Išrašas LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO TEISĖS IR TEISĖTVARKOS KOMITETAS POSĖDŽIO PROTOKOLAS 2007-06-20 Vilnius SVARSTYTA: Pasiūlymai  Teismų įstatymo pakeitimo įstatymo projektui XP-1281(3) Pasiūlymo teikėjas Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Seimo narys Vidmantas Žiemelis Siūlau papildyti 124 straipsnio 5 dalį papildomu sakiniu: “Teisėjų tarybos pirmininku negali būti renkami teisėjai pagal pareigas - Lietuvos Aukščiausiojo teismo pirmininkas, Apeliacinio teismo pirmininkas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas “. Nepritarti Manytina, kad nėra tikslinga nustatyti apribojimus šių teismų pirmininkams būti renkamais Teisėjų tarybos pirmininku. Teisėjų taryba savo nuožiūra išrinks Teisėjų tarybos pirmininką. Seimo narys Algirdas Sysas 1. Siūlau pakeisti 104 straipsnio 1dalį ir ją išdėstyti taip: 1. Teisėjams suteikiamos 35 kalendorinių dienų kasmetinės atostogos. Teisėjams  už kiekvienus paskesnius darbo teisėju metus suteikiama papildomai po vieną kalendorinę dieną atostogų, tačiau bendra kasmetinių atostogų trukmė negali viršyti 56 kalendorinių dienų.  “Teisėjams suteikiamos 28 kalendorinių dienų kasmetinės atostogos. Teisėjams, turintiems daugiau kaip penkerių metų teisėjo darbo stažą, už kiekvienus paskesnius darbo teisėju metus kasmetinės atostogos pailginamos 1 kalendorine diena, tačiau bendra kasmetinių atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 56 kalendorinės dienos.” 2. Siūlau išbraukti 107 straipsnio 2 dalį: “2. Teisėjas teisę į valstybinę teisėjo pensiją įgyja sulaukęs 60 metų arba kai jam nustatytas nuo 0 iki 40 procentų darbingumo lygis ir jeigu jis atitinka kitus Teisėjų valstybinių pensijų įstatyme nustatytus reikalavimus. “ 3. Siūlau išbraukti 109 straipsnio 1 ir 2 dalis: “1. Teisėjui žuvus neatliekant teisėjo pareigų arba mirus dėl priežasčių, nesusijusių su teisėjo pareigų atlikimu,  jo šeimos nariams, nurodytiems šio įstatymo 108 straipsnio 2 dalyje, lygiomis dalimis išmokama jo 2 vidutinių darbo užmokesčių dydžio išmoka. 2. Teisėjui, pašalintam iš pareigų apkaltos proceso tvarka arba atleistam įsiteisėjus apkaltinamajam teismo nuosprendžiui, kuriuo teisėjas pripažįstamas kaltu dėl baudžiamajame įstatyme numatytos nusikalstamos veikos padarymo ir jam paskiriama bausmė, arba kita įstatymų nustatyta tvarka pripažintam įvykdžius nusikalstamą veiką arba pažeminus teisėjo vardą, išeitinė išmoka nemokama. “ Nepritarti Darbo grupės siūlymu komitetas nutarė nustatyti 35 dienų minimalias teisėjų atostogas, kadangi galiojanti Teismų įstatymo 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad Teisėjams už pareigų po darbo valandų, poilsio ir švenčių dienomis atlikti teisėjo funkcijas, nurodytas Baudžiamojo proceso kodekse, Civilinio proceso kodekse bei kituose įstatymuose, vykdymą gali būti kompensuojama suteikiant iki 14 kalendorinių dienų papildomų mokamų kasmetinių atostogų. Kaip žinoma, kiekvienas teisėjas privalo pagal teisme nustatytą grafiką budėti teisme ir po darbo valandų, poilsio ir švenčių dienomis atlikti ikiteisminio tyrimo teisėjo ir kitas jam skirtas funkcijas. Nepritarti Komitetas 2007 m. birželio 13 d. posėdyje nutarė, kad tikslinga yra sumažinti pensinį amžių teisėjams vyrams. Taip būtų skatinamas teisėjų korpuso atsinaujinimas. Pritarti Nepritarti Išbraukius šią dalį, teisėjui, pašalintam iš pareigų apkaltos proceso tvarka arba atleistam įsiteisėjus apkaltinamajam teismo nuosprendžiui, kuriuo teisėjas pripažįstamas kaltu dėl baudžiamajame įstatyme numatytos nusikalstamos veikos padarymo ir jam paskiriama bausmė, arba kita įstatymų nustatyta tvarka pripažintam įvykdžius nusikalstamą veiką arba pažeminus teisėjo vardą, būtų mokama išeitinė išmoka. Seimo nariai A. Baranau-skas, J. Jaruševi-čius, A. Matulevi-čius, A. Skardžius, R. Turčins-kas, R. Bašys, E. Klumbys, R. Venclo-vas, V. Kamblevi-čius, S. V. Drau-gelis, V. Domar-kas, A. Salamaki-nas 1. Naujoje Teismų įstatymo redakcijoje, įvertinus tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra vienintelis kasacinis teismas valstybėje, kuriam suteikta teisė ir pareiga formuoti vienodą įstatymų aiškinimą ir taikymą, siūlytina nuosekliai laikytis šios teisinės logikos ir atitinkamai išspręsti klausimą dėl specializuotuose (šiuo metu tai - administraciniai teismai) teismuose išnagrinėtų bylų peržiūrėjimo kasacine tvarka. Tik tokiu būdu būtų galima užtikrinti vieningą teismų praktiką ir teisės aiškinimą visoje Respublikoje. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors bendrosios kompetencijos ir specializuotų (administracinių) teismų kompetencija įstatymais yra atribota ir sąlygiškai atskira, neretais atvejais bendrosios kompetencijos ir administraciniams teismams nagrinėjant bylas tenka spręsti tų pačių atitinkamų teisės normų aiškinimo bei taikymo problemas (pvz., Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnyje įtvirtinta, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis įstatymas. Tai yra, administraciniam teismui nagrinėjančiam tarnybinį ginčą, gali tekti taikyti atitinkamas darbo santykius reglamentuojančias teisės normas, kai pagal bendrąją taisyklę darbo įstatymų aiškinimas ir taikymas priklauso bendrosios kompetencijos teismams). Be to, iš Specialiosios teisėjų kolegijos praktikos matyti, kad pasitaiko atvejų, kai tarp šalių kilęs ginčas nėra “grynojo” civilinio teisinio ar administracinio teisinio pobūdžio. Neretai kilęs ginčas yra susijęs tiek su civiliniais teisiniais, tiek su administraciniais teisiniais santykiais ir priklausomai nuo to, kurie iš jų tame ginče yra dominuojantys - ginčas kompleksiškai (jo neišskaidant) nagrinėjamas tame pačiame teisme (bendrosios kompetencijos arba administraciniame teisme). Tokiais atvejais (kai ginčas yra nagrinėjamas administraciniame teisme), klausimų, susijusių su civilinės teisės normų aiškinimu ir taikymu, peržiūrėjimas kasacine tvarka yra automatiškai eliminuojamas vien tik dėl to, kad tie klausimai konkretaus ginčo atveju yra akumuliuoti su administracinio teisinio pobūdžio reikalavimais. Šiuo metu galiojančiuose įstatymuose įtvirtinti vienodos teismų praktikos formavimo mechanizmai (t.y. kad Aukščiausiasis Teismas formuoja vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus, o Vyriausiasis administracinis teismas – administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus) negali visiškai užtikrinti, kad bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų praktika dėl tų pačių teisės normų aiškinimo ir taikymo nesiskirs. Be to, nesant kasacijos tam tikros kategorijos bylose (t.y. bylose, kurios pagal įstatymuose įtvirtintas bylų rūšinio priskirtinumo taisykles yra nagrinėjamos administraciniuose teismuose), pažeidžiamas ir asmenų lygiateisiškumo principas, nes šiais atvejais nėra galimybės bylą peržiūrėti kasacine tvarka. Juolab - būtina turėti omenyje - administraciniams teismams yra teismingos bylos dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje, t.y. tada, kai yra ginčijami atitinkami viešojo administravimo subjektų veiksmai arba neveikimas. Kaip rodo Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada patobulintam įstatymo projektui XP-1281(3), į minėtą pasiūlymą atsižvelgta iš dalies, tačiau nepritarta, kad Vyriausiojo administracinio teismo sprendimai būtų skundžiami kasacine tvarka. Motyvų, paaiškinančių nepritarimo priežastis, išvadoje nėra išdėstyta. Teisingai sureglamentuoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kaip vienintelio kasacinio teismo statusą tikslinga dar ir dėl to, kadangi įsteigus kitus specializuotus teismus, pvz., nepilnamečių, šeimos teismus jų sprendimai turėtų būti skundžiami Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, idant būtų formuojama vienoda teismų praktika tų kategorijų bylose. Taip pat siūlytina atsisakyti Teismų įstatyme nuostatų dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo statuso, nes šis teismas nepatenka į Lietuvos Respublikos teismų sistemą (netaikoma savivalda, kitos normos, be to, šio teismo nenumato ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos skyrius, reglamentuojantis teismus) arba, jeigu pasiūlymui būtų nepritarta, šis teismas nuosekliai turi būti inkorporuotas į Lietuvos Respublikos teismų sistemą, nustatant šio teismo teisėjų skyrimo tvarką analogišką tvarkai, numatytai į aukštesnių pakopų teismus Teismų įstatyme, analogiškas teisėjų socialines garantijas, dalyvavimą teismų savivaldos institucijose, pvz., Visuotiniame teisėjų susirinkime, Teismų savivaldoje,  turėtų būti taikomi Teismų tarybos nutarimai ir pan. Siūlytina taip išdėstyti projekto 12, 22, 23 straipsnius: „12 straipsnis. Lietuvos Respublikos teismų sistema ir steigimas 1. Teismų sistemą ir kompetenciją nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis ir kiti įstatymai. Lietuvos Respublikos teismai steigiami įstatymais. 2. Lietuvos Respublikoje veikia Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai. 3. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo statusą ir įgaliojimų vykdymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra vienintelis kasacinis teismas nagrinėjantis administracines, civilines, baudžiamąsias bei kitas bylas, taip pat kitas bylas, jeigu pagal šio straipsnio 6 dalį būtų įsteigti kiti specializuoti teismai. 4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis teismas, apygardų ir apylinkių teismai yra bendrosios kompetencijos teismai, nagrinėjantys civilines ir baudžiamąsias bylas. Apylinkių teismai nagrinėja ir jų kompetencijai įstatymų priskirtas administracinių teisės pažeidimų bylas. Bendrosios kompetencijos teismai, nagrinėdami civilines bylas, kartu gali nuspręsti ir dėl individualių administracinių aktų teisėtumo. 5. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir apygardų administraciniai teismai yra specializuoti teismai, nagrinėjantys bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių. 6. Darbo, šeimos, nepilnamečių, bankroto ir kitų kategorijų byloms nagrinėti gali būti steigiami ir kiti specializuoti teismai. 7. Teismai, turintys ypatingus įgaliojimus, taikos metu Lietuvos Respublikoje negali būti steigiami. 8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas veikia visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Kitų teismų skaičių ir jų veiklos teritorijas nustato įstatymai. 9. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų skaičių nustato Seimas Respublikos Prezidento teikimu pasiūlius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui. Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų skaičiaus Respublikos Prezidentui motyvuotai pataria Teisėjų taryba. 10. Kitų teismų teisėjų skaičių nustato Respublikos Prezidentas, motyvuotai patarus Teisėjų tarybai. 11. Kiekvienas teismas yra juridinis asmuo ir turi antspaudą su Lietuvos valstybės herbu. 22 straipsnis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – Aukščiausiasis Teismas) yra vienintelis kasacinis teismas Lietuvos Respublikoje priimtiems bendrosios kompetencijos teismų sprendimams. 2. Aukščiausiasis Teismas susideda iš Aukščiausiojo Teismo teisėjų. Iš šių teisėjų skiriami Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ir Aukščiausiojo Teismo skyrių pirmininkai.  Be teisėjo pareigų, Aukščiausiojo Teismo pirmininkas atlieka ir teismo administravimo funkcijas, o Aukščiausiojo Teismo skyriaus pirmininkas – ir teismo skyriaus administravimo funkcijas. 3. Aukščiausiajame Teisme yra Civilinių bylų skyrius ir Baudžiamųjų bylų skyrius. 4. Teisėjus į Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų ir Baudžiamųjų bylų skyrius paskirsto Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, atsižvelgdamas į teisėjų specializaciją, teisėjų darbo krūvį skyriuose ir Teisėjų tarybos patarimą. 5. Aukščiausiojo Teismo buveinė yra Lietuvos Respublikos sostinėje Vilniuje. 23 straipsnis. Aukščiausiojo Teismo kompetencija Aukščiausiasis Teismas: 1) nagrinėdamas bylas kasacine tvarka, formuoja vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus; 2) analizuoja ir apibendrina bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus; 3) atlieka kitas Aukščiausiojo Teismo kompetencijai įstatymų priskirtas funkcijas. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 27 straipsnyje nelygiaverčiai išdėstyta Vyriausiojo administracinio teismo kompetencija lyginant su nuostatomis, reglamentuojančiomis kitų teismų kompetenciją. Pvz., čia yra įvardyta funkcija – nagrinėti prašymus dėl proceso atnaujinimo, tuo tarpu aptariant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kompetenciją minėtos funkcijos nėra nurodyta, nors šis teismas taip pat sprendžia tiek civilinio, tiek baudžiamojo procesų atnaujinimo klausimus. Siūlytina atsižvelgus į pirmame punkte išdėstytą argumentaciją projekto 27 straipsnį suredaguoti taip: „27 straipsnis. Vyriausiojo administracinio teismo kompetencija 1. Vyriausiasis administracinis teismas yra: 1) pirmoji ir galutinė instancija administracinėms byloms, įstatymų priskirtoms Vyriausiojo administracinio teismo kompetencijai; 2) apeliacinė instancija byloms dėl apygardų administracinių teismų sprendimų, nutarimų ir nutarčių; 3) apeliacinė instancija administracinių teisės pažeidimų byloms dėl apylinkių teismų nutarimų; 4) instancija, įstatymų nustatytais atvejais nagrinėjanti prašymus dėl proceso atnaujinimo baigtose administracinėse bylose, įskaitant administracinių teisės pažeidimų bylas. 2. Vyriausiasis administracinis teismas,: 1) nagrinėdamas bylas, formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus; 2) analizuoja ir apibendrina administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus; 3) 2. aAtlieka kitas Vyriausiojo administracinio teismo kompetencijai įstatymų priskirtas funkcijas.” 2. Siūloma neatsisakyti Aukščiausiojo Teismo senato, kuris veiktų kaip patariamoji institucija Aukščiausiojo Teismo pirmininkui. Panašios patariamosios struktūros veikia ir kitose valstybės valdžios institucijose, pvz., Teisingumo ministerijoje sudaroma kolegija - ministro patariamoji institucija. Kolegijos nariai yra ministras (kolegijos pirmininkas), viceministras, ministerijos valstybės sekretorius ir ministerijos sekretoriai. Manome, kad Senato komeptencija būtų pakankamai svari sprendžiant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo veikla susijusius klausimus, todėl Senatas neturėtų būti įtvirtintas vidiniu pačio teismo valiniu aktu. Atkreiptinas dėmesys, kad svarstant Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto sudarytoje darbo grupėje Senato reikalingumo klausimą, jam buvo pritarta, tačiau kodėl Senatas dingo iš patobulinto projekto, nežinia. Siūlytina papildyti projektą nauju straipsniu: „„231 straipsnis. Aukščiausiojo Teismo senatas ir jo kompetencija 1. Aukščiausiajame Teisme sudaromas senatas, kuris yra patariamoji Aukščiausiojo Teismo pirmininko institucija. 2. Į senato sudėtį įeina Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, Baudžiamųjų bylų ir Civilinių bylų skyrių pirmininkai, taip pat po tris atsitiktiniu būdu išrinktus Baudžiamųjų bylų ir Civilinių bylų skyrių teisėjus. Renkamų teisėjų rotacija vyksta kas dveji metai. 3. Aukščiausiojo Teismo senatas: 1) teikia siūlymus Aukščiausiojo Teismo pirmininkui dėl teisėjų skaičiaus Lietuvos Aukščiausiajame Teisme; 2) siūlo Aukščiausiojo Teismo pirmininkui perkelti teisėją iš vieno Lietuvos Aukščiausiojo Teismo skyriaus į kitą; 3) siūlo Aukščiausiojo Teismo pirmininkui Lietuvos Aukščiausiojo Teismo struktūrą; 4) siūlo Aukščiausiojo Teismo pirmininkui organizuoti rengti teismų praktikos apibendrinimus konkrečių kategorijų bylose; 5) pataria Aukščiausiojo Teismo pirmininkui, kai šis kreipiasi, kitais Aukščiausiojo Teismo veiklos klausimais.“ 3. Tobulintinas projekto 28 straipsnis. Visų pirma, teismų neturėtų saistyti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aktuose suformuluota doktrina, teismai vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimais, tačiau į šio teismo doktriną jie turėtų atsižvelgti, o ne būti jos saistomi. Galioja nemažai Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrinos, kuri jau yra praradusi aktualumą (pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1995 m. spalio 17 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių“ 7 straipsnio ketvirtosios dalies ir 12 straipsnio atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ kai kurios nuostatos. Antra, šio straipsnio ketvirta dalis perkelta iš Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 9 d. nutarimo pažodžiui. Lietuvos Respublikos Konstitucija, galiojančio Teismų įstatymo 23 straipsnis bei šio projekto 23 straipsnis reglamentuoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo paskirtį – vykdyti kasacinę funkciją, tai reiškia, kad kasacinis teismas formuoja vienodą teismų praktiką valstybėje, aiškindamas kaip turi būti taikomi įstatymai ir kiti teisės aktai (teisės klausimai). Ši nuostata neprieštarauja minėto Konstitucinio Teismo nutarimo in corpore (perkelta tik ištrauka minėto straipsnio 4 dalyje) prasmei. Siūlytina projekto 28 straipsnį išdėstyti taip: „28 straipsnis. Teisės šaltiniai 1. Nagrinėdami bylas, teismai vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimais ir išvadomis, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis ir Europos Sąjungos teisės aktais, Vyriausybės nutarimais, Vyriausiojo administracinio teismo sprendimais dėl norminių administracinių aktų teisėtumo, kitais teisės aktais. 2. Teismus saisto atsižvelgia ir į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aktuose suformuluotaą konstitucineę doktrinaą. 3. Nagrinėdami bylas, teismai taip pat vadovaujasi Europos Sąjungos teisminių institucijų prejudiciniais sprendimais Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ir galiojimo klausimais bei atsižvelgia į Europos žmogaus teisių teismo ir kitų tarptautinių teisminių institucijų sprendimus. 4. Teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų tų kategorijų bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės tų kategorijų bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai  tai  yra  neišvengiama ar objektyviai būtina.  Teismai, priimdami sprendimus, yra saistomi kasacinio teismo sprendimų atitinkamos kategorijos bylose. 4. Manome, kad reikėtų atsisakyti pačių metodų, kokiu būdu bus skirstomos bylos reglamentacijos įstatyme, juk neturi reikšmės ar jos bus skirstomos vadovaujantis kompiuterine programa, ar kitokiais būdais, svarbu jos būtų skirstomos taip, kad būtų realizuojama teisė į nešališką ir nepriklausomą teismą. Minėtus metodus galima numatyti poįstatyminiuose teisės aktuose, pvz., Teismų tarybos nutarimuose. Įstatyme tik turėtų būti numatyti pagrindiniai bylų skirstymo principai, kurių dėka ir būtų išlaikomas bylų skirstymo skaidrumas. Siūlytina tobulinti projekto 31  straipsnį: „31 straipsnis. Teismo sudėtis 1. Teisėjai bylas nagrinėja asmeniškai arba kolegialiai. Teismo sudėtį ir bylų nagrinėjimo tvarką nustato įstatymai. 2. Teismuose gali būti nustatyta teisėjų specializacija tam tikrų kategorijų byloms nagrinėti. Teisėjų specializacijos nustatymo tvarkos aprašą ir pagrindus tvirtina Teisėjų Teismų  taryba. 3. Teisėjams ir teisėjų kolegijoms bylos visais atvejais paskirstomos taip, kad būtų užtikrinta proceso šalių ir proceso dalyvių teisė į nepriklausomą ir nešališką teismą. 4. Bylos teisėjams paskirstomos ir teisėjų kolegijos sudaromos naudojantis kompiuterine programa, sukurta vadovaujantis Teisėjų tarybos patvirtintomis Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklėmis. 5. Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklės turi užtikrinti, kad bylos teisėjams būtų paskirstomos atsižvelgiant į teisėjų specializaciją, darbo krūvio tolygumą, bylų sudėtingumą, teisėjų kolegijų sudėties rotaciją, tos pačios sudėties teisėjų kolegijos maksimalią veiklos trukmę, įstatymuose numatytus draudimus teisėjui nagrinėti konkrečią bylą, teisėjo ar teisėjų kolegijos sudėties pakeitimą, teisėjų nušalinimo ar nusišalinimo aplinkybes, ligos ar komandiruotės atvejus. Bylos teisėjams skirstomos iš eilės rotacijos būdu pagal abėcėlę ar atsitiktine tvarka. Jeigu teisme nustatyta teisėjų specializacija, teisėjas bylai parenkamas iš tą specializaciją turinčių teisėjų. Bylą galima paskirti kitam teisėjui tuo atveju, jeigu yra pateisinamos priežastys, kurios turi būti motyvuotos.” 5. Atkreiptinas dėmesys į klausimų dėl bylų priskirtinumo bendrosios kompetencijos ar administraciniams teismams nagrinėjimo reglamentavimą Teismų įstatymo projekte (Teismų įstatymo projekto 32 straipsnis). Teismų įstatymo projekto 32 straipsnyje turėtų būti įtvirtintos tik principinės nuostatos, liečiančios klausimų dėl bylų priskirtinumo nagrinėjimą, šiame įstatyme atsisakant konkrečių procesinių nuostatų (procesinė klausimų dėl bylų priskirtinumo nagrinėjimo tvarka yra atitinkamų procesinių įstatymų reglamentavimo dalykas). Priešingu atveju, siekiant išvengti skirtingo klausimų dėl bylų priskirtinumo nagrinėjimo reglamentavimo, Teismų įstatymo projekto 32 straipsnis turi būti derinamas su šiuo metu rengiamu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymo projektu, taip pat kitais procesiniais įstatymais. Siūlau projekto 32 straipsnį išdėstyti taip: ”32 straipsnis. Bylų priskirtinumo bendrosios kompetencijos ar administraciniams teismams nagrinėjimas 1. Bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo ginčus dėl bylų priskirtinumo rašytinio proceso tvarka sprendžia speciali teisėjų kolegija, į kurią įeina Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, Vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas ir po vieną šių teismų pirmininkų paskirtą teisėją. Klausimų dėl bylų priskirtinumo bendrosios kompetencijos ar administraciniams teismams specialioje teisėjų kolegijoje nagrinėjimo tvarką nustato Civilinio proceso kodeksas bei kiti įstatymai. 2. Į specialią teisėjų kolegiją motyvuota nutartimi privalo kreiptis teismas, kuriam kyla abejonių dėl pateikto ieškinio, prašymo, skundo ar nagrinėjamos bylos priskirtinumo tam tikram teismui. Bendrosios kompetencijos teismai nutartis dėl bylų priskirtinumo perduoda per Aukščiausiąjį Teismą, administraciniai teismai – per Vyriausiąjį administracinį teismą. 3. Specialios teisėjų kolegijos posėdžiai paeiliui vyksta Aukščiausiajame Teisme ir Vyriausiajame administraciniame teisme, šiems posėdžiams pirmininkauja atitinkamai Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas ir Vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas. Nutartį dėl bylos priskirtinumo speciali teisėjų kolegija turi išnagrinėti per 30 dienų nuo nutarties gavimo Aukščiausiajame Teisme ar Vyriausiajame administraciniame teisme dienos. 4. Speciali teisėjų kolegija klausimą dėl bylos priskirtinumo išsprendžia motyvuota nutartimi. 5. Jeigu speciali teisėjų kolegija nutaria bylos priskirtinumo nekeisti, byla toliau nagrinėti grąžinama teismui, pateikusiam nutartį dėl bylos priskirtinumo. 6. Jeigu speciali teisėjų kolegija nutaria pakeisti bylos priskirtinumą, byla nagrinėti iš naujo nuo jos iškėlimo stadijos perduodama tam tikram pirmosios instancijos bendrosios kompetencijos teismui arba administraciniam teismui vadovaujantis proceso įstatymuose nustatytomis bylų teismingumo taisyklėmis. 7. Specialios teisėjų kolegijos nutartis bylos priskirtinumo teismui klausimais neskundžiama ir privaloma teismui, kuriam byla yra perduota nagrinėti. 8. Išsprendus klausimą dėl bylos priskirtinumo, byla kompetentingam ją nagrinėti teismui išsiunčiama per 3 dienas nuo specialios teisėjų kolegijos nutarties priėmimo dienos. 9. Šio straipsnio nustatyta tvarka išsprendžiamas ir bylų, kuriose sujungti keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių vieni nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme, o kiti – administraciniame teisme, priskirtinumo klausimas. 6. Tobulintinos Teismų įstatymo projekto nuostatos, nustatančios biuletenio „Teismų praktika“ turinį. Atsižvelgiant į visos kasacinės praktikos svarbą formuojant valstybinę teisės taikymo politiką, t.y. užtikrinant vienodą teisės aiškinimą ir taikymą valstybėje, būtina užtikrinti prieinamumą prie visos kasacinės praktikos (o ne tik prie jos dalies). Tai reiškia, kad biuletenyje (o ne tik interneto tinklalapyje) būtina skelbti visą kasacinę praktiką, sudarant galimybę visuomenei sekti jos kaitą, kaitos motyvavimą, kitus kasacinio teismo veiklos skaidrumo ir viešumo aspektus. O tai ir siūloma projekte. Kartu abejotina, ar tikslinga detaliai įstatymu nustatyti biuletenio turinį. Kokią metodinę medžiagą reikėtų skelbti savo biuletenyje, turėtų nuspręsti pats Teismas, įvertinęs aktualijas.  Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadoje įrašyta, kad šiai pastabai pritarta iš dalies, tačiau jokių pakeitimų straipsnyje nepadaryta. Siūlytina projekto 35 straipsnį išdėstyti taip: „35 straipsnis. Leidinys „Teismų praktika“ 1. Leidinį „Teismų praktika“ sudaro trys dalys: „Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika“, „Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktika“ ir „Tarptautinių teismų praktika“. 2. Leidinio „Teismų praktika“ dalyje „Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika“ periodiškai skelbiama: 1) metinės Aukščiausiojo Teismo praktikos apžvalgos; 2) kita medžiaga, kurios skelbimo būtinumą pripažįsta Aukščiausiasis Teismas. 3. Leidinio „Teismų praktika“ dalyje „Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktika“ periodiškai skelbiama: 1) metinės Vyriausiojo administracinio teismo praktikos apžvalgos; 2) Vyriausiojo administracinio teismo  sprendimai dėl norminių administracinių aktų teisėtumo; 3) kita medžiaga, kurios skelbimo būtinumą pripažįsta Vyriausiasis administracinis teismas. 4. Leidinio „Teismų praktika“ dalyje „Tarptautinių teismų praktika“ periodiškai skelbiama: 1) Europos žmogaus teisių teismo, Europos Sąjungos teisminių institucijų ir kitų tarptautinių teisminių institucijų sprendimai, prejudiciniai sprendimai, išvados bylose, kuriose dalyvaujantys asmenys yra Lietuvos Respublikos asmenys arba Lietuvos valstybė; 2) kiti šios dalies 1 punkte išvardytų institucijų procesiniai sprendimai, kurių skelbimo būtinumą pripažįsta Aukščiausiasis Teismas arba Vyriausiasis administracinis teismas. 5. Leidinio „Teismų praktika“ leidybą ir platinimą teismams ir teisėjams organizuoja Teisingumo ministerija Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka. 6. Leidinio „Teismų praktika“ leidyba finansuojama iš valstybės biudžeto ir leidinio pardavimo lėšų. Lietuvos Respublikos teismai leidinį „Teismų praktika“ gauna nemokamai, atsižvelgiant į poreikius, suderintus su Teisėjų taryba. 7. Šiame straipsnyje nurodytų teismų ir teisminių institucijų sprendimai leidinyje „Teismų praktika“ skelbiami nepažeidžiant asmens duomenų apsaugos, valstybės, tarnybos, komercinės, profesinės ir kitų įstatymų saugomų paslapčių apsaugos reikalavimų, taip pat laikantis kitų įstatymuose numatytų apribojimų ir draudimų. 1. Biuletenyje „Teismų praktika“ skelbiamos visos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys. 2. Šiame biuletenyje gali būti skelbiama kitų valstybių teismų praktika, tarptautinių teismų ar Europos Sąjungos teisminių institucijų praktika. 3. Kita medžiaga, jeigu ją skelbti nusprendžia Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. 4. Biuletenio „Teismų praktika“ leidybą ir platinimą teismams organizuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. 5. Biuletenio „Teismų praktika“ leidyba finansuojama iš valstybės biudžeto ir biuletenio pardavimo lėšų. Lietuvos Respublikos teismai biuletenį „Teismų praktika“ gauna nemokamai.” 7. Siūlytina atsisakyti nuostatų, kurios nėra įstatyminio lygio, o yra kiekvieno teismo vidaus darbo organizavimo dalykas, t.y. teisėjo pranešimai teismo pirmininkui apie dalyvavimą komisijose, teismų savivaldos institucijose, pedagoginėje veikloje ir pan. Be to, jeigu jau mažinamas teisėjui darbo krūvis dėl jo dalyvavimo teismų savivaldos institucijų veikloje, kodėl jis nėra mažinamas dėl teisėjo atstovavimo Lietuvos valstybei tarptautinėse organizacijose ar teisėjo dalyvavimo įstatymų, tarptautinių sutarčių ir kt. teisės aktų kūrimo darbo grupėse. Pvz., Lietuvos Respublikos Seimo Valdybos š.m. vasario mėn. patvirtintos darbo grupės tobulinti Baudžiamajam Kodeksui ir Baudžiamojo proceso kodeksui dirbo net du metus (Teisės ir teisėtvarkos komitetas jas buvo sudaręs prieš du metus). Patį teisėjo darbo krūvio teisme sumažinimą turėtų reguliuoti bylų skirstymo taisyklės, o ne šis įstatymas. Todėl reikėtų koreguoti projekto 45 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „45 straipsnis. Teisėjo darbas ir veikla ne teisme 1. Teisėjas negali eiti kitų renkamų ar skiriamų pareigų, dirbti verslo ar kitokiose privačiose įstaigose ar įmonėse, išskyrus pedagoginę ar kūrybinę veiklą. 2. Teisėjas nevaržomai dalyvauja teismų savivaldos institucijų veikloje. Darbo teismų savivaldos institucijose metu teisėjo darbo krūvis teisme, kuriame jis dirba, atitinkamai sumažinamas. 3. Teisėjas gali dalyvauti įstatymų, tarptautinių sutarčių, kitų teisės aktų projektų rengimo komisijose (grupėse), jei tai netrukdo atlikti teisėjo pareigas. Apie tai teisėjas praneša teismo, kuriame jis dirba, pirmininkui. Teisės aktų nustatyta tvarka teisėjas gali atstovauti Lietuvos valstybei tarptautinėse organizacijose. 4. Teisėjas negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus teisėjo darbo užmokestį ir užmokestį už pedagoginę ar kūrybinę veiklą. 5. Teisėjas negali dalyvauti politinių partijų veikloje. 6. Teisėjas negali streikuoti.” 8. Nepritartina kandidatų į teisėjus instituto įvedimui. Šis institutas apsunkins patį asmens skyrimo į teisėjo pareigas procesą, o pagilinti teisininko, pretenduojančio tapti teisėju, profesines žinias ir patobulinti jo praktinius įgūdžius, galima mokymo teisėjų mokykloje metu. Iš Teismų įstatymo projekto matyti, kad kandidatas į teisėjo pareigas neturės visų teisėjo įgalinimų, todėl vargu ar galės pajausti moralines dilemas, su kuriomis susiduria teisėjai spręsdami bylas. Atsižvelgus į tai,  abejotina, ar šio instituto  įsteigimas gali būti pagrįstas būtinybe pagilinti kandidato į teisėjo pareigas profesines žinias ir patobulinti jo praktinius įgūdžius. Pagal projektą kandidatui į teisėjo pareigas taikomi darbinės veiklos apribojimai, kas gali apsunkinti gabių teisininkų į teisėjų korpusą pritraukimą, nes turintis penkerių ar septynerių metų teisinio darbo stažą teisininkas jau yra įgijęs profesinį pripažinimą tam tikroje srityje ir todėl abejotina, ar atsisakys savo pasiekto pripažinimo vardan kandidato į teisėjo pareigas stažuotės, negarantuojančios jam profesinės karjeros. Egzistuoja reali tikimybė, kad teisėjo profesiją ir karjerą rinksis ne patys gabiausi teisininkai, kas turėtų būti norint suformuoti aukštos kvalifikacijos teisėjų korpusą, o tie, kurių profesinė karjera klostėsi ne itin sėkmingai. Pažymėtina, kad reikalavimas atlikti kandidato į teisėjo pareigas stažuotę, taikytinas ir teisės mokslininkams, nors Teismų įstatymo projekte pripažįstama jų išskirtinė kvalifikacija. Manome, kad šios kategorijos teisininkų skyrimas į teisėjo pareigas turėtų būti siejamas su atrankos procedūra, kurios metu žinant konkretų teismą ir numatomą teisėjo specializaciją, galima įvertinti teisės mokslininko atitikimą pretenduojamą vietą, mokslininko aktyvumą, mokslinių publikacijų bei darbų apimtį ir turinį  Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kandidato į teisėjo pareigas instituto įsteigimas reikalaus nemažų valstybės išlaidų, nors rezultatais valstybė naudosis ne visada. Antai, kandidatui į teisėjo pareigas reikės sudaryti tinkamas darbo sąlygas, mokėti atlyginimą, mokėti priedus prie atlyginimo kandidato į teisėjo pareigas stažuotės vadovams, nors nemaža dalis teisininkų, atlikusių kandidatų į teisėjo pareigas stažuotę, niekada ir nebus paskirti teisėjais. Dėl nurodytų priežasčių, pasisakome prieš kandidato į teisėjus institutą. Manome, kad Teismų įstatymo projekte be pagrindo atsisakoma iki šiol buvusios tvarkos, leidusios be egzamino į apylinkės teismo teisėjus pretenduoti atitinkamą pedagoginio darbo stažą turintiems teisės mokslininkams. Pastaroji problema nuolat susilaukia prieštaringų vertinimų. Viena vertus pripažįstama, kad atitinkamos srities teisės mokslininkai gali prisidėti prie teismų veiklos kokybės gerinimo ir jiems reikėtų nustatyti kitokias, nei mokslinio laipsnio neturintiems asmenims, tapimo teisėjais sąlygas. Kita vertus, teisėjai praktikai bei mokslinio laipsnio neturintys, bet teisėjais tapti apsisprendę asmenys, teigia, kad nustatant mokslininkams tam tikras lengvatas, įtvirtinamos „nevienodos žaidimo taisyklės“ arba dar blogiau - leidžiama suprasti, jog neturintys mokslinio laipsnio teisininkai yra blogesni, nei juos turintys, nors, kaip rodo praktika, teisėjais pretenduojantys tapti mokslininkai tam tikrais atvejais yra visiškai kitokios specializacijos, nei to reikalauja siekiamas teisėjo darbas. Be to, gali būti ir taip, kad asmuo, tapęs mokslininku, mokslinės veiklos nevysto. Tad kyla logiškas klausimas, ar vien mokslinio laipsnio turėjimas yra veiksnys, leidžiantis būti pranašesniu kitų pretendentų į atitinkamas pareigas atžvilgiu. Vertinant šias pozicijas, neabejotina, kad abi jos turi savo pagrindimą, todėl būtina ieškoti kompromiso. Manome, kad priimtiniausias teisinis reguliavimas būtų toks, kuomet pretendento į teisėjus kvalifikacinio egzamino reikalavimas nebūtų taikomas tiems mokslininkams, kurių vystoma aktyvi mokslinė veikla betarpiškai susijusi su ta sritimi, kurioje, pradėjus eiti teisėjo pareigas, teks priiminėti sprendimus. Siekiant įgyvendinti šią idėją, būtina nustatyti, kad skirtingai nei siūloma Teismų įstatymo projekte, apylinkės teismuose ne gali būti, o turi būti įdiegta pagal atitinkamas teisės šakas (baudžiamoji, civilinė bei administracinė) privaloma specializacija, o taip pat reikia pakeisti tiek esamą, tiek ir projekte siūlomą pretendentų į teisėjus atrankos sistemą (modelis siūlomas toliau). Teismų įstatymo projekto 57 straipsnyje siūloma nustatyti, kad preliminarią atranką Respublikos Prezidento pavedimu organizuoja Respublikos Prezidento kanceliarija. Tačiau abejotina, ar būtų tikslingas techninio pobūdžio funkcijas vykdančios institucijos pakeitimas (atsisakant jau nusistovėjusios tvarkos, numatytos dabartinio Teismų įstatymo 55 straipsnyje, kuriai priekaištų iki šiol nepareikšta). Šias abejones sustiprina ir tai, kad Nacionalinė teismų administracija yra teismų savivaldos institucijas aptarnaujanti įstaiga, o teisėjų savivaldos reikšmė teisėjų skyrimo procese visuotinai pripažįstama, tuo tarpu vienos iš vykdomosios valdžios aparato dalyvavimas, ypač įvertinus tai, kad daugeliu atveju būtent Respublikos Prezidentas priima galutinį sprendimą dėl teisėjo paskyrimo (paaukštinimo, perkėlimo), gali sudaryti įspūdį, kad nusižengiama konstituciniam valdžių padalijimo principui. Pastaruoju argumentu grindžiamas ir pasiūlymas, kad formuojant Atrankos komisiją turėtų dalyvauti visų konstitucinių valdžių atstovai. Be to, Teismų įstatymo projekto 57 straipsniu siūloma, kad teisėjų atrankos komisiją sudarytų Respublikos Prezidentas. Atrankos komisija trejiems metams turėtų būti sudaroma iš septynių narių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Konstitucinis Teismas ne kartą yra pabrėžęs, jog teisėjų korpusas turi būti formuojamas sąžiningai ir skaidriai, asmenys teisėjo darbui parenkami vien pagal jų profesinį pasirengimą ir tokias asmenines savybes, kitas aplinkybes, kurios lemia jų tinkamumą ar netinkamumą šiai veiklai. Neabejotina, kad teisėjų korpuso formavimo skaidrumo užtikrinimo būdai yra viešumas, visuomenės informavimas ir, jeigu tai nustatoma paisant Konstitucijos, pačios visuomenės dalyvavimas šiame procese. Atsižvelgiant į tai siūlome Atrankos komisijos sudėtį Teismų įstatymo naujoje redakcijoje detalizuoti, nustatant, kad ne mažiau kaip keturi jos nariai būtų teisėjai, turintys didesnę darbo teisėjais patirtį, komisijos pirmininkas taip pat turi būti teisėjas, tačiau kiti trys nariai gali būti ne teisėjai. Manytina, kad vis dėlto tokie asmenys, nors būdami visuomenės atstovai, privalo turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą, nes profesiniu pagrindu sudaryta institucija gali tinkamiausiai įvertinti konkretaus pretendento kvalifikaciją ir pasirengimą dirbti teisėjo darbą. Įvertinant šį aspektą, racionaliausia į komisijos sudėtį įtraukti teisės krypties mokslininkus. Pažymėtina ir tai, kad kiekvienos institucijos veiklos skaidrumas ir objektyvumas neatsiejamas nuo pareigos motyvuoti priimamus sprendimus. Reikalavimas išdėstyti sprendimo motyvus turėtų būti taikomas ir Atrankos komisijai. Galiausiai, atkreipiame dėmesį į tai, kad siekiant užtikrinti aukštos kvalifikacijos teisėjų korpuso formavimą, reikėtų sukurti tokią atrankos sistemą, kuomet vietoj vienos reitingų lentelės Respublikos Prezidentui būtų pateikiami du sąrašai - viename reitinguojami aktyvia moksline veikla bei atitinkamoje srityje besispecializuojantys mokslininkai, o kitame visi kiti pretendentai (tuo atveju, jei į aukštesnius teismus pretenduojantis teisėjas tuo pačiu yra ir aktyvus mokslininkas, jis turėtų būti reitinguojamas dvejuose sąrašuose (alternatyva: viename sąraše, bet į vertinimo kriterijus įtraukiami tie, kurie taikomi vertinant mokslininko veiklą). Manytina, kad tiek vienu, tiek kitu atveju pretendentų reitingavimas turi būti motyvuojamas. Toks teisinis reguliavimas leistų, viena vertus, išvengti subjektyvizmo nustatant pretendentų į teisėjus reitingą, o kita vertus, sudarytų galimybę Respublikos Prezidentui apsispręsti dėl to, ar konkrečiu atveju jis pageidautų laisvą teisėjo etatą užpildyti jau teismuose dirbančiu asmeniu ar atitinkamoje srityje besispecializuojančiu mokslininku. Specifiniai turėtų būti ir mokslininko veiklos vertinimo kriterijai (pvz., mokslinis aktyvumas, mokslinių publikacijų bei darbų apimtis ir turinys), kurie leistų įvertinti jo galima indėlį atitinkamo teismo veiklai. Lietuvos Respublikos Konstitucija ir oficialioji konstitucinė doktrina nenustato Respublikos Prezidento pareigos kreiptis į Teisėjų tarybą patarimo dėl asmens skyrimo teisėju, atsižvelgiant į Atrankos komisijos išvadas. Atrankos komisijos išvados Respublikos Prezidento nesaisto. Tačiau, viešai nenurodžius Respublikos Prezidento kreipimosi į Teisėjų tarybą patarimo skirti (perkelti) konkretų pretendentą konkretaus teismo teisėju motyvų, visuomenei ir kitiems pretendentams, Teisėjų tarybai gali kilti abejonių dėl teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių principų nesilaikymo. Todėl reikėtų atitinkamai papildyti projektą nuostatomis, nurodant, kad Respublikos Prezidentas turėtų raštu išdėstyti kreipimosi į Teisėjų tarybą motyvus. Siūlytina projekto VII skyriaus pirmąjį skirsnį išdėstyti naujai, t.y. pirmojo skirsnio 48, 49, 51, 52, 53, 54, 55 straipsnius ir antrojo skirsnio  64  straipsnį išdėstyti taip (nekeičiamas 50 straipsnis): „48 straipsnis. Reikalavimai pretendentui į apylinkės teismo teisėjus 1. Apylinkės teismo teisėju gali būti skiriamas Lietuvos Respublikos pilietis, atitinkantis visus šiuos kriterijus: 1) yra nepriekaištingos reputacijos; 2) yra įgijęs aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą (atitinkantį pirmosios ir antrosios studijų pakopos reikalavimus); 3) turi ne mažesnį kaip septynerių metų teisinio darbo stažą arba penkerių metų darbo stažą einant šio įstatymo 117 straipsnio 2 dalyje nurodytas pareigas, arba yra socialinių mokslų teisės krypties daktaras, kuris turi ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą, apskaičiuotą vadovaujantis šio įstatymo 50 straipsniu; 4) atitinka įstatymų nustatytus kvalifikacinius reikalavimus ir reikalavimus, keliamus asmenims dėl darbo, susijusio su valstybės ar tarnybos paslaptimi; 5) atitinka sveikatos apsaugos ministro ir teisingumo ministro patvirtintus sveikatos reikalavimus; 6) yra išlaikęs kandidatų į teisėjus (toliau – kandidatas) pretendentų į teisėjus kvalifikacinį egzaminą, išskyrus socialinių mokslų teisės krypties daktarus, kurie pretenduoja į teisėjo pareigas, tiesiogiai susijusias su jų mokslinių tyrimų sritimi. 7) atliko kandidato stažuotę ir kandidato stažuotės ataskaita buvo patvirtinta šio įstatymo nustatyta tvarka. 2. Užsienyje įgytas universitetinis teisinis išsilavinimas atitinkančiu pirmosios ir antrosios studijų pakopos reikalavimus pripažįstamas Vyriausybės nustatyta tvarka. 49 straipsnis. Nepriekaištinga reputacija Asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos ir skiriamas kandidatu ar teisėju, jeigu jis: 1) įstatymų nustatyta tvarka teismo pripažintas padaręs nusikalstamą veiką; 2) atleistas iš teisėjo, prokuroro, advokato, notaro, antstolio, policijos ar vidaus reikalų sistemos darbuotojo pareigų arba iš valstybės tarnybos už profesinės ar tarnybinės veiklos pažeidimus; 3) piktnaudžiauja psichotropinėmis, narkotinėmis, toksinėmis medžiagomis ar alkoholiu; 4) neatitinka Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme nustatytų reikalavimų; 5) neatitinka kitų Teisėjų etikos kodekso reikalavimų. 51 straipsnis. Pretendentų į kandidatus teisėjus ir teisėjų sveikatos patikrinimas 1. Pretendentų į kandidatus teisėjus sveikatos patikrinimas atliekamas prieš laikant kandidatų pretendentų į teisėjus kvalifikacinį egzaminą. 2. Teisėjų sveikatos patikrinimas atliekamas ne rečiau kaip kartą per penkerius metus. 3. Reikalavimus pretendentų į kandidatus teisėjus ir teisėjų sveikatai ir pretendentų į kandidatus teisėjus  ir teisėjų sveikatos patikrinimo tvarkos aprašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras ir teisingumo ministras, suderinę su Teisėjų Teismų taryba. 4. Sveikatos patikrinimas apima ir psichologinį vertinimą. Psichologinis vertinimas atliekamas asmenybės būdo ir pažintinės veiklos savybėms nustatyti. 5. Sveikatos patikrinimas atliekamas Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centre. 52 straipsnis. Preliminarus pretendentų į kandidatus teisėjus dokumentų tikrinimas ir jų įrašymas į Pretendentų į teisėjus sąrašą 1. Pretendentas į kandidatus teisėjus pateikia Nacionalinei teismų administracijai dokumentus, patvirtinančius, kad jis atitinka šio įstatymo 48 straipsnio 1 dalies 1–5  punktuose nurodytus reikalavimus. 2. Nacionalinė teismų administracija patikrina pretendento į kandidatus teisėjus pateiktus dokumentus. 3. Nustačiusi, kad pateikti dokumentai patvirtina, kad pretendentas į kandidatus teisėjus atitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus, Nacionalinė teismų administracija: 1) pretendentui į kandidatus teisėjus, kuris turi ne mažesnį kaip septynerių metų teisinio darbo stažą arba penkerių metų darbo stažą einant šio įstatymo 117 straipsnio 2 dalyje nurodytas pareigas, leidžia laikyti kandidatų pretendentų į teisėjus kvalifikacinį egzaminą, o jam išlaikius šį egzaminą, jo duomenis įtraukia į Pretendentų į kandidatus teisėjus duomenų bazę ir Pretendentų į teisėjus sąrašą bei šį sąrašą ir pretendento į kandidatus teisėjus pateiktus dokumentus, Kandidatų Pretendentų į teisėjus kvalifikacinio egzamino komisijos nutarimą perduoda Respublikos Prezidentui ir Pretendentų į teisėjus atrankos komisijai, paskelbus konkursą į laisvą teisėjo vietą; 2) pretendento į kandidatus teisėjus, kuris yra socialinių mokslų teisės krypties daktaras, turintis ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą, apskaičiuotą vadovaujantis šio įstatymo 50 straipsniu, duomenis įtraukia į Pretendentų į kandidatus teisėjus duomenų bazę ir atskirą Pretendentų į teisėjus sąrašą bei šį sąrašą ir pretendento į kandidatus teisėjus pateiktus dokumentus, Kandidatų kvalifikacinio egzamino komisijos nutarimą perduoda Respublikos Prezidentui ir Pretendentų į teisėjus atrankos komisijai, paskelbus konkursą į laisvą teisėjo vietą. 4. Nustačiusi, kad pateikti dokumentai nepatvirtina, kad pretendentas į kandidatus teisėjus atitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus, Nacionalinė teismų administracija grąžina šiuos dokumentus juos pateikusiam pretendentui į kandidatus teisėjus. 5. Abu Pretendentų į teisėjus sąrašai atnaujinami kiekvienais metais. Pretendentai į teisėjus, esantys sąrašuose, turi kiekvienais metais nustatyta tvarka pateikti Nacionalinei teismų administracijai naują informaciją apie save, taip pat, ar pageidauja toliau likti sąraše. 6. Pretendentų į teisėjus sąrašus tvarko Nacionalinė teismų administracija, o patys sąrašai skelbiami Nacionalinės teismų administracijos interneto tinklapyje. 53 straipsnis. Kandidatų Pretendentų į teisėjus kvalifikacinis egzaminas 1. Kandidatų Pretendentų į teisėjus kvalifikacinio egzamino organizavimo ir vertinimo tvarkos aprašą,  kandidatų pretendentų į teisėjus kvalifikacinio egzamino programą tvirtina Teisėjų Teismų taryba. Kandidatų Pretendentų į teisėjus kvalifikacinio egzamino (toliau – egzaminas) laikymą organizuoja Nacionalinė teismų administracija. 2. Egzamino komisija trejiems metams sudaroma iš septynių narių, turinčių aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Keturis komisijos narius renka Teisėjų Teismų taryba, du skiria Respublikos Prezidentas, vieną – teisingumo ministras. Egzamino komisijos pirmininką iš paskirtų komisijos narių skiria Teisėjų Teismų taryba. 3. Egzaminas laikomas raštu. Egzaminą sudaro dvi dalys – praktinė ir teorinė. Vertinama dešimties balų sistema ir egzaminas laikomas išlaikytu surinkus ne mažiau kaip septynis balus. Neišlaikius egzamino, pakartotinai egzaminas gali būti laikomas ne anksčiau kaip po pusės metų. 4. Egzamino komisijos narių darbo apmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. 5. Egzamino rezultatai galioja penkerius trejus metus. 6. Išlaikęs egzaminą asmuo turi teisę iš naujo laikyti egzaminą. Tokiu atveju galioja paskutinio egzamino rezultatai. 54 straipsnis. Viešas konkursas į kandidatus laisvą apylinkės teismo teisėjo vietą ir pretendentų atranka 1. Pretendentai į kandidatus teisėjus priimami į kandidatus viešo konkurso būdu. 2. Viešą konkursą į kandidatus Respublikos Prezidento nustatyta tvarka skelbia ir organizuoja Respublikos Prezidento kanceliarija. 3. Viešo konkurso metu šio įstatymo 57 straipsnio nustatyta tvarka sudaryta atrankos komisija išnagrinėja pretendentų į kandidatus dokumentus, o po to viešas konkursas vyksta žodžiu (pokalbis). Pokalbio su kiekvienu viešame konkurse dalyvaujančiu pretendentu į kandidatus metu atrankos komisijos nariai išsiaiškina, kuris pretendentas į kandidatus pagal moralines, dalykines ir kitas savybes ir gebėjimus, teisinio darbo patirtį ir profesinius įgūdžius yra tinkamiausias būti kandidatu, ir pataria Respublikos Prezidentui dėl viešą konkursą laimėjusio pretendento į kandidatus skyrimo kandidatu. 4. Viešą konkursą laimėjusį pretendentą į kandidatus Teisėjų tarybos patarimu kandidatu skiria Respublikos Prezidentas dekretu. Nacionalinė teismų administracija su kandidatu jo stažuotės laikotarpiui sudaro terminuotą darbo sutartį. Šioje sutartyje, be kitų sąlygų, turi būti numatyta, kad kandidato mokymui skirtas lėšas (išskyrus darbo užmokestį) kandidatas grąžina, jeigu jis: 1) savo noru nutraukia kandidato stažuotę; 2) atleidžiamas iš kandidatų šio įstatymo 55 straipsnio 6 dalies 3 punkte ir 9 dalyje numatytais pagrindais. 1. Pretendentų į teisėjus atranka vykdoma paskelbus viešą konkursą į laisvą apylinkės teismo teisėjo vietą. 2. Viešo konkurso metu šio įstatymo 55 straipsnio nustatyta tvarka sudaryta Pretendentų į teisėjus atrankos komisija išnagrinėja pretendentų į teisėjus dokumentus, o po to vyksta pokalbis žodžiu. Atrenkant pretendentus į apylinkės teismo teisėjus, įvertinami kiekvieno iš pretendentų įgūdžiai, dalykinės ir asmeninės savybės, bendrieji gebėjimai bei pirmenybę suteikiantys privalumai. Pretendentų į teisėjus vertinimo kriterijus nustato Teismų taryba. 3. Pretendentų į teisėjus atrankos komisija dėl kiekvieno pretendento surašo motyvuotą išvadą bei sudaro pretendentų į laisvą teisėjo vietą sąrašą bei atskirą sarašą dėl socialinių mokslų teisės krypties daktarų. 4. Pretendentų į laisvą teisėjo vietą sąrašai pateikiami Respublikos Prezidentui. Be to, minėti sąrašai skelbiami Nacionalinės teismų administracijos tinklapyje. 55 straipsnis. Kandidatų stažuotė 1. Kiekvienas kandidatas pagal Teisėjų tarybos patvirtintą stažuotės programą atlieka ne trumpesnę negu 6 mėnesių ir ne ilgesnę negu vienerių metų stažuotę. 2. Stažuotės metu kandidatas stažuojasi bendrosios kompetencijos pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teisme, kasaciniame teisme ir administracinių teismų sistemos abiejų pakopų teismuose. 3. Kandidatų stažuotės atlikimo tvarką nustato, pavyzdines ir individualias kandidatų stažuotės programas, tarpinę ir galutinę stažuotės ataskaitas tvirtina Teisėjų taryba. 4. Kandidatų stažuotei kiekviename teisme, kur atliekama stažuotė, vadovauja teismo pirmininkas ir jo paskirtas teisėjas, turintis ne trumpesnį kaip penkerių metų teisėjo darbo stažą ir neturintis galiojančių drausminių nuobaudų (toliau – stažuotės vadovai). 5. Stažuotės metu kandidatai rengia tarpinių teismo procesinių sprendimų ir baigiamųjų teismo aktų projektus, padeda stažuotės vadovams  sisteminti bylos medžiagą ir tinkamai pasirengti teismo posėdžiams, dalyvauja teismo posėdyje šalia posėdžio pirmininko, pataria stažuotės vadovams teisiniais klausimais, dalyvauja atliekant taikinimo procedūras, vykdo kitus stažuotės vadovų nurodymus. 6. Praėjus pusei stažuotės termino, kandidatas Teisėjų tarybai pateikia tarpinę stažuotės ataskaitą ir stažuotės vadovų išvadas. Teisėjų taryba, susipažinusi su pateiktais dokumentais, priima vieną iš šių sprendimų: 1) patvirtina tarpinę ataskaitą ir nustato tolesnę kandidato stažuotės atlikimo tvarką; 2) nusprendžia, kad kandidatas yra pasirengęs pretenduoti į apylinkės teismo teisėjus ir patvirtina kandidato stažuotę; 3) pripažįsta, kad kandidatas yra netinkamas pretenduoti į apylinkės teismo teisėjus ir pasiūlo Respublikos Prezidentui atliesti jį iš kandidatų. 7. Šio straipsnio 6 dalies 2 punkte nurodytas sprendimas gali būti priimtas tik tuo atveju, kai kandidatui buvo nustatyta vienerių metų stažuotė ir šis kandidatas  per atliktos stažuotės laikotarpį jau yra stažavęsis visų jurisdikcijų visų pakopų teismuose. 8. Atlikęs stažuotę, kandidatas pateikia Teisėjų tarybai galutinę kandidato stažuotės ataskaitą ir visų jo stažuotės vadovų išvadas. Teisėjų taryba, susipažinusi su pateiktais dokumentais, priima šio straipsnio 6 dalies 2 arba 3 punkte nurodytą sprendimą. 9. Respublikos Prezidentas turi teisę atleisti asmenį iš kandidatų bet kuriuo jo stažuotės metu, jeigu kandidatas iš esmės pažeidžia jam nustatytas pareigas arba nebeatitinka šio įstatymo 48 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Šis Respublikos Prezidento dekretas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui. 10. Be šio straipsnio 6 ir 9 dalyse numatytų pagrindų, asmuo iš kandidatų gali būti atleidžiamas savo noru, dėl sveikatos būklės, išrinkus ar paskyrus jį į kitas mokamas pareigas, išskyrus mokslinį ir pedagoginį darbą, taip pat kitais Darbo kodekse nustatytais pagrindais. 56 straipsnis. Pretendentų į tam tikros pakopos teismo teisėjus sąrašai 1.   Kandidatai, atlikę kandidatų stažuotę, chronologine tvarka įrašomi į pretendentų į tam tikros pakopos teismo teisėjus sąrašą. 2. Teisėjų tarybos sprendimo, kuriuo patvirtinta kandidato stažuotė, data yra šio kandidato duomenų įtraukimo į pretendentų į tam tikros pakopos teismo teisėjus sąrašą data. 3.  Apie tai, kad konkretus kandidatas įrašytas į pretendentų į tam tikros pakopos teismo teisėjus sąrašą, taip pat apie jo eilės numerį šiame sąraše Nacionalinė teismų administracija paskelbia „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“. 57 straipsnis. Pretendentų į apylinkės teismo teisėjus atranka 1. Pretendentų į apylinkės teismo teisėjus preliminarią atranką (toliau – preliminari atranka) Respublikos Prezidento pavedimu organizuoja Respublikos Prezidento kanceliarija. 2. Respublikos Prezidento kanceliarija preliminarios atrankos metu: 1) gauna iš Nacionalinės teismų administracijos pretendentų į apylinkės teismo teisėjus dokumentus; 2) įstatymų nustatyta tvarka pateikia reikiamus dokumentus kompetentingoms institucijoms išvadai dėl nepriekaištingos pretendentų į apylinkės teismo teisėjus reputacijos gauti; 3) Respublikos Prezidento kanceliarijos tinklalapyje internete skelbia pretendentų į apylinkės teismo teisėjus pavardes, jų gyvenimo ir darbo aprašymus. 3. Pretendentų į apylinkės teismo teisėjus skyrimo klausimams svarstyti Respublikos Prezidentas sudaro Pretendentų į teisėjus atrankos komisiją (toliau – atrankos komisija) ir nustato šios komisijos darbo tvarką ir pretendentų į teisėjus atrankos kriterijus. Atrankos komisija trejiems metams sudaroma iš septynių asmenų. Daugiau kaip pusė atrankos komisijos narių turi būti ne teisėjai. Respublikos Prezidentas iš atrankos komisijos narių skiria šios komisijos pirmininką. Atrankos komisijos nariais negali būti skiriami Teisėjų tarybos nariai. 4. Atrankos komisijos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja  ne mažiau kaip penki komisijos nariai. Sprendimai priimami visų komisijos narių balsų dauguma. 5. Atrankos  komisija savo išvadą dėl pretendentų į apylinkės teismo teisėjus pateikia Respublikos Prezidentui. 6. Atrankos  komisijos  išvados dėl  pretendentų į apylinkės teismo teisėjus Respublikos Prezidento nesaisto. 7. Pretendentų į apylinkės teismo teisėjus atranka gali būti pradedama, kai neplanuotai atsiranda laisva apylinkės teismo teisėjo darbo vieta arba likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki numatomo laisvos apylinkės teismo teisėjo darbo vietos atsiradimo. Informaciją apie laisvas  ir atsilaisvinsiančias apylinkės teismo teisėjo darbo vietas ir numatomos atrankos vietą ir laiką Respublikos Prezidento kanceliarija paskelbia „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“. 8. Informaciją apie laisvą arba atsilaisvinsiančią apylinkės teismo teisėjo darbo vietą ir numatomos atrankos vietą ir laiką Respublikos Prezidento kanceliarija taip pat pateikia registruotu paštu ir elektroninių ryšių priemonėmis teisėjams, siekiantiems būti perkeltiems arba paskirtiems į kitą teismą šio įstatymo 74 ir 75 straipsnių nustatyta tvarka. 9. Dalyvauti atrankoje kviečiami tik tie teisėjai, kurie iki paskelbtos atrankos dienos Respublikos Prezidento kanceliarijai pateikė rašytinius prašymus dalyvauti atrankoje. 10. Atrenkant teisėjus, įvertinamos kiekvieno pretendento profesinės žinios ir įgūdžiai, gebėjimas teorines žinias ir įgūdžius taikyti praktikoje, darbo teisėju arba kito teisinio darbo stažas, kiti kiekybiniai ir kokybiniai teisinės veiklos rodikliai, etikos reikalavimų laikymasis profesinėje ir kitoje veikloje, mokslinė ir pedagoginė veikla, papildomai gali būti atsižvelgiama į teismo, kuriame teisėjas dirba ir į kurį pretenduoja, teisėjų kolektyvo nuomonę. 11. Jeigu nė vienas teisėjas, siekiantis būti perkeltas ar paskirtas į kitą teismą, nepateikė rašytinio prašymo dalyvauti atrankoje arba nesutiko su pasiūlymu dirbti teisėju konkrečiame teisme, kuriame šio straipsnio numatytomis sąlygomis atsirado ar atsiras teisėjo darbo vieta, apie laisvą arba atsilaisvinsiančią apylinkės teismo teisėjo vietą ir numatomos atrankos vietą ir laiką Respublikos Prezidento kanceliarija registruotu paštu ir elektroninių ryšių priemonėmis praneša kandidatams, įrašytiems į pretendentų į apylinkės teismo teisėjus sąrašą. 12. Dalyvauti atrankoje kviečiami tik tie kandidatai iš pretendentų į apylinkės teismo teisėjus sąrašo, kurie iki paskelbtos atrankos dienos Respublikos Prezidento kanceliarijai pateikė rašytinius prašymus dalyvauti atrankoje. Dirbti teisėju konkrečiame teisme, kuriame šio straipsnio numatytomis sąlygomis atsirado ar atsiras teisėjo darbo vieta, pirmiausiai siūloma tam pareiškusiam norą dalyvauti atrankoje kandidatui, kuris yra pirmesnis pretendentų į apylinkės teismo teisėjus sąraše. Jeigu šis nesutinka, dirbti teisėju konkrečiame teisme siūloma kitam pareiškusiam norą dalyvauti atrankoje kandidatui pagal eiliškumą pretendentų į apylinkės teismo teisėjus sąraše. 13. Jeigu nė vienas kandidatas, įrašytas į pretendentų į apylinkės teismo teisėjus sąrašą, nepateikė prašymo dalyvauti atrankoje arba nė vienas iš atrankoje dalyvavusių kandidatų nesutiko dirbti teisėju konkrečiame teisme, dirbti teisėju šiame teisme siūloma pirmajam kandidatui iš pretendentų į apylinkės teismo teisėjus sąrašo (nepaisant to, ar šis buvo pareiškęs norą dalyvauti atrankoje į šias pareigas, ar ne). Jeigu ir šis nesutinka su pateiktu pasiūlymu, dirbti teisėju šiame teisme siūloma kitam kandidatui pagal eiliškumą pretendentų į apylinkės teismo teisėjus sąraše (nepaisant to, ar šis buvo pareiškęs norą dalyvauti atrankoje į šias pareigas, ar ne). 14. Kandidatas, kuris atsisakė jam pasiūlytos konkrečios teisėjo darbo vietos, yra išbraukiamas iš pretendentų į apylinkės teismo teisėjus sąrašo ir turi grąžinti jo kandidato stažuotei skirtas lėšas (išskyrus kandidato stažuotės metu jo gautą darbo užmokestį). Toks asmuo kandidatuoti į apylinkės teismo teisėjus turi teisę bendra šio įstatymo nustatyta tvarka ne anksčiau kaip po trejų metų nuo atsisakymo dienos. 55 straipsnis. Pretendentų į teisėjus atrankos komisija 1. Pretendentų į teisėjus skyrimo klausimams svarstyti sudaroma Atrankos komisija, kurios darbo tvarką tvirtina Teismų taryba. 2. Atrankos komisija trejiems metams sudaroma iš septynių asmenų, iš kurių ne mažiau kaip keturi yra teisėjai, turintys ne mažesnį kaip dešimties metų teisėjo darbo stažą, kiti nariai – teisės krypties mokslininkai (teisės krypties socialinių mokslų daktarai ir habilituoti daktarai, atitinkantys šio įstatymo 48 straipsnyje numatytus reikalavimus pretendentui į apylinkės teismo teisėjus. Po du asmenis Komisijos nariais (iš jų vieną teisėją ir vieną teisės krypties mokslininką) skiria Respublikos Prezidentas, Seimo pirmininkas ir Teismų taryba, vieną asmenį iš teisėjų – Teisingumo ministras. Atrankos komisijos nariais negali būti skiriami Teismų tarybos nariai. Respublikos Prezidentas iš atrankos komisijos narių teisėjų skiria šios komisijos pirmininką. 3. Atrankos komisijos posėdis yra teisėtas, jeigu posėdyje dalyvauja  ne mažiau kaip penki jos nariai. Sprendimai priimami visų komisijos narių balsų dauguma. 4. Atrankos komisijos išvados dėl pretendentų į teisėjus Respublikos Prezidento nesaisto. 64 straipsnis. Apylinkės teismo teisėjo skyrimas 1. Apylinkės teismo teisėją motyvuotu Teisėjų tarybos patarimu skiria Respublikos Prezidentas. 2. Respublikos Prezidentas teikimu kreipiasi į Teisėjų tarybą patarimo skirti apylinkės teismo teisėju dėl vienos ar daugiau kandidatūrų. 3. Pretendentų į apylinkės teismo teisėjus skyrimo į laisvą apylinkės teismo teisėjo darbo vietą klausimas paprastai svarstomas artimiausiame Teisėjų tarybos posėdyje. 4. Apsvarsčiusi pretendentų į apylinkės teismo teisėjus skyrimo į teisėjus klausimą, Teisėjų taryba motyvuotai pataria Respublikos Prezidentui dėl visų Respublikos Prezidento pateiktų kandidatūrų. Laikoma, jog Teisėjų taryba patarė Respublikos Prezidentui skirti konkretų pretendentą į apylinkės teismo teisėjus apylinkės teismo teisėju, jeigu už tai balsavo daugiau kaip pusė visų Teisėjų tarybos narių. Pasikeitus aplinkybėms, dėl kurių Teisėjų taryba nepatarė dėl konkrečios kandidatūros, Respublikos Prezidentas gali pakartotinai kreiptis į Teisėjų tarybą patarimo dėl tos pačios kandidatūros. 5. Respublikos Prezidentui Teisėjų tarybos sprendimą dėl patarimo per penkias dienas raštu praneša Teisėjų tarybos pirmininkas. 1. Apylinkės teismo teisėją motyvuotu Teisėjų tarybos patarimu skiria Respublikos Prezidentas. 2. Respublikos Prezidentas gali kreiptis į Teisėjų tarybą patarimo skirti apylinkės teismo teisėju dėl vienos ar daugiau kandidatū …