LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS MINISTRO

(01)-STP-S.AR Lapas 1 Lapų 59 Laida 0 2012

1. ĮVADAS Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (Žin., 2002, Nr. 56-2224) 11 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617) 5 straipsnio 4 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 416 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo įgyvendinimo“ (Žin., 2004, Nr. 57-1989) 5 punktu, Nacionalinės energetikos strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. X-1046 (Žin., 2007, Nr. 11-430), 13 punkto 6 papunkčiu, Infrastruktūros plėtros (šilumos, elektros, dujų ir naftos tiekimo tinklų) specialiųjų planų rengimo taisyklių patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 4-240/D1-330 (Žin., 2004, Nr. 97-3589) 13 punktu ir siekdamas įgyvendinti Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo 2008-2012 metų plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 27 d. nutarimu Nr. 1442 (Žin., 2008, Nr. 4-131), 2.1 priemonę, Lietuvos Respublikos energetikos ministras 2010 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. 1-51 „Dėl 110 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda – „Marios“ 3 ir „NordBalt“ jungties statybos specialiųjų planų rengimo“ nusprendė pradėti rengti 110 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda – „Marios“ 3 ir „NordBalt“ jungties statybos Klaipėdos apskrityje specialiuosius planus ir leido AB „Lietuvos energija“ atlikti planavimo organizatoriaus funkcijas rengiant šiuos planus. 1.
2. TERITORIJŲ PLANAVIMO DOKUMENTAS „NordBalt“ jungties statybos Klaipėdos apskrityje specialusis planas (toliau – Specialusis planas). 1.
3. PLANAVIMO PAGRINDAS Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 23 d. įsakymas Nr. 1-51 „ Dėl 110 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda – „Marios“ 3 ir „NordBalt“ jungties statybos specialiųjų planų rengimo“. 1.
4. PLANAVIMO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI Tikslai:
5. Įgyvendinti Nacionalinės energetikos strategijoje [2] numatytą strateginį tikslą – kompleksiškai integruoti Lietuvos elektros energijos sistemą į ES elektros energijos sistemas ir ES elektros energijos rinką, sujungiant Lietuvos aukštos įtampos elektros tinklus su Švedijos tinklais.
6. Padidinti energijos tiekimo abiejose jungties pusėse saugumą, sujungti Baltijos šalių energetikos sistemas, kurios šiuo metu yra izoliuotos nuo likusios Europos Sąjungos, padidinti abiejų šalių sistemų patikimumą, pagreitinti regione energijos rinkos kūrimo procesus.
7. Parinkti tinkamiausią „NordBalt“ jungties statybos variantą, įvertinti trasos ir jos įrenginių statybos bei eksploatacijos galimumą pasirinktoje vietoje.
8. Rezervuoti teritorijas planuojamos „NordBalt“ jungties statybos plėtrai, nustatyti jų naudojimo, tvarkymo, apsaugos priemones ir kitus reikalavimus. Uždaviniai:
9. Įgyvendinti Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo (generalinio) plano techninės infrastruktūros elektros tinklų perspektyvinės schemos sprendinius, Nacionalinės energetikos strategijos [2] uždavinius.
10. Parengti „NordBalt“ jungties įrengimo Klaipėdos apskrityje specialiojo teritorijų planavimo dokumentus Klaipėdos ir Neringos miestų bei Klaipėdos rajono savivaldybių teritorijose.
11. Užtikrinti darnią elektros perdavimo tinklų plėtrą įvertinant teritorijų urbanistinę struktūrą, parengtus ir rengiamus teritorijų planavimo dokumentus, šių teritorijų infrastruktūros sistemą ir kitą informaciją.
12. Identifikuoti „NordBalt“ jungties įrengimui reikalingas teritorijas, suformuluoti reikalavimus joms naudoti, tvarkyti ir saugoti. Nustatyti priemones gamtos ir kultūros vertybėms išsaugoti. 1.
13. PLANAVIMO LYGMUO Nacionalinis. 1.
14. PLANUOJAMA TERITORIJA Klaipėdos miesto savivaldybė Klaipėdos rajono savivaldybė Neringos savivaldybė Lietuvos Respublikos teritoriniai vandenys 1.
15. PLANAVIMO ORGANIZATORIUS LITGRID AB. Iki 2010-12-01 – AB „Lietuvos energija“, iki 2011-03-14 – LITGRID turtas AB. 1.
16. PLANO RENGĖJAS UAB „Sweco Lietuva“. TEKSTE NAUDOJAMOS SANTRUMPOS Santrumpa Santrumpos išaiškinimas NordBalt jungtis 300 kV nuolatinės srovės tarpsisteminės jungties elektros kabelis nuo 330/110/10 kV Klaipėdos TP iki 400 kV Nybro TP (Švedijos Karalystė) ir keitiklių stotys prijungtos prie šių pastočių Specialusis planas „Nordbalt“ jungties statybos Klaipėdos apskrityje specialusis planas TPL Teritorijų planavimas LR Lietuvos Respublika AB Akcinė bendrovė LITGRID AB Lietuvos elektros energijos perdavimo sistemos operatorius (PSO), valdantis elektros energijos perdavimo srautus ir užtikrinantis stabilų visos šalies elektros energijos sistemos darbą. Iki 2010-1201 d. – AB „Lietuvos energija“, iki 2011-03-14 – LITGRID turtas AB OL Elektros oro linija – elektros inžinerinis tinklas, skirtas elektrai persiųsti atvirame ore nutiestais neizoliuotais arba izoliuotais prie atramų izoliatoriais pritvirtintais laidais [50] KL Kabelių linija – elektrai perduoti skirta elektros inžinerinio tinklo dalis, kurią sudaro vienas ar keli lygiagretūs požeminiai kabeliai [50] kV Kilovoltas Klaipėdos TP 330/110/10 kV Klaipėdos transformatorių pastotė EIĮT Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklės, Elektros įrenginių relinės apsaugos ir automatikos įrengimo taisyklės ir Skirstyklų ir pastočių elektros įrenginių įrengimo taisyklės SPV Sprendinių poveikio vertinimas pav Poveikio aplinkai vertinimas PŪV Planuojama ūkinė veikla RAAD Regiono aplinkos apsaugos departamentas
17. BENDROJI DALIS „NordBalt“ jungties statybos Klaipėdos apskrityje nacionalinio lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentas rengiamas vadovaujantis LR energetikos ministro 2010-02-23 įsakymu Nr. 1-51 „Dėl 110 kV elektros perdavimo linijos „Klaipėda – Marios 3“ ir „NordBalt“ jungties statybos specialiųjų planų rengimo“ (Žin., 2010, Nr. 25-1192), specialiojo planavimo programa, planavimo sąlygomis nacionalinio lygmens specialiesiems planams rengti [44] (2.1 lentelė) bei planavimo sąlygomis valstybės institucijų ir įstaigų, ketinančių dalyvauti konsultavimosi procedūrose [62] (2.2 lentelė). 2.1 lentelė. Planavimo sąlygų, kurias išdavė valstybės institucijos, sąrašas Pavadinimas Data Rašto Nr. LR ūkio ministerija 2010-12-02 Nr. (23.12-71)-3-6867 (Prašymą dėl planavimo sąlygų persiuntė pagal kompetenciją nagrinėti LR energetikos ministerijai LR energetikos ministerija 2010-12-23 Nr. (11.7-13)-3-3600 LR aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamentas 2010-10-12 Nr. (14-1)-D8-9578 LR kultūros ministerija 2010-12-15 Nr. S2-3314 2.2 lentelė. Planavimo sąlygų, kurias išdavė valstybės institucijos ir įstaigos, ketinančios dalyvauti konsultavimosi procedūrose, sąrašas Pavadinimas Data Rašto Nr. Nacionalinė žemės tarnyba prie LR žemės ūkio ministerijos 2010-12-08 Nr. 4B-(8.2)-5779 Klaipėdos m. savivaldybės administracijos Architektūros ir miesto planavimo skyrius 2010-12-14 Nr. AR9-64 Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrius 2010-12-03 Nr. 2010.475 Neringos savivaldybės administracija 2011-02-14 2010-09-30 Nr. (4.16)V15-366 Nr. A10/73 Klaipėdos visuomenės sveikatos centras 2010-12-06 Nr. (7.5)-V4-3896 Kultūros paveldo departamento prie LR kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinis padalinys 2010-11-30 Nr. (12.12)SSK1-157 Lietuvos automobilių kelių direkcija prie LR susisiekimo ministerijos 2010-09-23 2010-12-07 Nr. PS-269 (6.6)2-6751 AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2010-09-16 Nr. 2-4599 Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2010-12-03 Nr.

(21)-14-5633 AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ 2010-12-20 2010-12-13 Nr. 10710-4114 Nr. TS-10-17-4044/1 AB „Lietuvos dujos“ 2010-12-01 Nr. 896 AB „ORLEN Lietuva“ 2010-10-28 Nr. D2(11.6-7)-17717 AB „Klaipėdos energija“ 2010-12-09 Nr. R-22-417 Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyrius 2010-09-15 Nr. 1-13-1318(1.10) (Specialiųjų sąlygų neturi) Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Neringos priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba 2010-09-17 Nr. 1-18-18 (Specialiųjų sąlygų neturi) Infrastruktūros plėtros (šilumos, elektros, dujų ir naftos tiekimo tinklų) specialiųjų planų rengimo taisyklių [44] 16.2.

1. punktas teigia, kad plano rengimo etape „atliekamas Plano sprendinių strateginis pasekmių aplinkai vertinimas, jei tai nustatyta įstatymuose ir kituose teisės aktuose“. Rengiant Specialųjį planą buvo vadovautąsi Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo [52] 3.
2. punktu, kuris numato, kad strateginis pasekmių aplinkai vertinimas (toliau – SPAV) neatliekamas rengiant ir tvirtinant „<...> teritorijų planavimo dokumentus, kurių sprendiniuose numatomas tik vienas ūkinės veiklos objektas“. Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo vadovo [69] 4.
3. skyriuje „SPAV teisės aktų taikymo išimtys“ teigiama, kad „<... > pagal planuojamos ūkinės veiklos apibrėžimą, pateiktą Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme, ir pagal bendrą praktiką, vienas planuojamos ūkinės veiklos objektas suprantamas kaip vienos rūšies ūkinė veikla <..>„. Konkrečiu atveju planuojamas būtent vienos rūšies objektas, todėl, vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais, strateginis pasekmių aplinkai vertinimas nebuvo atliekamas. Vadovaujantis LR planuojamos ūkinės veiklos (toliau tekste – PŪV) poveikio aplinkai vertinimo (toliau tekste – PAV) įstatymu [21] „NordBalt“ jungties statybai poveikio aplinkai procedūros netaikomos. Tai patvirtina ir LR aplinkos ministerijos 2010-10-12 išduotų planavimo sąlygų 6.2 punktas, kur teigiama, kad „pagal LR planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą (Žin., 1996, Nr. 82-1965; 2005, Nr. 84-3105) poveikio aplinkai procedūros netaikomos“. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie LR aplinkos ministerijos 2009-06-05 raštu Nr. V3-10.7-922 „Dėl planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo išvados“ pateikė planuojamai ūkinei veiklai – požeminės (sausumoje)/povandeninės elektros energijos perdavimo linijos statyba, eksploatavimas, elektros energijos perdavimas – išvadą: planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimas negali daryti reikšmingo poveikio „Natura 2000“ teritorijai ir šiuo atžvilgiu neprivaloma atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo. Konkretizavus Specialiojo plano sprendinius, vadovaujantis Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo tvarkos aprašu [53], parengta sprendinių poveikio vertinimo (toliau tekste – SPV) ataskaita, kurioje įvertinta planuojamų sprendinių atitiktis planavimo tikslams, išduotoms planavimo sąlygoms, nurodytas ryšys su galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais, įvertinta „status quo“ situacija, numatytas sprendinių teigiamas ar neigiamas, trumpalaikis ar ilgalaikis poveikis pagal vertinimo aspektus ir sąlygas, neigiamą poveikį mažinančios priemonės. Per visą Specialiojo planavimo dokumento rengimo laikotarpį iki baigiamojo susirinkimo-konferencijos ir jos metu vyko teritorijų planavimo viešumą užtikrinančios procedūros. Visuomenė ir suinteresuotos valstybės institucijos Planavimo organizatoriui ar plano Rengėjui raštu galėjo teikti pasiūlymus dėl rengiamo dokumento. Visi pasiūlymai buvo renkami, registruojami, svarstomi ir vertinami. Atlikus teritorijų planavimo viešumą užtikrinančias procedūras parengta pasiūlymus apibendrinanti medžiaga. „NordBalt“ jungties specialiojo plano sprendiniai buvo parengti ir paviešinti 2011 m. vasario mėn. pabaigoje. Viešinimo metu, 2011-04-19 buvo gautas VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos planavimo pasiūlymas Nr. UD-9.6.3.-1689 pakoreguoti elektros kabelio trasą, apeinant pietinėje uosto dalyje suplanuotą mažųjų laivelių prieplauką iš pietų. Šis pasiūlymas, kartu su kitais, buvo pristatytas visuomenei 2011-05-19 įvykusiame baigiamajame susirinkime. 2011-06-02 Planavimo organizatorius raštu Nr. SD-2041 minėtą pasiūlymą atmetė ir pateikė sprendinį derinti planavimo sąlygas specialiojo teritorijų planavimo dokumentui rengti išdavusiomis institucijomis (2.1, 2.2 lentelės). Suderintas specialusis planas 2011-08-26 pateiktas Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, kuri 2011-09-13 pateikė teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. TP5-19, kuriuo tvirtinančiai institucijai Specialųjį planą siūlė tvirtinti. VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija 2011-06-16 raštu Nr. UD-9.6.3.2496 ir 2011-11-14 raštu Nr. UD-9.1.6.-4652 pateikė papildomą informaciją, kurią įvertinęs, Planavimo organizatorius nusprendė pakeisti Specialiuoju planu suplanuotą kabelio trasą Kuršių marių kirtimo vietoje. Atsižvelgiant į tai, Specialiojo plano sprendiniai pakoreguoti ir buvo teikiami iš naujo derinti planavimo sąlygas nacionalinio lygmens specialiajam planui išdavusioms institucijoms. Įvertinant tai, kad buvo pakoreguoti „NordBalt“ jungties statybos Klaipėdos apskrityje specialiojo plano sprendiniai ir tai, kad nuo 2011-04-27 LR Vyriausybės nutarimo Nr. 967 [52] 3.4 punktas neteko galios, buvo atlikta Specialiojo plano SPAV atranka dėl SPAV reikalingumo. Nacionalinio lygmens Specialiojo plano vertinimo subjektai Aplinkos ministerija (2012-01-26 raštas Nr. (14-1)-D8-840), Sveikatos apsaugos ministerija (2012-01-26 raštas Nr. (1.20)10-779), Saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos (2012-01-25 raštas Nr.

(4)-V3-178 (7.15)), Kultūros ministerija (2012-01-23 raštas Nr. S2-192) konstatavo, kad SPAV neprivalomas. Vadovaujantis subjektų išvadomis dėl informacijos atrankai, Planavimo organizatorius priėmė sprendimą SPAV neatlikti. 3. SPECIALIOJO PLANAVIMO SPRENDINIŲ RENGIMAS 3.1. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ Esamos būklės analizės stadijoje specialiojo plano Rengėjas, kartu su Planavimo organizatoriumi, įvertino planuojamoje teritorijoje esančių elektros energijos perdavimo tinklų plėtros galimybes. Buvo įvertinti faktoriai, galintys įtakoti trasos trajektoriją, analizuota esama informacija ir identifikuojami probleminiai planuojamos teritorijos arealai. Tuo pat metu įvertinti planuojamoje teritorijoje galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai. 3.1.1. PLANUOJAMOS JUNGTIES VIETA ENERGETIKOS SISTEMOJE Strateginiai LR energetikos projektai žymi esmines energetines permainas. Lietuva siekia integruoti šalies energetiką į Vakarų energetines sistemas ir taip didinti šalies energetinę nepriklausomybę. Tai didžiulis iššūkis, nes Lietuva tuo pat metu privalo įgyvendinti ne vieną, bet kelis strateginius projektus iš karto: pastatyti elektros jungtis su Švedija ir Lenkija, naują atominę elektrinę ir sukurti bendrą Baltijos šalių elektros rinką. LR Seimas vadovaudamasis LR energetikos įstatymo [13] 9 straipsniu ir vertindamas • pastarojo laikotarpio Europos Sąjungos valstybių narių bei Europos Komisijos iniciatyvas dėl Europos Sąjungos energetikos politikos, • išliekančią ir galbūt dar didėsiančią Lietuvos priklausomybę nuo tiekiamų iš Rusijos energetinių išteklių, • strateginės partnerystės tarptautiniame lygmenyje, energetikos srityje, svarbą ir pastarojo laikotarpio iniciatyvas ją įgyvendinti konkrečiais energetinės infrastruktūros projektais (taip pat ir Baltijos valstybių regione) 2007 m. patvirtino Nacionalinės energetikos strategiją [2]. Tai dokumentas, nusakantis mūsų šalies energetikos perspektyvas ir tikslus iki 2025 m. Dokumente numatyta siekti ekonomiškai pagrįstomis ir vartotojams prieinamomis kainomis patikimai ir saugiai aprūpinti energija šalies gyventojus ir visas ūkio šakas. Strategijoje nurodyta, kad Lietuvos interesus regione apima siekis plėtoti bendrą Baltijos šalių elektros energijos rinką, parengti bendrą elektros tinklo strategiją su Latvija ir Estija, Lietuvos elektros tinklus sujungti su Skandinavijos šalių ir Lenkijos tinklais, taip integruoti Baltijos šalių elektros energijos rinką į Europos Sąjungos šalių rinkas (3.1 paveikslas): 3.1 paveikslas Šiaurinės Europos dalies elektros energetikos tinklai 3.1.2. ELEKTROS PERDAVIMO SISTEMOS TINKLŲ PLĖTROS POREIKIS IR GALIMYBĖS Bendradarbiavimas tarp Baltijos jūros regiono šalių plečiamas daugelyje sričių, įskaitant ir energetikos sektorių. Nustatyta, kad didesnė elektros perdavimo jungčių galia yra vienas iš sprendimų siekiant efektyviai paskirstyti elektros generavimo galią tarp ES šalių bei didinti elektros rinkų efektyvumą. 2004 m. atlikta pirminė galimybių studija „SwindLit“, kurios metu ištirtos techninės ir ekonominės galimybės tarp Švedijos ir Lietuvos nutiesti aukštos įtampos nuolatinės srovės (HVDC) jungtį. Šioje studijoje buvo nagrinėjama galimybė prie linijos prijungti vieną ar daugiau jūrinių vėjo jėgainių parkų. Studijos metu nustatyta, kad projektas yra ekonomiškai pagrįstas, todėl rekomenduota atlikti papildomą galimybių studiją, siekiant nuodugniau ištirti techninius bei ekonominius projekto aspektus. 2007 m. AB „Lietuvos energija“ pavedimu bendrovė Sweco International ir Affarsverket Svenska Kraftnat atliko galimybių studiją dėl tarpsisteminės jungties tarp Švedijos ir Lietuvos tiesimo. Pagrindinis šios studijos tikslas buvo įvertinti elektros perdavimo linijos tiesimo galimybę rinkos, technologijų bei aplinkos atžvilgiais. Studijos metu taip pat paruošta techninė užduotis jūros dugnui ištirti. Atliktos studijos metu išsiaiškinta, kad jungtis teigiamai įtakotų abi rinkas ir būtų naudinga abejoms valstybėms. 2010 m. kovo 18 d. AB „Lietuvos energija“ ir Affarsverket Svenska Kraftnat pasirašė bendradarbiavimo susitarimą dėl „NordBalt“ projekto įgyvendinimo. Sutartyje numatyta, kad šalių bendradarbiavimas apims jungties planavimo ir statybos etapus, o jungties statybos metu sukurta infrastruktūra šalims priklausys atskirai – AB „Lietuvos energija“ priklausys srovės keitiklis Klaipėdos pastotėje, kabelis nuo Klaipėdos TP iki jūros ir 50% jūrinio kabelio. Atitinkama kabelio dalis ir jungties infrastruktūra Švedijos pusėje priklausys Svenska Kraftnat. Susitarime išdėstytos sąlygos dėl jungties finansavimo ir dėl 131 mln. eurų (452,3 mln. litų) ES paramos, skiriamos jungties statybai, panaudojimo sąlygų ir tvarkos. Tarpsisteminės jungtys su Lenkija ir Švedija atvers kelius rinkos plėtrai ir jos konkurencingumui, padidins energijos tiekimo patikimumą, sumažins galios rezervų poreikius (EURELECTRIC metinė konferencija vykusi 2008-06-16/17 d. Barselonoje). 3.1.3. NORDBALT PROJEKTAS LITGRID AB atsako už Lietuvos energetikos sistemos valdymą, perdavimo tinklo eksploataciją ir jo plėtrą – strateginius elektros jungčių su Švedija ir Lenkija projektus, užtikrinsiančius šalies energetinę nepriklausomybę bei elektros rinkos integraciją ir plėtrą. LITGRID AB yra Lietuvos elektros energijos perdavimo sistemos operatorius (PSO), valdantis elektros energijos perdavimo srautus ir užtikrinantis stabilų visos šalies elektros energijos sistemos darbą. Tarptautiniame lygmenyje LITGRID AB aktyviai dalyvauja Europos elektros PSO vienijančios organizacijos ENTSO-E veikloje. ENTSO-E skatina operatorių bendradarbiavimą tiek Europos, tiek ir regionų mastu, siekia harmonizuoti bendras Europos rinkos taisykles ir praktikas, skatina Europos elektros rinkos integracijos įgyvendinimą bei stiprina elektros perdavimo sistemų saugumą ir patikimumą. Vienas pagrindinių įmonės vystomų projektų – NordBalt projektas, kurio tikslas – nutiesti tarpsisteminę 700 MW galios jungtį tarp Lietuvos Respublikos ir Švedijos Karalystės elektros energijos perdavimo sistemų (3.2 paveikslas). Tiesiant jungtį numatoma galimybė prie jos prijungti jūrinius vėjo jėgainių parkus. Projekto įgyvendinimas atvertų galimybes Baltijos bei Šiaurės šalių elektros energijos rinkų integracijai bei ženkliai pagerintų regiono energetinį saugumą bei energijos tiekimo patikimumą. 3.2 paveikslas NordBalt jungtis Jungties ilgis – apie 450 km. ją sudarytų aukštos įtampos nuolatinės srovės povandeninis bei požeminis kabeliai, optinis kabelis bei keitiklių stotys Lietuvos Respublikoje ir Švedijos Karalystėje. „NordBalt“ jungčiai numatomi naudoti aukštos įtampos nuolatinės srovės (HVDC) povandeniniai kabeliai. HVDC (High Voltage Direct Current – aukštos įtampos nuolatinė srovė) technologija plačiai naudojama didelių kiekių elektros energijos perdavimui ilgais atstumais. Pagrindinė priežastis, kuo ši technologija yra pranašesnė prieš tradicines kintamos srovės perdavimo sistemas, yra ženkliai mažesni elektros energijos perdavimo nuostoliai bei poreikio turėti tarpines elektros perdavimo pastotes nebuvimas. Numatomi projekto įgyvendinimo terminai: Veikla 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 Parengiamieji darbai Leidimų gavimo procedūros Rangovų parinkimas Įrengimų projektavimas ir gamyba (kabelis, keitiklių stotys) Statybos darbai Numatoma Jungties projekto įgyvendinimo pabaiga yra 2015 m. gruodžio mėnuo. Paminėtina, kad Europos Sąjunga remia naujų jungčių projektus. ES aukščiausiu lygiu yra parengtas Baltijos jungčių planas (Baltic Interconnection Plan), kuriame numatyta ir jungtis tarp Švedijos ir Baltijos šalių. 3.1.3.1. TECHNINĖ INFORMACIJA „NordBalt“ jungtis – tai 300 kV nuolatinės srovės tarpsisteminės jungties elektros kabelis nuo 330/110/10 kV Klaipėdos transformatorių pastotės (toliau tekste – TP) iki 400 kV Nybro TP (Švedijos Karalystė) ir keitiklių stotys prijungtos prie šių pastočių (3.3 paveikslas). Pagrindiniai jungties techniniai parametrai: • aukštos įtampos nuolatinės srovės (HVDC) povandeniniai galios ir optinis kabeliai, ilgis – apie 400 km; • aukštos įtampos nuolatinės srovės (HVDC) požeminiai galios ir optinis kabeliai (Lietuvos pusėje), ilgis – apie 13 km; • aukštos įtampos nuolatinės srovės (HVDC) požeminiai galios ir optinis kabeliai (Švedijos pusėje), ilgis – apie 40 km; • galia: 700 MW (energiją gaunančios šalies kintamosios srovės tinkle); • srovės keitiklio technologija: VSC; • numatoma naudojimo trukmė: 30 metų; • preliminari projekto kaina: 552 mln. eurų; • prijungimo vieta Lietuvoje – 330/110/10 kV Klaipėda TP; • prijungimo vieta Švedijoje – 400 kV Nybro TP. 3.3 paveikslas NordBalt jungties principinė schema 3.1.3.2. GEOGRAFINĖ PADĖTIS „NordBalt“ jungtis planuojama Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono (Dovilų sen.) ir Neringos savivaldybių teritorijose pagal administracinį suskirstymą. Jungtį planuojama tiesti nuo 330/110/10 kV Klaipėdos TP Kiškėnų k. Dovilų sen. pakraščiu, toliau – pačiu pietiniu Klaipėdos miesto pakraščiu, lygiagrečiai geležinkeliui. Planuojama, kad kabelinė jungtis kirs Kuršių marias ir Kuršių neriją, toliau bus tiesiama Baltijos jūros dugnu iki Švedijos. Šalia 330/110/10 kV Klaipėdos TP yra skirta teritorija Lietuvos ir Švedijos elektros jungties „NordBalt“ keitiklio statybai. Detaliuoju planu suformuota teritorija, kurioje numatoma atlikti esamos pastotės rekonstrukcijos darbus bei įrengti elektros jungties su Švedija aktyviosios galios keitiklį. Detalųjį planą, prieš tai suderinus su sąlygas išdavusiomis institucijomis, 2010 m. gegužės 27 d. patvirtino Klaipėdos rajono savivaldybės taryba. Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijose, kuriose numatoma planuoti „NordBalt“ jungtį, vyrauja žemės ūkio paskirties žemės. Šalia 330/110/10 kV Klaipėdos TP Kiškėnų k. išsidėsčiusios mėgėjiškų sodų bendrijų teritorijos. inžinerinė infrastruktūra ir susisiekimo tinklai šiose teritorijose nėra plačiai išvystyti. Klaipėdos mieste jungties statyba numatoma teritorijose, kurios nėra ženkliai urbanizuotos, tačiau plačiai išvystytos inžinerinės ir susisiekimo infrastruktūros sistemos, kurių plėtra numatoma ir ateityje. 1991 metais siekiant išsaugoti Kuršių nerijos kultūros ir gamtos vertybes ateities kartoms įsteigtas Kuršių nerijos nacionalinis parkas (KNNP). Bendras parko plotas – 26 474 ha, iš jo Baltijos jūra užima 12 500 ha, Kuršių marioms priklauso – 4 200 ha, sausumai – 9 774 ha. Apie 70% sausumos ploto yra apaugę mišku, iš kurių 65% – žmogaus XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje sodintas miškas. Jame auga 93% kalninės pušies medynų, kurie žaliuoju kilimu patikimai saugo apie 2 000 ha smėlynų nuo vėjo išpustymo. 794 ha parko sausumos priklauso Klaipėdos, o 8 980 ha – Neringos savivaldybėms. Gyvenvietėms atseikėta 391 ha žemės. Kuršių nerijos gyvenvietės – urbanistikos, architektūros ir etnografijos paveldo unikalios sankaupos nerijos kraštovaizdyje. Kuršių nerijoje išliko ir pavienių objektų, pvz. kopų prižiūrėtojų sodybų, išsibarsčiusių visoje teritorijoje. Nors jų nėra gausu, jie sudaro archeologijos, istorijos, architektūros paveldo dalį. Pagal planavimo schemą nacionalinio parko teritorija suskirstyta į rezervatų, draustinių, apsauginę, rekreacinę ir gyvenamąją zonas. Draustinių režimui priskiriamas ir Lapnugario kraštovaizdžio draustinis, kuris užima 2 120 ha teritoriją. 3.1.3.3. KLIMATINĖS SĄLYGOS Teritorijos, kurioje planuojama aukštos įtampos elektros perdavimo požeminė jungtis, klimatui būdingi ryškūs jūrinio klimato bruožai: nepastovi sniego danga, mažiausia metinė temperatūrų amplitudė, ryškus metų laikų vėlavimas, švelniausios žiemos, vėsiausios vasaros. Vasara trumpa: laikotarpis, kurio vidutinė paros temperatūra aukštesnė kaip 15°C, trunka 50-55 dienas. Žiemos neilgos, laikotarpiai su neigiama vidutine paros temperatūra vidutiniškai trunka apie 110-115 dienų. Didesnė metų dalis tenka pereinamiems metų laikams. Pagal atmosferinių kritulių kiekį Klaipėdos miestas ir rajonas užima tarpinę padėtį tarp kitų Lietuvos teritorijų. Vidutinis kritulių kiekis per metus yra 735 mm. Pajūriui būdingi stipriausi vėjai. Klaipėdoje vyrauja vakarų krypties (PV, V, V) vėjai. Vidutiniai vėjo greičiai žiemą siekia – 6,8-7,7 m/s, maksimalūs – 28-34 m/s. Žiemą sniego dangos storis retai viršija 14 cm. Įšalo gylis siekia 30-35 cm. Didžiausią gylį įšalas pasiekia sausio ir vasario mėnesiais. Grunto įšalimas prasideda apie gruodžio vidurį, atšilimas – kovo antrąją dekadą. 3.1.3.4. RELJEFAS Geomorfologiniu požiūriu teritorija, per kurią planuojama tiesti „NordBalt“ elektros jungtį, patenka į Žemaičių – Kuršo srities Vakarų Žemaičių lygumos rajono Kretingos apskalautos moreninės lygumos, Šilutės limnoglacialinės lygumos ir Rimkų moreninio gūbrio fragmento mikrorajonus bei Baltijos jūros duburio srities Kuršių marių duburio rajono Drevernos jūrinės lygumos ir Kuršių Nerijos kopų juostos mikrorajoną. Teritorijai būdingas silpnai kalvotas reljefas su bendru žemėjimu vakarų kryptimi (Kuršių Marių link). Vietovėje susiformavęs glacigeninis reljefas, kuris vėliau pakito dėl įvairių geologinių procesų, vykusių vėlyvajame pleistocene ir holocene. Paskutinis apledėjimas suformavo stambias reljefo formas, o įvairūs akumuliaciniai, eroziniai ir abraziniai procesai (upių veikla, solifliukacija, deliuvinė nuoplova, eoliniai, limniniai, pelkėjimo procesai) – smulkesnius dabartinio kraštovaizdžio elementus. Didžiausią įtaką reljefo performavimui turi ūkinė žmogaus veikla, kuri labai ryškiai pasireiškia urbanizuotose teritorijose. 3.1.3.5. PAVIRŠINIO VANDENS TELKINIAI Nagrinėjamoje teritorijoje ir jos artimoje aplinkoje sutinkami tokie paviršinio vandens telkiniai, kaip: • Smeltalės upė, • Tolupis ir eilė bevardžių upeliukų, kurie yra Smeltalės upės intakai, • Nedideli bevardžiai vandens telkiniai, • Klaipėdos karaliaus Vilhelmo kanalas, • Kuršių marios, • Baltijos jūra. Smeltalės upė ir visi upeliukai priklauso Lietuvos pajūrio upių baseinui. 3.1.3.6. INŽINERINĖS GEOLOGINĖS IR HIDROGEOLOGINĖS SĄLYGOS Informacija apie planuojamos teritorijos ir apylinkių geologines-hidrogeologines sąlygas pateikiama pagal 2007 m. birželio mėn. UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ filialo „Inžinerinė geologija“ atliktų inžinerinių geologinių ir hidrogeologinių tyrimų rezultatus [64] ir LGT fonduose sukauptą informaciją [66]. Paminėtina, kad teritorija, kur planuojama elektros jungties trasa tiek inžineriniu geologiniu, tiek hidrogeologiniu požiūriu ištirta menkai. Geologinės sąlygos Geomorfologiniu požiūriu nagrinėjama teritorija, per kurią planuojama tiesti elektros jungtį, patenka Žemaičių – Kuršo srities Vakarų Žemaičių lygumos rajono Kretingos apskalautos moreninės lygumos, Šilutės limnoglacialinės lygumos ir Rimkų moreninio gūbrio fragmento mikrorajonus bei Baltijos jūros duburio srities Kuršių marių duburio rajono Drevernos jūrinės lygumos mikrorajoną. Planuojama „NordBalt“ elektros jungties trasa, išskyrus vakarinę planuojamos teritorijos dalį, planuojama tiesti per laukus, kurie mažai paveikti žmonių ūkinės veiklos (buvę žemės ūkio paskirties laukai). Čia derlingo dirvožemio sluoksnio storis svyruoja nuo 0,2 iki 0,6 m. Piltas gruntas dažniausiai aptinkamas prie lauko keliukų, kelių, geležinkelių ir melioracijos griovių. Rytinėje elektros jungties trasos dalyje po dirvožemiu slūgso Baltijos stadialo glacialinės nuogulos (g III bI), kurias sudaro apie 9 m storio pilko moreninio priemolio sluoksnis (gręž. Nr. 37329). Po juo yra apie 13 m storio viršutinio Nemuno pakopos Grūdos – Baltijos stadialo akvaglacialinio (agl iii bl-

1. gr)pilko smulkaus smėlio sluoksnis su durpių (1,1 – 2,5
2. m)ir priemolio tarpsluoksniais. Šio sluoksnio padas yra apie – 2 m NN. Žiūrint toliau pagal trasą paviršiuje randami Baltijos posvitės kraštiniai moreniniai dariniai (gt III bl), sudaryti iš moreninio geltonai rudo minkšto priemolio apie 3 m storio sluoksnio, dar giliau slūgso Grūdos stadialo dugninė morena, sudaryta iš kieto geltonai rudo moreninio priemolio (gd III gr). Toliau trasa kerta nedidelį Baltijos posvitės kraštinių fliuvioglacialinių (ft III
3. bl)darinių ruoželį, sudarytą iš 4 m storio smėlingų – žvirgždingų – gargždingų nuogulų bei Smiltalės slėnyje, esančias holoceno aliuvines (a IV) įvairiagrūdžio smėlio nuogulas (apie 3 m storio). Ties Klaipėdos valstybiniu jūrų uostu, Rimkų st. iki 5,0 m. gylio aptinkamas piltas gruntas (tlV) sudarytas iš molingų ir smėlingų gruntų su statybinėmis ir buitinėmis atliekomis. Centrinėje planuojamos teritorijos dalyje aptinkamos benuotakinės termokarstinės daubos, kur intensyvių liūčių ir polaidžio metu kaupiasi laikini sezoninio tipo vandenys. Daubų dugne gali susidaryti nedideli dumblo ir uždurpėjusio grunto sluoksniai. Benuotakinių termokarstinių daubų skerspjūvis siekia nuo kelių metrų iki kelių dešimčių metrų, o gylis iki 1,0-1,5 m. Ties Jūrininkų pr. po dirvožemiu ir piltu gruntu iki 1,0-9,0 m gylio aptinkamos jūrinės (mIV) nuogulos: priemoliai, priesmėliai, įvairiagrūdžiai smėliai. Jūrinių nuogulų storymėje pasitaiko organinių darinių – durpių, sapropelio. Kaip dažnai pasitaikančius gruntus galima išskirti žvyringus smėlius. Po dirvožemiu ir piltu gruntu jūrinės (MIV) nuogulos slūgso iki 1,0-4,0 m gylio. Po jūriniais dariniais, o vietomis po piltu gruntu arba dirvožemiu nuo 0,2-4,8 m iki 5,0-10,4 m gylio slūgso Baltijos stadijos (gIIIbl) moreniniai dariniai: priemoliai ir priesmėliai nuo minkštai plastingos iki kietos konsistencijos su žvyru ir smėlio lęšiais, vietomis smėlio lęšiai siekia 1,0-4,0 m storį, tačiau vientiso horizonto nesudaro. Vietomis iki 15,0 m gylio moreninių darinių padas nepasiektas. Moreninę storymę ąsluoja akvaglacialiniai (agIIIbl) dariniai: smulkūs ir dulkingi smėliai, priesmėliai ir priemoliai. Toliau pagal liniją artėjant link Kuršių marių pakrantėje planuojamos elektros linijos vietoje yra Baltijos posvitės linmoglacialinių bei limnoglacialinės Baltijos ledyninio ežero (lg III B) nuosėdos, kurias sudaro įvairiagrūdis smėlis. Dar toliau jūrinės Litorinos nuosėdos (m IV L) bei jūrinės Postlitorinos nuosėdos (m IV PL), sudarytos iš iki 7 m storio smėlio – žvirgždo darinių sluoksnio. Sprendžiant pagal artimiausio gręžinio (Nr. 38526) [66] duomenis Kuršių marių dugno viršutinę dalį sudaro holoceno jūrinės nuogulos (m IV). Šias nuogulas daugiausiai sudaro smulkiagrūdis smėlis bei priesmėlis. Šių nuogulų storis yra apie 10 m. Jos guli ant viršutinio Nemuno ledynmečio svitos (lg III nm3 ) pilko moreninio priesmėlio. Kuršių Nerijoje trasos vietoje žemės paviršiuje slūgso holoceno eoliniai dariniai (e IV), kuriuos sudaro smulkiagrūdis smėlis. Po šiuo sluoksniu slūgso holoceno jūrinis (m IV) įvairiagrūdis (dažniausiai smulkus) smėlis (gręžinys Nr. 27476). Pagal švedų specialistų vykdytų tyrimų duomenis [70] Baltijos jūros dugnas kabelio vietoje yra sąlyginai plokščias. Jis palaipsniui gilėja vakarų kryptimi. Minėtų povandeninių tyrimų metu nustatyta, kad Baltijos jūroje arčiausiai Kuršių Nerijos paviršines dugno nuosėdas sudaro smėlis su žvirgždu. Maždaug 160 m toliau į vakarus rastas dumblas (aleuritas) ir smulkiagrūdis smėlis. Po minėtomis paviršinėmis dugno nuosėdomis maždaug 4,8 km ruože nuo Kuršių Nerijos slūgso smėlio sluoksnis, kurio storis tyrimų metu nenustatytas. Labiau į vakarus po paviršinėmis dugno nuosėdomis rasti smulkiagrūdžio smėlio, aleurito bei molio sluoksneliai. Pagal Lietuvos geologijos tarnybos fondinius duomenis (gręž. Nr. 25766), po juo slūgso glacialinės Grūdos posvitės (g III
4. gr)nuogulos (moreninis priesmėlis), kurių storis siekia apie 7 m. Po šiais dariniais yra tos pačios stadijos fliuvioglacialinis (f III
5. gr)žvirgždingas smėlis, o 18 m gylyje nuo žemės paviršiaus – konglomeratas. Bendras Grūdos darinių storis siekia apie 18 metrų. Kvartero sistemos darinių padas tirto sklypo [66] apylinkėse galėtų būti apie -82,5 m abs. aukštyje. Tokiu būdu bendras kvartero nuogulų storis būtų apie 90 m. Apatinę kvartero sistemos dalį sudaro fliuvioglacialinės nuogulos. Tai 64 m gylyje nuo žemės paviršiaus esantis vidurinio pleistoceno Žemaitijos svitos vidutingrūdžio smėlio sluoksnis, 72 m – konglomeratas bei 86 m – žvyras. Kvartero nuogulos suklostytos ant vidurinės juros uolienų (J2). Jas sudaro pilkšvai juodas karbonatingas tankus molio sluoksnis, į kurį šiuo gręžiniu įsigilinta 7 m. Geologinės aplinkos kokybės įvertinimas Lietuvos valstybinių geologinių tyrimų 2011-2015 metų programoje, patvirtintoje LR aplinkos ministro 2010-09-08 įsakymu Nr. D1-743, kuri remiasi Europos Komisijos temine dirvožemio apsaugos strategija (KOM/2006/0231), teigiama, kad nuošliaužos yra viena iš 8 pagrindinių dirvožemio praradimo priežasčių Europoje. Dėl globalinio klimato atšilimo prognozuojamas didesnis nuošliaužų aktyvumas, nes bus neišvengiami hidrologinio režimo pokyčiai, kritulių kiekio (liūčių) didėjimas, meteorologiniai reiškiniai, lemiantys štormus jūrose ir jūrų krantų abrazijos intensyvėjimą, kiti reiškiniai. Lietuvoje dėl gravitacinių procesų šlaituose dažnai kyla pavojus statiniams, infrastruktūros ar gamybos objektams, patiriami ekonominiai nuostoliai. Neigiamam šlaituose vykstančių procesų pasekmių išvengimui ar jų sumažinimui turi būti atlikti pakankami inžinerinių geologinių ir statinių statybos sąlygų tyrimai. Net santykinai stabiliuose regionuose kaip Lietuva yra nustatyti įvairūs lūžiai, žemės pluta veikiama tektoninių jėgų. Priklausomai nuo jų dydžio skirtingi regionai pasižymi skirtingu seisminiu aktyvumu. Pagal turimus istorinius ir instrumentinių matavimų duomenis nuo 1616 metų iki 2005 metų Baltijos regione ir gretimoje Baltarusijos teritorijoje nustatyta apie 40 žemės drebėjimų, kurių intensyvumas siekė V-VII balus pagal MSK-64 skalę. Lietuvos teritorijoje patikimai neužregistruotas nė vienas vietinis žemės drebėjimas, tačiau netoli Lietuvos valstybinės sienos yra buvę gana stiprių (VI-VII balų intensyvumo pagal MSK-64 skalę) žemės drebėjimų, įskaitant ir du Kaliningrado žemės drebėjimus (4,5 ir 5,0 magnitudės), įvykusius 2004 m. rugsėjo 21 d. Hidrogeologinės sąlygos Planuojamos elektros jungties ir jos apylinkių hidrogeologinės sąlygos pagrindinai pateikiamos pagal valstybinio antro lygio hidrogeologinio kartografavimo masteliu 1:50000 Šilutės plote ataskaitą [73]. Šiaurės rytinė projektuojamos elektros perdavimo linijos apylinkės, gaunančios daugiau kritulių, turi didesnį paviršiaus nuolydį ir vandeniui beveik nelaidų priemolį, todėl čia kritulių vanduo greičiau nuteka, mažiau jo filtruojasi į podirvį, daugiau išgaruoja. Vakarinėje dalyje intensyvesnei infiltracinei požeminio vandens mitybai hidrogeologinės bei gamtinės vietovės sąlygos yra palankesnės, ypač eoliniame ir jūrinių terasų reljefe [73]. Hidrogeologiniu požiūriu teritorija patenka į Baltijos artezinio baseino centrinę dalį viršutinės – apatinės kreidos požeminio vandens baseiną. Į pietvakarius nuo planuojamos elektros perdavimo linijos yra svarbus hidrologinis-hidrogeologinis objektas – Klaipėdos (Karaliaus Vilhelmo) kanalas, jungiantis Minijos upę su Kuršių mariomis, ypač tampriai susijęs su regiono hidrografija. Jis aprėpia Litorininės terasos ruožą, kurį pradėjo formuoti Baltijos ledyninis ežeras vėlyvajame pleistocene ir baigė Baltijos jūros transgresija vėlyvajame holocene. Čia plyti smėlingos žvyringos nuogulos, kuriose yra nemaži gruntinio vandens ištekliai (produktyvaus horizonto vidutinis storis 9-12 m). Iš čia įkurtos infiltracinės Klaipėdos III vandenvietės požeminis vanduo jau nuo 1967 m. tiekiamas Klaipėdos miestui. Šiame Klaipėdos pakraštyje, Kliošių miške ir jo apylinkėse turi būti nuolat sergėtini paviršinio ir gruntinio vandens ištekliai, ypač jų kokybė. Klaipėdos kanalas yra pagrindinis Klaipėdos III vandenvietės požeminio vandens išteklių formavimosi šaltinis, todėl praktiškai pats visas ir didžioji jo baseino dalis nuo Lankupių iki pat pietinės vandenvietės griežto režimo ribos patenka į II ir III vandenvietės SAZ juostas. Gruntinis vandeningas horizontas slūgso pačiame kvartero dangos viršuje, ant pirmo ištisinio vandeniui nelaidaus sluoksnio. Pagal anksčiau vykdytų tyrimų duomenis [73] bei LGT fonduose sukauptą informaciją [66] gruntinio vandens paviršius planuojamo objekto apylinkėse slūgso apie 1,4-4,8 m gylyje nuo esamo žemės paviršiaus. Požeminis vanduo, slūgsantis akvaglacialiniuose smėliuose, išplitusiuose po morenine storyme turi 1,0 – 10,0 m dydžio spūdį. Gruntinį vandenį talpinančios nuogulos yra moreninis priesmėlis, priemolis bei dulkingas žvyras. Jų filtracinės savybės priklauso nuo granuliometrinės sudėties. Orientacinės filtracijos koeficiento kf reikšmės kinta nuo mažiau kaip 0,1 (priemoliui) iki 5 (dulkingam žvyrui) m/parą. Gilesni vandeningi horizontai pagal fondinę informaciją yra perdengti apie 7 m storio priesmėlingų kvarterinių darinių sluoksniu. Didesnėje Klaipėdos miesto dalyje gruntinio horizonto filtracijos koeficiento reikšmė yra maža ir siekia 0,72 m/parą. Pietinėje miesto teritorijos dalyje, Klaipėdos III vandenvietės prieigose horizonto nuogulų filtracinės žymiai geresnės. Čia jų filtracijos koeficiento reikšmės siekia 20 – 30 m/parą. Gruntinio vandens mineralizacija laiko ir teritorijos atžvilgiu kinta netolygiai, nes priklauso nuo nuogulų litologinės sudėties ir ypač nuo gruntinio vandens judėjimo (filtracijos) intensyvumo. Suintensyvėjus mitybai, gruntinio vandens mineralizacija mažėja (dėl atskiedimo), o jai susilpnėjus – padidėja. Vandeniui laidžiose nuogulose (smėlyje, žvirgžde) vanduo greičiau filtruojasi, dėl to (nesant tiesioginės taršos) jo mineralizacija būna mažesnė, negu silpnai laidžiose nuogulose. Pagal aplinkos cheminio agresyvumo rodiklių vertes požeminis vanduo priskiriamas neagresyvios aplinkos klasei (EN 206-1:2000). Gamtinis požeminio vandens režimas vakarinėje ir rytinėje dalyje yra pažeistas ūkinės žmonių veiklos. Dėl nedidelio gruntinio vandeningo horizonto slūgsojimo gylio, jo filtracinių savybių bei aeracijos zonoje paplitusius pakankamai laidžių gruntų, teritorijos gruntinį vandenį galima priskirti lengvai antropogeniškai pažeidžiamo vandens tipui. Kvartero spūdinis vanduo sutinkamas tarpmoreninėse (didžioji Klaipėdos miesto dalis) ir, rečiau, intramoreninėse smėlingose nuogulose, kurios sudarytos iš smulkių frakcijų smėlingų, kartais su nežymia smulkaus žvirgždo – gargždo priemaiša, darinių. Labiausiai išplitęs yra tarpmoreninis Baltijos – Grūdos vandeningas horizontas. Horizonto vandeningų nuogulų slūgsojimo gylis – 14-16 m (1,0-6,6 m NN). Horizonto vanduo slėginis. Žymų paplitimą turinti Baltijos moreninio priemolio, kriogeninio dūlėjimo nepaliesta apatinė dalis yra horizonto viršutinė vandenspara, o apatinė – Grūdos moreninis priemolis. Horizonto vandens spūdis – 13,3 m, o pjezometrinis lygis nusistovi apie 2,1 m gylyje. Pagal aplinkos cheminio agresyvumo rodiklių vertes požeminis vanduo priskiriamas neagresyvios aplinkos klasei (EN 206-1:2000). Gamtinis požeminio vandens režimas vakarinėje ir rytinėje dalyje yra pažeistas ūkinės žmonių veiklos. Artimiausia „NordBalt“ elektros jungčiai yra Klaipėdos III – oji (už maždaug 0,4 km į pietus) vandenvietė. Klaipėdos III-ioje infiltracinio tipo vandenvietėje horizonto eksploatacinių išteklių kiekis yra 80 tūkst. m3/para. Jų paėmimui vandenvietėje pritaikyta dirbtinės mitybos sistema. 1992 m vandenvietėje buvo išgauta 25,14, o 1993 m – 21,84 tūkst. m3/parą išžvalgytų išteklių. Pagal higienos normą HN 44:2006 „Vandenviečių sanitarinių apsaugos zonų nustatymas ir priežiūra“ [55], priskiriama IIIb2 – ajam pogrupiui (atviros infiltracinės vandenvietės). Eksploatuojamo vandeningojo sluoksnio geologinis indeksas – Q (mIV). Šios vandenvietės gruntinis vanduo visai neapsaugotas nuo paviršinės taršos, be to jo išteklius papildo Minijos – Kuršių marių kanalo vanduo (tiesiogiai ir per dirbtines mitybos sistemas). Visa tai lemia siurbiamo vandens kokybę. Turtingas organine medžiaga kanalo vanduo ne tik didina šio vandens permanganato skaičių, bet ir gadina jo spalvą, sudaro sąlygas geležies ir mangano kompleksinių junginių migracijai (A. Klimas, 1998). Požeminio vandens monitoringas, t.y. vandenvietės debito apskaita, gruntinio ir paviršinio vandens lygių bei cheminės sudėties kontrolė, Klaipėdos III vandenvietėje vykdomas nuo pat jos eksploatacijos pradžios – 1966 metų [73]. Planuojamos elektros jungties trasa patenka į Klaipėdos III vandenvietės trečiąją apsaugos zoną (cheminės taršos apribojimo juostą) (brėž. 10093-00

(01)-STP-S.B-1). Šioje juostoje ribojama cheminė tarša, o juostos matmenys apskaičiuojami atsižvelgiant į tai, kad cheminiai teršalai, patekę tiesiogiai į eksploatuojamąjį vandeningąjį sluoksnį, nepasiektų vandenvietės per 25 metus. Planuojama trasa taip pat kerta šios vandenvietės mikrobiologinės taršos apribojimo juostą (II-oji juosta). II-osios juostos matmenys visų tipų vandenvietėms apskaičiuojami taip, kad mikroorganizmai, patekę į vandeningąjį sluoksnį, būdami gyvybingi nepasiektų vandenvietės šiuo atveju per 400 parų (vandenviečių, naudojančių gruntinius vandeninguosius sluoksnius). Visų grupių vandenviečių SAZ II-ojoje juostoje (nepriklausomai ar 2-ojoje juostoje yra kaptažo sritis gruntiniame vandeningajame sluoksnyje) anksčiau paminėtame dokumente nustatyti tam tikros ūkinės veiklos ribojimo reikalavimai, tačiau elektros linijoms apribojimų nėra. III-oji vandenvietė (Priestoties g. 13a) tiekia vandenį pietinei Klaipėdos miesto daliai. Vandenvietės projektinis pajėgumas 40 000 m3/parą. Faktiškai vartotojams patiekiama apie 22 000 m3/parą. Vandenvietė aprūpina geriamu vandeniu pietinę nuo Danės upės miesto dalį. III-iojoje vandenvietėje naudojamas gruntinis bei Minijos – Klaipėdos (Vilhelmo) kanalo vanduo, kuris apvandeninimo stoties siurbliais paduodamas į vandenvietės teritorijoje esančius infiltracinius kanalus. Iš kanalų vanduo, persifiltravęs per natūralų smėlio gruntą, surenkamas 8 m gylio drenomis ir sifonine vandens surinkimo sistema (gręžinių gylis 18 – 25 m). Jūrinės kilmės įvairiagrūdžio smėlio sluoksnio storis didėja Kuršių marių link nuo 0 iki 18-22 m. Smėlingos nuogulos slūgso ant moreninio pagrindo. Gruntinis vanduo, susikaupęs šiuose smėliuose, vandenvietėje ir jos apylinkėse gamtinėse sąlygose sutinkamas 0-2,5 m gylyje, nes daugelį iškasų gruntinis vanduo užpildo. Dėl šios priežasties gruntinio horizonto storis kinta nuo 0 iki 16-18 m. Nuogulų filtracijos koeficientas pagal detalių hidrogeologinių tyrinėjimų duomenis, kinta nuo 17 iki 28 m/parą. Vandenvietėje gruntinio vandens srautas nukreiptas link kanalo. Rytinė jo riba – jūrinės terasos paplitimo riba (ties mažu bevardžiu upeliu); šiaurinė – ties Medžio įlanka. Vakaruose jis ribojamas kanalo ir Kuršių marių. Svarbu pažymėti, kad beveik per teritorijos tarp kanalo ir marių vidurį eina gruntinio srauto takoskyra, nuo kurios srautas teka į rytus, kanalo link, ir į vakarus, Kuršių marių link. Gruntinio vandens srauto gradientas gamtinėmis sąlygomis visur mažesnis už 0,001. Gruntinio vandens eksploatacija deformavo šio srauto struktūrą vandenvietėje ir jos artimiausiose prieigose. Ties infiltraciniais grioviais gruntinio vandens lygis pakilo kelis metrus ir praktiškai pasiekė jų dugną. Ties sifonine linija ir horizontalia drena jis pažemėjo 5-6 m. Dėl šios priežasties gruntinio vandens srauto gradientas čia išaugo 10-20 kartų. Dėl kanalo dugno kolmatacijos gruntinio vandens lygis pažemėjo ir kitame jo krante. Praeityje kanalas buvo reguliariai valomas. Šiuo metu reguliariai valomi tik infiltraciniai grioviai. Pagrindinis III vandenvietės eksploatacinių išteklių formavimosi šaltinis yra Karaliaus Vilhelmo kanalas (KVK), jungiantis Minijos upę su Kuršių mariomis. Kanalo nuotekį formuoja Minijos ir paties baseino vanduo. Inžinerinės geologinės sąlygos „NordBalt“ jungties apylinkių inžinerinės geologinės sąlygos apibūdintos remiantis inžinerinio geologinis kartografavimo 1:50 000 masteliu Šilutės plote ataskaita [74]. Elektros jungties apylinkėse statybos ir statinių eksploatacijos inžinerinės geologinės sąlygos priklauso nuo holoceno technogeninių, deliuvinių, aliuvinių, eolinių ir jūrinių nuogulų, viršutinio pleistoceno viršutinio Nemuno svitos Baltijos posvitės nuogulų komplekso, Grūdos posvitės glacigeninių vidurinio pleistoceno Medininkų ir Žemaitijos glacigeninių nuogulų bei Pamario svitos limninių nuosėdų paplitimo, sudėties ir fizinių bei mechaninių savybių [74]. Šiuolaikiniai egzogeniniai geologiniai procesai ir reiškiniai, išskyrus žmogaus ūkinės veiklos sukeltą landšafto performavimą, elektros perdavimo linijos artimiausiose apylinkėse nėra paplitę. Žmogaus ūkinė veikla intensyviai keičia landšaftą statant hidrotechninius ir kitus statinius, eksploatuojant naudingąsias iškasenas, atliekant melioracijos darbus ir kt. Ypač intensyviai žmogaus ūkinė veikla pasireiškia Klaipėdos mieste ir kt. Pastarąjį dešimtmetį Klaipėdos uostas intensyviai plečiamas ir rekonstruojamas. Statant tarptautinę perkėlą Smeltės pusiasalyje iš žvyro ir žvyringo smėlio dirbtinai suformuotas 1,8 km ilgio ir 100-375 m pločio iškyšulys. Technogeninio grunto storis čia siekia 5-6 m. Išvalyta ir pagilinta Malkų įlanka. 0,5-4,0 m storio technogeninių darinių sluoksnis – aptinkamas Klaipėdos miesto pietinėje dalyje. Čia technogeninį gruntą dažniausiai sudaro chaotiškai supiltos pramoninės ir statybinės gamybos ir buities atliekos. Jos dėl savo specifinės sudėties ir savybių yra nepatikimas statinių pagrindas. Jų paplitimas komplikuoja inžinerines geologines sąlygas. Klaipėdos miesto teritorijoje gruntinis vanduo yra intensyviai veikiamas antropogeninių procesų. Statant statinius, asfaltuojant teritorijas, įrengiant kanalizaciją ir drenažą, sumažėja infiltracinės mitybos sričių plotas, žemėja gruntinio vandens lygis, pasikeičia jo nuotėkio ir iškrovos režimas. Nagrinėjamam inžineriniui geologiniui rajonui būdinga moreninė vietomis silpnai banguota ir banguota lyguma beveik ištisai užklota limnoglacialinėmis ir fliuvioglacialinėmis nuogulomis. Šio rajono masinės statybos statinių aktyvaus poveikio sferos viršutinėje dalyje slūgso viršutinio pleistoceno viršutinio Nemuno svitos Baltijos posvitės limnoglacialinis smėlis su dulkio lęšiais, kurio vidutinis storis siekia 3,5 m, fliuvioglacialinis smėlis ir žvyringas smėlis, kurių vidutinis storis siekia iki 3 m arba dugninės morenos dulkingas molis, kurio vidutinis storis siekia 2 m. Šias nuogulas vietomis dengia nedidelio storio aliuvinis ir eolinis smėlis. Giliau pjūvyje slūgso plačiai paplitęs viršutinio Nemuno svitos Grūdos posvitės dulkingas molis ir molingas dulkis su smėlio ir žvyringo smėlio tarpsluoksniais ir lęšiais. Šių nuogulų vidutinis storis siekia 5 m. Pjūvio apatinėje dalyje slūgso ribotai paplitusios iki 2 m storio vidurinio pleistoceno Medininkų svitos limnoglacialinės ir fliuvioglacialinės nuogulos – smėlis su dulkio lęšiais arba glacialinis dulkingas molis. Baltijos posvitės limnoglacialinis smėlis priklauso rupių silpnų gruntų, o dulkis – smulkių stiprių gruntų inžinerinėms geologinėms pogrupėms. Smėlio kūginis stipris siekia 3,8 MPa. Mažai drėgno smėlio tankis siekia 1,89, o vandeningo – 2,08 Mg/m3. Dulkio kūginis stipris ir tankis atitinkamai sudaro 4,7 MPa ir 2,15 Mg/m3. Baltijos posvitės fliuvioglacialinis smėlis priklauso rupių vidutinio stiprumo, o žvyringas smėlis – rupių stiprių gruntų inžinerinėms geologinėms pogrupėms. Smėlio kūginis stipris siekia 8,1 MPa, mažai drėgno smėlio tankis siekia 1,90, o vandeningo – 2,04 Mg/m3. Žvyringam smėliui būdingas 17,3 MPa kūginis stipris ir 2,10 Mg/m3 tankis, kai Sr > 0,8. Baltijos posvitės glacialinis dulkingas molis priklauso smulkių vidutinio stiprumo gruntų inžinerinei geologinei pogrupei. Jo kūginis stipris ir tankis atitinkamai sudaro 2,1 MPa ir 2,19 Mg/m3. Grūdos posvitės glacialinis dulkingas molis priklauso smulkių stiprių gruntų, molingas dulkis – smulkių labai stiprių gruntų, o žvyringas smėlis ir smėlis – rupių stiprių gruntų inžinerinėms geologinėms pogrupėms. Dulkingo molio kūginis stipris ir tankis atitinkamai sudaro 3,0 MPa ir 2,23 Mg/m3, molingo dulkio – 6,6 MPa ir 2,09 Mg/m3. Žvyringo smėlio kūginis stipris siekia 16,6 MPa. Medininkų svitos limnoglacialinis ir fliuvioglacialinis smėlis priklauso rupių labai stiprių gruntų, dulkis – mišrių stiprių gruntų, o glacialinis dulkingas molis – smulkių labai stiprių gruntų inžinerinėms geologinėms pogrupėms. Smėlio ir dulkio kūginis stipris atitinkamai sudaro 21,6 ir 3,9 MPa. Dulkingo molio kūginis stipris siekia 5,1 MPa, o tankis – 2,26 Mg/m3. Gruntinis vanduo dažniausiai slūgso iki 2 ir 2-5 m gylyje. Normalaus skvarbumo betonui jis neagresyvus. Šio inžinerinio geologinio rajono masinės statybos ir statinių eksploatacijos inžinerinės geologinės sąlygos priklauso nuo rupių ir smulkių gruntų sudėties ir fizinių bei mechaninių savybių. Baltijos posvitės limnoglacialinis silpnas smėlis yra nepakankamai tvirtas statinių pagrindas. Statant ant jo reikalingi specialūs pamatų tipai ir konstrukcijos. Baltijos posvitės fliuvioglacialinis vidutinio stiprumo smėlis ir moreninis vidutinio stiprumo dulkingas molis yra pakankamo tvirtumo pagrindas statiniams. Baltijos posvitės fliuvioglacialinis stiprus dulkis, fliuvioglacialinis stiprus žvyringas smėlis, Grūdos posvitės moreninis stiprus dulkingas molis, žvyringas smėlis ir smėlis, labai stiprus molingas dulkis, Medininkų svitos limnoglacialinis ir fliuvioglacialinis labai stiprūs smėlis ir dulkis bei moreninis labai stiprus dulkingas molis pasižymi geromis statybinėmis savybėmis ir yra patikimas statinių pagrindas. Šio rajono inžinerines geologines sąlygas vietomis komplikuoja limnoglacialinio silpno smėlio paplitimas [74]. 3.1.3.7. ŽEMĖS GELMIŲ IŠTEKLIAI Kuršių mariose lygiagrečiai Smeltės pusiasaliui išsidėstęs naudingųjų iškasenų telkinys – šiuo metu nenaudojamas Gintaro I ploto (Nr. 1651) gintaro telkinys. Kitas naudingųjų iškasenų telkinys (Toleikių II smėlio telkinys) yra už 1,4 km į pietryčius nuo teritorijos, kurioje planuojama tiesti „NordBalt“ jungtį. Jis šiuo metu taip pat nenaudojamas. Remiantis Lietuvos geologijos tarnybos pateikta informacija apie naudingųjų iškasenų telkinių pagal valstybinės geologinės informacijos sistemos duomenų bazę, planuojamo kabelio trasoje Lietuvos Respublikos teritoriniuose vandenyse potencialių naftingų struktūrų išsidėtymo nenustatyta. 3.1.3.8. KRAŠTOVAIZDIS Pietiniame Klaipėdos miesto pakraštyje bei Klaipėdos rajono Kiškėnų gyvenvietės apylinkėse paplitusios žemės ūkio naudmenos buvusių negilių upių slėnių ir paslėnių su lapuočių giraitėmis vietose. Pagal floristinį-firocenologinį rajonavimą vietovė priskiriama Pabaltijo baltmiškių provincijos Baltijos pakrantės kopų fitocenozių rajonui. Teritorija nėra miškinga. Pavieniai miškeliai sutinkami tik Smeltalės upelio ir jos intakų pakrantėse Klaipėdos rajone. Mišku apaugusiuose plotuose vyrauja eglės, pušys, beržai. Klaipėdos miesto bendrajame plane, patvirtintame Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007-04-05 d. sprendimu Nr. T2-110, pietinis Klaipėdos miesto pakraštys numatomas apsodinti apsauginiais želdiniais. Kuršių nerijos kraštovaizdis – tai ne bet kaip sukultūrinta gamtinė aplinka, bet gerai apmąstytos viso XIX šimtmečio žmonių veiklos palikimas, sukurtas gelbstint save nuo žūties smėlio audrose. Toks samoningai suformuotas, ekologiškai stabilus ir estetiškas kraštovaizdis, kai sumaniai panaudojus gamtinę aplinką sudaromos žmonių gyvenimui palankiausios sąlygos, vadinamas kultūriniu. Kuršių nerijoje yra Lapnugario kraštovaizdžio draustinis. Į draustinio teritoriją patenka apsauginis pajūrio pylimas, Meilės slėnis, Eumo, Lybio ir Lapnugario kalvos, juodųjų pušų želdiniai bei kopas dengiantis vientisas kalnapušių kilimas. Planuojamos „NordBalt“ jungties poveikis kraštovaizdžiui nenumatomas, nes tai požeminis kabelis, kurį nutiesus, teritorijos gerbūvis statybos vietose bus atstatytas į pradinę padėtį. 3.1.3.9. BIOLOGINĖ ĮVAIROVĖ IR SAUGOMOS TERITORIJOS Klaipėdos miesto dalis, kurioje numatomas tiesti elektros kabelis, yra plačiai urbanizuota, todėl augmenijos ir gyvūnijos paplitimas šioje vietoje yra menkas. Visai kitokia situacija yra Kuršių nerijoje. Mišku apaugusiuose plotuose gyvena šernai, stirnos, kiškiai, voverės, sutinkami briedžiai. „NordBalt“ jungtį planuojama tiesti per Kuršių marias ir Kuršių neriją, kuriose įsteigtos „Natura 2000“ teritorijos. Buveinių apsaugai svarbios teritorijos (toliau BAST), kuriose saugomos vertybės: • Kuršių marios (LTSIU0012) – 1130 upių žiotys, 1150 Lagūnos, Baltijos lašiša, kartuolė, ožka, paprastasis kirtiklis, perpelė, salatis, upinė nėgė (teritorija plyti į pietus nuo planuojamo kabelio trasos); • Kuršių nerija (LTNER0005) – 2110 Užuomazginės pustomos kopos, 2120 Baltosios kopos, 2130, Pilkosios kopos, 2140 Kopų varnauogynai, 2170 Kopų gluosnynai, 2180 Medžiais apaugusios pajūrio kopos, 2190 Drėgnos tarpkopės, 2320 Pajūrio smėlynų tyruliai, didysis auksinukas, pajūrinė linažolė, perpelė. Paukščių apsaugai svarbios teritorijos (toliau PAST), kuriose saugomos vertybės: • Kuršių nerijos nacionalinis parkas (LTKLAB001) – jūriniai ereliai, (Haliaeetus albicilla), ligutės (Lullula arborea), dirvoniniai kalviukai (Anthus campestris); migruojančių mažųjų kirų (Larus Minutus) ir upinių žuvėdrų (Sterna hirundo) sankaupų vietos Kuršių mariose ir Baltijos jūroje, ir žiemojančių nuodėgulių (Melanitta fusca) ir alkų (Alca torda) sankaupų vietos Baltijos jūroje, taip pat paukščių migracinių srautų susiliejimo vieta. 3.1.3.10. KULTŪROS PAVELDAS Planuojamos tarpsisteminės Lietuva-Švedija jungties gretimybėse Klaipėdos mieste ir rajone sutinkamos kultūros paveldo vertybės: Žardės paveldo objektai: • Senovės gyvenvietė (reg. Nr. A385 P, KVR kodas 17132); • Senovės gyvenvietė II (reg. Nr. A386P, KVR kodas 17133); • Senovės gyvenvietė III (reg. Nr. A387P, KVR kodas 17134) Senovės gyvenvietė, Senovės gyvenvietė II, Senovės gyvenvietė III – pripažintos saugoti moksliniam pažinimui; • Kuncų piliakalnis su gyvenviete (reg. Nr. A384KP, KVR kodas 23762) pripažinti saugoti moksliniam pažinimui bei saugoti viešajam pažinimui ir naudojimui. Laistų paveldo objektai: • Liliškių piliakalnis su gyvenviete (KVR kodas 23767); • Liliškių kapinynas (KVR kodas 5175). Rimkų, Cenkūnės kaimo senosios kapinės (KVR kodas 25483). Karaliaus Vilhelmo kanalas (reg. Nr. G263K, KVR kodas 25965) pripažintas saugoti viešajam pažinimui ir naudojimui. Kuršių nerijoje išliko pavienių objektų, išsibarsčiusių visoje teritorijoje, konkrečiu atveju – Alksnynės viensėdis (kopų želdintojo trobelė, reg. Nr. U13, KVR kodas 2070) – pripažintas saugoti viešajam pažinimui ir naudojimui. Planuojamos „NordBalt“ jungties Kuršių marių ir Baltijos jūros teritorinių vandenų dugne yra aptikta objektų, kurie įvertinti kaip galimai negamtinės kilmės (3.1 lentelė). 3.1 lentelė Planuojamos „NordBalt“ jungties trasos koridoriuje, Lietuvos teritoriniuose vandenyse, esantys objektai Eil. Nr. Objekto Nr. Koordinatės/platuma N Koordinatės/ilguma E Gylis (

1. m)1 NB-01-929 55° 37.923' 021° 06.203' 4,3 2 NB-01-926 55° 37.932' 021° 05.860' 5,3 3 NB-01-927 55° 38.046' 021° 05.345' 10,1 4 NB-01-456 55° 38.177' 021° 04.270' 19,1 5 NB-01-455 55° 38.229' 021° 03.502' 22,9 6 NB-01-452 55° 38.382' 021° 02.482' 25,4 7 NB-01-401 55° 38.431' 021° 01.881' 26,4 9 NB-01-409 55° 38.639' 021° 00.099' 29,2 10 NB-01-410 55° 38.795' 020° 59.116' 29,2 11 NB-01-449 55° 39.057' 020° 58.167' 32,1 12 NB-01-462 55° 39.424' 020° 56.587' 34,4 13 NB-01-5009 55° 39.407' 020° 55.938' 36,3 14 NB-01-415 55° 39.523' 020° 54.805' 38,1 15 NB-01-397 55° 39.549' 020° 54.816' 38,0 16 NB-01-446 55° 39.610' 020° 54.783' 38,1 17 NB-01-417 55° 39.650' 020° 54.322' 38,6 18 NB-01-394 55° 39.652' 020° 54.304' 38,6 19 NB-01-445 55° 39.701' 020° 54.285' 38,7 20 NB-01-388 55° 39.770' 020° 54.016' 38,8 21 NB-01-426 55° 39.875' 020° 52.622' 40,5 22 NB-01-438 55° 40.125' 020° 52.001' 41,3 23 NB-01-478 55° 40.611' 020° 49.158' 43,1 24 NB-01-435 55° 40.994' 020° 46.560' 44,2 25 NB-01-481 55° 41.243' 020° 45.051' 44,5 3.1.3.11. INŽINERINĖ IR SUSISIEKIMO INFRASTRUKTŪRA Nagrinėjama teritorija nėra plačiai urbanizuota, tačiau inžinerinės ir susisiekimo sistemų tinklas tankus. Klaipėdos miesto ir rajono riba praeina valstybinės reikšmės krašto kelias Nr. 141 Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda, lygiagrečiai eina rajoninės reikšmės kelias Nr. 2202 Klaipėda-Veiviržėnai-Endriejavas. Iš Klaipėdos miesto Jūrininkų prospektas tęsiasi iki Klaipėdos valstybinio jūrų uosto bei Laistų gyvenamosios teritorijos. Klaipėdos rajono teritorijoje nutiesti geležinkelio keliai ir atšakos į uostą, gretimybėje yra Klaipėdos „Draugystės“ geležinkelio stotis. Nagrinėjamoje teritorijoje nutiesta 110 kV elektros oro linija Klaipėda-Marios I, II. Lygiagrečiai jai iki krašto kelio Nr. 141 eina 110 kV oro linija Klaipėda-Priekulė. Tarp abiejų aukštos įtampos elektros oro linijų nuo 330/110/10 kV Klaipėdos TP iki esamos 110 kV elektros oro linijos Klaipėda-Marios I, II kampinės atramos Nr. 6 nutiesta 110 kV kabelinė linija Klaipėda-Smeltė į 110/10 kV Smeltė TP. Nuo minėtos atramos iki Smeltės pastotės nutiesta 110 kV elektros oro linijos atšaka. Lygiagrečiai jai, į tą pačią Smeltės pastotę, nuo 110 kV elektros oro linijos Klaipėda-Priekulė kampinės atramos Nr. 6 nutiesta 110 kV kabelinės linijos atšaka. Nuo esamos 110 kV elektros oro linijos Klaipėda-Marios I, II lygiagrečiai krašto keliui nutiestos 110 kV elektros oro linijų atšakos – Gedminai II ir Dumpiai. Nuo 110/10 kV „Marios“ TP per Kuršių marias, Kiaulės nugaros salą, Kuršių neriją eina 110 kV elektros oro linija Marios-Juodkrantė. Kuršių nerijoje nuo 35/0,4 kV Alksnynė TP iki esamos 110 kV elektros oro linijos Marios-Juodkrantė tarpinės atramos nutiesta 35 kV elektros oro linija. Klaipėdos mieste lygiagrečiai esamoms elektros oro linijoms yra nutiestos buitinių nuotekų savitakinės ir slėginės linijos. Lygiagrečiai miesto gatvėms nutiestas vandentiekis, lietaus vandens surinkimo, šilumos tinklai, dujotiekiai, elektros ir ryšių kabeliai, antžeminės elektros perdavimo linijos. Palei krašto kelią Nr. 141 nutiestas magistralinis dujotiekis. 3.1.3.12. TERITORIJŲ PLANAVIMO DOKUMENTŲ VERTINIMAS Parenkant „NordBalt“ jungties trasą buvo nagrinėti planuojamoje teritorijoje galiojantys arba šiuo metu rengiami teritorijų planavimo dokumentai. Pagrindiniai teritorijų planavimo dokumentai, kurių sprendiniai vienaip ar kitaip gali įtakoti jungties trasos vietą pateikti 3.2 lentelėje: 3.2 lentelė Galiojančių ir rengiamų teritorijų planavimo dokumentų sąrašas Bendrieji planai LR teritorijos bendrasis planas, patvirtintas LR Seimo 2002-10-29 d. nutarimu Nr. IX-1154 (Žin., 2002, Nr. 110-4852) Klaipėdos apskrities teritorijos bendrasis planas (bendrasis planas baigtas rengti; taisomas pagal derinančių institucijų pateiktas pastabas) Klaipėdos m. savivaldybės teritorijos bendrasis planas, patvirtintas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. balandžio 5 d. sprendimu Nr. T2-110 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas, patvirtintas Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2011 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. T11-111 Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrasis planas Specialieji planai Kuršių Nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas), patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994-12-19 d. nutarimu Nr. 1269 (Žin., 1994, Nr. 99-1977) Klaipėdos miesto savivaldybės ir Neringos savivaldybės miškų grupėms priskyrimo sąrašas ir planai (schemos), patvirtintos LR Vyriausybės 2002 m. spalio 21 d. nutarimu Nr. 1651 (Žin., 2002, Nr. 107-4800; 2007, Nr. 129-5244; 2009, Nr. 158-7159; 2010, Nr. 23-1072, Nr. 64-3156) Pajūrio juostos specialusis tvarkymo planas (numatoma tvirtinti 2011 m. I ketv.) Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos miškų išdėstymo žemėtvarkos schema, reg. Nr. 00355300058 Pajūrio juostos ribų planas (Žin., 2005, Nr. 22-681) Energijos rūšies pasirinkimo ir naudojimo šildymui Klaipėdos mieste specialusis planas ir reglamentas, patvirtintas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 200111-08 sprendimu Nr. 254, registro Nr. 01-62 Klaipėdos m. vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialusis planas, patvirtintas Klaipėdos m. savivaldybės tarybos 2005-03-31 sprendimu Nr. T2-74, (pakeitimas 2009-05-29 sprendimu Nr. T2-221), registro Nr. 05-7 Klaipėdos m. ir gretimų teritorijų lietaus nuotekų tinklų specialusis planas, patvirtintas Klaipėdos m. savivaldybės tarybos 2009-01-29 sprendimu Nr. T2-9, registro Nr. 09-9 Žardės paveldo objektų ir juos supančios aplinkos specialusis planas, patvirtintas Klaipėdos m. savivaldybės tarybos 2003-10-23 d. sprendimu Nr. 1-337, registro Nr. 03-62 Klaipėdos rajono savivaldybės nekilnojamojo kultūros paveldo tinklų schema (Žin., 2009, Nr. 73-3001) 110 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda – „Marios“ 3 statybos Klaipėdos apskrityje specialusis planas, patvirtintas LR energetikos ministro 2011-10-27 įsakymu Nr. 1-267 Krašto kelio Nr. 141 Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda ruožo nuo 222,52 iki 228,92 km rekonstravimo specialiojo plano projektas Detalieji planai Individualių gyvenamųjų namų kvartalo Rimkų gyvenvietėje išplanavimo ir inžinerinių tinklų detalusis planas, patvirtintas Klaipėdos m. valdybos 1993-1223 d. potvarkiu Nr. 711, registro Nr. 93-5 Žemės sklypo Nr. 449 buvusiame Rimkų kaime, Klaipėdoje (kadastro Nr. 2101/0029:9) detalusis planas, patvirtintas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-09-24 d. įsakymu Nr. AD1-1689, registro Nr. 10-63 (gretimybė) Žemės sklypų (kadastro Nr. 5544/0002:310, kad. Nr. 5544/0002:311) Rimkų k., Klaipėdos raj. sav. detalusis planas, patvirtintas Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2010-12-23 d. sprendimu Nr. T-11-975 Žemės sklypų, kurių kadastro Nr. 2101/0030:114 ir 2101/0030:131, Klaipėdoje detalusis planas Teritorijos tarp Jūrininkų pr., Taikos pr. ir geležinkelio detalusis planas, patvirtintas Klaipėdos m. tarybos 1999-11-25 sprendimu Nr. 213, registro Nr. 99-52 Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijos į pietus nuo Senosios Smiltelės gatvės detalusis planas, patvirtintas Klaipėdos m. savivaldybės tarybos 2004-06-23 d. sprendimu Nr. 1-247, registro Nr. 04-39 Žemės sklypo, kurio kadastro Nr. 2101/0029:44, buvusiame Rimkų kaime detaliojo plano projektas Pietinės jungties tarp Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir IXB transporto koridoriaus detalusis planas, patvirtintas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-10-26 įsakymu Nr. AD1-1880 Klaipėdos m. III vandenvietės griežto režimo sanitarinės zonos išplėtimo ir vandens gerinimo įrenginių vietos nustatymo DSP, reg. Nr. 003553000213 Žemės sklypų buvusiame Rimkų kaime, kurių kadastro Nr. 2101/0029:70, 2101/0029:16, 2101/0029:118, 2101/0029:68, 2101/0029:69, 2101/0029:20, 2101/0029:108, 2101/0029:74, 2101/0029:21, 2101/0029:33, 2101/0029:67 detaliojo plano projektas Žemės sklypų grupės (kadastro Nr. 5544/0002:128, kad. Nr. 5544/0002:251) Rimkų k., Dovilų sen., Klaipėdos r. sav. detalusis planas. Žemės sklypo, kurio kadastro Nr. 2101/0029:71, buvusiame Rimkų kaime detaliojo plano projektas Elektros energijos perdavimo jungtis su Švedija numatyta LR teritorijos bendrajame plane, kuriuo vadovaujantis rezervuotos teritorijos, reikalingos valstybės svarbos infrastruktūros, gamybos ar apsaugos objektams, elektros energetikos srityje skiriami integravimosi į bendrą Vakarų Europos energetikos sistemą būdų ir veiksmų įgyvendinimo prioritetai: 1. Plėtoti „Baltijos žiedo“ projektą, numatantį Baltijos jūros šalių elektros tinklų sujungimą į žiedą, juosiantį Baltijos jūrą. 2. Stiprinti bendradarbiavimą ir kooperaciją su Baltijos ir Šiaurės Europos šalimis, kurti bendrą elektros energijos rinką, mažinti priklausomybę nuo Rusijos EES, optimaliai išnaudoti šalių elektros energetikos potencialą. Rengiamame Klaipėdos apskrities teritorijos bendrajame plane (bendrasis planas baigtas rengti; taisomas pagal derinančių institucijų pateiktas pastabas) energetikos infrastruktūros teritorijų vystymo skyriuje numatoma „19.6.1.5. Pastatyti tarpsisteminę jungtį Lietuva-Švedija, įrengiant 700-1000 MW galios kabelinę liniją nuo 330/110/10 kV Klaipėdos TP iki Švedijos elektros tinklų. Kabelinės linijos prijungimui išplėsti 330/110/10 kV Klaipėdos TP ir šalia TP rezervuoti žemės sklypą nuolatinės srovės keitikliui (konverterinei stočiai)“. Klaipėdos miesto bendrajame plane kabelinė linija nėra numatyta. Teritorijų planavimo įstatymo [12] 16 straipsnio 1 punkto 3 dalis numato, kad „kai galiojančių bendrojo ar detaliojo planavimo dokumentų sprendiniai planuojamai veiklai nėra parengti arba būtina detalizuoti bendrojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, rengiami specialieji planai“. Klaipėdos rajono savivaldybės taryba 2011-02-24 d. sprendimu Nr. T11-111 patvirtino Klaipėdos savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius. Klaipėdos rajono savivaldybės bendrojo plano [10] konkretizuotų sprendinių 4 skyriaus „Techninės infrastruktūros vystymas“ numatoma: • Išplėsti 330 kV Klaipėdos TP teritoriją keitiklio statybai; • Nutiesti aukštos įtampos nuolatinės srovės elektros perdavimo kabelį tarp Lietuvos ir Švedijos energetikos sistemų, prijungiant jį prie 330 kV Klaipėdos TP įrengto keitiklio; • Vystyti elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių energijos šaltinių, įrengiant vėjo jėgaines, vėjo jėgainių grupes ir vėjo jėgainių parkus. Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano konkretizuotų sprendinių 6 skyriaus „Teritorijų rezervavimas visuomenės poreikiams“ inžinerinės infrastruktūros sprendiniams įgyvendinti numatomas teritorijų rezervavimas: • Naujam aukštos įtampos nuolatinės srovės elektros perdavimo kabeliui tarp Lietuvos ir Švedijos energetikos sistemų, prijungiant jį prie 330 kV Klaipėdos TP įrengto keitiklio. • 330 kV Klaipėdos TP praplėtimui, keitiklio statybai. Galimai regionui svarbių inžinerinės infrastruktūros plėtros teritorijų rezervavimui parengiamos galimybių studijos ar kiti žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentai. Šios teritorijos gali būti gretinamos su esamais komunikaciniais koridoriais. „NordBalt“ jungties statybos Klaipėdos apskrityje specialiuoju planu rezervuojamos teritorijos planuojamai „NordBalt“ jungties statybai, nustatant jų naudojimo, tvarkymo, apsaugos priemones ir kitus reikalavimus. 3.1.3.13. KARTOGRAFINIS PAGRINDAS Duomenų bazės: • georeferencinio pagrindo duomenų bazė GDB10LT, © Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM, 2003–2009; • Lietuvos Respublikos kosminio vaizdo žemėlapio M 1:50000 vektorinių duomenų bazė LTDBK50000-V, Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM, 1996; • nekilnojamojo turto registro centrinis duomenų bankas, © VĮ „Registrų centras“, 2009; • specialiųjų žemės naudojimo sąlygų duomenų bazės SŽNS_DB10LT, © Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM, 2006; • naudingųjų iškasenų telkinių informacija pagal Valstybinės geologinės informacijos sistemos duomenų bazę, © Lietuvos geologijos tarnyba, 2009; • Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenys, © Valstybinė miškotvarkos tarnyba, 2011. Žemėlapiai: • Lietuvos Respublikos M 1:10 000 skaitmeninis rastrinis ortofotografinis žemėlapis ORT10LT, © Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM, 2006. 3.1.3.14. DUOMENŲ ANALIZĖ Įvertinus faktorius, įtakojančius trasos parinkimą, sukauptas didelis įvairaus lygmens (nacionalinio, rajoninio, vietinio) ir skirtingų formatų (spausdintinio ir skaitmeninio) duomenų kiekis. Šiuos duomenis adaptavus prie georeferencinio pagrindo duomenų bazių bei skaitmeninio rastrinio ortofotografinio žemėlapio atsirado galimybė objektyviai nagrinėti situaciją ieškant optimalios trasos trajektorijos. Duomenų bazės: Infrastruktūros objektai • esamos telekomunikacijų linijos ir mobiliojo ryšio bokštų vietos: Omnitel, Tele2, Bitė, TeoLT; • esamos elektros energijos perdavimo (110 kV ir 330 kV) linijos; • vandentvarkos projektai; • valstybinės (magistraliniai, krašto, rajoniniai) ir vietinės reikšmės keliai. Saugomos teritorijos Projektavimui skaitmeninėje formoje naudojami Saugomų teritorijų valstybės kadastro duomenys, kurie apima: • rezervatus; • draustinius; • gamtos paveldo objektus; • nacionalinius parkus; • regioninius parkus; • biosferos rezervatus; • biosferos poligonus; • funkcinio zonavimo ir buferinės apsaugos zonas; • „Natura 2000“ buveinių apsaugai svarbias teritorijas (toliau – BAST); • „Natura 2000“ paukščių apsaugai svarbias teritorijas duomenys (toliau – PAST). Kultūros vertybės ir jų apsaugos teritorijos Kultūros vertybių registro objektų teritorijų ir apsaugos zonų ribos, © KPD, 2006–2008. Administracinės ribos Administracinių teritorinių vienetų, žemės kadastro vietovių skaitmeninės ribos gautos iš VĮ Registrų centras. Seniūnijų ribos gautos iš savivaldybių administracijų. Specialiajam planui rengti naudotos šios ribos: • savivaldybių ribos; • seniūnijų ribos; • žemės kadastro vietovių ribos. Žemėvalda Žemėvaldos analizei naudojami Nekilnojamojo turto kadastro ir registro 2009 metų, žemės reformos žemėtvarkos projektų duomenys: • privačių žemės sklypų ribos; • valstybinės reikšmės ir privačių miškų išsidėstymas; • laisvos valstybinės žemės išsidėstymas. Kiti duomenys • naudingųjų iškasenų telkinių duomenys, 2006. Lietuvos geologijos tarnybos Valstybinė geologinės informacijos sistema, • Klaipėdos miesto ir rajono bei Neringos savivaldybių teritorijų bendrieji planai, • Klaipėdos miesto ir rajono bei Neringos savivaldybių teritorijose patvirtinti specialieji planai, • Klaipėdos miesto ir rajono bei Neringos savivaldybių teritorijose patvirtinti detalieji planai. 3.2. SPECIALIOJO PLANO SPRENDINIAI Plano sprendinių rengimo1 stadijoje nustatyti elektros energijos perdavimo tinklų plėtros prioritetai ir parinkta perspektyvinė „NordBalt“ jungties trasos trajektorija bei identifikuotos jungties statybai reikalingos teritorijos. Rengiant specialųjį planą, identifikuoti valstybinės žemės sklypai, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypai, patenkantys į planuojamos jungties statybai reikalingas teritorijas (numatomą požeminio kabelio apsaugos zoną), nustatyti sklypų registracijos duomenys, identifikuoti savininkai (pavardės, adresai). Kiekvienam sklypui, patenkančiam į jungties statybai reikalingą teritoriją, įvertintas taikytinų ūkinės veiklos apribojimų plotas. ______________ 1 Vadovaujantis LR ūkio ministro ir LR aplinkos ministro 2004 m. birželio 11 d. įsakymo Nr.4-240/D1-330 „Dėl infrastruktūros plėtros (šilumos, elektros, dujų ir naftos tiekimo tinklų) specialiųjų planų rengimo taisyklių patvirtinimo" (su visais pakeitimais) 161 punkto nuostatomis rengiamo specialiojo plano koncepcijos rengimo ir sprendinių konkretizavimo stadijos apjungtos. 3.2.1. BENDRIEJI DUOMENYS 330/110/10 kV Klaipėdos transformatorių pastotė (TP) Šalia 330/110/10 kV Klaipėdos TP numatyta teritorija Lietuvos ir Švedijos elektros jungties „NordBalt“ keitiklio statybai. Detaliuoju planu (3.4 paveikslas), kurį 2010 m. gegužės 27 d. patvirtino Klaipėdos rajono savivaldybės taryba, suformuota teritorija, kurioje numatoma atlikti esamos pastotės rekonstrukcijos darbus bei įrengti elektros jungties su Švedija aktyviosios galios keitiklį. „NordBalt“ jungtis „Nordbalt“ jungtis -300 kV įtampos ~750 MW galingumo aukštos įtampos nuolatinės srovės HVDC elektros energijos perdavimo kabelis (2x 10-13 cm skersmens galios kabeliai ir 48 skaidulų optinis kabelis šalia vienas kito (30-70 cm atstumu) arba visi 3 bendrame apvalkale (bendras skersmuo – apie 30 cm)). HVDC (High Voltage Direct Current – aukštos įtampos nuolatinė srovė) technologija plačiai naudojama didelių kiekių elektros energijos perdavimui ilgais atstumais. Pagrindinė priežastis, kuo ši technologija yra pranašesnė už tradicines kintamos srovės perdavimo sistemas, yra ženkliai mažesni elektros energijos perdavimo nuostoliai bei nėra poreikio turėti tarpines elektros perdavimo pastotes. Energijos perdavimui trumpesniais atstumais naudoti nuolatinės srovės sistemas nėra tikslinga, kadangi santykinai brangiai kainuoja keitiklių stotys (kintama srovė keičiama į nuolatinę ir atvirkščiai). Naudojant HVDC technologiją, svarbūs ir aplinkosauginiai aspektai, nes šios technologijos kabeliai skleidžia ženkliai mažesnį elektromagnetinį lauką, užima mažiau vietos (mažesnės sanitarinės zonos lyginant su kintamos srovės linijomis). Naudojamų požeminių ir povandeninių kabelių mažesnė šilumos emisija. Gali būti tiesiamos tiek orinės HVDC perdavimo linijos, tiek požeminiai/povandeniniai kabeliai. Didžiausias HVDC sistemos privalumas tas, kad ji suteikia galimybę sujungti nesinchronizuotas elektros energetikos sistemas. 3.4 paveikslas Ištrauka iš Klaipėdos TP rekonstrukcijos detaliojo plano Nordbalt elektros jungčiai planuojamas naudoti XLPE izoliuotas kabelis su aliumininiu laidininku: 1700 mm2 laidininko skersmens Baltijos jūroje, Kuršių nerijoje ir Kuršių mariose (3.5 paveikslas, kairėje) ir 1400 mm2 nuo Kuršių marių iki 330/110/10 kV Klaipėda TP Kiškėnų k. (3.5 paveikslas, dešinėje): 3.5 paveikslas Povandeniniai elektros energijos perdavimo HVDC jungtimi kabeliai Bendras 300 kV nuolatinės srovės požeminio elektros kabelio trasos ilgis – apie 35 km (3.6 paveikslas): • Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje – apie 3,1 km; • Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje – apie 6,4 km; • Po Kuršių mariomis – apie 1,5 km; • Neringos savivaldybės teritorijoje – apie 1,7 km; • Lietuvos Respublikos teritoriniuose vandenyse Baltijos jūroje – apie 22 km; • Požeminio kabelio konstrukcijos plotis – 3,8 – 5,2 m. Prisijungimo taškai: Trasos pradžia – 330/110/10 kV Klaipėda TP Kiškėnų k., Dovilų sen., Klaipėdos raj. savivaldybėje. Trasos pabaiga (Lietuvos teritorijoje) – Lietuvos Respublikos teritoriniai vandenys Baltijos jūroje (apie 22 km atstumu nuo kranto). Esamų elektros linijų techniniai parametrai: • Pagal Specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas [40] elektros linijų apsaugos zonos: 110 kV įtampos elektros oro linijų – žemės juosta ir oro erdvė tarp dviejų vertikalių plokštumų, lygiagrečių elektros linijos ašiai, matuojant horizontalų atstumą po 20 m nuo kraštinių jos laidų; 35 kV įtampos elektros oro linijų – žemės juosta ir oro erdvė tarp dviejų vertikalių plokštumų, lygiagrečių elektros linijos ašiai, matuojant horizontalų atstumą po 20 m nuo kraštinių jos laidų; požeminų elektros kabelių linijų – žemės juosta, kurios plotis po 1 m nuo linijos konstrukcijų kraštinių taškų. • Atstumai tarp kraštinių laidų: 110 kV įtampos elektros oro linijų – 7 m; 35 kV įtampos elektros oro linijų – 4 m. 3.2.2. JUNGTIES TRASOS VIETA „NordBalt“ jungtį planuojama tiesti nuo 330/110/10 kV Klaipėdos TP Kiškėnų kaime, Dovilų sen. Klaipėdos rajone, Dovilų seniūnijos pakraščiu, toliau – pačiu pietiniu Klaipėdos miesto pakraščiu, lygiagrečiai geležinkeliui. Planuojama, kad kabelinė jungtis kirs Kuršių marias ir Kuršių neriją, toliau bus tiesiama Baltijos jūros dugnu iki Švedijos (3.6 paveikslas): Nuo 330/110/10 kV Klaipėdos TP požeminis kabelis planuojamas tiesti esamų 110 kV elektros oro linijų Klaipėda-Marios I, II ir Marios-Juodkrantė apsaugos zonų ribose. Pagal Specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas [40] 110 kV įtampos elektros oro linijoms yra nustatyta 20 metrų apsaugos zona -žemės juostos ir oro erdvė abiejose linijos pusėse nuo kraštinių laidų. Nuo 35/0,4 kV Alksnynės TP kabelis planuojamas tiesti esamos 35 kV elektros oro linijos apsaugos zonoje, kuri yra po 15 m nuo kraštinių laidų [40]. 3.6 paveikslas „Nordbalt“ jungties trasos vieta „NordBalt“ jungties trasa planuojama: 1. Dovilų sen. Klaipėdos raj., esamos 110 kV elektros oro linijos Klaipėda-Marios I, II apsaugos zonos (ties Kiškėnais ir esamos 110 kV elektros oro linijos Klaipėda – Priekulė apsaugos zonos) ribose. Planuojama trasa kirs: • keturiolika (sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo sklypų ties Kiškėnų k.); • Smeltalės upę; • du sklypus, kuriuose teritorija numatyta atliekų saugojimui, rūšiavimui ir utilizavimui (sąvartynams); • 110 kV kabelinę liniją Klaipėda – Smeltė; • 110 kV kabelinės linijos atšaką nuo 110 kV elektros oro linijos Klaipėda – Priekulė atramos Nr. 6 į 110/10 kV Smeltė TP; • vieną sklypą, kuriame teritorija numatyta komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektams; • žemės ūkio paskirties sklypus; • valstybinės reikšmės krašto kelią Nr. 141 Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda. Tarp esamų 110 kV elektros oro linijų Klaipėda – Marios I, II ir Klaipėda – Priekulė yra nutiesta 110 kV kabelinė linija Klaipėda – Smeltė. Pagal Specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas [40] požeminės elektros kabelių linijos apsaugos zona – žemės juosta, kurios plotis po 1 m nuo linijos konstrukcijų kraštinių taškų. 2. Klaipėdos mieste planuojama 110 kV elektros oro linijos Klaipėda – Marios I, II apsaugos zonos ribose. Planuojama trasa kirs: • esamos 110 kV elektros oro linijos atš. Gedminai II; • buitinių nuotekų d500 mm slėginę liniją; • aukšto slėgio d600 mm dujotiekį; • žemės ūkio paskirties sklypus; • du sklypus, kuriuose teritorija numatyta komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektams, Rimkų kvartale; • du sklypus, kuriuose yra rengiami detalieji teritorijų planavimo dokumentai, Rimkų kvartale; • Rimkų g., kuri sutampa su valstybinės reikšmės rajoniniu keliu Nr. 2202 Klaipėda-Veiviržėnai-Endriejavas; • dvi geležinkelio atšakas; • Žardės paveldo objektų patį apsaugos zonos pakraštį; • Smeltalės upę; • lygiagrečiai Smeltalės upei nutiestas buitinių nuotekų 2000x1800 savitakinį kolektorių ir slėginių tinklų 2d1000, 2d800 magistrales; • Taikos prospektą. 3. Klaipėdos mieste nuo Taikos prospekto link Kuršių marių, kabelis planuojamas kitoje Kairių g. pusėje esamos 110 kV elektros oro linijos Marios – Juodkrantė apsaugos zonos ribose. Planuojama trasa kirs: • tris geležinkelio atšakas; • Kairių g.; • 2d600 ir d500 vandentiekio, vidutinio slėgio dujotiekio d225, slėginius nuotekų ir visą eilę kitų inžinerinių tinklų; • paveldo objektą – Karaliaus Vilhelmo kanalą; • Klaipėdos miesto III vandenvietės antrą ir trečią sanitarinės apsaugos zonas. 4. Kuršių mariose. 5. Kuršių nerijoje: • šalia paveldo objekto – Alksnynės viensėdžio; • esamos 35 kV antžeminė elektros energijos perdavimo linijos apsaugos zonos ribose tarp 22–24 ir 21–23 miško kvartalų. 6. Baltijos jūroje. 3.2.3. JUNGTIES TRASAI REZERVUOJAMA TERITORIJA „NordBalt“ jungties trasai rezervuojama teritorija sausumoje: Egzistuoja tam tikri kabelio klojimo technologijų sąlygojami apribojimai, dėl kurių nėra galimybės specialiajame plane tiksliai identifikuoti planuojamo „NordBalt“ kabelio vietos. Todėl konkrečiu atveju planuojamas koridorius, kuriame rangos metu, įvertinant konkrečios vietos specifiką ir pasirinktos kabelio tiesimo technologijos technines galimybes, būtų galima nutiesti kabelį ir, kurio ribose būtų nustatyta jo apsaugos zona, vadovaujantis Specialiųjų žemės ir miško sąlygų [40] VI skyriaus 19 punkto reikalavimais – po 1 m nuo linijos statinio konstrukcijos kraštų. Koridoriaus plotis per visą planuojamo kabelio ilgį yra nevienodas: • ties sodų bendrija „Upelio vingis“ Klaipėdos rajone – apie 36 m: rezervuojama teritorija nuo esamos 110 kV kabelinės linijos Klaipėda – Smeltė ašies iki esamos 110 kV elektros oro linijos Klaipėda – Marios I, II apsaugos zonos ribos; • ties sklypu unikaliu Nr. 4400 1009 4116 Klaipėdos rajone – 23,5 m: rezervuojama teritorija nuo esamos 110 kV elektros oro linijos Klaipėda – Marios I, II ašies iki šios linijos apsaugos zonos ribos; • ties esamų 110 kV elektros linijų kampinėmis atramomis sklype unikaliu Nr. 4400 1009 4116 Klaipėdos rajone – 67 m: rezervuojama teritorija nuo esamos 110 kV elektros oro linijos Klaipėda – Marios I, II apsaugos zonos ribos iki esamos 110 kV elektros oro linijos Klaipėda – Priekulė apsaugos zonos ribos; • nuo sklypo unikaliu Nr. 440010094205 Klaipėdos rajone ribos iki kampinės atramos ties Laistais Klaipėdos miesto teritorijoje – 47 m: rezervuojama teritorija tarp esamos 110 kV elektros oro linijos Klaipėda – Marios I, II apsaugos zonos ribų; • ties Draugystės geležinkelio stotimi Klaipėdos mieste – 23,5 m: rezervuojama teritorija nuo esamos 110 kV elektros oro linijos Klaipėda – Marios I, II ašies į pietus iki šios linijos apsaugos zonos ribos; • ties planuojamu Pietiniu aplinkkeliu koridorius praplečiamas iki 47 m: rezervuojama teritorija nuo kultūros paveldo objektų vizualinės apsaugos zonos ribos iki esamos 110 kV elektros oro linijos Klaipėda – Marios I, II kampinės atramos; • geležinkelio, Pietinio aplinkkelio kirtimui koridorius siaurinamas iki 10 m: rezervuojama teritorija nuo kampinės esamos 110 kV elektros oro linijos Klaipėda – Marios I, II atramos iki planuojamos kabeliuoti esamos 110 kV elektros oro linijos Marios – Juodkrantė kampinės atramos; • lygiagrečiai Kairių g. – 20 m rezervuojama teritorija nuo planuojamos kabeliuoti 110 kV elektros oro linijos Marios – Juodkrantė ašies; • nuo Kairių g. iki Kuršių marių – 20 m; • nuo Kuršių nerijos pakrantės iki 35/0,4 kV Alksnynės TP – 10 m; • nuo 35/0,4 kV Alksnynės TP iki esamos 110 kV elektros oro linijos Marios – Juodkrantė – 34 m: rezervuojama teritorija tarp esamos 35 kV elektros oro linijos apsaugos zonos ribų; • nuo esamos 110 kV elektros oro linijos Marios – Juodkrantė iki pliažo – 10 m; • Baltijos jūros pakrantėje pliažo teritorijoje – 25 m. Specialiuoju planu Klaipėdos rajono ir miesto bei Neringos savivaldybių teritorijose planuojamai „NordBalt“ jungties statybai iš viso rezervuojama apie 35 ha sausumos teritorijos. Apie 32 ha sausumos teritorijos, reikalingos požeminio kabelio statybai, yra esamų elektros perdavimo oro linijų apsaugos zonų ribose. Pastačius objektą, kabelio trasa ir apsaugos zonos ribos bus tikslinamos kadastriniais matavimais. „NordBalt“ jungties tiesimui reikalingas trasos plotis vandenyje: Povandeninio kabelio apsaugos zonos dydis vandenyje nustatomas vadovaujantis Elektros tinklų apsaugos taisyklių [51] II skyriaus 6.4 punkto reikalavimais: išilgai povandeninių elektros kabelių linijų -vandens sluoksnis nuo vandens paviršiaus iki dugno apribotas vertikaliomis plokštumomis, esančiomis abiejose linijos (konkrečiu atveju – koridoriaus) pusėse nuo kraštinių kabelių 100 metrų atstumu. Kabelio tiesimo jūroje technologija neleidžia tiksliai identifikuoti būsimos kabelio vietos, t.y. būtina numatyti tam tikras tolerancijos (paklaidos) ribas, todėl Baltijos jūroje kabeliui, kartu su apsaugos zona, formuojamas koridorius, kurio plotis po 150 m į abi puses nuo kabelio konstrukcijos ašies. Esant techninėms galimybėms tiesti kabelį uždaru būdu po Kuršių mariomis, taip apsaugant nuo galimų techninių nesklandumų valant, gilinant Kuršių marių ar numatytos 2004-06-23 Klaipėdos miesto tarybos sprendimu Nr. 1-247 patvirtintame KVJU teritorijos į pietus nuo Senosios smiltelės g. detaliajame plane valčių prieplaukos ir įplaukos akvatoriją, formuojamas 20 m pločio koridorius, nuo kurio kraštų po 100 m į abi puses Kuršių mariose nustatomos kabelio apsaugos zonos. Visu planuojamos „NordBalt“ požeminės jungties trasos pločiu tarp 330/110/10 kV Klaipėdos TP ir Baltijos jūros pakrantės esančiuose valstybinės žemės sklypuose, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypuose specialiuoju planu rezervuojamos teritorijos, kuriose bus statoma „NordBalt“ jungtis. 3.2.4. KABELIO TIESIMO TECHNOLOGIJA Jautriose aplinkai vietose požeminio kabelio statyba turi būti vykdoma uždaruoju būdu naudojant betranšėjas technologijas – horizontalųjį kalimą arba gręžimą (ilgesniais atstumais). Numatomi naudoti 300 mm skersmens (vienas kabelis ir optinis kabelis) ir 250 mm skersmens vamzdžiai (vienas kabelis). Trumpuose atstumuose bus naudojami plastikiniai vamzdžiai, didesniuose atstumuose – metaliniai. Pagal poreikius (siekiant pagerinti kabelių aušinimą) vamzdžiai gali būti užpildomi betonitu, taip pat gali būti didinamas atstumas tarp vamzdžių su +300 kV ir -300 kV kabeliais. Detalesni skaičiavimai bus atlikti rengiant objekto statybos techninę dokumentaciją. Uždaruoju būdu požeminė elektros jungtis turi būti tiesiama: • po valstybinės reikšmės keliais Nr. 141 ir Nr. 2202; • po geležinkelio keliais ir atšakomis; • po Karaliaus-Vilhelmo kanalu; • po Smeltalės upeliu; • po Kuršių mariomis (jei leis techninės galimybės); • pajūrio juostoje – Baltijos jūros pakrantėje; • atkarpoje tarp 35/0,4 kV Alksnynės TP ir Alksnynės g. Dalyje Baltijos jūros akvatorijos kabelis bus įgilinimas (~1,2 m. į dugną) vandens srove arba mechaniniu būdu (automatizuota povandenine grioviakase arba žemsiurbe). Iki 4 m izobatos kabelis bus klojamas horizontalaus gręžimo būdu. 3.2.5. GYVENTOJŲ SVEIKATA „NordBalt“ jungtis bus tiesiama po žeme, poveikis gyventojų sveikatai nenumatomas. 3.2.6. ŽEMĖNAUDA Sklypai, kuriuose rezervuojamos teritorijos ir bus nustatyti apribojimai dėl planuojamos „NordBalt“ jungties tiesimo ir aptarnavimo pateikti 3.3 lentelėje (vadovaujantis VĮ „Registrų centras“ pateikta informacija). 3.3 lentelė. Žemės sklypų, kuriuos kerta planuojama jungtis, sąrašas Eil. Nr. Žemės sklypo kadastrinis Nr. Žemės sklypo unikalus Nr. Žemės sklypo žemės paskirtis Sklypo plotas, ha Žemės sklypo dalyje nustatomi apribojimai, ha Klaipėdos rajono savivaldybės teritorija 1. 554400090117 554400090117 žemės ūkio 0,11 0,0735 2. 554400090120 554400090120 žemės ūkio 0,06 0,0443 3. 554400090122 554400090122 žemės ūkio 0,06 0,0424 4. 554400090124 554400090124 žemės ūkio 0,06 0,0413 5. 554400090125 554400090125 žemės ūkio 0,082 0,0367 6. 554400090126 554400090126 žemės ūkio 0,082 0,0364 7. 554400090128 554400090128 žemės ūkio 0,06 0,0599 8. 554400090085 554400090085 žemės ūkio 0,069 0,0587 9. 554400090086 554400090086 žemės ūkio 0,06 0,0506 10. 554400090087 554400090087 žemės ūkio 0,06 0,0503 11. 554400090088 554400090088 žemės ūkio 0,06 0,0563 12. 554400090089 554400090089 žemės ūkio 0,055 0,0550 13. 554400090079 554400090079 žemės ūkio 0,0556 0,0003 14. 554400090069 554400090069 žemės ūkio 0,06 0,0236 15. 554400020595 440010094116 žemės ūkio 60,8463 2,3792 16. 554400020596 440010094205 žemės ūkio 8,6490 0,4895 17. 554400020161 554400020161 žemės ūkio 5,5500 1,4910 18. 554400020472 440005320150 žemės ūkio 36,4305 2,5121 19. 554400020471 440005311384 žemės ūkio 22,4188 1,3365 20. 554400020131 554400020131 žemės ūkio 1,2000 0,2084 21. 554400020815 440021998750 kita – komercinės paskirties objektų teritorijos; prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos 0,5690 0,2701 22. 554400020372 440000841934 žemės ūkio 0,2200 0,1252 23. 554400020132 554400020132 žemės ūkio 0,4400 0,2733 24. 554400020513 440006293905 žemės ūkio 0,1500 0,0004 25. 554400020830 440022141253 kita – komercinės paskirties objektų teritorijos; prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos 1,7134 0,6492 26. 554400020831 440022141302 kita – inžinerinės infrastruktūros teritorijos 0,3341 0,2113 27. 554400020832 440022141342 kita – inžinerinės infrastruktūros teritorijos 0,0025 0,0025 28. 554400020334 554400020334 žemės ūkio 0,6500 0,1422 29. 554400020243 554400020243 žemės ūkio 1,1400 0,2932 30. 554400020353 554400020353 žemės ūkio 1,1200 0,2454 31. 554470010001 440017970400 žemės ūkio 13,4639 0,2137 Klaipėdos miesto savivaldybės teritorija 1. 210100290044 210100290044 žemės ūkio 0,7 0,4475 2. 210100290111 440006979819 žemės ūkio 1,23 0,1091 3. 210100290071 210100290071 žemės ūkio 1,0 0,1582 4. 210100290020 210100290020 žemės ūkio 1,0 0,3698 5. 210100300098 210100300098 žemės ūkio 1,04 0,0039 6. 210100300065 210100300065 žemės ūkio 0,8169 0,4404 7. 210100300131 440003099388 žemės ūkio 2,75 0,7658 8. 210180010003 210180010003 kita – komercinės paskirties objektų teritorijos; prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos 12,0532 0,2269 9. 210170010004 440018060568 kita – komercinės paskirties objektų. teritorijos; prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos 2,4653 1,0044 10. 210180010001 210180010001 kita – inžinerinės infrastruktūros teritorijos 66,0468 0,3508 11. 210170010003 440018060392 kita – inžinerinės infrastruktūros teritorijos 1,3655 0,5018 12. 210180010005 210180010005 kita – inžinerinės infrastruktūros teritorijos 14,3521 0,1865 Specialiojo plano sprendiniai parengti vadovaujantis VĮ „Registrų centras“ 2012-01-09 duomenimis. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrius nurodė, kad teritorijose, kuriose numatyta „Nordbalt“ jungties statyba, sodininkų bendrijoje „Upelio vingis“ tarp sklypų kadastriniais Nr. 5544/0009:123 ir 5544/0009:128 yra sklypas Nr. 127, kuris nėra įregistruotas VĮ „Registrų centras“ (2011-04-14 raštas Nr. 12SD-604). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriuje teritorijose, kuriose numatyta „Nordbalt“ jungties statyba, daugiau duomenų, nei jų yra VĮ „Registrų centras“ nėra, nuosavybės atkūrimui sklypai nėra projektuojami, prašymų pakeisti įregistruotų sklypų kadastro duomenis skyriui nėra pateikta (2011-03-25 raštas Nr. 13SD-427). Rengiant Specialųjį planą, buvo analizuojami parengti ar rengiami žemės sklypų, kurie patenka į planuojamos „Nordbalt“ jungties trasai rezervuojamas teritorijas, detaliojo teritorijų planavimo dokumentai, kuriais planuojama pakeisti sklypo žemės paskirtį iš žemės ūkio į kitą, Klaipėdos miesto ir rajono savivaldybėse (3.7 pav.). Parengtų detaliųjų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniuose esamų 110 kV OL apsaugos zona, kuri nustatoma vadovaujantis Specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis [40] – po 20 m nuo kraštinių laidų, nuo linijos ašies traktuojama įvairiai – nuo 20 iki 23 m. Rengiamo Specialiojo plano sprendiniuose esamų 110 kV OL apsaugos zona nuo linijos ašies – 23,5 m. Atsižvelgiant į tai, žemės sklypuose, kuriems parengti detalieji planai, Specialiajame plane esamų 110 kV OL apsaugos zona bus 0,5 – 3,5 m platesnė nei parodyta detaliųjų planų sprendiniuose (3.4 lentelė). 3.4 lentelė. Žemės sklypų, kuriuose planuojamas žemės paskirties keitimas, sąrašas Eil. Nr. Žemės sklypo kadastrinis Nr. Žemės sklypo unikalus Nr. Žemės sklypo žemės paskirtis keičiama į: Planavimo dokumentuose fiksuojamas esamos 110 kV elektros oro linijos apsaugos zonos dydis, m Klaipėdos rajono savivaldybės teritorija 1. 554400020310 554400020310 kita – komercinės paskirties obj. teritorijos; , prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos 22,0 m (nuo esamos linijos ašies iki apsaugos zonos ribos) 2. 554400020128 554400020128 kita – komercinės paskirties obj. teritorijos; prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos 23,0 m (nuo esamos linijos ašies iki apsaugos zonos ribos) Klaipėdos miesto savivaldybės teritorija 3. 210100290044 210100290044 kita – komercinės paskirties obj. teritorijos; prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos 20,0 m (nuo kraštinių laidų) 4. 210100290071 210100290071 kita – mažaaukštė gyvenamoji statyba 20,0 m (nuo kraštinių laidų) 5. 210100290020 210100290020 kita – mažaaukštė gyvenamoji statyba; kita – komercinės paskirties obj. teritorijos 22.5 (nuo esamos linijos ašies iki apsaugos zonos ribos) 6. 210100300131 440003099388 kita – komercinės paskirties obj. teritorijos; prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos 20.0 (nuo esamos linijos ašies iki apsaugos zonos ribos) LR elektros energetikos įstatymo pakeitimo įstatymo [15] 50 straipsnio 5 punktas numato, kad perdavimo sistemos ar skirstomųjų tinklo operatoriai tiesti naujus perdavimo, skirstomuosius tinklus ar įrengti kitus elektros įrenginius kitų asmenų žemėje turi teisę tik sudarius sutartis arba įstatymų nustatyta tvarka nustačius žemės servitutą. Žemės sklypai, esantys elektros tinklų apsaugos zonose, išskyrus elektros energetikos objektų žemę, nepaimami iš žemės savininkų ir naudotojų visuomenės reikmėms, ir gali būti naudojami žemės ūkio bei kitoms reikmėms, laikantis Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų [40] ir Elektros tinklų apsaugos taisyklių [51] reikalavimų. 3.7 paveikslas „Nordbalt“ jungties trasos situacijos schema Servitutų nustatymą reglamentuoja LR Civilinis kodeksas [13], LR Žemės įstatymas [16] ir Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklės [47] (toliau – Taisyklės). Vadovaujantis LR Žemės įstatymu [16], žemės servitutas yra „teisė į svetimą žemės sklypą ar jo dalį, suteikiama naudotis tuo svetimu žemės sklypu ar jo dalimi (tarnaujančiuoju daiktu), arba žemės savininko teisės naudotis žemės sklypu apribojimas siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Servitutu tam tikra prasme yra apribojamos tarnaujančio daikto (šiuo atveju žemės sklypo) savininko ar patikėtinio teisės naudotis jam priklausančiu ar patikėjimo teise valdomu sklypu. Visu planuojamos „NordBalt“ požeminės jungties trasos pločiu tarp 330/110/10 kV Klaipėdos TP ir Baltijos jūros pakrantės esančiuose valstybinės žemės patikėtinių sklypuose, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypuose vadovaujantis „NordBalt“ jungties statybos Klaipėdos apskrityje specialiojo plano sprendiniais notariškai pasirašomų sutarčių arba administracinių aktų pagrindu bus nustatomi servitutai, suteikiantys teisę tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), jais naudotis ir juos aptarnauti. Vadovaujantis LR Žemės įstatymu [16], žemės servitutas yra „teisė į svetimą žemės sklypą ar jo dalį, suteikiama naudotis tuo svetimu žemės sklypu ar jo dalimi (tarnaujančiuoju daiktu), arba žemės savininko teisės naudotis žemės sklypu apribojimas siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Specialiuoju planu formuojamas tokios apimties, dydžio ir ploto servitutas, kuris užtikrintų viešpataujančiojo daikto tinkamą statybą, naudojimą, eksploataciją ir būtų kuo mažiau ribojamos tarnaujančiojo žemės sklypo savininko teisės naudotis žemės sklypu. Kadangi naujos kabelinės elektros perdavimo linijos projektuojamos esamos 110 kV OL apsaugos zonos ribose, patvirtinus Specialųjį planą, žemės sklypuose papildomų apribojimų neatsiras. Taip pat požeminio kabelio įrengimas neužkirs kelio verstis suplanuota ūkine veikla. Servitutas atskirais atvejais gali būti nustatytas mažesnis, tačiau visais atvejais negali būti nustatytas didesnis, negu šiuo Specialiuoju planu rezervuojama teritorija (žr. 3.2.3. skyrių). Valstybinės žemės ir savivaldybių žemės sklypams bei nuosavybės teise privatiems asmenims, su kuriais dėl įvairių priežasčių nepasiekus atitinkamo susitarimo, priklausantiems žemės sklypams servitutai nustatomi administraciniu aktu, vadovaujantis LR Civilinio kodekso [13] 4.124 straipsnio 1 dalimi, LR Žemės įstatymo [16] 23 straipsniu ir Taisyklėmis [47] (2011-04-01 raštas Nr. 12SD-505, 2011-05-18 raštas Nr. 13ST-(14.13.5)-210). Sprendimą priima Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus įgalioti teritorinių žemėtvarkos skyrių vedėjai. Sprendime (administraciniame akte) dėl servituto nustatymo labai svarbu tinkamai nurodyti visus Taisyklėse [47] reikalaujamus duomenis tam, kad būtų išvengta viešpataujančio daikto ir tarnaujančio žemės sklypo savininkų ar patikėtinių galimų ginčų dėl naudojimosi tarnaujančiuoju sklypu. Pagal Taisyklių [47] 16 punktą sprendime nurodoma: 1) tarnaujančiojo žemės sklypo kadastro numeris (žemės sklypo, kuriuo suteikiama teisė naudotis, kadastro numeris); 2) tarnaujančiojo žemės sklypo servituto vieta ir ribos, servituto plotas (šių duomenų nurodymas yra itin svarbus tam, kad būtų aišku, kuria ir kokio dydžio tarnaujančio žemės sklypo dalimi viešpataujančio daikto savininkas ar patikėtinis gali naudotis); 3) tarnaujančio žemės sklypo savininkai ar patikėtiniai (juridinio asmens pavadinimas, kodas, buveinės adresas, gali būti nurodomas telefono numeris, fizinio asmens vardas, pavardė, gyvenamosios vietos adresas, gali būti nurodomas telefono numeris); 4) servituto rūšis (reikia nurodyti Taisyklių [47] 3 punkte nustatytą servituto rūšį); 5) naudojimosi servitutu teisės ir sąlygos (nurodyti, kokios teisės suteikiamos nustačius atitinkamos rūšies servitutą); 6) nuostolių dėl servituto atlyginimo sąlygos (vienkartinės ar periodinės kompensacijos dydis ir mokėjimo terminai); Teritorijų planavimo dokumento, kuriuo projektuojamas žemės servitutas, rengėjas, vadovaudamasis Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu teisės aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika [71], apskaičiuoja nuostolių dydį, kuris turi būti įrašomas į sprendimą ir sprendime nurodoma nuostolių atlyginimo tvarka ir terminai. Nuostoliai dėl žemės servituto atlyginami už: 1. statybos metu sunaikinamus pasėlius ir sodinius. 2. iškertamą mišką. 3. prarastą galimybę naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (
2. ar)pobūdį. 7) viešpataujančiojo daikto savininkai ar patikėtiniai arba valstybės ar savivaldybės institucija, atsakinga už gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, įrašytų į LR Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, apsaugą; 8) prievolė statyti statinius, sodinti augalus ar atlikti kitus darbus, jeigu tai būtina servituto teisėms įgyvendinti; 9) viešpataujančiojo daikto savininko ar patikėtinio arba valstybės ar savivaldybės institucijos, atsakingos už gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, įrašytų į LR Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, apsaugą, o tais atvejais, kai servituto turinį sudarančiomis teisėmis naudojasi ir pats tarnaujančiojo žemės sklypo savininkas, – ir tarnaujančiojo žemės sklypo savininko pareiga tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį žemės sklypą (privaloma nustatyti, kokia tvarka bus prižiūrimas tarnaujantysis žemės sklypas); 10) sąlyga, kad per 3 mėnesius nuo sprendimo priėmimo servitutas būtų įregistruotas Nekilnojamojo turto registre viešpataujančiojo daikto savininko ar patikėtinio arba valstybės ar savivaldos institucijos, atsakingos už gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, įrašytų į LR Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, apsaugą – kai nustatytas servitutas, suteikiantis teisę prieiti ar privažiuoti prie šių kompleksų ir objektų, lėšomis (pagal LR Civilinio kodekso [13] 4.124 straipsnio 2 dalį iš servituto kylančios teisės ir pareigos atsiranda tik įregistravus servitutą). 3.2.7. SAUGOMOS TERITORIJOS Pajūrio juostoje – Baltijos jūros pakrantėje bei atkarpoje tarp 35/0,4 kV Alksnynės TP ir Alksnynės g. planuojama naudoti bentranšėjines technologijas, t.y. statybą numatoma vykdyti uždaruoju būdu. Planuojama, kad statybos darbai bus vykdomi: • Kuršių mariose – balandžio-rugsėjo mėn., • Kuršių nerijoje – liepos-sausio mėn., • Baltijos jūroje – balandžio-lapkričio mėn. Vadovaujantis Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2009 m. birželio 5 d. raštu Nr. V3-10.7-922 „planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimas negali daryti reikšmingo poveikio „Natura 2000“ teritorijai ir šiuo atžvilgiu neprivaloma atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo“. Valstybinės saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos 2009 m. liepos 9 d. pateikė deklaraciją, kurioje pažymima, kad statybos darbus vykdant laikantis aukščiau išvardintų apribojimų statybos darbų vykdymo laikui, požeminės (sausumoje)/povandeninės elektros energijos perdavimo linijos statybos, eksploatavimo, elektros energijos perdavimo elementų, galinčių sukelti reikšmingą poveikį įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijose saugomoms vertybėms nebus. 3.2.8. ŽEMĖS GELMĖS IR NAUDINGŲJŲ IŠKASENŲ PLOTAI Planuojamos „NordBalt“ jungties trasa naudingųjų iškasenų telkinių nekerta. Visoje planuojamoje teritorijoje dirvožemio apsaugai galioja Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos [40] (LII skyrius). 3.2.9. KULTŪROS PAVELDO TERITORIJOS Požeminė „NordBalt“ jungtis planuojama: • esamos 110 kV elektros oro linijos Klaipėda-Marios I, II apsaugos zonoje, kuri patenka į Žardės paveldo objektų vizualinės apsaugos zoną, • esamos 110 kV elektros oro linijos Marios-Juodkrantė apsaugos zonoje, kuri kerta Karaliaus Vilhelmo kanalą (reg.Nr. G263K, KVR kodas 25965), • per Alksnynės viensėdžio (reg.Nr. U13, KVR kodas 2070) teritoriją. Rengiant planuojamos požeminės jungties statybos techninę dokumentaciją, turi būti numatyta statybą po Karaliaus Vilhelmo kanalu ir Alksnynės viensėdžiu vykdyti uždaru būdu. Rengiant požeminio kabelio statybos techninę dokumentaciją turi būti įvertinti kultūros paveldo objektų archeologinių žvalgymų, vykdytų Lietuvos istorijos instituto 2011 m. Nordbalt jungties ir elektros perdavimo linijos Klaipėda – „Marios“ 3 statybos vietoje Klaipėdos raj., Klaipėdos m., Neringos m. savivaldybių teritorijose (sausumoje) rezultatai (pateikta prie Planavimo procedūrų dokumentų). Prieš vykdant statybos darbus Nordbalt jungties trasoje būtina atlikti archeologinius žvalgomuosius tyrimus, kurių pobūdis ir apimtys siūlomi aukščiau minėtų archeologinių žvalgymų išvadose, kad statybos darbams netrukdytų nenumatyti apribojimai, galintys iškilti atradus naujus archeologinius objektus trasų vietose. Archeologinių tyrimų vietos turi būti suderintos su Kultūros paveldo departamentu prie LR kultūros ministerijos. Nordbalt jungties statybos vietose, kuriose archeologinių žvalgomųjų tyrimų metu būtų aptikta archeologinių struktūrų arba moksliniu požiūriu vertingas kultūrinis sluoksnis, kasinėjimus reiktų išplėsti ir archeologinius tyrimus atlikti tuose plotuose, kur statybos darbai grėstų pažeisti arba sunaikinti naujai aptiktas kultūros vertybes. Tyrinėjimų vietos ir apimtys prieš vykdant archeologinius žvalgomuosius tyrimus turėtų būti konkretizuotos vadovaujantis techniniame projekte detalizuota tikslia elektros linijos trasa. Archeologinių tyrimų išvados turi būti pateiktos statybos techninės dokumentacijos sudėtyje. Visose „Nordbalt“ jungties statybvietėse, kuriose nebus atlikti archeologiniai žvalgomieji tyrimai arba archeologinių žvalgomųjų tyrimų metu nepavyktų aptikti archeologinių vietų, būtina žemės judinimo darbus atlikti stebint archeologui. Rengiant elektros perdavimo jungties statybos techninę dokumentaciją bei statybos metu, laikinos sandėliavimo aikštelės, laikini privažiavimo keliai negali būti numatyti kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijose ir jų apsaugos zonose. Jei rengiant techninį projektą, Lietuvos teritoriniuose vandenyse negalima „apeiti“ planuojamos „NordBalt“ jungties trasos koridoriuje esančių objektų, jie turi būti patikrinti atlikus povandeninius tyrinėjimus. Jeigu šių tyrimų metu bus nustatyta, kad jie, vadovaujantis Povandeninio kultūros paveldo apsaugos konvencija (Žin., 2006, Nr. 65-2389) yra vertingas povandeninis kultūros paveldas, kuriam gali pakenkti trasos įrengimas, turi būti įrengtos šių objektų apsaugos priemonės arba jie turi būti iškelti. 3.2.10. MIŠKAI Klaipėdos rajono ribose nuo planuojamos jungties trasos pradžios iki krašto kelio Nr. 141 Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda esama 110 kV elektros oro linija Klaipėda-Marios I, II, kurios apsaugos zonoje numatoma tiesti požeminį kabelį, nekerta miškų ūkio paskirties žemės plotų. Einant palei esamą elektros oro liniją, ties karšto keliu sutinkama tik valstybinės reikšmės kelio apsauginių želdinių juosta. Želdinių tvarkymą elektros perdavimo linijų apsaugos zonoje reglamentuoja Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos [40] (VI skyrius) ir Elektros tinklų apsaugos taisyklės [51]. Želdinių apsaugą reglamentuoja „Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašas“ (Žin., 2008, Nr. 33-1151). Vadovaujantis šiais kriterijais, saugomi medžiai ir krūmai: - augantys kultūros paveldo objektų teritorijoje ir jos apsaugos zonoje, išskyrus natūraliai išaugusius medžius; - auga miestų, miestelių bendro naudojimo teritorijose ir miestų kitose valstybinės žemės teritorijose. Planuojamos trasos gretimybėje Klaipėdos miesto teritorijoje sutinkami nedideli savaiminių želdynų plotai neužstatytose miesto pietinio pakraščio dalyse Laistų ir Žardės vietovėse greta „Draugystės“ geležinkelio stoties, geležinkelio linijos ir uosto prieigose. Kuršių marių pakrantėje piečiau Smeltės pusiasalio 0,5736 ha planuojamos kabelio trasos patenka į valstybinės reikšmės miško ploto, numatyto Klaipėdos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemoje, patvirtintoje LR Vyriausybės 1997-10-23 nutarimu Nr. 1154, 18 priedas (LR Vyriausybės 2005-07-14 nutarimo Nr. 765 redakcija) 32 kvartalą. Pagal 2011-12-13 Valstybinės miškų tarnybos pateiktus duomenis apie miškus, tik 0,0985 ha planuojamos kabelio trasos patenka į taksacinio miško plotą. Neringos savivaldybėje 4,2142 ha planuojamos požeminio kabelio trasos patenka į valstybinės reikšmės miško plotą, numatytą Neringos savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemoje tarp kvartalų 22-24 ir 21-23, patvirtintoje LR Vyriausybės 1997-10-23 nutarimu Nr. 1154, 20 priedas (LR Vyriausybės 2011-01-12 nutarimo Nr. 76 redakcija). „NordBalt“ jungtis planuojama tiesti esamų elektros perdavimo linijų apsaugos zonose, kvartalinėmis linijomis, miško proskynomis arba po esamais miško keliukais: • atkarpoje tarp 35/0,4 kV Alksnynės TP ir Alksnynės g. uždaruoju būdu, • Pajūrio juostoje – (kopagūbryje, prieškopėje, klife, paplūdimyje – ~170 m.) uždaruoju būdu; • tarp 22-24 ir 21-23 miško kvartalų esamos 35 kV antžeminė elektros energijos perdavimo linijos apsaugos zonos ribose ar esamų miško keliukų vietoje. Požeminio „NordBalt“ kabelio tiesimui miškų ūkio paskirties sklypuose tam tikromis atkarpomis neišvengiamai bus kertamas miškas, suformuojant objekto statybai ir eksploatacijai reikalingą infrastruktūros koridorių. Miško kirtimas preziumuoja miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis. Miško žemė paverčiama kitomis naudmenomis bei kompensavimas už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis atliekamas vadovaujantis LR Vyriausybės 2011-09-28 nutarimu Nr. 1131 [28]. Miško naudojimo apribojimai nustatyti Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose [40] (XXVI skyrius). Pagal Specialias žemės ir miško naudojimo sąlygas [40] nustatyti apribojimai: miško naudojimui (punktas XXVI), veiklai nacionalinių ir regioninių parkų teritorijose (punktas XXXIV), kraštovaizdžio draustiniuose (punktas XXXV). Artimiausia planuojamai trasai rekreacinė teritorija yra Kuršių marių pakrantėje piečiau Smeltės pusiasalio, kur planuojama „NordBalt“ jungtis, pagal Klaipėdos miesto bendrąjį planą numatyta rekreacinė teritorija. Požeminio kabelio apsaugos zonos ribose būtų numatyti apribojimai dėl želdinių, žaidimų aikštelių, stadionų bei renginių organizavimo. 3.2.11. PAVIRŠINIO VANDENS TELKINIAI Vadovaujantis Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašu, patvirtintu LR aplinkos ministro 2001 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 540 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. vasario 14 d. įsakymo Nr. D1-98 redakcija), Smeltalės upės pakrantės apsaugos juosta – 5 m, apsaugos zona – 100 m. Paviršinių vandenų apsaugos juostose ir zonose taikomi apribojimai nustatyti Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose [40] (XXIX skyrius). Vadovaujantis Jūros krantų aplinkos apsaugos ir naudojimo nuostatais, patvirtintais LR aplinkos ministro 2000 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 73 Baltijos jūros kranto apsaugos zoną sudaro iki 3 km pločio kontinento sausumos teritorija ir jūros akvatorija iki 20 m gylio izobatos Lietuvos Respublikos teritorijoje iki Latvijos Respublikos bei Rusijos Federacijos valstybinių sienų ribų, taip pat Kuršių marių kranto apsaugos juosta: • Kuršių marių kranto apsaugos juostą sudaro iki 150 m pločio Kuršių nerijos bei kontinento sausumos teritorijos ir prie jų esanti iki 150 m pločio marių akvatorija; • jūros kranto apsaugos juosta formuojama kaip kranto apsaugos zonos teritorijos dalis ir ją sudaro iki 300 m pločio teritorija sausumoje, taip pat jūros akvatorija iki 10 m gylio izobatos. Kranto apsaugos apsaugos juostoje draudžiama: 1. pastatų ir inžinerinės infrastruktūros objektų statyba bei kita ūkinė veikla, kuri gali kelti grėsmę ar padaryti žalą gamtos ir kultūros paveldo bei rekreaciniams ištekliams; 2. darkyti kraštovaizdį, ardyti kopagūbrius, kopas, klifo šlaitus bei kitaip niokoti reljefą, dirvožemį, augmeniją ir gyvūniją; 3. kirsti mišką, išskyrus sanitarinius, ugdomuosius ir kraštovaizdžio formavimo kirtimus. Rengiant techninę dokumentaciją, elektros kabelio tiesimui po Karaliaus-Vilhelmo kanalu, Smeltalės upeliu, per Kuršių marias numatyti betranšėjas technologijas. 3.2.12. INŽINERINĖS INFRASTRUKTŪROS IR SUSISIEKIMO KOMUNIKACIJŲ OBJEKTAI Kabelinių linijų įrengimą reglamentuoja Elektros įrenginių įrengimo bendrosios taisyklės [50]. Nutiesus požeminę „NordBalt“ jungtį, visas teritorijos gerbūvis turi būti atstatytas į ne blogesnę, nei pradinę, padėtį. Jungties statybos metu visi esami inžineriniai tinklai turi būti išsaugoti. Nesant galimybės jų išsaugoti, turi būti numatytos priemonės esamų inžinerinių tinklų perkėlimui, išlaikant apsaugos zonų reikalavimus, vadovaujantis Specialiosiomis žemės ir miško sąlygomis [40]. Klaipėdos uosto plėtra Specialiojo plano sprendiniai parengti kuo mažiau įtakojant pietinės Klaipėdos uosto dalies plėtros planus, paliekant galimybę gilinti Klaipėdos sąsiaurį. Uosto plėtroje jau dabar numatyta valčių prieplaukos statyba bei valčių prieplaukos akvatorijos gilinimas. Automobilių keliai Siekiant užtikrinti saugias eismo sąlygas, nuo kelio briaunų į abi puses nustatomos kelių apsaugos zonos, kurios priklauso nuo kelio reikšmės: • krašto kelias Nr. 141 Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda po 50 m; • rajoninis kelias Nr. 2202 Klaipėda-Veiviržėnai-Endriejavas po 20 m; • vietinės reikšmės kelių po 10 m. Kelių apsaugos zonose galioja Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos [40] (II skyrius). Perėjimus po valstybinės reikšmės automobilių keliais planuojama atlikti tik uždaru būdu. Privažiavimai prie planuojamų statyti objektų numatomi tik iš vietinės reikšmės kelių, esančių lauko keliukų bei žemės ūkio tikslais naudojamos žemės. Naujos nuovažos nuo valstybinės reikšmės automobilių kelių neplanuojamos. Laikini privažiavimai (statybos metu) planuojami techninio projekto rengimo metu, darbų organizavimo dalies apimtyje. Rengiant Specialųjį planą buvo įvertintas UAB „Kelprojektas“ rengiamos krašto kelio Nr. 141 Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda 222,52-228,92 km (nuo šio kelio sankryžos su rajoniniu keliu Nr. 2202 Klaipėda-Veiviržėnai-Endriejavas iki Jakų sankryžos su magistraliniu keliu A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda) ruožo rekonstrukcijos specialusis planas. Tikslas – parengti pirminius techninius sprendinius krašto kelio ruožui rekonstruoti iš dviejų eismo juostų į keturias, rezervuoti teritorijas kelio rekonstrukcijai reikalingo žemės sklypo (kelio juostos) suformavimui, nustatyti visuomenės poreikiams reikalingos žemės plotą. Taikos pr. pabaigoje vykdomas Pietinio išvažiavimo iš Klaipėdos uosto trasos (pietinė jungtis tarp Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir IXB transporto koridoriaus) projektas. Į specialųjį planą perkelti detaliojo plano, patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-10-26 įsakymu Nr. AD1-1880, sprendiniai. Anksčiau suplanuotas Klaipėdos pietinis aplinkkelis Klaipėdos miesto teritorijoje turės C2 kategorijos gatvės statusą. Gatvės juostos plotis tarp raudonųjų linijų – 40 m. Pietinėje uosto dalyje numatytas privažiavimo kelių sutvarkymo į multimodalinių krovinių terminalus, Kairių gatvės nuo skirtingų lygių sankryžos, Taikos prospekto su Kairių gatve iki Klaipėdos kanalo rekonstrukcijos projektas. Geležinkeliai Planuojamos „NordBalt“ jungties gretimybėje yra Klaipėdos geležinkelio mazgo „Draugystės“ stotis. Planuojamas požeminis kabelis kirs geležinkelį ties Laistų 1-ąja g. ir jo atšakas į jūrų uostą ties Minijos g. ir Perkėlos g. Požeminio kabelio paklojimas po geležinkelio keliais turi būti numatytas uždaru būdu, technologinės duobės kabelio prastūmimui turi būti projektuojamos už AB „Lietuvos geležinkeliai“ valdomo sklypo ribų. Požeminio kabelio įrengimui būtina gauti projektavimo sąlygas. Projektinę dokumentaciją pateikti derinti AB „Lietuvos geležinkeliai“ administracijai. Geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zonos, draudimai bei apribojimai geležinkelio kelių ir jų apsaugos zonose numatomi vadovaujantis Specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis [40] (skyrius III). AB „Lietuvos geležinkeliai“ numato, kad artimiausiu metu geležinkelis šioje vietoje bus elektrifikuotas. Susikirtimai su elektros perdavimo ir ryšių linijomis Nuo 330/110/10 kV Klaipėdos TP požeminis elektros kabelis planuojamas tiesti esamų 110 kV elektros oro linijų Klaipėda-Marios I, II ir Marios – Juodkrantė apsaugos zonų ribose. Pagal Specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas [40] (VI skyrius) 110 kV įtampos elektros oro linijoms yra nustatyta 20 metrų elektros tinklų apsaugos zona – žemės juostos ir oro erdvė abiejose linij