📄 Įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRO
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRO
ĮSAKYMAS
DĖL NACIONALINIŲ VANDENS TURIZMO TRASŲ SPECIALIOJO PLANO PATVIRTINIMO
2009 m. vasario 23 d. Nr. 4-67
Vilnius
Vykdydamas Nacionalinės turizmo plėtros 2007–2013 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu Nr. 944 „Dėl Nacionalinės turizmo plėtros 2007–2013 metų programos patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 97-3939; 2008, Nr. 82-3253), priedo 4.1 punktą ir atsižvelgdamas į Turizmo ir rekreacijos schemų ir planų (projektų) rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. 4-246/D1-341 „Dėl Turizmo ir rekreacijos schemų ir planų (projektų) rengimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 103-3814), 39.1 punktą,
1. Tvirtinu Nacionalinių vandens turizmo trasų specialųjį planą (pridedama).
2. Nustatau, kad šis įsakymas tą pačią dieną oficialiai be Nacionalinių vandens turizmo trasų specialiojo plano skelbiamas „Valstybės žiniose“, o įsakymas su šiuo planu – „Valstybės žinių“ interneto puslapyje (www.vastybes-zinios.lt).
ŪKIO MINISTRAS DAINIUS KREIVYS
_________________
(žemėlapiai)
_________________
VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS
TVIRTINU
Mokslo prorektorius
____________________ Raimundas Kirvaitis
2008 m. ____________________________ d.
Užsakovas: Valstybinis turizmo departamentas
Temos pavadinimas:
Nacionalinių vandens turizmo trasų specialusis planas
SPRENDINIAI
Aiškinamasis raštas
2005 m. gruodžio 5 d. Sutartis Nr. 1594-AP
Mokslo direktorius doc. dr. Valentinas Skaržauskas
Teritorijų planavimo instituto direktorė prof. dr. Marija Burinskienė
Temos vadovas doc. dr. Aida Mačerinskienė
27 FORMA
TURINYS
ĮVADAS
1. SPRENDINIŲ SUDĖTIS IR TURINYS
1.1. Nacionalinės vandens turizmo trasos
1.2. Vandens turizmo trasų infrastruktūra
1.2.1. Apibrėžimai
1.2.2. Vandens turizmo trasų infrastruktūros objektai ir įtakos zona
1.2.3. Sprendinių kategorijos
1.3. Sprendinių taikymo tvarka ir sąlygos
1.4. Nacionalinių vandens turizmo trasų įgyvendinimo būdai
1.5. Nacionalinių vandens turizmo trasų techniniai sprendiniai, apibendrinti įrengimo kaštai
1.6. Turizmo infrastruktūros objektų suvestinė
1.7. Stebėsenos priemonių aprašymas
2. SPRENDINIŲ POVEIKIO VERTINIMAS
PRIEDAS 1
SPRENDINIŲ ĮGYVENDINIMO PROGRAMA NACIONALINIŲ VANDENS TURIZMO TRASŲ TINKLO INFRASTRUKTŪROS ĮGYVENDINIMO 2008–2017 METŲ PROGRAMA
1.1. Bendrosios nuostatos
1.2. Aplinkos analizė
1.3. Programos įgyvendinimo tikslas ir uždaviniai
1.4. Siekiami rezultatai ir vertinimo kriterijai
1.5. Programos įgyvendinimas ir stebėsena
PRIEDAS 2
PRELIMINARŪS PASIŪLYMAI NAKVYNĖS VIETŲ ĮRENGIMUI PRIE VANDENS TURIZMO TRASŲ
PRIEDAS 3
NACIONALINIŲ VANDENS TURIZMO TRASŲ SPECIALIOJO PLANO GRAFINĖ DALIS (PATEIKIAMA ATSKIROJE BYLOJE)
ĮVADAS
Nacionalinių vandens turizmo trasų specialusis planas rengiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu (Žin., 2004, Nr. 21-617, Nr. 152-5531), Lietuvos Respublikos turizmo įstatymu (Žin., 1998, Nr. 32-852; 2002, Nr. 123-5507), Teritorijų planavimo dokumentų projektų svarstymo su visuomene nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 (Žin., 1996, Nr. 90-2099; 2004, Nr. 112-4189) ir vykdomu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004–2008 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. kovo 24 d. nutarimu Nr. 315 (Žin., 2005, Nr. 40-1290; Nr. 98-3707; Nr. 148-5401; 2006, Nr. 29-988), 731 priemone bei Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos direktoriaus 2005 m. spalio 3d. įsakymu Nr. V-77 (Žin., 2006, Nr. 38-1375).
Nacionalinių vandens turizmo trasų specialiojo planavimo tikslai: nustatyti vandens turizmo plėtojimo prioritetines teritorijas (vietoves); pateikti didelį rekreacinį potencialą turinčias vandens turizmo trasas, nustatyti šių trasų infrastruktūros plėtros prioritetus, įgyvendinimo etapus bei priemones; sudaryti sąlygas vandens turizmo trasų infrastruktūros techniniam projektavimui ir projektų įgyvendinimui.
2007 m. rugsėjo 18 d. Valstybiniame turizmo departamente prie Ūkio ministerijos įvyko suinteresuotų, derinančių institucijų atstovų ir projekto priežiūros komiteto narių, vykdytojų ir kitų susijusių asmenų darbinis pasitarimas dėl parengtos specialiojo plano koncepcijos svarstymo ir aprobavimo. Nacionalinių vandens turizmo trasų specialiojo plano koncepcijos rengimas ir svarstymai su suinteresuotomis institucijomis bei asmenimis užtruko ilgiau, negu buvo numatyta projekto kalendoriniame grafike. Tai sąlygojo daug priežasčių, tačiau pirmiausiai paminėtina tai, kad 2006 metų vasaros sezonas buvo labai karštas ir sausas, trūko vandens potencialiuose vandens turizmo trasų telkiniuose, taip pat kai kurios administracinės procedūros, detalios informacijos trūkumas. Projekto rengėjų grupei teko didelis uždavinys koncepcijos rengimo metu parinkti kriterijus, kuriais remiantis būtų kuriamas nacionalinių vandens turizmo trasų tinklas, patrauklus ne tik Lietuvos turistams bet ir užsieniečiams, o taip pat norėjosi išrinkti tokias trasas, kurios būtų ne tik patrauklios turistams, tačiau kurių sukurta infrastruktūra pagerintų sąlygas turistų plaukiančių ne nacionalinėmis trasomis. Ypatingai dėmesingai buvo vertinama esama Dzūkijos nacionalinio parko situacija, kad iš anksto pasiūlyti sąlygas vandens turistams, kai pagrindinis tikslas yra ne tik plėtoti turizmą, bet ir kartu su potencialiu turistų srautu sukurti viešosios turizmo infrastruktūros priemones mažinančias turistų padaromą žalą gamtai, ypač tai akcentuojant saugomose teritorijose. Taip pat rengiant racionalių vandens turizmo trasų koncepciją, buvo galvojama ir apie sprendinius, įrengimo galimybes bei jų prioritetiškumą. Todėl projekto rengimas užtruko daugiau nei buvo tikėtasi anksčiau, o dėl šios priežasties plano sprendinių konkretizavimo stadija taip pat prasidėjo vėliau, negu buvo numatyta.
Specialiojo plano sprendiniai buvo rengiami 2007 metų liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio ir lapkričio mėnesiais. Šios plano rengimo stadijos metu buvo tikslinama informacija apie galimybes ir viešąją turizmo infrastruktūrą nacionalinėse vandens turizmo trasose, sukuriant bendrą trasų tinklą, nustatomi prioritetai, rengiami trasų objektų tipiniai techniniai parametrai ir reglamentai, analizuojamos žemės nuosavybės charakteristikos, rengiami reikalingi sprendinių brėžiniai.
Rugsėjo mėn. prie nacionalinio plano sprendinių konkretizavimo darbų buvo pritraukta ir dar viena grupė specialistų – Generalinė miškų urėdija ir VĮ miškų urėdijos. Šie specialistai tikslino pateikiamus nacionalinių vandens turizmo trasų žemėlapius, taip pat teikė pasiūlymus nacionalinių vandens turizmo trasų infrastruktūrai įrengti.
Lapkričio pabaigoje buvo parengtas Nacionalinių vandens turizmo trasų specialiojo plano projektas, paruošta medžiaga viešojo svarstymo ir konsultavimosi procedūroms, kuri pirmiausiai patalpinama Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos internetinėje svetainėje. Specialiojo plano sprendiniai viešo svarstymo laikotarpiu bus koreguojami pagal pateiktas pastabas ir pasiūlymus. Nacionalinių vandens turizmo trasų specialiojo plano sprendinius sudaro tekstinė ir grafinė (atskirų trasų atkarpų žemėlapiai) dalys.
Planas yra rengiamas pagal 2005 metų gruodžio 5 dieną plano rengėjų: planavimo organizatoriaus -Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos, atstovaujamo direktoriaus A. Lukoševičiaus, ir plano rengėjo – Vilniaus Gedimino technikos universiteto Teritorijų planavimo mokslo instituto, temos vadovės doc. dr. A. Mačerinskienės, Vilniuje pasirašytos paslaugų pirkimo sutarties Nr. 1594-AP/168-05 sąlygas, darbų etapų atlikimo grafiką ir planavimo darbų programą.
----------------------------------------------------------------------------------------------------
PADĖKA
Plano rengėjai dėkoja savivaldybių administracijų specialistams bei privataus verslo atstovams dalyvavusiems rengiant specialiojo plano sprendinių konkretizavimo etapą, taip pat už draugišką ir profesionalią pagalbą vykdant derinimus ir kaupiant informaciją, reikalingą vandens turistams. Ypatinga padėka reiškiama UAB Rekreacinė statyba specialistams už profesionalią pagalbą ir konsultacijas, bei jų patirtį ir pasiūlymus šiam projektui. Taip pat dėkojame Generalinės miškų urėdijos specialistams bei miškų urėdijų specialistams už operatyvumą ir konkrečias iniciatyvas, kurie konsultavo ir teikė duomenis, ypač reikalingus atliekant Specialiojo plano sprendinių konkretizavimo stadijos bei sprendinių poveikio vertinimo ataskaitas.
1. SPRENDINIŲ SUDĖTIS IR TURINYS
Teritorijų planavimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra nustatyta, kokia turi būti sprendinių sudėtis. Tačiau šioje projekto rengimo stadijoje organizuotuose pagrindinių projekto ekspertų susitikimuose, o taip pat darbiniuose posėdžiuose su Valstybiniu turizmo departamentu prie Ūkio ministerijos buvo apsvarstyta ir suderinta šio specialiojo plano sprendinių sudėtis ir turinys. Vėliau rengiant sprendinius ir juos svarstant su suinteresuotomis institucijomis sprendiniai gali būti papildyti, remiantis viešo svarstymo procedūras ir teritorijų planavimą reglamentuojančiais teisiniais aktais.
Specialiojo plano sprendiniai turi inicijuoti vandens turizmo plėtrą Lietuvoje, skatinti turistus rinktis aktyvaus turizmo būdus, taip pat sukurti vandens turizmo trasų infrastruktūrą, taip gerinant turizmo ir poilsiavimo sąlygas bei apribojant turistų daromą žalą gamtai ir aplinkai.
Nacionalinės vandens turizmo trasos planuojamos siekiant, skatinti šių trasų vandens turizmo infrastruktūros plėtrą ir sukurti vandens turistams tinkamas sąlygas poilsiauti bei vykdyti vandens turizmo (aktyvaus poilsio) veiklos rinkodarą. Pažymėtina, kad turizmo paslaugų ir viešosios turizmo infrastruktūros objektai nacionalinių vandens turizmo trasų 1 km zonoje, vadovaujantis atitinkamais teisės aktais gali būti įrengiami, nors ir nėra konkretizuoti šio specialiojo plano sprendiniuose. Šio specialiojo plano įgyvendinimo tikslas yra paslaugų bei vandens turizmo infrastruktūros plėtra vandens trasų zonose ne tik valstybinėje bet ir privačioje žemėje, ypač jei tai yra susiję su esamų ar naujų kaimo turizmo sodybų infrastruktūros kūrimu.
Nacionalinių vandens turizmo trasų specialiojo plano sprendiniai:
1. Nacionalinės vandens turizmo trasos – nacionalinės vandens turizmo trasos yra privalomojo pobūdžio ir įgyvendinamos per 10 metų laikotarpį, vadovaujantis Nacionalinių vandens turizmo trasų įgyvendinimo ir Nacionaline turizmo plėtros programomis.
2. Vandens turizmo trasų infrastruktūra. Trasų, aprobuotų koncepcijos stadijoje, infrastruktūros techniniai sprendiniai ir teritorijų tvarkymo reglamentai remiantis Teritorijų planavimo įstatymu galioja 10 metų nuo plano įsigaliojimo dienos (Teritorijų planavimo įstatymas, 11 str. 2 punktas). Jų galiojimas gali būti pratęsiamas. Taip pat jie gali peržiūrimi, pakoreguojami ir naujai tvirtinami vadovaujantis teisės aktais ir normatyviniais dokumentais.
1.1. Nacionalinės vandens turizmo trasos
Nacionalinių vandens turizmo trasų specialiojo plano rengėjai atlikdami esamos būklės analizę bei rengdami specialiojo plano koncepciją, ypatingą dėmesį skyrė nacionalinių vandens turizmo trasų atrankos kriterijams. Analizės metu buvo išanalizuota apie 300 upių galimybės tapti nacionalinėmis vandens turizmo trasomis. Pagal su Valstybiniu turizmu departamentu prie Ūkio ministerijos (toliau VTD) suderintus nacionalinių vandens turizmo trasų tinklo hidrologinius, turistinio atraktyvumo (patrauklumo) ir trasų tęstinumo kriterijus (detali analizė pateikiama specialiojo plano esamos būklės ir koncepcijos ataskaitose). Nacionalinių vandens turizmo trasų specialiojo plano Koncepcijos aprobavimo stadijoje buvo patvirtintos trasos upėse: Minija, Jūra, Dubysa, Šventoji, Aukštaitijos ežerynas ir Žeimena, Neris, Merkys su Ūla, ir Nemunas.
1. Nacionalinės vandens turizmo trasos (pav. 1):
1. Nemuno (su Ančia ir Veisiejų ežerynu bei Nemuno delta) turistine trasa
2. Merkio ir Ūlos turistinė trasa
3. Neries turistinė trasa (su Vokės žemupiu nuo Grigiškių)
4. Aukštaitijos ežeryno ir Žeimenos (su Lakaja ir Dubinga) turistinė atras
5. Šventosios turistinė trasa (su Antalieptės mariomis ir Sartų ežeru)
6. Dubysos turistinė trasa
7. Jūros turistinė trasa
8. Minijos turistinė trasa
(pav.)
Pav. 1. Nacionalinės vandens turizmo trasų išsidėstymas pagal apskričių ribas.
Šešupės, Nevėžio ir Ventos upių galimybes tapti vandens turizmo trasomis ir skatinti jų vandens turizmo infrastruktūros plėtrą išnagrinėtos specialiojo plano Koncepcijoje ir todėl rekomenduojama jas svarstyti rengiant kitus planavimo dokumentus (pvz., vietinio lygmens, tarptautinius INTERREG) ar projektus bei įgyvendinant Nacionalinę turizmo plėtros programą.
1.2. Vandens turizmo trasų infrastruktūra
1.2.1. Apibrėžimai
Specialiajame plane naudojami įvairių teisinių dokumentų patvirtinti apibrėžimai:
Pagal turizmo įstatymą (patvirtintą LR Vyriausybės nutarimu Žin., 1998, Nr. 32-852; 2002, Nr. 123-5507; 2004, Nr. 156-5689)
Kempingas – apgyvendinimo paslaugoms teikti skirta, suplanuota aikštelėmis ir įrengta teritorija, kurioje turistai apgyvendinami palapinėse, mobiliuose ar stacionariuose nameliuose, ir yra sudarytos sąlygos transporto priemonėms statyti. Kempingai privalo būti klasifikuoti ir turėti klasifikavimo pažymėjimą
Pagal REGIONINIŲ PARKŲ APSAUGOS REGLAMENTĄ (patvirtintą Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro įsakymais, kiekvienam parkui, pvz.: Aplinkos ministro 2002 m. rugpjūčio 10 d. įsakymas Nr. 420 „Dėl Metelių regioninio parko apsaugos reglamento patvirtinimo“ pakeitimo Žin., 2007, Nr. 5-229). Šie apibrėžimai naudojami visų regioninių parkų apsaugos reglamentuose, todėl jie yra naudojami ir specialiajame plane.
Atokvėpio vieta – trumpalaikiam poilsiui be nakvynės skirta teritorija greta pažintinių takų, rekreacinio prioriteto zonose ir kitose vietose. Joje įrengiami miško baldai, mažieji kraštovaizdžio architektūros statiniai ar įrenginiai (skydai, stendai, nuorodos).
Poilsiavietė – laikinai apsistoti be nakvynės skirta teritorija, kurioje gali būti įrengiami lauko baldai, pavėsinės, persirengimo kabinos, laužavietės, tualetas, kiti mažieji kraštovaizdžio architektūros statiniai, automobilių stovėjimo ir sporto aikštelės. Joje turi būti sudarytos sąlygos lankytojų higienos poreikiams tenkinti bei buitinėms atliekoms surinkti.
Stovyklavietė – poilsiui su nakvyne skirta teritorija, kurioje gali būti teikiama turistinės stovyklos paslauga, pritaikyta palapinėms statyti. Joje gali būti įrengiami mažieji kraštovaizdžio architektūros statiniai, automobilių stovėjimo aikštelė, įranga maistui ruošti, laužavietės, sudaromos sąlygos higienos poreikiams tenkinti, atliekoms surinkti bei poilsiui organizuoti.
Pagal Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksą (patvirtintą LR Vyriausybės nutarimu Žin., 1996-11-02, Nr. 105-2393):
Prieplauka – stacionari arba plaukiojanti (debarkaderis) laivų priplaukimo, stovėjimo, pakrovimo, iškrovimo, išplaukimo vieta, neturinti visų uostui būdingų požymių. Uostas yra vidaus vandenų akvatorija ir kranto teritorija su joje esančiais pastatais ir įrenginiais, skirta laivams įplaukti, stovėti, juos remontuoti, iškrauti, pakrauti ir išplaukti.
Taip pat specialiajame plane naudojamos šios naujos sąvokos, siūlomos plano rengėjų ir VTD
specialistų:
Turizmo trasa – keliauti poilsio ir turizmo tikslais suplanuotas, įrengtas ir trasos ženklais vietovėje paženklintas viešosios turizmo ir poilsio infrastruktūros objektas.
Pagal transporto infrastruktūros pobūdį gali būti autoturizmo, dviračių turizmo, vandens turizmo ir kitos turistinės trasos, tačiau šiame specialiajame plane analizuojamos ir siūlomos tik vandens turizmo trasos. Kitos sąvokos yra pateiktos specialiojo plano koncepcijoje.
1.2.2. Vandens turizmo trasų infrastruktūros objektai ir įtakos zona
Pagal Nacionalinių vandens turizmo trasų specialiojo plano planavimo programą Planavimo objektas yra: vandens turizmo trasos – tai suplanuoti aktyvaus poilsio vandens turizmo maršrutai ir juose esanti viešoji turizmo infrastruktūra keliauti plaukiojimo priemonėmis, pagal galimybes lankant turistinius objektus. Planavimo objektą sudaro – vidaus hidrografinis tinklas, apsistojimo vietos (trasoje), trasos ženklai (nuorodos), lankytini objektai bei nakvynės infrastruktūra, privažiavimai, natūralios ir dirbtinės kliūtys trasoje.
Specialiuoju planu numatoma suplanuoti vandens turizmo infrastruktūros objektus (apsistojimo vietas) – kempingus, stovyklavietes, poilsiavietes ir atokvėpio vietas. Kita vandens turizmo trasų infrastruktūra planuojama rengiamu specialiuoju planu yra nekomercinės prieplaukos (toliau prieplaukos) ir automobilių stovėjimo vietos.
Nacionalinių vandens turizmo trasų tinklą sudaro: turistinės vandens trasos bei viešoji turizmo infrastruktūra įtakos zonoje (1 km nuo kranto linijos). Įtakos zona, remiantis esamos būklės analizės preliminariais rezultatais ir eksperimentiniais tyrimais, laikoma teritorija, apimanti po vieną kilometrą į abi puses nuo upės vagos. Tačiau ši teritorija ypač svarbi tik dėl to, kad ji plaukiant vandens turizmo priemonėmis yra pėsčiomis pasiekiama nuo trasos. Dėl šios priežasties specialiajame plane į trasų infrastruktūros įtakos zoną yra įtraukti lankytini gamtos ir kultūros paveldo objektai, kurie suteikia trasoms daugiau patrauklumo. Tačiau grafinėje specialiojo plano dalyje naudojami kultūros paveldo objektų pavadinimai nebūtinai tiksliai atitinka Kultūros paveldo registro pavadinimus (www.kpd.lt), nes yra naudojami sutrumpinimai. Visos, koncepcijos stadijoje aprobuotos, turistinės trasos formuoja nuoseklų vandens turizmo trasų tinklą, apimantį Lietuvos regionus, sukuriant aktyvaus turizmo galimybes ne tik vietiniams, bet ir tarptautiniams turistams, taip pat skatinant privačias iniciatyvas ir investicijas į turizmo infrastruktūrą.
Vandens turizmo infrastruktūrą sudaro trasa vietovėje su 1 km pasiekiamumo zonoje esančiais vandens turistui patraukliais lankytinais objektais ir nakvynės infrastruktūros objektais, taip pat poilsio ar nakvynės galimybėmis, rekomenduojant ne rečiau kaip kas 10 km (stovyklavietės, poilsiavietės, atokvėpio vietos), su trasų ženklinimu vietovėje (stendai ar ženklai), lankstinukuose, bukletuose ar kitoje padalomojoje medžiagoje. Labiausiai vandens turizmo sistemoje jaučiamas poilsio ir nakvynės vietų stygius.
Įrengiant nacionalinių vandens turizmo trasų infrastruktūrą trasos zonoje rekomenduojame gamtos ir kultūros paveldo objektų valdytojams lankytinus kultūros paveldo objektus pritaikyti lankymui. Lankytiniems kultūros paveldo objektams, kurie nėra registruoti Kultūros vertybių registre, rekomenduojama suteikti pradinę teisinę apsaugą ir remiantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 8 str. nustatyta tvarka rekomenduojama juos įregistruoti Kultūros vertybių registre.
Esminis, pats svarbiausias, bet pigiausiai įgyvendinamas veiklos aspektas vandens turizmo trasų plėtroje yra vandens turizmo informacijos sistema, kurią turėtų sudaryti trasų ženklinimas vietovėje ir analogiškai trasų ženklinimas informacinėje medžiagoje. Trasoms ženklinti vietovėje siūlomi du būdai: trasų kilometražo ženklinimas (panašus principas naudojamas automobilių keliuose) arba patrauklių turistinių objektų trasoje ženklinimas.
Dirbtinės ir natūralios kliūtys (tiltai, užtvankos, HE ir pan.) yra detalizuotos esamos būklės analizėje, taip pat yra pažymėtos specialiojo plano grafinėje medžiagoje. Rengiant turistinius žemėlapius taip pat būtina pažymėti šiuos objektus.
Lietuvoje būtina skatinti turizmo infrastruktūros plėtrą, todėl leistinose teritorijose yra numatoma turizmo infrastruktūros plėtros teritorija, kurioje galėtų būti intensyviau plėtojamas turizmas.
Pastaba: kadangi planavimo objektas yra viešoji turizmo infrastruktūra, todėl kaimo turizmo sodybų kaip potencialių nakvynės vietų įtaka ir lokalizacija specialiojo plano sprendiniuose nenagrinėjama. Taip pat anketinės apklausos, atliktos specialiojo plano analizės stadijoje, rezultatai parodė, kad kaimo turizmas minimaliai įtakoja vandens turizmą, kadangi dažniausiai kaimo turizmo savininkų pagrindinė veikla yra apgyvendinimas ir tik antraeilė, t.y. siūloma pramoga, yra plaukiojimo priemonių nuoma ir vandens turizmas. Todėl sprendiniuose kaimo turizmo sodybų plėtra nenagrinėjama. Tačiau, plėtojant kaimo turizmo sodybų prie vandens telkinių infrastruktūrą, rekomenduojame ją pritaikyti vandens turizmui.
1.2.3. Sprendinių kategorijos
Specialiojo plano sprendiniai yra skirstomi į tris kategorijas: esami, rekonstruotini, siūlomi:
• esami objektai yra tie kurie jau yra įrengti vietovėje, bei patvirtinti teritorijų ar turizmo planavimo dokumentais,
•rekonstruotini – objektai, kuriems būtina rekonstrukcija (išplėtimas, arba statinių remontas, rekonstrukcija),
•siūlomi – vandens turizmo plėtrai ir patogioms poilsiavimo sąlygoms užtikrinti numatoma įrengti infrastruktūra.
1.3. Sprendinių taikymo tvarka ir sąlygos
Valstybės institucijos ir fiziniai bei juridiniai asmenys Nacionalinių vandens turizmo trasų sprendiniais turi vadovautis šiais atvejais:
• Rengiant kitus, su turizmu susijusius, teritorijų planavimo dokumentus;
• Rengiant kitus, su turizmu susijusius, strateginio planavimo dokumentus;
• Rengiant, su nacionalinėmis vandens turizmo trasomis susijusių, turistinių maršrutų ar trasų žemėlapius ir schemas;
• Formuojant vandens turizmo trasų ženklinimo sistemą;
• Vystant viešąją turizmo infrastruktūrą prie nacionalinių vandens turizmo trasų.
1.4. Nacionalinių vandens turizmo trasų įgyvendinimo būdai
Siūlomos viešosios vandens turizmo infrastruktūros įgyvendinimas turėtų būti grindžiamas šiais pagrindiniais įgyvendinimo principais.
Įgyvendinant sprendinius būtina remtis galiojančiais teisiniais dokumentais, reglamentuojančiais jų įgyvendinimą. Įgyvendinant sprendinius saugomose teritorijose būtina vadovautis aktais reglamentuojančiais saugomų teritorijų apsaugą ir tvarkymą: Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymu, Specialiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis, valstybinių parkų ir draustinių nuostatais, valstybinių parkų apsaugos reglamentais bei valstybinių parkų tvarkymo planais.
Tolesniam specialiojo plano sprendinių įgyvendinimui reikia rengti techninius projektus. Rekomenduotina viešosios turizmo infrastruktūros įgyvendinimo techninius projektus rengti ne atskiroms stovyklavietėms ar poilsiavietėms, bet po atskirą techninį projektą kiekvienai trasai, t.y. iš viso 8 techniniai projektai, kurie detalizuotų numatomus techninius sprendinius, bei patikslintų būtinus projektavimo, įrengimo ir priežiūros kaštus. Toks techninių projektų generalizavimo principas, leistų greičiau parengti aukštos kokybės projektus, o taip pat sukurti ar sustiprinti regionų įvaizdį.
Tačiau įvertinant skirtingas žemės nuosavybės sąlygas, šiuo specialiuoju planu sprendinių įgyvendinimui siūlomi keli būdai.
Pirmasis būdas (pav. 2.), kai žemė, kurioje numatoma viešoji infrastruktūra, yra valstybinė ir įrengtą infrastruktūros objektą taip pat administruos valstybės ar savivaldybės institucija (taip pat gali būti įstaiga ar įmonė) (toliau – valstybės/savivaldybės institucija), ar nuomos sutartimi ši teisė bus perduota privačiam operatoriui.
etapai:
TECHN.PROJEKTAS
->
ĮGYVENDINIMAS
->
EKSPLOATACIJA
atsakinga institucija:
valstybės/savivaldybės institucija
valstybės/savivaldybės institucija
valstybės/savivaldybės institucija ar privatus operatorius
Pav. 2. Pirmasis būdas
Žemės nuosavybė: valstybinė, eksploatacija – valstybinė institucija arba privatus .
Objektą įgyvendinanti ir eksploatuojanti institucija: miškų urėdija, parko direkcija, savivaldybės administracija.
Etapai:
• techninis projektas – objekto įgyvendinimui reikalingas techninis projektas(gali būti rengiamas bendras trasai), būtina įvertinti ar yra parengtas teritorijos topografinis pagrindas, nes nuo to tiesiogiai priklauso techninio projekto vertė;
• įgyvendinimas – atliekamas projekto įrengimas teritorijoje , atsakingas vykdytojas – valstybės/savivaldybės institucija (miškų urėdija, parko direkcija, savivaldybės administracija);
• eksploatacija – einamąją priežiūrą vykdo ir administruoja valstybės/savivaldybės institucija (miškų urėdija, parko direkcija, savivaldybės administracija). Objekto eksploatacijos teisės, nuomos sutarties pagrindu, gali būti perduotos privačiam objekto operatoriui (tinkamas pavyzdys – Aukštaitijos nacionalinio parko patirtis).
DETALUSIS PLANAS
V
etapai:
TECHN.PROJEKTAS
->
ĮGYVENDINIMAS
->
EKSPLOATACIJA
atsakinga institucija:
valstybės/savivaldybės institucija
valstybės/savivaldybės institucija
valstybės/savivaldybės institucija
Pav. 3. Antrasis būdas
Antrasis būdas (pav. 3.):
Žemės nuosavybė: valstybinė.
Objektą įgyvendinanti ir eksploatuojanti valstybės/savivaldybės institucija: miškų urėdija, parko direkcija, savivaldybės administracija.
Etapai:
•detalusis sklypo planas rengiamas tada, kai yra poreikis projektuojamai teritorijai padalinti zonomis ir sklypais, iš kurių viename bus įrenginėjamas viešosios turizmo infrastruktūros objektas;
•techninis projektas – objekto įgyvendinimui reikalingas techninis projektas (gali būti rengiamas bendras trasai), būtina įvertinti ar yra parengtas teritorijos topografinis pagrindas, nes nuo tiesiogiai priklauso techninio projekto vertė;
•įgyvendinimas – atliekamas projekto įrengimas teritorijoje, atsakingas vykdytojas -valstybės/savivaldybės institucija (miškų urėdija, parko direkcija, savivaldybės administracija);
•eksploatacija – einamąją priežiūrą vykdo ir administruoja valstybės/savivaldybės institucija (miškų urėdija, parko direkcija, savivaldybės administracija).
DETALUSIS PLANAS
V
etapai:
TECHN.PROJEKTAS
->
ĮGYVENDINIMAS
->
EKSPLOATACIJA
atsakinga institucija:
privatus subjektas
privatus subjektas
privatus subjektas
Pav. 4. Trečiasis būdas
Trečiasis būdas (pav. 4.):
Žemės nuosavybė: privati
Objektą įgyvendinanti ir eksploatuojanti institucija: privatus subjektas.
Etapai:
• Detalusis planas rengiamas tada, kai yra poreikis projektuojamai teritorijai padalinti zonomis ir sklypais, iš kurių viename bus įrenginėjamas turizmo infrastruktūros objektas;
• techninis projektas – objekto įgyvendinimui reikalingas techninis projektas, būtina įvertinti ar yra parengtas teritorijos topografinis pagrindas, nes nuo to tiesiogiai priklauso techninio projekto vertė, jei valstybinės institucijos iniciatyva yra rengiamas susijusios trasos techninis projektas, privatus subjektas gali būti projekto sprendiniuose;
• įgyvendinimas – atliekamas projekto įrengimas teritorijoje, atsakingas vykdytojas – privatus subjektas;
• eksploatacija – einamąją priežiūrą vykdo ir administruoja privatus subjektas.
Kiekvienas išnagrinėtų viešosios ir privačios turizmo infrastruktūros įgyvendinimo būdų turi savo trūkumų ir privalumų, tačiau visi jie iki šiol naudojami Lietuvoje, todėl ir tolimesnėje vandens turizmo trasų infrastruktūros plėtroje sėkmingai turi būti taikomi.
Pasibaigus pirmam vandens turizmo trasų įgyvendinimo etapui, t,y, po trasos techninio projekto parengimo ir įgyvendinimo, kai bus numatoma tolesnė trasų infrastruktūros priemonių plėtra, sukurta trasų infrastruktūra gali būti papildoma atskirais objektais, nerengiant techninių projektų, bet rengiant supaprastintus techninius projektus. Remiantis šiuos specialiuoju planu sprendinių įgyvendinimui taip pat gali būti rengiami supaprastinti projektai, jei sprendiniai yra patvirtinti saugomų teritorijų tvarkymo planais arba vidinės miškotvarkos projektais.
Nacionalinių vandens turizmo trasų infrastruktūros sėkmingam įgyvendinimui yra pridedama Nacionalinių vandens turizmo trasų infrastruktūros įgyvendinimo 2008-2017 metų programa, kurios paskirtis – įvertinti Lietuvos vandens turizmo (aktyvaus poilsio) infrastruktūros plėtros tendencijas ir vadovaujantis turizmo sektoriaus strateginiais dokumentais, bei Nacionalinių vandens turizmo trasų specialiojo plano sprendiniais numatyti Lietuvos vandens turizmo infrastruktūros plos prioritetinius uždavinius ir priemones jiems įgyvendinti 2008-2017 metais (priedas Nr. 1). Priemonių įgyvendinimas turi būti vykdomas naudojant valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšas ir ES paramą bei kitus finansavimo šaltinius.
1.5. Nacionalinių vandens turizmo trasų techniniai sprendiniai, apibendrinti įrengimo kaštai
Kiekvienas Lietuvos kraštovaizdis išsiskiria savo gamta, kuriai būdinga tam tikra jos sandara ir rekreacinių savybių įvairovė. Gamtinio kraštovaizdžio bruožai priklauso nuo vandens telkinių bei miško augalijos pobūdžio ir pasiskirstymo. Didelis ežeringumas bei miškingumas ir glaudūs vandens telkinių hidrografiniai ryšiai lemia geras poilsiavimo galimybes. Todėl šio specialiojo plano sprendinių įgyvendinimas turi skatinti aktyvaus poilsio turizmą, plaukiant nacionalinėmis vandens turizmo trasomis, mažinant turistų daromą žalą gamtai ir gerinant jų poilsiavimo sąlygas. Numatomų priemonių įgyvendinimas turi būti vykdomas, naudojant Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšas ir ES struktūrinių fondų lėšas bei kitus finansavimo šaltinius.
Poilsio aspektu svarbiausias gamtinis veiksnys infrastruktūros įrengimui pakrantėje yra vandens telkinio pakrantės parametrai: bendras pakrančių perimetras, krantų tinkamumas išlipimui ir poilsiui. Taip pat būtina įvertinti, kad tinkamiausios vandens turizmo infrastruktūrai plėtoti yra miškingos arba iš dalies miškingos pakrantės. Jų konkrečios rekreacinės savybės priklauso nuo kranto ir miško derinio. Tinkamiausios pakrantės vandens turizmo infrastruktūrai įrengti yra apaugusios pušynais.
Būtina pabrėžti ir kitus ypač svarbius faktorius svarbius stovyklavietės vietai: šlaitų aukštis, dydis ir geologinės savybės (uždublėjusi pakrantė, status smėlėtas skardis ir pan.), saulėtų dienų ir valandų skaičius, vidutiniai vėjai, sniego danga ir pan. Nedidelės atviros erdvės, neaukštos miškingos pakrantės, sausi retoki bei vidutinio tankumo pušynai, daugiausia pietų – pietvakarių arba vakarų ekspozicijos yra tinkamiausios poilsiui pakrantės ir daro vietovę komfortiška. Atokvėpio vietos, poilsiavietės ir stovyklavietės gali būti dviejų tipų – pasiekiamos tik iš vandens arba pasiekiamos ir iš vandens, ir iš sausumos.
Atsižvelgiant į tai, kad rengiant šį projektą nebuvo atliekamas strateginio pasekmių aplinkai vertinimas, specialiojo plano pagrindinės viešosios turizmo infrastruktūros vystymo ir erdvinio organizavimo priemonės turi atitikti šiuos reikalavimus:
1) numatomų įrengti stovyklaviečių ar kempingų plotai turi neviršyti 1,0 ha
2) įrengiamų prieplaukų plotas neturi būti didesnis kaip 0,2 ha
3) įrengiamų automobilių stovėjimo vietų (aikštelių) plotas neturi būti didesnis kaip 0,5 ha.
Atokvėpio vieta naudojama kaip vandens turistų trumpalaikio poilsio vieta, nakvynė šioje teritorijoje negalima dėl minimalios infrastruktūros. Joje numatyta būtina įranga: sutvarkytas (įrengtas) išlipimas, suolai, stalai, informaciniai stendai. Informaciniuose stenduose pateikti informaciją apie vandens turizmo trasas, infrastruktūrą, dirbtines bei natūralias kliūtis ir lankytinus gamtos ir kultūros paveldo objektus, bei jų pasiekiamumą. Preliminari įrengimo kaina siekia 30 000 Lt.
Remiantis UAB Rekreacinė statyba ilgalaike patirtimi (priedas Nr. 2), specialiojo plano sprendinių konkretizavimo stadijoje pateikiame preliminarius tipinius poilsio ir nakvynės vietų variantus: minimalaus lygio – 4 vietų stovyklavietė, vidutinio lygio – 8 vietų stovyklavietė, aukšto lygio – tai 14-20 vietų stovyklavietė. Toliau analizuojami tik stovyklaviečių įrengimo kaštai, kadangi jų įrengimas lyginant su atokvėpio vietomis ir poilsiavietėmis yra brangiausias.
Minimalaus dydžio stovyklavietė, yra skirta 4 palapinėms, po 50 kv. m., su žvyruotu privažiavimu automobiliniu transportu, naudojama kaip vandens turistų kelionės tarpinio sustojimo vieta. Joje numatyta būtina įranga: smėliu piltas 20 m. pakrantės ruožas, aikštelių palapinėms planiravimas ir vejos atnaujinimas, keturios laužavietės, šiukšlių konteineris ir biotualetas, lieptas, informacinis stendas. Informaciniuose stenduose pateikti informaciją apie vandens turizmo trasas, infrastruktūrą, dirbtines bei natūralias kliūtis ir lankytinus gamtos ir kultūros paveldo objektus, bei jų pasiekiamumą. Preliminari įrengimo kaina siekia 70 000 Lt.
Vidutinio dydžio stovyklavietėje yra suprojektuotas patogus asfaltbetonio dangos privažiavimas, stovyklavietė yra skirta 4–5 palapinėms (po 50 kv. m.), su lauko baldais, paplūdimiu, biotualetu, šiukšlių surinkimu, pavėsinėmis. Tokios stovyklavietės galėtų būti įrengiamos vandens trasos pradžioje ir pabaigoje, kur ypač reikalingas patogus privažiavimas, atsivežant baidares ir kt. plaukimo priemones. Todėl papildomai numatyta įrengti asfaltbetonio dangos privažiavimą su automobilių stovėjimo aikštele. Preliminari įrengimo kaina apie 150.000 Lt.
Maksimalaus dydžio stovyklavietė yra skirta ne tik vandens turistams, bet ir kitiems lankytojams, mėgstantiems poilsį prie vandens kur gali apsistoti iki 14–20 poilsiautojų ar turistų. Tokio tipo poilsiavietėje yra teikiamos plaukimo priemonių nuomos paslaugos, yra įrengtos sporto aikštelės, automobilių stovėjimo aikštelė, žvyruoti takai, su tualetais bei dušais, teritorijos apšvietimu, vietiniais vandentiekio tinklais ir buitinių nuotekų valymo įrenginiais. Preliminari įrengimo kaina apie 500.000 Lt.
Kempingas, kaip ir maksimalaus dydžio stovyklavietė, yra skirtas ir vandens turistams ir kitiems lankytojams. Siūlomo tipo kempinge taip pat turi būti teikiamos plaukimo priemonių nuomos paslaugos, įrengtos sporto aikštelės, automobilių stovėjimo aikštelė, žvyruoti takai, poilsio namelis (iki 200 m2) su tualetais bei dušais, teritorijos apšvietimu, vietiniais vandentiekio tinklais ir buitinių nuotekų valymo įrenginiais. Būtina papildoma įranga: smėliu piltas 20 m. pakrantės ruožas, aikštelių palapinėms planiravimas ir vejos atnaujinimas, laužavietės, šiukšlių surinkimas ir biotualetai, lieptas, informacinis stendas. Informaciniuose stenduose pateikti informaciją apie vandens turizmo trasas, infrastruktūrą, dirbtines bei natūralias kliūtis ir lankytinus gamtos ir kultūros paveldo objektus, bei jų pasiekiamumą. Preliminari įrengimo kaina apie 1.000.000 Lt.
Būtina pažymėti, kad visose nakvynės vietose sanitarinių-higieninių sąlygų kokybei užtikrinti yra numatoma įrengti biotualetus. Tačiau vis augant turizmo ir renginių plėtrai šią paslaugų dalį rekomenduojame perduoti privačioms įstaigoms, juolab, kad ir jų nuolatinė priežiūra nėra nei savivaldybių, nei saugomų teritorijų administracijų veiklos dalis. Tokiu atveju sustojimo ir nakvynės vietų infrastruktūros kainos turėtų būti koreguojamos.
Sustojimo ir nakvynės vietų nacionalinėje trasoje pasiekiamumo klausimai turi būti sprendžiami projektavimo stadijoje, todėl šiame specialiajame plane apsiribota tipiniais projektais. Siūlomuose tipiniuose sprendimuose privažiavimams numatyta: mažo ir vidutinio lygio stovyklavietėse – 750 m2 ir maksimalaus dydžio stovyklavietėje – 3300 m2, įvertinant automobilių stovėjimo vietas. Kiekvienu konkrečiu atveju, šie skaičiai turėtų būti koreguoti priklausomai nuo atstumo iki pagrindinio kelio, dangos stovio, poreikio jį rekonstruoti ar statyti.
Įrengiant prieplauką, joje turi būti stacionari krantinė ar kitas plūduriuojantis įrenginys, prie kurio gali saugiai priplaukti, švartuotis, išplaukti mažieji, pramoginiai, sportiniai ir asmeniniai laivai bei saugiai įlipti ar išlipti keleiviai; atitinkamas gylis prie krantinės, užtikrinantis saugų mažųjų, pramoginių, sportinių ir asmeninių laivų priplaukimą, išplaukimą bei manevravimą lėta eiga.
Siūlomų mobilių prieplaukų statinių kompleksą sudaro prieplaukos kranto dalis, plaukiojanti dalis ir jas jungiantis tiltelis. Plaukiojanti dalis – vandeniui atsparus pontonas, padalintas į kelias sekcijas, užpildytas iš vidaus putų polistirolu, ir inkasuotas inkarais. Jei mobili prieplauka įrenginėjama motorizuoto transporto vandens turizmo priemonėms, ant pontono gali būti sumontuota tvirtinimo prie kranto ir laivų švartavimosi įranga. Prieplaukos kranto dalis – ant polių įrengta aikštelė su apsauginiais turėklais, prie kurios tvirtinimas tiltelis, jungiantis krantą su plaukiojančiu pontonu. Įrengiamas privažiavimas prie prieplaukos, organizuojamas šiukšlių surinkimas, informacinis stendas. Informaciniuose stenduose pateikti informaciją apie vandens turizmo trasas, infrastruktūrą, dirbtines bei natūralias kliūtis ir lankytinus gamtos ir kultūros paveldo objektus, bei jų pasiekiamumą. Prieplaukų naudojimo sezonas – nuo balandžio 15 d. iki spalio 15 d. Plaukiojama bus tik šviesiuoju paros metu. Preliminari įrengimo kaina apie 50.000 Lt.
Įrengiant stacionarią prieplauką, joje turi būti stacionari krantinė ar kitas plūduriuojantis įrenginys, prie kurio gali saugiai priplaukti, švartuotis, išplaukti mažieji, pramoginiai, sportiniai ir asmeniniai laivai bei saugiai įlipti ar išlipti keleiviai; atitinkamas gylis prie krantinės, užtikrinantis saugų mažųjų, pramoginių, sportinių ir asmeninių laivų priplaukimą, išplaukimą bei manevravimą lėta eiga; informacinė lentelė, kurioje nurodytas prieplaukos pavadinimas bei registracijos numeris. Už jos kranto link gali būti įrengiamas privažiavimas prie prieplaukos, organizuojamas šiukšlių surinkimas, informacinis stendas. Informaciniuose stenduose pateikti informaciją apie vandens turizmo trasas, infrastruktūrą, dirbtines bei natūralias kliūtis ir lankytinus gamtos ir kultūros paveldo objektus, bei jų pasiekiamumą. Prieplaukų naudojimo sezonas – nuo balandžio 15 d. iki spalio 15 d. Plaukiojama bus tik šviesiuoju paros metu. Preliminari įrengimo kaina apie 250.000 Lt.
Automobilių stovėjimo vietos (aikštelės) gali būti įrenginėjamos įvairiais būdais: žolės dangos, žvyruotos dangos, asfaltbetonio dangos. Automobilių stovėjimo aikštelių dydis turi būti derinamas techninio projekto rengimo metu, prisitaikant prie kraštovaizdžio ir nedarant žalos aplinkai.
Rekonstruojant automobilių stovėjimo vietas gali būti gerinama infrastruktūra, t. y. gerinama danga, statomi nurodomieji ženklai, turistiniai stendai ir pan. Taip pat gali būti didinama teritorija, bet ne daugiau nei 0,5 ha. Aikštelių rekonstrukcija arba įrengimas yra tikslinga tik tuo atveju, kai tai tiesiogiai įtakoja vandens turizmo plėtros galimybes.
Inžinerinės infrastruktūros kainos buvo paskaičiuotos, remiantis statinių statybos skaičiuojamųjų kainų palyginamaisiais ekonominiai rodikliais ir sustambintų statybos darbų kainų apskaičiavimais (Aplinkos ministerija. Sustambinti statybos darbų kainų apskaičiavimai (IV) (pagal 2007 m skaičiuojamąsias resursų rinkos kainas) Vilnius, 2007, UAB „SISTELA“; Statinių statybos skaičiuojamųjų kainų palyginamieji ekonominiai rodikliai. Vilnius 2007, UAB „SISTELA“) bei nepriklausomų sąmatininkų konsultacijomis.
Bendri vandens turizmo infrastruktūros įrengimo ir projektavimo kaštai pateikiami suvestinėse, po kiekvienos trasos infrastruktūros aprašais žemiau.
Tačiau būtina įvertinti, kad čia pateikiami preliminarūs skaičiavimai ir pasiūlymai, kurie privalo būti patikslinami rengiant techninius atokvėpio vietų, poilsiaviečių, stovyklaviečių, prieplaukų, automobilių stovėjimo vietų ar kempingų projektus.
1.6. Turizmo infrastruktūros objektų suvestinė
Sprendinių konkretizavimo stadijoje yra parengta siūlomų ir rekonstruotinų turizmo infrastruktūros objektų suvestinės projektas, kuri susisteminta trasų išdėstymo pagrindu. Kiekvienos lentelės apačioje pateikiama suvestinė kiekvienos trasos informacija.
1 lent. Viešosios turizmo infrastruktūros objektų (Aukštaitijos NP ežerynas) suvestinė
Eil. Nr.
Objekto pavadinimas ir tipas (stovyklavietė, poilsiavietė, atokvėpio vieta)
Vieta (vandens telkinys, adresas arba skl. Nr. )
Žemės nuosavybė, operatorius
Preliminarus investicijų poreikis, Lt.
Numatomi darbai
Pasiūlymą pateikė
Pastabos
1.
Ripelialaukio stovyklavietė
Baluošo ež. vak. krante
privati
150.000
Įrengimas
Privatus asmuo, suderinta su ANP direkcija
Siūloma (savininkui pageidaujant)
2.
Kadagynas. Atokvėpio vieta
Baluošo ež. rytiniame krante
valstybinė
10.000
Einamasis remontas
ANP direkcija
Esanti, neseniai įrengta
3.
Atokvėpio vieta
Srovinaičio ež. rytiniame krante
valstybinė
10.000
Įrengimas
ANP direkcija
Vieta, kurioje mėgsta apsistoti vandens turistai
4.
Stovyklavietė
Srovinaičio ež. šiauriniame krante
privati
70.000
Įrengimas
Privatus asmuo, suderinta su ANP direkcija
Siūloma
5.
Almajo (Ginučių) stovyklavietė
Almajo ež. rytiniame krante Minčiagirės g-jos 214 kv. 1,6 skl.; 211 kv. 27,34 skl
valstybinė
20.000
Einamasis remontas
ANP direkcija
Veikianti
6.
Pakaso stovyklavietė
Pakaso ež. š.vakariniame krante
privati
150.000
Rekonstrukcija
Privatus asmuo, suderinta su ANP direkcija
Šiuo metu neprižiūrima
7.
Linkmeno stovyklavietė
Linkmeno ež. šiauriniame krante Minčiagirės gir. 343 kv. 21,22 skl.
valstybinė
20.000
Einamasis remontas
ANP direkcija
Veikianti
8.
Ginučių piliakalnis. Atokvėpio vieta
Linkmeno ež. š.vakariniame krante
valstybinė
20.000
Įrengimas
ANP direkcija
Vieta kur sustoja piliakalnį lankantys turistai
9.
Ladakalnis. Atokvėpio vieta
Linkmeno ež. vakariniame krante
valstybinė
20.000
Įrengimas
ANP direkcija
Labai dažnai vandens turistų lankoma vieta
10.
Salų stovyklavietė
Linkmeno ež. pietiniame krante
privati
40.000
Įrengimas
Privatus asmuo, suderinta su ANP direkcija
Siūloma vietoj uždarytos stovyklavietės priešingam protakos krante
11.
Puziniškio stovyklavietė
Asalnykščio ež. šiauriniame krante
privati
40.000
Rekonstrukcija
Privatus asmuo, suderinta su ANP direkcija
Siūloma savininkui pageidaujant, šiuo metu naudojama kaip poilsiavietė
12.
Puziniškio piliakalnis. Atokvėpio vieta
Linkmeno–Asalnų ež. protaka
valstybinė
10.000
Einamasis remontas
ANP direkcija
Neseniai įrengta
13.
Puziniškio (Mėmio rago) stovyklavietė
Asalnų ež. š.vakariniame krante
privati
40.000
Einamasis remontas
Privatus asmuo, suderinta su ANP direkcija
Veikianti
14.
Asalnų ežeras. Atokvėpio vieta
Asalnų ež. š.rytiniame krante
valstybinė
10.000
Einamasis remontas
ANP direkcija
Esanti
15.
Meironų stovyklavietė
Asalnų–Lūšių ež. protakos šiauriniame krante Vaišniūnų gir., 41 kv. 19–22 skl.
valstybinė
20.000
Einamasis remontas
ANP direkcija
veikianti
16.
Vaišniūnų stovyklavietė
Dringio ež. Juodakampio įl. šiauriniame krante Vaišniūnų gir., 127 kv. 14-22, 35–37 skl.
valstybinė
20.000
Einamasis remontas
ANP direkcija
Veikianti
17.
Vaišniūnai. Atokvėpio vieta
Dringio ež. šiauriniame krante, rytiniame kaimo gale
valstybinė
10.000
Einamasis remontas
ANP direkcija
Įrengta
18.
Gaveikėnų stovyklavietė
Dringio ež. p.rytinė pakrantė Vaišniūnų gir., 90 kv. 1,6 skl.
valstybinė
20.000
Einamasis remontas
ANP direkcija
Veikianti
19.
Medinių skulptūrų takas. Atokvėpio vieta
Lūšių ež. šiauriniame krante prie Ekologinio švietimo centro
valstybinė
100.000
Einamasis remontas
ANP direkcija
esanti
20.
Palūšės I stovyklavietė
Lūšių ež. rytiniame krante Vaišniūnų gir.46 kv., 26, 27 skl.,
valstybinė
50.000
Einamasis remontas
ANP direkcija
Veikianti
21.
Palūšės valtinės prieplauka
Lūšių ež. rytiniame krante
valstybinė
1.000.000
Rekonstrukcija
ANP direkcija
Veikianti
22.
Palūšės II stovyklavietė
Lūšių ež. p.rytiniame krante Kaltanėnų gir., 381 kv. 6,7 skl.
valstybinė
50.000
Einamasis remontas
ANP direkcija
Veikianti
23.
Šakarvos stovyklavietė
Šakarvos ež. p.rytiniame krante
valstybinė
150.000
Įrengimas
ANP direkcija
Kažkada veikusios stovyklavietės vieta
24.
Drūtūnų stovyklavietė
Šakarvos ež. p.vakariniame krante
privati
70.000
Įrengimas
Privatus asmuo, suderinta su ANP direkcija
Siūloma savininkui pageidaujant
25.
Pelako stovyklavietė
Žeimenio ež. š.vakariniame krante
privati
70.000
Įrengimas
Privatus asmuo, suderinta su ANP direkcija
Siūloma savininkui pageidaujant. Šiuo metu naudojama kaip atokvėpio vieta
26.
Pakretuonės stovyklavietė
Žeimenio ež. rytiniame krante, į pietus nuo Pakretuonės malūno Kaltanėnų gir. 35 kv. 1-4 skl.; 36 kv. 7 skl.
valstybinė
50.000
Rekonstrukcija
ANP direkcija
Veikianti, tačiau siūloma išplėsti prijungiant šalia esančią poilsiavietę
27.
Stovyklavietė
Žeimenio ež. p.rytiniame krante
privati
40.000
Rekonstrukcija
Privatus asmuo, suderinta su ANP direkcija
Šiuo metu naudojama kaip poilsiavietė
28.
Igaunio stovyklavietė
Žeimenio ež. p.rytiniame krante
privati
40.000
Rekonstrukcija
Privatus asmuo, suderinta su ANP direkcija
Šiuo metu naudojama kaip poilsiavietė
29.
Žeimenio poilsiavietė
Žeimenio ež. pietiniame gale
valstybinė
40.000
Rekonstrukcija
ANP direkcija
Šiuo metu naudojama kaip poilsiavietė
30.
Žeimenio stovyklavietė
Žeimenio ež. pietiniame gale
privati
150.000
Įrengimas
Privatus asmuo, suderinta su ANP direkcija
Projektas jau suderintas, šiuo metu įrenginėjama
31.
Naujoji brasta. Poilsiavietė
Žeimenos upės dešiniajame krante tie Naujosios brastos gyv.
privati
70.000
Įrengimas
Privatus asmuo, suderinta su ANP direkcija
Savininkui pageidaujant
32.
Žeimenos vingiai. Atokvėpio vieta
Žeimenos upės kairiajame krante
valstybinė
20.000
Įrengimas
ANP direkcija
Vaizdinga vieta, kurioje mėgsta sustoti vandens turistai
33.
Žeimenos (Buivydų) stovyklavietė
Žeimenos upės kairiajame krante ties pietine parko riba
privati
150.000
Įrengimas
Privatus asmuo, suderinta su ANP direkcija
Vieta, kur dažnai sustoja vandens turistai.
34.
Rūgšteliškio stovyklavietė
Uteno ež. rytiniame krante Minčiagirės gir. 131 kv. 34 skl.; 141 kv. 21 skl.; 143 kv. 1 skl.
privati
20.000
Einamasis remontas
Privatus asmuo, suderinta su ANP direkcija
Veikianti
35.
Ineigos stovyklavietė
Būkos upės dešiniajame krante
valstybinė
40.000
Rekonstrukcija
ANP direkcija
Dabar naudojama kaip poilsiavietė
Suvestinė informacija:
Viso siūloma 35 infrastruktūros nauji ir rekonstruojami objektai: prieplauka – 1 objektas, stovyklavietės – 23 objektai, poilsiavietės – 2 objektai,
atokvėpio vietos – 9 objektai.
Preliminarus lėšų poreikis (įskaitant projektavimą) 2.790.000 Lt.
Pasiūlymus pateikė: ANP direkcija, suinteresuoti privatūs asmenys.
2 lent. Viešosios turizmo infrastruktūros objektų (Žeimenos turistinė trasa) suvestinė
Eil. Nr.
Objekto pavadinimas ir tipas (stovyklavietė, poilsiavietė, atokvėpio vieta)
Vieta (vandens telkinys, adresas arba skl. Nr. )
Žemės nuosavybė, operatorius
Užimama teritorija, ha
Preliminarus investicijų poreikis, Lt.
Numatomi darbai
Pasiūlymą pateikė
Pastabos
1.
Poilsiavietė, prie Žeimenos upės, Aukštagirio g.
55 trasos km, Žeimenos g. kv. 104, skl. 4
Valstybinė
0,1
100.000
Įrengimas
Švenčionėlių miškų urėdija
Būtina
2.
Stovyklavietė
50 trasos km
Privatus
1,0
150.000
Įrengimas
Privatus
Būtina
3.
Stovyklavietė Meškerinėje, prie Žeimenos upės, Žeimenos g.
38 trasos km, Žeimenos g. kv. 115, skl. 13a.
Valstybinė
0,1
150.000
Įrengimas
Švenčionėlių miškų urėdija
Būtina
Suvestinė informacija:
Viso siūloma įrengti 3 infrastruktūros objektus: stovyklavietės – 2 objektai, poilsiavietė – 1 objektas.
Preliminarus lėšų poreikis 400.000 Lt.
Pasiūlymus pateikė: Švenčionėlių miškų urėdija, suinteresuotas privatus asmuo.
2.1 lent. Viešosios turizmo infrastruktūros objektų (Dubingos turistinė trasa) suvestinė
Eil. Nr.
Objekto pavadinimas ir tipas (stovyklavietė, poilsiavietė, atokvėpio vieta)
Vieta (vandens telkinys, adresas arba skl. Nr. )
Žemės nuosavybė, operatorius
Užimama teritorija, ha
Preliminarus investicijų poreikis, Lt.
Numatomi darbai
Pasiūlymą pateikė
Pastabos
4.
Prieplauka
Asvejos ež., Molėtų r, Dubingiai
valstybinė
0,01
70.000
rekonstrukcija
Asvejos RP direkcija
Siūloma
5.
Stovyklavietė Dubingiai
Asvejos ež., Molėtų r, Dubingiai
valstybinė
0,5
70.000
rekonstrukcija
Asvejos RP direkcija
Siūloma
6.
Prieplauka
Asvejos ež., Molėtų r, Gurakalnė km.
valstybinė
0,01
80.000
Įrengimas
Asvejos RP direkcija
Siūloma
7.
Stovyklavietė Liudgarda
Asvejos ež., Molėtų r, Skauroniškių km.
valstybinė
1,0
70.000
rekonstrukcija
Asvejos RP direkcija
Siūloma
8.
Prieplauka
Asvejos ež., Švenčionių r., Žingių km.
privati
0,5
80.000
Įrengimas
Asvejos RP direkcija
Siūloma
9.
Stovyklavietė Žingiai
Asvejos ež., Švenčionių r., Žingių km.
valstybinė
1,0
150.000
rekonstrukcija
Asvejos RP direkcija
Siūloma
10.
Stovyklavietė „Bekepuriai“
Asvejos ež., Švenčionių r., Bekepurių km.
valstybinė
1,0
50.000
rekonstrukcija
Asvejos RP direkcija
Siūloma
11.
Stovyklavietė „Abuojučiai“
Asvejos ež., Švenčionių r., Abejučių km.
valstybinė
1,0
70.000
rekonstrukcija
Asvejos RP direkcija
Siūloma
12.
Matakienių stovyklavietė
25 trasos km (Dubinga)
Valstybinė
1,0
150.000
Įrengimas
Nemenčinės miškų urėdija
Būtina
Suvestinė informacija:
Viso siūloma rekonstruoti arba įrengti: stovyklavietės – 6 objektai, prieplaukas – 3 objektas.
Preliminarus lėšų poreikis 790.000 Lt.
Pasiūlymus pateikė: Asvejos RP direkcija, Nemenčinės miškų urėdija.
2.2 lent. Viešosios turizmo infrastruktūros objektų (Lakajos turistinė trasa) suvestinė
Eil. Nr.
Objekto pavadinimas ir tipas (stovyklavietė, poilsiavietė, atokvėpio vieta)
Vieta (vandens telkinys, adresas arba skl. Nr.)
Žemės nuosavybė, operatorius
Užimama teritorija
Preliminarus investicijų poreikis, Lt.
Numatomi darbai
Pasiūlymą pateikė
Pastabos
13.
Stovyklavietė
63 trasos km, Lakajos upė, netoli Lamaninos kaimo
valstybinė
1,0 ha
150.000
Įrengimas
Labanoro RP direkcija
Siūloma
14.
Stovyklavietė
55 trasos km, Lakajos upė, netoli Rimkų kaimo
valstybinė
1,0 ha
150.000
Įrengimas
Labanoro RP direkcija
Siūloma
15.
Stovyklavietė
Vilkasląsčio kaimas
privati
1,0
150.000
Įrengimas
Labanoro RP direkcija
Siūloma
16.
Stovyklavietė
Argirdiškės kaimas
privati
1,0
150.000
Įrengimas
Labanoro RP direkcija
Siūloma
17.
Stovyklavietė
Lakajos ežero (Žukaučiznos) stovyklavietė
valstybinė
1,0
100.000
Rekonstrukcija
Labanoro RP direkcija
Esama
18.
Stovyklavietė
Juodųjų Lakajų stovyklavietė
valstybinė
1,0
100.000
Rekonstrukcija
Labanoro RP direkcija
Esama
19.
Atokvėpio vieta
Juodųjų Lakajų ežeras, Ščiūrio pusiasalyje
valstybinė
0,02
20.000
Rekonstrukcija
Labanoro RP direkcija
Esama
20.
Atokvėpio vieta
Prie Apkartų kaimo
valstybinė
0,05
20.000
Rekonstrukcija
Labanoro RP direkcija
Esama
21.
Stovyklavietė
Juodųjų Lakajų ežeras, prie Kertuojos kaimo
privati
1,0
150.000
Rekonstrukcija
Labanoro RP direkcija
Siūloma
22.
Kempingas
Baltųjų Lakajų ežeras, netoli Mindūnų gyvenvietės
Žemė valstybinė, operatorius privatus
1,0 ha
500.000
Rekonstrukcija
Labanoro RP direkcija
Esama
23.
Stovyklavietė
Baltųjų Lakajų ežeras, prie Rudesos kaimo
valstybinė
1,0
100.000
Rekonstrukcija
Labanoro RP direkcija
Esama
24.
Stovyklavietė
Baltųjų Lakajų ežeras, prie Kamužės kaimo
valstybinė
0,6
80.000
Rekonstrukcija
Labanoro RP direkcija
Esama
25.
Stovyklavietė
Bučeliškės kaimas teritorija
privati
1,0
150.000
Įrengimas
Labanoro RP direkcija
Siūloma
26.
Stovyklavietė
Juodakampio kaimas
privati
1,0
150.000
Įrengimas
Labanoro RP direkcija
Siūloma
27.
Stovyklavietė
Juodiškės kaimas
privati
1,0
150.000
Įrengimas
Labanoro RP direkcija
Siūloma
Suvestinė informacija:
Viso siūloma rekonstruoti arba įrengti: stovyklavietės – 12 objektų, kempingas – 1 objektas, atokvėpio vietos – 2 objektai.
Preliminarus lėšų poreikis 2.070.000 Lt.
Pasiūlymus pateikė: Labanoro RP direkcija.
3 lent. Viešosios turizmo infrastruktūros objektų (Ančios turistinė trasa) suvestinė
Eil. Nr.
Objekto pavadinimas ir tipas (stovyklavietė, poilsiavietė, atokvėpio vieta)
Atstumas trasoje nuo žiočių, kranto pusė, vieta (vandens telkinys, adresas arba skl. Nr.),
Žemės nuosavybė, operatorius
Užimama teritorija, ha
Preliminarus investicijų poreikis, Lt.
Numatomi darbai
Pasiūlymą pateikė
Pastabos
1.
Mobili prieplauka I
43 trasos km k., Ančios ežeras Veisiejai, Ančios ež., Lazdijų r.
Valstybinė
0,05
150.000
Įrengimas
Veisiejų RP direkcija
Būtina pantoninė prieplauka
2.
Mobili prieplauka II
43 trasos km k., Ančios ežeras Veisiejai, Ančios ež., Lazdijų r.
Valstybinė
0,05
150.000
Įrengimas
Veisiejų RP direkcija
Būtina pantoninė prieplauka
3.
Regykla
41 trasos km k., Ančios ežeras, Dainaviškių k. , Lazdijų r.
Valstybinė
0,05
20.000
Būtina
Veisiejų RP direkcija
Būtina
4.
Atokvėpio vieta, mobili prieplauka
40 trasos km k., Vainežerio ežeras, Vainežerio k., Lazdijų r.
Valstybinė
0,05
70.000
Įrengimas
Veisiejų RP direkcija
Būtina atokvėpio vieta ir pantonas
5.
Atokvėpio vieta, regykla
38 trasos km k., Ančios ežeras, Lazdijų r.
Valstybinė
0,1
50.000
Įrengimas
Lazdijų r. sav., Veisiejų RP direkcija
Būtina
6.
Mobili prieplauka
38 trasos km d., Mėčiūnų k., Ančios ežeras, Lazdijų r.
Valstybinė
0,05
50.000
Įrengimas
Veisiejų RP direkcija
Būtina pantoninė prieplauka
7.
Atokvėpio vieta, mobili prieplauka
Veisiejo ežero rytinė dalis (Dainaviškių k.), Kvartalas Nr. 6, skl. 36, Lazdijų r.
Valstybinė
0,05
70.000
Įrengimas
Veisiejų urėdija, Lazdijų r. sav.
Būtina atokvėpio vieta ir pantonas
8.
Mobili prieplauka
33 trasos km, k Jezdo k., Baltosios Ančios upė, Lazdijų r.
Valstybinė
0,1
50.000
Įrengimas
Lazdijų r. sav., Veisiejų RP direkcija
Būtina atokvėpio vieta ir pantonas
9.
Regykla
Niedaus ežero (Veisiejis) pietvakarinė dalis ties Kareivonių k., Lazdijų r.
Valstybinė
0,02
50.000
Įrengimas
Veisiejų urėdija, Lazdijų r. sav.
Būtina
10.
Atokvėpio vieta, automobilių stovėjimo aikštelė, mobili prieplauka
Niedaus ežero (Veisiejis) pietvakarinė dalis ties Kareivonių k., Lazdijų r.
Valstybinė
0,05
170.000
Įrengimas
Veisiejų urėdija, Lazdijų r. sav.
Būtina
11.
Atokvėpio vieta, mobili prieplauka
27 trasos km, k Kapčiamiestis, Niedus upė
Valstybinė
0,1
70.000
Įrengimas
Lazdijų r. sav., Veisiejų RP direkcija
Būtina atokvėpio vieta ir pantonas
12.
Mobili prieplauka, automobilių stovėjimo aikštelė
27 trasos km, k Baltosios Ančios upė, Kapčiamiestis šalia kelio Kapčiamiestis – Viktorinas, Lazdijų r.
Valstybinė
0,1
220.000
Įrengimas
Lazdijų r. sav.
Būtina prieplauka – pantonas
13.
Atokvėpio vieta, mobili prieplauka
16 trasos km, k Baltosios Ančios upė, Volskų k., Lazdijų r.
Privati nuosavybė
0,05
70.000
Įrengimas
Lazdijų r. sav.
Būtina atokvėpio vieta ir pantonas
14.
Mobili prieplauka, automobilių parkavimo aikštelė
9 trasos km, d Baltosios Ančios upė, Macevičių k., Lazdijų r.
Valstybinė
0,1
200.000
Įrengimas
Lazdijų r. sav.
Prieplauka – pantonas
15.
Mobili prieplauka
5 trasos km, k Baltosios Ančios upė, Baltosios Ančios k., Lazdijų r.
Valstybinė
0,1
50.000
Įrengimas
Lazdijų r. sav.
Būtina prieplauka – pantonas
Suvestinė informacija:
Viso siūloma naujų ir rekonstruojamų: mobilios prieplaukos – 12 objektų, regyklos – 3 objektai, atokvėpio vietos – 6 objektai, automobilių stovėjimo aikštelės – 3 objektai.
Preliminarus lėšų poreikis 1.470.000 Lt.
Pasiūlymus pateikė: Veisiejų RP direkcija, Lazdijų r. sav. specialistai, VĮ miškų urėdija.
4 lent. Viešosios turizmo infrastruktūros objektų (Nemuno turistinė trasa) suvestinė
Eil. Nr.
Objekto pavadinimas ir tipas (stovyklavietė, poilsiavietė, atokvėpio vieta)
Atstumas trasoje nuo žiočių, kranto pusė, vieta (vandens telkinys, adresas arba skl. Nr.)
Žemės nuosavybė, operatorius
Užimama teritorija, ha
Preliminarus investicijų poreikis, Lt.
Numatomi darbai
Pasiūlymą pateikė
Pastabos
1.
Prieplauka, pasų kontrolė
476 trasos km, k.
Valstybinė
0,2
100.000
Įrengimas
Lazdijų r. sav.
Būtina mobili prieplauka
2.
Atokvėpio vieta, prieplauka, automobilių stovėjimo aikštelė
472 trasos km, k. Baltosios Ančios upė, Sventijanskas, Lazdijų r.
Valstybinė
0,1
240.000
Įrengimas
Lazdijų r. sav.
Būtina mobili prieplauka
3.
Atokvėpio vieta
456 trasos km, k. Mizarų k., Lazdijų r.
Valstybinė
0,05
40.000
Įrengimas
Lazdijų r. sav.
Būtina
4.
Atokvėpio vieta, prieplauka
401 trasos km, k. Krikštonių k., Lazdijų r.
Valstybinė
0,05
90.000
Įrengimas
Lazdijų r. sav.
Būtina mobili prieplauka
5.
Atokvėpio vieta
396 trasos km, d. Jociūnų k., Alytaus r.
Valstybinė
0,05
40.000
Įrengimas
Alytaus r. sav.
Būtina
6.
Atokvėpio vieta
393 trasos km, d. Vangelonių k., Alytaus r.
Valstybinė
0,05
40.000
Įrengimas
Alytaus r. sav.
Būtina
7.
Atokvėpio vieta, automobilių stovėjimo vieta
388 trasos km, k . Nemunaitis, Alytaus r.
Valstybinė
0,5
190.000
Įrengimas
Alytaus m. sav., Alytaus TIC
Būtina
8.
Atokvėpio vieta, prieplauka, automobilių parkavimo
388 trasos km, d . Nemunaitis, Alytaus r.
Valstybinė
0,5
240.000
Įrengimas
Alytaus m. sav., Alytaus TIC
Būtina mobili prieplauka
9.
Prieplauka
378 trasos km, k (Vidzgirio botaninis draustinis) Alytaus m.
Valstybinė
0,2
500.000
Įrengimas
Alytaus r. sav., Alytaus TIC
Stacionarios prieplaukos įrengimas
10.
Atokvėpio vieta automobilių stovėjimo vieta
377 trasos km, k . Alytaus m. (Vidzgirio botaninis draustinis)
Valstybinė
0,5
190.000
Įrengimas
Alytaus m. sav., Alytaus TIC
Būtina
11.
Kempingas
375 trasos km, k .
Valstybinė
1,0
1.000.000
Įrengimas
Alytaus m. sav., Alytaus TIC
Būtina
12.
Atokvėpio vieta automobilių stovėjimo vieta
375 trasos km, k . Alytaus m. (Vidzgirio botaninis draustinis)
Valstybinė
0,5
190.000
Įrengimas
Alytaus m. sav., Alytaus TIC
Būtina
13.
Atokvėpio vieta, prieplauka
371 trasos km, k . Alytaus m. šalia Kaniūkų tilto
Valstybinė
0,1
500.000
Įrengimas
Alytaus m. sav., Alytaus TIC
Būtina stacionari prieplauka
14.
Prieplauka
368 trasos km, k . Alytaus m. šalia dainų slėnio
Valstybinė
0,1
50.000
Įrengimas
Alytaus m. sav., Alytaus TIC
Būtina prieplauka – pantonas
15.
Regykla
366 trasos km, d. Alytaus m. šalia Tuberkuliozės ligoninės
Valstybinė
0,05
50.000
Įrengimas
Alytaus m. sav., Alytaus TIC
Būtina
16.
Regykla
365 trasos km, d. Alytaus m. šalia Tuberkuliozės ligoninės
Valstybinė
0,05
50.000
Įrengimas
Alytaus m. sav., Alytaus TIC
Būtina
17.
Atokvėpio vieta, prieplauka
364 trasos km, k. Alytaus m. šalia Tuberkuliozės ligoninės
Valstybinė
0,05
90.000
Įrengimas
Alytaus m. sav., Alytaus TIC
Būtina stacionari prieplauka
18
Atokvėpio vieta, prieplauka
363 trasos km, k. Alytaus m. šalia senovinės Bakšių sen. gyvenvietės
Valstybinė
0,05
90 000
Įrengimas
Alytaus m. sav., Alytaus TIC
Būtina stacionari prieplauka
19
Atokvėpio vieta, prieplauka
362 trasos km, k. Alytaus m. šalia Panemuninkėlių k.
Valstybinė
0,05
500 000
Įrengimas
Alytaus m. sav., Alytaus TIC
Būtina stacionari prieplauka
20
Atokvėpio vieta, prieplauka
357 trasos km, k. Alytaus r. Rumbonys k., Alytaus r.
Valstybinė
0,05
90 000
Įrengimas
Alytaus r. sav., Alytaus TIC
Būtina mobili prieplauka
21
Atokvėpio vieta,
343 trasos km, d. Stražiškės k., Alytaus r.
Privati
0,1
40 000
Įrengimas
Alytaus r. sav., Alytaus TIC
Būtina
22
Stovyklavietė
344 trasos km, d. Stražiškės k., Alytaus r.
Privati
0,1
500 000
Įrengimas
Alytaus r. sav., Alytaus TIC
Būtina
23.
Stovyklavietė
344 trasos km. , d. Nemajūnų mstl., Birštono sav.
privati
1,0
500 000
Įrengimas
Privatus, Birštono sav.
Vieta kurioje mėgsta apsistoti turistai
24.
Atokvėpio vieta
343 trasos km. , d. Nemajūnų mstl., Birštono sav.
privati
1,0
40 000
Įrengimas
Privatus, Birštono sav.
Vieta kurioje mėgsta apsistoti turistai
25.
Stovyklavietė
338 trasos km. , d. Siponių k. Birštono …
DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.