📄 Įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRO IR
LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL SRITINIŲ NORMINIŲ DOKUMENTŲ „DUJŲ SISTEMA. SKIRSTOMIEJI PLIENINIAI DUJOTIEKIAI. PROJEKTAVIMAS IR STATYBA. TAISYKLĖS“ IR „DUJŲ SISTEMA. SKIRSTOMIEJI POLIETILENINIAI DUJOTIEKIAI. MEDŽIAGOS, PROJEKTAVIMAS, STATYBA IR REMONTAS. TAISYKLĖS“ PATVIRTINIMO
2000 m. birželio 1 d. Nr. 203/219
Vilnius
Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojančių teisės aktų, priimtų iki 1990 m. kovo 11 d., pripažinimo netekusiais galios įstatymu (Žin., 1997, Nr. 108-2729):
1. Tvirtiname sritinius norminius dokumentus:
1.1. „Dujų sistema. Skirstomieji plieniniai dujotiekiai. Projektavimas ir statyba. Taisyklės“ (pridedama);
1.2. „Dujų sistema. Skirstomieji polietileniniai dujotiekiai. Medžiagos, projektavimas, statyba ir remontas. Taisyklės“ (pridedama).
2. Laikome netekusiais galios:
2.1. Dujų ūkio saugumo laikinųjų taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos 1994 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 70, antrą skyrių „Projektavimas ir statyba“ ir 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 10, 13, 23, 24 priedus;
2.2. statybos normų ir taisyklių 2.04.08-87 „Dujų tiekimas“ 1, 2, 3, 4, 5 skyrius, 11.23, 11.24, 11.25, 11.26 punktus bei 1, 2, 3, 4, 5 priedus;
2.3. albumo „Tipinės detalės ir mazgai. TD-PE-95 Polietileninių vamzdžių dujotiekio tinklai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos 1995 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. 196, 1.1, 1.1.3, 1.4.1, 1.5.5, 1.6, 1.7, 2.5, 2.10, 2.16, 2.17, 2.18, 2.20 punktus, D priedo 7, 8 lapus ir 10 lapo „Pralankos su šilumos tinklų kanalais ir kolektoriais bei nekanalinio klojimo šilumos tinklais“ brėžinį, taip pat 11 lapo 1, 2 lenteles.
ŪKIO MINISTRAS VALENTINAS MILAKNIS
APLINKOS MINISTRAS DANIUS LYGIS
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos ūkio ir aplinkos ministrų
2000 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 203/219
DUJŲ SISTEMA. SKIRSTOMIEJI PLIENINIAI DUJOTIEKIAI. PROJEKTAVIMAS IR STATYBA. TAISYKLĖS
1. TAIKYMO SRITIS
1.1. Šios taisyklės nustato dujų tiekimo sistemos ne daugiau kaip 16 bar darbinio slėgio skirstomųjų plieninių dujotiekių ir dujotiekio įvadų, kuriais vartotojams tiekiamos degiosios gamtinės dujos, projektavimo ir statybos (montavimo, tiesimo) reikalavimus.
1.2. Šių taisyklių reikalavimai taikomi projektuojant ir statant (montuojant, tiesiant) skirstomuosius dujotiekius bei dujotiekio įvadus nuo dujų skirstymo stoties iki dujų vartotojų dujofikuojamų pastatų ir statinių išorinių sienų, įskaitant įvado uždarymo įtaisą.
1.3. Šios taisyklės netaikomos juodosios ir spalvotosios metalurgijos gamyklų, naftos perdirbimo ir kitų pramonės šakų dujų tiekimo sistemoms, kurios statomos pagal specialius darbų atlikimo ir priėmimo reikalavimus, nurodytus projektinėje dokumentacijoje; žaliavai vartojančių dujas pramonės įmonių dujotiekiams, automobilių pripildymo suslėgtosiomis gamtinėmis dujomis stotims; transporto priemonių dujų įrangai.
1.4. Šiose taisyklėse nereglamentuojami statinių ir jų priklausinių elektros, ventiliacijos, gaisrinės saugos, apsaugos nuo žaibo sistemų, dujotiekių apsaugos nuo korozijos įrenginių projektavimo ir statybos (montavimo, tiesimo) bei aplinkos korozinio poveikio požeminiams dujotiekiams tyrimo reikalavimai.
1.5. Šios taisyklės netaikomos dujotiekiams, priimtiems naudoti iki įsigaliojant šioms taisyklėms.
2. NUORODOS
Šiose taisyklėse kitų norminių dokumentų nuostatos pateiktos datuotomis ir nedatuotomis nuorodomis. Jos išplečia šių taisyklių reikalavimus. Nuorodos rašomos atitinkamose teksto vietose, o jų sąrašas pateikiamas šiame skyriuje. Taikant šias taisykles, turi būti naudojami tuo metu galiojantys nuorodose nurodytų norminių dokumentų leidimai.
Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (Žin., 1996, Nr. 32-788; 1997, Nr. 65-1551).
STR 1.03.01:1996
Statybos techninis reglamentas. „Statybinių medžiagų, dirbinių, gaminių ir įrenginių sertifikavimas“. Patvirtinta Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr. 166 (Žin., 1996, Nr. 119-2807).
STR 1.07.01:1999
Statybos techninis reglamentas. „Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo tvarka“. Patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 316 (Žin., 1999, Nr. 84-2510).
STR 1.07.02:1999
Statybos techninis reglamentas. „Žemės darbai“. Patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. 288 (Žin., 1999, Nr. 79-2348).
STR 1.11.01:1996
Statybos techninis reglamentas. „Statinių priėmimo naudoti tvarka“. Patvirtinta Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. 108 (Žin., 1996, Nr. 88-2086).
STR 2.09.02:1998
Statybos techninis reglamentas. „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“. Patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. 19 (Žin., 1999, Nr. 13-333).
RSN 133-91
Priešgaisrinė sauga. Pagrindiniai reikalavimai. Patvirtinta Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1992 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 25.
RSN 139-92
Pastatų ir statinių žaibosauga. Patvirtinta Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1992 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. 148.
EĮĮT
Elektros įrenginių įrengimo taisyklių 2 skyrius „Elektros linijos ir instaliacija“. Patvirtinta Lietuvos Respublikos ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. 63/47 (Žin., 1999, Nr. 18-483).
GOST 9238-83
Statinių ir traukinio sąstato atstumai iki 1520 (1524) mm pločio vėžės geležinkelio.
LST EN 288+A1:1998
Metalinių medžiagų suvirinimo procedūrų aprašas ir tvirtinimas (1–9 dalys).
LST EN 277-1:1997
Suvirintojų kvalifikacijos patvirtinimas. Lydomasis sujungimas. 1-oji dalis. Plienai.
GKTR 2.01.01:1999
Geodezijos ir kartografijos techninis reglamentas. „Lietuvos Respublikos teritorijoje statomų požeminių tinklų ir komunikacijų geodezinių nuotraukų atlikimo tvarka“. Patvirtinta Valstybinės geodezijos ir kartografijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 1999 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 17 (Žin., 1999, Nr. 42-1356).
PNT-K95
Kelių projektavimo normos ir taisyklės. Patvirtinta Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1996 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 42/121 (Žin., 1996, Nr. 80-1915).
Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, 1992 m. Patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (Žin., 1992, Nr. 22-652).
Vidaus vandenų laivybos taisyklės. Patvirtinta Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1999 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 268 (Žin., 1999, Nr. 60-1970).
Suvirintojų atestavimo taisyklės. Patvirtinta Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2000 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. 100 (Žin., 2000, Nr. 23-586).
3. TERMINAI IR APIBRĖŽIMAI
3.1. Antžeminis dujotiekis – dujotiekis, nutiestas aukščiau žemės paviršiaus nulinės altitudės ant nedegiųjų medžiagų kolonų, atramų, estakadų, pastatų išorinių sienų, stogų.
3.2. Apsauginė danga – medžiaga, kuria padengtas vamzdžio paviršius, izoliuojanti vamzdį nuo aplinkos korozinio poveikio.
3.3. Apsauginis dėklas – vamzdis, kuriame nutiestas dujotiekis, kertantis gamtines kliūtis ar statinius bei inžinerinius tinklus, apsaugantis dujotiekio vamzdį nuo mechaninių pažeidimų.
3.4. Dujotiekio įvadas – vamzdynas nuo jungties su skirstomuoju dujotiekiu iki uždarymo įtaiso ant įvado į dujofikuotą pastatą imtinai.
3.5. Dujų tiekimo įmonė – juridinis asmuo, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įregistruota įmonė, kvalifikuota tarnyba, įgaliota eksploatuoti dujų tiekimo sistemą, atsakanti už saugų ir patikimą dujų tiekimą vartotojui.
3.6. Kvalifikuota tarnyba – įmonė ar jos padalinys, įsipareigojęs atsakyti už kokybišką dujų sistemos sudedamųjų dalių montavimą, eksploatavimą ir (ar) dujų tiekimą bei turintis šiai veiklai Vyriausybės įgaliotos institucijos leidimą ar licenciją.
3.7. Kvalifikuotas darbuotojas – asmuo, atestuotas darbų saugos klausimais, išlaikęs kvalifikacijos egzaminus, įgijęs reikiamų žinių ir įgūdžių dujų sistemos kvalifikuotos tarnybos atitinkamiems įsipareigojimams vykdyti.
3.8. Projektuotojas – kvalifikuota tarnyba, pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 9 straipsnį – juridinis asmuo, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įregistruota įmonė, kurios įstatuose numatyta statinių projektavimo veikla; fizinis asmuo, juridinio asmens teisių neturinti įmonė – individuali (personalinė), ūkinė bendrija, nustatyta tvarka įsigijusi patentą šiai veiklai.
3.9. Skirstomoji dujų tiekimo sistema (toliau tekste – skirstomasis dujotiekis) – dujų tiekimo sistemos slėginiai vamzdynai, slėgio reguliavimo ir palaikymo technologijos įrenginiai bei dujų apskaitos prietaisai, dujų srauto valdymo, priešgaisrinės saugos ir saugos nuo korozijos įrenginiai, inžineriniai tinklai bei komunikacijos, statiniai, kurių visuma užtikrina saugų ir patikimą dujų tiekimą iš dujų skirstymo stočių iki dujotiekio įvadų vartotojams.
3.10. Takiosios bandymo medžiagos – dujos, skysčiai ir garai be priemaišų arba skysčių ir garų mišinys, kurių pripildomi vamzdynai bandant jų mechaninį atsparumą bei sandarumą.
3.11. Izoliacinė jungtis – jungtis, skirta pertraukti metalinio vamzdyno elektrinį vientisumą, – tai izoliacinės movos, izoliacinės jungės (flanšai) ir kt. izoliacinių medžiagų intarpai.
3.12. Dujotiekio įtaisai – dujotiekyje įtaisyti nesudėtingi įrenginiai (kondensato rinktuvai, kontroliniai vamzdeliai, kontroliniai laidininkai, kompensatoriai ir kt.).
3.13. Uždarymo įtaisai – dujų tiekimo išjungimo priemonės (sklendės, čiaupai, vandens užtvarai (hidrauliniai uždoriai) ir kt.).
4. ŽYMENYS IR SUTRUMPINIMAI
DSS – dujų skirstymo stotis.
DRP – dujų reguliavimo punktas.
AUV – apsauginis uždarymo vožtuvas.
AIV – apsauginis išmetimo vožtuvas.
MP – matavimo priemonės.
DDS – didžiausias darbinis slėgis.
5. BENDROJI DALIS
5.1. Skirstomieji dujotiekiai turi būti projektuojami ir statomi (montuojami, tiesiami) pagal patvirtintas apskričių, miestų, miestelių ir kaimų dujofikavimo schemas, o nesant dujofikavimo schemų – pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentus.
5.2. Projektuojant ir statant (montuojant, tiesiant) skirstomuosius dujotiekius, būtina vadovautis statybos techniniais reglamentais, kitais Lietuvos Respublikoje galiojančiais statybos teisės aktais bei norminiais techniniais dokumentais ir šių taisyklių reikalavimais.
5.3. Projektuojant miestų, miestelių, kaimų bei vartotojų dujų tiekimo sistemas, turi būti priimami pažangiausi techniniai sprendimai, leidžiantys racionaliai vartoti dujinį kurą.
5.4. Miestų, miestelių ir kaimų bei vartotojų skirstomieji dujotiekiai turi būti suprojektuoti taip, kad būtų galima skubiai atjungti atskirus dujotiekių ruožus, mikrorajonus, vartotojus, nuolat ir saugiai tiekti dujas.
5.5. Skirstomuosius dujotiekius ir jų įrenginius tikslinga projektuoti panaudojant pramoniniu arba nepramoniniu būdu (dirbtuvėse ar statybos aikštelėse) pagamintus surenkamuosius mazgus, tipinius elementus ir detales.
5.6. Projektinė dokumentacija turi būti suderinta su dujų tiekimo įmone ir atitikti šios įmonės pateiktas technines projektavimo sąlygas. Jeigu per 24 mėnesius objekto statyba, kurioje numatyti dujotiekio tinklai bei įrenginiai, nepradedama, tai statybos projektus reikia derinti pakartotinai.
5.7. Miestų, miestelių ir kaimų dujotiekių projektai turi būti atliekami ant topografinių planų masteliais: M 1:500, M 1:1 000. Projektuojant dujotiekius tarp miestų, miestelių ir kaimų, paženklinus natūroje trasos ašį, leidžiama projektus atlikti ant M 1:5 000 mastelio planų. Leidžiama nepateikti išilginio profilio brėžinių dujotiekio atkarpų, tiesiamų lygaus reljefo vietovėmis ir jeigu nėra susikirtimų su natūraliomis kliūtimis bei statiniais.
5.8. Miestų, miestelių ir kaimų teritorijose dujotiekiai paprastai turi būti numatyti tiesti požeminiu būdu (žr. 6 lentelę). Antžeminiu būdu dujotiekius leidžiama tiesti gyvenamųjų kvartalų viduje ir kiemuose, taip pat jeigu nėra kitos galimybės, kitose atskirose trasos atkarpose.
Pramonės įmonių teritorijoje lauko dujotiekiai paprastai turi būti tiesiami antžeminiu būdu (horizontalūs atstumai iki pastatų ir statinių nustatomi pagal 11 lentelę).
Požeminiai dujotiekiai, nutiesti įmonių teritorijoje, turi būti atjungti nuo skirstomųjų dujotiekių izoliacinėmis jungtimis.
5.9. Projektuojant rekonstruojamus bei remontuojamus skirstomuosius dujotiekius, turi būti laikomasi tų pačių normų, kaip ir projektuojant naujus dujotiekius.
5.10. Skirstomųjų dujotiekių apsaugos zonos nustatomos pagal Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų reikalavimus.
5.11. Skirstomuosius dujotiekius ir dujotiekio įvadus projektuoti ir statyti (montuoti, tiesti) gali Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įregistruotos projektavimo ir statybos verslo įmonės, Vyriausybės įgaliotų priežiūros institucijų atestuotos ir turinčios leidimą (licenciją) šiai veiklai.
5.12. Plieniniai vamzdžiai turi būti jungiami suvirinant.
Ardomos srieginės ir junginės (flanšinės) jungtys gali būti numatomos uždarymo įtaisų, kondensato rinktuvų ir vandens užtvarų (hidraulinių uždorių) įrengimo vietose, kontrolės matavimo prietaisų ir elektrocheminės saugos nuo korozijos įrenginių prijungimo vietose.
5.13. Įrenginiai, vamzdžiai, medžiagos, prietaisai bei uždarymo įtaisai, naudojami tiesiant dujotiekius, turi būti STR 1.03.01:1996 nustatyta tvarka sertifikuoti ir įteisinti naudoti Lietuvoje.
5.14. Naudojami vamzdžiai, jungiamosios detalės, uždarymo įtaisai ir izoliacinės medžiagos turi būti su atitikties sertifikatais (arba jų kopijomis), patvirtinančiais jų kokybę. Įrenginiams, mazgams, jungiamosioms detalėms ir izoliacinėms jungtims gamintojai turi pateikti techninius pasus.
5.15. Žemės darbai atliekami pagal STR 1.07.02:1999.
5.16. Tiesiamiems (montuojamiems) požeminiams ir antžeminiams dujotiekiams, dujotiekio įvadams ir DRP sudaromi jų statybos techniniai pasai. Šie pasai užregistruojami dujų tiekimo įmonėje.
5.17. Požeminiai plieniniai dujotiekiai turi būti apsaugoti nuo korozijos. Dujotiekių apsauga nuo korozijos apsauginėmis dangomis ir elektrocheminė apsauga turi būti įrengiama pagal atitinkamus projektus.
6. DUJOTIEKIŲ KLASIFIKACIJA
6.1. Skirstomosios dujų tiekimo sistemos parinkimas, dujų reguliavimo punktų (DRP) skaičius ir skirstomųjų dujotiekių schemos (žiedinės, aklinosios, mišriosios) nustatymas turi būti pagrįstas techniniais ir ekonominiais duomenimis, įvertinant dujų vartojimo kiekius, vartojimo struktūrą ir tankumą, dujų tiekimo patikimumą, taip pat montavimo ir eksploatavimo vietos sąlygas.
6.2. Dujų tiekimo sistemos dujotiekiai, atsižvelgiant į jais transportuojamų dujų slėgį, skirstomi į:
didelio slėgio
darbinis slėgis daugiau kaip 5 bar iki 16 bar;
vidutinio slėgio I kategorijos
darbinis slėgis daugiau kaip 2 bar iki 5 bar;
vidutinio slėgio II kategorijos
darbinis slėgis daugiau kaip 0,1 bar iki 2 bar;
mažo slėgio
darbinis slėgis iki 0,1 bar.
7. SKAIČIUOTINAS DUJŲ SUVARTOJIMAS
7.1. Metiniai dujų suvartojimo kiekiai vartotojams turi būti nustatomi skaičiuojamojo periodo pabaigoje, įskaitant perspektyvinius objektus – dujų vartotojus. Skaičiuojamojo periodo trukmė nustatoma pagal perspektyvinį dujų vartotojų plėtros planą.
7.2. Metiniai dujų suvartojimo kiekiai gyvenamiesiems pastatams, buitinio aptarnavimo, viešojo maitinimo įmonėms, duonos ir konditerinių gaminių kepykloms, taip pat gydymo įstaigoms turi būti nustatomi pagal šilumos suvartojimo normas, nurodytas 1 lentelėje.
Dujų suvartojimo normos vartotojams, neišvardytiems 1 lentelėje, turi būti priimamos pagal kitos kuro rūšies normas arba faktiškai suvartojamą kuro kiekį, atsižvelgiant į agregato arba įrenginio, pervedamo dirbti dujiniu kuru, naudingumo koeficientą.
7.3. Sudarant Lietuvos Respublikos teritorijų bendruosius ir specialiuosius planus, maistui ruošti leidžiama priimti apibendrintus dujų suvartojimo rodiklius, priimant dujų šiluminę vertę 34 MJ/m3 (8 000 kcal/m3):
– jeigu karštas vanduo tiekiamas centralizuotai
100 m3
per metus vienam žmogui;
– jeigu karštas vanduo tiekiamas iš dujomis šildomų vandens šildytuvų
250 m3
per metus vienam žmogui;
– jeigu visiškai nėra karšto vandens
125 (165) m3
per metus vienam žmogui.
7.4. Metiniai dujų kiekiai prekybos ir buitinių paslaugų įmonių poreikiams turi būti priimami iki 5 % suminio gyvenamųjų pastatų šilumos suvartojimo kiekio, nurodyto 1 lentelėje.
7.5. Metiniai dujų kiekiai pramonės ir žemės ūkio įmonių technologiniams poreikiams turi būti nustatomi pagal šių įmonių kuro poreikius (įvertinant naudingumo koeficiento padidėjimą vartojant dujinį kurą), atsižvelgiant į šių įmonių plėtojimo perspektyvą arba pagal kuro (šilumos) poreikio normas.
1 lentelė. Šilumos suvartojimo normos
Dujų vartotojai
Vienetai
Šilumos suvartojimo normos, MJ (tūkst. kcal)
1. Gyvenamieji pastatai
Kai bute yra dujų viryklė ir centrinis karštas vandentiekis
1 žmogui per metus
2 800 (660)
Kai bute yra dujų viryklė ir vandens šildytuvas (nėra centrinio karšto vandentiekio)
1 žmogui per metus
8 000 (1 900)
Kai bute yra tik dujų viryklė (nėra nei centrinio karšto vandentiekio, nei vandens šildytuvo)
1 žmogui per metus
4 600 (1 100)
2. Buitinių paslaugų įmonės
Skalbinių skalbimas:
– mechanizuotose skalbyklose su džiovinimo spintomis
1 t sausų skalbinių
12 600 (3 000)
– mechanizuotose skalbyklose, įskaitant skalbinių džiovinimą ir lyginimą
1 t sausų skalbinių
18 800 (4 500)
Skalbinių ir drabužių dezinfekavimas:
– garo kamerose
1 t sausų skalbinių
2 240 (535)
– karšto oro kamerose
1 t sausų skalbinių
1 260 (300)
Pirtys:
– prausimuisi be vonių
1 kartą žmogui
40 (9,5)
– prausimuisi su voniomis
1 kartą žmogui
50 (12)
3. Viešojo maitinimo įmonės
Valgyklos, restoranai, kavinės:
– maistui ruošti (neatsižvelgiant į įmonės dujų vamzdynų galią)
1 pietums
4,2 (1)
– pusryčiams arba vakarienei paruošti
1 pusryčiams arba vakarienei
2,1 (0,5)
4. Gydymo įstaigos
Ligoninės, gimdymo namai:
– maistui ruošti
1 lovai per metus
3 200 (760)
– vandeniui ūkiniams-buitiniams poreikiams šildyti ir gydymo
procedūroms (neįskaitant skalbimo)
1 kartą žmogui
9 200 (2 200)
5. Duonos ir konditerijos gaminių kepyklos
Duonos kepyklos:
– ruginei duonai kepti
1 tonai gaminių
2 500 (600)
– batonams, bandelėms, sviestinukams kepti
1 tonai gaminių
5 450 (1 300)
– konditerijos gaminiams kepti
1 tonai gaminių
7 750 (1 850)
PASTABOS:
1. Šilumos suvartojimo normos gyvenamiesiems pastatams, pateiktos 1 lentelėje, priimtos įskaitant skalbinių skalbimą namų sąlygomis.
2. Vidurinėse ir aukštosiose mokyklose, technikumuose bei kitose specialiosiose mokymo įstaigose laboratoriniams darbams atlikti šilumos poreikiai turi būti priimami 50 MJ (12 000 kcal) per metus vienam moksleiviui.
7.6. Metiniai šilumos kiekiai gyvulių pašarui ruošti ir vandeniui šildyti turi būti priimami pagal 2 lentelę.
2 lentelė. Šilumos suvartojimo normos gyvulių pašarui ruošti
Dujų vartojimo paskirtis
Dujų kiekis vienam gyvuliui
Šilumos suvartojimo norma gyvulių poreikiams, MJ (tūkst. kcal)
Pašarų ruošimas gyvuliams, įskaitant stambiųjų pašarų ir šakniavaisių šutinimą
1 arkliui
1 700 (400)
1 karvei
8 400 (2 000)
1 kiaulei
4 200 (1 000)
Vandens šildymas gėrimui ir sanitariniams reikalams
Vienam gyvuliui
420 (100)
7.7. Miestų, miestelių ir kaimų skirstomųjų dujotiekių skersmenys turi būti skaičiuojami didžiausiam valandiniam dujų suvartojimui.
7.8. Didžiausias skaičiuojamasis valandinis dujų suvartojimas m3/h, esant 0oC temperatūrai ir 1 bar slėgiui, ūkio, buities ir gamybos poreikiams turi būti skaičiuojamas kaip dalis metinio suvartojimo pagal (1) formulę:
(1)
čia:
– didžiausias valandinio dujų suvartojimo koeficientas (perskaičiavimo iš metinio dujų suvartojimo į didžiausią valandinį dujų suvartojimą koeficientas);
– metinis dujų suvartojimas, m3 per metus.
Didžiausio valandinio dujų suvartojimo koeficientas turi būti priimamas diferencijuotai kiekvieno dujofikuojamo rajono tinklams, hidrauliškai nesusijusiems su kito rajono dujotiekio tinklais.
Didžiausio valandinio dujų suvartojimo ūkio, buities poreikiams tenkinti koeficiento reikšmės, atsižvelgiant į gyventojų, kuriems tiekiamos dujos, skaičių, pateiktos 3 lentelėje; pirtims, skalbykloms, viešojo maitinimo įmonėms, duonos ir konditerijos gaminių kepykloms – 4 lentelėje.
3 lentelė. Didžiausio valandinio dujų suvartojimo koeficientas gyventojams
Gyventojų, kuriems tiekiamos dujos, skaičius, tūkst. žm.
Didžiausio valandinio dujų suvartojimo koeficientas (be šildymo),
1
1/1 800
2
1/2 000
3
1/2 050
5
1/2 100
10
1/2 200
20
1/2 300
30
1/2 400
40
1/2 500
50
1/2 600
100
1/2 800
300
1/3 000
500
1/3 300
750
1/3 500
1 000
1/3 700
2 000 ir daugiau
1/4 700
4 lentelė. Didžiausio valandinio dujų suvartojimo koeficientas įmonėms
Įmonės
Didžiausio valandinio dujų suvartojimo koeficientas,
Pirtys
1/2 700
Skalbyklos
1/2 900
Viešojo maitinimo įmonės
1/2 000
Duonos ir konditerijos gaminių kepyklos
1/6 000
PASTABA. Didžiausio valandinio dujų suvartojimo koeficientai pirtims ir skalbykloms pateikti įvertinus dujų suvartojimą šildymui ir vėdinimui.
7.9. Skaičiuojamasis valandinis dujų suvartojimas įvairioms gamybos įmonėms (išskyrus išvardytas 4 lentelėje) turi būti nustatomas pagal kuro (įvertinant naudingumo koeficiento padidėjimą pervedus į dujinį kurą) poreikius.
7.10. Skaičiuojamasis valandinis dujų suvartojimas , m3/h atskiriems gyvenamiesiems ir visuomeniniams pastatams turi būti apskaičiuojamas pagal (2) formulę kaip dujų prietaisų vardinių dujų srautų suma, įvedus jų veikimo sutapimo koeficientą (žr. 5 lentelę):
(2)
čia:
– suma dydžių Ksin, qnom ir ni nuo i iki m;
Ksin – veikimo sutapimo koeficientas, kurio dydis gyvenamiesiems pastatams nustatomas pagal 5 lentelę;
qnom – prietaiso arba grupės prietaisų vardinis dujų srautas, priimamas pagal prietaiso paso technines charakteristikas, m3/h;
m – prietaisų tipų skaičius;
nI – vieno tipo prietaisų skaičius.
5 lentelė. Veikimo sutapimo koeficientas Ksin gyvenamiesiems pastatams
Butų skaičius
Veikimo sutapimo koeficientas Ksin atsižvelgiant į gyvenamuosiuose pastatuose įrengtus dujinius
prietaisus
4 degiklių dujų viryklė
2 degiklių dujų viryklė
4 degiklių dujų viryklė ir vandens šildytuvas
2 degiklių dujų viryklė ir vandens šildytuvas
1
1
1
0,700
0,750
2
0,650
0,840
0,560
0,640
3
0,450
0,730
0,480
0,520
4
0,350
0,590
0,430
0,390
5
0,290
0,480
0,400
0,375
6
0,280
0,410
0,392
0,360
7
0,280
0,360
0,370
0,345
8
0,265
0,320
0,360
0,335
9
0,258
0,289
0,345
0,320
10
0,254
0,263
0,340
0,315
15
0,240
0,242
0,300
0,275
20
0,235
0,230
0,280
0,260
30
0,231
0,218
0,250
0,235
40
0,227
0,213
0,230
0,205
50
0,223
0,210
0,215
0,193
60
0,220
0,207
0,203
0,186
70
0,217
0,205
0,195
0,180
80
0,214
0,204
0,192
0,175
90
0,212
0,203
0,187
0,171
1 PASTABA. Butuose, kuriuose įrengiami keli to paties tipo dujų prietaisai, veikimo sutapimo koeficientas priimamas analogiškai kaip tokiam pat butų skaičiui su tokiais pačiais prietaisais.
2 PASTABA. Rekomenduojamas veikimo sutapimo koeficientas tūriniams vandens šildytuvams, šildymo katilams ir šildymo krosnims – 0,85 neatsižvelgiant į butų skaičių.
7.11. Metiniai ir skaičiuojamieji valandiniai šilumos suvartojimo kiekiai šildymui, vėdinimui, karštam vandeniui ruošti turi būti nustatomi pagal pastato paskirties, jame numatomo technologinio proceso reikalavimus, taip pat turi būti įvertintas užsakovo pageidaujamas komforto lygis ir specifiniai reikalavimai ir atitikti STR 2.09.02:1998 nuostatas.
7.12. Skirstomųjų mažo, vidutinio ir didelio slėgio dujotiekių hidrauliniai režimai turi atitikti šias sąlygas: esant didžiausiems leidžiamiesiems dujų slėgio nuostoliams, dujotiekis turi veikti patikimai ir ekonomiškai, užtikrinti DRP įrenginių stabilų veikimą, taip pat vartotojų degiklių darbą neviršijant leidžiamojo slėgio.
7.13. Skaičiuotini vidiniai dujotiekių skersmenys turi būti nustatomi skaičiuojant pagal hidraulinį metodą, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas dujų tiekimas visiems vartotojams didžiausio dujų vartojimo metu.
8. VAMZDYNAI IR ĮRENGINIAI
8.1. POŽEMINIAI DUJOTIEKIAI
8.1.1. Mažiausi horizontalūs atstumai nuo požeminių dujotiekių iki antžeminių ir požeminių statinių bei pastatų (išskyrus DRP) turi būti priimami pagal 6 lentelę. Atstumai nuo DRP pastatų iki į juos įvedamų ir išvedamų dujotiekių nenormuojami.
6 lentelė. Mažiausi požeminio dujotiekio atstumai iki statinių ir pastatų
Dujotiekiai
Horizontalus atstumas, m
pastatų
ir
statinių pamatai
įmonių aptvarai,
estakados, geležinkelio kontaktinių
ir ryšio
linijų
pamatai
geležinkelio kraštinio kelio ašis, bet ne mažiau kaip tranšėjos gylis iki pylimo pado ar iškasos briaunos
gatvės, kelio bordiūrinis akmuo
(važiuojamosios dalies krašto sutvirtintas kelkraštis)
griovio pakraščio
arba kelio sankasos padas
elektros tiekimo oro linijų atramų pamatai
ne daugiau kaip 1 kV įtampos apšvietimo, troleibusų kontaktinės
linijos
daugiau kaip 1 kV įtampos linijos
Mažo slėgio
ne daugiau kaip 0,1 bar
2
1
3,8
0,5
1
1
5
Vidutinio slėgio
ne daugiau kaip 5 bar
4
1
4,8
0,5
1
1
5
Didelio slėgio daugiau kaip
5 bar
7
1
7,8
1,5
1
1
5
PASTABA. Leidžiama numatyti požeminių dujotiekių tiesimą po vamzdynų atramų ir estakadų bei kontaktinio tinklo atramų pamatais su sąlyga, jog bus imtasi priemonių, neleidžiančių pažeisti dujotiekius nusėdus pamatams, taip pat pažeisti pamatus dėl dujotiekio avarijos. Vamzdynai, kuriuos tiesiant turi būti pažemintas vandens lygis, turi būti išdėstomi įvertinant galimą pagrindų gruntų stiprio sumažėjimo zoną.
Atstumus, nurodytus 6 lentelėje, leidžiama sumažinti iki 50%, kai ne daugiau kaip 5 bar slėgio dujotiekis tiesiamas tarp pastatų pamatų arba ankštumoje atskirose trasos atkarpose, taip pat nuo daugiau kaip 5 bar slėgio dujotiekių iki atskirai stovinčių negyvenamųjų pastatų ir kiemo priklausinių.
Šiais atvejais priartėjimo ruožuose ir po 5 m į abi puses nuo šių ruožų turi būti numatyta:
– naudoti besiūlius arba elektra suvirintus vamzdžius, kurių siūlės gamykloje 100% patikrintos neardomąja virintinių siūlių kontrole, arba elektra suvirintus vamzdžius, nepatikrintus neardomąja kontrole, bet tiesiamus apsauginiame dėkle;
– patikrinti neardomąja siūlių kontrole visas virintines (montavimo) siūles.
8.1.2. Atstumas nuo tarp miestų, miestelių ir kaimų tiesiamo 5 bar ir didesnio slėgio dujotiekio iki viešojo naudojimo geležinkelių sankasos pado ir išorinio griovio krašto arba iki kraštinio bėgio (nulinėje geležinkelio altitudėje) turi būti priimamas ne mažiau kaip 50 m. Ankštumoje, suderinus su atitinkamo geležinkelio savininku, leidžiama šį atstumą sumažinti iki nurodyto 6 lentelėje su sąlyga, jog vamzdžio sienutės storis bus padidintas 2 mm ÷ 3 mm daugiau už skaičiuotiną ir visos virintinės siūlės patikrintos neardomąja siūlių kontrole (radiografiniu tyrimu ar ultragarsine kontrole).
8.1.3. Atstumai nuo dujotiekio iki ryšių oro linijos, kontaktinio troleibusų ir elektrifikuotų geležinkelių tinklo atramų turi būti priimami kaip iki atitinkamos įtampos elektros perdavimo oro linijos atramų (žr. 6 lentelę).
8.1.4. Mažiausi horizontalūs atstumai nuo dujotiekio iki kitų požeminių inžinerinių tinklų nurodyti 7 lentelėje.
7 lentelė. Mažiausi horizontalūs atstumai tarp požeminių inžinerinių tinklų
Inžineriniai
tinklai
Horizontalus atstumas iki, m
vandentiekio
buitinės kanalizacijos
drenažo ir lietaus kanalizacijos
dujotiekio
visų įtampų jėgos
kabelių
ryšių kabelių
šilumos tiekimo tinklai
kanalų, tunelių
išorinių pneumatinių
šiukšlių vamzdžių
išorinės kanalo, tunelio
sienutės
bekanalinio tinklo vamzdžio
1. Iki 0,1 bar slėgio dujotiekis
1
1
1
0,5
1
1
2
1
2
1
2. Nuo 0,1 bar iki 5 bar slėgio dujotiekis
1
1,5
1,5
0,5
1
1
2
1
2
1,5
3. Nuo 5 bar iki 16 bar slėgio dujotiekis
2
5
5
0,5
2
1
4
2
4
2
PASTABA. Kartu lygiagrečiai tiesiant vienoje tranšėjoje du ir daugiau dujotiekių, atstumas tarp jų turi būti 0,4 m vamzdžiams, kurių
skersmuo iki 300 mm, ir 0,5 m vamzdžiams, kurių skersmuo didesnis kaip 300 mm.
8.1.5. Leidžiama vienoje tranšėjoje tiesti du ir daugiau dujotiekius viename arba skirtinguose lygiuose (pakopomis). Šiuo atveju tarp dujotiekių turi būti numatytas pakankamas atstumas vamzdynams montuoti ir remontuoti.
8.1.6. Atstumai nuo ankerinių atramų, viršijančių šilumos tiekimo tinklų vamzdžių skerspjūvio išorinius matmenis, turi būti priimami įvertinant atramų išsaugojimą.
8.1.7. Mažiausias horizontalus atstumas nuo dujotiekio iki slėginės kanalizacijos priimamas kaip iki vandentiekio (žr. 7 lentelę).
8.1.8. Atstumas nuo dujotiekio iki kitų požeminių inžinerinių tinklų šulinių ir kamerų išorinių sienučių turi būti priimamas ne mažiau kaip 0,3 m.
Atkarpose, kur atstumas nuo dujotiekio iki kitų požeminių inžinerinių tinklų šulinių ir kamerų yra nuo 0,3 m iki norminio atitinkamam inžineriniam tinklui (žr. 7 lentelę), dujotiekiai turi būti tiesiami pagal dujotiekių tiesimo ankštumoje reikalavimus (žr. 8.1.1 p.).
8.1.9. Tiesiant elektra suvirintus vamzdžius apsauginiame dėkle, jis turi išsikišti ne mažiau kaip po 2 m į abi puses nuo šulinio arba kameros sienutės.
8.1.10. Vertikalūs atstumai, kertantis visų slėgių dujotiekiams su kitais požeminiais inžineriniais tinklais, turi būti priimami ne mažiau kaip 0,2 m, su elektros tinklais – vadovaujantis Elektros įrenginių įrengimo taisyklėmis (EĮĮT), su ryšių kabeliais ir radijo transliavimo tinklais – pagal 8 lentelę.
8 lentelė. Mažiausias vertikalus atstumas visų slėgių dujotiekiams kertantis su požeminiais inžineriniais tinklais
Inžineriniai tinklai
Atstumas (tarp išorinių sudaromųjų), m
Vandentiekis, kanalizacija, lietaus kanalizacija, šilumos tiekimo tinklai ir pan.
0,2
Elektros kabelis, telefono kabelis
0,5
Tepalo pripildytas elektros kabelis
1,0
PASTABOS:
1. Leidžiama sumažinti atstumą nuo dujotiekio iki elektros arba ryšio kabelio, jeigu kabeliai tiesiami apsauginiuose dėkluose. Atstumas nuo dujotiekio iki elektros kabelio apsauginio dėklo sienutės turi būti ne mažesnis kaip 0,25 m, ryšio kabelio apsauginio dėklo sienutės – ne mažesnis kaip 0,15 m. Apsauginio dėklo galai turi būti ne arčiau kaip per 2 m į abi puses nuo prasilenkiančio dujotiekio sienutės.
2. Ankštumoje atstumą nuo alyva užpildyto kabelio iki dujotiekio vamzdžio galima sumažinti iki 0,25 m, jeigu kabeliai tiesiami apsauginiuose dėkluose arba uždengtuose gelžbetoniniuose loviuose.
8.1.11. Dujotiekio susikirtimuose su įvairios paskirties požeminių statinių ir inžinerinių tinklų kolektoriais ir kanalais, drenažo vamzdynais, dujotiekį tiesiant virš ar po kertamu statiniu, turi būti numatytas dujotiekio tiesimas apsauginiame dėkle. Dujotiekiui kertantis su šilumos tiekimo tinklais turi būti numatyti metaliniai apsauginiai dėklai.
Kertantis su požeminiais inžineriniais statiniais ir tinklais, apsauginio dėklo galai turi būti išvedami į abi puses ne mažiau kaip 2 m atstumu nuo jų išorinių sienučių, viename apsauginio dėklo gale turi būti numatytas kontrolinis vamzdelis, įrengtas po apsauginiu gaubtu (kapa).
Kertant dujotiekio šulinių sienutes, apsauginio dėklo galai turi išsikišti ne mažiau kaip po 2 cm.
Ertmėje tarp apsauginio dėklo ir dujotiekio vamzdžio leidžiama tiesti iki 60 V įtampos eksploatacinį kabelį (ryšio, telefono, telemechanikos, katodinės apsaugos), skirtą dujotiekio technologiniam procesui valdyti bei dujotiekiui techniškai prižiūrėti.
8.1.12. Ankštumoje, sumažinus 6 lentelėje nurodytus atstumus, per visą sumažinto atstumo ruožo ilgį ir po 5 m į abi puses nuo šio ruožo reikia numatyti:
– naudoti besiūlius arba elektra suvirintus vamzdžius, kurių gamykloje suvirintos siūlės 100 % patikrintos neardomąja siūlių kontrole, arba elektra suvirintus, nepatikrintus neardomąja siūlių kontrole, bet tiesiamus apsauginiame dėkle;
– tikrinti visas virintines siūles neardomąja kontrole.
8.1.13. Dujotiekio vamzdžio tiesimo gylis turi būti priimamas ne mažiau kaip 0,8 m iki dujotiekio ar apsauginio dėklo viršaus.
Vietose, kur nenumatomas transporto eismas, dujotiekio vamzdžio tiesimo gylį leidžiama sumažinti iki 0,6 m.
8.1.14. Tiesiant dujotiekius gruntuose, su statybinių šiukšlių ir puvenų intarpais, turi būti numatoma po dujotiekiu įrengti minkšto grunto arba smėlio ne mažiau kaip 10 cm storio (virš išsikišusių pagrindo nelygumų) pagrindą; tokiu pat gruntu turi būti užpilama visa dujotiekio tranšėja.
Gruntuose, kurių atsparumas mažesnis kaip 0,25 bar/cm2, taip pat gruntuose, kuriuose yra statybinių šiukšlių ir puvenų, tranšėjos dugnas turi būti sutvirtintas mediniais antiseptike išmirkytais tašeliais, betoniniais stulpeliais, įrengiamas polių arba suplūktas skaldos ar žvyro pagrindas. Šiuo atveju gruntas po dujotiekiu įberiamas ir dujotiekis užpilamas gruntu pagal šio punkto pirmąją pastraipą.
8.1.15. Esant tikimybei, kad gruntinis vanduo gali iškelti požeminį dujotiekį į žemės paviršių, turi būti numatytos skaičiavimais pagrįstos vamzdžio gramzdinimo priemonės.
8.2. ANTŽEMINIAI DUJOTIEKIAI
8.2.1. Antžeminiai dujotiekiai turi būti tiesiami ant atskirai stovinčių nedegių medžiagų atramų ir kolonų arba pastatų sienų.
8.2.1.1. Leidžiama tiesti:
a) ant atskirų atramų, kolonų ir estakadų – visų slėgių dujotiekius;
b) I, II ir IIIa atsparumo ugniai pramonės ir žemės ūkio įmonių gamybinių pastatų, sandėlių ir garažų pastatų, įkomponuotų, pristatytų, įrengtų ant stogo jų katilinių, atskirai stovinčių katilinių, išorinėmis sienomis ir stogais, taip pat nurodytų pastatų III atsparumo ugniai sienomis – iki 5 bar slėgio dujotiekius;
c) gyvenamųjų, visuomeninių, administracinių ir buitinių pastatų išorinėmis sienomis, taip pat įkomponuotų, pristatytų, įrengtų ant stogo jų katilinių sienomis ir stogais:
(PASTABA. Dujotiekio aukštis virš stogo turi būti ne mažesnis kaip 0,5 m.)
1) ne mažesnio kaip III, IIIa atsparumo ugniai tiesiant ant dujofikuojamojo pastato – iki 5 bar slėgio dujotiekius;
2) IV–V atsparumo ugniai – iki 0,1 bar slėgio dujotiekius, kurių sąlyginis skersmuo paprastai ne didesnis kaip 50 mm;
3) jeigu ant šių pastatų išorinių sienų ir kitų konstrukcijų įrengiama DRP spinta – iki 5 bar slėgio dujotiekio įvadus;
d) gyvenamųjų pastatų kiemo priklausinių stogais – iki 0,1 bar slėgio dujotiekius.
PASTABA. Dujotiekio aukštis virš stogo turi būti ne mažesnis kaip 0,5 m.
8.2.1.2. Draudžiama tranzitu tiesti visų slėgių dujotiekius ant gyvenamųjų, visuomeninių, administracinių ir buitinių pastatų, vaikų priežiūros įstaigų, ligoninių, mokyklų, sanatorijų pastatų ir kitų pastatų, kuriuose galimas didelis žmonių susikaupimas.
8.2.2. Didelio slėgio dujotiekius leidžiama tiesti gamybinių pastatų, sandėlių, garažų ir katilinių pastatų bei sublokuotų su jais administracinių ir buitinių pastatų aklinomis sienomis, virš langų ir durų angų, virš oro ėmimo angų.
Mažo ir vidutinio slėgio dujotiekius leidžiama tiesti išilgai gamybinių pastatų, sandėlių, garažų ir katilinių pastatų nevarstomų langų rėmų ir skersstakčių. Šie dujotiekiai gali būti tiesiami per stiklo blokeliais užmūrytas langų angas.
8.2.3. Atstumai nuo sienomis nutiestų dujotiekių iki kitų inžinerinių tinklų turi būti priimami pagal vidaus dujotiekio tiesimo normas (žr. 9 lentelę).
8.2.4. Dujotiekio ruožuose po gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų langais ir balkonais neleidžiama numatyti ardomųjų jungčių.
8.2.5. Antžeminiai dujotiekiai, taip pat požeminių dujotiekių atkarpos greta įėjimo ir išėjimo iš žemės paviršiaus vietų turi būti projektuojami įvertinant išilgines deformacijas dėl temperatūros poveikio.
9 lentelė. Atstumai nuo sienomis nutiestų dujotiekių iki elektros tiekimo, ryšių ir radijo transliavimo linijų
Inžineriniai tinklai
Atstumas, m
lygiagrečiai
susikertant
Elektros tiekimo linijos
0,4
0,1
Telefoninio tinklo arba radijo transliavimo kabeliai (laidai)
0,5
0,05*
Izoliatoriai, ant kurių tvirtinami telefoninio tinklo ar radijo transliavimo laidai
0,5
–
Kabelinė mova
0,5
–
* Leidžiama kabeliui (laidui) susikirsti su dujotiekiu, nepaliekant tarpo tarp jų, įdėjus ryšių arba radijo transliavimo kabelį (laidą) į vamzdelį iš elektrą izoliuojančios medžiagos. Vamzdelis turi baigtis ne arčiau kaip 0,1 m nuo kiekvienos dujotiekio pusės.
8.2.6. Antžeminių dujotiekių tiesimo aukštis turi būti priimamas pagal 10 lentelę.
10 lentelė. Antžeminių dujotiekių tiesimo ant atramų aukštis
Statiniai
Aukštis, m
Nevažinėjamoje teritorijoje žmonių perėjos vietoje
2,20
Kertant automobilių kelius (nuo važiuojamosios dalies dangos paviršiaus)
5,00
Prasilenkiant su kontaktinėmis troleibuso linijomis
7,10
Kertant viešojo naudojimo geležinkelius
pagal GOST 9238-83 reikalavimus
Kertant privažiuojamuosius geležinkelius
pagal GOST 9238-83 reikalavimus
Kertant elektrifikuotus ir neelektrifikuotus įmonių vidaus geležinkelius:
– lydytam ketui ar karštam šlakui vežti (nuo bėgio galvutės);
10,00
– lydytam ketui ar karštam šlakui vežti (nuo bėgio galvutės), izoliavus dujotiekį nuo įkaitimo.
6,00
Atviroje teritorijoje, kur nevažinėja transportas ir nevaikšto žmonės, leidžiama dujotiekius tiesti ant žemų atramų, ne mažiau kaip 0,35 m aukštyje nuo žemės paviršiaus iki vamzdžio apačios.
8.2.7. Horizontalūs atstumai nuo antžeminių dujotiekių (matuojant nuo dujotiekio išorinio paviršiaus) iki pastatų ir inžinerinių statinių turi būti priimami ne mažesni už nurodytus 11 lentelėje.
11 lentelė. Mažiausi horizontalūs atstumai nuo antžeminio dujotiekio iki pastatų ir inžinerinių statinių
Pastatai ir statiniai
Atstumai nuo antžeminių dujotiekių iki pastatų ir inžinerinių statinių, m
mažo slėgio dujotiekis
vidutinio slėgio dujotiekis
didelio slėgio
dujotiekis
Gamybiniai
pastatai ir
sandėliai
su A ir B pavojingumo gaisrui arba sprogimui kilti kategorijų patalpomis
5*
5*
10*
su C, D ir E pavojingumo gaisrui arba sprogimui kilti
kategorijų patalpomis
–
–
5
Gyvenamieji ir visuomeniniai pastatai
–
5
10
Lengvai užsiliepsnojančių ir degių skysčių bei degių medžiagų atviri sandėliai, išskyrus pramonės įmonių sandėlius
20
20
40
Geležinkeliai (iki artimiausiojo bėgio)
3
3
3
Požeminiai inžineriniai tinklai: vandentiekis, kanalizacija, šilumos tiekimo tinklai, telefono kanalizacija, elektros kabelių blokai
1**
1**
1**
Automobilių keliai (nuo bordiūrinio akmens, išorinės griovio briaunos arba kelio sankasos pado)
1,5
1,5
1,5
Atviros elektros skirstyklos ir atviros pastotės aptvaras
10
10
10
* Atstumai nuo DRP įvadinių ir išvadinių dujotiekių nenormuojami.
** Atstumas nuo dujotiekio atramos pamato krašto.
PASTABA. Žymuo „–“ reiškia, kad atstumas nenormuojamas.
8.2.8. Atstumai nuo dujotiekių iki elektros perdavimo oro linijų, taip pat kabelių turi būti priimami pagal EĮĮT.
8.2.9 Ant atramų, kolonų, estakadų kartu su kitos paskirties vamzdynais dujotiekiai tiesiami ne žemiau nei vamzdynai, kuriais transportuojamos agresyvios medžiagos, ir atstumais, leidžiančiais techniškai prižiūrėti dujotiekį.
8.2.10. Dujotiekių tiesimas kartu su elektros kabeliais ir laidais, taip pat ir skirtais dujotiekiams valdyti bei techniškai prižiūrėti (jėgos, signalizacijos, dispečerio, sklendžių valdymo), turi būti numatytas pagal EĮĮT.
8.2.11. Leidžiama tiesti mažo ir vidutinio slėgio dujotiekius automobilių kelių, miesto ir pėsčiųjų tiltais. Šiuo atveju dujotiekius tiesti turi būti numatyta tose vietose, kur nėra galimybės tilto konstrukcijose kauptis dujoms (esant dujų nuotėkiui). Neleidžiama tiesti dujotiekius geležinkelio tiltais.
8.2.12. Antžeminiai dujotiekiai turi būti apsaugoti nuo atmosferinės korozijos, juos du kartus nugruntuojant ir nudažant geltonos spalvos korozijai atspariais dažais, laku arba emaliu. Antžeminiai dujotiekiai, nutiesti pastatų sienomis, gali būti dažomi tokia pačia spalva kaip sienos.
8.3. DUJOTIEKIŲ PERĖJOS PER VANDENS KLIŪTIS IR GRIOVIUS
8.3.1. Dujotiekių perėjas per vandens kliūtis, griovius ir pelkes reikia numatyti iš plieninių vamzdžių.
8.3.2. Povandeninės dujotiekių perėjos dviem linijomis turi būti numatomos, esant 75 m ir didesnio pločio vandens kliūčiai, pagal žemiausiąjį vandens lygį.
Leidžiama nenumatyti antros (rezervinės) dujotiekio linijos, tiesiant:
– žiedinius dujotiekius, jeigu, atjungus povandeninę perėją, dujų tiekimas vartotojams nebus nutrauktas;
– pramonės vartotojų atšakinius dujotiekius, jeigu šie vartotojai povandeninės perėjos remonto metu gali vartoti kitos rūšies kurą.
8.3.3. Gali būti numatyta tiesti antrą (rezervinę) liniją dujotiekiams, kurie skirti nepertraukiamai aprūpinti vartotojus dujomis, kertant mažesnio kaip 75 m pločio vandens kliūtis arba kai užliejamojo slėnio (salpos) plotis daugiau kaip 500 m, pagal aukščiausiąjį vandens lygį, esant 10% tikimybei ir užtvindymo poplūdžių vandenimis trukmei daugiau kaip 20 dienų, taip pat kertant vandens kliūtis nepastoviais krantais arba dugnu.
8.3.4. Mažiausi horizontalūs atstumai nuo povandeninių ar viršvandeninių dujotiekių perėjos per vandens kliūtis iki tiltų turi būti priimami pagal 12 lentelę.
12 lentelė. Mažiausi atstumai nuo povandeninių ar viršvandeninių dujotiekių perėjos per vandens kliūtį iki tiltų
Vandens kliūtys
Tilto tipas
Horizontalus atstumas nuo dujotiekio iki tilto, tiesiant dujotiekį, m
aukščiau tilto
žemiau tilto
nuo viršvandeninio
dujotiekio
nuo povandeninio
dujotiekio
nuo viršvandeninio
dujotiekio
nuo
povandeninio
dujotiekio
Laivybai tinkančios
Visų tipų
75
75
50
50
Laivybai netinkančios,
užšąlančios
Daugiaarkis
75
75
50
50
Laivybai netinkančios,
neužšąlančios
Daugiaarkis
20
20
20
20
Laivybai netinkančios:
mažo slėgio dujotiekiams
Vienos ir
dviejų arkų
2
20
2
10
vidutinio ir didelio slėgio
dujotiekiams
Vienos ir
dviejų arkų
5
20
5
20
8.3.5. Povandeninių dujotiekio perėjų vamzdžių sienutės storis turi būti priimamas
2 mm didesnis už skaičiuotiną, bet ne mažesnis kaip 5 mm.
8.3.6. Perėjos ribos turi būti nustatomos pagal ruožo, ribojamo aukščiausiojo vandens lygio ne žemiau kaip 10% tikimybės altitudės, ilgį. Uždarymo įtaisai turi būti įrengiami už šio ruožo ribų.
8.3.7. Atstumą tarp povandeninių lygiagrečiai nutiestų dujotiekių ašių perėjose numato projektuotojas, atsižvelgdamas į dujotiekio montavimo ir remonto darbų galimybes.
8.3.8. Dujotiekiams, tiesiamiems per vandens kliūtis, pelkėtose ir vandeningose vietovėse įtvirtinti (balastuoti) turi būti numatomi pavieniai pakabinami ar žiediniai gramzdikliai, kevaliniai gramzdikliai, ištisinės didelio svorio dangos, balastavimas panaudojant gruntą ir ankerius.
8.3.9. Projektinė balastuoto dujotiekio viršaus altitudė turi būti priimama 0,5 m žemiau, o laivybai ir plukdymui tinkamose upėse – 1 m žemiau prognozuojamojo dugno profilio, kuris nustatomas, įvertinant galimą dugno išplovimą per 25 metus užbaigus perėjos statybą.
Povandeninėse perėjose per laivybai ir plukdymui netinkamas vandens kliūtis, taip pat uolinguose gruntuose leidžiama dujotiekių vamzdžių įgilinimą sumažinti, tačiau dujotiekio balasto viršus visais atvejais turi būti žemiau galimo vandens telkinio dugno išplovimo altitudės per skaičiuotiną eksploatavimo laikotarpį.
8.3.10. Tranšėjos dugno plotis turi būti priimamas atsižvelgiant į jos kasimo būdą ir dugno grunto charakteristikas, vandens tėkmės režimą ir ar reikalingas narų darbas.
8.3.11. Visi gaminiai, naudojami dujotiekio vamzdžiams įtvirtinti (balastuoti), turi būti atsparūs cheminiam ir mechaniniam aplinkos poveikiui.
8.3.12. Betoniniai pakabinami pavieniai gramzdikliai turi būti gaminami iš labai sunkaus betono ir gelžbetonio bei kitų medžiagų, kurių tankis ne mažesnis kaip 2 200 kg/m3 (labai sunkių betonų – ne mažiau kaip 2 900 kg/m3).
Kiekvienas gramzdiklis turi būti ženklinamas nurodant gramzdiklio masę ir tūrį.
8.3.13. Betoninio gramzdiklio vardinė masė nustatoma darbo projekte.
8.3.14. Žiediniai gramzdikliai turi būti gaminami dvipusiai iš gelžbetonio ar kitų medžiagų, kurių tankis atitinka 8.3.12 p. reikalavimus.
Kiekviena gramzdiklio pusė turi būti ženklinama nurodant masę ir vamzdyno, kuriam skirtas šis gramzdiklis, išorinį skersmenį.
8.3.15. Kevaliniai gramzdikliai turi būti numatomi betoniniai, išilginių cilindrinių apvalkalų formos, šiuo atveju betonas turi atitikti 8.3.12 p. reikalavimus.
8.3.16. Tvirtinimo ankeriai gaminami iš ketaus arba plieno, užtikrinančio mechaninį atsparumą ir sudarančio galimybę juos patikimai sujungti tarpusavyje.
8.3.17. Dujotiekiams, tiesiamiems perėjos per vandens kliūtis ruožuose, turi būti numatyta izoliacijos apsauga nuo pažeidimų.
8.3.18. Ant abiejų laivybai ir plukdymui tinkamos vandens kliūties krantų turi būti numatyti navigaciniai ženklai ir žiburiai. Navigaciniai ženklai ir žiburiai turi atitikti „Vidaus vandenų laivybos taisyklių“ reikalavimus. Šie ženklai turi būti tvirtai ir patikimai įtvirtinti. Ant povandeninės perėjos ribos būtina numatyti įrengti pastovius reperius: kai vagos plotis esant žemajam vandens lygiui iki 75 m – viename upės krante, jeigu plotis didesnis kaip 75 m – abiejuose upės krantuose.
8.3.19. Viršvandeninės perėjos dujotiekio tiesimo aukštis (nuo vamzdžio arba arkinės konstrukcijos apačios) turi būti priimamas:
a) kertant griovius ir raguvas – ne mažiau kaip 0,5 m virš 5 % tikimybės aukščiausiojo vandens lygio;
b) kertant laivybai ir plukdymui netinkančias upes – ne mažiau kaip 0,2 m virš aukščiausiojo vandens lygio 2% tikimybės ir aukščiausiojo ledonešio lygio, o esant kelmų nešimui šiomis upėmis – ne mažiau kaip 1 m virš aukščiausiojo vandens lygio 1% tikimybės;
c) kertant laivybai ir plukdymui tinkamas upes – ne mažiau verčių, nustatytų laivybinių upių patilčių gabaritų ir tiltų išdėstymo pagrindinių reikalavimų projektavimo normomis.
8.4. SUSIKIRTIMAS SU GELEŽINKELIAIS IR AUTOMOBILIŲ KELIAIS
8.4.1. Dujotiekio susikirtimai su geležinkeliais ir automobilių keliais paprastai turi būti numatomi 90o kampu. Ankštumoje pagrįstais atvejais susikirtimo kampą leidžiama sumažinti iki 60o.
Atstumas nuo požeminių dujotiekių susikirtimo vietos su geležinkeliais ir automobilių keliais turi būti ne mažesnis:
a) iki viešojo naudojimo geležinkelio tiltų, vamzdžių, pėsčiųjų tunelių ir viadukų, tunelių ir AM, AI, AII, AIII, BI, BII, BIII, CII, CIII kategorijų (žr. PNT-K95 2.1 lentelę) automobilių kelių – 30 m, o iki neviešojo naudojimo geležinkelio, AIV, AV, BIV, CIV kategorijų (žr. PNT-K95 2.1 lentelę) automobilių kelių – 15 m;
b) iki geležinkelio iešmo ribos (smailės pradžios, kryžmos pabaigos, grįžtamosios srovės kabelių prijungimo prie bėgių vietos ir kitų kelio sankirtų) – 20 m;
c) iki kontaktinio tinklo atramų – 3 m.
Nurodytus atstumus leidžiama sumažinti suderinus su organizacijomis, kurioms priklauso kertamieji inžineriniai statiniai.
Signalinių ženklų (stulpelių) įrengimo būtinumą ir jų įforminimą dujotiekių perėjose per viešojo naudojimo geležinkelius nustato geležinkelius eksploatuojanti organizacija.
8.4.2. Visų slėgių požeminių dujotiekių tiesimas susikirtimuose su geležinkeliais, AI – AIV, BI-BIV, CII-CIV kategorijų automobilių keliais, taip pat automagistralėmis miesto teritorijoje, magistralinėmis gatvėmis, krašto ir rajoniniais keliais turi būti numatytas apsauginiuose dėkluose. Dujotiekių perėjų per viešojo naudojimo geležinkelius vietose turi būti numatyti metaliniai apsauginiai dėklai.
Kontrolinis vamzdelis, įrengiamas po apsauginiu gaubtu (kapa), gali būti numatytas viename apsauginio dėklo gale.
8.4.3. Apsauginių dėklų galai turi būti išvedami atstumu ne mažiau kaip:
– nuo viešojo naudojimo 1520 mm vėžės pločio geležinkelio kraštinio bėgio – 10 m;
– nuo pramonės įmonių privažiuojamojo geležinkelio kraštinio bėgio – 3 m;
– nuo kelių vandens nuvedimo įrenginio krašto (kiuvetės, griovio) – 3 m;
– nuo gatvės važiuojamosios dalies krašto – 2 m;
– nuo automobilių kelių važiuojamosios dalies krašto – 3,5 m.
Visais atvejais apsauginių dėklų galai turi būti išvesti ne mažiau kaip 2 m už sankasos papėdės ribų.
8.4.4. Dujotiekio įgilinimas po geležinkeliais ir automobilių keliais turi būti priimamas atsižvelgiant į statybos darbų būdą ir gruntų charakteristikas. Mažiausias įgilinimas nuo apsauginio dėklo viršaus iki bėgio pado arba dangos viršaus nulinių altitudžių ir iškasose, o esant sankasai – nuo sankasos papėdės turi būti numatytas:
– po viešojo naudojimo geležinkeliais – 2,0 m (1,5 m nuo geležinkelio vandens nuvedimo įrenginių), o įrengiant perėją prakalimo būdu – 3,0 m;
– po pramonės įmonių privažiuojamaisiais geležinkeliais ir automobilių keliais:
– įrengiant perėją atviros tranšėjos būdu – 1,2 m;
– įrengiant perėją prastūmimo, horizontalaus gręžimo arba skydiniu būdais – 1,5 m;
– įrengiant perėją prakalimo būdu – 2,5 m.
8.4.5. Dujotiekio perėjų per viešojo naudojimo geležinkelius plieninių dujotiekio vamzdžių sienučių storis turi būti priimamas 2 mm – 3 mm didesnis už skaičiuotinąjį.
8.4.6. Antžeminių dujotiekių tiesimo aukštis jų susikirtimo su elektrifikuotais ir neelektrifikuotais geležinkeliais, automobilių keliais, kontaktiniu troleibusų tinklu turi būti priimamas pagal 10 lentelę.
8.5. UŽDARYMO ĮTAISAI
8.5.1. Dujų srauto uždarymo įtaisai (sklendės, čiaupai, vandens užtvarai (hidrauliniai uždoriai) turi būti įrengti:
a) dujotiekio įvaduose;
b) prieš DRP, už DRP žiediniam dujotiekiui esant sistemoje su dviem ir daugiau DRP;
c) skirstomųjų dujotiekių atšakose į:
1) mikrorajonus;
2) kvartalus;
3) grupes gyvenamųjų pastatų;
(PASTABA. Gyvenamųjų pastatų grupės dydį nurodo dujų tiekimo įmonė.)
d) perėjose per vandens kliūtis, esant dviem ir daugiau gijų, taip pat vienai gijai, kai mažiausiojo vandens lygio vandens kliūties plotis ne mažiau kaip 75 m.
e) taip, kad būtų galima atjungti atskiras dujotiekio dalis.
Uždarymo įtaisų leidžiama nenumatyti prieš DRP, jeigu uždarymo įtaisas, esantis skirstomojo dujotiekio atšakoje, nutolęs nuo DRP ne daugiau kaip 100 m atstumu.
8.5.2. Dujotiekio uždarymo įtaisai gali būti įrengiami grunte, šuliniuose, antžeminėse spintose arba aptvaruose, taip pat ant pastatų sienų. Įrengiant požeminių dujotiekių sklendes grunte, su vamzdžiu jos sujungiamos privirinant, o jų valdymas turi būti išvestas į žemės paviršių po apsauginiu gaubtu (kapa).
8.5.3. Uždarymo įtaisai turi būti numatomi valdyti ir techniškai prižiūrėti patogioje vietoje.
8.5.4. Šuliniuose turi būti numatyti kompensavimo įtaisai, sudarantys galimybę montuoti ir demontuoti uždarymo įtaisus.
8.5.5. Šuliniai turi būti numatyti ne arčiau kaip 2 m nuo sklypo statybos ribos ir pramonės įmonės teritorijos aptvaro.
Vietose, kur nevažinėja transportas ir nevaikšto žmonės, šulinių liukai turi būti numatyti virš žemės paviršiaus.
8.5.6. Uždarymo įtaisai, numatyti įrengti ant pastatų sienų, turi būti išdėstomi iki durų ir varstomų langų angų atstumu ne mažesniu kaip:
– mažo slėgio dujotiekiui horizontaliai – 0,5 m;
– vidutinio slėgio dujotiekiui horizontaliai – 1 m;
– didelio slėgio dujotiekiui horizontaliai – 5 m.
Įrengiant uždarymo įtaisus aukščiau kaip 2,2 m, turi būti numatytos nedegių medžiagų aikštelės su kopėčiomis.
8.5.7. Uždarymo įtaisai skirstomuosiuose žiediniuose dujotiekiuose, nutiestuose per pramonės ar kitų įmonių teritorijas, turi būti įrengiami už tų įmonių teritorijų ribų.
8.5.8. Uždarymo įtaisai, numatyti įrengti pagal 8.5.1 p. dujotiekių perėjose per vandens kliūtis, turi būti įrengiami krantuose, ne žemiau aukščiausiojo vandens lygio, esant 10% tikimybės ir aukščiau ledonešio lygio. Šiuo atveju žiediniuose dujotiekiuose uždarymo įtaisai turi būti numatyti abiejuose upės krantuose, o pavieniuose atšakiniuose dujotiekiuose – viename krante prieš perėją (pagal dujų tekėjimo kryptį).
8.5.9. Uždarymo įtaisai, dujų tiekimo įmonės sprendimu numatyti įrengti perėjose per geležinkelius, turi būti išdėstomi:
– atšakiniuose dujotiekiuose – ne toliau kaip 1 000 m prieš perėją (pagal dujų tekėjimo kryptį);
– žiediniuose dujotiekiuose – abiejose perėjos pusėse ne toliau kaip 1 000 m nuo perėjos.
8.5.10. Įrengti uždarymo įtaisus DRP įvadiniuose ir išvadiniuose dujotiekiuose turi būti numatyta ne arčiau kaip 5 m ir ne toliau kaip 100 m atstumu nuo DRP pastato.
DRP, įrengtų pastatų priestatuose ir spintose, uždarymo įtaisus leidžiama numatyti mažesniu kaip 5 m atstumu nuo DRP pastato, priežiūrai patogioje vietoje.
8.6. DUJOTIEKIŲ ĮTAISAI
8.6.1. Kontrolinių vamzdelių, kontrolės matavimo taškų kontaktų, kondensato rinktuvų atšakinių vamzdelių, vandens užtvarų (hidraulinių uždorių) vandens šalinimo vamzdelių ir armatūros apsaugai nuo mechaninių pažeidimų turi būti numatyti apsauginiai gaubtai (kapos), kuriuos būtina įrengti ant betoninių, gelžbetoninių ar kitokių pagrindų, išlaikančių stabilumą ir neleidžiančių jiems nusėsti.
8.6.2. Šuliniai dujotiekio uždarymo įtaisams montuoti turi būti numatyti iš nedegių, vandeniui ir biologinėms medžiagoms atsparių medžiagų. Šulinių konstrukcija ir medžiagos turi būti priimami atsižvelgiant į tai, kad į juos nepatektų gruntinis vanduo.
Išorinis šulinio sienučių paviršius turi būti padengtas hidroizoliacinėmis medžiagomis.
8.6.3. Vietose, kur dujotiekis kerta šulinio sienutes, turi būti numatyti apsauginiai dėklai.
8.6.4. Dujotiekio įtaisų vietai nustatyti būtina įrengti atpažinimo ženklus.
9. DUJŲ REGULIAVIMO PUNKTAI (DRP)
9.1. DRP ĮRENGIMAS
9.1.1. Skirstomajame dujotiekyje reikiamam dujų slėgiui sumažinti ir palaikyti turi būti numatyti DRP.
9.1.2. DRP atsižvelgiant į paskirtį ir techninį pagrįstumą įrengiami:
– atskirai stovinčiuose pastatuose;
– pastatų priestatuose ir spintose.
9.1.3. Atskirai stovintys DRP (įskaitant spintinius DRP, montuojamus ant atramų) miestuose, miesteliuose ir kaimuose turi būti statomi želdinių zonoje, gyvenamųjų kvartalų viduje, atstumais ne mažesniais kaip nurodyti 13 lentelėje.
13 lentelė. Mažiausi horizontalūs atstumai nuo atskirai stovinčių DRP iki pastatų ir statinių
Dujų slėgis įėjime į DRP, bar
Horizontalūs atstumai nuo atskirai stovinčių DRP iki:
pastatų ir inžinerinių
statinių (tinklų), m
geležinkelių (iki artimiausiojo bėgio), m
automobilių kelių (iki kelkraščio), m
elektros oro linijų,
m
Iki 5
7
7
3
Ne mažiau kaip atramos aukštis
Daugiau kaip 5 iki 16
15
15
8
Ne mažiau kaip atramos aukštis
PASTABA. Nurodyti atstumai nuo išorinių DRP pastato sienų arba spintos; jei įrenginiai išdėstyti lauke – nuo jų aptvaro krašto.
9.1.4. Spintiniai DRP iki 50 m3/h galios gali būti įrengiami ant išorinių ne mažesnio kaip IV, V atsparumo ugniai, o daugiau kaip 50 m3/h galios – ant III atsparumo ugniai pastatų sienų. Slėgis įėjime į DRP – iki 5 bar.
Įrengiant iki 50 m3/h galios spintinį DRP ant (prie) sienos, horizontalus atstumas nuo spintos iki lango, durų ir kitų angų turi būti ne mažesnis kaip 0,2 m, vertikalus atstumas – ne mažesnis kaip 1,0 m. Įrengiant daugiau kaip 50 m3/h galios spintinį DRP ant (prie) sienos, horizontalus ir vertikalus atstumai nuo spintos iki langų, durų ir kitų angų turi būti ne mažesnis kaip 1,0 m. Šiais atvejais neleidžiama naudoti ketinių uždaromųjų įtaisų, slėgis turi būti ne didesnis kaip 5 barai.
9.1.5. Atskirai stovintys DRP pastatai turi būti vienaaukščiai I ir II atsparumo ugniai.
Sienos, skiriančios DRP patalpas, turi būti numatytos I atsparumo ugniai ir nelaidžios dujoms. Plytų mūro pertvaros turi būti iš abiejų pusių tinkuotos.
Įrengti dūmų ir vėdinimo kanalus DRP pastatų pertvarose neleidžiama.
Atskirai stovinčių DRP reguliatorių patalpos turi atitikti A kategorijos pavojingumo gaisrui arba sprogimui kilti patalpų reikalavimus pagal RSN 133-91.
9.1.6. DRP patalpos turi būti šildomos, numatant vietinio arba centralizuoto šildymo sistemą.
Įrengiant DRP vietinį šildymą, šildymo prietaisas įrengiamas izoliuotoje patalpoje, turinčioje atskirą išėjimą iš patalpų, atskirtoje nuo technologinių, taip pat kitų DRP patalpų aklinomis nepraleidžiančiomis dujų ir priešgaisrinėmis ne mažiau kaip 2,5 h atsparumo ugniai sienomis.
9.1.7. Spintinių DRP šildymo tipą nurodo dujų tiekimo įmonė dujofikavimo techninėse sąlygose. Šildymas turi būti įrengtas taip, kad nesukeltų sprogimo ir gaisro kilimo pavojaus.
9.1.8. Visose DRP patalpose turi būti numatytas natūralus ir dirbtinis apšvietimas bei natūrali nuolatos veikianti ventiliacija, užtikrinanti oro pasikeitimą ne mažiau kaip tris kartus per valandą.
9.1.9. Reguliatorių patalpų sienas kertančios komunikacijos, einančios į kitos kategorijos patalpas, turi būti užsandarintos riebokšliais arba kitais dujų nepraleidžiančiais sandarikliais.
9.2. DRP ĮRENGINIAI
9.2.1. Dujų reguliavimo punkte turi būti įrengta: filtrai, apsauginis uždarymo vožtuvas (AUV), dujų slėgio reguliatorius, apsauginis išmetimo vožtuvas (AIV), uždarymo įtaisai, matavimo priemonės (MP), taip pat, jeigu reikia, apylankiniai dujotiekiai, skaitiklis bei distancinio duomenų perdavimo priemonės. Apylankinio dujotiekio įrengimo būtinumą nurodo dujų tiekimo įmonė dujofikavimo techninėse sąlygose.
AIV spintiniame DRP leidžiama iškelti už spintos ribų.
Leidžiama nenumatyti AIV iki 100 m3/h galios spintiniuose DRP.
9.2.2. Įrengiant apylankinį dujotiekį, ant jo turi būti sumontuoti paeiliui du uždarymo įtaisai.
Apylankinio dujotiekio skersmuo turi būti ne mažesnis už dujų slėgio reguliatoriaus vožtuvo lizdo skersmenį.
Daugiau kaip 5 bar įėjimo dujų slėgio ir daugiau kaip 5 000 m3/h galios DRP vietoje apylankinio dujotiekio turi būti numatyta įrengti rezervinė reguliavimo linija.
9.2.3. DRP slėgio reguliatorius turi būti parenkamas pagal vartotojų didžiausią skaičiuojamąjį dujų suvartojimą ir reikalingą slėgio sumažinimą. Dujų slėgio reguliatoriaus galia turi būti priimama 15%–20% didesnė už didžiausią skaičiuojamąjį dujų suvartojimą.
9.2.4. AUV turi būti įrengiamas prieš slėgio reguliatorių. AIV turi būti įrengiamas už reguliatoriaus, o esant dujų apskaitos prietaisui – už jo.
Prieš AIV turi būti numatytas uždarymo įtaisas.
9.2.5. Dujų kiekis, kurį turi išmesti AIV, turi būti nustatomas:
9.2.5.1. Jeigu prieš slėgio reguliatorių yra AUV – pagal formulę:
(3)
čia:
Q – dujų kiekis, kurį turi išmesti AIV per vieną valandą (esant 0oC ir 1,013 2 bar), m3/h; Qd – skaičiuojamoji dujų slėgio reguliatoriaus galia (esant 0oC ir 1,013 2 bar), m3/h.
9.2.5.2. Jeigu reikia DRP lygiagrečiai įrengti kelis slėgio reguliatorius, išmetamų AIV dujų kiekis turi būti apskaičiuojamas pagal formulę:
(4)
čia:
Q' – suminis dujų kiekis, kurį turi išmesti AIV per valandą (esant 0oC ir 1,013 2 bar), m3/h;
n – dujų slėgio reguliatorių skaičius, vnt.;
Q – kiekvieno reguliatoriaus dujų kiekis, kurį turi išmesti AIV per valandą (esant 0oC ir 1,013 2 bar), m3/h.
9.2.6. DRP turi būti numatyta įrengti rodmeninius matavimo prietaisus ir registratorius įtekančių ir ištekančių dujų slėgiui ir temperatūrai matuoti. Spintiniuose DRP leidžiama neįrengti registratorių.
Leidžiama neįrengti dujų slėgio registratorių DRP, jeigu jie įeina į automatinio technologinių procesų valdymo ir telemechanikos sistemų sudėtį ir atsižvelgiant į jų funkcinę paskirtį bei vietą dujų tiekimo sistemoje, suderinus su dujų įrenginių priežiūros institucijomis.
DRP, kuriuose nėra dujų kiekio apska …
DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.