LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL TEKSTILĖS PAVADINIMŲ TECHNINIO REGLAMENTO IR TEKSTILĖS PLUOŠTŲ MIŠINIŲ KIEKYBINĖS ANALIZĖS TECHNINIO REGLAMENTO PATVIRTINIMO 1999 m. gruodžio 29 d. Nr. 440 Vilnius Vykdydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1076 „Dėl Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje programos (Nacionalinė acquis priėmimo programa) teisės derinimo priemonių ir acquis įgyvendinimo priemonių 1999 metų planų patvirtinimo“ patvirtintą Teisės derinimo priemonių planą 1999 metams (Žin., 1999, Nr. 83-2473): 1. Tvirtinu: 1.1. Tekstilės pavadinimų techninį reglamentą (1 priedas); 1.2. Tekstilės pluoštų mišinių kiekybinės analizės techninį reglamentą (2 priedas). 2. Nustatau, kad 1 punkte nurodyti techniniai reglamentai įsigalioja nuo 2000 m. birželio 15 d. ŪKIO MINISTRAS                                                                                VALENTINAS MILAKNIS PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos ūkio ministro 1999 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 440 1 priedas TEKSTILĖS PAVADINIMŲ TECHNINIS REGLAMENTAS Šis techninis reglamentas (toliau – Reglamentas) nustato į Lietuvos rinką teikiamuose tekstilės produktuose naudojamų pluoštų pavadinimų, sudėties ir ženklinimo etiketėmis reikalavimus. Reglamentas privalomas visiems asmenims, teikiantiems į Lietuvos rinką tekstilės produktus, t. y.: gamintojams; gamintojų įgaliotiesiems atstovams; importuotojams. Šiuo Reglamentu įteisinamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 96/74/EC „Dėl tekstilės pavadinimų“ ir ją papildančios Komisijos direktyvos 97/37/EC, derinančios direktyvos 96/74/EC „Dėl tekstilės pavadinimų“ I ir II priedus su technikos pažanga, nuostatos. Įsigaliojimo data ir nuorodos į Reglamentą Reglamentas įsigalioja nuo 2000 m. birželio 15 d. Teikiant nuorodas į Reglamentą, jį cituoti taip – „Tekstilės pavadinimų techninis reglamentas“. Taikymo sritis ir pagrindinės sąvokos 1 straipsnis Į Lietuvos rinką leidžiama pateikti tekstilės produktus prieš jų pramoninį perdirbimą, įvairiose pramoninio perdirbimo stadijose arba bet kuriame platinimo etape tik tada, kai tokie produktai atitinka šio Reglamento nuostatas. 2 straipsnis 1. Šis Reglamentas taikomas tekstilės produktams. Reglamente „tekstilės produktais“ vadinami bet kokie neapdoroti, pusiau apdoroti, apdoroti, pusiau pagaminti, pagaminti, pusiau pasiūti ar pasiūti produktai, sudaryti tik iš tekstilės pluoštų, nepriklausomai nuo jų sumaišymo ar sujungimo būdo. 2. Šiame Reglamente „tekstilės pluoštais“ vadinama: - medžiaga, kuriai būdinga lankstumas, švelnumas ir didelis santykis tarp ilgio ir maksimalaus skersinio matmens, leidžiantys ją taikyti tekstilėje, -lanksčios juostelės arba vamzdeliai, kurių matomasis plotis neviršija 5 mm, įskaitant juosteles, išpjautas iš platesnių juostų arba plėvelių, pagamintų iš medžiagų, naudojamų I priedo 19-44 pozicijose išvardytiems pluoštams gaminti ir tinkamų taikyti tekstilėje; matomasis plotis yra sulankstytos, suplotos, suspaustos arba susuktos juostelės ar vamzdelio plotis arba vidutinis plotis, kai jų plotis nėra visur vienodas. 3. Tekstilės produktais taip pat laikomi ir jiems taikomas šis Reglamentas: - produktai, kuriuose tekstilės pluoštai sudaro ne mažiau kaip 80% visos masės, - baldai, skėčiai, tentai nuo saulės, kuriuose tekstilės komponentai sudaro ne mažiau kaip 80% visos masės; taip pat daugiasluoksnių kiliminių dangų, čiužinių, turizmo reikmenų tekstiliniai komponentai bei šilti avalynės, pirštuotų pirštinių, kumštinių pirštinių ir puspirštinių pamušalai, jeigu tokie komponentai ir pamušalai sudaro ne mažiau kaip 80% gatavo produkto masės, - tekstilė, įeinanti į kitų produktų sudėtį ir sudaranti neatskiriamą jų dalį, kurios sudėtis nurodoma. 4. Reglamento nuostatos netaikomos tekstilės produktams, kurie: a) skirti eksportuoti į trečiąsias šalis; b) įvežami į valstybių narių teritoriją tranzitu ir pateikiami muitinės kontrolei; c) importuojami iš trečiųjų šalių perdirbti šalies viduje; d) namudininkų arba nepriklausomų firmų pagal sutartis gaminami iš medžiagų, kurių savybės lydinčiuose dokumentuose nenurodomos. Bendrosios nuostatos 3 straipsnis 1. 2 straipsnyje paminėtų pluoštų pavadinimai ir apibūdinimai išvardyti I priede. 2. I priedo lentelėje nurodyti pavadinimai turi būti naudojami tik toje pačioje lentelės eilutėje apibūdintiems pluoštams. 3. Nė vienas iš šių pavadinimų jokia kalba neleidžiamas vartoti kitam pluoštui įvardyti nei savarankišku žodžiu, nei žodžio šaknimi, nei būdvardžiu. 4. Terminas „šilkas“ neleidžiamas vartoti ištisinių gijų siūlų iš tekstilės pluoštų išvaizdai ar išskirtinumui pažymėti. 4 straipsnis 1. Joks tekstilės produktas neleidžiamas įvardyti kaip „šimtaprocentinis“, „grynas“ arba „visiškas“, nebent jis būtų sudarytas vien tiktai iš to paties pluošto; neleidžiama vartoti jokio panašaus termino. 2. Tekstilės produkte leidžiama kitų pluoštų iki 2% jo masės, jeigu šis kiekis yra technologiškai pagrįstas, o ne pridedamas kaip įprasta. Iškarštiems tekstilės produktams šis leistinas dydis gali būti padidintas iki 5%. 5 straipsnis 1. Vilnos produktą leidžiama apibūdinti kaip natūralioji vilna (- lana virgen arba lana de esquilado, - ren, ny uld, - Schurwolle, - paxqeno malli, - fleece wool arba virgin wool, - laine vierge arba laine de tonte, -lana vergine arba lana di tosa, - scheerwol, - la virgem, - uusi villa, - ren ull) tiktai tada, jeigu jį sudaro pluoštas, kuris anksčiau nebuvo panaudotas baigtame produkte, kuris nebuvo verptas ir (arba) veltas kitaip, negu to reikalauja to produkto gamyba, ir kuris nebuvo kaip nors pažeistas jį apdorojant ar naudojant. 2. 1 dalies nuostatos su išlyga gali būti taikomos apibūdinti vilnos mišiniams, kai: a) visa šiame mišinyje esanti vilna atitinka 1 dalyje nurodytus reikalavimus; b) tokia vilna sudaro ne mažiau kaip 25% šio mišinio masės; c) naudojant vilnos maišymo prieš karšimą būdą, vilna yra sumaišyta tiktai su vienu kitokiu pluoštu. Šioje dalyje išvardytais atvejais turi būti procentais nurodoma visa mišinio sudėtis. 3. 1 ir 2 dalyse minėtiems produktams, įskaitant iškarštos vilnos produktus, leidžiamos technologiškai pagrįstos pluoštinės priemaišos neturi viršyti 0,3%. 6 straipsnis 1. Tekstilės produktas, sudarytas iš dviejų arba daugiau pluoštų, kurių vieno yra ne mažiau kaip 85% visos masės, turi būti žymimas: - vyraujančio pluošto pavadinimu, nurodant jo masės procentą, arba - vyraujančio pluošto pavadinimu, po kurio rašomi žodžiai „mažiausiai 85%“, arba - procentais nurodant viso produkto sudėtį. 2. Tekstilės produktas, sudarytas iš dviejų arba daugiau pluoštų, kurių nė vienas nesudaro 85% visos masės, turi būti žymimas nurodant mažiausiai dviejų pagrindinių pluoštų pavadinimus ir jų masės procentą, po kurių mažėjančio masės santykio seka išvardijami kiti produktą sudarantys pluoštai, nebūtinai nurodant jų masės procentą. Tačiau: a) pluoštus, kurių kiekvienas atskirai sudaro mažiau kaip 10% visos produkto masės, leidžiama bendrai pažymėti terminu „kiti pluoštai“, šalia nurodant visos jų masės procentą; b) nurodant pluošto, sudarančio mažiau kaip 10% visos produkto masės, pavadinimą, turi būti procentais pateikiama visa produkto sudėtis. 3. Produktus, turinčius grynos medvilnės metmenis ir gryno lino ataudus, kuriuose linas sudaro ne mažiau kaip 40% visos nešlichtuotos medžiagos masės, leidžiama pavadinti „medvilnė ir linas“ ir kartu privalo būti pateikta sudėties charakteristika, kurioje būtų pažymėta: „grynos medvilnės metmenys – gryno lino ataudai“. 4. Nurodant galutiniam vartotojui skirto produkto 1, 2, 3 ir 5 dalyse apibrėžtą procentinę sudėtį, leidžiama: a) pašalinių pluoštų iki 2% visos tekstilės produkto masės, jeigu šis kiekis yra technologiškai pagrįstas, o ne pridedamas kaip įprasta; šį dydį leidžiama padidinti iki 5% iškarštiems tekstilės produktams nepažeidžiant 5 straipsnio 3 dalyje nurodyto leistino nuokrypio; b) 3% paklaida tarp gamintojo nurodytų ir analizės metu nustatytų pluošto procentų visos etiketėje išvardytų pluoštų masės atžvilgiu; tokia leistina paklaida taip pat taikoma pluoštams, kurie, kaip nustatyta 2 dalyje, išvardijami mažėjančia masės seka, nenurodant procento. Tokia pat leistina paklaida taikoma ir 5 straipsnio 2 dalies b punktui. Atliekant analizę, leistini nuokrypiai apskaičiuojami atskirai; visa mase, į kurią turi būti atsižvelgiama apskaičiuojant b punkte nurodytą leistiną paklaidą, yra laikoma visa gatavo produkto pluoštų masė, atėmus kitų pluoštų masę, apskaičiuotą taikant a punkte nurodytą leistiną dydį. a ir b punktuose nurodytus leistinus nuokrypius leidžiama sudėti tiktai tuo atveju, jeigu bet kokie pašaliniai pluoštai, nustatyti analizės, atliktos taikant a punkte nurodytą leistiną dydį, metu, pasirodo esą to paties cheminio tipo, kaip vienas ar keli etiketėje nurodyti pluoštai. Jeigu tam tikrų produktų gamybos procesas sąlygoja didesnius nuokrypius negu nurodyta a ir b punktuose, tokie didesni nuokrypiai gali būti leidžiami tiktai išimtiniais atvejais, patikrinus produkto atitiktį pagal 13 straipsnio 1 dalį, kai gamintojas pateikia argumentuotą pateisinimą ir apie tai nedelsdamas informuoja Ūkio ministeriją. 5. Terminai „maišyti pluoštai“ arba „neidentifikuota tekstilės sudėtis“ gali būti taikomi tokiam produktui, kurio sudėtį nelengva nustatyti gaminant. 7 straipsnis Nepažeidžiant 4 straipsnio 2 dalyje, 5 straipsnio 3 dalyje ir 6 straipsnio 4 dalyje nustatytų leistinų nuokrypių, aiškiai matomų, išsiskiriančių pluoštų, kurie yra grynai dekoratyvūs ir neviršija 7% gatavo produkto masės, nurodant pluošto sudėtį pagal 4 ir 6 straipsnio nuostatas, minėti nereikia; tas pats taikoma ir tokiems pluoštams (pvz., metalizuotiems pluoštams), kurie vartojami gaminyje antistatiniam poveikiui suteikti ir kurie neviršija 2% gatavo produkto masės. 6 straipsnio 3 dalyje minėtiems produktams tokie procentai turi būti skaičiuojami ne nuo visos medžiagos masės, o atskirai nuo metmenų ir ataudų masės. 8 straipsnis 1. Šiame Reglamente aprašyti tekstilės produktai turi būti paženklinti etiketėmis arba pažymėti, kai jie teikiami į rinką perdirbimo arba komerciniais tikslais; tokį ženklinimą arba žymėjimą leidžiama pakeisti arba papildyti pridedant komercinius dokumentus, kai produktai nėra tiesiogiai parduodami galutiniam vartotojui arba kai jie tiekiami vykdant užsakymą, pateiktą valstybės ar kito juridinio asmens, kuris yra viešosios teisės subjektas. 2. a) visi 3–6 straipsniuose ir I priede minėti pavadinimai, apibūdinimai ir tekstilės pluoštų sudėties duomenys turi būti aiškiai nurodomi komerciniuose dokumentuose. Šis reikalavimas ypač draudžia vartoti santrumpas prekybos sutartyse, sąskaitose ir važtaraščiuose; tačiau galima naudoti mechanizuoto duomenų apdorojimo kodą, jeigu šis kodas yra paaiškintas tame pačiame dokumente; b) visi 3–6 straipsniuose ir I priede minėti pavadinimai, apibūdinimai ir tekstilės pluoštų sudėties duomenys turi būti nurodomi aiškiais, įskaitomais ir vienodais rašmenimis pateikiant tekstilės produktus prekybai arba parduodant juos vartotojui, ypač nurodant juos kataloguose, komercinėje literatūroje, ant pakuotės, etiketėse ir žymenyse. Duomenys ir informacija, kurie neaptarti šiame Reglamente, turi būti aiškiai atskirti. Ši nuostata netaikoma prekės ženklui arba įmonės pavadinimui, kurie gali būti rašomi prieš pat duomenis, kuriuos reikia nurodyti pagal šį Reglamentą, arba po jų. Tačiau jei pateikiant tekstilės produktą prekybai arba parduodant jį vartotojui, kaip nurodyta pirmojoje pastraipoje, nurodytas prekės ženklas arba įmonės pavadinimas, kuriuose atskiru žodžiu, būdvardžiu arba žodžio šaknimi yra pavartotas vienas iš I priede išvardytų pavadinimų arba pavadinimas, kuris gali būti su juo supainiotas, prieš tokį prekės ženklą ar įmonės pavadinimą arba po jų aiškiais ir įskaitomais rašmenimis turi būti užrašomi 3-6 straipsniuose ir I priede minėti pavadinimai, apibūdinimai ir tekstilės pluošto sudėties duomenys; c) ženklinant arba žymint tekstilės produktus pagal šio straipsnio reikalavimus, kai tokie produktai pateikiami į prekybą arba parduodami galutiniam vartotojui Lietuvos Respublikos teritorijoje, vartojama valstybinė kalba; d) nedraudžiama vartoti kitokius, negu nurodyta 3, 4 ir 5 straipsniuose, apibūdinimus ar duomenis apie produkto savybes, jeigu tokie apibūdinimai ar duomenys nepažeidžia sąžiningos prekybos reikalavimų. 9 straipsnis 1. Bet kuris tekstilės produktas, sudarytas iš dviejų arba daugiau skirtingos pluošto sudėties komponentų, turi turėti etiketę, nurodančią kiekvieno komponento pluošto sudėtį. Toks ženklinimas nėra privalomas tiems komponentams, kurie sudaro mažiau kaip 30% visos produkto masės, išskyrus pagrindinį pamušalą. 2. Jei du arba daugiau tekstilės produktų yra tos pačios pluošto sudėties ir paprastai sudaro vieną vienetą, reikalinga tiktai viena etiketė. 3. Nepažeidžiant 12 straipsnio nuostatų: a) išvardytų korsetinių gaminių pluošto sudėtis turi būti nurodyta visam gaminiui arba atskiriems išvardytiems komponentams bendrai arba atskirai: - liemenėlėms: kaušelių vidaus ir išorės medžiagos ir nugarinės dalies, - korsetams: priekio, užpakalinės dalies ir šonų standinantiesiems intarpams, - gracijoms: kaušelių išorės ir vidaus medžiagoms, priekio ir užpakalinės dalies standinantiesiems intarpams bei šoniniams intarpams. Kitų, pirmoje pastraipoje neišvardytų, korsetinių gaminių pluošto sudėtis turi būti nurodyta visam gaminiui arba atskiriems gaminio komponentams bendrai arba atskirai; neprivaloma ženklinti tų komponentų, kurie sudaro mažiau kaip 10% visos gaminio masės. Atskiras korsetinių gaminių įvairių dalių (komponentų) ženklinimas etiketėmis turi būti toks, kad vartotojas galėtų lengvai suprasti, kurią gaminio dalį apibūdina duomenys etiketėje; b) tekstilės, margintos ėsdinimo būdu, pluošto sudėtis turi būti nurodyta visam produktui ir gali būti atskirai nurodyta medžiagos pagrindo ir ėsdintos dalies sudėtis. Šie komponentai turi būti įvardyti; c) siuvinėto tekstilės produkto pluošto sudėtis turi būti pateikiama nurodant viso produkto sudėtį ir gali būti atskirai pateikiama ir medžiagos pagrindo bei siuvinėjimo siūlų sudėtis; šie komponentai turi būti įvardyti; jeigu siuvinėtos dalys neužima daugiau kaip 10% produkto paviršiaus ploto, turi būti nurodyta tiktai medžiagos pagrindo sudėtis; d) siūlų, kurių šerdis ir apvalkalas yra iš skirtingų pluoštų ir kurie pateikiami vartotojui, pluošto sudėtis turi būti nurodyta visam siūlui ir gali būti atskirai nurodyta šerdies ir apvalkalo sudėtis. Šie komponentai turi būti įvardyti; e) aksomo ir pliušo arba tekstilės, panašios į aksomą ir pliušą, pluošto sudėtis turi būti nurodyta visam produktui ir, jei produkte aiškiai atskiriami iš skirtingų pluoštų suformuoti pagrindas ir naudojamasis paviršius, gali būti nurodyta pluošto sudėtis atskirai šioms dalims, jas įvardijant; f) grindų dangos ir kilimų, kurių pagrindą ir naudojamąjį paviršių sudaro skirtingi pluoštai, sudėtis gali būti pateikiama nurodant tiktai naudojamojo paviršiaus sudėtį, kuris turi būti įvardytas. 10 straipsnis 1. Atvejai, kai 8 ir 9 straipsnių nuostatos netaikomos: a) III priede išvardytiems tekstilės produktams, kurie yra bet kurioje iš 2 straipsnio 1 dalyje paminėtų stadijų, nereikalaujama ženklinimo etiketėmis arba žymėjimo, nurodančio pavadinimą ar sudėtį. Tačiau 8 ir 9 straipsnių nuostatos turi būti taikomos, jeigu tokie produktai turi etiketę arba žymenį, nurodančius pavadinimą ar sudėtį, prekės ženklą ar įmonės pavadinimą, kur atskiru žodžiu, būdvardžiu arba žodžio šaknimi yra pavartotas vienas iš I priede išvardytų pavadinimų arba pavadinimas, kuris gali būti su juo supainiotas; b) jeigu IV priede išvardyti tekstilės produktai yra vienodos rūšies ir sudėties, juos galima pateikti prekybai kartu vienoje pakuotėje su bendra etikete, kurioje nurodyti šio Reglamento nustatyti sudėties duomenys; c) metrais parduodamų tekstilės produktų sudėtį reikia nurodyti tiktai ant pateikiamos prekybai atraižos arba ritinio. 2. Lietuvos Respublikoje įgaliotos institucijos turi imtis visų būtinų priemonių, užtikrinančių, kad šio straipsnio 1 dalies b ir c punktuose nurodyti produktai būtų pateikti prekybai taip, kad galutinis vartotojas galėtų išsamiai susipažinti su šių produktų sudėtimi. 11 straipsnis Lietuvos Respublikoje įgaliotos institucijos turi taikyti visas būtinas priemones, užtikrinančias, kad bet kokia nurodyta informacija apie teikiamus į rinką tekstilės produktus nebūtų painiojama su šiame Reglamente nurodytais pavadinimais ir duomenimis. 12 straipsnis Taikant 8 straipsnio 1 dalį ir kitas šio Reglamento nuostatas dėl tekstilės produktų ženklinimo, 4, 5 ir 6 straipsniuose minima pluošto sudėtis procentais turi būti nustatoma neatsižvelgiant į: 1. Visuose tekstilės produktuose: ne tekstilines dalis, kraštus, etiketes ir ženklelius, apvadus ir papuošimus, kurie nėra šio produkto neatskiriama dalis, tekstilės medžiaga aptrauktas sagas ir sagtis, aksesuarus, papuošimus, neelastinius kaspinus, elastinius siūlus ir juosteles, pridedamus tam tikrose konkrečiose produkto vietose ir pagal 7 straipsnyje nustatytas sąlygas matomus ir išskirtinius tik dekoratyvinės paskirties pluoštus ir antistatinius pluoštus. 2. a) grindų dangose ir kilimuose: visus komponentus, išskyrus naudojamąjį paviršių; b) apmušalinėse medžiagose: rišamuosius ir užpildančiuosius metmenis ir ataudus, kurie nesudaro naudojamojo paviršiaus; portjerose ir užuolaidose: rišamuosius ir užpildančiuosius metmenis ir ataudus, kurie nepatenka į gerąją medžiagos pusę; c) kituose tekstilės produktuose: pagrindą ir apatines medžiagas, sustandinimus ir sutvirtinimus, vidinius pamušalus ir grubios drobės pamušalus, dygsniavimo ir siuvimo siūlus, jeigu jie neatstoja medžiagos metmenų ir (arba) ataudų, užpildus, neskirtus izoliacijai, ir pagal 9 straipsnio 1 dalį pamušalus. Šioje nuostatoje: - tekstilės produkto pagrindu arba apatine medžiaga laikoma ta, kuri tarnauja kaip naudojamo paviršiaus pagrindas, ypač antklodėse ir dvisluoksnėse medžiagose, aksome ar pliuše arba į juos panašiuose produktuose ir negali būti lengvai atskiriama nuo naudojamo paviršiaus; - „sustandinimai ir sutvirtinimai“ reiškia siūlus arba medžiagas, kuriuos papildomai pridėjus sustiprinamos, sustandinamos arba pastorinamos tam tikros konkrečios tekstilės produkto vietos. 3. Riebalingas, rišamąsias, sunkinančiąsias, šlichto ir apretavimo medžiagas, impregnuojančius produktus, papildomus dažymo ir marginimo produktus ir kitas tekstilės apdorojimo medžiagas. 13 straipsnis 1. Patikrinimai, ar tekstilės produkto sudėtis atitinka tą informaciją, kuri yra apie jį pateikiama pagal šio Reglamento reikalavimus, turi būti atliekami analizės metodais, nurodytais šio straipsnio 2 dalyje. Tam 4, 5 ir 6 straipsniuose minėta pluošto sudėtis procentais turi būti nustatoma taikant kiekvieno pluošto nusausintai masei II priede nurodytus sutartinius dydžius, pašalinus 12 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse išvardytus komponentus. 2. Pavyzdžių atrinkimo ir analizės metodus, kuriuos reikia taikyti šiame Reglamente minimuose produktuose naudojamo pluošto sudėčiai nustatyti, reglamentuoja Tekstilės pluoštų mišinių kiekybinės analizės techninis reglamentas. 14 straipsnis 1. Negalima drausti arba kliudyti šio Reglamento nuostatas atitinkantiems tekstilės produktams patekti į rinką dėl priežasčių, susijusių su pavadinimų arba sudėties detalėmis. 2. Šio Reglamento nuostatos neturi trukdyti taikyti nuostatų dėl pramoninės ir komercinės nuosavybės apsaugos, kilmės vietos pavadinimo, kilmės žymėjimo bei nesąžiningos konkurencijos prevencijos, kurios galioja Lietuvoje. 15 straipsnis Asmenys, pažeidę Reglamento reikalavimus, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. ______________ I PRIEDAS TEKSTILĖS PLUOŠTŲ LENTELĖ Nr. Pavadinimas Pluošto apibūdinimas lietuvių kalba anglų kalba 1. Vilna1 wool Avių ar ėriukų (Ovis aries) kailio pluoštas 2. Alpakos, lamos, kupranugario, alpaca, llama, camel, kashmir, Šių gyvūnų plaukai: alpakos, lamos, kupranugario, kašmyro ožkos, kašmyro, moherio, angoros, mohair, angora vicuna, yak, angoros ožkos, angoros triušio, vikūnijos, jako, guanako, kašgoros vikūnijos, jako, guanako, guanaco, cashgora, beaver, otter, ožkos (kašmyro ir angoros ožkų hibridas), bebro, ūdros kašgoros, bebro, ūdros. followed or not by the name Gali būti vartojama su terminu „vilna“, arba „plaukai“1 „wool“ or „hair“ 3. Gyvūnų plaukai arba ašutai, animal or horsehair, with or without 1 ir 2 pozicijoje nepaminėtų įvairių gyvūnų plaukai nebūtinai įvardijant gyvūno an indication of the kind of animal rūšį (pvz., galvijų plaukai, (e. g. cattle hair, common goat paprastosios ožkos plaukai, ašutai) hair, horsehair) 4. Šilkas silk Pluoštas, išskiriamas tiktai šilkaverpių vabzdžių 5. Medvilnės cotton Pluoštas, gaunamas iš medvilnės augalo (Gossypium) sėklų dėžučių 6. Kapoko kapok Pluoštas, gaunamas nuo kapoko medžio (Ceiba pentandra) sėklų 7. Lino flax Pluoštas, gaunamas iš lino (Linum usitatissimum) luobo 8. Tikrosios kanapės true hemp Pluoštas, gaunamas iš kanapės (Cannabis sativa) luobo 9. Džiuto jute Pluoštas, gaunamas iš Corchorus olitorius ir Corchorus capsularis luobo. Šioje direktyvoje džiutu yra laikomi luobiniai pluoštai, gaunami iš šių rūšių: Hibiscus cannabis, Hibiscus sabdariffa, Abultilon avicennae, Urena lobata, Urena sinuata 10. Abakos (Manilos kanapė) abaca (Manila hemp) Pluoštas, gaunamas iš Musa textilis lapamakščių 11. Alfos alfa Pluoštas, gaunamas iš Stipa tenacissima lapų 12. Koiro (kokoso riešuto) coir (coconut) Pluoštas, gaunamas nuo Cocos nucifera vaisių 13. Karklo broom Pluoštas, gaunamas iš Cytisus scoparius ar Spartium Junceum luobo 14. Ramės ramie Pluoštas, gaunamas iš Boehmeria nivea ir Boehmeria tenacissima luobo 15. Sizalio sisal Pluoštas, gaunamas iš Agave sisalana lapų 16. Sunos Sunn Pluoštas, gaunamas iš Crotalaria juncea luobo 17. Henekeno Henequen Pluoštas, gaunamas iš Agave Fourcroydes lapų 18. Magėjaus Maguey Pluoštas, gaunamas iš Agave Cantala lapų 19. Acetatinis acetate Celiuliozės acetato pluoštas, kuriame yra nuo 74% iki 92% acetilintų hidroksilo grupių 20. Alginatinis alginate Pluoštas, gaunamas iš algino rūgšties metalų druskų 21. Vario amoniakinis pluoštas cupro (cuprammonium rayon) Regeneruotos celiuliozės pluoštas (cupramonium rayon), gaunamas vario amoniakinimo procesu 22. Modalinis modal Regeneruotos celiuliozės pluoštas, gaunamas modifikuojant viskozę, pasižymintis didele trūkimo jėga ir dideliu moduliu šlapiame būvyje. Kondicionuoto pluošto trūkimo jėga (BC) ir jėga (BM), reikalinga, norint pasiekti 5% ištįsą šlapiame būvyje, yra: BC (CN) ³ 1,3 ÖT + 2T BM (CN) ³ 0,5 ÖT, kur T reiškia vidutinį ilginį tankį deciteksais 23. Baltyminis1 protein Pluoštas, gaunamas iš chemikalais regeneruotų ir stabilizuotų natūralių baltyminių medžiagų 24. Triacetatinis triacetate Celiuliozės acetato pluoštas, turintis ne mažiau kaip 92% acetilintų hidroksilo grupių 25. Viskozė viscose Regeneruotos celiuliozės pluoštas, gaunamas elementaraus ir štapelio pluošto viskozės gamybos procese 26. Akrilinis1 acrylic Pluoštas, suformuotas iš linijinių makromolekulių, kurių grandinėje yra mažiausiai 85% masės akrilnitrilinių segmentų 27. Chloropluoštas chlorofibre Pluoštas, suformuotas iš linijinių makromolekulių, kurių grandinėje daugiau negu 50% masės sudaro vinilchlorido arba vinilidenchlorido monomerinės grandys 28. Fluoropluoštas fluorofibre Pluoštas, suformuotas iš linijinių makromolekulių, sudarytų iš alifatinių anglies fluorido monomerų 29. Modakrilinis2 modacrylic Pluoštas, suformuotas iš linijinių makromolekulių, kurių grandinėje yra nuo 50% iki 85% (masės) akrilnitrilo segmentų 30. Poliamidinis arba nailonas2 polyamide or nylon Pluoštas, suformuotas iš sintetinių linijinių makromolekulių, turinčių grandinėje pasikartojančių amido jungčių, iš kurių ne mažiau kaip 85% yra susijungę į alifatinius ar ciklo-alifatinius junginius 31. Aramidinis aramid Pluoštas, suformuotas iš sintetinių linijinių makromolekulių, kurias sudaro aromatinės grupės, sujungtos amidų ar imidų jungtimis, iš kurių ne mažiau kaip 85% yra tiesiogiai sujungtos į du aromatinius žiedus ir kur imido jungčių, jei pastarųjų yra, nėra daugiau nei amido jungčių 32. Poliimidinis polyimide Pluoštas, suformuotas iš sintetinių linijinių makromolekulių, kurių grandinėje yra pasikartojančių imido segmentų 33. Lajocelis 3 lyocell Regeneruotas celiuliozės pluoštas, gaunamas tirpinimo ir verpimo organiniame tirpiklyje būdu, nesusidarant šalutiniams dariniams 34. Poliesterinis polyester Pluoštas, suformuotas iš linijinių makromolekulių, kurių grandinėje ne mažiau kaip 85% (masės) sudaro diolio esteris ir tereftalio rūgštis 35. Polietileninis2 polyethylene Pluoštas, suformuotas iš nepakeisto prisotinto alifatinio angliavandenilio linijinių makromolekulių 36. Polipropileninis2 polypropylene Pluoštas, suformuotas iš prisotinto alifatinio angliavandenilio linijinių makromolekulių, kuriose vienas anglies atomas turi izoterinėje padėtyje esančią šoninę metilo grupę ir neturi jokių kitų pakaitų 37. Polikarbamidinis2 polycarbamide Pluoštas, suformuotas iš linijinių makromolekulių, kurių grandinėje yra pasikartojančių funkcinių ureileno (NH-CO-NH) grupių 38. Poliuretano2 polyurethane Pluoštas, suformuotas iš linijinių makromolekulių, sudarytų iš pasikartojančių funkcinių uretano grupių 39. Vinilalinis vinylal Pluoštas, suformuotas iš linijinių makromolekulių, kurių grandinės yra sudarytos iš skirtingu laipsniu acetalinto poli(vinilo alkoholio) 40. Trivinilinis2 trivinyl Pluoštas, suformuotas iš akrilnitrilo terpolimero, chlorinto vinilo monomero ir tretinio vinilo monomero, kurių nė vienas nesudaro 50% visos masės 41. Elastodieninis2 elastodiene Elastinis pluoštas iš natūralaus arba sintetinio poliizopreno arba sudarytas iš vieno ar daugiau diolefinų, polimerizuotų su vienu ar daugiau vinilo monomerų, arba be jų, ir kuris, ištempus jį iki ilgio, trigubai viršijančio jo pradinį ilgį, paleistas greitai ir visiškai susitraukia iki savo pradinio ilgio 42. Elastano elastane Elastinis pluoštas, kurį sudaro ne mažiau kaip 85% (masės) poliuretano segmentų ir kuris, ištempus jį iki ilgio, trigubai viršijančio jo pradinį ilgį, paleistas greitai ir visiškai susitraukia iki savo pradinio ilgio 43. Stiklo pluoštas glass fibre Pluoštas, pagamintas iš stiklo 44. Pavadinimas, atitinkantis name corresponding to the Pluoštai, gaunami iš įvairių arba anksčiau neminėtų medžiagų pluoštus sudarančios medžiagos material of which the fibres are pavadinimą, pvz., metalo, composed, e. g. metal (metallic, (metalinis, metalizuotas), metallized), asbestos, paper, asbesto, popieriaus, vartojamas followed or not by the word atskirai ar kartu su žodžiais „yarn“ or „fibre“ „siūlas“ arba „pluoštas“ 1 Šio priedo 1 pozicijoje nurodytas pavadinimas „vilna“ taip pat gali būti vartojamas žymėti avies arba ėriukų vilnų pluoštų mišiniams ir 2 pozicijos trečioje skiltyje nurodytų plaukų mišiniams. Ši nuostata yra taikoma 4 ir 5 straipsniuose išvardytiems bei 6 straipsnyje nurodytiems tekstilės produktams, jeigu jie yra iš dalies sudaryti iš 1 ir 2 pozicijoje išvardytų pluoštų. 2 Suprantama kaip žodis „pluoštas“. 3 Suprantama, kad iš esmės „organinis tirpiklis“ yra organinių cheminių medžiagų ir vandens mišinys. ______________ II PRIEDAS SUTARTINIAI DYDŽIAI, NAUDOJAMI PLUOŠTŲ MASEI TEKSTILĖS PRODUKTE APSKAIČIUOTI Pluošto Nr. Pluoštas Procentai 1-2 Vilna ir gyvūnų plaukai: šukuoti pluoštai 18,25 iškaršti pluoštai 17,001 3 Gyvūnų plaukai: šukuoti pluoštai 18,25 iškaršti pluoštai 17,00 1 Ašutai: šukuoti pluoštai 16,00 iškaršti pluoštai 15,00 4 Šilkas 11,00 5 Medvilnės: normalus pluoštas 8,50 merserizuotas pluoštas 10,50 6 Kapoko 10,90 7 Lino 12,00 8 Tikrosios kanapės 12,00 9 Džiuto 17,00 10 Abakos 14,00 11 Alfos 14,00 12 Koiro 13,00 13 Karklo 14,00 14 Ramės (balintas pluoštas) 8,50 15 Sizalio 14,00 16 Sunos 12,00 17 Henekeno 14,00 18 Magėjaus 14,00 19 Acetatinis 19,00 20 Alginatinis 20,00 21 Vario amoniakinis pluoštas 13,00 22 Modalinis 13,00 23 Baltyminis 17,00 24 Triacetatinis 7,00 25 Viskozės 13,00 26 Akrilinis 2,00 27 Chloropluoštas 2,00 28 Fluoropluoštas 0,00 29 Modakrilinis 2,00 30 Poliamidinis arba nailonas: štapelio pluoštas 6,25 elementarios gijos 5,75 31 Aramidinis 8,00 32 Poliimidinis 3,50 33 Lajocelis 13,00 34 Poliesterinis: štapelio pluoštas 1,05 elementarios gijos 1,50 35 Polietileninis 1,50 36 Polipropileninis 2,00 37 Polikarbamidinis 2,00 38 Poliuretano: štapelio pluoštas 3,50 elementarios gijos 3,00 39 Vinilalinis 5,00 40 Trivinilinis 3,00 41 Elastodieninis 1,00 42 Elastano 1,50 43 Stiklo: vidutinis skersmuo ilgesnis kaip 5 mm 2,00 vidutinis skersmuo 5 mm arba mažiau 3,00 44 Metalinis 2,00 Metalizuotas 2,00 Asbesto 2,00 Popieriaus 13,75 1 Sutartinis leidžiamas 17,00% dydis taip pat taikomas, kai neįmanoma nustatyti, ar vilnos arba gyvūno plaukų turintis tekstilės produktas yra šukuotas ar iškarštas. ______________ III PRIEDAS PRODUKTAI, KURIEMS ŽENKLINIMAS AR ŽYMĖJIMAS NEPRIVALOMAS (10 straipsnio 1 dalies a punktas) 1. Rankoves prilaikančios juostos. 2. Tekstiliniai laikrodžių dirželiai. 3. Etiketės ir emblemos. 4. Kimšti prikaistuvių laikikliai iš tekstilės medžiagos. 5. Kavinukų apdangalai. 6. Arbatinukų apdangalai. 7. Antrankoviai. 8. Movos iš nepūkinės medžiagos. 9. Dirbtinės gėlės. 10. Pagalvėlės adatoms. 11. Tapybiniais raštais dekoruota drobė. 12. Tekstilės produktai pagrindo ir pamušalo medžiagoms bei sutvirtinimams. 13. Veltiniai. 14. Seni gatavi tekstilės produktai, parduodami kaip seni. 15. Getrai. 16. Naudotos pakavimo priemonės, parduodamos kaip naudotos. 17. Fetrinės skrybėlės. 18. Minkštos, be sukietinto pagrindo talpos iš tekstilės medžiagų. 19. Kelionės reikmenys iš tekstilės. 20. Rankomis siuvinėti gobelenai, baigti arba nebaigti, ir jų gamybai reikalingos medžiagos, įskaitant siuvinėjimo siūlus, parduodamus atskirai nuo drobės ir specialiai pritaikytus tokiam siuvinėjimui. 21. Užtrauktukai. 22. Tekstile aptrauktos sagos ir sagtys. 23. Knygų aplankai iš tekstilės medžiagos. 24. Žaislai. 25. Avalynės tekstilinės dalys, išskyrus šiltą pamušalą. 26. Iš kelių komponentų sudaryti stalo patiesalai, kurių paviršiaus plotas ne didesnis kaip 500 cm2. 27. Orkaitės pirštinės ir šluostės. 28. Kiaušinių gaubtai. 29. Kosmetinės. 30. Tekstilės tabokinės. 31. Akinių, cigarečių ir cigarų, žiebtuvėlių ir šukų dėklai iš tekstilės audinio. 32. Sporto saugos reikmenys, išskyrus pirštines. 33. Tualeto reikmeninės. 34. Batų valymo reikmeninės. 35. Laidotuvių reikmenys. 36. Vienkartinio naudojimo produktai, išskyrus vatą. Šiame Reglamente vienkartinio naudojimo produktais yra laikomi tokie tekstilės produktai, kurie gali būti panaudoti tiktai vieną kartą arba ribotą laiką ir kurių, jei jie buvo vartojami įprastai, neįmanoma restauruoti ir dar kartą panaudoti tam pačiam arba panašiam tikslui. 37. Tekstilės produktai, kuriuos reglamentuoja Europos farmakopėjos taisyklės, nevienkartinė tvarsliava, naudojama medicinos ir ortopedijos tikslams bei apskritai ortopediniai tekstilės produktai. 38. Tekstilės produktai, įskaitant virves, lynus ir virveles, išvardyti IV priedo 12 pozicijoje, paprastai naudojami: a) kaip įrenginių komponentai gaminant ir apdorojant prekes; b) kaip sudedamoji mechaninių įrenginių ir instaliacijų (pvz., šildymo, oro kondicionavimo ar apšvietimo), namų apyvokos ir kitokių įrenginių, automobilių ir kitų transporto priemonių dalis, arba reikalingi jų veikimui, priežiūrai ar įrengimui, išskyrus brezento apklotus ir tekstilinius automobilių priedus, parduodamus atskirai nuo transporto priemonių. 39. Saugos reikmėms skirti tekstilės gaminiai: saugos diržai, parašiutai, gelbėjimo liemenės, avariniai nuleidikliai, ugniagesių reikmenys, kulkoms atsparios liemenės ir specialūs saugos drabužiai (pvz., apsisaugoti nuo ugnies, chemikalų ar kitokių pavojingų poveikių). 40. Pripučiamos konstrukcijos (pvz., sporto salės, parodų paviljonai ar sandėliai), jeigu yra pateiktos šių įrenginių naudojimo instrukcijos ir techninės charakteristikos. 41. Burės. 42. Gyvūnų apranga. 43. Vėliavos ir vėliavėlės. ______________ IV PRIEDAS PRODUKTAI, KURIEMS PRIVALOMAS ŽENKLINIMAS ARBA ŽYMĖJIMAS TIK BENDRĄJA ETIKETE (10 straipsnio 1 dalies b punktas) 1. Grindų šluostės. 2. Valymo šluostės. 3. Apsiuvai ir papuošimai. 4. Pozumentai. 5. Diržai. 6. Petnešos. 7. Keliaraiščiai. 8. Batų raišteliai. 9. Kaspinai. 10. Guma. 11. Nauji pakavimo reikmenys, parduodami kaip nauji. 12. Špagatas, žemės ūkyje naudojamos virvės, virvelės, lynai ir trosai, kurie neįtraukti į III priedo 38 poziciją1. 13. Stalo užtiesalai. 14. Nosinės. 15. Plaukų tinkleliai. 16. Kaklaraiščiai ir peteliškės vaikams. 17. Seilinukai, vonios pirštinės ir servetėlės veidui plauti. 18. Siuvimo, adymo ir siuvinėjimo siūlai, pateikiami mažmeninei prekybai mažais kiekiais ir kurių gryna masė neviršija 1 g. 19. Užuolaidų, portjerų ir štorų juostelės. ______________________ 1 Produktams, kuriuos apima šis punktas ir kurie parduodami atkarpomis, pakuotės ženklinimas bendrąja etikete turi būti toks, kaip ir ritės. Šiame punkte nurodytos virvės bei lynai yra ir kalnų ar vandens sportui naudojamos virvės bei lynai. ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos ūkio ministro 1999 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 440 2 priedas TEKSTILĖS PLUOŠTŲ MIŠINIŲ KIEKYBINĖS ANALIZĖS TECHNINIS REGLAMENTAS Šis techninis reglamentas (toliau – Reglamentas) nustato į Lietuvos rinką teikiamuose tekstilės produktuose naudojamų pluoštų mišinių kiekybinės analizės metodus. Reglamentas privalomas visiems asmenims, teikiantiems į Lietuvos rinką tekstilės produktus, t. y.: - gamintojams; - gamintojų įgaliotiesiems atstovams; - importuotojams. Šiuo Reglamentu įteisinamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 96/73/EC „Dėl tam tikrų dviejų komponentų tekstilės pluoštų mišinių kiekybinės analizės metodų“ ir Tarybos direktyvos 73/44/EEC „Dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su trijų komponentų pluoštų mišinių kiekybine analize, suvienodinimo“, nuostatos. Įsigaliojimo data ir nuorodos į Reglamentą Reglamentas įsigalioja nuo 2000 m. birželio 15 d. Teikiant nuorodas į Reglamentą, jį cituoti taip: „Tekstilės pluoštų mišinių kiekybinės analizės techninis reglamentas“. Taikymo sritis Reglamentas taikomas tam tikrų dviejų komponentų ir trijų komponentų tekstilės pluoštų mišinių kiekybinės analizės metodams, kuriais nustatoma tekstilės produktų pluoštų sudėtis: - dviejų komponentų tekstilės pluoštų mišinių kiekybinės analizės metodai (1 dalis); - trijų komponentų tekstilės pluoštų mišinių kiekybinės analizės metodai (2 dalis). Atsakomybė už Reglamento nevykdymą Asmenys, pažeidę Reglamento reikalavimus, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. 1 dalis DVIEJŲ KOMPONENTŲ TEKSTILĖS PLUOŠTŲ MIŠINIŲ KIEKYBINĖS ANALIZĖS METODAI Taikymo sritis ir pagrindinės sąvokos 1 straipsnis. Ši Reglamento dalis taikoma tam tikrų dviejų komponentų tekstilės pluoštų mišinių, įskaitant ir taškinių bandinių bei elementariųjų bandinių paruošimą, kiekybinės analizės metodams. 2 straipsnis. Taškinis bandinys – tai analizei tinkamo dydžio bandinys, paimtas iš jungtinių bandinių, kurie savo ruožtu yra paimti iš analizei skirtų gaminių siuntos. Elementarusis bandinys – tai ta taškinio bandinio dalis, kuri būtina atskiram bandymo rezultatui gauti. 3 straipsnis. Atliekant dviejų komponentų pluoštų mišinių kiekybinę analizę, įskaitant ir taškinių bandinių bei elementariųjų bandinių paruošimą, turi būti taikomos Tekstilės pavadinimų techninio reglamento I ir II priedų nuostatos visuose oficialiuose bandymuose, kuriais nustatoma į rinką pateikiamų tekstilės produktų pluoštų sudėtis. 4 straipsnis. Bet kuri laboratorija, atsakinga už dviejų komponentų pluoštų mišinių bandymus, kuriems nėra taikomo unifikuoto analizės metodo, tokių mišinių sudėtį nustato naudodama bet kurį turimą savo žinioje įteisintą metodą, analizės ataskaitoje nurodydama gautą rezultatą ir, kiek tai žinoma, taikyto metodo tikslumo lygį. ______________ I PRIEDAS TAŠKINIŲ BANDINIŲ IR ELEMENTARIŲJŲ BANDINIŲ PARUOŠIMAS TEKSTILĖS PRODUKTŲ PLUOŠTO SUDĖČIAI NUSTATYTI 1. Taikymo sritis Šiame priede pateikiama procedūra, kaip gauti tinkamo dydžio taškinius bandinius kiekybinei analizei atlikti (t. y. sveriančius ne daugiau kaip 100 g) iš jungtinių bandinių ir kaip atrinkti elementariuosius bandinius iš taškinių bandinių, kuriems buvo atliktas parengtinis apdorojimas nepluoštinei medžiagai pašalinti1 2. Apibrėžimai 2.1. Siunta – tai medžiagos kiekis, įvertinamas pagal vienos bandymo serijos rezultatus. Tai gali būti, pavyzdžiui, vienos audinių siuntos visas audinys, visas audinys nuo metimo veleno, siūlų siunta, žaliavos pluošto pakas ar keli pakai. 2.2. Jungtinis bandinys – tai dalis siuntos, kuri atspindi visas jos savybes ir kurią galima naudoti laboratorijoje. Jungtinio bandinio dydis ir sudėtis turi būti tokie, kad apibūdintų siuntos savybes ir palengvintų darbą laboratorijoje2 2.3. Taškinis bandinys – tai jungtinio bandinio dalis, kuriai atliktas paruošiamasis apdorojimas nepluoštinei medžiagai pašalinti ir iš kurios imami elementarieji bandiniai. Taškinio bandinio dydis ir sudėtis turi būti tokie, kad atspindėtų visas jungtinio bandinio savybes3 2.4. Elementarusis bandinys – tai medžiagos dalis, reikalinga gauti atskiram bandymo rezultatui ir atrinkta iš taškinio bandinio. 3. Atrankos principas Taškinis bandinys yra paimamas taip, kad visiškai atspindėtų jungtinį bandinį. Elementarieji bandiniai iš taškinio bandinio imami taip, kad kiekvienas iš jų atspindėtų taškinį bandinį. 4. Bandinių iš laisvų pluoštų atrinkimas 4.1. Neorientuotieji pluoštai. Taškinis bandinys gaunamas atsitiktinai parenkant kuokštelius iš jungtinio bandinio. Visą taškinį bandinį kruopščiai sumaišykite laboratorine karšimo mašina4. Atlikite karšinio ar mišinio kartu su laisvais pluoštais ir prilipusiais prie maišymui naudoto įrengimo pluoštais paruošiamąjį apdorojimą. Tada atrinkite elementariuosius bandinius, proporcingus atitinkamai masei, iš karšinio ar mišinio, iš laisvų pluoštų ir prilipusių prie įrengimo pluoštų. Jeigu karšinys po paruošiamojo apdorojimo lieka nepakitęs, pasirinkite elementariuosius bandinius 4.2 aprašyta tvarka. Jeigu paruošiamojo apdorojimo metu karšinys suardomas, kiekvieną elementarųjį bandinį pasirinkite atsitiktinai paimdami ne mažiau kaip 16 mažų tinkamo ir maždaug vienodo dydžio kuokštelių ir tada juos sujunkite. 4.2. Orientuotieji pluoštai (karšiniai, sluoksna, pusverpaliai). Iš jungtinio bandinio bet kurių vietų iškerpama ne mažiau kaip 10 skersinių atkarpų, kurių kiekvienos masė apytikriai 1,0 g. Atlikite taip sudaryto taškinio bandinio paruošiamąjį apdorojimą. Vėl sujunkite skersines atkarpas, sudėdami jas vieną prie kitos ir, iškirpus tokią dalį, kurioje būtų kiekvienos iš 10 atkarpų dalis, gaunamas elementarusis bandinys. 5. Siūlų bandinių atrinkimas 5.1. Siūlai pakuotėse arba sruogose. Atrinkite bandinius iš visų pakuočių, sudarančių jungtinį bandinį. Iš kiekvienos pakuotės paimkite atitinkamus siūlų ilgius, užvyniodami vienodo apsisukimų skaičiaus sruogas ant lankčio5 ar kokiais kitais būdais. Norint suformuoti taškinį bandinį sulyginkite galus, sudėdami vieną greta kito kaip bendrą sruogą arba kaip kuodelį, užtikrindami, kad kiekvienos pakuotės sruogos ar kuodeliai turėtų vienodus ilgius. Atlikite taškinio bandinio paruošiamąjį apdorojimą. Iš taškinio bandinio paimkite elementariuosius bandinius, atkirpdami iš sruogos ar kuodelio vienodo ilgio siūlų pluoštelį, apimantį visus juose esančius siūlus. Jeigu siūlo teksas yra t, o iš jungtinio bandinio pasirinktų pakuočių skaičius yra n, tai, norint gauti 10 g taškinį bandinį, siūlo ilgis, kurį reikia atvynioti iš kiekvienos pakuotės, yra 106 cm –––– Nt Jeigu nt yra didelis, t. y. daugiau kaip 2000, suvyniokite sunkesnę sruogą ir įpjaukite ją dviejose vietose taip, kad sudarytumėte tinkamos masės kuodelį. Bet kurio kuodelio formos bandinio galai turi būti tvirtai surišti prieš paruošiamąjį apdorojimą, o elementarieji bandiniai imami iš atkarpos, esančios toli nuo surišimo juostos. 5.2. Siūlai ant metimo veleno. Paimkite ne trumpesnį kaip 20 cm ilgio taškinį bandinį, atkirpdami siūlus nuo metimo galo ir apimdami visus siūlus metime, išskyrus krašto siūlus, kurie yra atmetami. Suriškite siūlų pluoštelį prie vieno galo. Jeigu bandinys yra per daug didelis bet kokiam paruošiamajam apdorojimui, tai jis padalijamas į dvi ar daugiau dalių, kurių kiekviena, parengiant jas paruošiamajam apdorojimui, yra surišama, o po apdorojimo atskiros dalys vėl sujungiamos. Paimkite elementarųjį bandinį, atkirpdami atitinkamą taškinio bandinio dalį nuo to galo, kuris yra toliau nuo surišimo juostos ir apimant visus siūlus metime. Kai metimo siūlų skaičius yra N, o ilginis tankis, išreikštas teksais, yra t, tai 1 g masės bandinio ilgis centimetrais yra 106 cm –––– Nt 6. Medžiagų bandinių atrinkimas 6.1. Iš jungtinio vienos atkarpos bandinio - atkirpkite įstrižą juostelę nuo vieno kampo iki kito ir nukirpkite kraštus. Ši juostelė ir yra taškinis bandinys. Kad gautumėte x g taškinio bandinio, juostelės plotas turi būti x104 cm2 –––– G čia G – medžiagos 1 m2 masė gramais. Atlikite taškinio bandinio paruošiamąjį apdorojimą, o tada perkirpkite juostelę skersai į keturias lygias atraižas ir uždėkite vieną ant kitos. Pasidarykite elementariuosius bandinius iš bet kurios susluoksniuotos medžiagos dalies, kirpdami per visus sluoksnius taip, kad kiekvieną bandinį sudarytų vienoda kiekvieno sluoksnio atraiža. Jeigu medžiaga yra raštuota, taškinio bandinio plotis, matuojant paraleliai metmenims, turi būti ne mažesnis kaip vieno rašto piešinio raporto pasikartojimas. Jeigu, įvykdžius šią sąlygą, taškinis bandinys yra per didelis, kad būtų tiriamas visas, perkirpkite jį į lygias dalis, atlikite jų paruošiamąjį apdorojimą atskirai ir prieš pasirinkdami elementariuosius bandinius uždėkite tas dalis vieną ant kitos taip, kad atitinkamos piešinio dalys nesutaptų. 6.2. Iš jungtinio kelių atkarpų bandinio - kiekviena atkarpa paruošiama kaip aprašyta 6.1 ir visi rezultatai pateikiami atskirai. 7. Gaminių bandinių atrinkimas Jungtinį bandinį paprastai sudaro visas gaminys arba tą gaminį atstojanti dalis. Jei reikia, nustatykite įvairių gaminio dalių, kurių pluošto sudėtis yra skirtinga, procentinį santykį, kad patikrintumėte, ar tai atitinka Tekstilės pavadinimų techninio reglamento 9 straipsnį. Pasirinkite taškinį bandinį, reprezentuojantį gatavo gaminio, kurio sudėtis nurodyta etiketėje, dalį. Jeigu gaminys turi keletą etikečių, pasirinkite taškinius bandinius iš kiekvienos dalies, atitinkančios tam tikrą etiketę. Jeigu gaminys, kurio sudėtis turi būti nustatyta, nėra vientisas, gali prireikti pasirinkti taškinius bandinius iš kiekvienos gaminio dalies bei nustatyti įvairių dalių santykines proporcijas su visu aptariamu gaminiu. Tada apskaičiuokite dalis procentais, atsižvelgdami į atrinktų bandinių dalių santykines proporcijas. Atlikite taškinių bandinių paruošiamąjį apdorojimą. Tada pasirinkite elementariuosius bandinius iš taškinių bandinių, kuriems buvo atliktas paruošiamasis apdorojimas. ______________ II PRIEDAS TAM TIKRŲ DVIEJŲ KOMPONENTŲ PLUOŠTŲ MIŠINIŲ KIEKYBINĖS ANALIZĖS METODAI 1. BENDROJI DALIS Įvadas Pluoštų mišinių kiekybinės analizės metodai grindžiami dviem pagrindiniais procesais: mechaniniu ir cheminiu pluoštų atskyrimu. Jei tik įmanoma, reikėtų taikyti mechaninio atskyrimo metodą, kadangi juo gaunami rezultatai paprastai yra tikslesni nei gaunami cheminiu metodu. Jis gali būti taikomas įvairiems tekstilės produktams, kurių pluošto komponentai nesudaro labai glaudaus mišinio kaip, pavyzdžiui, siūlams, kurių kiekvienas elementas sudarytas tik iš vieno tipo pluošto, ar audiniams, kurių metmenų ir ataudų pluoštai yra skirtingi, ar trikotažo medžiagoms, kurią galima išardyti ir kuri sudaryta iš skirtingų tipų siūlų. Apskritai cheminės kiekybinės analizės metodai grindžiami selektyviu atskirų komponentų ištirpinimu. Pašalinus vieną komponentą, netirpi liekana pasveriama, o tirpaus komponento dalis apskaičiuojama pagal masės sumažėjimą. Priedo pirmoje dalyje pateikiama bendra informacija, tinkanti šiuo metodu tiriant nepriklausomai nuo jų sudėties visų pluoštų mišinius, apie kuriuos rašoma šiame priede. Taigi ji turi būti taikoma kartu su tolesniais šio priedo atskirais skyriais, kuriuose išsamiai aprašomos procedūros, taikomos skirtingų pluoštų mišiniams. Kartais analizė grindžiama ne selektyviu komponentų tirpinimo principu; tokiais atvejais atitinkamame skyriuje pateikiamas išsamus aprašymas. Pluoštų mišiniuose, juos apdorojant, ir rečiau gatavuose tekstilės produktuose gali būti natūraliai atsiradusių ar specialiai apdorojimo metu pridėtų nepluoštinių medžiagų, pavyzdžiui, riebalų, vaškų ar apretų, arba vandenyje tirpių medžiagų. Nepluoštinės medžiagos prieš analizę turi būti pašalintos. Todėl pateikiamas ir metodas alyvai, riebalams, vaškui ir vandenyje tirpioms medžiagoms pašalinti. Be to, tekstilės produktuose gali būti dervų ar kitų medžiagų, pridėtų dėl specialių savybių suteikimo. Tokios medžiagos, išimtiniais atvejais ir dažai, gali trukdyti komponento ir tirpiklio sąveikai ir(arba) iš dalies ar visiškai jame ištirpti. Taigi dėl šio tipo pridėtų medžiagų rezultatai gali būti klaidingi, todėl jos turi būti pašalintos prieš analizuojant bandinį. Jeigu tokių pridėtų medžiagų pašalinti neįmanoma, šiame priede aprašyti kiekybinės cheminės analizės metodai netaikytini. Dažytose medžiagose esantys dažai laikomi sudedamąja pluošto dalimi, todėl jų šalinti nereikia. Bandymai atliekami remiantis sauso bandinio mase, todėl pateikiama procedūra, kaip ją nustatyti. Rezultatas yra gaunamas kiekvieno sauso pluošto masei taikant drėgnumo atstatymo sutartinius dydžius, kurie yra išvardyti Tekstilės pavadinimų techninio reglamento II priede. Prieš pradedant bet kokį bandymą, turi būti identifikuoti visi mišinyje esantys pluoštai. Taikant kai kuriuos metodus, reagentas tirpiam komponentui ištirpdyti gali iš dalies ištirpdyti ir netirpų mišinio komponentą. Kur įmanoma, pasirenkami reagentai, mažai veikiantys arba visai neveikiantys netirpius pluoštus. Jeigu žinoma, kad bandymo metu sumažės masė, rezultatas turi būti patikslintas; šiam tikslui pateikiami ir korekcijos koeficientai. Šie koeficientai buvo nustatyti keliose laboratorijose, apdorojant, kaip nurodyta analizės metode, išvalytus paruošiamojo apdorojimo metu pluoštus su atitinkamais reagentais. Šie korekcijos koeficientai taikomi tik nesuardytiems pluoštams, o jei pluoštai prieš apdorojimą arba jo metu susiskaidė, gali prireikti taikyti kitus korekcijos koeficientus. Aprašytos procedūros taikomos vienkartiniams bandymams. Vykdant mechaninį ar cheminį atskyrimą, atskirų bandinių bandymus reikia pakartoti bent du kartus. Patvirtinimui, jei techniškai įmanoma, rekomenduojama taikyti alternatyvias procedūras, kai pirmiausia ištirpinama ta sudedamoji dalis, kuri standartinio metodo metu išlieka netirpi. I. BENDRA INFORMACIJA, SUSIJUSI SU TEKSTILĖS PLUOŠTŲ MIŠINIŲ KIEKYBINĖS CHEMINĖS ANALIZĖS METODAIS Informacija yra susijusi su metodais, taikomais pluoštų mišinių kiekybinei cheminei analizei. I.1. Objektas ir taikymo sritis Kiekvieno metodo taikymo sritis nusako, kuriems pluoštams taikomas metodas. I.2. Principas Identifikavus mišinio komponentus, nepluoštinė medžiaga pašalinama tinkamu paruošiamuoju apdorojimu, o tada pašalinamas vienas komponentas pasirinktu ištirpinimo būdu6. Netirpi liekana pasveriama ir pagal masės sumažėjimą apskaičiuojama tirpaus komponento dalis. Išskyrus tuos atvejus, kai tai sukelia techninių sunkumų, pirmiau geriau ištirpdyti tą pluoštą, kurio yra daugiau, taigi liekana yra pluoštas, kurio mažiau. I.3. Medžiagos ir įranga I.3.1. Prietaisai I.3.1.1. Filtravimo tigliai ir pakankamai dideli svėrimo indai, kad sutalpintų tokius tiglius, arba bet koks kitas prietaisas, kuriuo galima gauti tapačius rezultatus. I.3.1.2. Vakuuminė kolba. I.3.1.3. Eksikatorius su indikatoriniu silikoniniu geliu. I.3.1.4. Vėdinama krosnelė bandiniams džiovinti (150±3)°C temperatūroje. I.3.1.5. 0,0002 g tikslumo analitinės svarstyklės. I.3.1.6. Soksleto ekstrahavimo aparatas ar kitas prietaisas, kuriuo galima gauti tapačius rezultatus. I.3.2. Reagentai I.3.2.1. Šviesusis perdistiliuotas petrolio eteris, verdantis nuo 40°C iki 60°C temperatūroje. I.3.2.2. Kiti reagentai tiksliai aprašyti kiekvieno metodo atitinkamame skyriuje. Visi naudojami reagentai turi būti chemiškai gryni. I.3.2.3. Distiliuotas ar dejonizuotas vanduo. I.4. Bandymų klimato sąlygos Kadangi nustatoma sauso bandinio masė, bandinio kondicionuoti ar bandymą atlikti kondicinėje aplinkoje nereikia. I.5. Taškinis bandinys Iš jungtinio bandinio paimkite taškinį bandinį, kuris turi būti pakankamo dydžio, kad jo pakaktų visiems reikalingiems elementariesiems bandiniams, kurių kiekvieno masė yra ne mažesnė kaip 1 g. I.6. Paruošiamasis taškinio bandinio apdorojimas7 Jei bandinyje yra medžiagos, į kurią neatsižvelgiama skaičiuojant santykį procentais pagal Tekstilės pavadinimų techninio reglamento 12 straipsnio 3 dalį, ji turi būti pašalinta tinkamu metodu, neturinčiu įtakos kitoms pluošto sudedamosioms dalims. Todėl nepluoštinė medžiaga, kurią galima ekstrahuoti šviesiuoju petrolio eteriu ir vandeniu, pašalinama normaliomis sąlygomis išdžiovintą bandinį apdorojant Soksleto aparate šviesiuoju petrolio eteriu vieną valandą ne mažesniu kaip šešių ciklų per valandą dažniu. Leiskite šviesiajam petrolio eteriui išgaruoti iš bandinio, kuris po to ekstrahuojamas tiesiogiai jį apdorojant, pirmiausia valandą mirkant bandinį kambario temperatūros vandenyje, o po to mirkant dar vieną valandą (65±5)°C temperatūros vandenyje, kartais tirpalą pamaišant. Tirpalo ir bandinio tūrių santykis turi būti 100:1. Vandens perteklius iš bandinio pašalinamas nuspaudžiant, nusiurbiant ar centrifuguojant, tada bandinys natūraliai išdžiovinamas. Jei nepluoštinė medžiaga negali būti ekstrahuota šviesiuoju petrolio eteriu ir vandeniu, ji turi būti pašalinta aukščiau aprašytą vandens metodą pakeičiant kitu tinkamu metodu, kuris nepakeistų iš esmės pluošto sudėtinių dalių. Tačiau reikia pastebėti, jog įprastu būdu šviesiuoju petrolio eteriu ir vandeniu apdorojant kai kuriuos nebalintus natūralius augalinius pluoštus (pvz., džiutą, koiro pluoštą), visos natūralios nepluoštinės medžiagos nepašalinamos. Vis dėlto papildomas paruošiamasis apdorojimas netaikomas, nebent bandinyje būtų apdailos preparatų, netirpstančių nei šviesiajame petrolio eteryje, nei vandenyje. Bandymų protokoluose turi būti išsamiai aprašyti taikyti paruošiamojo apdorojimo metodai. I.7. Bandymų atlikimo tvarka I.7.1. Bendrieji nurodymai I.7.1.1. Džiovinimas Visas džiovinimo operacijas vykdykite ne trumpiau kaip keturias valandas ir ne ilgiau kaip šešiolika valandų (105±3)°C temperatūroje vėdinamoje krosnelėje su sandariai uždarytomis durelėmis. Jeigu džiovinimas trunka mažiau nei keturiolika valandų, bandinys turi būti pasvertas, įsitikinti, jog bandinio masė tapo pastovi. Laikoma, kad masė tapo pastovi, jei po tolesnio džiovinimo dar 60 minučių ji pakito ne daugiau kaip 0,05%. Džiovinimo, aušinimo ir svėrimo metu nelieskite tiglių ir svėrimo indų, bandinių ar liekanų neapsaugotomis rankomis. Bandinius džiovinkite svėrimo indelyje, greta pasidėję jo kamštį. Po džiovinimo, prieš išimdami svėrimo indelį iš krosnelės, jį užkimškite ir greitai perkelkite į eksikatorių. Filtravimo tiglį su jo dangteliu svėrimo indelyje džiovinkite krosnelėje. Po džiovinimo užkimškite svėrimo indelį ir greitai jį perkelkite į eksikatorių. Jei naudojamas ne filtravimo tiglis, džiovinimas krosnelėje turi būti atliekamas taip, kad sausų pluoštų masė būtų nustatyta be nuostolių. I.7.1.2. Aušinimas Atlikite visas aušinimo operacijas eksikatoriuje, pastarąjį padėję prie svarstyklių, kol svėrimo indeliai neatvės visiškai, tačiau bet kokiu atveju ne mažiau kaip dvi valandas. I.7.1.3. Svėrimas Ataušinę pasverkite svėrimo indus ne vėliau kaip per dvi minutes po jų išėmimo iš eksikatoriaus. Pasverkite 0,0002 g tikslumu. I.7.2. Procedūra Iš taškinio bandinio, kuriam atliktas paruošiamasis apdorojimas, paimkite ne mažiau kaip 1 g sveriantį elementarųjį bandinį. Siūlą ar medžiagą sukarpykite į maždaug 10 mm atraižas, kuo smulkiau. Išdžiovinkite bandinį svėrimo indelyje, ataušinkite jį eksikatoriuje ir pasverkite. Po to perkelkite bandinį į stiklinį indą, aprašytą atitinkamame taikomo metodo skyriuje, nedelsdami pasverkite tuščią svėrimo indelį ir pagal skirtumą apskaičiuokite sauso bandinio masę. Baikite bandymą, kaip aprašyta atitinkamame skyriuje apie taikomą metodą. Ištirkite liekaną mikroskopu, kad įsitikintumėte, jog apdorojimo metu tirpus pluoštas buvo tikrai pašalintas. I.8. Rezultatų apskaičiavimas ir išraiška Netirpaus komponento masę išreikškite procentais bendroje mišinio pluoštų masėje. Tirpaus komponento procentinė dalis apskaičiuojama pagal skirtumą. Apskaičiuokite rezultatus pagal gryno sauso bandinio masę, patikslintą: a) atitinkamais drėgnumo atstatymo sutartiniais dydžiais, ir b) korekcijos koeficientais, įvertinančiais medžiagos netekimą paruošiamojo apdorojimo ir analizės metu. Apskaičiavimams taikoma I.8.2 pateikta formulė. I.8.1. Netirpaus komponento procentinės dalies apskaičiavimas, remiantis gryno sauso bandinio mase, nekreipiant dėmesio į pluošto masės netekimą paruošiamojo apdorojimo metu: čia: P1 – švaraus sauso netirpaus komponento masės procentinė dalis; m – sauso bandinio masė po paruošiamojo apdorojimo; r – sauso likučio masė; d – korekcijos koeficientas, įvertinantis netirpaus komponento masės sumažėjimą veikiant reagentu. Atitinkamos d reikšmės pateikiamos kiekvieno metodo atitinkamame skyriuje. Tokios d reikšmės yra įprastos vertės, taikomos chemiškai nesuardytiems pluoštams. I.8.2. Netirpaus komponento procentinės dalies apskaičiavimas, remiantis gryno sauso bandinio mase, patikslinant sutartiniais dydžiais ir prireikus korekcijos koeficientais, įvertinančiais masės sumažėjimą paruošiamojo apdorojimo metu: čia: P1A – netirpaus komponento masės procentinė dalis, patikslinta pagal atitinkamus leidžiamus sutartinius dydžius ir įvertinant masės netekimą paruošiamojo apdorojimo metu; P1 – gryno sauso netirpaus komponento procentinė dalis, apskaičiuota pagal I.8.1 pateiktą formulę; a1 – sutartinis dydis, taikomas netirpiam komponentui (žr. Tekstilės pavadinimų techninio reglamento II priedą); a2 – sutartinis dydis, taikomas tirpiam komponentui (žr. Tekstilės pavadinimų techninio reglamento II priedą); b1 – netirpaus komponento masės sumažėjimo paruošiamojo apdorojimo metu procentinė dalis; b2 – tirpaus komponento masės sumažėjimo paruošiamojo apdorojimo metu procentinė dalis. Antrojo komponento procentinė dalis P2A yra lygi 100 – P1A. Jei buvo atliekamas specialus paruošiamasis apdorojimas, turi būti nustatytos b1 ir b2 reikšmės, jei įmanoma, atliekant kiekvieno gryno pluošto komponentų paruošiamąjį apdorojimą, taikytą bandymo metu. Gryni pluoštai yra tie, kuriuose nėra jokių nepluoštinių medžiagų, išskyrus tas, kurios juose paprastai būna (arba natūraliai, arba patenka gamybinio proceso metu), ir tokios būklės (nebalinti, balinti), kokios jie pasitaiko analizuojamoje medžiagoje. Jei nėra jokių grynų atskirų sudedamųjų pluoštų, naudojamų analizuojamos medžiagos gamyboje, turi būti taikomos vidutinės b1 ir b2 reikšmės, gautos tiriant grynus pluoštus, panašius į tiriamo mišinio pluoštus. Jei taikomas įprastas paruošiamasis apdorojimas, ekstrahuojant šviesiuoju petrolio eteriu ir vandeniu, į korekcijos koeficientus b1 ir b2 galima apskritai nekreipti dėmesio, išskyrus nebalintą medvilnę, nebalintus linus ir nebalintą kanapių pluoštą, kai nuostolis dėl paruošiamojo apdorojimo paprastai yra 4%, ir polipropileno atveju, kai nuostolis yra 1%. Atliekant apskaičiavimus kitų pluoštų bandymų metu į nuostolius dėl paruošiamojo apdorojimo paprastai nekreipiama dėmesio. II. KIEKYBINĖS ANALIZĖS METODAS, GRINDŽIAMAS MECHANINIU ATSKYRIMU II.1. Taikymo sritis Šis metodas taikomas visų tipų tekstilės pluoštams, kurie nesudaro glaudaus mišinio ir kuriuos įmanoma atskirti rankomis. II.2. Principas Identifikavus tekstilės produkto sudedamąsias dalis, nepluoštinė medžiaga pašalinama atliekant atitinkamą paruošiamąjį apdorojimą, o tada pluoštai atskiriami rankomis, išdžiovinami ir pasveriami, kad būtų galima apskaičiuoti kiekvieno pluošto proporciją mišinyje. II.3. Prietaisai II.3.1. Svėrimo indelis ar kitas prietaisas, leidžiantis gauti tapačius rezultatus. II.3.2. Eksikatorius su indikatoriniu silikoniniu geliu. II.3.3. Vėdinama krosnelė bandiniams džiovinti (105±3)°C temperatūroje. II.3.4. 0,0002 g tikslumo analitinės svarstyklės. II.3.5. Soksleto ekstrahavimo aparatas ar kitas prietaisas, leidžiantis gauti tapačius rezultatus. II.3.6. Adata. II.3.7. Sukromatis ar panašus prietaisas. II.4. Reagentai II.4.1. Šviesusis perdistiliuotas petrolio eteris, verdantis (40-60)°C temperatūroje. II.4.2. Distiliuotas ar dejonizuotas vanduo. II.5. Bandymų klimato sąlygos Žr. I.4. II.6. Taškinis bandinys Žr. I.5. II.7. Paruošiamasis taškinio bandinio apdorojimas Žr. I.6. II.8. Bandymų atlikimo tvarka II.8.1. Siūlo analizė Iš taškinio bandinio, kuriam atliktas paruošiamasis apdorojimas, išsirinkite ne mažiau kaip 1 g sveriantį bandinį. Jeigu siūlas labai plonas, analizei gali būti imama ne mažiau kaip 30 metrų siūlo nepriklausomai nuo jo masės. Sukarpykite siūlą į atitinkamo ilgio atkarpas bei atskirkite skirtingus pluoštus su adata ir, jei reikia, sukromačiu. Taip atskirti skirtingų rūšių pluoštai sudedami į prieš tai pasvertus svėrimo indelius ir džiovinami (105±3)°C temperatūroje, kol masė tampa pastovi, kaip aprašyta I.7.1 ir I.7.2. II.8.2. Medžiagos analizė Iš taškinio bandinio, kuriam atliktas paruošiamasis apdorojimas, kuo toliau nuo visų audinio kraštų išsirinkite bandinį, sveriantį ne mažiau kaip 1 g, kruopščiai apkarpytais kraštais, kad nebrigztų ir nesutaptų su ataudų ar metmenų siūlais, arba trikotažo medžiagų atveju – pagal stulpelius ir eilutes. Atskirkite skirtingų tipų pluoštus, surinkite juos į prieš tai pasvertus svėrimo indelius ir tęskite, kaip aprašyta II.8.1. II.9. Rezultatų apskaičiavimas ir išraiška Kiekvienos pluošto sudedamosios dalies masę išreikškite procentais bendroje mišinio pluoštų masėje. Apskaičiuokite rezultatus pagal gryno sauso bandinio masę, patikslintą: a) atitinkamais drėgnumo atstatymo sutartiniais dydžiais, ir b) korekcijos koeficientais, įvertinančiais medžiagos netekimą paruošiamojo apdorojimo metu. II.9.1. Gryno sauso pluošto masių procentinės dalies apskaičiavimas, neatsižvelgiant į pluošto masės netekimą paruošiamojo apdorojimo metu: čia: P1 – pirmojo švaraus sauso komponento masės procentinė dalis; m1 – pirmojo švaraus sauso komponento masė; m2 – antrojo švaraus sauso komponento masė. II.9.2. Kiekvieno komponento procentinės dalies apskaičiavimui, patikslinant atitinkamomis leidžiamomis paklaidomis ir prireikus korekcijos koeficientais, įvertinant medžiagos netekimą paruošiamojo apdorojimo metu, žr. I.8.2. III.1. Metodų tikslumas Atskirų metodų tikslumas susijęs su rezultatų pasikartojimu. Pasikartojimas siejasi su patikimumu, t. y. eksperimentų, atliktų skirtingose laboratorijose ar skirtingu laiku, tiriant tuo pačiu metodu tos pačios sudėties mišinį, rezultatų atitikimu. Pasikartojimas yra išreiškiamas rezultatų patikimumo ribomis, k …