iš 3 gaunamas vidutinis darbuotojų skaičius ataskaitinį ketvirtį. ; kur: – vidutinis darbuotojų skaičius – praėjusio ketvirčio trečio mėnesio paskutinės dienos darbuotojų skaičius – ataskaitinio ketvirčio pirmo mėnesio paskutinės dienos darbuotojų skaičius – ataskaitinio ketvirčio antro mėnesio paskutinės dienos darbuotojų skaičius – ataskaitinio ketvirčio trečio mėnesio paskutinės dienos darbuotojų skaičius Jei paskutinė mėnesio diena yra poilsio ar švenčių diena, imamas paskutinės darbo dienos darbuotojų skaičius. Kiekviena įmonė, įstaiga ir organizacija, atsižvelgdama į tai, kokia jų darbuotojų kaita, pasirenka vieną iš šių vidurkio skaičiavimo būdų. Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad skaičiuojant ataskaitinio ketvirčio vidutinį darbuotojų skaičių dalijama iš 3 ir tuo atveju, kai įmonė, įstaiga ar organizacija savo veiklą pradėjo ne nuo ketvirčio pradžios. 2 eilutė VIDUTINIS SĄLYGINIS DARBUOTOJŲ SKAIČIUS – tai visą mėnesį visą darbo dieną dirbusių darbuotojų skaičiaus bei ne visą mėnesį ir ne visą darbo dieną dirbusių darbuotojų skaičiaus, perskaičiuoto į dirbusius visą mėnesį visą darbo dieną, suma. Šis rodiklis taikomas darbuotojų vidutiniam darbo užmokesčiui nustatyti. Einamųjų darbo apmokėjimo statistinių tyrimų tikslas – nustatyti samdomųjų darbuotojų, dirbusių visą mėnesį visą darbo dieną, vidutinį mėnesinį darbo užmokestį. Į vidutinį sąlyginį darbuotojų skaičių įskaitomi visi darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, taip pat sąlygiškai priskiriami pareigūnai, dirbantys statutiniais pagrindais (vidaus reikalų, krašto apsaugos, saugumo ir kt. tarnybose), valstybės politikai, viešojo administravimo valstybės tarnautojai, su kuriais darbo sutartys nesudaromos, remiantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymu, neatsižvelgiant į tai, ar jiems ši darbovietė yra pagrindinė, ar ne pagrindinė. Bendrą vidutinį sąlyginį darbuotojų skaičių (2 eilutė) sudaro 2 rodiklių suma, t. y. vidutinis dirbusių visą mėnesį visą darbo dieną darbuotojų skaičius bei ne visą mėnesį ir ne visą darbo dieną arba savaitę dirbusių darbuotojų skaičius, perskaičiuotas į dirbusius visą mėnesį visą darbo dieną. Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad darbuotojai, kurie dėl ligos, įdarbinimo, atleidimo iš darbo ar kitų priežasčių dirbo ne visą mėnesį ar ne visą darbo dieną arba savaitę, sąlygiškai perskaičiuojami į darbuotojus, dirbusius visą mėnesį visą darbo dieną. Darbuotojai, dirbantys visą darbo dieną – tai darbuotojai, kurie dirba įstatymo arba kolektyvinėje sutartyje nustatytą visą darbo laiko trukmę. Remiantis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu (Žin., 1993, Nr. 55-1064; 2000, Nr. 95-2968), normali darbuotojų darbo laiko trukmė įmonėse negali būti ilgesnė kaip 40 valandų per savaitę. Jei darbuotojai įstatymų nustatyta tvarka (žr. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 41 str.) dirba sutrumpintą darbo laiką, tačiau jiems paliekamas darbo užmokesčio vidurkis, jie laikomi dirbančiais visą darbo dieną. Darbuotojai, dirbantys ne visą mėnesį – darbuotojai dėl ligų, priėmimo į darbą, atleidimo iš darbo ar kitų priežasčių dirbę ne visą mėnesį. Darbuotojai, dirbantys ne visą darbo dieną arba savaitę – tai asmenys, dirbantys pagrindinėje ar ne pagrindinėje darbovietėje trumpiau (pusę dienos, tris ketvirtadalius normalios darbo trukmės ir pan.) negu įstatymų ar kolektyvinėje sutartyje nustatyta normali darbo laiko trukmė. Ne visos darbo dienos arba savaitės darbo laiko nustatymo tvarką reglamentuoja 1995 m. sausio 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 21 „Dėl ne visos darbo dienos arba savaitės darbo laiko nustatymo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1995, Nr. 5-92; 1999, Nr. 48-1552). Ne visą mėnesį (dėl ligų ir kitų priežasčių) ir ne visą darbo dieną arba savaitę dirbančių darbuotojų skaičius perskaičiuojamas į dirbančius visą mėnesį visą darbo dieną, siekiant išvengti nurodytų veiksnių įtakos darbo užmokesčio vidurkiui. Darbuotojai, dirbę ne visą mėnesį ir ne visą darbo dieną arba savaitę, į darbuotojus, dirbančius visą mėnesį visą darbo dieną, perskaičiuojami dvejopai, atsižvelgiant į tai, kokia darbo laiko apskaita taikoma įmonėje (normalioji, suminė).
22. Normalioji darbo laiko apskaita – tai įmonės kolektyvinėje sutartyje nustatyta darbo dienos (pamainos) ir darbo savaitės trukmė, kuri, remiantis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 40 straipsniu, negali būti ilgesnė kaip 40 valandų per savaitę. Įmonėse, kuriose taikoma normalioji darbo laiko apskaita, ne visą mėnesį ir ne visą darbo dieną arba savaitę dirbę darbuotojai į dirbusius visą mėnesį visą darbo dieną perskaičiuojami tokiu būdu: 1) susumuojamos tokių darbuotojų apmokėtos darbo valandos per mėnesį; 2) gauta suma dalijama iš įmonėje nustatytos darbo dienos trukmės ir gaunamas sąlyginis žmogaus darbo dienų skaičius; 3) gautas sąlyginis žmogaus darbo dienų skaičius dalijamas iš įmonėje nustatyto ataskaitinio mėnesio darbo dienų skaičiaus.
23. Įmonėse, kuriose taikoma suminė darbo laiko apskaita, perskaičiuojama tokiu būdu: 1) susumuojamas darbuotojų, dirbusių ne visą mėnesį ir ne visą darbo dieną, apmokėtų valandų skaičius per mėnesį; 2) gauta suma dalijama iš įmonėje nustatytos mėnesio darbo laiko normos. Biudžetinėse įstaigose, kuriose taikoma įstatymo nustatyta 40 ar 36 valandų darbo savaitė, ne visą darbo dieną arba savaitę dirbantys darbuotojai, išdirbę visą mėnesį, perskaičiuojami į dirbusius visą mėnesį visą darbo dieną, atsižvelgiant į tai, kokią dalį etato jie turi. Darbuotojai, turintys 0.25, 0.50 ar 0.75 etato ir ataskaitinį mėnesį dirbę visą mėnesį, perskaičiuojami į dirbusius visą mėnesį visą darbo dieną paprastu būdu, tai yra sumuojant turimas etatų dalis. Pvz., du darbuotojai turi 0.25, keturi – 0.50 ir du – 0.75 etato. Skaičiuojama taip: 2 x 0.25 + 4 x 0.50 + 2 x 0.75 = 4 Taigi visą mėnesį visą darbo dieną dirbo 4 žmonės. Jei darbuotojas dėl ligos, įdarbinimo ar kitų priežasčių dirbo ne visas mėnesio dienas, tada perskaičiuojama atsižvelgiant į apmokėtas darbo valandas per mėnesį. Visų pirma darbuotojų turimos etatų dalys išreiškiamos valandomis. Kai darbo savaitės trukmė – 40 val. Kai darbo savaitės trukmė – 36 val. 0.25 etato = 2 valandos 0.25 etato = 1.5 valandos 0.50 etato = 4 valandos 0.50 etato = 3 valandos 0.75 etato = 6 valandos 0.75 etato = 4.5 valandos Tada susumuojamas tokių darbuotojų apmokėtų valandų skaičius per mėnesį. Gauta suma dalijama iš darbo dienos trukmės (8 val. arba 6 val.) ir iš darbo dienų skaičiaus per mėnesį. Vidutinis sąlyginis darbuotojų skaičius ataskaitinį ketvirtį apskaičiuojamas ataskaitinio ketvirčio trijų mėnesių bendro vidutinio sąlyginio darbuotojų skaičiaus sumą dalijant iš
24. Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad šis rodiklis apskaičiuojamas vidutinį sąlyginį darbuotojų skaičių ataskaitinį ketvirtį dalijant iš 3 ir tuo atveju, kai įmonė, įstaiga ar organizacija savo veiklą pradėjo ne nuo ketvirčio pradžios. 3 eilutė FAKTIŠKAI APMOKĖTŲ ŽMOGAUS VALANDŲ SKAIČIUS Faktiškai apmokėtą darbo laiką sudaro faktiškai dirbtas laikas, nedirbtas, bet apmokėtas prastovų bei atostogų laikas, taip pat kitas nedirbtas, bet apmokėtas laikas įstatymų ar kolektyvinių sutarčių nustatyta tvarka. Ataskaitos 3 eilutėje nurodoma visų darbuotojų (nurodytų 2 eilutėje), kuriems apskaičiuotas darbo užmokestis, apmokėtų valandų suma per ketvirtį. 4 eilutė FAKTIŠKAI DIRBTŲ ŽMOGAUS VALANDŲ SKAIČIUS Faktiškai dirbtas laikas – visų darbuotojų (nurodytų 2 eilutėje) normalaus darbo laiko ir viršvalandžių suma per ketvirtį. Normalus darbo laikas – įstatymų arba kolektyvinėje sutartyje nustatyta darbo trukmė (pvz., dienos, savaitės, mėnesio). Viršvalandžiai – laikas, kai dirbamas darbas viršija kolektyvinėje sutartyje arba vidaus tvarkos taisyklėse nustatytą darbo laiko trukmę ir už kurį mokama pagal padidintus tarifus (ne mažiau kaip pusantro darbuotojui nustatyto valandinio tarifinio atlygio (mėnesinės algos)). Į faktiškai dirbtą laiką taip pat įskaitoma: 1) laikas darbo vietoje, kai pasiruošiama darbui, atliekamas remontas ar kiti aptarnavimo darbai, paruošiami ir valomi instrumentai, rengiami važtaraščiai, grafikai ir ataskaitos; 2) prastovų laikas, praleistas darbo vietoje dėl tokių priežasčių kaip darbo nebuvimas, įrengimų gedimas, nelaimingas atsitikimas ir t. t., kai pagal darbo sutartį numatyta už tą laiką sumokėti; 3) trumpos pertraukos darbo vietoje, pvz., arbatos ar kavos pertraukėlės. Į faktiškai dirbtą laiką neįskaitoma: 1) apmokėtas, bet faktiškai nedirbtas laikas, pvz., atostogos, ligos dienos; 2) pertrauka pailsėti ir pavalgyti; 3) laikas, sugaištas kelionėms į darbo vietą ir atgal. 5 eilutė Bruto darbo UŽMOKESČIO lėšos – tai darbuotojams (nurodytiems ataskaitos 2 eilutėje) per ataskaitinį ketvirtį apskaičiuota pinigų suma, įskaitant privalomuosius atskaitymus (fizinių asmenų pajamų ir privalomojo valstybinio socialinio draudimo mokesčius). Į bruto darbo užmokesčio lėšas įskaitoma: darbo užmokestis už atliktą darbą ar dirbtą laiką (pareiginė alga); priemokos (už darbą triukšmingomis, kenksmingomis, pavojingomis darbo sąlygomis, darbą nakties metu, viršvalandžius, darbą poilsio ir švenčių dienomis, už darbą pamainomis, už papildomų funkcijų, darbų ir paslaugų atlikimą ir kt.); priedai (už darbuotojo profesionalumą, kvalifikaciją, sąžiningumą, punktualumą ir kt.); premijos (vienkartinės ir reguliarios); vienkartinės išmokos; užmokestis už nedirbtą laiką (atostogas, prastovas, kitas nedirbtas dienas įstatymų arba kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka, už pirmąsias dvi kalendorines nedarbingumo dėl ligos dienas, už kurias darbdavys sumoka iš savo lėšų, papildomas atostogų dienas ir pan.); tantjemos; autorinis honoraras laikraščių, žurnalų, telegramų ir spaudos agentūrų, leidyklų, televizijos, radijo ir kitų organizacijų darbuotojams. Į ataskaitinio ketvirčio darbo užmokesčio lėšas įskaitoma ¼ metinės premijos. Apskaičiuotos pinigų sumos už kasmetines atostogas paskirstomos proporcingai atostogų dienų skaičiui. Į ataskaitinio ketvirčio darbo užmokesčio lėšas įskaitomas užmokestis už atostogų dienas, kurios įeina į ataskaitinį ketvirtį. Darbo užmokestis už atostogų dienas, tenkančias kitam ketvirčiui, patenka į kito ketvirčio darbo užmokestį ir į ataskaitinio ketvirčio ataskaitą neįskaitomas. Iš darbo užmokesčio lėšų sumos, apskaičiuotos už atostogų dienas, ekspertiškai įvertinus, išskirti premijų, priedų, priemokų sumą. Į darbo užmokesčio lėšas neįskaitoma: išeitinės pašalpos ir kompensacijos pasibaigus darbo santykiams, delspinigiai už laiku nesumokėtą darbo užmokestį, dividendai, materialinės pašalpos, dotacijos darbuotojų maitinimui, kompensacinio pobūdžio išmokos (už butų nuomą, komunalines paslaugas, mėnesinius transporto bilietus ir pan.), negrąžintinos paskolos gyvenamųjų namų ir butų statybai, pašalpos laikino nedarbingumo metu ir kitos išmokos iš valstybinio socialinio draudimo lėšų, piniginės kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, komandiruočių išlaidos (dienpinigiai, gyvenamosios patalpos nuomojimo išlaidos ir pan.), darbo užmokestis darbuotojams, dirbusiems pagal patentą ir pagal autorines sutartis. 6 eilutė Premijos, priedai, priemokos – tai reguliaraus periodiškumo ir vienkartinių premijų, priedų ir priemokų, apskaičiuotų per ataskaitinį ketvirtį, suma. Į ją įskaitoma ¼ metinės ir ½ pusmečio premijos. Reguliaraus periodiškumo premijos, priedai, priemokos – tai kas mėnesį, kas ketvirtį, kas pusmetį ar metus mokamos išmokos, vienkartinio – tai nereguliaraus periodiškumo arba kartą per metus mokamos išmokos (Velykų, Kalėdų ir pan.). 7 eilutė Vidutinis bruto darbo užmokestis – tai ikimokestinis darbo užmokestis, tenkantis vienam samdomajam darbuotojui per mėnesį ataskaitinį ketvirtį. Jis apskaičiuojamas bruto darbo užmokesčio lėšų sumą, apskaičiuotą per ketvirtį, dalijant iš vidutinio sąlyginio darbuotojų skaičiaus (nurodyto ataskaitos 2 eilutėje) ir iš
25. 8 eilutė DRAUDĖJO PRIVALOMOJO VALSTYBINIO socialinio draudimo įmokos – tai privalomosios draudėjo įmokos nuo kiekvienam apdraustajam apskaičiuoto (nepriklausomai nuo išmokų šaltinių) atlyginimo už darbą ataskaitiniais metais (įskaitant ir neapmokestinamąjį pajamų minimumą) skaičiuojamos ir mokamos į valstybinio socialinio draudimo fondą, remiantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymu (Žin., 1991, Nr. 17-447; 2000, Nr. 58-1714). Jos sudaro 31 procentą apskaičiuoto atlyginimo. Darbo statistikos skyrius Telefonai pasiteirauti: 36 48 30; 36 48 40; 36 48 47; 36 48 48; 36 48 50; 38 48 52; 36 48
26. ______________ Darbo statistikos skyrius tel. 36 48 30; 36 48 53, faks. 36 48 60, Gedimino pr. 29, 2746 Vilnius Įmonės kodas registre Įmonės pavadinimas Adresas Pagrindinės veiklos kodas (EVRK) Pagrindinės veiklos pavadinimas (EVRK) Teritorijos kodas Nuosavybės formos kodas Įmonės rūšies kodas Eil. Nr. Ekonominės veiklos rūšies pavadinimas Veiklos kodas (EVRK) Vidutinis darbuotojų skaičius (dirbusių pagrindinėje darbovietėje) iš jų Vidutinis darbuotojų, finansuojamų iš biudžetų ir ne-biudžetinių fondų, skaičius Vidutinis sąlyginis darbuotojų skaičius (dirbusių pagrindinėje ir ne pagrindinėje darbovietėje) Faktiškai apmokėtų žmogaus valandų skaičius iš jų Įmonės kapitalo dalis, priklausanti valstybei ar savivaldybei,% Nustatyta darbo savaitės trukmė, val. Vidutinė nustatyta darbo mėnesio trukmė, val. dirbusių ne visą darbo dieną arba savaitę (mažiau negu 1 etatu) faktiškai dirbtų žmogaus valandų skaičius iš valstybės iš savivaldybių 5 darbo dienų 6 darbo dienų užpildykite tik vieną skiltį ! A B C 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 1 2 3 4 5 6 7 8 II. Darbuotojų darbo apmokėjimas 200 metais tūkst. Lt, dešimtosios tikslumu Eil. Nr. Ekonominės veiklos rūšies pavadinimas Veiklos kodas (EVRK) Bruto darbo užmokesčio lėšos visiems darbuotojams (nurodytiems I skyriaus 5 skl.) iš jų Bruto darbo užmokesčio lėšos ne visą darbo dieną arba savaitę dirbusiems darbuotojams (nurodytiems I skyriaus 2 skl.) Bruto darbo užmokesčio lėšos ne pagrindinėje darbovietėje dirbusiems darbuotojams (įskaitytiems į I skyriaus 5 skl.) Bruto darbo užmokesčio lėšos darbuotojams, finansuojamiems iš biudžetų ir nebiudžetinių fondų Bruto materialinių pašalpų suma iš įmonės, įstaigos ar organizacijos lėšų dirbusiems pagal autorines sutartis 1, pagal patentą; delspinigiai išeitinės pašalpos ir kompensacijos (pasibaigus darbo santykiams) premijos (reguliarios ir vienkartinės) iš jų premijos iš pelno iš valstybės iš savivaldybių A B C 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 1 2 3 4 5 6 7 8 Jei rodiklių nukrypimas, palyginti su ikiataskaitiniu laikotarpiu, yra didesnis, prašome nurodyti priežastis....................................................................................................................................... .................................................................................................................................................... .................................................................................................................................................... Ataskaitą užpildė (vardas, pavardė ir parašas) Vadovas (vardas, pavardė ir parašas) A. V. Pareigos data tel. faks. tel. Patvirtinta: Statistikos departamento generalinio direktoriaus 2000 12 22 įsakymu Nr. 141 INFORMACIJA DĖL METINIO DARBO APMOKĖJIMO TYRIMO (ataskaita DA – 03 metinė) TEISINIS PAGRINDAS Lietuvos Respublikos statistikos įstatymas (Žin., 1993, Nr. 54-1048; 1999, Nr. 114-3299). TYRIMO RŪŠIS, TIKSLAS IR APIMTIS Tai – ištisinis tyrimas. Darbo apmokėjimo ataskaitą pildo visų nuosavybės formų įmonės, įstaigos ir organizacijos, išskyrus individualias (personalines) įmones. Tyrimo tikslas – nustatyti samdomųjų darbuotojų darbo užmokesčio dydį ir pokyčius šalies ūkyje pagal ekonomikos sektorius ir ekonominės veiklos rūšis. Tyrimo rezultatai reikalingi ekonominiams, konjunktūros ir tarifų politikos sprendimams. Tiriamasis laikotarpis – ataskaitiniai kalendoriniai metai. DUOMENŲ PATEIKIMO PAREIGA Lietuvos Respublikos statistikos įstatymo 14 straipsnis. Juridiniai asmenys bei juridinio asmens teisių neturinčios įmonės, įstaigos ir organizacijos privalo neatlygintinai teikti statistinius duomenis Oficialiosios statistikos darbų programai įgyvendinti. DUOMENŲ KONFIDENCIALUMAS Lietuvos Respublikos statistikos įstatymo 15 straipsnis. Oficialiosios statistikos duomenys, jeigu pagal juos tiesiogiai ar netiesiogiai galima identifikuoti respondentą, apie kurį ar kurio veiklos rezultatus buvo surinkti pirminiai statistiniai duomenys, yra konfidencialūs ir saugomi įstatymo nustatyta tvarka. STATISTIKOS DUOMENŲ PATEIKIMO TVARKOS PAŽEIDIMAS Lietuvos Respublikos statistikos įstatymo 17 straipsnis. Fiziniai asmenys, įmonių, įstaigų ar organizacijų vadovai ir kiti atsakingi už oficialiosios statistikos duomenų rengimą ir teikimą asmenys, pažeidę šio įstatymo ir kitų su statistika susijusių teisės aktų reikalavimus, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1732 straipsnis (Žin., 1992, Nr. 21-610; 2000, Nr. 54-1557). Statistikos duomenų nepateikimas nustatyta tvarka oficialiąją statistiką tvarkančioms institucijoms ir įstaigoms arba melagingų statistikos duomenų joms pateikimas užtraukia baudą nuo 500 iki 1000 Lt. Tokia pat veika, padaryta asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytus pažeidimus užtraukia baudą nuo 3000 iki 6000 Lt. Dokumentų, patvirtinančių pateiktus statistinius duomenis, nepateikimas oficialiąją statistiką tvarkančių institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojams arba šių dokumentų nuslėpimas, taip pat minėtų valstybės tarnautojų teisėtų reikalavimų nevykdymas užtraukia baudą pareigūnams nuo 500 iki 1000 Lt. PAAIŠKINIMAI DARBO APMOKĖJIMO ATASKAITAI DA–03 metinė PILDYTI BENDRIEJI NURODYMAI
27. STATISTINIO TYRIMO TIKSLAS Šią ataskaitą pildo visų ekonominės veiklos rūšių įmonės, įstaigos ir organizacijos, neatsižvelgiant į jų nuosavybės formą. Joje pateikiamos žinios apie visų darbuotojų, dirbančių pagrindinėje ir ne pagrindinėje darbovietėje pagal darbo sutartis (terminuotas ir neterminuotas), skaičių bei darbo apmokėjimą ataskaitiniais metais. Individualios (personalinės) įmonės minėtos ataskaitos nepildo.
28. ĮMONĖS, ĮSTAIGOS AR ORGANIZACIJOS KODAS Ataskaitos adresinėje dalyje kiekviena įmonė, įstaiga ir organizacija įrašo savo kodą, nurodytą registracijos pažymėjime. Tai – septynių ženklų numeris.
29. EKONOMINĖS VEIKLOS RŪŠIS Įmonės, kurios užsiima įvairia gamybine veikla, nurodo tą veiklą, iš kurios gauna daugiausia pajamų.
30. STATISTINIO TYRIMO LAIKOTARPIS – ataskaitiniai kalendoriniai metai. RODIKLIŲ SĄVOKOS IR APSKAIČIAVIMO BŪDAI I. DARBUOTOJŲ SKAIČIUS IR DARBO LAIKAS Darbuotojas – asmuo, sudaręs darbo sutartį su įmone, įstaiga ar organizacija, remiantis Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymu (Žin., 1991, Nr. 36-973; 2000, Nr. 61-1828) ir gaunantis darbo užmokestį neatsižvelgiant į atliekamo darbo pobūdį, dirbtų valandų skaičių (visa darbo diena ar ne visa darbo diena) ir sutarties trukmę (terminuota ar neterminuota), neatsižvelgiant į tai, ar jam ši darbovietė yra pagrindinė, ar ne pagrindinė. Į samdomųjų darbuotojų skaičių įskaitomi darbuotojai, sudarę darbo sutartis, be to, sąlygiškai priskiriami pareigūnai, dirbantys statutiniais pagrindais (vidaus reikalų, krašto apsaugos, saugumo ir kt. tarnybose), valstybės politikai, viešojo administravimo valstybės tarnautojai, su kuriais, remiantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymu (Žin., 1999, Nr. 66-2130; 2000, Nr. 105-3312), darbo sutartys nesudaromos. Į darbuotojų skaičių neįskaitoma: moterys, kurioms suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, atostogos vaikui prižiūrėti iki jam sueis treji metai; asmenys, atliekantys karinę arba alternatyviąją tarnybą; darbuotojai, dirbantys pagal autorines sutartis, pagal patentą; mokiniai, su kuriais nesudaryta darbo sutartis. Be to, neįskaitomi vadovai, kurie apmokami tik iš pelno. 1 skiltis VIDUTINIS DARBUOTOJŲ SKAIČIUS Minėtoje skiltyje nurodomas vidutinis darbuotojų skaičius. Jis taikomas gyventojų užimtumui apibūdinti. Į vidutinį darbuotojų skaičių įskaitomi pagrindinės darbovietės darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, neatsižvelgiant į jų darbo laiko trukmę, taip pat pareigūnai, dirbantys statutiniais pagrindais (vidaus reikalų, krašto apsaugos, saugumo ir kt. tarnybose), valstybės politikai, viešojo administravimo valstybės tarnautojai, su kuriais darbo sutartys nesudaromos, remiantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymu. Į vidutinį darbuotojų skaičių įskaitomi pagrindinėje darbovietėje ne tik visą darbo dieną dirbantys darbuotojai, bet ir darbuotojai, dirbantys trumpesnį darbo laiką (pvz., dirbantys mažiau negu vienu etatu), taip pat sirgę, atleisti iš darbo arba priimti į darbą ne nuo metų pradžios. Be to, į šį darbuotojų skaičių įskaitomi darbuotojai, dirbantys pagrindinėje darbovietėje pagal terminuotas darbo sutartis. Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad šioje eilutėje nurodomas pagrindinės darbovietės darbuotojų – fizinių asmenų, o ne etatų skaičius. Pvz., jeigu įmonėje 3 darbuotojai turi po 0.5 etato ir 2 darbuotojai po 0.75 etato, tai reikėtų nurodyti 5 darbuotojus. Vidutinis darbuotojų skaičius nustatomas dviem būdais:
31. Įmonėse, kuriose didelė darbuotojų kaita, vidutinis darbuotojų skaičius apskaičiuojamas sudėjus ataskaitinių metų kiekvienos kalendorinės dienos darbuotojų skaičių ir gautą sumą padalinus iš tų metų kalendorinių dienų skaičiaus. Švenčių ir poilsio dienoms nurodomas paskutinės darbo dienos darbuotojų skaičius. Įmonės, kuriose darbo savaitė yra trumpesnė nei 5 – 6 dienos, likusioms nustatytos darbo savaitės dienoms pakartoja paskutinės darbo dienos darbuotojų skaičių. Darbuotojai, nedirbę dėl prastovų ar išėję nemokamų atostogų, įskaitomi į vidutinį darbuotojų skaičių, todėl jų skaičius turėtų būti nurodomas kiekvieną kalendorinę dieną.
32. Įmonių, kuriose darbuotojų kaita nedidelė, vidutinis darbuotojų skaičius apskaičiuojamas taikant chronologinį vidurkį pagal tokią formulę: ; kur: – vidutinis darbuotojų skaičius Dgro – ikiataskaitinių metų gruodžio 31 d. darbuotojų skaičius Ds – ataskaitinių metų sausio 31 d. darbuotojų skaičius Dv – ataskaitinių metų vasario 28 d. arba 29 d. darbuotojų skaičius M Dl – ataskaitinių metų lapkričio 30 d. darbuotojų skaičius Dgr1 – ataskaitinių metų gruodžio 31 d. darbuotojų skaičius Jei paskutinė mėnesio diena yra poilsio ar švenčių diena, imamas paskutinės darbo dienos darbuotojų skaičius. Įmonėse, kuriose darbo savaitė yra trumpesnė nei 5–6 dienos, paskutine darbo diena yra laikoma faktiškai dirbta diena ir imamas jos darbuotojų skaičius. Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad apskaičiuojant vidutinį darbuotojų skaičių, atitinkama suma dalijama iš 12 ir tuo atveju, jei įmonė, įstaiga ar organizacija savo veiklą vykdė ne ištisus metus, o dalį metų. Įmonė, įstaiga ar organizacija, atsižvelgdama į tai, kokia jų darbuotojų kaita, pasirenka vieną iš šių vidurkių apskaičiavimo būdų. 2 skiltis VIDUTINIS NE VISĄ DARBO DIENĄ AR SAVAITĘ DIRBANČIŲ DARBUOTOJŲ SKAIČIUS Minėtoje skiltyje nurodomas ne visą darbo dieną ar savaitę pagrindinėje darbovietėje dirbusių darbuotojų skaičius. Tai darbuotojai savo noru dirbę sutrumpintą darbo laiką (mažiau nei 1 etatu) negu įstatymų ar kolektyvinėje sutartyje nustatyta normali darbo trukmė (pusę dienos, tris ketvirtadalius normalios darbo trukmės ir pan.). Čia nurodomas darbuotojų – fizinių asmenų skaičius, neatsižvelgiant į jų darbo laiko trukmę. Ne visos darbo dienos ar savaitės darbo laiko nustatymo tvarką reglamentuoja 1995 m. sausio 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 21 „Dėl ne visos darbo dienos arba savaitės darbo laiko nustatymo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1995, Nr. 5-92; 1999, Nr. 48-1552). Jei darbuotojai dirba įstatymų ar kolektyvinėje sutartyje nustatytą sutrumpintą darbo laiką, bet jiems paliekamas darbo užmokesčio vidurkis, jie laikomi dirbančiais visą darbo dieną. Vidutinis ne visą darbo dieną ar savaitę dirbusių darbuotojų skaičius apskaičiuojamas pagal pirmiau nurodytą vidutinio darbuotojų skaičiaus apskaičiavimo metodiką. 3, 4 skiltys VIDUTINIS DARBUOTOJŲ, FINANSUOJAMŲ IŠ BIUDŽETŲ IR NEBIUDŽETINIŲ FONDŲ, SKAIČIUS Šias skiltis pildo biudžetinės įstaigos ir organizacijos, taip pat įmonės, gaunančios darbo užmokesčio lėšas iš valstybės arba savivaldybių biudžetų ir nebiudžetinių fondų. Šiose skiltyse nurodomas pagrindinės darbovietės darbuotojų skaičius, neatsižvelgiant į jų darbo laiko trukmę. Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad šiose skiltyse nurodomas darbuotojų, finansuojamų iš nacionalinio biudžeto (valstybės ir savivaldybių), valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto bei iš valstybės ir savivaldybių nebiudžetinių fondų, skaičius. Darbuotojai, finansuojami iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto bei sveikatos draudimo fondo biudžeto, priskiriami prie darbuotojų, finansuojamų iš valstybės biudžeto. Darbuotojai, finansuojami iš nebiudžetinių fondų (juos sudaro valstybės ir savivaldybių nebiudžetiniai fondai), atsižvelgiant į finansavimo šaltinį, priskiriami prie finansuojamų iš valstybės ar savivaldybių biudžetų darbuotojų. 5 skiltis VIDUTINIS SĄLYGINIS DARBUOTOJŲ SKAIČIUS Tai visą mėnesį visą darbo dieną dirbusių darbuotojų skaičiaus bei ne visą mėnesį ir ne visą darbo dieną arba savaitę dirbusių darbuotojų skaičiaus, perskaičiuoto į dirbusius visą mėnesį visą darbo dieną, suma. Šis rodiklis taikomas darbuotojų vidutiniam darbo užmokesčiui nustatyti. Einamųjų darbo apmokėjimo statistinių tyrimų tikslas – nustatyti samdomųjų darbuotojų, dirbusių visą mėnesį visą darbo dieną, vidutinį mėnesinį darbo užmokestį. Į vidutinį sąlyginį darbuotojų skaičių įskaitomi visi pagrindinės ir ne pagrindinės darbovietės darbuotojai, sudarę darbo sutartis, be to, sąlygiškai priskiriami pareigūnai, dirbantys statutiniais pagrindais (vidaus reikalų, krašto apsaugos, saugumo ir kt. tarnybose), valstybės politikai, viešojo administravimo valstybės tarnautojai, su kuriais, remiantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymu, darbo sutartys nesudaromos. Bendrą vidutinį sąlyginį darbuotojų skaičių sudaro 2 rodiklių suma, t. y. vidutinis visą mėnesį visą darbo dieną ar savaitę dirbusių darbuotojų skaičius bei ne visą mėnesį ir ne visą darbo dieną arba savaitę dirbusių darbuotojų skaičius, perskaičiuotas į dirbusius visą mėnesį visą darbo dieną. Darbuotojai, dirbantys visą darbo dieną arba savaitę – tai asmenys, kurie dirba įstatymų arba kolektyvinėje sutartyje nustatytą visą darbo laiko trukmę. Remiantis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (Žin., 1993, Nr. 55-1064; 2000, Nr. 95-2968) 40 straipsniu, normali darbuotojų, tarp jų pamaininių darbuotojų, darbo laiko trukmė įmonėse negali būti ilgesnė kaip 40 valandų per savaitę. Jei darbuotojai įstatymų nustatyta tvarka dirba sutrumpintą darbo laiką, bet jiems mokamas darbo užmokesčio vidurkis, jie laikomi dirbusiais visą darbo dieną. Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad darbuotojai, kurie dėl ligos, įdarbinimo, atleidimo iš darbo ar kitų priežasčių dirbo ne visą mėnesį ar ne visą darbo dieną arba savaitę, perskaičiuojami į darbuotojus, dirbusius visą mėnesį visą darbo dieną. Darbuotojai, dirbantys ne visą mėnesį – tai asmenys dėl ligų, priėmimo į darbą, atleidimo iš darbo ar kitų priežasčių dirbę ne visą mėnesį. Darbuotojai, dirbantys ne visą darbo dieną arba savaitę – tai asmenys, dirbantys pagrindinėje ar ne pagrindinėje darbovietėje trumpiau (pusę dienos, tris ketvirtadalius normalios darbo trukmės ir pan.) negu įstatymų ar kolektyvinėje sutartyje nustatyta normali darbo laiko trukmė. Darbuotojai, dirbę ne visą mėnesį (dėl ligų ar kitų priežasčių) ir ne visą darbo dieną arba savaitę, perskaičiuojami į darbuotojus, dirbančius visą mėnesį visą darbo dieną, siekiant išvengti nurodytų veiksnių įtakos darbo užmokesčio vidurkiui. Darbuotojai, dirbę ne visą mėnesį ir ne visą darbo dieną ar savaitę į darbuotojus, dirbančius visą mėnesį visą darbo dieną, perskaičiuojami dvejopai, atsižvelgiant į tai, kokia darbo laiko apskaita taikoma įmonėje (normalioji, suminė).
33. Normalioji darbo laiko apskaita – tai įmonės kolektyvinėje sutartyje nustatyta darbo dienos (pamainos) ir darbo savaitės trukmė, kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 40 straipsniu, negali būti ilgesnė kaip 40 valandų per savaitę. Įmonėse, kuriose taikoma normalioji darbo laiko apskaita, ne visą mėnesį ne visą darbo dieną dirbę darbuotojai į dirbančius visą mėnesį visą darbo dieną perskaičiuojami tokiu būdu: 1) susumuojamos tokių darbuotojų apmokėtos darbo valandos per mėnesį; 2) gauta suma dalijama iš įmonėje nustatytos darbo dienos trukmės ir gaunamas sąlyginis žmogaus darbo dienų skaičius; 3) gautas sąlyginis žmogaus darbo dienų skaičius dalijamas iš įmonėje nustatyto ataskaitinio mėnesio darbo dienų skaičiaus.
34. Įmonėse, kuriose taikoma suminė darbo laiko apskaita, perskaičiuojama tokiu būdu: 1) susumuojamas darbuotojų, dirbusių ne visą mėnesį ir ne visą darbo dieną, apmokėtų valandų skaičius per mėnesį; 2) gauta suma dalijama iš įmonėje nustatytos mėnesio darbo laiko normos. Biudžetinėse įstaigose ir organizacijose, kuriose taikoma įstatymo nustatyta 40 ar 36 valandų darbo savaitė, ne visą darbo dieną arba savaitę dirbantys darbuotojai, išdirbę visą mėnesį, perskaičiuojami į dirbančius visą mėnesį visą darbo dieną, atsižvelgiant į tai, kokią etato dalį jie turi. Darbuotojai, turintys 0.25, 0.50 ar 0.75 etato ir ataskaitinį mėnesį dirbę visą mėnesį, perskaičiuojami į dirbusius visą mėnesį visą darbo dieną paprastu būdu, tai yra sumuojant turimų etatų dalis. Pvz., du darbuotojai turi 0.25, keturi – 0.50 ir du – 0.75 etato. Skaičiuojama taip: 2 x 0.25 + 4 x 0.50 + 2 x 0.75 = 4 Taigi perskaičiuotas į dirbančius visą mėnesį visą darbo dieną darbuotojų skaičius lygus 4 žmonėms. Jei darbuotojas dėl ligos, įdarbinimo ar kitų priežasčių dirbo ne visas mėnesio dienas, tada perskaičiuojama atsižvelgiant į apmokėtas darbo valandas per mėnesį. Visų pirma darbuotojų turimos etatų dalys išreiškiamos valandomis. Kai darbo savaitės trukmė – 40 val. Kai darbo savaitės trukmė – 36 val. 0.25 etato = 2 valandos 0.25 etato = 1.5 valandos 0.50 etato = 4 valandos 0.50 etato = 3 valandos 0.75 etato = 6 valandos 0.75 etato = 4.5 valandos Tada susumuojamas tokių darbuotojų apmokėtų valandų skaičius per mėnesį. Gauta suma dalijama iš darbo dienos trukmės (8 val. arba 6 val.) ir iš darbo dienų skaičiaus per mėnesį. Vidutinis sąlyginis darbuotojų skaičius ataskaitiniais metais apskaičiuojamas sudėjus kiekvieno ataskaitinių metų mėnesio bendrą vidutinį sąlyginį darbuotojų skaičių ir gautą sumą dalijant iš
35. Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad apskaičiuojant vidutinį sąlyginį darbuotojų skaičių dalijama iš 12 ir tuo atveju, kai įmonė, įstaiga ar organizacija savo veiklą vykdė ne ištisus metus, o dalį metų. 6 skiltis FAKTIŠKAI APMOKĖTŲ ŽMOGAUS VALANDŲ SKAIČIUS Faktiškai apmokėtas darbo laikas – tai darbuotojų normalios darbo trukmės ir viršvalandžių suma, taip pat nedirbtas, bet darbdavio įstatymų ar kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka apmokėtas laikas, pvz., pirmosios dvi kalendorinės nedarbingumo dėl ligos dienos, už kurias darbdavys sumoka iš savo lėšų ir kurias reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (Žin., 1991, Nr. 17-447; 1995, Nr. 89-1987) 8 straipsnis; darbdavio apmokėtos prastovos; atostogų laikas. Čia neįskaitomos kalendorinės nedarbingumo dėl ligos dienos, už kurias pašalpos mokamos iš valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų. Ataskaitos 6 skiltyje nurodomas visų darbuotojų (nurodytų 5 skiltyje), kuriems apskaičiuotas darbo užmokestis, faktiškai apmokėtų valandų skaičius per metus. 7 skiltis FAKTIŠKAI DIRBTŲ ŽMOGAUS VALANDŲ SKAIČIUS Faktiškai dirbtas laikas – tai darbuotojų normalios darbo trukmės ir viršvalandžių suma. Normali darbo trukmė – įstatymų ar kolektyvinės sutarties nustatyta darbo trukmė (dienos, pamainos ar savaitės). Viršvalandžiai – laikas, kai dirbamas darbas viršija kolektyvinėje sutartyje arba vidaus tvarkos taisyklėse nustatytą darbo laiko trukmę ir už kurį mokama pagal padidintus tarifus (ne mažiau kaip pusantro darbuotojui nustatyto valandinio tarifinio atlygio (mėnesinės algos)). Į faktiškai dirbtą laiką įskaitoma: laikas darbo vietoje, kai pasiruošiama darbui; atliekamas remontas ar kiti aptarnavimo darbai; paruošiami ir valomi instrumentai; rengiami važtaraščiai, grafikai ir ataskaitos; prastovų laikas, praleistas darbo vietoje dėl tokių priežasčių kaip darbo nebuvimas, įrengimų gedimas, nelaimingas atsitikimas ir t. t., kai pagal darbo arba kolektyvinę sutartį numatoma už tą laiką sumokėti; trumpos pertraukos darbo vietoje, pvz., arbatos ar kavos pertraukėlės. Į faktiškai dirbtą laiką neįskaitoma: apmokėtas, bet faktiškai nedirbtas laikas, pvz., atostogos, ligos dienos; pertrauka pailsėti ir pavalgyti; laikas, sugaištas kelionėms į darbo vietą ir atgal. Minėtoje skiltyje nurodoma visų darbuotojų (nurodytų 5 skiltyje), kuriems apskaičiuotas darbo užmokestis, faktiškai dirbtų valandų suma per metus. Nedirbtos, bet apmokėtos valandos čia neįskaitomos. 8 skiltis ĮMONĖS KAPITALO DALIS, PRIKLAUSANTI VALSTYBEI AR SAVIVALDYBEI Valstybei gali atstovauti valstybės bei savivaldybių institucijos, todėl šioje skiltyje nurodoma pastarosioms priklausanti įmonės, įstaigos ar organizacijos kapitalo dalis. Šis rodiklis atitinka įmonės pagrindinių finansinių rodiklių ataskaitą F–01 (eil.201+202+203+204). 9, 10 skiltys NUSTATYTA DARBO SAVAITĖS TRUKMĖ Remiantis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 42 straipsniu, darbo dienų skaičius per savaitę, darbo dienos (pamainos) pradžia, pabaiga, pertrauka pailsėti ir pavalgyti, papildomos ir specialios pertraukos darbo metu nustatomos vidaus darbo tvarkos taisyklėse, darbo (pamainų) grafikuose, o jie tvirtinami kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka. Jei įmonėje kolektyvinė sutartis nesudaroma, darbo grafiką tvirtina darbdavys. Darbuotojams nustatoma penkių darbo dienų savaitė su dviem poilsio dienomis. Įmonėse, kuriose dėl gamybos pobūdžio ar kitų sąlygų penkių darbo dienų savaitė neįmanoma, nustatoma šešių darbo dienų savaitė su viena poilsio diena. Normali darbuotojų darbo trukmė įmonėse negali būti ilgesnė kaip 40 valandų per savaitę (žr. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 40 str.). Darbo dienos (pamainos) trukmė įmonėje nustatoma pagal darbo dienų (pamainų) skaičių per savaitę. Kai kurių kategorijų darbuotojams nustatomas sutrumpintas darbo laikas (žr. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 41 str.). Esant šešių dienų darbo savaitei, darbo laikas negali trukti ilgiau kaip 7 valandas, kai savaitės darbo laiko norma – 40 valandų. Atsižvelgiant į tai, kokia Jūsų įmonėje daugumos darbuotojų darbo savaitės trukmė dienomis (5 ar 6 dienos), atitinkamai reikia nurodyti darbo savaitės trukmę valandomis. Užpildykite tik vieną skiltį – 9 arba
36. Jeigu įmonės dėl finansinių ar kitų priežasčių dirba sutrumpintą darbo savaitę (3 ar 4 darbo dienas), ataskaitos 9 ar 10 skiltyje parodoma ne faktiškai dirbta savaitės trukmė, o kolektyvinėje sutartyje nustatyta savaitės darbo trukmė. 11 skiltis VIDUTINĖ NUSTATYTA DARBO MĖNESIO TRUKMĖ Šią skiltį užpildo tos įmonės, kuriose įvesta suminė darbo laiko apskaita. Nepertraukiamai dirbančiose įmonėse, taip pat atskiruose cechuose, baruose, darbuose, kur yra nepertraukiamas darbo dienos režimas, ir darbuose, kur dėl gamybinių, techninių ir kitų sąlygų negalima taikyti konkrečiai darbuotojų kategorijai ar darbams nustatytos dienos ar savaitės darbo laiko trukmės, gali būti įvedama suminė darbo laiko apskaita. Įvedus suminę darbo laiko apskaitą, privalo būti garantuota, kad vidutinė maksimali savaitės darbo laiko trukmė per 4 mėnesių suminės darbo laiko apskaitos laikotarpį neviršytų 48 valandų per savaitę ir 12 valandų per darbo dieną. Esant suminei darbo laiko apskaitai, privalo būti garantuota Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nustatyta paros bei savaitės nepertraukiamo poilsio trukmė. Darbus, sąlygas, kurioms esant gali būti įvesta suminė darbo laiko apskaita, suminės darbo laiko apskaitos įvedimo įmonėse tvarką nustato Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad tos įmonės, kuriose įvesta suminė darbo laiko apskaita, 9–10 skilčių nepildo. II. DARBUOTOJŲ DARBO APMOKĖJIMAS 1 skiltis BRUTO DARBO UŽMOKESČIO LĖŠOS Tai visiems darbuotojams, dirbusiems pagal darbo, autorines sutartis, pagal patentą bei dirbantiems statutiniais pagrindais, per metus apskaičiuota pinigų suma, įskaitant privalomuosius atskaitymus (fizinių asmenų pajamų ir darbuotojų privalomojo valstybinio socialinio draudimo mokesčius). Į bruto darbo užmokesčio lėšas įskaitoma: darbo užmokestis už atliktą darbą ar dirbtą laiką (pareiginė alga); priemokos (už darbą triukšmingomis, kenksmingomis, pavojingomis darbo sąlygomis, darbą nakties metu, viršvalandžius, darbą poilsio ir švenčių dienomis, už darbą pamainomis, už papildomų funkcijų, darbų ir paslaugų atlikimą ir kt.); priedai (už darbuotojo profesionalumą, kvalifikaciją, sąžiningumą, punktualumą ir kt.); premijos (vienkartinės ir reguliarios); vienkartinės išmokos; užmokestis už nedirbtą laiką (atostogas, prastovas, kitas nedirbtas dienas įstatymų arba kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka, už pirmąsias dvi kalendorines nedarbingumo dėl ligos dienas, už kurias darbdavys sumoka iš savo lėšų, papildomas atostogų dienas ir pan.); tantjemos; autorinis honoraras laikraščių, žurnalų, telegramų ir spaudos agentūrų, leidyklų, televizijos, radijo ir panašių organizacijų darbuotojams; valstybės kompensuotos darbdavio išlaidos darbo užmokesčiui; delspinigiai už laiku neišmokėtą darbo užmokestį; išeitinės pašalpos ir kompensacijos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymą ar pagal kolektyvinėje sutartyje numatytas darbo sutarčių nutraukimo sąlygas; piniginės kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas; kitos išmokos. Į darbo užmokesčio lėšų sumą neįskaitoma: dividendai, materialinės pašalpos, dotacijos darbuotojų maitinimui, kompensacinio pobūdžio išmokos (už butų nuomą, komunalines paslaugas, mėnesinius transporto bilietus ir pan.), negrąžintinos paskolos gyvenamųjų namų ir butų statybai, pašalpos laikinojo nedarbingumo metu ir kitos išmokos iš valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų, komandiruočių išlaidos (dienpinigiai, gyvenamosios patalpos nuomojimo išlaidos ir pan.). Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis – ikimokestinis darbo užmokestis, tenkantis vienam samdomajam darbuotojui per mėnesį, statistiniams tikslams apskaičiuojamas tokiu būdu. Iš bruto darbo užmokesčio lėšų sumos atimamos dirbusių pagal autorines sutartis, pagal patentą darbuotojų darbo užmokesčio sumos, delspinigių, išeitinių pašalpų ir kompensacijų, piniginių kompensacijų už nepanaudotas kasmetines atostogas sumos bei įmonės direktorių valdybos ar bendrovės valdybos narių (kuriems ši darbovietė nėra pagrindinė) darbo užmokesčio sumos. Gauta suma dalijama iš vidutinio sąlyginio darbuotojų skaičiaus (nurodyto ataskaitos I skyriaus 5 skl.) ir iš
37. Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad į darbo užmokesčio lėšas įskaitomos lėšos už pirmąsias 2 laikinojo nedarbingumo kalendorines dienas, kurias moka darbdavys iš savo lėšų. Čia neįskaitomos laikinojo nedarbingumo pašalpos, mokamos iš valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų. 2 skiltis BRUTO DARBO UŽMOKESČIO LĖŠOS DARBUOTOJAMS, DIRBUSIEMS PAGAL AUTORINES SUTARTIS, PAGAL PATENTĄ BEI DELSPINIGIAI Šioje skiltyje nurodoma darbuotojams, dirbantiems pagal autorines sutartis, pagal patentą, apskaičiuota darbo užmokesčio lėšų suma per metus. Dirbant pagal autorines sutartis, fizinių asmenų pajamų mokesčio tarifas sudaro 13 procentų nuo gautų pajamų sumos. Čia taip pat įskaitomos per metus apskaičiuotos delspinigių sumos. Autorinis honoraras laikraščių, žurnalų, telegramų ir spaudos agentūrų, leidyklų, televizijos, radijo ir panašių organizacijų darbuotojams, dirbantiems pagal autorines sutartis, šioje skiltyje neįskaitomas. Pirmiau paminėtiems darbuotojams apskaičiuotos autorinio honoraro sumos įtraukiamos tik į bendrą bruto darbo užmokesčio sumą (II skyriaus 1 skiltį). Visi įmonėje, įstaigoje ir organizacijoje atliekami darbai, kuriuos fizinis asmuo dirba susitaręs su darbdaviu ar jo įgaliotu asmeniu, turi būti įforminami darbo sutartimi. Ši nuostata netaikoma darbams, atliekamiems pagal autorines sutartis ir fiziniams asmenims, dirbantiems pagal patentą. Darbo užmokestis, apskaičiuotas pagal paminėtas sutartis, nurodomas ataskaitos II skyriaus 2 skiltyje. Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad į šią skiltį taip pat įskaitomos įmonės direktorių valdybos ar bendrovės valdybos narių (kuriems ši darbovietė nėra pagrindinė) darbo užmokesčio sumos. 3 skiltis IŠEITINĖS PAŠALPOS IR KOMPENSACIJOS Tai darbdavio atleistiems darbuotojams išmokamos piniginės išmokos: išeitinės pašalpos ir kompensacijos; piniginės kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas. Išeitinės pašalpos ir kompensacijos mokamos pagal Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymą, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymą ar pagal kolektyvinėje sutartyje nustatytas darbo sutarčių nutraukimo sąlygas. Piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas išmokama nutraukiant darbo sutartį, neatsižvelgiant į jos terminą. 4 skiltis REGULIARIOS ir vienkartinĖS PREMIJOS Šioje skiltyje nurodomos premijos, apskaičiuotos ataskaitiniais metais. Čia įskaitomos premijos, apskaičiuotos už ikiataskaitinių metų metinius darbo rezultatus (išmokėtos ataskaitiniais metais). Ankstesnių metų priskaitymai čia neįskaitomi. Reguliarios premijos – tai reguliariai kas mėnesį, kas ketvirtį, kas pusmetį ar metus mokamos premijos. Vienkartinės premijos – tai nereguliaraus periodiškumo arba kartą per metus mokamos išmokos (Velykų, Kalėdų ir pan.). 5 skiltis PREMIJOS IŠ PELNO Iš visos apskaičiuotos premijų sumos, nurodytos 4 skiltyje, išskiriamos premijos iš pelno, apskaičiuotos per ataskaitinius metus. Šį rodiklį nurodo pelno siekiančios įmonės. Biudžetinės įstaigos ir organizacijos premijų iš pelno neturi, todėl šios skilties nepildo. 6 skiltis BRUTO DARBO UŽMOKESČIO LĖŠOS NE VISĄ DARBO DIENĄ AR SAVAITĘ DIRBUSIEMS DARBUOTOJAMS Tai darbuotojams, dirbusiems pagrindinėje darbovietėje ne visą darbo dieną ar savaitę (nurodytiems ataskaitos I skyriaus 2 skl.) apskaičiuota darbo užmokesčio lėšų suma per metus. 7 skiltis BRUTO DARBO UŽMOKESČIO LĖŠOS DARBUOTOJAMS, DIRBUSIEMS NE PAGRINDINĖJE DARBOVIETĖJE Šioje skiltyje nurodoma darbuotojų, dirbančių ne pagrindinėje darbovietėje (kurie įskaityti į I skyriaus 5 skl.), bruto darbo užmokesčio lėšų suma. 8 skiltis BRUTO DARBO UŽMOKESČIO LĖŠOS DARBUOTOJAMS, FINANSUOJAMIEMS IŠ VALSTYBĖS BIUDŽETO Čia nurodoma darbuotojams, finansuojamiems iš valstybės biudžeto ir iš valstybės nebiudžetinių fondų (nurodytiems I skyriaus 3 skl.), apskaičiuota darbo užmokesčio lėšų suma. Jei iš valstybės biudžeto finansuojami visi darbuotojai, tai ataskaitos I skyriaus 1 ir 3 skiltyse darbuotojų skaičius sutampa. Jei biudžetinėje įstaigoje yra darbuotojų, finansuojamų iš ūkiskaitiniu būdu uždirbtų lėšų, tai darbuotojų skaičius I skyriaus 1 skiltyje yra didesnis už 3 skiltyje nurodytą darbuotojų skaičių. Analogiška kontrolė būdinga ir ataskaitos II skyriui. Jei iš valstybės biudžeto finansuojami visi darbuotojai, tai jiems apskaičiuota darbo užmokesčio lėšų suma II skyriaus 1 ir 8 skiltyse sutampa (jeigu nėra priskaitymų darbuotojams, dirbantiems pagal autorines sutartis, pagal patentą bei neišmokėtos delspinigių, išeitinių pašalpų ir kompensacijų sumos ir pan.). 9 skiltis BRUTO DARBO UŽMOKESČIO LĖŠOS DARBUOTOJAMS, FINANSUOJAMIEMS IŠ SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ Čia nurodoma apskaičiuotos darbo užmokesčio lėšos darbuotojams, finansuojamiems iš savivaldybių biudžetų ir savivaldybių nebiudžetinių fondų (nurodytiems I skyriaus 4 skl.). Jei biudžetinėje įstaigoje yra darbuotojų, finansuojamų iš valstybės ir savivaldybės biudžetų, tai darbuotojų skaičius ir jiems apskaičiuota darbo užmokesčio lėšų suma turėtų būti nurodoma atitinkamose ataskaitos skiltyse (I skyriaus 3 ir 4 skl. bei II skyriaus 8 ir 9 skl.). 10 skiltis BRUTO MATERIALINIŲ PAŠALPŲ SUMA IŠ ĮMONĖS, ĮSTAIGOS AR ORGANIZACIJOS LĖŠŲ Materialinė parama – piniginės išmokos darbuotojams, tiesiogiai nesusijusios su darbo santykiais. Tai sutuoktuvių, laidojimo pašalpos ir kitos kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka mokamos išmokos. Šioje skiltyje nurodoma apskaičiuota apmokestinamųjų ir neapmokestinamųjų materialinių pašalpų suma visiems darbuotojams, mokama iš įmonės, įstaigos ar organizacijos lėšų per ataskaitinius metus. Materialinės pašalpos neįskaitomos į ataskaitos II skyriaus 1 skiltį. Darbo statistikos skyrius Telefonai pasiteirauti: 36 48 30; 36 48 40; 36 48 47; 36 48 48; 36 48 50; 36 48 52; 36 48 53 ______________ Darbo statistikos skyrius tel. 36 48 30, 36 48 40, 36 48 48, faks. 36 48 60, Gedimino pr. 29, 2746 Vilnius Įmonės kodas registre Įmonės pavadinimas Adresas Pagrindinės veiklos kodas (EVRK) Pagrindinės veiklos pavadinimas (EVRK) Sąlyginis kodas (pildo teritorinė statistikos įstaiga) Teritorijos kodas Nuosavybės formos kodas Įmonės rūšies kodas Eil. Nr. Profesijos, profesijų pogrupiai Profesijų, profesijų pogrupių kodai pagal LPK Darbuotojų, dirbusių 2000 m. spalio mėn., skaičius Bruto darbo užmokesčio lėšos, Lt Faktiškai apmokėtų žmogaus valandų skaičius iš viso moterų iš viso (darbuotojams, nurodytiems 1 skiltyje) moterims (nurodytoms 2 skiltyje) pagal normalią darbo trukmę iš viso (darbuotojams, nurodytiems1 skiltyje) moterims (nurodytoms2 skiltyje) iš viso (iš 3 skilties duomenų) moterims (iš 4 skilties duomenų) A B C 1 2 3 4 5 6 7 8 1 I pagrindinė grupė. ĮSTATYMŲ LEIDĖJAI, VYRESNIEJI PAREIGŪNAI IR VALDYTOJAI, iš jų: 1110–1239 2 Įstatymų leidėjai 1110 3 Vyresnieji pareigūnai 1120 4 Miesto [kaimo] seniūnijų seniūnai 1130 5 Vyresnieji politinių partijų pareigūnai 1141 6 Vyresnieji darbdavių, darbuotojų ir kitų ekonominių organizacijų pareigūnai 1142 7 Vyresnieji humanitarinių ir kitų specialiųjų organizacijų pareigūnai 1143 8 Žemės ūkio, medžioklės, miškininkystės, žvejybos ir žuvininkystės įmonių ir organizacijų direktoriai ir vyriausieji valdytojai 1211 9 Gamybos įmonių ir organizacijų direktoriai ir vyriausieji valdytojai 1212 10 Statybos įmonių ir organizacijų direktoriai ir vyriausieji valdytojai 1213 11 Didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonių ir organizacijų direktoriai ir vyriausieji valdytojai 1214 12 Maitinimo įmonių ir viešbučių direktoriai ir vyriausieji valdytojai 1215 13 Transporto, sandėliavimo ir ryšių įmonių ir organizacijų direktoriai ir vyriausieji valdytojai 1216 14 Verslo įmonių ir organizacijų direktoriai ir vyriausieji valdytojai 1217 15 Asmens priežiūros, valymo ir kitų susijusių įmonių ir organizacijų direktoriai ir vyriausieji valdytojai 1218 16 Kiti, niekur kitur nepriskirti, įmonių ir organizacijų direktoriai ir vyriausieji valdytojai 1219 17 Žemės ūkio, medžioklės, miškininkystės, žvejybos ir žuvininkystės produktų gamybos ir paslaugų padalinių vadovai 1221 18 Produktų gamybos ir paslaugų padalinių vadovai 1222 19 Statybos gaminių ir paslaugų padalinių vadovai 1223 20 Didmeninės ir mažmeninės prekybos ir paslaugų padalinių vadovai 1224 21 Maitinimo įmonių ir viešbučių paslaugų padalinių vadovai 1225 22 Transporto, sandėliavimo ir ryšių paslaugų padalinių vadovai 1226 23 Verslo paslaugų padalinių vadovai 1227 24 Asmens priežiūros, valymo ir kitų susijusių paslaugų padalinių vadovai 1228 25 Kiti, niekur kitur nepriskirti, produktų gamybos ir paslaugų padalinių vadovai 1229 26 Finansų ir valdymo padalinių vadovai 1231 27 Personalo ir gamybinių ryšių padalinių vadovai 1232 28 Pardavimo ir rinkotyros padalinių vadovai 1233 29 Reklamos ir ryšių su visuomene padalinių vadovai 1234 30 Tiekimo ir paskirstymo padalinių vadovai 1235 31 Skaičiavimo centro paslaugų padalinių vadovai 1236 32 Tyrimo ir plėtros padalinių vadovai 1237 33 Kiti, niekur kitur nepriskirti, padalinių vadovai 1239 34 II pagrindinė grupė. SPECIALISTAI, iš jų: 2111–2470 35 Fizikai ir astronomai 2111 36 Meteorologai 2112 37 Chemikai 2113 38 Geologai ir geofizikai 2114 39 Matematikai ir susijusių profesijų specialistai 2121 40 Statistikai 2122 41 Kompiuterių sistemų projektuotojai ir analitikai 2131 42 Kompiuterių programuotojai 2132 43 Kiti, niekur kitur nepriskirti, kompiuterijos specialistai 2139 44 Architektai, miestų ir kelių projektuotojai 2141 45 Civilinės statybos inžinieriai 2142 46 Inžinieriai elektrikai 2143 47 Elektronikos ir nuotolinių ryšių (telekomunikacijų) inžinieriai 2144 48 Inžinieriai mechanikai 2145 49 Chemikai inžinieriai 2146 50 Kasybos inžinieriai, inžinieriai metalurgai ir susijusių profesijų specialistai 2147 51 Kartografai ir topografai 2148 52 Kiti, niekur kitur nepriskirti, architektai, inžinieriai ir susijusių profesijų specialistai 2149 53 Biologai, botanikai, zoologai ir susijusių profesijų specialistai 2211 54 Farmakologai, patologai ir susijusių profesijų specialistai 2212 55 Agronomai ir susijusių profesijų specialistai 2213 56 Gydytojai 2221 57 Gydytojas psichiatras 2221 38 58 Stomatologai 2222 59 Veterinarai 2223 60 Vaistininkai 2224 61 Kiti, niekur kitur nepriskirti, sveikatos priežiūros specialistai (išskyrus slaugos) 2229 62 Slaugos specialistai 2230 63 Kolegijų, universitetų ir kitų aukštojo mokslo įstaigų, humanitarinių mokslų ir vaizduojamųjų menų dėstytojai 2311 64 Kalbų dėstytojas 2311 12 65 Literatūros dėstytojas 2311 25 66 Kolegijų, universitetų ir kitų aukštojo mokslo įstaigų, socialinių mokslų dėstytojai 2312 67 Kolegijų, universitetų ir kitų aukštojo mokslo įstaigų teisės dėstytojai 2313 68 Kolegijų, universitetų ir kitų aukštojo mokslo įstaigų gamtos mokslų dėstytojai 2314 69 Kolegijų, universitetų ir kitų aukštojo mokslo įstaigų medicinos dėstytojai 2315 70 Kolegijų, universitetų ir kitų aukštojo mokslo įstaigų inžinerijos, architektūros dėstytojai 2316 71 Kolegijų, universitetų ir kitų aukštojo mokslo įstaigų kompiuterijos, matematikos dėstytojai 2317 72 Matematikos dėstytojas 2317 02 73 Kiti kolegijų, universitetų ir kitų aukštojo mokslo įstaigų dėstytojai 2318 74 Vidurinio ugdymo mokytojai 2320 75 Kalbų ir literatūros mokytojas 2320 19 76 Matematikos mokytojas 2320 23 77 Techninio mokymo mokytojas 2320 38 78 Pradinio ugdymo mokytojai 2331 79 Ikimokyklinio ugdymo mokytojai 2332 80 Specialiojo ugdymo mokytojai 2340 81 Metodininkai 2351 82 Mokyklų inspektoriai 2352 83 Kiti, niekur kitur nepriskirti, mokymo specialistai 2359 84 Buhalteriai 2411 85 Personalo ir profesinio orientavimo specialistai 2412 86 Kiti, niekur kitur nepriskirti, verslo specialistai 2419 87 Teisininkai 2421 88 Teisėjai 2422 89 Kiti, niekur kitur nepriskirti, teisės specialistai 2429 90 Archyvų ir muziejų specialistai 2431 91 Bibliotekininkai ir susiję informacijos specialistai 2432 92 Ekonomistai 2441 93 Sociologai, antropologai ir susijusių profesijų specialistai 2442 94 Filosofai, istorikai ir politologai 2443 95 Filologai ir vertėjai 2444 96 Psichologai 2445 97 Socialiniai darbuotojai 2446 98 Rašytojai, žurnalistai ir susijusių profesijų specialistai 2451 99 Skulptoriai, dailininkai ir susijusių profesijų specialistai 2452 100 Kompozitoriai, muzikantai ir dainininkai 2453 101 Choreografai ir šokėjai 2454 102 Kino, teatro ir panašūs aktoriai bei režisieriai 2455 103 Religijų specialistai 2460 104 Viešojo administravimo specialistai 2470 105 III pagrindinė grupė. JAUNESNIEJI SPECIALISTAI IR TECHNIKAI, iš jų: 3111–3480 106 Chemijos ir fizinių mokslų technikai 3111 107 Statybos inžinerijos technikai 3112 108 Elektrotechnikai 3113 109 Elektronikos ir nuotolinių ryšių (telekomunikacijų) technikai 3114 110 Mašinų gamybos technikai 3115 111 Cheminės technologijos technikai 3116 112 Gavybos ir metalurgijos technikai 3117 113 Braižytojai 3118 114 Kiti, niekur kitur nepriskirti, fizinių mokslų ir inžinerijos technikai 3119 115 Kompiuterijos asistentai 3121 116 Kompiuterių įrangos operatoriai 3122 117 Pramoninių robotų kontrolieriai 3123 118 Fotografai ir vaizdo bei garso įrašymo įrangos operatoriai 3131 119 Radijo ir televizijos transliacijos ir telekomunikacijų (nuotolinių ryšių) įrangos operatoriai 3132 120 Medicininės įrangos operatoriai 3133 121 Medicininės rentgeno įrangos operatorius 3133 04 122 Laivų mechanikai 3141 123 Vyriausiasis laivo mechanikas 3141 02 124 Laivavedžiai ir kapitonai 3142 125 Aviacijos pilotai ir jaunesnieji susijusių profesijų specialistai 3143 126 Oro transporto lakūnas [pilotas] 3143 03 127 Skrydžių valdymo vadovai 3144 128 Oro eismo saugumo technikai 3145 129 Pastatų ir priešgaisrinės saugos inspektoriai 3151 130 Darbų saugos, sveikatos priežiūros ir kokybės inspektoriai 3152 131 Gyvosios gamtos mokslų technikai (laborantai) 3211 132 Agronomijos ir miškininkystės technikai 3212 133 Ūkininkavimo ir miškininkystės konsultantai 3213 134 Slaugos specialistai (sveikatos priežiūros medicinos seserys) 3221 135 Sanitarijos inspektoriai 3222 136 Dietos specialistai 3223 137 Optometrijos specialistai ir optikai 3224 138 Stomatologų padėjėjai 3225 139 Fizioterapeutai ir susijusių profesijų specialistai 3226 140 Veterinarai asistentai 3227 141 Vaistininkų padėjėjai 3228 142 Kiti, niekur kitur nepriskirti, sveikatos priežiūros specialistai (išskyrus slaugos) 3229 143 Jaunesnieji slaugos specialistai 3231 144 Slaugės padėjėja 3231 01 145 Akušerijos specialistai 3232 146 Liaudies medicinos praktikai 3241 147 Užkalbėtojai 3242 148 Jaunesnieji pradinio ugdymo mokytojai 3310 149 Jaunesnieji ikimokyklinio ugdymo specialistai 3320 150 Jaunesnieji specialiojo ugdymo specialistai 3330 151 Jaunesnieji kito mokymo specialistai 3340 Eil. Nr. Profesijos, profesijų pogrupiai Profesijų, profesijų pogrupių kodai pagal LPK Darbuotojų, dirbusių 2000 m. spalio mėn., skaičius Bruto darbo užmokesčio lėšos, Lt Faktiškai apmokėtų žmogaus valandų skaičius iš viso moterų iš viso (darbuotojams, nurodytiems 1 skiltyje) moterims (nurodytoms 2 skiltyje) pagal normalią darbo trukmę iš viso (darbuotojams, nurodytiems 1 skiltyje) moterims (nurodytoms 2 skiltyje) iš viso (iš 3 skilties duomenų) moterims (iš 4 skilties duomenų) A B C 1 2 3 4 5 6 7 8 152 Vertybinių popierių ir finansų makleriai bei brokeriai 3411 153 Draudimo agentai 3412 154 Nekilnojamojo turto agentai 3413 155 Kelionių konsultantai ir organizatoriai 3414 156 Technikos pardavimo atstovai 3415 157 Tiekėjai 3416 158 Vertintojai ir aukcionatoriai 3417 159 Prekybos brokeriai 3421 160 Muitinės ir prekių persiuntimo agentai 3422 161 Įdarbinimo agentai ir darbų rangovai 3423 162 Kiti, niekur kitur nepriskirti, verslo paslaugų agentai ir prekybos brokeriai 3429 163 Administracijos sekretoriai ir susijusių profesijų jaunesnieji specialistai 3431 164 Teisės ir susiję jaunesnieji specialistai 3432 165 Jaunesnieji apskaitos specialistai 3433 166 Buhalteris-sąskaitininkas 3433 01 167 Statistikai, matematikai ir jaunesnieji susijusių profesijų specialistai 3434 168 Kiti, niekur kitur nepriskirti, jaunesnieji administravimo specialistai 3439 169 Muitinės ir sienos inspektoriai 3441 170 Mokesčių ir akcizo pareigūnai 3442 171 Valstybinio socialinio aprūpinimo pareigūnai 3443 172 Licencijų išdavimo pareigūnai 3444 173 Kiti, niekur kitur nepriskirti, jaunesnieji muitinių, mokesčių ir susijusių valstybinių tarnybų specialistai 3449 174 Policijos inspektoriai ir sekliai 3450 175 Jaunesnieji socialiniai darbuotojai 3460 176 Dailininkai dekoratoriai ir komercijos produktų dizaineriai 3471 177 Radijo, televizijos ir kiti diktoriai 3472 178 Gatvės, naktinių klubų ir panašūs muzikantai, dainininkai ir šokėjai 3473 179 Cirko artistai ir jaunesnieji susijusių profesijų specialistai 3474 180 Sportininkai ir jaunesnieji susijusių profesijų asmenys 3475 181 Jaunesnieji religinių profesijų specialistai 3480 182 IV pagrindinė grupė. JAUNESNIEJI TARNAUTOJAI, iš jų: 4111–4223 183 Stenografistės ir mašininkės 4111 184 Mašininkė stenografininkė 4111 06 185 Tekstų redagavimo ir kiti operatoriai 4112 186 Duomenų įvesties operatoriai 4113 187 Skaičiavimo mašinų operatoriai 4114 188 Sąskaitybos mašinos operatorius 4114 01 189 Sąskaitų-faktūrų išrašymo mašinos operatorius 4114 05 190 Sekretorės 4115 191 Apskaitos ir buhalterijos tarnautojai 4121 192 Statistikos ir finansų tarnautojai 4122 193 Sandėliavimo tarnautojai 4131 194 Tiekimo tarnautojai 4132 195 Transporto tarnautojai 4133 196 Skrydžių paslaugų tvarkytojas 4133 03 197 Kelių transporto paslaugų kontrolierius 4133 07 198 Bibliotekų ir kartotekų tarnautojai 4141 199 Paštininkai 4142 200 Informacijos kodavimo, korektūros ir tvarkymo tarnautojai 4143 201 Raštininkai ir susijusių profesijų tarnautojai 4144 202 Kiti įstaigų tarnautojai 4190 203 Kasininkai ir bilietų pardavėjai 4211 204 Bilietų kasos kasininkas 4211 02 205 Bankų kasininkai ir susiję klientų aptarnavimo tarnautojai 4212 206 Pašto prekystalio tarnautojas 4212 04 207 Bukmeikeriai ir krupjė 4213 208 Lombardų tarnautojai ir pinigų skolintojai 4214 209 Skolų išieškotojai ir susijusių profesijų tarnautojai 4215 210 Kelionių agentūrų ir susijusių profesijų tarnautojai 4221 211 Oro linijų kelionių įstaigos tarnautojas 4221 03 212 Klientų priėmimo ir informavimo tarnautojai 4222 213 Telefono stoties operatoriai 4223 214 Telefono komutatoriaus operatorius 4223 01 215 V pagrindinė grupė. APTARNAVIMO SFEROS IR PREKYBOS DARBUOTOJAI, iš jų: 5111–5230 216 Kelionių palydovai 5111 217 Transporto konduktoriai 5112 218 Kelionių gidai 5113 219 Ūkvedžiai ir susijusių profesijų darbuotojai 5121 220 Virėjai 5122 221 Padavėjai ir bufetininkai 5123 222 Vaikų priežiūros darbuotojai 5131 223 Gydymo ir socialinės rūpybos įstaigų asmens priežiūros darbuotojai 5132 224 Asmens priežiūros namuose darbuotojai 5133 225 Kiti, niekur kitur nepriskirti, asmens priežiūros ir susijusių profesijų darbuotojai 5139 226 Kirpėjai, kosmetologai ir susijusių profesijų darbuotojai 5141 227 Tarnai ir palydovai 5142 228 Laidojimo paslaugų darbuotojai ir balzamuotojai 5143 229 Kiti, niekur kitur nepriskirti, paslaugų asmenims darbuotojai 5149 230 Astrologai ir susiję darbuotojai 5151 231 Būrėjai, chiromantai ir susiję darbuotojai 5152 232 Ugniagesiai 5161 233 Policijos pareigūnai 5162 234 Įkalinimo įstaigų sargybiniai 5163 235 Kiti, niekur kitur nepriskirti, apsaugos darbuotojai 5169 236 Madų ir susiję demonstruotojai 5210 237 Parduotuvių pardavėjai ir prekių demonstruotojai 5220 238 Kioskų ir turgaus pardavėjai 5230 239 VI pagrindinė grupė. KVALIFIKUOTI PREKINIO ŽEMĖS ŪKIO IR ŽUVININKYSTĖS DARBININKAI, iš jų: 6111–6210 240 Lauko kultūrų ir daržovių augintojai 6111 241 Vaismedžių ir vaiskrūmių augintojai 6112 242 Sodininkai ir medelynų bei daigynų augintojai 6113 243 Mišrių kultūrų augintojai 6114 244 Pienininkystės ir gyvulininkystės produktų gamintojai ir darbininkai 6121 245 Paukštininkystės produktų gamintojai ir darbininkai 6122 246 Bitininkai 6123 247 Mišrios gyvulininkystės produktų gamintojai ir darbininkai 6124 248 Kiti, niekur kitur nepriskirti, gyvulininkystės produktų gamintojai ir susiję darbininkai 6129 249 Augalų derliaus augintojai bei gyvulinės produkcijos gamintojai 6130 250 Miškininkystės ir medienos ruošos darbininkai 6141 251 Medžių kirtėjas 6141 09 252 Medžių kirtėjas pjaustytojas 6141 12 253 Kvalifikuotas miško darbininkas 6141 14 254 Girininkas [eigulys] 6141 22 255 Medžio anglies gamintojai ir panašūs darbininkai 6142 256 Vandens gyvūnų augintojai ir darbininkai 6151 257 Vidaus vandenų ir pakrantės žvejai 6152 258 Giliavandenės žvejybos žvejai 6153 259 Medžiotojai 6154 260 Žemės ūkio ir žuvininkystės darbininkai, patys save išsilaikantys 6210 261 VII pagrindinė grupė. KVALIFIKUOTI DARBININKAI IR AMATININKAI, iš jų: 7111–7442 262 Karjerų darbininkai 7111 263 Kalnakasys 7111 06 264 Sprogdintojai 7112 265 Akmenskaldžiai, akmentašiai ir raižytojai 7113 266 Statybininkai, dirbantys su įprastinėmis medžiagomis 7121 267 Mūrininkai 7122 268 Statybų mūrininkas (iš plytų) 7122 02 269 Betonuotojai, tinkuotojai ir susijusių profesijų darbininkai 7123 270 Betoninių ir gelžbetoninių gaminių kontrolierius 7123 06 271 Betonuotojas 7123 07 272 Dailidės statybininkai ir staliai 7124 273 Kiti, niekur kitur nepriskirti, statybininkai-montuotojai ir susijusių profesijų darbininkai 7129 274 Stogdengiai 7131 275 Grindų ir plytelių klojėjai 7132 276 Tinkuotojai 7133 277 Izoliuotojai 7134 278 Stikliai 7135 279 Vandentiekininkai ir vamzdynų montuotojai 7136 280 Vandentiekininkas [santechnikas] 7136 14 281 Pastatų ir kitokie elektrikai 7137 282 Dažytojai ir susijusių profesijų darbininkai 7141 283 Pastatų dažytojas 7141 03 284 Lakuotojai ir susijusių profesijų darbininkai 7142 285 Statybos konstrukcijų valytojai 7143 286 Metalo liejimo ir liejimo formų gamintojai 7211 287 Suvirintojai 7212 288 Valcuotojai, skardininkai ir susijusių profesijų darbininkai 7213 289 Metalo konstrukcijų paruošėjai ir montuotojai 7214 290 Takelažininkai ir lynų prižiūrėtojai 7215 291 Narai ir darbininkai povandenininkai 7216 292 Kalviai ir kalimo bei presavimo įrenginių operatoriai 7221 293 Įrankininkai ir susijusių profesijų darbininkai 7222 294 Staklių derintojai ir derintojai-operatoriai 7223 295 Metalo šlifuotojai, poliruotojai ir įrankių galąstojai 7224 296 Variklinių transporto priemonių mechanikai ir derintojai 7231 297 Orlaivių variklių mechanikai ir derintojai 7232 298 Orlaivių variklių mechanikas 7232 04 299 Pramonės ir žemės ūkio mašinų mechanikai ir montuotojai 7233 300 Elektromechanikai ir monteriai 7241 301 Elektroninės įrangos montuotojai 7242 302 Elektroninės įrangos mechanikai ir remontininkai 7243 303 Telegrafo ir telefono įrangos montuotojai ir remontininkai 7244 304 Elektros linijų montuotojai ir remontininkai 7245 305 Tiksliųjų prietaisų ir instrumentų meistrai bei remontininkai 7311 306 Muzikos instrumentų meistrai ir derintojai 7312 307 Juvelyrai ir brangiųjų metalų meistrai 7313 308 Keramikai, puodžiai ir susijusių profesijų darbininkai 7321 309 Stiklo dirbinių meistrai, pjaustytojai ir šlifuotojai 7322 310 Stiklo graveriai ir ėsdintojai 7323 311 Piešėjai ant stiklo, keramikos ir susijusių profesijų darbininkai 7324 312 Amatininkai, gaminantys dirbinius iš medienos ir susijusių medžiagų 7331 313 Amatininkai, gaminantys dirbinius iš tekstilės, odos ir panašių medžiagų 7332 314 Raidžių rinkėjai, linotipininkai ir susijusių profesijų darbininkai 7341 315 Stereotipininkai ir elektrotipininkai 7342 316 Spausdinimo graveriai 7343 317 Fotografijos ir susijusių profesijų darbininkai 7344 318 Knygrišiai ir susijusių profesijų darbininkai 7345 319 Šilkografai, ksilografai ir spaudėjai ant audinių 7346 320 Mėsininkai, žuvininkai ir susijusių profesijų darbininkai 7411 321 Skerdikas 7411 28 322 Kepėjai ir konditeriai 7412 323 Pieno produktų gamintojai 7413 324 Vaisių, daržovių ir panašių produktų konservuotojai 7414 325 Maisto produktų ir gėrimų degustatoriai ir rūšiuotojai 7415 326 Tabako produktų gamintojai 7416 327 Medienos meistrai 7421 328 Baldžiai ir susijusių profesijų darbininkai 7422 329 Medinių baldų apdailininkas 7422 01 330 Medienos apdirbimo staklių derintojai ir derintojai operatoriai 7423 331 Pynėjai, šepečių gamintojai ir susijusių profesijų darbininkai 7424 332 Pluošto ruošėjai 7431 333 Audėjai, mezgėjai ir susijusių profesijų darbininkai 7432 334 Audimo staklių derintojas 7432 15 335 Siuvėjai ir kepurininkai 7433 336 Kailininkai ir susijusių profesijų darbininkai 7434 337 Tekstilės, odos ir kitų medžiagų sukirpėjai 7435 338 Siuvėjai, siuvinėtojai ir susijusių profesijų darbininkai 7436 339 Avalynės siuvėjas 7436 13 340 Baldų apmušėjai ir susijusių profesijų darbininkai 7437 341 Kailiadirbiai ir odininkai 7441 342 Batsiuviai ir susijusių profesijų darbininkai 7442 343 Avalynės sukirpėjas 7442 06 344 Kurpelininkas 7442 15 345 Odinių dirbinių gamintojas 7442 21 346 VIII pagrindinė grupė. ĮRENGINIŲ, MAŠINŲ OPERATORIAI BEI SURINKĖJAI, iš jų: 8111–8340 347 Gavybos įrenginių operatoriai 8111 348 Mineralų ir akmens apdirbimo įrenginių operatoriai 8112 349 Gręžinių gręžėjai ir susijusių profesijų darbininkai 8113 350 Rūdos ir metalo aukštakrosnių operatoriai 8121 351 Metalo lydymo, liejimo ir valcavimo įrenginių operatoriai 8122 352 Metalo šiluminio apdorojimo įrenginių operatoriai 8123 353 Metalo tempėjai ir ekstruderių operatoriai 8124 Eil. Nr. Profesijos, profesijų pogrupiai Profesijų, profesijų pogrupių kodai pagal LPK Darbuotojų, dirbusių 2000 m. spalio mėn., skaičius Bruto darbo užmokesčio lėšos, Lt Faktiškai apmokėtų žmogaus valandų skaičius iš viso moterų iš viso (darbuotojams, nurodytiems 1 skiltyje) moterims (nurodytoms 2 skiltyje) pagal normalią darbo trukmę iš viso (darbuotojams, nurodytiems 1 skiltyje) moterims (nurodytoms 2 skiltyje) iš viso (iš 3 skilties duomenų) moterims (iš 4 skilties duomenų) A B C 1 2 3 4 5 6 7 8 354 Stiklo ir keramikos degimo krosnių bei kitokių įrenginių operatoriai 8131 355 Kiti, niekur kitur nepriskirti, stiklo ir keramikos gamybos kitų įrenginių operatoriai 8139 356 Medienos apdirbimo įrenginių operatoriai 8141 357 Vienasluoksnės faneros pjovimo staklių operatorius 8141 01 358 Medienos pjovimo staklių operatorius 8141 02 359 Faneros preso operatorius 8141 25 360 Popieriaus masės paruošimo įrenginių operatoriai 8142 361 Medienos smulkintuvo operatorius 8142 01 362 Popieriaus gamybos įrenginių operatoriai 8143 363 Cheminių medžiagų smulkinimo, malimo ir maišymo įrenginių operatoriai 8151 364 Cheminio šiluminio apdorojimo įrenginių operatoriai 8152 365 Cheminio filtravimo ir separavimo įrenginių operatoriai 8153 366 Cheminio distiliavimo įrenginių ir reaktorių operatoriai (išskyrus naftos ir gamtinių dujų perdirbimą) 8154 367 Naftos ir gamtinių dujų valymo bei perdirbimo įrenginių operatoriai 8155 368 Kiti, niekur kitur nepriskirti, cheminio žaliavų perdirbimo įrenginių operatoriai 8159 369 Energijos gamybos jėgainių operatoriai 8161 370 Hidroelektrinės operatorius 8161 08 371 Branduolinio reaktoriaus operatorius 8161 12 372 Garo jėgainės operatorius 8161 14 373 Garo variklių ir katilų operatoriai 8162 374 Lokomotyvo katilo kūrikas 8162 02 375 Atliekų deginimo, vandens valymo ir kitokių įrenginių operatoriai 8163 376 Automatinių surinkimo linijų operatoriai 8171 377 Pramoninių robotų operatorius 8172 378 Metalo apdirbimo staklių operatoriai 8211 379 Cemento gamybos ir kitos mineralinės žaliavos apdirbimo mašinų operatoriai 8212 380 Farmacijos ir parfumerijos gaminių mašinų operatoriai 8221 381 Šaudmenų ir sprogstamųjų medžiagų mašinų operatoriai 8222 382 Metalo poliravimo, galvanizavimo ir paviršiaus padengimo įrenginių operatoriai 8223 383 Fotografijos gaminių mašinų operatoriai 8224 384 Kitų, niekur kitur nepriskirtų, cheminių gaminių mašinų operatoriai 8229 385 Guminių gaminių mašinų operatoriai 8231 386 Plastiko gaminių gamybos mašinų operatoriai 8232 387 Medienos apdirbimo mašinų operatoriai 8240 388 Spausdinimo mašinų operatoriai 8251 389 Knygų įrišimo mašinų operatoriai 8252 390 Popieriaus ir kartono gaminių mašinų operatoriai 8253 391 Pluošto ruošimo, verpimo ir vyniojimo mašinų operatoriai 8261 392 Siūlų ir verpalų verpimo mašinų operatorius 8261 14 393 Audimo, mezgimo mašinų bei trikotažo gaminių audimo ir mezgimo mašinų operatoriai 8262 394 Siuvimo ir siuvinėjimo mašinų operatoriai 8263 395 Balinimo, dažymo ir valymo mašinų operatoriai 8264 396 Kailių ir odos išdirbimo mašinų operatoriai 8265 397 Avalynės ir kitokių gaminių mašinų operatoriai 8266 398 Kiti, niekur kitur nepriskirti, tekstilės, kailių, odos gaminių mašinų operatoriai, 8269 399 Mėsos ir žuvies apdorojimo ir perdirbimo mašinų operatoriai 8271 400 Pieno produktų mašinų operatoriai 8272 401 Grūdų ir prieskonių malimo mašinų operatoriai 8273 402 Kepinių, grūdinių ir šokoladinių produktų mašinų operatoriai 8274 403 Vaisių, daržovių ir riešutų perdirbimo mašinų operatoriai 8275 404 Cukraus gamybos ir rafinavimo mašinų operatoriai 8276 405 Arbatos, kavos, kakavos apdorojimo ir perdirbimo mašinų operatoriai 8277 406 Alaus, vyno ir kitų gėrimų gamybos mašinų operatoriai 8278 407 Tabako gaminių mašinų operatoriai 8279 408 Mechaninių mašinų surinkėjai 8281 409 Elektrinės įrangos surinkėjai 8282 410 Elektroninės įrangos surinkėjai 8283 411 Metalo, gumos ir plastiko gaminių surinkėjai 8284 412 Medinių ir panašių gaminių surinkėjai 8285 413 Kartono, tekstilės ir panašių gaminių surinkėjai 8286 414 Kiti mašinų operatoriai ir surinkėjai 8290 415 Operatorius pakuotojas 8290 23 416 Lokomotyvų mašinistai 8311 417 Traukinio mašinistas 8311 12 418 Geležinkelio stabdytojai, signalizuotojai, iešmininkai ir sukabinėtojai 8312 419 Geležinkelio signalizuotojas 8312 09 420 Motociklų vairuotojai 8321 421 Lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojai 8322 422 Greitosios pagalbos automobilio vairuotojas 8322 01 423 Autobusų ir troleibusų vairuotojai 8323 424 Autobuso vairuotojas 8323 01 425 Troleibuso vairuotojas 8323 02 426 Sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių mašinų vairuotojai 8324 427 Sunkvežimio vairuotojas 8324 02 428 Tarptautinių gabenimų (krovinių) vairuotojas 8324 09 429 Žemės ir miškų ūkio variklinių mašinų bei įrenginių operatoriai 8331 430 Žemės kasimo ir susijusių mašinų operatoriai 8332 431 Kranų, kėlimo įrenginių ir susijusių mašinų operatoriai 8333 432 Krovinių platformų ir autokarų operatoriai 8334 433 Laivų įgulų nariai ir susijusių profesijų darbininkai 8340 434 IX pagrindinė grupė. NEKVALIFIKUOTI DARBININKAI, iš jų: 9111–9333 435 Gatvės pardavėjai, prekiaujantys maistu 9111 436 Gatvės pardavėjai, prekiaujantys ne maisto produktais 9112 437 Išnešiojamosios prekybos ir prekybos telefonu agentai 9113 438 Batų valytojai ir kitų gatvėje teikiamų paslaugų darbuotojai 9120 439 Pagalbiniai namų ruošos darbininkai ir valytojai 9131 440 Viešbučių, biurų ir kitų įstaigų pagalbiniai darbininkai, valytojai ir kambarinės 9132 441 Viešbučio kambarinė 9132 10 442 Skalbėjai ir lygintojai rankiniu būdu 9133 443 Pastatų sargai ir prižiūrėtojai 9141 444 Transporto priemonių, langų ir susiję plovėjai 9142 445 Kurjeriai, pasiuntiniai ir bagažo nešikai 9151 446 Durininkai, sargai, budėtojai ir susijusių profesijų darbuotojai 9152 447 Pinigų iš automatų surinkėjai, skaitiklių rodmenų kontrolieriai ir susijusių profesijų darbuotojai 9153 448 Šiukšlių surinkėjai 9161 449 Kiemsargiai ir susiję darbininkai 9162 450 Nekvalifikuoti žemės ūkio darbininkai ir samdiniai 9211 451 Nekvalifikuoti miškininkystės darbininkai 9212 452 Nekvalifikuoti žuvininkystės, medžioklės ir spąstų spendimo darbininkai 9213 453 Nekvalifikuoti gavybos darbininkai 9311 454 Nekvalifikuoti kelių, užtvankų ir susijusių statinių statybos bei eksploatavimo darbininkai 9312 455 Nekvalifikuotas vamzdynų priežiūros darbininkas 9312 09 456 Nekvalifikuoti pastatų statybos darbininkai 9313 457 Nekvalifikuoti surinkimo darbininkai 9321 458 Pakuotojai rankiniu būdu ir kiti nekvalifikuoti apdirbimo pramonės darbininkai 9322 459 Nekvalifikuotas apdirbimo pramonės darbininkas 9322 02 460 Pakuotojas rankomis 9322 04 461 Rankomis ar pedalais varomų transporto priemonių vežėjai 9331 462 Gyvulių traukiamų transporto priemonių ir mechanizmų vadeliotojai 9332 463 Krovikai 9333 464 Dokininkas [doko darbininkas] 9333 01 465 Lėktuvų krovikas 9333 05 466 ATASKAITOJE NEPAMINĖTŲ PROFESIJŲ DARBUOTOJAI (įrašykite): 467 468 469 470 471 472 473 474 475 476 Pažyma
38. Darbuotojų, dirbusių visą 2000 m. spalio mėn., skaičius _____________________ žm.
39. Bruto darbo užmokesčio lėšos darbuotojams, dirbusiems visą spalio mėn. _____________________ Lt
40. Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (2 eil.: 1 eil.) _____________________ Lt1 Ataskaitą užpildė (vardas, pavardė ir parašas) Vadovas (vardas, pavardė ir parašas) A. V Pareigos data tel. faks. tel. ______________ Patvirtinta: Statistikos departamento generalinio direktoriaus 2000 12 22 d. įsakymu Nr. 141 INFORMACIJA DĖL ATSKIRŲ PROFESIJŲ DARBUOTOJŲ DARBO APMOKĖJIMO TYRIMO (ataskaita DA–06) TEISINIS PAGRINDAS Lietuvos Respublikos statistikos įstatymas (Žin., 1993, Nr. 54-1048; 1999, Nr. 114-3299). Oficialiosios statistikos darbų programa, patvirtinta 1999 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr.
41. TYRIMO RŪŠIS, TIKSLAS IR APIMTIS Tai – atrankinis tyrimas. Atskirų profesijų darbuotojų darbo apmokėjimo ataskaitą DA–06 pildo visų nuosavybės formų įmonės, įstaigos ir organizacijos, išskyrus individualias (personalines) įmones. Tyrimo tikslas – nustatyti atskirų profesijų darbuotojų darbo užmokesčio dydį šalies ūkyje, pagal ekonomikos sektorius ir ekonominės veiklos rūšis. Tyrimo rezultatai reikalingi ekonominiams, konjunktūros ir tarifų politikos sprendimams. Tiriamasis laikotarpis – 2000 m. spalio mėn. DUOMENŲ PATEIKIMO PAREIGA Lietuvos Respublikos statistikos įstatymo 14 straipsnis. Juridiniai asmenys bei juridinio asmens teisių neturinčios įmonės, įstaigos ir organizacijos privalo neatlygintinai teikti statistinius duomenis oficialiosios statistikos darbų programai įgyvendinti. DUOMENŲ KONFIDENCIALUMAS Lietuvos Respublikos statistikos įstatymo 15 straipsnis. Oficialiosios statistikos duomenys, jeigu pagal juos tiesiogiai ar netiesiogiai galima identifikuoti respondentą, apie kurį ar kurio veiklos rezultatus buvo surinkti pirminiai statistiniai duomenys, yra konfidencialūs ir saugomi įstatymo nustatyta tvarka. STATISTIKOS DUOMENŲ PATEIKIMO TVARKOS PAŽEIDIMAS Lietuvos Respublikos statistikos įstatymo 17 straipsnis. Fiziniai asmenys, įmonių, įstaigų ar organizacijų vadovai ir kiti atsakingi už oficialiosios statistikos duomenų rengimą ir teikimą asmenys, pažeidę šio įstatymo ir kitų su statistika susijusių teisės aktų reikalavimus, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1732 straipsnis (Žin., 1992, Nr. 21-610; 2000, Nr. 54-1557). Statistikos duomenų nepateikimas nustatyta tvarka oficialiąją statistiką tvarkančioms institucijoms ir įstaigoms arba melagingų statistikos duomenų joms pateikimas užtraukia baudą nuo 500 iki 1000 Lt. Tokia pat veika, padaryta asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytus pažeidimus užtraukia baudą nuo 3000 iki 6000 Lt. Dokumentų, patvirtinančių pateiktus statistinius duomenis, nepateikimas oficialiąją statistiką tvarkančių institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojams arba šių dokumentų nuslėpimas, taip pat minėtų valstybės tarnautojų teisėtų reikalavimų nevykdymas užtraukia baudą pareigūnams nuo 500 iki 1000 Lt. PAAIŠKINIMAI ATSKIRŲ PROFESIJŲ DARBUOTOJŲ DARBO APMOKĖJIMO ATASKAITAI DA–06 PILDYTI BENDRIEJI NURODYMAI
42. STATISTINIO TYRIMO TIKSLAS Šią ataskaitą pildo visų ekonominės veiklos rūšių įmonės, įstaigos ir organizacijos, neatsižvelgiant į jų nuosavybės formą. Joje pateikiamos žinios apie atskirų profesijų samdomųjų darbuotojų skaičių, darbo užmokestį ir apmokėtą darbo laiką 2000 m. spalio mėn. Individualios (personalinės) įmonės minėtos ataskaitos nepildo.
43. ĮMONĖS, ĮSTAIGOS IR ORGANIZACIJOS KODAS Ataskaitos adresinėje dalyje kiekviena įmonė, įstaiga ar organizacija įrašo savo kodą, kuris yra nurodytas registracijos pažymėjime. Tai – septynių ženklų skaičius.
44. EKONOMINĖS VEIKLOS RŪŠIS Įmonės, kurios užsiima įvairia gamybine veikla, nurodo tą veiklą, iš kurios gauna daugiausia pajamų.
45. STATISTINIO TYRIMO LAIKOTARPIS Šis specialusis tyrimas atliekamas kas 5 metai. Tiriamasis laikotarpis – 2000 m. spalio mėnuo. RODIKLIŲ SĄVOKOS Darbuotojas – asmuo, sudaręs darbo sutartį su įmone, įstaiga ar organizacija, remiantis Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymu (Žin., 1991, Nr. 36-973; 2000, Nr. 61-1828) ir gaunantis darbo užmokestį, neatsižvelgiant į atliekamo darbo pobūdį, dirbtų valandų skaičių (visa darbo diena ar ne visa darbo diena) ir sutarties trukmę (terminuota ar neterminuota), neatsižvelgiant į tai, ar jam ši darbovietė yra pagrindinė, ar ne pagrindinė. Į samdomųjų darbuotojų skaičių įskaitomi darbuotojai, sudarę darbo sutartis, be to, sąlygiškai priskiriami pareigūnai, dirbantys statutiniais pagrindais (vidaus reikalų, krašto apsaugos, saugumo ir kt. tarnybose), valstybės politikai, viešojo administravimo valstybės tarnautojai, su kuriais, remiantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymu (Žin., 1999, Nr. 66-2130; 2000, Nr. 105-3312), darbo sutartys nesudaromos. Į darbuotojų skaičių neįskaitoma: moterys, kurioms suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, bei moterys, kurioms suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti iki jam sueis treji metai; asmenys, atliekantys karinę arba alternatyviąją tarnybą; darbuotojai, dirbantys pagal autorines sutartis; pagal patentą; mokiniai, su kuriais nesudaryta darbo sutartis. Be to, neįskaitomi vadovai, kurie apmokami tik iš pelno. 1 skiltis. DARBUOTOJŲ, DIRBUSIŲ 2000 m. spalio mėn., SKAIČIUS – tai pagrindinėje darbovietėje visą darbo dieną dirbantys darbuotojai, kurie dirbo visą 2000 m. spalio mėnesį ir gavo darbo užmokestį už visas mėnesio dienas. Įskaitomi atostogavę, nedirbę dėl prastovų ne dėl darbuotojų kaltės, taip pat tie, kurie faktiškai nedirbo, bet už nedirbtas dienas gavo darbo užmokestį. Į darbuotojų skaičių įskaitomi ir darbuotojai, sirgę 2 dienas ir mažiau. Darbuotojai, dirbantys visą darbo dieną – tai asmenys, kurie dirba įstatymų ar kolektyvinėje sutartyje nustatytą visą darbo laiko trukmę. Remiantis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 40 straipsniu (Žin., 1993, Nr. 55–1064; 2000, Nr. 95–2968), normali darbuotojų darbo laiko trukmė įmonėse negali būti ilgesnė kaip 40 valandų per savaitę. Jei darbuotojai dirba įstatymų nustatytą sutrumpintą darbo laiką (žr. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 41 str.), bet jiems paliekamas darbo užmokesčio vidurkis, jie laikomi dirbančiais visą darbo dieną. Darbuotojai, dirbantys ne visą darbo dieną arba savaitę – tai asmenys, dirbantys trumpesnę darbo laiko trukmę (pusę dienos, tris ketvirtadalius normalios darbo trukmės ir pan.), negu įstatymų ar kolektyvinėje sutartyje nustatyta normali darbo trukmė. Ne visos darbo dienos arba savaitės darbo laiko nustatymo tvarką reglamentuoja 1995 m. sausio 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 21 „Dėl ne visos darbo dienos arba savaitės darbo laiko nustatymo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1995, Nr. 5–92; 1999, Nr. 48–1552). Nedirbusiais visą spalio mėnesį laikomi ir į ataskaitą neįtraukiami darbuotojai: a) priimti į darbą po ataskaitinio mėnesio 1 darbo dienos; b) atleisti iš darbo po ataskaitinio mėnesio 1 dienos; c) sirgę daugiau negu 2 kalendorines dienas (sirgę 2 dienas ir mažiau – įskaitomi); d) dirbantys ne visą darbo dieną; e) atliekantys praktiką ir negaunantys darbo užmokesčio; f) nedirbę dėl nemokamų atostogų; g) bankų, įmonių valdybų nariai, kuriems įmonė nėra pagrindinė darbovietė. Prašome atkreipti dėmesį į tai, kad darbuotojai, dirbę pagrindinėje darbovietėje mažiau negu 1 etatu ir darbuotojai, kuriems ši darbovietė nėra pagrindinė, į darbuotojų skaičių neįtraukiami. 2 skiltis. – MOTERŲ, DIRBUSIŲ 2000 m. spalio mėn., SKAIČIUS. Jei moterys dirba įstatymo arba kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka sutrumpintą darbo dieną arba savaitę, bet už likusį darbo laiką gauna darbo užmokesčio vidurkį, tai jos laikomos dirbusiomis visą mėnesį visą darbo dieną ir įtraukiamos į moterų, dirbusių 2000 m. spalio mėn., skaičių. 3 skiltis. BRUTO DARBO UŽMOKESČIO LĖŠOS – tai darbuotojams per spalio mėn. apskaičiuota pinigų suma, įskaitant privalomuosius atskaitymus (fizinių asmenų pajamų ir darbuotojų privalomojo socialinio draudimo mokesčius). Į bruto darbo užmokesčio lėšas įskaitoma: darbo užmokestis už atliktą darbą ar dirbtą laiką (pareiginė alga); priemokos (už darbą triukšmingomis, kenksmingomis, pavojingomis sąlygomis, darbą nakties metu, viršvalandžius, darbą poilsio ir švenčių dienomis, už darbą pamainomis, už papildomų funkcijų, darbų ir paslaugų atlikimą ir kt.); priedai (už darbuotojo profesionalumą, kvalifikaciją, sąžiningumą, punktualumą ir kt.); reguliarios premijos; užmokestis už nedirbtą laiką (atostogas, prastovas, kitas nedirbtas dienas įstatymų arba kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka, už pirmąsias dvi kalendorines nedarbingumo dėl ligos dienas, už kurias darbdavys sumoka iš savo lėšų, papildomas atostogų dienas ir pan.); autorinis honoraras laikraščių, žurnalų, telegramų ir spaudos agentūrų, leidyklų, televizijos, radijo ir kitų organizacijų darbuotojams; kitos išmokos. Reguliarios premijos – tai reguliariai kas mėnesį, ketvirtį, pusmetį ar metus išmokamos premijos. Į bruto darbo užmokesčio lėšas įskaitoma 1/3 ketvirčio premijos arba 1/6 pusmečio premijos, 1/12 metinės premijos. Į bruto darbo užmokesčio lėšas neįskaitoma: vienkartinės premijos; išeitinės pašalpos ir kompensacijos; delspinigiai už laiku nesumokėtą darbo užmokestį; piniginės kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas; dividendai; materialinė parama; dotacijos darbuotojų maitinimui; kompensacinio pobūdžio išmokos (už butų nuomą, komunalines paslaugas, mėnesinius transporto bilietus ir pan.); negrąžintinos paskolos gyvenamųjų namų ir butų statybai; pašalpos mokamos laikinojo nedarbingumo metu ir kitos išmokos iš valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų. Prašome atkreipti dėmesį į tai, kad spalio mėnesio ataskaitoje į darbo užmokesčio lėšas neįskaitomos vienkartinės premijos už metinius darbo rezultatus bei kitos vienkartinės išmokos (Velykų, Kalėdų ir pan.). 4 skiltis. BRUTO DARBO UŽMOKESČIO LĖŠOS MOTERIMS – tai atskirų profesijų moterims, kurių skaičius nurodytas ataskaitos 2 skiltyje, per spalio mėnesį apskaičiuota pinigų suma. Jei moterys dirba įstatymų arba kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka sutrumpintą darbo laiko trukmę, užmokestis už likusį nedirbtą, bet apmokėtą darbo laiką įskaitomas į bruto darbo užmokesčio lėšas. 5 skiltis. BRUTO DARBO UŽMOKESČIO LĖŠOS PAGAL NORMALIĄ DARBO TRUKMĘ – tai darbuotojams, dirbantiems įstatymų ar kolektyvinėje sutartyje nustatytą darbo laiko trukmę (dienos, pamainos ar savaitės), per 2000 m. spalio mėn. apskaičiuota pinigų suma į kurią neįskaitoma: darbo užmokestis už viršvalandžius, priedai už papildomų funkcijų, darbų ar paslaugų atlikimą ir kt. Jeigu darbuotojas dirbo daugiau negu 1 etatu, tai šioje skiltyje nurodoma tik 1 etato pagal normalią (nustatytą) darbo trukmę apskaičiuota bruto darbo užmokesčio suma. 6 skiltis BRUTO DARBO UŽMOKESČIO LĖŠOS PAGAL NORMALIĄ DARBO TRUKMĘ MOTERIMS – tai atskirų profesijų moterims, kurių skaičius nurodytas ataskaitos 2 skiltyje, pagal normalią (nustatytą) darbo trukmę per spalio mėnesį apskaičiuota pinigų suma. Jei moterys dirba įstatymų arba kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka sutrumpintą darbo dieną arba savaitę, bet už likusį nedirbtą darbo laiką gauna darbo užmokesčio vidurkį, tai joms nurodoma pagal visą nustatytą, o ne sutrumpintą darbo laiko trukmę per spalio mėnesį apskaičiuota pinigų suma. 7 skiltis. FAKTIŠKAI APMOKĖTŲ ŽMOGAUS VALANDŲ SKAIČIUS – tai darbuotojų normalios darbo trukmės ir viršvalandžių suma, taip pat nedirbtas, bet darbdavio įstatymų ar kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka apmokėtas laikas, (pvz., pirmosios dvi kalendorinės nedarbingumo dėl ligos dienos, už kurias darbdavys sumoka iš savo lėšų ir kurias reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (Žin., 1991, Nr. 17–447; 1995, Nr. 89–1987) 8 straipsnis; darbdavio apmokėtos prastovos ne dėl darbuotojo kaltės; atostogų laikas. Čia neįskaitomos kalendorinės nedarbingumo dėl ligos dienos, už kurias pašalpos mokamos iš valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų. 8 skiltis. MOTERIMS FAKTIŠKAI APMOKĖTŲ ŽMOGAUS VALANDŲ SKAIČIUS. Jei moterys dirba įstatymų arba kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka sutrumpintą darbo laiką, bet už likusį nedirbtą darbo laiką mokamas darbo užmokesčio vidurkis, tas valandas reikia įskaityti į apmokėtų valandų skaičių. Pažyma 1 eilutė. DARBUOTOJŲ, DIRBUSIŲ 2000 m. spalio mėn., SKAIČIUS Nurodomas bendras įmonės, įstaigos ar organizacijos darbuotojų skaičius. Čia įskaitomi pagrindinėje darbovietėje visą darbo dieną dirbantys darbuotojai, dirbę visą spalio mėnesį ir gavę darbo užmokestį už visas mėnesio dienas, taip pat tie, kurie atostogavo ar nedirbo, bet už šias dienas gavo darbo užmokestį. 2 eilutė. BRUTO DARBO UŽMOKESČIO LĖŠOS DARBUOTOJAMS, DIRBUSIEMS VISĄ 2000 m. spalio mėn. Pažymos 1 eilutėje nurodytiems darbuotojams per 2000 m. spalio mėn. apskaičiuota bruto darbo užmokesčio lėšų. 3 eilutė. VIDUTINIS MĖNESINIS BRUTO DARBO UŽMOKESTIS – ikimokestinis darbo užmokestis (įskaitant fizinių asmenų pajamų ir darbuotojų privalomojo socialinio draudimo mokesčius), tenkantis vienam samdomajam darbuotojui. Jis apskaičiuojamas bruto darbo užmokesčio lėšas (pažymos 2 eil.) dalijant iš darbuotojų, dirbusių 2000 m. spalio mėn., skaičiaus (pažymos 1 eil.). PROFESIJŲ APIBŪDINIMAS Ataskaitoje profesijos pateiktos pagal sistemą, nurodytą Lietuvos profesijų klasifikatoriuje (LPK), kuris parengtas remiantis Tarptautiniu standartiniu profesijų klasifikatoriumi (ISCO–88) ir Europos Sąjungos klasifikatoriumi ISCO–88 (COM). Profesijų klasifikatorius pateikia sistemą, pagal kurią visos įmonės, šakos ar šalies profesijos suskirstomos į atskiras grupes. Praktinis profesijų klasifikavimas remiasi paprastu, integruotu, stabiliu veiklos ir sugebėjimų modeliu, kuris apibūdina asmens atliekamą darbą ir suteikia informaciją, pagal kurią asmuo priskiriamas tam tikrai profesinei grupei. Lietuvos Profesijų klasifikatoriuje pateikiama tarptautiniu mastu pripažinta profesijos sąvoka, kurioje profesija siejama su vieno asmens atliekamu darbu. Darbas (siaurąja prasme) apibrėžiamas kaip vieno asmens atliekamos ar atliktinos užduotys ar pareigos, kurioms atlikti reikia turėti tam tikrą kvalifikaciją ir įgūdžių. Kvalifikacija apibrėžiama kaip sugebėjimas atlikti tam tikro darbo keliamas užduotis ar pareigas ir turi dvi papildomas sąlygas: (a) Kvalifikacijos lygmuo – tai atliekamų užduočių ar pareigų įvairovė; (b) Kvalifikacijos specializacija, kuri apibrėžiama reikiamomis žiniomis ar sritimi, darbo metu naudojamais įrankiais, medžiagoms, taip pat gaminamų prekių ar teikiamų paslaugų rūšimi. Kvalifikacijos ir įgūdžių galima įgyti mokantis (formaliai ir neformaliai) ir iš patyrimo. Atsižvelgiant į tarptautinį klasifikacijos pobūdį, buvo taikomi keturi ISCO–88 kvalifikacijos lygmenys. Jiems buvo suteikti apibrėžimai, remiantis mokymo kategorijomis ir lygmenimis, aprašytais „Tarptautinėje standartinėje švietimo klasifikacijoje“ (ISCED), COM/ST/ISCED (Paryžius, UNESCO, 1976). (a) Pirmasis ISCO–88 kvalifikacijos lygmuo buvo apibrėžtas, remiantis ISCED 1 kategorija, apimančia pradinį mokymą. (b) Antrasis ISCO–88 kvalifikacijos lygmuo buvo apibrėžtas, remiantis ISCED 2 ir 3 kategorijomis, apimančiomis viduriniojo mokymo pirmąją ir antrąją pakopas. Pirmoji pakopa prasideda, kai vaikui sukanka 11 ar 12 metų, ir tęsiasi apie trejus metus. Antroji pakopa prasideda nuo 14 ar 15 metų amžiaus ir taip pat tęsiasi apie trejus metus. Kartais reikia skirti tam tikrą laiko tarpą darbo įgūdžiams lavinti ar patirčiai perteikti, tokiu atveju pasirenkama pameistrystės forma. Šis laikotarpis papildo ir iš dalies, o kartais ir visiškai pakeičia formalųjį mokymą. (c) Trečiasis ISCO–88 kvalifikacijos lygmuo buvo apibrėžtas, remiantis ISCED 5 kategorija, apimančia mokymą, kuris pradedamas nuo 17 ar 18 metų ir trunka apie ketverius metus ir kurį sėkmingai baigus suteikiamas laipsnis, netolygus pirmajam universiteto laipsniui (4 kategorija ISCED buvo sąmoningai neaprašyta). (d) Ketvirtasis ISCO–88 kvalifikacijos lygmuo buvo apibrėžtas, remiantis ISCED 6 ir 7 kategorijomis, apimančiomis mokymą, kuris prasideda taip pat nuo 17 ar 18 metų amžiaus, trunka trejus, ketverius ar daugiau metų ir kurį sėkmingai baigus suteikiamas universiteto ar tolesnių universiteto studijų laipsnis ar ekvivalentas. Remiantis Lietuvos profesijų klasifikatoriumi, ataskaitoje profesijos taip pat suskirstytos į devynias pagrindines grupes pagal kvalifikacijos laipsnius. Pagrindinės grupės į smulkesnius vienetus suskirstytos remiantis įgūdžių specializacija, kuri apibrėžiama atsižvelgiant į reikiamų žinių sritį, naudojamus įrankius bei mechanizmus, medžiagas, su kuriomis dirbama, taip pat gaminamų prekių ar teikiamų paslaugų pobūdį. Lietuvos profesijų klasifikatorius patvirtintas 1999 04 15 Statistikos departamento generalinio direktoriaus įsakymu Nr.
46. Klasifikatorius įsigaliojo nuo 2000 m. sausio 1 d. ir yra paskelbtas Statistikos departamento interneto svetainėje, kurios adresas www. std. lt. 1 pagrindinė grupė. ĮSTATYMŲ LEIDĖJAI, VYRESNIEJI VYRIAUSYBĖS PAREIGŪNAI IR VALDYTOJAI Ši pagrindinė grupė apima profesijas, kurių pagrindinė užduotis – nustatyti ir formuluoti Vyriausybės ir valstybės politiką, įstatymus ir visuomenės gyvenimo taisykles, prižiūrėti, kaip jos įgyvendinamos, atstovauti Vyriausybei ir veikti jos vardu arba planuoti, vadovauti ir koordinuoti įmonių, organizacijų ar padalinių veiklą. 2 eilutė. Įstatymų leidėjai (profesijų ir pareigybių pogrupio kodas 1110) Įstatymų leidėjai formuoja šalies Vyriausybės, apskrities, miesto, rajono ir vietos valdžios politiką, rengia, priima, ratifikuoja, taiso ir atšaukia įstatymus, nutarimus, normatyvinius ir reglamentuojamuosius aktus. Šiam pogrupiui priskiriamos darbuotojų, dalyvaujančių Lietuvos Seimo, miestų, rajonų tarybų veikloje arba vadovaujančių šiai veiklai, profesijos ir pareigybės – tai Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas, jo pavaduotojas, Seimo kancleris, Seimo narys, Seimo komiteto pirmininkas ir jo pavaduotojas, Seimo frakcijos seniūnas ir jo pavaduotojas, Ministras Pirmininkas, ministras, apskrities viršininkas, meras, miesto ar rajono tarybos narys ir pirmininkas bei kt. 3 eilutė. Vyresnieji pareigūnai (profesijų ir pareigybių pogrupio kodas 1120) Vyresnieji Vyriausybės pareigūnai konsultuoja Vyriausybę politikos klausimais, prižiūri valstybės politikos ir įstatymų aiškinimą ir įgyvendinimą dirbdami Vyriausybės departamentuose ir agentūrose, atstovauja savo šaliai užsienyje ir veikia jos vardu arba atlieka panašias užduotis tarpvyriausybinėse organizacijose. Šiam pogrupiui priskiriamos profesijos ir pareigybės: Respublikos Prezidento patarėjas, Seimo Pirmininko patarėjas ir padėjėjas, Seimo komitetų ir komisijų, Vyriausybės, Ministro Pirmininko, ministrų, apskričių viršininkų, merų patarėjai bei padėjėjai, atstovai spaudai, Vyriausybės kancleris, jo pavaduotojas, sekretorius, konsultantas, viceministras, Prezidentūros, Seimo kanceliarijos vadovai, skyrių vedėjai, departamentų prie LRV generaliniai direktoriai, ministerijos departamentų, inspekcijų direktoriai, viršininkai, pirmininkai, šių institucijų skyrių viršininkai, savivaldybių administratoriai, skyrių viršininkai, ambasadoriai, ambasados patarėjai, atašė, generalinis konsulas, Konstitucinio, Aukščiausiojo, Apeliacinio ir apygardų teismų pirmininkai, Konstitucinio Teismo teisėjai, generalinis prokuroras ir jo pavaduotojai, generalinis komisaras, vyriausiasis darbo inspektorius, Seimo kontrolierius, Lietuvos banko valdybos viršininkas ir jo pavaduotojai, muitinės viršininkas ir kt. 4 eilutė. Miesto [Kaimo] seniūnijų seniūnai (profesijų ir pareigybių pogrupio kodas 1130) Seniūnai yra savivaldybės pareigūnai, atliekantys administracines užduotis bei pareigas, kurios nėra priskirtos valstybės ar kitų institucijų kompetencijai. Šiam pogrupiui priskiriamos profesijos ir pareigybės: miesto, kaimo seniūnijų seniūnai, jų pavaduotojai. 5–7 eilutės. Vyresnieji specialiųjų organizacijų pareigūnai (profesijų ir pareigybių pogrupių kodai 1141, 1142, 1143) Vyresnieji specialiųjų organizacijų pareigūnai rengia, formuoja ir vadovauja specialiųjų organizacijų, tokių kaip politinių partijų, profsąjungų, pramonininkų, darbdavių organizacijų, prekybos ir pramonės asociacijų, humanitarinių ar labdaros organizacijų, sporto asociacijų, politikos įgyvendinimui, joms atstovauja ir veikia jų vardu. Šiems pogrupiams priskiriamos profesijos ir pareigybės: šių organizacijų pirmininkai, prezidentai, jų pavaduotojai, viceprezidentai, jų pavaduotojai, fondų prezidentai, Raudonojo kryžiaus organizacijos generalinis sekretorius, akademijų (mokslo, menų) prezidentai, Mokslo tarybos pirmininkas, prezidiumo narys, sekretorius, sporto draugijos pirmininkas ir kt.. 8–16 eilutės. Direktoriai ir vyriausieji valdytojai (profesijų pogrupių kodai 1211–1219) Direktoriai ir vyriausieji valdytojai vadovauja įmonėms ir organizacijoms (išskyrus specialiąsias organizacijas) ir, padedant ne mažiau kaip dviem vadovams, nustato ir formuoja įmonių ar organizacijų politiką, planuoja, vadovauja, koordinuoja ir kontroliuoja jų veiklą, vadovaudamiesi veiklos kryptimis, nustatytomis direktorių tarybos ar vadovaujančiojo organo, kuriems jie atsiskaito už atliktas užduotis ir pasiektus rezultatus. Šiems pogrupiams atitinkamai priskiriamos profesijos ir pareigybės: žemės ūkio, miškininkystės gamybos įmonių ir organizacijų, statybos, prekybos, maitinimo, transporto, verslo įmonių, asmens priežiūros ir kitų įmonių bei organizacijų direktoriai ir vyriausieji valdytojai, pvz., urėdas, vyriausiasis žuvininkas, vaistinės direktorius, pašto viršininkas, universitetų rektoriai, universiteto kancleris, kultūros, švietimo, socialinio darbo, poilsio bei sporto įstaigų direktoriai, įmonės valdybos pirmininkas, rajono apylinkės teismo pirmininkas, apygardos vyriausiasis prokuroras, ligoninės vyriausiasis gydytojas, vyriausiasis veterinarijos gydytojas ir kt. Įmonių ir organizacijų direktorių ir vyriausiųjų valdytojų bei produktų gamybos ir paslaugų padalinių vadovų darbas klasifikuojamas pagal plačias devynias ūkinės veiklos sritis (remiantis Tarptautiniu standartiniu ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriumi (ISIC)). 1212, 1222 pogrupiams priskiriamas nurodytų profesijų ir pareigybių darbuotojų darbas, kuris atliekamas kasybos ir karjerų eksploatavimo, apdirbamosios pramonės bei elektros, dujų ir vandens tiekimo įmonėse. 1217, 1227 pogrupiams priskiriamas nurodytų profesijų ir pareigybių darbuotojų darbas, kuris atliekamas finansinio tarpininkavimo, nekilnojamojo turto, nuomos ir verslo veiklos įmonėse. 1218, 1228 pogrupiams priskiriamas nurodytų profesijų ir pareigybių darbuotojų darbas, kuris atliekamas užterštų nuotėkų valymo ir atliekų tvarkymo, sanitarijos ir panašios veiklos rūšių įmonėse, bei kitų paslaugų įmonėse (skalbimo ir cheminio valymo, kirpyklų, kosmetikos kabinetų ir salonų, laidojimo biurų, pirčių, sveikatingumo centrų, automobilių stovėjimo aikštelių prižiūrėtojų veiklos įmonėse). 1219, 1229 pogrupiams priskiriamas nurodytų profesijų ir pareigybių darbuotojų darbas, kuris atliekamas valstybės valdymo ir gynimo, privalomojo socialinio draudimo (išskyrus gynybos veiklą); švietimo; sveikatos ir socialinio darbo; poilsio, pramogų organizavimo, kultūros ir sporto veiklos įmonėse ar organizacijose. 17–25 eilutės. Produktų gamybos ir paslaugų padalinių [skyrių] vadovai (profesijų ir pareigybių pogrupių kodai 1221–1229) Įmonių ar organizacijų, kuriose yra ne mažiau kaip trys vadovai, produktų gamybos ir paslaugų padalinių vadovai, konsultuodamiesi su kitų padalinių ar skyrių vadovais, planuoja, vadovauja ir koordinuoja veiklą, susijusią su prekių gamyba ar paslaugų teikimu, kai jiems vadovauja ir pagrindines veiklos gaires nurodo įmonių ar organizacijų direktoriai ar valdytojai. Pagrindinės atliekamos užduotys: įmonės ar organizacijos pagrindinės veiklos, susijusios su prekių gamyba ar paslaugų teikimu, organizavimas, planavimas, koordinavimas ir kontrolė; vadovavimas kasdieninėms operacijoms, darbuotojų parinkimo, parengimo ir darbo kontrolė. Šiems pogrupiams atitinkamai priskiriamos profesijos ir pareigybės: sėklų stoties vedėjas, vyriausiasis agronomas, įmonės vyriausiasis inžinierius, gamybos viršininkas, statybos darbų vykdytojas, vyriausiasis architektas, cechų, barų, skyrių, tiesiogiai susijusių su pagrindine veikla, viršininkai, parduotuvės skyriaus vedėjas, pašto skyriaus viršininkas, geležinkelio, autobusų stoties viršininkai, traukinio viršininkas, mokymo įstaigos padalinio vedėjas, dekanas ir kt. 26–33 eilutės. Kitų padalinių [skyrių] vadovai (profesijų ir pareigybių pogrupių kodai 1231–1239) Įmonių ar organizacijų, kuriose turi būti ne mažiau kaip trys vadovai, kitų padalinių vadovai planuoja, vadovauja ir koordinuoja tam tikrą įmonių ar organizacijų veiklą, vadovaujami įmonių ar organizacijų direktorių ar vyriausiųjų valdytojų bei konsultuodamiesi su kitų padalinių ir skyrių vadovais. Šiems pogrupiams atitinkamai priskiriami finansų ir valdymo, personalo ir gamybinių ryšių, pardavimo ir rinkotyros, reklamos ir ryšių su visuomene, tiekimo ir paskirstymo, skaičiavimo centro paslaugų, tyrimo ir plėtros padalinių vadovai bei kiti, niekur kitur nepriskirti, padalinių vadovai (sekcijos vedėjas, pamainos viršininkas, poskyrio viršininkas, projekto vadovas, biuro vedėjas, programų koordinatorius). 2 pagrindinė grupė. SPECIALISTAI (profesijų pogrupių kodai 2111–2470) Ši pagrindinė grupė apima profesijas, kurių pagrindinėms užduotims atlikti reikia aukšto lygio profesinių žinių ir patyrimo iš fizinių, gamtos, socialinių ar humanitarinių mokslų srities. Pagrindinės užduotys sietinos su sukauptomis žiniomis, mokslo ir meno sąvokų bei teorijų taikymu, sprendžiant problemas, ir sisteminiu šių sričių mokymu. Tai mokslinių tiriamųjų darbų atlikimas, teorijų, koncepcijų ir metodikų rengimas, konsultavimas ar mokslo žinių taikymas; vienos ar kelių disciplinų skirtingų mokymo lygmenų teorijos ir praktikos dėstymas; neįgaliųjų mokymas ir lavinimas; įvairių verslo, teisės ir socialinių paslaugų teikimas; meno kūrinių kūrimas ir atlikimas; mokslinių straipsnių ir dokumentų rengimas; vadovavimas kitiems darbuotojams. Daugumai šios pagrindinės grupės profesijų reikia įgūdžių, priskiriamų ketvirtajam ISCO–88 kvalifikacijos lygmeniui, kuriam būtinas universiteto ar tolesnių universiteto studijų laipsnis ar ekvivalentas. Atsižvelgiant į tam tikras konkrečias užduotis ir jų atlikimo atsakomybės laipsnį, taip pat į išsilavinimo ir mokymo reikalavimus, kai kurios mokymo, sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų profesijos gali būti priskirtos 3 pagrindinės grupės „Jaunesnieji specialistai ir technikai“ atitinkamiems pogrupiams. Pastaba. Remiantis Lietuvos profesijų klasifikatoriaus papildymais, ataskaitoje įvedamas naujas profesijos pogrupis „Viešojo administravimo specialistai“ (kodas 2470). Viešojo administravimo specialistai (valstybės tarnautojai) dirba valstybės ar savivaldybės institucijose ar įstaigose ir atlieka įstatymų ir jų pagrindu priimtų teisės aktų nustatytas viešojo administravimo funkcijas. Šiam pogrupiui priskiriamos profesijos: vyriausiasis specialistas, vyresnysis specialistas, specialistas. Jaunesnieji viešojo administravimo specialistai priskiriami grupės „Jaunesnieji administravimo darbuotojai“ atitinkamiems profesijų pogrupiams (profesijų pogrupių kodai 3431–3439). 3 pagrindinė grupė. JAUNESNIEJI SPECIALISTAI IR TECHNIKAI (profesijų pogrupių kodai 3111–3480) Ši pagrindinė grupė apima profesijas, kurių pagrindinėms užduotims atlikti reikia techninių žinių ir patyrimo vienoje ar keliose fizinių, gamtos, socialinių ar humanitarinių mokslų srityse. Pagrindines užduotis sudaro techninio darbo, susijusio su išvardytų sričių sąvokų ir naudojamų metodų taikymu, atlikimas bei mokymas pagal tam tikrus lygmenis. Taip pat jų atliekamos užduotys apima ikimokyklinio ir pradinio lygmens vaikų mokymą; neįgaliųjų mokymą ir lavinimą; įvairių techninių paslaugų, susijusių su prekyba, finansais, administravimu, taip pat ir Vyriausybės potvarkių ir įstatymų įgyvendinimu ir priežiūra bei socialiniu darbu, teikimas ir organizavimas; meno ir sporto pramogų teikimas. Daugumai šios pagrindinės grupės profesijų reikia įgūdžių, priskiriamų trečiajam ISCO–88 kvalifikacijos lygmeniui, kuriam būtinas mokymas, kuris pradedamas nuo 17 ar 18 metų ir tęsiasi apie 4 metus. Baigus suteikiamas laipsnis netolygus pirmajam universiteto laipsniui. 4 pagrindinė grupė. JAUNESNIEJI TARNAUTOJAI (profesijų pogrupių kodai 4111–4223) Ši pagrindinė grupė apima profesijas, kurių pagrindinėms užduotims atlikti reikia žinių ir patyrimo, reikiamo informacijai tvarkyti, kaupti, skaičiuoti, apdoroti ir surasti. Pagrindinės užduotys sietinos su skyriaus pareigų atlikimu, darbu su tekstų redaktoriais, organizacine technika, skaitinių duomenų įrašymu ir skaičiavimu bei daugybe klientams teikiamų raštinės paslaugų, dažniausiai susijusių su pašto paslaugomis, piniginėmis operacijomis, paskyrimais bei susitikimais. Daugumai šios pagrindinės grupės profesijų reikia įgūdžių, priskiriamų antrajam ISCO–88 kvalifikacijos lygmeniui, kuris apima pirmąją ir antrąją viduriniojo mokymo pakopas. 5 pagrindinė grupė. APTARNAVIMO SFEROS IR PREKYBOS DARBUOTOJAI (profesijų pogrupių kodai 5111–5230) Ši pagrindinė grupė apima profesijas, kurių užduotims atlikti reikia žinių ir patyrimo teikti paslaugas asmenims ir apsaugos paslaugas, parduoti prekes parduotuvėse ar rinkoje. Pagrindinės užduotys – tai kelionės, namų ūkio, asmens priežiūros, asmenų ir turto apsaugos, tvarkos ir įstatymų palaikymo ar prekių pardavimo parduotuvėse, paslaugų teikimas. Daugumai šios pagrindinės grupės profesijų reikia įgūdžių, priskiriamų antrajam ISCO–88 kvalifikacijos lygmeniui, kuris apima pirmąją ir antrąją viduriniojo mokymo pakopas. 6 pagrindinė grupė. KVALIFIKUOTI PREKINIO ŽEMĖS ŪKIO IR ŽUVININKYSTĖS DARBININKAI (profesijų pogrupių kodai 6111–6210) Ši pagrindinė grupė apima profesijas, kurių užduotims atlikti reikia žinių ir patyrimo žemės ūkio, miškininkystės ar žuvininkystės produktams gaminti. Pagrindinės užduotys: kultūrų auginimas, gyvulių auginimas ar žvėrių medžiojimas, žuvų gaudymas ir veisimas, miškų saugojimas ir naudojimas ir, ypač jei žemės ūkio ir žuvininkystės darbuotojai yra orientuoti į rinką, produktų pardavimas pirkėjams, rinkodaros organizacijoms ar rinkoje. Daugumai šios pagrindinės grupės profesijų reikia įgūdžių, priskiriamų antrajam ISCO–88 kvalifikacijos lygmeniui, kuris apima pirmąją ir antrąją viduriniojo mokymo pakopas. 7 pagrindinė grupė. KVALIFIKUOTI DARBININKAI IR AMATININKAI (profesijų pogrupių kodai 7111–7442) Ši pagrindinė grupė apima profesijas, kurių užduotims atlikti reikia verslo, amatų ar rankų darbo, žinių ir patyrimo, išmanymo apie darbui reikiamas medžiagas ir įrankius, visas gamybos proceso stadijas bei galutinio produkto charakteristikas ir galimą jo panaudojimą. Pagrindinės užduotys apima žaliavų gavybą, statinių statybą, įvairių, įskaitant ir rankų darbo, produktų gamybą. Daugumai šios pagrindinės grupės profesijų reikia įgūdžių, priskiriamų antrajam ISCO–88 kvalifikacijos ly