📄 Įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL ANYKŠČIŲ, DUBYSOS, KREKENAVOS, METELIŲ, PAVILNIŲ, RAMBYNO, SALANTŲ, SIRVĖTOS, TYTUVĖNŲ, VARNIŲ, VEISIEJŲ, VENTOS, VERKIŲ IR VIŠTYČIO REGIONINIŲ PARKŲ NUOSTATŲ PATVIRTINIMO
1996 m. liepos 19 d. Nr. 855
Vilnius
Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Patvirtinti Anykščių, Dubysos, Krekenavos, Metelių, Pavilnių, Rambyno, Salantų, Sirvėtos, Tytuvėnų, Varnių, Veisiejų, Ventos, Verkių ir Vištyčio regioninių parkų nuostatus (pridedama).
2. Pavesti Aplinkos apsaugos ministerijai iki 1997 m. vasario 1 d. įsteigti Dubysos, Krekenavos, Salantų, Sirvėtos, Varnių ir Ventos regioninių parkų direkcijas, Metelių regioninio parko tarnybą ir patvirtinti jų nuostatus.
MINISTRAS PIRMININKAS MINDAUGAS STANKEVIČIUS
ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS,
PAVADUOJANTIS APLINKOS APSAUGOS MINISTRĄ VYTAUTAS EINORIS
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1996 m. liepos 19 d. nutarimu Nr. 855
Anykščių regioninio parko nuostatai
Bendrosios nuostatos
1. Anykščių regioninis parkas (toliau vadinama – regioninis parkas) įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. I-2913, siekiant išsaugoti vertingiausius Anykščių krašto gamtinius ir kultūrinius kompleksus bei objektus, juos tvarkyti ir racionaliai naudoti.
2. Regioninio parko apsaugos bei naudojimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas, Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas, Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymas, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas, Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas, kiti įstatymai, Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, saugomų teritorijų nuostatai, nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos reglamentai, kiti Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisės aktai bei šie nuostatai. Šiais dokumentais vadovaujamasi regioninio parko veikloje.
3. Regioninio parko teritorija tvarkoma pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą regioninio parko planavimo schemą ir parengtus bei nustatytąja tvarka suderintus ir patvirtintus Anykščių miesto, miestelių ir kaimų bendruosius (detaliuosius) planus, nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo, miškotvarkos, žemėtvarkos, vandentvarkos, rekreacijos, kelių bei inžinerinių komunikacijų ir kitus projektus.
4. Regioninio parko teritorijoje nuosavybės teisė į žemę ir mišką atstatoma, žemė parduodama ar nuomojama įstatymų nustatyta tvarka.
5. Privatizuojamiems objektams, esantiems regioninio parko teritorijoje, taikomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos Privatizuojamų objektų, esančių valstybės saugomose teritorijose, naudojimo privalomosios sąlygos.
Regioninio parko paskirtis, apsauga ir naudojimas
6. Regioninio parko paskirtis yra:
6.1. išsaugoti Šventosios slėnį su senvagėmis, eroziniais atragiais ir raguvomis, Kurklių eroziniu cirku, Anykščių šilelį su Šventosios salpinėmis pievomis ir Budragaidžio liūninio tipo ežerėliu, Rubikių – Mūšėjaus ežeryną su salomis, Anykštos ir Virintos senslėnius, Storių takoskyrinį moreninį masyvą;
6.2. išsaugoti kultūros paveldo vertybes, iš jų Šeimyniškėlių, Liudiškių, Piliakalnio, Buivydėnų, Bijeikių piliakalnius, Burbiškių parko ir dvaro kompleksą, Anykščių senamiestį;
6.3. išsaugoti gamtinės ekosistemos stabilumą, biotos komponentus;
6.4. atkurti sunaikintus ir pažeistus gamtos, kultūros kompleksus bei objektus;
6.5. atlikti mokslo tyrimus ir kaupti informaciją gamtosaugos, kultūros paveldo apsaugos ir kitose srityse;
6.6. sudaryti sąlygas plėtoti rekreacinę veiklą, pirmiausia pažintinį turizmą, poilsiavimą tam skirtose zonose bei vietose, numatytose regioninio parko planavimo schemoje;
6.7. reglamentuoti ūkinę veiklą bei urbanizacijos plėtotę pagal regioninio parko planavimo schemą;
6.8. propaguoti gamtosaugos idėjas, materialinės ir dvasinės kultūros palikimą.
7. Regioninio parko teritorija pagal gamtos ir kultūros vertybes, jų pobūdį, apsaugos formas ir naudojimo galimybes skirstoma į konservacinę (gamtiniai rezervatai ir draustiniai), apsauginę, rekreacinę, ūkinę (miškų ūkio ir žemės ūkio), gyvenamąją ir bendrojo naudojimo vandenų funkcines zonas.
8. Ūkinė, rekreacinė ar kita veikla negali prieštarauti šių nuostatų 6.1–6.3 punktuose nurodytiems regioninio parko uždaviniams, ja neleistina keisti parko kraštovaizdžio, teršti aplinkos, pažeisti ekologinės pusiausvyros.
9. Rengiamų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai turi būti derinami su regioninio parko planavimo schemos sprendiniais.
Statybos ir rekonstravimo darbai regioniniame parke gali būti vykdomi tik turint leidimą, išduotą įgaliotos statybos priežiūros tarnybos. Pastatai projektuojami, statomi ar rekonstruojami pagal teisės aktuose ir teritorinio planavimo dokumentuose nurodytus reikalavimus, atsižvelgiant į regiono architektūros savitumus (aukštingumą, pobūdį, formas, tradicines statybines medžiagas) bei kraštovaizdžio pobūdį.
10. Organizuoti parke rekreacinę veiklą leidžiama tik suderinus tai su regioninio parko administracija ir Anykščių rajono valdyba.
11. Statyti palapines, kurti laužus, važinėti ir statyti transporto priemones leidžiama tik tam skirtose vietose.
Regioninio parko valdymas ir veiklos organizavimas
12. Regioninio parko veiklą organizuoja:
12.1. regioninio parko jungtinė taryba;
12.2. regioninio parko tarnyba, kuri yra juridinis asmuo, turi antspaudą su savo pavadinimu, sąskaitas banke bei savo simbolius ir priskirta Anykščių rajono savivaldybės reguliavimo sričiai.
13. Regioninio parko jungtinės tarybos nariai yra:
13.1. regioninio parko direktorius, skiriamas Anykščių rajono mero;
13.2. Anykščių rajono savivaldybės atstovas, skiriamas rajono mero;
13.3. Utenos aplinkos apsaugos regiono departamento arba Anykščių aplinkos apsaugos agentūros atstovas, skiriamas aplinkos apsaugos ministro;
13.4. Utenos apskrities valdytojo administracijos atstovas, skiriamas apskrities valdytojo;
13.5. Anykščių miškų urėdijos atstovas, skiriamas miškų ūkio ministro;
13.6. regiono paminklotvarkos tarnybos atstovas, skiriamas Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento direktoriaus.
14. Regioninio parko tarnybai vadovauja regioninio parko direktorius. Jos sudėtyje gali būti įsteigti gamtosaugos, kultūros vertybių apsaugos bei kiti skyriai, regioninio parko inspekcija, pažintinės rekreacijos centras.
15. Regioninio parko direktorius atstovauja regioniniam parkui, kai sprendžiami kurie nors parko klausimai, sudaromos su kitomis institucijomis ir organizacijomis sutartys. Regioninio parko direktorius:
15.1. pirmininkauja regioninio parko jungtinės tarybos posėdžiams;
15.2. organizuoja aplinkosauginę, mokslinę, rekreacinę ir švietėjišką bei propagandinę regioninio parko veiklą, atlieka jos analizę;
15.3. atsako už regioniniame parke vykdomą veiklą;
15.4. pateikia Aplinkos apsaugos ministerijai, Anykščių rajono savivaldybės tarybai, Utenos apskrities valdytojo administracijai metinę regioninio parko veiklos ir būklės ataskaitą.
16. Regioninio parko jungtinė taryba:
16.1. formuoja regioninio parko veiklos politiką, kryptis;
16.2. teikia pasiūlymus dėl lėšų, kurių reikia regioninio parko veiklai organizuoti, kai rengiami Lietuvos valstybės biudžeto ir savivaldybės biudžeto projektai;
16.3. nagrinėja ir nustatytąja tvarka teikia išvadas dėl detaliųjų ir bendrųjų planų, gali užsakyti statybos ar kitų projektų ekspertinį vertinimą;
16.4. tvirtina regioninio parko tvarkymo tikslines programas, suderintas su Aplinkos apsaugos ministerija;
16.5. tvirtina nustatytąja tvarka suderintus regioninio parko simbolius;
16.6. tvirtina regioninio parko lankymo taisykles;
16.7. priima sprendimus dėl stojimo į nacionalines ir tarptautines organizacijas.
17. Regioninio parko tarnyba:
17.1. organizuoja aplinkosaugos, pažintinę rekreacinę ir švietėjišką bei propagandinę veiklą regioniniame parke;
17.2. organizuoja ir vykdo mokslo tyrimus bei stebėjimus;
17.3. įrengia gamtos ir kultūros vertybių ekspozijas, prižiūri gamtinius rezervatus;
17.4. įrengia informacinius centrus ir panašiai;
17.5. vykdo kitus regioninio parko priežiūros ir tvarkymo darbus.
18. Regioninio parko apsaugos ir naudojimo priežiūrą bei kontrolę pagal kompetenciją vykdo regioninio parko tarnyba, aplinkos apsaugos agentūra, kultūros vertybių apsaugos kontrolės tarnyba, miškų bei statybų priežiūros inspekcijos, priklausančios atitinkamai Anykščių rajono savivaldybės, Aplinkos apsaugos ministerijos, Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento, Miškų ūkio ministerijos bei Utenos apskrities valdytojo reguliavimo sričiai, taip pat Anykščių rajono valdyba.
19. Sprendimai svarbiausiais regioninio parko veiklos klausimais priimami regioninio parko jungtinės tarybos posėdžiuose. Juos organizuoja ir jiems pirmininkauja regioninio parko direktorius. Posėdžiai rengiami ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius.
20. Apie posėdžio rengimą ir pateiktus jame svarstyti klausimus regioninio parko jungtinės tarybos nariai informuojami ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki posėdžio. Svarstytinus klausimus gali pateikti regioninio parko direktorius ir regioninio parko jungtinės tarybos nariai.
Į regioninio parko jungtinės tarybos posėdžius gali būti kviečiami valstybės institucijų atstovai, mokslininkai, projektuotojai ir kiti suinteresuoti asmenys.
21. Regioninio parko jungtinės tarybos sprendimų projektus, kitą medžiagą pagal pateiktus svarstyti klausimus posėdžiui rengia regioninio parko direktorius. Posėdis laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja du trečdaliai regioninio parko jungtinės tarybos narių. Posėdžių protokolus ir sprendimus pasirašo regioninio parko direktorius. Regioninio parko jungtinės tarybos sprendimai priimami balsų dauguma.
22. Regioninio parko valstybinius miškus valdo, naudoja, pagal miškotvarkos projektus juos saugo ir tvarko Anykščių miškų urėdija.
23. Svarbiausias regioninio parko problemas pagal kompetenciją gali nagrinėti ir teikti pasiūlymus dėl jų sprendimo Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų mokslinė konsultacinė taryba prie Aplinkos apsaugos ministerijos, Kultūros ministerija, Statybos ir urbanistikos ministerija, Žemės ūkio ministerija, kitos ministerijos, Utenos apskrities valdytojo administracija ir kitos valstybinės institucijos, taip pat Anykščių rajono savivaldybė.
Regioninio parko veiklos ekonominiai pagrindai
24. Regioninio parko žemė valdoma ir naudojama Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, kitų įstatymų ir teisės aktų nustatyta tvarka.
25. Regioninio parko finansiniai ištekliai gali būti:
25.1. Lietuvos valstybės biudžeto lėšos;
25.2. Anykščių rajono savivaldybės biudžeto lėšos;
25.3. valstybinio ir savivaldybės gamtos apsaugos fondų lėšos;
25.4. pajamos iš parko pažintinės rekreacinės, leidybinės, kultūrinės, ūkinės-komercinės ir kitos veiklos, savanoriški juridinių ir fizinių asmenų įnašai, kitos įplaukos.
26. Regioninio parko finansiniai ištekliai naudojami:
26.1. regioninio parko tarnybai išlaikyti;
26.2. regioniniam parkui tvarkyti, gamtos ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms išsaugoti pagal tikslines programas;
26.3. mokslo tyrimams atlikti;
26.4. regioninio parko gamtos ir kultūros vertybių apsaugos programoms įgyvendinti, pažintinei rekreacijai plėtoti, regioninio parko vertybėms, jų apsaugai populiarinti, parkui reklamuoti;
26.5. ypač svarbioms nenumatytoms priemonėms vykdyti (stichinių nelaimių padariniams šalinti ir panašiai);
26.6. kitoms su regioninio parko veikla susijusioms priemonėms vykdyti.
Regioninio parko, kitų juridinių ir fizinių asmenų
teisės bei pareigos
27. Mokesčių bei paslaugų lengvatos fiziniams asmenims, gyvenantiems regioninio parko teritorijoje, taikomos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
28. Pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą regioninio parko teritorijoje juridiniai ir fiziniai asmenys gali verstis veikla, neprieštaraujančia regioninio parko tikslams ir uždaviniams.
29. Regioninio parko žemės naudotojai, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo laikytis veiklos apribojimų, nustatytų Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatyme bei kituose įstatymuose, regioninio parko planavimo schemoje ir kituose teritorijų planavimo dokumentuose, Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose, saugomų teritorijų nuostatuose bei kituose teisės aktuose.
30. Pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą žemės naudotojai negali trukdyti pažintiniais tikslais lankyti saugomų kraštovaizdžio kompleksų ir objektų.
31. Regioninio parko tarnyba turi išimtinę teisę naudoti parko simbolius.
32. Juridiniai ir fiziniai asmenys, pažeidę šių nuostatų reikalavimus, traukiami atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka.
______________
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1996 m. liepos 19 d. nutarimu Nr. 855
Dubysos regioninio parko nuostatai
Bendrosios nuostatos
1. Dubysos regioninis parkas (toliau vadinama – regioninis parkas) įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. I-2913, siekiant išsaugoti Dubysos erozinio slėnio kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes, jas tvarkyti ir racionaliai naudoti.
2. Regioninio parko apsaugos bei naudojimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas, Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas, Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymas, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas, Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas, kiti įstatymai, Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, saugomų teritorijų nuostatai, nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos reglamentai, kiti Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisės aktai bei šie nuostatai. Šiais dokumentais vadovaujamasi regioninio parko veikloje.
3. Regioninio parko teritorija tvarkoma pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą regioninio parko planavimo schemą ir parengtus bei nustatytąja tvarka suderintus ir patvirtintus miestelių ir kaimų bendruosius (detaliuosius) planus, nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo, miškotvarkos, žemėtvarkos, vandentvarkos, rekreacijos, kelių bei inžinerinių komunikacijų ir kitus projektus.
4. Regioninio parko teritorijoje nuosavybės teisė į žemę ir mišką atstatoma, žemė parduodama ar nuomojama įstatymų nustatyta tvarka.
5. Privatizuojamiems objektams, esantiems regioninio parko teritorijoje, taikomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos Privatizuojamų objektų, esančių valstybės saugomose teritorijose, naudojimo privalomosios sąlygos.
Regioninio parko paskirtis, apsauga ir naudojimas
6. Regioninio parko paskirtis yra:
6.1. išsaugoti raiškų Dubysos senslėnį, išraižytą intakų slėnių ir raguvų, ir ypač didelės geomorfologinės, hidrografinės, botaninės bei kultūrinės vertės kraštovaizdį;
6.2. išsaugoti kultūros paveldo vertybes, iš jų poeto Maironio sodybą, jos gamtinę ir kultūrinę aplinką;
6.3. išsaugoti gamtinės ekosistemos stabilumą, biotos komponentus;
6.4. atkurti sunaikintus ir pažeistus gamtos, kultūros kompleksus bei objektus;
6.5. atlikti mokslo tyrimus ir kaupti informaciją gamtosaugos, kultūros paveldo apsaugos ir kitose srityse;
6.6. sudaryti sąlygas plėtoti rekreacinę veiklą, pirmiausia pažintinį turizmą, poilsiavimą tam skirtose zonose bei vietose, numatytose regioninio parko planavimo schemoje;
6.7. reglamentuoti ūkinę veiklą bei urbanizacijos plėtotę pagal regioninio parko planavimo schemą;
6.8. propaguoti gamtosaugos idėjas, materialinės ir dvasinės kultūros palikimą.
7. Regioninio parko teritorija pagal gamtos ir kultūros vertybes, jų pobūdį, apsaugos formas ir naudojimo galimybes skirstoma į konservacinę (draustiniai), apsauginę ir rekreacinę funkcines zonas.
8. Ūkinė, rekreacinė ar kita veikla negali prieštarauti šių nuostatų 6.1–6.3 punktuose nurodytiems regioninio parko uždaviniams, ja neleistina keisti parko kraštovaizdžio, teršti aplinkos, pažeisti ekologinės pusiausvyros.
9. Rengiamų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai turi būti derinami su regioninio parko planavimo schemos sprendiniais.
Statybos ir rekonstravimo darbai regioniniame parke gali būti vykdomi tik turint leidimą, išduotą įgaliotos statybos priežiūros tarnybos. Pastatai projektuojami, statomi ar rekonstruojami pagal teisės aktuose ir teritorinio planavimo dokumentuose nurodytus reikalavimus, atsižvelgiant į regiono architektūros savitumus (aukštingumą, pobūdį, formas, tradicines statybines medžiagas) bei kraštovaizdžio pobūdį.
10. Organizuoti rekreacinę veiklą parke leidžiama tik suderinus tai su regioninio parko administracija ir Kelmės bei Raseinių rajonų savivaldos vykdomosiomis institucijomis.
11. Statyti palapines, kurti laužus, važinėti ir statyti transporto priemones leidžiama tik nustatytose vietose.
Regioninio parko valdymas ir veiklos organizavimas
12. Regioninio parko veiklą organizuoja regioninio parko direkcija (toliau vadinama – direkcija), priskirta Aplinkos apsaugos ministerijos reguliavimo sričiai.
13. Direkcija yra biudžetinė įstaiga – juridinis asmuo, turi antspaudą su savo pavadinimu, sąskaitas banke ir savo simbolius. Direkcijos sudėtyje gali būti įsteigti gamtosaugos, kultūros vertybių apsaugos bei kiti skyriai, regioninio parko inspekcija, pažintinės rekreacijos centras. Direkcijos nuostatus tvirtina aplinkos apsaugos ministras.
14. Direkcijai vadovauja direktorius, kurį skiria aplinkos apsaugos ministras.
15. Direkcija:
15.1. organizuoja aplinkosauginę, pažintinę rekreacinę ir švietėjišką bei propagandinę regioninio parko veiklą, organizuoja ir vykdo mokslo tyrimus bei stebėjimus;
15.2. teikia Aplinkos apsaugos ministerijai tvirtinti regioninio parko tvarkymo tikslines programas;
15.3. tvirtina nustatytąja tvarka suderintus regioninio parko simbolius;
15.4. tvirtina regioninio parko lankymo taisykles, suderintas su Kelmės ir Raseinių rajonų savivaldos vykdomosiomis institucijomis;
15.5. priima sprendimus dėl stojimo į regionines ir tarptautines organizacijas;
15.6. pateikia Aplinkos apsaugos ministerijai, Kauno ir Šiaulių apskričių valdytojų administracijai bei Kelmės ir Raseinių rajonų taryboms metinę savo veiklos ir regioninio parko būklės ataskaitą;
15.7. organizuoja informacinių centrų, gamtos ir kultūros vertybių ekspozicijų įrengimą.
16. Aplinkos apsaugos ministerija teikia pasiūlymus dėl lėšų, kurių reikia regioninio parko veiklai organizuoti, kai rengiami Lietuvos valstybės biudžeto bei savivaldybių biudžetų projektai.
17. Regioninio parko teritorijos apsaugos ir naudojimo priežiūrą bei kontrolę pagal kompetenciją vykdo direkcija, aplinkos apsaugos agentūra, kultūros vertybių apsaugos kontrolės tarnybos, miškų bei statybų priežiūros inspekcijos, priklausančios atitinkamai Aplinkos apsaugos ministerijos, Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento, Miškų ūkio ministerijos bei Kauno ir Šiaulių apskričių valdytojų reguliavimo sričiai, taip pat Kelmės ir Raseinių rajonų savivaldos vykdomosios institucijos.
18. Regioninio parko valstybinius miškus valdo, naudoja, pagal miškotvarkos projektus juos saugo ir tvarko Raseinių miškų urėdija.
19. Svarbiausias regioninio parko problemas pagal kompetenciją gali nagrinėti ir teikti pasiūlymus dėl jų sprendimo Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų mokslinė konsultacinė taryba prie Aplinkos apsaugos ministerijos, Kultūros ministerija, Statybos ir urbanistikos ministerija, Žemės ūkio ministerija, kitos ministerijos, Kauno bei Šiaulių apskričių valdytojų administracija ir kitos valstybinės institucijos, taip pat Kelmės ir Raseinių rajonų savivaldybės.
Regioninio parko veiklos ekonominiai pagrindai
20. Regioninio parko žemė valdoma ir naudojama Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, kitų įstatymų ir teisės aktų nustatyta tvarka.
21. Regioninio parko finansiniai ištekliai gali būti:
21.1. Lietuvos valstybės biudžeto lėšos;
21.2. Kelmės ir Raseinių rajonų savivaldybių biudžetų lėšos;
21.3. valstybinio ir savivaldybių gamtos apsaugos fondų lėšos;
21.4. pajamos iš parko pažintinės rekreacinės, leidybinės, kultūrinės, ūkinės-komercinės ir kitos veiklos, savanoriški juridinių ir fizinių asmenų įnašai, kitos įplaukos.
22. Regioninio parko finansiniai ištekliai naudojami:
22.1. direkcijai išlaikyti;
22.2. regioniniam parkui tvarkyti, gamtos ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms išsaugoti pagal tikslines programas;
22.3. mokslo tyrimams atlikti;
22.4. regioninio parko švietėjiškai bei auklėjamajai veiklai, pažintinei rekreacijai plėtoti, regioninio parko vertybėms, jų apsaugai populiarinti bei parkui reklamuoti;
22.5. ypač svarbioms nenumatytoms priemonėms vykdyti (stichinių nelaimių padariniams šalinti ir panašiai);
22.6. kitoms su regioninio parko veikla susijusioms priemonėms vykdyti.
Regioninio parko, kitų juridinių bei fizinių asmenų
teisės ir pareigos
23. Mokesčių bei paslaugų lengvatos fiziniams asmenims, gyvenantiems regioninio parko teritorijoje, taikomos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
24. Pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą regioninio parko teritorijoje juridiniai ir fiziniai asmenys gali verstis veikla, neprieštaraujančia regioninio parko tikslams ir uždaviniams.
25. Regioninio parko žemės naudotojai, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo laikytis veiklos apribojimų, nustatytų Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatyme bei kituose įstatymuose, regioninio parko planavimo schemoje ir kituose teritorijų planavimo dokumentuose, Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose, saugomų teritorijų nuostatuose bei kituose teisės aktuose.
26. Pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą žemės naudotojai negali trukdyti pažintiniais tikslais lankyti saugomų kraštovaizdžio kompleksų ir objektų.
27. Regioninio parko direkcija turi išimtinę teisę naudoti parko simbolius.
28. Juridiniai ir fiziniai asmenys, pažeidę šių nuostatų reikalavimus, traukiami atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka.
______________
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1996 m. liepos 19 d. nutarimu Nr. 855
Krekenavos regioninio parko nuostatai
Bendrosios nuostatos
1. Krekenavos regioninis parkas (toliau vadinama – regioninis parkas) įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. I-2913, siekiant išsaugoti Nevėžio vidurupio paslėnio kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes, jas tvarkyti ir racionaliai naudoti.
2. Regioninio parko apsaugos bei naudojimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas, Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas, Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymas, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas, Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas, kiti įstatymai, Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, saugomų teritorijų nuostatai, nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos reglamentai, kiti Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisės aktai bei šie nuostatai. Šiais dokumentais vadovaujamasi regioninio parko veikloje.
3. Regioninio parko teritorija tvarkoma pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą regioninio parko planavimo schemą ir parengtus bei nustatytąja tvarka suderintus ir patvirtintus miestelių ir kaimų bendruosius (detaliuosius) planus, nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo, miškotvarkos, žemėtvarkos, vandentvarkos, rekreacijos, kelių bei inžinerinių komunikacijų ir kitus projektus.
4. Regioninio parko teritorijoje nuosavybės teisė į žemę ir mišką atstatoma, žemė parduodama ar nuomojama įstatymų nustatyta tvarka.
5. Privatizuojamiems objektams, esantiems regioninio parko teritorijoje, taikomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos Privatizuojamų objektų, esančių valstybės saugomose teritorijose, naudojimo privalomosios sąlygos.
Regioninio parko paskirtis, apsauga ir naudojimas
6. Regioninio parko paskirtis yra:
6.1. išsaugoti Nevėžio senslėnį ir senvagių hidrografinį kompleksą, Nevėžio, Upytės, Liaudies, Vešetos ir Linkavos upių slėnius, Gringalių, Pašilių ir Ramygalos miškų bei pelkių gamtinę ekosistemą, Kunigiškių stumbryną;
6.2. išsaugoti kultūros paveldo vertybes;
6.3. išsaugoti gamtinės ekosistemos stabilumą, biotos komponentus;
6.4. atkurti sunaikintus ir pažeistus gamtos, kultūros kompleksus bei objektus;
6.5. atlikti mokslo tyrimus ir kaupti informaciją gamtosaugos, kultūros paveldo apsaugos ir kitose srityse;
6.6. sudaryti sąlygas plėtoti rekreacinę veiklą, pirmiausia pažintinį turizmą, poilsiavimą tam skirtose zonose bei vietose, numatytose regioninio parko planavimo schemoje;
6.7. reglamentuoti ūkinę veiklą bei urbanizacijos plėtotę pagal regioninio parko planavimo schemą;
6.8. propaguoti gamtosaugos idėjas, materialinės ir dvasinės kultūros palikimą.
7. Regioninio parko teritorija pagal gamtos ir kultūros vertybes, jų pobūdį, apsaugos formas ir naudojimo galimybes skirstoma į konservacinę (draustiniai), apsauginę, rekreacinę ir ūkinę (miškų ūkio bei žemės ūkio) funkcines zonas.
8. Ūkinė, rekreacinė ar kita veikla negali prieštarauti šių nuostatų 6.1–6.3 punktuose nurodytiems regioninio parko uždaviniams, ja neleistina keisti parko kraštovaizdžio, teršti aplinkos, pažeisti ekologinės pusiausvyros.
9. Rengiamų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai turi būti derinami su regioninio parko planavimo schemos sprendiniais.
Statybos ir rekonstravimo darbai regioniniame parke gali būti vykdomi tik turint leidimą, išduotą įgaliotos statybos priežiūros tarnybos. Pastatai projektuojami, statomi ar rekonstruojami pagal teisės aktuose ir teritorinio planavimo dokumentuose nurodytus reikalavimus, atsižvelgiant į regiono architektūros savitumus (aukštingumą, pobūdį, formas, tradicines statybines medžiagas) bei kraštovaizdžio pobūdį.
10. Organizuoti rekreacinę veiklą parke leidžiama tik suderinus tai su regioninio parko administracija ir Kėdainių bei Panevėžio rajonų savivaldos vykdomosiomis institucijomis.
11. Statyti palapines, kurti laužus, važinėti ir statyti transporto priemones leidžiama tik nustatytose vietose.
Regioninio parko valdymas ir veiklos organizavimas
12. Regioninio parko veiklą organizuoja regioninio parko direkcija (toliau vadinama – direkcija), priskirta Aplinkos apsaugos ministerijos reguliavimo sričiai.
13. Direkcija yra biudžetinė įstaiga – juridinis asmuo, turi antspaudą su savo pavadinimu, sąskaitas banke ir savo simbolius. Direkcijos sudėtyje gali būti įsteigti gamtosaugos, kultūros vertybių apsaugos bei kiti skyriai, regioninio parko inspekcija, pažintinės rekreacijos centras. Direkcijos nuostatus tvirtina aplinkos apsaugos ministras.
14. Direkcijai vadovauja direktorius, kurį skiria aplinkos apsaugos ministras.
15. Direkcija:
15.1. organizuoja aplinkosauginę, pažintinę rekreacinę ir švietėjišką bei propagandinę regioninio parko veiklą, organizuoja ir vykdo mokslo tyrimus bei stebėjimus;
15.2. teikia Aplinkos apsaugos ministerijai tvirtinti regioninio parko tvarkymo tikslines programas;
15.3. tvirtina nustatytąja tvarka suderintus regioninio parko simbolius;
15.4. tvirtina regioninio parko lankymo taisykles, suderintas su Kėdainių bei Panevėžio rajonų savivaldos vykdomosiomis institucijomis;
15.5. priima sprendimus dėl stojimo į regionines ir tarptautines organizacijas;
15.6. pateikia Aplinkos apsaugos ministerijai, Kauno bei Panevėžio apskričių valdytojų administracijai ir Kėdainių bei Panevėžio rajonų savivaldybių taryboms metinę savo veiklos ir regioninio parko būklės ataskaitą;
15.7. organizuoja informacinių centrų, gamtos ir kultūros vertybių ekspozicijų įrengimą.
16. Aplinkos apsaugos ministerija teikia pasiūlymus dėl lėšų, kurių reikia regioninio parko veiklai organizuoti, kai rengiami Lietuvos valstybės biudžeto bei savivaldybių biudžetų projektai.
17. Regioninio parko teritorijos apsaugos ir naudojimo priežiūrą bei kontrolę pagal kompetenciją vykdo direkcija, aplinkos apsaugos agentūra, kultūros vertybių apsaugos kontrolės tarnyba, miškų bei statybų priežiūros inspekcijos, priklausančios atitinkamai Aplinkos apsaugos ministerijos, Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento, Miškų ūkio ministerijos bei Kauno ir Panevėžio apskričių valdytojų reguliavimo sričiai, taip pat Kėdainių ir Panevėžio rajonų savivaldos vykdomosios institucijos.
18. Regioninio parko valstybinius miškus valdo, naudoja, pagal miškotvarkos projektus juos saugo ir tvarko Panevėžio miškų urėdija.
19. Svarbiausias regioninio parko problemas pagal kompetenciją gali nagrinėti ir teikti pasiūlymus dėl jų sprendimo Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų mokslinė konsultacinė taryba prie Aplinkos apsaugos ministerijos, Kultūros ministerija, Statybos ir urbanistikos ministerija, Žemės ūkio ministerija, kitos ministerijos, Kauno bei Panevėžio apskričių valdytojų administracija ir kitos valstybinės institucijos, taip pat Kėdainių ir Panevėžio rajonų savivaldybės.
Regioninio parko veiklos ekonominiai pagrindai
20. Regioninio parko žemė valdoma ir naudojama Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, kitų įstatymų ir teisės aktų nustatyta tvarka.
21. Regioninio parko finansiniai ištekliai gali būti:
21.1. Lietuvos valstybės biudžeto lėšos;
21.2. Kėdainių ir Panevėžio rajonų savivaldybių biudžetų lėšos;
21.3. valstybinio ir savivaldybių gamtos apsaugos fondų lėšos;
21.4. pajamos iš parko pažintinės rekreacinės, leidybinės, kultūrinės, ūkinės-komercinės ir kitos veiklos, savanoriški juridinių bei fizinių asmenų įnašai, kitos įplaukos.
22. Regioninio parko finansiniai ištekliai naudojami:
22.1. direkcijai išlaikyti;
22.2. regioniniam parkui tvarkyti, gamtos ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms išsaugoti pagal tikslines programas;
22.3. mokslo tyrimams atlikti;
22.4. regioninio parko švietėjiškai bei auklėjamajai veiklai, pažintinei rekreacijai plėtoti, regioninio parko vertybėms, jų apsaugai populiarinti bei parkui reklamuoti;
22.5. ypač svarbioms nenumatytoms priemonėms vykdyti (stichinių nelaimių padariniams šalinti ir panašiai);
22.6. kitoms su regioninio parko veikla susijusioms priemonėms vykdyti.
Regioninio parko, kitų juridinių ir fizinių asmenų
teisės bei pareigos
23. Mokesčių bei paslaugų lengvatos fiziniams asmenims, gyvenantiems regioninio parko teritorijoje, taikomos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
24. Pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą regioninio parko teritorijoje juridiniai ir fiziniai asmenys gali verstis veikla, neprieštaraujančia regioninio parko tikslams ir uždaviniams.
25. Regioninio parko žemės naudotojai, kiti juridiniai bei fiziniai asmenys privalo laikytis veiklos apribojimų, nustatytų Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatyme bei kituose įstatymuose, regioninio parko planavimo schemoje ir kituose teritorijų planavimo dokumentuose, Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose, saugomų teritorijų nuostatuose bei kituose teisės aktuose.
26. Pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą žemės naudotojai negali trukdyti pažintiniais tikslais lankyti saugomų kraštovaizdžio kompleksų ir objektų.
27. Regioninio parko direkcija turi išimtinę teisę naudoti parko simbolius.
28. Juridiniai ir fiziniai asmenys, pažeidę šių nuostatų reikalavimus, traukiami atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka.
______________
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1996 m. liepos 19 d. nutarimu Nr. 855
Metelių regioninio parko nuostatai
Bendrosios nuostatos
1. Metelių regioninis parkas (toliau vadinama – regioninis parkas) įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. I-2913, siekiant išsaugoti didžiųjų Pietų Lietuvos ežerų ir jų apylinkių kraštovaizdį, jų gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes, jas tvarkyti ir racionaliai naudoti.
2. Regioninio parko apsaugos bei naudojimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas, Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas, Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymas, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas, Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas, kiti įstatymai, Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, saugomų teritorijų nuostatai, nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos reglamentai, kiti Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisės aktai bei šie nuostatai. Šiais dokumentais vadovaujamasi regioninio parko veikloje.
3. Regioninio parko teritorija tvarkoma pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą regioninio parko planavimo schemą ir parengtus bei nustatytąja tvarka suderintus ir patvirtintus miestelių ir kaimų bendruosius (detaliuosius) planus, nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo, miškotvarkos, žemėtvarkos, vandentvarkos, rekreacijos, kelių bei inžinerinių komunikacijų ir kitus projektus.
4. Regioninio parko teritorijoje nuosavybės teisė į žemę ir mišką atstatoma, žemė parduodama ar nuomojama įstatymų nustatyta tvarka.
5. Privatizuojamiems objektams, esantiems regioninio parko teritorijoje, taikomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos Privatizuojamų objektų, esančių valstybės saugomose teritorijose, naudojimo privalomosios sąlygos.
Regioninio parko paskirtis, apsauga ir naudojimas
6. Regioninio parko paskirtis yra:
6.1. išsaugoti didžiųjų Pietų Lietuvos ežerų dubumos su Dusios, Metelio ir Obelijos ežerais ir jos apylinkių kraštovaizdį, unikalų moreninį Teizų masyvą su drumlinų formos kalvomis, pakraštinių moreninių darinių masyvą su stambiomis plokščiakalvėmis Žagarių apylinkėse;
6.2. išsaugoti kultūros paveldo vertybes, iš jų piliakalnių kompleksus bei ilguosius išretintus gatvinius kaimus;
6.3. išsaugoti gamtinės ekosistemos stabilumą, biotos komponentus, savitą augaliją ir gyvūniją, botaniniu požiūriu vertingus Obelytės, Trako, Statiškės, Širvinto miškus su retomis augalų bendrijomis, retų augalų augavietėmis, svarbias vandens paukščių perėjimo ir poilsio vietas migracijų metu;
6.4. atkurti sunaikintus ir pažeistus gamtos, kultūros kompleksus bei objektus;
6.5. atlikti mokslo tyrimus ir kaupti informaciją gamtosaugos, kultūros paveldo apsaugos ir kitose srityse;
6.6. sudaryti sąlygas plėtoti rekreacinę veiklą, pirmiausia pažintinį turizmą, poilsiavimą tam skirtose zonose bei vietose, numatytose regioninio parko planavimo schemoje;
6.7. reglamentuoti ūkinę veiklą bei urbanizacijos plėtotę pagal regioninio parko planavimo schemą;
6.8. propaguoti gamtosaugos idėjas, materialinės ir dvasinės kultūros palikimą.
7. Regioninio parko teritorija pagal gamtos ir kultūros vertybes, jų pobūdį, apsaugos formas ir naudojimo galimybes skirstoma į konservacinę (gamtinis rezervatas ir draustiniai), apsauginę, rekreacinę, ūkinę (miškų ūkio ir žemės ūkio) ir gyvenamąją funkcines zonas.
8. Ūkinė, rekreacinė ar kita veikla negali prieštarauti šių nuostatų 6.1–6.3 punktuose nurodytiems regioninio parko uždaviniams, ja neleistina keisti parko kraštovaizdžio, teršti aplinkos, pažeisti ekologinės pusiausvyros.
9. Rengiamų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai turi būti derinami su regioninio parko planavimo schemos sprendiniais.
Statybos ir rekonstravimo darbai regioniniame parke gali būti vykdomi tik turint leidimą, išduotą įgaliotos statybos priežiūros tarnybos. Pastatai projektuojami, statomi ar rekonstruojami pagal teisės aktuose ir teritorinio planavimo dokumentuose nurodytus reikalavimus, atsižvelgiant į regiono architektūros savitumus (aukštingumą, pobūdį, formas, tradicines statybines medžiagas) bei kraštovaizdžio pobūdį.
10. Organizuoti rekreacinę veiklą parke leidžiama tik suderinus tai su regioninio parko administracija, Alytaus ir Lazdijų rajonų savivaldos vykdomosiomis institucijomis.
11. Statyti palapines, kurti laužus, važinėti ir statyti transporto priemones leidžiama tik tam skirtose vietose.
Regioninio parko valdymas ir veiklos organizavimas
12. Regioninio parko veiklą organizuoja:
12.1. regioninio parko jungtinė taryba;
12.2. regioninio parko tarnyba, kuri yra juridinis asmuo, turi antspaudą su savo pavadinimu, sąskaitas banke bei savo simbolius ir priskirta Aplinkos apsaugos ministerijos reguliavimo sričiai.
13. Regioninio parko jungtinės tarybos nariai yra:
13.1. regioninio parko direktorius, skiriamas aplinkos apsaugos ministro;
13.2. Alytaus ir Lazdijų rajonų merai arba merų pavaduotojai (jų sutikimu) arba jų paskirti kiti savivaldybių pareigūnai;
13.3. Alytaus apskrities valdytojo administracijos atstovas, skiriamas apskrities valdytojo;
13.4. Veisiejų miškų urėdijos atstovas, skiriamas miškų ūkio ministro;
13.5. regiono paminklotvarkos tarnybos atstovas, skiriamas Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento direktoriaus.
14. Regioninio parko tarnybai vadovauja regioninio parko direktorius. Jos sudėtyje gali būti įsteigti gamtosaugos, kultūros vertybių apsaugos bei kiti skyriai, regioninio parko inspekcija, pažintinės rekreacijos centras.
15. Regioninio parko direktorius atstovauja regioniniam parkui, kai sprendžiami kurie nors parko klausimai, sudaromos su kitomis institucijomis ir organizacijomis sutartys. Regioninio parko direktorius:
15.1. pirmininkauja regioninio parko jungtinės tarybos posėdžiams;
15.2. organizuoja aplinkosauginę, mokslinę, rekreacinę ir švietėjišką bei propagandinę regioninio parko veiklą, atlieka jos analizę;
15.3. atsako už regioniniame parke vykdomą veiklą;
15.4. pateikia Aplinkos apsaugos ministerijai, Alytaus apskrities valdytojo administracijai, Alytaus ir Lazdijų rajonų taryboms metinę regioninio parko veiklos ir būklės ataskaitą.
16. Regioninio parko jungtinė taryba:
16.1. formuoja regioninio parko veiklos politiką, kryptis;
16.2. teikia pasiūlymus dėl lėšų, kurių reikia regioninio parko veiklai organizuoti, kai rengiami Lietuvos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų projektai;
16.3. nagrinėja ir nustatytąja tvarka teikia išvadas dėl detaliųjų ir bendrųjų planų, gali užsakyti statybos ar kitų projektų ekspertinį vertinimą;
16.4. tvirtina regioninio parko tvarkymo tikslines programas;
16.5. tvirtina nustatytąja tvarka suderintus regioninio parko simbolius;
16.6. tvirtina regioninio parko lankymo taisykles;
16.7. priima sprendimus dėl stojimo į nacionalines ir tarptautines organizacijas.
17. Regioninio parko tarnyba:
17.1. organizuoja aplinkosaugos, pažintinę rekreacinę ir švietėjišką bei propagandinę regioninio parko veiklą;
17.2. organizuoja ir vykdo mokslo tyrimus bei stebėjimus;
17.3. įrengia gamtos ir kultūros vertybių ekspozicijas, prižiūri gamtinį rezervatą;
17.4. įrengia informacinius centrus ir panašiai;
17.5. vykdo kitus regioninio parko priežiūros ir tvarkymo darbus.
18. Regioninio parko teritorijos apsaugos ir naudojimo priežiūrą bei kontrolę pagal kompetenciją vykdo regioninio parko tarnyba, aplinkos apsaugos agentūra, kultūros vertybių apsaugos kontrolės tarnyba, miškų bei statybų priežiūros inspekcijos, priklausančios atitinkamai Aplinkos apsaugos ministerijos, Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento, Miškų ūkio ministerijos bei Alytaus apskrities valdytojo reguliavimo sričiai, taip pat Alytaus ir Lazdijų rajonų savivaldos vykdomosios institucijos.
19. Sprendimai svarbiausiais regioninio parko veiklos klausimais priimami regioninio parko jungtinės tarybos posėdžiuose. Juos organizuoja ir jiems pirmininkauja regioninio parko direktorius. Posėdžiai rengiami ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius.
20. Apie posėdžio rengimą ir pateiktus jame svarstyti klausimus regioninio parko jungtinės tarybos nariai informuojami ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki posėdžio. Svarstytinus klausimus gali pateikti regioninio parko direktorius ir regioninio parko jungtinės tarybos nariai.
Į regioninio parko jungtinės tarybos posėdžius gali būti kviečiami valstybės institucijų atstovai, mokslininkai, projektuotojai, kiti suinteresuoti asmenys.
21. Regioninio parko jungtinės tarybos sprendimų projektus, kitą medžiagą pagal pateiktus svarstyti klausimus posėdžiui rengia regioninio parko direktorius. Posėdis laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja du trečdaliai regioninio parko jungtinės tarybos narių. Posėdžių protokolus ir sprendimus pasirašo direktorius. Regioninio parko jungtinės tarybos sprendimai priimami balsų dauguma.
22. Regioninio parko valstybinius miškus valdo, naudoja, pagal miškotvarkos projektus juos saugo ir tvarko Veisiejų miškų urėdija.
23. Svarbiausias regioninio parko problemas pagal kompetenciją gali nagrinėti ir teikti pasiūlymus dėl jų sprendimo Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų mokslinė konsultacinė taryba prie Aplinkos apsaugos ministerijos, Kultūros ministerija, Statybos ir urbanistikos ministerija, Žemės ūkio ministerija, kitos ministerijos, Alytaus apskrities valdytojo administracija ir kitos valstybinės institucijos, taip pat Alytaus ir Lazdijų rajonų savivaldybės.
Regioninio parko veiklos ekonominiai pagrindai
24. Regioninio parko žemė valdoma ir naudojama Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, kitų įstatymų ir teisės aktų nustatyta tvarka.
25. Regioninio parko finansiniai ištekliai gali būti:
25.1. Lietuvos valstybės biudžeto lėšos;
25.2. Alytaus ir Lazdijų rajonų savivaldybių biudžetų lėšos;
25.3. valstybinio ir savivaldybių gamtos apsaugos fondų lėšos;
25.4. pajamos iš parko pažintinės rekreacinės, leidybinės, kultūrinės, ūkinės-komercinės ir kitos veiklos, savanoriški juridinių ir fizinių asmenų įnašai, kitos įplaukos.
26. Regioninio parko finansiniai ištekliai naudojami:
26.1. regioninio parko tarnybai išlaikyti;
26.2. regioniniam parkui tvarkyti, gamtos ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms išsaugoti pagal tikslines programas;
26.3. mokslo tyrimams atlikti;
26.4. regioninio parko gamtos ir kultūros vertybių apsaugos programoms įgyvendinti, pažintinei rekreacijai plėtoti, regioninio parko vertybėms, jų apsaugai populiarinti, parkui reklamuoti;
26.5. ypač svarbioms nenumatytoms priemonėms vykdyti (stichinių nelaimių padariniams šalinti ir panašiai);
26.6. kitoms su regioninio parko veikla susijusioms priemonėms vykdyti.
Regioninio parko, kitų juridinių ir fizinių asmenų
teisės bei pareigos
27. Mokesčių bei paslaugų lengvatos fiziniams asmenims, gyvenantiems regioninio parko teritorijoje, taikomos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
28. Pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą regioninio parko teritorijoje juridiniai ir fiziniai asmenys gali verstis veikla, neprieštaraujančia regioninio parko tikslams ir uždaviniams.
29. Regioninio parko žemės naudotojai, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo laikytis veiklos apribojimų, nustatytų Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatyme bei kituose įstatymuose, regioninio parko planavimo schemoje ir kituose teritorijų planavimo dokumentuose, Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose, saugomų teritorijų nuostatuose bei kituose teisės aktuose.
30. Pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą žemės naudotojai negali trukdyti pažintiniais tikslais lankyti saugomų kraštovaizdžio kompleksų ir objektų.
31. Regioninio parko tarnyba turi išimtinę teisę naudoti parko simbolius.
32. Juridiniai ir fiziniai asmenys, pažeidę šių nuostatų reikalavimus, traukiami atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka.
______________
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1996 m. liepos 19 d. nutarimu Nr. 855
Pavilnių regioninio parko nuostatai
Bendrosios nuostatos
1. Pavilnių regioninis parkas (toliau vadinama – regioninis parkas) įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. I-2913, siekiant išsaugoti erozinių raguvynų bei Vilnios slėnio kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes, jas tvarkyti ir racionaliai naudoti.
2. Regioninio parko apsaugos ir naudojimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas, Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas, Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymas, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas, Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas, kiti įstatymai, Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, saugomų teritorijų nuostatai, nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos reglamentai, kiti Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisės aktai bei šie nuostatai. Šiais dokumentais vadovaujamasi regioninio parko veikloje.
3. Regioninio parko teritorija tvarkoma pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą regioninio parko planavimo schemą ir parengtus bei nustatytąja tvarka suderintus ir patvirtintus Vilniaus miesto bendruosius (detaliuosius) planus, nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo, miškotvarkos, rekreacijos, kelių bei inžinerinių komunikacijų ir kitus projektus.
4. Regioninio parko teritorijoje nuosavybės teisė į žemę ir mišką atstatoma, žemė parduodama ar nuomojama įstatymų nustatyta tvarka.
5. Privatizuojamiems objektams, esantiems regioninio parko teritorijoje, taikomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos Privatizuojamų objektų, esančių valstybės saugomose teritorijose, naudojimo privalomosios sąlygos.
Regioninio parko paskirtis, apsauga ir naudojimas
6. Regioninio parko paskirtis yra:
6.1. išsaugoti Kalnų, Šveicarijos, Iškartų, Barsukynės, Rokantiškių, Markučių bei Tuputiškių erozinius raguvynus su būdingomis augalų bendrijomis, Ribiškių ir Sapieginės erozinių vėduoklių kraštovaizdžio struktūrą, Lyglaukių didžiuosius erozinius atragius, Vilnelės slėnį;
6.2. išsaugoti kultūros paveldo vertybes, iš jų Rokantiškių ir Puškorių archeologines, Vilnios slėnio techninės kultūros vertybes bei gynybinių įrenginių liekanas;
6.3. išsaugoti gamtinės ekosistemos stabilumą, biotos komponentus, augalų rūšių, įrašytų į Lietuvos raudonąją knygą, augavietes;
6.4. atkurti pažeistus gamtos, kultūros kompleksus bei objektus;
6.5. atlikti mokslo tyrimus ir kaupti informaciją gamtosaugos, kultūros paveldo apsaugos ir kitose srityse;
6.6. sudaryti sąlygas plėtoti rekreacinę veiklą, pirmiausia pažintinį turizmą, poilsiavimą tam skirtose zonose bei vietose, numatytose regioninio parko planavimo schemoje;
6.7. reglamentuoti ūkinę veiklą bei urbanizacijos plėtotę pagal regioninio parko planavimo schemą;
6.8. propaguoti gamtosaugos idėjas, materialinės ir dvasinės kultūros palikimą.
7. Regioninio parko teritorija pagal gamtos ir kultūros vertybes, jų pobūdį, apsaugos formas ir naudojimo galimybes skirstoma į konservacinę, apsauginę, rekreacinę, gyvenamąją ir ūkinę funkcines zonas.
8. Ūkinė, rekreacinė ar kita veikla negali prieštarauti šių nuostatų 6.1–6.3 punktuose nurodytiems regioninio parko uždaviniams, ja neleistina keisti parko kraštovaizdžio, teršti aplinkos, pažeisti ekologinės pusiausvyros.
9. Rengiamų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai turi būti derinami su regioninio parko planavimo schemos sprendiniais.
Regioninio parko teritorijoje draudžiama suteikti naujus sklypus namų statybai. Statybos ir rekonstravimo darbai pagal detaliuosius projektus esamuose sklypuose gali būti vykdomi tik turint leidimą, išduotą įgaliotos statybos priežiūros tarnybos. Pastatai projektuojami, statomi ar rekonstruojami pagal teisės aktuose ir teritorinio planavimo dokumentuose nurodytus reikalavimus, atsižvelgiant į parko teritorijos architektūros savitumus (aukštingumą, pobūdį, formas, tradicines statybines medžiagas) bei kraštovaizdžio pobūdį.
10. Organizuoti rekreacinę veiklą parke leidžiama tik suderinus tai su regioninio parko administracija ir Vilniaus miesto valdyba.
11. Statyti palapines, kurti laužus, važinėti ir statyti transporto priemones leidžiama tik nustatytose vietose.
Regioninio parko valdymas ir veiklos organizavimas
12. Regioninio parko veiklą organizuoja regioninio parko direkcija (toliau vadinama – direkcija), priskirta Vilniaus miesto savivaldybės reguliavimo sričiai.
13. Direkcija yra biudžetinė įstaiga – juridinis asmuo, turi antspaudą su savo pavadinimu, sąskaitas banke ir savo simbolius. Direkcijos sudėtyje gali būti įsteigti gamtosaugos, kultūros vertybių apsaugos bei kiti skyriai, regioninio parko inspekcija, pažintinės rekreacijos centras. Direkcijos nuostatus tvirtina Vilniaus miesto valdyba.
14. Direkcijai vadovauja direktorius, kurį skiria Vilniaus miesto valdyba.
15. Direkcija:
15.1. organizuoja aplinkosauginę, pažintinę rekreacinę ir švietėjišką bei propagandinę regioninio parko veiklą, organizuoja ir vykdo mokslo tyrimus bei stebėjimus;
15.2. teikia, suderinusi su Aplinkos apsaugos ministerija, Vilniaus miesto valdybai tvirtinti regioninio parko tvarkymo tikslines programas;
15.3. tvirtina nustatytąja tvarka suderintus regioninio parko simbolius;
15.4. tvirtina regioninio parko lankymo taisykles;
15.5. priima sprendimus dėl stojimo į nacionalines ir tarptautines organizacijas;
15.6. organizuoja informacinių centrų, gamtos ir kultūros vertybių ekspozicijų įrengimą;
15.7. pateikia Aplinkos apsaugos ministerijai, Vilniaus miesto tarybai bei Vilniaus apskrities valdytojo administracijai metinę savo veiklos ir regioninio parko būklės ataskaitą.
16. Vilniaus miesto valdyba teikia pasiūlymus dėl lėšų, kurių reikia regioninio parko veiklai organizuoti, kai rengiami Lietuvos valstybės biudžeto bei savivaldybės biudžeto projektai.
17. Regioninio parko teritorijos apsaugos ir naudojimo priežiūrą bei kontrolę pagal kompetenciją vykdo direkcija, aplinkos apsaugos agentūra, kultūros vertybių apsaugos kontrolės tarnyba, miškų bei statybų priežiūros inspekcijos, priklausančios atitinkamai Vilniaus miesto savivaldybės, Aplinkos apsaugos ministerijos, Miškų ūkio ministerijos, Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento bei Vilniaus apskrities valdytojo reguliavimo sričiai, taip pat Vilniaus miesto valdyba.
Svarbiausias regioninio parko problemas pagal kompetenciją gali nagrinėti ir teikti pasiūlymus dėl jų sprendimo Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų mokslinė konsultacinė taryba prie Aplinkos apsaugos ministerijos, Kultūros ministerija, Statybos ir urbanistikos ministerija, Žemės ūkio ministerija, kitos ministerijos, Vilniaus apskrities valdytojo administracija ir kitos valstybinės institucijos, taip pat Vilniaus miesto valdyba.
Regioninio parko veiklos ekonominiai pagrindai
18. Regioninio parko žemė ir miškas valdomi ir naudojami Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, kitų įstatymų ir teisės aktų nustatyta tvarka.
19. Regioninio parko finansiniai ištekliai gali būti:
19.1. Lietuvos valstybės biudžeto lėšos;
19.2. Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto lėšos;
19.3. valstybinio ir savivaldybės gamtos apsaugos fondų lėšos;
19.4. pajamos iš parko pažintinės rekreacinės, leidybinės, kultūrinės, ūkinės-komercinės ir kitos veiklos, savanoriški juridinių ir fizinių asmenų įnašai, kitos įplaukos.
20. Regioninio parko finansiniai ištekliai naudojami:
20.1. direkcijai išlaikyti;
20.2. regioniniam parkui tvarkyti, gamtos ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms išsaugoti pagal tikslines programas;
20.3. mokslo tyrimams atlikti;
20.4. regioninio parko švietėjiškai bei auklėjamajai veiklai, pažintinei rekreacijai plėtoti, regioninio parko vertybėms, jų apsaugai populiarinti bei parkui reklamuoti;
20.5. ypač svarbioms nenumatytoms priemonėms vykdyti (stichinių nelaimių padariniams šalinti ir panašiai);
20.6. kitoms su regioninio parko veikla susijusioms priemonėms vykdyti.
Regioninio parko, kitų juridinių ir fizinių asmenų teisės bei pareigos
21. Mokesčių bei paslaugų lengvatos fiziniams asmenims, gyvenantiems regioninio parko teritorijoje, taikomos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
22. Pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą regioninio parko teritorijoje juridiniai ir fiziniai asmenys gali verstis veikla, neprieštaraujančia regioninio parko tikslams ir uždaviniams.
23. Regioninio parko žemės naudotojai, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo laikytis veiklos apribojimų, nustatytų Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatyme bei kituose įstatymuose, regioninio parko planavimo schemoje ir kituose teritorijų planavimo dokumentuose, Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose, saugomų teritorijų nuostatuose bei kituose teisės aktuose.
24. Pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą žemės naudotojai negali trukdyti pažintiniais tikslais lankyti saugomų kraštovaizdžio kompleksų ir objektų.
25. Regioninio parko direkcija turi išimtinę teisę naudoti parko simbolius.
26. Juridiniai ir fiziniai asmenys, pažeidę šių nuostatų reikalavimus, traukiami atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka.
______________
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1996 m. liepos 19 d. nutarimu Nr. 855
Rambyno regioninio parko nuostatai
Bendrosios nuostatos
1. Rambyno regioninis parkas (toliau vadinama – regioninis parkas) įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. I-2913, siekiant išsaugoti Nemuno žemupio kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes, jas tvarkyti ir racionaliai naudoti.
2. Regioninio parko apsaugos bei naudojimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas, Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas, Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymas, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas, Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas, kiti įstatymai, Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, saugomų teritorijų nuostatai, nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos reglamentai, kiti Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisės aktai bei šie nuostatai. Šais dokumentais vadovaujamasi regioninio parko veikloje.
3. Regioninio parko teritorija tvarkoma pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą regioninio parko planavimo schemą ir parengtus bei nustatytąja tvarka suderintus ir patvirtintus miestelių ir kaimų bendruosius (detaliuosius) planus, nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo, miškotvarkos, žemėtvarkos, vandentvarkos, rekreacijos, kelių bei inžinerinių komunikacijų ir kitus projektus.
4. Regioninio parko teritorijoje nuosavybės teisė į žemę ir mišką atstatoma, žemė parduodama ar nuomojama įstatymų nustatyta tvarka.
5. Privatizuojamiems objektams, esantiems regioninio parko teritorijoje, taikomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos Privatizuojamų objektų, esančių valstybės saugomose teritorijose, naudojimo privalomosios sąlygos.
Regioninio parko paskirtis, apsauga ir naudojimas
6. Regioninio parko paskirtis yra:
6.1. išsaugoti Nemuno žemupio kraštovaizdį su senvaginiais ežerais – Bitežeriu, Juodežeriu, Merguva – Ragainės vingio kilpoje; vertingą Vilkyškių moreninį kalvagūbrį su eroziniu palikuoniu – Rambyno kalnu;
6.2. išsaugoti Mažosios Lietuvos kultūros paveldo vertybes;
6.3. išsaugoti gamtinės ekosistemos stabilumą, biotos komponentus;
6.4. atkurti sunaikintus ir pažeistus gamtos, kultūros kompleksus bei objektus;
6.5. atlikti mokslo tyrimus ir kaupti informaciją gamtosaugos, Mažosios Lietuvos kultūros paveldo apsaugos ir kitose srityse;
6.6. sudaryti sąlygas plėtoti rekreacinę veiklą, pirmiausia pažintinį turizmą, poilsiavimą tam skirtose zonose bei vietose, numatytose regioninio parko planavimo schemoje;
6.7. reglamentuoti ūkinę veiklą bei urbanizacijos plėtotę pagal regioninio parko planavimo schemą;
6.8. propaguoti gamtosaugos idėjas, materialinės ir dvasinės kultūros palikimą.
7. Regioninio parko teritorija pagal gamtos ir kultūros vertybes, jų pobūdį, apsaugos formas ir naudojimo galimybes skirstoma į konservacinę (draustiniai), apsauginę, rekreacinę, ūkinę (miškų ūkio ir žemės ūkio) ir gyvenamąją funkcines zonas.
8. Ūkinė, rekreacinė ar kita veikla negali prieštarauti šių nuostatų 6.1–6.3 punktuose nurodytiems regioninio parko uždaviniams, ja neleistina keisti parko kraštovaizdžio, teršti aplinkos, pažeisti ekologinės pusiausvyros.
9. Rengiamų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai turi būti derinami su regioninio parko planavimo schemos sprendiniais.
Statybos ir rekonstravimo darbai regioniniame parke gali būti vykdomi tik turint leidimą, išduotą įgaliotos statybos priežiūros tarnybos. Pastatai projektuojami, statomi ar rekonstruojami pagal teisės aktuose ir teritorinio planavimo dokumentuose nurodytus reikalavimus, atsižvelgiant į regiono architektūros savitumus (aukštingumą, pobūdį, formas, tradicines statybines medžiagas) bei kraštovaizdžio pobūdį.
10. Organizuoti rekreacinę veiklą parke leidžiama tik suderinus tai su regioninio parko administracija ir Šilutės rajono valdyba.
11. Statyti palapines, kurti laužus, važinėti ir statyti transporto priemones leidžiama tik nustatytose vietose.
Regioninio parko valdymas ir veiklos organizavimas
12. Regioninio parko veiklą organizuoja regioninio parko tarnyba prie Šilutės miškų urėdijos.
13. Regioninio parko tarnyba turi antspaudą su parko bei urėdijos pavadinimais ir atskirą sąskaitą. Jos sudėtyje gali būti įsteigti gamtosaugos, kultūros vertybių apsaugos, pažintinės rekreacijos ir kiti skyriai. Regioninio parko tarnybos nuostatus ir struktūrą tvirtina miškų ūkio ministras.
14. Regioninio parko tarnybai vadovauja Rambyno regioninio parko direktorius – Šilutės miškų urėdijos Rambyno girininkas, skiriamas miškų ūkio ministro.
15. Regioninio parko tarnyba vykdo šias funkcijas:
15.1. organizuoja aplinkosauginę, pažintinę rekreacinę ir švietėjišką bei propagandinę regioninio parko veiklą, organizuoja ir vykdo mokslo tyrimus bei stebėjimus;
15.2. tvirtina regioninio parko lankymo taisykles, suderintas su Šilutės rajono valdyba;
15.3. nagrinėja ir nustatytąja tvarka teikia išvadas dėl bendrųjų, specialiųjų ir detaliųjų planų bei pastatų projektų;
15.4. tvirtina nustatytąja tvarka suderintus regioninio parko simbolius;
15.5. nustato kartu su Šilutės rajono valdyba regioninio parko lankymo tvarką ir tvirtina parko lankymo taisykles;
15.6. pagal nustatytąja tvarka patvirtintus detaliuosius planus organizuoja informacinių centrų, gamtos ir kultūros vertybių ekspozicijų, pažintinių takų, apžvalgos aikštelių, poilsiaviečių įrengimą bei ūkinę-komercinę veiklą (žvejybos, medžioklės, medienos perdirbimo ir kitą), neprieštaraujančią įstatymams ir šiems nuostatams;
15.7. derina Šilutės miškų urėdijos einamuosius ūkinės veiklos ir priemonių, vykdomų regioninio parko teritorijoje, planus;
15.8. kontroliuoja, ar juridiniai ir fiziniai asmenys nepažeidžia aplinkos apsaugos bei gamtos išteklių naudojimo reikalavimų regioniniame parke;
15.9. pateikia Miškų ūkio ministerijai, Aplinkos apsaugos ministerijai, Klaipėdos apskrities valdytojo administracijai bei Šilutės rajono savivaldybės tarybai metinę savo veiklos ir regioninio parko būklės ataskaitą.
16. Vykdydama jai pavestas funkcijas, regioninio parko tarnyba:
16.1. turi išimtinę teisę vartoti ir tiražuoti regioninio parko simbolius, nurodytus šių nuostatų 15.4 punkte;
16.2. pagal savo kompetenciją gali priimti sprendimus, kurie yra privalomi visiems parko teritorijoje veikiantiems juridiniams ir fiziniams asmenims.
17. Regioninio parko valstybinius miškus valdo, naudoja, pag …
DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.