📄 Įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL SUSISIEKIMO MINISTRO 1998 M. RUGSĖJO 11 D. ĮSAKYMO NR. 348 „DĖL KELIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ GAMYBOS IR PERDIRBIMO TVARKOS IR JŲ TECHNINĖS EKSPERTIZĖS ATLIKIMO NORMINIŲ DOKUMENTŲ TVIRTINIMO“ DALINIO PAKEITIMO
2001 m. spalio 29 d. Nr. 355
Vilnius
1. Iš dalies pakeičiu Pagrindinius techninius reikalavimus kelių transporto priemonėms, patvirtintus susisiekimo ministro 1998 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. 348 „Dėl kelių transporto priemonių gamybos ir perdirbimo tvarkos ir jų techninės ekspertizės atlikimo norminių dokumentų tvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 84-2360, Nr. 115-3260; 1999, Nr. 28-814; 2000, Nr. 55-1626; 2001, Nr. 11-328):
1.1. Išdėstau I dalies XII skyriaus 2 punktą taip:
„2. Sertifikuotų stiklų paskirties žymėjimas yra toks:
2.1. Kiekvienas stiklas, įskaitant ir pavyzdžius, teikiamus bandymams, turi būti paženklintas gamyklos ženklu ir prekybiniu pavadinimu. Ženklinimas turi būti aiškiai įskaitomas ir neištrinamas.
2.2. Pagal ES direktyvą 92/22 ir JT EEK taisyklę Nr. 43 sertifikuoti stiklai žymimi tokiomis papildomomis žymomis, nurodančiomis stiklų konstrukciją ir paskirtį:
2.2.1. I – priekinis grūdintas stiklas (numato tik JT EEK taisyklė Nr. 43);
2.2.2. I/P – priekinis grūdintas stiklas, padengtas iš vidinės pusės plastiko plėvele;
2.2.3. II – priekinis daugiasluoksnis stiklas;
2.2.4. II/P – priekinis daugiasluoksnis stiklas, padengtas iš vidinės pusės plastiko plėvele;
2.2.5. III – pagerintas priekinis daugiasluoksnis stiklas;
2.2.6. III/P – pagerintas priekinis daugiasluoksnis stiklas, padengtas iš vidinės pusės plastiko plėvele;
2.2.7. IV – priekinis daugiasluoksnis plastikinis stiklas (susidedantis iš vieno stiklo sluoksnio ir vieno ar daugiau plastiko sluoksnių);
2.2.8. V – nepriekinis stiklas, kurio šviesos laidumas mažesnis kaip 70%;
2.2.9. V- VI – stiklas, kurio šviesos laidumas mažesnis kaip 70%;
2.2.10. VII – priekinis grūdintas stiklas lėtaeigėms transporto priemonėms (numatytas tik JT EEK taisyklėje Nr. 43);
2.2.11. be papildomos žymos – nepriekinis stiklas, kurio šviesos laidumas ne mažesnis kaip 70%.
2.3. Pagal JAV DOT standartą sertifikuotų stiklų žymenį sudaro:
2.3.1. užrašas DOT;
2.3.2. sertifikavimo numeris tarp užrašo DOT ir žymos, kuri nurodo šviesos laidumą:
2.3.2.1. AS1 ir AS2 – priekinio stiklo šviesos laidumas ne mažesnis kaip 70%;
2.3.2.2. AS3 – nepriekinis stiklas, kurio šviesos laidumas mažesnis kaip 70%.
2.4. Pagal GOST 5727-88 standartą sertifikuotų stiklų žymenį sudaro:
2.4.1. prekybinis ženklas ir įmonės gamintojos pavadinimas;
2.4.2. stiklo tipo ir rūšies žyma:
2.4.2.1. T – trisluoksnis;
2.4.2.2. TTП – trisluoksnis, sugeriantis šilumą;
2.4.2.3. 3 – grūdintas;
2.4.2.4. 3TП – grūdintas, sugeriantis šilumą;
2.4.3. tarptautiniai pripažinimo ženklai;
2.4.4. daugiasluoksniams stiklams – stiklo gamybos data (metai ir mėnuo).
Šie nurodymai parengti remiantis ES direktyvos 92/22, JT EEK taisyklės Nr. 43 ir GOST 5727 – 88 reikalavimais“.
1.2. Išdėstau I dalies XX skyrių taip:
„XX SKYRIUS
SAUGOS DIRŽAI
1. Šio skyriaus nuostatos taikomos M ir N kategorijų transporto priemonėms.
2. Pagrindiniai techniniai reikalavimai M ir N kategorijų transporto priemonėms yra šie:
2.1. Bet kokiai M ir N kategorijos transporto priemonės sėdimai vietai (išskyrus M2 ir M3 klasės transporto priemones, kurios skirtos vežti stovinčius keleivius mieste) turi būti įrengti saugos diržų tvirtinimo taškai, kurie tenkina ES direktyvos 96/38/EC reikalavimus.
2.2. Minimalaus saugos diržų tvirtinimo taškų skaičius sėdynėms pateiktas 1 lentelėje.
1 lentelė. Minimalus saugos diržų tvirtinimo skaičius
Eil. Nr.
Transporto priemonės klasė
Į priekį nukreiptos sėdimos vietos
Į galą nukreiptos sėdimos vietos
Kraštinės sėdynės
Vidinės (centrinės) sėdynės
Priekinės
Kitos
Priekinės
Kitos
1.
M1
3
3 ar 2 Ø
3 ar 2 *
2
2
2.
M2<3,5 t
3
3
3
3
2
3.
M3 ir M2 > 3,5 t
3 ☼
3 ar 2 ∆
3 ar 2 ∆
3 ar 2 ∆
2
4.
N1, N2 ir N3
3
2 ar 0 #
3 ar 2 *
2 ar 0 #
-
Pastabos dėl simbolių:
1. 2 – du apatiniai tvirtinimo taškai, kurie leidžia įrengti B tipo saugos diržus arba, kur reikalaujama, ir Br, Br3, Br4m ar Br4Nm tipo saugos diržus;
2. 3 – du apatiniai ir vienas viršutinis tvirtinimo taškai, kurie leidžia įrengti trijų taškų A tipo saugos diržus arba, kur reikalaujama, ir Ar, Ar4m ar Ar4Nm tipo saugos diržus;
3. Ø – leistini du apatiniai tvirtinimo taškai, jeigu tarp sėdynės ir artimiausios transporto priemonės šoninės sienos yra praėjimas;
4. * – pakanka dviejų apatinių tvirtinimo taškų, jei į galvos atsitrenkimo zoną nepatenka priekinis stiklas, priešingu atveju reikalaujama 3 tvirtinimo taškų;
5. # – kiekviena galima sėdima vieta, jei prieš save neturi apsauginės pertvaros, turi turėti du tvirtinimo taškus;
6. ∆ – leistini 2 tvirtinimo taškai, jei į galvos atsitrenkimo zoną niekas nepatenka;
7. ☼ – specialios sąlygos viršutiniam dviaukštės transporto priemonės aukštui.
2.3. Diržų tvirtinimo vietose naudojamas sriegis 7/16“ (colio) 20 UNF 2 B.
3. Reikalavimai saugos diržams yra šie:
3.1. Bet kuriai M ir N kategorijos transporto priemonės (išskyrus M2 ir M3 klasės transporto priemones, kurios skirtos vežti stovinčius keleivius mieste) sėdimai vietai (išskyrus sulankstomas sėdynes) turi būti įrengti saugos diržai arba apsaugos sistemos, kurios tenkina ES direktyvos 96/36/EC reikalavimus.
3.2. Transporto priemonėse leidžiama naudoti tik sertifikuotus diržus, turinčius atitinkamas žymas apie sertifikavimą ir konstrukcijos tipą (2 lentelė).
2 lentelė
Eil. Nr.
Transporto priemonių klasė
Į priekį nukreiptos sėdimos vietos
Į galą nukreiptos sėdimos vietos
Kraštinės sėdynės
Vidinės (centrinės) sėdynės
Priekinės
Kitos
Priekinės
Kitos
1.
M1
Ar4m
Ar4m, Br4m Ø
B, Br3, Br4m, A, Ar4m *
B, Br3, Br4m
B, Br3, Br4m
Ø
*
2.
M2<3,5 t
Ar4m, Ar4Nm
Ar4m, Ar4Nm
Ar4m, Ar4Nm
Ar4m, Ar4Nm
Br3, Br4m, Br4Nm
3.
M2 > 3,5 t ir
M3
Br3, Br4m, Br4Nm arba Ar4m, Ar4Nm ∆
Br3, Br4m, Br4Nm arba Ar4m, Ar4Nm ∆
Br3, Br4m, Br4Nm arba Ar4m, Ar4Nm ∆
Br3, Br4m, Br4Nm arba Ar4m, Ar4Nm ∆
Br3, Br4m, Br4Nm
∆
∆
∆
∆
4.
N1
Ar4m, Ar4Nm
B, Br3, Br4m, Br4Nm arba *
B, Br3, Br4m, Br4Nm arba A, Ar4m, Ar4Nm *
B, Br3, Br4m, Br4Nm arba *
Nėra
#
*
5.
N2 ir N3
B, Br3, Br4m, Br4Nm arba A, Ar4m, Ar4Nm *
B, Br3, Br4m, Br4Nm arba *
B, Br3, Br4m, Br4Nm arba A, Ar4m, Ar4Nm *
B, Br3, Br4m, Br4Nm arba *
Nėra
*
#
*
#
Pastabos dėl simbolių:
1. ∆ – kai priekyje yra sėdima vieta arba transporto priemonės dalis, kuri tenkina ES direktyvos 74/468/EEC III priedo reikalavimus, tai leidžiama įrengti ir juosmens saugos diržus;
2. # – kiekviena galima sėdima vieta, jei prieš save neturi apsauginės pertvaros, turi turėti juosmens saugos diržus;
3. Ø – juosmens saugos diržas leistinas, jei tarp sėdynės ir šoninės sienos yra praėjimas;
4. * – juosmens saugos diržas leistinas, jei priekinis stiklas nepatenka į galvos atsitrenkimo zoną (priekinėms sėdynėms dar ir į vairuotojo sėdynę).
3.3. Papildomas diržų konstrukcijos žymėjimas:
A – trijų tvirtinimo taškų saugos diržas (susidedantis iš juosmens ir įstrižo perpetinio diržų);
B – dviejų tvirtinimo taškų juosmens saugos diržas;
S – specialūs saugos diržų tipai;
e – diržas su energiją sugeriančia sistema;
r – diržas su automatine įtraukimo rite;
r1 – diržas su neautomatine įtraukimo rite;
r2 – diržas su ranka reguliuojama fiksavimo padėtimi;
r3 – diržas su automatiškai susireguliuojančiu fiksatoriumi;
4N – diržas su padidinto jautrumo avariniu fiksatoriumi;
4m – diržas su avariniu fiksatoriumi ir jautrus keliems poveikiams;
P – diržas su įtempimo mechanizmu.
3.4. Jeigu ant diržų šalia žymos 4N pažymėtas perbrauktas lengvojo automobilio simbolis, tai reiškia, kad diržai skirti tik kitų klasių transporto priemonėms ir jų negalima naudoti M1 klasės automobiliuose.
3.5. Žyma Z reiškia, kad diržas yra tik vairuotoją ar keleivį sulaikančios sistemos dalis, t. y. jis savo funkcijas atlieka tik kartu su sėdyne, prie kurios jis tvirtinamas.
Šie nurodymai parengti remiantis JT EEK taisyklių Nr. 14, 16 ir ES direktyvų 77/541 bei 76/115 reikalavimais“.
1.3. Išdėstau I dalies XXIV skyrių taip:
„XXIV SKYRIUS
IŠMETAMI TERŠALAI
1. Šio skyriaus nuostatos taikomos M ir N kategorijų transporto priemonėms.
2. Teršalų normos taikomos M1 ir M2 (iki 3,5t bendrosios masės) bei N1 kategorijų transporto priemonėms, kurių varikliai dirba priverstinio uždegimo ir degimo suspaudimu principais; bei tokio tipo varikliams, pritaikytiems darbui su NG ir LPG dujomis. Taip pat šios normos privalomos M2 (daugiau kaip 3,5 t bendrosios masės) ir M3 transporto priemonėms, kurių varikliai dirba priverstinio uždegimo principu.
1 lentelė. EURO I ir EURO II variklių tipams taikomos teršalų normos išmetamosiose dujose
Eil. Nr.
Variklių tipai
Reikalavimų įsigaliojimo pradžia (gamybos atitikimas)
Automobilių klasė ir grupė
Santykinė masė, kg
Teršalų ribinės vertės, g/km
CO
HC+NOx
Kietosios dalelės (uždegimo suspaudimu variklis)
Priverstinio uždegimo variklis
Uždegimo suspaudimu variklis
Priverstinio uždegimo variklis
Uždegimo suspaudimu variklis
1.
EURO I
1993 01 01
M1
3,16
3,16
1,13
1,13
0,18
1994 10 01
N12 I, II, III
£1250
3,16
3,16
1,13
1,13
0,18
1251 – 1700
6,0
6,0
1,6
1,6
0,22
>1700
8,0
8,0
2,0
2,0
0,29
2.
EURO II
1997 01 01
M1
2,2
1,0
0,5
0,7(3)
0,08(3)
1997 10 01
N1 I
£1250
2,2
1,0
0,5
0,7(3)
0,08(3)
1998 10 01
N12 II, III
1251 – 1700
4,0
1,25
0,6
1,0(3)
0,12(3)
>1700
5,0
1,5
0,7
1,2(3)
0,17(3)
1 – išskyrus: – transporto priemones, kurios skirtos vežti > 6 keleivius, įskaitant ir vairuotoją;
– transporto priemones, kurių maksimali masė viršija 2500 kg;
2 – pastaboje1 nurodytoms M kategorijos transporto priemonėms;
3 – iki 10 30 1999 transporto priemonėms su tiesioginio įpurškimo uždegimo suspaudimu varikliais teršalų ribinės vertės turi būti tokios:
- klasė M1 ir N12 grupė I: 0,9 0,10
- klasė N12 grupė II: 1,3 0,14
- klasė N12 grupė III: 1,6 0,20
2 lentelė. EURO III ir EURO IV variklių tipams taikomos teršalų normos išmetamosiose dujose
Eil. Nr.
Variklių tipai
Reikalavimų įsigaliojimo pradžia (gamybos atitikimas)
Auto-mobilių klasė ir grupė
Santyki-nė masė, kg
Teršalų ribinės vertės, g/km
CO
HC
NOx
HC+NOx
Kietosios dalelės (uždegimo suspaudimu variklis)
Priverstinio uždegimo variklis
Uždegimo suspaudimu variklis
Priverstinio uždegimo variklis
Uždegimo suspaudimu variklis
Priverstinio uždegimo variklis
Uždegimo suspaudimu variklis
Priverstinio uždegimo variklis
Uždegimo suspaudimu variklis
1.
EURO III
2001 01 01
M(1)
2,3
0,64
0,20
-
0,15
0,50
-
0,56
0,05
2001 01 01
N1 I
£1305
2,3
0,64
0,20
-
0,15
0,50
-
0,56
0,05
2002 01 01
N1(2) II, III
1306-1760
4,17
0,80
0,25
-
0,18
0,05
-
0,72
0,07
>1760
5,22
0,95
0,29
-
0,21
0,78
-
0,86
0,10
2.
EURO IV
2006 01 01
M(1)
1,0
0,50
0,10
-
0,08
0,25
-
0,30
0,02
2006 01 01
N1 I
£1305
1,0
0,50
0,10
-
0,08
0,25
-
0,30
0,02
2007 01 01
N1(2) II, III
1306-1760
1,81
0,63
0,13
-
0,10
0,33
-
0,39
0,04
>1760
2,27
0,74
0,16
-
0,11
0,39
-
0,46
0,06
1 – išskyrus transporto priemones, kurių maksimali masė viršija 2500 kg;
2 – pastaboje (1) nurodytos M kategorijos transporto priemonės.
2. Teršalų normos taikomos M1 (bendroji masė >3,5t), M2, M3, N1, N2 ir N3 kategorijų transporto priemonėms, kurių varikliai dirba uždegimo suspaudimu principu.
3 lentelė. EURO I ir EURO II variklių tipams taikomos teršalų normos išmetamosiose dujose
Eil. Nr.
Variklių tipai
Reikalavimų įsigaliojimo pradžia
(gamybos atitikimas)
Teršalų ribinės vertės, g/kWh
CO
HC
NOx
Kietosios dalelės
1.
EURO I
1993 10 01
4,9
1,23
9,0
0,4
2.
EURO II
1996 10 01
4,0
1,0
7,0
0,15
4 lentelė. EURO III, EURO IV ir EURO V variklių tipams taikomos teršalų normos išmetamosiose dujose, atliekant bandymus pagal „European Steady State Cycle“ (ESC) ir „European Load Response Test“ (ELR) testus
Eil. Nr.
Variklių tipai
Reikalavimų įsigaliojimo pradžia (tipo patvirtinimas)
Reikalavimų įsigaliojimo pradžia (gamybos atitikimas)
Teršalų ribinės vertės, g/kWh
Šviesos absorbcijos koef. (optinis tankis), m-1
CO
HC
NOx
Kietosios dalelės
1.
A (EURO III)
2000 10 01
2001 10 01
2,1
0,66
5,0
0,10/0,131)
0,8
2.
B1 (EURO IV)
2005 10 01
2006 10 01
1,5
0,46
3,5
0,02
0,5
3.
B2 (EURO V)
2008 10 01
2009 10 01
1,5
0,46
2,0
0,02
0,5
4.
C (EEV)
1,5
0,25
2,0
0,02
0,15
5 lentelė. EURO III, EURO IV ir EURO V variklių tipams taikomos teršalų normos išmetamosiose dujose, atliekant bandymus pagal „Europeant Transient Cycle“ (ETC) testą
Eil. Nr.
Variklių tipai
Reikalavimų įsigaliojimo pradžia (tipo patvirtinimas)
Reikalavimų įsigaliojimo pradžia (gamybos atitikimas)
Teršalų ribinės vertės, g/kWh
CO
NMHC
NOx
CH42)
Kietosios dalelės3)
1.
A (EURO III)
2000 10 01
2001 10 01
5,45
0,78
5,0
1,6
0,16/0,211)
2.
B1 (EURO IV)
2005 10 01
2006 10 01
4,0
0,55
3,5
1,1
0,03
3.
B2 (EURO V)
2008 10 01
2009 10 01
4,0
0,55
2,0
1,1
0,03
4.
C (EEV)
3,0
0,40
2,0
0,65
0,02
EEV – enhanced environmentally friendly vehicles.
1.4. Išdėstau I dalies XXXIX skyrių taip:
„XXXIX SKYRIUS
IDENTIFIKAVIMO LENTELĖ
1. Šio skyriaus nuostatos taikomos M, N ir O kategorijų transporto priemonėms.
2. Bendrieji reikalavimai M, N ir O kategorijų transporto priemonėms yra šie:
2.1. Transporto priemonės turi turėti lengvai prieinamoje vietoje gerai pritvirtintą identifikavimo lentelę, kuri būtų atspari senėjimui ir mechaniniams poveikiams. Lentelė tvirtinama prie dalių, kurių transporto priemonės eksploatacijos metu paprastai keisti nereikia. Lentelėje turi būti šie transporto priemonės duomenys:
2.1.1. gamintojo pavadinimas;
2.1.2. tipo pripažinimo numeris;
2.1.3. identifikavimo numeris;
2.1.4. bendroji masė kg;
2.1.5. autotraukinio bendroji masė kg, jei transporto priemonė yra numatyta vilkti priekabą (-as);
2.1.6. leistina ašių apkrova kg;
2.1.7. leistina balno apkrova kg.
2.2. Gamintojas gali pateikti ir papildomą informaciją, kuri rašoma žemiau ar šone nuo gamyklinės lentelės.
2.3. Gamyklinę lentelę tvirtina ir transporto priemonę ženklina jos gamintojas ar įgaliotas atstovas.
3. Reikalavimai identifikavimo numeriui yra šie:
3.1. Identifikavimo numeris turi būti pakartotas kėbule, rėme ar kitose lygiavertėse dalyse.
3.2. Identifikavimo numeris turi susidėti iš 3 dalių:
3.2.1. I dalis yra gamintojo kodas. Jį sudaro trys žymos, kurios nurodo geografinę zoną, šalį ir gamintojo kodą. Šį kodą nustato S. A. E. organizacija. Jeigu gamintojas gamina iki 500 transporto priemonių per metus, trečia žyma turi būti 9. Gamintojo identifikavimui tuomet naudojami II dalies 3, 4 ir 5 ženklai;
3.2.2. II dalis susideda iš 6 žymų, kurios gamintojo nuožiūra nurodo transporto priemonės tam tikras charakteristikas;
3.2.3. III dalis sudaryta iš 8 žymų, kurių paskutinieji 4 turi būti tik skaičiai, kurie kartu su kitomis žymomis leistų identifikuoti šią transporto priemonę.
3.3. Šių dalių žymos gali būti atskiriamos specialiais ženklais. Jeigu identifikavimo numeris padalytas į 2 dalis, šie ženklai privalomi. Tačiau identifikavimo numeris negali būti padalytas į daugiau kaip 2 dalis.
3.4. Identifikavimo numeryje neleidžiama naudoti raidžių I, O, Q.
3.5. Minimalus raidžių ir skaičių aukštis:
3.5.1. 7 mm, kai rašoma ant transporto priemonės kėbulo, rėmo ar kitose lygiavertėse dalyse;
3.5.2. 4 mm, kai rašoma į gamyklinę lentelę.
Šie nurodymai parengti remiantis ES direktyvos 76/114 reikalavimais.“
1.5. Išdėstau II dalies IV skyrių taip:
„IV SKYRIUS
PADANGOS
1. Šio skyriaus nuostatos taikomos L1, L2, L3, L4 ir L5 klasių transporto priemonėms.
2. Šiame skyriuje naudojamos sąvokos ir apibrėžimai:
2.1. „Padangos tipas“ – tai yra padangos, nesiskiriančios viena nuo kitos iš esmės šiais atžvilgiais:
2.1.1. modeliu ar prekės ženklu;
2.1.2. padangos dydžio žymeniu;
2.1.3. naudojimo kategorija (paprastosios: skirtos važiuoti keliais; specialiosios: specialiosios paskirties padangos, skirtos naudoti keliuose ir ne keliuose; žieminės arba skirtos mopedams);
2.1.4. struktūra (diagonalinė arba įžambinė, su apsaugine juosta, radialinė);
2.1.5. greičio kategorijos simboliu;
2.1.6. apkrovos rodmeniu;
2.1.7. skersinės sekcijos profilio matmeniu, užmovus padangą ant atitinkamo ratlankio.
2.2. „Padangų struktūra“ – tai yra padangos karkaso techninės charakteristikos. Paprastai išskiriamos šių tipų konfigūracijos:
2.2.1. „diagonalinė“ – tai yra tokia padangos struktūra, kurioje kordai tęsiasi iki apsauginio žiedo ir sudaro mažesnius negu 90º kintančius kampus su centrine protektoriaus linija;
2.2.2. padangos „su apsaugine juosta“ – tai yra diagonalinio tipo struktūros padangos, kurių karkasą juosia apsauginė juosta, susidedanti iš vieno ar daugiau beveik netamprių kordų sluoksnių, sudarančių kintančius kampus su prie karkaso esančiais kordais;
2.2.3. „radialinė“– tai yra tokia padangos struktūra, kurioje kordai tęsiasi iki apsauginio žiedo, sudarantys 90º kampą su centrine protektoriaus linija, o karkasas stabilizuojamas beveik netampriu kraštiniu diržu.
2.2.4. „sutvirtinta“– tai yra tokia padangos struktūra, kurioje karkasas yra atsparesnis negu atitinkamos standartinės padangos.
2.3. „Apsauginis žiedas“ – tai yra padangos dalis, kurios forma ir struktūra leidžia padangai prisitaikyti prie ratlankio ir ant jo laikytis1.
2.4. „Kordai“ – tai gijos, sudarančios pneumatinės padangos sluoksnių pluoštą¹.
2.5. „Kordų sluoksnis“ – tai lygiagrečių guma dengtų kordų sluoksnis¹.
2.6. „Karkasas“ – tai padangos dalis be protektoriaus ir šoninių sienelių, kuris, pripūtus padangą, išlaiko apkrovą¹.
2.7. „Protektorius“ – tai su žeme kontaktuojanti padangos dalis¹.
2.8. „Šoninės sienelės“ – tai padangos dalis, esanti tarp protektoriaus ir tos dalies, kurią turi dengti ratlankis¹.
2.9. „Protektoriaus griovelis“ – tai erdvė tarp dviejų šalia esančių protektoriaus rašto rantelių arba blokelių¹.
2.10. „Pagrindiniai grioveliai“ – tai platūs grioveliai, esantys centrinėje protektoriaus zonoje.
2.11. „Sekcijos plotis (S)“ – tai linijinis atstumas tarp pripūstos padangos šoninių sienelių išorinių kraštų be išsikišimų, atsirandančių dėl žymenų, puošmenų arba apsauginės juostos ar rantelių¹.
2.12. „Bendrasis plotis“ – tai linijinis atstumas tarp pripūstos padangos šoninių sienelių išorinių kraštų su išsikišimais, atsirandančiais dėl žymenų, puošmenų arba apsauginės juostos ar rantelių¹. padangų, kurių protektoriaus plotis didesnis už sekcijos plotį, bendrasis plotis yra lygus protektoriaus pločiui.
2.13. „Sekcijos aukštis (H)“ – tai atstumas, lygus pusei skirtumo tarp išorinio padangos skersmens ir ratlankio nominaliojo skersmens¹.
2.14. „Nominalus krypties koeficientas (Ra)“ – tai dydis, gaunamas nominalųjį sekcijos aukštį padalijus iš nominaliojo sekcijos pločio (S1) ir padauginus iš šimto, naudojant tuos pačius matavimo vienetus.
2.15. „Išorinis skersmuo (D)“ – tai bendras pripūstos naujos padangos skersmuo¹.
2.16. „Padangos dydžio žymuo“– tai aprašas, kuriame yra:
2.16.1. nominalusis sekcijos plotis (S1), išreikštas milimetrais, išskyrus tam tikrų tipų padangas, kurių dydžio žymenys pateikiami 4 – 11 lentelių pirmajame stulpelyje;
2.16.2. nominaliosios išraiškos santykis (Ra), išskyrus tam tikrų tipų padangas, kurių dydžio žymenys pateikiami 4 – 11 lentelių pirmajame stulpelyje;
2.16.3. sutartiniai skaičiai, žymintys ratlankio nominalųjį skersmenį ir jį atitinkantys bei išreikšti kodu (skaičiumi, mažesniu negu 100) arba milimetrais (skaičiumi, mažesniu negu 100). Simbolio (d) milimetrinės reikšmės, išreikštos kodais, pateiktos 1 lentelėje.
1 lentelė. Simbolio (d) milimetrinės reikšmės, išreikštos kodais
Eil. Nr.
Kodas (d), išreikštas vienu arba dviem skaičiais, žyminčiais ratlankio nominalųjį skersmenį
Atitikmenys, mm
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
8.
9.
10.
11.
12.
13.
14.
15.
16.
17.
18.
19.
20.
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
102
127
152
178
203
229
254
279
305
330
356
381
406
432
457
483
508
533
559
584
2.17. „Ratlankio nominalusis skersmuo (d)“ – tai ratlankio skersmuo, prie kurio taikoma montuojama padanga1.
2.18. „Ratlankis“ – tai padangos su vidaus kamera arba bekamerės padangos atrama, ant kurios montuojamas apsauginis žiedas¹.
2.19. „Teorinis ratlankis“ – tai įsivaizduojamas ratlankis, kurio plotis X kartų didesnis už padangos sekcijos nominalųjį plotį; X vertę turi nurodyti padangų gamintojas.
2.20. „Matavimo ratlankis“ – tai ratlankis, ant kurio padanga montuojama matavimo tikslams.
2.21. „Testavimo ratlankis“ – tai ratlankis, ant kurio padanga montuojama testavimo tikslams.
2.22. „Atplaiša“ – tai gumos dalių nuskėlimas nuo padangos protektoriaus.
2.23. „Kordų atskyrimas“ – kordų atskyrimas nuo jos dengiančios gumos.
2.24. „Kordų sluoksnių atskyrimas“ – šalia esančių kordų sluoksnių atskyrimas.
2.25. „Protektoriaus atskyrimas“ – protektoriaus atskyrimas nuo karkaso.
2.26. „Apkrovos žymuo“ – tai skaičius, susijęs su didžiausia leidžiama apkrova, kurią gali išlaikyti padanga, esant greičiui, atitinkančiam greičio žymenį pagal gamintojo nurodytas naudojimo sąlygas. Šio skyriaus 3 lentelėje pateikti apkrovos galios indeksų ir jiems atitinkantys didžiausi leistini svoriai.
2.27. „Apkrovos pokyčių, kaip greičio funkcijos, lentelė“ – tai 12 lentelė, kurioje, nurodant apkrovos ir apkrovos nominaliuoju greičiu rodmenis, nurodomi padangos apkrovos pokyčiai, esant greičio nominaliosios kategorijos neatitinkančiam greičiui.
2.28. „Greičio indeksas“ – tai:
2.28.1. greitis, išreikštas greičio indekso žymenimis, kaip nurodyta 2.28.2;
2.28.2. 1 lentelėje nurodomos greičio kategorijos.
1 lentelė. Padangų greičio indeksų reikšmės
Eil. Nr.
Greičio indeksas
Atitinkamas greitis (km/val.)
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
8.
9.
10.
11.
12.
13.
14.
15.
16.
17.
B
F
G
J
K
L
M
N
P
Q
R
S
T
U
H
V
W
50
80
90
100
110
120
130
140
150
160
170
180
190
200
210
240
270
2.28.3. padangos, tinkančios važiuoti didžiausiu greičiu, viršijančiu 240 km/val., žymimos raidėmis V arba Z prie padangos dydžio žymens prieš padangos struktūros žymenį.
2.29. „Žieminės padangos“ – tokio tipo ir struktūros padangos, kurios visų pirma garantuoja geresnę eigą nei įprastinio tipo padangos, važiuojant per purvą, ką tik pasnigtą arba pažliugusį sniegą. Žieminių padangų protektoriaus raštą paprastai sudaro plačiau negu įprastinėse padangose išsidėstę grioveliai ir blokeliai.
2.30. „MST“ (demisezoninės padangos) – tai plačios paskirties padangos arba keliuose ir ne keliuose naudojamos padangos.
2.31. „Didžiausios apkrovos norma“ – didžiausia masė, kurią gali išlaikyti padanga:
2.31.1. esant 130 km/val. arba mažesniam greičiui, maksimalios apkrovos norma neturi viršyti procentinės dalies, susijusios su atitinkamu padangos apkrovos rodmeniu, nurodomu apkrovos pokyčių santykio su greičiu lentelėje (žr. 2.27), atsižvelgiant į greičio kategorijos žymenį ant padangos ir transporto priemonės, į kurias montuojamos padangos, greičio galimybes;
2.31.2. esant didesniam negu 130 km/val., bet ne didesniam negu 210 km/val. greičiui, maksimalios apkrovos norma neturi viršyti masės, susijusios su apkrovos rodmeniu;
2.31.3. jeigu padanga skirta važiuoti greičiu, viršijančiu 200 km/val., bet ne didesniu negu
270 km/val., didžiausia apkrovos norma neturi viršyti masės, susijusios su 2 lentelėje pateiktais duomenimis.
2 lentelė. Didžiausios apkrovos ir maksimalaus greičio normos
Eil. Nr.
Maksimalus greitis (km/val.)¹
Didžiausios apkrovos norma (%)
Greičio kategorija
V žymenys
Greičio kategorija sistema W³
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
210
220
230
240
250
260
270
100
95
90
85
(80)²
(75)²
(70)²
100
100
100
100
95
85
75
¹ Esant tarpiniams greičiams, leidžiama didžiausios apkrovos normos linijinė interpoliacija.
² Taikoma tik kodu V pažymėtoms padangoms jų dydžio žymens ribose iki gamintojo nurodyto didžiausio greičio (žr. 1.2.15 punktą).
³ Taip pat taikoma kodu Z pažymėtoms padangoms jų dydžio žymens ribose.
2.31.4. Esant didesniam negu 270 km/val. greičiui, apkrovos norma neturi viršyti padangų gamintojo nurodytos masės, atsižvelgiant į padangos greičio pajėgumą. Esant tarpiniams greičiams tarp 270 km/val. ir gamintojo nurodytam didžiausiam leistinam greičiui, taikoma apkrovos normos linijinė interpoliacija.
2.32. „Mopedų padangos“ – tai padangos, pritaikytos mopedams.
2.33. „Motociklų padangos“ – tai padangos, labiau pritaikytos motociklams.
2.34. „Riedėjimo perimetras“ (Cr) – teorinis atstumas, kurį nueina judančios transporto priemonės rato centras (ašis) per vieną visą padangos apsisukimą ir kuris apskaičiuojamas pagal šią formulę:
Cr = f x D, kai
D – išorinis padangos skersmuo, nustatomas pagal 3.1.2 punkte nurodytą padangos dydžio žymenį;
f = 3,02 padangoms, kurių ratlankio skersmens kodas didesnis arba lygus 13;
3,03 radialinių kordų padangoms, kurių ratlankio skersmens kodas ne didesnis negu 12;
2,99 diagonalinėms padangoms arba padangoms su apsaugine juosta, kurių ratlankio skersmens kodas ne didesnis negu 12.
1 pav. Aiškinamoji diagrama
3. Reikalavimai žymėjimui yra šie:
3.1. Bent ant vienos išorinės sienelės turi būti tokie žymenys:
3.1.1. modelis arba prekės ženklas;
3.1.2. padangos dydžio žymuo, kaip nurodyta 2.16 punkte;
3.1.3. padangos struktūros nuoroda:
3.1.3.1. esant diagonalinei padangai, žymens nereikia, arba rašoma raidė D, einanti prieš ratlankio skersmens kodą;
3.1.3.2. esant padangai su apsaugine juosta, raidė B, einanti prieš ratlankio skersmens kodą, ir pasirinktinai žodžiai „BIAS-BELTED“;
3.1.3.3. esant radialinei padangai, raidė R, einanti prieš ratlankio skersmens kodą, ir pasirinktinai žodis „RADIAL“;
3.1.4. padangos greičio kategorija reiškiama žymeniu, nurodytu 2.28.2 punkte;
3.1.5. apkrovos indeksas, nurodytas 2.26 punkte;
3.1.6. žodis „TUBELESS“, kai padanga naudojama be vidinės kameros;
3.1.7. žymuo „REINFORCED“ arba „REINF“, esant sutvirtintai padangai;
3.1.8. trimis skaitmenimis išreikšta gamybos data, kur pirmaisiais dviem žymima savaitė, o trečiuoju – metai. Ši informacija turi būti nurodoma tik ant vienos sienelės;
3.1.9. žymuo „M+S“ arba „M. S“, arba „M & S“, esant žieminėms padangoms;
3.1.10. žymuo „MST“, esant demisezoninėms padangoms;
3.1.11. žodžiai „MOPED“, „CICLOMOTORE“ arba „CYCLOMOTEUR“, esant mopedams skirtoms padangoms;
3.1.12. padangos, tinkančios didesniam negu 240 km/val. greičiui, turi būti pažymėtos atitinkamais raidiniais kodais V arba Z, kaip nurodoma (žr. 2.28.3 punktą), pagal padangų dydžio žymenį ir prieš struktūros nuorodą (žr. 3.1.3 punktą);
3.1.13. ant padangų, tinkančių didesniam negu 240 km/val. (arba atitinkamai 270 km/val.) greičiui, turi būti skliausteliuose nurodomas apkrovos rodmuo (žr. 3.1.5 punktą), taikomas esant
210 km/val. greičiui (arba atitinkamai 240 km/val.) ir greičio kategorijos žymuo (žr. 3.1.4 punktą), kaip nurodoma:
3.1.13.1. V, jei dydžio žymenyje padangos pažymėtos raidiniu kodu V;
3.1.13.2. V, jei dydžio žymenyje padangos pažymėtos raidiniu kodu Z.
3.2. Šio skyriaus 4 punkte pateikiamas padangų žymenų modelio pavyzdys.
3.3. Ant padangų arba jų viduje turi būti 3.1 punkte nurodyti žymenys. Šie žymenys turi būti lengvai įskaitomi.
4. Padangoms keliami reikalavimai.
4.1. Padangų matmenys:
4.1.1. sekcijos plotis;
sekcijos plotis skaičiuojamas pagal šią formulę:
S = S1 +K (A – A1), kur:
S = sekcijos plotis, išreikštas milimetrais ir matuojamas ant matavimo ratlankio,
S1 = nominalusis sekcijos plotis (milimetrais), nurodomas ant padangos šoninės sienelės pateikiamame padangos dydžio žymenyje,
A = gamintojo techniniame apraše nurodomas milimetrais išreikštas matavimo ratlankio plotis,
A1 = milimetrais išreikštas teorinio ratlankio plotis,
S1 vertė, padauginta iš gamintojo nurodyto X faktoriaus, vartojama apskaičiuoti A1, o 0,4 vertė – K.
Nepaisant to, kad padangos dydžio žymuo pateikiamas 4 – 11 lentelių pirmajame stulpelyje, sekcijos plotį (S1) ir teorinį ratlankio plotį (A1) reikia įrašyti šiose lentelėse prieš padangos dydžio žymenį.
4.1.2. padangos išorinis skersmuo:
4.1.2.1. padangos išorinis skersmuo skaičiuojamas pagal šią formulę:
D = d + 2H, kur:
D = milimetrais išreikštas išorinis skersmuo,
d = milimetrais išreikštas nominalusis ratlankio skersmuo,
H = nominalusis padangos aukštis;
H = S1 x 0,01 Ra, kur:
S1 = nominalusis sekcijos plotis,
Ra = nominalusis reikšmių santykis,
kaip nurodyta pagal 3.1.3 punktą reikalaujamame padangos šoninės sienelės apraše;
4.1.2.2. tačiau tų padangų rūšių, kurių dydžių žymenys yra nurodyti 4 – 11 lentelių pirmame stulpelyje, išorinis skersmuo yra nurodytas minėtose lentelėse šalia padangos aprašymo;
4.1.3. padangos matmenys matuojami, kaip tai nurodyta ES direktyvos 97/24 1 skyriaus II priedo 5 papildyme;
4.1.4. padangų sekcijos pločio techninės sąlygos:
4.1.4.1. padangos gabaritinis plotis gali būti mažesnis negu apibrėžtas 3.11 punkte sekcijos plotis S;
4.1.4.2. jeigu padangos dydžio žymenys nėra nurodyti 4 – 11 lentelėse, gabaritinis plotis gali viršyti reikšmę, nurodytą šiose lentelėse tokiais dydžiais:4.1.4.2.1. mopedų padangoms, skirtoms važiuoti keliais, ir žieminėms padangoms, skirtoms motociklams:
4.1.4.2.1.1. +10%, kai ratlankio skersmens kodo numeris 13 ir didesnis;
4.1.4.2.1.2. +8%, kai ratlankio skersmens kodo numeris ne didesnis kaip 12.
4.1.4.2.2. universalioms padangoms apribotam važiavimui keliais ir pažymėtoms MST +25%.
4.1.5. padangų gabaritinio skersmens techninės sąlygos:
4.1.5.1. padangų gabaritinis skersmuo neturi viršyti maksimalios ir minimalios reikšmių, nurodytų 4 – 11 lentelėse;
4.1.5.2. jeigu padangos dydžio žymenys nėra nurodyti 4 – 11 lentelėse, padangos gabaritinis skersmuo neturi viršyti minimalios ir maksimalios reikšmių, apskaičiuojamų pagal šias formules:
Dmin ═ d + (2H x a),
Dmax ═ d + (H x b),
kur H ir d yra dydžiai, apibrėžti 4.1.2.1 punkte, o a ir b – apibrėžti atitinkamai 4.1.5.2.1 ir 4.1.5.2.2 punktuose:
4.1.5.2.1. dydžio a reikšmės mopedų padangoms, padangoms, skirtoms važiuoti keliais ir žieminėms padangoms:
4.1.5.2.1.1. ratlankio skersmuo 13 ir didesnis 0,97
4.1.5.2.1.2. ratlankio skersmuo ne didesnis kaip 12 0,93
4.1.5.2.1.3. universalioms padangoms 1,00
4.1.5.2.2. dydžio b reikšmės mopedų padangoms ir normalioms, skirtoms važiuoti keliais, motociklų padangoms:
4.1.5.2.2.1. ratlankio skersmuo 13 ir didesnis 1,07
4.1.5.2.2.2. ratlankio skersmuo ne didesnis kaip 12 1,10
4.1.5.2.2.3. žieminėms ir universalioms padangoms 1,12
5. Padangų žymėjimo pavyzdys
b 100/80 B 18 53 S TUBELESS M+S 013
5.1. Šie žymenys apibūdina padangą:
5.1.1. kurios nominalus sekcijos plotis yra 100;
5.1.2. kurios nominalus krypties koeficientas yra 80;
5.1.3. kurios struktūra – įžambūs ruožai;
5.1.4. kurios ratlankio skersmuo yra 457 mm, ir jam suteiktas kodas 18;
5.1.5. kurios apkrovos galia yra 206 kg, ir tai atitinka indeksą 53 (žr. sąrašą 3 lentelėje);
5.1.6. kuri greičio klasifikacijoje priskiriama S kategorijai (maksimalus greitis 180 km/val.;
5.1.7. kuri gali būti montuojama be vidinės kameros;
5.1.8. kuri yra žieminė (M+S);
5.1.9. kuri pagaminta 1993 metų (3) pirmąją savaitę (01).
5.2. Žymenų, nurodančių padangos paskirtį, vieta ir eilės tvarka yra tokia:
5.2.1. padangos dydžio žyma, įskaitant nominalų sekcijos plotį, nominalų krypties koeficientą, ten, kur reikia – struktūros simbolis, bei nominalus ratlankio skersmuo yra sujungiami į vieną derinį taip, kaip parodyta pavyzdyje aukščiau, t. y. 100/80 B 18;
5.2.2. apkrovos galios indeksas ir greičio kategorijos simbolis rašomas greta padangos dydžio žymos. Šie žymenys gali eiti prieš ar po, būti virš ar žemiau padangos dydžio žymos;
5.2.3. apibūdinimai „TUBELESS“ (be vidinės kameros), „REINFORCED“ arba „REINF“ (sustiprintos) bei „M. S“ arba „M&S“ ir „MST“ ir (arba),“MOPED“, „CICLOMOTORE“ arba „CYCLOMOTEUR“ gali būti toliau nuo išmatuojamus dydžius apibūdinančių duomenų;
5.2.4. tuo atveju, kai padangos yra tinkamos greičiams virš 240 km/val., taikomi raidiniai kodai V arba Z turi eiti prieš struktūrą apibūdinančią žymą (pvz., 140/60ZR18). Atitinkamas apkrovos galios indeksas ir greičio kategorijos simbolis privalo būti lenktiniuose skliaustuose (žr. 3.1.13. punktą).
3 lentelė. Apkrovos galios indeksų ir atitinkamų didžiausių leistinų svorių sąrašas
A – apkrovos galios indeksas, B – atitinkamas didžiausias svoris, kg
A
B
A
B
A
B
A
B
0
45
31
109
61
257
91
615
1
46,2
32
112
62
265
92
630
2
47,5
33
115
63
272
93
650
3
48,7
34
118
64
280
94
670
4
50
35
121
65
290
95
690
5
51,5
36
125
66
300
96
710
6
53
37
128
67
307
97
730
7
54,5
38
132
68
315
98
750
8
56
39
136
69
325
99
775
9
58
40
140
70
335
100
800
10
60
41
145
71
345
101
825
11
61,5
42
150
72
355
102
850
12
63
43
155
73
365
103
875
13
65
44
160
74
375
104
900
14
67
45
165
75
387
105
925
15
69
46
170
76
400
106
950
16
71
47
175
77
412
107
975
17
73
48
180
78
425
108
1000
18
75
49
185
79
437
109
1030
19
77,5
50
190
80
450
110
1060
20
80
51
195
81
462
111
1090
21
82,5
52
200
82
475
112
1120
22
85
53
206
83
487
113
1150
23
87,5
54
212
84
500
114
1180
24
90
55
218
85
515
115
1215
25
92,5
56
224
86
530
116
1250
26
95
57
230
87
545
117
1285
27
97,5
58
236
88
560
118
1320
28
100
59
243
89
580
119
1360
29
103
60
250
90
600
120
1400
30
106
4 lentelė. Mopedų padangos. Apibūdinimas ir ratlankių skersmuo (iki kodo 12)
Eil. Nr.
Padangos dydžio žymuo
Teoriškas ratlankio plotis (kodas) (A)
Gabaritinis skersmuo (mm)
Nominalus (S) sekcijos plotis (mm)
Maksimalus gabaritinis plotis (mm)
Dmin
D
Dmax
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
2 – 12
2¼ – 12
2½ – 8
2½ – 9
2¾ – 9
3 – 10
3 – 12
1.35
1.50
1.75
1.75
1.75
2.10
2.10
413
425
339
365
375
412
463
417
431
345
371
381
418
469
426
441
356
382
393
431
482
55
62
70
70
73
84
84
59
67
76
76
79
91
91
5 lentelė. Motociklų padangos. Apibūdinimas ir ratlankių skersmuo (iki kodo 12)
Eil. Nr.
Padangos dydžio žymuo
Teoriškas ratlankio plotis (kodas) (A)
Gabaritinis skersmuo (mm)
Nominalus (S) sekcijos plotis (mm)
Maksimalus gabaritinis plotis (mm)
Dmin
D
Dmax
1.
2.
3.
4.
2.50 – 8
2.50 – 9
2.50 – 10
2.50 – 12
1.50
328
354
379
430
338
364
389
440
352
378
403
451
65
70
5.
6.
7.
8.
2.75 – 8
2.75 – 9
2.75 – 10
2.75 – 12
1.75
338
364
389
440
348
374
399
450
363
383
408
462
71
77
9.
10.
11.
12.
13.
14.
15.
16.
3.00 – 4
3.00 – 5
3.00 – 6
3.00 – 7
3.00 – 8
3.00 – 9
3.00 – 10
3.00 – 12
2.10
241
266
291
317
352
378
403
454
251
276
301
327
362
388
413
464
264
291
314
342
378
401
422
473
80
86
17.
18.
20.
21.
3.25 – 8
3.25 – 9
3.25 – 10
3.25 – 12
2.50
362
388
414
465
372
398
424
475
386
412
441
492
88
95
22.
23.
24.
25.
26.
27.
28.
29.
3.50 – 4
3.50 – 5
3.50 – 6
3.50 – 7
3.50 – 8
3.50 – 9
3.50 – 10
3.50 – 12
2.50
264
289
314
340
376
402
427
478
274
299
324
350
386
412
437
488
291
316
341
367
397
430
448
506
92
99
30.
31.
32.
33.
34.
35.
4.00 – 5
4.00 – 6
4.00 – 7
4.00 – 8
4.00 – 10
4.00 – 12
2.50
314
339
365
401
452
505
326
351
377
415
466
517
346
368
394
427
478
538
105
113
36.
37.
38.
39.
40.
41.
4.50 – 6
4.50 – 7
4.50 – 8
4.50 – 9
4.50 – 10
4.50 – 12
3.00
364
390
430
456
481
532
376
402
442
468
493
544
398
424
464
490
515
568
120
130
42.
43.
44.
5.00 – 8
5.00 – 10
5.00 – 12
3.50
453
504
555
465
516
567
481
532
583
134
145
45.
46.
47.
48.
6.00 – 6
6.00 – 7
6.00 – 8
6.00 – 9
4.00
424
450
494
520
436
462
506
532
464
490
534
562
154
166
6 lentelė. Motociklų ir mopedų padangos. Normalus tipas
Eil. Nr.
Padangos dydžio žymuo
Teoriškas ratlankio plotis (kodas) (A)
Gabaritinis skersmuo (mm)
Nominalus (S) sekcijos plotis (mm)
Maksimalus gabaritinis plotis (mm)
D min
D
Dmax¹
Dmax²
1
2
1.
1¾ – 19
1.20
582
589
597
605
50
54
58
2.
3.
4.
5.
6.
7.
8.
9.
10.
2 – 14
2 – 15
2 – 16
2 – 17
2 – 18
2 – 19
2 – 20
2 – 21
2 – 22
1.35
461
486
511
537
652
588
613
638
663
468
493
518
544
569
595
620
645
670
477
501
526
552
577
603
628
653
680
484
509
534
560
585
611
636
661
686
55
58
63
11.
12.
13.
14.
15.
16.
17.
18.
19.
2¼ – 14
2¼ – 15
2¼ – 16
2¼ – 17
2¼ – 18
2¼ – 19
2¼ – 20
2¼ – 21
2¼ – 22
1.50
474
499
524
550
575
601
626
651
677
482
507
532
558
583
609
634
659
685
492
517
540
566
591
617
642
667
695
500
525
550
576
601
627
652
677
703
62
66
71
20.
21.
22.
23.
24.
25.
26.
27.
28.
2½ – 14
2½ – 15
2½ – 16
2½ – 17
2½ – 18
2½ – 19
2½ – 20
2½ – 21
2½ – 22
1.60
489
514
539
565
590
616
641
666
692
498
523
548
574
599
625
650
675
701
508
533
558
584
609
635
660
685
711
520
545
570
596
621
647
672
697
723
68
72
78
29.
30.
31.
32.
33.
34.
35.
36.
37.
2¾ – 14
2¾ – 15
2¾ – 16
2¾ – 17
2¾ – 18
2¾ – 19
2¾ – 20
2¾ – 21
2¾ – 22
1.85
499
524
549
575
600
626
651
676
702
508
533
558
584
609
635
660
685
711
518
545
568
594
621
645
670
695
721
530
555
580
606
631
657
682
707
733
75
80
86
38.
39.
40.
41.
3 – 16
3 – 17
3 – 18
3 – 19
1.85
560
586
611
637
570
596
621
647
582
608
633
659
594
620
645
671
81
86
93
42.
43.
44.
45.
3¼ – 16
3¼ – 17
3¼ – 18
3¼ – 19
2.15
575
601
626
652
586
612
637
663
598
624
651
675
614
640
665
691
89
94
102
¹ Normalios padangos.
² Įvairios paskirties ir žieminės padangos.
7 lentelė. Motociklų padangos. Normalus tipas
Eil. Nr.
Padangos dydžio žymuo
Teoriškas ratlankio plotis (kodas) (A)
Gabaritinis skersmuo (mm)
Nomina-lus (S) sekcijos plotis (mm)
Maksimalus gabaritinis plotis (mm)
Dmin
D
Dmax¹
Dmax²
3
4
5
1.
2.
3.
4.
5.
6.
2.00 – 14
2.00 – 15
2.00 – 16
2.00 – 17
2.00 – 18
2.00 – 19
1.20
460
485
510
536
561
587
466
491
516
542
567
593
478
503
528
554
579
605
52
57
60
65
7.
8.
9.
10.
11.
12.
2.25 – 14
2.25 – 15
2.25 – 16
2.25 – 17
2.25 – 18
2.25 – 19
1.60
474
499
524
550
575
601
480
505
530
556
581
607
492
517
542
568
593
619
496
521
546
572
597
623
61
67
70
75
13.
14.
15.
16.
17.
18.
19.
2.50 – 14
2.50 – 15
2.50 – 16
2.50 – 17
2.50 – 18
2.50 – 19
2.50 – 21
1.60
486
511
536
562
587
613
663
492
517
542
568
593
619
669
506
531
556
582
607
633
683
508
533
558
584
609
635
685
65
72
75
79
20.
21.
22.
23.
24.
25.
26.
2.75 – 14
2.75 – 15
2.75 – 16
2.75 – 17
2.75 – 18
2.75 – 19
2.75 – 21
1.85
505
530
555
581
606
632
682
512
537
562
588
613
639
689
524
549
574
600
625
651
701
530
555
580
606
631
657
707
75
83
86
91
27.
28.
29.
30.
31.
32.
33.
34.
3.00 – 14
3.00 – 15
3.00 – 16
3.00 – 17
3.00 – 18
3.00 – 19
3.00 – 21
3.00 – 23
1.85
519
546
569
595
618
644
694
747
526
551
576
602
627
653
703
754
540
565
590
616
641
667
717
768
546
571
596
622
647
673
723
774
80
88
92
97
35.
36.
37.
38.
39.
40.
41.
3.25 – 14
3.25 – 15
3.25 – 16
3.25 – 17
3.25 – 18
3.25 – 19
3.25 – 21
2.15
531
556
581
607
630
656
708
538
563
588
614
639
665
715
552
577
602
628
653
679
729
560
585
610
636
661
687
737
89
98
102
108
1 Padangos, skirtos įprastam važiavimui plentu.
2 Specialios paskirties ir žieminės padangos.
3 Padangos, skirtos įprastam važiavimui plentu (iki P greičio kategorijos imtinai).
4 Padangos, skirtos įprastam važiavimui plentu (už P greičio kategorijos) ir žieminės padangos.
5 Specialios paskirties padangos.
8 lentelė. Motociklų padangos. Žemas tipas
Eil. Nr.
Padangos dydžio žymuo
Teoriškas ratlankio plotis (kodas) (A)
Gabaritinis skersmuo (mm)
Nomina-lus (S) sekcijos plotis (mm)
Maksimalus gabaritinis plotis (mm)
Dmin
D
Dmax¹
Dmax²
3
4
5
1.
2.
3.60 – 18
3.60 – 19
2.15
605
631
615
641
628
653
633
658
93
102
108
113
3.
4.
4.10 – 18
4.10 – 19
2.50
629
655
641
667
654
679
663
688
108
119
124
130
5.
6.
7.
5.10 – 16
5.10 – 17
5.10 – 18
3.00
615
641
666
625
651
676
643
670
694
651
677
702
129
142
150
157
8.
4.25/85 – 18
2.50
649
659
673
683
112
123
129
137
9.
10.
11.
4.60 – 16
4.60 – 17
4.60 – 18
2.75
594
619
644
604
630
654
619
642
670
628
654
678
117
129
136
142
1 Padangos, skirtos įprastam važiavimui plentu.
2 Specialios paskirties ir žieminės padangos.
3 Padangos, skirtos įprastam važiavimui plentu (iki P greičio kategorijos imtinai).
4 Padangos, skirtos įprastam važiavimui plentu (už P greičio kategorijos) ir žieminės padangos.
5 Specialios paskirties padangos.
9 lentelė. Motociklų darinių padangos
Eil. Nr.
Padangos dydžio žymuo
Teoriškas ratlankio plotis (kodas) (A)
Gabaritinis skersmuo (mm)
Nominalus (S) sekcijos plotis (mm)
Maksimalus gabaritinis plotis (mm)
Dmin
D
Dmax
1.
2.
3.
3.00 – 8C
3.00 – 10C
3.00 – 12C
2.10
359
410
459
369
420
471
379
430
479
80
86
4.
5.
6.
3.50 – 8C
3.50 – 10C
3.50 – 12C
2.50
376
427
478
386
437
488
401
452
513
92
99
7.
8.
9.
4.00 – 8C
4.00 – 10C
4.00 – 12C
3.00
405
456
507
415
466
517
427
478
529
108
117
10.
11.
12.
4.50 – 8C
4.50 – 10C
4.50 – 12C
3.50
429
480
531
439
490
541
453
504
555
125
135
13.
14.
15.
5.00 – 8C
5.00 – 10C
5.00 – 12C
3.50
455
506
555
465
516
567
481
532
581
134
145
10 lentelė. Žemo slėgio padangos motociklams
Eil. Nr.
Padangos dydžio žymuo
Teoriškas ratlankio plotis (kodas) (A)
Gabaritinis skersmuo (mm)
Nominalus (S) sekcijos plotis (mm)
Maksimalus gabaritinis plotis (mm)
Dmin
D
Dmax
1.
2.
3.
4.
5.
5.4 – 6
5.4 – 10
5.4 – 12
5.4 – 14
5.4 – 16
4.00
373
474
525
576
626
379
481
532
582
633
395
497
547
598
649
135
146
6.
7.
8.
6.7 – 10
6.7 – 12
6.7 – 14
5.00
532
583
633
541
592
642
561
612
662
170
184
11 lentelė. Motociklų padangos. Amerikietiškų padangų matmenys ir apibūdinimas
Eil. Nr.
Padangos dydžio žymuo
Teoriškas ratlankio plotis (kodas) (A)
Gabaritinis skersmuo (mm)
Nominalus (S) sekcijos plotis (mm)
Maksimalus gabaritinis plotis (mm)
Dmin
D
Dmax
1.
MH90 – 21
1.85
682
686
700
80
89
2.
3.
MJ90 – 18
MJ90 – 19
2.15
2.15
620
645
625
650
640
665
89
99
4.
5.
ML90 – 18
ML90 – 19
2.15
2.15
629
654
634
659
650
675
93
103
6.
MM90 – 19
2.15
663
669
685
95
106
7.
MN90 – 18
2.15
656
662
681
104
116
8.
MP90 – 18
2.15
667
673
692
108
120
9.
MR90 – 18
2.15
680
687
708
114
127
10.
MS90 – 17
2.50
660
667
688
121
134
11.
12.
MT90 – 16
MT90 – 17
3.00
3.00
642
668
650
675
672
697
130
144
13.
14.
MU90 – 15M/C
MU90 – 16
3.50
3.50
634
659
642
667
665
690
142
158
15.
MV90 – 15M/C
3.50
643
651
675
150
172
16.
MP85 – 18
2.15
654
660
679
108
120
17.
MR85 – 16
2.15
617
623
643
114
127
18.
MS85 – 18
2.50
675
682
702
121
134
19.
MT85 – 18
3.00
681
688
709
130
144
20.
MV85 – 15M/C
3.50
627
635
658
150
172
12 lentelė. Apkrovos galios svyravimai priklausomai nuo greičių
Eil. Nr.
Greitis (km/val.)
Tiekiamos apkrovai galios svyravimai (%)
Mopedas
ratlankio skersmens
kodas ≤12
ratlankio skersmens kodas ≥13
greičio simbolis
greičio simbolis
B
J
K
L
J
K
L
M
N
P ir daugiau
1.
30
+30
+30
+30
+30
+30
+30
+30
+30
+30
+30
2.
50
0
+30
+30
+30
+30
+30
+30
+30
+30
+30
3.
60
+23
+23
+23
+23
+23
+23
+23
+23
+23
4.
70
+16
+16
+16
+16
+16
+16
+16
+16
+16
5.
80
+10
+10
+10
+10
+10
+10
+10
+10
+14
6.
90
+5
+5
+7,5
+5
+5
+7,5
+7,5
+7,5
+12
7.
100
0
0
+5
0
0
+5
+5
+5
+10
8.
110
-7
0
+2,5
0
+2,5
+2,5
+2,5
+8
9.
120
-15
-6
0
0
0
0
+6
10.
130
-25
-12
-5
0
0
+4
11.
140
0
0
6. Reikalavimai transporto priemonėms dėl padangų montavimo yra šie:
6.1. Priklausomai nuo sąlygų, išdėstytų 3 skyriuje, kiekviena padanga, kuri yra montuojama į transporto priemonę (įskaitant atsarginę padangą), turi turėti tipo patvirtinimą pagal šio skyriaus sąlygas.
6.2. Reikalavimai padangos montavimui:
6.2.1. visos padangos, montuojamos į transporto priemonę, turi būti vienodos visais atžvilgiais, nurodytais 2.1.5 punkte;
6.2.2. ant tos pačios ašies sumontuotos padangos turi būti tos pačios rūšies (žr. 2.1 punktą);
6.2.3. transporto priemonės gamintojas turi nurodyti padangos žymenis pagal šio skyriaus reikalavimus. Tokia padanga ar padangos, pagamintos padangų gamintojo, prisilaikant 4.1.4 ir 4.1.5 punktuose išdėstytų leistinų nukrypimų, turi laisvai judėti numatytoje pozicijoje. Erdvė, kurioje ratas sukasi, privalo būti tokia, kad leistų nevaržomai judėti didžiausio leistino dydžio padangai transporto priemonės gamintojo numatytais pakabinimo, vairavimo ir ratų blokavimo atvejais.
6.3. Maksimali apkrovos galia, kaip tai nurodyta 2.31 punkte, ir reikalavimų taikymo pradžia, kaip tai nurodyta 12 lentelėje, kiekvienai įmontuojamai į transporto priemonę padangai turi būti lygi mažiausiai:
6.3.1. maksimaliai leidžiamam ašies svoriui ten, kur ant ašies yra tik viena padanga;
6.3.2. pusei maksimaliai leidžiamo ašies svorio, kai ant ašies yra dvi padangos ir tai sudaro vientisą darinį;
6.3.3. 0,54 karto nuo maksimaliai leidžiamo ašies svorio ten, kur ant ašies yra dvi padangos ir tai yra dvigubo darinio viena dalis;
6.3.4. 0,27 karto nuo maksimaliai leidžiamo ašies svorio ten, kur ant ašies yra po dvi poras padangų ir tai yra dvigubo darinio dalis.
6.4. Greičio charakteristikos:
6.4.1. kiekviena padanga, įmontuojama į transporto priemonę, turi turėti greičio kategorijos spindulį (žr. 2.28 punktą), atitinkantį maksimalų projektinį transporto priemonės greitį (kaip tai nurodo transporto priemonės gamintojas, įskaitant serijinėms bandomosioms laidoms leistinus nukrypimus), leidžiamą apkrovos ir greičio derinį (žr. 2.27 punktą);
6.4.2. aukščiau minėta specifikacija netaikoma tais atvejais, kai transporto priemonėje sumontuojamos įprastos padangos, ir labai retai – žieminės ar universalios padangos. Tačiau ir šiuo atveju greičio kategorijos simbolis ant žieminių ar universalių padangų turi atitikti greitį ar būti didesnis, negu maksimalus projektinis transporto priemonės greitis (kaip nurodo transporto priemonės gamintojas) ar ne mažesnis kaip 130 km/val. padangoms ir transporto priemonei. Jei, nepaisant to, maksimalus projektinis transporto priemonės greitis (kaip nurodo transporto priemonės gamintojas) yra didesnis, negu ant žieminių ar universalių padangų užrašyto simbolio leidžiamas greitis, transporto priemonėje aiškiai matomoje vairuotojui vietoje turi būti pritvirtinta įspėjamoji lentelė dėl žieminių padangų greičio parametrų.
6.5. Padangos, turinčios tipo patvirtinimą pagal ES direktyvą 92/23/EEB, gali būti montuojamos į motociklus su šonine priekaba, triračius mopedus, trirates ir keturrates transporto priemones.
6.6. Motociklų padangos gali būti montuojamos į mopedus.
6.7. Tais atvejais, kai į transporto priemonę įmontuojamos padangos nėra motociklų, keleivinių automobilių ar komercinių transporto priemonių padangos, dėl specifinių naudojimo sąlygų (pvz., žemės ūkio padangos, pramoninių priekabų padangos, visureigių padangos) Pagrindinių techninių reikalavimų kelių transporto priemonėms II dalies IV skyriaus reikalavimai nėra taikomi, su sąlyga, kad aprobuojančią instanciją tenkina tai, kad įmontuotos padangos yra tinkamos transporto priemonei dirbti.
6.8. Dėl specialių naudojimo sąlygų padangos, įmontuotos į mažatūrius mopedus, kaip tai nurodyta Direktyvoje 92/61/EEB dėl dviračių ir triračių motorinių transporto priemonių tipo patvirtinimo, gali būti kitokios rūšies, negu apibūdintos pagal šiame skyriuje keliamus reikalavimus, su sąlyga, kad instancija, atsakinga už transporto priemonės tipo patvirtinimą, gauna garantiją, kad įmontuotos padangos tinka transporto priemonei pagal naudojimo paskirtį.
Šie nurodymai parengti remiantis ES direktyvos 97/24 ir JT EEK taisyklės Nr. 75 reikalavimais.“
1.6. Išdėstau II dalies VI skyrių taip:
„VI SKYRIUS
UŽPAKALINIO VAIZDO VEIDRODŽIAI
1. Šio skyriaus nuostatos taikomos bekėbulinėms L kategorijos transporto priemonėms.
2. Bendrieji reikalavimai veidrodžio įrengimui yra šie:
2.1. Visi užpakalinio vaizdo veidrodžiai turi būti tvirtinami taip, kad esant normalioms transporto priemonės judėjimo sąlygoms liktų stabilioje padėtyje.
2.2. Užpakalinio vaizdo veidrodis (-džiai) transporto priemonėse be kėbulo turi būti pritvirtinti ar įtaisyti taip, kad atspindinčiojo paviršiaus centras būtų nutolęs ne mažiau kaip 280 mm nuo transporto priemonės vidurio išilginės plokštumos. Prieš matuojant šį atstumą, vairo rankenas reikia pasukti taip, kad judanti transporto priemonė važiuotų tiesia linija, o užpakalinio vaizdo veidrodį (-džius) nustatyti į normalaus naudojimo padėtį.
2.3. Užpakalinio vaizdo veidrodžiai turi būti išdėstyti tokiose vietose, kad vairuotojas, įprastine vairuotojo poza sėdėdamas vairuotojo sėdynėje, aiškiai matytų kelio vaizdą už transporto priemonės galo ir šalia jos.
2.4. Išoriniai užpakalinio vaizdo veidrodžiai turi būti matomi pro šoninius langus arba pro valytuvų valomą priekinio stiklo dalį.
2.5. Jeigu reikia išmatuoti matymo lauką iš kurios nors transporto priemonės, turinčios šasi/kabiną, gamintojas turi pateikti minimalų ir maksimalų kėbulo plotį ir, jeigu reikia, imituoti situaciją panaudojant manekenus. Visos bandymuose naudotos transporto priemonės ir veidrodžių konfigūracijos turi būti parodytos Europos Bendrijos užpakalinio vaizdo veidrodžių tvirtinimo prie transporto priemonės tipo patvirtinimo sertifikate.
2.6. Nurodytas išorinis užpakalinio vaizdo veidrodis transporto priemonės vairuotojo pusėje turi būti pritvirtintas tokioje vietoje, kad susidarytų ne didesnis kaip 55° kampas tarp transporto priemonės vertikalios išilginės vidurio plokštumos ir vertikalios plokštumos, išvestos per užpakalinio vaizdo veidrodžio centrą ir 65 mm ilgio tiesios linijos, jungiančios vairuotojo akis, centrą.
2.7. Užpakalinio vaizdo veidrodžiai neturi išsikišti už transporto priemonės kėbulo išorės daugiau, negu kad yra būtina norint patenkinti 5 punkte matymo laukams keliamus reikalavimus.
2.8. Jeigu apatinis išorinio užpakalinio vaizdo veidrodžio kraštas yra žemiau negu 2 m nuo žemės paviršiaus, kai transporto priemonė pakrauta iki techniškai leistinos maksimalios ribos, toks užpakalinio vaizdo veidrodis neturi išsikišti daugiau, kaip 0,20 m už bendrų transporto priemonės skersinių gabaritų, išmatuotų neskaitant užpakalinio vaizdo veidrodžių.
2.9. Jeigu tenkinami 2.7 ir 2.8 punktai, užpakalinio vaizdo veidrodžiai gali išsikišti už leistinų transporto priemonės maksimalių skersinių gabaritų.
3. Kiekis
3.1. Minimalus užpakalinio vaizdo veidrodžių kiekis, reikalingas transporto priemonėse be kėbulo
Eil. Nr.
Transporto priemonės kategorija
Pagrindinis (-iai) išorinis (-iai) veidrodis (-džiai) L klasė
1.
2.
3.
Mopedas
Motociklas
Triratis
1
2
2
3.2. Minimalus užpakalinio vaizdo veidrodžių kiekis, reikalingas transporto priemonėse su kėbulu
Eil. Nr.
Transporto priemonės kategorija
Vidinis veidrodis
I klasė
Pagrindinis (-iai) išorinis (-iai) veidrodis (-džiai) L klasė
1.
Triračiai mopedai (įskaitant lengvus keturračius) ir triračiai
11
1 – jeigu yra vidinis veidrodis,
2 – jeigu vidinio veidrodžio nėra
3.3. Jeigu pritvirtinamas tik vienas išorinis užpakalinio vaizdo veidrodis, jis turi būti kairėje transporto priemonės pusėje, jei šalyje eismas vyksta dešine kelio puse ir dešinėje transporto priemonės pusėje, jei šalyje eismas vyksta kaire kelio puse.
3.4. I ir III klasių užpakalinio vaizdo veidrodžius, kurių sudėtinės dalies tipas buvo patvirtintas pagal direktyvos 71/127/EEB dėl motorinių transporto priemonių užpakalinio vaizdo veidrodžių sąlygas, taip pat galima montuoti mopeduose, motocikluose ir triračiuose.
3.5. Maksimalus pasirenkamų užpakalinio vaizdo veidrodžių kiekis:
3.5.1. mopedo šone, priešingame tam, kur pritvirtintas privalomas užpakalinio vaizdo veidrodis, minimas 3.1 punkte, leidžiama pritvirtinti išorinį užpakalinio vaizdo veidrodį;
3.5.2. transporto priemonės su kėbulu šone, priešingame tam, kur pritvirtintas privalomas užpakalinio vaizdo veidrodis, minimas 3.2 punkte, leidžiama pritvirtinti išorinį užpakalinio vaizdo veidrodį;
3.5.3. užpakalinio vaizdo veidrodžiai, minimi 3.5.1 ir 3.5.2 punktuose, turi tenkinti šiame skyriuje išdėstytus reikalavimus.
4. Reguliavimas:
4.1. Vairuotojai turi turėti galimybę reguliuoti užpakalinio vaizdo veidrodžius sėdėdami savo vietoje. Triratės transporto priemonės su kėbulu veidrodį turi būti įmanoma reguliuoti, kai durelės uždarytos, tačiau langas gali būti atidarytas. Bet kuriuo atveju veidrodį turi būti galima įtvirtinti tam tikroje padėtyje iš išorės.
4.2. Užpakalinio vaizdo veidrodžiams, kuriuos galima grąžinti į pirminę, nesureguliuotą padėtį stumtelėjus atgal, 4.1 punkto reikalavimai netaikomi.
5. Matymo laukas:
5.1. Vidinio užpakalinio vaizdo veidrodžio (I klasė) matymo laukas turi būti toks, kad vairuotojas galėtų matyti ne mažiau kaip 20 m pločio plokščią, horizontalią kelio dalį, besitęsiančią nuo 60 m žymos už vairuotojo akių (1 pav.) iki horizonto ir kurios centras sutampa su transporto priemonės vertikalia išilgine vidurio plokštuma.
5.2. Pagrindiniai išoriniai užpakalinio vaizdo veidrodžiai (L ir III klasės):
5.2.1. išorinio kairiojo užpakalinio vaizdo veidrodžio (transporto priemonėse, pritaikytose važiuoti dešine kelio puse) ir išorinio dešiniojo užpakalinio vaizdo veidrodžio (transporto priemonėse, pritaikytose važiuoti kaire kelio puse) matymo laukas turi būti toks, kad vairuotojas galėtų matyti ne mažiau kaip 2,50 m pločio plokščią, horizontalią kelio dalį, besitęsiančią nuo 10 m žymos už vairuotojo akių (2 pav.) iki horizonto ir iš dešinės (jeigu transporto priemonė pritaikyta dešinės pusės eismui) arba iš kairės (jeigu transporto priemonė pritaikyta kairės pusės eismui) ribojamą vidurinei išilginei vertikaliai plokštumai lygiagrečios plokštumos, išvestos per toliausiai į kairę (jeigu transporto priemonė pritaikyta dešinės pusės eismui) arba į dešinę (jeigu transporto priemonė pritaikyta kairės pusės eismui) nutolusį transporto priemonės tašką;
5.2.2. išorinio dešiniojo užpakalinio vaizdo veidrodžio (transporto priemonėse, pritaikytose važiuoti dešine kelio puse) ir išorinio kairiojo užpakalinio vaizdo veidrodžio (transporto priemonėse, pritaikytose važiuoti kaire kelio puse) matymo laukas turi būti toks, kad vairuotojas galėtų matyti ne mažiau kaip 4 m pločio plokščią, horizontalią kelio dalį, besitęsiančią nuo 20 m žymos už vairuotojo akių (2 pav.) iki horizonto ir iš kairės (jeigu transporto priemonė pritaikyta dešinės pusės eismui) arba iš dešinės (jeigu transporto priemonė pritaikyta kairės pusės eismui) ribojamą vidurinei išilginei vertikaliai plokštumai lygiagrečios plokštumos, išvestos per toliausiai į dešinę (jeigu transporto priemonė pritaikyta dešinės pusės eismui) arba į kairę (jeigu transporto priemonė pritaikyta kairės pusės eismui) nutolusį transporto priemonės tašką.
5.3. Vidinio užpakalinio vaizdo veidrodžio (I klasė) matymo lauką siaurinantys įtaisai (pvz., galvos atramos, saulės skydeliai, užpakalinio lango valytuvai ir šildymo priemonės) negali užstoti daugiau kaip 15% matymo lauko.
5.4. Išorinių galinių vaizdo veidrodžių (L ir III klasė) matymo lauką siaurinančios dalys (pvz., durelių rankenėlės, gabaritiniai žibintai, posūkio žibintai ir galinio bamperio galai) negali užstoti daugiau kaip 10% matymo lauko.
1 pav. Vidinio galinio vaizdo veidrodžio matymo laukas
2 pav. Pagrindiniai išoriniai galinio vaizdo veidrodžiai ir jų matymo laukai.
Transporto priemonė skirta eismui dešine kelio puse
Šie nurodymai parengti remiantis ES direktyvos 97/24 ir JT EEK 81 taisyklės reikalavimais.“
2. Papildau Pagrindinių techninių reikalavimų kelių transporto priemonėms, patvirtintų nurodytuoju įsakymu, II dalį šiais XIV-XXII skyriais:
„XIV SKYRIUS
KĖBULUS TURINČIŲ TRIRAČIŲ MOPEDŲ IR TRIRAČIŲ BEI KETURRAČIŲ MOTOCIKLŲ PRIEKINIŲ STIKLŲ VALYTUVAI, APLIEJIKLIAI, LEDO TIRPDIKLIAI IR APRASOJIMO ŠALINTUVAI
1. Šio skyriaus nuostatos taikomos L1, L2, L3, L4 ir L5 klasių transporto priemonėms.
2. Šiame skyriuje vartojamos sąvokos ir apibrėžimai:
2.1. „Transporto priemonės tipas stiklų valytuvų, apliejiklių, ledo tirpdiklių ir aprasojimo šalintuvų atžvilgiu“ – tai yra transporto priemonės, kurios tarpusavyje nesiskiria šiais atžvilgiais:
2.1.1. priekinio stiklo ir jo priedų formomis, matmenimis ir charakteristikomis;
2.1.2. priekinio stiklo valytuvų, apliejiklių ir kabinos šildymo sistema.
2.2. „V taškai“ – tai taškai, kurių vietą kabinoje nusako vertikalios išilginės plokštumos, einančios per toliausiai nutolusių nuo vidurio sėdimų padėčių priekinėje sėdynėje centrus ir kurie R taško bei nugarėlės numatomo kampo atžvilgiu yra naudojami tikrinti, ar atitinka reikalavimus apžvalgos laukui.
2.3. R taškas arba sėdėjimo padėties atskaitos taškas ir H taškas: taikomi ES direktyvos 97/24 9 skyriuje pateikti apibrėžimai, susiję su saugos diržų tvirtinimu ir saugos diržais.
2.4. „Priekinio stiklo atskaitos taškai“ – tai taškai, kuriuose kertasi priekiniai stiklai ir tiesės, einančios į priekį iš V taškų iki priekinio stiklo išorinio paviršiaus.
2.5. „Priekinio stiklo skaidrioji sritis“ – tai paviršiaus dalis, kurios skaidrumo koeficientas, išmatuotas stačiu kampu į paviršių, yra bent 70 proc.
2.6. „Priekinio stiklo valytuvas“ – tai sąranka, sudaryta iš įtaiso, kuris valo priekinio stiklo išorinį paviršių, ir priedų bei valdymo organų, kurie reikalingi minėtam įtaisui paleisti ir sustabdyti.
2.7. „Priekinio stiklo valytuvo laukas“ – tai sritis šlapio priekinio stiklo išoriniame paviršiuje, kurią nubraukia priekinio stiklo valytuvas.
2.8. „Priekinio stiklo apliejiklis“ – tai įtaisas skysčiui laikyti ir užpilti ant priekinio stiklo išorinio paviršiaus bei reikalingi valdymo organai tam įtaisui paleisti ir sustabdyti.
2.9. „Priekinio stiklo apliejiklio valdymo organas“ – tai techninis vienetas arba pagalbinė priemonė priekinio stiklo apliejiklio įtaisui paleisti ir sustabdyti. Paleidimas ir sustabdymas gali būti susieti su priekinio stiklo valytuvo veikimu arba gali būti visiškai nepriklausomi.
2.10. „Priekinio stiklo apliejiklio siurblys“ – tai įtaisas priekinio stiklo apliejiklio skysčiui perduoti iš indo ant priekinio stiklo paviršiaus.
2.11. „Žikleris“ – tai įtaisas, kurio kryptį galima reguliuoti ir kuris nukreipia apliejiklio skystį ant priekinio stiklo.
2.12. „Priekinio stiklo apliejiklio veikimas“ – tai priekinio stiklo apliejiklio įtaiso galimybė nukreipti skystį į tam tikrą sritį ant priekinio stiklo neatsirandant nuotėkoms ar neatsijungiant vamzdeliams, kai įtaisas reikiamai naudojamas.
2.13. „Ledo tirpdiklis“ – tai įtaisas, skirtas šerkšnui arba ledui tirpdyti priekinio stiklo paviršiuje ir taip atstatyti matomumą.
2.14. „Ledo tirpdinimas“ – tai šerkšno arba ledo dangos ant įstiklintų paviršių pašalinimas naudojant ledo tirpdiklį ir priekinio stiklo valytuvą. …
DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.