LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO ĮSAKYMAS DĖL 2011–2013 METŲ PAGRINDINIO IR VIDURINIO UGDYMO PROGRAMŲ BENDRŲJŲ UGDYMO PLANŲ PATVIRTINIMO 2011 m. birželio 7 d. Nr. V-1016 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2011, Nr. 38-1804) 56 straipsnio 12 punktu: 1. Tvirtinu 2011–2013 metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendruosius ugdymo planus (pridedama). 2. Nustatau, kad šis įsakymas įsigalioja 2011 m. rugsėjo 1 d. Švietimo ir mokslo ministras                               Gintaras Steponavičius PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-1016 2011–2013 METŲ PAGRINDINIO IR VIDURINIO UGDYMO PROGRAMŲ BENDRIEJI UGDYMO PLANAI I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. 2011–2013 metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrieji ugdymo planai (toliau – Bendrieji ugdymo planai) reglamentuoja pagrindinio, vidurinio ugdymo programų, mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių pritaikytų programų, suaugusiųjų bendrojo ugdymo programų (toliau – Ugdymo programos) ir su šiomis programomis susijusių neformaliojo vaikų švietimo programų įgyvendinimą. Vadovaujantis Bendraisiais ugdymo planais ir kitais teisės aktais sudaromi 2011–2012 ir 2012–2013 mokslo metų mokyklos ugdymo planai. 2. Bendrųjų ugdymo planų tikslai: 2.1. apibrėžti Ugdymo programų vykdymo bendruosius reikalavimus; 2.2. padėti mokykloms formuoti ugdymo turinį ir organizuoti procesą taip, kad kiekvienas besimokantysis pasiektų geresnių ugdymo(si) rezultatų ir įgytų mokymuisi visą gyvenimą būtinų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų. 3. Bendrųjų ugdymo planų uždaviniai: 3.1. nustatyti pamokų skaičių, skirtą pagrindinio ir vidurinio ugdymo programoms įgyvendinti; 3.2. numatyti gaires ugdymo procesui mokykloje įgyvendinti ir ugdymui pritaikyti pagal mokinių mokymosi poreikius; 3.3. pateikti rekomendacijas mokyklos ugdymo turiniui, planui ir mokymosi aplinkai kurti. 4. Bendruosiuose ugdymo planuose vartojamos sąvokos: Dalyko modulis – apibrėžta, savarankiška ir kryptinga ugdymo programos dalis. Kontrolinis darbas – žinių, gebėjimų, įgūdžių demonstravimas arba mokinio žinioms, gebėjimams, įgūdžiams patikrinti skirtas ir formaliai vertinamas darbas, kuriam atlikti skiriama ne mažiau kaip 30 minučių. Išlyginamoji klasė – klasė, sudaryta iš mokinių, nutraukusių mokymąsi ar nesimokiusių kai kurių bendrojo ugdymo dalykų. Laikinoji grupė – mokinių grupė dalykui pagal modulį mokytis, diferencijuotai mokytis dalyko ar mokymosi pagalbai teikti. Mokyklos ugdymo planas – mokykloje vykdomų ugdymo programų įgyvendinimo aprašas, parengtas vadovaujantis Bendraisiais ugdymo planais. Pamoka – pagrindinė nustatytos trukmės nepertraukiamo mokymosi organizavimo forma. Specialioji pamoka – pamoka mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, skirta įgimtiems ar įgytiems sutrikimams kompensuoti, išskirtiniams asmens gabumams ugdyti. Specialiosios pratybos – švietimo pagalbos teikimo forma mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, padedanti įveikti mokymosi sunkumus ir sutrikimus. Kitos Bendruosiuose ugdymo planuose vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2011, Nr. 38-1804) ir kituose švietimą reglamentuojančiuose teisės aktuose vartojamas sąvokas. II. UGDYMO PROGRAMŲ VYKDYMO BENDROSIOS NUOSTATOS I. UGDYMO PROCESO ORGANIZAVIMO TRUKMĖ 5. Ugdymo organizavimas: 5.1. 2011–2012 mokslo metais: 2011–2012 mokslo metai Klasės 5 6 7 8 9 (gimnazijų I) 10 (gimnazijų II) 11 (gimnazijų III) 12 (gimnazijų IV) Ugdymo proceso pradžia 09-01 Trimestrų trukmė 1-asis 09-01–11-30 2-asis 12-01–02-29 3-iasis 03-01– 06-08 (6, 10, gimnazijų I, II klasei) ir 06-01 (5 klasei) Rudens atostogos 10-31–11-04 Žiemos (Kalėdų) atostogos 12-27–01-06 Žiemos atostogos 02-17 Pavasario (Velykų) atostogos 04-02–04-06 Ugdymo proceso pabaiga 06-01 06-08 05-31 Ugdymo proceso trukmė savaitėmis 32 35 34 Vasaros atostogos 06-04–08-31 06-11–08-31 5.2. 2012–2013 mokslo metais: 2012 – 2013 mokslo metai Klasės 5 6 7 8 9 (gimnazijų I) 10 (gimnazijų II) 11 (gimnazijų III) 12 (gimnazijų IV) Ugdymo proceso pradžia 09-01 Trimestrų trukmė 1-asis 09-01 – 11-30 2-asis 12-03 – 02-28 3-iasis 03-01– 06-07 (6, 10 gimnazijų I, II klasei) ir 05-31 (5 klasei) Rudens atostogos 10-29–11-02 Žiemos (Kalėdų) atostogos 12-27–01-04 Žiemos atostogos 02-18–02 -19 Pavasario (Velykų) atostogos 03-25–03-29 Ugdymo proceso pabaiga 05-31 06-07 05-31 Ugdymo proceso trukmė savaitėmis 32 35 34 Vasaros atostogos 06-03–08-30 06-10–08-30 6. Ugdymo procesas įgyvendinant pagrindinio ugdymo programą gali būti skirstomas trimestrais, pusmečiais arba kitokios trukmės laikotarpiais, įgyvendinant vidurinio ugdymo programą – pusmečiais arba kitokios trukmės ugdymo laikotarpiais. Pusmečių ir kitokios trukmės ugdymo laikotarpius nustato mokyklos vadovas, suderinęs su mokyklos taryba. 7. Mokyklos dirba penkias dienas per savaitę, išskyrus Bendrųjų ugdymo planų 97.3 punktą. 8. 5 klasių mokiniams per mokslo metus skiriamos papildomos 10 mokymosi dienų atostogos (po 5 mokymosi dienas 2 kartus per mokslo metus). Nurodomas atostogų laikas yra tik rekomenduojamas. Suderinus su mokyklos taryba atostogos gali būti skiriamos ir kitu laiku. Rekomenduojamas atostogų laikas: 8.1. 2011–2012 mokslo metais: Atostogos prasideda Atostogos baigiasi 2011-11-28 2011-12-02 2012-02-20 2012-02-24 8.2. 2012–2013 mokslo metais: Atostogos prasideda Atostogos baigiasi 2012-11-26 2012-11-30 2013-02-11 2010-02-15 9. Jei oro temperatūra 20 laipsnių šalčio ar žemesnė, į mokyklą gali nevykti 5 klasių mokiniai, esant 25 laipsniams šalčio ar žemesnei temperatūrai – 6–12 (gimnazijų I–IV) klasių mokiniai. Šios dienos įskaičiuojamos į mokymosi dienų skaičių. 10. Mokykla gali priimti sprendimus dėl ugdymo proceso koregavimo iškilus situacijai, keliančiai pavojų mokinių sveikatai ar gyvybei ar paskelbus ekstremalią situaciją. 11. Valstybinė mokykla (biudžetinė įstaiga), vykdanti ugdymą tautinės mažumos kalba, suderinusi su savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija, savivaldybės mokykla (biudžetinė įstaiga), vykdanti ugdymą tautinės mažumos kalba, suderinusi su savivaldybės vykdomosios institucijos ar jos įgaliotu asmeniu, valstybinė ir savivaldybės mokykla (viešoji įstaiga) ir nevalstybinė mokykla, vykdanti ugdymą tautinės mažumos kalba, suderinusi su savininku (dalyvių susirinkimu), gali keisti žiemos (Kalėdų) ir pavasario (Velykų) atostogų datas. II. MOKYKLOS UGDYMO PLANO RENGIMAS FORMUOJANT IR ĮGYVENDINANT MOKYKLOS UGDYMO TURINĮ 12. Mokyklos ugdymo turinys formuojamas atrenkant ir pritaikant ugdymo turinį pagal mokyklos tikslus, konkrečius mokinių ugdymo(si) poreikius. 13. Formuojant mokyklos ugdymo turinį remiamasi švietimo stebėsenos, mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo ugdymo procese informacija, pasiekimų tyrimų, mokyklos veiklos įsivertinimo ir išorinio vertinimo duomenimis. 14. Bendrosiose programose dalyko turinys pateikiamas dvejiems mokslo metams ir pamokų skaičius Bendruosiuose ugdymo planuose taip pat nurodomas dvejiems mokslo metams. Mokykla, įgyvendindama mokyklos ugdymo turinį, savo sprendimu pamokas per dvejus metus gali skirstyti ir kitaip, nei nurodoma Bendruosiuose ugdymo planuose. 15. Mokyklos formuojamo ugdymo turinio dalį sudaro mokykloje vykdoma kultūrinė, meninė, pažintinė, kūrybinė, sportinė, praktinė, socialinė, prevencinė ir kitos veiklos, siejamos su mokyklos tikslais, mokinių mokymosi poreikiais. Šioms veikloms per mokslo metus būtina skirti nuo 30 iki 60 pamokų (iki 10 mokymosi dienų). Ji organizuojama mokyklos pasirinktu laiku. 16. Mokyklos ugdymo turinys formuojamas ir įgyvendinamas vadovaujantis Pagrindinio ugdymo bendrosiose programose ir Vidurinio ugdymo bendrosiose programose (toliau – Bendrosios programos) apibrėžtais mokinių pasiekimais, Bendraisiais ugdymo planais ir mokykloje priimtais susitarimais, sprendimais dėl: 16.1. bendrųjų kompetencijų, gyvenimo įgūdžių ugdymo, prevencinių ir kitų švietimo ir mokslo ministro patvirtintų ar mokykloje parengtų programų integravimo į mokyklos ugdymo turinį; 16.2. pasirenkamųjų dalykų ir dalykų modulių, modulinių programų pasiūlos ir rengimo (nesant švietimo ir mokslo ministro patvirtintų); 16.3. pagilinto dalykų mokymo pagal gilesnę programą nei bendroji dalyko programa, kryptingo meninio ugdymo – gilesnio ir platesnio meno srities gebėjimų ugdymo nei numatytas Bendrosiose programose, antrosios užsienio kalbos mokymo; 16.4. Bendrųjų programų skirstymo į savarankiškus baigtinius modulius (toliau – modulinės programos) atsižvelgus į specifinius konkrečios mokyklos ar mokinių grupės poreikius; 16.5. dvikalbio ugdymo organizavimo; 16.6. mokinių socialinės veiklos organizavimo, atsižvelgus į mokinių, mokyklos ir vietos bendruomenės poreikius; 16.7. dalykams įgyvendinti Bendruosiuose ugdymo planuose skiriamų pamokų skaičiaus didinimo ar mažinimo (perskirstymo) derinant su Bendrųjų programų turiniu ir atsižvelgus į praėjusių mokslo metų mokyklos ugdymo plano įgyvendinimą ir galimybes; 16.8. dalyko mokymo intensyvinimo, mokinio pasirinkto dalyko, dalyko kurso ar dalyko modulio, mokėjimo lygio pakeitimo tvarkos; 16.9. klasių dalijimo, laikinųjų (mobiliųjų) grupių sudarymo ir skaičiaus, atsižvelgus į skirtas mokymo lėšas; 16.10. mokymosi sąlygų sudarymo mokiniams mokytis ne tik klasėje, bet ir įvairiose aplinkose; mokymo ir mokymosi išteklių įgijimo ir naudojimo keliamiems mokyklos tikslams įgyvendinti; 16.11. ugdymo turinio planavimo principų ir laikotarpių. 17. Mokykloje vykdomoms ugdymo programoms ir mokyklos ugdymo turiniui įgyvendinti rengiamas mokyklos ugdymo planas grindžiamas demokratiškumo, subsidiarumo, prieinamumo, bendradarbiavimo principais, įtraukiant mokytojus, mokinius, tėvus (globėjus, rūpintojus), vietos bendruomenę. 18. Mokyklos vadovas ar jo įgaliotas asmuo organizuoja mokyklos ugdymo plano rengimą. Mokykloje susitariama dėl mokyklos ugdymo plano turinio, struktūros ir formos. Mokyklos ugdymo planas gali būti rengiamas vieniems ar dvejiems mokslo metams. 19. Mokyklos ugdymo plane rekomenduojama pateikti jį rengiant susitarimu pasiektus sprendimus dėl: 19.1. tikslų ir nuostatų, kaip bus formuojamas ir įgyvendinamas mokyklos ugdymo turinys; 19.2. dalykui skiriamų pamokų skaičiaus konkrečioje klasėje; 19.3. priemonių, kurios bus taikomos numatytiems mokinių rezultatams pasiekti ar gerinti; 19.4. ugdymo turinio integravimo; 19.5. ugdymo turinio diferencijavimo įgyvendinimo, siūlomų pasirinkti dalykų, dalykų modulių, dalykų kursų, laikinųjų (mobiliųjų) mokinių grupių sudarymo principų ir kt.; 19.6. mokinio pasiekimų ir pažangos vertinimo būdų ir laikotarpių; 19.7. mokinio individualaus ugdymo plano sudarymo reikalavimų; 19.8. švietimo pagalbos teikimo mokiniui galimybių ir būdų; 19.9. neformaliojo švietimo veiklos pasiūlos, organizavimo būdų; 19.10. pamokų, skiriamų mokinių ugdymo poreikiams tenkinti, naudojimo. Šios pamokos gali būti skiriamos pasirenkamiesiems dalykams, dalykų moduliams, ugdymo diferencijavimui ir kitai veiklai (pamokoms, skirtoms mokymo(si) pagalbai, konsultacijoms ir kt.), kuri prisidėtų prie mokinių nuoseklaus kompetencijų ugdymo. Trumpo laikotarpio konsultacijos neįskaitomos į mokinio mokymosi krūvį; 19.11. bendradarbiavimo būdų su mokinių tėvais ir kitomis įstaigomis, įmonėmis ar asociacijomis; 19.12. ir kitų mokyklos ugdymo turinio įgyvendinimo nuostatų. 20. Mokykla sprendimų dėl ugdymo organizavimo neprivalo kasmet atnaujinti, jei jie atitinka Bendrųjų ugdymo planų nuostatas ir mokyklos iškeltus ugdymo tikslus. 21. Atsiradus Bendruosiuose ugdymo planuose nenumatytiems atvejams, mokykla ugdymo proceso metu gali koreguoti mokyklos ugdymo plano įgyvendinimą arba mokinio individualų ugdymo planą priklausomai nuo mokymo lėšų, išlaikydama minimalų pamokų skaičių dalykų bendrosioms programoms įgyvendinti. 22. Mokykla, pasirinkusi kitokį ugdymo proceso organizavimo būdą nei numatytas Bendruosiuose ugdymo planuose, turi suderinti: valstybinė mokykla (biudžetinė įstaiga) – su savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija, savivaldybės mokykla (biudžetinė įstaiga) – su savivaldybės vykdomąja institucija ar jos įgaliotu asmeniu, valstybinė, savivaldybės mokykla (viešoji įstaiga) ir nevalstybinė mokykla – su savininku (dalyvių susirinkimu). Pasirinktas ugdymo proceso organizavimas neturi prieštarauti teisės aktams, reglamentuojantiems mokyklos veiklą. 23. Mokyklos ugdymo plane gali būti numatoma bendradarbiauti su kitais švietimo teikėjais, taip siekiant užtikrinti įgyvendinamų ugdymo programų tęstinumą, nuoseklumą, nustatytą Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo lavinimo programas tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. ISAK-556 „Dėl Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo lavinimo programas tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 46-1526), perimamumą ir didinti mokinių galimybes rinktis dalykus ar jų modulius ne tik savo, bet ir kitose mokyklose. 24. Mokyklos ugdymo plano projektas derinamas su mokyklos taryba, taip pat su savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija (valstybinės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savivaldybės vykdomąja institucija ar jos įgaliotu asmeniu (savivaldybės mokyklos – biudžetinės įstaigos), dalyvių susirinkimu (savininku) (valstybinės, savivaldybės mokyklos – viešosios įstaigos ir nevalstybinės mokyklos). 25. Mokyklos ugdymo planą mokyklos vadovas tvirtina iki ugdymo proceso pradžios. III. MOKINIO INDIVIDUALAUS UGDYMO PLANO SUDARYMAS 26. Siekiant padėti mokiniui sėkmingai mokytis, ugdymas individualizuojamas sudarant mokinio individualų ugdymo planą, kuriuo siekiama padėti mokiniui planuoti, kaip pagal savo išgales pasiekti aukštesnių ugdymo(si) pasiekimų, ugdyti asmeninę atsakomybę dėl sąmoningo mokymosi, gebėjimo įgyvendinti išsikeltus tikslus. 27. Individualus ugdymo planas – mokinio, besimokančio pagal vidurinio ugdymo programą ar pritaikytas bendrojo ugdymo programas mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, pasirinkti mokytis per tam tikrą laikotarpį (pvz.: dvejus ar vienus metus, trimestrą, pusmetį ir kt.) dalykai, dalykų kursai ir moduliai, vertinimo laikotarpiai suderinti su mokyklos galimybėmis. Kiekvienas mokinys, kuris mokosi pagal vidurinio ugdymo programą, pasirengia individualų ugdymo planą, suderintą su mokyklos galimybėmis, arba renkasi iš mokyklos siūlomų variantų. Mokinio individualaus ugdymo plano formą mokiniui siūlo mokykla. 28. Individualus ugdymo planas turi būti sudaromas mokiniui, besimokančiam savarankiškai ar mokomam namie ir pan. 29. Mokiniui, besimokančiam pagal pagrindinio ugdymo programą, gali būti sudaromas individualus ugdymo planas, atkreipiant dėmesį į besimokančiuosius, kurie patiria mokymosi sunkumų, itin sėkmingai mokosi, siekia pagerinti vieno ar kelių dalykų pasiekimus ir pan. Mokykloje susitariama dėl individualaus ugdymo plano sudarymo besimokančiajam pagal pagrindinio ugdymo programą: 29.1. Individualaus ugdymo plano turinį lemia numatomi artimiausi ir tolesni mokinio ugdymo(si) tikslai ir būdai jų siekti. (Pvz., jame numatoma tiksli mokinio veikla gali būti siejama su mokymosi poreikiais, norimo dalyko pasiekimų gerinimu, mokinio prisiimti įsipareigojimai orientuojami į mokymosi pasiekimų gerinimą.) 29.2. Individualus ugdymo planas gali būti sudaromas žodine, rašytine forma mokyklos nustatytam laikotarpiui. 30. Mokinio individualus ugdymo planas sudaromas ir įgyvendinamas bendradarbiaujant mokytojams, mokiniams, mokinių tėvams (globėjams, rūpintojams) ir mokyklos vadovams, švietimo pagalbos specialistams. IV. MOKYKLOS MOKYMOSI APLINKA 31. Mokyklos mokymosi aplinka – tai mokyklos aplinka, kurioje įgyvendinamas mokyklos ugdymo turinys (toliau – mokymosi aplinka). Mokymosi aplinka yra mokyklos kultūros dalis ir kuriama atsižvelgus į mokyklos tikslus ir vertybes. Ji orientuota į bendrųjų ugdymo tikslų įgyvendinimą, mokinių mokymosi poreikių įvairovės tenkinimą, individualių mokymosi tikslų nusistatymą, įsivertinimą, refleksiją. Mokyklos ugdymo plano įgyvendinimas siejamas su mokyklos mokymosi aplinka. 32. Mokymosi aplinką sudaro fizinių, psichologinių, socialinių ir kultūrinių veiksnių visuma. 32.1. Fizinei aplinkai priskiriami mokyklos pastatai, patalpos, teritorija, mokymo ir mokymosi priemonės. Visa fizinė aplinka turi tarnauti mokinių aktyviam ugdymui(si), mokymuisi individualiai ir įvairaus dydžio grupėmis, praktinei ir teorinei veiklai. Mokytojams sudaromos galimybės (kiek leidžia ištekliai) dirbti inovatyviai, naudojant šiuolaikines mokymo technologijas: spartesnį internetą, intranetą, interaktyviąsias lentas, kompiuterius, modernią kabinetų ir klasių įrangą, biblioteką ir kt. Mokyklos įgyjamos ir kuriamos mokymo ir mokymosi priemonės turi padėti mokiniams įgyti šiuolaikinėje besikeičiančioje visuomenėje būtinų kompetencijų, gebėjimų, nuostatų. 32.2. Mokyklos psichologinę ir socialinę aplinką lemia mokyklos bendruomenės nuostatos mokytis ir bendradarbiauti, mokinių tarpusavio, mokinių ir mokytojų emociniai santykiai, jų darbo krūviai, mokyklos vadovo, mokytojų, kitų ugdymo procese dalyvaujančių asmenų, mokinių ir jų tėvų (globėjų, rūpintojų) bendravimas, aiški ir laiku gaunama informacija įvairiais mokyklos bendruomenės veiklos klausimais, atviri mokyklos ryšiai su vietos bendruomene. 32.3. Kultūrinė aplinka apima mokyklos puoselėjamas ir kuriamas tradicijas, mokyklos bendruomenės renginius, aplinkotyros, aplinkotvarkos, kraštotyros veiklą ugdant meilę ir pagarbą savo gyvenamajai, gimtajai vietai. 33. Mokyklos vadovas ir visa bendruomenė atsako už atviros, ramios, kūrybingos mokinių ir mokytojų mokymuisi palankios kultūros kūrimą ir palaikymą mokykloje. V. UGDYMO DIFERENCIJAVIMAS 34. Ugdymo diferencijavimas – tai yra ugdymo tikslų, uždavinių, mokymo ir mokymosi turinio, metodų, mokymo(si) priemonių, mokymosi aplinkos, vertinimo pritaikymas mokinių skirtybėms. Jo tikslas – sudaryti sąlygas kiekvienam mokiniui sėkmingiau mokytis. 35. Mokiniai skiriasi turima patirtimi, motyvacija, interesais, siekiais, gebėjimais, mokymosi stiliumi, pasiekimų lygiu ir kt., tai lemia skirtingus mokymosi poreikius. Diferencijuotu ugdymu atsižvelgiama į šiuos poreikius pritaikant mokiniui mokymosi uždavinius ir užduotis, ugdymo turinį, metodus, mokymo(si) priemones, tempą ir skiriamą laiką. Diferencijuotas ugdymas taip pat kompensuoja brendimo, mokymosi tempo netolygumus, atsirandančius mokinių amžiumi grįstoje vertikalaus skirstymo klasėmis sistemoje. 36. Diferencijavimas gali būti taikomas: 36.1. mokiniui individualiai; 36.2. mokinių grupei: 36.2.1. tam tikriems tikslams pasiekti (pvz.: pasiekimų skirtumams mažinti, gabumams plėtoti, skirtingoms mokymosi strategijoms įgyvendinti); 36.2.2. tam tikroms veikloms atlikti (projektiniai, tiriamieji mokinių darbai, darbo grupės), kurią galima sudaryti iš mišrių arba panašių polinkių, interesų mokinių. 36.3. Mokinių perskirstymas ar priskyrimas grupei, nepažeidžiantis jų priklausymo nuolatinės klasės bendruomenei, yra laikinas – tik tam tikro dalyko pamokoms arba tik tam tikroms užduotims atlikti. Dėl pergrupavimo tikslų ir principų turi būti tariamasi su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais), jis neturi daryti žalos mokinio savivertei, tolesnio mokymosi galimybėms bei mokinių santykiams klasėje ir mokykloje. 36.4. Mokykla analizuoja, kaip ugdymo procese įgyvendinamas diferencijavimas, kaip mokiniams sekasi pasiekti dalykų bendrosiose programose numatytų pasiekimų, ir priima sprendimus dėl tolesnio ugdymo diferencijavimo. Priimant sprendimus atsižvelgiama į mokinio mokymosi motyvaciją ir ugdymo turinio pasirinkimą, individualią pažangą ir sąmoningai keliamus mokymosi tikslus. VI. DALYKŲ MOKYMO INTENSYVINIMAS 37. Mokykla gali intensyvinti atskirų dalykų mokymą. Bendruosiuose ugdymo planuose dvejiems metams nustatytą pamokų skaičių gali skirti vieniems metams ar trumpesniam laikotarpiui ir dalyko bendrojoje programoje numatytus pasiekimus pasiekti per metus ar trumpesnį laikotarpį. Dalyko pamokos gali būti intensyvinamos ir per savaitę. Dalyko mokymas gali būti intensyvinamas ir pavieniam mokiniui. 38. Sprendimus dėl dalykų intensyvinimo pagal pagrindinio ar pagal vidurinio ugdymo programą priima mokykla, derindama mokyklos ir mokinių mokymosi poreikius. Dorinio ugdymo dalyko mokymą galima intensyvinti tik įgyvendinant vidurinio ugdymo programą. 39. Dalyko mokymo intensyvinimo metu negali būti viršijamas maksimalus mokiniui privalomų pamokų skaičius per savaitę. VII. UGDYMO TURINIO INTEGRAVIMAS 40. Mokykla gali integruoti: kelių dalykų ugdymo turinį, kai kurias kelių dalykų temas ar problemas, integruojamųjų programų ir dalykų ugdymo turinį. 41. Integruotoje pamokoje turi būti siekiama dalykų bendrosiose programose numatytų rezultatų. 42. Mokykla analizuoja, kaip ugdymo procese įgyvendinamas ugdymo turinio integravimas, kaip mokiniams sekasi pasiekti dalykų bendrosiose programose numatytų rezultatų, ir priima sprendimus dėl tolesnio turinio integravimo tikslingumo. 43. Integruotų pamokų apskaitai užtikrinti (jei pamokoje dirba du mokytojai) būtina integruojamų dalykų pamokų turinį dienyne įrašyti tų dalykų apskaitai skirtuose puslapiuose. VIII. MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS 44. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas yra mokyklos ugdymo turinio dalis ir turi derėti su keliamais ugdymo tikslais ir ugdymo proceso organizavimu. Vertinant mokinių pažangą ir pasiekimus ugdymo procese vadovaujamasi Bendrosiomis programomis, Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. ISAK-256 (Žin., 2004, Nr. 35-1150). Planuojant mokinių, pradedančių mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą, pažangos ir pasiekimų vertinimą atsižvelgiama į pradinio ugdymo programos baigimo pasiekimų ir pažangos vertinimo apraše pateiktą informaciją. 45. Ugdymo procese turėtų vyrauti mokytis padedantis vertinimas – formuojamasis vertinimas, kuris rodo, ką konkrečiai mokiniai geba, yra pasiekę ir ko dar turi pasiekti ar tobulinti, mokiniai mokomi vertinti kitus ir patys įsivertinti. 46. Mokinių pasiekimų patikrinimas diagnostikos tikslais vykdomas reguliariai, kaip to reikalauja dalyko mokymosi logika ir mokyklos susitarimai: mokiniai atlieka kontrolinius darbus ar kitas apibendrinamąsias užduotis, kurios rodo tam tikro laikotarpio pasiekimus, yra įvertinamos sutartine forma (pažymiais ar kaupiamaisiais balais ir kt.). Atliekant diagnostinį vertinimą atsižvelgiama į formuojamojo vertinimo metu surinktą informaciją. Diagnostinio vertinimo informaciją būtina panaudoti analizuojant mokinių pažangą ir poreikius, keliant tolesnius mokymo ir mokymosi tikslus. 47. Mokykla, siekdama padėti kiekvienam mokiniui pagal išgales pasiekti aukštesnių ugdymo(si) rezultatų: 47.1. užtikrina mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo būdų ir formų dermę mokykloje (ypač mokytojams, dirbantiems toje pačioje klasėje), vertinimo metu sukauptos informacijos sklaidą; 47.2. kartu su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais) aptaria mokinių daromą pažangą, mokymosi pasiekimus ir numato būdus gerinti mokinio ugdymo(si) pasiekimus, prireikus koreguoja mokinio individualų ugdymo planą; 47.3. informuoja mokinių tėvus (globėjus, rūpintojus) apie mokinių mokymosi pažangą ir pasiekimus mokyklos nustatyta tvarka; 47.4. numato būdus ir galimybes mokinių, jų tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu peržiūrėti gautus pasiekimų įvertinimus. 48. Mokykla priima sprendimus dėl mokinių pažangos ir pasiekimų, pasirenkamųjų dalykų ir dalykų modulių vertinimo būdų ir pasiekimų vertinimo baigus modulinę programą ar jos dalį, vertinimo laiko, išskyrus atvejus, kai pasiekimų vertinimo datos nustatytos švietimo ir mokslo ministro. 49. Mokinių, besimokančių pagal pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, pažanga ir pasiekimai vertinami pagal Bendrosiose programose aprašytus pasiekimus taikant 10 balų vertinimo sistemą. Mokykla gali rinktis kitas vertinimo sistemas, vertinimo laikotarpius, bet privalu numatyti įvertinimų konvertavimo į dešimtbalę sistemą būdą ir laiką. 50. Dalykų mokymosi pasiekimai trimestro, pusmečio, modulio ar kt. laikotarpio pabaigoje įvertinami pažymiu ar įrašu „įskaityta“ arba „neįskaityta“. Įrašas „atleista“ įrašomas, jeigu mokinys yra atleistas pagal gydytojo rekomendaciją ir mokyklos vadovo įsakymą, įrašas „neatestuota“, – jeigu mokinio pasiekimai nėra įvertinti. 51. Mokinių, kurie mokosi dalykų modulių, pasiekimai gali būti vertinami pažymiu ar kitu būdu (įskaita, kaupiamuoju balu ir kt.), jie įskaitomi į atitinkamo dalyko programos pasiekimų įvertinimą. 52. Specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių pasiekimai kūno kultūros pratybose vertinami įrašu „įskaityta“ arba „neįskaityta“. IX. MOKINIŲ MOKYMOSI KRŪVIO REGULIAVIMAS 53. Mokyklos vadovas arba jo paskirtas asmuo: 53.1. organizuoja ir vykdo mokinių mokymosi krūvio bei mokiniams skiriamų namų darbų stebėseną ir kontrolę; 53.2. organizuoja mokytojų bendradarbiavimą sprendžiant mokinių mokymosi krūvio optimizavimo klausimus; 53.3. užtikrina, kad mokiniams per dieną nebūtų skiriamas daugiau kaip vienas kontrolinis darbas. Apie kontrolinį darbą mokinius būtina informuoti ne vėliau kaip prieš savaitę. Nerekomenduojami kontroliniai darbai po atostogų ar šventinių dienų. 54. Mokiniams, kurie mokosi pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį, rekomenduojama skirti minimalų privalomų pamokų skaičių. Maksimalus privalomų pamokų skaičius skiriamas suderinus su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais). 55. Mokinys mokyklos vadovo įsakymu gali būti atleidžiamas nuo menų (dailės, muzikos) ir kūno kultūros, o išimties atvejais – ir kitų privalomojo dalyko savaitinių pamokų (ar jų dalies) lankymo, jeigu: 55.1. mokosi dailės, choreografijos, muzikos, meno mokyklose ar yra jas baigę; 55.2. mokosi sporto srities neformaliojo švietimo įstaigose; 55.3. yra nacionalinių ar tarptautinių olimpiadų, konkursų per einamuosius mokslo metus nugalėtojai; 55.4. mokosi stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, sanatorijos mokykloje; 55.5. mokosi laisvės atėmimo vietose, kur įgyvendinamos suimtųjų ir nuteistųjų užimtumo programos (sporto, informacinių technologijų ir kt.). 56. Mokinys, atleistas nuo atitinkamų menų ar sporto srities dalykų pamokų, tuo metu gali užsiimti kita veikla arba mokytis individualiai. Mokykla užtikrina nuo pamokų atleistų mokinių saugumą ir užimtumą, išskyrus atvejus, numatytus Bendrųjų ugdymo planų 55.5 punkte. 57. Mokykla priima sprendimus dėl menų ir sporto srities/kūno kultūros dalykų, o išimties atvejais – ir kitų dalykų vertinimų, gautų mokantis pagal neformaliojo švietimo programas, įskaitymo ir konvertavimo į 10 balų vertinimo sistemą. 58. Mokykla, įgyvendindama mokyklos ugdymo turinį, siekia optimizuoti mokinių mokymosi krūvį, todėl gali priimti sprendimus integruoti dalykus ir pan. 59. Per dieną negali būti daugiau kaip 7 pamokos, išskyrus mokyklas, įgyvendinančias pagrindinį ugdymą kartu su muzikiniu, dailės, meniniu, sportiniu ugdymu ir vidurinį ugdymą kartu su muzikiniu, dailės, meniniu ir sportiniu ugdymu bei vidurinį ugdymą kartu su profesiniu mokymu. 60. Mokinio, kuris mokosi pagal vidurinio ugdymo programą, pamokų tvarkaraštyje neturėtų būti daugiau kaip trys vienos pamokos trukmės laisvi laiko tarpai tarp pamokų per savaitę, o besimokantiems pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį – daugiau kaip vienos pamokos trukmės laiko tarpas per savaitę. Mokinių laisvą laiką siūloma išnaudoti neformaliajam švietimui, savišvietai. X. NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO ORGANIZAVIMAS MOKYKLOJE 61. Atsižvelgiant į neformaliojo švietimo ypatumus, veiklą rekomenduojama: 61.1. vykdyti aplinkose, kurios padeda įgyvendinti neformaliojo švietimo tikslus; 61.2. neformaliojo švietimo veiklai įgyvendinti skirti valandas, atsižvelgus į veiklos pobūdį, periodiškumą, trukmę. Valandos nustatomos mokslo metams kiekvienai ugdymo programai. 62. Mokykla kiekvienų mokslo metų pabaigoje įvertina ateinančiųjų mokslo metų mokinių neformaliojo švietimo poreikius, prireikus juos tikslina mokslo metų pradžioje ir atsižvelgusi į juos siūlo neformaliojo švietimo programas. 63. Neformaliojo vaikų švietimo programos rengiamos atsižvelgus į bendruosius iš valstybės ir savivaldybių biudžetų finansuojamų programų kriterijus, tvirtinamus švietimo ir mokslo ministro. 64. Neformaliojo švietimo grupės mokinių skaičių mokykla nustato pagal turimų mokymo lėšų dydį. XI. UGDYMO KARJERAI ORGANIZAVIMAS 65. Ugdymas karjerai gali būti organizuojamas ugdymo proceso dienomis, skirtomis kultūrinei, meninei, pažintinei veiklai, gali būti integruojamas į atskirų dalykų bendrąsias programas, neformalųjį švietimą, mokiniai gali rinktis mokyklos siūlomus pasirenkamuosius dalykus, suderintus su profesinio orientavimo veiklomis. 66. Informavimo karjerai tikslas – rinkti, teikti ir vertinti informaciją, reikalingą planuojant karjerą, renkantis mokymąsi, studijas, profesinės veiklos sritį ar darbą (informaciją apie švietimo ir mokslo institucijas, priėmimo taisykles, studijų ir mokymo programas, kvalifikacijas, profesijas, darbo rinką, profesinės karjeros galimybes ir kt.). Šioje veikloje gali būti naudojamos įvairios specializuotos interneto svetainės, spausdinti leidiniai, žinynai, organizuojami susitikimai su įvairių profesijų atstovais, išvykos į įmones, įstaigas, organizacijas ir pan. 67. Profesinio veiklinimo tikslas – organizuoti mokinių veiklą naudojant realaus ar virtualaus darbo kontekstą ir aplinką, plėtojant mokinių žinias ir įgūdžius apie įvairias darbo veiklos sritis, darbą, įsidarbinimą, darbdavius ir darbuotojus. 68. Vertinimo karjerai tikslas – padėti mokiniams pažinti individualias savybes (nuostatas, žinias, supratimą, gebėjimus) ir juos įvertinti atsižvelgus į karjeros (mokymosi, studijų ir profesinės veiklos) galimybes ir reikalavimus; šioje veikloje gali būti naudojami įvairūs klausimynai, užduotys, testai, skirti individualioms savybėms, interesams, jų sąsajoms su profesine karjera, karjeros planavimu, įgyvendinimu ir vertinimu padėti pažinti. 69. Konsultavimo karjerai tikslas – teikti pagalbą mokiniams planuojant karjerą, renkantis mokymąsi, studijas, profesinės veiklos sritį ar darbą, sprendžiant karjeros trikdžių problemas: pažinti ir įvertinti individualias savybes, profesijos ypatumus, karjeros galimybes, situaciją darbo rinkoje ir kt. 70. Ugdymo karjerai veiklos mokykloje gali būti organizuojamos asmenų, atsakingų už profesinio orientavimo veiklos koordinavimą mokykloje, ir vykdomos dalyvaujant klasių vadovams, įvairių dalykų mokytojams, socialiniams pedagogams, mokyklų psichologams, kitiems švietimo pagalbą teikiantiems specialistams, turintiems kompetencijų vykdyti mokinių ugdymą karjerai, siekiant veiksmingiau padėti mokiniams pasirengti gyvenimui ir darbui, pasirinkti mokymosi (studijų) kryptį. XII. UGDYMO PROCESO ORGANIZAVIMAS MOKYKLOJE, KURIOJE ĮTEISINTAS MOKYMAS TAUTINĖS MAŽUMOS KALBOS ARBA MOKYMAS TAUTINĖS MAŽUMOS KALBA 71. Mokykloje, kurios nuostatuose (įstatuose) įteisintas mokymas tautinės mažumos kalbos, ji mokoma pagal gimtosios kalbos programą, kiti dalykai mokomi lietuvių kalba, išskyrus užsienio kalbos programą. Kai kurie pasirenkamieji dalykai gali būti mokomi tautinės mažumos kalba. 72. Mokykloje, kurios nuostatuose (įstatuose) įteisintas mokymas tautinės mažumos kalba, pagrindinio, vidurinio ugdymo programos vykdomos dvikalbio ugdymo būdu: tautinės mažumos kalba ir lietuvių kalba: 72.1. tautinės mažumos kalbos mokoma tautinės mažumos kalba pagal gimtosios kalbos programą; 72.2. lietuvių kalbos mokoma lietuvių kalba pagal lietuvių kalbos programą; 72.3. kitų dalykų mokoma derinant tautinės mažumos kalbą ir lietuvių kalbą vienu iš šių būdų ar juos kombinuojant: 72.3.1. visų dalykų mokymas vykdomas tautinės mažumos kalba, išskyrus lietuvių kalbos programą ir lietuvių kalba vykdomą mokymą per tas pamokas, kai einamos ugdymo programos temos iš Lietuvos istorijos ir geografijos, pasaulio pažinimo (dalykas „Gamta ir žmogus“) ir mokoma pilietiškumo pagrindų; 72.3.2. tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu lietuvių kalba mokoma kitų pagrindinio, vidurinio ugdymo programos dalykų; 72.3.3. tėvų (globėjų, rūpintojų) pritarimu pasirinktų dalykų mokoma kalbos atžvilgiu integruotai – tautinės mažumos ir lietuvių kalba. 73. Mokykla, vykdanti ugdymo programas tautinės mažumos kalba, vadovaujasi Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro patvirtinta ugdymo lietuvių kalba tvarka bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokykloje. XIII. Kitos galimybės mokytis GIMTOSIOS KALBOS įgyvendinant pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas 74. Mokiniai, priskiriantys save tautinėms mažumoms, užsieniečiai, turintys teisę nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir besimokantys mokykloje, kurioje ugdymo procesas organizuojamas ne jų gimtąja kalba, gali mokytis tautinės mažumos gimtosios kalbos kaip pasirenkamojo dalyko, jei susidaro ne mažesnė kaip 5 mokinių grupė ir yra tos kalbos mokytojas specialistas. Gimtosios kalbos mokoma vadovaujantis Tautinės mažumos kalbos mokymosi organizavimo bendrojo lavinimo mokykloje rekomendacijų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. ISAK-1630 (Žin., 2006, Nr. 87-3420). XIV. IŠVYKSTANČIŲ LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIEČIŲ, ATVYKSTANČIŲ UŽSIENIEČIŲ, TURINČIŲ TEISĘ NUOLAT AR LAIKINAI GYVENTI LIETUVOS RESPUBLIKOJE, LIETUVIŲ KILMĖS UŽSIENIEČIŲ IR IŠEIVIŲ VAIKŲ UGDYMO ORGANIZAVIMAS 75. Mokiniai, kurie išvyksta gyventi ar (ir) mokytis į užsienį, pateikę prašymą mokyklos, kurioje jie mokėsi, vadovui, lietuvių kalbos, istorijos ar visų atitinkamos klasės dalykų gali mokytis savarankiškai švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. Pageidaujantieji mokytis nuotolinio mokymosi būdu kreipiasi į mokyklą, vykdančią nuotolinį mokymą. 76. Užsieniečio, turinčio teisę nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, lietuvių kilmės užsieniečio, išeivio užsienio mokykloje įgytus pasiekimus mokykla pripažįsta remdamasi mokinio turimais dokumentais. Prireikus organizuoja įgytų pasiekimų patikrinimą ir teikia rekomendacijas dėl tolesnio mokymosi: sudaro mokiniui individualų ugdymo planą programų skirtumams likviduoti, numato, kaip ir kokią pagalbą gaus mokinys. 77. Lietuvių kilmės užsieniečiu laikomas užsienietis, kurio tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai ir pats asmuo pripažįsta save lietuviu. Išeiviais laikomi  Lietuvos Respublikos piliečiai, ne mažiau kaip 3 metus gyvenantys užsienyje, arba užsienio valstybių piliečiai, netekę Lietuvos Respublikos pilietybės. 78. Užsieniečio, turinčio teisę nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, lietuvių kilmės užsieniečio, išeivio, nemokančio (ar nepakankamai mokančio) lietuvių kalbos, lietuvių kalbos mokymą rekomenduojama organizuoti švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. XV. MOKINIŲ MOKYMAS NAMIE IR SAVARANKIŠKO MOKYMOSI ORGANIZAVIMAS 79. Mokiniui, negalinčiam mokytis bendrojo ugdymo mokykloje, sudaromos sąlygos mokytis švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka savarankiškai ar mokytis namie. Mokymas namie gali būti vykdomas nuotoliniu būdu arba organizuojant pamokas namie. 80. Mokiniui, mokomam pamokose, organizuojamose namie, mokykla, suderinusi su mokinio tėvais (globėjais ar rūpintojais) ir atsižvelgusi į gydytojo rekomendacijas, rengia individualų ugdymo planą. Namie mokomam mokiniui 5–6 klasėse skiriama 12 savaitinių pamokų, 7–8 klasėse – 13, 9–10 klasėse – 15, 11–12 klasėse – 14. Dalį pamokų gydytojo leidimu mokinys gali lankyti mokykloje arba mokytis nuotoliniu būdu. 81. Suderinus su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais), mokyklos vadovo įsakymu mokinys gali nesimokyti dailės, muzikos, technologijų ir kūno kultūros. Dienyne ir mokinio individualiame ugdymo plane įrašoma „atleista“ prie mokinio nesimokomų dalykų. Dalis pamokų, gydytojo leidimu lankomų papildomai, įrašoma į mokinio individualų ugdymo planą. XVI. MOKYMOSI ORGANIZAVIMAS IŠLYGINAMOSIOSE KLASĖSE AR GRUPĖSE 82. Išlyginamosios klasės (atskirais atvejais – grupės) gali būti steigiamos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos, savininko (dalyvių susirinkimo) sprendimu, kuris nustato priėmimo į išlyginamąsias klases, grupes tvarką, informuoja mokinių tėvus (globėjus, rūpintojus) apie teikiamas paslaugas, numato finansavimo galimybes. 83. Mokykla, kurioje steigiama išlyginamoji klasė ar grupė, rengia klasės ar grupės ugdymo planą ir pamokų tvarkaraštį: 83.1. mokiniai išlyginamojoje klasėje ar grupėje gali mokytis visų tos klasės ugdymo plano dalykų, tik tam tikros ugdymo srities (kalbų, gamtamokslinių, socialinių, menų, tiksliųjų mokslų) dalykų ar vieno dalyko. Išlyginamojoje klasėje ar grupėje negali būti mažiau kaip 5 mokiniai; 83.2. klasės ar grupės ugdymo planas sudaromas taip, kad didžiausias mokinio pamokų skaičius per savaitę neviršytų 28 pamokų. Neformaliajam švietimui ir pamokų, skirtų mokinio ugdymo poreikiams tenkinti, skaičius neturi viršyti 10 savaitinių pamokų; 83.3. mokiniams gali būti siūloma įvairių dalykų modulių: pasiekimų spragoms kompensuoti, dalyko žinioms ir gebėjimams pagilinti, naujam dalyko turiniui išmokti ir kitų. XVII. UGDYMO ORGANIZAVIMAS JUNGTINĖSE KLASĖSE 84. Jungtinei klasei, kurioje mokosi 5–6 klasių mokiniai, skiriama 33 pamokos, 6–7 klasių mokiniai – 34 pamokos, 7–8 klasių mokiniai – 36 pamokos. Kiekvienai jungtinei klasei skiriama po 4 neformaliojo ugdymo pamokas. 85. Jungtinėje klasėje esant 15 ir daugiau mokinių, savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, savininkas (dalyvių susirinkimas), siekdamas užtikrinti bendrojo ugdymo prieinamumą, gali leisti kiekvienai jungtinei klasei didinti pamokų skaičių iki 6 papildomų pamokų, tam skiriamas papildomas finansavimas. 86. Mokykla, planuodama mokyklos ugdymo turinio įgyvendinimą, numato, kurių dalykų pamokas jungtinėje klasėje organizuos visiems klasės mokiniams vienu metu. Mokykla stebi ir analizuoja jungtinėse klasėse mokinių daromą pažangą ir, nepasiteisinus numatytam pamokų organizavimui, jį motyvuotai keičia. XVIII. LAIKINŲJŲ GRUPIŲ SUDARYMAS, KLASIŲ DALIJIMAS 87. Mokykla, įgyvendindama pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, nustato laikinosios (mobiliosios) grupės dydį pagal skirtas mokymo lėšas. Mokinių skaičius laikinojoje (mobiliojoje) grupėje negali būti didesnis, nei nustatytas didžiausias mokinių skaičius klasėje. Nesant galimybių sudaryti laikinosios (mobiliosios) grupės, mokiniai mokosi savarankiškai švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. 88. Mokyklos ugdymo turiniui įgyvendinti klasė į grupes gali būti dalijama arba sudaromos laikinosios (mobiliosios) grupės dalykams mokyti: 88.1. doriniam ugdymui, jeigu tos pačios klasės mokiniai yra pasirinkę tikybą ir etiką; 88.2. informacinėms technologijoms ir technologijoms. Mokinių dalijimas į grupes priklauso nuo darbo vietų kabinetuose skaičiaus ir įrangos (Lietuvos higienos norma HN 21:2010 „Bendrojo lavinimo mokykla. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. V-60 (Žin., 2010, Nr. 14-678); 88.3. užsienio kalboms (1-ajai ir 2-ajai) ir lietuvių kalbai (valstybinei), jei klasėje mokosi ne mažiau kaip 21 mokinys; 88.4. ir kitiems dalykams mokyti, jeigu mokyklai pakanka mokymo lėšų, panaudojant mokinio ugdymo poreikiams tenkinti skirtas pamokas. III. PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS I. PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMO BENDROSIOS NUOSTATOS 89. Mokykla, vykdydama pagrindinio ugdymo programą, vadovaujasi: Pagrindinio ugdymo programos aprašu, tvirtinamu švietimo ir mokslo ministro, Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 (Žin., 2008, Nr. 99-3848) (toliau – pagrindinio ugdymo bendrosios programos). 90. Mokykla, vykdydama pagrindinio ugdymo programą ir formuodama mokyklos ugdymo turinį, privalo užtikrinti pagrindinio ugdymo bendrosioms programoms įgyvendinti minimalų skiriamų pamokų skaičių per savaitę, nustatytą Bendrųjų ugdymo planų 111 punkte, ir gali siūlyti mokiniams pasirinkti pagilinto dalykų mokymosi programas: 90.1. lietuvių kalbos (valstybinės), užsienio kalbos ir kūno kultūros – 5 klasėje; 90.2. kitų dalykų (kaip modulių) pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį; 90.3. mokiniai gali tęsti mokymąsi arba pradėti mokytis pagal kryptingo meninio ugdymo programą. 91. Mokykla nustato ir skiria adaptacinį laikotarpį naujai atvykusiems mokiniams. Adaptaciniu laikotarpiu rekomenduojama mokinių pažangos ir pasiekimų pažymiais nevertinti. 92. Socialinė veikla pagrindiniame ugdyme yra privaloma ugdymo proceso dalis. Jai skiriama per mokslo metus ne mažiau kaip 5 pamokų (valandų) trukmės veikla, kuri gali būti vykdoma ugdymo proceso, skirto kultūrinei, meninei, pažintinei, kūrybinei, sportinei, praktinei, socialinei veiklai, metu. Socialinė veikla siejama su pilietiškumo ugdymu, mokyklos bendruomenės tradicijomis, savanorystės veikla, vykdomais projektais, kultūrinėmis ir socializacijos programomis. 93. Mokykla, formuodama ir įgyvendindama mokyklos ugdymo turinį, gali didinti ar mažinti iki 10 procentų (perskirstyti) dalykui skiriamų pamokų ir derinti su pagrindinio ugdymo bendrųjų programų turiniu. 94. Mokiniui gali būti sudaromos sąlygos pasirinkti dalykų modulius pagal polinkius ir gebėjimus, vadovaujantis Mokymosi krypčių pasirinkimo galimybių didinimo 14–19 metų mokiniams modelio aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. ISAK-715 (Žin., 2008, Nr. 35-1260). II. PAGRINDINIO UGDYMO VYKDYMAS KARTU SU DAILĖS, MUZIKINIU, MENINIU, SPORTINIU UGDYMU 95. Mokykla gali perskirstyti iki 25 procentų Bendruosiuose ugdymo planuose skiriamo pamokų skaičiaus ir dalykų turinio. 96. Bendras pamokų skaičius gali būti didinamas 1–2 pamokomis, o neformaliojo švietimo – 1 pamoka klasei. 97. Vykdant pagrindinio ugdymo programą kartu su dailės ir muzikiniu ugdymu: 97.1. technologijų dalykas gali būti keičiamas menų (muzikos, dailės) technologijomis; 97.2. meninio ugdymo dalykams mokyti gali būti skiriamos neformaliajam švietimui skirtos valandos; 97.3. individualaus ugdymo pamokos, suderintos su mokytojais, mokiniu ir jo tėvais (globėjais, rūpintojais), mokyklos tarybos pritarimu gali būti organizuojamos šeštadieniais. III. UGDYMO SRIČIŲ MOKYMO ORGANIZAVIMAS 98. Dorinis ugdymas. Dorinio ugdymo dalyką (tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos tikybos ar etikos dalyką) mokiniui iki 14 metų parenka tėvai (globėjai, rūpintojai), o nuo 14 metų mokinys savarankiškai renkasi vieną dorinio ugdymo dalyką. Siekiant užtikrinti mokymosi tęstinumą ir nuoseklumą, etiką arba tikybą rekomenduojama rinktis dvejiems metams (5–6, 7–8, 9–10 klasėms). 99. Lietuvių kalba. 99.1. Mokykla, formuodama ugdymo turinį, gali: 99.1.1. siūlyti mokiniams rinktis pasirenkamuosius dalykus, pavyzdžiui: etninę kultūrą, lotynų kalbą, antikos kultūrą, retoriką ar kt.; 99.1.2. mokiniams, kurie nepasiekia lietuvių kalbos bendrojoje programoje numatyto patenkinamo lygio, sudaryti sąlygas išlyginti mokymosi spragas (skirti konsultacijas, siūlyti mokymąsi laikinojoje (mobiliojoje) grupėje ir kt.); 99.1.3. integruoti lietuvių kalbos ir pilietiškumo pagrindų mokymą laisvės kovų istorijai skiriant ne mažiau kaip 18 pamokų. 100. Jei mokinys yra atvykęs iš kitos valstybės, mokyti lietuvių kalbos rekomenduojama pagal jam sudarytą individualų ugdymo planą: 100.1. skirti papildomų pamokų, konsultacijų, išnaudojant neformaliojo švietimo, savarankiško mokymo galimybes; 100.2. mokyklos nustatytu laikotarpiu pasiekimus vertinti pagal individualius mokymosi pasiekimus. 101. Mokiniams, kurie mokėsi pagal pagrindinio ugdymo programą mokykloje tautinės mažumos kalba ir nori tęsti mokymąsi mokykloje lietuvių mokomąja kalba pagal pagrindinio ugdymo programą, sudaromos sąlygos pasiekti bendrojoje programoje numatytus pasiekimus: 101.1. vienerius mokslo metus jiems gali būti skiriama 1 papildoma lietuvių kalbos pamoka per savaitę; 101.2. jei klasėje ar keliose klasėse yra 5 ar daugiau tokių mokinių, jų grupei mokyti skiriamos 2 ar daugiau papildomų pamokų, atsižvelgus į mokyklos turimas mokymo lėšas. 102. Užsienio kalbos. 102.1. Antrosios užsienio kalbos mokyti privaloma nuo 6 klasės, išskyrus mokyklas, kuriose mokoma tautinės mažumos kalba. Tėvai (globėjai, rūpintojai) mokiniui iki 14 metų renka, o mokinys nuo 14 iki 16 metų tėvų (globėjų, rūpintojų) pritarimu pats renkasi antrąją užsienio kalbą: anglų, latvių, lenkų, prancūzų, rusų, vokiečių ir kitas kalbas. Mokykla privalo sudaryti galimybę rinktis antrąją užsienio kalbą iš ne mažiau nei dviejų užsienio kalbų (neįskaitant mokinių pirmosios užsienio kalbos) ir sąlygas mokytis pasirinktos kalbos. Kalbai mokyti gali būti skiriama ir daugiau pamokų, negu nurodyta Bendrųjų ugdymo planų 111 punkte. 102.2. Tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu antrosios užsienio kalbos galima pradėti mokyti ir nuo 5 klasės, atsižvelgus į mokymo lėšas ir Bendrųjų ugdymo planų 54 punktą. Antrajai užsienio kalbai mokyti gali būti skiriamos pamokos, numatytos mokinių ugdymo poreikiams tenkinti. 102.3. Mokiniui, atvykusiam iš kitos mokyklos, pageidaujant tęsti pradėtos užsienio kalbos mokymąsi: 102.3.1. sudaromos sąlygos kalbos mokytis savarankiškai, vadovaujantis savarankiško mokymosi tvarkos aprašu; 102.3.2. suderinus savivaldybės mokyklai (biudžetinė įstaiga) su savivaldybės vykdomąja institucija ar jos įgaliotu asmeniu, valstybinei mokyklai (biudžetinė įstaiga) su savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija, mokiniui sudaromos sąlygos lankyti užsienio kalbos pamokas kitoje mokykloje ar ugdymo įstaigoje, kurioje vyksta tos kalbos pamokos. 102.4. Jeigu mokinys (tėvams (globėjams, rūpintojams) pritarus) pageidauja tęsti mokytis pradėtą kalbą, o mokykla neturi reikiamos kalbos mokytojo, jis gali norimos kalbos mokytis savarankiškai arba kalbų mokykloje ir siekti Pagrindinio ugdymo bendrosiose programose nurodytų reikalavimų (pagal Europos kalbų mokymo, mokymosi ir vertinimo skalę). Tokiais atvejais jis privalo reguliariai pildyti savo Europos kalbų aplanką ir rinkti kalbos mokėjimo lygį patvirtinančius dokumentus. Juos turi pateikti ugdymo etapo pabaigoje, o mokykla numato mokinio pasiekimų užskaitymą ir vertinimą. 103. Užsienio kalbas keisti iki vidurinio ugdymo programos pradžios galima tik tuo atveju, jei mokinys yra atvykęs iš užsienio mokyklos ar kitos mokyklos ir mokykla dėl objektyvių priežasčių negali sudaryti mokiniui galimybės tęsti jo pradėtos kalbos mokymosi ir yra gavusi tėvų (globėjų, rūpintojų) pritarimą raštu. Mokiniui sudaromos sąlygos pradėti mokytis užsienio kalbos, kurios mokosi klasė, ir įveikti programų skirtumus: 103.1. vienerius mokslo metus jam skiriama 1 papildoma užsienio kalbos pamoka per savaitę; 103.2. jei toje pačioje klasėje ar keliose klasėse yra 5 ar daugiau tokių mokinių, jų grupei mokyti skiriamos 2 papildomos pamokos, jei daugiau negu vienas mokinys, atsižvelgiama į mokyklos turimas mokymo lėšas; 103.3. jei mokinys yra atvykęs iš užsienio valstybės ir mokykla nustato, kad jo užsienio kalbos pasiekimai yra aukštesni, nei numatyta pagrindinio ugdymo bendrosiose programose, mokinio ir jo tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu mokykla užskaito mokinio pasiekimus ir konvertuoja mokinio pasiekimų vertinimą į 10 balų vertinimo sistemą. Mokiniui sudaromos galimybės tuo metu lankyti lietuvių kalbos ar kitas pamokas kitose klasėse. 104. Informacinės technologijos. 104.1. 7–8 klasėse skiriamos 35 dalyko pamokos. Siekiant nedidinti mokinių mokymosi krūvio, rekomenduojama organizuoti informacinių technologijų integruotą mokymą, pavyzdžiui, 7 klasėje pirmą pusmetį pamokas skirti informacinių technologijų kursui (apie 50 proc. metinių pamokų), o antrą pusmetį informacinių technologijų mokyti integruotai (kiti 50 proc. pamokų), integravus informacines technologijas į dalyko pamokas. 8 klasėje – atvirkščiai: pirmą pusmetį informacinių technologijų mokyti integruotai (apie 50 proc. metinių pamokų), o antrą pusmetį pamokas skirti informacinių technologijų kursui (kiti 50 proc. pamokų). 104.2. Įgyvendinant mokymo modelį, pagal kurį organizuojama dalyko pamoka, bet ją planuoja ir dalyko mokytoją konsultuoja informacinių technologijų mokytojas ar pamokoje dirba du mokytojai – dalyko ir informacinių technologijų, informacinių technologijų mokytojo darbui apmokėti naudojamos pamokos, skirtos mokinių ugdymo poreikiams tenkinti. 104.3. 9–10 (gimnazijos I–II) klasių informacinių technologijų kursą sudaro privalomoji dalis ir vienas iš pasirenkamųjų programavimo pradmenų, kompiuterinės leidybos pradmenų arba tinklalapių kūrimo pradmenų modulių. Mokykla siūlo rinktis ne mažiau kaip du modulius. Modulį renkasi mokinys. 105. Socialiniai mokslai. 105.1. Mokyklos formuojamas ugdymo turinys teikia galimybių: 105.1.1. mokiniams rinktis pasirenkamuosius dalykus: psichologiją, etninę kultūrą ir kt.; 105.1.2. priimti sprendimą dėl pilietiškumo ugdymo pagrindų dalyko turinio integravimo į artimus pagal turinį dalykus. 105.2. Mokyti integruotai istorijos ir pilietiškumo pagrindų, laisvės kovų istorijai skiriant ne mažiau kaip 18 pamokų. 105.3. Priimti sprendimą dėl istorijos 5–6 klasės turinio išdėstymo eiliškumo (pvz., kursą pradėti dėstyti nuo Europos istorijos epizodų). 105.4. Priimti ir kitokį sprendimą dėl istorijos ir pilietiškumo pagrindų mokymo (pvz., integruotai mokant istorijos ir pilietiškumo ugdymo, kai dalis pasiekimų įgyjama dalyko pamokose, o kita dalis – kitokios veiklos metu (pvz., pilietiškumo akcijose ir pan.)). 106. Gamtos mokslai. Organizuojant gamtos mokslų dalykų mokymą rekomenduojama: 106.1. vadovautis nacionalinių ir tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų rezultatais bei rekomendacijomis; 106.2. gerinant mokinių eksperimentinius ir praktinius įgūdžius, klasė į grupes gali būti dalijama tiriamiesiems darbams (laboratoriniams, eksperimentiniams) ir kt., jeigu pakanka mokymo lėšų. 107. Menai. 107.1. Meninio ugdymo srities dalykus sudaro privalomieji dailės, muzikos ir pasirenkamieji teatro, šokio arba šiuolaikinių menų dalykai. 107.2. Menų dalykų mokymą galima integruoti į neformalųjį švietimą. 107.3. Organizuoti kryptingą dalykų meninį ugdymą. 107.4. Mokiniams, besimokantiems pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį, vietoj muzikos ir dailės dalyko pamokų galima siūlyti mokytis pagal mokyklos parengtą šiuolaikinių menų programą, apimančią dailę, muziką, šokį ir teatrą. 108. Technologijos: 108.1. Mokinius, besimokančius pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį, pradedama mokyti technologijų dalyko pagal privalomą 17 valandų integruoto technologijų kurso programą, po kurios mokiniai renkasi vieną technologijos programą. Mokykla numato, kada mokiniai gali keisti pasirinktas technologijų programas. 108.2. Mokiniams, besimokantiems pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį, gali būti siūloma rinktis kitokias technologinio ugdymo programas, mokyklos sukurtas atsižvelgus į specifinius mokinių poreikius, mokymosi sąlygų ypatumus, mokyklos ugdymo turinį. (Pvz., mokykla, atsižvelgdama į mokyklos ugdymo turinio specifiškumą, gali parengti biotechnologijos ir kt. programas.) Būtina, kad mokiniai, mokydamiesi pagal mokyklos parengtas technologinio ugdymo programas, įgytų pasiekimų, artimų ar tolygių numatytiesiems pagrindinio ugdymo technologijų bendrojoje programoje. 108.3. Mokykla, bendradarbiaudama su profesinio mokymo įstaiga, technologijų programų turinį gali derinti su atitinkama formaliojo profesinio mokymo programa, o jai įgyvendinti naudotis profesinio mokymo baze. 109. Kūno kultūra: 109.1. Kūno kultūrai skiriant 2 valandas per savaitę, būtina sudaryti sąlygas visiems mokiniams papildomai rinktis jų pomėgius atitinkančias aktyvaus judėjimo pratybas (pvz.: plaukimo, šokio, teniso ir pan.) per neformaliojo švietimo veiklą mokykloje ar kitoje neformaliojo vaikų švietimo įstaigoje. Mokykla tvarko mokinių, lankančių šias pratybas, apskaitą. 109.2. Kūno kultūrai mokyti gali būti sudaromos atskiros mergaičių ir berniukų grupės iš paralelių ar gretimų klasių mokinių (pvz., 5A ir 5B ar 7A ir 8B). Esant pakankamai mokymo lėšų, klasė gali būti dalijama į grupes, jeigu tai numato mokymo strategijos (mokymo metodika). 109.3. Specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams sudaro fizinio aktyvumo rinkimosi galimybes. Mokiniai gali rinktis vieną iš siūlomų fizinio aktyvumo formų: 109.3.1. pagal ligų pobūdį iš įvairių klasių sudaromos 7–12 mokinių grupės, kurioms skiriamos 2 pamokos per savaitę; 109.3.2. mokiniai gali dalyvauti pamokose su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal gydytojo rekomendacijas ir atsižvelgus į savijautą; 109.3.3. tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu mokiniai gali lankyti sveikatos grupes ne mokykloje; 109.3.4. parengiamosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams krūvis ir pratimai skiriami atsižvelgus į jų ligų pobūdį ir sveikatos būklę. Neskiriama ir neatliekama pratimų, galinčių skatinti ligų paūmėjimą. Dėl ligos pobūdžio negalintiesiems atlikti įprastų užduočių mokytojas taiko alternatyvias atsiskaitymo užduotis, kurios atitinka mokinių fizines galimybes ir gydytojo rekomendacijas; 109.3.5. mokykla mokiniams, atleistiems nuo kūno kultūros pamokų dėl sveikatos ir laikinai dėl ligos, siūlo kitą veiklą (pvz.: stalo žaidimus, šaškes, šachmatus, veiklą kompiuterių klasėje, bibliotekoje, konsultacijas, socialinę veiklą ir pan.). 109.4. Kūno kultūros mokymas neintensyvinamas pagrindinio ugdymo programoje. 110. Žmogaus sauga. Žmogaus saugos ugdymas pagrindinio ugdymo programoje organizuojamas vadovaujantis: Saugaus eismo programa bendrojo lavinimo mokyklos I–VIII klasėms, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. ISAK-1030 (Žin., 2006, Nr. 61-2235), Civilinės saugos mokymo programa bendrojo ugdymo mokykloms, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. ISAK-2117 (Žin., 2006, Nr. 5-169), ir Priešgaisrinės saugos mokymo programa bendrojo lavinimo mokykloms, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. ISAK-820/IV-208 (Žin., 2003, Nr. 60-2743). 111. Pagrindinio ugdymo programai įgyvendinti pamokų skaičius per dvejus metus Klasė Dalykai 5 6 7 8 Pagrindinio ugdymo programos I dalyje (5–8 klasė) 9 (gimnazijų I klasė) 10 (gimnazijų II klasė) Pagrindinio ugdymo programoje (iš viso) Dorinis ugdymas (tikyba arba etika) 67 (1;1) 70 (1;1) 137 (4) 70 (1;1) 207 (6) Lietuvių kalba (gimtoji) 335 (5;5) 350 (5;5) 685 (20) 315 (4;5/5;4) 1000 (29) Gimtoji kalba (baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių)* 335 (5;5) 350 (5;5) 685 (20) 280 (4;4) 965 (28) Lietuvių kalba (valstybinė)* 335 (5;5) 350 (5;5) 685 (20) 315 (4;5/5;4) 1000 (29) Užsienio kalba (1-oji) 201 (3;3) 210 (3;3) 411 (12) 210 (3;3) 621 (18) Užsienio kalba (2-oji) 70 (0;2) 140 (2;2) 210 (6) 140 (2;2) 350 (10) Matematika 268 (4;4) 280 (4;4) 548 (16) 245 (3;4/4;3) 793 (23) Informacinės technologijos 67/64/70 (1; 1/2; 0/ 0;2) 35 (1;0/ /0,5;0,5) 102/99/105 (3) 70 (1;1/2;0/ 0;2) 172 (5) Gamta ir žmogus 134 (2;2) - - - 134 Biologija - 105 (2;1/1;2/ 3;0) 105 (3) 105 (2;1/1;2/ 0;3/3;0) 210 (6) Chemija - 70 (0;2) 70 (2) 140 (2;2) 210 ( 6) Fizika - 105 (2;1/ 1;2/ 0;3) 105 (3) 140 (2;2) 245 (7) Istorija 134 (2;2) 140 (2;2) 274 (8) 140 (2;2) 414 (12) Pilietiškumo pagrindai - - - 70 (1; 1/2; 0/ 0;2) 70 (2) Geografija 70 (0;2) 140 (2;2) 210 (6) 105 (2;1/1;2/0;3/3;0) 315 (9) Ekonomika ir verslumas - - - 35 (1;0/0;1) 35 (1) Dailė 67 (1;1) 70 (1;1) 137 (4) 70 (1;1) 207 (6) Muzika 67 (1;1) 70 (1;1) 137 (4) 70 (1;1) 207 (6) Technologijos 134 (2;2) 105 (2;1/1;2/, 0;3,3;0) 239 (7) 88/87 (1,5;1/1;1,5) 326 (9,5) Kūno kultūra 169/166 (2;3/ 3;2 /ir 134* 2*;2*) 140 (2;2) 309/ 306 (9) 140 (2;2) 446 (12*; 13) Žmogaus sauga 32/35 (1) 35 (1) 67/70 (2) 17 (0,5) 84 / 87 (2,5) Pasirenkamieji dalykai /dalykų moduliai Minimalus pamokų skaičius mokiniui per savaitę 26; 29* 28; 32* 29; 32* 30; 33* 113; 126* 31; 33* 31; 33* 175; 192* Maksimalus pamokų skaičius mokiniui per savaitę 27; 30* 29; 33* 30; 33* 31; 34* 117; 130* 32; 34* 32; 34* 181; 198* 5–8 klasėse 9–10 klasėse Pamokos mokinio ugdymo poreikiams tenkinti 12; 12* 12; 12* 14; 10* 26; 22* Neformalusis švietimas (val. skaičius) 8; 274 ** 8; 274** 5; 175*** 13; 449 Pastabos: * mokyklose tik tautinės mažumos kalba, **per mokslo metus 5–8 klasėms, *** per mokslo metus 9–10 klasėms (Lentelėje pateikiami duomenys: dalykai ir jiems skiriamų pamokų maksimalus skaičius per dvejus metus (atskiroje klasėje dalykui skiriamų savaitinių pamokų skaičius rekomenduojamas), minimalus pamokų skaičius – privalomas, maksimalus – mokiniui neprivalomas; neformaliajam švietimui skiriamų valandų skaičius mokslo metams; pamokos, skirtos mokinių ugdymo poreikiams tenkinti.) Lentelėje pateiktų duomenų paaiškinimas. Pvz., biologija (7; 8) klasė: 105 (2; 1/1,2/3;0). Per dvejus metus skiriama 105 pamokos. Skliausteliuose pateikiami galimi pamokų skirstymo variantai: 2 pamokos 7 klasėje ir 1 pamoka 8 klasėje, arba atvirkščiai, arba 3 pamokos 7 klasėje. 9–10 (gimnazijos I, II) klasėms skirtą dailės ir muzikos pamokų laiką (70 (1; 1) ir 70 (1; 1)) galima keisti šiuolaikine menų programa. Mokykla gali rinktis ir kitokį pamokų skirstymo variantą. Pamokos trukmė mokiniui – 45 minutės. IV. UGDYMO PROGRAMŲ VYKDYMAS JAUNIMO MOKYKLOSE, VAIKŲ SOCIALIZACIJOS CENTRUOSE IR BENDROJO UGDYMO MOKYKLOSE, VEIKIANČIOSE LAISVĖS ATĖMIMO VIETOSE 112. Vaikų socializacijos centrų veikla organizuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymu (Žin., 2007, Nr. 80-3214; 2010, Nr. 157-7969). 113. Pagrindinio ugdymo programas jaunimo mokyklos ir vaikų socializacijos centrai įgyvendina vadovaudamiesi Pagrindinio ugdymo programos aprašu, tvirtinamu švietimo ir mokslo ministro, pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, Bendraisiais ugdymo planais. Mokykla, formuodama ir įgyvendindama mokyklos ugdymo turinį, gali: 113.1. perskirstyti Bendrųjų ugdymo planų 111 punkte nustatytą pamokų skaičių tarp dalykų iki 25 procentų, integruoti dalykus, atsižvelgdama į mokinių turimą patirtį ir kaip planuojama pasiekti pagrindinio ugdymo bendrosiose programose numatytų pasiekimų ir kompetencijų; 113.2. keisti iki 25 procentų pagrindinio ugdymo bendrųjų programų turinio pritaikant pagal besimokančiųjų poreikius; 113.3. sudaryti individualius ugdymo planus mokiniams, atsižvelgdama į jų patirtį, polinkius ir mokymosi poreikius, ar atskiroms klasėms; 113.4. pagal turimas mokymo lėšas priimti sprendimus dėl laikinosios (mobiliosios) grupės dydžio sudarymo. 114. 8–10 klasėse technologinis ugdymas ir integruotas technologijų kursas integruojamas su ikiprofesiniu mokymu, kuris organizuojamas vadovaujantis Ikiprofesinio mokymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. ISAK-1841 (Žin., 2007, Nr. 100-4089). Savaitinių pamokų skaičius atskirose klasėse toks: 8 klasėje – 3, 9, 10 klasėse – nuo  1 iki 4 savaitinių pamokų. Žmogaus saugos dalyko turinys integruojamas į ikiprofesinį mokymą. Ikiprofesinis ugdymas gali būti organizuojamas mokyklose, turinčiose šiam mokymui reikalingą materialiąją aplinką. Vaikų socializacijos centrai neformaliojo švietimo veikloms organizuoti gali skirti iki 4 valandų per savaitę. 115. Mokiniams re …