📄 Įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO IR
LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL STATYBOS TECHNINIO REGLAMENTO STR 2.06.03:2001 „AUTOMOBILIŲ KELIAI“ PATVIRTINIMO
2001 m. gruodžio 18 d. Nr. 603/456
Vilnius
Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos statybos įstatymu (Žin., 1996, Nr. 32-788; 1997, Nr. 65-1551; 2000, Nr. 78-2360, Nr. 84-2533), Lietuvos Respublikos kelių įstatymu (Žin., 1995, Nr. 44-1076; 1997, Nr. 96-2424) bei Aplinkos ministerijos nuostatais (Žin., 1998, Nr. 84-2353):
1. Tvirtiname Statybos techninį reglamentą STR 2.06.03:2001 „Automobilių keliai“ (pridedama).
2. Nustatome, kad įsigaliojus šiam įsakymui netenka galios Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1996-04-02 įsakymas Nr. 42/121 „Dėl Kelių projektavimo normų ir taisyklių PNT-K 95 patvirtinimo“ (Žin., 1996, Nr. 80-1915).
3. Aplinkos ministerijos informacijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiais žodžiais „statyba“, „reglamentas“.
APLINKOS MINISTRAS ARŪNAS KUNDROTAS
SUSISIEKIMO MINISTRAS ZIGMANTAS BALČYTIS
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir susisiekimo ministerija
STATYBOS TECHNINIAI REGLAMENTAI
STR 2.06.03:2001
TECHNINIŲ REIKALAVIMŲ REGLAMENTAS
Pirmasis leidimas (Keičia PNT-K 95)
Automobilių keliai
REGULATION
Motor roads
РЕГЛАМЕНТ
Автомобильные дороги
I. Taikymo sritis ir bendrosios nuostatos
1. Šis reglamentas nustato techninius reikalavimus visų nuosavybės formų kelių už gyvenamųjų vietovių ribų tiesimo, rekonstravimo ir taisymo projektavimui.
2. Kelio tiesimo, rekonstravimo ir taisymo darbai bei jų kokybės kontrolė vykdomi pagal atitinkamus normatyvinius dokumentus.
3. Be reglamente nurodytų standartų gali būti vartojami ir kitų valstybių standartai, jei juos taikant bus pasiekta ne prastesnė statinių ir gaminių kokybė.
4. Šiame reglamente atsižvelgta į rekomendacijas tarptautiniams keliams [7.14], esminių reikalavimų taikymą pagal STR 1.01.03:1997 [7.17] ir esminius statinio reikalavimus pagal STR 2.01.01(1):1999 [7.25], STR 2.01.01(3):1999 [7.26], STR 2.01.01(4):1999 [7.27].
5. Kelių tiesimas, rekonstravimas ir taisymas atliekamas pagal techninius ir darbo projektus, parengtus vadovaujantis organizaciniais tvarkomaisiais statybos techniniais reglamentais [7.19], [7.20], [7.21], [7.22] ir šiuo techninių reikalavimų reglamentu.
6. Kelių priežiūra atliekama Lietuvos Respublikos kelių įstatymo nurodyta tvarka.
Pateikė Būsto ir techninio normavimo departamentas
Patvirtino Lietuvos Respublikos aplinkos ministras ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras 2001-12-18 įsakymu Nr. 603/456
Galiojimo pradžia 2002-01-02
II. Nuorodos
7. Reglamente pateiktos nuorodos į šiuos teisės aktus ir norminius dokumentus:
7.1. Lietuvos Respublikos statybos įstatymą
(Žin., 1996, Nr. 32-788; 1997, Nr. 65-1551; 2000, Nr. 78-2360; 2001, Nr. 101-3597);
7.2. Lietuvos Respublikos kelių įstatymą
(Žin., 1995, Nr. 44-1076; 1997, Nr. 96-2424);
7.3. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymą
(Žin., 1992, Nr. 5-75; 1996, Nr. 57-1335; 1997, Nr. 65-1540; 2000, Nr. 39-1093; Nr. 90-2773);
7.4. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymą
(Žin., 1995, Nr. 107-2391; 1997, Nr. 65-1548, Nr. 96-2427; 2000, Nr. 34-953, Nr. 42-1195, Nr. 58-1708, Nr. 92-2881);
7.5. Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą
(Žin., 1996, Nr. 82-1965; 1997, Nr. 65-1553, Nr. 96-2428; 2000, Nr. 39-1092);
7.6. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą;
(Žin., 2000, Nr. 92-2883);
7.7. Specialiojo planavimo dokumentų rengimo, derinimo ir tvirtinimo bendrąsias taisykles S1-98; (AM 1998-11-02 įsakymas Nr. 211. Žin., 1998, Nr. 97-2693);
7.8. Specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas
(Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 1040 redakcija. Žin., 1996, Nr. 2-43. Pakeitimai: Žin. 1996 Nr. 43-1057; 1997, Nr. 38-940; 1998, Nr. 30-798; 1999, Nr. 104-2995);
7.9. Naftos ir jos produktų sandėlių priešgaisrinės saugos taisykles (PST 03-94)
(Žin., 1994, Nr. 63-1242; 1997, Nr. 107-2708);
7.10. HN 33:1993. „Akustinis triukšmas. Leidžiami lygiai gyvenamojoje ir darbo aplinkoje. Matavimo metodikos bendrieji reikalavimai“ (Žin., 1994, Nr. 5-80; 1999, Nr. 44-1425);
7.11. HN 35:1998. Gyvenamosios aplinkos orą teršiančių medžiagų didžiausia leidžiama koncentracija (Žin., 1999, Nr. 3-70);
7.12. Sanitarinių apsaugos zonų nustatymo ir priežiūros tvarką
(Sveikatos apsaugos ministro 200-01-05 įsakymas Nr. 10. Žin., 2001, Nr. 5-152);
7.13. Automobilių kelių tiesimo ir priežiūros darbų klasifikaciją
(Susisiekimo ministro 1998-11-02 įsakymas Nr. 426);
7.14. Europos susitarimą apie tarptautinius automobilių kelius su 1999-05-19 1–7k pataisomis prie pirminio 1975-11-15 Susitarimo teksto Ženevoje (Europos ekonominė komisija);
7.15. Kelių eismo taisykles (Žin., 2000, Nr. 95-2994);
7.16. organizacinį tvarkomąjį statybos techninį reglamentą STR 1.05.04:1998 „Statinio statybos pagrindimas“ (Žin., 1998, Nr. 71-2084; 1999, Nr. 83-2480);
7.17. organizacinį tvarkomąjį statybos techninį reglamentą STR 1.01.03:1997 „Valstybės reguliuojamų statinio esminių reikalavimų taikymas statybos privalomųjų normatyvinių dokumentų sistemoje“ (Žin., 1997, Nr. 116-2982);
7.18. organizacinį tvarkomąjį statybos techninį reglamentą STR 1.03.02:1999 „Statybos produktų atitikties deklaravimas“ (Žin., 1999, Nr. 98-2832);
7.19. organizacinį tvarkomąjį statybos techninį reglamentą STR 1.05.01:1997 „Statinio projekto rengimo tvarka“ (Žin., 1997, Nr. 32-807, Nr. 114-2902);
7.20. organizacinį tvarkomąjį statybos techninį reglamentą STR 1.05.02:1997 „Statinio projekto sudėtis“ (Žin., 1997, Nr. 41-1023, Nr. 114-2904; 2000, Nr. 67-2031);
7.21. organizacinį tvarkomąjį statybos techninį reglamentą STR 1.05.03:1997 „Statinių projektavimo sąlygų nustatymo, statinių projektų derinimo ir jų tvirtinimo tvarka“ (Žin., 1997, Nr. 101-2559; 1998, Nr. 34-924; 1999, Nr. 85-2554);
7.22. organizacinį tvarkomąjį statybos techninį reglamentą STR 1.05.05:2000 „Statinio projekto aplinkos apsaugos dalies sudėtis“ (Žin., 2000, Nr. 67-2031);
7.23. organizacinį tvarkomąjį statybos techninį reglamentą STR 1.07.02:1999 „Žemės darbai“ (Žin., 1999, Nr. 79-2348);
7.24. organizacinį tvarkomąjį statybos techninį reglamentą STR 1.11.01:2000 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ (Žin., 2000, Nr. 79-2401);
7.25. techninių reikalavimų reglamentą STR 2.01.01(1):1999 „Esminiai reikalavimai. Mechaninis patvarumas ir pastovumas“ (Žin., 1999, Nr. 122-3260);
7.26. techninių reikalavimų reglamentą STR 2.01.01(3):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga“ (Žin., 2000, Nr. 8-215);
7.27. techninių reikalavimų reglamentą STR 2.01.01(4):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Naudojimo sauga“ (Žin., 2000, Nr. 8-216);
7.28. techninių reikalavimų reglamentą STR 2.01.01(5):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Apsauga nuo triukšmo“ (Žin., 2000, Nr. 8-216);
7.29. techninių reikalavimų reglamentą STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ (Žin., 1999, Nr. 27-773; 2001, Nr. 33-1109);
7.30. techninių reikalavimų reglamentą GKTR 2.08.01:2000 „Statybiniai inžineriniai geodeziniai tyrinėjimai“ (Žin., 2000, Nr. 32-921);
7.31. techninių reikalavimų reglamentą STR 2.06.02:2001 „Tiltai ir tuneliai. Bendrieji reikalavimai“ (Žin., 2001, Nr. 53-1899);
7.32. techninių reikalavimų reglamentą STR 2.03.01:2001 „Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms“ (Žin., 2001, Nr. 53-1898);
7.33. Lietuvos standartą LST 1331:2001 „Automobilių kelių gruntai. Klasifikacija“;
7.34. Lietuvos standartą LST 1333:1994 „Mineralinės automobilių kelių medžiagos. Bendrieji nurodymai. Terminai ir apibrėžimai. Klasifikacija“;
7.35. Lietuvos standartą LST 1719:2001 „Mineralinės automobilių kelių medžiagos ir jų mišiniai. Techniniai reikalavimai“;
7.36. Lietuvos standartą LST 1332-1:1994 „Automobilių kelių asfaltbetonis ir jo mišiniai. 1-oji dalis. Bendrieji nurodymai. Terminai ir apibrėžimai. Klasifikacija“;
7.37. Lietuvos standartą LST 1330:2000 lt „Betonas. Savybės, gamyba, atitiktis“;
7.38. Lietuvos standartą LST EN 197-1:2000 „Cementas. 1 dalis. Įprastinių cementų sudėtis, techniniai reikalavimai ir atitikties požymiai“;
7.39. Lietuvos standartą LST 1398.1:1995 „Automobilių kelių betonas. Betono užpildai. Terminai, apibrėžimai, reikalavimai ir kontrolė“;
7.40. Lietuvos standartą LST 1335:1994 „Kelio ženklai. Techninės sąlygos“;
7.41. Lietuvos standartą LST 1405:1995 „Kelio ženklų ir šviesoforų naudojimas“;
7.42. Lietuvos standartą LST 1379:1995 „Kelių ženklinimas“;
7.43. Lietuvos standartą LST EN 1436:1998 LT „Kelių ženklinimo medžiagos. Kelių ženklinimo parametrai kelių naudotojams“;
7.44. Lietuvos standartą LST EN 1317-1:2001 en „Kelio aptvarų sistema. 1-oji dalis. Terminai ir bendrieji bandymo metodų kriterijai“;
7.45. Lietuvos standartą LST EN 12591:2000 „Naftos produktai. Bitumas ir bituminiai rišikliai. Kelių bitumai. Techniniai reikalavimai“;
7.46. Lietuvos standartą LST 1448:1996 „Katijoninės bituminės emulsijos. Techniniai reikalavimai“;
7.47. Lietuvos standartą LST 1419:1995. „Automobilių kelių asfaltbetonis ir jo mišiniai. Reikalavimai aktyvintiems mineraliniams milteliams“. Keitimas 1, 1996-08-30;
7.48. Lietuvos standartą LST 1503:1997 „Automobilių kelių asfaltbetonis ir jo mišiniai. Skystieji ir skiestieji bitumai. Techniniai reikalavimai“;
7.49. Pervažų įrengimo ir naudojimo taisyklės ADV/12 (rengiamos).
III. Terminai ir apibrėžimai
8. Šiame reglamente vartojami pagrindiniai terminai yra apibrėžti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnyje [7.1], Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 straipsnyje [7.2], Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnyje [7.4], STR 2.06.02:2001 [7.31] ir šio reglamento II skyriuje nurodytuose Lietuvos standartuose.
Kiti terminai ir apibrėžimai pateikiami šiame reglamente:
8.1. Vieno lygio sankryža – sankryža, kurioje keliai kerta vienas kitą viename lygyje.
8.2. Skirtingų lygių sankryža – inžinerinis statinys nenutrūkstamam eismui įvairiomis kryptimis organizuoti; jungiamieji sankryžos keliai su šalutiniais žemesnių kategorijų keliais gali kirstis viename lygyje.
8.3. Jungiamieji sankryžos keliai – skirtingų lygių sankryžoje jungia skirtinguose lygiuose susikertančius kelius.
8.4. Sankirta – automobilių kelių susikirtimas skirtinguose lygiuose be jungiamųjų kelių arba automobilių kelio susikirtimas su geležinkeliu.
8.5. Lėtėjimo juosta – papildoma sankryžos prieigose eismo juosta, kurioje sukantys automobiliai mažina važiavimo greitį ar visiškai sustoja.
8.6. Greitėjimo juosta – papildoma eismo juosta prie sankryžos, skirta įvažiuojančiam automobiliui įsilieti į tiesioginio eismo juostą.
8.7. Viražas – važiuojamosios dalies dangos vienpusis nuolydis, nukreiptas į kreivės centrą. Rengiamas dėl važiavimo patogumo ir automobilio stabilumo kreivėse.
8.8. Viražo atlanka – trumpa kelio atkarpa, kurioje dangos skersiniai nuolydžiai kinta nuo nuolydžio, esančio tiesėje arba didelio spindulio kreivėje, iki viražo nuolydžio.
8.9. Kelio konstrukcija – statinys, kurio visumą sudaro žemės sankasa, pagrindas ir danga. Skiriamos dvi pagrindinės dalys:
8.9.1. dangos konstrukcija – pagrindo sluoksnis (-iai) ir danga;
8.9.2. žemės sankasa – grunto statinys, atliekantis dangos konstrukcijos pagrindo funkcijas. Įrengiamas iš atvežto grunto ir (arba) neišjudinto natūraliojo grunto.
8.10. Pagerintieji gruntai – gruntai, kurių fizinės ir (arba) mechaninės savybės pagerinamos, pakeičiant jų granuliometrinę sudėtį, pridedant priedų (žvyro, skaldos, šlako).
8.11. Stabilizuotieji gruntai – gruntai, kurių atsparumas eismo apkrovoms ir klimato (šalčio) poveikiui padidinamas, sumaišius juos su hidrauliniais ir (arba) bituminiais rišikliais.
8.12. Apsauginis šalčiui atsparus sluoksnis – apatinis pagrindo sluoksnis, apsaugantis dangos konstrukciją nuo žalingo šalčio poveikio (iškylų).
8.13. Stabilizuotas pagrindo sluoksnis – rišiklio (cemento, kalkių, bituminės emulsijos, suputoto bitumo bei kt.) ir mineralinių medžiagų mišinio sluoksnis; mišinys gaminamas maišant kelyje arba maišyklėse.
8.14. Sucementuotas pagrindo sluoksnis – reikiamos granuliometrinės sudėties mineralinių medžiagų ir cemento arba hidraulinių kalkių mišinys, pagaminamas maišant kelyje arba maišyklėse.
8.15. Regeneruotas asfaltbetonio mišinys – stacionariu ar kelyje mobiliu įrenginiu karštuoju būdu pagamintas mišinys iš senos dangos susmulkinto asfaltbetonio bei jo savybes pagerinančių naujų medžiagų. Tinka kelių dangoms ir pagrindams rengti.
8.16. Perdirbtas asfaltbetonis – šaltuoju būdu perdirbtas asfaltbetonis. Jis sudarytas iš susmulkinto asfaltbetonio, bitumo, bituminės emulsijos, suputoto bitumo, rišiklio, priedų ir, jeigu reikia, naujai pridedamų mineralinių medžiagų. Tinka kelių dangoms ir pagrindams rengti.
8.17. Žvyro dangos konstrukcija – apsauginis šalčiui atsparus (pagrindo) sluoksnis, žvyro dangos apatinis ir profiliuojamasis (viršutinis) sluoksnis.
8.18. GPV – gofruoti plieniniai arba plastmasiniai vamzdžiai.
8.19. 0/16 (pavyzdys) – mineralinių medžiagų dalelių (grūdelių) frakcijų mišinys (mm).
8.20. Konstrukcijų artumo gabaritas – eismo krypčiai statmenas kontūras, skirtas tik eismo reikmėms.
IV. Automobilių kelių klasifikacija pagal kategorijas ir reikšmes
9. Automobilių keliai pagal reikšmę skirstomi į valstybinės ir vietinės reikšmės kelius [7.2].
9.1. Valstybinės reikšmės keliai skirstomi į magistralinius, krašto ir rajoninės reikšmės kelius.
9.1.1. Magistraliniais vadinami pagrindiniai Lietuvos keliai. Svarbiausiems iš jų, kurie Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos sprendimu yra įtraukti į tarptautinių kelių tinklą, suteikiamas indeksas E su atitinkamu numeriu.
9.1.2. Krašto keliais vadinami keliai, jungiantys magistralinius kelius, Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų centrus arba besijungiantys vienas su kitu.
9.1.3. Rajoniniais keliais vadinami keliai, jungiantys miestus, stambesnes kaimo gyvenamąsias vietoves ir magistralinius bei krašto kelius.
9.2. Vietinės reikšmės keliais vadinami keliai, jungiantys rajoninius kelius, kaimus, taip pat kiti keliai, naudojami vietiniam susisiekimui.
10. Keliai nuosavybės teise priklauso valstybei, savivaldybėms, juridiniams ar fiziniams asmenims [7.2].
10.1. Valstybinės reikšmės keliai nuosavybės teise priklauso valstybei.
10.2. Vietinės reikšmės keliai nuosavybės teise (išskyrus kelius, nuosavybės teise priklausančius fiziniams asmenims, taip pat vidaus kelius) priklauso savivaldybėms.
10.3. Vidaus keliai nuosavybės teise priklauso juridiniams ar fiziniams asmenims.
11. Pagal parametrus, eismo sąlygas ir eismo intensyvumą valstybinės reikšmės keliai skirstomi į AM (automagistrales) ir I–V kategorijos kelius, vietinės reikšmės keliai – į Iv–IIIv kategorijos kelius (žr. 1 lentelę):
1 lentelė. Automobilių kelių klasifikacija pagal kategorijas ir reikšmes
Kelio reikšmė
Kelio kategorija
Projektinis vidutinis metinis paros eismo intensyvumas, aut./d
Projektinis greitis, km/h
Eismo juostų skaičius (S – skiriamoji juosta)
Sankryžų tipai
1
2
3
41)
5
61)
7
8
Valstybinės reikšmės keliai
AM
> 30000 15000–30000
–
140 120 (100)
–
3+S+3
2+S+2
Skirtingų lygių
I
7000–15000
> 8000
120 100
90 80 70
2+S+2
Skirtingų (vieno) lygių
II
3000–7000
3000–8000
100 90 (80)
80 70
2
(Skirtingų) vieno lygio
III
1500–4000
1500–4000
90 80 (70)
70 60
2
Vieno lygio
IV
500–1500
< 1500
80 60
70 60
2
Vieno lygio
V
< 500
–
60 40
60 40
2
Vieno lygio
Vietinės reikšmės keliai
Iv
100–200
–
60 40
–
2
Vieno lygio
IIv
20–100
–
60 40 (30)
–
1
Vieno lygio
IIIv
< 20
–
40 30 (20)
–
1
Vieno lygio
Pastabos:
1. Projektiniai greičiai parenkami atsižvelgiant į kelio tiesimo (rekonstravimo) sąlygas ir vietovės sudėtingumą.
2. (...) – taikoma išimties atvejais.
1) Taikoma gyvenamųjų vietovių prieigose, pasikeitus eismo sąlygoms.
11.1. AM kategorijos automagistralės – tai specialiai nutiesti automobilių keliai, skirti automobiliams važiuoti dideliais greičiais, turintys tik skirtingų lygių sankryžas su bet kokios reikšmės keliais ir geležinkeliais, pėsčiųjų ir dviračių takais bei bandotakiais. Kelių sankryžose įvažiuojančio į automagistralę ir išvažiuojančio iš jos transporto srautai neturi kirstis viename lygyje. Priešingų krypčių eismo srautai automagistralėse turi atskiras važiuojamąsias dalis, atskirtas skiriamąja juosta.
11.2. I kategorijos keliai skiriami intensyviam autotransporto eismui, tačiau eismo patogumo ir aptarnavimo lygis juose žemesnis negu automagistralėse. Priešingų krypčių eismo srautai atskiriami skiriamąja juosta. Techniškai ir ekonomiškai pagrindus, kelių sankryžos ir susikirtimai su dviračių bei pėsčiųjų takais gali būti viename lygyje. Leidžiama stadijinė sankryžų statyba. Turi būti numatyta galimybė I kategorijos kelius rekonstruoti į AM kategorijos automagistrales.
11.3. II kategorijos keliai sudaro pagrindinį magistralinių kelių tinklą.
11.4. III kategorijos keliai sudaro pagrindinį krašto kelių tinklą.
11.5. IV, V kategorijos keliai sudaro pagrindinį rajoninių kelių tinklą.
11.6. IV kategorijos keliai jungia valstybinės reikšmės kelius ir kaimo tipo gyvenamąsias vietoves, infrastruktūros objektus.
11.7. II V kategorijos keliai jungia kaimus; jungiasi tarpusavyje arba su aukštesnės kategorijos keliais.
11.8. III V kategorijos keliai – ūkių vidaus keliai; jungiasi tarpusavyje ir su aukštesnių kategorijų keliais; privažiavimai prie hidrotechninių įrenginių ir mažiau lankomų gamtos ir kultūros paminklų; nacionalinių parkų ir miškų keliai.
12. Nustatant kelio kategoriją ir projektuojant plano, išilginio ir skersinio profilio elementus, reikia atsižvelgti į 20 metų perspektyvinį periodą, o projektuojant dangą – į jos ekonomiškai pagrįstą gyvavimo laiką (ne ilgesnį kaip 15 metų).
12.1. Perspektyvinio periodo pradžia laikomi metai, kuriais numatyta baigti kelio (arba jo atskiro ruožo) projektavimą.
12.2. Projektuojant privažiavimo kelius prie pramonės įmonių, perspektyvinio periodo pabaiga laikomi metai, kai įmonė arba jos padalinys (eilė) pasieks projektinį pajėgumą.
V. Bendrieji normatyvai
I skirsnis. Eismo intensyvumas
13. Eismo organizavimo, kelių tiesimo bei rekonstravimo reikmėms turi būti atliekama eismo apskaita ir jo augimo prognozė.
13.1. Projektinis valandos ar vidutinis metinis paros eismo intensyvumas prognozuojamas vadovaujantis tiesioginiais eismo stebėjimo (esamuose keliuose) arba modeliavimo metodais.
13.1.1. Atliekant tiesioginius stebėjimus pagal nustatytą metodiką, fiksuojamas atskirų transporto priemonių eismo intensyvumas tam tikromis paros valandomis arba valandų grupėmis ir nustatyta tvarka perskaičiuojamas į vidutinį metinį paros eismo intensyvumą.
13.1.2. Taikant modeliavimo metodą, turi būti įvertinama kelių tinklo ir jų techninių parametrų bei numatomų socialinės-ekonominės struktūros pasikeitimų įtaka transporto eismui.
13.2. Atskirais atvejais, parenkant kelio kategoriją ar eismo juostų skaičių, galima atsižvelgti į grūsties valandų eismą.
13.3. Projektinis eismo intensyvumas abejomis kryptimis apskaičiuojamas per paskutiniuosius perspektyvinio periodo metus. Kasmetinis eismo padidėjimas nustatomas atsižvelgiant į daugiamečių stebėjimų duomenis.
II skirsnis. Automobilių važiavimo greičiai
14. Eismo organizavimo bei kelio projektavimo reikmėms nustatomi: projektinis greitis Vp ir leidžiamas greitis VL.
14.1. Projektinis greitis Vp nustatomas atsižvelgiant į kelio kategoriją, kelio tiesimo (rekonstravimo) sąlygas ir vietovės sudėtingumą.
Projektinis greitis turi būti pastovus kiek galima ilgesniuose kelio ruožuose.
14.2. Leidžiamą greitį VL nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos Kelių eismo taisyklės. Didžiausias leidžiamas greitis atskiruose kelių ruožuose gali būti, atsižvelgiant į eismo sąlygas, padidinamas arba sumažinamas pastačius atitinkamus kelio ženklus [7.15].
III skirsnis. Gabaritai
15. Automobilių, dviratininkų ir pėsčiųjų eismui reikalingi gabaritai pavaizduoti 1-me ir 2-me paveiksluose, o po viadukais – STR 2.06.02:2001 [7.31].
1 paveikslas. Konstrukcijų artumo gabaritai:
G – pločio gabaritas;
H – aukščio gabaritas (matuojamas nuo aukščiausio dangos taško);
p – kelio plotis;
a – važiuojamoji dalis;
b – kraštinė saugos juosta;
c – sustojimo juosta;
e – skiriamoji juosta;
d – skiriamosios juostos gazoninė dalis;
k – nesutvirtintas kelkraštis.
a) AM ir I kategorijos keliuose;
b) II–V, Iv–IIIv kategorijų keliuose.
15.1. Skersinių profilių elementų matmenis žr. šio skyriaus X skirsnyje.
15.2. Nesutvirtintame kelkraštyje (k) galima statyti tik apsauginius atitvarus ir signalinius stulpelius, kaip nurodyta D priedo lentelėse, ir laikinas eismo reguliavimo priemones.
15.3. Išimtiniais atvejais kelkraščiuose už atitvarų gali būti statomos triukšmo slopinimo sienelės.
15.4. Skiriamosios juostos gazoninėje dalyje, už konstrukcijų artumo gabarito ribų gali būti statomi atitvarai, kelio ženklai ir šviestuvų atramos.
2 paveikslas. Dviračių (D) ir (arba) pėsčiųjų (P) takų konstrukcijų artumo gabaritai
15.6. Dangos pločiai (a) nurodyti VII skyriuje.
IV skirsnis. Apkrovos
16. Projektinė apkrova į automobilio ašį turi būti:
16.1. 115 kN – tiesiant ir rekonstruojant magistralinius kelius;
16.2. 100 kN – tiesiant ir rekonstruojant kitus kelius.
V skirsnis. Kelio juosta
17. Žemė keliams tiesti įgyjama Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
18. Žemės juostos, vadinamos kelio juosta, kurioje nutiestas arba tiesiamas kelias (toliau – kelio juosta) už gyvenamųjų vietovių ribų, minimalus plotis yra:
18.1. valstybinės reikšmės AM (automagistralių) ir I kategorijos kelių – 39 metrai;
18.2. II kategorijos kelių – 28 metrai;
18.3. III kategorijos kelių – 22 metrai;
18.4. IV kategorijos kelių – 19 metrų;
18.5. V kategorijos kelių – 18 metrų;
18.6. vietinės reikšmės Iv kategorijos kelių – 15 metrų;
18.7. IIv kategorijos kelių – 12 metrų;
18.8. IIIv kategorijos kelių – 10 metrų.
19. Jei tiesiamas kelias už gyvenamųjų vietovių ribų atskiruose ruožuose (iškasose, pylimuose) netelpa nustatyto pločio juostoje, tai šios juostos ribos nustatomos ne arčiau kaip po metrą nuo pylimo pado, iškasos, atkalnės ar kelio griovio išorinių kraštų.
20. Nuo kelio briaunos į abi puses nustatoma kelio sanitarinė apsaugos zona [7.12]. Jos plotis, atsižvelgiant į kelio kategoriją ir autotransporto eismo intensyvumą, yra:
20.1. automagistralių ir I kategorijos kelių arba kai eismo intensyvumas didesnis kaip 7000 automobilių per parą (toliau – aut./d) – po 150 metrų;
20.2. II kategorijos kelių arba kai eismo intensyvumas didesnis kaip 3000 aut./d – po 70 metrų;
20.3. III kategorijos kelių arba kai eismo intensyvumas didesnis kaip 700 aut./d – po 50 metrų;
20.4. IV ir V kategorijos kelių arba kai eismo intensyvumas didesnis kaip 250 aut./d – po 20 metrų;
20.5. kitais atvejais – po 10 metrų.
VI skirsnis. Kelio tiesimo ir rekonstravimo projektinių sprendinių pagrindimas
21. Tiesiamo kelio statybos pagrindimas turi būti atliekamas pagal STR 1.05.04:1998 reikalavimus [7.16].
22. Pagrindiniai techniniai sprendiniai, projektuojant kelio trasą, jo plano elementus, išilginius ir skersinius profilius, jų derinius, sankasos elementus, dangos konstrukcijas ir sankryžas, turi garantuoti kelio patvarumą, pastovumą, eismo saugą bei patogumą ir tenkinti ekonominius bei aplinkosaugos reikalavimus.
23. Visuose projektavimo etapuose reikia atsižvelgti į teritorinio planavimo reikmes pagal Specialiojo planavimo dokumentų rengimo ir tvirtinimo bendrąsias taisykles S1-98 [7.7] ir esminius statinio reikalavimus, nurodytus reglamentuose STR 1.01.03:1997 [7.17], STR 2.01.01(1):1999 [7.25], STR 2.01.01(3):1999 [7.26], STR 2.01.01(4):1999 [7.27], STR 2.01.01(5):1999 [7.28].
VII skirsnis. Kelio ir jo trasos zonos tyrimai (tyrinėjimai)
24. Kelio tiesimo (rekonstravimo) projektiniams sprendiniams pagrįsti reikia atlikti inžinerinius geodezinius, geologinius, hidrologinius ir specialius esamos dangos konstrukcijos tyrimus.
25. Tyrimai turi būti atliekami:
25.1. kelio tiesimui pagrįsti ir kelio specialiojo plano dokumentams rengti;
25.2. kelio tiesimo (rekonstravimo, taisymo) techniniam ir darbo projektams rengti.
26. Geodeziniai darbai atliekami pagal reglamento GKTR 2.08.01:2000 [7.30] reikalavimus.
27. Statybos vietos inžineriniai geologiniai tyrimai atliekami vadovaujantis atitinkamais statybos normatyviniais dokumentais.
28. Tyrimų metu nustatomos projektuojamo kelio trasos, jo statinių ir grunto karjerų geomorfologinės ir hidrologinės sąlygos bei geologinė sąranga. Pateikiami duomenys apie gruntų sudėtį, būklę ir savybes, nustatytas laboratorijoje pagal Lietuvoje galiojančius gruntų bandymų standartus ir LST 1331:2001 [7.33], o rekonstruojamiems keliams – apie esamos žemės sankasos būklę bei jos deformacijų priežastis.
29. Pateikiamos išvados apie gruntų tinkamumą žemės sankasai ir kitiems konstrukciniams elementams įrengti.
30. Specialiais tyrimais nustatoma dangos konstrukcijos būklė ir jos deformacijos priežastys.
31. Hidrologiniai tyrimai vandens pralaidoms projektuoti atliekami atsižvelgiant į STR 2.06.02:2001 [7.31] reikalavimus.
VIII skirsnis. Kelio planas
Tiesės
32. Tiesiant valstybinės reikšmės kelius, reikia vengti ilgų tiesių ruožų su pastoviais išilginiais nuolydžiais ir trumpų tiesių tarp tos pačios krypties kreivių. Kai tiesaus intarpo ilgis mažesnis kaip 100 m, reikėtų abi kreives pakeisti viena didelio spindulio kreive.
Apskritiminės kreivės
33. Mažiausius apskritiminių kreivių spindulius reikia parinkti atsižvelgiant į projektinį greitį, važiuojamosios dalies skersinius nuolydžius ir jungiamų tiesių ilgius (žr. 2 ir 3 lenteles). Be to, spinduliai turi būti tokio dydžio, kad kreivės derėtų prie vietovės struktūros, kraštovaizdžio ir kelio išilginio profilio elementų.
34. Valstybinės reikšmės tiesiamuose keliuose gretimų kreivių spinduliai turi būti tarpusavyje suderinti. Reikia siekti, kad jų dydžių santykis būtų ne didesnis kaip 1,5–2,5, atsižvelgiant į kelio kategoriją ir projektinį greitį. Rekonstruojant kelius, techniškai ir ekonomiškai pagrindus, leidžiama neatsižvelgti į nurodytą spindulių santykį.
2 lentelė. Mažiausi horizontaliųjų kreivių spinduliai
Kreivių spinduliai, m, kai greičiai Vp, km/h
30
40
50
60
80
90
100
120
140
60
100
125
250
600
700
1000
1400
1600
Pastaba. Lentelėje nurodyti spinduliai, kai viražo nuolydis 4 %.
3 lentelė. Mažiausi kreivių spinduliai, atsižvelgiant į tiesaus intarpo ilgį L
Matmenys metrais
Kelių kategorijos
Tiesaus intarpo tarp kreivių ilgis, L
Mažiausias apskritiminės kreivės spindulys, R
AM, I, II
L ³ 600
R > 600
L < 600
R > L
I1), III, IV
L ³ 500
R > 500
L < 500
R > L
V, Iv–IIIv
Nereglamentuojami
I1) Gyvenamųjų vietovių prieigose.
35. Kai kelio kryptis kinta mažu kampu, AM, I–IV kategorijų tiesiamuose keliuose reikia taikyti apskritiminių kreivių spindulius kaip nurodyta 4 lentelėje.
4 lentelė. Mažų posūkių kreivės
Posūkio kampas
Mažiausias apskritiminės kreivės spindulys, m
Posūkio kampas
Mažiausias apskritiminės kreivės spindulys, m
1
30000
5
5000
2
20000
6
3000
3
10000
7– 8
2500
4
6000
Sudėtinės kreivės
36. Sudėtinę kreivę, kurią sudaro vienos krypties skirtingų spindulių apskritiminės kreivės, jungimosi taškuose turinčios bendras tangentes, galima naudoti valstybinės reikšmės keliuose, jei dėl vietos sąlygų nepritaikomos pereinamosios kreivės.
37. Mažiausias to paties spindulio kreivės ilgis turi būti toks, kad važiavimas šia atkarpa truktų ne mažiau kaip dvi sekundes.
38. Į sudėtinę kreivę galima jungti ne daugiau kaip trijų kreivių atkarpas.
Pereinamosios kreivės
39. Pereinamosios kreivės rengiamos tarp tiesės ir apskritiminės kreivės.
40. Tiesiamuose ir rekonstruojamuose keliuose, išskyrus IIIv kategoriją, pereinamosios kreivės yra būtinos, o taisomuose, kai ištisai platinama danga – pageidaujamos.
41. Pereinamajai kreivei naudojama klotoidė, kurios formulė:
A2 = R L,
čia: A – klotoidės parametras, m;
R – klotoidės galo spindulys, m;
L – klotoidės ilgis iki spindulio R, m.
42. Visų kategorijų keliuose mažiausias klotoidės parametras – A = R/3. Kartu reikia atsižvelgti į 5 lentelės duomenis.
5 lentelė. Mažiausi klotoidės parametrai
Vp, km/h
min. A, m
Vp, km/h
min. A, m
40
50
60
70
30
50
70
90
80
90
100
120
110
140
170
270
42.1. Esant dideliems spinduliams, galima parinkti mažesnį kaip R/3 parametrą, tačiau pradinės apskritiminės kreivės poslinkis turi būti ne mažesnis kaip 0,25 m. Didžiausias klotoidės parametras gali būti A = R.
42.2. Galioja A parametro ribos: R/3 £ A £ R.
42.3. Visais atvejais klotoidės ilgis L turi būti pakankamas viražo atlankai įrengti.
43. AM ir I kategorijų valstybinės reikšmės keliuose, taip pat ir kitų kategorijų keliuose, kai tikslinga pritaikyti optiškai sklandžių trasų projektavimo principus, klotoidės projektuojamos individualiai.
44. Dažniausiai naudojamos paprastosios klotoidės, kurios jungia tieses su apskritiminėmis kreivėmis.
45. Kai spindulių sekos reikalavimai (žr. 34 punktą) neišlaikomi, reikėtų taikyti mažų parametrų klotoides (A = R/3).
46. Dviejų priešingų krypčių apskritimines kreives jungiančios klotoidės (be tiesaus intarpo) turi būti su apytikriai vienodais parametrais (A1 ≈ A2), ypač AM, I ir II kategorijų keliuose. Kai parametrai nevienodi ir mažesnysis parametras A2 £ 200 m, tai AM, I bei II ir, kai leidžia sąlygos, III kategorijų keliuose turi būti A1 £ 1,5 A2.
47. Išimtiniais atvejais galima taikyti biklotoidę, kurią sudaro dvi paprastos klotoidės be apskritiminės kreivės intarpo, su parametrais A1, A2 ir bendru spinduliu R jungimosi taške. Reikia vengti šio tipo klotoidžių su mažesniais kaip 500 m galiniais spinduliais. Kai leidžia sąlygos, abiejų biklotoidės šakų parametrai turi būti lygūs (A1 = A2). Mažiausius tokių klotoidžių parametrus A žr. 5 lentelėje.
IX skirsnis. Išilginis kelio profilis
Išilginio profilio nuolydžiai
48. Išilginis kelio nuolydis turi būti kiek galima mažesnis dėl eismo saugos, eksploatacinių išlaidų, energijos taupymo ir aplinkos teršimo, tačiau dėl vandens nuleidimo ne mažesnis kaip 0,3 %, jei leidžia reljefo sąlygos. Siekiant mažiau pažeisti pakelių kraštovaizdį ir sumažinti kelio tiesimo darbų išlaidas, išilginis profilis turi derėti prie reljefo.
49. Didžiausi leidžiami išilginiai nuolydžiai nurodyti 6 lentelėje. Mažesnius nuolydžius gyvenamųjų vietovių prieigose galima numatyti dėl ypatingų sąlygų – dėl didelio nemotorizuoto eismo ir dėl specifinių eismo procesų automobilių sustojimo bei stovėjimo vietose.
50. Sankryžų zonose turėtų būti ne didesnis kaip 4 % nuolydis.
51. Tiesiamuose keliuose išilginio profilio projektinės linijos tiesių lūžių vietose reikia rengti vertikaliąsias kreives, kai nuolydžių algebrinis skirtumas 0,5 % (IIv, IIIv kategorijos keliuose – 2 %) ir didesnis.
52. Rekonstruojamuose (taisomuose) keliuose ekonomiškai pagrindus galima tiesių nejungti kreive, kai jų nuolydžių algebrinis skirtumas mažesnis kaip: 1 % – I, II, III kategorijų keliuose, 2 % – IV, V, Iv kategorijų keliuose ir 3 % – IIv, IIIv kategorijų keliuose.
Išgaubtos ir įgaubtos vertikaliosios kreivės
53. Vertikaliosioms kreivėms paprastai reikia naudoti kvadratines paraboles, artimas apskritimų lankams. Siekiant projektinę liniją geriau pritaikyti prie vietovės, galima naudoti ir kitas kreivių rūšis (pvz., kubines paraboles, dvi kubines paraboles su apskritiminės kreivės intarpu arba be jo, sudėtines kreives, klotoides ir kt.). Kiekvienu atveju šie projektiniai elementai privalo garantuoti pakankamą matomumą (žr. VI skyrių).
54. Išgaubtas ir įgaubtas vertikaliąsias kreives reikia taip parinkti, kad jos kartu su plano elementais sudarytų sklandžią erdvinę trasos liniją, geras matomumo sąlygas ir būtų pritaikytos prie vietovės reljefo.
55. Jeigu rekonstruojant kelius taikomi spinduliai mažesni už norminius, reikia riboti važiavimo greitį.
6 lentelė. Ribiniai kelio išilginio profilio elementų dydžiai
Kelio išilginio profilio elementai
Ribiniai dydžiai priklausomai nuo greičių Vp, km/h
303
40
50
60
70
80
90
100
120
140
Didžiausias išilginis nuolydis, %
9,0
8,0
8,0
7,0
7,0
6,0
5,0
5,0
4,5
4,5
6,01
5,01
Mažiausias išilginis nuolydis, %
0,32
Mažiausi vertikaliųjų kreivių spinduliai, m
išgaubtų
600
1000
1500
2500
3500
5000
7000
10000
15000
20000
20001
40001
50001
įgaubtų
300
1000
1200
1500
2000
2500
3000
4000
5000
6000
3001
5001
9001
12001
20001
20001
1 Gyvenamųjų vietovių prieigose.
2 Išimtiniais atvejais gali būti mažesnis nuolydis.
3 Vietinės reikšmės keliuose.
X skirsnis. Skersiniai kelio profiliai
Skersinių kelio profilių tipai
56. Tiesiant naujus ir rekonstruojant esamus kelius reikia taikyti tipinius skersinius profilius (žr. 7 lentelę ir 3 paveikslą), atsižvelgiant į kelio kategoriją ir eismo intensyvumą.
57. Atskirais atvejais skiriamosios juostos AM ir I kategorijų keliuose gali būti platesnės negu nurodyta 7-je lentelėje.
57.1. Kai I kategorijos keliuose numatoma rengti vieno lygio sankryžas su lėtėjimo juostomis ties kairiaisiais posūkiais, skiriamąją juostą reikia paplatinti iki 7,0 m.
57.2. Didelių miestų prieigose, kur ateityje gali prireikti padidinti eismo juostų skaičių, skiriamąją juostą reikia rengti:
57.2.1. automagistralėse AM – 13,0 m pločio;
57.2.2. I kategorijos keliuose – 12,0 m pločio.
57.3. 12,0 m arba 13,0 m pločio skiriamąją juostą reikia rengti su įgaubtu skersiniu profiliu (šlaitai ~ 1:10), savarankišku išilginiu profiliu ir vandens nuleidimo sistema.
58. Automobilių kelio plotis prieš tiltą ar viaduką ir už jų, ne trumpesnėje kaip 10 m ilgio atkarpoje, turi būti po 0,5 m į abi kelio puses didesnis už atstumą tarp tilto ar viaduko turėklų. Prireikus būtina numatyti atitinkamą kelio paplatinimą, toliau vėl pereinant į normalų plotį 15 m–25 m ilgio ruože.
7 lentelė. Automobilių kelių skersinių profilių parametrai
Pločių matmenys metrais
Valstybinės reikšmės keliai
Vietinės reikšmės keliai
AM
I
I1)
II
III
IV
V
Iv
IIv
IIIv
1. Kelių dangos
1.1. Eismo juostų skaičius, vnt.
6; 4
4
4
2
2
2
2
2
1
1
1.2. Eismo juostos plotis
3,502) 3,75
3,75
3,75
3,75
3,50
3,25
3,00
3,00
4,50
3,50 (4,50)
1.3. Važiuojamosios dalies plotis
2 x (3,5+2 x 3,75) 2 x 7,50
2 x 7,50
2 x 7,50
7,50
7,00
6,50
6,00
6,00
4,50
3,50 (4,50)
1.4. Kelio dangos plotis (važiuojamoji dalis, kraštinės saugos ir sustojimo juostos)
2 x 15,00 2 x 11,50
2 x 11,25
17,80–18,80
9,00
8,00
7,00
6,00
6,00
4,50
3,50 (4,50)
2. Kelkraščiai ir skiriamosios juostos
2.1. Kelkraščio plotis
2 x 3,75
2 x 3,75
2 x 2,00
2 x 2,50
2 x 1,50
2 x 1,25
2 x 1,00
2 x 1,00
2 x 1,00
2 x 1,00 (0,0)
2.1.1. kraštinė saugos juosta
–
–
2 x 0,50
2 x 0,75
2 x 0,50
2 x 0,25
–
–
–
–
2.1.2. sustojimo juosta
2 x 3,00
2 x 3,00
–
–
–
–
–
–
–
–
2.1.3. kelkraščio paplatinimas dėl atitvarų (priklausomai nuo atitvarų tipo)
0,55–0,85
0,55–0,85
–
–
0,30
0,30
0,30
–
–
–
2.2. Mažiausias skiriamosios juostos plotis3
6,00
5,00
1,80–2,80
–
–
–
–
–
–
–
2.2.1. kraštinės saugos juostos
2 x 1,00
2 x 0,75
–
–
–
–
–
–
–
–
3. Kelio plotis (be paplatinimų)
35,50
28,50
27,50
20,80–21,80
12,50
10,00
9,00
8,00
8,00
6,50
5,50 (4,50)
Pastabos:
1. Lentelę žr. kartu su 3 paveikslu.
2. (...) – vietinės reikšmės IIIv kategorijos kelio variantas su pjautuvo profilio žvyro danga.
1 Leidžiama taikyti gyvenamųjų vietovių prieigose.
2 Trečios eismo juostos (ties skiriamąja juosta) plotis.
3 Platesnės skiriamosios juostos gali būti rengiamos 57.1, 57.2 papunkčiuose nurodytais atvejais.
Sutartiniai ženklai:
Asfaltbetonio arba betono danga;
Kraštinės saugos arba sustojimo juostos;
Žvyro danga.
Pastaba. Kelkraščių platinimą dėl atitvarų žr. 7 lentelėje.
1 Skiriamosios juostos plotis: 1,80 m, kai projektinis greitis Vp ≤ 70 km/h; 2,80 m, kai projektinis greitis Vp > 70 km/h.
3 paveikslas. Valstybinės ir vietinės reikšmės kelių skersiniai profiliai
Skersiniai dangos nuolydžiai tiesėse ir kreivėse
59. Važiuojamosios dalies skersinis nuolydis gali būti vienšlaitis arba dvišlaitis.
60. Mažiausi važiuojamosios dalies skersiniai nuolydžiai tiesėse ir kreivėse turi būti 2,5 % (žvyro dangų – 3 %), o didžiausi kreivėse, priklausomai nuo greičių, – 4 %, išimtiniais atvejais – 6 % (žr. 8 lentelę).
61. Biklotoidėse ir apskritiminėse kreivėse su mažu posūkio kampu pastovus viražo nuolydis turi būti tokio ilgio kelio atkarpoje, kad važiavimas ja projektiniu greičiu truktų ne mažiau kaip 2 s.
62. Sudėtinėse vienos krypties kreivėse negalima keisti dangos skersinio profilio nuolydžio.
63. Kraštinių saugos, sustojimo, lėtėjimo ir greitėjimo juostų skersiniai nuolydžiai turi būti tokie pat kaip gretimos pagrindinės eismo juostos.
8 lentelė. Viražų nuolydžiai
Kreivių spinduliai plane, m
Skersinis važiuojamosios dalies nuolydis viraže, %, kai projektinis greitis VP km/h ne mažesnis kaip
140
120
100
90
80
60
50
40
30
daugiau kaip 4000
–
–
–
–
–
–
–
–
–
nuo 4000 iki 3200
2,5
–
–
–
–
–
–
–
–
nuo 3200 iki 2500
3,0
2,5
–
–
–
–
–
–
–
nuo 2500 iki 2000
3,0–3,5
2,5–3,0
–
–
–
–
–
–
–
nuo 2000 iki 1600
3,5–4,0
3,0–3,5
2,5
–
–
–
–
–
–
nuo 1600 iki 1400
(5,0–6,0)
3,5–4,0
2,5–3,0
2,5
–
–
–
–
–
nuo 1400 iki 1200
–
4,0–(4,5)
3,0–3,5
2,5
–
–
–
–
–
nuo 1200 iki 1000
–
(5,0–6,0)
3,5–4,0
2,5–3,0
2,5
–
–
–
–
nuo 1000 iki 800
–
–
4,0–(5,0)
3,0–3,5
2,5–3,0
–
–
–
–
nuo 800 iki 700
–
–
(5,0–5,5)
3,5–4,0
3,0–3,5
–
–
–
–
nuo 700 iki 600
–
–
(5,5–6,0)
4,0–(5,0)
3,5–4,0
–
–
–
–
nuo 600 iki 500
–
–
–
(5,0–6,0)
4,0–(4,5)
2,5
–
–
–
nuo 500 iki 400
–
–
–
–
(4,5–5,0)
2,5–3,0
–
–
–
nuo 400 iki 300
–
–
–
–
(5,0–6,0)
3,0–3,5
2,5
–
–
nuo 300 iki 250
–
–
–
–
–
3,5–4,0
2,5–3,0
2,5
–
nuo 250 iki 200
–
–
–
–
–
4,0–(5,0)
3,0–3,5
2,5–3,0
–
nuo 200 iki 125
–
–
–
–
–
(5,0–6,0)
3,5–4,0
3,0–3,5
–
nuo 125 iki 100
–
–
–
–
–
–
(5,0–6,0)
3,5–4,0
2,5–3,0
nuo 100 iki 60
–
–
–
–
–
–
–
4,0–(6,0)
3,0–4,0
nuo 60 iki 30
–
–
–
–
–
–
–
(6,0)
4,0–(6,0)
Pastabos:
1. Zonoje žemiau apatinės storos linijos negalima taikyti lentelėje nurodytų kreivių spindulių.
2. Zonoje aukščiau viršutinės storos linijos viražai nerengiami.
(...) Taikoma išimtiniais atvejais.
Viražo atlanka
64. Viražo atlanka daroma sukant dangos plokštumą apie pasirinktą ašį.
65. Esant pereinamosioms kreivėms, viražų atlankos daromos jų ribose. Jei rekonstruojant (taisant) kelią nenaudojamos pereinamosios kreivės, tai pusė viražo atlankos rengiama tiesėje, kita pusė – kreivėje. Pagrįstais atvejais visa viražo atlanka gali būti tiesėje.
66. Atlankos atkarpoje, kurioje dangos skersinis nuolydis keičiamas iki 2,5 %, dangos išorinio krašto išilginis nuolydis turi būti ne mažesnis kaip 0,3 % kelio išilginio profilio atžvilgiu.
Skersiniai kelkraščių ir skiriamųjų juostų nuolydžiai
67. Skersiniai kelkraščių nuolydžiai turi būti:
67.1. 2,5 %–3,0 %, kai kelkraščiai tvirtinami mineralinėmis medžiagomis su rišikliais (sustojimo juostoje – kaip nurodyta 63 punkte);
67.2. 6 %, kai tvirtinami skalda arba žvyru;
67.3. 8 %–10 %, kai tvirtinami apželdinant žole.
68. Iki 7 m pločio skiriamosios juostos tiesėse ir kreivėse be viražų rengiamos su išgaubtu skersiniu profiliu, kreivėse su viražu – pagal individualius projektinius sprendinius, o platesnės skiriamosios juostos – su įgaubtu skersiniu profiliu. Įgaubtų skiriamųjų juostų skersiniai ir išilginiai nuolydžiai nustatomi atsižvelgiant į vandens nuleidimo sąlygas.
Važiuojamosios dalies paplatinimai kreivėse
69. Važiuojamąją dalį kreivėse reikia paplatinti kaip nurodyta 9 lentelėje.
Pereiga į platinamą dangą atliekama viražo atlankos ribose, iš vidinės kreivės pusės.
Paplatinimai keičiant kelio skersinį profilį
70. Eismo juostų skaičiaus ir skiriamosios juostos pločio pasikeitimų vietose pereigos ilgis Lz nustatomas pagal formulę:
čia: Vp – projektinis greitis, km/h;
p – plotis pereigos gale, m.
71. Lėtėjimo ir greitėjimo juostų pereigos rengiamos pagal 293 punkto nurodymus.
9 lentelė. Važiuojamosios dalies paplatinimai kreivėse
Matmenys metrais
Kreivės spindulys R
Kelių kategorijos
II–V
Iv
IIv
Dviejų eismo juostų paplatinimas
Vienos eismo juostos paplatinimas
30
2,70
2,10
1,30
40
2,00
1,60
1,00
50
1,60
1,30
0,80
60
1,40
1,10
0,70
70
1,20
0,90
0,60
80
1,00
0,80
0,50
100
0,80
0,60
0,40
120
0,70
0,50
0,30
125
0,60
0,50
0,30
150
0,50
0,40
0,30
175
0,50
0,40
200
0,40
0,30
250
0,30
0,30
300
0,30
XI skirsnis. Kelio trasos, kaip erdvinės optiškai sklandžios linijos, projektavimas
72. AM, I, II ir, kai yra palankios vietos sąlygos, III kategorijos kelio trasą reikia projektuoti kaip sklandžią liniją erdvėje, derinant plano, išilginio bei skersinio profilių elementus tarpusavyje ir su aplinkos kraštovaizdžiu, įvertinant jų poveikį eismo sąlygoms ir kelio vizualiniam suvokimui.
73. Naujose kelių trasose turi būti sukurtos tokios vizualinių orientyrų sistemos, kurios per didelį atstumą teiktų vairuotojui informaciją apie kelio krypties ir važiavimo sąlygų pasikeitimą (taip pat už matomumo ribų) ir leistų pasirinkti saugų važiavimo režimą.
74. AM ir I–II kategorijų keliuose neleidžiamas toks išilginių nuolydžių, plano ir išilginio profilio kreivių derinys, kai susidaro kelio prasmegimo įspūdis.
75. Dėl vizualinio orientavimo ir saugesnių lenkimo sąlygų plano ir išilginio profilio kreives reikėtų sutapatinti taip, kad plano kreivės būtų 100 m–150 m ilgesnės už išilginio profilio vertikaliąsias kreives; jų viršūnių pasislinkimas turi būti ne didesnis kaip 1/4 trumpiausios kreivės ilgio.
76. Reikalavimai kelio plano tiesėms ir kreivėms išdėstyti šio skyriaus VIII skirsnyje.
VI. Matomumas
I skirsnis. Bendrieji reikalavimai
77. Keliuose reikalingas toks mažiausias matomumas, kad vairuotojas galėtų:
77.1. laiku sustoti prieš pastebėtą kliūtį;
77.2. saugiai aplenkti kitą transporto priemonę;
77.3. saugiai važiuoti per sankryžas ir pėsčiųjų perėjas.
78. Iš matymo lauko reikia šalinti kliūtis iki stebėjimo spindulio aukščio (iškasų šlaitus, statinius, mišką). Pavieniai medžiai, jų eilės ir krūmai gali būti matymo lauke, jei nežymiai trukdo matomumui ir padeda vairuotojams orientuotis.
79. Matomumo skaičiavimo schemoje turi būti:
79.1. lengvojo automobilio vairuotojo akių aukštis virš važiuojamosios dalies – 1,0 m;
79.2. krovinio automobilio vairuotojo akių aukštis virš važiuojamosios dalies – 2,0 m;
79.3. kliūties aukštis virš važiuojamosios dalies – 0,15 m;
79.4. priešpriešinės transporto priemonės aukštis virš važiuojamosios dalies – 1,0 m.
II skirsnis. Matomumas tiesioginio eismo juostose
80. Tiesioginio eismo juostose turi būti garantuoti sustojimo ir aplenkimo matomumai.
80.1. Sustojimo matomumas Ss yra kelio atkarpa, reikalinga vairuotojui, važiuojančiam Vp greičiu, sustoti prieš nelauktai pastebėtą kliūtį važiuojamojoje dalyje. Mažiausias sustojimo matomumas turi būti kaip pavaizduota 4 ir 5 paveiksluose.
80.2. Aplenkimo matomumas būtinas II–V ir Iv kategorijų keliuose ir dėl gausių sankryžų bei nuovažų nereglamentuojamas gyvenamųjų vietovių prieigose.
4 paveikslas.
Reikalingas sustojimo matomumas Ss valstybinės reikšmės keliuose
5 paveikslas.
Reikalingas sustojimo matomumas Ss valstybinės reikšmės keliuose (gyvenamųjų vietovių prieigose) ir vietinės reikšmės Iv, IIv kategorijos keliuose
81. Aplenkimo sąlygos turi būti užtikrintos kaip nurodyta 10 lentelėje. Kai tokių sąlygų nėra, aplenkimui II, III kategorijų keliuose reikėtų numatyti papildomas eismo juostas. Atkarpos su pakankamu aplenkimo matomumu turi būti kiek leidžia sąlygos tolygiai išdėstytos, arba jų kitimas (mažėjimas, didėjimas) turi būti apytikriai tolygus.
10 lentelė. Aplenkimo matomumas
Matomumo tipas
Greičiai Vp, km/h
40
50
60
70
80
90
100
120
140
Mažiausias aplenkimo matomumas Sa, m
–
–
400
450
500
575
650
–
–
Mažiausia aplenkimui tinkamų ruožų dalis, %
50 (valstybiniuose keliuose)
25 (vietiniuose Iv kategorijos keliuose)
III skirsnis. Matomumas vieno lygio sankryžose
82. Sankryžos turi būti iš tolo pastebimos, kad prireikus vairuotojai galėtų laiku sustoti.
83. Sankryžoje turi būti garantuoti matymo laukai, pavaizduoti 6, 7 paveiksluose.
6 paveikslas. Matymo laukai sankryžoje
7 paveikslas. Matymo laukai pėsčiųjų perėjoje
84. Automobilio sustabdymas laiku garantuojamas, jei išlaikyti 4 ir 5 paveiksluose parodyti reikalingi matomumo atstumai Ss.
85. Matomumas artėjant prie sankryžos turi būti toks, kad vairuotojas galėtų iš šalutinio kelio įvažiuoti į pagrindinį kelią be sustojimo, kai leidžia eismo sąlygos.
85.1. Matymo laukas, kurio kraštinės ilgis L (žr. 11 lentelę), turi būti garantuotas 10 m atstumu (M) nuo pagrindinio kelio važiuojamosios dalies krašto (žr. 6 paveikslą).
85.2. Atstumą M reikia padidinti iki 20 m, kai sukančio sunkiojo krovininio transporto eismo dalis didesnė kaip 5 proc., sankryžos parametrai leidžia sklandžiai važiuoti ir matomumo pagerinimas nesusijęs su didelėmis išlaidomis.
Keturšalėse sankryžose atstumas M padidinamas iki 50 m.
86. Matomumas pradedant važiuoti turi būti toks, kad vairuotojas, laukiantis 3 m atstumu nuo pagrindinio kelio važiuojamosios dalies krašto, galėtų iš stovimos padėties įvažiuoti į kelią (žr. 6 paveikslą). Tai garantuojama, kai yra laisvas matymo laukas, kurio su kraštinės ilgis L.
86.1. Kai dviračių takas yra arti pagrindinio kelio, atstumą N reikia padidinti iki 4,5 m–5,0 m, kad tako neužimtų privalantys laukti automobiliai.
86.2. Pėsčiųjų perėjoje reikalingi matymo laukai parodyti 7 paveiksle.
11 lentelė. Pagrindinio kelio matymo lauko kraštinės ilgis L
Matmenys metrais
Kelių kategorijos
Greitis VP, km/h
100
90
80
70
60
50
40
30
Valstybinės reikšmės I–V kategorijos ir vietinės reikšmės Iv, IIv kategorijos keliai
200(300)
170(250)
135(210)
110(175)
85
70
50
–
Pastaba. (...) – taikoma, kai į kelią reguliariai įvažiuoja daugiau kaip 5 proc. sunkiųjų krovininių automobilių.
IV skirsnis. Matomumas skirtingų lygių sankryžose
87. Matomumo reikalavimai skirtingų lygių sankryžose pirmiausia galioja tik atskirų zonų dalims.
88. Nurodomieji bei informaciniai kelio ženklai ir salelių viršūnės paprastai turi būti matomos 180 m atstumu. Jungiamuosiuose keliuose šį dydį galima sumažinti iki 100 metrų.
89. Matymo laukai turi būti tokie, kad vairuotojas galėtų suprasti jungiamųjų kelių trasas ir laiku pastebėti minimalius jų elementus.
90. Visose sankryžos zonose mažiausias sustojimui reikalingas matomumas turi būti kaip nurodyta 12 lentelėje.
12 lentelė.
Projektinis greitis, km/h
30
40
50
60
70
80
Mažiausias sustojimo matomumas, m
25
30
40
60
85
115
91. Jungiamųjų sankryžos kelių susikirtimuose su šalutiniais keliais reikia garantuoti matomumą pagal III skirsnio reikalavimus.
92. Vairuotojui, įvažiuojančiam į pagrindinį kelią, turi būti garantuotas 8 paveiksle parodytas matymo laukas.
8 paveikslas. Pageidaujamas ir minimalus matymo laukai
V skirsnis. Matomumas nesaugomose geležinkelio pervažose
93. Nesaugomose geležinkelio pervažose turi būti toks matomumas, kad automobilio vairuotojas, esantis nuo pervažos ne mažiau kaip per sustojimo matomumo atstumą (žr. 4 ir 5 paveikslus), galėtų matyti artėjantį prie pervažos traukinį už 500 m, o artėjančio traukinio mašinistas matytų pervažos vidurį ne mažesniu kaip 1000 m atstumu.
94. Esamų pervažų matomumo sąlygos nurodytos Susisiekimo ministerijos normatyviniame dokumente [7.49].
VII. Pėsčiųjų ir dviračių takai
I skirsnis. Pėsčiųjų takai
95. Pėsčiųjų takai (šaligatviai) rengiami visuose kelių ruožuose, einančiuose per gyvenamąsias vietoves pagal STR 2.06.01:1999 [7.29], o gyvenamųjų vietovių prieigose, autobusų sustojimo vietose ir poilsio zonose pagal šį reglamentą, kai eismas didesnis kaip 200 pėsčiųjų per parą.
96. Takai važiuojamosios dalies atžvilgiu išdėstomi kaip nurodyta 105 p.
97. Pėsčiųjų takų plotis priklauso nuo pėsčiųjų eismo intensyvumo grūsties valandomis. Kai eismo intensyvumas iki 1000 pėsč./h, tako dangos plotis turi būti 1,5 m. Išimtiniais atvejais pėsčiųjų tako plotį leidžiama sumažinti iki 1,0 m.
98. Įkalnėse (nuolydis didesnis kaip 8 %) pėsčiųjų takai tiesiami atskiromis, ne statesnėmis kaip 8 % atkarpomis, sujungtomis ne mažiau kaip trijų pakopų ir ne statesniais kaip 1:2,5 laiptais.
99. Kai pylimo šlaito aukštis didesnis kaip 3,0 m, reikia įrengti apsaugines tvoreles.
100. Rengiant pėsčiųjų takus reikia atsižvelgti į galimą žmonių su negalia eismą ir STR 2.03.01:2001 [7.32] reikalavimus.
101. Standartizuotos pėsčiųjų takų dangų konstrukcijos parodytos C priedo C.5 lentelėje.
II skirsnis. Dviračių takai
102. Dviračių takai, esant poreikiui (pvz., į poilsio ir pramogų vietas, gamybinius objektus) paprastai tiesiami pakelėse.
103. Nereikėtų dviračių takų sutapatinti su keliu, turinčiu didelį išilginį nuolydį, kai vietos sąlygos leidžia tiesti atskiras dviračių takų trasas.
104. Galima rengti bendrus dviračių ir pėsčiųjų takus, išskyrus atvejus, kai:
104.1. daug saugotinų pėsčiųjų (vaikai, seni ir su negalia žmonės);
104.2. bendri takai gali sukelti konfliktus tarp dviratininkų ir pėsčiųjų (autobusų stotelių, parduotuvių zonos ir pan.);
104.3. dėl didelių išilginių nuolydžių galimas didelis dviračių greitis.
105. Dviračių ir bendri dviračių ir pėsčiųjų takai turi būti rengiami už kelio žemės sankasos ribų arba atskiriami nuo važiuojamosios dalies bordiūru, apsauginiais atitvarais ar ištisine dangos ženklinimo linija. Tokie takai gali būti vienoje arba abiejose važiuojamosios dalies pusėse.
106. Per nedideles vandens tėkmes ir daubas dviratininkų takuose reikia rengti paprasčiausios konstrukcijos atskirus tiltelius.
107. Kai pylimo šlaito aukštis didesnis kaip 3 m, reikia įrengti apsaugines tvoreles.
108. Dviračių takai su kitais eismų srautais gali kirstis viename arba skirtinguose lygiuose. Tai priklauso nuo kelių reikšmės, eismo intensyvumo ir reljefo sąlygų.
109. Eismas bendru dviračių ir pėsčiųjų taku turi būti reguliuojamas kelio ženklais, dangos ženklinimu arba įrengiant skirtingų spalvų dangas.
110. Standartizuotos dviračių takų dangų konstrukcijos parodytos C priedo lentelėse.
111. Dviračių stovėjimo aikštelės yra neatskiriamas tako elementas. Jas reikia išdėstyti taip, kad:
111.1. atitiktų dviratininkų poreikius (arti poilsio vietų, parduotuvių, sportinių įrenginių);
111.2. būtų gerai matomoje ir saugioje vietoje;
111.3. būtų patogios įvažiuoti ir išvažiuoti;
111.4. derėtų prie aplinkos.
112. Pagrindiniai dviračių takų norminiai parametrai pateikti 13 lentelėje.
13 lentelė. Pagrindiniai dviračių takų parametrai
Rodikliai
Reikšmė
Projektinis greitis, km/h
25
Pločiai:
dviejų eismo juostų danga, m
2,0 (1,6)
konstrukcijų artumo gabaritas, m
2,5 (2,1)
Gabarito aukštis, m
2,5
Mažiausi tako plano kreivių spinduliai, m
kai nėra viražo
75 (50)
kai yra viražas
20 (10)
Mažiausi vertikaliųjų kreivių spinduliai, m
išgaubtų
300 (150)
įgaubtų
100 (50)
Didžiausi išilginiai nuolydžiai, %:
kai takas nesusietas su važiuojamąja dalimi
3
leidžiama ne ilgesniame kaip 250 m ilgio ruože
4
leidžiama ne ilgesniame kaip 30 m ilgio ruože
8
leidžiama ne ilgesniame kaip 20 m ilgio ruože
10
Skersinis tako dangos nuolydis, %
2,5
Viražo nuolydžiai, %, kai spinduliai:
10 m–20 m
4,0–3,0
20 m–50 m
3,0–2,5
50 m–100 m
2,5
Pastaba.
(...) – taikoma ankštoms vietoms.
VIII. Žemės sankasa
I skirsnis. Bendrieji reikalavimai
113. Projektuojant kelio žemės sankasą reikia atsižvelgti į gamtines sąlygas, esamos ekologinės padėties ir vertingų žemių išsaugojimą, automobilių kelių kategoriją, kelio dangos konstrukciją, esminius statinio reikalavimus pagal STR 2.01.01(1):1999 [7.25], STR 2.01.01(3):1999 [7.26], STR 2.01.01(4):1999 [7.27] ir rekonstravimo perspektyvą.
114. Kartu su žemės sankasa reikia rengti:
114.1. paviršinio vandens nuleidimą;
114.2. drenažą gruntinio vandens lygiui pažeminti;
114.3. geotechninius įrenginius ir konstrukcijas žemės sankasos pastovumui užtikrinti.
115. Žemės sankasą ant silpnų pagrindų, aukštus pylimus ir gilias iškasas reikia rengti pagal individualius projektinius sprendinius, parengtus vadovaujantis priimtais žemės sankasos pastovumo skaičiavimo metodais.
II skirsnis. Automobilių kelių gruntai
116. Automobilių kelių gruntai pagal fizines savybes ir jų techninį tinkamumą keliams tiesti skirstomi į grupes, pagal jautrį šalčiui – į klases, kaip nurodyta LST 1331:2001 [7.33].
117. Reikia numatyti priemones kelio dangai apsaugoti nuo žalingo šalčio poveikio, kai:
117.1. žemės sankasa supilama iš F2 ar F3 klasės pagal jautrį šalčiui gruntų;
117.2. laisvo, kapiliarinio arba absorbciškai suvaržyto vandens kiekis užšalimo zonoje yra pakankamas ledo lęšiams susidaryti.
118. Žemės sankasos įrengimui galima panaudoti ir įmirkusius gruntus, kurių įmirkimo laipsnis (KW) neturi viršyti: biriems gruntams – 1,25; rišliems gruntams – 1,05 (atskirais atvejais, priklausomai nuo grunto rūšies – 1,15), užtikrinant reikiamą sutankinimo rodiklį.
119. Kai pylimo pagrinde aptinkamas aukštas gruntinio vandens lygis, reikia numatyti kapiliarus nutraukiantį filtruojamąjį sluoksnį.
120. Pylimams po vandeniu reikia naudoti stambiagrūdžius gruntus.
III skirsnis. Žemės sankasos sutankinimo rodikliai ir deformacijos moduliai
121. Žemės sankasos sutankinimo rodiklis DPr, % turi būti ne mažesnis kaip nurodyta 14 lentelėje.
14 lentelė. Reikalavimai grunto tankinimui
Tankinamos žemės sankasos dalis
Stambiagrūdžiai gruntai
Įvairiagrūdžiai ir smulkiagrūdžiai gruntai
DPr, %
Viršutinė sankasos dalis iki 1,0 m gylio pylimuose ir 0,5 m gylio iškasose
ŽG, ŽP, ŽB,
SB, SG, SP
–
100,0
Apatinė pylimo dalis nuo 1,0 m gylio iki pylimo pado
ŽG, ŽB, ŽP,
SB, SG, SP
–
98,0
Viršutinė sankasos dalis iki 0,5 m gylio
pylimuose ir iškasose
–
ŽD, ŽM, SD, SM
100,0
ŽD0, ŽM0, SD0, SM0,
D1, M1, OK2
97,0
Apatinė pylimo dalis nuo 0,5 m gylio iki pylimo pado
–
ŽD, ŽM, SD, SM,
OH2), OK
97,0
ŽD0, ŽM0, SD0, SM0,
D1), M1, OD2, OM2
95,0
1 Žymenys D ir M žymi DL, DV, DR ir ML, MV, MR grupių gruntus pagal LST 1331:2001 [7.33].
2 Leidžiama naudoti tik vietinės reikšmės keliams.
122. Žemės sankasos iš šalčiui jautrių gruntų viršaus po SV ir I–III klasės dangų konstrukcijomis deformacijos modulis turi būti EV2 ³ 45 MPa.
123. Apsauginis šalčiui atsparus sluoksnis virš šalčiui nejautrių gruntų nerengiamas, jei žemės sankasos viršaus po SV klasės dangų konstrukcijomis deformacijos modulis yra EV2 ³ 120 MPa, o po I–III klasės dangų konstrukcijomis – EV2 ³ 100 MPa. Pradinį norminį deformacijos modulį EV2 ³ 120 MPa galima sumažinti iki 100 MPa, jei toks modulis pasiekiamas, tankinant apatinį dangos konstrukcijos sluoksnį.
124. Žemės sankasos po dangų konstrukcijomis, priskirtomis IV–VI klasėms arba nepriskirtomis jokiai klasei, deformacijos moduliai nereglamentuojami, tačiau turi būti užtikrinti 14 lentelėje nurodyti sutankinimo rodikliai.
124.1. Kelio iškasų ir karjerų gruntai, iš kurių numatomos įrengti žemės sankasos viršaus prognozuojamas deformacijos modulis EV2 < 45 MPa, turi būti nurodyti kelio trasos inžinerinių geologinių tyrinėjimų ataskaitoje ir karjerų projektuose.
124.2. Kai EV2 < 45 MPa, reikia:
124.2.1. stabilizuoti arba pagerinti žemės sankasos viršutinį sluoksnį;
124.2.2. padidinti pagrindo iš biriųjų medžiagų sluoksnių storius.
V skirsnis. Kelio išilginio profilio aukščiai
125. Tiesiamo kelio išilginį profilį reikia projektuoti atsižvelgiant į vietovės reljefą, geologines, hidrogeologines, klimatines bei vietos sąlygas, pasirinktą kelio kategoriją ir ribinius kelio elementus.
126. Dangos viršus turi būti aukščiau drėkinimo šaltinio – gruntinio vandens ar atviro vandens telkinio, atsirandančio ir trunkančio ilgiau kaip 20 parų aukščiausio lygio, atsižvelgiant į žemės sankasos gruntų jautrio šalčiui klasę [7.33]:
126.1. 1,1 m, kai gruntai F1 klasės;
126.2. 1,5 m, kai gruntai F2 klasės;
126.3. 2,1 m, kai gruntai F3 klasės.
127. Kelio briaunos aukštis virš sniego dangos, nustatytos pagal daugiamečius Hidrometeorologinės tarnybos stebėjimo duomenis, užpustomuose ruožuose turėtų būti ne mažesnis kaip:
127.1. 1,2 m AM ir I kategorijų keliuose;
127.2. 0,6 m–0,7 m II kategorijos keliuose;
127.3. 0,5 m III–IV kategorijos keliuose;
127.4. 0,4 m V, Iv kategorijų keliuose.
128. Kelio briaunos aukštis virš skaičiuojamojo vandens lygio prie vandens pralaidų ir tiltų turi būti ne mažesnis kaip nurodyta STR 2.06.02:2001 [7.31].
129. Projektuojant išilginį profilį kalvotoje vietoje, būtina atsižvelgti į:
129.1. aplinkosaugos poreikius ir kraštovaizdį;
129.2. techniniais ir ekonominiais apskaičiavimais pagrįstą žemės darbų apimčių balansą gretimuose pylimų ir iškasų ruožuose.
130. Reikia vengti šlapių iškasų, kertančių vandeningus gruntų sluoksnius, kuriose gali atsirasti šlaitų nuošliaužų, apledėjimų ir kur gali prireikti naudoti brangiai kainuojančias drenažų konstrukcijas.
V skirsnis. Tipiniai projektiniai sprendiniai
131. Pylimų įrengimo tipiniai sprendiniai taikomi:
131.1. kai pylimai iki 12 m aukščio supilami ant patikimų pagrindų, naudojant optimalaus drėgnumo smėlio arba molio gruntus;
131.2. kai pylimai supilami durpynuose iki 4,0 m gylio, visiškai pašalinus durpes, jei dugne yra atsparūs gruntai ir dugno skersinis nuolydis ne didesnis kaip 1:10.
132. Pylimų iki 12,0 m aukščio šlaitai rengiami kaip nurodyta 15 lentelėje, kai:
132.1. yra tvirti pylimų pagrindai;
132.2. normalaus drėgnumo gruntai sutankinami pagal 14 lentelės reikalavimus;
132.3. sankasa neužliejama vandeniu;
132.4. šlaitai tvirtinami apželdinant žolėmis.
133. Apsemiami sankasos šlaitai turi būti ne statesni kaip 1:2.
15 lentelė. Pylimų šlaitų statumas
Pylimų gruntai
Didžiausias statumas, kai pylimo aukštis
iki 6 m
iki 12 m
žemutinė dalis 0–6 m
viršutinė dalis 6 m–12 m
Smėlis (išskyrus blogos sanklodos ir dulkingąjį smėlį)
1: 1,5
1: 1,5
1: 1,5
Blogos sanklodos ir dulkingasis smėlis, mažo ir vidutinio plastiškumo dulkis, molingasis smėlis, mažo ir vidutinio plastiškumo molis
Pastaba. Po brūkšneliu nurodytos reikšmės dulkingiesiems gruntams ir blogos sanklodos smėliui.
134. Tipiniai sprendiniai taikomi iškasoms iki 12,0 m gylio, kurių gruntai stabilūs ir atsparūs klimato faktoriams, be vandeningų tarpsluoksnių, tinkami žemės sankasai. Tokių iškasų šlaitai paprastai daromi ne statesni kaip 1:2.
135. Iškasas užpustomose vietovėse reikia rengti:
135.1. iki 1,0 m gylio – su šlaitų nuolydžiu 1:6–1:10;
135.2. nuo 1,0 m iki 5,0 m gylio – su šlaitų nuolydžiu 1:2 ir grioviais 1,5 m pločio dugnu.
VI skirsnis. Individualūs projektiniai sprendiniai
136. Žemės sankasą reikia rengti pagal individualius projektinius sprendinius, kai yra:
136.1. aukštesni kaip 12,0 m pylimai;
136.2. gilesnės kaip 12,0 m iškasos;
136.3. pylimai ant silpnų pagrindų arba pelkėse, gilesnėse kaip 4,0 m;
136.4. žemės sankasa stačiose atkalnėse;
136.5. geologinės, hidrogeologinės ir kitos sąlygos, nepalankesnės tiesti kelią negu nurodyta V skirsnyje.
137. Pylimų pastovumas turi būti nustatytas skaičiavimais.
138. Rengiant pylimus ant silpnų pagrindų ir aukštesnius kaip 12,0 m bei naudojant sankasai didesnio drėgnio gruntus, be bendro ir vietinio šlaitų pastovumo įvertinimo, reikia apskaičiuo …
DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.