LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS MINISTRO LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS MINISTRO į s a k y m a s DĖL „nordbalt“ jungties statybos klaipėdos apskrityje SPECIALIOJO PLANO PATVIRTINIMO 2012 m. balandžio 27 d. Nr. 1-79 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617; 2006, Nr. 66-2429) 18 straipsniu, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (Žin., 1994, Nr. 96-1872; 2001, Nr. 35-1161; 2011, Nr. 74-3548, Nr. 163-7744) 11 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 1131 „Dėl Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos aprašo patvirtinimo ir kai kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų pripažinimo netekusiais galios“ (Žin., 2011, Nr. 120-5657) 17 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 15 d. nutarimo Nr. 416 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo įgyvendinimo“ (Žin., 2004, Nr. 57-1989; 2009, Nr. 114-4860; 2010, Nr. 104-5377) 5 punktu ir atsižvelgdamas į Infrastruktūros plėtros (šilumos, elektros, dujų ir naftos tiekimo tinklų) specialiųjų planų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 1-10/D1-61 (Žin., 2011, Nr. 11-487 ), 30.1 punktą bei į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos teigiamą išvadą (2012 m. vasario 20 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas Nr. TP5-1): 1. T v i r t i n u „NordBalt“ jungties statybos Klaipėdos apskrityje specialųjį planą (priedai Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3). 2. N u s t a t a u, kad šio įsakymo 1 punktu patvirtinto specialiojo plano sprendiniai, susiję su miško žemės pavertimu kitomis naudmenomis, įsigalioja nuo sprendimo paversti miško žemę kitomis naudmenomis, nurodyto šio įsakymo 3 punkte, įsigaliojimo dienos. 3. N u s p r e n d ž i u paversti miško žemę kitomis naudmenomis Klaipėdos miesto savivaldybėje 0,1 ha pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos pažymą Nr. 30656 (priedas Nr. 4), Klaipėdos r. savivaldybėje 0,06 ha pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos pažymą Nr. 30899 (priedas Nr. 5), Neringos savivaldybėje 3,88 ha pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos pažymą Nr. 30654 (priedas Nr. 6). 4. Į p a r e i g o j u AB „Litgrid“ už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 296 101 Lt kompensaciją. 5. N u s t a t a u, kad sprendimas dėl miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis, nurodytas šio įsakymo 3 punkte, įsigalioja Lietuvos Respublikos Vyriausybei Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka patikslinus Neringos ir Klaipėdos miesto savivaldybių valstybinės reikšmės miškų plotų schemas. 6. N u s t a t a u, kad šis įsakymas be „NordBalt“ jungties statybos Klaipėdos apskrityje specialiojo plano oficialiai skelbiamas „Valstybės žiniose“, o įsakymas su šiuo planu – „Valstybės žinių“ interneto puslapyje (www.valstybes-zinios.lt). Energetikos ministras                                                         Arvydas Sekmokas _________________ (žemėlapiai) SWECO LIETUVA __________________________________________________________________________ TURINYS 1. ĮVADAS 1.1. Teritorijų planavimo dokumentas 1.2. Planavimo pagrindas 1.3. Planavimo tikslai ir uždaviniai 1.4. Planavimo lygmuo 1.5. Planuojama teritorija 1.6. Planavimo organizatorius 1.7. Plano Rengėjas 2. BENDROJI DALIS 3. SPECIALIOJO PLANAVIMO SPRENDINIŲ RENGIMAS 3.1. Esamos būklės analizė 3.1.1. Planuojamos jungties vieta energetikos sistemoje 3.1.2. Elektros perdavimo sistemos tinklų plėtros poreikis ir galimybės 3.1.3. NordBalt projektas 3.1.3.1. Techninė informacija 3.1.3.2. Geografinė padėtis 3.1.3.3. Klimatinės sąlygos 3.1.3.4. Reljefas 3.1.3.5. Paviršinio vandens telkiniai 3.1.3.6. Inžinerinės geologinės ir hidrogeologinės sąlygos 3.1.3.7. Žemės gelmių ištekliai 3.1.3.8. Kraštovaizdis 3.1.3.9. Biologinė įvairovė ir saugomos teritorijos 3.1.3.10. Kultūros paveldas 3.1.3.11. Inžinerinė ir susisiekimo infrastruktūra 3.1.3.12. teritorijų planavimo dokumentų vertinimas 3.1.3.13. Kartografinis pagrindas 3.1.3.14. Duomenų analizė 3.2. SPECIALIOJO Plano sprendiniai 3.2.1. Bendrieji duomenys 3.2.2. Jungties trasos vieta 3.2.3. Jungties trasai rezervuojama teritorija 3.2.4. Kabelio tiesimo technologija 3.2.5. Gyventojų sveikata 3.2.6. Žemėnauda 3.2.7. Saugomos teritorijos 3.2.8. Žemės gelmės ir naudingųjų iškasenų plotai 3.2.9. Kultūros paveldo teritorijos 3.2.10. Miškai 3.2.11. Paviršinio vandens telkiniai 3.2.12. Inžinerinės infrastruktūros ir susisiekimo komunikacijų objektai 3.2.13. Pasienio ruožas ir valstybės sienos apsaugos bei pasienio juosta 4. SPECIALIOSIOS ŽEMĖS IR MIŠKO NAUDOJIMO SĄLYGOS 5. LITERATŪROS SĄRAŠAS „NordBalt“ jungties statybos Klaipėdos apskrityje specialusis planas 10093-00(01)-STP-S.AR Lapas 1 Lapų 59 Laida 0 2012 1. ĮVADAS Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (Žin., 2002, Nr. 56-2224) 11 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617) 5 straipsnio 4 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 416 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo įgyvendinimo“ (Žin., 2004, Nr. 57-1989) 5 punktu, Nacionalinės energetikos strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. X-1046 (Žin., 2007, Nr. 11-430), 13 punkto 6 papunkčiu, Infrastruktūros plėtros (šilumos, elektros, dujų ir naftos tiekimo tinklų) specialiųjų planų rengimo taisyklių patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 4-240/D1-330 (Žin., 2004, Nr. 97-3589) 13 punktu ir siekdamas įgyvendinti Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo 2008-2012 metų plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 27 d. nutarimu Nr. 1442 (Žin., 2008, Nr. 4-131), 2.1 priemonę, Lietuvos Respublikos energetikos ministras 2010 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. 1-51 „Dėl 110 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda – „Marios“ 3 ir „NordBalt“ jungties statybos specialiųjų planų rengimo“ nusprendė pradėti rengti 110 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda – „Marios“ 3 ir „NordBalt“ jungties statybos Klaipėdos apskrityje specialiuosius planus ir leido AB „Lietuvos energija“ atlikti planavimo organizatoriaus funkcijas rengiant šiuos planus. 1.1. TERITORIJŲ PLANAVIMO DOKUMENTAS „NordBalt“ jungties statybos Klaipėdos apskrityje specialusis planas (toliau – Specialusis planas). 1.2. PLANAVIMO PAGRINDAS Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 23 d. įsakymas Nr. 1-51 „ Dėl 110 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda – „Marios“ 3 ir „NordBalt“ jungties statybos specialiųjų planų rengimo“. 1.3. PLANAVIMO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI Tikslai: 1. Įgyvendinti Nacionalinės energetikos strategijoje [2] numatytą strateginį tikslą – kompleksiškai integruoti Lietuvos elektros energijos sistemą į ES elektros energijos sistemas ir ES elektros energijos rinką, sujungiant Lietuvos aukštos įtampos elektros tinklus su Švedijos tinklais. 2. Padidinti energijos tiekimo abiejose jungties pusėse saugumą, sujungti Baltijos šalių energetikos sistemas, kurios šiuo metu yra izoliuotos nuo likusios Europos Sąjungos, padidinti abiejų šalių sistemų patikimumą, pagreitinti regione energijos rinkos kūrimo procesus. 3. Parinkti tinkamiausią „NordBalt“ jungties statybos variantą, įvertinti trasos ir jos įrenginių statybos bei eksploatacijos galimumą pasirinktoje vietoje. 4. Rezervuoti teritorijas planuojamos „NordBalt“ jungties statybos plėtrai, nustatyti jų naudojimo, tvarkymo, apsaugos priemones ir kitus reikalavimus. Uždaviniai: 1. Įgyvendinti Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo (generalinio) plano techninės infrastruktūros elektros tinklų perspektyvinės schemos sprendinius, Nacionalinės energetikos strategijos [2] uždavinius. 2. Parengti „NordBalt“ jungties įrengimo Klaipėdos apskrityje specialiojo teritorijų planavimo dokumentus Klaipėdos ir Neringos miestų bei Klaipėdos rajono savivaldybių teritorijose. 3. Užtikrinti darnią elektros perdavimo tinklų plėtrą įvertinant teritorijų urbanistinę struktūrą, parengtus ir rengiamus teritorijų planavimo dokumentus, šių teritorijų infrastruktūros sistemą ir kitą informaciją. 4. Identifikuoti „NordBalt“ jungties įrengimui reikalingas teritorijas, suformuluoti reikalavimus joms naudoti, tvarkyti ir saugoti. Nustatyti priemones gamtos ir kultūros vertybėms išsaugoti. 1.4. PLANAVIMO LYGMUO Nacionalinis. 1.5. PLANUOJAMA TERITORIJA Klaipėdos miesto savivaldybė Klaipėdos rajono savivaldybė Neringos savivaldybė Lietuvos Respublikos teritoriniai vandenys 1.6. PLANAVIMO ORGANIZATORIUS LITGRID AB. Iki 2010-12-01 – AB „Lietuvos energija“, iki 2011-03-14 – LITGRID turtas AB. 1.7. PLANO RENGĖJAS UAB „Sweco Lietuva“. TEKSTE NAUDOJAMOS SANTRUMPOS Santrumpa Santrumpos išaiškinimas NordBalt jungtis 300 kV nuolatinės srovės tarpsisteminės jungties elektros kabelis nuo 330/110/10 kV Klaipėdos TP iki 400 kV Nybro TP (Švedijos Karalystė) ir keitiklių stotys prijungtos prie šių pastočių Specialusis planas „Nordbalt“ jungties statybos Klaipėdos apskrityje specialusis planas TPL Teritorijų planavimas LR Lietuvos Respublika AB Akcinė bendrovė LITGRID AB Lietuvos elektros energijos perdavimo sistemos operatorius (PSO), valdantis elektros energijos perdavimo srautus ir užtikrinantis stabilų visos šalies elektros energijos sistemos darbą. Iki 2010-1201 d. – AB „Lietuvos energija“, iki 2011-03-14 – LITGRID turtas AB OL Elektros oro linija – elektros inžinerinis tinklas, skirtas elektrai persiųsti atvirame ore nutiestais neizoliuotais arba izoliuotais prie atramų izoliatoriais pritvirtintais laidais [50] KL Kabelių linija – elektrai perduoti skirta elektros inžinerinio tinklo dalis, kurią sudaro vienas ar keli lygiagretūs požeminiai kabeliai [50] kV Kilovoltas Klaipėdos TP 330/110/10 kV Klaipėdos transformatorių pastotė EIĮT Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklės, Elektros įrenginių relinės apsaugos ir automatikos įrengimo taisyklės ir Skirstyklų ir pastočių elektros įrenginių įrengimo taisyklės SPV Sprendinių poveikio vertinimas pav Poveikio aplinkai vertinimas PŪV Planuojama ūkinė veikla RAAD Regiono aplinkos apsaugos departamentas 2. BENDROJI DALIS „NordBalt“ jungties statybos Klaipėdos apskrityje nacionalinio lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentas rengiamas vadovaujantis LR energetikos ministro 2010-02-23 įsakymu Nr. 1-51 „Dėl 110 kV elektros perdavimo linijos „Klaipėda – Marios 3“ ir „NordBalt“ jungties statybos specialiųjų planų rengimo“ (Žin., 2010, Nr. 25-1192), specialiojo planavimo programa, planavimo sąlygomis nacionalinio lygmens specialiesiems planams rengti [44] (2.1 lentelė) bei planavimo sąlygomis valstybės institucijų ir įstaigų, ketinančių dalyvauti konsultavimosi procedūrose [62] (2.2 lentelė). 2.1 lentelė. Planavimo sąlygų, kurias išdavė valstybės institucijos, sąrašas Pavadinimas Data Rašto Nr. LR ūkio ministerija 2010-12-02 Nr. (23.12-71)-3-6867 (Prašymą dėl planavimo sąlygų persiuntė pagal kompetenciją nagrinėti LR energetikos ministerijai LR energetikos ministerija 2010-12-23 Nr. (11.7-13)-3-3600 LR aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamentas 2010-10-12 Nr. (14-1)-D8-9578 LR kultūros ministerija 2010-12-15 Nr. S2-3314 2.2 lentelė. Planavimo sąlygų, kurias išdavė valstybės institucijos ir įstaigos, ketinančios dalyvauti konsultavimosi procedūrose, sąrašas Pavadinimas Data Rašto Nr. Nacionalinė žemės tarnyba prie LR žemės ūkio ministerijos 2010-12-08 Nr. 4B-(8.2)-5779 Klaipėdos m. savivaldybės administracijos Architektūros ir miesto planavimo skyrius 2010-12-14 Nr. AR9-64 Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrius 2010-12-03 Nr. 2010.475 Neringos savivaldybės administracija 2011-02-14 2010-09-30 Nr. (4.16)V15-366 Nr. A10/73 Klaipėdos visuomenės sveikatos centras 2010-12-06 Nr. (7.5)-V4-3896 Kultūros paveldo departamento prie LR kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinis padalinys 2010-11-30 Nr. (12.12)SSK1-157 Lietuvos automobilių kelių direkcija prie LR susisiekimo ministerijos 2010-09-23 2010-12-07 Nr. PS-269 (6.6)2-6751 AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2010-09-16 Nr. 2-4599 Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2010-12-03 Nr. (21)-14-5633 AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ 2010-12-20 2010-12-13 Nr. 10710-4114 Nr. TS-10-17-4044/1 AB „Lietuvos dujos“ 2010-12-01 Nr. 896 AB „ORLEN Lietuva“ 2010-10-28 Nr. D2(11.6-7)-17717 AB „Klaipėdos energija“ 2010-12-09 Nr. R-22-417 Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyrius 2010-09-15 Nr. 1-13-1318(1.10) (Specialiųjų sąlygų neturi) Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Neringos priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba 2010-09-17 Nr. 1-18-18 (Specialiųjų sąlygų neturi) Infrastruktūros plėtros (šilumos, elektros, dujų ir naftos tiekimo tinklų) specialiųjų planų rengimo taisyklių [44] 16.2.3. punktas teigia, kad plano rengimo etape „atliekamas Plano sprendinių strateginis pasekmių aplinkai vertinimas, jei tai nustatyta įstatymuose ir kituose teisės aktuose“. Rengiant Specialųjį planą buvo vadovautąsi Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo [52] 3.4. punktu, kuris numato, kad strateginis pasekmių aplinkai vertinimas (toliau – SPAV) neatliekamas rengiant ir tvirtinant „<...> teritorijų planavimo dokumentus, kurių sprendiniuose numatomas tik vienas ūkinės veiklos objektas“. Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo vadovo [69] 4.4. skyriuje „SPAV teisės aktų taikymo išimtys“ teigiama, kad „<... > pagal planuojamos ūkinės veiklos apibrėžimą, pateiktą Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme, ir pagal bendrą praktiką, vienas planuojamos ūkinės veiklos objektas suprantamas kaip vienos rūšies ūkinė veikla <..>„. Konkrečiu atveju planuojamas būtent vienos rūšies objektas, todėl, vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais, strateginis pasekmių aplinkai vertinimas nebuvo atliekamas. Vadovaujantis LR planuojamos ūkinės veiklos (toliau tekste – PŪV) poveikio aplinkai vertinimo (toliau tekste – PAV) įstatymu [21] „NordBalt“ jungties statybai poveikio aplinkai procedūros netaikomos. Tai patvirtina ir LR aplinkos ministerijos 2010-10-12 išduotų planavimo sąlygų 6.2 punktas, kur teigiama, kad „pagal LR planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą (Žin., 1996, Nr. 82-1965; 2005, Nr. 84-3105) poveikio aplinkai procedūros netaikomos“. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie LR aplinkos ministerijos 2009-06-05 raštu Nr. V3-10.7-922 „Dėl planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo išvados“ pateikė planuojamai ūkinei veiklai – požeminės (sausumoje)/povandeninės elektros energijos perdavimo linijos statyba, eksploatavimas, elektros energijos perdavimas – išvadą: planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimas negali daryti reikšmingo poveikio „Natura 2000“ teritorijai ir šiuo atžvilgiu neprivaloma atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo. Konkretizavus Specialiojo plano sprendinius, vadovaujantis Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo tvarkos aprašu [53], parengta sprendinių poveikio vertinimo (toliau tekste – SPV) ataskaita, kurioje įvertinta planuojamų sprendinių atitiktis planavimo tikslams, išduotoms planavimo sąlygoms, nurodytas ryšys su galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais, įvertinta „status quo“ situacija, numatytas sprendinių teigiamas ar neigiamas, trumpalaikis ar ilgalaikis poveikis pagal vertinimo aspektus ir sąlygas, neigiamą poveikį mažinančios priemonės. Per visą Specialiojo planavimo dokumento rengimo laikotarpį iki baigiamojo susirinkimo-konferencijos ir jos metu vyko teritorijų planavimo viešumą užtikrinančios procedūros. Visuomenė ir suinteresuotos valstybės institucijos Planavimo organizatoriui ar plano Rengėjui raštu galėjo teikti pasiūlymus dėl rengiamo dokumento. Visi pasiūlymai buvo renkami, registruojami, svarstomi ir vertinami. Atlikus teritorijų planavimo viešumą užtikrinančias procedūras parengta pasiūlymus apibendrinanti medžiaga. „NordBalt“ jungties specialiojo plano sprendiniai buvo parengti ir paviešinti 2011 m. vasario mėn. pabaigoje. Viešinimo metu, 2011-04-19 buvo gautas VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos planavimo pasiūlymas Nr. UD-9.6.3.-1689 pakoreguoti elektros kabelio trasą, apeinant pietinėje uosto dalyje suplanuotą mažųjų laivelių prieplauką iš pietų. Šis pasiūlymas, kartu su kitais, buvo pristatytas visuomenei 2011-05-19 įvykusiame baigiamajame susirinkime. 2011-06-02 Planavimo organizatorius raštu Nr. SD-2041 minėtą pasiūlymą atmetė ir pateikė sprendinį derinti planavimo sąlygas specialiojo teritorijų planavimo dokumentui rengti išdavusiomis institucijomis (2.1, 2.2 lentelės). Suderintas specialusis planas 2011-08-26 pateiktas Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, kuri 2011-09-13 pateikė teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. TP5-19, kuriuo tvirtinančiai institucijai Specialųjį planą siūlė tvirtinti. VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija 2011-06-16 raštu Nr. UD-9.6.3.2496 ir 2011-11-14 raštu Nr. UD-9.1.6.-4652 pateikė papildomą informaciją, kurią įvertinęs, Planavimo organizatorius nusprendė pakeisti Specialiuoju planu suplanuotą kabelio trasą Kuršių marių kirtimo vietoje. Atsižvelgiant į tai, Specialiojo plano sprendiniai pakoreguoti ir buvo teikiami iš naujo derinti planavimo sąlygas nacionalinio lygmens specialiajam planui išdavusioms institucijoms. Įvertinant tai, kad buvo pakoreguoti „NordBalt“ jungties statybos Klaipėdos apskrityje specialiojo plano sprendiniai ir tai, kad nuo 2011-04-27 LR Vyriausybės nutarimo Nr. 967 [52] 3.4 punktas neteko galios, buvo atlikta Specialiojo plano SPAV atranka dėl SPAV reikalingumo. Nacionalinio lygmens Specialiojo plano vertinimo subjektai Aplinkos ministerija (2012-01-26 raštas Nr. (14-1)-D8-840), Sveikatos apsaugos ministerija (2012-01-26 raštas Nr. (1.20)10-779), Saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos (2012-01-25 raštas Nr. (4)-V3-178 (7.15)), Kultūros ministerija (2012-01-23 raštas Nr. S2-192) konstatavo, kad SPAV neprivalomas. Vadovaujantis subjektų išvadomis dėl informacijos atrankai, Planavimo organizatorius priėmė sprendimą SPAV neatlikti. 3. SPECIALIOJO PLANAVIMO SPRENDINIŲ RENGIMAS 3.1. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ Esamos būklės analizės stadijoje specialiojo plano Rengėjas, kartu su Planavimo organizatoriumi, įvertino planuojamoje teritorijoje esančių elektros energijos perdavimo tinklų plėtros galimybes. Buvo įvertinti faktoriai, galintys įtakoti trasos trajektoriją, analizuota esama informacija ir identifikuojami probleminiai planuojamos teritorijos arealai. Tuo pat metu įvertinti planuojamoje teritorijoje galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai. 3.1.1. PLANUOJAMOS JUNGTIES VIETA ENERGETIKOS SISTEMOJE Strateginiai LR energetikos projektai žymi esmines energetines permainas. Lietuva siekia integruoti šalies energetiką į Vakarų energetines sistemas ir taip didinti šalies energetinę nepriklausomybę. Tai didžiulis iššūkis, nes Lietuva tuo pat metu privalo įgyvendinti ne vieną, bet kelis strateginius projektus iš karto: pastatyti elektros jungtis su Švedija ir Lenkija, naują atominę elektrinę ir sukurti bendrą Baltijos šalių elektros rinką. LR Seimas vadovaudamasis LR energetikos įstatymo [13] 9 straipsniu ir vertindamas • pastarojo laikotarpio Europos Sąjungos valstybių narių bei Europos Komisijos iniciatyvas dėl Europos Sąjungos energetikos politikos, • išliekančią ir galbūt dar didėsiančią Lietuvos priklausomybę nuo tiekiamų iš Rusijos energetinių išteklių, • strateginės partnerystės tarptautiniame lygmenyje, energetikos srityje, svarbą ir pastarojo laikotarpio iniciatyvas ją įgyvendinti konkrečiais energetinės infrastruktūros projektais (taip pat ir Baltijos valstybių regione) 2007 m. patvirtino Nacionalinės energetikos strategiją [2]. Tai dokumentas, nusakantis mūsų šalies energetikos perspektyvas ir tikslus iki 2025 m. Dokumente numatyta siekti ekonomiškai pagrįstomis ir vartotojams prieinamomis kainomis patikimai ir saugiai aprūpinti energija šalies gyventojus ir visas ūkio šakas. Strategijoje nurodyta, kad Lietuvos interesus regione apima siekis plėtoti bendrą Baltijos šalių elektros energijos rinką, parengti bendrą elektros tinklo strategiją su Latvija ir Estija, Lietuvos elektros tinklus sujungti su Skandinavijos šalių ir Lenkijos tinklais, taip integruoti Baltijos šalių elektros energijos rinką į Europos Sąjungos šalių rinkas (3.1 paveikslas): 3.1 paveikslas Šiaurinės Europos dalies elektros energetikos tinklai 3.1.2. ELEKTROS PERDAVIMO SISTEMOS TINKLŲ PLĖTROS POREIKIS IR GALIMYBĖS Bendradarbiavimas tarp Baltijos jūros regiono šalių plečiamas daugelyje sričių, įskaitant ir energetikos sektorių. Nustatyta, kad didesnė elektros perdavimo jungčių galia yra vienas iš sprendimų siekiant efektyviai paskirstyti elektros generavimo galią tarp ES šalių bei didinti elektros rinkų efektyvumą. 2004 m. atlikta pirminė galimybių studija „SwindLit“, kurios metu ištirtos techninės ir ekonominės galimybės tarp Švedijos ir Lietuvos nutiesti aukštos įtampos nuolatinės srovės (HVDC) jungtį. Šioje studijoje buvo nagrinėjama galimybė prie linijos prijungti vieną ar daugiau jūrinių vėjo jėgainių parkų. Studijos metu nustatyta, kad projektas yra ekonomiškai pagrįstas, todėl rekomenduota atlikti papildomą galimybių studiją, siekiant nuodugniau ištirti techninius bei ekonominius projekto aspektus. 2007 m. AB „Lietuvos energija“ pavedimu bendrovė Sweco International ir Affarsverket Svenska Kraftnat atliko galimybių studiją dėl tarpsisteminės jungties tarp Švedijos ir Lietuvos tiesimo. Pagrindinis šios studijos tikslas buvo įvertinti elektros perdavimo linijos tiesimo galimybę rinkos, technologijų bei aplinkos atžvilgiais. Studijos metu taip pat paruošta techninė užduotis jūros dugnui ištirti. Atliktos studijos metu išsiaiškinta, kad jungtis teigiamai įtakotų abi rinkas ir būtų naudinga abejoms valstybėms. 2010 m. kovo 18 d. AB „Lietuvos energija“ ir Affarsverket Svenska Kraftnat pasirašė bendradarbiavimo susitarimą dėl „NordBalt“ projekto įgyvendinimo. Sutartyje numatyta, kad šalių bendradarbiavimas apims jungties planavimo ir statybos etapus, o jungties statybos metu sukurta infrastruktūra šalims priklausys atskirai – AB „Lietuvos energija“ priklausys srovės keitiklis Klaipėdos pastotėje, kabelis nuo Klaipėdos TP iki jūros ir 50% jūrinio kabelio. Atitinkama kabelio dalis ir jungties infrastruktūra Švedijos pusėje priklausys Svenska Kraftnat. Susitarime išdėstytos sąlygos dėl jungties finansavimo ir dėl 131 mln. eurų (452,3 mln. litų) ES paramos, skiriamos jungties statybai, panaudojimo sąlygų ir tvarkos. Tarpsisteminės jungtys su Lenkija ir Švedija atvers kelius rinkos plėtrai ir jos konkurencingumui, padidins energijos tiekimo patikimumą, sumažins galios rezervų poreikius (EURELECTRIC metinė konferencija vykusi 2008-06-16/17 d. Barselonoje). 3.1.3. NORDBALT PROJEKTAS LITGRID AB atsako už Lietuvos energetikos sistemos valdymą, perdavimo tinklo eksploataciją ir jo plėtrą – strateginius elektros jungčių su Švedija ir Lenkija projektus, užtikrinsiančius šalies energetinę nepriklausomybę bei elektros rinkos integraciją ir plėtrą. LITGRID AB yra Lietuvos elektros energijos perdavimo sistemos operatorius (PSO), valdantis elektros energijos perdavimo srautus ir užtikrinantis stabilų visos šalies elektros energijos sistemos darbą. Tarptautiniame lygmenyje LITGRID AB aktyviai dalyvauja Europos elektros PSO vienijančios organizacijos ENTSO-E veikloje. ENTSO-E skatina operatorių bendradarbiavimą tiek Europos, tiek ir regionų mastu, siekia harmonizuoti bendras Europos rinkos taisykles ir praktikas, skatina Europos elektros rinkos integracijos įgyvendinimą bei stiprina elektros perdavimo sistemų saugumą ir patikimumą. Vienas pagrindinių įmonės vystomų projektų – NordBalt projektas, kurio tikslas – nutiesti tarpsisteminę 700 MW galios jungtį tarp Lietuvos Respublikos ir Švedijos Karalystės elektros energijos perdavimo sistemų (3.2 paveikslas). Tiesiant jungtį numatoma galimybė prie jos prijungti jūrinius vėjo jėgainių parkus. Projekto įgyvendinimas atvertų galimybes Baltijos bei Šiaurės šalių elektros energijos rinkų integracijai bei ženkliai pagerintų regiono energetinį saugumą bei energijos tiekimo patikimumą. 3.2 paveikslas NordBalt jungtis Jungties ilgis – apie 450 km. ją sudarytų aukštos įtampos nuolatinės srovės povandeninis bei požeminis kabeliai, optinis kabelis bei keitiklių stotys Lietuvos Respublikoje ir Švedijos Karalystėje. „NordBalt“ jungčiai numatomi naudoti aukštos įtampos nuolatinės srovės (HVDC) povandeniniai kabeliai. HVDC (High Voltage Direct Current – aukštos įtampos nuolatinė srovė) technologija plačiai naudojama didelių kiekių elektros energijos perdavimui ilgais atstumais. Pagrindinė priežastis, kuo ši technologija yra pranašesnė prieš tradicines kintamos srovės perdavimo sistemas, yra ženkliai mažesni elektros energijos perdavimo nuostoliai bei poreikio turėti tarpines elektros perdavimo pastotes nebuvimas. Numatomi projekto įgyvendinimo terminai: Veikla 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 Parengiamieji darbai Leidimų gavimo procedūros Rangovų parinkimas Įrengimų projektavimas ir gamyba (kabelis, keitiklių stotys) Statybos darbai Numatoma Jungties projekto įgyvendinimo pabaiga yra 2015 m. gruodžio mėnuo. Paminėtina, kad Europos Sąjunga remia naujų jungčių projektus. ES aukščiausiu lygiu yra parengtas Baltijos jungčių planas (Baltic Interconnection Plan), kuriame numatyta ir jungtis tarp Švedijos ir Baltijos šalių. 3.1.3.1. TECHNINĖ INFORMACIJA „NordBalt“ jungtis – tai 300 kV nuolatinės srovės tarpsisteminės jungties elektros kabelis nuo 330/110/10 kV Klaipėdos transformatorių pastotės (toliau tekste – TP) iki 400 kV Nybro TP (Švedijos Karalystė) ir keitiklių stotys prijungtos prie šių pastočių (3.3 paveikslas). Pagrindiniai jungties techniniai parametrai: • aukštos įtampos nuolatinės srovės (HVDC) povandeniniai galios ir optinis kabeliai, ilgis – apie 400 km; • aukštos įtampos nuolatinės srovės (HVDC) požeminiai galios ir optinis kabeliai (Lietuvos pusėje), ilgis – apie 13 km; • aukštos įtampos nuolatinės srovės (HVDC) požeminiai galios ir optinis kabeliai (Švedijos pusėje), ilgis – apie 40 km; • galia: 700 MW (energiją gaunančios šalies kintamosios srovės tinkle); • srovės keitiklio technologija: VSC; • numatoma naudojimo trukmė: 30 metų; • preliminari projekto kaina: 552 mln. eurų; • prijungimo vieta Lietuvoje – 330/110/10 kV Klaipėda TP; • prijungimo vieta Švedijoje – 400 kV Nybro TP. 3.3 paveikslas NordBalt jungties principinė schema 3.1.3.2. GEOGRAFINĖ PADĖTIS „NordBalt“ jungtis planuojama Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono (Dovilų sen.) ir Neringos savivaldybių teritorijose pagal administracinį suskirstymą. Jungtį planuojama tiesti nuo 330/110/10 kV Klaipėdos TP Kiškėnų k. Dovilų sen. pakraščiu, toliau – pačiu pietiniu Klaipėdos miesto pakraščiu, lygiagrečiai geležinkeliui. Planuojama, kad kabelinė jungtis kirs Kuršių marias ir Kuršių neriją, toliau bus tiesiama Baltijos jūros dugnu iki Švedijos. Šalia 330/110/10 kV Klaipėdos TP yra skirta teritorija Lietuvos ir Švedijos elektros jungties „NordBalt“ keitiklio statybai. Detaliuoju planu suformuota teritorija, kurioje numatoma atlikti esamos pastotės rekonstrukcijos darbus bei įrengti elektros jungties su Švedija aktyviosios galios keitiklį. Detalųjį planą, prieš tai suderinus su sąlygas išdavusiomis institucijomis, 2010 m. gegužės 27 d. patvirtino Klaipėdos rajono savivaldybės taryba. Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijose, kuriose numatoma planuoti „NordBalt“ jungtį, vyrauja žemės ūkio paskirties žemės. Šalia 330/110/10 kV Klaipėdos TP Kiškėnų k. išsidėsčiusios mėgėjiškų sodų bendrijų teritorijos. inžinerinė infrastruktūra ir susisiekimo tinklai šiose teritorijose nėra plačiai išvystyti. Klaipėdos mieste jungties statyba numatoma teritorijose, kurios nėra ženkliai urbanizuotos, tačiau plačiai išvystytos inžinerinės ir susisiekimo infrastruktūros sistemos, kurių plėtra numatoma ir ateityje. 1991 metais siekiant išsaugoti Kuršių nerijos kultūros ir gamtos vertybes ateities kartoms įsteigtas Kuršių nerijos nacionalinis parkas (KNNP). Bendras parko plotas – 26 474 ha, iš jo Baltijos jūra užima 12 500 ha, Kuršių marioms priklauso – 4 200 ha, sausumai – 9 774 ha. Apie 70% sausumos ploto yra apaugę mišku, iš kurių 65% – žmogaus XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje sodintas miškas. Jame auga 93% kalninės pušies medynų, kurie žaliuoju kilimu patikimai saugo apie 2 000 ha smėlynų nuo vėjo išpustymo. 794 ha parko sausumos priklauso Klaipėdos, o 8 980 ha – Neringos savivaldybėms. Gyvenvietėms atseikėta 391 ha žemės. Kuršių nerijos gyvenvietės – urbanistikos, architektūros ir etnografijos paveldo unikalios sankaupos nerijos kraštovaizdyje. Kuršių nerijoje išliko ir pavienių objektų, pvz. kopų prižiūrėtojų sodybų, išsibarsčiusių visoje teritorijoje. Nors jų nėra gausu, jie sudaro archeologijos, istorijos, architektūros paveldo dalį. Pagal planavimo schemą nacionalinio parko teritorija suskirstyta į rezervatų, draustinių, apsauginę, rekreacinę ir gyvenamąją zonas. Draustinių režimui priskiriamas ir Lapnugario kraštovaizdžio draustinis, kuris užima 2 120 ha teritoriją. 3.1.3.3. KLIMATINĖS SĄLYGOS Teritorijos, kurioje planuojama aukštos įtampos elektros perdavimo požeminė jungtis, klimatui būdingi ryškūs jūrinio klimato bruožai: nepastovi sniego danga, mažiausia metinė temperatūrų amplitudė, ryškus metų laikų vėlavimas, švelniausios žiemos, vėsiausios vasaros. Vasara trumpa: laikotarpis, kurio vidutinė paros temperatūra aukštesnė kaip 15°C, trunka 50-55 dienas. Žiemos neilgos, laikotarpiai su neigiama vidutine paros temperatūra vidutiniškai trunka apie 110-115 dienų. Didesnė metų dalis tenka pereinamiems metų laikams. Pagal atmosferinių kritulių kiekį Klaipėdos miestas ir rajonas užima tarpinę padėtį tarp kitų Lietuvos teritorijų. Vidutinis kritulių kiekis per metus yra 735 mm. Pajūriui būdingi stipriausi vėjai. Klaipėdoje vyrauja vakarų krypties (PV, V, V) vėjai. Vidutiniai vėjo greičiai žiemą siekia – 6,8-7,7 m/s, maksimalūs – 28-34 m/s. Žiemą sniego dangos storis retai viršija 14 cm. Įšalo gylis siekia 30-35 cm. Didžiausią gylį įšalas pasiekia sausio ir vasario mėnesiais. Grunto įšalimas prasideda apie gruodžio vidurį, atšilimas – kovo antrąją dekadą. 3.1.3.4. RELJEFAS Geomorfologiniu požiūriu teritorija, per kurią planuojama tiesti „NordBalt“ elektros jungtį, patenka į Žemaičių – Kuršo srities Vakarų Žemaičių lygumos rajono Kretingos apskalautos moreninės lygumos, Šilutės limnoglacialinės lygumos ir Rimkų moreninio gūbrio fragmento mikrorajonus bei Baltijos jūros duburio srities Kuršių marių duburio rajono Drevernos jūrinės lygumos ir Kuršių Nerijos kopų juostos mikrorajoną. Teritorijai būdingas silpnai kalvotas reljefas su bendru žemėjimu vakarų kryptimi (Kuršių Marių link). Vietovėje susiformavęs glacigeninis reljefas, kuris vėliau pakito dėl įvairių geologinių procesų, vykusių vėlyvajame pleistocene ir holocene. Paskutinis apledėjimas suformavo stambias reljefo formas, o įvairūs akumuliaciniai, eroziniai ir abraziniai procesai (upių veikla, solifliukacija, deliuvinė nuoplova, eoliniai, limniniai, pelkėjimo procesai) – smulkesnius dabartinio kraštovaizdžio elementus. Didžiausią įtaką reljefo performavimui turi ūkinė žmogaus veikla, kuri labai ryškiai pasireiškia urbanizuotose teritorijose. 3.1.3.5. PAVIRŠINIO VANDENS TELKINIAI Nagrinėjamoje teritorijoje ir jos artimoje aplinkoje sutinkami tokie paviršinio vandens telkiniai, kaip: • Smeltalės upė, • Tolupis ir eilė bevardžių upeliukų, kurie yra Smeltalės upės intakai, • Nedideli bevardžiai vandens telkiniai, • Klaipėdos karaliaus Vilhelmo kanalas, • Kuršių marios, • Baltijos jūra. Smeltalės upė ir visi upeliukai priklauso Lietuvos pajūrio upių baseinui. 3.1.3.6. INŽINERINĖS GEOLOGINĖS IR HIDROGEOLOGINĖS SĄLYGOS Informacija apie planuojamos teritorijos ir apylinkių geologines-hidrogeologines sąlygas pateikiama pagal 2007 m. birželio mėn. UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ filialo „Inžinerinė geologija“ atliktų inžinerinių geologinių ir hidrogeologinių tyrimų rezultatus [64] ir LGT fonduose sukauptą informaciją [66]. Paminėtina, kad teritorija, kur planuojama elektros jungties trasa tiek inžineriniu geologiniu, tiek hidrogeologiniu požiūriu ištirta menkai. Geologinės sąlygos Geomorfologiniu požiūriu nagrinėjama teritorija, per kurią planuojama tiesti elektros jungtį, patenka Žemaičių – Kuršo srities Vakarų Žemaičių lygumos rajono Kretingos apskalautos moreninės lygumos, Šilutės limnoglacialinės lygumos ir Rimkų moreninio gūbrio fragmento mikrorajonus bei Baltijos jūros duburio srities Kuršių marių duburio rajono Drevernos jūrinės lygumos mikrorajoną. Planuojama „NordBalt“ elektros jungties trasa, išskyrus vakarinę planuojamos teritorijos dalį, planuojama tiesti per laukus, kurie mažai paveikti žmonių ūkinės veiklos (buvę žemės ūkio paskirties laukai). Čia derlingo dirvožemio sluoksnio storis svyruoja nuo 0,2 iki 0,6 m. Piltas gruntas dažniausiai aptinkamas prie lauko keliukų, kelių, geležinkelių ir melioracijos griovių. Rytinėje elektros jungties trasos dalyje po dirvožemiu slūgso Baltijos stadialo glacialinės nuogulos (g III bI), kurias sudaro apie 9 m storio pilko moreninio priemolio sluoksnis (gręž. Nr. 37329). Po juo yra apie 13 m storio viršutinio Nemuno pakopos Grūdos – Baltijos stadialo akvaglacialinio (agl iii bl-gr) pilko smulkaus smėlio sluoksnis su durpių (1,1 – 2,5 m) ir priemolio tarpsluoksniais. Šio sluoksnio padas yra apie – 2 m NN. Žiūrint toliau pagal trasą paviršiuje randami Baltijos posvitės kraštiniai moreniniai dariniai (gt III bl), sudaryti iš moreninio geltonai rudo minkšto priemolio apie 3 m storio sluoksnio, dar giliau slūgso Grūdos stadialo dugninė morena, sudaryta iš kieto geltonai rudo moreninio priemolio (gd III gr). Toliau trasa kerta nedidelį Baltijos posvitės kraštinių fliuvioglacialinių (ft III bl) darinių ruoželį, sudarytą iš 4 m storio smėlingų – žvirgždingų – gargždingų nuogulų bei Smiltalės slėnyje, esančias holoceno aliuvines (a IV) įvairiagrūdžio smėlio nuogulas (apie 3 m storio). Ties Klaipėdos valstybiniu jūrų uostu, Rimkų st. iki 5,0 m. gylio aptinkamas piltas gruntas (tlV) sudarytas iš molingų ir smėlingų gruntų su statybinėmis ir buitinėmis atliekomis. Centrinėje planuojamos teritorijos dalyje aptinkamos benuotakinės termokarstinės daubos, kur intensyvių liūčių ir polaidžio metu kaupiasi laikini sezoninio tipo vandenys. Daubų dugne gali susidaryti nedideli dumblo ir uždurpėjusio grunto sluoksniai. Benuotakinių termokarstinių daubų skerspjūvis siekia nuo kelių metrų iki kelių dešimčių metrų, o gylis iki 1,0-1,5 m. Ties Jūrininkų pr. po dirvožemiu ir piltu gruntu iki 1,0-9,0 m gylio aptinkamos jūrinės (mIV) nuogulos: priemoliai, priesmėliai, įvairiagrūdžiai smėliai. Jūrinių nuogulų storymėje pasitaiko organinių darinių – durpių, sapropelio. Kaip dažnai pasitaikančius gruntus galima išskirti žvyringus smėlius. Po dirvožemiu ir piltu gruntu jūrinės (MIV) nuogulos slūgso iki 1,0-4,0 m gylio. Po jūriniais dariniais, o vietomis po piltu gruntu arba dirvožemiu nuo 0,2-4,8 m iki 5,0-10,4 m gylio slūgso Baltijos stadijos (gIIIbl) moreniniai dariniai: priemoliai ir priesmėliai nuo minkštai plastingos iki kietos konsistencijos su žvyru ir smėlio lęšiais, vietomis smėlio lęšiai siekia 1,0-4,0 m storį, tačiau vientiso horizonto nesudaro. Vietomis iki 15,0 m gylio moreninių darinių padas nepasiektas. Moreninę storymę ąsluoja akvaglacialiniai (agIIIbl) dariniai: smulkūs ir dulkingi smėliai, priesmėliai ir priemoliai. Toliau pagal liniją artėjant link Kuršių marių pakrantėje planuojamos elektros linijos vietoje yra Baltijos posvitės linmoglacialinių bei limnoglacialinės Baltijos ledyninio ežero (lg III B) nuosėdos, kurias sudaro įvairiagrūdis smėlis. Dar toliau jūrinės Litorinos nuosėdos (m IV L) bei jūrinės Postlitorinos nuosėdos (m IV PL), sudarytos iš iki 7 m storio smėlio – žvirgždo darinių sluoksnio. Sprendžiant pagal artimiausio gręžinio (Nr. 38526) [66] duomenis Kuršių marių dugno viršutinę dalį sudaro holoceno jūrinės nuogulos (m IV). Šias nuogulas daugiausiai sudaro smulkiagrūdis smėlis bei priesmėlis. Šių nuogulų storis yra apie 10 m. Jos guli ant viršutinio Nemuno ledynmečio svitos (lg III nm3 ) pilko moreninio priesmėlio. Kuršių Nerijoje trasos vietoje žemės paviršiuje slūgso holoceno eoliniai dariniai (e IV), kuriuos sudaro smulkiagrūdis smėlis. Po šiuo sluoksniu slūgso holoceno jūrinis (m IV) įvairiagrūdis (dažniausiai smulkus) smėlis (gręžinys Nr. 27476). Pagal švedų specialistų vykdytų tyrimų duomenis [70] Baltijos jūros dugnas kabelio vietoje yra sąlyginai plokščias. Jis palaipsniui gilėja vakarų kryptimi. Minėtų povandeninių tyrimų metu nustatyta, kad Baltijos jūroje arčiausiai Kuršių Nerijos paviršines dugno nuosėdas sudaro smėlis su žvirgždu. Maždaug 160 m toliau į vakarus rastas dumblas (aleuritas) ir smulkiagrūdis smėlis. Po minėtomis paviršinėmis dugno nuosėdomis maždaug 4,8 km ruože nuo Kuršių Nerijos slūgso smėlio sluoksnis, kurio storis tyrimų metu nenustatytas. Labiau į vakarus po paviršinėmis dugno nuosėdomis rasti smulkiagrūdžio smėlio, aleurito bei molio sluoksneliai. Pagal Lietuvos geologijos tarnybos fondinius duomenis (gręž. Nr. 25766), po juo slūgso glacialinės Grūdos posvitės (g III gr) nuogulos (moreninis priesmėlis), kurių storis siekia apie 7 m. Po šiais dariniais yra tos pačios stadijos fliuvioglacialinis (f III gr) žvirgždingas smėlis, o 18 m gylyje nuo žemės paviršiaus – konglomeratas. Bendras Grūdos darinių storis siekia apie 18 metrų. Kvartero sistemos darinių padas tirto sklypo [66] apylinkėse galėtų būti apie -82,5 m abs. aukštyje. Tokiu būdu bendras kvartero nuogulų storis būtų apie 90 m. Apatinę kvartero sistemos dalį sudaro fliuvioglacialinės nuogulos. Tai 64 m gylyje nuo žemės paviršiaus esantis vidurinio pleistoceno Žemaitijos svitos vidutingrūdžio smėlio sluoksnis, 72 m – konglomeratas bei 86 m – žvyras. Kvartero nuogulos suklostytos ant vidurinės juros uolienų (J2). Jas sudaro pilkšvai juodas karbonatingas tankus molio sluoksnis, į kurį šiuo gręžiniu įsigilinta 7 m. Geologinės aplinkos kokybės įvertinimas Lietuvos valstybinių geologinių tyrimų 2011-2015 metų programoje, patvirtintoje LR aplinkos ministro 2010-09-08 įsakymu Nr. D1-743, kuri remiasi Europos Komisijos temine dirvožemio apsaugos strategija (KOM/2006/0231), teigiama, kad nuošliaužos yra viena iš 8 pagrindinių dirvožemio praradimo priežasčių Europoje. Dėl globalinio klimato atšilimo prognozuojamas didesnis nuošliaužų aktyvumas, nes bus neišvengiami hidrologinio režimo pokyčiai, kritulių kiekio (liūčių) didėjimas, meteorologiniai reiškiniai, lemiantys štormus jūrose ir jūrų krantų abrazijos intensyvėjimą, kiti reiškiniai. Lietuvoje dėl gravitacinių procesų šlaituose dažnai kyla pavojus statiniams, infrastruktūros ar gamybos objektams, patiriami ekonominiai nuostoliai. Neigiamam šlaituose vykstančių procesų pasekmių išvengimui ar jų sumažinimui turi būti atlikti pakankami inžinerinių geologinių ir statinių statybos sąlygų tyrimai. Net santykinai stabiliuose regionuose kaip Lietuva yra nustatyti įvairūs lūžiai, žemės pluta veikiama tektoninių jėgų. Priklausomai nuo jų dydžio skirtingi regionai pasižymi skirtingu seisminiu aktyvumu. Pagal turimus istorinius ir instrumentinių matavimų duomenis nuo 1616 metų iki 2005 metų Baltijos regione ir gretimoje Baltarusijos teritorijoje nustatyta apie 40 žemės drebėjimų, kurių intensyvumas siekė V-VII balus pagal MSK-64 skalę. Lietuvos teritorijoje patikimai neužregistruotas nė vienas vietinis žemės drebėjimas, tačiau netoli Lietuvos valstybinės sienos yra buvę gana stiprių (VI-VII balų intensyvumo pagal MSK-64 skalę) žemės drebėjimų, įskaitant ir du Kaliningrado žemės drebėjimus (4,5 ir 5,0 magnitudės), įvykusius 2004 m. rugsėjo 21 d. Hidrogeologinės sąlygos Planuojamos elektros jungties ir jos apylinkių hidrogeologinės sąlygos pagrindinai pateikiamos pagal valstybinio antro lygio hidrogeologinio kartografavimo masteliu 1:50000 Šilutės plote ataskaitą [73]. Šiaurės rytinė projektuojamos elektros perdavimo linijos apylinkės, gaunančios daugiau kritulių, turi didesnį paviršiaus nuolydį ir vandeniui beveik nelaidų priemolį, todėl čia kritulių vanduo greičiau nuteka, mažiau jo filtruojasi į podirvį, daugiau išgaruoja. Vakarinėje dalyje intensyvesnei infiltracinei požeminio vandens mitybai hidrogeologinės bei gamtinės vietovės sąlygos yra palankesnės, ypač eoliniame ir jūrinių terasų reljefe [73]. Hidrogeologiniu požiūriu teritorija patenka į Baltijos artezinio baseino centrinę dalį viršutinės – apatinės kreidos požeminio vandens baseiną. Į pietvakarius nuo planuojamos elektros perdavimo linijos yra svarbus hidrologinis-hidrogeologinis objektas – Klaipėdos (Karaliaus Vilhelmo) kanalas, jungiantis Minijos upę su Kuršių mariomis, ypač tampriai susijęs su regiono hidrografija. Jis aprėpia Litorininės terasos ruožą, kurį pradėjo formuoti Baltijos ledyninis ežeras vėlyvajame pleistocene ir baigė Baltijos jūros transgresija vėlyvajame holocene. Čia plyti smėlingos žvyringos nuogulos, kuriose yra nemaži gruntinio vandens ištekliai (produktyvaus horizonto vidutinis storis 9-12 m). Iš čia įkurtos infiltracinės Klaipėdos III vandenvietės požeminis vanduo jau nuo 1967 m. tiekiamas Klaipėdos miestui. Šiame Klaipėdos pakraštyje, Kliošių miške ir jo apylinkėse turi būti nuolat sergėtini paviršinio ir gruntinio vandens ištekliai, ypač jų kokybė. Klaipėdos kanalas yra pagrindinis Klaipėdos III vandenvietės požeminio vandens išteklių formavimosi šaltinis, todėl praktiškai pats visas ir didžioji jo baseino dalis nuo Lankupių iki pat pietinės vandenvietės griežto režimo ribos patenka į II ir III vandenvietės SAZ juostas. Gruntinis vandeningas horizontas slūgso pačiame kvartero dangos viršuje, ant pirmo ištisinio vandeniui nelaidaus sluoksnio. Pagal anksčiau vykdytų tyrimų duomenis [73] bei LGT fonduose sukauptą informaciją [66] gruntinio vandens paviršius planuojamo objekto apylinkėse slūgso apie 1,4-4,8 m gylyje nuo esamo žemės paviršiaus. Požeminis vanduo, slūgsantis akvaglacialiniuose smėliuose, išplitusiuose po morenine storyme turi 1,0 – 10,0 m dydžio spūdį. Gruntinį vandenį talpinančios nuogulos yra moreninis priesmėlis, priemolis bei dulkingas žvyras. Jų filtracinės savybės priklauso nuo granuliometrinės sudėties. Orientacinės filtracijos koeficiento kf reikšmės kinta nuo mažiau kaip 0,1 (priemoliui) iki 5 (dulkingam žvyrui) m/parą. Gilesni vandeningi horizontai pagal fondinę informaciją yra perdengti apie 7 m storio priesmėlingų kvarterinių darinių sluoksniu. Didesnėje Klaipėdos miesto dalyje gruntinio horizonto filtracijos koeficiento reikšmė yra maža ir siekia 0,72 m/parą. Pietinėje miesto teritorijos dalyje, Klaipėdos III vandenvietės prieigose horizonto nuogulų filtracinės žymiai geresnės. Čia jų filtracijos koeficiento reikšmės siekia 20 – 30 m/parą. Gruntinio vandens mineralizacija laiko ir teritorijos atžvilgiu kinta netolygiai, nes priklauso nuo nuogulų litologinės sudėties ir ypač nuo gruntinio vandens judėjimo (filtracijos) intensyvumo. Suintensyvėjus mitybai, gruntinio vandens mineralizacija mažėja (dėl atskiedimo), o jai susilpnėjus – padidėja. Vandeniui laidžiose nuogulose (smėlyje, žvirgžde) vanduo greičiau filtruojasi, dėl to (nesant tiesioginės taršos) jo mineralizacija būna mažesnė, negu silpnai laidžiose nuogulose. Pagal aplinkos cheminio agresyvumo rodiklių vertes požeminis vanduo priskiriamas neagresyvios aplinkos klasei (EN 206-1:2000). Gamtinis požeminio vandens režimas vakarinėje ir rytinėje dalyje yra pažeistas ūkinės žmonių veiklos. Dėl nedidelio gruntinio vandeningo horizonto slūgsojimo gylio, jo filtracinių savybių bei aeracijos zonoje paplitusius pakankamai laidžių gruntų, teritorijos gruntinį vandenį galima priskirti lengvai antropogeniškai pažeidžiamo vandens tipui. Kvartero spūdinis vanduo sutinkamas tarpmoreninėse (didžioji Klaipėdos miesto dalis) ir, rečiau, intramoreninėse smėlingose nuogulose, kurios sudarytos iš smulkių frakcijų smėlingų, kartais su nežymia smulkaus žvirgždo – gargždo priemaiša, darinių. Labiausiai išplitęs yra tarpmoreninis Baltijos – Grūdos vandeningas horizontas. Horizonto vandeningų nuogulų slūgsojimo gylis – 14-16 m (1,0-6,6 m NN). Horizonto vanduo slėginis. Žymų paplitimą turinti Baltijos moreninio priemolio, kriogeninio dūlėjimo nepaliesta apatinė dalis yra horizonto viršutinė vandenspara, o apatinė – Grūdos moreninis priemolis. Horizonto vandens spūdis – 13,3 m, o pjezometrinis lygis nusistovi apie 2,1 m gylyje. Pagal aplinkos cheminio agresyvumo rodiklių vertes požeminis vanduo priskiriamas neagresyvios aplinkos klasei (EN 206-1:2000). Gamtinis požeminio vandens režimas vakarinėje ir rytinėje dalyje yra pažeistas ūkinės žmonių veiklos. Artimiausia „NordBalt“ elektros jungčiai yra Klaipėdos III – oji (už maždaug 0,4 km į pietus) vandenvietė. Klaipėdos III-ioje infiltracinio tipo vandenvietėje horizonto eksploatacinių išteklių kiekis yra 80 tūkst. m3/para. Jų paėmimui vandenvietėje pritaikyta dirbtinės mitybos sistema. 1992 m vandenvietėje buvo išgauta 25,14, o 1993 m – 21,84 tūkst. m3/parą išžvalgytų išteklių. Pagal higienos normą HN 44:2006 „Vandenviečių sanitarinių apsaugos zonų nustatymas ir priežiūra“ [55], priskiriama IIIb2 – ajam pogrupiui (atviros infiltracinės vandenvietės). Eksploatuojamo vandeningojo sluoksnio geologinis indeksas – Q (mIV). Šios vandenvietės gruntinis vanduo visai neapsaugotas nuo paviršinės taršos, be to jo išteklius papildo Minijos – Kuršių marių kanalo vanduo (tiesiogiai ir per dirbtines mitybos sistemas). Visa tai lemia siurbiamo vandens kokybę. Turtingas organine medžiaga kanalo vanduo ne tik didina šio vandens permanganato skaičių, bet ir gadina jo spalvą, sudaro sąlygas geležies ir mangano kompleksinių junginių migracijai (A. Klimas, 1998). Požeminio vandens monitoringas, t.y. vandenvietės debito apskaita, gruntinio ir paviršinio vandens lygių bei cheminės sudėties kontrolė, Klaipėdos III vandenvietėje vykdomas nuo pat jos eksploatacijos pradžios – 1966 metų [73]. Planuojamos elektros jungties trasa patenka į Klaipėdos III vandenvietės trečiąją apsaugos zoną (cheminės taršos apribojimo juostą) (brėž. 10093-00(01)-STP-S.B-1). Šioje juostoje ribojama cheminė tarša, o juostos matmenys apskaičiuojami atsižvelgiant į tai, kad cheminiai teršalai, patekę tiesiogiai į eksploatuojamąjį vandeningąjį sluoksnį, nepasiektų vandenvietės per 25 metus. Planuojama trasa taip pat kerta šios vandenvietės mikrobiologinės taršos apribojimo juostą (II-oji juosta). II-osios juostos matmenys visų tipų vandenvietėms apskaičiuojami taip, kad mikroorganizmai, patekę į vandeningąjį sluoksnį, būdami gyvybingi nepasiektų vandenvietės šiuo atveju per 400 parų (vandenviečių, naudojančių gruntinius vandeninguosius sluoksnius). Visų grupių vandenviečių SAZ II-ojoje juostoje (nepriklausomai ar 2-ojoje juostoje yra kaptažo sritis gruntiniame vandeningajame sluoksnyje) anksčiau paminėtame dokumente nustatyti tam tikros ūkinės veiklos ribojimo reikalavimai, tačiau elektros linijoms apribojimų nėra. III-oji vandenvietė (Priestoties g. 13a) tiekia vandenį pietinei Klaipėdos miesto daliai. Vandenvietės projektinis pajėgumas 40 000 m3/parą. Faktiškai vartotojams patiekiama apie 22 000 m3/parą. Vandenvietė aprūpina geriamu vandeniu pietinę nuo Danės upės miesto dalį. III-iojoje vandenvietėje naudojamas gruntinis bei Minijos – Klaipėdos (Vilhelmo) kanalo vanduo, kuris apvandeninimo stoties siurbliais paduodamas į vandenvietės teritorijoje esančius infiltracinius kanalus. Iš kanalų vanduo, persifiltravęs per natūralų smėlio gruntą, surenkamas 8 m gylio drenomis ir sifonine vandens surinkimo sistema (gręžinių gylis 18 – 25 m). Jūrinės kilmės įvairiagrūdžio smėlio sluoksnio storis didėja Kuršių marių link nuo 0 iki 18-22 m. Smėlingos nuogulos slūgso ant moreninio pagrindo. Gruntinis vanduo, susikaupęs šiuose smėliuose, vandenvietėje ir jos apylinkėse gamtinėse sąlygose sutinkamas 0-2,5 m gylyje, nes daugelį iškasų gruntinis vanduo užpildo. Dėl šios priežasties gruntinio horizonto storis kinta nuo 0 iki 16-18 m. Nuogulų filtracijos koeficientas pagal detalių hidrogeologinių tyrinėjimų duomenis, kinta nuo 17 iki 28 m/parą. Vandenvietėje gruntinio vandens srautas nukreiptas link kanalo. Rytinė jo riba – jūrinės terasos paplitimo riba (ties mažu bevardžiu upeliu); šiaurinė – ties Medžio įlanka. Vakaruose jis ribojamas kanalo ir Kuršių marių. Svarbu pažymėti, kad beveik per teritorijos tarp kanalo ir marių vidurį eina gruntinio srauto takoskyra, nuo kurios srautas teka į rytus, kanalo link, ir į vakarus, Kuršių marių link. Gruntinio vandens srauto gradientas gamtinėmis sąlygomis visur mažesnis už 0,001. Gruntinio vandens eksploatacija deformavo šio srauto struktūrą vandenvietėje ir jos artimiausiose prieigose. Ties infiltraciniais grioviais gruntinio vandens lygis pakilo kelis metrus ir praktiškai pasiekė jų dugną. Ties sifonine linija ir horizontalia drena jis pažemėjo 5-6 m. Dėl šios priežasties gruntinio vandens srauto gradientas čia išaugo 10-20 kartų. Dėl kanalo dugno kolmatacijos gruntinio vandens lygis pažemėjo ir kitame jo krante. Praeityje kanalas buvo reguliariai valomas. Šiuo metu reguliariai valomi tik infiltraciniai grioviai. Pagrindinis III vandenvietės eksploatacinių išteklių formavimosi šaltinis yra Karaliaus Vilhelmo kanalas (KVK), jungiantis Minijos upę su Kuršių mariomis. Kanalo nuotekį formuoja Minijos ir paties baseino vanduo. Inžinerinės geologinės sąlygos „NordBalt“ jungties apylinkių inžinerinės geologinės sąlygos apibūdintos remiantis inžinerinio geologinis kartografavimo 1:50 000 masteliu Šilutės plote ataskaita [74]. Elektros jungties apylinkėse statybos ir statinių eksploatacijos inžinerinės geologinės sąlygos priklauso nuo holoceno technogeninių, deliuvinių, aliuvinių, eolinių ir jūrinių nuogulų, viršutinio pleistoceno viršutinio Nemuno svitos Baltijos posvitės nuogulų komplekso, Grūdos posvitės glacigeninių vidurinio pleistoceno Medininkų ir Žemaitijos glacigeninių nuogulų bei Pamario svitos limninių nuosėdų paplitimo, sudėties ir fizinių bei mechaninių savybių [74]. Šiuolaikiniai egzogeniniai geologiniai procesai ir reiškiniai, išskyrus žmogaus ūkinės veiklos sukeltą landšafto performavimą, elektros perdavimo linijos artimiausiose apylinkėse nėra paplitę. Žmogaus ūkinė veikla intensyviai keičia landšaftą statant hidrotechninius ir kitus statinius, eksploatuojant naudingąsias iškasenas, atliekant melioracijos darbus ir kt. Ypač intensyviai žmogaus ūkinė veikla pasireiškia Klaipėdos mieste ir kt. Pastarąjį dešimtmetį Klaipėdos uostas intensyviai plečiamas ir rekonstruojamas. Statant tarptautinę perkėlą Smeltės pusiasalyje iš žvyro ir žvyringo smėlio dirbtinai suformuotas 1,8 km ilgio ir 100-375 m pločio iškyšulys. Technogeninio grunto storis čia siekia 5-6 m. Išvalyta ir pagilinta Malkų įlanka. 0,5-4,0 m storio technogeninių darinių sluoksnis – aptinkamas Klaipėdos miesto pietinėje dalyje. Čia technogeninį gruntą dažniausiai sudaro chaotiškai supiltos pramoninės ir statybinės gamybos ir buities atliekos. Jos dėl savo specifinės sudėties ir savybių yra nepatikimas statinių pagrindas. Jų paplitimas komplikuoja inžinerines geologines sąlygas. Klaipėdos miesto teritorijoje gruntinis vanduo yra intensyviai veikiamas antropogeninių procesų. Statant statinius, asfaltuojant teritorijas, įrengiant kanalizaciją ir drenažą, sumažėja infiltracinės mitybos sričių plotas, žemėja gruntinio vandens lygis, pasikeičia jo nuotėkio ir iškrovos režimas. Nagrinėjamam inžineriniui geologiniui rajonui būdinga moreninė vietomis silpnai banguota ir banguota lyguma beveik ištisai užklota limnoglacialinėmis ir fliuvioglacialinėmis nuogulomis. Šio rajono masinės statybos statinių aktyvaus poveikio sferos viršutinėje dalyje slūgso viršutinio pleistoceno viršutinio Nemuno svitos Baltijos posvitės limnoglacialinis smėlis su dulkio lęšiais, kurio vidutinis storis siekia 3,5 m, fliuvioglacialinis smėlis ir žvyringas smėlis, kurių vidutinis storis siekia iki 3 m arba dugninės morenos dulkingas molis, kurio vidutinis storis siekia 2 m. Šias nuogulas vietomis dengia nedidelio storio aliuvinis ir eolinis smėlis. Giliau pjūvyje slūgso plačiai paplitęs viršutinio Nemuno svitos Grūdos posvitės dulkingas molis ir molingas dulkis su smėlio ir žvyringo smėlio tarpsluoksniais ir lęšiais. Šių nuogulų vidutinis storis siekia 5 m. Pjūvio apatinėje dalyje slūgso ribotai paplitusios iki 2 m storio vidurinio pleistoceno Medininkų svitos limnoglacialinės ir fliuvioglacialinės nuogulos – smėlis su dulkio lęšiais arba glacialinis dulkingas molis. Baltijos posvitės limnoglacialinis smėlis priklauso rupių silpnų gruntų, o dulkis – smulkių stiprių gruntų inžinerinėms geologinėms pogrupėms. Smėlio kūginis stipris siekia 3,8 MPa. Mažai drėgno smėlio tankis siekia 1,89, o vandeningo – 2,08 Mg/m3. Dulkio kūginis stipris ir tankis atitinkamai sudaro 4,7 MPa ir 2,15 Mg/m3. Baltijos posvitės fliuvioglacialinis smėlis priklauso rupių vidutinio stiprumo, o žvyringas smėlis – rupių stiprių gruntų inžinerinėms geologinėms pogrupėms. Smėlio kūginis stipris siekia 8,1 MPa, mažai drėgno smėlio tankis siekia 1,90, o vandeningo – 2,04 Mg/m3. Žvyringam smėliui būdingas 17,3 MPa kūginis stipris ir 2,10 Mg/m3 tankis, kai Sr > 0,8. Baltijos posvitės glacialinis dulkingas molis priklauso smulkių vidutinio stiprumo gruntų inžinerinei geologinei pogrupei. Jo kūginis stipris ir tankis atitinkamai sudaro 2,1 MPa ir 2,19 Mg/m3. Grūdos posvitės glacialinis dulkingas molis priklauso smulkių stiprių gruntų, molingas dulkis – smulkių labai stiprių gruntų, o žvyringas smėlis ir smėlis – rupių stiprių gruntų inžinerinėms geologinėms pogrupėms. Dulkingo molio kūginis stipris ir tankis atitinkamai sudaro 3,0 MPa ir 2,23 Mg/m3, molingo dulkio – 6,6 MPa ir 2,09 Mg/m3. Žvyringo smėlio kūginis stipris siekia 16,6 MPa. Medininkų svitos limnoglacialinis ir fliuvioglacialinis smėlis priklauso rupių labai stiprių gruntų, dulkis – mišrių stiprių gruntų, o glacialinis dulkingas molis – smulkių labai stiprių gruntų inžinerinėms geologinėms pogrupėms. Smėlio ir dulkio kūginis stipris atitinkamai sudaro 21,6 ir 3,9 MPa. Dulkingo molio kūginis stipris siekia 5,1 MPa, o tankis – 2,26 Mg/m3. Gruntinis vanduo dažniausiai slūgso iki 2 ir 2-5 m gylyje. Normalaus skvarbumo betonui jis neagresyvus. Šio inžinerinio geologinio rajono masinės statybos ir statinių eksploatacijos inžinerinės geologinės sąlygos priklauso nuo rupių ir smulkių gruntų sudėties ir fizinių bei mechaninių savybių. Baltijos posvitės limnoglacialinis silpnas smėlis yra nepakankamai tvirtas statinių pagrindas. Statant ant jo reikalingi specialūs pamatų tipai ir konstrukcijos. Baltijos posvitės fliuvioglacialinis vidutinio stiprumo smėlis ir moreninis vidutinio stiprumo dulkingas molis yra pakankamo tvirtumo pagrindas statiniams. Baltijos posvitės fliuvioglacialinis stiprus dulkis, fliuvioglacialinis stiprus žvyringas smėlis, Grūdos posvitės moreninis stiprus dulkingas molis, žvyringas smėlis ir smėlis, labai stiprus molingas dulkis, Medininkų svitos limnoglacialinis ir fliuvioglacialinis labai stiprūs smėlis ir dulkis bei moreninis labai stiprus dulkingas molis pasižymi geromis statybinėmis savybėmis ir yra patikimas statinių pagrindas. Šio rajono inžinerines geologines sąlygas vietomis komplikuoja limnoglacialinio silpno smėlio paplitimas [74]. 3.1.3.7. ŽEMĖS GELMIŲ IŠTEKLIAI Kuršių mariose lygiagrečiai Smeltės pusiasaliui išsidėstęs naudingųjų iškasenų telkinys – šiuo metu nenaudojamas Gintaro I ploto (Nr. 1651) gintaro telkinys. Kitas naudingųjų iškasenų telkinys (Toleikių II smėlio telkinys) yra už 1,4 km į pietryčius nuo teritorijos, kurioje planuojama tiesti „NordBalt“ jungtį. Jis šiuo metu taip pat nenaudojamas. Remiantis Lietuvos geologijos tarnybos pateikta informacija apie naudingųjų iškasenų telkinių pagal valstybinės geologinės informacijos sistemos duomenų bazę, planuojamo kabelio trasoje Lietuvos Respublikos teritoriniuose vandenyse potencialių naftingų struktūrų išsidėtymo nenustatyta. 3.1.3.8. KRAŠTOVAIZDIS Pietiniame Klaipėdos miesto pakraštyje bei Klaipėdos rajono Kiškėnų gyvenvietės apylinkėse paplitusios žemės ūkio naudmenos buvusių negilių upių slėnių ir paslėnių su lapuočių giraitėmis vietose. Pagal floristinį-firocenologinį rajonavimą vietovė priskiriama Pabaltijo baltmiškių provincijos Baltijos pakrantės kopų fitocenozių rajonui. Teritorija nėra miškinga. Pavieniai miškeliai sutinkami tik Smeltalės upelio ir jos intakų pakrantėse Klaipėdos rajone. Mišku apaugusiuose plotuose vyrauja eglės, pušys, beržai. Klaipėdos miesto bendrajame plane, patvirtintame Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007-04-05 d. sprendimu Nr. T2-110, pietinis Klaipėdos miesto pakraštys numatomas apsodinti apsauginiais želdiniais. Kuršių nerijos kraštovaizdis – tai ne bet kaip sukultūrinta gamtinė aplinka, bet gerai apmąstytos viso XIX šimtmečio žmonių veiklos palikimas, sukurtas gelbstint save nuo žūties smėlio audrose. Toks samoningai suformuotas, ekologiškai stabilus ir estetiškas kraštovaizdis, kai sumaniai panaudojus gamtinę aplinką sudaromos žmonių gyvenimui palankiausios sąlygos, vadinamas kultūriniu. Kuršių nerijoje yra Lapnugario kraštovaizdžio draustinis. Į draustinio teritoriją patenka apsauginis pajūrio pylimas, Meilės slėnis, Eumo, Lybio ir Lapnugario kalvos, juodųjų pušų želdiniai bei kopas dengiantis vientisas kalnapušių kilimas. Planuojamos „NordBalt“ jungties poveikis kraštovaizdžiui nenumatomas, nes tai požeminis kabelis, kurį nutiesus, teritorijos gerbūvis statybos vietose bus atstatytas į pradinę padėtį. 3.1.3.9. BIOLOGINĖ ĮVAIROVĖ IR SAUGOMOS TERITORIJOS Klaipėdos miesto dalis, kurioje numatomas tiesti elektros kabelis, yra plačiai urbanizuota, todėl augmenijos ir gyvūnijos paplitimas šioje vietoje yra menkas. Visai kitokia situacija yra Kuršių nerijoje. Mišku apaugusiuose plotuose gyvena šernai, stirnos, kiškiai, voverės, sutinkami briedžiai. „NordBalt“ jungtį planuojama tiesti per Kuršių marias ir Kuršių neriją, kuriose įsteigtos „Natura 2000“ teritorijos. Buveinių apsaugai svarbios teritorijos (toliau BAST), kuriose saugomos vertybės: • Kuršių marios (LTSIU0012) – 1130 upių žiotys, 1150 Lagūnos, Baltijos lašiša, kartuolė, ožka, paprastasis kirtiklis, perpelė, salatis, upinė nėgė (teritorija plyti į pietus nuo planuojamo kabelio trasos); • Kuršių nerija (LTNER0005) – 2110 Užuomazginės pustomos kopos, 2120 Baltosios kopos, 2130, Pilkosios kopos, 2140 Kopų varnauogynai, 2170 Kopų gluosnynai, 2180 Medžiais apaugusios pajūrio kopos, 2190 Drėgnos tarpkopės, 2320 Pajūrio smėlynų tyruliai, didysis auksinukas, pajūrinė linažolė, perpelė. Paukščių apsaugai svarbios teritorijos (toliau PAST), kuriose saugomos vertybės: • Kuršių nerijos nacionalinis parkas (LTKLAB001) – jūriniai ereliai, (Haliaeetus albicilla), ligutės (Lullula arborea), dirvoniniai kalviukai (Anthus campestris); migruojančių mažųjų kirų (Larus Minutus) ir upinių žuvėdrų (Sterna hirundo) sankaupų vietos Kuršių mariose ir Baltijos jūroje, ir žiemojančių nuodėgulių (Melanitta fusca) ir alkų (Alca torda) sankaupų vietos Baltijos jūroje, taip pat paukščių migracinių srautų susiliejimo vieta. 3.1. …