LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSIASIS VALSTYBINIS DARBO INSPEKTORIUS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSIASIS VALSTYBINIS DARBO INSPEKTORIUS LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSIASIS VALSTYBINIS DARBO INSPEKTORIUS Į S A K Y M A S DĖL KĖLIMO KRANŲ SAUGAUS NAUDOJIMO TAISYKLIŲ DT 8-00 TVIRTINIMO 2000 m. gruodžio 28 d. Nr. 351 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 1999 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 108 „Dėl Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos reguliavimo srityje taikomų poįstatyminių norminių teisės aktų, priimtų iki 1990 m. kovo 11 d. ir kurių galiojimas laikinai pratęsiamas, sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 6-169), TVIRTINU Kėlimo kranų saugaus naudojimo taisykles DT 8-00 (pridedama). VYRIAUSIASIS VALSTYBINIS DARBO INSPEKTORIUS                                                                                            M. PLUKTAS ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 351 KĖLIMO KRANŲ SAUGAUS NAUDOJIMO TAISYKLĖS DT 8-00 I. Taikymo sritis 1. Šios taisyklės nustato kėlimo kranų registravimo, paleidimo, naudojimo bei jų techninės būklės patikrinimo reikalavimus. Naudojant kėlimo kranus būtina vadovautis Darbo įrenginių naudojimo bendraisiais nuostatais1 ir šiomis taisyklėmis. 2. Šios taisyklės taikomos naudojant: 2.1. visų tipų kranus ir jų kėlimo reikmenis (keičiamus krovinio kabinimo įtaisus, stropus, tarą ir pan.), tarp jų kranus manipuliatorius ir kranus rietuvus; 2.2. elektrines tales; 2.3. suktuvus kroviniams arba žmonėms kelti; 2.4. ekskavatorinius kranus (ekskavatorius su kabinamu ant lyno kabliu). Šio punkto 2.1–2.4 papunkčiuose išvardyti įrenginiai toliau vadinami kranais. 3. Šios taisyklės netaikomos naudojant: 3.1. kranus, įrengtus jūrų ir upių laivuose arba kituose plaukiojančiuose įrenginiuose, išskyrus dragas; 3.2. ekskavatorius su žemės kasimo įtaisais arba greiferiais; 3.3. specialios paskirties kranus (vamzdžių, bėgių klotuvus, elektrinius ir automobilinius krautuvus ir pan.); 3.4. montavimo skrysčius ir konstrukcijas (stiebus, sijas ir kt.), prie kurių jie kabinami. 4. Kranai ir jų kėlimo reikmenys projektuojami, gaminami ir rekonstruojami pagal techninį reglamentą „Mašinų sauga“2 bei standartus. 5. Šių taisyklių 2–6 prieduose įvardytos nuostatos ir pateikti techniniai reikalavimai gali būti taikomi naudojant ir atliekant techninę priežiūrą bei remontą senų jau naudojamų kranų, kurie buvo pagaminti pagal buvusias Kėlimo kranų įrengimo ir saugaus eksploatavimo taisykles bei kurių techniniuose dokumentuose yra nuoroda į minimas taisykles. II. Terminai ir apibrėžimai 6. Šiose taisyklėse vartojami tokie terminų apibrėžimai: 6.1. Krano keliamoji galia – didžiausio svorio krovinys, kuriam kelti paskaičiuotas kranas. Į krano keliamosios galios dydį įeina kėlimo reikmenų svoris, o tų kranų, kuriuose krovinio kabinimo įtaisas yra greiferis, magnetas, dėžė, – pastarųjų svoris. Strėliniai pasukamieji kranai turi kelti didžiausio svorio krovinį esant skaičiuojamajam nuolydžiui visose pasukamosios dalies padėtyse. 6.2. Krano rekonstrukcija – pavaros pakeitimas, krano su kabliu pertvarkymas į greiferinį ar magnetinį, angos ilgio padidinimas, strėlės prailginimas, krovinio pakėlimo aukščio padidinimas, krano sustiprinimas padidinant jo keliamąją galią, taip pat kiti pertvarkymo atvejai sukeliantys apkrovų krano mazguose ir darbiniuose elementuose padidėjimą bei persiskirstymą arba mažinantys kėlimo ar krano stabilumą, nesvirumą, atsparumą bei tvirtumą. Krano rekonstrukcija atliekama pagal nustatyta tvarka parengtą projektą vadovaujantis techniniu reglamentu „Mašinų sauga“ įvertinant rekonstruojamo krano būklę (susidėvėjimo laipsnį, defektus ir pan.). 6.3. Krano modifikavimas – krano savybių, formos, paskirties, modifikacijos, kėlimo reikmenų pakeitimas nekeičiant krano gamintojo nustatytų esminių charakteristikų ir jeigu tai numatyta ir leidžiama pagal jo techninius bei naudojimo dokumentus. 6.4. Krano naudojimas – bet kuri veikla, susijusi su kranu, t. y. krano paleidimas ar sustabdymas, naudojimas, gabenimas, remontas, modifikacija, priežiūra ir aptarnavimas, valymas ir kita. 7. Rekomenduojami vartoti terminai, kranų pavadinimai ir jų apibrėžimai pateikiami šių taisyklių 1 priede. III. Bendrosios nuostatos 8. Kranai turi būti instaliuojami ir naudojami gamintojo numatytomis sąlygomis pagal gamintojo naudojimo dokumentuose (instrukcijose) nurodytus reikalavimus. Kranai, skirti dirbti patalpose arba lauke bei darbo vietose, kuriose gali susidaryti sprogi aplinka, turi būti pritaikyti darbui tokioje aplinkoje. Rekonstruotas kranas registravimo, paleidimo, naudojimo bei techninės būklės tikrinimo požiūriu traktuojamas taip pat kaip ir naujas kranas. 9. Nuo žemės valdomų kranų važiavimo greitis turi būti ne didesnis kaip 50 m/min., o jų vežimėlių – ne didesnis kaip 32 m/min. 10. Kranų savininkas privalo užtikrinti, kad per visą naudojimo laiką kranai būtų tinkamai techniškai prižiūrimi, ir atsako už tai, kad būtų palaikoma reikiama jų techninė būklė. 11. Jeigu savininkas neturi reikiamos kvalifikacijos personalo vykdyti kranų techninę priežiūrą ar remontą, jis gali samdyti reikiamą kvalifikaciją turintį asmenį ar įmonę, turinčią kvalifikuotą personalą, užsiimančius tokia veikla. Samdos susitarimas turi būti įforminamas sutartimi. 12. Kranų metalinėms konstrukcijoms remontuoti turi būti naudojamos tinkamos medžiagos. Medžiagos parenkamos pagal gamintojo pateiktą krano techninę dokumentaciją. Skaičiuojamųjų elementų ir detalių metalo kokybė turi būti patvirtinta gamintojo kokybės sertifikatais. Tais atvejais, kai krano techninėje dokumentacijoje nenurodytos kranų metalinių konstrukcijų medžiagų markės bei savybės, turi būti atliekami gamintojo panaudotų medžiagų tyrimai ir pagal tai parenkamos medžiagos, kurių fizinės ir cheminės savybės artimiausios naudotoms. 13. Remontuojant kranų metalines konstrukcijas, skaičiuojamieji elementai turi būti suvirinami pagal nustatyta tvarka parengtus ir patvirtintus suvirinimo procedūrų aprašus. 14. Suvirinti skaičiuojamuosius kranų metalinių konstrukcijų elementus leidžiama tik atestuotiems suvirintojams. Kiekvienas suvirintasis sujungimas turi būti paženklintas asmenine suvirintojo žyma. Suvirinimo darbų kokybę pateisinantys dokumentai (duomenys apie panaudotas medžiagas, jų sertifikatai, suvirinimo procedūrų aprašas, suvirintojo pavardė, jo atestavimo duomenys, suvirintojo ženklas ir kt.) turi būti saugomi su krano pasu. 15. Remontuojant kraną ir pakeitus detales ar mazgus duomenys apie juos turi būti įrašomi į krano pasą. IV. Kranų pastatymas 16. Stacionariniai kranai turi būti montuojami ir pastatomi pagal parengtą, atsižvelgiant į gamintojo nurodymus, ir nustatyta tvarka patvirtintą projektą. (Rekomenduojami kranų įrengimo reikalavimai pateikti 5, 6 prieduose.) 17. Norint montuoti kranus pastatuose, reikia iš anksto numatyti, kokį poveikį jie turės statinio konstrukcijoms, ypač kai jie bus bandomi kroviniu ar specialiu įtaisu. 18. Kranai turi būti sumontuoti taip, kad pakeltas krovinys būtų gabenamas ne žemiau kaip 500 mm virš įrenginių, krovinių rietuvių, automobilių bortų ir kitų daiktų. 19. Operatoriui, nuo žemės valdančiam kraną, būtina palikti taką. Mašinistui, valdančiam kraną iš kabinos, turi būti paliktas saugus laisvas praėjimas patekti į kabiną. Jeigu reikia, turi būti numatyti avariniai evakuaciniai išėjimai bei įrengiami krano remontui skirti praėjimai, aikštelės bei laiptai. Praėjimo plotis turi būti ne mažesnis kaip 500 mm, jo aukštis nuo pagrindo iki žemiausiai išsikišusių daiktų – ne mažesnis kaip 1800 mm. Įlipimo laiptai turi būti neslidūs, pasvirę į horizontalę ne didesniu kaip 60o kampu, su turėklais. Turi būti išvengta prispaudimo pavojaus tarp judančių krano dalių ir nejudančių konstrukcijų, skirtų įlipimui į kabiną. Visos durys, liukai ir kiti elementai, dėl kurių netikėto atidarymo gali kilti pavojus, turi būti su automatiniais blokavimo įtaisais. 20. Patalpose, esančiose virš gamybinių patalpų, leidžiama montuoti kranus, krovinių vežimėlius bei tales kroviniams kelti ir nuleisti pro angas perdangose tais atvejais, kai šios patalpos yra viena virš kitos. Anga perdangoje turi būti aptverta ne žemesniu kaip 1000 mm aukščio stacionariu aptvaru, kurio apačioje turi būti ištisinė 100 mm aukščio metalinė juosta. Be to, būtina įrengti šviesos signalizaciją (šviečiantį užrašą), įspėjančią, kad krovinys yra virš angos arba jis leidžiamas. Taip pat iškabinami ženklai ar užrašai, draudžiantys žmonėms būti po keliamu kroviniu. 21. Kranai, judantys pakeltaisiais bėgių keliais, turi būti montuojami laikantis šių reikalavimų: 21.1. atstumas nuo aukščiausio krano taško iki pastato lubų, žemiausios gegnių santvaros juostos arba prie jos pritvirtintų įrenginių, taip pat iki kito aukštu aukščiau dirbančio krano žemiausio taško turi būti ne mažesnis kaip 100 mm; 21.2. atstumas nuo atraminio krano aikštelių ir galerijos (nepaisant galinių sijų ir vežimėlių) iki ištisinės perdangos arba stogo pakalo, taip pat iki žemiausios gegnių santvaros juostos arba prie jos pritvirtintų įrenginių bei iki kito aukštu aukščiau dirbančio krano žemiausio taško turi būti ne mažesnis kaip 1800 mm; 21.3. atstumas nuo išsikišusių galinių krano dalių iki kolonų, pastato sienų ir galerijų turėklų turi būti ne mažesnis kaip 60 mm. Šis atstumas nustatomas, kai krano ratai yra simetriški su bėgiais; 21.4. atstumas nuo žemiausios krano dalies (nepaisant krovinio kabinimo įtaiso) iki cecho grindų arba aikštelių, kuriose gali būti žmonių (išskyrus krano remonto aikšteles), turi būti ne mažesnis kaip 2000 mm. Atstumas nuo krano kabinos žemiausios dalies iki cecho grindų turi būti arba ne mažesnis kaip 2000 mm, arba būti nuo 500 mm iki 1000 mm; 21.5. atstumas nuo žemiausių išsikišusių krano dalių (nepaisant krovinio kabinimo įtaiso) iki įrenginių, išdėstytų jo veikimo zonoje, turi būti ne mažesnis kaip 400 mm; 21.6. atstumas nuo krano kabinos arba nuo trolėjų priežiūros kabinos iki sienos, įrenginių, vamzdynų, išsikišusių pastato dalių, kolonų, pagalbinių pastatų stogų ir kitų daiktų, šalia kurių juda kabina, turi būti ne mažesnis kaip 400 mm; 21.7. atstumas tarp krovinių vežimėlio aptvarų ir tilto gale esančių turėklų, vežimėliui esant kraštinėje padėtyje, turi būti ne mažesnis kaip 400 mm. 22. Virš darbo vietų, gamybinių arba kitų patalpų neleidžiama montuoti tokių kranų, kurie krovinį kelia su elektromagnetu arba greiferiu. 23. Bokštiniai, strėliniai ir kiti kranai, kuriais numatoma vykdyti statybos ir montavimo darbus, turi būti statomi pagal darbų vykdymo projektą. Šiame projekte turi būti nurodyta: 23.1. kranų keliamoji galia, kablio kėlimo aukštis ir siekis, atsižvelgiant į statybos ir montavimo darbų sąlygas; 23.2. saugūs atstumai nuo elektros tinklų ir elektros perdavimo linijų, miesto transporto bei pėsčiųjų judėjimo vietų, nepavojingi krano priartėjimo atstumai prie pastatų ir medžiagų bei detalių sandėliavimo vietų; 23.3. kranų pastatymo bei darbo sąlygos arti iškasų; 23.4. kelių kranų, dirbančių viename bėgių kelyje arba lygiagrečiuose keliuose, saugaus darbo sąlygos ir tvarka; 23.5. kėlimo reikmenų sąrašas ir krovinių kabinimo (stropavimo) schemų grafinis pavaizdavimas; 23.6. krovinių sandėliavimo vieta ir gabaritai, privažiavimo keliai, saugos ženklų bei perspėjimų išdėstymo vietos ir pan.; 23.7. darbų saugos priemonės aikštelėje, kur sumontuotas kranas (statybos aikštelės apšvietimas, montavimo zonos, bėgių kelio aptvarai ir pan.). 24. Statybos ir montavimo darbai, trunkantys ne ilgiau kaip vieną pamainą, atliekami pagal schemas, kuriose nurodomos kranų pastatymo ir darbo sąlygos. 25. Horizontalusis atstumas nuo antžeminiais bėgių keliais važiuojančio krano išsikišusių dalių iki žemiau kaip 2 m nuo krano pastatymo plokštumos esančių pastatų, krovinių rietuvių ir kitų daiktų turi būti ne mažesnis kaip 700 mm, o iki esančių aukščiau kaip 2 m – ne mažesnis kaip 400 mm. 26. Vertikalusis atstumas nuo bokštinio krano gembės arba nuo atsvaro, pritvirtinto gembės apačioje, iki aikštelių, kuriose gali būti žmonių, turi būti ne mažesnis kaip 2000 mm. 27. Važiuojančius bėgių keliais kranus montuoti ir statyti elektros perdavimo linijų apsauginėje zonoje galima tik leidus elektros linijų savininkams. Toks leidimas turi būti laikomas kartu su krano dokumentais. V. Kranų bėgių kelias 28. Bėgių kelias turi būti įrengiamas pagal projektą. 29. Montuojant naują ar kitokio tipo kraną ant anksčiau įrengto pakeltojo bėgių kelio, turi būti atlikti apkrovų skaičiavimai. 30. Kranų ir krovinių vežimėlių atraminiai bėgiai turi būti įtvirtinti taip, kad kranui dirbant bėgiai nepasislinktų nei skersine, nei išilgine kryptimis. 31. Privirinant bėgius, reikia taikyti tokius suvirinimo būdus, kad bėgiai nesideformuotų. 32. Antžeminio bėgių kelio projekte turi būti nurodyta: 32.1. bėgių tipas; 32.2. pabėgių tipas, skerspjūvis ir ilgis; 32.3. atstumas tarp pabėgių; 32.4. bėgių sujungimo ir jų tvirtinimo prie pabėgių būdas; 32.5. padėklų tarp bėgių ir pabėgių skaičius, konstrukcija bei montavimo būdas; 32.6. atstumas tarp bėgių galų; 32.7. balasto medžiaga ir jo sluoksnio matmenys; 32.8. mažiausias leistinasis bėgių kelio kreivės spindulys; 32.9. bendrojo nuolydžio ir tampriojo įdubimo ratams slegiant ribiniai leistinieji dydžiai, bėgių kelio pločio ir bėgių galvučių aukščio skirtumo tolerancijos; 32.10. atsparų konstrukcija ir pastatymo vieta; 32.11. bėgių kelio įžeminimas. 33. Jeigu krano gamintojas nenurodo bėgių kelio nuokrypų, bėgių kelias turi būti montuojamas ir prižiūrimas atsižvelgiant į šių taisyklių 6 priede nurodytus duomenis. VI. Kranų registravimas 34. Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registro tvarkymo įstaigoje turi būti registruojami šie kranai: 34.1. 5 t ir didesnės keliamosios galios tiltinio, kabelinio tipo kranai, gembiniai kranai bei kranai rietuvai nepriklausomai nuo jų valdymo būdo; 34.2. mažesnės kaip 5 t keliamosios galios tiltinio, kabelinio tipo kranai, gembiniai kranai bei kranai rietuvai su valdymo kabina; 34.3. didesnės kaip 1 t keliamosios galios strėlinio tipo kranai ir kranai ekskavatoriai su įrengtais strėlės siekio keitimo ir/arba posūkio mechanizmais. 35. Kranų savininkas privalo registruoti ir išregistruoti šių taisyklių 34 punkte išvardytus kranus Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registro nuostatuose nustatyta tvarka. 36. Duomenis registro tvarkymo įstaigai apie kranų techninės būklės patikrinimus teikia įgaliota įrenginių techninės būklės tikrinimo įstaiga (toliau tekste – įgaliota įstaiga) Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registro nuostatuose nustatyta tvarka. VII. Kranų naudojimas ir priežiūra 37. Kranų savininkas privalo užtikrinti, kad kranai visą jų naudojimo laiką būtų tinkamai techniškai prižiūrimi, remontuojami ir eksploatuojami pagal gamintojo naudojimo dokumentuose ir šiose taisyklėse nustatytus reikalavimus. 38. Kranų savininkas Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registro tvarkymo įstaigoje registruotinus kranus gali naudoti tik tada, kai įgaliota įstaiga patikrino kranų techninę būklę ir pateikė išvadą apie jų tinkamumą. 39. Kėlimo reikmenys turi būti saugomi taip, kad jie nesugestų ir nepablogėtų jų kokybė. Galima naudoti tik paženklintus kėlimo reikmenis. Jų ženklinimas turi leisti nustatyti esmines charakteristikas, reikiamas darbų saugai užtikrinti. 40. Kranų savininkas privalo turėti ir pildyti kranų ir kėlimo reikmenų apskaitos žurnalą. 41. Kranai privalo būti aiškiai paženklinti, nurodant: jų leistiną apkrovą, o prireikus tinkamoje vietoje reikia nurodyti leistiną apkrovą kiekvienai krano konfigūracijai, registruojamų kranų registracijos numerį ir artimiausią techninės būklės patikrinimo datą. Kranai, kurie neskirti žmonėms kelti, bet kurie gali būti panaudoti ne pagal paskirtį, privalo būti tinkamai ir aiškiai paženklinti, kokiam tikslui skirti, nurodant, kad juos naudoti žmonėms kelti draudžiama. 42. Darbui su kranais turi būti skiriami reikiamos kvalifikacijos ir atestuoti mašinistai. Mašinisto pažymėjime turi būti nurodyta, su kokio tipo kranu jam leidžiama dirbti. Jeigu mašinistas perkeliamas dirbti su kito tipo kranu, pvz., iš bokštinio į tiltinį, tai prieš skiriant naujoms pareigoms jį būtina apmokyti ir atestuoti. Atestavimas vykdomas Instruktavimo, mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais nuostatų nustatyta tvarka. 43. Jei mašinistas skiriamas dirbti su kitu to paties tipo, bet kito modelio arba kitos rūšies pavaros kranu, tai jį savininkas turi supažindinti su šio krano įrengimo, naudojimo ir priežiūros ypatumais bei paskirti stažuotę. Po stažuotės, patikrinus įgūdžius, šiam asmeniui galima leisti dirbti su kranu savarankiškai. Stažuotės laikotarpis reikiamiems darbo įgūdžiams įgyti turi būti nustatytas ir tuo atveju, jeigu mašinistas ilgiau kaip vienerius metus nedirbo pagal šią specialybę. 44. Kranų remontui ir priežiūrai savininkas turi skirti tik reikiamos kvalifikacijos ir specialiai tam apmokytus asmenis – šaltkalvius, elektromonterius. Jeigu krano savininkas neturi reikiamos kvalifikacijos asmenų ar remonto tarnybos, jis gali sudaryti sutartį su specializuota įmone ar asmeniu, užsiimančiu šia veikla. 45. Kroviniams užkabinti, jei būtina, skiriami stropuotojai. Savininkas turi apmokyti stropuotojus, kaip perduoti žodinius pranešimus ir rankų ženklus pagal Saugos ir sveikatos apsaugos ženklų naudojimo darbovietėse nuostatus. Stropuotojų instruktavimo, mokymo ir žinių tikrinimo tvarką nustato kranų savininkas arba jo prašymu specializuota įmonė ar asmuo, užsiimantis šia veikla. 46. Dirbti mašinistu, šaltkalviu, elektromonteriu, stropuotoju gali būti skiriami ne jaunesni kaip 18 metų asmenys. Skiriami pareigoms mašinistai turi turėti medicininės komisijos išvadą apie tinkamumą šiam darbui. 47. Prieš pradėdami darbą mašinistai privalo apžiūrėti kraną ir įsitikinti, ar jo techninė būklė yra tinkama darbui. Prieš naudodami kėlimo reikmenis stropuotojas ir (arba) mašinistas turi juos apžiūrėti. Savininkas turi skirti laiko kranui bei kėlimo reikmenims apžiūrėti. 48. Kranų ir kėlimo reikmenų apžiūrų ir patikrinimų rezultatai turi būti įforminami raštiškai kranų savininko nustatyta tvarka. 49. Krano savininkas privalo parengti mašinistų, remontininkų (šaltkalvių, elektromonterių) ir stropuotojų darbo instrukcijas, kuriose turi būti numatytos jų teisės, pareigos ir saugaus darbo tvarka. 50. Kranų techninis aptarnavimas ir remontas, atsižvelgiant į gamintojo rekomendacijas, turi būti organizuojamas savininko nustatyta tvarka. Turi būti vedamas techninio aptarnavimo žurnalas, kuriame daromi įrašai po kiekvieno remonto ar aptarnavimo. Sprendimą remontuoti ir dirbti su suremontuotu kranu priima kranų priežiūros meistras, tai įrašydamas krano techninio aptarnavimo žurnale. 51. Kranų savininkai privalo sudaryti saugias kranų ir kėlimo reikmenų naudojimo sąlygas. Šiam tikslui turi būti: 51.1. paskiriami reikiamos kvalifikacijos kranų priežiūros meistras, kranų darbo vadovai bei kranus aptarnaujantis personalas; 51.2. nustatoma tokia kranų ir kėlimo reikmenų profilaktinių apžiūrų ir remonto tvarka, kad jie visada būtų tvarkingi; 51.3. užtikrinama, kad kranų priežiūros meistrai, kranų darbo vadovai ir kranus aptarnaujantis personalas gautų visapusišką informaciją apie kranų bei kėlimo reikmenų naudojimo ypatumus darbo vietose, taip pat gautų reikiamas instrukcijas ir įrenginių naudojimo dokumentus; 51.4. tikrinama, kad kranų priežiūros meistrai, kranų darbo vadovai ir kranus aptarnaujantis personalas vykdytų savo pareigas, darbo instrukcijų ir šių taisyklių reikalavimus. 52. Kranų priežiūros meistru ir kranų darbo vadovu turi būti skiriami reikiamos kvalifikacijos ir atestuoti Instruktavimo, mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais nuostatų nustatyta tvarka asmenys. 53. Prieš pradedant naudoti kraną pase įrašoma paskirto priežiūros meistro pavardė ir pareigos. Toks įrašas daromas kiekvieną kartą, kai paskiriamas naujas priežiūros meistras. Priežiūros meistrui susirgus, atostogaujant, išvykus į komandiruotę ir pan., jo pareigas vykdo pavaduojantis darbuotojas (jo pavardė į pasą neįrašoma). Kranų priežiūros meistrui turi būti sudarytos sąlygos pareigoms vykdyti. 54. Kranų priežiūros meistras privalo: 54.1. prižiūrėti, kad kranai, bėgių keliai ir kėlimo reikmenys būtų sutvarkyti ir naudojami laikantis gamintojo instrukcijų ir šių taisyklių reikalavimų; 54.2. tikrinti kranus, leisti juos naudoti, tvarkyti jų ir kėlimo reikmenų apskaitą; 54.3. kontroliuoti, kaip vykdomi jo, įgaliotos įstaigos eksperto ir kontroliuojančių institucijų pareigūnų nurodymai; 54.4. leisti kranus prižiūrėti tik kvalifikuotam ir atestuotam personalui, tikrinti ir reikalauti, kad mašinistai ir kitas kranus prižiūrintysis personalas vykdytų instrukcijų reikalavimus; 54.5. rūpintis, kad laiku būtų patikrinama kranų techninė būklė; 54.6. tikrinti, kaip laikomasi leidimų išdavimo tvarkos, dalyvauti prižiūrinčiojo personalo žinių patikrinimo komisijose; 54.7. rūpintis, kad prižiūrintysis personalas gautų instrukcijas; 54.8. saugoti kranų, kėlimo reikmenų techninę dokumentaciją. 55. Kranų priežiūros meistras, nustatęs, kad kranas turi defektų ar eksploatuojamas pažeidžiant šių taisyklių reikalavimus, turi imtis priemonių, kad tokie pažeidimai būtų pašalinti ir, jei būtina, sustabdyti krano naudojimą. 56. Negalima leisti eksploatuoti krano, jeigu: 56.1. su juo dirba neatestuoti mašinistai (operatoriai), neapmokyti stropuotojai, jeigu nepaskirti kranų darbo vadovai; 56.2. kranas eksploatuojamas laiku neatlikus jo techninės būklės patikrinimo; 56.3. nevykdomi įgaliotos įstaigos eksperto ir kontroliuojančių institucijų pareigūnų nurodymai; 56.4. svarbiose metalinėse konstrukcijose yra įtrūkimų, kitų defektų, mažinančių konstrukcijų stiprumą ir keliančių pavojų saugiam krano naudojimui; 56.5. neleistinai nusidėvėję kabliai, lynai, grandinės; 56.6. nesutvarkyti krovinio kėlimo ar strėlės siekio keitimo mechanizmai; 56.7. nesutvarkyti krovinio kėlimo ar strėlės siekio keitimo mechanizmų stabdžiai; 56.8. nesutvarkytas kablio kėlimo aukščio ribotuvas, keliamosios galios ribotuvas, signaliniai prietaisai, kiti saugos įtaisai arba yra kitų defektų, keliančių žmonėms pavojų. 57. Leisti naudoti naujus kėlimo reikmenis gali kranų priežiūros meistras arba kranų darbo vadovas. VIII. Techninis būklės patikrinimas 58. Registruojami Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registro tvarkymo įstaigoje kranai turi būti įgaliotos įstaigos vertinami juos patikrinant bei išbandant, turi būti pateikiama išvada, ar jie tinkamai instaliuoti, ar jų techninė būklė gera ir ar jie veikia saugiai. Kranų būklę vertina ir išvadą pateikia įgaliotos įstaigos ekspertas, vadovaudamasis kranų techniniais dokumentais, šiomis taisyklėmis bei įgaliotos įstaigos parengtomis kranų techninės būklės patikrinimo metodikomis. 59. Techninės būklės patikrinimai turi būti atliekami: 59.1. po instaliavimo prieš paleidžiant pirmą kartą į darbą; 59.2. perkėlus ir sumontavus naujoje vietoje ar vietovėje; 59.3. periodiškai atliekant: 59.3.1. dalinį techninės būklės patikrinimą – ne rečiau kaip 1 kartą per 12 mėnesių; 59.3.2. pilnutinį techninės būklės patikrinimą – ne rečiau kaip 1 kartą per 3 metus, išskyrus elektrinės mašinų salėse, siurblinėse, kompresorinėse bei kitur įrenginių remontui ar kitiems darbams retai naudojamus kranus. Retai naudojamų kranų pilnutinis techninis techninės būklės patikrinimas turi būti atliekamas ne rečiau kaip kas 5 metai; 59.4. neeiliniai (specialieji) – po avarijos, gamtos reiškinių poveikio, modifikavimo, rekonstrukcijos, neįprastų ar ilgalaikių prastovų. Vykdant vertinimus pagal 59.1, 59.2 ir 59.4 papunkčius atliekamas pilnutinis techninės būklės patikrinimas. 60. Kranų savininkas privalo pasirūpinti, kad įgaliotos įstaigos laiku atliktų kranų techninės būklės patikrinimus, taip pat privalo užtikrinti sutartimi numatytas reikiamas sąlygas įgaliotos įstaigos ekspertams. 61. Pilnutinio techninės būklės patikrinimo metu kranas turi būti: 61.1. apžiūrimas; 61.2. išbandomas statiškai; 61.3. išbandomas dinamiškai. 62. Atliekant dalinį techninės būklės patikrinimą, kranų statiškai ir dinamiškai bandyti nebūtina. 63. Atliekant kranų techninius tikrinimus, turi būti apžiūrima ir tikrinama, kaip veikia mechanizmai ir elektros įrenginiai, apsauginiai įtaisai, stabdžiai, valdymo aparatai. Be to, būtina patikrinti metalinės konstrukcijos, aptvėrimų, apsaugų, aikštelių, praėjimo takų, laiptų, apšvietimo, signalizavimo įtaisų būklę, gabaritinių matmenų ir atstumų atitikimą numatytiems šiose taisyklėse. 64. Tikrinant liuko (kabinos lubose) blokavimo kontakto veikimą, būtina įsitikinti, kad krano tilto trolėjuose nėra įtampos. 65. Taip pat būtina patikrinti: 65.1. kranų metalines konstrukcijas ir suvirintuosius (kniedytuosius) sujungimus (neturi būti įtrūkimų, deformacijų, sienelių suplonėjimo dėl korozijos, kniedytųjų sujungimų susilpnėjimo ir kitų defektų), kabinas, laiptus, aikšteles ir aptvarus; 65.2. kablio ir kablio pakabos detales (žiotys, įsriegtos dalys ir kitos vietos neturi būti įtrūkusios ir nusidėvėjusios). Kablio žiotys neturi būti nusidėvėjusios daugiau kaip 10% pradinio skerspjūvio aukščio. Rekomenduojama, kad išlydytą metalą ir skystą šlaką keliančių kranų kaušų kėlimo bei pavertimo mechanizmų, kaltinių ir štampuotų kablių bei jų pakabų detalių patikrinimas fizikiniais kontrolės būdais specializuotoje laboratorijoje būtų atliekamas ne rečiau kaip kartą per 12 mėnesių; 65.3. lynus ir jų tvirtinimo detales; 65.4. skridinius, ašis, jų tvirtinimo detales bei strėlinių kranų strėlės pakabos elementus; 65.5. elektrinių kranų įžeminimo varžą; 65.6. ar strėlinio krano atsvaro ir balasto svoris atitinka nurodytąjį krano techniniuose dokumentuose; 65.7. ar krano bėgių kelias įrengtas pagal projektą ir šių taisyklių reikalavimus. 66. Kranai statiškai turi būti bandomi apkrova, 25% didesne už krano keliamąją galią, jeigu krano gamintojo nenumatyta kitaip. Statinio bandymo tikslas – patikrinti krano ir jo elementų stiprumą, o strėlinių kranų – dar ir dirbančio krano nesvirumą. 67. Tiltinis ir judamasis gembinis kranas statiškai turi būti bandomas pastačius jį ant bėgių kelio atramų, o krovinių vežimėlį (vežimėlius) – tilto ar gembės didžiausio galimo įlinkio vietoje. Krovinys, pakabintas ant kablio arba jį atstojančio įtaiso, pakeliamas į 200-300 mm aukštį ir laikomas tokioje padėtyje 10 minučių. Po to jis nuleidžiamas ir tikrinama, ar krano tilte arba gembėje nėra liekamosios deformacijos. 68. Ožinis kranas ir tiltinis krautuvas statiškai bandomas taip pat kaip tiltinis kranas. Ožinio gembinio krano liekamoji deformacija tikrinama pastačius vežimėlį tarp krano atramų ir ant gembės. 69. Jei dėl apkrovos atsirado liekamoji deformacija, dirbti su kranu neleidžiama tol, kol bus nustatytos deformacijos priežastys ir nuspręsta, ar galima kraną toliau eksploatuoti. 70. Vienos ar kelių krovinio kėlimo charakteristikų strėlinio tipo kranas techninio tikrinimo metu išbandomas tokioje padėtyje, kurioje keliamoji galia didžiausia. 71. Sumontavus naują keičiamąjį strėlės įrenginį, kranas bandomas tokioje padėtyje, kurioje krano su sumontuotu įrenginiu keliamoji galia yra didžiausia. 72. Strėlinio tipo kranai, kuriuose nėra strėlės siekio keitimo mechanizmo (strėlė tvirtinama atotampa), bandomi esant tuo metu nustatytam strėlės siekiui. Jei techninės būklės patikrinimo rezultatai patenkinami, tai su kranu leidžiama dirbti, nekeičiant strėlės siekio. 73. Atliekant strėlinio tipo kranų statinį bandymą, strėlė važiuoklės platformos atžvilgiu statoma tokioje padėtyje, kad krano nesvirumas būtų mažiausias. Krovinys pakeliamas 100‑200 mm. 74. Laikoma, kad strėlinio tipo kranas bandymą išlaikė, jei pakeltas krovinys per 10 minučių nenusileido žemyn ir krane neatsirado įtrūkimų, deformacijų ir kitokių defektų. 75. Kranai dinamiškai turi būti bandomi apkrovus juos 10% didesne už krano keliamąją galią apkrova. Dinamiškai bandant kraną, krovinys pakartotinai pakeliamas bei nuleidžiamas, tikrinama, kaip veikia krano mechanizmai ir stabdžiai. Dinamiškai bandyti leidžiama ir su darbiniu kroviniu. 76. Jei krane įrengti du ar daugiau krovinio kėlimo mechanizmų, turi būti išbandytas kiekvienas mechanizmas. Šių kranų statinė ir dinaminė apkrova nustatoma atsižvelgiant į darbo sąlygas (ar kėlimo mechanizmai dirba atskirai, ar kartu). 77. Jei kranas naudojamas tik kroviniui pakelti bei nuleisti (hidroelektrinių uždoriams pakelti), tai dinamiškai apkrova galima bandyti stovintį (nevažiuojantį) kraną ar jo krovinių vežimėlį. 78. Hidroelektrinėse, šiluminėse elektrinėse ir pastotėse sumontuotus tiltinio tipo kranus, naudojamus technologinių įrenginių kėlimui, statiškai bei dinamiškai galima bandyti specialiais įtaisais pagal įtaiso gamintojo parengtą metodiką. Judėjimo mechanizmą bandyti apkrova nebūtina. 79. Suvirintosios arba štampuotosios grandinės neturi nudilti daugiau kaip 10% pradinio skersmens (kalibro), pridedant grandinės gamybos minusinę toleranciją. Jeigu apžiūrėjus kėlimo reikmenis nustatoma, kad jie yra sugadinti, jų naudoti neleidžiama. 80. Pagal šio skyriaus 61–79 punktuose numatytą bandymų atlikimo tvarką gali būti bandomi tik tie kranai, kurių naudojimo dokumentuose gamintojo nenumatyta kitaip. 81. Įgaliotos įstaigos eksperto rašytinės išvados apie krano techninės būklės vertinimo rezultatus turi būti saugomos visą krano naudojimo laiką. 82. Neregistruojamų Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registro tvarkymo įstaigoje kranai ir kėlimo reikmenys turi būti tikrinami atsižvelgiant į kranų bei kėlimo reikmenų gamintojų rekomendacijas savininko nustatyta tvarka. 83. Plieninių lynų brokavimą galima atlikti vadovaujantis šių taisyklių 2 priede pateiktomis normomis, jeigu gamintojas nenurodė kitaip. IX. Darbų vykdymas su kranais 84. Vadovauti darbams su kranais kiekviename ceche, statybos aikštelėje ar kitame kranų darbo bare turi būti paskiriamas darbų vadovas, atsakingas, kad šie darbai būtų tinkamai planuojami, koordinuojami, prižiūrimi ir atliekami saugiai. 85. Savininko sprendimu nesudėtingiems pakrovimo ir iškrovimo darbams kranų darbo vadovo pareigas leidžiama pavesti mašinistui, jeigu jis atestuotas ir kaip kranų darbo vadovas. 86. Kranų darbo vadovas privalo: 86.1. neleisti naudoti nepaženklintų kėlimo reikmenų, neatitinkančių krano keliamosios galios ir krovinių rūšies; 86.2. nurodyti mašinistams (operatoriams) ir stropuotojams krovinių sandėliavimo vietą, tvarką ir rietuvių matmenis; 86.3. paskirti reikiamą skaičių stropuotojų ir, jei reikia, signalininkų; 86.4. kontroliuoti, kad mašinistai ir stropuotojai vykdytų darbo instrukcijas, prireikus instruktuoti juos vietoje apie tai, kaip saugiai atlikti numatomus darbus. Ypatingą dėmesį kreipti į tai, kad kranai nebūtų perkraunami, strėliniai savaeigiai kranai darbo vietoje būtų teisingai statomi, kroviniai būtų teisingai aprišami arba prikabinami, kad vagonai, automobiliai ir platformos būtų tinkamai ir saugiai kraunami, stropuotojai laikytųsi asmeninio saugumo reikalavimų. 87. Kroviniams užkabinti ar atkabinti, kai to negali atlikti krano mašinistas ar tai netikslinga pagal darbų pobūdį, skiriamas stropuotojas (-ai), kuris tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuotų ir krano darbą. 88. Jeigu mašinistas (operatorius) negali matyti viso perkeliamo krovinio kelio tiesiogiai ar su papildoma įranga, turi būti imtasi visų atsargumo priemonių ir paskirtas atsakingas asmuo signalininkas, kuris privalo palaikyti ryšį (radijo telefonu ar ženklais) su mašinistu ir tiksliai nukreipti krovinį. Šiuo asmeniu gali būti ir stropuotojas, jeigu jis gerai mato visą krovinio kelią, o jį mato mašinistas. 89. Kai du ar daugiau kranų yra sumontuoti ar pastatomi taip, kad jų darbo zonos sutampa (persidengia), turi būti nustatyta jų darbo tvarka ir imtasi priemonių, padedančių išvengti krovinių ir pačių kranų ar jų dalių susidūrimo. 90. Mobilūs kranai kroviniams kelti turi būti pastatomi laikantis krano naudojimo instrukcijų reikalavimų ir turi būti imtasi visų priemonių apsaugoti, kad jie nepasvirtų, nevirstų arba nepajudėtų iš vietos ir neslystų. Darbų vadovas privalo tikrinti, ar šios priemonės tinkamai vykdomos. 91. Visos kėlimo operacijos privalo būti tinkamai planuojamos, atliekamos ir prižiūrimos. Ypatingų saugos priemonių privaloma imtis tais atvejais, kai krovinys keliamas keliais kranais. Būtina nustatyti ryšio priemones visiems mašinistams (operatoriams) ir užtikrinti koordinuotą visų mašinistų (operatorių) darbą, o darbų vadovas turi vadovauti ir kontroliuoti visą kėlimo proceso eigą. 92. Kelti ir perkelti krovinius keliais kranais leidžiama tik tais atvejais, kai kiekvieno krano apkrova, keliant krovinį, nesusidaro didesnė už krano keliamąją galią ir darbai vykdomi pagal iš anksto parengtą projektą arba technologinę kortelę, kuriuose nurodomos krovinių stropavimo ir perkėlimo schemos, operacijų vykdymo eiliškumas, krovinio kėlimo lynų padėtis. 93. Atliekant krovinių kėlimo darbus krano veikimo zoną būtina pažymėti įspėjamaisiais ženklais. Tokiose zonose pašaliniams asmenims būti draudžiama. 94. Pakabintų ir pakeltų krovinių palikti be priežiūros negalima, nebent krovinys saugiai pakabintas ir laikomas, o tam užtikrinti numatytos reikiamos priemonės bei nėra galimybės patekti po pakeltu kroviniu. 95. Kranų naudojimas atvirame ore turi būti nutrauktas, kai meteorologinės sąlygos pablogėja taip, kad kyla pavojus saugiai naudoti kranus ir atsiranda rizika darbuotojams, esantiems pavojingoje zonoje. Turi būti imtasi priemonių, kad nenukristų krovinys, įrenginys nevirstų ar nepajudėtų iš vietos ir nekeltų pavojaus darbuotojams. 96. Kranais leidžiama kelti ir perkelti tik tuos krovinius, kurių masė ne didesnė už krano keliamąją galią, bei nepažeidžiant gamintojo numatyto krano darbo režimo. 97. Greiferio svoris su pasemta medžiaga turi būti ne didesnis už krano keliamąją galią. Jeigu krano keliamoji galia kinta priklausomai nuo strėlės siekio, tai greiferio ir pasemtos medžiagos svoris turi būti ne didesnis už keliamąją galią, atitinkančią didžiausią strėlės siekį, kuriam esant kranas dirba. 98. Kranais su elektromagnetu leidžiama perkelti monolitinius krovinius (plokštes, luitus) tik tais atvejais, kai nėra pavojaus perkrauti juos. 99. Neleidžiama kelti ir perkelti žmonių, išlydyto metalo, nuodingų ir sprogių medžiagų, slėginių indų, pripildytų oro ar dujų, kranais, kurių krovinio kėlimo mechanizmas yra su frikcinėmis arba kumštelinėmis įjungimo movomis (sankabomis). 100. Perkelti krovinius virš gamybinių, gyvenamųjų arba tarnybinių patalpų, kuriose yra žmonių, leidžiama tik išimtiniais atvejais, naudojant atitinkamas darbų saugos priemones. 101. Darbų vykdymo vietose neleidžiama laikyti brokuotų ir nepaženklintų ar nepatikrintų kėlimo reikmenų. 102. Tiltiniais kranais, valdomais iš kabinos, leidžiama dirbti mašinistui, gavusiam raktą, kuriuo įjungiama krano valdymo elektrinė grandinė. Rakto išdavimo tvarką nustatyto krano savininkas. 103. Įėjimai į tiltinių ir judamųjų gembinių kranų bėgių kelių galerijas turi būti rakinami. 104. Dirbant tiltiniams ir judamiesiems gembiniams kranams, kranus prižiūrinčiam personalui ir kitiems darbininkams leidžiama būti krano bėgių kelyje bei galerijose ir dirbti (remontuoti arba atlikti kitus darbus) tik turint kranų darbo vadovo raštišką leidimą, kuriame nurodytos darbų saugos sąlygos. Apie šiuos darbus turi būti pranešta visiems cecho (angos), kur bus vykdomi darbai, kranų mašinistams. 105. Jeigu ceche (angoje) išilgai tiltinių ar judamųjų gembinių kranų kelių neįrengtos galerijos, tai būtina nustatyti tvarką, kaip mašinistui saugiai išlipti iš kabinos, jeigu kranas dėl gedimų sustotų neprivažiavęs įlipimo aikštelės. Mašinistai turi būti supažindinti su tokio išlipimo tvarka. 106. Krano galerijoje galima leisti dirbti tam tikrus darbus (statybos, dažymo, šviestuvų remonto ir pan.) su sąlyga, kad tie darbai bus vykdomi saugiai (bus imtasi priemonių, kad žmonės nenukristų nuo krano, negautų elektros traumų, nebūtų bėgių kelyje) ir kad bus laikomasi nustatytos krano važiavimo tvarkos. Tačiau minėtų darbų negalima dirbti tuo metu, kai kranu keliami arba perkeliami kroviniai. 107. Kroviniams, neturintiems specialių įtaisų (kilpų, ąsų, kakliukų), turi būti numatyti stropavimo būdai, o stropuotojai turi mokėti juos naudoti. Prireikus stropavimo schemos įteikiamos stropuotojams ir mašinistams arba iškabinamos darbų vykdymo vietose. Stropavimo schemos turi būti sudaromos ir tada, kai kroviniai turi specialius įtaisus (kilpas, ąsas ir kakliukus) ir juos galima kelti įvairiose padėtyse. 108. Jeigu kranai naudojami mašinų detalėms ir mazgams montuoti, demontuoti ir remontuoti, tai turi būti numatyta, kaip aprišti tokias detales bei mazgus ir kokius įtaisus tam panaudoti. Be to, turi būti numatyta, kaip saugiai vartyti krovinius. 109. Neturint stropavimo schemos, krovinys keliamas vadovaujant kranų darbo vadovui. 110. Kranų darbo vadovas turi nustatyti pasikeitimo signalais tarp stropuotojų ir mašinisto tvarką (rankų gestai, žodinis, telefono, radijo ryšys ar pan.). Dirbant savaeigiais strėliniais kranais, kurių strėlė ne ilgesnė kaip 10 m, leidžiama naudotis žodiniais signalais. 111. Krovinių kėlimo vieta turi būti gerai apšviesta. Kai blogai apšviesta darbo vieta, tirštas rūkas, smarkiai sninga bei kt. ir mašinistas blogai mato stropuotojo duodamus signalus arba krovinį, krano darbas turi būti sustabdytas. 112. Strėlinis kranas turi būti statomas taip, kad kranui dirbant atstumas tarp sukamosios dalies ir pastatų, krovinių, rietuvių ir kitų daiktų būtų ne mažesnis kaip 1 m. Jei strėlinis kranas statomas ant papildomų atramų, turi būti pastatytos visos papildomos atramos. Atramos turi būti statomos ant patvarių ir stabilių paviršių ir padėklų. Papildomų atramų padėklai laikomi krano inventoriumi. 113. Nuleidžiant arba tvirtinant papildomas atramas, mašinistui draudžiama būti krano kabinoje, išskyrus tuos atvejus, kai atramų valdymo įtaisai yra krano kabinoje. Jei geležinkelinį kraną reikia tvirtinti papildomomis atramomis, tai jis visais griebtuvais tvirtinamas prie bėgių. 114. Dirbti su strėliniais savaeigiais kranais elektros pastotėse ir perdavimo linijų apsauginėje zonoje galima tik turint liniją eksploatuojančios įmonės raštišką leidimą. Gavus tokį leidimą, kranų darbo vadovas mašinistui išduoda specialų leidimą dirbti su kranu, kuriame nurodomos saugaus darbo sąlygos. 115. Statant strėlinį kraną šalia šlaito arba griovio, reikia laikytis ne mažesnių kaip 1 lentelėje nurodytų atstumų. Jeigu atstumai yra mažesni, šlaitą būtina sutvirtinti. 1 lentelė. Mažiausias leistinas atstumas nuo griovio šlaito pagrindo iki artimiausių krano atramų Griovio gylis H, m Gruntas (nesupiltas) Smėlio ir žvyro Priesmėlio Priemolio Molio Sauso lioso Atstumas nuo šlaito iki artimiausios atramos, m 1 1,5 1,25 1,0 1,0 1,0 2 3,0 2,4 2,0 1,5 2,0 3 4,0 3,6 3,25 1,75 2,5 4 5,0 4,4 4,0 3,0 3,0 5 6,0 5,3 4,75 3,5 3,5 Neleidžiama statyti kranų ant neseniai supilto nesuplūkto grunto ir aikštelėse, kurių nuolydis didesnis už nurodytąjį krano pase. 116. Kranų savininkas ir darbdavys, vykdantys darbus su kranais sutartiniu pagrindu, privalo sutartyje numatyti, kuris skirs atsakingus asmenis, kranus aptarnaujantį personalą ir vykdys kitas šiose taisyklėse numatytas kranų saugaus darbo organizavimo funkcijas. 117. Kranų darbas turi būti organizuojamas laikantis šių reikalavimų: 117.1. asmenims, tiesiogiai nedirbantiems krovinių kėlimo bei perkėlimo darbų, neleidžiama būti šių darbų vykdymo vietose ir kranuose; 117.2. į tiltinio tipo kranus ir judamuosius gembinius kranus reikia įeiti tik iš įlipimo aikštelių arba per galerijas; 117.3. apžiūrint, remontuojant, reguliuojant krano mechanizmus ir elektros įrenginius, apžiūrint bei remontuojant metalines konstrukcijas, srovės įjungimo kirtiklis turi būti išjungtas. Šį reikalavimą būtina vykdyti ir tuo atveju, kai reikia užlipti ant krano tilto galerijos; 117.4. jei tiltinio tipo kranų krovinių vežimėlio bėgiai yra krano tilto galerijos lygyje, tai prieš išeinant į galeriją vežimėlis statomas tilto viduryje, išskyrus tuos atvejus, kai reikia apžiūrėti patį vežimėlį. Šiuo atveju vežimėlis statomas prie pat liuko, pro kurį išeinama iš kabinos ant tilto; 117.5. stropai turi būti parenkami pagal krovinio svorį, stropavimo taškų skaičių ir atstumą tarp jų; keliant krovinius bendrosios paskirties stropais, kampas tarp jų šakų turi būti ne didesnis kaip 900; 117.6. smulkūs kroviniai turi būti keliami bei perkeliami specialioje taroje taip, kad neiškristų. Kelti plytas ant padėklų be aptvarų leidžiama tik kraunant nuo žemės į automobilius ir iš jų ant žemės bei tais atvejais, kai kėlimo zonoje nėra žmonių; 117.7. neleidžiama kelti sunkesnių kaip 500 kg nepaženklintų gelžbetoninių ir betoninių gaminių, ant kurių nepažymėtas jų faktinis svoris; 117.8. krovinys keliamas tik po to, kai pakėlus jį į 200-300 mm aukštį patikrinamas stabdžių patikimumas ir stropavimo kokybė; 117.9. netoli sienos, kolonos, rietuvės, geležinkelio vagono, staklių ir kitų įrenginių krovinius kelti ir nuleisti leidžiama tik tada, kai tarp krovinio ir minėtų daiktų nėra žmonių (stropuotojų); 117.10. neleidžiama krovinio kelti, perkelti ir nuleisti, jeigu po kroviniu yra žmonių; 117.11. perkeliamas iš vienos vietos į kitą krovinys turi būti ne mažiau kaip 0,5 m aukštyje virš daiktų, esančių jo kelyje; 117.12. važiuojančio strėlinio krano su kroviniu apkrova ir strėlės padėtis turi būti tokia, kaip nurodyta naudojimo instrukcijoje. Jei tai nenurodyta naudojimo instrukcijoje arba kranai važiuoja be krovinio, strėlė turi būti nukreipta išilgai judėjimo kryties; vienu metu važiuoti ir sukti krano strėlę neleidžiama, išskyrus geležinkelinius greiferinius kranus, dirbančius tiesiame kelio ruože; 117.13. perkeliamą krovinį leidžiama nuleisti tik į parengtą vietą, kurioje krovinys negalėtų nukristi, apvirsti ar nuslinkti. Kad būtų galima lengvai ištraukti iš po krovinio stropus ar grandines jų nesugadinant, krovinių sandėliavimo vietoje turi būti iš anksto padėti reikiamo stiprumo padėklai. Neleidžiama krauti krovinių į tam tikslui nepaskirtą vietą. Krauti krovinius ir imti juos iš rietuvių reikia tvarkingai, nepažeidžiant nustatytos krovinių sandėliavimo tvarkos ir neužkraunant takų. Į pusvagonius, platformas bei automobilius kroviniai turi būti kraunami taip, kad iškraunant būtų patogu ir saugu juos stropuoti. Šiam tikslui turi būti naudojami intarpai, konteineriai, inventoriniai (grąžinamieji) stropai ir kt. Pusvagoniai, platformos, automobiliai ir vagonėliai turi būti kraunami nepažeidžiant jų pusiausvyros; 117.14. draudžiama nuleisti arba kelti automobilyje ir pusvagonyje esančius krovinius, kai automobilio kėbule ar pusvagonyje yra žmonių. Išimties tvarka galima leisti krauti pusvagonius kranais su kabliu, jeigu iš krano kabinos gerai matomos pusvagonio grindys, o jame esantis stropuotojas gali pasitraukti į saugią vietą. Platformose, automobiliuose, pusvagoniuose bei kituose riedmenyse neleidžiama būti žmonėms, kai dirbama su magnetiniais arba greiferiniais kranais; 117.15. magnetinių bei greiferinių kranų veikimo zonoje neleidžiama būti žmonėms ir vykdyti darbus; 117.16. neleidžiama greiferiu kelti žmonių ir naudoti jį ne pagal paskirtį; 117.17. baigus ar pertraukus darbą, negalima palikti pakabinto krovinio; kirtiklis, esantis mašinisto kabinoje, arba kirtiklis, perduodantis įtampą į bokštinio krano lankstųjį kabelį, turi būti išjungtas ir užrakintas. Baigus darbą, bokštinio, portalinio, ožinio krano ir tiltinio perkrautuvo kabiną būtina užrakinti, o kraną pritvirtinti prie bėgių visais griebtuvais. Portaliniai kranai gali būti tvirtinami prie bėgių ir kitomis priemonėmis, kurios neleidžia jiems pradėti važiuoti pučiant vėjui. 118. Draudžiama: 118.1. lipti į važiuojantį kraną; 118.2. būti prie dirbančio strėlinio ar bokštinio krano, kur galima patekti tarp sukamųjų ir nesukamųjų krano dalių; 118.3. kelti nestabiliai padėtą krovinį bei krovinį, pakabintą ant dviragio kablio vieno rago; 118.4. kelti ir perkelti krovinius su esančiais ant jų žmonėmis; 118.5. kelti užpiltus žemėmis ar prišalusius, apkrautus kitais kroviniais, pritvirtintus varžtais arba užpiltus betonu krovinius, krosnyje sustingusį metalą ir šlaką; 118.6. vilkti krovinius žeme, grindimis ar bėgiais, užkabinus juos krano kabliu, kai krovinio kėlimo lynai yra pasvirę; traukti geležinkelio vagonus, platformas, vagonėlius ar vežimėlius krano kabliu, neįrengus kreipiamųjų skridinių, laikančių krovinio kėlimo lynus vertikalioje padėtyje; 118.7. kranu traukti kroviniais prispaustus stropus, lynus ar grandines; 118.8. traukti keliamą, perkeliamą ar leidžiamą krovinį. Ilgi ir dideli kroviniai turi būti pasukami atitinkamo ilgio kobiniais arba atotampomis; 118.9. stropuotojui lyginti keliamą ar perkeliamą krovinį savo svoriu ir taisyti netinkamai uždėtus stropus; 118.10. paduoti krovinius pro langus ir į balkonus, neįrengus specialių priėmimo aikštelių arba be specialių įtaisų; 118.11. krauti automobilius, kai jų kabinoje yra žmonių; 118.12. naudoti galinius jungiklius kaip darbinius ir jais automatiškai stabdyti mechanizmus, išskyrus tuos atvejus, kai tiltinis kranas artėja prie pastato gale įrengtos įlipimo aikštelės; 118.13. dirbti, kai nesutvarkyti apsauginiai įtaisai ir stabdžiai arba jie neveikia; 118.14. įjungti krano mechanizmus, kai krano galerijoje, mašinų skyriuje, ant strėlės, atsvaro ir kt. yra žmonių. Išimtį leidžiama daryti asmenims, kurie tikrina ir reguliuoja krano mechanizmus bei elektros įrenginius. Šiuo atveju mechanizmai turi būti įjungiami pagal tikrinančiojo asmens duodamą signalą; 118.15. dirbti remontuojamu kranu. X. Baigiamosios nuostatos 119. Asmenys, pažeidę šių taisyklių privalomuosius reikalavimus, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. 120. Naudojant kranus ir atliekant jų priežiūrą, kartu su šiomis taisyklėmis būtina vadovautis kitais Lietuvos Respublikoje galiojančiais norminiais teisės aktais. ______________ 1 priedas (Informacinis) KĖLIMO KRANAI. TERMINOLOGIJA Nr. Terminas Apibrėžimas Pavyzdinė schema1 1.1 Kėlimo mašina Ciklinio veikimo kėlimo įrenginys, kurio krovinio kabinimo įtaisas erdvėje daro slankiojamuosius judesius 1.2 Kėlimo kranas Kėlimo mašina, skirta kelti ir transportuoti krovinį, pakabintą ant kablio arba kito krovinio kabinimo įtaiso 1.3 Rankinis kranas Kranas su rankine pavara 1.4 Elektrinis Kranas su elektrine pavara 1.5 Stacionarinis Kranas, sumontuotas ant pamatų arba pritvirtintas prie kitokio pagrindo 1.6 Judamasis Kranas, turintis mechanizmą judėjimui dirbant Žr. 1.10.4, 1.12, 1.13 1.7 Savaeigis Judamasis kranas, turintis mechanizmą judėjimui dirbant ir transportavimo mechanizmą Žr. 1.11.1, 1.11.2 1.8 Prikabinamasis Judamasis kranas, neturintis judėjimui mechanizmo 1.9 Pasukamasis Kranas, kuris gali apsisukti apie savo ašį visiškai arba iš dalies 1.10 Tiltinis kranas Kranas, kurio krovinio kabinimo įtaisas prikabintos prie tiltu važinėjančio krovinių vežimėlio ar talės, o pats tiltas juda krano bėgių keliu Žr. 1.10.3-1.10.6 1.10.1 Atraminis tiltinis kranas Tiltinis kranas, kuris ratais remiasi į krano kelio bėgius Žr. 1.10.3, 1.10.4 1.10.2 Pakabinamasis tiltinis kranas Tiltinis kranas, judantis kabamuoju bėgių keliu Žr. 1.10.5, 1.10.6 1.10.3 Viensijis tiltinis kranas Tiltinis kranu su viena laikančiąja sija 1.10.4 Dvisijis tiltinis kranas Tiltinis kranas su dviem laikančiosiomis sijomis 1.10.5 Vienaangis tiltinis kranas Tiltinis kranas, judantis dviem bėgiais 1.10.6 Daugiaangis tiltinis kranas Tiltinis kranas, judantis trimis ir daugiau bėgių 1.11 Strėlinio tipo kranas Kranas, kurio krovinio kabinimo įtaisas prikabintas prie strėlės arba vežimėlio, judančio strėle Žr. 1.8, 1.9, 1.11, 1.11.2, 1.12, 1.13, 1.14 1.11.1 Strėlinis automobilinis kranas Strėlinio tipo kranas, sumontuotas ant automobilio važiuokles, naudojamas tik kranui įrengti 1.11.2 Vikšrinis strėlinis kranas Strėlinio tipo kranas, sumontuotos ant vikšrinės važiuoklės 1.11.3 Geležinkelinis kranas Strėlinio tipo kranu, sumontuotas ant specialios geležinkelio platformos 1.12 Bokštinis kranas Pasukamasis strėlinio tipo kranas, kurio strėlė įtvirtinta vertikaliai sumontuoto bokšto viršutinėje dalyje 1.13 Portalinis pasukamasis kranas Judamasis pasukamasis strėlinio tipo kranas, sumontuotas ant portalo 1.14 Stiebinis kranas Pasukamasis strėlinio tipo kranas, kurio strėlė šarnyriškai pritvirtinta prie stiebo pagrindo arba prie paties stiebo, turinčio viršutinę ii apatinę atramas 1.15 Gembinis kranas Kranas su gembe, kurio krovinio kabinimo įtaisas prikabintas prie pačios gembės arba prie vežimėlio, judančio gembe 1.16 Kabelinis kranas Kranas, kurio krovinio kabinimo įtaisas prikabintus prie krovinių vežimėlio, judančio laikančiaisiais lynais, įtvirtintais dviejose atramose 2 skyrius. Elementai ir mechanizmai 2.1. Krovinių vežimėlis Vežimėlis, skirtas pakabintam kroviniui kelti ir transportuoti 2.2. Talė Kroviniui kelti skirtas mechanizmas, sumontuotas viename korpuse kartu su pavara Žr. 2.2.1-2.2.6 2.2.1. Rankinė talė Rankinės pavaros talė 2.2.2. Elektrinė talė Elektrinės pavaros talė 2.2.3. Stacionarinė talė Talė, įtvirtinta tarp nejudamųjų atramų 2.2.4. Kilnojamoji talė Talė, pritvirtinta prie judamosios atramos (vežimėlio) 2.2.5. Savaeigė talė Talė, pritvirtinta prie vežimėlio, turinčio važiavimo mechanizmą 2.2.6. Prikabinamoji talė Talė, pritvirtinta prie nesavaeigio vežimėlio 2.3. Suktuvas Mechanizmas, kurio traukos jėga perduodama lanksčiam elementu (lynui, graudinei), besivyniojančiam ant būgno ar kito traukos įtaiso 2.4. Krano važiavimo mechanizmas su centrine pavara Mechanizmas, kurio ratai, esantys abiejose krano pusėse, sujungti su varikliu transmisijos velenu 2.5 Krano važiavimo mechanizmas su atskira pavara Mechanizmas, kuriame judesys kiekvieno varančiojo vežimėlio ratams perduodamas nuo atskiro variklio 2.6 Trinkelinis stabdys Stabdys, kur stabdymo procesas vyksta prispaudžiant trinkeles prie stabdymo disko Žr. 2.11, 2.12 2.7 Juostinis stabdys Stabdys, kur stabdymo procesas vyksta prispaudžiant juostą, prie stabdymo disko 2.8 Diskinis stabdys Stabdys, kur stabdymo procesas vyksta prispaudžiant beįsukančius diskus prie nejudamųjų 2.9 Normaliai atdaro tipo stabdys Stabdys, įjungiamus stabdžio pavaros Žr. 2.11 2.10 Normaliai uždaro tipo stabdys Stabdys, išjungiamas stabdžio pavaros Žr. 2.12 2.11 Valdomas stabdys Stabdys, kurį įjungia arba išjungia mašinistas stabdžio valdymo įtaisu nepriklausomai nuo mechanizmo pavaros 2.12 Automatinis stabdys Normaliai uždaro tipo stabdys, įsijungiantis išjungus variklį to mechanizmo, kuriame sumontuotas stabdys 2.13 Atraminis krovinio stabdys Stabdys, įsijungiantis pakėlus krovinį 2.14 Krovininis būgnas Suktuvo būgnas,ant kurio vyniojasi krovinio kėlimo lynas 2.14.1. Palaikančiojo lyno būgnas Būgnas, ant kurto vyniojasi greiferio palaikantysis lynas 2.14.2. Uždarančiojo lyno būgnas Būgnas, ant kurio vyniojasi greiferio uždarantysis lynas 2.15. Skridinys Detalė lyno judesiui nukreipti 2.15.1. Išlyginimo skridinys Skridinys skrysčių lynų įražoms išlyginti 2.16. Kėlimo Lynas greiferiui kelti 2.17. Uždarantysis Lynas greiferiui uždaryti ir atidaryti 2.18. Papildomos atramos Atramos dirbančiu krano nesvirumui padidinti 2.19. Tampriųjų pakabų jungiklis Įtaisas strėlinio krano rėmui tampriai atremti į eigos ašį 2.20. Stabilizatorius Įtaisas strėlinio krano važiuoklės ašies tampriųjų pakabų deformacijai išlyginti 2.21. Kablio pakaba Mazgas, susidedantis iš skridulių, traversos ir krovinio kablio 2.22. Krovinio kabinimo įtaisas Kroviniui pakabinti arba paimti skirtas įtaisas, sujungtas su krovininiais lynais (grandinėmis) 2.22.1. Krovininis elektromagnetas Krovinio kabinimo įtaisas, dirbantis veikiant magnetiniam laukui 2.23. Polinkio rodiklis Prietaisas, rodantis krano polinkio kampą 2.24. Keliamosios galios rodiklis Prietaisas, rodantis strėlinio tipo krapo keliamąją galią pagal strėles siekį 2.25. Persikreipimo rodiklis Prietaisas, rodantis, kokiu dydžiu viena krano pusė juda greičiau už antrąją 2.26. Krano bėgių kelias Konstrukcija, skirta kėlimo kranams važiuoti 3. Apsauginiai įtaisai 3.1. Apsauginis įtaisas Įtaisas, skirtas tam, tad kranai dirbtų saugiai ir be avarijų 3.2. Galinis jungiklis Apsauginis įtaisas, skirtas krano mechanizmo pavarai automatiškai išjungti, jei krano judamosios dalys pereina nustatytas padėtis 3.3. Keliamosios galios ribotuvas Apsauginis įtaisas, automatiškai išjungiantis krano kėlimo mechanizmo pavarą, viršijus keliamąją galią 3.4. Krovinio kėlimo momento ribotuvas Apsauginis įtaisas, automatiškai išjungiantis atskirų krano mechanizmu pavarą, viršijus krovinio kėlimo momentą 3.5. Persikreipimo ribotuvas Apsauginis įtaisas, automatiškai išjungiantis važiavimu mechanizmo pavarai, kai viena krano pusė juda greičiau už antrąją (daugiau kaip nustatyti dydžiai) 3.6. Kranų tvirtinimo įtaisas Apsauginis įtaisas tvirtinti kranui, kad jis nepavažiuotų veikiant vėjui Žr. 3.6.1 3.6.1. Bėgio griebtuvas Krano tvirtinimo įtaisas, kuris laiko kraną, apkabindamas bėgį 3.7. Apsauginės atraminės detalės Detalės, į kurias turi atsiremti kranas arba krovinių vežimėlis lūžus ratams arba jų ašims 3.8. Buferis Apsauginis įtaisas, skirtas smūgiui sušvelninti 3.9. Atspara Apsauginis tamprus įtaisas, skirtas važiavimui apriboti                               4 skyrius. Parametrai 4.1. Keliamoji galia Didžiausio svorio krovinys, kuriam pakelti mašina apskaičiuota 4.2. Siekis Atstumas nuo krano sukamosios dalies sukimosi ašies iki krovinio kabinimo įtaiso ašies 4.3. Anga Tiltinio krano horizontalusis atstumas tarp krano kelio bėgių ašių; kabelinio krano - horizontalusis atstumas tarp atramos galvučių 4.4 Tarpvėžė Strėlinio tipo krano - horizontalusis atstumas tarp bėgių ašių arba tarp krano riedėjimo ašių 4.5. Krano bėgių kelio aukštis Atstumas pagal vartikalę nuo krano kelio bėgių galvutės viršutinės plokštumos iki grindų altitudes 5. Pagrindinės sąvokos 5.1. Krovinio kėlimo charakteristika Krano keliamosios galios priklausomybė nuo siekio 5.2. Statinio apkrova Pakelto krovinio ir krano elementų svorio sudaroma apkrova krano rimties būsenoje 5.3. Dinaminė apkrova Apkrova, atsirandanti kranui valiuojant ir keliant krovinius 5.4. Vėjo apkrova Vėjo slėgimo sudaroma apkrova, priimama horizontalia kryptimi 5.5. Vėjo apkrova kranui dirbant Ribinė vėjo apkrova, kuriai esant kranas gali dirbti 5.6. Vėjo apkrova kranui nedirbant Ribinė vėjo apkrova, kuriai esam nedirbantis kranas nepraranda stiprumo ir nesvirumo 5.7. Nesvirumas Krano savybė priešintis vertimo momentams 5.8. Nesvirumas koeficientas Stabilumo ir vertimo momentų santykis 5.9. Stabdymo atsargos koeficientas Stabdžio statinio momento ir apkrovos, veikiančios stabdžio veleną, statinio momento santykis 5.10. Statinis bandymas Bandymas statine apkrova pagal galiojančias norams 5.11. Dinaminis bandymas Bandymas dinamine apkrova pagal galiojančias normas Pastaba. pavyzdinės schemos nereglamentuoja konstrukcijų, o tik paaiškina terminus. 2 priedas Informacinis PLIENINIŲ LYNŲ BLOKAVIMO NORMOS Šiuo priedu galt vadovautis asmenys, atliekantys ketinio mašinų, kuriose sumontuoti lynai, pagaminti pagal GOST standartus, priežiūrą ir remontą, taip pat techninius patikrinimus. Šiuo priedu galima vadovautis brokuojant visų konstrukcijų ir gamintojų lynus, jeigu nėra kitokių gamintojo nurodymų. Kai gamintojas pateikia kitokias lynu brokavimo normas, tai būtina vadovautis jomis, 1. Plieniniai lynai brokuojami pagal nutrūkusių vielelių skaičių viename vijimo žingsnyje. Lynų, pagamintų iš vienodo skersmens vielelių (žr. 1 pav.: t- kryžmai vytas lynas, 2 - vienpusiai vytas lynas), brokavimo normos pateiktos 1 lentelėje. 2. Lyno vijimo žingsnis nustatomas taip: bet kurios gyslos paviršiuje žymimas taškas r (1 pav., a), nuo jo išilgai centrinės ašies atskaičiuojama tiek gyslų, kiek jų yra lyno skerspjūvyje (pvz.t šešiagyslio lyno šešios). Tada gretimos gyslos (Šiuo atveju - septintosios) paviršiuje pažymimas antras taškas b (1 pav., b). Austumas tarp taškų a ir b laikomas lyno vijimo žingsniu (1 pav., l,2). Daugiagyslį lyną (pvz.,8 x 19 = 342 vielelės) su viena organine šerdimi sudaro 6 gyslos vidiniame skerspjūvio sluoksnyje ir 12 išoriniame. Tokiu atveju vijimo žingsnis nustatomas pagal išorinį sluoksnį. 3. Lynų, pagamintų B įvairaus skersmens vielelių (konstrukcija iš 6 x 19 = 114 vielelių ir vienos organinės Šerdies), brokavimo normos pateiktos 1 lentelėje. Tokie lynai brokuojami, santykinai apskaičiuojant nutrūkusias vieleles viename vijimo žingsnyje, Plona nutrūkusi vielelė imama kaip vienetas, storesnė - kaip 1,7, Pavyzdžiui, lyno, kurio pradinis stiprumo atsargos koeficientas ne didesnis kaip 6, vieno vijimo žingsnyje rastos 6 plonas ir 5 storesnės nutrūkusios vielelės. Santykinis nutrukusių vielelių skaičius nustatomas taip: 6 x 1 -f 5 x 1,7 = 14,5, t. y. daugiau kaip 12 (žr. 1 lentelę), taigi lyną reikia brokuoti, 4. Jeigu lentelėje nėra naudojamo lyno konstrukcijos, imama artimiausia brokavimo norma pagal vielelių skaičių skerspjūvyje. Pavyzdžiui, lyno, kurio konstrukcija 8x9=152 ir viena organinė šerdis, artimiausius 1 lenteles duomenis (t. y. 6x19=114) reikia padauginti iš koeficiento 96:72 = 1,33 (čia 96 ir 72 - vieno ir kito lyno išorinių sluoksnių vielelių skaičius). Išorinių gyslų sluoksnių vietelių skaičius imamas pagal atitinkamą standartą arba tiesiog skaičiuojamas paėmus lyną. 5. Kėlimo mašinų, skirtų žmonėms, išlydytam bei karštam metalui, sprogioms,degtoms, nuodingoms medžiagoms kelti, lynai brokuojami, kai viename vijimo žingsnyje yra dvigubai mažiau nutrūkusių vielelių, negu nurodyta 1 lentelėje, 6. Sumažėjus vielelių skersmeniui dėl dilimo arba korozijos, nutrūkusių vielelių skaičiaus norma sumažinama ir lynas brokuojamas pagal 2 lentelėje pateiktas normas. Jeigu dėl dilimo arba korozijos vielelių skersmuo sumažėja 40% ir daugiau, lyną reikia brokuoti. Pastaba. Sumažėjęs vielelių skersmuo (dėl dilimo arba korozijos) matuojamas mikrometru arba kitokiu pakankamai tiksliu matavimo prietaisu. Šiam tikslui nutrūkusi vielelė atlenkiama, nuo jos nuvalomas purvas ir rūdys ir ties atlenktuoju galu matuojamas jos skersmuo. 7. Jeigu lyno viename vijimo žingsnyje nutrūkusių vielelių yra mažiau negu nurodyta 1 lentelėje arba šio priedo 3,4, 5 ir 6 punktuose arba jeigu vielelės nudilusios, bet ne nu trūkusios, tai tokį lyną leidžiama naudoti tik tuo atveju jei: a) apžiūrų melu lynas bus atidžiai tikrinamas; b) nudilęs lynas bus brokuojamas pagal šias brokavimo normas. 8. Jeigu krovinys kabinamas dviem lynais, tai kiekvienas lynas brokuojamas atskirai. Leidžiamu keisti vieną labiau nudilusį lyną.                                                                                                                     9. Lyno su nutrukusiu gysla naudoti neleidžiama. 1 lentelė Nutrūkusių vielelių skaičius viename lyno vijimo žingsnyje, kai lynas turi būti brokuojamas Pradinis stiprumo atsargos koeficientas pagal taisyklėse nustatytą santykį D:d+ Lynų konstrukcija 6x19=114 ir viena organinė šerdis 6x37=222 ir viena organinė šerdis 6x61=366 ir viena organinė šerdis 18x19=342 ir viena organinė šerdis kryžmai vytas vienpusiai vytas kryžmai vytas vienpusiai vytas kryžmai vytas vienpusiai vytas kryžmai vytas vienpusiai vytas Iki 6 ... 12 6 22 11 36 18 36 18 Daugiau kaip 6, iki 7 14 7 26 13 38 19 38 19 Daugiau kaip 7 16 8 30 15 40 20 40 20 + D – būgno skersmuo, mm; d – lyno skersmuo, mm. 2 lentelė Lyno brokavimo normos sumažėjus vielelių skersmeniui dėl dilimo arba korozijos Vielelių sker …