LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL POLICIJOS KOMISARIATŲ AREŠTINIŲ VEIKLOS NUOSTATŲ 2000 m. vasario 17 d. Nr. 88 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymu (Žin., 1996, Nr. 12-313; 1999, Nr. 102-2922), Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (Žin., 1998, Nr. 115-3236) 45 straipsniu bei siekdamas tiksliau reglamentuoti policijos komisariatų areštinių veiklą, 1. Tvirtinu Policijos komisariatų areštinių veiklos nuostatus (pridedama). 2. Pripažįstu netekusiais galios: 2.1. vidaus reikalų ministro 1998 m. gruodžio 31 d. įsakymą Nr. 535 „Dėl Policijos komisariatų areštinių veiklos nuostatų patvirtinimo“; 2.2. 1999 m. kovo 9 d. įsakymą Nr. 147 „Dėl Policijos komisariatų areštinių veiklos nuostatų, patvirtintų vidaus reikalų ministro 1998 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 535, dalinio pakeitimo“; 2.3. 1999 m. rugsėjo 13 d. įsakymą Nr. 514 „Dėl Policijos komisariatų areštinių veiklos nuostatų, patvirtintų vidaus reikalų ministro 1998 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 535, dalinio pakeitimo ir papildymo“. VIDAUS REIKALŲ MINISTRAS                                      ČESLOVAS KAZIMIERAS BLAŽYS PATVIRTINTA Vidaus reikalų ministro 2000 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 88 POLICIJOS KOMISARIATŲ AREŠTINIŲ VEIKLOS NUOSTATAI I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Šie nuostatai nustato asmenų, kuriems kardomąja priemone parinktas suėmimas, taip pat asmenų, nuteistų laisvės atėmimo bausme, bei kitų asmenų, uždarytų į vyriausiųjų policijos komisariatų, policijos komisariatų areštines (toliau – areštinės), teises ir pareigas, taip pat policijos pareigūnų veiklą ir darbo organizavimą užtikrinant minėtų asmenų apsaugą. 2. Areštinės steigiamos ir likviduojamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu. Jos turi atitikti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatytus Areštinių įrengimo bei eksploatavimo taisyklių reikalavimus. Areštinių etatus tvirtina Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos generalinis komisaras. 3. Areštinės savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos Seimo ratifikuotomis tarptautinėmis sutartimis, Baudžiamuoju, Baudžiamojo proceso, Administracinių teisės pažeidimų, Pataisos darbų kodeksais, Kardomojo kalinimo, Policijos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymais, kitais teisės aktais ir šiais nuostatais. 4. Areštinės administracijos veiklos kontrolę Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka atlieka Seimo kontrolieriai, prokurorai, pagal kompetenciją tirdami uždarytų areštinėje asmenų skundus. II. ASMENŲ PRIĖMIMO Į AREŠTINĘ PAGRINDAS IR TVARKA 5. Areštinėje laikomi šie asmenys: 5.1. sulaikyti, įtariami padarius nusikaltimą – iki 48 valandų; 5.2. kuriems paskirtas kardomasis kalinimas (suėmimas), nuteisti laisvės atėmimu – iki 15 parų. 6. Be šių nuostatų 5 punkte minėtų asmenų, areštinėje gali būti laikomi: 6.1. pažeidę Baudžiamojo proceso kodekso 643 straipsnį – iki 6 mėnesių; 6.2. areštuoti administraciniu areštu – laikymo terminą nustato Administracinių teisės pažeidimų kodeksas; 6.3. pažeidę pasienio ruožo režimą arba pasienio kontrolės punktų režimą – iki 10 parų; 6.4. siunčiami į socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigas arba savavališkai pasišalinę bei negrįžę į jas – iki 48 valandų; 6.5. pažeidę Administracinių teisės pažeidimų kodekso 174, 1887 straipsnių reikalavimus – kol per įstatymo nustatytą laiką bus išnagrinėtos administracinių teisės pažeidimų bylos; 6.6. užsieniečiai, kurie negali patvirtinti arba nepatvirtina asmens tapatybės ar teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje – iki 48 valandų. 7. Asmenų priėmimo į areštinę pagrindas yra: 7.1. sulaikymo protokolas, surašytas vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimais; 7.2. teismo ar teisėjo nutartis skirti kardomąjį kalinimą (suėmimą); 7.3. teismo nuosprendis skirti laisvės atėmimą asmenims, kuriems nebuvo paskirtas kardomasis kalinimas (suėmimas); 7.4. įsiteisėjęs teismo nuosprendis nuteisti laisvės atėmimu nesuimtą asmenį; 7.5. teisėjo nutartis atlikti suimtojo asmens stacionarinę teismo psichiatrinę ekspertizę; 7.6. teisėjo nutarimas pasiųsti asmenį į socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigas; 7.7. teisėjo nutarimas skirti areštą asmeniui, pažeidusiam Baudžiamojo proceso kodekso 643 straipsnio reikalavimus; 7.8. teisėjo nutarimas skirti administracinį areštą; 7.9. prokuroro sankcionuoti nutarimai dėl pasienio ruožo režimo arba pasienio kontrolės punktų režimo pažeidėjų; 7.10. sprendimas sulaikyti asmenį, pažeidusį pasienio ruožo režimą arba pasienio kontrolės punktų režimą, įformintas sulaikymo protokole, kurį tvirtina pasienio policijos vadovas arba rašytiniu įsakymu įgaliotas policijos valdininkas; 7.11. asmens, pažeidusio Administracinių teisės pažeidimų kodekso 174, 1887 straipsnių reikalavimus, sulaikymo protokolas, patvirtintas vyriausiojo policijos komisariato (policijos komisariato) vadovo ar rašytiniu įsakymu įgalioto policijos valdininko; 7.12. policijos pareigūno nutarimas dėl užsieniečio, kuris negali patvirtinti arba nepatvirtina asmens tapatybės ar teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje, patvirtintas vyriausiojo policijos komisariato (policijos komisariato) vadovo ar rašytiniu įsakymu įgalioto policijos valdininko. 8. 7.2–7.12 punktuose nurodyti dokumentai turi būti patvirtinti atitinkamų pareigūnų parašais ir antspaudais. 9. 7.1 punkte nurodytam asmeniui, įtariamam padarius nusikaltimą, sulaikymo terminas skaičiuojamas nuo laiko, kuris nurodytas sulaikymo protokole. 10. 7.2–7.5 punktuose nurodytais atvejais kardomojo kalinimo (suėmimo) laikas skaičiuojamas nuo to laiko, kai nutartis skirti kardomąjį kalinimą (suėmimą) buvo paskelbta suimtajam. Nutarties paskelbimo laikas turi būti įrašomas nutartyje ir patvirtintas suimto asmens bei nutartį paskelbusio pareigūno parašais. 11. 7.6–7.12 punktuose nurodytų dokumentų paskelbimo laikas, nuo kurio skaičiuojamas sulaikymo laikas, turi būti įrašomas dokumente ir patvirtinamas asmens bei dokumentą paskelbusio pareigūno parašais. 12. Asmenys, nuteisti laisvės atėmimu (jeigu jie laikomi areštinėje iki nuosprendžio įsiteisėjimo), perkeliami į tardymo izoliatorius, iš kur pagal nuosprendį siunčiami į bausmių atlikimo vietas. 13. Prireikus ištirti arba teisme išnagrinėti kitų asmenų padarytų nusikaltimų bylas, asmenys iš kardomojo kalinimo (suėmimo) ar bausmių atlikimo vietų pristatomi į areštinę: 13.1. tardyti dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo pagal bylą tiriančio ar nagrinėjančio pareigūno nutarimą, sankcionuotą teisėjo; 13.2. tais atvejais, kada asmuo patraukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal kitą bylą, jeigu jam paskirta kardomoji priemonė suėmimas, vadovaujantis teismo arba teisėjo nutartimi parinkti šią kardomąją priemonę. 14. Sulaikytieji, suimtieji ir nuteistieji, gabenami tranzitu, priimami ir laikomi areštinėje remiantis Vidaus reikalų konvojaus statuto nustatytais sulaikytų, suimtų ir nuteistų asmenų saugojimo ir konvojavimo reikalavimais. 15. Užsieniečio asmens bylą ir dokumentus dėl jo įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos arba išsiuntimo iš valstybės renka vyriausiojo policijos komisariato (policijos komisariato), kurio teritorijoje užsienio pilietis yra sulaikomas, vadovo ar rašytiniu įsakymu įgalioto policijos valdininko nurodyti pareigūnai. 16. Jei užsienietį sulaiko pasienio policijos pareigūnai ir nėra galimybių iš karto jį grąžinti į valstybę, iš kurios jis atvyko, perduodant užsienietį areštinės pareigūnams turi būti pateikti šie dokumentai: 16.1. pareigūno, sulaikiusio užsienietį, tarnybinis pranešimas, kuriame nurodoma sulaikyto užsieniečio vardas, pavardė, gimimo data ir pilietybė, turimi asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai, kur ir kada užsienietis sulaikytas, sulaikymo priežastis, kokiomis aplinkybėmis ir kada pateko į Lietuvos Respubliką, atvykimo į Lietuvos Respubliką maršrutas; 16.2. užsieniečio administracinio teisės pažeidimo protokolas; 16.3. užsieniečio apklausos lapas su fotonuotrauka. 17. Pažeidusio pasienio ruožo režimą arba pasienio kontrolės punktų režimą asmens (užsieniečio) sulaikymo protokolas bei surinkta medžiaga pateikiama prokurorui ne vėliau kaip per 24 valandas. Gavus prokuroro sankciją, nutarimas nedelsiant paskelbiamas sulaikytajam, kuris turi pasirašyti. 18. Pristatant į areštinę asmenis, areštuotus administracine tvarka, kartu su teisėjo nutarimu skirti administracinį areštą turi būti pateiktas administracinio sulaikymo protokolas, patvirtintas vyriausiojo policijos komisariato (policijos komisariato) vadovo ar rašytiniu įsakymu įgalioto valdininko. Su šiais dokumentais pateikiamas ir dokumentas, patvirtinantis asmens tapatybę. 19. Asmenis į areštinę priima areštinės vadovas (jo nesant – budėtojas, policijos komisariato budėtojas), kuris tikrina, ar yra pagrindas priimti šiuos asmenis į areštinę, apklausia pristatytąjį ir jo atsakymus sutikrina su sulaikymo (nutarimo, nutarties, teismo nuosprendžio) ir kitų dokumentų duomenimis. Į areštinę pristatyti asmenys registruojami atitinkamų kategorijų asmenų registracijos žurnale (1, 2 priedai). Registruojant asmenis privalo būti nurodyta uždarymo į areštinę data ir laikas (val., min.). 20. Pristatyti asmenys, kuriuos reikia uždaryti į areštinės kameras, stebint dviem trim policijos pareigūnams, iškratomi, atliekama iš jų paimtų daiktų apžiūra. Baigus kratą ir apžiūrą, surašomas asmens kratos protokolas (3 priedas). 21. Pristatyti į areštinę asmenys privalo būti daktiloskopuojami ir fotografuojami, esant galimybei – filmuojami. Vienas daktiloskopinės kortelės egzempliorius turi būti išsiunčiamas į Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenims įvesti į kompiuterinę sistemą, vienas paliekamas saugoti areštinėje. Jeigu sulaikytas asmuo suimamas, daroma papildoma daktiloskopinė kortelė. 22. Paimti pinigai ir daiktai gali būti pridėti prie baudžiamosios bylos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Galutinį sprendimą dėl šių pinigų ir vertingų daiktų priima bylą tiriantis ar nagrinėjantis pareigūnas, priimdamas nutarimą, nutartį ar nuosprendį. 23. Iškratytus, apklaustus, po sanitarinės apžiūros pristatytus į areštinę asmenis areštinės vadovas (jo nesant – budėtojas, policijos komisariato budėtojas) pasirašytinai supažindina su vidaus tvarkos taisyklėmis, išaiškina asmeniui padarinius dėl vidaus tvarkos taisyklių pažeidimo ir, vadovaudamasis šių nuostatų reikalavimais, paskirsto į kameras. 24. Dienotvarkės, įstatymų bei kitų teisės aktų tekstai apie asmenų laikymo areštinėje tvarką bei sąlygas, jų teises ir pareigas iškabinami kiekvienoje kameroje. 25. Asmenys į areštinę uždaromi ištisą parą. 26. Į areštinę nepriimami asmenys: 26.1. su neteisingai įformintais dokumentais; 26.2. asmenys, turintys gydytojo išduotą pažymą, patvirtinančią, jog jiems šiuo metu būtinas gydymas sveikatos priežiūros įstaigoje ir jų uždarymas į areštinę gali būti pavojingas gyvybei; 26.3. invalidai, kuriems reikalinga priežiūra; 26.4. sergantys infekcinėmis ligomis ir nebaigę paskirto gydymo kurso; 26.5. sutrikusios psichikos ligoniai; 26.6. neblaivūs, apsvaigę nuo narkotinių ar toksinių priemonių bei stipriai veikiančių medikamentų; 26.7. nuteisti kalėti iki gyvos galvos; 26.8. nėščios moterys (nėštumas daugiau nei šeši mėnesiai, kuris patvirtinamas gydytojo pažyma); 26.9. moterys su vaikais. III. ASMENŲ, UŽDARYTŲ Į AREŠTINĘ, PASKIRSTYMAS 27. Priimti į areštinę asmenys, laikantis nustatytų izoliavimo reikalavimų, skirstomi šia tvarka: 27.1. vyrai – atskirai nuo moterų; 27.2. nepilnamečiai (nepilnametės) – atskirai nuo suaugusiųjų. Nepilnamečius (nepilnametes) skirstant į kameras būtina atsižvelgti į jų amžių, fizinį ir protinį išsivystymą, dorovines savybes. Išimties atvejais, gavus prokuroro sutikimą, kameroje, kur laikomi nepilnamečiai (nepilnametės), leidžiama laikyti suaugusius asmenis; 27.3. moterys, kurių nėštumas daugiau kaip trys mėnesiai, jų pageidavimu – atskirai nuo kitų moterų (nėštumas patvirtintas gydytojo pažyma); 27.4. asmenys, anksčiau atlikę laisvės atėmimo bausmę, – atskirai nuo asmenų, nebuvusių laisvės atėmimo vietose; 27.5. sulaikyti asmenys, įtariami padarius nusikaltimą, – atskirai nuo kitų asmenų; 27.6. asmenys, kaltinami arba įtariami padarius sunkius nusikaltimus, – atskirai nuo kitų asmenų; 27.7. asmenys, iki sulaikymo ar suėmimo dirbę valstybės valdžios, valdymo ir teisėsaugos institucijose, – atskirai nuo kitų asmenų; 27.8. nuteistieji – atskirai nuo kitų asmenų; 27.9. administracine tvarka areštuoti asmenys – atskirai nuo kitų kategorijų asmenų bei užsieniečių; 27.10. pasienio ruožo režimą arba pasienio kontrolės punktų režimą pažeidę asmenys – atskirai nuo kitų asmenų (moterys – atskirai nuo vyrų); 27.11. asmenys, kuriuos reikia siųsti į socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigas, – atskirai nuo kitų asmenų; 27.12. asmenys, vežami tranzitu, – atskirai nuo kitų asmenų; 27.13. įtariamieji arba kaltinamieji toje pačioje byloje laikomi atskirai. Bylą tiriančio pareigūno ar teismo, kurio žinioje yra byla, raštišku sutikimu tokie asmenys gali būti laikomi kartu; 27.14. užsieniečiai, kurie negali patvirtinti arba nepatvirtina asmens tapatybės ar teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje, – atskirai nuo kitų asmenų. IV. AREŠTINĖJE LAIKOMŲ ASMENŲ TEISĖS IR PAREIGOS 28. Asmenys, laikomi areštinėje, privalo: 28.1. laikytis nustatytų vidaus tvarkos, priešgaisrinės apsaugos, higienos taisyklių, nuolat rūpintis kamerų švara ir tvarka; 28.2. vykdyti teisėtus areštinės pareigūnų nurodymus, mandagiai elgtis su areštinės pareigūnais ir tarpusavyje; 28.3. areštinės pareigūnų nurodymu eilės tvarka budėti kamerose; 28.4. tausoti inventorių, įrengimus ir kitą areštinės turtą. 29. Areštinėje laikomiems asmenims draudžiama: 29.1. triukšmauti, beldžiant susižinoti su asmenimis, laikomais kitose kamerose arba esančiais pasivaikščioti skirtuose kiemuose, mėtyti ką nors už pasivaikščioti skirto kiemo ribų ir imti jame rastus daiktus; 29.2. priešgyniauti areštinės pareigūnams, atsisakyti arba vengti vykdyti jų nurodymus; 29.3. artintis prie kameros durų stebėjimo langelio ir uždengti jį, atlikti kitus veiksmus, trukdančius stebėti kameroje laikomų asmenų elgesį; 29.4. bendrauti su asmenimis, laikomais kitose kamerose; 29.5. vartoti alkoholinius gėrimus bei jų surogatus, narkotines, psichotropines priemones bei kitas psichiką veikiančias medžiagas; 29.6. vartoti vaistus be gydytojo leidimo; 29.7. keisti, dovanoti ar kitaip perleisti tiek savo, tiek valstybės daiktus kitiems asmenims ar areštinės pareigūnams; 29.8. daryti tatuiruotes sau ar kitiems asmenims; 29.9. be areštinės pareigūnų leidimo platinti rankraščius ir kitus leidinius; 29.10. kurstyti kitus asmenis atsisakyti vykdyti teisėtus areštinės pareigūnų reikalavimus; 29.11. pažeisti nustatytą laiškų, skundų ir pareiškimų siuntimo tvarką. 30. Areštinėje laikomi asmenys, nesilaikantys jiems nustatytų reikalavimų ir draudimų, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir šiuos nuostatus. 31. Areštinėje laikomi asmenys turi teisę: 31.1. gauti rašytinę informaciją apie asmenų laikymo areštinėje tvarką ir sąlygas, jų teises bei pareigas; 31.2. turėti su savimi įstatymų tekstus, su byla susijusius dokumentus ir užrašus; 31.3. įstatymų nustatyta tvarka gauti teisinę pagalbą; 31.4. nuo to momento, kai gynėjui įstatymų nustatyta tvarka leidžiama dalyvauti byloje, pasimatyti su juo be pašaliečių, neribojant pasimatymų skaičiaus ir trukmės, išskyrus atvejus, numatytus Baudžiamojo proceso kodekse; 31.5. susirašinėti, kreiptis su pasiūlymais, prašymais (pareiškimais) ir skundais į valstybės institucijas, visuomenines organizacijas ir pareigūnus; 31.6. bylą tiriančio pareigūno ar teisėjo, kurio žinioje yra byla, leidimu pasimatyti su giminaičiais ir kitais asmenimis, susitikti su žiniasklaidos atstovais; 31.7. dalyvauti Lietuvos Respublikos Prezidento, Seimo, savivaldybių tarybų rinkimuose, taip pat referendumuose ir plebiscituose; 31.8. tenkinti religinius poreikius, turėti su savimi savo tikybos religinių knygų bei reikmenų; 31.9. gauti pirmąją medicinos pagalbą; 31.10. įregistruoti santuoką; 31.11. kasdien vieną valandą pasivaikščioti. Nepilnamečiai ir moterys gali pasivaikščioti du kartus po vieną valandą per dieną; 31.12. tinkamai maitintis; 31.13. vieną kartą per 5 dienas gauti siuntinį arba banderolę su spaudos leidiniais; 31.14. naudotis savo drabužiais, avalyne; 31.15. skaityti, rašyti, žaisti neazartinius žaidimus; 31.16. paleidimo atveju gauti pažymą apie asmens buvimą areštinėje; 31.17. įstatymų nustatyta tvarka sudarinėti civilinius sandorius; 31.18. areštinėje laikomi kitų valstybių piliečiai taip pat turi teisę per Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją palaikyti ryšius su savo valstybių diplomatinėmis atstovybėmis ir konsulinėmis įstaigomis bei tarptautinėmis organizacijomis; 31.19. naudotis giminaičių arba artimųjų perduotais portatyviniais televizoriais bei tranzistoriniais radijo imtuvais (esant areštinėje tam tikroms techninėms sąlygoms), kuriuos apžiūri vyriausiojo policijos komisariato (policijos komisariato) ekspertas kartu su areštinės vadovu, surašo apžiūros aktą ir užantspauduoja televizoriaus ar radijo imtuvo kontrolinius varžtus (portatyviniais laikomi televizoriai, kurių ekrano įstrižainė yra ne didesnė kaip 35 centimetrai); 31.20. naudotis giminaičių arba artimųjų perduotais virintuvais (esant areštinėje tam tikroms techninėms sąlygoms). 32. Areštinėje laikomiems asmenims su savimi kameroje draudžiama turėti: 32.1. daiktus, gaminius ir medžiagas, išimtus iš civilinės apyvartos; 32.2. visų rūšių šaunamuosius ir nešaunamuosius ginklus, šaudmenis bei sprogmenis, dujų balionėlius; 32.3. visų rūšių transporto priemones; 32.4. pinigus, vertingus daiktus, vertybinius popierius; 32.5. optinius prietaisus; 32.6. garso ir vaizdo grotuvus, kompiuterius (išskyrus kompiuterinių žaidimų aparatus), telefonus; 32.7. rankinius ir kišeninius laikrodžius iš brangių metalų; 32.8. visų rūšių alkoholinius gėrimus, kvepalus, odekolonus ir kitus gaminius, kurių sudėtyje yra spirito; 32.9. narkotikus, toksines priemones ir stipriai veikiančius medikamentus, taip pat nesant gydytojo (felčerės) leidimo – medicinos paskirties daiktų; 32.10. spausdinimo mašinėles, dauginimo ir kopijavimo aparatus; 32.11. peilius, skutimosi priemones (išskyrus elektrines ir mechanines bei skutimosi aparatus su kasetėmis) ir kitus aštriabriaunius bei smailius daiktus; 32.12. šaltkalvių, stalių ir kitus įrankius; 32.13. kortas; 32.14. fotoaparatus, fotomedžiagas, chemikalus; 32.15. dokumentus (išskyrus įstatymų ir kitų teisės aktų, skelbiamų „Valstybės žiniose“, tekstus, teismų nuosprendžių, nutarčių ir nutarimų nuorašus, atiduotus saugoti pinigų, vertingų daiktų kvitus, kratos protokolus); 32.16. topografinius žemėlapius, kompasus; 32.17. karinę ir kitokią uniformą, jos reikmenis; 32.18. kopijavimo popierių; 32.19. maisto produktus stiklinėje ar metalinėje taroje. V. AREŠTINĖJE LAIKOMŲ ASMENŲ SUSIRAŠINĖJIMO SU ARTIMAIS GIMINAIČIAIS IR KITAIS ASMENIMIS TVARKA 33. Asmenys, laikomi areštinėje, turi teisę: 33.1. susirašinėti su artimais giminaičiais ir kitais asmenimis; 33.2. tiesiogiai kreiptis į Lietuvos Respublikos Prezidentą, Seimo ar Vyriausybės narį, Seimo kontrolierių, prokurorą, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos arba Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovą jų lankymosi areštinėje metu. 34. Areštinės administracija privalo: 34.1. areštinėje laikomo asmens vardu gautus laiškus jam įteikti, taip pat asmenų įteiktus laiškus išsiųsti adresatams ne vėliau kaip per tris paras nuo jų gavimo arba įteikimo dienos. Asmens siunčiami laiškai, išskyrus šių nuostatų 34.2 punkte numatytus atvejus, taip pat jo vardu gauti laiškai gali būti cenzūruojami; 34.2. bylą tiriančiam pareigūnui, teismui, kurio žinioje yra byla, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriui, prokurorui, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrui ir Europos žmogaus teisių teismui adresuotus pasiūlymus, prašymus (pareiškimus) bei skundus išsiųsti per vieną parą nuo jų pateikimo dienos (tik darbo dienomis); 34.3. su iš valstybės institucijų gautais atsakymais pasirašytinai supažindinti asmenis per tris paras nuo atsakymo gavimo dienos, jei siuntėjas yra areštinėje, kitais atvejais – išsiųsti į asmens buvimo vietą; 34.4. jeigu areštinėje laikomų asmenų skunduose ir pareiškimuose yra duomenų, kurių paskelbimas gali sutrukdyti nustatyti tiesą baudžiamojoje byloje, tokius skundus ir pareiškimus (laiškus) perduoti bylą tiriančiam pareigūnui arba teismui, kurio žinioje yra byla. Apie tai pranešama pareiškėjui ir informuojamas prokuroras, kontroliuojantis bylą. 35. Asmenims, laikomiems areštinėje, draudžiama: 35.1. siųsti anoniminius ar kolektyvinius prašymus (pareiškimus) ir skundus; 35.2. kreiptis į valstybės institucijas, visuomenines organizacijas bei pareigūnus su pasiūlymais, prašymais (pareiškimais) ir skundais už kitus asmenis arba ne per areštinės administraciją; 35.3. laiškus perduoti per advokatus, areštinės pareigūnus, darbuotojus bei kitus areštinėje esančius asmenis. 36. Jei areštinėje laikomi asmenys adresuoja laiškus giminaičiams ar kitiems asmenims, pašto išlaidas apmoka siuntėjai. 37. Laiškai areštinės administracijai perduodami neužklijuotuose vokuose. 38. Slaptaraščiu, skaičiais arba taikant kitus susirašinėjimo būdus parašyti laiškai, taip pat šmeižikiško ar ciniško turinio laiškai bei laiškai su informacija, kurios negalima skelbti, adresatui nesiunčiami. Apie tai pranešama laikomam areštinėje asmeniui ir informuojamas prokuroras. Tokie laiškai perduodami bylą tiriančiam pareigūnui arba teismui, kurio žinioje yra byla. VI. PASIMATYMŲ SU GIMINAIČIAIS ARBA KITAIS ASMENIMIS ORGANIZAVIMAS IR TVARKA 39. Sulaikytiems asmenims, įtariamiems padarius nusikaltimą, suimtiesiems pasimatyti su giminaičiais arba kitais asmenimis leidžiama pareigūno, kurio žinioje yra byla, raštišku leidimu. 40. Nuteistiesiems, kuriems nuosprendis įsiteisėjo, taip pat nuteistiesiems, laikinai paliktiems arba perkeltiems į areštinę iš bausmių atlikimo įstaigų dėl tiriamos arba teisme nagrinėjamos kitų asmenų padarytų nusikaltimų bylos, pasimatyti su giminaičiais arba kitais asmenimis leidžiama teisėjo arba teismo pirmininko raštišku leidimu. 41. Asmenims, kuriems paskirtas administracinis areštas, pažeidusiems pasienio ruožo režimą arba pasienio kontrolės punktų režimą, siunčiamiems į socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigas arba savavališkai pasišalinusiems bei negrįžusiems į jas, pažeidusiems Administracinių teisės pažeidimų kodekso 174, 1887 straipsnių reikalavimus, kol per įstatymo nustatytą laiką bus išnagrinėtos administracinių teisės pažeidimų bylos, užsieniečiams, kurie negali patvirtinti arba nepatvirtina asmens tapatybės ar teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje, pasimatyti su giminaičiais arba kitais asmenimis leidžiama vyriausiojo policijos komisariato (policijos komisariato) vadovo ar rašytiniu įsakymu įgalioto valdininko raštišku leidimu. 42. Pasimatymų trukmė iki 2 valandų. 43. Tais atvejais, kada neleidžiama pasimatyti, pranešama areštinėje uždarytam asmeniui ir į pasimatymą atvykusiam giminaičiui arba kitam asmeniui, nurodant priežastis. 44. Leidimas pasimatyti yra vienkartinis. Jame turi būti nurodoma, kam ir su kokiu asmeniu susitikti jis išduotas. Pasimatyti su areštinėje laikomu asmeniu vienu metu leidžiama ne daugiau kaip dviem žmonėms, neįskaitant vaikų iki 16 metų. 45. Pasimatymus organizuoja areštinės vadovas (jo nesant – budėtojas, policijos komisariato budėtojas), vyriausiojo policijos komisariato (policijos komisariato) vadovo ar rašytiniu įsakymu įgalioto valdininko raštišku leidimu. Apie tai pažymima leidimo dešiniajame viršutiniame kampe. 46. Asmenims, atvykusiems pasimatyti be jų asmenybę patvirtinančių dokumentų, bei asmenims, nenurodytiems leidime, pasimatyti neleidžiama. 47. Atvykę į pasimatymą asmenys su laikomais areštinėje asmenimis susitinka policijos pareigūnų akivaizdoje. Kalbėtis pasimatymo metu leidžiama kalba, kurią supranta policijos pareigūnas. Prireikus kviečiamas vertėjas. Atvykusiems į pasimatymą, taip pat areštinėje laikomiems asmenims išaiškinamos elgesio pasimatymo metu taisyklės. Kad atvykę į pasimatymą asmenys supažindinti su elgesio pasimatymo metu taisyklėmis, jie pasirašo kitoje leidimo pusėje. Jie taip pat perspėjami, jog pasimatymo metu pastebėjus nustatytų elgesio taisyklių pažeidimų pasimatymas bus nutrauktas. 48. Jeigu pasimatymo metu pažeidžiamos nustatytos elgesio taisyklės, policijos pareigūnas perspėja pažeidėjus, o jeigu šie nevykdo jo reikalavimų, šis nutraukia pasimatymą ir apie tai praneša areštinės vadovui (jo nesant – budėtojui, policijos komisariato budėtojui). Areštinės vadovas (budėtojas, policijos komisariato budėtojas) išsiaiškina padaryto pažeidimo sunkumą ir nusprendžia dėl tolesnės pasimatymo eigos. 49. Areštinėje įrengiamas specialus pasimatymų kambarys. Pasimatymų kambaryje turi būti įrengta organinio stiklo pertvara, per kurią su artimaisiais asmuo bendrauja telefonu. Į pasimatymų kambarį vienu metu gali būti atvedami keli sulaikytieji, suimtieji, nuteistieji, jeigu užtikrinami jų izoliavimo reikalavimai. 50. Asmenims, sulaikytiems, suimtiems ar nuteistiems už itin pavojingus valstybinius nusikaltimus, taip pat asmenims, pripažintiems itin pavojingais recidyvistais, pasimatyti leidžiama, jeigu pasimatymų kambaryje nėra kitų areštinėje laikomų asmenų. 51. Jeigu dėl karantino arba dėl kitų nepalankių aplinkybių pasimatymai laikinai atidėti, areštinės administracija apie tai praneša prokurorui, atitinkamoms tardymo ir teismo įstaigoms. 52. Prieš pasimatymą ir po jo daroma asmens krata. Asmens bylos specialiame lape areštinės vadovas (jo nesant – budėtojas, policijos komisariato budėtojas) pažymi, kad sulaikytajam, suimtajam ar nuteistajam buvo leista pasimatyti, nurodoma pasimatymo data, pareigūno, leidusio pasimatyti, vardo raidė, pavardė ir asmenų, kuriems su sulaikytuoju, suimtuoju ir nuteistuoju leista pasimatyti, pavardės. VII. UŽSIENIEČIŲ, ŽINIASKLAIDOS, VISUOMENINIŲ ORGANIZACIJŲ, RELIGINIŲ BENDRUOMENIŲ IR BENDRIJŲ ATSTOVŲ LANKYMASIS AREŠTINĖJE 53. Raštišką leidimą lankytis areštinėje užsienio valstybių institucijų, tarptautinių organizacijų, žiniasklaidos, visuomeninių organizacijų, religinių bendruomenių ir bendrijų atstovams duoda Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos generalinis komisaras ir kiti Policijos departamento atsakingi pareigūnai bei vyriausiųjų policijos komisariatų (policijos komisariatų) vadovai. Vyriausiųjų policijos komisariatų (policijos komisariatų) vadovai tai privalo suderinti su aukščiau išvardytais pareigūnais. 54. Lietuvos Respublikoje esančių užsienio valstybių ambasadų bei konsulatų darbuotojai gali pasimatyti su jų atstovaujamų valstybių sulaikytais, suimtais ir nuteistais piliečiais tik bylą tiriančio pareigūno arba teismo, kurio žinioje yra byla, raštišku sutikimu. Parengtinį tyrimą atliekančių pareigūnų ir teisėjų raštiški sutikimai turi būti patvirtinti tų institucijų, kuriose jie dirba, antspaudais. 55. Lietuvos Respublikos žiniasklaidos atstovai gali lankytis areštinėje tik pateikę kuriam nors vienam iš šių nuostatų 53 punkte nurodytų pareigūnų raštišką prašymą dviem egzemplioriais, pasirašytą tos žiniasklaidos priemonės vadovo arba jo pavaduotojo ir patvirtintą antspaudu. Tokia pat tvarka vadovaujasi ir Lietuvos visuomeninių organizacijų, religinių bendruomenių bei bendrijų atstovai, kurie prie raštiško prašymo prideda įstatus, registruotus Lietuvos Respublikos visuomeninių organizacijų bei Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymų nustatyta tvarka. Raštiškame prašyme turi būti nurodyta, kas (vardas, pavardė, pareigos), kada (data, laikas), kokiu tikslu nori lankytis areštinėje. Patenkinus raštišką prašymą, vienas jo egzempliorius lieka Policijos departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, kitas įteikiamas areštinės vadovui. 56. Ambasadorius, konsulus, užsieniečius, žiniasklaidos, visuomeninių organizacijų, religinių bendruomenių ir bendrijų atstovus, pareigūnus areštinės teritorijoje lydi bei jų saugumą užtikrina areštinės vadovas. Besilankantiems asmenims leidžiama susipažinti su asmenų, laikomų areštinėje, laikymo sąlygomis, tačiau kalbėtis su jais, juos fotografuoti bei filmuoti leidžiama tik turint bylą tiriančio pareigūno arba teismo, kurio žinioje yra byla, raštišką sutikimą. Asmenims, pažeidusiems pasienio ruožo režimą arba pasienio kontrolės punktų režimą, kuriems paskirtas administracinis areštas, taip pat asmenims, siunčiamiems į socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigas arba savavališkai pasišalinusiems ir negrįžusiems į jas, pažeidusiems Administracinių teisės pažeidimų kodekso 174, 1887 straipsnių reikalavimus, kol per įstatymo nustatytą laiką bus išnagrinėtos administracinių teisės pažeidimų bylos, užsieniečiams, kurie negali patvirtinti arba nepatvirtina asmens tapatybės ar teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje, leidžiama susitikti ir bendrauti su užsieniečiais, žiniasklaidos, visuomeninių organizacijų, religinių bendruomenių ir bendrijų atstovais tik vyriausiojo policijos komisariato (policijos komisariato) vadovo leidimu. Fotografuoti ir filmuoti galima tik jų pačių sutikimu. Fotografuoti ir filmuoti areštinės patalpas ar apsaugos perimetrą, kuriame yra įrengtos inžinerinės – techninės apsaugos priemonės, draudžiama. VIII. PERDUODAMŲ DAIKTŲ, SIUNTINIŲ PRIĖMIMO IR ĮTEIKIMO BEI MAISTO PRODUKTŲ IR BŪTINIAUSIŲ REIKMENŲ ĮSIGIJIMO TVARKA 57. Siuntiniai asmenims, laikomiems areštinėje, priimami vadovaujantis šių nuostatų reikalavimais. Prašymai perduoti siuntinį (4 priedas) pildomi dviem egzemplioriais. Leidžiamų perduoti daiktų, reikmenų ir maisto produktų bendras siuntinio svoris neturi viršyti 10 kg. 58. Areštinėje laikomiems asmenims leidžiamų perduoti daiktų, reikmenų ir maisto produktų sąrašas bei perdavimo tvarka turi būti iškabinta pateikėjams matomoje vietoje. 59. Siuntiniai asmenims, laikomiems areštinėje, perduodami, o su savimi turėti daiktai ar drabužiai grąžinami vyriausiojo policijos komisariato (policijos komisariato) vadovo ar rašytiniu įsakymu įgalioto valdininko raštišku leidimu. 60. Siuntinius tikrina ir priima areštinės vadovas (jo nesant – budėtojas, policijos komisariato budėtojas). 61. Prieš tikrindamas siuntinį, perduodamus daiktus ar banderolę su spaudos leidiniais areštinės vadovas (jo nesant – budėtojas, policijos komisariato budėtojas) paaiškina pateikėjui, kad jie privalo paimti draudžiamus daiktus, ir įspėja, jog patikrinimo metu radus draudžiamų daiktų, siuntinys, perduodami daiktai ar banderolė su spaudos leidiniais bus grąžinti pateikėjui. Pasitaikius tokiems atvejams, laikoma, kad perdavimas įvyko. 62. Apie tai, kad siuntinys, perduodami daiktai ar banderolė su spaudos leidiniais nebuvo priimti, areštinės vadovas (jo nesant – budėtojas, policijos komisariato budėtojas) tarnybiniu pranešimu informuoja vyriausiojo policijos komisariato (policijos komisariato) vadovą ar rašytiniu įsakymu įgaliotą valdininką. 63. Vyriausiojo policijos komisariato (policijos komisariato) vadovo įsakymu greitai gendantys maisto produktai (pvz.: varškė, grietinė) tam tikru metų laiku nepriimami. 64. Įteikiant siuntinį, pirmą pareiškimo egzempliorių su žyma apie siuntinio priėmimą budėtojas atiduoda asmeniui, įteikusiam siuntinį, o antrą, pasirašytą areštinėje laikomo asmens, įsega į jo asmens bylą. 65. Siuntinyje rasti daiktai, kuriuos gavėjas gali panaudoti ketindamas pabėgti, užpulti pareigūnus arba padaryti žalos sau arba aplinkiniams, paimami. Tai fiksuojama protokole, kuris surašomas dviem egzemplioriais, iš kurių vienas siunčiamas bylą tiriančiam pareigūnui arba teismui, kurio žinioje yra byla, o kitas įsegamas į asmens, laikomo areštinėje, bylą. Paimti daiktai gali būti pridedami prie baudžiamosios bylos. 66. Jeigu siuntinį priimti atsisakoma, jis kartu su pranešimu apie priežastis, dėl kurių nebuvo priimtas, grąžinamas siuntėjui. 67. Siuntiniai tikrinami. Patikrinimo metu dalyvauja du policijos pareigūnai, kurie po patikrinimo pasirašo kitoje prašymo pusėje. 68. Siuntinių, kuriuos gauna nuteistieji, perkelti į areštinę iš bausmių atlikimo įstaigų dėl kitos bylos, skaičių administracija pažymi asmens bylos specialiame lape. IX. AREŠTINĖJE LAIKOMŲ ASMENŲ PASIVAIKŠČIOJIMŲ ORGANIZAVIMAS 69. Areštinės vadovas (jo nesant – budėtojas, policijos komisariato budėtojas) privalo užtikrinti, kad asmenys, laikomi areštinėje, galėtų kasdien 1 valandą pasivaikščioti, o nepilnamečiai ir moterys – 2 kartus per dieną po 1 valandą. Pasivaikščiojimas gali neįvykti arba jo trukmė gali būti sutrumpinama tiktai dėl nepalankių pasivaikščiojimams oro sąlygų ir tiktai esant areštinės medicinos felčerės išvadai, taip pat nepaprastų įvykių (pabėgimo, savižudybės ir kt.) padarinių likvidavimo periodu, susikomplikavus situacijai ir dėl ypatingų sąlygų (stichinės nelaimės, gaisro ir pan.). 70. Vadovaujantis vidaus tvarkos taisyklėmis, pasivaikščioti vedama dienos metu pagal areštinės vadovo sudarytą grafiką, atitinkantį įvairių kategorijų laikomų asmenų izoliavimo reikalavimus. 71. Vienu metu pasivaikščioti išvedami visi vienoje kameroje esantys asmenys, kurie turi būti apsirengę pagal sezoną. 72. Saugomoje areštinės teritorijoje įrengiami specialūs pasivaikščiojimų kiemai (kiemas), kurių neturi būti mažiau kaip 25 procentai areštinėje esamų kamerų. 73. Asmenys, pažeidinėjantys elgesio pasivaikščiojimo metu taisykles, areštinės vadovo (jo nesant – budėtojo, policijos komisariato budėtojo) nurodymu grąžinami į kamerą. Budėtojas privalo apie tai tarnybiniu pranešimu informuoti areštinės vadovą. X. AREŠTINĖJE LAIKOMŲ ASMENŲ MATERIALINIS APRŪPINIMAS IR MEDICININĖ PRIEŽIŪRA 74. Areštinių kamerose turi būti užtikrintos reikiamos gyvenimo ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatytas sanitarijos ir higienos taisykles. Gyvenamojo ploto dydis vienam asmeniui negali būti mažesnis kaip 5 kvadratiniai metrai. 75. Nėščioms moterims, žindyvėms, invalidams, senesniems žmonėms, nepilnamečiams, taip pat ligoniams sudaromos geresnės gyvenimo ir buities sąlygos. 76. Asmenims, laikomiems areštinėje, turi būti suteikta galimybė naudotis tualetu ir turi būti sudarytos nežeminančios žmogaus garbės ir orumo sąlygos. 77. Ne rečiau kaip kartą per savaitę asmenims, laikomiems areštinėje, turi būti suteikta galimybė pasinaudoti dušu, gauti išskalbtą patalynę. 78. Pristatyti į areštinę asmenys, vilkintys valstybės tarnautojų ar teisėsaugos institucijų uniformą, prieš uždarant juos į kameras, aprengiami civiliniais drabužiais. 79. Asmenys, laikomi areštinėje, gauna 3 kartus per dieną nemokamą maistą pagal fiziologines mitybos normas (maitinimo intervalai, išskyrus miegui skirtą laiką, neturi viršyti septynių valandų): 79.1. sulaikytiems, suimtiems ir nuteistiems asmenims taikomos tokios pat mitybos normos kaip ir tardymo izoliatoriuose laikomiems asmenims, kurias nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė; 79.2. asmenims, pažeidusiems pasienio ruožo režimą arba pasienio kontrolės punktų režimą, Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimus, Administracinių teisės pažeidimų kodekso 174, 1887 straipsnių reikalavimus, kol per įstatymo nustatytą laiką bus išnagrinėtos administracinių teisės pažeidimų bylos, siunčiamiems į socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigas arba savavališkai pasišalinusiems iš jų bei negrįžusiems į jas, užsieniečiams, kurie negali patvirtinti arba nepatvirtina asmens tapatybės ar teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje, taikomos tokios pat mitybos normos kaip ir administracine tvarka areštuotiems asmenims, kurias nustato Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. 80. Asmenims, laikomiems areštinėje, turi būti užtikrintas tokios pat kokybės bei lygio gydymas kaip ir esantiems laisvėje asmenims. 81. Areštinės medicinos felčeris privalo: 81.1. suteikti pirmąją medicinos pagalbą areštinėje laikomiems asmenims, remdamasis profesiniais ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos instrukcijų reikalavimais; 81.2. pradėdamas darbą patikrinti asmenų, laikomų areštinėje, sveikatą ir pasirašyti medicinos pagalbos suteikimo apskaitos žurnale; 81.3. apžiūrėti tik ką uždarytus į areštinę asmenis, nustatyti jų sveikatos būklę bei sužalojimus, apie tai pažymėti medicinos pagalbos suteikimo žurnale. Prireikus imtis priemonių suteikti pirmąją pagalbą arba siųsti juos į sveikatos priežiūros įstaigas; 81.4. organizuoti ir atlikti higieninį – priešepideminį darbą; 81.5. apmokyti areštinės pareigūnus ir darbuotojus teikti pirmąją medicinos pagalbą; 81.6. rūpintis areštinės sanitarine būkle, medicininės įrangos bei medikamentų papildymu. 82. Felčerio pažyma yra dokumentas, kuriuo vadovaujamasi priimant sprendimą dėl asmenų konvojavimo. 83. Prireikus areštinės administracija kviečia sveikatos priežiūros įstaigų medicinos specialistus įvertinti areštinėje laikomo asmens sveikatos būklę ir suteikti jam pirmąją medicinos pagalbą. Jei areštinėje laikomam asmeniui areštinės sąlygomis negalima suteikti būtinosios medicinos pagalbos, šis asmuo turi būti nusiųstas į laisvės atėmimo vietos arba kitą asmens sveikatos priežiūros įstaigą, užtikrinus jo apsaugą. Areštinėje laikomą asmenį apžiūrėjęs ir jam pagalbą suteikęs medicinos specialistas turi įrašyti areštinės medicinos pagalbos suteikimo apskaitos žurnale (5 priedas) asmens diagnozę ir jam taikytas medicinos pagalbos priemones. Apie areštinėje laikomų asmenų siuntimą į gydymo įstaigas areštinės administracija informuoja bylą tiriantį pareigūną arba teismą, kurio žinioje yra byla. 84. Areštinėje laikomi asmenys neturi teisės teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugų. 85. Pirmąją medicinos pagalbą areštinėje laikomam asmeniui ūmios, gyvybei pavojingos ligos arba nelaimingo atsitikimo atveju privalo nedelsdami pagal savo kompetenciją suteikti areštinės pareigūnai bei darbuotojai. 86. Jei asmuo, laikomas areštinėje, paskelbia badavimo akciją ar atsisako vykdyti teisėtus administracijos reikalavimus, vyriausiojo policijos komisariato (policijos komisariato) valdininkas, atsakingas už šią tarnybą, arba areštinės vadovas (jo nesant – budėtojas, policijos komisariato budėtojas) privalo nedelsdamas išsiaiškinti badavimo ar atsisakymo vykdyti teisėtus administracijos reikalavimus priežastis, asmenų keliamus reikalavimus bei šių reikalavimų teisėtumą. Vyriausiojo policijos komisariato (policijos komisariato) valdininkas, atsakingas už šią tarnybą, arba areštinės vadovas (jo nesant – budėtojas, policijos komisariato budėtojas) privalo apie tai pranešti Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos bei pareigūnui, kurio žinioje yra atsisakęs valgyti asmuo, ir imtis įmanomų priemonių teisėtiems asmenų, laikomų areštinėje, reikalavimams patenkinti. 87. Jei asmenų, laikomų areštinėje, reikalavimai yra neteisėti, vyriausiojo policijos komisariato (policijos komisariato) valdininkas, atsakingas už šią tarnybą, arba areštinės vadovas (jo nesant – budėtojas, policijos komisariato budėtojas) privalo pats apie tai pranešti asmenims, laikomiems areštinėje, ir pareikalauti nutraukti neteisėtus veiksmus. 88. Asmenims, laikomiems areštinėje ir nevykdantiems reikalavimo nutraukti neteisėtus veiksmus, gali būti skiriamos nuobaudos. 89. Badaujantį asmenį esant būtinumui apžiūri medicinos specialistas, kuris savo išvadas įrašo į medicinos pagalbos suteikimo apskaitos žurnalą. 90. Asmenys, laikomi areštinėje, aprūpinami dezinfekuotu minkštuoju inventoriumi (čiužiniais, pagalvėmis, antklodėmis) bei lovos skalbiniais (dviem paklodėmis, užvalkalais, dviem rankšluosčiais). Lovos skalbiniai turi būti keičiami pagal jų užterštumą. 91. Draudžiama neišdezinfekuotą ir neišskalbtą minkštąjį inventorių ir lovos skalbinius perduoti kitiems asmenims. XI. AREŠTINĖJE LAIKOMŲ ASMENŲ MATERIALINĖ ATSAKOMYBĖ 92. Asmenys, laikomi areštinėje, atsako už padarytą materialinę žalą: 92.1. padarytą atliekant darbo pareigas – darbo įstatymų nustatyta tvarka; 92.2. padarytą kitokiais veiksmais – civilinių įstatymų nustatyta tvarka. 93. Asmenų padaryta materialinė žala išieškoma Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. XII. AREŠTINĖJE LAIKOMŲ ASMENŲ PASKATINIMO PRIEMONIŲ IR NUOBAUDŲ SKYRIMO TVARKA 94. Asmenims, pažeidusiems vidaus tvarkos taisykles, skiriamos nuobaudos, kurių rūšį ir dydį nustato vyriausiojo policijos komisariato (policijos komisariato) vadovas, vadovaudamasis šiais nuostatais. 95. Paskatinimo priemonių ir nuobaudų suimtiesiems, laikomiems areštinėje, ir nuteistiesiems, kuriems nuosprendžiai neįsiteisėję, skyrimo pagrindus ir tvarką reguliuoja Kardomojo kalinimo įstatymas; nuteistiesiems, laikinai paliktiems arba perkeltiems į areštinę, kuriems nuosprendžiai įsiteisėję – bausmių atlikimo tvarką reglamentuojantis įstatymas. 96. Sulaikytiems asmenims, įtariamiems padarius nusikaltimą, pažeidusiems pasienio ruožo režimą arba pasienio kontrolės punktų režimą, siunčiamiems į socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigas arba savavališkai pasišalinusiems bei negrįžusiems į jas, pažeidusiems Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimus, Administracinių teisės pažeidimų kodekso 174, 1887 straipsnius, kol per įstatymo nustatytą laiką bus išnagrinėtos administracinių teisės pažeidimų bylos, asmenims, kuriems paskirtas administracinis areštas, užsieniečiams, kurie negali patvirtinti arba nepatvirtina asmens tapatybės ar teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje, paskatinimo priemonių ir nuobaudų skyrimo pagrindus ir tvarką reguliuoja šie nuostatai. 97. Asmenims, uždarytiems areštinėje, gali būti skiriamos šios paskatinimo priemonės: padėka, pasivaikščiojimo laiko pratęsimas iki 30 min., anksčiau paskirtos nuobaudos panaikinimas prieš terminą, pasimatymo trukmės pailginimas iki 30 min. (6 priedas). 98. Asmenims, uždarytiems areštinėje, gali būti skiriamos šios nuobaudos: įspėjimas, papeikimas, budėjimas be eilės areštinės patalpose, teisės gauti eilinį siuntinį, perduotus daiktus ar banderolę su spaudos leidiniais atėmimas (7 priedas). 99. Asmenys, kurie piktybiškai pažeidžia areštinės režimo reikalavimus, vyriausiojo policijos komisariato (policijos komisariato) vadovo nutarimu gali būti uždaryti į karcerį iki dešimties parų, o nepilnamečiai – iki penkių parų. Nėščios moterys ir nepilnametės į karcerį neuždaromos. Apie tai pažymima asmenų, laikomų areštinėje, paskatinimo ir nuobaudų registracijos žurnale (8 priedas). Asmenims skiriamos nuobaudos turi atitikti nusižengimo sunkumą ir pobūdį. Skiriant nuobaudą negali būti siekiama suteikti asmenims fizinių kančių ar žeminti žmogaus orumą. 100. Paskatinimus ir nuobaudas savo nutarimu skiria vyriausiojo policijos komisariato (policijos komisariato) vadovas. 101. Asmenų, laikomų areštinėje, neteisėtų grupinių veiksmų, šiurkščiai pažeidžiančių areštinės vidaus tvarką, atveju vyriausiojo policijos komisariato (policijos komisariato) vadovas ar rašytiniu įsakymu įgaliotas policijos valdininkas turi teisę, pranešęs prokurorui, sustabdyti: 101.1. asmenų, laikomų areštinėje, laiškų išsiuntimą bei gautų laiškų, siuntinių, perduotų daiktų ir banderolių su spaudos leidiniais įteikimą šiems asmenims; 101.2. pasimatymų suteikimą; 101.3. skatinimo priemonių skyrimą. 102. Areštinės (policijos komisariato) budėtojas turi teisę, surašęs nutarimą (9 priedas), uždaryti į karcerį asmenį, šiurkščiai pažeidusį režimo reikalavimus, bei laikyti jį karceryje, kol vyriausiojo policijos komisariato (policijos komisariato) vadovas išnagrinės pažeidimo medžiagą, bet ne ilgiau kaip 24 valandas, ir užregistruoti asmenų, uždarytų į areštinės karcerį, registracijos žurnale (10 priedas). 103. Nuobauda turi būti paskirta asmeniui ne vėliau kaip per 72 valandas nuo nusižengimo nustatymo momento, o jeigu buvo daromas patikrinimas – nuo jo pabaigimo dienos. Paskirta nuobauda vykdoma tuojau pat. Asmenys, kuriems paskirtos nuobaudos, turi teisę jas apskųsti aukštesniam pareigūnui arba teismui, tačiau skundo pateikimas nesustabdo nuobaudos vykdymo. 104. Nutarimai dėl paskatinimo bei nubaudimo pasirašytinai paskelbiami skatinamiems ar baudžiamiems asmenims. Nutarimų kopijos pridedamos prie asmens bylų. 105. Paskatinimai ir nuobaudos registruojami asmenų, laikomų areštinėje, paskatinimo ir nuobaudų registracijos žurnale. 106. Nutarimai bei patikrinimo medžiagos saugomos 3 metus areštinės nomenklatūrinėse bylose. 107. Asmenims, uždarytiems karceryje, draudžiama imti su savimi maisto produktus ir asmeninius daiktus. Asmenys karceryje laikomi po vieną, pasivaikščioti nevedami ir jiems atimama teisė gauti perduotus daiktus, siuntinius ir banderoles su spaudos leidiniais. Minėti asmenys turi teisę pasimatyti tik su gynėju. Patalynė asmenims, uždarytiems į karcerį, neišduodama. Tokie asmenys apšvarinami po nuobaudos įvykdymo arba pagal gydytojo (felčerio) nurodymą. Asmenis, prieš juos uždarant į karcerį, privalo apžiūrėti gydytojas arba medicinos felčeris. 108. Karceryje turi būti sanitarinis mazgas, praustuvas (kriauklė), sieninė lentyna tualeto reikmenims sudėti bei pritvirtinti prie grindų stalas ir taburetė. Prie lango stiklo pritvirtinamas metalinis tinklas. Elektros lemputė įrengiama nišoje virš kamerų durų arba lubose ir uždengiama metaliniu tinklu, kad kameroje laikomas asmuo jos negalėtų išsukti. Atlošiama metalinė lova su mediniu gultu vienu šonu pritvirtinama prie sienos. Dienos metu atlošiama lova užraktais prirakinama prie sienos. Gydytojui (felčeriui) atsisakius duoti leidimą uždaryti baudžiamą asmenį į karcerį, nutarimas nevykdomas. Budėtojui uždarant asmenį į karcerį 24 valandoms leidimas nebūtinas. 109. Uždarytų į karcerį asmenų iškvietimas pas bylą tiriantį pareigūną arba į teismą, taip pat jų laikinas išvykimas iš areštinės neatleidžia nuo tolesnio nuobaudos vykdymo. 110. Išvedami iš karcerio asmenys areštinės patalpoje vedami su antrankiais. Tardymo kabinete antrankiai nuimami tik areštinės pareigūnams įsitikinus, kad asmeniui, esančiam tardymo kabinete, negresia pavojus. XIII. AREŠTUOTŲ ADMINISTRACINE TVARKA ASMENŲ LAIKYMAS AREŠTINĖJE 111. Asmenys, kuriems paskirtas administracinis areštas, laikomi areštinėje. Išimtiniais atvejais Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos generalinio komisaro raštišku leidimu asmenys gali būti laikomi ir kitose tam tikslui pritaikytose patalpose, kurių būklė turi atitikti Lietuvos higienos normose nustatytus Areštinių įrengimo bei eksploatavimo taisyklių reikalavimus. 112. Areštuotų administracine tvarka asmenų laikymo terminas nustatomas teisėjo nutarimu. 113. Asmeniui, kuriam paskirtas administracinis areštas, susirgus teisėjo nutarime nurodyto arešto laikotarpiu, laikas, praleistas ligoninėje (arba namuose pagal nedarbingumo lapelį), neįskaitomas į bendrą arešto laiką. 114. Asmens, areštuoto administracine tvarka, gabenimą į gydymo įstaigas ir apsaugą užtikrina vyriausiojo policijos komisariato (policijos komisariato) pareigūnai. 115. Jei asmuo, areštuotas administracine tvarka, gydomas stacionarinėje gydymo įstaigoje, jo apsauga neorganizuojama. 116. Administracine tvarka areštuoti asmenys gali būti panaudojami darbams įmonėse, akcinėse bendrovėse bei kitose organizacijose, sudarius atitinkamas sutartis. 117. Administracine tvarka areštuotų asmenų darbas organizuojamas laikantis darbo įstatymų nustatytų darbo saugos ir saugumo technikos taisyklių. Vyriausiojo policijos komisariato (policijos komisariato) pareigūnai už darbo saugos ir saugumo technikos taisyklių pažeidimus neatsako. Prieš pradedant darbą, darbdavys turi instruktuoti. Kiekvienas areštuotas asmuo pasirašo, kad yra supažindintas su darbo saugos ir saugumo technikos taisyklių reikalavimais. 118. Už asmenų, areštuotų administracine tvarka, darbą mokama pagal atitinkamas įmonėje ar organizacijoje taikomas apmokėjimo sąlygas. Lėšos, gautos už atliktą darbą, areštuotiems asmenims neišmokamos, o pervedamos į vyriausiojo policijos komisariato (policijos komisariato) sąskaitą. 119. Įmonėse bei organizacijose dirbantiems areštuotiems administracine tvarka asmenims vyriausiojo policijos komisariato (policijos komisariato) pareigūnai organizuoja apsaugą. Jei asmuo atliko vieną trečdalį paskirtos bausmės ir visą šį laiką dirbo, vyriausiojo policijos komisariato (policijos komisariato) vadovo ar rašytiniu įsakymu įgalioto policijos valdininko nutarimu apsauga gali būti ir neskiriama. Raštišką nutarimą dėl apsaugos neskyrimo vyriausiojo policijos komisariato (policijos komisariato) vadovui ar rašytiniu įsakymu įgaliotam policijos valdininkui teikia atsakingas už areštinės tarnybą vyriausiojo policijos komisariato (policijos komisariato) pareigūnas. 120. Areštuoti administracine tvarka asmenys gali būti panaudojami nemokant už darbą gatvėms, skverams, kiemams ir kitiems objektams tvarkyti (viešiesiems darbams). 121. Administracine tvarka areštuotam asmeniui savavališkai pasišalinus iš policijos įstaigos pastato ar specialiosios įstaigos, areštinės vadovas (budėtojas, policijos komisariato budėtojas) privalo pranešti vyriausiojo policijos komisariato (policijos komisariato) vadovybei bei organizuoti jo paiešką. XIV. AREŠTINĖJE LAIKOMŲ ASMENŲ ĮRAŠYMAS Į LINKUSIŲ PABĖGTI ASMENŲ ĮSKAITĄ 122. Areštinės vadovas, gavęs informaciją apie linkusį pabėgti sulaikytą ar suimtą asmenį, nedelsdamas raštu informuoja vyriausiojo policijos komisariato (policijos komisariato) vadovą, nurodo, iš kur, kokiu būdu gavo informaciją, kokie asmenys ar pareigūnai arba kokie dokumentai ir veiksmai gali patvirtinti nusikaltimo sumanymą bei kokiu būdu ketinama pabėgti. 123. Informacijos šaltiniai apie sumanytą pabėgimą yra: 123.1. suimtojo asmens byla; 123.2. duomenys apie teistumą už pabėgimą; 123.3. sulaikytojo ar suimtojo grasinimai areštinės (konvojaus) pareigūnams, kad esant galimybei bandys pabėgti; 123.4. areštinės pareigūnų, darbuotojų žodinė informacija; 123.5. sulaikytojo ar suimtojo laiškai; 123.6. sulaikytojo ar suimtojo veiksmai; 123.7. kiti informacijos šaltiniai. 124. Visi dokumentai apie linkusį pabėgti sulaikytąjį ar suimtąjį (išskyrus operatyvinę medžiagą) saugomi areštinėje. 125. Areštinės vadovas dokumentus dėl asmens įrašymo į linkusiųjų pabėgti įskaitą, suderinęs su atsakingu už areštinės tarnybą vyriausiojo policijos komisariato (policijos komisariato) pareigūnu, teikia vyriausiojo policijos komisariato (policijos komisariato) vadovui svarstyti. 126. Vyriausiojo policijos komisariato (policijos komisariato) vadovui nagrinėjant sulaikytojo ar suimtojo dokumentus dėl asmens įrašymo į linkusiųjų pabėgti įskaitą, asmuo gali dalyvauti nagrinėjimo metu. 127. Apie priimtą sprendimą ir taikomus papildomus režimo reikalavimus pranešama asmeniui, įrašytam į linkusiųjų pabėgti įskaitą, tai pažymima vyriausiojo policijos komisariato (policijos komisariato) vadovo nutarime. 128. Sulaikytasis ar suimtasis į įskaitą įrašomas visam sulaikymo ar suėmimo laikui. 129. Vyriausiojo policijos komisariato (policijos komisariato) vadovo nutarimo kopija, su kuria pasirašytinai supažindinamas sulaikytas ar suimtas asmuo, įrašytas į įskaitą, įsiuvama į asmens bylą. 130. Ant suimto asmens bylos (11 priedas), konvojuojant ant pažymos (12 priedas) iš viršutinio dešiniojo į apatinį kairįjį kampą brėžiama raudona linija (1 cm pločio). 131. Suimtojo prašymą išbraukti jį iš linkusiųjų pabėgti asmenų įskaitos bei raudonos linijos panaikinimo klausimą sprendžia vyriausiojo policijos komisariato (policijos komisariato) vadovas, priėmęs nutarimą įrašyti šį asmenį į įskaitą, tačiau ne anksčiau kaip po 6 mėnesių. 132. Asmens prašymą išbraukti jį iš linkusiųjų pabėgti asmenų įskaitos pateikia vyriausiojo policijos komisariato (policijos komisariato) pareigūnas, remdamasis duomenimis, kad įrašytas į linkusiųjų pabėgti įskaitą suimtasis tikrai atsisakė nusikalstamo sumanymo pabėgti. 133. Vyriausiojo policijos komisariato (policijos komisariato) pareigūnas, išanalizavęs turimą informaciją bei asmens prašymą, tarpininkavimo raštą pateikia vyriausiojo policijos komisariato (policijos komisariato) vadovui, kuris sprendžia klausimą dėl tolesnio asmens palikimo įskaitoje tikslingumo. 134. Vyriausiojo policijos komisariato (policijos komisariato) vadovui atsisakius patenkinti suimtojo prašymą, pakartotinai galima kreiptis po 6 mėnesių. Vyriausiojo policijos komisariato (policijos komisariato) vadovui patenkinus suimtojo prašymą, vadovo nutarimas ir asmens prašymas įsiuvami į asmens bylą. Asmens byla persiuvama iš naujo, be raudonos linijos. XV. REŽIMO UŽTIKRINIMAS SAUGANT AREŠTINĖJE LAIKOMUS ASMENIS 135. Pagrindinis režimo reikalavimas yra areštinėje laikomų asmenų izoliavimas ir nuolatinė jų priežiūra bei paskirstymas į kameras. 136. Areštinėje laikomų asmenų nustatytas režimas palaikomas nuolat juos stebint, draudžiant judėjimą be konvojaus (išskyrus kameroje), atliekant patikrinimus bei daiktų kratas, apžiūrą, laikantis areštinės vidaus taisyklių, leidimų režimo. 137. Asmenims, piktybiškai pažeidinėjantiems areštinės režimą, taikomos nuobaudos. 138. Areštinėje laikomus asmenis vedant areštinėje būtina laikytis vidaus izoliavimo taisyklių. 139. Nakties metu kameros turi būti apšviestos, kad būtų galima nuolat stebėti laikomų asmenų elgesį. 140. Budinčios apsaugos pamainos pasikeitimo metu areštinėje laikomi asmenys vedami į tualetą. Rytinio ir vakarinio patikrinimo metu (perduodant ir priimant budėjimą) privaloma atlikti kamerų ir daiktų apžiūrą, asmenų kratą, perskaičiuoti areštinėje laikomus asmenis ir išklausyti jų skundus. 141. Areštinėje laikomi asmenys valo kameras, plauna grindis stebint vidaus posto pareigūnui. Sulaikytus, suimtus ir nuteistus asmenis panaudoti ūkio darbams draudžiama. 142. Kamerų, kur laikomi asmenys, duris atidaro tik areštinės (policijos komisariato) budėtojas (budėtojo padėjėjas), dalyvaujant vidaus posto pareigūnui (išvedžiotojui). 143. Areštinėje laikomi asmenys iš kamerų išvedami šiais atvejais: 143.1. į areštinės tardymo kabinetus; 143.2. į pasimatymų kambarį; 143.3. į pasivaikščiojimų kiemą; 143.4. į higienos kambarį; 143.5. į tualetą; 143.6. pas medicinos darbuotoją; 143.7. paleidus iš areštinės, konvojuojant, evakuojant, valant kamerą, atliekant asmens apžiūrą arba perkeliant į kitą kamerą; 143.8. pas areštinės vadovą asmenų prašymu arba vadovo kvietimu; 143.9. įforminant asmens bylas; 143.10. į darbą. 144. Išvedant ir uždarant asmenis į kamerą, pamaina turi imtis atsargumo priemonių, kad būtų išvengta pabėgimo ir užpuolimo. 145. Areštinėje laikomiems asmenims pranešama apie jų išvedimą pasivaikščioti, apšvarinti, valyti kamerų ir į tualetą. Kitais atvejais nurodoma, kokius asmens daiktus jie turi pasiimti. 146. Iš anksto perspėti sulaikytus, suimtus ir nuteistus asmenis apie jų paleidimą arba konvojavimą yra draudžiama. 147. Areštinėje laikomi asmenys (grupėmis ar po vieną) juda areštinėje ir pasivaikščiojimų kieme lydimi areštinės pareigūno (išvedžiotojo), rankas privalo laikyti už nugaros. 148. Išvedant iš kamerų areštinėje laikomus asmenis, vidaus posto pareigūnas (išvedžiotojas) stovi prie kameros durų iš šono. Asmenys išvedami iš kamerų po vieną ir rikiuojami vienas paskui kitą. 149. Vidaus posto pareigūnas (išvedžiotojas) privalo stebėti, kad asmenys pasivaikščiojimo metu nerūkytų, nieko nemėtytų ir neimtų, nedarytų jokių užrašų. 150. Recidyvistams ir asmenims, kurie gali pabėgti ar užpulti pareigūnus, lydėti paskiriami du vidaus posto pareigūnai (išvedžiotojai), lydėti 6-10 asmenų skiriami trys vidaus posto pareigūnai (išvedžiotojai). 151. Kai areštinėje laikomus asmenis lydi vienas vidaus posto pareigūnas (išvedžiotojas), jis privalo eiti nuo lydimųjų dviejų žingsnių atstumu iš paskos. 152. Prieš posūkį grupė lydimų asmenų sustabdoma dviejų žingsnių atstumu nuo kampo. Patikrinus, kad koridorius laisvas, grupė lydima toliau. 153. Pareigūnas sustabdo asmenis penkių žingsnių atstumu nuo nesaugomų durų ir, patikrinęs, kad perėjimas laisvas, atidaręs duris, praleidžia konvojuojamus asmenis. 154. Tokia pat tvarka asmenis lydi du ar daugiau pareigūnų, kai vienas iš jų eina grupės priekyje, o kiti pareigūnai eina paskui. 155. Išvesti iš kameros tardymo veiksmams atlikti galima tik su bylą tiriančio pareigūno raštišku reikalavimu. Nesant minėto reikalavimo, leidimą atlikti neatidėliotinus tardymo veiksmus gali duoti to padalinio vadovas. 156. Draudžiama išvesti sulaikytus ir suimtus asmenis iš kameros tardymo veiksmams atlikti pareigūnams, nesusijusiems su baudžiamąja byla, be raštiško bylą tiriančio pareigūno, kurio žinioje yra baudžiamoji byla, leidimo. 157. Įvykdyti reikalavimai išvesti suimtuosius, sulaikytuosius ir nuteistuosius iš kamerų į tardymo kabinetus (13 priedas) ar pasimatymų kambarį įsegami į asmens bylą. 158. Raštišką leidimą pasimatyti su giminėmis ir kitais asmenimis išduoda pareigūnas, kurio žinioje yra baudžiamoji byla. Šių nuostatų 41 punkte nurodytiems asmenims pasimatyti su giminėmis ir kitais asmenimis leidžia vyriausiojo policijos komisariato (policijos komisariato) vadovas ar rašytiniu įsakymu įgaliotas valdininkas. 159. Apie kiekvieną asmenų išvedimą iš kamerų pažymima asmenų išvedimo iš kamerų registracijos žurnale (14 priedas). 160. Į pasivaikščiojimų kiemą vidaus posto pareigūnų (išvedžiotojo) vedami vienoje kameroje laikomi asmenys, kamerą atidaro areštinės (policijos komisariato) budėtojas (padėjėjas). 161. Areštinėje laikomus asmenis į higienos kambarį, pas medicinos darbuotoją iš kamerų išveda areštinės (policijos komisariato) budėtojas (padėjėjas). Sanitarinį moterų apšvarinimą stebi moteris policininkė. 162. Visiškos asmens kratos ir daiktų apžiūros daromos visiems į areštinę uždaromiems asmenims. Kratos ir apžiūros rezultatai įforminami pagal šių nuostatų reikalavimus. Kitais atvejais, išvedant iš kameros, į ją uždarant, jei asmuo nebuvo išvykęs iš saugomos areštinės teritorijos, atlikus dalinę kratą, kratos rezultatų įforminti nereikia. Kiekvienu atveju, asmenį išvežus iš saugomos areštinės teritorijos ir grąžinus atgal į areštinę, kratos rezultatus įforminti būtina. 163. Visiška krata tikrinant asmenis ir jų daiktus daroma dalyvaujant dviem trim pareigūnams izoliuotoje, gerai apšviestoje patalpoje. Visiška asmenų krata daroma prieš juos uždarant į areštinę, konvojuojant iš areštinės ir grąžinant juos į kamerą, paleidžiant iš areštinės, taip pat pagal tikrintojo, areštinės vadovo ar budėtojo nurodymą. 164. Kratą daro tos pačios lyties asmuo. Apieškomam asmeniui liepiama nusivilkti viršutinius ir apatinius drabužius. Atidžiai patikrinami drabužiai, avalynė, asmeniniai daiktai. 165. Asmeniui atsisakius nusivilkti drabužius, atliekama dalinė krata, jo veiksmai traktuojami kaip policijos pareigūno teisėto reikalavimo nevykdymas. Toks asmuo uždaromas į karcerį, o visi dokumentai įforminami pagal šių nuostatų XII skyriaus reikalavimus. 166. Dalinė asmenų krata daroma prieš išvedant juos į tardymo kabinetą, pas bylą tiriantį pareigūną, medicinos darbuotoją, gynėją ir į pasimatymą su giminėmis ar kitais asmenimis arba į sanitarinio apšvarinimo kambarį, pasivaikščioti, į rytinį bei vakarinį patikrinimą. 167. Darant dalinę kratą asmenys nenurengiami. 168. Pagal tikrintojų nurodymą, jei yra duomenų apie rengiamus pabėgimus, daromos asmenų kontrolinės kratos. 169. Visi siuntiniai ir maisto produktai apžiūrimi ir patikrinami (pvz.: duona, dešra perpjaunamos ir t. t.). 170. Atlikus kamerų apžiūras, kratas ir radus kameroje draudžiamų daiktų, surašomas kameros apžiūros protokolas bei atliekamas tarnybinis patikrinimas. 171. Areštinės leidimų režimą užtikrina budėtojas. Į areštinę jis įleidžia: 171.1. Lietuvos Respublikos Prezidentą, Seimo kontrolie …