LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS SISTEMOS Į S T A T Y M A S 1994 m. liepos 19 d. Nr. I-552 Vilnius Lietuvos Respublikos Seimas, pripažindamas, kad gyventojų sveikata yra didžiausia visuomenės socialinė ir ekonominė vertybė, sveikata – tai ne tik ligų ir fizinių defektų nebuvimas, bet ir fizinė, dvasinė bei socialinė žmonių gerovė, sveikatos potencialą ir jo palaikymo sąlygas lemia ekonominės sistemos raidos stabilumas, visuomenės socialinio saugumo ir švietimo garantijos, gyventojų užimtumas ir jų pakankamos pajamos, apsirūpinimas būstu, prieinama, priimtina ir tinkama sveikatos priežiūra, kokybiška mityba, darbo, gyvenamosios ir gamtinės aplinkos kokybė, gyventojų pastangos ugdyti sveikatą, asmens pastangos būti sveikam gali būti skatinamos tik gyvenamam laikui ir žmogaus orumui priimtinomis socialinėmis ir ekonominėmis priemonėmis, kuo geresnė visuomenės sveikata yra būtina Lietuvos valstybės saugumo ir klestėjimo bei atviros, teisingos ir darnios pilietinės visuomenės kūrimo prielaida; atsižvelgdamas į Pasaulinės Sveikatos Asamblėjos 30 sesijos 1977 metais paskelbtas globalinės strategijos „Sveikata visiems – 2000“, Otavos sveikatos stiprinimo chartijos ir Lietuvos nacionalinės sveikatos koncepcijos nuostatas; siekdamas užtikrinti prigimtinę žmogaus teisę turėti kuo geresnę sveikatą, taip pat teisę turėti sveiką aplinką, priimtiną, prieinamą ir tinkamą sveikatos priežiūrą; vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija, priima Sveikatos sistemos įstatymą. I DALIS SVEIKATOS SISTEMA I SKYRIUS BENDRIEJI NUOSTATAI 1 straipsnis. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo paskirtis Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymas reglamentuoja Lietuvos nacionalinę sveikatos sistemą, jos struktūrą, sveikatos saugos, sveikatos stiprinimo ir sveikatos atgavimo santykių teisinio reguliavimo ribas, sveikatinimo veiklos mastų nustatymo, asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros organizavimo, valdymo, sveikatos rėmimo, sveikatinimo veiklos sutarčių sudarymo pagrindus, atsakomybės už sveikatinimo veiklos teisės normų pažeidimus pagrindus, gyventojų, sveikatinimo veiklos subjektų teises ir pareigas. 2 straipsnis. Sveikatos santykių teisinis reguliavimas Sveikatos santykius, atsirandančius saugant, stiprinant ir padedant atgauti asmens ir visuomenės sveikatą, taip pat santykius, susijusius su asmens teisių turėti kuo geresnę sveikatą įgyvendinimu, asmens ir visuomenės sveikatos interesų gynyba, reguliuoja šis įstatymas, kiti sveikatinimo veiklos įstatymai, taip pat šių įstatymų prasmei neprieštaraujantys valstybinės valdžios ir valdymo struktūrų bei įstaigų, vietos savivaldos, visuomeninių organizacijų, žmonių teisių ir kitų socialinių klausimų, aplinkos apsaugos, ekonomikos, krašto apsaugos ir vidaus tvarkos įstatymai, poįstatyminiai teisės aktai, sutartys ar susitarimai dėl sveikatinimo veiklos bei darbo sąlygų. 3 straipsnis. Sveikatos santykių teisinio reguliavimo ribos Tik Lietuvos Respublikos sveikatinimo veiklos įstatymai nustato: 1) sveikatos teisės veikimo sferą, uždavinius ir principus; 2) sveikatinimo veiklos rūšių ir sveikatinimo veiklos subjektų sistemą, pagrindinių sveikatinimo veiklos valdymo subjektų kompetenciją, sveikatinimo veiklos koordinavimo, sveikatos priežiūros valstybinių tarnybų ir valstybinių inspekcijų, asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų bei farmacinės veiklos subjektų teises ir pareigas asmens ir visuomenės sveikatos priežiūroje ar farmacinėje veikloje, jų steigimo, veiklos, jos nutraukimo teisinius pagrindus; 3) valstybinės higienos inspekcijos steigimo, veiklos, reorganizavimo teisinius pagrindus, valstybinės higieninės kontrolės sąlygas ir tvarką; 4) nacionalinės sveikatos sistemos išteklių struktūrą ir jų valdymo pagrindus; 5) sveikatinimo veiklos organizavimo, valdymo, sveikatos rėmimo bei finansavimo pagrindus; 6) sveikatinimo veiklos būtinąsias sąlygas ir jų kontrolės teisinius pagrindus; 7) gyventojų teises ir pareigas sveikatinimo veikloje, visuomenės dalyvavimo sveikatos reikalų tvarkyme teisinius pagrindus; 8) asmenų, turinčių aukštąjį ar specialųjį vidurinį medicinos ar kitos specialybės išsilavinimą, akreditavimo sveikatinimo veiklai bei farmacinei veiklai teisinius pagrindus, pagrindines profesines medicinos specialistų pareigas, teises, kvalifikacinių reikalavimų nustatymo, jų kvalifikacijos kėlimo bei jų praktikos ribojimo tvarką, sveikatos priežiūros reklamos ribojimo, civilinės atsakomybės už žalą pacientų sveikatai, padarytą vykdant asmens sveikatos priežiūrą, nustatymo teisinius pagrindus; 9) sveikatinimo veiklos sutarčių sudarymo tvarką ir jų esmines sąlygas; 10) pirminės sveikatinimo veiklos organizavimo, valdymo, jos sąlygų kontrolės teisinius pagrindus; 11) visuomenės sveikatos priežiūros sistemą, jos organizavimo, valdymo, higieninio reglamentavimo, užkrečiamųjų ligų epidemiologinės saugos, higieninės ir epidemiologinės kontrolės, higieninės ekspertizės teisinius pagrindus; 12) žmonių saugos darbe, darbo medicinos, vartotojų sveikatos saugos organizavimo ir valdymo teisinius pagrindus; 13) bendrus maisto produktų kokybės reikalavimus. Šių produktų gamybos, importo, prekybos, reklamos sąlygų, maisto produktų ir jų taros kokybės kontrolės, jos ženklinimo tvarką; 14) bendrus geriamojo vandens kokybės reikalavimus, vandens valymo, nukenksminimo, kokybės pagerinimo teisinius pagrindus; 15) narkotinių ir psichotropinių medžiagų, alkoholio produktų, tabako ir jo gaminių gamybos, prekybos, importo, eksporto, jų licencijavimo, vartojimo kontrolės tvarką, alkoholinių gėrimų, rūkalų vartojimo mažinimo sistemą, narkologinės priežiūros, alkoholinių gėrimų ir rūkalų reklamos draudimo tvarką; 16) nuodų, kitų toksinių ir radioaktyvių medžiagų gamybos, prekybos, importo, eksporto, transportavimo, naudojimo sąlygas, reikalavimus darbams su jonizuojančio spinduliavimo šaltiniais, radiacinio saugumo užtikrinimo sąlygas ir kontrolės tvarką; 17) užkrečiamųjų ligų profilaktikos sistemą, šių ligų kontrolės organizavimo ir valdymo teisinius pagrindus; 18) visuomenės sveikatos monitoringo, visuomenės sveikatos ekspertizės sąlygas, jų organizavimo bei valdymo teisinius pagrindus; 19) kūno kultūros ir sporto organizavimo, valdymo, dopingo ir lyties kontrolės teisinius pagrindus; 20) asmenų teises vykdant psichikos sveikatos priežiūrą, psichikos sveikatos priežiūros sąlygas, jos organizavimo bei valdymo, jos sąlygų kontrolės teisinius pagrindus; 21) invalidų medicininės ir socialinės reabilitacijos organizavimo teisinius pagrindus; 22) stomatologinės priežiūros, narkologinės priežiūros sąlygas, jos organizavimo bei valdymo teisinius pagrindus; 23) šeimos planavimo bei genetinio konsultavimo tvarką, kontracepcijos, dirbtinio apvaisinimo, vaisiaus saugos, nėštumo nutraukimo, sterilizavimo teisinius pagrindus; 24) biomedicininių tyrimų etikos reikalavimus, jų laikymosi kontrolės tvarką bei atsakomybę už biomedicininių tyrimų etikos reikalavimų pažeidimus; 25) žmogaus kraujo paėmimo donorystei, kraujo produktų gamybos, žmogaus kraujo ir jo produktų transfuzijos sąlygas bei tvarką; 26) organų ar audinių paėmimo transplantacijai, jų panaudojimo transplantacijai, medicinos mokslo tyrimams, diagnostikai, gydymui pagrindus, sąlygas bei tvarką; 27) asmens terminalinių būklių ir mirties fakto nustatymo kriterijus, asmens atsisakymo nuo dalies ar visų gyvybės pratęsimo paslaugų sąlygas, lavono patologoanatominio tyrimo (autopsijos) sąlygas ir tvarką; 28) farmacinių paslaugų teikimo, farmacinės veiklos organizavimo ir valdymo teisinius pagrindus; 29) leidimo platinti vaistus ir vaistines medžiagas Lietuvos Respublikoje išdavimo, jų kokybės kontrolės sąlygas ir tvarką; 30) sveikatos draudimo sistemą, privalomojo sveikatos draudimo lėšų surinkimo tvarką, savanoriškojo sveikatos draudimo teisinius pagrindus, apdraustųjų ir draudėjų teises ir pareigas, sveikatos draudimo įstaigų steigimo ir veiklos tvarką, šių įstaigų teises ir pareigas; 31) atsakomybės už sveikatinimo veiklos įstatymų reikalavimų pažeidimus pagrindus. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, ministerijos, valstybinės tarnybos ir valstybinės inspekcijos turi teisę priimti teisės aktus sveikatos santykių reguliavimo klausimais pagal savo kompetenciją, išskyrus tuos, kuriuos reguliuoja sveikatinimo veiklos įstatymai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ministerijų, valstybinių tarnybų ir valstybinių inspekcijų teisės aktų nuostatos, kurios pablogina sveikatinimo veiklos sąlygas palyginti su tomis, kurias nustato sveikatinimo veiklos įstatymai, negalioja. Įmonės, įstaigos, organizacijos pagal savo kompetenciją turi teisę priimti teisės aktus, nustatančius papildomas palyginti su įstatymais ir kitais teisės aktais ekonomines ir socialines paskatas piliečiams ugdyti savo sveikatą, ūkiniams subjektams – verstis sveikatai naudinga ūkine-komercine veiklą, papildomą paramą socialiai remtinoms gyventojų grupėms kompensuojant šių sveikatos priežiūros kaštus, papildomus reikalavimus visuomenės sveikatos priežiūros įgyvendinimui. Įmonių, įstaigų, organizacijų teisės aktų nuostatos, kurios pablogina sveikatinimo veiklos lygį palyginti su tuo, kurį nustato sveikatinimo veiklos įstatymai ir kiti teisės aktai, negalioja. 4 straipsnis. Sveikatinimo veikla Sveikatinimo veiklą sudaro: 1) asmens sveikatos priežiūra; 2) visuomenės sveikatos priežiūra; 3) farmacinė veikla; 4) tradicinė medicina, liaudies medicina bei nemedicininiai sveikatos atgavimo būdai. 5 straipsnis. Sveikatinimo veiklos tikslai Sveikatinimo veiklos tikslai yra: 1) mažinti atskirų visuomenės socialinių ir profesinių grupių atsilikimą nuo kitų visuomenės grupių pagal sveikatos būklės rodiklius, nepabloginant bendrojo gyventojų sveikatos lygio; 2) saugoti gyventojus nuo ligų, išvengiamos mirties ir invalidumo; 3) ilginti gyvenimo be ligų ir traumų laiką bei gerinti jo kokybę; 4) didinti gyvenimo ekonominį ir socialinį našumą. 6 straipsnis. Sveikatinimo veiklos reguliavimo principai Šio įstatymo 1 straipsnyje nurodytiems santykiams reguliuoti taikomi šie principai: 1) visapusiška asmens ir visuomenės sveikatos sauga; 2) asmens, visuomenės sveikatos bei valstybės interesų derinimas; 3) asmens teisių turėti kuo geresnę sveikatą lygybė nesvarbu, kokios jis būtų lyties, rasės, tautybės, pilietybės, socialinės padėties ir profesijos; 4) asmens laisvė pasirinkti kuo geresnės sveikatos sąlygas; 5) asmens sveikatos priežiūros priimtinumas, prieinamumas ir tinkamumas; 6) asmenų laisvė vienytis į visuomenines organizacijas, ginančias asmens ir visuomenės sveikatos interesus,ir valstybės parama šių organizacijų veiklos programoms; 7) visapusiškas, teisingas ir nepavėluotas visuomenės informavimas apie kuo geresnės sveikatos ugdymo sąlygas ir šių sąlygų reklama; 8) visuomeninių organizacijų dalyvavimas sveikatinimo veiklos valdyme tiek tiesiogiai, tiek per demokratiškai išrinktus savo atstovus; 9) valstybės parama asmenims saugant, atgaunant ir stiprinant jų sveikatą; 10) valstybės garantuojamas sveikatos priežiūros kaštų, kurie galėtų pabloginti gyvenimo kokybę, dalinis ar visiškas kompensavimas; 11) visų sveikatinimo veiklos subjektų vykdoma visapusiška pavojaus ir žalos asmens ir visuomenės sveikatai prevencija; 12) valstybės vykdomas sveikatai naudingų ūkinių pastangų ir iniciatyvos skatinimas. Jeigu šio įstatymo 1 straipsnyje nurodyti santykiai įstatymų nėra sureguliuoti ir jiems negalima pritaikyti teisės normų, reguliuojančių panašius santykius, nuostatų, tai sprendžiant kilusius ginčus taikomi šio straipsnio pirmoje dalyje išvardyti principai. II SKYRIUS LIETUVOS NACIONALINĖ SVEIKATOS SISTEMA 7 straipsnis. Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos sudarymo pagrindai Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos sudarymo pagrindai yra: 1) socialinio teisumo sveikatinimo veikloje užtikrinimas; 2) visų sveikatinimo veiklos išteklių integravimas į vieningą sistemą, jų planavimas ir naudojimas atsižvelgiant į nacionalinius sveikatinimo veiklos prioritetus; 3) asmens sveikatos priežiūros bei visuomenės sveikatos priežiūros integravimas į vieningą sistemą; 4) socialinės rinkos ekonomikos elementų sveikatinimo veikloje, nepažeidžiant nacionalinių sveikatinimo veiklos prioritetų, diegimas; 5) Lietuvos sveikatos programos, sveikatos sistemos reformos programų įgyvendinimo užtikrinimas; 6) sveikatinimo veiklos tarpžinybinio koordinavimo užtikrinimas; 7) visuomenės dalyvavimo sveikatinimo veiklos valdyme užtikrinimas. 8 straipsnis. Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos struktūra Lietuvos nacionalinę sveikatos sistemą (toliau šiame įstatyme – LNSS) sudaro: 1) LNSS vykdomieji subjektai; 2) LNSS valdymo subjektai. 3) LNSS ištekliai; 4) LNSS veikla ir teikiamos paslaugos bei patarnavimai; 9 straipsnis. LNSS vykdomieji subjektai LNSS vykdomieji subjektai yra: 1) valstybinės ir savivaldybių asmens ir (ar) visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos; 2) įmonės, akredituotos nustatytų rūšių sveikatinimo veiklai bei sudariusios šio įstatymo nustatytas sveikatinimo veiklos sutartis su LNSS veiklos, paslaugų ir patarnavimų užsakovais. 10 straipsnis. LNSS valdymo subjektai LNSS valdymo subjektai yra: 1) LNSS veiklos valstybinio valdymo subjektai; 2) vietos savivaldybės ir jų institucijos; 3) LNSS veiklos koordinavimo institucijos; 4) LNSS specialieji valdymo subjektai; 5) LNSS veiklos sąlygų kontrolės institucijos. LNSS valdymo subjektai pagal savo kompetenciją šio ir kitų įstatymų bei teisės aktų nustatyta tvarka prižiūri ir koordinuoja kitų sveikatinimo veiklos subjektų, nepriklausančių LNSS sistemai, sveikatinimo veiklą. 11 straipsnis. LNSS ištekliai LNSS ištekliai yra: 1) žemė, priklausanti viešosios nuosavybės teise valstybei ar savivaldybėms, skirta rekreaciniams poreikiams bei kurortų or – ganizavimui; 2) gamtos ištekliai (mineralinis vanduo, gydomasis purvas ir kt.), skirti LNSS vykdomai medicininei reabilitacijai laiduoti; 3) materialiniai ištekliai, skirti LNSS valdymui laiduoti; 4) LNSS vykdomųjų ir valdymo subjektų turtas; 5) valstybės ir savivaldybių finansiniai biudžeto ištekliai, skirti LNSS veiklai laiduoti; 6) privalomojo sveikatos draudimo lėšos; 7) bet koks kitas turtas, įstatymais priskiriamas LNSS veiklai laiduoti; 8) valstybinių ir savivaldybių asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų, valstybinių įmonių, akredituotų asmens ar visuomenės sveikatos priežiūrai, farmacinei veiklai, specialistai ir kiti darbuotojai; 9) asmens ir visuomenės sveikatos informacijos duomenų bankai. LNSS išteklius reglamentuoja šis ir kiti įstatymai bei teisės aktai. Į valstybines ar savivaldybių asmens ar visuomenės sveikatos priežiūros įstaigas negali būti nukreiptas turto išieškojimas. 12 straipsnis. LNSS veikla ir teikiamos paslaugos bei patarnavimai LNSS veiklai ir teikiamoms paslaugoms bei patarnavimams priskiriami: 1) asmens sveikatos priežiūra; 2) visuomenės sveikatos priežiūra; 3) farmacinė veikla; 4) šio įstatymo I dalies IV skyriuje numatytos mokamos paslaugos bei patarnavimai. 13 straipsnis. LNSS veiklos organizavimo lygiai LNSS veiklos organizavimo lygiai yra: 1) pirminis (toliau šiame įstatyme pirminė sveikatinimo veikla); 2) antrinis (toliau šiame įstatyme – antrinė sveikatinimo veikla); 3) tretinis (toliau šiame įstatyme – tretinė sveikatinimo veikla). Pirminė sveikatinimo veikla apima savivaldybių teritorijos administracinius vienetus. Ją vykdo savivaldybėms pavaldūs LNSS subjektai. Šį darbą sutartiniais pagrindais pagal savo kompetenciją gali atlikti ir kiti LNSS veiklos organizavimo lygiams priklausantys LNSS vykdomieji subjektai. Antrinė sveikatinimo veikla apima aukštesniuosius administracinius vienetus. Ją vykdo aukštesniųjų administracinių vienetų LNSS subjektai. Šį darbą sutartiniais pagrindais pagal savo kompetenciją gali atlikti ir tretinio LNSS veiklos organizavimo lygio LNSS vykdomieji subjektai. Tretinę sveikatinimo veiklą pagal savo kompetenciją vykdo universitetinės, akademinės klinikos bei kiti medicinos pagalbos centrai, teikiantys specializuotą bei labai specializuotą medicinos pagalbą asmenims neatsižvelgiant į jų gyvenamąją vietą. Šie LNSS vykdomieji subjektai sutartiniais pagrindais pagal savo kompetenciją gali vykdyti pirminę ir antrinę sveikatinimo veiklą. Pirminės sveikatinimo veiklos įgyvendinimo tvarką ir sąlygas nustato įstatymai ir kiti teisės aktai. Pirminės, antrinės ir tretinės sveikatinimo veiklos rūšių bei jas įgyvendinančių LNSS vykdomųjų sveikatinimo veiklos subjektų nomenklatūrą, jų kompetenciją, antrinės ir tretinės sveikatinimo veiklos įgyvendinimo tvarką ir sąlygas nustato įstatymai ir kiti teisės aktai. 14 straipsnis. LNSS vykdomųjų subjektų sveikatinimo veiklos išimtinės teisės Tik LNSS vykdomieji subjektai turi teisę atlikti ir vykdyti: 1) valstybės ar savivaldybių remiamą (nemokamą) asmens sveikatos priežiūrą; 2) medicininę ir socialinę ekspertizę, teisės medicinos ekspertizę, teisės psichiatrijos ir teisės narkologijos ekspertizę bei patologoanatominę ekspertizę; 3) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto sąrašo visuomenės sveikatos priežiūros priemones; 4) valstybinį visuomenės sveikatos monitoringą ir valstybinę visuomenės sveikatos ekspertizę. 15 straipsnis. LNSS veiklos ir teikiamų paslaugų bei patarnavimų užsakovai LNSS veiklos ir teikiamų paslaugų bei patarnavimų pagrindiniai užsakovai yra Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įstaigos, vietos savivaldybės, Valstybinė ir teritorinės ligonių kasos, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys. LNSS veiklos ir teikiamų paslaugų bei patarnavimų užsakymų, kuriuos gali nustatyti atitinkami LNSS veiklos užsakovai, ribas reglamentuoja įstatymai, kiti teisės aktai. III SKYRIUS SVEIKATINIMO VEIKLOS LYGIAI I SKIRSNIS PRIVALOMASIS SVEIKATINIMO VEIKLOS LYGIS 16 straipsnis. Privalomojo sveikatinimo veiklos lygio rodikliai Privalomasis sveikatinimo veiklos lygis nustato valstybės ar savivaldybių remiamus sveikatinimo veiklos mastus, sveikatinimo veiklos būtinąsias sąlygas, priemonių ir institucijų, būtinų išsaugoti ar palaikyti jau pasiektą gyventojų sveikatos lygį, nomenklatūrą. Privalomąjį sveikatinimo veiklos lygį apibrėžia: 1) Sveikatos ministerijos patvirtinti ligų diagnostikos būtinųjų priemonių sąrašai; 2) Sveikatos ministerijos patvirtintas būtinasis vaistų ir kitų medicininės paskirties gaminių asortimentas; 3) valstybės ir savivaldybių remiamos (nemokamos) asmens sveikatos priežiūros priemonių nomenklatūra; 4) valstybinių asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų ir tarnybų, vaistinių nomenklatūra pagal jų pobūdį; 5) būtinųjų visuomenės sveikatos priežiūros priemonių nomenklatūra; 6) nustatytos asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros būtinosios sąlygos; 7) privalomosios valstybinės ir savivaldybių sveikatos programos; 8) šio įstatymo nustatytas bazinis sveikatinimo veiklos, kurią vykdo Lietuvos nacionalinė sveikatos sistema, finansavimo iš valstybės, savivaldybių biudžetų bei privalomojo sveikatos draudimo lėšų, dydis. Privalomasis sveikatinimo veiklos lygis nustatomas atsižvelgiant į gyventojų demografinius, sveikatos ir aplinkos kokybės rodiklius bei jų kitimo tendencijas. Privalomojo sveikatinimo veiklos lygį, išskyrus šio straipsnio antrosios dalies 1,2 punktuose nurodytus bei asmens sveikatos priežiūros priimtinumo ir tinkamumo rodiklius, nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė pagal bendrą Sveikatos ministerijos ir Nacionalinės sveikatos tarybos teikimą. 17 straipsnis.       Valstybės ir savivaldybių remiamos (nemokamos) asmens sveikatos priežiūros struktūra Valstybės ir savivaldybių remiama (nemokama) asmens sveikatos priežiūra apima: 1) prevencinę medicinos pagalbą; 2) atstatomąją medicinos pagalbą; 3) medicininę reabilitaciją; 4) slaugą; 5) socialines paslaugas ir socialinę globą medicinos pagalboje; 6) paslaugas, šio įstatymo nustatyta tvarka priskiriamas medicinos pagalbai. 18 straipsnis. Valstybės remiama (nemokama) asmens sveikatos priežiūra Valstybės remiamai (nemokamai) asmens sveikatos priežiūrai priskiriama: 1) būtinoji medicinos pagalba antriniame ir tretiniame sveikatinimo veiklos lygiuose; 2) karių, kariūnų ir teisėtvarkos bei teisėsaugos pareigūnų, savanorių asmens sveikatos priežiūra; 3) asmenų, sulaikytų policijos, esančių kardomojo kalinimo vietose, nuteistųjų asmens sveikatos priežiūra (išskyrus medicininę reabilitaciją sanatorinio bei kurortinio tipo įstaigose); 4) asmenų, nukentėjusių dėl teisės pažeidimų, jeigu jie teisės aktų nustatyta tvarka yra liudytojai baudžiamosiose bylose, asmens sveikatos priežiūra; 5) asmens sveikatos priežiūra pagal įstatymo nustatytą valstybės tarnautojų kategorijų sąrašą; 6) asmenų, sergančių be pertraukos ilgiau kaip 4 mėnesius, asmens sveikatos priežiūra; 7) dantų, galūnių, sąnarių, kitų organų protezavimas asmenims, sergantiems ligomis, kurių sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė; 8) asmens sveikatos priežiūra asmenų, susirgusių tuberkulioze, lytiniu keliu plintančiomis ligomis, AIDS, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto sąrašo infekcinėmis bei endokrininėmis ligomis, taip pat psichikos ligomis, onkologinėmis ligomis, priklausomybės nuo alkoholio sindromu, narkomanijomis, toksikomanijomis; 9) kraujo donorystė, hemodializė, organų ir audinių transplantavimas. Valstybės remiamos asmens sveikatos priežiūros mastus (asmens sveikatos priežiūros rūšis bei jų priemonių nomenklatūrą), išskyrus šio straipsnio pirmosios dalies 5 punkte nurodytą atvejį, nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė pagal bendrą Sveikatos ministerijos ir Nacionalinės sveikatos tarybos teikimą. 19 straipsnis. Savivaldybių remiama (nemokama) asmens sveikatos priežiūra Savivaldybių remiamai (nemokamai) asmens sveikatos priežiūrai priskiriama: 1) pirminio sveikatinimo veiklos lygio būtinoji medicinos pagalba; 2) nėščiųjų asmens sveikatos priežiūra; 3) motinų asmens sveikatos priežiūra iki vaikui sukaks vieneri metai; 4) bedarbių nedarbingų šeimos narių asmens sveikatos priežiūra; 5) asmenų iki 16 metų asmens sveikatos priežiūra; 6) asmenų, kurių pajamos yra mažesnės negu valstybės remiamų pajamų lygis, našlaičių iki 18 metų asmens sveikatos priežiūra; 7) I grupės invalidų asmens sveikatos priežiūra; 8) nustatytų kategorijų asmenų dantų protezavimas. Savivaldybės remiamos asmens sveikatos priežiūros mastus (asmens sveikatos priežiūros rūšis bei jų priemonių nomenklatūrą) nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė pagal bendrą Sveikatos ministerijos ir Nacionalinės sveikatos tarybos teikimą. Savivaldybės turi teisę esant galimybei pagal bendrą miesto, rajono savivaldybės gydytojo ir bendruomenės sveikatos tarybos teikimą nustatyti papildomus, palyginti su tais, kuriuos nustatė Lietuvos Respublikos Vyriausybė, savivaldybių remiamos asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros mastus. 20 straipsnis. Sveikatinimo veiklos būtinosios sąlygos Sveikatinimo veiklos Lietuvos Respublikoje būtinosios sąlygos yra: 1) akreditavimas asmens, visuomenės sveikatos priežiūros ar farmacijos veiklai; 2) asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros prieinamumas, priimtinumas ir tinkamumas. Sveikatinimo veikla apima tik Lietuvos valstybės teritoriją, jeigu ko kita nenustato Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys. Akreditavimo asmens, visuomenės sveikatos priežiūrai ar farmacijos veiklai tvarką ir sąlygas nustato šis įstatymas ir kiti teisės aktai. Asmens sveikatos priežiūros prieinamumo rodiklius nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė pagal bendrą Sveikatos ministerijos ir Nacionalinės sveikatos tarybos teikimą. Asmens sveikatos priežiūros priimtinumo reikalavimus nustato įstatymai ir kiti teisės aktai. Asmens sveikatos priežiūros tinkamumo reikalavimus bei normas reglamentuoja standartizacijos norminiai dokumentai, kuriuos rengia universitetinės, akademinės klinikos ir centrai. Visuomenės sveikatos priežiūros tinkamumo reikalavimus reglamentuojančius standartizacijos norminius dokumentus pagal savo kompetenciją rengia Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos sveikatos ministerijos, sveikatinimo veiklos sąlygų kontrolės institucijos prie kitų Vyriausybės įstaigų. Šiuos norminius dokumentus pagal savo kompetenciją tvirtina Sveikatos ministerija ar Lietuvos standartizacijos tarnyba prie Ekonomikos ministerijos. Sveikatinimo veiklos būtinąsias sąlygas turi užtikrinti visi sveikatinimo veiklos subjektai. Sveikatinimo veiklos subjektai, neužtikrinantys nustatytų sveikatinimo veiklos būtinųjų sąlygų, atsako pagal įstatymus. II SKIRSNIS SUTARTINIS SVEIKATINIMO VEIKLOS LYGIS 21 straipsnis. Sutartinio sveikatinimo veiklos lygio nustatymo sąlygos Sutartiniam sveikatinimo veiklos lygiui priskiriama privalomajam sveikatinimo veiklos lygiui nepriklausanti sveikatinimo veikla. Sutartinio sveikatinimo veiklos lygio mastai ir sąlygos yra nustatomi šio įstatymo numatytomis sveikatinimo veiklos sutartimis. Šiose sutartyse šalių nustatyti sutartinio sveikatinimo veiklos lygio mastai ir sąlygos neturi pabloginti privalomojo sveikatinimo veiklos lygio. 22 straipsnis. Sveikatinimo veiklos sutartis ir jos sudarymo tvarka Sveikatinimo veiklos sutartis – tai sveikatinimo veiklos subjekto ar subjektų (sveikatinimo veiklos sutarties vykdytojo ar vykdytojų), turinčių teisę verstis sveikatinimo veikla ar ją vykdyti, ir sveikatinimo veiklos užsakovo ar užsakovų susitarimas, kuriuo sveikatinimo veiklos subjektas (subjektai) įsipareigoja vykdyti tam tikro masto ir rūšių sveikatinimo veiklą, teikti šios srities paslaugas ir patarnavimus, o sveikatinimo veiklos užsakovas (užsakovai) įsipareigoja mokėti už atliktą darbą ir suteiktas paslaugas ir patarnavimus. 23 straipsnis. Sveikatinimo veiklos sutarčių šalys Sveikatinimo veiklos sutarčių šalimis gali būti Vyriausybės įstaigos, vietos savivaldybių valdymo organai, sveikatos draudimo įstaigos, įmonės, įstaigos, organizacijos, fiziniai ir juridiniai asmenys iš vienos pusės, juridiniai asmenys, įmonės, neturinčios juridinio asmens statuso, akredituoti sveikatinimo veiklai – iš kitos pusės. 24 straipsnis. Sveikatinimo veiklos sutarties sudarymas Sveikatinimo veiklos sutartis paprastai turi būti sudaroma raštu. Ji laikoma sudaryta, jei sutarties šalys susitaria dėl esminių sveikatinimo veiklos sutarties sąlygų. 25 straipsnis. Sveikatinimo veiklos sutarties struktūra, turinys ir jos galiojimas Sveikatinimo veiklos sutarčių šalys nustato sutarčių struktūrą, skyrius bei priedus. Sveikatinimo veiklos sutarties turinys yra jos šalių sulygtos sutarties sąlygos, apibrėžiančios šalių teises ir pareigas, jų vykdymo tvarką ir šalių atsakomybę, šio įstatymo nustatytos esminės sveikatinimo veiklos sutarčių sąlygos. Sutarties šalys negali nustatyti sutartyje tokių sveikatinimo veiklos sąlygų, kurios pablogintų sveikatinimo veiklos sąlygas palyginti su tomis, kurios nustatytos šio įstatymo, kitų įstatymų bei teisės aktų. Kilus ginčui dėl sveikatinimo veiklos sutarties sąlygų taikymo, jį sprendžia teismas. Sveikatinimo veiklos sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo. Sutarties galiojimo terminai nustatomi šalių susitarimu. 26 straipsnis. Esminės sveikatinimo veiklos sutarties sąlygos Kiekvienoje sveikatinimo veiklos sutartyje jos šalys privalo sulygti dėl esminių sąlygų: 1) sveikatinimo veiklos rūšių, šios veiklos masto ir įgyvendinimo terminų; 2) sveikatinimo veiklos įkainių ir šalių sutarto sveikatinimo veiklos masto finansavimo bei paprastųjų, nepaprastųjų, papildomųjų išlaidų kompensavimo tvarkos; 3) ligonių, vaistų ir vaistinių medžiagų transportavimo išlaidų kompensavimo tvarkos; 4) užsiėmimo privačia sveikatinimo veikla rezervuojamos laiko dalies; 5) sveikatinimo veiklos sutarties pakeitimo, papildymo ir nutraukimo tvarkos; 6) sutarčių šalių nustatytos papildomos, palyginti su šiuo įstatymu, materialinės atsakomybės už sutarčių įsipareigojimų netinkamą vykdymą ir jų vienašališką nutraukimą; 7) sutarčių įsipareigojimų vykdymo ir jų kontrolės tvarkos bei terminų. Šio straipsnio pirmosios dalies 4 punktas taikomas tik privatiems sveikatinimo veiklos subjektams, sudariusiems sutartį su LNSS užsakovais dėl privalomojo sveikatinimo veiklos lygio darbų atlikimo. 27 straipsnis. Sveikatinimo veiklos sutarčių vykdymo kontrolė Sveikatinimo veiklos sutarties įsipareigojimų kontrolę vykdo sutartį sudariusios šalys. Sveikatinimo veiklos sutarties šalių atstovų atsiskaitymo už sutarties įsipareigojimų vykdymą tvarka ir terminai nustatomi sutartyje. 28 straipsnis.       Atsakomybė už sveikatinimo veiklos sutarčių nevykdymą ar jos vienašališką nutraukimą Už sveikatinimo veiklos sutarčių vykdymą atsakingos abi jas sudariusios šalys. Sveikatinimo veiklos sutarties vienašališko nutraukimo pagrindus nustato Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Jei sveikatinimo veiklos sutarties įsipareigojimai neįvykdomi ar ji vienašališkai nutraukiama dėl sveikatinimo veiklos subjekto (sveikatinimo veiklos sutarties vykdytojo) kaltės, sveikatinimo veiklos užsakovo patirti nuostoliai kompensuojami iš sveikatinimo veiklos subjekto (sveikatinimo veiklos sutarties vykdytojo) lėšų. Jeigu sveikatinimo veiklos sutarties įsipareigojimai neįvykdomi ar ji vienašališkai nutraukiama dėl sveikatinimo veiklos užsakovo kaltės, sveikatinimo veiklos subjekto (sveikatinimo veiklos sutarties vykdytojo) patirti nuostoliai kompensuojami iš sveikatinimo veiklos užsakovo lėšų. IV SKYRIUS VALSTYBINIŲ IR SAVIVALDYBIŲ ASMENS IR VISUOMENĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ, FARMACINĖS VEIKLOS SUBJEKTŲ TEIKIAMOS MOKAMOS PASLAUGOS IR PATARNAVIMAI SVEIKATINIMO VEIKLOJE 29 straipsnis. Mokamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos ir patarnavimai Mokamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos ir patarnavimai yra: 1) asmens sveikatos priežiūros priemonės, įtrauktos į Sveikatos ministerijos ir Nacionalinės sveikatos tarybos sudarytą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą sąrašą; 2) Sveikatos ministerijos nustatyto sąrašo paslaugos (patalynė, ligoninės rūbai, telefonas, televizorius ir kt.), teikiamos stacionarinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose; 3) asmenų siuntimas nustatyta tvarka į užsienio šalių sveikatos priežiūros įstaigas; 4) analogiškų pagal savo veikimo efektyvumą, tačiau brangesnių vaistų teikimas stacionarinėse medicinos pagalbos įstaigose; 5) Sveikatos ministerijos nustatyto sąrašo paslaugos, teikiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigose ligoniui mirus. Mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir patarnavimų teikimo tvarką, tarifus, mokėjimo ir jo lengvatų taikymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vadovaudamasi šiuo įstatymu, Valstybinio socialinio draudimo įstatymu ir kitais įstatymais. 30 straipsnis. Mokamos farmacinės veiklos paslaugos ir patarnavimai Mokamos farmacinės veiklos paslaugos ir patarnavimai yra: 1) vaistų registravimas; 2) vaistų kokybės tyrimas juridinių ir fizinių asmenų užsakymu; 3) vaistų, išskyrus nustatyto sąrašo narkotinio ir psichotropinio veikimo vaistus, realizavimas vaistinėse gyventojams be recepto; 4) užsakymų ekstemporalių, išskyrus nustatyto sąrašo narkotinio ir psichotropinio veikimo vaistus, vaistų gamybai priėmimas telefonu iš medicinos pagalbos įstaigų ir fizinių asmenų, akredituotų asmens sveikatos priežiūrai; 5) vaistų pristatymas jų užsakovui; 6) kiti patarnavimai. Mokamų farmacinės veiklos paslaugų ir patarnavimų teikimo tvarką, tarifus, mokėjimo ir jo lengvatų taikymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vadovaudamasi šiuo įstatymu ir kitais teisės aktais. 31 straipsnis. Mokamos visuomenės sveikatos priežiūros paslaugos ir patarnavimai Mokamos visuomenės sveikatos priežiūros paslaugos ir patarnavimai yra: 1) Lietuvos Respublikos sveikatos ministerijos nustatytų profesijų, darbų ir gamybų šakų ar barų darbuotojų sveikatos mokymas; 2) visuomenės sveikatos monitoringas, visuomenės sveikatos ekspertizė, atliekami suinteresuotų juridinių ir fizinių asmenų užsakymu; 3) suaugusiųjų profilaktiniai skiepijimai, išskyrus skiepijimus, atliekamus pavojingų infekcijų židiniuose bei gydymo tikslams; 4) patalpų ir teritorijų dezinfekcija, dezinsekcija, deratizacija, išskyrus darbus, atliekamus ypatingai pavojingų ir pavojingų infekcijų židiniuose; 5) standartizacijos norminių dokumentų ir kitų spaudinių visuomenės sveikatos priežiūros klausimais leidyba ir platinimas; 6) sveikatos programų kūrimas suinteresuotų juridinių ir fizinių asmenų užsakymu; 7) kitos visuomenės sveikatos priežiūros paslaugos ir patarnavimai. Mokamų visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų ir patarnavimų teikimo tvarką, tarifus, mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vadovaudamasi šiuo įstatymu ir kitais teisės aktais. II DALIS SVEIKATINIMO VEIKLA I SKYRIUS UŽSIĖMIMAS SVEIKATINIMO VEIKLA 32 straipsnis. Teisė užsiimti sveikatinimo veikla Lietuvos Respublikoje Asmens ar visuomenės sveikatos priežiūra užsiimti arba jos priemones skirti turi teisę asmenys, įgiję išsilavinimą ir specialų pasiruošimą šiuos specialistus rengiančiose įstaigose, kurioms Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra pripažinusi teisę išduoti dokumentus, patvirtinančius atitinkamą asmens sveikatos ar visuomenės sveikatos priežiūros specialisto kvalifikaciją, šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka akredituoti asmens ar visuomenės sveikatos priežiūrai ir turintys licenciją užsiimti šių rūšių veikla Lietuvos Respublikoje. Asmenų akreditavimo kitų rūšių sveikatinimo veiklai sąlygas ir tvarką nustato šis ir kiti įstatymai. Asmens ar visuomenės sveikatos priežiūros paslaugos Sveikatos ministerijos nustatyta tvarka gali būti teikiamos ir užsienio šalių asmens ar visuomenės sveikatos priežiūros specialistų tik labdaros ar specialistų mokymo tikslams, jeigu ko kita nenustato Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys. Valstybinių ar savivaldybių asmens ar visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų specialistai, gavę nustatyta tvarka licenciją privačiai praktikai, turi teisę praktikuoti privačiai tik už šių įstaigų ribų. Asmenų, įgijusių asmens ar visuomenės sveikatos priežiūros išsilavinimą, tačiau neturinčių specialaus pasiruošimo, kvalifikaciją bei jos pripažinimo tvarką nustato Sveikatos ministerija. Teisė užsiimti sveikatinimo veikla gali būti atimta tik įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka. 33 straipsnis.       Asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistų profesinės pareigos, teisės, jų profesinis tobulinimasis ir atsakomybė Pagrindines profesines asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistų pareigas, teises, Hipokrato priesaikos turinį ir jos priėmimo sąlygas bei tvarką, jų praktikos ribojimo tvarką, atsakomybę už žalą sveikatai, padarytą vykdant sveikatos priežiūrą, nustato įstatymai ir kiti teisės aktai. 34 straipsnis.       Sveikatos priežiūros specialistų pareiga saugoti asmens sveikatos (medicininę) paslaptį Asmens ar visuomenės sveikatos priežiūros specialistams draudžiama pažeisti asmens sveikatos informacijos, kurią jie sužinojo eidami profesines pareigas, konfidencialumą. Medicinos etikos reikalavimus asmens sveikatos informacijos konfidencialumui saugoti nustato Sveikatos ministerija. 35 straipsnis.       Asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistų pareiga informuoti apie užkrečiamųjų ligų atvejus Asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistai, įtarę ar nustatę asmenis sergant Sveikatos ministerijos nustatyto sąrašo infekcinėmis ligomis ar esant šių ligų sukėlėjų nešiotojais, privalo nustatyta tvarka informuoti apie tai Valstybinę visuomenės sveikatos priežiūros tarnybą. Informacijos apie infekcines ligas teikimo tvarką nustato Sveikatos ministerija. Jeigu asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų specialistai, išaiškinę ar įtarę asmenis sergant Sveikatos ministerijos nustatyto sąrašo infekcinėmis ligomis ar esant šių ligų nešiotojais, nustatytu laiku ir tvarka neinformuoja Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos apie šiuos asmenis, tai jiems taikoma įstatymų nustatyta atsakomybė. II SKYRIUS ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪRA I SKIRSNIS PREVENCINĖ MEDICINOS PAGALBA 36 straipsnis. Informacinės paslaugos ligų profilaktikos klausimais Informacines paslaugas ligų profilaktikos klausimais privalo teikti visi asmens sveikatos priežiūros subjektai. Šių paslaugų teikimo sąlygas ir tvarką nustato Sveikatos ministerija. 37 straipsnis. Atrankiniai asmenų sveikatos patikrinimai Atrankiniai asmenų sveikatos tyrimai atliekami Sveikatos ministerijos sprendimu ir jos nustatyta tvarka. Respondentų visumą, kuriems atliekami atrankiniai sveikatos patikrinimai, ir statistinės informacijos surinkimo, kaupimo ir apdorojimo būdus nustato sveikatos informacinės tarnybos. 38 straipsnis. Užkrečiamųjų ligų imunoprofilaktika ir chemioprofilaktika Asmens sveikatos priežiūros subjektų, kurie privalo vykdyti užkrečiamųjų ligų imunoprofilaktiką bei chemioprofilaktiką, nomenklatūrą ir šių ligų imunoprofilaktikos bei chemioprofilaktikos turinį, sąlygas bei tvarką nustato Sveikatos ministerija. Užkrečiamųjų ligų imunoprofilaktikos ar chemioprofilaktikos priemones priverstinai taikyti asmenims galima tik įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka, jeigu kyla reali grėsmė, kad jie gali susirgti ypatingai pavojingomis ar pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis. Medicinos specialistai, pažeidę šio straipsnio reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka. 39 straipsnis. Profilaktiniai patikrinimai Nustatytų profesijų darbuotojai bei asmenys, dirbantys nustatytuose darbuose ir gamybos šakose bei baruose, prieš užsiimdami profesine veikla ir jos metu privalo pasitikrinti sveikatą. Šių profesijų, darbų ir gamybų šakų bei barų sąrašą bei asmenų sveikatos tikrinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Privalomai tikrinama Sveikatos ministerijos nustatytų profesijų, darbų ir gamybos šakų ar barų darbuotojų, asmenų, bendravusių su ligoniais, susirgusiais Sveikatos ministerijos nustatyto sąrašo infekcinėmis ligomis, sveikata. Medicinos pagalbos įstaigos privalo per nustatytą laiką tikrinti sveikatą: 1) nėščiųjų, vaikų iki 16 metų; 2) motinų, iki vaikui sukaks vieneri metai; 3) asmenų, bendravusių su ligoniais, susirgusiais Sveikatos ministerijos nustatyto sąrašo užkrečiamosiomis ligomis. Nustatytų profesijų, gamybos šakų bei barų darbuotojai, kiti asmenys, bendravę su ligoniais, susirgusiais Sveikatos ministerijos nustatyto sąrašo užkrečiamosiomis ligomis, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis turi būti izoliuojami ir per nustatytą laiką stebima jų sveikatos būklė. Šiems asmenims, jų artimiesiems ar jų atstovams nesutikus su gydytojo sprendimu dėl izoliacijos ir sveikatos būklės stebėjimo, tie asmenys įstatymų nustatyta tvarka turi būti priverstinai izoliuojami ir priverstinai stebima jų sveikatos būklė. Policija sveikatos priežiūros įstaigų teikimu privalo padėti tokius asmenis priverstinai izoliuoti. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų profesijų, darbuose ir gamybos šakose ar baruose dirbantys darbuotojai, taip pat Sveikatos ministerijos nustatytų profesijų, darbų ir gamybos šakų ar barų dirbantieji, bendravę su ligoniais, susirgusiais Sveikatos ministerijos nustatyto sąrašo infekcinėmis ligomis, atsisakę nustatytu laiku pasitikrinti sveikatą, atsako įstatymų nustatyta tvarka. II SKIRSNIS ATSTATOMOJI MEDICINOS PAGALBA 40 straipsnis. Būtinoji medicinos pagalba Būtinajai medicinos pagalbai priskiriama: 1) pirmoji medicinos pagalba; 2) institucinė (nestacionarinė ar stacionarinė) skubi medicinos pagalba. Asmenims, kuriems dėl nelaimingo atsitikimo, avarijų, ekologinių ir gaivalinių nelaimių arba dėl ūmaus susirgimo gelbstint gyvybę yra būtina medicinos pagalba, pirmąją medicinos pagalbą privalo neatidėliotinai suteikti medicinos ar farmacijos specialistai, buvę kartu su nukentėjusiais ar ligoniais nelaimingų atsitikimų ar ūmaus gyvybei pavojingo susirgimo vietose. Nestacionarinę skubią medicinos pagalbą nukentėjusiems ar staigiai susirgusiems privalo teikti: 1) skubios medicinos pagalbos mobilios tarnybos; 2) nukentėjusiam ar ūmiai susirgusiam – artimiausia asmens sveikatos priežiūros įstaiga. Stacionarinę skubią medicinos pagalbą teikia stacionarinės specializuotos medicinos pagalbos įstaigos ar medicinos pagalbos įstaigų specializuoti skyriai šiai pagalbai teikti. Jeigu asmens gyvybei gresia realus pavojus, stacionarinė skubi medicinos pagalba gali būti suteikta ir be to asmens sutikimo, ne mažiau kaip dviejų gydytojų konsiliumui nutarus, informavus ligonį, jo šeimos narius ar jo atstovą, o jeigu nukentėjęs ar ūmiai susirgęs yra nepilnametis, – jo tėvus, globėjus apie suteiktą medicinos pagalbą. Būtinosios medicinos pagalbos turinį, jos teikimo pagrindus, sąlygas ir tvarką, asmens sveikatos priežiūros įstaigų, medicinos ir farmacijos specialistų kompetenciją būtinosios medicinos pagalbos teikimo klausimais nustato Sveikatos ministerija. Skubios medicinos pagalbos mobilių tarnybų struktūrą, steigimo ir finansavimo tvarką, kompetenciją nustato Sveikatos ministerija, neviršydama skirtų lėšų. Asmenims, kurie šio įstatymo ir kitų teisės aktų yra įpareigoti teikti būtinąją medicinos pagalbą, savo neveikimu ar veikimu padidinusiems nukentėjusių ar staigiai susirgusių asmenų sveikatos pakenkimą, taikoma įstatymų nustatyta drausminė, materialinė, administracinė ir baudžiamoji atsakomybė. 41 straipsnis. Diagnostikos ir gydymo priemonių taikymas Ligų diagnostikos priemonių, taikomų Lietuvos Respublikos medicinos pagalbos įstaigose, mastai turi būti ne mažesni už tuos, kurie yra nustatyti ligų diagnostikos būtinųjų priemonių sąrašuose. Medicinos pagalbos specialistai turi teisę pasirinkti šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka aprobuotas gydymo technologijas. Gydymo technologijų taikymo tvarką nustato sveikatos priežiūros standartizacijos norminiai dokumentai. Vaistai yra priskiriami diagnostikos bei gydymo priemonėms, jeigu: 1) juos skiria gydytojas ar kitas asmuo, turintis teisę juos skirti; 2) jie yra nustatyta tvarka įregistruoti Lietuvos Respublikoje. Medicinos specialistas gali panaudoti naujus, moksliškai pagrįstus, bet dar neįregistruotus nustatyta tvarka vaistus, profilaktikos, diagnostikos ir gydymo metodus, medicininę aparatūrą ir instrumentus tik stengdamasis ligonį išgydyti, išgelbėti ar pratęsti jo gyvybę. Šiuo atveju jis privalo gauti ligonio, o jeigu ligonis nesąmoningos būsenos arba nepilnametis – jo tėvų, artimųjų, globėjų ar jo atstovo, taip pat medicinos pagalbos įstaigos medicinos etikos komisijos sutikimą dėl tokių asmens sveikatos priežiūros technologijų naudojimo. Toks sutikimas turi būti patvirtintas raštiškai. Kai ligonis yra nesąmoningos būsenos ir kai nėra jokių žinių apie jo artimuosius, tėvus, globėjus ar jo atstovą, šios technologijos gali būti taikomos tik raštiškai pritarus ne mažiau kaip dviejų atitinkamos specialybės gydytojų konsiliumui bei medicinos pagalbos įstaigos medicinos etikos komisijai. Priverstinės hospitalizacijos, priverstinės diagnostikos bei priverstinio gydymo priemonių taikymas asmenims galimi tik įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka, esant realiai grėsmei, kad šie asmenys veiksmais ar dėl savo sveikatos būklės gali padaryti esminę žalą savo sveikatai, gyvybei arba aplinkinių asmenų sveikatai, gyvybei. Medicinos specialistai, pažeidę šiuos reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka. 42 straipsnis. Žmogaus kraujo ir jo produktų transfuzija Žmogaus kraujas transfuzijai ar kraujo produktų gamybai gali būti paimtas iš donoro tik šio laisva valia ir sutikimu. Žmogaus kraują ir jo produktus pagal sudarytas su užsienio šalių juridiniais asmenimis sutartis įvežti į Lietuvos Respubliką donorystės tikslui ir išvežti iš jos turi teisę tik akredituoti šiai veiklai asmens sveikatos priežiūros subjektai. Žmogaus kraujo ir jo produktų įvežimo į Lietuvos Respubliką ir išvežimo iš jos sąlygas bei tvarką, Lietuvos Respublikos bei užsienio šalių piliečiams leidžiamo įvežti į Lietuvos Respubliką donorų kraujo ar jo produktų kiekį, skirtą asmeniškai naudoti gydymui, žmonių kraujo ir jo kraujo produktų, naudojamų transfuzijai, tyrimo dėl jo nekenksmingumo sveikatai, sąlygas ir tvarką nustato Sveikatos ministerija. Žmogaus kraujo paėmimo donorystės tikslui, kraujo produktų gamybos, žmogaus kraujo ir jo produktų transfuzijos, organų ar audinių, paimamų iš jo kūno, panaudojimo transplantacijai, medicinos mokslo tyrimams, diagnostikai, gydymui sąlygas bei tvarką, kraujo, audinių ir (ar) organų donorų teises nustato įstatymai. Asmenys, pažeidę šio straipsnio reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka. 43 straipsnis. Žmogaus kūno audinių ir organų transplantacija Žmogaus kūno audiniai ir (ar) organai negali būti komercinių sandorių objektais ir turi būti naudojami tik transplantavimui ar biomedicininių tyrimų tikslams. Žmogaus kūno audinių ir (ar) organų pardavimas ar pirkimas, tokios veiklos reklama užtraukia įstatymų nustatytą atsakomybę. Žmogaus kūno audinių ar organų, paimamų iš jo kūno, panaudojimo transplantavimui, medicinos mokslo tyrimams, diagnostikai, gydymui sąlygas bei tvarką, audinių ir (ar) organų donorų teises nustato įstatymai. III SKIRSNIS MEDICININĖ REABILITACIJA, SLAUGA, SOCIALINĖS PASLAUGOS IR SOCIALINĖ GLOBA BEI PATARNAVIMAI, PRISKIRIAMI ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪRAI 44 straipsnis. Medicininė reabilitacija Ligonių medicininės reabilitacijos medicinos pagalbos ir slaugos įstaigose, pacientų atrankos ir jų siuntimo į reabilitacines ligonines ir sanatorijas sąlygas ir tvarką nustato Sveikatos ministerija. Invalidų medicininės reabilitacijos organizavimo pagrindus nustato Invalidų socialinės integracijos įstatymas. Invalidų medicininės reabilitacijos sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Vietovių, tinkančių medicininės (ir socialinės) reabilitacijos organizavimui, pripažinimo kurortais tvarką ir jų organizavimo sąlygas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 45 straipsnis. Žmonių slauga Žmonės slaugomi namuose, kur jie gyvena, medicinos pagalbos, slaugos bei socialinės globos institucijose. Negalios ištiktų asmenų, senų žmonių slaugos turinį, sąlygas, jos organizavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 46 straipsnis.       Asmens medicinos pagalbos teikiamos socialinės paslaugos ir socialinė globa Socialinių paslaugų teikimas ir socialinė globa asmens sveikatos priežiūroje organizuojama stengiantis sumažinti pacientų, asmenų, ištiktų negalios, senų žmonių psichoemocinės įtampos lygį, padėti jiems kovoti su stresais ir užtikrinti jų socialinį saugumą. Socialines paslaugas teikia ir socialinę globą tvarko medicinos pagalbos įstaigų socialiniai darbuotojai. Socialinių paslaugų rūšis ir jų teikimo mastus, socialinės globos asmens sveikatos priežiūroje turinį, jos tvarką ir sąlygas nustato ir sveikatos priežiūros sistemos socialinių darbuotojų nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Socialinių darbuotojų rengimo ir jų kvalifikacijos kėlimo tvarką nustato Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. 47 straipsnis. Paslaugos bei kiti patarnavimai, priskiriami medicinos pagalbai Paslaugos bei kiti patarnavimai, priskiriami medicinos pagalbai, yra: 1) farmaciniai patarnavimai (recepto priėmimas ir jo patikrinimas, vaisto parinkimas pagal receptą ar ekvivalentinio veikimo vaistų parinkimas, žodinis ir raštiškas asmens informavimas apie vaisto vartojimo būdą, informacijos apie vaisto saugaus vartojimo sąlygas patikslinimas, vaistų, kuriems nereikia recepto, išdavimas savigydai, vaistų ar kitų medicininės paskirties priemonių paskyrimas atsižvelgiant į asmens nurodytas sveikatos būklės problemas ir vaistų išdavimo nustatytą tvarką, informacijos apie vaistų prieinamumą pateikimas); 2) ligonių transportavimo, protezavimo, ortopediniai, aprūpinimo kompensacine technika, gaminiais, produktais (įskaitant maisto produktus), naudojamais medicinos pagalboje, patarnavimai. Šio straipsnio pirmoje dalyje numatytos paslaugos bei kiti patarnavimai priskiriami medicinos pagalbai, jeigu: 1) jie yra skiriami gydytojo ar kito asmens, turinčio teisę juos skirti; 2) jie yra įtraukti į skiriamų paslaugų bei patarnavimų sąrašą, sudarytą medicinos pagalbos subjekto ir jo veiklos užsakovo, Sveikatos ministerijos ar savivaldybių, kai šios paslaugos ir patarnavimai priklauso valstybės ar savivaldybių remiamai asmens sveikatos priežiūrai. Medicinos pagalba neapima paslaugų ir produktų, skirtų kosmetiniams ar higieniniams tikslams, net jei jie taip pat būtų naudingi asmens sveikatai. IV SKIRSNIS ASMENS SVEIKATOS EKSPERTIZĖ 48 straipsnis. Asmens sveikatos potencialo ekspertizė Asmens sveikatos potencialo ekspertizę atlieka sveikatos centrai. Šios ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarką nustato Sveikatos ministerija. 49 straipsnis. Medicininė darbingumo ekspertizė Laikinojo asmens nedarbingumo ekspertizę atlieka medicinos pagalbos įstaigos gydytojas arba gydytojų komisija. Šios ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarką nustato Sveikatos ministerija. 50 straipsnis. Medicininė ir socialinė ekspertizė Ilgalaikio arba pastovaus darbingumo netekimo atvejais medicininę ir socialinę ekspertizę atlieka valstybinių medicinos pagalbos įstaigų medicininės ir socialinės ekspertizės komisijos ir Valstybinės medicininės-socialinės ekspertizės komisijos. Šių komisijų nuostatų tvirtinimo tvarką ir kompetenciją reglamentuoja Invalidų socialinės integracijos įstatymas. Ilgalaikio arba pastovaus darbingumo netekimo medicininius ir socialinius kriterijus nustato Sveikatos ministerija kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. 51 straipsnis. Teisės medicinos ekspertizė Teisės medicinos ekspertizė daroma remiantis kvotos, tardymo organų ar prokuroro nutarimu, taip pat teismo nutartimi. Ekspertizę atlieka Valstybinė teisės medicinos tarnyba. Ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 52 straipsnis. Teisės psichiatrinė ir teisės narkologinė ekspertizė Teisės psichiatrinė, teisės narkologinė ekspertizė daroma remiantis kvotos, tardymo organų ar prokuroro nutarimu, taip pat teismo nutartimi. Ekspertizes atlieka Valstybinė teisės psichiatrijos ir narkologijos tarnyba. Ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 53 straipsnis. Patologoanatominė ekspertizė Patologoanatominė ekspertizė atliekama asmeniui mirus. Lavono patologoanatominio tyrimo (autopsijos) sąlygas ir tvarką reglamentuoja įstatymai ir kiti teisės aktai. III SKYRIUS VISUOMENĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪRA 54 straipsnis. Visuomenės sveikatos priežiūros visuotinumas Vykdyti visuomenės sveikatos priežiūrą, kuria siekiama ugdyti sveikatą, užkirsti kelią vartojimui skirtų produktų, maisto, geriamojo vandens, gyvenamosios, darbo ir gamtinės aplinkos kokybės blogėjimui, užkirsti kelią ligoms ir traumoms, sumažinti sergamumą, yra visų fizinių ir juridinių asmenų pareiga. Juridiniai ir fiziniai asmenys, pažeidę šį reikalavimą, atsako šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. 55 straipsnis. Visuomenės sveikatos ugdymas Visuomenės sveikatos ugdymą sudaro: 1) sveikatos propaganda masinėse informacijos priemonėse; 2) sveikatos žinių populiarinimas; 3) sveikatos mokymas; 4) šeimos planavimo konsultavimas. Sveikatos propagandą, remiančią sveikatos politikos iniciatyvas, masinėse informacijos priemonėse organizuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar savivaldybės iš valstybės ar savivaldybių biudžeto lėšų. Sveikatos propagandos masinėse informacijos priemonėse sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Sveikatos žinios, kurios skatina gyventojų sveiką gyvenseną, populiarinamos, šeimos planavimas konsultuojamas pagal valstybines ir savivaldybių sveikatos programas. Sveikatos mokymą sudaro savanoriško, privalomojo sveikatos mokymo ir kūno kultūros priemonių visuma. Sveikatos ugdymo sąlygas ir tvarką reglamentuoja šis ir kiti įstatymai bei teisės aktai. 56 straipsnis. Visuomenės sveikatos sauga Visuomenės sveikatos saugos pagrindą sudaro pavojaus ir žalos sveikatai ribojimo priemonių sistema darbo, gyvenamojoje bei gamtinėje aplinkoje. Pavojaus ir žalos sveikatai prevencija ir ribojimas įgyvendinamas: taikant: 1) darbo, gyvenamosios bei gamtinės aplinkos, maisto, geriamojo vandens, žaliavų, technikos bei įrangos ir kitų prekių, ūkinės ar kitokios veiklos nepavojingumo ir nekenksmingumo sveikatai rodiklių ir reikalavimų higieninį reglamentavimą; 2) ūkinės-komercinės ir kitokios veiklos licencijavimą; 3) juridinių ir fizinių asmenų akreditavimą asmens ar visuomenės sveikatos priežiūros veiklai; nustatant: 4) sanitarines apsaugos zonas; 5) sveikatai kenksmingų prekių gamybos kvotas; sustabdant sveikatai kenksmingą ar pavojingą ūkinę-komercinę ar kitokią veiklą; taikant individualius akcizus sveikatai žalingoms prekėms, įrašytoms į Akcizų įstatymą, ir kitus įstatymų nustatytus ekonominio reguliavimo būdus; taikant įstatymų nustatytą atsakomybę už sveikatinimo veiklos teisės aktų pažeidimus. Žaliavos, technika, įranga, statybinės medžiagos, gyvenamųjų patalpų interjero elementai, maistas, jo pakuotė, tara bei kitos prekės, geriamasis vanduo neturi sukelti jokios rizikos sveikatai arba gali kelti jai tik minimalią riziką. Darbo, gyvenamosios bei gamtinės aplinkos, ūkinės ar kitokios veiklos, vartojimui skirtų produktų nekenksmingumo ir nepavojingumo sveikatai reikalavimus ir rodiklius nustato Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros standartizacijos norminiai dokumentai, kuriuos rengia ir tvirtina Sveikatos ministerija. Sveikatai kenksmingas ar pavojingas ūkinės-komercinės veiklos rūšis, kurioms užsiimti reikalingas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos išduotas leidimas (licencija), nustato Įmonių įstatymas. Įmonių ūkinė-komercinė veikla, kuri kenkia žmonių sveikatai, jų darbo ir gyvenamajai aplinkai, Įmonių įstatymo nustatyta tvarka turi būti ribojama atsisakant išduoti ar atšaukiant leidimą (licenciją) tokiai veiklai. Leidimų (licencijų) ūkinei-komercinei veiklai, neigiamai veikiančiai sveikatą, atšaukimo, tokios veiklos sustabdymo ar uždraudimo kriterijus, juridinių asmenų ir pareigūnų įgaliojimus sustabdyti ar nutraukti tokią veiklą bei jų įgyvendinimo tvarką nustato šis įstatymas, Įmonių įstatymas, kiti įstatymai bei teisės aktai. Apie ūkinės-komercinės ir kitokios veiklos, prekių ir paslaugų kenksmingumą sveikatai sprendžia valstybinės tarnybos ir valstybinės inspekcijos, vykdančios visuomenės sveikatos kontrolę. Ūkinės-komercinės ir kitokios veiklos, žmonių buities, mokymosi ar darbo sąlygų, įvairių statinių, jų projektų, technologinių procesų, geriamojo vandens, maisto, žaliavų, technikos bei įrangos ir kitų prekių, paslaugų kenksmingumo ar pavojingumo sveikatai ekspertizės sąlygas ir tvarką nustato įstatymai ir kiti teisės aktai. Sveikatai kenksmingų ar pavojingų prekių, kurių gamyba, prekyba, sveikatai kenksmingų ar pavojingų paslaugų teikimas šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka turi būti draudžiami ar ribojami, sąrašus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Sveikatai kenksmingų ar pavojingų prekių, kurių gamyba turi būti ribojama, gamybos kvotas nustato Vyriausybės įstaigos, išduodančios leidimus (licencijas) šioms prekėms gaminti. Akreditavimo sveikatos priežiūros ar farmacinei veiklai tvarką, sveikatai kenksmingų prekių apmokestinimo individualiais akcizais dydžius nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 57 straipsnis. Užkrečiamųjų ligų profilaktika ir kontrolė Sveikatinimo veiklos subjektai pagal savo kompetenciją vykdo užkrečiamųjų ligų pirminę, antrinę ir tretinę profilaktiką ir kontrolę. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, ministerijos, kitos Vyriausybės įstaigos užtikrina Lietuvos Respublikos teritorijos ir gyventojų apsaugą nuo ypatingai pavojingų ir pavojingų infekcinių ligų įvežimo bei jų platinimo. Ypatingai pavojingų ir pavojingų užkrečiamųjų ligų sąrašus tvirtina bei keičia Sveikatos ministerija. Sanitarinių – priešepideminių bei karantininių priemonių, kuriomis siekiama apsaugoti gyventojus nuo ypatingai pavojingų užkrečiamųjų ligų, sistemos taikymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Veterinarinius sanitarinius reikalavimus ypatingai pavojingų ir pavojingų užkrečiamųjų ligų profilaktikai nustato Veterinarijos įstatymas. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar savivaldybės, iškilus infekcinių ligų atsiradimo ar plitimo grėsmei, joms atsiradus ir paplitus, – gali įstatymų nustatyta tvarka įvesti atitinkamose teritorijose ypatingąsias darbo, mokymosi, kelionių ir pervežimų sąlygas bei režimus, kad būtų apsisaugota nuo šių ligų. Juridiniai ir fiziniai asmenys, pažeidę teisės aktų nustatytus užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės reikalavimus, atsako pagal įstatymus. 58 straipsnis. Ypatingos visuomenės sveikatai situacijos Ypatinga visuomenės sveikatai situacija – tai tokios visuomenės sveikatos raidos aplinkybės, kai aplinkos veiksnių poveikis lemia staigų: 1) grupinių ar masinių sveikatos pakenkimų pavojaus atsiradimą; 2) grupinių ar masinių gyventojų sveikatos pakenkimų atsiradimą. Teritorija, kurioje staigiai atsiranda grupinių ar masinių sveikatos pakenkimų pavojus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu yra skelbiama pavojaus visuomenės sveikatai rajonu. Teritorija, kurioje pakenkiama gyventojų grupių ar pakenkiama didelės gyventojų masės sveikata, Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu yra skelbiama žalos visuomenės sveikatai rajonu. Ypatingų visuomenės sveikatai situacijų nustatymo kriterijus, ypatingų visuomenės sveikatai situacijų valdymo, kontrolės, neigiamų pasekmių visuomenės sveikatai ir ūkiui šalinimo priemonių bei jų finansavimo tvarką tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 59 straipsnis. Neinfekcinių ligų ir traumų profilaktika ir kontrolė Įmonės, įstaigos, organizacijos, medicinos pagalbos, medicininės ir socialinės reabilitacijos bei slaugos įstaigos pagal savo kompetenciją kontroliuoja neinfekcinių susirgimų bei traumų profilaktiką, sergamumą bei traumatizmą. Profesinių susirgimų, apsinuodijimų, traumatizmo darbe profilaktikos ir kontrolės sąlygas ir tvarką nustato Žmonių saugos darbe įstatymas, kiti įstatymai bei teisės aktai. Traumatizmo, kurį lemia transportas, profilaktikos priemones ir turinį nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Neinfekcinių ligų antrinės ir tretinės profilaktikos priemonių taikymą medicinos pagalboje nustato šis įstatymas ir kiti teisės aktai. 60 straipsnis. Visuomenės sveikatos kontrolė Visuomenės sveikatos kontrolė yra valstybės ir savivaldybių. Valstybės įgyvendinama visuomenės sveikatos kontrolė apima: 1) valstybinę alkoholio kontrolę; 2) valstybinę tabako kontrolę; 3) valstybinę narkotikų kontrolę; 4) valstybinę higieninę kontrolę; 5) valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę; 6) valstybinę saugos darbe organizavimo kontrolę; 7) valstybinę radiacinio saugumo atominėje energetikoje kontrolę; 8) valstybinę veterinarinę kontrolę; 9) valstybinį medicininį auditą. Savivaldybės vykdo savo teritorijos gyvenamosios aplinkos palaikymo palankia sveikatai sanitarinę kontrolę. Visuomenės sveikatos kontrolės turinį, jos įgyvendinimo tvarką, kontrolės institucijų kompetenciją reglamentuoja šis įstatymas, Veterinarijos įstatymas, Aplinkos apsaugos įstatymas, Žmonių saugos darbe įstatymas, kiti įstatymai ir teisės aktai. Sanitarinės kontrolės, kurią turi vykdyti savivaldybės savo teritorijų administraciniuose vienetuose, turinį ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė Sveikatos ministerijos teikimu. 61 straipsnis. Sveikatai kenksmingos ūkinės-komercinės veiklos sustabdymas Valstybinės inspekcijos, savivaldybių sanitarijos inspekcijos, vykdančios visuomenės sveikatos kontrolę, savo sprendimu turi teisę reikalauti, kad darbdavys (jo įgaliotas asmuo) sustabdytų darbus, jeigu: 1) darbdavys nevykdo visuomenės sveikatos priežiūros valstybinių inspekcijų teisėtų reikalavimų; 2) paaiškėja, kad žaliavos, gaminama ir realizuojama produkcija, realizuojamos prekės, darbo priemonės kenkia sveikatai; 3) dėl sveikatos priežiūros standartizacijos norminių dokumentų pažeidimų darbo aplinka tampa pavojinga sveikatai ar padaroma žala sveikatai; 4) kitais įstatymų nustatytais pagrindais. Darbų sustabdymo dėl pavojaus …