LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL LIETUVOS HIGIENOS NORMOS HN 23:2001 „KENKSMINGŲ CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ KONCENTRACIJŲ RIBINĖS VERTĖS DARBO APLINKOS ORE. BENDRIEJI REIKALAVIMAI“ 2001 m. gruodžio 13 d. Nr. 645/169 Vilnius Vadovaudamiesi Teisės derinimo priemonių 2001 m. planu (priemonės kodas 3.5.1.-P-A25), patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. vasario 22 d. nutarimo Nr. 192 „Dėl Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje programos (Nacionalinė ACQUIS priėmimo programa) teisės derinimo priemonių ir acquis įgyvendinimo priemonių 2001 metų planų patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 18-554) ir vykdydami Saugos ir sveikatos darbe teisės aktų, įgyvendinant Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymą, rengimo planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 452 „Dėl saugos ir sveikatos darbe teisės aktų, įgyvendinant Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymą, rengimo plano patvirtinimo ir kai kurių teisės aktų pripažinimo netekusiais galios“ (Žin., 2001, Nr. 35-1196), bei siekdami apsaugoti dirbančiųjų su kenksmingomis cheminėmis medžiagomis sveikatą: 1.Tvirtiname pridedamus: 1.1. Lietuvos higienos normą HN 23:2001 „Kenksmingų cheminių medžiagų koncentracijų ribinės vertės darbo aplinkos ore. Bendrieji reikalavimai“; 1.2. šios higienos normos įgyvendinimo priemonių planą. 2.Nustatome higienos normos įsigaliojimo datą – 2002 m. sausio 1 d. 3.Laikome netekusia galios Lietuvos higienos normą HN 23-1993 „Kenksmingos medžiagos. Didžiausia leidžiama koncentracija darbo aplinkos ore“ (Žin., 1994, Nr. 5-82), išskyrus 9 jos skyrių, nuo 2002 m. sausio 1 d. 4.Pavedame: 4.1. Sveikatos apsaugos ministerijai parengti atitinkamus pakeitimus sveikatos apsaugos ministro 1998 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 799 patvirtintos Higieninės kenksmingų darbo aplinkos veiksnių klasifikacijos (Žin., 1999, Nr. 3-78) 1 punkto pakeitimus iki 2002 m. sausio 1 d.; 4.2. įsakymo vykdymą kontroliuoti sveikatos apsaugos viceministrui E. Bartkevičiui ir socialinės apsaugos ir darbo viceministrui R. Kaireliui. SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS                         KONSTANTINAS ROMUALDAS DOBROVOLSKIS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRĖ                           VILIJA BLINKEVIČIŪTĖ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro 2001 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 645/169 LIETUVOS HIGIENOS NORMA                                                HN 23:2001 KENKSMINGŲ CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ KONCENTRACIJŲ RIBINĖS VERTĖS DARBO APLINKOS ORE Bendrieji reikalavimai I. TAIKYMO SRITIS 1. Ši higienos norma nustato kenksmingų cheminių medžiagų koncentracijų ribines vertes darbo aplinkos ore, bendruosius higienos reikalavimus, kenksmingų cheminių medžiagų poveikio darbuotojų sveikatai higieninį vertinimą ir bendruosius matavimo reikalavimus. 2. Ši higienos norma taikoma įvertinant kenksmingų cheminių medžiagų koncentracijas darbo aplinkos ore tikslu apsaugoti darbuotojus nuo rizikos, susijusios su kenksmingų cheminių medžiagų poveikiu jų sveikatai darbo vietose. 3. Šia higienos norma turi vadovautis juridiniai ir fiziniai asmenys: 3.1. projektuojantys naujas technologijas, gaminantys ir naudojantys technologinę įrangą, kuri gali daryti įtaką darbo aplinkos oro užterštumui ir darbuotojų sveikatai; 3.2. įrengiantys naujas darbo vietas ir naudojantys darbo vietas, kuriose darbo aplinkos oro užterštumas gali turėti įtakos darbuotojų sveikatai; 3.3. vertinantys ir kontroliuojantys darbo aplinkos oro užterštumą ir jo poveikį darbuotojų sveikatai. 4. Į šios higienos normos reikalavimus turi būti atsižvelgta rengiant norminius teisės dokumentus, susijusius su kenksmingų cheminių medžiagų poveikiu darbuotojų sveikatai darbo vietose. 5. Ši higienos norma netaikoma kenksmingoms radioaktyviosioms cheminėms medžiagoms. II. NUORODOS 6. Higienos normoje yra nuorodos į tokius teisės dokumentus: 6.1. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas (Žin., 2000, Nr. 95-2968); 6.2. Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir preparatų įstatymas (Žin., 2000, Nr. 36-987); 6.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 10 27 nutarimas Nr. 1277 „Dėl darbo vietų higieninio įvertinimo“ (Žin., 1998, Nr. 95–2641); 6.4. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2001 07 24 įsakymas Nr. 97/406 „Dėl darbuotojų apsaugos nuo cheminių veiksnių darbe nuostatų bei darbuotojų apsaugos nuo kancerogenų ir mutagenų poveikio darbe nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 65-2396); 6.5. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2000 12 19 įsakymas Nr. 532/742 „Dėl Pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų klasifikavimo ir ženklinimo tvarkos“ (Žin., 2001, Nr. 16-509); 6.6. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 1998 12 24 įsakymas Nr. 182/773 „Dėl Darbuotojų apsaugos nuo sąlyčio su vinilchlorido monomeru taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 9–201); 6.7. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 1998 06 06 įsakymas Nr. 87/236 „Dėl Darbo su asbestu taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 44–1225); 6.8. HN 36:1999. Draudžiamos ir ribojamos medžiagos (Žin., 1999, Nr. 23–667); 6.9. Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio gydytojo higienisto 1996 02 12 įsakymas Nr. 43 „Dėl cheminių alergenų sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 1996, Nr. 20–547). III. SĄVOKOS IR JŲ APIBRĖŽIMAI 7. Higienos normoje vartojamos sąvokos ir jų apibrėžimai [6.1, 6.2, 6.3, 6.4, B.2, B.9, B.10, B.16]: 7.1. cheminė medžiaga - gamtiniai arba gamybos proceso metu gauti cheminiai elementai ir jų junginiai, įskaitant priedus, reikalingus tų gaminių stabilumui palaikyti, ir visos naudojimo proceso metu atsirandančios priemaišos, išskyrus tirpiklius, kurie gali būti atskiriami nepaveikiant medžiagos stabilumo ar nepakeičiant jos sudėties; 7.2. kenksmingumas - cheminei medžiagai būdinga savybė pakenkti žmogaus sveikatai; 7.3. kenksminga cheminė medžiaga - cheminė medžiaga, kuri dėl savo fizikinių cheminių, cheminių arba toksikologinių savybių, naudojimo būdo arba buvimo darbo aplinkoje gali kelti pavojų darbuotojų sveikatai ar sukelti mirtį arba ūmius ar lėtinius sveikatos sutrikimus, įskaitant visas chemines medžiagas, kurioms yra nustatytos ribinės vertės; 7.4. kvėpavimo erdvė - tai 30 cm spindulio pusiau sferinė erdvė prie darbuotojo veido; 7.5. įkvepiamasis poveikis - cheminės medžiagos, esančios aplinkos ore, kuriuo darbuotojas kvėpuoja, galimybė veikti darbuotoją per kvėpavimo takus; 7.6. ūmaus poveikio kenksminga cheminė medžiaga - cheminė medžiaga, pasižyminti ardančiomis ar dirginančiomis, ar labai toksiškomis, ar toksiškomis savybėmis, kurios veikiamas darbuotojas gali mirti, ūmiai apsinuodyti ir/arba ūmiai susirgti; 7.7. lėtinio poveikio kenksminga cheminė medžiaga - cheminė medžiaga, kurios veikiamas darbuotojas gali apsinuodyti ar susirgti praėjus tam tikram laikotarpiui; 7.8. fibrogeninio poveikio cheminė medžiaga - cheminė medžiaga, galinti darbuotojui sukelti plaučių audinio ir pleuros fibrozinius pakitimus; 7.9. jautrinančio poveikio cheminė medžiaga - cheminė medžiaga, galinti įjautrinti darbuotojo organizmą, sukelti padidėjusio jautrumo reakciją ir/arba alerginę ligą; 7.10. kancerogeninio poveikio cheminė medžiaga - cheminė medžiaga, galinti darbuotojui sukelti vėžį arba padidinti darbuotojų sergamumą vėžiu; 7.11. mutageninio poveikio cheminė medžiaga - tai cheminė medžiaga, galinti darbuotojui sukelti paveldimus genetinius pakenkimus arba padidinti jų dažnumą; 7.12. reprodukcijai toksiško poveikio cheminė medžiaga - cheminė medžiaga, galinti darbuotojui sukelti nepaveldimus palikuonių pakenkimus arba padidinti jų dažnumą ir (arba) pakenkti lytiniam pajėgumui ar reprodukcijos funkcijoms arba padidinti pakenkimų dažnumą; 7.13. higieninis efektas - vienodą poveikį turinčių kenksmingų cheminių medžiagų bendras poveikis, kuris vertinamas pagal kiekvienos kenksmingos cheminės medžiagos koncentracijas darbo aplinkos ore ir jų ribines vertes su vienodomis atskaitos trukmėmis ir kuris apskaičiuojamas pagal formulę; 7.14. atskaitos trukmė - standartizuotas laiko tarpas, per kurį nustatyta kenksmingos cheminės medžiagos koncentracijos ribinė vertė. Yra standartizuotos ilgalaikio ir trumpalaikio kenksmingos cheminės medžiagos poveikio atskaitos trukmės; 7.15. ribinė vertė (RV)¨ - kenksmingos cheminės medžiagos koncentracijos darbuotojo kvėpavimo erdvės ore laike kintančio vidurkio didžiausia leistina vertė per standartizuotą laiko tarpą: 7.15.1. ilgalaikio poveikio ribinė vertė (IPRV) - tai kenksmingos cheminės medžiagos laike kintančios koncentracijos darbuotojo kvėpavimo erdvės ore vidurkio ribinė vertė per 8 valandų darbo pamainą ir 40 valandų darbo savaitę, kuri, dirbant tokiomis sąlygomis, visą profesinio darbo laikotarpį darbuotojui neturėtų sukelti profesinei ligai būdingų sveikatos sutrikimų ar kitaip pakenkti jo bei jo palikuonių sveikatai; 7.15.2. trumpalaikio poveikio ribinė vertė (TPRV) - tai kenksmingos cheminės medžiagos laike kintančios koncentracijos darbuotojo kvėpavimo erdvės ore vidurkio ribinė vertė per 15 min., kuri, ne ilgiau kaip 15 min. ir ne daugiau kaip 4 kartus per darbo pamainą kasdien veikdama darbuotoją, neturėtų sukelti neigiamų pojūčių ar pakenkti jo sveikatai; 7.15.3. neviršytina ribinė vertė (NRV) - tai ūmaus poveikio kenksmingos cheminės medžiagos laike kintančios koncentracijos darbuotojo kvėpavimo erdvės ore ribinė vertė per 5-10 min., kuri, veikdama darbuotoją, neturi sukelti neigiamų pojūčių ar pakenkti jo sveikatai ir kuri nei akimirkai bet kuriuo darbo pamainos metu neturi būti viršyta; 7.16. kitos šios higienos normos sąvokos turi tokią pat prasmę kaip 6.1, 6.2 ir 6.4 punktuose nurodytuose teisės aktuose. ¨ Koncentracijos ribinė vertė (RV) šioje higienos normoje vartojama vietoje ankstesnio termino „didžiausia leidžiama koncentracija“ (DLK). IV. ŽYMENYS IR SUTRUMPINIMAI CAS – cheminių medžiagų santrumpų registravimo tarnybos (anglų kalba Chemical Abstracts Service) suteikiamas numeris; F – fibrogeninis poveikis; J – jautrinantis poveikis; K – kancerogeninis poveikis; M – mutageninis poveikis; O – patekimas per nepažeistą odą; R – reprodukcijai toksiškas poveikis; Ū – ūmus poveikis; ppm – milijoninė tūrio dalis (anglų kalba Parts per million). V. BENDRIEJI HIGIENOS REIKALAVIMAI 8. Pagal galiojančius teisės aktus [6.1, 6.3, 6.4] turi būti atlikti darbo aplinkos ore esančių kenksmingų cheminių medžiagų koncentracijų matavimai ir jų rezultatų higieninis įvertinimas. Darbo aplinkos ore esančių kenksmingų cheminių medžiagų koncentracijos turi būti mažesnės kaip kenksmingų cheminių medžiagų koncentracijų ribinės vertės, pateiktos šioje higienos normoje. 9. Darbdavys pagal darbo aplinkos ore išmatuotų kenksmingų cheminių medžiagų koncentracijų rezultatus turi imtis atitinkamų kolektyvinių ar asmeninių apsauginių ir kitų priemonių, kurios mažintų kenksmingų cheminių medžiagų poveikį darbuotojų sveikatai. 10. Saugos ir sveikatos teisės aktų [6.1, 6.4] nustatyta tvarka darbuotojai arba jų atstovai turi būti informuojami ir konsultuojami apie bet kurią saugos ir sveikatos apsaugos priemonę, kuri susijusi su kenksmingų cheminių medžiagų poveikiu darbuotojų sveikatai. VI. KENKSMINGŲ CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ POVEIKIO DARBUOTOJŲ SVEIKATAI HIGIENINIS VERTINIMAS 11. Darbo aplinkos oro užterštumas kenksminga chemine medžiaga turi būti kiek galima mažesnis net ir tais atvejais, kai kenksmingos cheminės medžiagos koncentracija neviršija jos ribinės vertės, nurodytos šios higienos normos 1 lentelėje. Tai ypač svarbu, jei darbuotoją vienu metu veikia kelios kenksmingos cheminės medžiagos arba, joms veikiant, jis dirba sunkų fizinį darbą. 12. Kenksmingų cheminių medžiagų koncentracijų ribinės vertės darbo aplinkos ore yra nustatytos pagal principą, kad beveik visi darbuotojai gali dirbti tokiomis sąlygomis be išreikšto kenksmingos cheminės medžiagos poveikio jų sveikatai [6.6, 6.7, B.2, B.4, B.9, B.10]. 13. Dėl individualaus jautrumo kenksmingai cheminei medžiagai kai kurių darbuotojų savijauta gali pablogėti ir tada, kai kenksmingos cheminės medžiagos koncentracija darbo aplinkos ore mažesnė nei jos ribinė vertė, net gali sutrikti pavienių darbuotojų sveikata ar išsivystyti profesinė liga. Kai kurie darbuotojai gali būti ypač jautrūs ar neįprastai reaguoti į naudojamas kenksmingas chemines medžiagas [6.9]. Šių darbuotojų neįmanoma tinkamai apsaugoti nuo tokių cheminių medžiagų kenksmingo poveikio net esant mažoms jų koncentracijoms darbo aplinkos ore. Tokiais atvejais taikytinų profesinės saugos priemonių pobūdį turi įvertinti profesinės sveikatos specialistas. 14. Pagal kenksmingos cheminės medžiagos poveikio pobūdį ir atskaitos trukmę koncentracijų ribinės vertės (RV) skirstomos į ilgalaikio ir trumpalaikio poveikio ribines vertes. Šios higienos normos kenksmingų cheminių medžiagų koncentracijų ribinių verčių darbo aplinkos ore lentelėje pagal cheminės medžiagos kenksmingo poveikio pobūdį ir veikimo trukmę pateiktos koncentracijų ilgalaikio poveikio ribinės vertės (IPRV), trumpalaikio poveikio ribinės vertės (TPRV) ir neviršytinos ribinės vertės (NRV) [B.1, B.2, B.3, B.4, B.5, B.9, B.10, B.11]. 15. Trumpalaikio poveikio ribinė vertė (TPRV) nėra atskira nepriklausoma ribinė vertė. Ji papildo ilgalaikio poveikio ribinę vertę (IPRV) ir nustatoma tuo atveju, kai kenksmingos cheminės medžiagos trumpalaikis koncentracijos padidėjimas gali būti kenksmingas darbuotojo sveikatai. 16. Jei išmatuota per 15 min. kenksmingos cheminės medžiagos koncentracija yra didesnė kaip IPRV ir lygi TPRV, tokios koncentracijos poveikis negali trukti ilgiau kaip 15 min. ir gali kartotis ne daugiau kaip 4 kartus per darbo pamainą, kai intervalai tarp pasikartojimų ne mažesni kaip 60 min. 17. Koncentracijos neviršytina ribinė vertė (NRV) yra nustatoma kenksmingoms ūmaus poveikio cheminėms medžiagoms, kurios gali pakenkti darbuotojo sveikatai per trumpą ar labai trumpą laiką. Jei išmatuota per 15 min. ūmaus poveikio cheminės medžiagos koncentracija lygi neviršytinai ribinei vertei (NRV), tokios koncentracijos poveikis neturi trukti ilgiau kaip 15 min. per 60 min. laikotarpį. Jei ūmaus poveikio (labai toksiškoms) cheminėms medžiagoms koncentracijos neviršytina ribinė vertė yra nustatyta 5 min. atskaitos trukmei, tokios koncentracijos poveikis neturi trukti ilgiau kaip 5 min. per 20 min. laikotarpį. 18. Darbo aplinkos ore esant kelioms skirtingo poveikio kenksmingoms cheminėms medžiagoms, kiekvienos kenksmingos cheminės medžiagos koncentracijos ribinė vertė yra tokia pati, kaip ir šioms kenksmingoms cheminėms medžiagoms veikiant atskirai. 19. Vienodą poveikį turinčių kenksmingų cheminių medžiagų bendras kenksmingas poveikis yra vertinamas pagal išmatuotas darbo aplinkos ore kiekvienos kenksmingos cheminės medžiagos koncentracijas ir jų ribines vertes su vienodomis atskaitos trukmėmis. Bendram kenksmingam poveikiui įvertinti taikomas higieninis efektas, kuris apskaičiuojamas pagal formulę: čia: C1, C2, C3 ir Cn – atskirų kenksmingų cheminių medžiagų koncentracijų vertės, miligramais kubiniame metre arba milijoninėmis tūrio dalimis; RV1, RV2, RV3 ir RVn – šių kenksmingų cheminių medžiagų koncentracijų ribinės vertės, nustatytos vienodai atskaitos trukmei, nurodytos tais pačiais matavimo vienetais. 20. Kenksmingų cheminių medžiagų bendras poveikis yra priimtinas, jei higieninis efektas neviršija 1. Kenksmingų cheminių medžiagų bendro poveikio pobūdį turi įvertinti profesinės sveikatos specialistas. 21. Darbo aplinkos ore esančios kenksmingos cheminės medžiagos poveikį darbuotojo sveikatai gali sustiprinti papildomas jos patekimas per odą, fizikiniai veiksniai (karštis, triukšmas, vibracija ir kt.), taip pat rūkymas. 22. Sunkus fizinis darbas didina kvėpavimo intensyvumą ir tuo būdu didina kenksmingos cheminės medžiagos patekimą į darbuotojo organizmą bei poveikį jo sveikatai. Toks kenksmingos cheminės medžiagos ir sunkaus fizinio darbo bendras poveikis turi būti įvertinamas konsultuojantis su profesinės sveikatos specialistu. 23. Kancerogeninėms cheminėms medžiagoms (lentelėje pažymėtoms „K“ simboliu) būdingas latentinis periodas (10-30 m.) iki pirmųjų ligos požymių. Šis laikotarpis priklauso nuo kancerogeninės cheminės medžiagos savybių ir jos koncentracijos. Kuo mažesnė tokios kancerogeninės cheminės medžiagos koncentracija darbo aplinkos ore, tuo mažesnė rizika susirgti vėžiu. 24. Kenksmingos cheminės medžiagos, pažymėtos lentelėje „J“ simboliu, taip pat ir kitos, nepažymėtos lentelėje tokiu simboliu, gali sukelti padidėjusio jautrumo reakciją arba alerginę ligą. Alergija yra viena iš padidėjusio jautrumo formų, pasireiškianti darbuotojo reakcija į kontaktą su kenksminga chemine medžiaga, kuri daugeliui darbuotojų paprastai nesukelia susirgimo. Darbuotojai, kurių jautrumas kenksmingai cheminei medžiagai padidėjęs, neturi pakartotinai patekti į tokia kenksminga chemine medžiaga užterštą darbo aplinką. 25. Vertinant kenksmingos cheminės medžiagos poveikį darbuotojo sveikatai, kvėpavimo erdvėje išmatuota kenksmingos cheminės medžiagos koncentracija turi būti lyginama su jos ilgalaikio arba trumpalaikio poveikio koncentracijos ribine verte. 26. Kenksmingų cheminių medžiagų koncentracijų ribinės vertės darbo aplinkos ore pateiktos šios higienos normos 1 lentelėje, kurioje nurodyta kenksmingos cheminės medžiagos pavadinimas, CAS numeris, ilgalaikio poveikio ribinė vertė (IPRV), trumpalaikio poveikio ribinė vertė (TPRV) ir neviršytina ribinė vertė (NRV), mg/m3 ir ppm, poveikio žymuo ir atitinkamos pastabos [6.4, 6.6, 6.7, 6.8, 6.9, B.1, B.2, B.3, B.5, B.9, B.10, B.11]. PASTABA. Jeigu šios higienos normos lentelėje nėra nurodyta kenksminga cheminė medžiaga ir jos koncentracijos ribinė vertė, tokiu atveju galima pasinaudoti Europos Sąjungos šalies, kuri gamina ar naudoja tą kenksmingą cheminę medžiagą, norminiais dokumentais iki ši kenksminga cheminė medžiaga bus įrašyta į Lietuvos higienos normą. VII. BENDRIEJI MATAVIMO REIKALAVIMAI 27. Kenksmingų cheminių medžiagų koncentracijos darbo aplinkos ore matuojamos tam skirtais prietaisais. 28. Nustatant kenksmingos cheminės medžiagos koncentraciją darbo aplinkos ore, jei tik įmanoma, reikia naudoti darbuotojų nešiojamus personalinius ėminių ėmimo prietaisus. 29. Matavimo prietaisai, ėminių paėmimo tvarka, tyrimo metodai turi atitikti galiojančius norminius dokumentus (higienos normas, standartus, taisykles, metodikas). 30. Matavimo prietaisai turi būti naudojami pagal jų gamintojų instrukcijas. 31. Darbo aplinkos oro užterštumo matavimai turi būti atliekami pirmą kartą pradėjus naudoti kenksmingas chemines medžiagas darbo vietoje ir kartojami įvykus bet kokiam darbo sąlygų technologinio proceso, žaliavų pakeitimui. Be to, matavimai turi būti periodiškai vykdomi teisės aktų nustatyta tvarka [6.1, 6.2, 6.4]. 32. Esant identiškai įrangai arba atliekant tokias pat gamybines operacijas, kenksmingų cheminių medžiagų koncentracijos turi būti matuojamos tose darbo vietose, kuriose galimas didžiausias darbo aplinkos oro užterštumas (ne mažiau kaip 10% darbo vietų). 33. Kiekvienoje darbo vietoje turi būti nustatyta, kokios kenksmingos cheminės medžiagos gali išsiskirti į darbo aplinką ir turėti poveikį darbuotojų sveikatai. 34. Oro ėminiai, reikalingi kenksmingos cheminės medžiagos koncentracijai nustatyti, turi būti imami darbuotojo kvėpavimo erdvėje, esant technologinio proceso įprastinei eigai ir veikiant vėdinimo sistemai. 35. Oro ėminio paėmimo trukmė priklauso nuo kenksmingos cheminės medžiagos savybių ir jos koncentracijos ribinės vertės atskaitos trukmės (IPRV, TPRV arba NRV). 36. Jei matuojamos kenksmingos cheminės medžiagos koncentracijos ribinė vertė nustatyta 8 valandų atskaitos trukmei, oro ėminiai gali būti imami per visą darbo dieną (pamainą), net ir pertraukų metu, išskyrus poilsio ir pietų pertraukas, kurių metu pasišalinama iš darbo vietos. Jei galimybės pasišalinti iš darbo vietos nėra, pietų pertrauka įtraukiama į visą darbo laiką, nes tuo metu darbuotojas yra veikiamas kenksmingos cheminės medžiagos. Oro ėminių skaičius gali būti nuo vieno darbo pamainos trukmės ėminio iki kelių trumpalaikių ėminių, imamų kelis kartus per darbo pamainą. Jei darbo metu nevyksta jokių žymių kenksmingos cheminės medžiagos koncentracijos pokyčių, ėminių skaičius gali būti mažesnis. 37. Darbo aplinkos oro užterštumo kenksmingomis cheminėmis medžiagomis ilgalaikio poveikio laike kintančios koncentracijos vidurkio vertė (Cv) apskaičiuojama pagal formulę: čia: Cv – ilgalaikio poveikio koncentracijos vidurkio vertė, miligramais kubiniame metre arba milijoninėmis tūrio dalimis; C1, C2, C3 ir Cn – koncentracijos vertė atskirais laiko tarpais tais pačiais matavimo vienetais, miligramais kubiniame metre arba milijoninėmis tūrio dalimis (mg/m3 arba ppm); t1, t2, t3 ir tn – atskirų oro ėminių paėmimo trukmė, minutėmis. Ilgalaikio poveikio laike kintančios koncentracijos vidurkio vertės skaičiavimo pavyzdys pateiktas A priede. 38. Jei matuojamai kenksmingai cheminei medžiagai koncentracijos ribinė vertė nustatyta 15 min. atskaitos trukmei, oro ėminiai imami per visą darbo dieną (pamainą), registruojant koncentraciją darbo aplinkos ore ne rečiau kaip kas 15 min. 39. Jei matuojamai ūmaus poveikio cheminei medžiagai, kuri per labai trumpą laiką gali pakenkti darbuotojo sveikatai, nustatyta NRV 5 min. atskaitos trukmei, oro ėminiai imami ne rečiau kaip kas 5-10 min. per visą darbo dieną (pamainą) ir koncentracija neturi viršyti NRV. 40. Dujų ir garų koncentracijų vertės turi būti išreikštos miligramais kubiniame metre (mg/m3), kai 20°C oro temperatūra ir 101,3 kPa atmosferos slėgis arba milijoninėmis tūrio dalimis (ppm, ml/m3), nepriklausančiomis nuo oro temperatūros ir atmosferos slėgio pokyčių. 41. Ore suspenduotų (kietos ar skystos dulkių, dūmų ar rūko dalelės) cheminių medžiagų koncentracijų vertės turi būti išreikštos miligramais kubiniame metre (mg/m3) darbo vietoje esančiomis aplinkos oro (oro temperatūros ir atmosferos slėgio) sąlygomis. 42. Ore esančių plaušelių koncentracijų vertės turi būti pateiktos plaušelių skaičiumi kubiniame metre (skaičius/m3) arba plaušelių skaičiumi kubiniame centimetre (skaičius/cm3) darbo vietoje esančiomis aplinkos oro (oro temperatūros ir atmosferos slėgio) sąlygomis. 43. Atlikus matavimą galutiniai duomenys turi būti išreikšti tais pačiais vienetais kaip ir kenksmingų cheminių medžiagų koncentracijų ribinės vertės. Tai gali būti atlikta matavimo metu arba perskaičiuota pagal formulę: čia: C – koncentracija miligramais kubiniame metre arba milijoninėmis tūrio dalimis; M – molekulinė cheminės medžiagos masė; 24,04 – molinis tūris, kai 20°C temperatūra ir 101,3 kPa atmosferos slėgis. 44. Gauti rezultatai turi būti pateikiami pagal LST EN 45001:1993 reikalavimus [B.15]. 45. Gauti kenksmingų cheminių medžiagų koncentracijų matavimo rezultatai lyginami su jų koncentracijų ribinėmis vertėmis, pateiktomis šios higienos normos kenksmingų cheminių medžiagų koncentracijų ribinių verčių darbo aplinkos ore 1 lentelėje, atsižvelgiant į pačioje lentelėje ir IX skyriuje pateiktas pastabas. II. 1 lentelė. KENKSMINGŲ CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ KONCENTRACIJŲ RIBINĖS VERTĖS DARBO APLINKOS ORE Cheminė medžiaga Koncentracijos ribinė vertė Poveikio žymuo Ilgalaikio poveikio ribinė vertė (IPRV) Trumpalaikio poveikio ribinė vertė (TPRV) Neviršytina ribinė vertė (NRV) Pavadinimas CAS Mg/m3 ppm mg/m3 ppm mg/m3 ppm Acetacto rūgšties metilbenzilo Esteris 140-11-4 5 - - - - - Acetalas (acetochloras, 2-chlor- Etoksimetil-2-metil-6- Etilacetanilidas) 50-78-2 1 - - - - - Acetaldehidas 75-07-0 45 25 90 50 - - K Acetamidas 60-35-5 25 10 60 25 - - K Acetoacetanilidas (acetoacto Rūgšties anilidas) 102-01-2 1 - - - - - O Acetofenonas (metilfenilketonas) 98-86-2 5 - - - - - O Acetonanilas (2,2,4-trimetil-1,2- Didrochinolinas) 26780-96-1 1 - - - - - Acetonas 67-64-1 1210 500 2420 1000 - - Acetonitrilas 75-05-08 70 40 - - - - Acetopropilacetatas 5185-97-7 5 - - - - - Acetopropilo alkoholis 1071-73-4 10 - - - - - Acto rūgšties anhidridas 108-24-7 - - - - 20 5 Ū Acto rūgštis 64-19-7 25 10 - - - - Adipino rūgštis 124-04-09 4 - - - - - Aerozolis suvirinimo 5 - - - - - 1 * Akrilaldehidas (akroleinas) 107-02-8 0,2 0,1 0,7 0,3 - - Akrilamidas 79-06-1 0,03 - 0,1 - - - K M O Akrilnitrilas 107-13-1 4,5 2 13 6 - - K R O 2 Akrilo rūgšties chloranhidridas 814-68-6 0,3 - - - - - J O Akrilo rūgštis 79-10-7 30 10 45 15 - - b-alaninas 107-95-9 10 - - - - - Alavo neorganiniai junginiai (kaip Sn) 7440-31-5 metalinis 2 - - - - - Alavo organiniai junginiai (kaip Sn) 7440-31-5 metalinis 0,1 - 0,2 - - - O Alilo acetatas 591-87-7 2 - - - - - O Alilo alkoholis 107-18-6 4,8 2 12,1 5 - - O Alilo aminas 107-11-9 5 2 14 6 - - O Alilo chloridas 107-05-1 3 1 9 3 - - O Alilo cianidas 109-75-1 - - - - 0,3 - Ū O Aliuminio hidroksidas 21645-51-2 6 - - - - - F Aliuminio nitridas 24304-00-5 6 - - - - - F 1) * Žiūrėk IX skyriaus 1 pastabą. 2) Pasižymi reprodukciją trikdančiu ir kancerogeniniu poveikiu. Cheminė medžiaga Koncentracijos ribinė vertė Poveikio žymuo Ilgalaikio poveikio ribinė vertė (IPRV) Trumpalaikio poveikio ribinė vertė (TPRV) Neviršytina ribinė vertė (NRV) Pavadinimas CAS mg/m3 ppm mg/m3 ppm mg/m3 ppm Aliuminis, metalinis ir jo oksidas: įkvepiamoji frakcija alveolinė frakcija 7429-90-5 1344-28-1 5 2 - - - - - - - - - - 1 *** Aliuminis, tirpūs junginiai 1 - - - - - Amilacetatas, tretinis 625-16-1 270 50 540 100 - - Amilformiatas 638-49-3 - - 10 - - - O Amilo acetatas ir jo izomerai, išskyrus tret-amilo acetatą 540 100 810 150 - - Amilo alkoholis 30899-19-5 10 - - - - - O Amilo bromidas 110-53-2 0,3 - - - - - O Amilo (tretinio) hidroperoksidas 3425-61-4 5 - - - - - O Aminazinas (N-(3-dimetilaminopropil)- 3-chlorfenotiazinchlorhidratas) 50-53-3 0,3 - - - - - J O 4-amino-3,5,6-trichlorpikolino rūgšties natrio druska 50655-56-6 5 - - - - - 2-amino-4-nitroanizolis 99-59-2 1 - - - - - O a-aminoantrachinonas 82-45-1 5 - - - - - Aminopelargono rūgštis 1120-12-3 8 - - - - - Aminopirimidinas (2-metil-4-amino-5-etoksimetilpirimidinas) 73-66-5 1 - - - - - Amofosas (mono- ir diamino fosfatų mišinys) 299-86-5 6 - - - - - F O Amoniakas (bevandenis) 7664-41-7 14 20 36 50 - - Amonio chloridas 12125-02-9 10 - - - - - Amonio diizopropiltiofosfatas 29918-57-8 10 - - - - - Amonio sulfamatas 7773-06-0 10 - - - - - a Amonio tiosulfatas 7783-18-8 10 - - - - - Anabazino bazė (3-/2-piperidil/-piridinas) 4904-52-0 0,1 - - - - - O Anabazino hidrochloridas (3-/2-pi peri/-dil/-piridino hidrochloridas) 15251-47-5 0,5 - - - - - Anabazino sulfatas (3-/2-piperidil/-piridino sulfatas) 18262-71-0 0,1 - - - - - Analginas (natrio 1-fenil-2,3-dimetil-4-metilamino pirazolo-n-5-N-metansulfatas) 68-89-5 0,5 - - - - Anglies dioksidas 124-38-9 9000 5000 18000 10000 - 2 Anglies disulfidas 75-15-0 16 5 25 8 - K R O 1) *** Žiūrėk IX skyriaus 3 pastabą. 2) Anglies dioksidas dažnai nustatomas kaip indikatorius darbo patalpose, kuriose oro teršalai susidaro dėl žmonių buvimo jose. Cheminė medžiaga Koncentracijos ribinė vertė Poveikio žymuo Ilgalaikio poveikio ribinė vertė (IPRV) Trumpalaikio poveikio ribinė vertė (TPRV) Neviršytina ribinė vertė (NRV) Pavadinimas CAS mg/m3 ppm mg/m3 ppm mg/m3 ppm Anglies monoksidas; jei taršos šaltinis yra variklių išmetamosios dujos, tada 630-08-0 40 25 35 20 120 - 100 - - - - - 1 Anglies tetrachloridas 56-23-5 13 2 19 3 - - K O Anilinas 62-53-3 4 1 8 2 - - K O p-anizidinas (p-aminoanizolas) 104-94-9 1 - - - - - O o-anizidinas 90-04-0 1 - - - - - O Anizolas 100-66-3 10 - - - - - 9,10-antrachinonas 84-65-1 5 - - - - - Arsanas (arseno hidridas, arsinas) 7784-42-1 0,05 0,02 - - - - Arsenas ir jo neorganiniai junginiai, išskyrus arsaną (kaip As) 7440-38-2 metalinis 0,03 - - - - - K 2, 3 Asbestas, chrizotilas; kitos atmainos ir mišiniai 12001-29-5 0,6 pl/ml 0,3 pl/ml - - - - - - - - K 4 Aspirinas (acetilsalicilo rūgštis) 50-78-2 0,5 - - - - - Aviacinis žibalas, varikliams 5 ** Azoto dioksidas; jei taršos šaltinis yra variklių išmetamosios dujos, tada 10102-44-0 4 2 2 1 - - - - 10 - 5 - Ū 1 Azoto oksidas 10102-43-9 30 25 60 50 - - Azoto suboksidas (diazoto oksidas, linksminančios dujos) 10024-97-2 180 100 900 500 - - Azoto rūgštis 7697-37-2 5 2 13 5 - - Bario aliuminatas 12253-23-5 0,1 - - - - - Bario-aliuminio titanatas 52869-91-7 0,5 - - - - - Baris, tirpūs junginiai (kaip Ba) 7440-39-3 0,5 - - - - - Bario feritas 12047-11-9 4 - - - - - Bario hidrofosfatas 10048-96-3 0,5 - - - - - Bario karbonatas 513-77-9 0,5 - - - - - Bario tetratitanatas 12009-31-3 0,5 - - - - - Bario-kalcio titanatas 52869-93-9 0,5 - - - - - 1) Specialios azoto dioksido ir anglies monoksido RV pateiktos atsižvelgiant į variklių išmetamose dujose esančių medžiagų, tarp jų ir kancerogenų, bendrą poveikį. Tokiu atveju šios medžiagos naudojamos kaip indikatoriai. Poveikis turi būti priimtinas abiejų reikšmių atveju: anglies monoksido – išmetamųjų dujų iš benziną ir dujas naudojančių variklių, azoto dioksido – išmetamųjų dūmų iš dyzelinį kurą naudojančių variklių. Anglies monoksido ir azoto dioksido suminio poveikio skaičiuoti nereikia. 2) Kai kurie duomenys rodo, kad sieros dioksidas gali sustiprinti kancerogenines arseno savybes. 3) Planuojant naujus objektus ar keičiant senus, reikia stengtis užtikrinti, kad arseno ir jo neorganinių junginių, išskyrus arseno hidridą, poveikis per darbo dieną būtų priimtinas, laikantis koncentracijos IPRV 0,01 mg/m3 (kaip As). 4) Plaušelis čia apibūdinamas kaip alveolinės frakcijos plaušelis, kurio ilgio ir pločio mažiausias santykis 3:1, mažiausias ilgis yra 5 mm, didžiausias plotis – 3 mm. Ši ore esančių plaušelių skaitinė koncentracijos vertė matuojama skaičiuojant plaušelius ant filtro fazinio kontrasto optiniu mikroskopu. 5) ** Žiūrėk IX skyriaus 2 pastabą. Cheminė medžiaga Koncentracijos ribinė vertė Poveikio žymuo Ilgalaikio poveikio ribinė vertė (VPRV) Trumpalaikio poveikio ribinė vertė (TPRV) Neviršytina ribinė vertė (NRV) Pavadinimas CAS mg/m3 ppm mg/m3 ppm mg/m3 ppm Benz(a)pirenas 50-32-8 0,002 - 0,02 - - - K R M O 1 Benzalchloridas 98-87-3 0,5 - - - - - Benzaldehidas 100-52-7 5 - - - - - Benzantronas 82-05-3 0,2 - - - - - p-benzchinonas (chinonas) 110-80-5 0,4 0,1 1,3 0,3 - - 2 Benzenas (benzolas) 71-43-2 3,25 1 19 6 - - K O 3 Benzilbutilftalatas 85-68-7 3 - 5 - - - 4 Benzilo alkoholis 100-51-6 5 - - - - - O Benzilo chloridas 100-44-7 5 1 11 2 - - K Benzilo nitrilas 100-47-0 - - - - 0,8 - Ū O Benzinas, aviacinis, automobilinis, plačios frakcijos reaktyvinis ir alifatinis grandininiams pjūklams 5 ** Benzoilo chloridas 98-88-4 5 - - - - - Benzoksazalonas 59-49-4 1 - - - - - Benzolsulforūgšties chloranhidridas 98-09-9 1 - - - - - O Benzotrichloridas 98-07-7 0,2 - - - - - Benzotrifluoridas 98-08-8 100 - - - - - Berilis ir jo junginiai (kaip Be) 7440-41-7 metalinis 0,002 - - - - - J K Betanalis (fenmedifamas, O-(3-etoksikarbonil-aminofenil)-N-(tolil-3) karbamatas) 13684-63-4 0,5 - - - - - Bifenilas (difenilas) 92-52-4 1,3 0,2 2,5 0,4 - Bis-(chlormetil)-benzenas 28347-13-9 1 - - - - - Bis-(chlormetil)-ksilenas 23640-76-0 1 - - - - - Bismutas ir jo neorganiniai junginiai 7440-69-9 0,5 - - - - Boraksas 1303-96-4 2 - 5 - - - O Boras amorfinis ir kristalinis 32446-62-1 2 - - - - - Boro fluoridas 7637-07-2 - - - - 1 - Ū Boro karbidas 12069-32-8 6 - - - - - F Boro nitridai (heksagonalinis ir kubinis) 10043-11-5 6 - - - - - F 1) Benz(a)pireno gali būti kartu su kitais policikliniais aromatiniais angliavandeniliais dūmuose, dulkėse ar rūke, pvz., iš bitumo ir asfalto, bei kai kuriose alyvose ir degimo produktuose. 2) p-Benzchinonas (chinonas) yra oksiduojanti medžiaga, kuri redukuojasi į hidrochinoną. Hidrochinonas vėl lengvai virsta p-benzchinonu, pvz., veikiamas atmosferos deguonies (žr. hidrochinoną). 3) IPRV 3,25mg/m3 (1 ppm) galios nuo 2003 06 27 (pagal direktyvos 97/42 EC 2 str. 1 dalyje nurodytą datą). 4)Tą pačią RV, išreikštą mg/m3, galima taikyti ftalatams, kurių RV nenustatyta. 5) ** Žiūrėk IX skyriaus 2 pastabą. Cheminė medžiaga Koncentracijos ribinė vertė Poveikio žymuo Ilgalaikio poveikio ribinė vertė (IPRV) Trumpalaikio poveikio ribinė vertė (TPRV) Neviršytina ribinė vertė (NRV) Pavadinimas CAS mg/m3 ppm mg/m3 ppm mg/m3 ppm Boro oksidas (boro rūgšties anhidridas) 1303-86-2 5 - - - - - Boro rūgštis 10043-35-3 10 - - - - - Bromacetopropilacetatas 20206-80-8 0,5 - - - - - O Bromas 7726-95-6 0,7 0,1 2 0,3 - - Ū O Brombenzantronas 81-96-9 0,2 - - - - - Brombenzenas 108-86-1 3 - - - - - Brombutanas 109-65-9 0,3 - - - - - O Bromfenolis (orto-, paraizomerai) 95-56-7 106-41-2 0,3 - - - - - O 2-brom-1,1,1-trifluor-2-chloretanas (halotanas, fluotanas) 151-67-7 40 5 80 10 - - Bromoformas (tribrommetanas) 75-25-2 5 - - - - - 2-brompentanas 107-81-3 5 - - - - - O 1,3-butadienas 106-99-0 1 0,5 10 5 - - K Butanoliai (butilo alkoholiai), išskyrus n-butanolį 78-92-2, 75-65-0 150 50 250 75 - - O n-butanolis (n-butilo alkoholis) 71-36-3 45 15 - - 90 30 Ū O Butanonas (metiletilketonas) 78-93 3 600 200 900 300 Butilaminas 109-73-3 - - - - 15 5 Ū J O n-butilglicidileteris 2426-08-6 50 10 80 15 - - J Butilnitritas 544-16-1 1 - - - - - Butilo (tretinio) hidroperoksidas 75-91-2 5 - - - - - O Butilo acetatas, visi izomerai 500 100 700 150 - - Butilo akrilatas 141-32-2 11 2 53 10 - - J Butilo glikolio acetatas (etilenglikolio monobutileterio acetatas, 2-butoksietilacetatas) 112-07-02 70 10 140 20 - - O Butilo glikolis (etilenglikolio monobutileteris, 2-butoksietanolis) 111-76-2 50 10 100 20 - - O Butilo laktatas 138-22-7 30 5 60 10 - - 1 n-butilo metakrilatas 97-88-1 300 50 450 75 - - J tret-butilo metilo eteris 1634-04-4 100 - - - - - tret-butilperacetatas 107-71-1 0,1 - - - - - di-tret-butilperoksidas 110-05-4 100 - - - - - 2-butoksietanolis (butilo glikolis, etilenglikolio monobutileteris) 111-76-2 98 20 246 50 - - O 2-butoksietilo acetatas (butilglikolio acetatas, etilenglikolio monobutileterio acetatas) 112-07-2 133 20 333 50 - - O 1) Koncentracijos RV, išreikšta ppm, taip pat taikoma tiems laktatams, kurių konkreti RV šioje normoje nenurodyta. Cheminė medžiaga Koncentracijos ribinė vertė Poveikio žymuo Ilgalaikio poveikio ribinė vertė (IPRV) Trumpalaikio poveikio ribinė vertė (TPRV) Neviršytina ribinė vertė (NRV) Pavadinimas CAS mg/m3 ppm mg/m3 ppm mg/m3 ppm Cerio (IV) oksidas 1306-38-3 5 - - - - - Cerio fluoridas 7758-88-5 0,5 - 2,5 - - - Cezio hidroksidas 21351-79-1 0,3 - - - - - CFC 11 (freonas11, trichlorfluormetanas) 75-69-4 3000 500 4500 750 - - 1 CFC 12 (freonas 12, dichlordifluormetanas) 75-71-8 2500 500 4000 750 - - 1 CFC 22 (freonas 22, chlordifluormetanas) 75-45-6 3600 1000 - - - - 1 CFC 113 (freonas 113, 1,1,2-trichlor-1,2,2-trifluoretanas) 76-13-1 4000 500 6000 750 - - 1 Chinolinas 91-22-5 0,1 - 0,5 - - - Chinonas (p-benzchinonas) 106-51-4 0,4 0,1 1,3 0,3 - - 2 2-chlor-1,3-butadienas (chlorprenas) 126-99-8 3,5 1 18 5 - - O Chloracetopropilacetatas 13045-16-4 2 - - - - - O Chloralis (trichloracetaldehidas) 75-87-6 5 - - - - - m-chloranilinas 108-42-9 0,05 - - - - - O p-chloranilinas 106-90-7 - - - - 0,3 - Ū O Chloras 7782-50-5 1,5 0,5 - - 3 1 Ū Chlorbenzenas 108-90-7 47 10 94 20 - - p-chlorbenzilchloridas (a-chlor-4-chlortoluenas) 104-83-6 0,5 - - - - - O p-chlorbenztrichloridas 5216-25-1 0,01 - - - - - O p-chlorbenztrifluoridas 98-56-6 20 - - - - - O Chlorbutanas 78-86-4 0,5 - - - - - O g Chlorcianas 506-77-4 0,3 0,1 0,8 0,3 - - Chlorcikloheksanas 542-18-7 50 - - - - - Chlordifluormetanas (CFC 22, freonas 22) 75-45-6 3600 1000 5400 1500 - - 1 2-chloretanolis (etileno chlorhidrinas) 107-07-3 - - - - 3,5 1 Ū O 3 2-chloretansulfochloridas 1622-32-8 0,3 - - - - O Chlorfenilizocianatas (p-, m-izomerai) 104-12-1 - - - - 0,5 - Ū J O Chlorkrezolis 59-50-7 3 - 6 - - - 1) Dichlorfluormetanas, CFC 21, freonas 21 yra kepenų nuodas. Galima nurodyti šios medžiagos koncentracijos IPRV 10 ppm (pagal ACGIH). 2) Chinonas (p-benzchinonas) yra oksiduojanti medžiaga, kuri redukuojasi į hidrochinoną. Hidrochinonas vėl lengvai virsta p-benzchinonu, pvz., veikiamas atmosferos deguonies (žr. hidrochinoną). 3) Šios medžiagos skystos formos skvarba per odą yra tokia didelė, kad gali sukelti gyvybei pavojingus pakenkimus. Cheminė medžiaga Koncentracijos ribinė vertė Poveikio žymuo Ilgalaikio poveikio ribinė vertė (IPRV) Trumpalaikio poveikio ribinė vertė (TPRV) Neviršytina ribinė vertė (NRV) Pavadinimas CAS mg/m3 ppm mg/m3 ppm mg/m3 ppm Chloro dioksidas 10049-04-4 0,3 0,1 - - 0,8 0,3 Ū Chlorfenoliai ir jų druskos 0,5 - 1,5 - - - O 1 Chloroformas 67-66-3 10 2 25 5 - - K O Chlorofosas (diloksas, diptereksas) 52-68-6 0,5 - - - - - J O Chlorprenas (2-chlor-1,3-butadienas) 126-99-8 3,5 1 18 5 - - O Chlortoluenas (o-, p-izomerai) 95-49-8 106-43-4 10 - - - - - O Chromas ir jo neorganiniai junginiai, išskyrus chromo rūgštį ir chromatus (kaip Cr) 7440-47-3 metalinis 0,5 - - - - - Chromatai (kaip Cr) 0,02 - - - - - J K Chrominas 1407-01-8 5 - - - - - Chromo rūgštis (kaip Cr) 1333-82-0 0,02 - 0,06 - - - J K Cianamidas 420-04-2 2 - - - - - Cianidai ir ciano rūgštis, suminė koncentracija (kaip CN) 74-90-8 ciano rūgštis - - - - 5 - Ū O Cianurchloridas (2,4,6-trichlor- 1,3,5-triazinas) 108-77-0 0,1 - - - - - Cianuro rūgštis 108-80-5 0,5 - - - - - O Cikloheksanas 110-82-7 1000 300 1300 370 - - Cikloheksanolis 108-93-0 200 50 300 75 - - Cikloheksanonas 108-94-1 40,8 10 81,6 20 - - O Cikloheksanonoksimas 100-64-1 10 - - - - - Cikloheksenas 110-83-8 50 - - - - - Cikloheksilaminas 108-91-8 20 5 40 10 - - Cikloheksilamino 3,5- dinitrobenzoatas 5473-16-5 10 - - - - - Cikloheksilamino nitrobenzoatas (o, m, p-izomerai) 34067-50-0 10 - - - - - Cikloheksilkarbamidas (cikloheksilšlapalas) 698-90-8 0,5 - - - - - Ciklopentadienas 542-92-7 5 - - - - - Cimenas (metilizopropilbenzenas) 99-87-6 140 25 190 35 - - Cinebas 1222-67-7 0,5 - - - - - J Cinko fosfidas 1314-84-7 0,1 - - - - - Cinko sulfidas 1314-98-3 5 - - - - - Cinko chloridas, alveolinė frakcija 7646-85-7 1 - - - - - 2 *** 1) Chlorfenolio druskoms RV reikšmė taikoma jas perskaičiavus į gryną chlorfenolį. 2) *** Žiūrėk IX skyriaus 3 pastabą. Cheminė medžiaga Koncentracijos ribinė vertė Poveikio žymuo Ilgalaikio poveikio ribinė vertė (IPRV) Trumpalaikio poveikio ribinė vertė (TPRV) Neviršytina ribinė vertė (NRV) Pavadinimas CAS mg/m3 ppm mg/m3 ppm mg/m3 ppm Cinko oksidas 1314-13-2 5 - - - - - Cirkonas 14940-68-2 6 - - - - - F Cirkonis metalinis 7440-67-7 6 - - - - Cirkonio (IV) oksidas 1314-23-4 6 - - - - - F Cirkonio karbidas 12070-14-3 6 - - - - - F Cirkonio nitridas 25658-42-8 4 - - - - - F Ciramas 137-30-4 1 - 2 - - - J DDT (p-dichlorfeniltrichloretanas) 50-29-3 0,1 - - - - - J DDVF (dichlofosas, nuvanas) 62-73-7 0,2 - - - - - n-decilo alkoholis 112-30-1 10 - - - - - Dekahidronaftalenas (dekalinas) 91-17-8 100 - - - - - Dekanai ir kiti aukštesnieji alifatiniai angliavandeniliai 350 - 500 - - - 1 Denacilas 38363-29-0 2 - - - - - O Dezoksonas-3 (kaip acto rūgštis) 59593-05-4 1 - - - - - Di-(2-etilheksil) ftalatas 117-84-0 3 - 5 - - - 2, 3 Diacetono alkoholis 123-42-2 120 25 240 50 - - Dialilaminas 124-02-7 1 - - - - - O Dialilftalatas 131-17-9 1 - - - - - Dialilizoftalatas 1087-21-4 0,5 - - - - - Diamindifeniloksidas 101-80-4 5 - - - - - 4,4-diamindifenilsulfidas 139-65-1 1 - - - - - 1,4-diamindifenilsulfonas 80-08-0 5 - - - - - Dibenzilftalatas 84-62-8 3 - 5 - - - 2 Diboranas 19287-45-7 0,1 - - - - - Dibrombenzantronas 81-98-1 0,2 - - - - - 1,2-dibrompropanas 78-75-1 5 - - - - - Dibutiladipinatas 105-99-7 5 - - - - - O Dibutilfenilfosfatas 25-28-36-1 0,1 - - - - - O Dibutilftalatas 84-74-2 3 - 5 - - - 2 Dibutilketonas 502-56-7 20 - - - - - O Dibutilsebacinatas 109-43-3 10 - - - - - a,a-dichlor-a-fluortoluenas 498-67-9 1 - - - - - O 1,3-dichloracetonas 534-07-6 0,05 - - - - - O 1) Nurodyta angliavandenilių garų RV. Alifatinių angliavandenilių su daugiau kaip 12 anglies atomų (tridekano ir aukštesniųjų) sočiųjų garų koncentracija prie 20°C temperatūroje yra mažesnė kaip 350 mg/m3. Tačiau šie angliavandeniliai gali turėti įtakos higieniniam poveikiui. Angliavandeniliams aerozolio (dalelių ar lašelių) forma taikoma RV, nurodyta organinėms dulkėms ir rūkui, 5 mg/m3. 2) Ta pati RV, išreikšta mg/m3, yra taikoma ftalatams, kurių RV šioje normoje nenustatyta. 3) Kaip ir kiti oktilftalatai, di-(2-etilheksil) ftalatas neapibrėžtai vadinamas tiesiog DOF¢u. Di-(2-etilheksil) ftalatas (DEHF) dažnai vadinamas di-sec-oktilftalatu, o tai cheminiu požiūriu nėra visiškai teisinga. Cheminė medžiaga Koncentracijos ribinė vertė Poveikio žymuo Ilgalaikio poveikio ribinė vertė (IPRV) Trumpalaikio poveikio ribinė vertė (TPRV) Neviršytina ribinė vertė (NRV) Pavadinimas CAS mg/m3 ppm mg/m3 ppm mg/m3 ppm Dichloracto rūgštis 79-43-6 4 - - - - - 3,4-dichloranilinas 95-76-1 0,5 - - - - - O Dichloras (2,3-dichlor-1,4-naftachinonas) 117-80-6 0,5 - - - - - 2,3-dichlorbutadienas-1,3 1653-19-6 0,1 - - - - - O 3,4-dichlorbutenas-1 64037-54-3 1 - - - - - O 1,3-dichlorbutenas-2 7415-31-8 1 - - - - - O 1,4-dichlorbutenas-2 764-41-0 0,1 - - - - - O 4,4-dichlordifenilsulfonas 80-07-9 10 - - - - - 1,1-dichloretanas 75-34-3 412 100 - - - - O 1,2-dichloretanas (etileno dichloridas) 107-06-2 4 1 20 5 - - K O 3,4-dichlorfenilizocianatas 102-36-3 3 - - - - - J O Dichlorfeniltrichlorsilanas (kaip vandenilio chloridas) 27137-85-5 1 - - - - - Dichlorhidrinas 96-23-1 5 - - - - - 1,2-dichlorizobutanas 27177-44-2 20 - - - - - 3,3-dichlorizobutilenas 78-71-7 0,3 - - - - - O 1,3-dichlorizobutilenas 3375-22-2 0,5 - - - - - O 3,4-dichlornitrobenzenas 99-54-7 1 - - - - - O 1,2-dichlorbenzenas 95-50-1 122 20 306 50 - - O 1,4-dichlorbenzenas 106-46-7 122 20 306 50 - - Dichlordifluormetanas (CFC 12, freonas 12) 75-71-8 2500 500 4000 750 - - 1 1,2-dichlorpropanas 78-87-5 10 - - - - - 2,3-dichlorpropilenas 78-88-6 3 - - - - - a,a-dichlorpropiono rūgštis 75-99-0 10 - - - - - Dichlorstirenas 6607-45-0 50 - - - - - Dichlortoluenas 95-73-8 10 - - - - - O Diciklobutilidenas 6708-14-1 10 - - - - - O Diciklopentadienas 77-73-6 1 - - - - - O Dietanolaminas 111-42-2 15 3 30 6 - - O Dietilaminas 109-89-7 30 10 45 15 - - O Dietilaminoetanolis 100-37-8 10 2 50 10 - - O b-dietilaminetilmerkaptanas 100-38-9 1 - - - - - O Dietilaminoetilmetakrilatas 105-16-8 800 - - - - - Dietilbenzenas 25340-17-4 10 - - - - - Dietilenglikolis 111-46-6 45 10 90 20 - - O Dietilenglikolio monobutileteris 112-34-5 100 15 200 30 - - 1) Dichlorfluormetanas, CFC 21, freonas 21 yra kepenų nuodas. Šiai medžiagai galima nurodyti koncentracijos IPRV 10 ppm (pagal ACGIH). Cheminė medžiaga Koncentracijos ribinė vertė Poveikio žymuo Ilgalaikio poveikio ribinė vertė (IPRV) Trumpalaikio poveikio ribinė vertė (TPRV) Neviršytina ribinė vertė (NRV) Pavadinimas CAS mg/m3 ppm mg/m3 ppm mg/m3 ppm Dietilenglikolio monobutileterio acetatas 124-17-4 130 15 250 30 - - Dietilentriaminas 111-40-0 4,5 1 10 2 - - J O Dietilftalatas 84-66-2 3 - 5 - - - 1 Dietilgyvsidabris 627-44-1 0,005 - - - - - Dietilmaleinatas 141-05-9 1 - - - - - O Dietilo eteris (eteris) 60-29-7 308 100 616 200 - - Dietilperfluoradipinatas 376-50-1 0,1 - - - - - O Dietilperfluorgliutaratas 424-40-8 0,1 - - - - - O Dietiltelūridas 627-54-3 0,0005 - - - - - Difenilaminas 122-39-4 4 - 12 - - - Difenilas (bifenilas) 92-52-4 1,3 0,2 2,5 0,4 - - Difosforpentaoksidas 1314-56-3 1 - - - - - Difosforpentasulfidas 1314-80-3 1 - - - - - Diglicidilo eteris (DGE) 2238-07-5 - - - - 1,1 0,2 Ū J Diizodecilftalatas 26761-40-0 3 - 5 - - - 1 Diizopropilaminas 108-18-9 20 5 40 10 - - O Diizopropilfenilizocianatas 28178-42-9 0,04 0,005 - - 0,08 0,01 Ū J 2, 3 N, N-dimetilacetamidas 127-19-5 36 10 72 20 - - O 4 Dimetilaminas 124-40-3 3,8 2 9,4 5 - - N, N-dimetilanilinas 121-69-7 5 1 10 2 - - O Dimetildisulfidas 624-92-0 - 1 - - - - 5 Dimetileteris 115-10-6 1920 1000 2280 1500 - - Dimetiletilaminas 598-56-1 6 2 15 5 - - Dimetilformamidas 68-12-2 30 10 45 15 - - R O 6 Dimetilftalatas 131-11-3 3 - 5 - - - 1 Dimetilsulfidas 75-18-3 - 1 - - - - 5 Dimetilsulfoksidas 67-68-5 150 50 500 150 - - O Dinitrobenzenas, visi izomerai 25154-54-5 1 0,15 2 0,3 - - O Dinitroglikolis (etilenglikolio dinitratas) 628-96-6 0,2 0,03 0,6 0,1 - - O Dinitrotoluenas 25321-14-6 0,15 - 0,3 - - - J O Dioksanas 123-91-1 35 10 90 25 - - K O 1) Ta pati RV, išreikšta mg/m3, yra taikoma ftalatams, kurių RV šioje normoje nenustatyta. 2) Nustatyta 5 min. trukmės koncentracijos NRV. 3) Ta pati RV, išreikšta ppm, taikoma izocianatams, kurių RV nenustatyta. Ši nuostata taikoma ir dulkių ar lašelių (aerozolių) pavidalo izocianatams, įskaitant prepolimerizuotus izocianatus (aduktus). Tačiau skirtingų medžiagų RV, išreikštos mg/m3, yra skirtingos. 4) Garų pavidalu ši medžiaga lengvai skverbiasi per odą. 5) IPRV, lygi 1 ppm, taikoma dimetildisulfido, dimetilsulfido ir metilmerkaptano koncentracijų sumai. 6) Ši medžiaga skystame būvyje taip smarkiai skverbiasi per odą, kad gali sukelti gyvybei pavojingus pakenkimus. Cheminė medžiaga Koncentracijos ribinė vertė Poveikio žymuo Ilgalaikio poveikio ribinė vertė (IPRV) Trumpalaikio poveikio ribinė vertė (TPRV) Neviršytina ribinė vertė (NRV) Pavadinimas CAS mg/m3 ppm mg/m3 ppm mg/m3 ppm Dioktilftalatas 3 - 5 - - - 1, 2 Dipropilenglikolio monometileteris (2-metoksimetiletoksi)-propanolis) 34590-94-8 308 50 462 75 - - O Disulfiramas 97-77-8 1 - 2 - - - J Dyzelinis automobilinis kuras 3 ** Dulkės: įkvepiamoji frakcija alveolinė frakcija 10 5 - - - - - - - - - - 4 5 *** Dulkės ir rūkas, organinės kilmės, įkvepiamoji frakcija 5 - - - - - 6 Dulkės anglies (įskaitant suodžius) 7782-42-5 3 - - - - - Dulkės cemento: įkvepiamoji frakcija alveolinė frakcija 10 5 - - - - - - - - - - 5 *** Dulkės grafito 5 - - - - - Dulkės medvilnės (medvilnės žaliava) 0,5 - - - - - Dulkės kietosios medienos 5 - - - - - K 7, 8 Dulkės polivinilchlorido (PVC): įkvepiamoji frakcija alveolinė frakcija 9002-86-2 1 0,5 - - - - - - - - - - 9 5 *** Dulkės popieriaus 2 - - - - - 10 Dulkės reaktoplastiko (termorektyvinio fenoplastiko) 3 - - - - - 11 Dulkės tekstilės 1 - - - - - 1) Tą pačią RV, išreikštą mg/m3, galima taikyti ftalatams, kurių RV šioje normoje nenustatyta. 2) Kaip ir kiti oktilftalatai, di-(2-etilheksil) ftalatas neapibrėžtai vadinamas tiesiog DOF¢u. Di-(2-etilheksil) ftalatas (DEHF) dažnai vadinamas di-sec-oktilftalatu, o tai cheminiu požiūriu nėra visiškai teisinga. 3) ** Žiūrėk IX skyriaus 2 pastabą. 4) Jei susidaro organinių ir neorganinių dulkių mišinys, organinė dalis negali sudaryti daugiau kaip 5 mg/m3. Jei kurios nors medžiagos dulkių nurodyta atskira RV, taikoma būtent ji. 5) *** Žiūrėk IX skyriaus 3 pastabą. 6) Jei nurodyta kurios nors medžiagos dulkių ir rūko atskira RV, taikoma būtent ji. 7) Įvertinant impregnuoto medžio dulkes, reikia atsižvelgti į junginius, esančius impregnavimo medžiagoje. Tokių junginių, kurių nurodyta RV, kiekis yra įvertinamas medžio dulkių analizės metu arba atliekant skaičiavimus, pagrįstus impregnavimo medžiagos medienoje kiekiu. Jei to kiekio negalima apskaičiuoti, taikoma 0,5 mg/m3 RV. Esant smulkių medžio dulkių poveikiui, ypač baldų pramonėje, yra tam tikra nosies vėžio rizika. 8) Įkvepiamoji frakcija; jei kietosios medienos dulkės susimaišiusios su kitokiomis medienos dulkėmis, RV taikoma visoms tame mišinyje esančioms dulkėms. 9) RV taikoma PVC dulkėms su priedais ar be jų. 10) RV nustatyta popieriaus dulkėms, tarp jų dulkėms cheminių medžiagų, esančių popieriuje ir ant popieriaus. 11) RV taikoma sukietintų arba beveik sukietintų, turinčių stiklo pluošto arba jų neturinčių, epoksidinių, akrilatinių, poliuretaninių ar esterinių plastikų, bakelito dulkėms ir pan. Čia įskaitomos ir dulkės iš nekietintos miltelinės epoksi tipo medžiagos ir pan. Tam tikriems pigmentams ir panašiems priedams taikomos atskiros RV. Cheminė medžiaga Koncentracijos ribinė vertė Poveikio žymuo Ilgalaikio poveikio ribinė vertė (IPRV) Trumpalaikio poveikio ribinė vertė (TPRV) Neviršytina ribinė vertė (NRV) Pavadinimas CAS mg/m3 ppm mg/m3 ppm mg/m3 ppm Efranas (enfluranas, 1,1,2-trifluor-2-chloretildifluormetilo eteris) 13838-16-9 80 10 150 20 - - Enfluranas (efranas, 1,1,2-trifluor-2-chloretildifluormetilo eteris) 13838-16-9 80 10 150 20 - - Epichlorhidrinas 106-89-8 1,9 0,5 4 1 - - J K O Etanolaminas 141-43-5 8 3 15 6 - - O Etanolis (etilo alkoholis) 64-17-5 1000 500 1900 1000 - - Eteris (dietilo eteris) 60-29-7 900 300 1200 400 - - Etilakrilatas 140-88-5 20 5 40 10 - - J O Etilamilketonas (5-metilheptanonas-3) 541-85-5 53 10 107 20 - - Etilaminas 75-04-7 9,4 5 13,8 7,5 - - Etilbenzenas 100-41-4 442 100 884 200 - - O Etilbutilketonas (3-heptanonas) 106-35-4 120 25 250 50 - - Etilenas 74-85-1 100 - - - - - Etilenchlorhidrinas (2-chloretanolis) 107-07-3 - - - - 3,3 1 Ū O 1 Etilencianhidrinas 109-78-4 10 - - - - - Etilencianakrilatas 7085-85-0 10 2 20 4 - - Etilendiaminas 107-15-3 25 10 35 15 - - J Etilendichloridas (1,2-dichloretanas) 107-06-2 4 1 20 5 - - K O Etilglikolio acetatas (etilenglikolio monoetileterio acetatas, 2-etoksietilacetatas) 111-15-9 30 5 50 10 - - R O 2 Etilenglikolio akrilo eteris 818-61-1 0,5 - - - - - O Etilenglikolio butilo eteris 111-76-2 5 - - - - - Etilenglikolio dinitratas (nitroglikolis, glikolio dinitratas) 628-96-6 0,2 0,03 0,6 0,1 - - O Etilenglikolio izopropileterio acetatas 19234-20-9 60 10 120 20 - - O Etilenglikolio izopropileteris 109-59-1 45 10 90 20 - - O Etilenglikolio metakrilo eteris 868-77-9 20 - - - - - Etilenglikolio monobutileterio acetatas (butilo glikolio acetatas, 2-butoksietilacetatas) 112-07-2 70 10 140 20 - - O 1) Ši medžiaga skystame būvyje taip smarkiai skverbiasi per odą, kad gali sukelti gyvybei pavojingus pakenkimus. 2) Atsižvelgiant į reprodukcijos sutrikimo ir prasiskverbimo per odą tiek skysčio, tiek garų pavidalu riziką, svarbu vengti sąlyčio su oda. Kelių tirpiklių poveikio atveju, etilenglikolio esterių ir kitų tirpiklių higieninis poveikis reprodukcijos sutrikimams turi būti skaičiuojamas atskirai. Galima nepaisyti etilenglikolio esterių įtakos kitiems, ne reprodukcijos, sutrikimams. Cheminė medžiaga Koncentracijos ribinė vertė Poveikio žymuo Ilgalaikio poveikio ribinė vertė (IPRV) Trumpalaikio poveikio ribinė vertė (TPRV) Neviršytina ribinė vertė (NRV) Pavadinimas CAS mg/m3 ppm mg/m3 ppm mg/m3 ppm Etilenglikolio monobutileteris (butilglikolis, 2-butoksietanolis) 111-76-2 50 10 100 20 - - O Etilenglikolio monoetileterio acetatas (metilglikolio acetatas, 2-metoksietilacetatas) 110-49-6 25 5 50 10 - - R O 1 Etilenglikolio monoetilo eteris 110-80-5 19 5 40 10 - - R O 1 Etilenglikolio monometileterio acetatas (etilglikolio acetatas, 2-etoksietilacetatas) 111-15-9 30 5 50 10 - - R O 1 Etilenglikolio monometileteris (2-metoksietanolis) 109-86-4 16 5 30 10 - - R O 1 Etilenglikolio monopropileteris 2807-30-9 45 10 90 20 - - O Etilenglikolis (glikolis) 107-21-1 52 20 104 40 - - O2 Etileniminas 151-56-4 - - - - 0,02 - Ū J M O Etilenoksidas (oksiranas) 75-21-8 2 1 9 5 - - K M O Etilensulfidas 420-12-2 0,1 - - - - - O 2-etilheksenalis 645-62-5 3 - - - - - 2-etilheksildifenilfosfitas 1241-94-7 0,5 - - - - - O Etilheksilo laktatas 6283-86-9 40 5 80 10 - - 3 Etilmerkaptanas 75-08-1 1 - - - - - O Etilmerkurfosfatas (kaip Hg) 2440-45-1 0,005 - - - - - O Etilmetakrilatas 97-63-2 250 50 350 75 - - J N-etilmorfolinas 100-74-3 25 5 50 10 - - O N-etil-N-b-cianetilanilinas 148-87-8 0,1 - - - - - O Etilo acetatas 141-78-6 500 150 - - 1100 300 Etilo alkoholis (etanolis) 64-17-5 1000 500 - - 1900 1000 Etilo bromidas 74-96-4 5 - - - - - Etilo chloridas 75-00-3 1300 500 1900 700 - - Etilo glikolis (etilenglikolio monoetileteris, 2-etoksietanolis 110-80-5 19 5 40 10 - - R O1 Etilo laktatas 97-64-3 25 5 50 10 - - 3 O-etil-O-fenilchlortiofosfatas 38052-05-0 0,5 - - - - - O Etiltoluenas 25550-14-5 50 - - - - - 2-etoksietanolis (etilglikolis, etilenglikolio monoetileteris) 110-80-5 19 5 40 10 - - R O1 1) Atsižvelgiant į reprodukcijos sutrikimo ir prasiskverbimo per odą tiek skysčio, tiek garų pavidalu riziką, svarbu vengti sąlyčio su oda. Kelių tirpiklių poveikio atveju etilenglikolio esterių ir kitų tirpiklių higieninis poveikis reprodukcijos sutrikimams turi būti skaičiuojamas atskirai. Galima nepaisyti etilenglikolio esterių įtakos kitiems, ne reprodukcijos, sutrikimams. 2) Ši RV taikoma bendrai garų ir aerozolio koncentracijai. 3) Ta pati RV, išreikšta ppm, turi būti taikoma laktatams, kurių RV šioje normoje nenustatyta. Cheminė medžiaga Koncentracijos ribinė vertė Poveikio žymuo Ilgalaikio poveikio ribinė vertė (IPRV) Trumpalaikio poveikio ribinė vertė (TPRV) Neviršytina ribinė vertė (NRV) Pavadinimas CAS mg/m3 ppm mg/m3 ppm mg/m3 ppm 2-Etoksietilacetatas (etilglikolio acetatas, etilenglikolio monoetileterio acetatas) 111-15-9 30 5 50 10 - - R O1 Fenilacto rūgšties natrio druska 114-70-5 2 - - - - - p-fenilendiaminas 106-50-3 0,05 - - - - - J m-fenilendiaminas 108-45-2 0,1 - - - - - J o-fenilendiaminas 95-54-5 0,5 - - - - - J Fenilizocianatas 103-71-9 - - - - 0,5 - Ū O Fenilmetilkarbamidas (fenilmetilšlapalas) 538-32-9 3 - - - - - Fenilo glicidilo eteris 122-60-1 60 10 90 15 - - J Fenilo izocianatas 103-71-9 0,02 0,005 - - 0,05 0,01 Ū 2, 3 2-fenilpropenas (a-metilstirenas) 98-83-9 246 50 492 100 - - Fenoksiacto rūgštis 122-59-8 1 - - - - - O 3-fenoksibenzaldehidas 93-99-2 5 - - - - - m-fenoksifenolis 713-68-8 1 - - - - - O Fenolis 108-95-2 7,8 2 15,6 4 - - O 4 Fenoplastikas (dulkės reaktoplastiko) 9003-35-4 3 - - - - - 5 Ferochromas metalinis (chromo 65 % mišinys su geležimi) 2 - - - - - F Fluoras               7782-41-4 1,58 1 3,16 2 Fluorcirkonatas 7783-64-4 1 - - - - - Fluoridai, išskyrus vandenilio fluoridą, (kaip F) 2,5 - - - Fluotanas (2-brom-1,1,1-trifluor-2-chloretanas, halotanas) 151-67-7 40 5 80 10 - - Formaldehidas 50-00-0 0,6 0,5 - - 1 1,2 Ū J K Formalglikolis (dioksolanas-1,3) 646-06-0 50 - - - - - O Formamidas 75-12-7 20 10 30 15 - - O 1) Atsižvelgiant į reprodukcijos sutrikimo ir prasiskverbimo per odą tiek skysčio, tiek garų pavidalu riziką, svarbu vengti sąlyčio su oda. Kelių tirpiklių poveikio atveju etilenglikolio esterių ir kitų tirpiklių higieninis poveikis reprodukcijos sutrikimams turi būti skaičiuojamas atskirai. Galima nepaisyti etilenglikolio esterių įtakos kitiems, ne reprodukcijos, sutrikimams. 2) Nustatyta 5 min. poveikio trukmės NRV. 3) Ta pati RV, išreikšta ppm, taikoma izocianatams, kurių RV nenustatyta. Ši nuostata taikoma ir dulkių ar lašelių (aerozolių) pavidalo izocianatams, įskaitant prepolimerizuotus izocianatus (aduktus). Tačiau skirtingų medžiagų RV, išreikštos mg/m3, yra skirtingos. 4) Šios medžiagos garai gali įsiskverbti per odą. 5) RV taikoma sukietintų arba beveik sukietintų, turinčių stiklo pluošto arba jų neturinčių, epoksidinių, akrilatinių, poliuretaninių ar esterinių plastikų, bakelito dulkėms ir pan. Čia įskaitomos ir dulkės iš nekietintos miltelinės epoksi tipo medžiagos ir pan. Tam tikriems pigmentams ir panašiems priedams taikomos atskiros RV. Cheminė medžiaga Koncentracijos ribinė vertė Poveikio žymuo Ilgalaikio poveikio ribinė vertė (IPRV) Trumpalaikio poveikio ribinė vertė (TPRV) Neviršytina ribinė vertė (NRV) Pavadinimas CAS mg/m3 ppm mg/m3 ppm mg/m3 ppm Fosfanas (fosfinas, vandenilio fosfidas) 7803-51-2 0,4 0,3 1,4 1 - - Fosforas geltonasis 7723-14-0 0,03 - - - - - K Fosforo chloroksidas 10025-87-3 - - - - 0,05 - Ū O Fosforo pentachloridas 10026-13-8 1 - - - - - Fosforo rūgšties anhidridas (fosforo pentoksidas) 1314-56-3 1 - - - - - O Fosforo rūgštis, orto- 7664-38-2 1 - 2 - - - Fosforo tiotrichloridas 3982-91-0 0,5 - - - - - O Fosforo trichloridas 7719-12-2 0,2 - - - - - O Fosgenas (karbonilo chloridas) 75-44-5 0,08 0,02 - - 0,4 0,1 Ū Ftalatai 3 - 5 - - - 1 Ftalio rūgšties anhidridas 85-44-9 2 - - - - 3 Ū J 2-furaldehidas (furfurolas) 98-01-1 8 2 20 5 - - O Furanas 110-00-9 0,5 - - - - - J O 2-furankarboninės rūgšties butilo esteris 583-33-5 0,5 - - - - - Furazolidonas (N-/5-nitro-2-furfuriliden/3-amino-2-oksazolidonas) 67-45-8 0,5 - - - - - Furfurilo alkoholis 98-00-0 20 5 40 10 - - O Furfurolas (2-furaldehida …