LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRO LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRO į s a k y m a s DĖL 330 KV ELEKTROS PERDAVIMO ORO LINIJOS KLAIPĖDA–TELŠIAI STATYBOS KLAIPĖDOS, PLUNGĖS IR TELŠIŲ RAJONŲ SAVIVALDYBĖSE SPECIALIOJO PLANO PATVIRTINIMO 2010 m. birželio 19 d. Nr. 4-462 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617; 2006, Nr. 66-2429; 2007, Nr. 39-1437) 18 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 15 d. nutarimo Nr. 416 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo įgyvendinimo“ (Žin., 2004, Nr. 57-1989; 2009, Nr. 114-4860) 5 punktu ir atsižvelgdamas į Infrastruktūros plėtros (šilumos, elektros, dujų ir naftos tiekimo tinklų) specialiųjų planų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 4-240/D1-330 (Žin., 2004, Nr. 97-3589; 2007, Nr. 40-1503), 23.2 punktą bei į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos teigiamą išvadą (2010 m. gegužės 25 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas Nr. TP5-7) 1. T v i r t i n u 330 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda–Telšiai statybos Klaipėdos, Plungės ir Telšių rajonų savivaldybėse specialųjį planą (pridedama). 2. N u s t a t a u, kad šis įsakymas be 330 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda–Telšiai statybos Klaipėdos, Plungės ir Telšių rajonų savivaldybėse specialiojo plano oficialiai skelbiamas „Valstybės žiniose“, o įsakymas su šiuo planu – „Valstybės žinių“ interneto puslapyje (www.valstybes-zinios.lt). Ūkio ministras                                                                                  Dainius Kreivys _________________ (ženklas) LIETUVOS ENERGIJA 330kV ELEKTROS PERDAVIMO ORO LINIJA KLAIPĖDA – TELŠIAI STATYBA 330kV ELEKTROS PERDAVIMO ORO LINIJOS KLAIPĖDA – TELŠIAI STATYBOS SPECIALUSIS PLANAS SPRENDINIAI KLAIPĖDOS, PLUNGĖS IR TELŠIŲ RAJONŲ SAVIVALDYBIŲ TERITORIJA PASLAUGŲ SUTARTIS NR. 356-08 330 kV ORO LINIJOS KLAIPĖDA – TELŠIAI STATYBA (INVESTICINIO PROJEKTO NR. PB4300300) 2010 m. SWECO LIETUVA (ženklas) VĮ VALSTYBINIS ŽEMĖTVARKOS INSTITUTAS (ženklas) T U R I N Y S AIŠKINAMASIS RAŠTAS 1. Įvadas 1.1 Teritorijų planavimo dokumentas 1.2 Planavimo pagrindas 1.3 Planavimo tikslai ir uždaviniai 1.4 Planavimo lygmuo 1.5 Planavimo organizatorius 1.6 Planuojamos teritorijos adresas 1.7 Plano rengėjas 2. Bendroji dalis 3. Projekto pagrindimas 3.1 Planuojamos elektros perdavimo oro linijos vieta energetikos sistemoje 3.2 Elektros perdavimo sistemos tinklų plėtros poreikis ir galimybės 4. 330 kV elektros perdavimo oro linijos specialiojo plano sprendiniai 4.1 Bendrieji duomenys 4.2 Planuojamos 330 kV elektros perdavimo oro linijos trasos parinkimo kriterijai 4.3 Probleminiai arealai 4.3.1 Apgyvendintos teritorijos 4.3.2 Saugomos teritorijos 4.3.3 Nekilnojamosios kultūros vertybės 4.3.4 Naudingųjų iškasenų plotai 4.3.5 Žemėvalda 4.3.6 Miškai 4.3.7 Hidrografinio tinklo objektai 4.3.8 Inžinerinės infrastruktūros objektai 4.4 Specialiojo plano sprendinių ir koncepcijos palyginimas 5. Taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos ir veiklos apribojimai 5.1 330 kV elektros perdavimo linijos apsaugos zona 5.2 330 kV elektros perdavimo linijos sanitarinė apsaugos zona 6. Projekto teisinis pagrindimas 1 Priedas. Duomenys apie veiklos apribojimus žemės sklypuose (16 lapų) SPRENDINIŲ BRĖŽINIAI (3 lapai) SERVITUTŲ NUSTATYMO SCHEMOS (22 lapai) SWECO LIETUVA (ženklas) Atest. Nr. 5067 APLINKOSAUGOS PADALINYS 330 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda – Telšiai statybos specialusis planas 365-08-SP-AR Sprendiniai Laida 0 2010 1. Įvadas Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintoje „Nacionalinėje energetikos strategijoje“ (2007 m. sausio 18 d. Nr. X-1046, Žin., 2007-01-26, Nr. 11-430) teigiama: „netolygiai plėtojant atskirus šalies regionus ir siekiant susijungti su kitų šalių elektros energetikos sistemomis, reikia iš esmės sustiprinti elektros perdavimo tinklus Klaipėdos, Vilniaus ir kituose regionuose, pastatyti naujas transformatorių pastotes. Šalies vakarinės dalies elektros tiekimo patikimumui užtikrinti iki 2010 m. reikia pastatyti 330 kV liniją Telšiai-Klaipėda <...>“ (XIV skyrius, 30 punktas). Įgyvendindama strategijoje iškeltus uždavinius AB „Lietuvos energija“ 2006 m. parengė investicinio projekto „330 kV oro linijos Klaipėda – Telšiai statyba“ priešprojektinę studiją. Studija buvo skirta parinkti optimalų trasos tiesimo variantą. Viso investicinio projekto metu bus pastatyta 330 kV elektros perdavimo oro linija (toliau OL), sujungianti 330/110/10 kV Klaipėdos transformatorių pastotę ir 330/110/10 kV Telšių transformatorių pastotę (toliau – Klaipėdos 330 kV TP ir Telšių 330 kV TP). 330 kV elektros perdavimo oro linija Klaipėda – Telšiai numatyta Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. IX-1154. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane oro linija pateikta masteliu M 1 : 400 000. 1.1 Teritorijų planavimo dokumentas 330 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda – Telšiai statybos specialusis planas. 1.2 Planavimo pagrindas LR ūkio ministro 2008 m. gegužės 27 d. įsakymas Nr. 4-222 „Dėl 330 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda – Telšiai statybos specialiojo plano rengimo“ (Žin., 2008, Nr. 62-2366). 1.3 Planavimo tikslai ir uždaviniai 330 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda – Telšiai statybos specialiajam planui yra iškelti šie tikslai: 1. įgyvendinant Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. X-1046 (Žin., 2007, Nr. 11-430) patvirtintos Nacionalinės energetikos strategijos tikslus, užtikrinti šalies vakarinės dalies elektros perdavimo patikimumą, pastatant 330 kV elektros perdavimo oro liniją Klaipėda-Telšiai; 2. parinkti tinkamiausią 330 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda-Telšiai variantą, įvertinti trasos ir jos įrenginių statybos bei eksploatavimo galimumą parinktoje vietoje; 3. rezervuoti teritorijas planuojamai 330 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda-Telšiai plėtrai, nustatyti jų naudojimo, tvarkymo, apsaugos priemones ir kitus reikalavimus. Specialiajam planui iškelti šie uždaviniai: 1. įgyvendinti Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo (generalinio) plano techninės infrastruktūros elektros tinklų perspektyvinės schemos sprendinius, nacionalinės energetikos strategijos uždavinius; 2. parengti 330 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda – Telšiai statybos Telšių ir Klaipėdos apskrityse specialiojo teritorijų planavimo dokumentus Klaipėdos, Plungės bei Telšių rajonų savivaldybių teritorijose; 3. užtikrinti darnią elektros perdavimo tinklų plėtrą, įvertinant teritorijų urbanistinę struktūrą, parengtus ir rengiamus teritorijų planavimo dokumentus, šių teritorijų infrastruktūros sistemą ir kitą informaciją; 4. identifikuoti 330 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda – Telšiai statybai reikalingas teritorijas, suformuluoti reikalavimus joms naudoti, tvarkyti ir saugoti, numatyti priemones gamtos ir kultūros vertybėms išsaugoti. 1.4 Planavimo lygmuo Regiono lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentas. 1.5 Planavimo organizatorius (ženklas)AB „Lietuvos energija“. 1.6 Planuojamos teritorijos adresas Klaipėdos apskrities Klaipėdos rajono savivaldybės teritorija; Telšių apskrities Plungės rajono savivaldybės teritorija; Telšių apskrities Telšių rajono savivaldybės teritorija. 1.7 Plano rengėjas (ženklas) UAB „Sweco Lietuva“. (ženklas) VĮ Valstybinis žemėtvarkos institutas (ženklas) Kraštotvarkos ir teritorijų planavimo skyrius 2. Bendroji dalis Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (Žin., 2002, Nr. 56-2224) 11 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617) 5 straipsnio 4 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 416 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo įgyvendinimo“ (Žin., 2004, Nr. 57-1989) 5 punktu, Nacionalinės energetikos strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. X-1046 (Žin., 2007, Nr. 11-430), 31 punkto 6 papunkčiu, Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo 2008-2012 metų plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 27 d. nutarimu Nr. 1442 (Žin., 2008, Nr. 4-131), 4.1 punktu bei Lietuvos Respublikos ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 4-240/D1-330 patvirtintų Infrastruktūros plėtros (šilumos, elektros, dujų ir naftos tiekimo tinklų) specialiųjų planų rengimo taisyklių 13 punktu, Lietuvos Respublikos ūkio ministras 2008 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. 4-222 „Dėl 330 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda – Telšiai statybos specialiojo plano rengimo“ nusprendė pradėti rengti 330 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda – Telšiai statybos Klaipėdos ir Telšių apskrityse specialųjį planą ir leido akcinei bendrovei „Lietuvos energija“ atlikti planavimo organizatoriaus funkcijas. 330 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda – Telšiai statybos specialusis planas parengtas vadovaujantis planavimo organizatoriaus patvirtinta specialiojo planavimo programa ir LR ūkio ministerijos, LR aplinkos ministerijos, LR aplinkos ministerijos Šiaulių ir Klaipėdos regionų aplinkos apsaugos departamentų, Klaipėdos apskrities viršininko administracijos, Telšių apskrities viršininko administracijos, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos, Plungės rajono savivaldybės administracijos, Telšių rajono savivaldybės administracijos, Klaipėdos ir Telšių visuomenės sveikatos centrų, Klaipėdos ir Telšių apskričių priešgaisrinių gelbėjimo valdybų, Plungės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, Kultūros vertybių apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Klaipėdos ir Telšių teritorinių padalinių, planuojamoje teritorijoje ūkinę veiklą vykdančių įmonių ir kitų suinteresuotų valstybės institucijų planavimo sąlygomis. Klaipėdos apskrities viršininko administracija 2009-01-05 d. raštu Nr. 2-8-(2.20) „neprieštarauja dėl elektros perdavimo oro linijos projektavimo ir tiesimo per valstybei priklausančią žemę Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje.“ Telšių apskrities viršininko administracija 2008-12-19 d. raštu Nr. S-8-2399 pritaria „330 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda – Telšiai projekto rengimui valstybinėje žemėje“. Per visą 330 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda – Telšiai statybos specialiojo plano rengimo laikotarpį iki baigiamojo susirinkimo ir jo metu pagal teisės aktus vyko teritorijų specialiojo planavimo viešumą užtikrinančios procedūros. Visuomenė ir suinteresuotos valstybės institucijos planavimo organizatoriui ar plano rengėjui dėl rengiamo dokumento galėjo raštu teikti pastabas, pasiūlymus, pretenzijas. Visa informacija buvo renkama, registruojama, nagrinėjama, svarstoma ir vertinama. Atlikus teritorijų planavimo viešumą užtikrinančias procedūras, parengta pasiūlymus apibendrinanti medžiaga. Infrastruktūros plėtros (šilumos, elektros, dujų ir naftos tiekimo tinklų) specialiųjų planų rengimo taisyklių (Žin., 2004, Nr. 97-3589) 16.2.3. punkte teigiama, kad specialiojo plano koncepcijos rengimo stadijoje turi būti atliekamas Plano sprendinių strateginis pasekmių aplinkai vertinimas, jei tai nustatyta įstatymuose ir kituose teisės aktuose. Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo (Žin., 2004, Nr. 130-4650) 3.4. punktas numato, kad strateginis pasekmių aplinkai vertinimas neatliekamas rengiant ir tvirtinant teritorijų planavimo dokumentus, kurių sprendiniuose numatomas tik vienas ūkinės veiklos objektas. Vadovaujantis Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 priedėlio 8.8. punktu, planuojama ūkinė veikla – 330kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda – Telšiai statyba -įvardintina kaip „Antžeminių elektros perdavimo linijų tiesimas (kai įtampa – 110 kV ar aukštesnė, o linijos ilgis – 15 ir daugiau kilometrų“), t.y. vienos rūšies planuojamos ūkinės veiklos objektas. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 2008-10-16 d. raštu Nr. (14-2)-D8-8956 „neprieštarauja, kad nebūtų atliekamas strateginis pasekmių aplinkai vertinimas rengiant 330 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda – Telšiai statybos specialųjį planą“. Antžeminių elektros perdavimo linijų tiesimas (kai įtampa – 110 kV ar aukštesnė, o linijos ilgis -15 ir daugiau kilometrų) patenka į veiklų sąrašą, kurioms taikomos „Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme“ (Žin., 2000, Nr. 39-1092) numatytos procedūros. Planuojamai ūkinei veiklai buvo parengta poveikio aplinkai vertinimo programa. Išvadas poveikio aplinkai vertinimo programai pateikė vertinimo subjektai: Klaipėdos apskrities viršininko administracija, Telšių apskrities viršininko administracija, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, Plungės rajono savivaldybės administracija, Telšių rajono savivaldybės administracija, Gargždų priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, Plungės priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinis padalinys, Kultūros paveldo departamento Telšių teritorinis padalinys, Klaipėdos visuomenės sveikatos centras, Telšių visuomenės sveikatos centras, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba. Atsakinga institucija – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 330 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda – Telšiai poveikio aplinkai vertinimo programai pritarė 2008-11-11 d. raštu Nr. (1-15)-D8-9737. Pagal patvirtintą poveikio aplinkai vertinimo programą, buvo paruošta poveikio aplinkai vertinimo ataskaita, kurios pagrindinis tikslas – įvertinus galimą poveikį įvairiems aplinkos komponentams ir galimybes taikyti prevencines ar kompensacines priemones, padėti rasti optimalų 330 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda – Telšiai trasos variantą. Visuomenės informavimo procedūros apie planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą buvo atliktos vadovaujantis „Visuomenės informavimo ir dalyvavimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese tvarkos aprašu“. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentus parengė Klaipėdos Universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institutas. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 2009-08-27 d. raštu Nr. (1-15)-D8-7439 priėmė sprendimą „Dėl 330 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda – Telšiai statybos galimybių“. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo sudėtyje buvo atliktas ir poveikio visuomenės sveikatai vertinimas. Vadovaujantis „Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo tvarkos aprašu“, parengta sprendinių poveikio vertinimo ataskaita, kurioje aprašyta planuojama veikla, įvertinta sprendinių atitiktis planavimo tikslams, išduotoms planavimo sąlygoms, nurodytas ryšys su galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais, įvertinama „status quo“ situacija, numatomas sprendinių teigiamas ar neigiamas, trumpalaikis ar ilgalaikis poveikis pagal vertinimo aspektus ir sąlygas, numatomos neigiamos sprendinių poveikį pašalinančios ar mažinančios priemonės. Esamos būklės analizės metu buvo vertinamos planuojamos teritorijos vystymo galimybės, identifikuojami potencialūs probleminiai planuojamos teritorijos arealai, prognozuojamos probleminės situacijos, nagrinėti parengti ir patvirtinti arba rengiami teritorijų planavimo dokumentai. Parenkant elektros trasos liniją, buvo sukaupti analoginėje ar skaitmeninėje formoje nacionalinio, rajoninio ir vietinio lygmens duomenys. Šiuos duomenis adaptavus baziniam kartografiniam pagrindui M 1:50 000 arba ortofotografiniam žemėlapiui M 1:10 000, buvo nagrinėjami optimaliausi 330 kV elektros perdavimo oro linijos trasos parinkimo variantai. Planavimo koncepcijoje identifikuoti planuojamos teritorijos erdvinio vystymo prioritetai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bendruoju planu, ir įvardinami elektros perdavimo tinklų plėtros prioritetai, vadovaujantis planuojamoje teritorijoje valstybės institucijų ar kitų šaltinių parengtais strateginio planavimo dokumentais bei plėtros planais. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane numatytus teritorijų tvarkymo reglamentus, „Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisykles“, „Specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas“ ir kitus apribojimus nustatančius teisės aktus, nustatyti planuojamos teritorijos tvarkymo principai. Formuojant koncepciją, buvo parengti perspektyviniai 330 kV oro linijos Klaipėda – Telšiai išdėstymo planuojamoje teritorijoje modeliai, į kuriuos atsižvelgus ir įvertinus žemės sklypų tinkamumo ir prieinamumo vertinimo rezultatus nustatytos teritorijos, reikalingos elektros perdavimo oro linijos įrengimui. Įgyvendinant šį projektą, buvo siekta susitarti su privačių ir nuomojamų žemės sklypų, patenkančių į planuojamos 330 kV elektros perdavimo oro linijos apsaugos zoną, savininkais ar nuomininkais, siūlant finansinę kompensaciją. Identifikuoti privatūs ir nuomojami (iš valstybės ir savivaldybių) žemės sklypai, patenkantys į 330 kV oro linijos plėtrai reikalingas teritorijas (numatomą apsaugos zoną). Nustatyti sklypų registracijos duomenys, savininkai/ naudotojai (pavardės, adresai), informacija iš Hipotekos registro. Kiekvienam sklypui, patenkančiam į 330 kV elektros perdavimo oro linijos plėtrai reikalingas teritorijas, įvertintas taikytinų apribojimų plotas, t.y. nustatytas servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus, jais naudotis ir juos aptarnauti, ir nuostoliai dėl žemės servituto nustatymo. Su dalies privačių žemės sklypų savininkais sudarytos sutartys dėl servitutų nustatymo ir nuostolių kompensavimo. Nustatyti žemės sklypai, kuriems servitutai bus nustatomi administraciniu aktu t.y. išnuomoti ar perduoti neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypai, savivaldybių žemės sklypai ir privačios žemės sklypai, kurių savininkų neįmanoma surasti, ar su kuriais nepavyksta susitarti. 3. Projekto pagrindimas 3.1 Planuojamos elektros perdavimo oro linijos vieta energetikos sistemoje Lietuvoje esamų elektrinių įrengta galia siekia beveik 5030 MW, iš kurių vyrauja šiluminė (51 proc.) ir branduolinė (26 proc.) elektrinės. Hidroelektrinių dalis sudaro 20 proc. visų elektrinių. 2009 m. pabaigoje uždarius Ignalinos atominę elektrinę bendroji visų elektrinių disponuojama galia sieks 2857 MW. Elektrai perduoti šalyje išvystyta elektros perdavimo 330/110 kV bei 35/10/6/0,4 kV elektros skirstymo tinklai ir jų priklausiniai. Atlikto monitoringo metu buvo nustatyta, kad dėl spartaus elektros energijos suvartojimo augimo yra būtina artimiausiais metais plėsti perdavimo tinklą (LR ūkio ministerija. Tiekimo saugumas Lietuvos elektros energijos rinkoje. Monitoringo ataskaita. Vilnius, 2007). Darbo patirtį elektros rinkos sąlygomis Lietuvos bendrovės kaupia nuo 2002 m., kai buvo baigtas reorganizuoti Lietuvos elektros ūkis, o elektros ūkį reguliuojantys teisiniai aktai suderinti su Europos Sąjungos reikalavimais. 2004 m. 70% elektros buvo parduota pagal dvišales sutartis tarp elektros gamintojų ir elektros tiekėjų. Aukcione buvo parduota 12,64%, o likusią dalį (17,36%) sudarė centralizuotai parduota elektra, pagaminta pagal visuomenės interesus atitinkančias paslaugas. Lietuva yra pasirengusi dalyvauti ir Europos Sąjungos elektros rinkoje. 2008 metų pradžioje AB „Lietuvos energija“ eksploatavo: • 110 kV linijų – 4973 km (sk. grandimis) ir 214 transformatorių pastočių ir skirstyklų; • 110 kV kabelių linijų – 29 km; • 330 kV linijų – 1670 km (sk. grandimis) ir 13 transformatorių pastočių ir skirstyklų. Lietuvos energetikos sistema yra NVS ir Baltijos energetikos sistemos, buvusios Sovietų Sąjungos vieningos energetikos sistemos, dalis. Patikimumo požiūriu silpniausia yra vakarinė Lietuvos 330 kV perdavimo tinklo dalis, kadangi 330/110/10 kV Klaipėdos TP neturi ryšio su Lietuvos aukštos įtampos elektros energijos perdavimo tinklu. Ji yra sujungta per kaimynines energetikos sistemas (1 pav.) tik dviem 330 kV tarpsisteminėmis linijomis Klaipėda – Sovetsko (Rusija) ir Klaipėda – Grobinia (Latvija) transformatorių pastotes. 330/110/10 kV Telšių TP prie energetikos sistemos yra prijungta tik viena 330 kV linijos atšaka nuo linijos Šiauliai – Jelgava (Latvija). Norint padidinti elektros energijos tiekimo patikimumą bei Klaipėdos 330 kV TP iš dalies prijungti prie Lietuvos 330 kV elektros energijos perdavimo tinklo, būtina nutiesti naują liniją nuo Klaipėdos 330 kV TP iki Telšių 330 kV TP. Tuo pačiu, Telšių 330 kV TP gautų papildomą maitinimą iš Klaipėdos 330 kV TP. 1 pav. Lietuvos energetikos sistema (Šaltinis: LR ūkio ministerija. Tiekimo saugumas Lietuvos elektros energijos rinkoje. Monitoringo ataskaita. Vilnius, 2007). Lietuvos perdavimo tinklas integruotas su kaimyninėmis energetikos sistemomis: • su Latvijos energetikos sistema jungia keturios 330 kV ir trys 110 kV linijos; • su Baltarusijos energetikos sistema jungia penkios 330 kV ir septynios 110 kV linijos; • su Kaliningrado srities energetikos sistema jungia trys 330 kV ir trys 110 kV linijos. Ryšio su kaimynine Lenkijos energetikos sistema nėra, taip pat nėra jungčių su kaimyninėmis Centrinės Europos šalimis, jungiantis į Vakarų Europos energetinę sistemą. Siekiant užtikrinti elektros energijos tiekimo patikimumą, sistemos darbo stabilumą bei energijos šaltinių diversifikaciją tiek Lietuvos, tiek Baltijos regiono mastu, nagrinėjamos galimybės pastatyti elektros tiltą tarp Lietuvos ir Lenkijos bei tarp Lietuvos ir Švedijos. Lietuvos energetikos sistemai priklausančios elektrinės ir elektros tinklai nėra nauji. Dalis elektros tinklo ir pastočių buvo atnaujinta, tačiau apie 60% perdavimo ir skirstymo įrenginių yra senesni kaip 20 metų, o ketvirtadalis įrenginių senesni kaip 30 metų – jų eksploatacijos amžius pasiekė projekte numatytąjį. Tai kelia susirūpinimą dėl elektros tinklų ir elektrinių darbo patikimumo. Taigi, būtina tęsti esamų transformatorių pastočių rekonstrukcijos ir modernizavimo darbus, sparčiau gerinti perdavimo tinklo ir skirstomųjų tinklų būklę. Šalies vakarinės dalies elektros tiekimo patikimumui užtikrinti iki 2010 m. reikia pastatyti kelias elektros linijas. Viena jų – 330 kV elektros perdavimo oro linija Klaipėda – Telšiai (LR nacionalinė energetikos strategija, Žin., 2007, Nr. 11-430). 3.2 Elektros perdavimo sistemos tinklų plėtros poreikis ir galimybės Lietuvoje pagaminta elektra neturi kelio į Europos Sąjungos šalis, išskyrus Baltijos valstybes. Pastačius naują aukštos įtampos elektros perdavimo oro liniją Klaipėda – Telšiai, bus išpildytos sąlygos Lietuvos energetinės sistemos sujungimui su Vakarų Europos (elektros tiltas Lietuva-Švediją) energetine sistema. Lietuvos integracija į Europos Sąjungos energetikos sistemas atneštų dvejopą naudą – padidintų apsirūpinimo energija patikimumą ir sudarytų galimybę dalyvauti veiksmingoje Europos elektros rinkoje. Ši jungtis padidins ne tik energijos tiekimo patikimumą, bet ir padės mažinant energetinę priklausomybę nuo vieno tiekėjo po IAE uždarymo, siekiant plėsti elektros rinką leis integruotis į Vakarų Europos elektros rinką, efektyviau panaudoti elektrines ir vykdyti elektros energijos tranzitą. Taip būtų garantuojamas energetinės sistemos vientisumas ir stabilumas. Kaip minėta aukščiau, didžioji elektros tinklų dalis pasiekė projekte numatytąjį eksploatacijos amžių. Didindama energetikos sistemos darbo patikimumą ir veiksmingumą, AB „Lietuvos energija“ vykdo techniškai ir ekonomiškai pagrįstą investicijų politiką. Siekdama užtikrinti reikiamą perdavimo tinklo patikimumo lygį AB „Lietuvos energija“ didelę dalį investicijų skiria senų transformatorių pastotėms ir oro linijų rekonstravimui, naujų transformatorių pastočių bei oro linijų statybai. Rekonstrukcijų metu, transformatorių pastotėms parenkamos optimalios schemos, komercinių nuostolių mažinimui pastotėse diegiamos apskaitos sistemos, perdavimo sistemoje plečiamas optinio ryšio tinklas. Siekiant integruotis į Europos elektros rinką, plėsti sistemos tinklus planuojama ir daugiau projektų: Lietuvos ir Lenkijos energetikos sistemų sujungimas per 1000 MW galios nuolatinės srovės intarpą Alytus- Eik; galios perdavimui iš/į Alytaus mazgą būtina Lietuvos perdavimo tinklo plėtra; tiekimo patikimumo užtikrinimui stambiausiuose Lietuvos miestuose planuojamos naujos 110 kV linijos. Tarpsisteminės jungtys su Lenkija ir Švedija atvers kelius rinkos plėtrai ir jos konkurencingumui, padidins energijos tiekimo patikimumą, sumažins galios rezervų poreikius (EURELECTRIC metinė konferencija 2008 06 16-17 d. Barselona). 4. 330 kV elektros perdavimo oro linijos specialiojo plano sprendiniai 330 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda – Telšiai statybos specialiojo plano sprendiniai neprieštarauja Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendiniams, patikslina ir pakoreguoja Klaipėdos, Telšių, Plungės rajonų savivaldybių bendrųjų planų inžinierinės infrastruktūros sprendinius. Specialiojo plano sprendiniuose pateiktas 330 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda – Telšiai statybos variantas – optimaliai išsidėstęs gyvenamųjų vietovių, saugomų teritorijų, kultūros paveldo, naudingųjų iškasenų telkinių atžvilgiu bei projekto įgyvendinimo finansiniu aspektu (1 pav. 330 kV elektros perdavimo oro linija). Specialiojo plano sprendiniuose suformuota aukštos įtampos elektros perdavimo oro linijos trasa, siekiant išlaikyti kuo didesnį atstumą nuo gyvenamųjų pastatų. Beveik visoje planuojamoje teritorijoje formuojama trasa higienos normose numatytu ne mažesniu kaip 250 m atstumu, tik tankiau apgyvendintose teritorijose ties Dovilais, Gargždais (Klaipėdos rajono savivaldybėje), ties Telšių miestu, Lieplauke, Brizgais, Pagermančiu (Telšių rajono savivaldybėje), planuojama oro linija priartinta prie sodybų 100 m atstumu. Siekiant įvertinti planuojamos 330 kV elektros perdavimo linijos poveikį gyventojams Poveikio aplinkai vertinimo procedūros apimtyje yra parengta poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaita. Elektros oro linijos tarp Klaipėdos 330 kV TP ir Telšių 330 kV TP apsaugos zonos plotis – 30 m nuo kraštinių laidų – nustatytas atsižvelgiant į šios linijos įtampą, vadovaujantis Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų LR Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (Žin., 1992, Nr. 22-652), VI skyriaus nurodymais. Planuojamai 330 kV elektros perdavimo oro linijai nustatyta sanitarinė apsaugos zona, sutapatinant ją su apsaugos zona – 30 m nuo kraštinių laidų. Kadangi apie 12 km ilgio atkarpoje nuo Klaipėdos 330 kV TP planuojama elektros perdavimo oro linija planuojama dvigrandė, tai šioje trasos atkarpoje elektros perdavimo oro linijai nustatomas apsaugos zonos ir sanitarinės apsaugos zonos plotis – 40 m nuo kraštinių laidų. Nustatyta sanitarinė apsaugos zona suderinta su visuomenės sveikatos apsaugos institucijomis, parengus Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitą. Parinkta trasa nekerta nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijų ir jų apsaugos zonų. Tačiau nepavyko trasos parinkti taip, kad ji neitų per saugomas teritorijas. Trasa tris kartus kerta valstybės saugomą Minijos ichtiologinį draustinį ir tris – Natura 2000 teritorijas. Galimas poveikis įvairiems aplinkos komponentams ir poveikį mažinančios, prevencinės ir kompensacinės priemonės numatytos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje, kurią atliko Klaipėdos Universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institutas. Atsižvelgiant į naudingųjų iškasenų telkinius, išvengta elektros oro linijos statybai nepalankių durpės telkinių. Specialiojo plano sprendiniuose suformuota 330 kV elektros perdavimo oro linijos trasa kerta arba į jos apsauginę zoną patenka 6 detaliai ir/ar parengtiniai išžvalgyti naudingųjų iškasenų telkiniai arba jų paplitimo prognoziniai plotai. Trasa aplenkia didesnius vandens telkinius, bet keliolika kartų kerta upes. Numatant trasos konfigūraciją, buvo stengtasi aplenkti sklypus, kuriuose rengiami arba parengti detaliojo teritorijų planavimo dokumentai. Elektros perdavimo oro linijos apsaugos zonoje vyrauja žemės ir miškų ūkio žemės paskirties sklypai. Formuojant 330 kV elektros perdavimo oro linijos trasą buvo atsižvelgta į infrastruktūros objektų (kelių, geležinkelių, dujotiekių) apsaugos zonas, kuriose nenumatyta statyti elektros oro linijos atramų. Specialiojo plano sprendiniuose numatomas projekto įgyvendinimo sąnaudų optimizavimas minimizuojant bendrą oro linijos trasos ilgį ir posūkio kampų skaičių. (žemėlapis) 4.1 Bendrieji duomenys Bendras 330 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda – Telšiai trasos ilgis- apie 89 km: • Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje – apie 36 km; • Plungės rajono savivaldybės teritorijoje – apie 38 km ; • Telšių rajono savivaldybės teritorijoje – apie 15 km . Prisijungimo taškai: • Trasos pradžia – 330/110/10 kV Klaipėdos TP; • Trasos pabaiga – 330/110/10 kV Telšių TP. Planuojamos trasos plotis – 76 m. Trasos plotį sudaro – 330 kV elektros perdavimo oro linijos apsaugos zonos po 30 m nuo kraštinių laidų, kurias nustato „Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų“, patvirtintų LR Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (Žin., 1992, Nr. 22-652), II skyriaus reikalavimai, ir 16 m atstumas tarp pačių laidų. Apie 12 km ilgio atkarpoje nuo Klaipėdos 330 kV TP numatoma dvigrandė elektros perdavimo oro linija. Šioje trasos atkarpoje elektros perdavimo oro linijos apsaugos zona sutapatinama su nustatyta sanitarinės apsaugos zona – 40 m nuo kraštinių laidų. Lietuvos Respublikos Elektros energetikos įstatyme numatyta, kad elektros energetikos objektų priežiūrai ir naudojimui užtikrinti, nustatomas žemės ir kitų nekilnojamų objektų servitutas, elektros linijos apsaugos zonos ribose. Tokiu būdu, žemės sklypuose, patenkančiuose į planuojamos oro linijos trasos apsaugos zonos ribas, tarp prisijungimo taškų specialiuoju planu nustatomas servitutas – suteikiantis teisę tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), jais naudotis ir juos aptarnauti. Planuojamos 330kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda – Telšiai pagrindiniai technologiniai sprendiniai: • Įtampa – 330 kV; • Grandžių skaičius – viena; epizodiškai (Klaipėdos rajono savivaldybėje nuo Klaipėdos pastotės 12 km atkarpoje, Plungės rajono savivaldybėje ties Kepurėnų kaimu 2,4 km atkarpoje ir Telšių rajono savivaldybėje ties Telšių pastote 2,0 km ilgio atkarpoje) – dvi. • Klimatinės sąlygos pagal EĮĮT-2000; • Laidai – AS400/51 po du fazėje; • Atramos gelžbetoninės ir metalinės; • Pamatai metalinėms atramoms – gelžbetoniniai surenkami ; • Gelžbetoninių atramų tvirtinimui – gelžbetoniniai rygeliai; • Visos metalo konstrukcijos cinkuotos; • Žaibosaugos trosai su šviesolaidiniais kabeliais. Projektuojama linija turi tenkinti IEC standartus bei Elektros įrenginių įrengimo taisykles ir Elektros tinklų apsaugos taisyklėse elektros perdavimo linijų įrengimui keliamus reikalavimus. Elektros linijos tiesimui naudojamos konstrukcijos, metalinės atramų dalys, atramų tvirtinimai, surenkami gelžbetoniniai pamatai, gelžbetoniniai rygeliai, laidai ir kt., bus tiekiami jau pagaminti ir statybos vietoje vyks jų montavimas. Cheminės medžiagos naudojamos nebus. 4.2 Planuojamos 330 kV elektros perdavimo oro linijos trasos parinkimo kriterijai Parenkant 330 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda – Telšiai trasą buvo nagrinėta ir įvertinta ši informacija: • saugomos teritorijos (rezervatai, draustiniai, gamtos, kultūros paveldo objektai bei jų apsaugos zonos, atkuriamieji sklypai, valstybiniai parkai, Natura 2000 teritorijos); • infrastruktūros objektų išsidėstymas ir jų apsaugos zonos (naftotiekiai, dujotiekiai, keliai, elektros perdavimo linijos, mobiliojo ryšio stotys); • naudingųjų iškasenų telkiniai (ypač didelis dėmesys skirtas durpių telkiniams, dėl sudėtingų oro linijos įrengimo sąlygų); • parengtų ir rengiamų bendrųjų planų sprendiniai; • žemės savininkų ir valdytojų sklypų ribos; • rajonų savivaldybių Teritorijų planavimo dokumentų duomenų banko išrašai, kuriuose registruotos svarbios elektros trasos numatymui sodybinio užstatymo teritorijos bei sklypų, kuriems parengti/ rengiami detalieji planai, ribos; • žemės vertė (tai turi įtakos finansinei trasos įgyvendinimo pusei) • reljefas, aukščių skirtumas; • valstybinių miškų išsidėstymas; Apibendrinus ir įvertinus sukaupus duomenis, nustatyti trasos parinkimo kriterijai (prioriteto tvarka) (1 schema): • gyventojų sveikatos užtikrinimas (atstumas nuo elektros perdavimo oro linijos iki gyvenamųjų namų, išlaikant sanitarinės apsaugos zoną); • saugomų teritorijų apsauga (oro linijos trasa tik neišvengiamais atvejais kerta saugomas teritorijas); • kultūros paveldo objektų apsauga (aplenkiami kultūros paveldo objektai ir jų apsaugos zonos); • naudingų iškasenų gavybos plotų aplenkimas (trasa aplenkia detaliai išžvalgytus naudingųjų iškasenų telkinius); • specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų reikalavimai (įvertinamas infrastruktūros objektų išsidėstymas, jų apsaugos zonos); • teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, prioritetas teikiamas valstybinei žemei, siekiama kirsti kuo mažesnį privačių sklypų skaičių; • poveikis miškams; • techniniai reikalavimai oro linijos įrengimui (trasa parenkama siekiant kuo mažesnio posūkio taškų skaičiaus, įvertinami atstumai tarp atramų, minimizuojamas trasos ilgis); • reljefo ypatybės (techninio įgyvendinimo kontekste). ATSTUMAS IKI GYVENAMŲJŲ NAMŲ (HIGIENOS NORMA HN104:2000) SAUGOMŲ TERITORIJŲ APLENKIMAS KULTŪROS PAVELDO OBJEKTŲ APLENKIMAS NAUDINGŲJŲ IŠKASENŲ GAVYBOS PLOTŲ APLENKIMAS APSAUGOS ZONOS (pagal specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas) ŽEMĖVALDA MIŠKAI (Miškų kadastras) TERITORIJŲ PLANAVIMO DOKUMENTŲ SPRENDINIAI TECHNINIAI REIKALAVIMAI ORO TRASOS ĮRENGIMUI RELJEFAS 1 schema. 330 kV elektros oro linijos trasos parinkimo kriterijai (prioriteto tvarka) 4.3 Probleminiai arealai 330kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda – Telšiai trasos parinkimą įtakojo gyvenamųjų teritorijų, saugomų teritorijų, infrastruktūros objektų, naudingų iškasenų telkinių, miškų ir kitų objektų, kurioms taikomi Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų reikalavimai išsidėstymas. Nagrinėjamoje teritorijoje šie objektai išsidėstę netolygiai ir sukuria skirtingo sudėtingumo probleminius arealus. 4.3.1 Apgyvendintos teritorijos Higieniniai reikalavimai elektros oro linijų projektavimui ir įrengimui numato, kad projektuojant 330 kV ir didesnės įtampos elektros oro linijas turi būti parinktos teritorijos galimai toliau nuo urbanizuotos teritorijos ar gyvenamųjų namų. Siekiant užtikrinti asmenų, gyvenančių ar laikinai esančių elektrinių laukų, sukeltų pramoninio dažnio 330 kV ir aukštesnės įtampos elektros oro linijų, poveikio zonoje, saugą, yra laikomasi LR sveikatos apsaugos ministro 2001-01-04 įsakymu Nr. 4 patvirtintos higienos normos HN 104:2000 „Gyventojų sauga nuo elektros oro linijų sukuriamų elektrinių laukų“ (Žin. 2001.01.12 Nr. 4-109). Pagal šio teisės akto reikalavimus, planuojant 330 kV įtampos elektros oro linijos trasą, numatytas ne mažesnis kaip 250 m atstumas iki gyvenamųjų namų. Tuo pačiu ši higienos norma 250 m atstumą leidžia sumažinti iki 20 m, jei elektros oro linijos elektrinio lauko stipriai po laidais neviršija 5 kV/m. Remiantis Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos matavimo rezultatais, esamų analogiškų planuojamai elektros perdavimo oro linijų elektrinis lauko stipris po laidais yra apie 2 – 3,5 kV/m ir neviršija leidžiamos ribinės reikšmės. Nežiūrint to, formuojant trasą planuojamai 330 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda – Telšiai, buvo stengtąsi maksimaliai išlaikyti rekomenduojamą 250 metrų atstumą iki gyvenamų pastatų visoje planuojamoje teritorijoje. Tik tankiai apgyvendintose teritorijose ties Dovilais, Gargždais (Klaipėdos rajono savivaldybėje), ties Telšių miestu, Lieplauke, Brizgais, Pagermančiu (Telšių rajono savivaldybėje), planuojama oro linija priartinta prie sodybų 100 m atstumu. Pastačius elektros liniją, rekomenduojama atlikti elektros lauko stiprio matavimus veikiant linijai maksimaliomis apkrovomis arčiausiai gyvenamų namų esamose trasos vietose. Statybų aikštelės, kuriose bus koncentruojama statybų metu reikalinga technika, turi būti įrengiamos pakankamu atstumu nuo gyvenamųjų sodybų. 4.3.2 Saugomos teritorijos Projektuojant 330 kV elektros perdavimo oro linijos trasą, išvengta jos kirtimo per kultūros paveldo objektus ir jų apsaugos zonas, tačiau neišvengta oro linijos trasavimo per saugomas teritorijas. Trasa tris kartus kerta valstybės saugomą draustinį bei tris Natura 2000 teritorijas (3, 4 pav.): • Minijos upė (LTKLA0007) – buveinių apsaugai svarbi teritorija (BAST), kurioje saugoma baltoji lašiša, kartuolė, kirtiklis, paprastasis kūjagalvis, ūdra; • Minijos ichtiologinis draustinis – saugomos upėtakių lašišų, šlakių ir žiobrių nerštavietės. Minijos ichtiologinį draustinį elektros oro linija kerta 3 kartus; • Minijos upės slėnis (LTKLAB005) – paukščių apsaugai svarbi teritorija (PAST), kurioje saugomos griežlės; • Rietavo miškai (LTPLU0010) – buveinių apsaugai svarbi teritorija (BAST), kurioje saugomi natūralūs distrofiniai ežerai, aktyvios aukštapelkės, vakarų taiga, pelkėti lapuočių miškai, lūšys. 3 pav. Trasa ir saugomos teritorijos Klaipėdos rajono savivaldybėje Valstybinių draustinių apsaugos ir naudojimo režimą nustato „Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas“ (Žin., 2001, Nr. 108-3902), „Miškų apsaugos ir naudojimo taisyklės saugomose teritorijose“ (1996 05 08 Nr. 77/84), „Paviršinio vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų ir zonų nustatymo taisyklės“ (Žin., 2001, Nr. 95-3372). Europos ekologinio tinklo buveinių ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų apsaugos ir tvarkymo ypatumai nustatomi LR Vyriausybės 2004-03-15 d. patvirtintame nutarime Nr. 276 „Bendrieji buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatai“. Vadovaujantis „Specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis“, patvirtintomis LR Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (Žin., 1992, Nr. 22-652), specialiojo plano sprendiniuose saugomoms teritorijoms numatomi apribojimai pagal skyrius: XXVIII. Vandens telkiniai; XXIX. Vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos; XXX. Pelkės ir šaltinynai; XLIV. Ichtiologiniai draustiniai. Planuojamos ūkinės veiklos – 330 KV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda – Telšiai statybos – Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos I tomo 4 skyriuje yra įvertintas galimas poveikis įvairiems aplinkos komponentams – aplinkos orui, paviršiniam vandeniui, dirvožemiui, žemės gelmėms, biologinei įvairovei, kraštovaizdžiui, socialinei ekonominei aplinkai, kultūros paveldui. PAV sudėtyje taip pat atliktas poveikio visuomenės sveikatai vertinimas. Šioje ataskaitoje detaliai aprašytos numatytos konkrečios priemonės ilgalaikiam neigiamam poveikiui saugomoms teritorijoms, miškams bei kraštovaizdžiui sumažinti. Taip pat numatytos prevencinės ir kompensacinės priemonės biologinei įvairovei išsaugoti bei atkurti. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos 2009-08-27 d. sprendime Nr. (1-15)-D8-7439 „Dėl 330 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda – Telšiai statybos galimybių“ numatytos papildomos sąlygos saugomoms teritorijoms. Sprendime teigiama: • paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje – Minijos upės slėnyje (LTKLAB005) oro linijos tiesimo darbus vykdyti rudens – žiemos sezonais (rugsėjo – vasario mėnesiais); • buveinių apsaugai svarbioje teritorijoje – Rietavo miškuose (LTPLU0010) tiesimo darbų nevykdyti lūšių veisimosi ir jauniklių vedimo laikotarpiu (vasario – gegužės mėnesiais), koncentruoti darbus kiek galima mažesniame plote, t.y. kad jie nevyktų ilgame ruože su trikdymo poveikiu didelėje teritorijoje • saugomose teritorijose iškirstus miškų plotus – atkurti, atsodinant gretimuose plotuose, suderintuose su urėdijomis ar žemės savininkais. 4 pav. Trasa ir saugomos teritorijos Plungės rajono savivaldybėje 4.3.3 Nekilnojamosios kultūros vertybės Planuojama 330 kV elektros perdavimo oro linijos trasa nekerta nekilnojamų kultūros vertybių teritorijų ir jų nustatytų individualių apsaugos zonų. Įrengiant elektros liniją yra tikimybė aptikti dar nefiksuotų archeologinių vertybių. Vykdant žemės kasimo darbus, visoje planuojamoje 330 kV elektros perdavimo linijos trasoje numatyti archeologinius žvalgymus. Jei atliekant statybos ar kitokius darbus aptinkama archeologinių radinių ar nekilnojamojo daikto vertingųjų savybių, valdytojai ar darbus atliekantys asmenys apie tai privalo pranešti savivaldybės paveldosaugos padaliniui. 4.3.4 Naudingųjų iškasenų plotai Projektuojama elektros perdavimo oro linija kerta arba į jos apsauginę zoną patenka 6 detaliai ir/ar parengtiniai išžvalgyti naudingųjų iškasenų telkiniai (5 pav.) arba jų paplitimo prognoziniai plotai (1 lent.). 1 lentelė Ištekliai Identifikavimo Nr. VGIS'o naud. išk. išteklių posistemėje Pavadinimas Naudingųjų iškasenų rūšis Tyrimo etapas Plotas, ha Mat. vnt. Pirminiai Likutis 2009-01-01 Būklė Klaipėdos aps., Klaipėdos raj. sav. 1615 Dovilai II Smėlis Dž 46,5 tūkst. kub. m 1046 1046 Nenaudojamas 1619 Jurjonai Smėlis Pž 21,8 tūkst. kub. m 620 620 Nenaudojamas 1885 Vėžaičiai Nafta Dž 2004 tūkst. tonų 543 399,9 Naudojamas 3358 Šiaurės Vėžaičiai (Antkoptis) Nafta Dž 34,4 tūkst. tonų 22,4 20,7 Naudojamas 3822 Žadeikiai Nafta Ps 7,8 tūkst. tonų 0,42 0,42 Nenaudojamas 2188 Žvaginiai Nafta Ps 567,7 tūkst. tonų 266 266 Nenaudojamas Telšių aps., Plungės raj. sav. 973 Aukštamiškiai Durpės Pž 99 tūkst. kub. m 2673 2673 Nenaudojamas Sutartiniai žymėjimai: • Dž – detaliai išžvalgyti ištekliai, Pž – parengtiniai išžvalgyti ištekliai, • Pa – prognoziniai aptikti ištekliai, Ps – prognoziniai spėjami ištekliai. 5 pav. Detaliai ir parengtiniai išžvalgyti naudingųjų iškasenų telkiniai, kuriuos kerta planuojama oro linijos trasa Projektuojamos linijos apsaugos zona praeina šalia Aukštamiškių durpyno. Detaliai išžvalgytų telkinių ir prie jų esančių naudingųjų iškasenų paplitimo perspektyvių plotų žemei taikomi Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų LR Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (Žin., 1992, Nr. 22-652), XXIII skyriaus „Naudingųjų iškasenų telkiniai“ reikalavimai. Naftos telkinių išsidėstymo plotuose netaikytini Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XXIII skyriaus reikalavimai. Projektuojamos aukštos įtampos elektros perdavimo oro linijos atkarpų, kertančių naftos telkinių išsidėstymo plotus, apsauginę zoną patenka neveikiantis pavienis Vėžaičiai-1 naftos gręžinys. Dirvožemio apsauga numatoma pagal Specialiųjų žemės ir miško sąlygų LII skyriaus reikalavimus. 4.3.5 Žemėvalda Visu planuojamos oro linijos trasos pločiu tarp prisijungimo taškų nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose 330 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda – Telšiai statybos specialiuoju planu nustatomas servitutas – suteikiantis teisę tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), jais naudotis ir juos aptarnauti. Pagal Žemės įstatymą žemės servitutas yra „teisė į svetimą žemės sklypą ar jo dalį, suteikiama naudotis tuo svetimu žemės sklypu ar jo dalimi (tarnaujančiuoju daiktu), arba žemės savininko teisės naudotis žemės sklypu apribojimas siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą.“ (Žin., 2004, Nr. 28-868). Servitutas nėra žemės paėmimas, išpirkimas ar pan., tačiau tai reiškia, jog bus nustatyti tam tikri veiklos apribojimai toje žemės sklypo vietoje. Servitutą – teisę naudotis nekilnojamu daiktu (žeme) ir tos teisės perdavimą – taip pat nustato Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Jo 4.129 straipsnis nurodo, kad „dėl servituto nustatymo atlyginama įstatymų nustatyta tvarka“. Pagal šią tvarką, naudojamų žemės sklypų savininkams mokama kompensacija. Sudarius servituto nustatymo sutartį, kurioje numatyti ir kompensacijos dydis dėl 330 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda – Telšiai jungties statybos ir eksploatavimo, vadovaujantis Specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis (Žin., 1992, Nr. 22-652 su vėliausiais pakeitimais ir papildymais), elektros tinklų įmonių darbuotojams suteikiama teisė elektros oro linijos apsaugos zonoje laisvai vaikščioti, o atliekant eksploatavimo bei remonto darbus – važinėti ir kasti žemę, įspėjus apie tai žemės savininkus ar naudotojus. Kirsti medžius, esančius už proskynos, leidžiama tik suderinus tai su miško valdytoju ar savininku ir nustatytąja tvarka įforminus medžių kirtimo dokumentus. Duomenys apie žemės sklypus, kuriuos kerta planuojama 330 kV elektros perdavimo oro linijos trasa ir kurie patenka į oro linijos apsaugos zoną, pateikiami 2 lentelėje: 2 lentelė. Rajonas Privačių žemės sklypų, patenkančių į OL apsaugos zoną Valstybinės žemės sklypų, patenkančių į OL apsaugos zoną Bendras sklypų, patenkančių į OL apsaugos zoną Žemės naudojimo paskirtis Skaičius Plotas, ha Skaičius Plotas, ha Skaičius Plotas, ha Klaipėdos r. sav. 260 231,82 7 5,88 267 237,70 Žemės ūkio 222 199,81 7 5,88 229 205,69 Miškų ūkio 37 31,48 0 0,00 37 31,48 Kita 1 0,53 0 0,00 1 0,53 Plungės r. sav. 159 187,26 7 36,66 166 223,92 Žemės ūkio 122 148,45 2 0,13 124 148,58 Miškų ūkio 37 38,81 3 35,77 40 74,58 Kita 0 0,00 2 0,76 2 0,76 Telšių r. sav. 100 78,30 19 34,52 119 112,82 Žemės ūkio 80 59,97 10 3,64 90 63,61 Miškų ūkio 19 17,55 6 29,42 25 46,97 Kita 1 0,78 3 1,46 4 2,24 Iš viso: 519 497,38 33 77,06 552 574,44 Žemės ūkio 424 408,23 19 9,65 443 417,88 Miškų ūkio 93 87,84 9 65,19 102 153,03 Kita 2 1,31 5 2,22 7 3,53 Pastaba: lentelėje pateikiami duomenys apie įregistruotų žemės sklypų skaičių (Nekilnojamojo turto kadastro 2010 m. vasario mėn. 1 d. duomenys). Specialiojo plano sprendiniai parengti vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis 2010 m. vasario 1 d. būklei. Teritorijų planavimo procesas, naujų sklypų registracija, pirkimo-pardavimo sandoriai vyksta nuolat, todėl informacija apie sklypus, jų savininkus (naudotojus) nėra pastovi ir gali keistis. Nuo specialiojo plano pateikimo apskričių viršininkų administracijoms momento jos tampa atsakingos už tai, kad naujų žemės sklypų projektavimo, padalinimo, apjungimo, valstybinio žemės fondo perdavimo ar pardavimo ir pan. procesuose būtų atsižvelgiama į šio plano sprendinius, o apie sklypams nustatomą servitutą informuojami šių sklypų esami arba būsimi žemės savininkai (naudotojai). Apskričių viršininkų administracijos disponuoja atitinkama informacija ir dalyvauja minėtuose procesuose, todėl turi galimybę užtikrinti, kad naujai rengiamų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai neprieštarautų šiam specialiajam planui. Planuojant elektros perdavimo oro liniją, taip pat buvo analizuojami rajonų savivaldybių bendrieji ir detalieji planai. Daroma prielaida, kad didžiausią gyventojų nepasitenkinimą gali sukelti numatomos trasos tiesimas per žemės sklypus, kuriuose numatytos arba jau pradėtos vykdyti statybos, pradėti rengti detalieji planai žemės paskirties keitimui. Pagal Klaipėdos rajono savivaldybės pateiktą išrašą iš teritorijų planavimo dokumentų duomenų banko, planuojama trasa kerta penkiolika (15) sklypų, kuriuose rengiami arba parengti teritorijų planavimo dokumentai. Telšių ir Plungės rajonų savivaldybėse elektros perdavimo oro linijos apsaugos zonoje vyrauja žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties sklypai. Specialiuoju planu numatomi papildomi apribojimai: • per du sklypus: Nr. 683000050065 ir Nr. 682400020109, kuriuose įregistruoti ekologinės gamybos ūkiai, Kapsūdžių kaime, Babrungo seniūnijoje Plungės rajono savivaldybėje, oro linijos tiesimo darbus vykdyti tik šaltuoju metų laiku. 4.3.6 Miškai 330 kV elektros perdavimo oro linijos trasa tarp Klaipėdos 330 kV TP ir Telšių 330 kV TP kerta šiuos miškus (6, 7, 8 pav.): • Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje – Piliakalnio, Baičių, Liekno, Aukštosios, Viržintų; • Plungės rajono savivaldybės teritorijoje – Mižuikų, Rietavo, Užluknių, Stalgėnų, Paminijų, Lekemės, Milašaičių, Užkastinio, Pakirkšnojo, Kapsudžių, Kepurėnų (nedidelė trasos atkarpa); • Telšių rajono savivaldybės teritorijoje – Gečkalnių, Alsėdžių, Pagermantės, Džiūginėnų, Gaudikaičių (nedidelė trasos atkarpa). Bendras 330 kV elektros perdavimo oro linijos ilgis miškuose – 32 km. Specialiojo plano sprendiniuose atsižvelgiama į Miško naudojimo apribojimus, numatomus pagal Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų LR Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (Žin., 1992, Nr. 22-652), XXVI skyriaus reikalavimus. Tuo atveju, jei aukštos įtampos oro linijos apsaugos zona kliudytų Paprastosios eglės sėklinę plantaciją (Lietuvos miško sėklinės bazės sąvado numeris 39ESP028) ir Miškinės obels ir miškinės kriaušės sėklines plantacijas (Lietuvos miško sėklinės bazės sąvado numeriai 39KšSP003 ir 39OSP003) Telšių miškų urėdijoje, Telšių girininkijoje Pagermantės kaime ir dalis šių plantacijų augalų turėtų būti perkelti iš planuojamos trasos teritorijos kitur, tai su perkėlimu susijusius kaštus, kuriuos sudarytų perkėlimo projekto paruošimo ir augalų perkėlimo išlaidos, numatyta padengti Planavimo organizatoriaus lėšomis. Genetiniuose draustiniuose numatyti draudimai Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XLV skyriuje. Planuojamos ūkinės veiklos – 330 KV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda – Telšiai statybos -poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje yra įvertintas galimas poveikis miškams bei numatytos poveikį mažinančios priemonės. Įgyvendinus 330 KV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda – Telšiai statybos projektą, miškų ūkio paskirties sklypuose oro linijos apsaugos zonos ribose bus kertamas medynas ir įrengiamos proskynost.y. numatomas miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis, nes Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo (Žin., 2001, Nr. 35-1161) 11 straipsnio 2 punktas neapibrėžia miško kirtimo aukštos įtampos elektros perdavimo oro linijos apsaugos zonos įrengimui, kaip miško iškirtimo technologinėms ir gamybinėms miško ūkio reikmėms. Todėl vadovaujantis Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 9 d. nutarimu Nr. 641 (Žin., 1994, Nr. 96-1872,; 2001, Nr. 35-1161) 6.4 punktu, miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis numatomas specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose – infrastruktūros plėtros (inžinerinių tinklų) projektuose. 6 pav. Trasos išsidėstymas Klaipėdos rajono savivaldybės miškuose 7 pav. Trasos išsidėstymas Plungės rajono savivaldybės miškuose 8 pav. Trasos išsidėstymas Telšių rajono savivaldybės miškuose 4.3.7 Hidrografinio tinklo objektai Planuojama aukštos įtampos elektros perdavimo oro linija tarp Klaipėdos 330kV TP ir Telšių 330kV TP kerta šias upes: • Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje – Miniją ir Disteiką – 2 kartus, Skiniją, Juodupį, Drūktį, Žvizdrę; • Plungės rajono savivaldybės teritorijoje – Lukną, Kirkšnuopį, Čerkšnę; • Telšių rajono savivaldybės teritorijoje – Lušinę, Gelžinupį, Svaigę. Planuojant oro linijos trasą buvo atsižvelgta į ūkinės veiklos apribojimus vandens telkinių apsaugos juostose ir zonose, numatomus pagal Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų LR Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (Žin., 1992, Nr. 22-652), XXVIII, XXIX skyriaus reikalavimus. Taip pat numatytos priemonės – tiesiant 330 kV oro liniją, atramų nestatyti upių apsaugos juostose ir neįrengti statybos aikštelių šalia vandens telkinių bei jų apsaugos juostose, taip pat nepažeisti natūralių upių šlaitų. 4.3.8 Inžinerinės infrastruktūros objektai Automobiliu keliai 330 kV elektros perdavimo oro linijos trasa tarp Klaipėdos 330 kV TP ir Telšių 330 kV TP 38 kartus kerta valstybinės ir vietinės reikšmės automobilių kelius (9, 10, 11 pav.). Duomenys apie kertamus kelius pateikiami 3 lentelėje. 3 lentelė Kelio reikšmė OL kertamų kelių skaičius Oro linijos kertamo kelio numeris Kelio apsaugos zonos plotis, m Magistraliniai keliai 2 A1/E85 (Vilnius – Kaunas – Klaipėda), A11/E272 (Šiauliai – Palanga) po 70 metrų Krašto keliai 4 197 (Kryžkalnis – Rietavas – Vėžaičiai), 164 (Mažeikiai – Plungė – Tauragė), 161 (Telšiai – Seda) po 50 metrų Rajoniniai keliai 15 2221 (Kisiniai – Baičiai – Šniaukštai), 2205 (Maciuičiai – Pėžaičiai), 2239 (Jurjonai – Medsėdžiai), 2213 (Veiviržėnai – Brožiai – Vėžaičiai), 2223 (Vėžaičiai – Žadeikiai – Endriejavas), 3208 (Rietavas – Lioliai – Mažieji Mostaičiai), 3206 (Plungė – Medingėnai), 3205 (Plungė – Žlibinai – Žarėnai), 3207 (Staneliai – Vilkaičiai), 4606 (Telšiai – Lieplaukė – Plungė), 4604 (Anulynai – Tirkšliai), 4614 (Žarėnai – Lieplaukė – Alsėdžiai), 4603 (Telšiai – Alsėdžiai – Barstyčiai - Skuodas). po 20 metrų Vietinės reikšmės keliai 17 - po 10 metrų 9 pav. Planuojama elektros oro linijos trasa ir kelių tinklas Klaipėdos rajono savivaldybėje 10 pav. Planuojama elektros oro linijos trasa ir kelių tinklas Plungės rajono savivaldybėje 11 pav. Planuojama elektros oro linijos trasa ir kelių tinklas Telšių rajono savivaldybėje Ūkinės veiklos apribojimai kelių apsaugos zonose numatomi pagal Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų LR Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (Žin., 1992, Nr. 22-652), II skyriaus reikalavimus buvo įvertinti planuojant oro linijos trasą. Oro linijos trasos parinkimas buvo vykdomas laikantis „Elektros įrenginių įrengimo bendrųjų taisyklių“, patvirtintų LR ūkio ministro 2007 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 4-40 (Žin. 2007, Nr. 24-936), XIV skyriaus – OL priartėjimas prie automobilių kelių ir gatvių ir sankirtos su jais, reikalavimų. Planuojamos aukštos įtampos elektros perdavimo oro linijos atramos nuo valstybinės reikšmės automobilių kelių briaunų planuojama parinkti ne mažesniu atstumu, nei planuojamos atramos aukštis, tuo būdu planuojamos elektros linijos sprendiniai neturėtų įtakos numatomoms valstybinės reikšmės kelių rekonstrukcijoms. Parenkant oro linijos trasą, buvo analizuojama situacija, kad elektros linijos nebūtų planuojamos virš visuomeninio transporto sustojimo bei automobilių stovėjimo aikštelių. Atliekant techninius sprendinius didesniame planuojamos teritorijos mastelyje, į trasos teritoriją patekusių visuomeninio transporto sustojimo bei automobilių stovėjimo aikštelių iškėlimas ir naujų įrengimas, numatomas vykdyti planuojamos oro linijos Planavimo organizatoriaus lėšomis. 330 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda – Telšiai statybos specialiajame plane buvo nagrinėta AB „ORLEN Lietuva“ pateikta negabaritinių krovinių gabenimo maršruto iš Klaipėdos į Mažeikius schema. Specialiojo plano sprendiniai minėtam negabaritinių krovinių gabenimo maršrutui įtakos neturi (2 schema), kadangi elektros perdavimo oro linija planuojama nuo 330 kV Klaipėdos TP, kuri yra dešinėje krašto kelio Nr. 141 Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda pusėje ir jo nekerta. Būtent šiuo keliu ties Klaipėda numatoma negabaritinių krovinių gabenimo maršruto atkarpa. 2 schema. Negabaritinių krovinių transportavimo maršrutas iš Klaipėdos į Mažeikius Atliekant oro linijos statybos techninius sprendinius, privažiavimai prie planuojamų objektų bus numatomi tik iš vietinės reikšmės kelių. Naujos nuovažos nuo valstybinės reikšmės automobilių kelių planuojamos nebus. Taip pat privažiavimui prie statomos elektros perdavimo linijos turi būti naudojami žemės ūkio tikslais naudojamos žemės arba išnaudojami šiuo metu jau esantys lauko keliukai. Geležinkelio keliai 330 kV elektros perdavimo linija Plungės rajono savivaldybėje tarp Tarvainių ir Lieplaukės geležinkelio stočių ties 299+570 piketu kerta viešojo (bendrojo) naudojimo geležinkelį Šiauliai -Klaipėda. Taip pat Telšių rajono savivaldybėje, ties Paragų kaimu, planuojama elektros perdavimo oro linija priartėja prie geležinkelio Šiauliai – Klaipėda. Toje vietoje 690 m atkarpoje persidengia elektros perdavimo oro linijos apsaugos zona su geležinkelio apsaugos zona. Geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zonos nustatomos, draudimai ir apribojimai geležinkelio kelių ir jų apsaugos zonose numatomi pagal Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų LR Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (Žin., 1992, Nr. 22-652), III skyriaus reikalavimus. Kadangi planuojamos aukštos įtampos oro linijos trasa kerta geležinkelį kaimo vietovėje, tai specialiojo plano sprendiniuose numatyta, kad geležinkelio kelio ir jo įrenginių apsaugos zona – po 45 metrus abipus kraštinių kelių ašių, bet zonos riba ne arčiau kaip 5 metrai iki kelio statinio; Geležinkelio želdinių apsaugos zona kaimo vietovėse – 25 metrų pločio juostos abipus viešojo (bendrojo) naudojimo geležinkelio ir prasideda 20 metrų nuotoliu nuo kraštinių kelių ašių. Aukštos įtampos oro linijos trasos parinkimas buvo vykdomas laikantis „Elektros įrenginių įrengimo bendrųjų taisyklių“, patvirtintų LR ūkio ministro 2007 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 4-40 (Žin. 2007, Nr. 24-936), XIII skyriaus – OL priartėjimas prie geležinkelių ir sankirtos su jais, reikalavimų. Projektuojant 330 kV perdavimo oro linijos Klaipėda Telšiai – susikirtimus ir priartėjimus prie geležinkelių, vadovautis „Elektros įrenginių įrengimo bendrųjų taisyklių“, patvirtintų LR ūkio ministro 2007 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 4-40 (Žin. 2007, Nr. 24-936), XIII skyriaus – OL priartėjimas prie geležinkelių ir sankirtos su jais, gabaritus parinkti su sąlyga, kad geležinkelis artimiausiu metu bus elektrifikuotas. Dujotiekiai Planuojama elektros perdavimo oro linija tarp Klaipėdos 330kV TP ir Telšių 330kV TP du kartus kerta magistralinio dujotiekio ir vieną kartą skirstomojo dujotiekio trasas: Plungės rajono savivaldybės teritorijoje: 1. magistralinį dujotiekį Šiauliai – Klaipėda ties Mižuikais X=6185062.79, Y=359941.52; 2. magistralinį dujotiekį į Plungės dujų skirstymo stotį ties Lekeme X=6193052.74, Y=364896.19; Telšių rajono savivaldybėje: 1. skirstomąjį dujotiekį ties Gaudikaičiais X=6210243.32, Y=389475.02; Klaipėdos rajono savivaldybėje ties Lėbartais planuojamas magistralinis dujotiekis. Susikirtimo vietoje planuojamą 330 kV elektros liniją numatoma tiesti esamos 330 kV elektros perdavimo oro linijos vietoje. Magistralinių dujotiekių apsaugos zona: • žemės juosta, kurios plotis po 25 metrus abipus vamzdyno ašies; • žemės juosta, kurios plotis po 25 metrus nuo kraštinių vamzdynų ašies (kelių vamzdynų trasoms). Apsaugos juosta aplink magistralinių dujotiekių įrenginius – 25 metrų pločio žemės juosta aplink nurodytųjų objektų teritoriją. Naudojantis žeme, esančia magistralinių dujotiekių ir jų įrenginių apsaugos zonose privaloma laikytis Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų LR Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (Žin., 1992, Nr. 22-652), VII, IX skyrių reikalavimų. Parenkant 330 kV elektros oro linijos trasą, buvo atsižvelgta į „Elektros įrenginių įrengimo bendrųjų taisyklių“, patvirtintų LR ūkio ministro 2007 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 4-40 (Žin. 2007, Nr. 24-936), XXII skyriaus – OL priartėjimas prie požeminių vamzdynų ir sankirtos su jais, reikalavimus. Specialiojo plano sprendiniuose (ties Mižuikų km.) buvo atsižvelgta į AB „Lietuvos dujos“ reikalavimą: • požeminio magistralinio dujotiekio vamzdyno susikirtimas su 330 kV elektros oro linija turi būti ne mažesnis kaip 60°. Elektros oro linija turi būti ne arčiau kaip 300 m nuo magistralinio dujotiekio vamzdyno prapūtimo atvamzdžių (žvakių). Elektros perdavimo linijos Planuojama 330 kV elektros perdavimo linija tarp Klaip …