Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymas dėl 2011–2013 metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų patvirtinimo

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO ĮSAKYMAS DĖL 2011–2013 METŲ PAGRINDINIO IR VIDURINIO UGDYMO PROGRAMŲ BENDRŲJŲ UGDYMO PLANŲ PATVIRTINIMO 2011 m. birželio 7 d. Nr. V-1016 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2011, Nr. 38-1804) 56 straipsnio 12 punktu:

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-1016 2011–2013 METŲ PAGRINDINIO IR VIDURINIO UGDYMO PROGRAMŲ BENDRIEJI UGDYMO PLANAI I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. 2011–2013 metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrieji ugdymo planai (toliau – Bendrieji ugdymo planai) reglamentuoja pagrindinio, vidurinio ugdymo programų, mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių pritaikytų programų, suaugusiųjų bendrojo ugdymo programų (toliau – Ugdymo programos) ir su šiomis programomis susijusių neformaliojo vaikų švietimo programų įgyvendinimą. Vadovaujantis Bendraisiais ugdymo planais ir kitais teisės aktais sudaromi 2011–2012 ir 2012–2013 mokslo metų mokyklos ugdymo planai.

2.1. apibrėžti Ugdymo programų vykdymo bendruosius reikalavimus;

2.2. padėti mokykloms formuoti ugdymo turinį ir organizuoti procesą taip, kad kiekvienas besimokantysis pasiektų geresnių ugdymo(si) rezultatų ir įgytų mokymuisi visą gyvenimą būtinų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų.

3.1. nustatyti pamokų skaičių, skirtą pagrindinio ir vidurinio ugdymo programoms įgyvendinti;

3.2. numatyti gaires ugdymo procesui mokykloje įgyvendinti ir ugdymui pritaikyti pagal mokinių mokymosi poreikius;

3.3. pateikti rekomendacijas mokyklos ugdymo turiniui, planui ir mokymosi aplinkai kurti.

Dalyko modulis – apibrėžta, savarankiška ir kryptinga ugdymo programos dalis.

Kontrolinis darbas – žinių, gebėjimų, įgūdžių demonstravimas arba mokinio žinioms, gebėjimams, įgūdžiams patikrinti skirtas ir formaliai vertinamas darbas, kuriam atlikti skiriama ne mažiau kaip 30 minučių.

Išlyginamoji klasė – klasė, sudaryta iš mokinių, nutraukusių mokymąsi ar nesimokiusių kai kurių bendrojo ugdymo dalykų.

Laikinoji grupė – mokinių grupė dalykui pagal modulį mokytis, diferencijuotai mokytis dalyko ar mokymosi pagalbai teikti.

Mokyklos ugdymo planas – mokykloje vykdomų ugdymo programų įgyvendinimo aprašas, parengtas vadovaujantis Bendraisiais ugdymo planais.

Pamoka – pagrindinė nustatytos trukmės nepertraukiamo mokymosi organizavimo forma.

Specialioji pamoka – pamoka mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, skirta įgimtiems ar įgytiems sutrikimams kompensuoti, išskirtiniams asmens gabumams ugdyti.

Specialiosios pratybos – švietimo pagalbos teikimo forma mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, padedanti įveikti mokymosi sunkumus ir sutrikimus.

Kitos Bendruosiuose ugdymo planuose vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2011, Nr. 38-1804) ir kituose švietimą reglamentuojančiuose teisės aktuose vartojamas sąvokas.

II. UGDYMO PROGRAMŲ VYKDYMO BENDROSIOS NUOSTATOS I. UGDYMO PROCESO ORGANIZAVIMO TRUKMĖ 5. Ugdymo organizavimas:

5.1. 2011–2012 mokslo metais:

2011–2012 mokslo metai Klasės 5 6 7 8 9 (gimnazijų I) 10 (gimnazijų II) 11 (gimnazijų III) 12 (gimnazijų IV) Ugdymo proceso pradžia 09-01 Trimestrų trukmė 1-asis 09-01–11-30 2-asis 12-01–02-29 3-iasis 03-01– 06-08 (6, 10, gimnazijų I, II klasei) ir 06-01 (5 klasei) Rudens atostogos 10-31–11-04 Žiemos (Kalėdų) atostogos 12-27–01-06 Žiemos atostogos 02-17 Pavasario (Velykų) atostogos 04-02–04-06 Ugdymo proceso pabaiga 06-01 06-08 05-31 Ugdymo proceso trukmė savaitėmis 32 35 34 Vasaros atostogos 06-04–08-31 06-11–08-31 5.2. 2012–2013 mokslo metais:

2012 – 2013 mokslo metai Klasės 5 6 7 8 9 (gimnazijų I) 10 (gimnazijų II) 11 (gimnazijų III) 12 (gimnazijų IV) Ugdymo proceso pradžia 09-01 Trimestrų trukmė 1-asis 09-01 – 11-30 2-asis 12-03 – 02-28 3-iasis 03-01– 06-07 (6, 10 gimnazijų I, II klasei) ir 05-31 (5 klasei) Rudens atostogos 10-29–11-02 Žiemos (Kalėdų) atostogos 12-27–01-04 Žiemos atostogos 02-18–02 -19 Pavasario (Velykų) atostogos 03-25–03-29 Ugdymo proceso pabaiga 05-31 06-07 05-31 Ugdymo proceso trukmė savaitėmis 32 35 34 Vasaros atostogos 06-03–08-30 06-10–08-30 6. Ugdymo procesas įgyvendinant pagrindinio ugdymo programą gali būti skirstomas trimestrais, pusmečiais arba kitokios trukmės laikotarpiais, įgyvendinant vidurinio ugdymo programą – pusmečiais arba kitokios trukmės ugdymo laikotarpiais. Pusmečių ir kitokios trukmės ugdymo laikotarpius nustato mokyklos vadovas, suderinęs su mokyklos taryba.

8.1. 2011–2012 mokslo metais:

Atostogos prasideda Atostogos baigiasi 2011-11-28 2011-12-02 2012-02-20 2012-02-24 8.2. 2012–2013 mokslo metais:

Atostogos prasideda Atostogos baigiasi 2012-11-26 2012-11-30 2013-02-11 2010-02-15 9. Jei oro temperatūra 20 laipsnių šalčio ar žemesnė, į mokyklą gali nevykti 5 klasių mokiniai, esant 25 laipsniams šalčio ar žemesnei temperatūrai – 6–12 (gimnazijų I–IV) klasių mokiniai. Šios dienos įskaičiuojamos į mokymosi dienų skaičių.

II. MOKYKLOS UGDYMO PLANO RENGIMAS FORMUOJANT IR ĮGYVENDINANT MOKYKLOS UGDYMO TURINĮ 12. Mokyklos ugdymo turinys formuojamas atrenkant ir pritaikant ugdymo turinį pagal mokyklos tikslus, konkrečius mokinių ugdymo(si) poreikius.

16.1. bendrųjų kompetencijų, gyvenimo įgūdžių ugdymo, prevencinių ir kitų švietimo ir mokslo ministro patvirtintų ar mokykloje parengtų programų integravimo į mokyklos ugdymo turinį;

16.2. pasirenkamųjų dalykų ir dalykų modulių, modulinių programų pasiūlos ir rengimo (nesant švietimo ir mokslo ministro patvirtintų);

16.3. pagilinto dalykų mokymo pagal gilesnę programą nei bendroji dalyko programa, kryptingo meninio ugdymo – gilesnio ir platesnio meno srities gebėjimų ugdymo nei numatytas Bendrosiose programose, antrosios užsienio kalbos mokymo;

16.4. Bendrųjų programų skirstymo į savarankiškus baigtinius modulius (toliau – modulinės programos) atsižvelgus į specifinius konkrečios mokyklos ar mokinių grupės poreikius;

16.5. dvikalbio ugdymo organizavimo;

16.6. mokinių socialinės veiklos organizavimo, atsižvelgus į mokinių, mokyklos ir vietos bendruomenės poreikius;

16.7. dalykams įgyvendinti Bendruosiuose ugdymo planuose skiriamų pamokų skaičiaus didinimo ar mažinimo (perskirstymo) derinant su Bendrųjų programų turiniu ir atsižvelgus į praėjusių mokslo metų mokyklos ugdymo plano įgyvendinimą ir galimybes;

16.8. dalyko mokymo intensyvinimo, mokinio pasirinkto dalyko, dalyko kurso ar dalyko modulio, mokėjimo lygio pakeitimo tvarkos;

16.9. klasių dalijimo, laikinųjų (mobiliųjų) grupių sudarymo ir skaičiaus, atsižvelgus į skirtas mokymo lėšas;

16.10. mokymosi sąlygų sudarymo mokiniams mokytis ne tik klasėje, bet ir įvairiose aplinkose; mokymo ir mokymosi išteklių įgijimo ir naudojimo keliamiems mokyklos tikslams įgyvendinti;

16.11. ugdymo turinio planavimo principų ir laikotarpių.

19.1. tikslų ir nuostatų, kaip bus formuojamas ir įgyvendinamas mokyklos ugdymo turinys;

19.2. dalykui skiriamų pamokų skaičiaus konkrečioje klasėje;

19.3. priemonių, kurios bus taikomos numatytiems mokinių rezultatams pasiekti ar gerinti;

19.4. ugdymo turinio integravimo;

19.5. ugdymo turinio diferencijavimo įgyvendinimo, siūlomų pasirinkti dalykų, dalykų modulių, dalykų kursų, laikinųjų (mobiliųjų) mokinių grupių sudarymo principų ir kt.;

19.6. mokinio pasiekimų ir pažangos vertinimo būdų ir laikotarpių;

19.7. mokinio individualaus ugdymo plano sudarymo reikalavimų;

19.8. švietimo pagalbos teikimo mokiniui galimybių ir būdų;

19.9. neformaliojo švietimo veiklos pasiūlos, organizavimo būdų;

19.10. pamokų, skiriamų mokinių ugdymo poreikiams tenkinti, naudojimo. Šios pamokos gali būti skiriamos pasirenkamiesiems dalykams, dalykų moduliams, ugdymo diferencijavimui ir kitai veiklai (pamokoms, skirtoms mokymo(si) pagalbai, konsultacijoms ir kt.), kuri prisidėtų prie mokinių nuoseklaus kompetencijų ugdymo. Trumpo laikotarpio konsultacijos neįskaitomos į mokinio mokymosi krūvį;

19.11. bendradarbiavimo būdų su mokinių tėvais ir kitomis įstaigomis, įmonėmis ar asociacijomis;

19.12. ir kitų mokyklos ugdymo turinio įgyvendinimo nuostatų.

III. MOKINIO INDIVIDUALAUS UGDYMO PLANO SUDARYMAS 26. Siekiant padėti mokiniui sėkmingai mokytis, ugdymas individualizuojamas sudarant mokinio individualų ugdymo planą, kuriuo siekiama padėti mokiniui planuoti, kaip pagal savo išgales pasiekti aukštesnių ugdymo(si) pasiekimų, ugdyti asmeninę atsakomybę dėl sąmoningo mokymosi, gebėjimo įgyvendinti išsikeltus tikslus.

29.1. Individualaus ugdymo plano turinį lemia numatomi artimiausi ir tolesni mokinio ugdymo(si) tikslai ir būdai jų siekti. (Pvz., jame numatoma tiksli mokinio veikla gali būti siejama su mokymosi poreikiais, norimo dalyko pasiekimų gerinimu, mokinio prisiimti įsipareigojimai orientuojami į mokymosi pasiekimų gerinimą.) 29.2. Individualus ugdymo planas gali būti sudaromas žodine, rašytine forma mokyklos nustatytam laikotarpiui.

IV. MOKYKLOS MOKYMOSI APLINKA 31. Mokyklos mokymosi aplinka – tai mokyklos aplinka, kurioje įgyvendinamas mokyklos ugdymo turinys (toliau – mokymosi aplinka). Mokymosi aplinka yra mokyklos kultūros dalis ir kuriama atsižvelgus į mokyklos tikslus ir vertybes. Ji orientuota į bendrųjų ugdymo tikslų įgyvendinimą, mokinių mokymosi poreikių įvairovės tenkinimą, individualių mokymosi tikslų nusistatymą, įsivertinimą, refleksiją. Mokyklos ugdymo plano įgyvendinimas siejamas su mokyklos mokymosi aplinka.

32.1. Fizinei aplinkai priskiriami mokyklos pastatai, patalpos, teritorija, mokymo ir mokymosi priemonės. Visa fizinė aplinka turi tarnauti mokinių aktyviam ugdymui(si), mokymuisi individualiai ir įvairaus dydžio grupėmis, praktinei ir teorinei veiklai. Mokytojams sudaromos galimybės (kiek leidžia ištekliai) dirbti inovatyviai, naudojant šiuolaikines mokymo technologijas: spartesnį internetą, intranetą, interaktyviąsias lentas, kompiuterius, modernią kabinetų ir klasių įrangą, biblioteką ir kt. Mokyklos įgyjamos ir kuriamos mokymo ir mokymosi priemonės turi padėti mokiniams įgyti šiuolaikinėje besikeičiančioje visuomenėje būtinų kompetencijų, gebėjimų, nuostatų.

32.2. Mokyklos psichologinę ir socialinę aplinką lemia mokyklos bendruomenės nuostatos mokytis ir bendradarbiauti, mokinių tarpusavio, mokinių ir mokytojų emociniai santykiai, jų darbo krūviai, mokyklos vadovo, mokytojų, kitų ugdymo procese dalyvaujančių asmenų, mokinių ir jų tėvų (globėjų, rūpintojų) bendravimas, aiški ir laiku gaunama informacija įvairiais mokyklos bendruomenės veiklos klausimais, atviri mokyklos ryšiai su vietos bendruomene.

32.3. Kultūrinė aplinka apima mokyklos puoselėjamas ir kuriamas tradicijas, mokyklos bendruomenės renginius, aplinkotyros, aplinkotvarkos, kraštotyros veiklą ugdant meilę ir pagarbą savo gyvenamajai, gimtajai vietai.

V. UGDYMO DIFERENCIJAVIMAS 34. Ugdymo diferencijavimas – tai yra ugdymo tikslų, uždavinių, mokymo ir mokymosi turinio, metodų, mokymo(si) priemonių, mokymosi aplinkos, vertinimo pritaikymas mokinių skirtybėms. Jo tikslas – sudaryti sąlygas kiekvienam mokiniui sėkmingiau mokytis.

36.1. mokiniui individualiai;

36.2. mokinių grupei:

36.2.1. tam tikriems tikslams pasiekti (pvz.: pasiekimų skirtumams mažinti, gabumams plėtoti, skirtingoms mokymosi strategijoms įgyvendinti);

36.2.2. tam tikroms veikloms atlikti (projektiniai, tiriamieji mokinių darbai, darbo grupės), kurią galima sudaryti iš mišrių arba panašių polinkių, interesų mokinių.

36.3. Mokinių perskirstymas ar priskyrimas grupei, nepažeidžiantis jų priklausymo nuolatinės klasės bendruomenei, yra laikinas – tik tam tikro dalyko pamokoms arba tik tam tikroms užduotims atlikti. Dėl pergrupavimo tikslų ir principų turi būti tariamasi su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais), jis neturi daryti žalos mokinio savivertei, tolesnio mokymosi galimybėms bei mokinių santykiams klasėje ir mokykloje.

36.4. Mokykla analizuoja, kaip ugdymo procese įgyvendinamas diferencijavimas, kaip mokiniams sekasi pasiekti dalykų bendrosiose programose numatytų pasiekimų, ir priima sprendimus dėl tolesnio ugdymo diferencijavimo. Priimant sprendimus atsižvelgiama į mokinio mokymosi motyvaciją ir ugdymo turinio pasirinkimą, individualią pažangą ir sąmoningai keliamus mokymosi tikslus.

VI. DALYKŲ MOKYMO INTENSYVINIMAS 37. Mokykla gali intensyvinti atskirų dalykų mokymą. Bendruosiuose ugdymo planuose dvejiems metams nustatytą pamokų skaičių gali skirti vieniems metams ar trumpesniam laikotarpiui ir dalyko bendrojoje programoje numatytus pasiekimus pasiekti per metus ar trumpesnį laikotarpį. Dalyko pamokos gali būti intensyvinamos ir per savaitę. Dalyko mokymas gali būti intensyvinamas ir pavieniam mokiniui.

VII. UGDYMO TURINIO INTEGRAVIMAS 40. Mokykla gali integruoti: kelių dalykų ugdymo turinį, kai kurias kelių dalykų temas ar problemas, integruojamųjų programų ir dalykų ugdymo turinį.

VIII. MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS 44. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas yra mokyklos ugdymo turinio dalis ir turi derėti su keliamais ugdymo tikslais ir ugdymo proceso organizavimu. Vertinant mokinių pažangą ir pasiekimus ugdymo procese vadovaujamasi Bendrosiomis programomis, Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. ISAK-256 (Žin., 2004, Nr. 35-1150). Planuojant mokinių, pradedančių mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą, pažangos ir pasiekimų vertinimą atsižvelgiama į pradinio ugdymo programos baigimo pasiekimų ir pažangos vertinimo apraše pateiktą informaciją.

47.1. užtikrina mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo būdų ir formų dermę mokykloje (ypač mokytojams, dirbantiems toje pačioje klasėje), vertinimo metu sukauptos informacijos sklaidą;

47.2. kartu su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais) aptaria mokinių daromą pažangą, mokymosi pasiekimus ir numato būdus gerinti mokinio ugdymo(si) pasiekimus, prireikus koreguoja mokinio individualų ugdymo planą;

47.3. informuoja mokinių tėvus (globėjus, rūpintojus) apie mokinių mokymosi pažangą ir pasiekimus mokyklos nustatyta tvarka;

47.4. numato būdus ir galimybes mokinių, jų tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu peržiūrėti gautus pasiekimų įvertinimus.

IX. MOKINIŲ MOKYMOSI KRŪVIO REGULIAVIMAS 53. Mokyklos vadovas arba jo paskirtas asmuo:

53.1. organizuoja ir vykdo mokinių mokymosi krūvio bei mokiniams skiriamų namų darbų stebėseną ir kontrolę;

53.2. organizuoja mokytojų bendradarbiavimą sprendžiant mokinių mokymosi krūvio optimizavimo klausimus;

53.3. užtikrina, kad mokiniams per dieną nebūtų skiriamas daugiau kaip vienas kontrolinis darbas. Apie kontrolinį darbą mokinius būtina informuoti ne vėliau kaip prieš savaitę. Nerekomenduojami kontroliniai darbai po atostogų ar šventinių dienų.

55.1. mokosi dailės, choreografijos, muzikos, meno mokyklose ar yra jas baigę;

55.2. mokosi sporto srities neformaliojo švietimo įstaigose;

55.3. yra nacionalinių ar tarptautinių olimpiadų, konkursų per einamuosius mokslo metus nugalėtojai;

55.4. mokosi stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, sanatorijos mokykloje;

55.5. mokosi laisvės atėmimo vietose, kur įgyvendinamos suimtųjų ir nuteistųjų užimtumo programos (sporto, informacinių technologijų ir kt.).

X. NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO ORGANIZAVIMAS MOKYKLOJE 61. Atsižvelgiant į neformaliojo švietimo ypatumus, veiklą rekomenduojama:

61.1. vykdyti aplinkose, kurios padeda įgyvendinti neformaliojo švietimo tikslus;

61.2. neformaliojo švietimo veiklai įgyvendinti skirti valandas, atsižvelgus į veiklos pobūdį, periodiškumą, trukmę. Valandos nustatomos mokslo metams kiekvienai ugdymo programai.

XI. UGDYMO KARJERAI ORGANIZAVIMAS 65. Ugdymas karjerai gali būti organizuojamas ugdymo proceso dienomis, skirtomis kultūrinei, meninei, pažintinei veiklai, gali būti integruojamas į atskirų dalykų bendrąsias programas, neformalųjį švietimą, mokiniai gali rinktis mokyklos siūlomus pasirenkamuosius dalykus, suderintus su profesinio orientavimo veiklomis.

XII. UGDYMO PROCESO ORGANIZAVIMAS MOKYKLOJE, KURIOJE ĮTEISINTAS MOKYMAS TAUTINĖS MAŽUMOS KALBOS ARBA MOKYMAS TAUTINĖS MAŽUMOS KALBA 71. Mokykloje, kurios nuostatuose (įstatuose) įteisintas mokymas tautinės mažumos kalbos, ji mokoma pagal gimtosios kalbos programą, kiti dalykai mokomi lietuvių kalba, išskyrus užsienio kalbos programą. Kai kurie pasirenkamieji dalykai gali būti mokomi tautinės mažumos kalba.

72.1. tautinės mažumos kalbos mokoma tautinės mažumos kalba pagal gimtosios kalbos programą;

72.2. lietuvių kalbos mokoma lietuvių kalba pagal lietuvių kalbos programą;

72.3. kitų dalykų mokoma derinant tautinės mažumos kalbą ir lietuvių kalbą vienu iš šių būdų ar juos kombinuojant:

72.3.1. visų dalykų mokymas vykdomas tautinės mažumos kalba, išskyrus lietuvių kalbos programą ir lietuvių kalba vykdomą mokymą per tas pamokas, kai einamos ugdymo programos temos iš Lietuvos istorijos ir geografijos, pasaulio pažinimo (dalykas „Gamta ir žmogus“) ir mokoma pilietiškumo pagrindų;

72.3.2. tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu lietuvių kalba mokoma kitų pagrindinio, vidurinio ugdymo programos dalykų;

72.3.3. tėvų (globėjų, rūpintojų) pritarimu pasirinktų dalykų mokoma kalbos atžvilgiu integruotai – tautinės mažumos ir lietuvių kalba.

XIII. Kitos galimybės mokytis GIMTOSIOS KALBOS įgyvendinant pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas 74. Mokiniai, priskiriantys save tautinėms mažumoms, užsieniečiai, turintys teisę nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir besimokantys mokykloje, kurioje ugdymo procesas organizuojamas ne jų gimtąja kalba, gali mokytis tautinės mažumos gimtosios kalbos kaip pasirenkamojo dalyko, jei susidaro ne mažesnė kaip 5 mokinių grupė ir yra tos kalbos mokytojas specialistas. Gimtosios kalbos mokoma vadovaujantis Tautinės mažumos kalbos mokymosi organizavimo bendrojo lavinimo mokykloje rekomendacijų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. ISAK-1630 (Žin., 2006, Nr. 87-3420).

XIV. IŠVYKSTANČIŲ LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIEČIŲ, ATVYKSTANČIŲ UŽSIENIEČIŲ, TURINČIŲ TEISĘ NUOLAT AR LAIKINAI GYVENTI LIETUVOS RESPUBLIKOJE, LIETUVIŲ KILMĖS UŽSIENIEČIŲ IR IŠEIVIŲ VAIKŲ UGDYMO ORGANIZAVIMAS 75. Mokiniai, kurie išvyksta gyventi ar (ir) mokytis į užsienį, pateikę prašymą mokyklos, kurioje jie mokėsi, vadovui, lietuvių kalbos, istorijos ar visų atitinkamos klasės dalykų gali mokytis savarankiškai švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. Pageidaujantieji mokytis nuotolinio mokymosi būdu kreipiasi į mokyklą, vykdančią nuotolinį mokymą.

XV. MOKINIŲ MOKYMAS NAMIE IR SAVARANKIŠKO MOKYMOSI ORGANIZAVIMAS 79. Mokiniui, negalinčiam mokytis bendrojo ugdymo mokykloje, sudaromos sąlygos mokytis švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka savarankiškai ar mokytis namie. Mokymas namie gali būti vykdomas nuotoliniu būdu arba organizuojant pamokas namie.

XVI. MOKYMOSI ORGANIZAVIMAS IŠLYGINAMOSIOSE KLASĖSE AR GRUPĖSE 82. Išlyginamosios klasės (atskirais atvejais – grupės) gali būti steigiamos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos, savininko (dalyvių susirinkimo) sprendimu, kuris nustato priėmimo į išlyginamąsias klases, grupes tvarką, informuoja mokinių tėvus (globėjus, rūpintojus) apie teikiamas paslaugas, numato finansavimo galimybes.

83.1. mokiniai išlyginamojoje klasėje ar grupėje gali mokytis visų tos klasės ugdymo plano dalykų, tik tam tikros ugdymo srities (kalbų, gamtamokslinių, socialinių, menų, tiksliųjų mokslų) dalykų ar vieno dalyko. Išlyginamojoje klasėje ar grupėje negali būti mažiau kaip 5 mokiniai;

83.2. klasės ar grupės ugdymo planas sudaromas taip, kad didžiausias mokinio pamokų skaičius per savaitę neviršytų 28 pamokų. Neformaliajam švietimui ir pamokų, skirtų mokinio ugdymo poreikiams tenkinti, skaičius neturi viršyti 10 savaitinių pamokų;

83.3. mokiniams gali būti siūloma įvairių dalykų modulių: pasiekimų spragoms kompensuoti, dalyko žinioms ir gebėjimams pagilinti, naujam dalyko turiniui išmokti ir kitų.

XVII. UGDYMO ORGANIZAVIMAS JUNGTINĖSE KLASĖSE 84. Jungtinei klasei, kurioje mokosi 5–6 klasių mokiniai, skiriama 33 pamokos, 6–7 klasių mokiniai – 34 pamokos, 7–8 klasių mokiniai – 36 pamokos. Kiekvienai jungtinei klasei skiriama po 4 neformaliojo ugdymo pamokas.

XVIII. LAIKINŲJŲ GRUPIŲ SUDARYMAS, KLASIŲ DALIJIMAS 87. Mokykla, įgyvendindama pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, nustato laikinosios (mobiliosios) grupės dydį pagal skirtas mokymo lėšas. Mokinių skaičius laikinojoje (mobiliojoje) grupėje negali būti didesnis, nei nustatytas didžiausias mokinių skaičius klasėje. Nesant galimybių sudaryti laikinosios (mobiliosios) grupės, mokiniai mokosi savarankiškai švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.

88.1. doriniam ugdymui, jeigu tos pačios klasės mokiniai yra pasirinkę tikybą ir etiką;

88.2. informacinėms technologijoms ir technologijoms. Mokinių dalijimas į grupes priklauso nuo darbo vietų kabinetuose skaičiaus ir įrangos (Lietuvos higienos norma HN 21:2010 „Bendrojo lavinimo mokykla. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. V-60 (Žin., 2010, Nr. 14-678);

88.3. užsienio kalboms (1-ajai ir 2-ajai) ir lietuvių kalbai (valstybinei), jei klasėje mokosi ne mažiau kaip 21 mokinys;

88.4. ir kitiems dalykams mokyti, jeigu mokyklai pakanka mokymo lėšų, panaudojant mokinio ugdymo poreikiams tenkinti skirtas pamokas.

III. PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS I. PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMO BENDROSIOS NUOSTATOS 89. Mokykla, vykdydama pagrindinio ugdymo programą, vadovaujasi: Pagrindinio ugdymo programos aprašu, tvirtinamu švietimo ir mokslo ministro, Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 (Žin., 2008, Nr. 99-3848) (toliau – pagrindinio ugdymo bendrosios programos).

90.1. lietuvių kalbos (valstybinės), užsienio kalbos ir kūno kultūros – 5 klasėje;

90.2. kitų dalykų (kaip modulių) pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį;

90.3. mokiniai gali tęsti mokymąsi arba pradėti mokytis pagal kryptingo meninio ugdymo programą.

II. PAGRINDINIO UGDYMO VYKDYMAS KARTU SU DAILĖS, MUZIKINIU, MENINIU, SPORTINIU UGDYMU 95. Mokykla gali perskirstyti iki 25 procentų Bendruosiuose ugdymo planuose skiriamo pamokų skaičiaus ir dalykų turinio.

97.1. technologijų dalykas gali būti keičiamas menų (muzikos, dailės) technologijomis;

97.2. meninio ugdymo dalykams mokyti gali būti skiriamos neformaliajam švietimui skirtos valandos;

97.3. individualaus ugdymo pamokos, suderintos su mokytojais, mokiniu ir jo tėvais (globėjais, rūpintojais), mokyklos tarybos pritarimu gali būti organizuojamos šeštadieniais.

III. UGDYMO SRIČIŲ MOKYMO ORGANIZAVIMAS 98. Dorinis ugdymas. Dorinio ugdymo dalyką (tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos tikybos ar etikos dalyką) mokiniui iki 14 metų parenka tėvai (globėjai, rūpintojai), o nuo 14 metų mokinys savarankiškai renkasi vieną dorinio ugdymo dalyką. Siekiant užtikrinti mokymosi tęstinumą ir nuoseklumą, etiką arba tikybą rekomenduojama rinktis dvejiems metams (5–6, 7–8, 9–10 klasėms).

99.1. Mokykla, formuodama ugdymo turinį, gali:

99.1.1. siūlyti mokiniams rinktis pasirenkamuosius dalykus, pavyzdžiui: etninę kultūrą, lotynų kalbą, antikos kultūrą, retoriką ar kt.;

99.1.2. mokiniams, kurie nepasiekia lietuvių kalbos bendrojoje programoje numatyto patenkinamo lygio, sudaryti sąlygas išlyginti mokymosi spragas (skirti konsultacijas, siūlyti mokymąsi laikinojoje (mobiliojoje) grupėje ir kt.);

99.1.3. integruoti lietuvių kalbos ir pilietiškumo pagrindų mokymą laisvės kovų istorijai skiriant ne mažiau kaip 18 pamokų.

100.1. skirti papildomų pamokų, konsultacijų, išnaudojant neformaliojo švietimo, savarankiško mokymo galimybes;

100.2. mokyklos nustatytu laikotarpiu pasiekimus vertinti pagal individualius mokymosi pasiekimus.

101.1. vienerius mokslo metus jiems gali būti skiriama 1 papildoma lietuvių kalbos pamoka per savaitę;

101.2. jei klasėje ar keliose klasėse yra 5 ar daugiau tokių mokinių, jų grupei mokyti skiriamos 2 ar daugiau papildomų pamokų, atsižvelgus į mokyklos turimas mokymo lėšas.

102.1. Antrosios užsienio kalbos mokyti privaloma nuo 6 klasės, išskyrus mokyklas, kuriose mokoma tautinės mažumos kalba. Tėvai (globėjai, rūpintojai) mokiniui iki 14 metų renka, o mokinys nuo 14 iki 16 metų tėvų (globėjų, rūpintojų) pritarimu pats renkasi antrąją užsienio kalbą: anglų, latvių, lenkų, prancūzų, rusų, vokiečių ir kitas kalbas. Mokykla privalo sudaryti galimybę rinktis antrąją užsienio kalbą iš ne mažiau nei dviejų užsienio kalbų (neįskaitant mokinių pirmosios užsienio kalbos) ir sąlygas mokytis pasirinktos kalbos. Kalbai mokyti gali būti skiriama ir daugiau pamokų, negu nurodyta Bendrųjų ugdymo planų 111 punkte.

102.2. Tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu antrosios užsienio kalbos galima pradėti mokyti ir nuo 5 klasės, atsižvelgus į mokymo lėšas ir Bendrųjų ugdymo planų 54 punktą. Antrajai užsienio kalbai mokyti gali būti skiriamos pamokos, numatytos mokinių ugdymo poreikiams tenkinti.

102.3. Mokiniui, atvykusiam iš kitos mokyklos, pageidaujant tęsti pradėtos užsienio kalbos mokymąsi:

102.3.1. sudaromos sąlygos kalbos mokytis savarankiškai, vadovaujantis savarankiško mokymosi tvarkos aprašu;

102.3.2. suderinus savivaldybės mokyklai (biudžetinė įstaiga) su savivaldybės vykdomąja institucija ar jos įgaliotu asmeniu, valstybinei mokyklai (biudžetinė įstaiga) su savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija, mokiniui sudaromos sąlygos lankyti užsienio kalbos pamokas kitoje mokykloje ar ugdymo įstaigoje, kurioje vyksta tos kalbos pamokos.

102.4. Jeigu mokinys (tėvams (globėjams, rūpintojams) pritarus) pageidauja tęsti mokytis pradėtą kalbą, o mokykla neturi reikiamos kalbos mokytojo, jis gali norimos kalbos mokytis savarankiškai arba kalbų mokykloje ir siekti Pagrindinio ugdymo bendrosiose programose nurodytų reikalavimų (pagal Europos kalbų mokymo, mokymosi ir vertinimo skalę). Tokiais atvejais jis privalo reguliariai pildyti savo Europos kalbų aplanką ir rinkti kalbos mokėjimo lygį patvirtinančius dokumentus. Juos turi pateikti ugdymo etapo pabaigoje, o mokykla numato mokinio pasiekimų užskaitymą ir vertinimą.

103.1. vienerius mokslo metus jam skiriama 1 papildoma užsienio kalbos pamoka per savaitę;

103.2. jei toje pačioje klasėje ar keliose klasėse yra 5 ar daugiau tokių mokinių, jų grupei mokyti skiriamos 2 papildomos pamokos, jei daugiau negu vienas mokinys, atsižvelgiama į mokyklos turimas mokymo lėšas;

103.3. jei mokinys yra atvykęs iš užsienio valstybės ir mokykla nustato, kad jo užsienio kalbos pasiekimai yra aukštesni, nei numatyta pagrindinio ugdymo bendrosiose programose, mokinio ir jo tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu mokykla užskaito mokinio pasiekimus ir konvertuoja mokinio pasiekimų vertinimą į 10 balų vertinimo sistemą. Mokiniui sudaromos galimybės tuo metu lankyti lietuvių kalbos ar kitas pamokas kitose klasėse.

104.1. 7–8 klasėse skiriamos 35 dalyko pamokos. Siekiant nedidinti mokinių mokymosi krūvio, rekomenduojama organizuoti informacinių technologijų integruotą mokymą, pavyzdžiui, 7 klasėje pirmą pusmetį pamokas skirti informacinių technologijų kursui (apie 50 proc. metinių pamokų), o antrą pusmetį informacinių technologijų mokyti integruotai (kiti 50 proc. pamokų), integravus informacines technologijas į dalyko pamokas. 8 klasėje – atvirkščiai: pirmą pusmetį informacinių technologijų mokyti integruotai (apie 50 proc. metinių pamokų), o antrą pusmetį pamokas skirti informacinių technologijų kursui (kiti 50 proc. pamokų).

104.2. Įgyvendinant mokymo modelį, pagal kurį organizuojama dalyko pamoka, bet ją planuoja ir dalyko mokytoją konsultuoja informacinių technologijų mokytojas ar pamokoje dirba du mokytojai – dalyko ir informacinių technologijų, informacinių technologijų mokytojo darbui apmokėti naudojamos pamokos, skirtos mokinių ugdymo poreikiams tenkinti.

104.3. 9–10 (gimnazijos I–II) klasių informacinių technologijų kursą sudaro privalomoji dalis ir vienas iš pasirenkamųjų programavimo pradmenų, kompiuterinės leidybos pradmenų arba tinklalapių kūrimo pradmenų modulių. Mokykla siūlo rinktis ne mažiau kaip du modulius. Modulį renkasi mokinys.

105.1. Mokyklos formuojamas ugdymo turinys teikia galimybių:

105.1.1. mokiniams rinktis pasirenkamuosius dalykus: psichologiją, etninę kultūrą ir kt.;

105.1.2. priimti sprendimą dėl pilietiškumo ugdymo pagrindų dalyko turinio integravimo į artimus pagal turinį dalykus.

105.2. Mokyti integruotai istorijos ir pilietiškumo pagrindų, laisvės kovų istorijai skiriant ne mažiau kaip 18 pamokų.

105.3. Priimti sprendimą dėl istorijos 5–6 klasės turinio išdėstymo eiliškumo (pvz., kursą pradėti dėstyti nuo Europos istorijos epizodų).

105.4. Priimti ir kitokį sprendimą dėl istorijos ir pilietiškumo pagrindų mokymo (pvz., integruotai mokant istorijos ir pilietiškumo ugdymo, kai dalis pasiekimų įgyjama dalyko pamokose, o kita dalis – kitokios veiklos metu (pvz., pilietiškumo akcijose ir pan.)).

Organizuojant gamtos mokslų dalykų mokymą rekomenduojama:

106.1. vadovautis nacionalinių ir tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų rezultatais bei rekomendacijomis;

106.2. gerinant mokinių eksperimentinius ir praktinius įgūdžius, klasė į grupes gali būti dalijama tiriamiesiems darbams (laboratoriniams, eksperimentiniams) ir kt., jeigu pakanka mokymo lėšų.

107.1. Meninio ugdymo srities dalykus sudaro privalomieji dailės, muzikos ir pasirenkamieji teatro, šokio arba šiuolaikinių menų dalykai.

107.2. Menų dalykų mokymą galima integruoti į neformalųjį švietimą.

107.3. Organizuoti kryptingą dalykų meninį ugdymą.

107.4. Mokiniams, besimokantiems pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį, vietoj muzikos ir dailės dalyko pamokų galima siūlyti mokytis pagal mokyklos parengtą šiuolaikinių menų programą, apimančią dailę, muziką, šokį ir teatrą.

108.1. Mokinius, besimokančius pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį, pradedama mokyti technologijų dalyko pagal privalomą 17 valandų integruoto technologijų kurso programą, po kurios mokiniai renkasi vieną technologijos programą. Mokykla numato, kada mokiniai gali keisti pasirinktas technologijų programas.

108.2. Mokiniams, besimokantiems pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį, gali būti siūloma rinktis kitokias technologinio ugdymo programas, mokyklos sukurtas atsižvelgus į specifinius mokinių poreikius, mokymosi sąlygų ypatumus, mokyklos ugdymo turinį. (Pvz., mokykla, atsižvelgdama į mokyklos ugdymo turinio specifiškumą, gali parengti biotechnologijos ir kt. programas.) Būtina, kad mokiniai, mokydamiesi pagal mokyklos parengtas technologinio ugdymo programas, įgytų pasiekimų, artimų ar tolygių numatytiesiems pagrindinio ugdymo technologijų bendrojoje programoje.

108.3. Mokykla, bendradarbiaudama su profesinio mokymo įstaiga, technologijų programų turinį gali derinti su atitinkama formaliojo profesinio mokymo programa, o jai įgyvendinti naudotis profesinio mokymo baze.

109.1. Kūno kultūrai skiriant 2 valandas per savaitę, būtina sudaryti sąlygas visiems mokiniams papildomai rinktis jų pomėgius atitinkančias aktyvaus judėjimo pratybas (pvz.: plaukimo, šokio, teniso ir pan.) per neformaliojo švietimo veiklą mokykloje ar kitoje neformaliojo vaikų švietimo įstaigoje. Mokykla tvarko mokinių, lankančių šias pratybas, apskaitą.

109.2. Kūno kultūrai mokyti gali būti sudaromos atskiros mergaičių ir berniukų grupės iš paralelių ar gretimų klasių mokinių (pvz., 5A ir 5B ar 7A ir 8B). Esant pakankamai mokymo lėšų, klasė gali būti dalijama į grupes, jeigu tai numato mokymo strategijos (mokymo metodika).

109.3. Specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams sudaro fizinio aktyvumo rinkimosi galimybes. Mokiniai gali rinktis vieną iš siūlomų fizinio aktyvumo formų:

109.3.1. pagal ligų pobūdį iš įvairių klasių sudaromos 7–12 mokinių grupės, kurioms skiriamos 2 pamokos per savaitę;

109.3.2. mokiniai gali dalyvauti pamokose su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal gydytojo rekomendacijas ir atsižvelgus į savijautą;

109.3.3. tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu mokiniai gali lankyti sveikatos grupes ne mokykloje;

109.3.4. parengiamosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams krūvis ir pratimai skiriami atsižvelgus į jų ligų pobūdį ir sveikatos būklę. Neskiriama ir neatliekama pratimų, galinčių skatinti ligų paūmėjimą. Dėl ligos pobūdžio negalintiesiems atlikti įprastų užduočių mokytojas taiko alternatyvias atsiskaitymo užduotis, kurios atitinka mokinių fizines galimybes ir gydytojo rekomendacijas;

109.3.5. mokykla mokiniams, atleistiems nuo kūno kultūros pamokų dėl sveikatos ir laikinai dėl ligos, siūlo kitą veiklą (pvz.: stalo žaidimus, šaškes, šachmatus, veiklą kompiuterių klasėje, bibliotekoje, konsultacijas, socialinę veiklą ir pan.).

109.4. Kūno kultūros mokymas neintensyvinamas pagrindinio ugdymo programoje.

33* 30; 33* 31; 34* 117; 130* 32;

34* 32;

34* 181; 198* 5–8 klasėse 9–10 klasėse Pamokos mokinio ugdymo poreikiams tenkinti 12; 12* 12; 12* 14; 10* 26; 22* Neformalusis švietimas (val. skaičius) 8; 274 ** 8; 274** 5; 175*** 13; 449 Pastabos: * mokyklose tik tautinės mažumos kalba, **per mokslo metus 5–8 klasėms, *** per mokslo metus 9–10 klasėms (Lentelėje pateikiami duomenys: dalykai ir jiems skiriamų pamokų maksimalus skaičius per dvejus metus (atskiroje klasėje dalykui skiriamų savaitinių pamokų skaičius rekomenduojamas), minimalus pamokų skaičius – privalomas, maksimalus – mokiniui neprivalomas; neformaliajam švietimui skiriamų valandų skaičius mokslo metams; pamokos, skirtos mokinių ugdymo poreikiams tenkinti.) Lentelėje pateiktų duomenų paaiškinimas. Pvz., biologija (7; 8) klasė: 105 (2; 1/1,2/3;0). Per dvejus metus skiriama 105 pamokos. Skliausteliuose pateikiami galimi pamokų skirstymo variantai: 2 pamokos 7 klasėje ir 1 pamoka 8 klasėje, arba atvirkščiai, arba 3 pamokos 7 klasėje. 9–10 (gimnazijos I, II) klasėms skirtą dailės ir muzikos pamokų laiką (70 (1; 1) ir 70 (1; 1)) galima keisti šiuolaikine menų programa. Mokykla gali rinktis ir kitokį pamokų skirstymo variantą.

Pamokos trukmė mokiniui – 45 minutės.

IV. UGDYMO PROGRAMŲ VYKDYMAS JAUNIMO MOKYKLOSE, VAIKŲ SOCIALIZACIJOS CENTRUOSE IR BENDROJO UGDYMO MOKYKLOSE, VEIKIANČIOSE LAISVĖS ATĖMIMO VIETOSE 112. Vaikų socializacijos centrų veikla organizuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymu (Žin., 2007, Nr. 80-3214; 2010, Nr. 157-7969).

113.1. perskirstyti Bendrųjų ugdymo planų 111 punkte nustatytą pamokų skaičių tarp dalykų iki 25 procentų, integruoti dalykus, atsižvelgdama į mokinių turimą patirtį ir kaip planuojama pasiekti pagrindinio ugdymo bendrosiose programose numatytų pasiekimų ir kompetencijų;

113.2. keisti iki 25 procentų pagrindinio ugdymo bendrųjų programų turinio pritaikant pagal besimokančiųjų poreikius;

113.3. sudaryti individualius ugdymo planus mokiniams, atsižvelgdama į jų patirtį, polinkius ir mokymosi poreikius, ar atskiroms klasėms;

113.4. pagal turimas mokymo lėšas priimti sprendimus dėl laikinosios (mobiliosios) grupės dydžio sudarymo.

117.1. perskirstyti Bendrųjų ugdymo planų 111 punkte nustatytą pamokų skaičių tarp dalykų nuo iki 25 procentų, integruoti dalykus, atsižvelgdama į mokinių turimą patirtį ir kaip planuojama pasiekti pagrindinio ugdymo bendrosiose programose numatytų pasiekimų ir kompetencijų;

117.2. keisti iki 25 procentų pagrindinio ugdymo bendrųjų programų ir vidurinio ugdymo bendrųjų programų turinio pagal besimokančiųjų poreikius;

117.3. sudaryti mokiniams individualius ugdymo planus, atsižvelgdama į jų turimą mokymosi patirtį ir mokymosi poreikius;

117.4. asmenys, kuriems laikinai atimta ar apribota laisvė, gali patys priimti sprendimus dėl dorinio ugdymo dalykų – tikybos ar etikos ir antrosios užsienio kalbos pasirinkimo;

117.5. asmenims, kuriems laikinai atimta ar apribota laisvė, gali užimtumo programas (ar jų dalį) įskaityti vietoj kai kurių bendrojo ugdymo dalykų programų ar jų dalies.

V. PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS ANTROSIOS DALIES ĮGYVENDINIMAS KARTU SU PROFESINIO MOKYMO PROGRAMA 119. Trejų metų profesinio mokymo programa, įgyvendinama kartu su pagrindinio ugdymo programa, skiriama mokiniams, tęsiantiems mokymąsi pagal antrąją pagrindinio ugdymo programos dalį. Programoms įgyvendinti skiriama valandų:

Dalykų sritys/ dalykai Valandų skaičius I–II kursuose Valandų skaičius III kurse Valandų skaičius I–III kursuose Profesinis mokymas:

2102 Teorinis ir praktinis mokymas 964 538 Praktika 600 Bendrieji profesinio mokymo dalykai:

270 Civilinė sauga Ne mažiau kaip 12 I kurse 20 Ekonomikos ir verslo pagrindai Ne mažiau kaip 34 I kurse 80 Estetika 20 Informacinės technologijos 70 70 Lietuvių kalbos kultūra ir specialybės kalba 40 Kūno kultūra 40 40 Iš viso profesinio mokymo dalykams skirtų valandų 1124 1248 2372 Bendrojo ugdymo dalykai:

Dorinis ugdymas (tikyba arba etika) 34 Kalbos:

Lietuvių kalba (gimtoji) 156 Lietuvių kalba (valstybinė)1 170 Gimtoji kalba (baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių) 1 136 Užsienio kalba (1-oji) 102 Užsienio kalba (2-oji)2 68 Matematika 122 Informacinės technologijos 34 Gamtamokslinis ugdymas:

Biologija 48 Fizika 68 Chemija 68 Socialinis ugdymas:

Istorija 68 Pilietiškumo pagrindai 34 Ekonomikos ir verslo pagrindai3 Geografija 48 Meninis ugdymas:

Dailė 34 Muzika 34 Kūno kultūra 138 Žmogaus sauga3 Iš viso valandų bendrojo ugdymo dalykams 1056 11381 1056 11381 Iš viso valandų profesinio mokymo ir bendrojo ugdymo dalykams 2180 22621 1248 3428 35101 Minimalus privalomų pamokų skaičius mokiniui per savaitę 33 341 Maksimalus pamokų skaičius mokiniui per savaitę 34 354 Pamokos, mokinių ugdymo poreikiams tenkinti ir 9 klasės dalykų programos patenkinamam pasiekimų lygiui siekti 242 2071 Neformalusis švietimas 120 Pastabos:

1 grupėms tautinių mažumų kalba;

2 išskyrus grupes tautinių mažumų kalba;

3 integruojama į kito dalyko turinį;

4 mokiniams, turintiems 18 metų, praktinio mokymo ir praktikos metu – 40 val. per savaitę.

IV. VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS I. VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMO BENDROSIOS NUOSTATOS 128. Vidurinio ugdymo programa 2011–2012 mokslo metais 11 (III gimnazijos) klasėje įgyvendinama vadovaujantis Vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. V-269 (Žin., 2011, Nr. 26-1283) (toliau – vidurinio ugdymo bendrosios programos), o 12 (IV gimnazijos) klasėje – vadovaujantis Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosiomis programomis ir bendrojo išsilavinimo standartais XI–XII klasėms, patvirtintais Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2002 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. 1465. 2012–2013 mokslo metais mokyklos, vykdančios vidurinio ugdymo programas, vidurinio ugdymo bendrąsias programas įgyvendina 11–12 (gimnazijos III–IV) klasėse.

131.1. didinti ar mažinti (perskirstyti) iki 15 procentų dalykui skiriamų pamokų skaičių derindama su vidurinio ugdymo bendrųjų programų turiniu;

131.2. organizuoti dalykų srautines paskaitas;

131.3. dalykų bendrąsias programas skaidyti į modulius, kurių turinys ir skaičius pasirenkamas atsižvelgus į mokinių poreikius ir dalyko bendrojoje programoje numatytus mokinių pasiekimus;

131.4. intensyvinti dalykų ar jų modulių mokymą;

131.5. integruoti dalykų turinį, diferencijuoti ugdymą;

131.6. siūlyti mokiniams rinktis jų polinkius ir interesus atitinkančius pasirenkamuosius dalykus, dalykų modulius.

132.1. savanoriškai užsiimti socialine ar kita visuomenei naudinga veikla;

132.2. susipažinti su profesinės veiklos įvairove ir rinkimosi galimybėmis, planuoti savo tolesnį mokymąsi ir darbinę veiklą (t. y. karjerą). Mokiniams gali būti siūlomas pasirenkamasis ugdymo karjeros modulis;

132.3. rengti ir įgyvendinti projektus/ brandos darbus;

132.4. formuoti savo pasiekimų aplankus, – kuriuose kaupiami mokinių pažangos ir pasiekimų įrodymai, taip pat ir elektroninius, orientuotus į tolesnio gyvenimo kelio pasirinkimą. Mokiniams gali būti siūlomas pasirenkamasis kursas mokytis reflektuoti savo mokymąsi, rengti pasiekimų aplanką ir kelti tolesnio mokymosi tikslus.

134.1. iki 10–12 pamokų (2 mokymosi dienų) 11 (III gimnazijos) klasei Bendrųjų ugdymo planų 133 punkte nurodytoms programoms įgyvendinti;

134.2. savanoriškai veiklai, veiklai, susijusiai su ugdymu karjerai;

II. VIDURINIO UGDYMO VYKDYMAS KARTU SU DAILĖS, MUZIKINIU, MENINIU IR SPORTINIU UGDYMU 136. Mokykla gali perskirstyti iki 25 procentų Bendruosiuose ugdymo planuose skiriamo pamokų skaičiaus ir dalykų turinio.

III. UGDYMO SRIČIŲ DALYKŲ MOKYMO ORGANIZAVIMAS 141. Dorinis ugdymas.

141.1. Mokinys renkasi vieną dalyką – tikybą (tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos) arba etiką. Siekiant užtikrinti dalyko mokymosi programos tęstinumą ir nuoseklumą, pagal vidurinio ugdymo etikos programą rekomenduojama rinktis etiką ar tikybą dvejiems mokslo metams.

141.2. Mokiniai, pasirinkę etiką, gali mokytis filosofinės etikos arba rinktis taikomosios krypties profesinės etikos, šeimos etikos arba etikos ir kino modulius.

141.3. Pasirinkę katalikų tikybą, mokiniai gali mokytis pagal dalyko modulius: katalikybė ir pasaulio religijos, pašaukimai gyvenimui, Šventasis Raštas – gyvenimo kelionė arba religijos filosofija.

142.1. Išplėstiniu kursu rekomenduojama mokyti ne daugiau kaip 25 mokinius. Esant daugiau mokinių rekomenduojama vieną pamoką (iš dalykui numatytų per savaitę) skirti individualizuotam ir diferencijuotam mokymui, pritaikytam pagal mokinių gebėjimus ir polinkius, laikinosiose (mobiliosiose) grupėse.

142.2. Mokykla gali siūlyti mokiniams rinktis pasirenkamuosius dalykus, pavyzdžiui: retoriką, kūrybinį rašymą, visuotinę literatūrą, lotynų kalbą, antikos kultūrą ar kita.

142.3. Mokykla gali siūlyti lietuvių kalbos ir literatūros programą papildančius pasirenkamuosius dalyko modulius. Mokiniai iš mokykloje siūlomų modulių programų renkasi pagal polinkius ir interesus: kalbos vartojimo praktikos, viešojo kalbėjimo, šiuolaikinės literatūros, kūrybinio rašymo ir kita. Moduliai sudaro galimybes individualizuoti ugdymo turinį pagal mokinių poreikius, mokyklos specifiką.

142.4. Rekomenduojama siūlyti mokiniams atlikti tiriamuosius, kūrybinius darbus, mokinius konsultuojant.

Užsienio kalbų dalyko bendroji programa pateikiama kursais, orientuotais į Europos Tarybos siūlomus A1 ir A2, B1 ir B2 kalbos mokėjimo lygius. Mokiniams rekomenduojama rinktis tuos užsienio kalbų mokymosi kursus, kurie atitinka jų užsienio kalbų pasiekimus. Mokinių užsienio kalbų pasiekimus galima nustatyti naudojantis:

143.1. Europos kalbų aplanku.

143.2. Centralizuotai parengtais lygio nustatymo testais (pateikiamais per duomenų perdavimo sistemą KELTAS).

143.3. Savarankiškai mokytojų sudarytais kalbų mokėjimo lygio nustatymo testais.

143.4. Nustačius, kad mokinio pasiekimai (nepriklausomai nuo to, ar mokinys pagal pagrindinio ugdymo programą mokėsi tos kalbos kaip pirmosios arba antrosios užsienio kalbos) yra:

143.4.1. B1 lygio, pagal vidurinio ugdymo programą siūloma rinktis B2 lygio kursą;

143.4.2. A2 lygio, pagal vidurinio ugdymo programą siūloma rinktis B1 lygio kursą;

143.4.3. A1 lygio, pagal vidurinio ugdymo programą siūloma rinktis A2 lygio kursą;

143.4.4. nustačius mokinių lygį, užsienio kalbų ugdymas organizuojamas grupėse, kuriose visi arba dauguma mokinių siekia to paties lygio.

143.5. Galimi įvairūs užsienio kalbų mokymosi pasirinkimo variantai:

143.5.1. tęsti pradėtų dviejų kalbų mokymąsi pagal pagrindinio ugdymo programą ir siekti vienos kalbos B2 arba B1 ir kitos kalbos B1 arba A2 lygiu. Taip pat gali būti pradedama mokytis A1 arba A2 lygiu trečiosios užsienio kalbos;

143.5.2. tęsti vienos užsienio kalbos mokymąsi B2 arba B1 lygiu ir pradėti mokytis naujos kalbos ir siekti A1/A2 lygio;

143.5.3. tęsti vienos iš pradėtų užsienio kalbų mokymąsi ir siekti B2 arba B1 lygio;

143.5.4. kiti kalbų pasirinkimo ir siekiamo kalbinės kompetencijos lygio deriniai.

143.6. 2011–2012 mokslo metais pradedantiesiems mokytis pagal vidurinio ugdymo bendrąsias programas (pasirenkama užsienio kalba: A1, A2; B1) ir tęsiantiems mokymąsi 2012–2013 mokslo metais Bendrųjų ugdymo planų 151 punkte pateikiamas pasiekimų lygiui (B2 ar B1 arba A2) skirtas valandų skaičius nepriklausomai nuo pasirinktos kalbos ar siekiamo lygio. Nurodytas bendras valandų skaičius skirstomas grupėms, siekiančioms skirtingų kalbinės kompetencijos pasiekimų lygio. (Pavyzdžiui, jei visa klasė mokosi vokiečių kalbos kaip privalomos, įvertinus mokinių pasiekimų lygį ji gali pasiskirstyti į dviejų skirtingų pasiekimų lygių siekiančių mokinių grupes, viena grupė siekti B2 lygio, kita grupė – B1 lygio, arba bendras valandų skaičius skirstomas grupėms, kurios mokosi skirtingų kalbų (pvz.: klasėje dalis vaikų kaip pasirenkamosios kalbos mokosi rusų kalbos ir siekia B1 lygio, dalis vaikų mokosi prancūzų kalbos ir siekia B1 lygio, nurodytos valandos skiriamos šioms dviem grupėms mokyti). Pagal galimybes užsienio kalbų mokymas gali būti organizuojamas srautais.

143.7. Užsienio kalbos dalykų modulių programos papildo B2, B1 arba A2 kurso programas. Mokiniai iš mokykloje siūlomų modulių programų renkasi pagal polinkius ir interesus. Vienai kalbai galima rinktis daugiau negu vieną modulio programą. Pasirenkamieji moduliai sudaro galimybes diferencijuoti ugdymo turinį atsižvelgus į mokinių poreikius, mokymo įstaigos specifiką (profesinio mokymo įstaigos) ir padeda atskleisti mokytojų kūrybinį potencialą. Mokykloje gali būti rengiamos užsienio kalbos modulio programos (pvz.: profesinės kalbos, debatų, literatūros, šalies pažinimo, kūrybinio rašymo, kalbėjimo įgūdžių ugdymo ir pan.).

143.8. Jei mokiniai ir jų tėvai (rūpintojai) pageidauja ir mokykla turi galimybių, gali siūlyti rinktis dalyko ir kalbos modulius (siūloma integruoti dalyką iš socialinių arba gamtos mokslų, matematikos ir užsienio kalbą).

145.1. Mokiniui siūloma rinktis bent vieną iš meninio ugdymo programų: dailės, filmų kūrimo, fotografijos, grafinio dizaino, kompiuterinių muzikos technologijų, muzikos, šokio ar teatro.

145.2. Integruotų menų programą.

145.3. Mokinys, besimokantis 12 (gimnazijos IV) klasėje 2011–2012 mokslo metais pagal pasirinktą bendrąjį menų dalyko kursą, to dalyko meninei raiškai gali skirti po vieną savaitinę pamoką iš dalykui skiriamų pamokų, pasirinkusieji išplėstinį kursą – dvi savaitines pamokas. Meninė raiška yra dalyko programos dalis ir atskiru įvertinimu nevertinama, dienyne įrašomas įrašas „įskaityta“ arba „neįskaityta“. Meninės raiškos mokymas gali būti integruojamas į neformalųjį švietimą.

145.4. Mokinys gali rinktis ir kitas menų programas iš pasirenkamųjų dalykų.

146.1. Mokinys gali rinktis vieną iš technologijų programos krypčių: turizmo ir mitybos; statybos ir medžio apdirbimo; taikomojo meno, amatų ir dizaino; tekstilės ir aprangos; verslo, vadybos ir mažmeninės prekybos; mechanikos, mechaninio remonto. Mokykla gali siūlyti ir kitas technologijų programos kryptis, derindama jas su konkrečia formaliojo profesinio mokymo programa, o kryptį įgyvendinti naudodamasi profesiniam mokymui skirta baze.

146.2. Mokiniui, kuris 9–10 (gimnazijos I–II) klasėse mokėsi pagal mitybos programą, siūloma rinktis turizmo ir mitybos technologijų kryptį; tiems, kurie mokosi pagal tekstilės programą – tekstilės ir aprangos technologijų kryptį; pagal konstrukcinių medžiagų programą – statybos ir medžio apdirbimo technologijų kryptį; pagal dizaino ir technologijų programą – taikomojo meno, amatų ir dizaino technologijų kryptį.

146.3. Mokiniui, pasirinkusiam išplėstinį technologijų programos kursą ir planuojančiam baigus programą mokytis pagal atitinkamą profesinio mokymo programą, technologijų dalyko moduliai įskaitomi pagal Bendrojo ugdymo technologijų dalykų ir profesinio mokymo programos modulių užskaitymo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. ISAK-716 (Žin., 2008, Nr. 34-1234), ir Ankstesnio mokymosi pasiekimų užskaitymo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. ISAK-72 (Žin., 2008, Nr. 8-297).

148.1. Mokinys renkasi bendrąją kūno kultūrą arba iš mokyklos siūlomų sporto šakų pageidaujamą sportą šaką (pvz.: krepšinį, futbolą, tinklinį ir kt.).

148.2. Kūno kultūros pasiekimai mokinio pageidavimu gali būti vertinami ir pažymiais arba įrašu „įskaityta“. Mokinio, kuris planuoja pasirinkti sporto krypties studijas, pasiekimus rekomenduojama vertinti pažymiais. Vidurinio ugdymo programoje kūno kultūros mokymas neintensyvinamas.

148.3. Specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių kūno kultūros ugdymas organizuojamas vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 109.3 punktu.

2 Tikyba 69 – Etika 69 – Kalbos:

Lietuvių kalba ir literatūra1/ Lietuvių kalba (gimtoji) 8 276 345 Lietuvių kalba ir literatūra2 11 379 448 Lietuvių kalba (valstybinė) 3 8 276 345 Gimtoji kalba (baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių) 3 8 276 345 Užsienio kalba (...)2 Užsienio kalba 3 5 4 172 138 172 207 Užsienio kalba (...)1 Užsienio kalba (1-oji) 6 207 207 207 276 Užsienio kalba (...)1 Užsienio kalba (2-oji) 207 138 207 207 Socialinis ugdymas:

4 Istorija 138 207 Geografija 138 207 Integruotas istorijos ir geografijos kursas 138 Matematika 6 207 316 Informacinės technologijos 69 138 Gamtamokslinis ugdymas:

4 Biologija 138 207 Fizika 138 246 Chemija 138 207 Integruotas gamtos mokslų kursas 138 – Menai ir technologijos:

4 (34/32) Dailė 138 207 Muzika 138 207 Teatras 138 207 Šokis 138 207 Kompiuterinės muzikos technologijos 138 207 Grafinis dizainas 138 207 Fotografija 138 207 Filmų kūrimas 138 207 Integruotas menų ir technologijų kursas 138 Turizmas ir mityba 138 207 Statyba ir medžio apdirbimas 138 207 Tekstinė ir apranga 138 207 Taikomasis menas, amatai ir dizainas 138 207 Verslas, vadyba ir mažmeninė prekyba 138 207 Kitos technologijų kryptys 138 Kūno kultūra:

4– 6 Bendroji kūno kultūra 138/207 276 Pasirinkta sporto šaka 138/207 (4–6) Žmogaus sauga4 0,5 0,5 0,5 Pasirenkamieji dalykai, dalykų moduliai Projektinė veikla/Brandos darbas Mokinio pasirinktas mokymo turinys Iki 26 iki 223 Iki 26 iki 223 Minimalus mokinio privalomų pamokų skaičius per savaitę 28 pamokos per savaitę; 31 pamoka per savaitę3 Maksimalus mokinio pamokų skaičius 32 pamokos per savaitę; nacionalinės menų mokyklos, konservatorijos, dailės, menų ir muzikos gimnazijos mokiniui ir mokiniui besimokančiam integruotus profesinio mokymo modulius – 36 pamokos per savaitę;

35 pamokos per savaitę3 Neformalusis švietimas (val. skaičius) 207 Mokinio ugdymo poreikiams tenkinti 24 pamokos per savaitę dvejiems metams Maksimalus klasei skiriamų pamokų skaičius per savaitę vidurinio ugdymo programai įgyvendinti 51 pamoka 54 pamokos3 Pastabos: 1 pradedantiesiems mokytis pagal vidurinio ugdymo bendrąsias programos ir tęsiantiems dalyko mokymąsi 2012–2013 mokslo metais; 2mokyklose tik tautinės mažumos kalba pradedantiesiems mokytis pagal vidurinio ugdymo bendrąsias programas ir tęsiantiems dalyko mokymąsi 2012–2013 mokslo metais; 3mokyklose tik tautinės mažumos kalba; 4integruojama į dalykų mokymo turinį.

Lentelėje pateiktų duomenų paaiškinimas. Pavyzdžiui: užsienio kalba (...)1 2011–2012 mokslo metais 11 klasės mokiniai pradeda mokytis pagal vidurinio ugdymo bendrąsias programas, mokymasis organizuojamas pagal mokėjimo lygius, skiriant vienodą pamokų skaičių po 207 pamokas per dvejus metus kiekvienam mokėjimo lygiui.

Užsienio kalba (1-oji). 2011–2012 mokslo metais 12 klasės mokinys mokosi užsienio kalbą (1-ąją) bendruoju ar išplėstiniu kursu, jai skiriamos 207 ir 276 pamokos (per 2 metus).

Neformalusis švietimas (val. skaičius) – 207. Klasei per dvejus metus skiriamos 207 val.

Ugdymo sritys Dalykai Privalomam ugdymo turiniui Minimalus pamokų skaičius privalomam ugdymo turiniui Dailės, muzikos, menų gimnazijoms ir konservatorijoms, Nacionalinei menų mokyklai Profesiniam mokymui ir privalomam bendrojo ugdymo turiniui įgyvendinti Dorinis ugdymas Tikyba 2 (69) 2 2 2 Etika 2 Kalbos Lietuvių kalba ir literatūra1/ Lietuvių kalba (gimtoji) 8/11 (276/379) 8 8/11 8/11 Lietuvių kalba ir literatūra2 11 Lietuvių kalba (valstybinė) 3 8 Gimtoji kalba (baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių) 3 8 Užsienio kalba (...)2 /Užsienio kalba 5 (172) 5 5 5 Užsienio kalba (...)1/ Užsienio kalba (1-oji) 6 (207) 6 6 6 Užsienio kalba (...)1/ Užsienio kalba (2-oji) 4 Matematika 6 (207) 6 6 6 Informacinės technologijos* 2 Socialinis ugdymas Istorija 4 (138) 4 4 4 Geografija 4 Integruotas socialinių mokslų kursas 4 Gamta-mokslinis ugdymas Biologija 4 (138) 4 4 4 Fizika 4 Chemija 4 Integruotas gamtos mokslų kursas 4 Menai Dailė 4 (138) 4 26 Muzika 4 Teatras 4 Šokis 4 Kompiuterinės muzikinės technologijos 4 Grafinis dizainas 4 Fotografija 4 Filmų kūrimas 4 Integruotas menų ir technologijų kursas 4 Technologijos Turizmas ir mityba 4 (138) 4 26 Statyba ir medžio apdirbimas 4 Tekstilė ir apranga 4 Taikomasis menas, amatai ir dizainas 4 Verslas ir vadyba 4 Kitos technologijų programos 4 Integruotas menų ir technologijų kursas 4 Kūno kultūra Bendroji kūno kultūra ar gydomoji gimnastika 4-6 (138 – 207) 4-6 4 4 Pasirinkta sporto šaka 4-6 Žmogaus sauga4 0,5 0,5 0,5 0,5 Privalomas bendrojo ugdymo branduolys per 2 mokslo metus 38 (1622) Privalomi branduolio dalykų kursai per dvejus metus 38 34 34 Iš jų mokinio pasirinktas mokymo turinys 14 16 16 Pamokos mokinio specialiesiems ugdymosi poreikius tenkinti Specialiosios pamokos Iki 207 Iki 6 1–2 1–2 Socialinė adaptacija Pedagoginei pagalbai skiriamos pamokos Integruotam dalykų mokymui Pasirenkamieji dalykai, dalykų moduliai Projektinė veikla/brandos darbas Minimalus mokinio privalomų pamokų skaičius per savaitę 28 30 30 Maksimalus mokinio pamokų skaičius 32 33 33 Iš jų mokinio pasirinktas mokymo turinys 22 26 26 Mokinio ugdymo poreikiams tenkinti 24 pamokos per savaitę dvejiems metams Neformalusis švietimas 6 ; 207 Pastabos:

1 pradedantiesiems mokytis pagal vidurinio ugdymo bendrąsias programas ir tęsiantiems dalyko mokymąsi 2012–2013 mokslo metais; 2mokyklose tautinės mažumos kalba, pradedantiesiems mokytis pagal vidurinio ugdymo bendrąsias programas ir tęsiantiems dalyko mokymąsi 2012–2013 mokslo metais; 3mokyklose tautinės mažumos kalba;

4 integruojama į dalykų mokymo turinį.

IV. VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS KARTU SU PROFESINIO MOKYMO PROGRAMA 153. Trejų metų profesinio mokymo programai, vykdomai kartu su vidurinio ugdymo programa, vidurinio ugdymo programos dalykams įgyvendinti skiriamas pamokų skaičius per dvejus metus ir profesiniam mokymui skiriamos valandos:

Dalykų sritys/dalykai Profesiniam mokymui ir privalomam bendrojo ugdymo turiniui įgyvendinti (I–II kursuose) Valandų skaičius per dvejus metus kursui/ kalbos mokėjimo lygiui Skiriamas valandų skaičius III kurse Iš viso valandų I–III kursuose bendrasis kursas išplėstinis kursas Profesinis mokymas: - 2155 Teorinis ir praktinis mokymas 707 848 Praktika 600 Bendrieji profesinio mokymo dalykai: - 230 Ekonomikos ir verslo pagrindai 100 Lietuvių kalbos kultūra ir specialybės kalba1 Civilinė sauga 20 Informacinės technologijos 70 Kūno kultūra 40 Iš viso profesinio mokymo dalykams skirtų valandų 897 1488 2385 Bendrojo ugdymo dalykai:

Dorinis ugdymas:

2 – Tikyba 69 – Etika 69 – Kalbos:

Lietuvių kalba (gimtoji) 2 8 276 345 Lietuvių kalba ir literatūra3 Lietuvių kalba (valstybinė) 4 8 276 345 Lietuvių kalba ir literatūra5 11 380 448 Gimtoji kalba (baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių) 6 8 276 345 Užsienio kalba2 207 276 6 Užsienio kalba3 B1 207 B2 arba A2 (A1) 207 Užsienio kalba6 4 138 Užsienio kalba (2-oji) 2 207 Užsienio kalba3 Socialinis ugdymas:

4 Istorija 138 207 Geografija 138 207 Integruotas socialinių mokslų kursas 138 – Matematika 6 207 310 Informacinės technologijos7 69 138 Gamtamokslinis ugdymas:

4 Biologija 138 207 Fizika 138 241 Chemija 138 207 Integruotas gamtos mokslų kursas 138 – Menai7 138 207 Kūno kultūra:

4 Bendroji kūno kultūra 138/207 276 Pasirinkta sporto šaka 138/207 276 Privalomi branduolio dalykai 34 (1173) 1173 40 (1380) 4 13804 43 (1484)5 14845 Mokinio laisvai pasirinktas mokymo turinys 207 1386 Iš viso valandų profesinio mokymo dalykams ir vidurinio ugdymo dalykams 2277 3765 24154 1488 39034 25195 40075 Minimalus mokinio privalomų pamokų skaičius per savaitę 30 334 368 34,55 Maksimalus mokinio pamokų skaičius per savaitę 34 368 364 36,55 Neformalusis švietimas 220 Pamokos mokinio ugdymo poreikiams tenkinti 310 Pastabos:

1 integruojama į lietuvių kalbos ir literatūros dalyko turinį arba mokoma kaip savarankiškas modulis;

2 2011–2012 mokslo metais II kurso mokiniui;

3 pradedantiesiems mokytis pagal vidurinio ugdymo bendrąsias programas ir tęsiantiems mokymąsi 2012–2013 mokslo metais;

4 2011–2012 mokslo metais II kurso grupių tautinės mažumos kalba mokiniui;

5 pradedantiesiems mokytis pagal vidurinio ugdymo bendrąsias programas grupių tautinių mažumų kalba mokiniui ir tęsiantiems mokymąsi 2012–2013 mokslo metais;

6 grupėms tautinės mažumos kalba;

7 mokinys gali rinktis kaip pasirenkamąjį dalyką;

8 mokiniui, turinčiam 18 metų, praktinio mokymo ir praktikos metu – 40 val. per savaitę.

V. VAIKŲ, BESIGYDANČIŲ STACIONARINĖJE ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGOJE, UGDYMO ORGANIZAVIMAS 159. Ugdymas stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje organizuojamas pagal švietimo ir mokslo ministro patvirtintą ir su sveikatos apsaugos ministru suderintą Mokinių mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašą.

163.1. Sanatorijos mokykla, skirta vaikams, atvykusiems trumpai gydytis į sanatoriją, į sudaromus mokinio individualius ugdymo planus neįtraukia dailės, muzikos, technologijų, kūno kultūros dalykų. Mokykla savo nuožiūra, atsižvelgusi į mokinio sveikatą, gali nežymiai mažinti dalykams skirtų pamokų skaičių, kuris pateiktas Bendrųjų ugdymo planų 111 punkte. Individualiame mokinio ugdymo plane turi būti išlaikomas lentelėje nurodytas minimalus ir maksimalus pamokų skaičius:

Klasė Minimalus pamokų skaičius Maksimalus pamokų skaičius Mokinio ugdymo poreikiams tenkinti pamokų skaičius Neformaliojo švietimo valandų skaičius 5 19 8 6 6 19 7 22,5 22,5 8 23,5 24 9 22 24 4 3 10 23 24 163.2. Sanatorijos mokykla, skirta vaikams, atvykusiems pagal ligos pobūdį ilgai gydytis (įvairių tuberkuliozės formų), į sudaromą mokinio individualų ugdymo planą neįtraukia technologijų dalyko. Mokykla savo nuožiūra, atsižvelgusi į mokinio sveikatą, gali nežymiai mažinti dalykams skirtų pamokų skaičių, kuris pateiktas Bendrųjų ugdymo planų 111 punkte. Individualiajame mokinio ugdymo plane turi būti išlaikomas lentelėje nurodytas minimalus ir maksimalus pamokų skaičius:

Klasė Minimalus pamokų skaičius Maksimalus pamokų skaičius Mokinio ugdymo poreikiams tenkinti pamokų skaičius Neformaliojo švietimo valandų skaičius 5 23 25 6 8 6 24 26 7 25,5 26 8 25,5 26 9 25 26 6 5 10 25 26 163.3. Vidurinio ugdymo programa įgyvendinama vadovaujantis Vidurinio ugdymo programos aprašu, kurį tvirtina švietimo ir mokslo ministras, vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis ir Bendrųjų ugdymo planų 151 punktu.

V. MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ (IŠSKYRUS ATSIRANDANČIUS DĖL IŠSKIRTINIŲ GABUMŲ), UGDYMO ORGANIZAVIMAS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 164. Mokykla rengiamame ugdymo plane turi numatyti sąlygas mokiniui, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių, lavintis ir mokytis pagal gebėjimus ir galias, teikti pagalbą ir paslaugas, kurios padėtų didinti ugdymosi veiksmingumą, įveikti ugdymosi sunkumus ir plėtotų mokinio gebėjimus.

165.1. pagalbos ir paslaugų ugdymo procese reikmes, atsirandančias dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų arba (ir) nepalankių aplinkos veiksnių;

165.2. ugdymosi sunkumų pobūdį ir jų trukmę;

165.3. mokymosi formą (ugdosi bendrojo ugdymo mokykloje integruotai, namie ar mokyklose/klasėse, skirtose mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių);

165.4. ugdymo programą;

165.5. turimas mokymo lėšas;

165.6. mokymosi(-si) aplinką.

167.1. turi užtikrinti ugdymo nuoseklumą, tęstinumą;

167.2. turi vadovautis Bendruosiuose ugdymo planuose pagrindinio ar vidurinio ugdymo dalykų programoms įgyvendinti skiriamų savaitinių pamokų skaičiumi, nurodytu Bendrųjų ugdymo planų 111, 151, 152, 186, 187 punktuose;

167.3. gali nuo 20 iki 30 procentų koreguoti dalykų programoms įgyvendinti skiriamų savaitinių pamokų skaičių, išskyrus nustatytąjį mokiniams, kurių ugdymas organizuojamas vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 152 ar 186, 187 punktu;

167.4. gali keisti dalykams skirtų pamokų skaičių (mažindama, didindama), vietoj neįtrauktų dalykų, įvardytų Bendrųjų ugdymo planų 111, 151 punkte, planuoti specialiąsias pamokas ir (ar) didinti pamokų skaičių, skirtą meniniam, technologiniam ugdymui, kitų dalykų mokymui, socialinei veiklai, karjeros valdymo kompetencijų ugdymui;

167.5. gali keisti specialiųjų pamokų, pratybų ir individualiai pagalbai skiriamų valandų (pamokų) skaičių per mokslo metus, atsižvelgusi į mokinio reikmes, švietimo pagalbos specialistų, vaiko gerovės komisijos ar pedagoginės psichologinės tarnybos rekomendacijas;

167.6. turi išlaikyti mokiniui Bendruosiuose ugdymo planuose nurodytą minimalų pamokų skaičių pagrindinio ir vidurinio ugdymo programoms įgyvendinti. Mokiniui, turinčiam intelekto sutrikimų (nežymų ir vidutinį) ir besimokančiam pagal pagrindinio ugdymo pritaikytą programą, kurio ugdymas organizuojamas vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 111 punktu, mokykla gali 1–2 pamokomis mažinti minimalų privalomų pamokų skaičių, didindama neformaliojo švietimo valandų skaičių ar organizuodama veiklas, stiprinančias praktinius gebėjimus;

167.7. gali mažinti arba didinti 1–2 pamokomis bendrą maksimalų pamokų skaičių ir neformaliojo švietimo pamokų skaičių mokiniui, išskyrus nustatytąjį mokiniams, kurių ugdymas organizuojamas vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 186 ar 187 punktu;

167.8. gali trumpinti pamokų trukmę 5 minutėmis, o šį laiką skirti mokinio ugdomajai veiklai keisti, sveikatą tausojančioms pertraukoms organizuoti;

167.9. gali formuoti nuolatines ar laikinas grupes, pogrupius iš tos pačios ar skirtingų klasių mokinių, kurių skaičių grupėje, pogrupyje nustato pati mokykla atsižvelgusi į mokymo lėšas, mokinio poreikius, turimas mokymo(si) sąlygas ir mokymo priemones.

167.10. kai ugdymas organizuojamas tautinės mažumos kalba, ugdymo planas sudaromas atsižvelgiant į Bendrųjų ugdymo planų 71–73 punktus.

168.1. mokiniui, turinčiam kompleksinių negalių, elgesio ir emocijų sutrikimų, specialiosioms pratyboms 5–10 klasėse galima skirti po 1 pamoką per savaitę kompiuteriniams, specialiųjų mokymo priemonių naudojimo įgūdžiams formuoti, pažinimo funkcijoms lavinti, dalykų spragoms šalinti;

168.2. specialiosiose lavinamosiose klasėse visus dalykus (išskyrus gydomąją kūno kultūrą arba taikomąją fizinę veiklą) moko vienas mokytojas. Išimtys taikomos lietuvių kalbos tautinės mažumos kalba mokykloje, dorinio ugdymo (tikybos), muzikos, technologijų, kūno kultūros dalykams, jei mokytojas atsisako mokyti šių dalykų ar neturi tam reikiamo išsilavinimo;

168.3. mokykla gali organizuoti specialiųjų lavinamųjų klasių mokinių užimtumą ir mokinių atostogų metu (išskyrus vasarą). Savanoriai, aukštesniųjų klasių mokiniai, vykdantys socialinės veiklos programas, gali mokytojui padėti organizuoti šią veiklą.

169.1. mokinys, turintis klausos sutrikimų (išskyrus nežymų), kochlearinių implantų naudotojas, turintis įvairiapusių raidos, elgesio ir emocijų, kalbos ir kalbėjimo, skaitymo ir/ar rašymo sutrikimų, intelekto (taip pat ir ribotą ar nepatikslintą intelekto sutrikimą), judesio ir padėties (išskyrus lengvus) sutrikimų, taip pat turintis mokymosi sunkumų dėl nepalankios aplinkos, – gali mokytis tik vienos užsienio kalbos;

169.2. tautinės mažumos kalba besimokantis Bendrųjų ugdymo planų 169.1 punkte įvardytų sutrikimų turintis mokinys gali nesimokyti užsienio kalbos;

169.3. turinčiam nežymų ar vidutinį intelekto sutrikimą mokiniui, kurio ugdymas organizuojamas vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 111 punktu, vietoj gamtos mokslų srities dalykų mokykla gali siūlyti integruotas gamtos mokslų pamokas. Tada mokinys gali nesimokyti fizikos ir chemijos;

169.4. turinčiam nežymų ar vidutinį intelekto sutrikimą mokiniui, kurio ugdymas organizuojamas vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 111 punktu, socialinio ugdymo srities dalykus mokykla gali įgyvendinti nuo 6–7 klasės;

169.5. kompleksinių negalių ir/ar kompleksinių sutrikimų turintis kurčias ir neprigirdintis mokinys gali nesimokyti užsienio kalbų. Užsienio kalbų pamokų laikas gali būti skiriamas lietuvių, lietuvių gestų kalbai mokyti;

169.6. mokinys, turintis klausos sutrikimų (išskyrus nežymų), gali nesimokyti muzikos;

169.7. judesio ir padėties sutrikimų turintis mokinys gali nesimokyti technologijų;

169.8. vietoj Bendrųjų ugdymo planų 169.1, 169.2, 169.3, 169.4, 169.5, 169.6, 169,7 punktuose nurodytų dalykų mokinys gali rinktis individualaus ugdymo plano dalykus, tenkinti specialiuosius ugdymosi poreikius, gauti pedagoginę ar specialiąją pedagoginę pagalbą, o tautinės mažumos kalba besimokantis mokytis lietuvių kalbos;

169.9. mokinys nuo fizikos, chemijos, technologijų, muzikos ar užsienio kalbos (vienos ar abiejų) atleidžiamas vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 169 punktu ir mokyklos vadovo įsakymu.

II. MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ, PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS 170. Mokinio, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, mokymosi pažanga ir pasiekimai vertinami pagal Bendrosiose programose numatytus pasiekimus ir vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 44–52 punktų rekomendacijomis.

III. SPECIALIOSIOS PEDAGOGINĖS IR SPECIALIOSIOS PAGALBOS TEIKIMAS 173. Specialiąją pedagoginę pagalbą mokykla organizuoja ir teikia švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. Mokykloje nesant tiflopedagogo, surdopedagogo, mokiniui, kuriam rekomenduota papildoma specialioji pedagoginė pagalba, skiriama nuo 2 iki 4 valandų per savaitę individualioms specialiojo pedagogo konsultacijoms ir/ar papildomai dalyko mokytojo pagalbai.

174.1. teikiamos mokytojo padėjėjo (gestų kalbos vertėjo, skaitovo ir kitos) paslaugos, didinančios ugdymosi prieinamumą;

174.2. pagalbą teikia mokytojo padėjėjas ar kitas pagalbos specialistas švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.

IV. MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ, MOKYMAS NAMIE 175. Mokinio, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, mokymą namie organizuoja mokykla, pagal vaiko gerovės komisijos ar pedagoginės psichologinės tarnybos, gydytojų rekomendacijas sudariusi individualų ugdymo planą mokymosi namie laikotarpiui.

177.1. turinčiam nežymų intelekto sutrikimą skiriamos 8 valandos per savaitę kalbiniam, matematiniam, socialiniam ugdymui ir specialiosioms pamokoms, mokinio specialiesiems ugdymosi poreikiams tenkinti ar specialiajai pagalbai teikti;

177.2. turinčiam vidutinį intelekto sutrikimą skiriamos 6–8 valandos per savaitę kalbiniam, matematiniam, socialiniam ugdymui bei specialiosioms pamokoms;

177.3. turinčiam žymų ir labai žymų intelekto sutrikimą ugdyti namie skiriamos 6–8 valandos per savaitę. Mokymas organizuojamas atskiromis veiklos sritimis (komunikacinės, pažintinės ir orientacinės, meninės, darbinės veiklos kryptimis);

177.4. mokinį, turintį vidutinį, žymų ir labai žymų intelekto sutrikimą, namie ugdo specialusis pedagogas;

177.5. mokinį, turintį klausos sutrikimą, namie ugdo surdopedagogas ar logopedas;

177.6. specialusis pedagogas, atsižvelgęs į individualius kiekvieno mokinio gebėjimus, kartu su tėvais (globėjais, rūpintojais) sudaro individualią ugdymo programą, konsultuoja tėvus (globėjus, rūpintojus);

177.7. mokiniui, turinčiam judesio ir padėties sutrikimų, mokymui namie rekomenduojama 1–2 valandas per savaitę skirti gydomajai mankštai;

177.8. tautinės mažumos kalba besimokančiam mokiniui, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių ir ugdomam namie, lietuvių kalbai mokyti gali būti skiriamos papildomos 1–2 valandos per savaitę.

V. MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ IR BESIMOKANČIŲ PAGAL BENDROJO UGDYMO PROGRAMAS, UGDYMAS 178. Mokiniui, besimokančiam pagal bendrojo ugdymo programą (taip pat ir modifikuotą) ir turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo planas sudaromas vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 111 ar 151 punktuose dalykų programoms įgyvendinti skiriamų savaitinių pamokų skaičiumi, kuris gali būti koreguojamas iki 20 procentų. Bendras pamokų ir neformaliojo švietimo pamokų skaičius gali būti mažinamas ar didinamas 1–2 pamokomis.

179.1. atsižvelgus į klausos netekimo laiką, kalbos išsivystymo lygį, turimus tarties įgūdžius ir gebėjimą bendrauti kalba, ugdymo plane specialiosios pamokos skiriamos tarčiai, kalbai ir klausai lavinti;

179.2. kurčiojo ir neprigirdinčiojo mokinio ugdymo plane turi būti skiriama: lietuvių gestų kalbai 2–3 pamokos, lietuvių kalbai 6–8 pamokos;

179.3. kurčias ir neprigirdintis mokomas totaliosios komunikacijos, žodiniu ar dvikalbiu metodu, atsižvelgus į individualius mokinio gebėjimus ir tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimus;

179.4. 9–10 klasėse iš mokinio ugdymo(si) poreikius tenkinančių pamokų skiriamos 3 pamokos per savaitę individualizuotai ir diferencijuotai mokyti bei karjeros valdymo kompetencijoms ugdyti;

179.5. mokiniui tarties, kalbos mokymo ir klausos lavinimo specialiosioms pratyboms skiriama 5 klasėje 2 pamokos, 6–12 klasėse po 1 pamoką per savaitę, kochlearinių implantų naudotojams – po 2 pamokas per savaitę. Pratybų ir lietuvių kalbos pamokų turinys turi derėti. Pratybos 5 ir 6 klasėse vedamos per lietuvių kalbos pamokas, kitose klasėse – ne pamokų metu.

180.1. silpnaregiui mokiniui, kuriam gresia pavojus apakti, individualioms pratyboms (iki ketverių metų) mokyti Brailio rašto skiriama 1–2 pamokos per savaitę, kursas gali būti intensyvinamas;

180.2. aklam (regėjimo aštrumas nuo šviesos pojūčio iki 0,04) ir silpnaregiui (regėjimo aštrumas 0,05–0,1) mokiniui regėjimui lavinti galima skirti 1–2 pamokas per savaitę (turint mokymo lėšų). Šis kursas gali būti intensyvinamas;

180.3. tiflopedagoginė pagalba, teikiama aklam ir žymią silpnaregystę (regėjimo aštrumas su korekcija geriau matančia akimi nuo 0,05 iki 0,1) turinčiam mokiniui, besimokančiam pagal pagrindinio ugdymo programą, yra privaloma;

180.4. nereginčiam mokiniui mobilumo lavinimo individualioms pratyboms skiriama po 1 pamoką per savaitę. Šios pamokos gali būti skiriamos ir kasdienio gyvenimo bei komunikaciniams įgūdžiams ugdyti.

182.1. specialiosioms pratyboms 5–8 klasėse skiriama po 2 pamokas trims mokiniams per savaitę, 9–10 klasėse po 0,5 pamokos mokiniui kalbai ir komunikacijai lavinti;

182.2. mokiniui, bendraujančiam alternatyvios komunikacijos būdu, tarties, kalbos ir komunikacijos lavinimo specialiosioms pratyboms 5–10 klasėse skiriama po 0,5–1 pamoką per savaitę individualiai ar diferencijuotai mokyti.

183.1. individualioms gydomosios kūno kultūros pratyboms skiriama 1–2 pamokos per savaitę mokiniui, turinčiam cerebrinį paralyžių ar judesio ir padėties sutrikimų (išskyrus lengvus);

183.2. mokiniui, bendraujančiam alternatyvios komunikacijos būdu, 5–10 klasės tarties, kalbos ir komunikacijos lavinimo specialiosios pratybos gali būti integruojamos į komunikacinės ir pažintinės veiklos, lietuvių kalbos pamokas. Pratybų ir komunikacinės, pažintinės veiklos, lietuvių kalbos pamokų turinys turi derėti;

183.3. 4–8 mokinių grupei gali būti skiriamos 2–3 gydomosios kūno kultūros pamokos per savaitę.

VI. MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ IR BESIMOKANČIŲ PAGAL PRITAIKYTAS BENDROJO UGDYMO PROGRAMAS, UGDYMAS 184. Mokiniui, besimokančiam pagal pritaikytą bendrojo ugdymo programą ir turinčiam nežymų intelekto sutrikimą, ugdymo planas sudaromas:

184.1. besimokančiam pagal pagrindinio ugdymo pritaikytą programą ugdymo planas sudaromas, vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 111 punkto dalykų programoms įgyvendinti skiriamų savaitinių pamokų skaičiumi, gali būti koreguojamas iki 25 procentų;

184.2. besimokančiam pagal vidurinio ugdymo pritaikytą programą (adaptuotą) mokiniui ugdymo planas sudaromas vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 152 punktu;

184.3. technologijų dalyko gali būti siūloma tik viena technologijų programa arba technologijų kryptis;

184.4. specialiosioms pratyboms 5–10 klasėse skiriama po 0,5–1 pamoką per savaitę mokiniui, turinčiam kompleksinių negalių, įvairiapusių raidos sutrikimų, elgesio ir emocijų, kalbos ir kalbėjimo sutrikimų.

185.1. integruotai besimokančiam pagal pagrindinio ugdymo pritaikytą programą mokykla sudaro mokinio individualų ugdymo planą, vadovaudamasi Bendrųjų ugdymo planų 111 punkte nurodytu dalykų programoms įgyvendinti skiriamų savaitinių pamokų skaičiumi, kuris gali būti koreguojamas iki 30 procentų;

185.2. besimokančiam klasėje/mokykloje, skirtoje mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, – vadovaudamasi Bendrųjų ugdymo planų 186 punktu, ugdymą organizuojant atskiromis veiklos sritimis;

185.3. specialiosioms pratyboms 5–10 klasėse skiriama po 1 pamoką per savaitę mokiniui, naudojančiam alternatyvią komunikaciją. Tarties, kalbos ir komunikacijos lavinimo specialiosios pratybos gali būti integruojamos į komunikacinės ir pažintinės veiklos, lietuvių kalbos pamokas. Pratybų ir komunikacinės, pažintinės veiklos, lietuvių kalbos pamokų turinys turi derėti.

Ugdymo metai, klasė Veiklos sritis 5–6 7–8 9–10 Iš viso per 6 ugdymo metus Dorinis ugdymas 2 2 2 6 Komunikacinė veikla1 arba 8–10 8–10 8–10 24–30 Kalbos ir bendravimo ugdymas2 Pažintinė veikla 8–10 8–10 8–10 24–30 Orientacinė veikla 6–8 6–8 6–8 18–24 Meninė veikla 8–9 8–9 8–9 24–27 Fizinė veikla 4–9 4–9 4–9 12–27 Pamokos mokinių ugdymo poreikiams tenkinti 4–10 4–16 4–16 12–42 Pamokos mokinių specialiesiems ugdymosi poreikiams tenkinti:

Specialioji veikla3 Gydomoji kūno kultūra Regos lavinimas Klausos lavinimas Komunikacinių gebėjimų ugdymas Pažintinių gebėjimų ugdymas Minimalus pamokų skaičius mokiniui 20/20 20/20 20/20 120 Maksimalus mokinio pamokų skaičius 24/24 26/26 26/26 152 Neformalusis švietimas 4 4 4 12 Pastabos:

1 Kai ugdymas organizuojamas tautinės mažumos kalba, lietuvių kalbai ugdyti turi būti skiriama ne mažiau laiko nei gimtajai kalbai.

2 Veikla, skiriama kurtiems ir neprigirdintiems vaikams (ją sudaro gestų kalba, sakytinė ir rašytinė lietuvių kalba) ar verbalinės komunikacijos neturintiems vaikams, naudojantiems alternatyvią komunikaciją.

3 Skiriama sutrikusioms funkcijoms lavinti, specialiajai pagalbai teikti atsižvelgiant į mokinio sutrikimų pobūdį.

186.1. mokiniui, turinčiam cerebrinį paralyžių, judesio ir padėties sutrikimų (išskyrus lengvus), gydomosios kūno kultūros specialiosioms pratyboms skiriama po 2 pamokas per savaitę;

186.2. mokiniui, turinčiam kompleksinių negalių, elgesio ir emocijų, kalbos ir kalbėjimo sutrikimų, specialiosioms pratyboms 5–10 klasėse skiriama po 1 pamoką per savaitę naudojimosi kompiuteriu ir specialiomis mokymo priemonėmis įgūdžiams formuoti, pažinimo funkcijoms lavinti, kalbiniams ir komunikaciniams gebėjimams ugdyti;

186.3. 5–10 klasių mokiniui, bendrauti naudojančiam alternatyvią komunikaciją, tarties, kalbos ir komunikacijos lavinimo specialiosios pratybos gali būti integruojamos į komunikacinės ir pažintinės veiklos, lietuvių kalbos pamokas. Pratybų, komunikacinės ir pažintinės veiklų, lietuvių kalbos pamokų turinys turi derėti.

Ugdymo metai Dalykai I II III Iš viso I–III mokymosi metais Bendrasis ugdymas 14 14 14 42 Komunikacinė veikla arba 3 3 3 9 Kalbos ir bendravimo ugdymas1 Pažintinė veikla 2 2 2 6 Orientacinė veikla 2 2 2 6 Meninė veikla 4 4 4 12 Fizinė veikla 3 3 3 9 Mokinių specialiesiems ugdymosi poreikiams tenkinti skiriama veikla2 14 16 16 46 Darbinio ugdymo veikla 3 Savarankiškumo ugdymas4 14 16 16 46 Iš viso 28 30 30 88 Neformalusis švietimas 2 2 2 6 Pastabos:

Įvairių darbinio ugdymo ir/ar savarankiškumo ugdymo veiklos pamokų per savaitę skaičių galima keisti atsižvelgus į mokinių gebėjimus, mokyklos galimybes ir tėvų (globėjų, rūpintojų) bei mokinių pageidavimus.

1 Veikla skiriama kurtiems ir neprigirdintiems vaikams (ją sudaro gestų kalba, sakytinė ir rašytinė lietuvių kalba) ir intelekto sutrikimų turintiems vaikams, naudojantiems alternatyvią komunikaciją.

2 Mokykla planuoja ir organizuoja, atsižvelgusi į turimą ugdymo aplinką, mokinio galimybes ir poreikius.

3 Veikla, skiriama mokinių meniniams ir technologiniams darbams, buities kultūrai/savitvarkai, namų ruošai/namų ūkio darbams.

4 Veikla, skirta pagrindinių funkcijų lavinimui, specialiųjų priemonių (ugdymui, skirtos techninės pagalbos priemonių, kompiuterinių technologijų, buities įrangos, buitinių įrankių) naudojimo ar kitų kasdienių savarankiškumą didinančių įgūdžių formavimui, orientacijai erdvėje, mobilumo įgūdžių ugdymui, alternatyvios komunikacijos mokymui.

187.1. įgyvendindama darbinio ugdymo veiklas, mokykla gali ieškoti šiai veiklai organizuoti pritaikytų, atvirų visuomenei socialinėje erdvėje esančių aplinkų, socialinių partnerių, galinčių sudaryti sąlygas ir sukurti aplinkas šioms veikloms vykdyti, bendradarbiaudama su kitomis mokyklomis ieškoti universalaus dizaino įstaigų, galinčių padėti vykdyti šias veiklas;

187.2. logopedinėms arba kitoms specialiosioms pratyboms skiriamos 2 pamokos 3 mokiniams per savaitę;

187.3. individualioms gydomosios kūno kultūros pratyboms gali būti skiriama iki 2 pamokų per savaitę mokiniui, turinčiam cerebrinį paralyžių, judesio ir padėties sutrikimų;

187.4. veiklos gali būti integruojamos, jungiamos, keičiamos atsižvelgus į mokinių ugdymosi poreikius, situacijas, dėl kurių koreguojamas ugdymo procesas.

VII. APAKUSIŲ 18 METŲ IR VYRESNIŲ ASMENŲ SOCIALINIS UGDYMAS 188. Apakusių 18 metų ir vyresnių asmenų socialinis ugdymas organizuojamas namie:

Ugdymo kryptys Skiriama valandų per savaitę Brailio rašto mokymas Orientacija erdvėje ir savarankiškas judėjimas 4 Savitarnos, buitinių įgūdžių ugdymas Kompiuterinis raštingumas 188.1. apakusį 18 metų ir vyresnį asmenį namie moko tiflopedagogas;

188.2. ugdymo kryptys parenkamos ir ugdymo planas sudaromas atsižvelgus į apakusio asmens gebėjimus ir pageidavimus;

188.3. Brailio raštui mokyti skiriama iki 60 val., orientacijos erdvėje ir savarankiško judėjimo – iki 90 val., savitarnos ir buitiniams įgūdžiams lavinti – iki 60 val.

VI. SUAUGUSIŲJŲ BENDROJO UGDYMO PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMAS I. SUAUGUSIŲJŲ BENDROJO UGDYMO PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMO BENDROSIOS NUOSTATOS 189. Besimokantiesiems pagal suaugusiųjų pradinio, suaugusiųjų pagrindinio ir suaugusiųjų vidurinio ugdymo programas mokymosi procesas prasideda rugsėjo 1 dieną ir trunka:

189.1. 2011–2012 mokslo metais 1–11 (gimnazijų I–III) klasių mokiniams – 35 savaites, ugdymo proceso pabaiga 2012-05-25; 12 (gimnazijų IV) klasių mokiniams – 34 savaites, ugdymo proceso pabaiga 2012-05-18;

189.2. 2012–2013 mokslo metais 1–11 (gimnazijų I–III) klasių mokiniams – 35 savaites, ugdymo proceso pabaiga 2013-05-24; 12 (gimnazijų IV) klasių mokiniams – 34 savaites, ugdymo proceso pabaiga 2013-05-17.

190.1. 2011–2012 mokslo metais 1–10 (gimnazijų I–II) klasių mokiniams: pirmas trimestras – 2011-09-01–2011-11-30; antras trimestras – 2011-12-01 – 2012-02-29; trečias trimestras – 2012-03-01 – 2012-05-25;

190.2. 2012–2013 mokslo metais 1–10 (gimnazijų I–II) klasių mokiniams: pirmas trimestras – 2012-09-01–2012-11-30; antras trimestras – 2012-12-03 – 2013-02-28; trečias trimestras – 2013-03-01-2013-05-24;

190.3. Rekomenduojama pusmečių trukmė:

190.3.1. 2011–2012 mokslo metais 11–12 (gimnazijų III–IV) klasių mokiniams pirmas pusmetis – 2011-09-01–2011-12-23; antras pusmetis 11 (gimnazijų III) klasių mokiniams 2012-01-09 – 2012-05-25; 12 (IV gimnazijų) klasių mokiniams 2012-01-09 – 2012-05-18;

190.3.2. 2012–2013 mokslo metais 11–12 (gimnazijų III–IV) klasių mokiniams pirmas pusmetis – 2012-09-01–2012-12-23; antras pusmetis 11 (gimnazijų III) klasių mokiniams 2013-01-07 – 2013-05-24, 12 klasių (IV gimnazijų) klasių mokiniams 2013-01-07 – 2013-05-17.