LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL STATYBOS TECHNINIO REGLAMENTO STR 2.02.01:2004 „GYVENAMIEJI PASTATAI“ PATVIRTINIMO 2003 m. gruodžio 24 d. Nr. 705 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų (Žin., 1998, Nr. 84-2353; 2002, Nr. 20-766) 11.5 punktu, 1. Tvirtinu statybos techninį reglamentą STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ (pridedama). 2. Nustatau, kad šio statybos techninio reglamento nuostatos privalomos projektavimo darbams, kurie pagal projektavimo darbų rangos sutartis pradedami po šio įsakymo įsigaliojimo. APLINKOS MINISTRAS                                                                            ARŪNAS KUNDROTAS PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705 STATYBOS TECHNINIS REGLAMENTAS STR 2.02.01:2004 GYVENAMIEJI PASTATAI I SKYRIUS. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Šis statybos techninis reglamentas (toliau – Reglamentas) nustato gyvenamojo pastato ir jo sklypo projekto sprendinių reikalavimų sistemą, kuri įgyvendinama statybos darbais. Reikalavimų sistema taikoma: 1.1. projektuoti ir įvertinti tokią naujo būsto visumą: 1.1.1. pastato sklypą ir jame esančius priklausinius; 1.1.2. priėjimus ir privažiavimus prie pastato; 1.1.3. pastatą; 1.1.4. butą (butus); 1.1.5. inžinerines sistemas; 1.2. projektuoti ir įvertinti visų tipų gyvenamuosius pastatus: 1.2.1. vienbučius ir dvibučius namus kaimo vietovėse; 1.2.2. vienbučius ir dvibučius namus urbanizuotose teritorijose; 1.2.3. vienbučių namų poras; 1.2.4. vienbučius blokuotus namus; 1.2.5. atriumo tipo namus; 1.2.6. daugiabučius 3-4 aukštų blokuotus namus (pastatus); 1.2.7. daugiabučius daugiaaukščius (sekcijinius, galerinius ir koridorinius) namus; 1.2.8. daugiabučius aukštuminius namus; 1.2.9. daugiabučius terasinius namus; 1.2.10. mišraus tipo pastatus ir namus; 1.3. formuoti bet kurias užstatymo formas: 1.3.1. pavienį; 1.3.2. blokuotą viena, dviem eilėmis ar kitaip; 1.3.3. kiliminį; 1.3.4. perimetrinį; 1.3.5. mišrų; 1.4. Reglamento reikalavimai taikomi iš dalies: 1.4.1. kai gyvenamosios patalpos projektuojamos priestatuose ir antstatuose; 1.4.2. kai remontuojamos ar rekonstruojamos pastato pavienės dalys ar pavieniai pastato elementai; 1.4.3. kai gyvenamajai paskirčiai pritaikomos esamos negyvenamosios patalpos; 1.4.4. kai pastatas yra nekilnojamoji kultūros paveldo vertybė. 2. Reglamentas privalomas gyvenamųjų namų savininkams (naudotojams), statybos dalyviams, viešojo administravimo subjektams, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkams, taip pat kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių veiklos principus nustato Statybos įstatymas. II SKYRIUS. NUORODOS 3. Reglamente pateikiamos nuorodos į šiuos dokumentus: 3.1. Lietuvos Respublikos statybos įstatymą (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597); 3.2. statybos techninį reglamentą STR 2.01.01(1):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ (Žin., 1999, Nr. 112-3260); 3.3. statybos techninį reglamentą STR 2.01.01(2):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga“ (Žin., 2000, Nr. 17-424; 2002, Nr. 96-4233); 3.4. statybos techninį reglamentą STR 2.01.01(3):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga“ (Žin., 2000, Nr. 8-215; 2002, Nr. 106-4776); 3.5. statybos techninį reglamentą STR 2.01.01(4):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Naudojimo sauga“ (Žin., 2000, Nr. 8-216; 2002, Nr. 96-4232); 3.6. statybos techninį reglamentą STR 2.01.01(5):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Apsauga nuo triukšmo“ (Žin., 2000, Nr. 8- 216; 2002, Nr. 96-4232); 3.7. statybos techninį reglamentą STR 2.01.01(6):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas“ (Žin. 1999, Nr. 107-3120; 2002, Nr. 98-4343); 3.8. statybos techninį reglamentą STR 2.01.04:2004 „Gaisrinė sauga. Pagrindiniai reikalavimai“; 3.9. statybos techninį reglamentą STR 2.01.06:2003 „Statinių žaibosauga. Aktyvioji apsauga nuo žaibo“ (Žin., 2003, Nr. 63-2857); 3.10. statybos techninį reglamentą STR 2.01.07:2003 „Pastatų vidaus ir išorės aplinkos apsauga nuo triukšmo“ (Žin., 2003, Nr. 79-3614); 3.11. statybos techninį reglamentą STR 2.03.01:2001 „Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms“ (Žin., 2001, Nr. 53-1898); 3.12. statybos techninį reglamentą STR 2.05.01:1999 „Pastatų atitvarų šiluminė technika“ (Žin.,1999, Nr. 41-1297; 2000, Nr. 94-2948); 3.13. statybos techninį reglamentą STR 2.05.02:2001 „Statinių konstrukcijos. Stogai.“ (Žin., 2001, Nr. 51-1786; 2002, Nr. 23- 865, Nr. 69-2846); 3.14. statybos techninį reglamentą STR 2.05.03:2003 „Statybinių konstrukcijų projektavimo pagrindai“ (Žin., 2003, Nr. 59-2682); 3.15. statybos techninį reglamentą STR 2.05.04:2003 „Poveikiai ir apkrovos“ (Žin., 2003, Nr. 59-2683); 3.16. statybos techninį reglamentą STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ (Žin., 1999, Nr. 27-773; 2001, Nr. 4-103, Nr. 44-1561, Nr. 53-1898); 3.17. statybos techninį reglamentą STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ (Žin., 2003, Nr. 83-3804); 3.18. statybos techninį reglamentą STR 2.08.01:2004 „Dujų sistemos pastatuose“; 3.19. statybos techninį reglamentą STR 2.09.01:1998 „Šilumos tiekimo tinklai ir šilumos punktai“ (Žin., 1998, Nr. 34-923); 3.20. statybos techninį reglamentą STR 2.09.02:1998 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ (Žin., 1999, Nr. 13-333; 2002, Nr. 39-1446); 3.21. statybos techninį reglamentą STR 2.09.04:2002 „Pastato šildymo sistemos galia. Energijos sąnaudos šildymui“ (Žin., 2002, Nr. 118-5326); 3.22. respublikines statybos normas RSN 139-92 „Pastatų ir statinių žaibosauga“; 3.23. techninį reglamentą „Liftai“ (Žin., 2000, Nr. 28-785, Nr. 58-2103); 3.24. higienos normą HN 33-1:2003 „Akustinis triukšmas. Leidžiami lygiai gyvenamojoje ir darbo aplinkoje. Matavimo metodikos bendrieji reikalavimai“ (Žin., 2003, Nr. 87-3957); 3.25. higienos normą HN 35:2002 „Gyvenamosios aplinkos orą teršiančių medžiagų koncentracijų ribinės vertės“ (Žin., 2002, Nr. 105-4726); 3.26. higienos normą HN 42:1999 „Gyvenamųjų ir viešosios paskirties pastatų mikroklimatas“ (Žin., 1999, Nr. 5-121); 3.27. higienos normą HN 50:1994 „Visą žmogaus kūną veikianti vibracija. Didžiausi leistini dydžiai ir matavimo reikalavimai gyvenamuosiuose bei visuomeniniuose pastatuose“ (Žin., 1995, Nr. 104-2343); 3.28. higienos normą HN 73-2001 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“ (Žin., 2002, Nr. 11-388); 3.29. higienos normą HN 80:2000 „Elektromagnetinis laukas darbo vietose ir gyvenamojoje aplinkoje. Parametrų normuojamos vertės ir matavimo reikalavimai 10 kHz – 300 GHz dažnių juostose“ (Žin., 2000, Nr. 53-1548); 3.30. higienos normą HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ (Žin., 2003, Nr. 79-3606); 3.31. statybos taisykles ST 2190.01:1997 „Palėpių projektavimo taisyklės“ (Žin., 1997, Nr. 71-1825); 3.32. statybos taisykles ST 8860237.02:1998 „Kieto kuro šildymo krosnių pastatuose įrengimo taisyklės“ (Žin., 1998, Nr. 78-2212; 1999, Nr. 13-333; 2002, Nr. 39-1446); 3.33. statybos taisykles ST 2190.02:1997 „Elektros įvadinių apskaitos spintų (skydelių) pastatuose ir išorėje įrengimo ir prijungimo prie elektros tinklų laikinosios taisyklės“ (Žin., 1997, Nr. 41-1022); 3.34. higienos normą HN 48-2001 „Žmogaus vartojamo žalio vandens kokybės higieniniai reikalavimai“ (Žin., 2001, Nr. 104-3719); 3.35. higienos normą HN 105:2001 „Polimeriniai statybos produktai ir baldinės medžiagos „ (Žin., 2001, Nr. 58-2095); 3.36. statybos techninį reglamentą STR 2.1.06:2003 „Statinių žaibosauga. Aktyvioji apsauga nuo žaibo“ (Žin., 2003, Nr. 63- 2857); 3.37. higienos normą HN 36:2002 „Draudžiamos ir ribojamos medžiagos“ (Žin., 2002, Nr. 59-2404; 2003, Nr. 35-1506); 3.38. respublikines statybos normas RSN 136-92 „Vandens tiekimas. Išoriniai tinklai ir statiniai. Priešgaisriniai reikalavimai“; 3.39. respublikines statybos normas RSN 138-92* „Pastatų ir statinių priešgaisrinė automatika“. III SKYRIUS. PAGRINDINĖS SĄVOKOS 4. Šiame Reglamente vartojamų pagrindinių sąvokų apibrėžimai yra pateikti Statybos įstatyme [3.1] ir STR 2.01.01(1-6):1999 [3.2-3.7]. Žemiau pateikiami tik tiesiogiai susijusių su šiuo Reglamentu sąvokų apibrėžimai: 4.1. antžeminis aukštas – pastato aukštas, kurio grindų paviršiaus altitudė yra aukščiau žemės paviršiaus vidutinės altitudės; 4.2. žemės paviršiaus vidutinė altitudė – visų pastato kampų žemės paviršių altitudžių aritmetinis vidurkis; 4.3. techninis aukštas – pastato aukštas, skirtas pastato inžinerinių sistemų bei įrangos talpinimui. Techninis aukštas gali būti rūsyje (pusrūsyje), pastato vidurinėje dalyje arba pastato palėpėje; 4.4. lifto holas – patalpa, esanti prieš įėjimus į liftus; 4.5. gyvenamasis pastatas (gyvenamasis namas) – gyventi pritaikytas pastatas, kuriame daugiau kaip pusė naudingojo ploto yra gyvenamosios patalpos; 4.6. būstas (gyvenamosios patalpos) – vienbutis gyvenamasis namas, jo dalis, butas ar kitos gyvenamosios patalpos, tinkamos asmeniui arba šeimai gyventi; 4.7. būsto naudingasis plotas – gyvenamųjų kambarių ir kitų būsto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įstatytų spintų, šildomų lodžų ir kitų šildomų pagalbinių patalpų) bendrasis grindų plotas. Į naudingąjį būsto plotą neįeina balkonų, terasų, rūsių, nešildomų lodžijų grindų plotas; 4.8. butas – gyvenamojo pastato (namo) dalis iš vieno ar kelių gyvenamųjų kambarių, virtuvės bei kitų patalpų, atitvarų konstrukcijomis atskirta nuo bendrojo naudojimo patalpų, kitų butų ar negyvenamųjų patalpų; 4.9. savivaldybės būsto fondas – savivaldybei nuosavybės teise priklausantys, taip pat patikėjimo teise jos valdomi gyvenamieji namai, jų dalys, butai (ir kitos tinkamos gyventi patalpos), skirti nuomoti asmenims (šeimoms), turintiems teisę į socialinį būstą; 4.10. tinkamas būstas – būstas, kuris tinka gyventi vienam asmeniui ar šeimai ir atitinka statybos bei specialiųjų normų (higienos, priešgaisrinės saugos ir kt.) reikalavimus ir kurio naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, yra didesnis kaip 14 kvadratinių metrų (ši norma netaikoma savivaldybių būstui); 4.11. vienbutis namas – namas, skirtas vienai šeimai; 4.12. dvibutis namas – namas, susidedantis iš dviejų butų, turinčių įėjimus iš lauko ir išdėstytus skirtinguose aukštuose arba abiejuose aukštuose; 4.13. namų pora – du vienbučiai namai, turintys bendrą sieną; 4.14. blokuotas namas – namas, susidedantis iš greta prišlietų butų – blokų, turinčių atskirus įėjimus iš lauko ir atskirus priebutinius sklypus; 4.15. atriuminis namas – namas, turintis uždarą ar pusiau uždarą vidinį kiemą; 4.16. sekcijinis namas – namas, kuriame butai aukštuose yra išdėstyti aplink laiptų ar laiptų – liftų bloką ir į butus patenkama iš laiptų aikštelių arba paskirstomojo bloko; 4.17. koridorinis namas – namas, kuriame butai išdėstomi abipus koridoriaus, iš kurio patenkama į butus, laiptines, liftus, įėjimo holus; 4.18. galerinis namas – namas, kuriame butai išdėstomi vienoje galerijos, iš kurios patenkama į butus, laiptines, liftus, įėjimo holus, pusėje; 4.19. terasinis namas – namas, kuriame prie kiekvieno buto yra terasa, atstojanti priebutinį sklypelį. Terasinis namas yra kitų namų tipų: sekcijinių, koridorinių, blokuotų atmaina, kuriai yra būdingas pastato aukštų perslinkimas horizontalioje plokštumoje; 4.20. mišraus tipo namas – pastatas, kuriame yra talpinamos viešos paskirties patalpos ir butai; 4.21. daugiabutis aukštuminis pastatas (namas) – namas, kurio viršutinio aukšto, įskaitant mansardinį, grindų paviršiaus altitudė 26,5 m ir daugiau didesnė už gaisrinių mašinų privažiavimo paviršiaus altitudę; 4.22. pavienis užstatymas – užstatymas laisvai erdvėje stovinčiais pastatais. Vienas kito atžvilgiu jie gali būti statomi: linijomis, pagrečiui, kampais, spinduliais ir kt.; 4.23. perimetrinis užstatymas – ištisinis užstatymas, laikantis gatvių, aikščių, pėsčiųjų takų užstatymo raudonųjų linijų. Perimetrinis užstatymas suformuoja uždaras ar pusiau uždaras kiemų ar kvartalų erdves; 4.24. blokuotas (blokinis) užstatymas – užstatymas blokuoto tipo namais, sudarant įvairios konfigūracijos namų eiles ar grupes; 4.25. kiliminis užstatymas – blokuoto užstatymo tipas, kuriame tarpusavyje jungiami vienbučiai namai turi individualius vidinius kiemelius; 4.26. mišrus užstatymas – įvairių užstatymo būdų derinimas konkrečioje teritorijoje; 4.27. insoliacija – teritorijų, pastatų ir patalpų apšvitinimas tiesioginiais saulės spinduliais; 4.28. automobilių saugykla – atvira aptverta ir/ar neaptverta, dengta ar nedengta aikštelė; atviras ar uždaras antžeminis, požeminis ir kitoks statinys; gyvenamajame name ar kitos paskirties statinyje specialiai įrengtos erdvės (įvairių tipų) lengviesiems automobiliams (motociklams, dviračiams) laikinai ar nuolat saugoti (laikyti). IV SKYRIUS. PAGRINDINIAI REGLAMENTO PRINCIPAI. REIKALAVIMŲ SISTEMA 5. Reglamentas sudarytas vadovaujantis tokiais principais: 5.1. nustatyti tik minimalūs valstybės reguliuojami būsto visumos projektavimo privalomieji reikalavimai, kurie funkciniu, ekonominiu, socialiniu ir aplinkosauginiu požiūriu užtikrina priimtiną būsto visumos kokybę; 5.2. vertintas visas pastato gyvavimo ciklas: projektavimas, statyba, naudojimas ir nugriovimas; 5.3. savivaldybių nuosavybės nuomojamų naujų būstų, esamų būstų priestatų ir antstatų projektuose čia nustatyti reikalavimai naudojami be alternatyvų, išskyrus atvejus, nurodytus šiame Reglamente; 5.4. gyvenamajame pastate ar jo sklype gali būti projektuojami papildomi priklausiniai, patalpos, inžinerinės sistemos, skirtos pastato ar buto gyventojams naudoti; 5.5. šie papildomi statiniai, sistemos turi būti suprojektuotos taip, kad atitiktų šio Reglamento bei normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus visais pastato gyvavimo ciklo laikotarpiais. 6. Reikalavimų sistemą sudaro tokie reikalavimai: 6.1. projektavimo bazės; 6.2. subalansuoto (harmoningo) projektavimo; 6.3. bendrieji; 6.4. detalieji; 6.5. butų perplanavimo, padalijimo ir sujungimo. V SKYRIUS. PROJEKTAVIMO BAZĖ 7. Privalomąją gyvenamojo pastato projektavimo bazę sudaro statytojo deklaruojami svarbiausieji pastato projektavimo rodikliai: 7.1. turimo žemės sklypo sumanytam pastatui statyti duomenys (plotas, servitutai ir kita); 7.2. gyvenamojo pastato paskirtis (paskirtys) ir paskirties (paskirčių) ypatybės, įtakojančios projektuojamos būsto visumos sprendinius; 7.3. pastato gyvavimo skaičiuojamoji trukmė (metais); 7.4. pastato tipas, planuojamoji užstatymo forma; 7.5. planuojamasis butų skaičius; 7.6. planuojamasis gyventojų skaičius; 7.7. skaičiuojamasis bendras pastato butų plotas; 7.8. skaičiuojamasis apšildymui reikalingos energijos vidutinis kiekis (E) kWh/m2 šildomo ploto per metus, kuris turi būti ne didesnis negu nustatytas techniniais reikalavimais; 7.9. skaičiuojamieji kitoms reikmėms energijos kiekiai; 7.10. skaičiuojamieji karšto ir šalto vandens kiekiai; 7.11. planuojamoji gyventojų ir/ar įmonių veikla ir papildomi energijos, vandens ir visų kitų naudojamų išteklių kiekiai; 7.12. skaičiuojamasis triukšmo lygis pastato išorėje ties atitvara ir pastato sklype. VI SKYRIUS. SUBALANSUOTO PROJEKTAVIMO REIKALAVIMAI 8. Būsto visumos funkciniai sprendiniai turi būti grindžiami: 8.1. skaičiuojamąja pastato gyvavimo trukme ir kitais projektavimo bazės rodikliais; 8.2. konstrukcijų, medžiagų, gaminių ir sistemų tipais bei jų kiekybinėmis ir kokybinėmis savybėmis; 8.3. medžiagų, energijos ir kitų pastate naudojamų išteklių taupymu; 8.4. atsinaujinančių išteklių maksimaliu naudojimu; 8.5. griaunamo pastato konstrukcijų, elementų ir įrangos statybos produktų perdirbimo į tą patį ar kitą produktą maksimalia galimybe; 8.6. pastato funkcinių ir konstrukcinių savybių bei statybos, būsimo naudojimo, priežiūros ir nugriovimo kainos (išlaidų) suderinamumu. 9. Mišrios paskirties pastatų gyvenamosios dalies sprendiniai turi būti suderinti su kitos paskirties pastato dalimi, nepažeidžiant šiame Reglamente nustatytų gyvenamojo pastato reikalavimų. VII SKYRIUS. BENDRIEJI REIKALAVIMAI I SKIRSNIS. PASKIRTIES REIKALAVIMAI 10. Pastato sklypas ir jame esantys priklausiniai. Pastato sklypas yra skiriamas pastatui statyti, jo gyventojų rekreacijai, namų ūkio reikmėms bei priėjimams ir privažiavimams. Minimalią sklypo struktūrą sudaro tokios jo dalys (plotai): 10.1. pastato užimamas plotas; 10.2. priėjimai ir privažiavimai prie pastato; 10.3. automobilių saugykla*; 10.4. želdynai su vaikų žaidimo ir sporto aikštelėmis, ramaus poilsio vietomis vyresnio amžiaus ir neįgaliems žmonėms; 10.5. dviračių saugykla*; 10.6. vieta buitinėms atliekoms laikinai sandėliuoti*; 10.7. inžinerinių sistemų statiniai (transformatorinės ir kita). √ Pastaba: * pažymėtų sklypo elementų alternatyvos – patalpinti juos požeminėje ir/ar antžeminėje pastato erdvėje, priestate. Galimos kitos automobilių saugyklų alternatyvos čia nėra reglamentuojamos. 11. Pastato sklypo privalomas minimalus plotas nustatomas pagal 1 lentelę. 1 lentelė Pastato sklypo privalomas minimalus plotas Namo aukštų skaičius Sklypo plotas, m2 Vienbutis, dvibutis pavienis namas Vienbučių namų pora Vienbučiai blokuoti namai Daugiabučiai 1 3,7 F 3,0 F 2,7 F 2 2,8 F 2,3 F 2,1 F 3 1,9 F 4 1,6 F 5 1,4 F 6 1,2 F 7 1,1 F 8 1,0 F 9 0,9 F 10-13 0,8 F 13-19 0,7 F * pažymėtų sklypo elementų alternatyvos – patalpinti juos požeminėje ir/ar antžeminėje pastato erdvėje, priestate. Galimos kitos automobilių saugyklų alternatyvos čia nėra reglamentuojamos. Pastabos: √ Aukštesnių negu 19 aukštų namų privalomi minimalūs sklypo plotai skaičiuojami ekstrapoliuojant. √ F – skaičiuojamasis minimalus bendras daugiabučio namo butų plotas. Minimalus bendras namo butų plotas skaičiuojamas taip: Fmin= 34 b1 + 14 (B – b1); čia: b1 – butų, projektuojamų vienam asmeniui, skaičius; 34 b1 – buto vienam asmeniui minimalus bendras plotas, m2; B – planuojamasis gyventojų skaičius; 14 – minimalus bendras 1 gyventojui buto plotas, m2. 12. Aukštų skaičius „1-19“ reiškia visų antžeminių aukštų (tarp jų – pastogėje), kuriuose įrengti arba yra pakankama erdvė įrengti bent vieną gyvenamąjį kambarį vienbučiame, dvibučiame pavieniame, vienbučių namų poroje, blokuotuose namuose ir bent vieną butą vienam asmeniui pagal šio Reglamento reikalavimus. 13. Vienbučių ir dvibučių pavienių, vienbučių namų porų, vienbučių blokuotų namų minimalūs sklypų plotai skaičiuojami pagal deklaruojamąjį projektavimo bazėje namo bendrąjį plotą F. 14. Privalomieji 1 lentelėje nurodyti namų sklypų plotai gali būti sumažinti, jeigu automobilių ir dviračių saugyklas, patalpas buitinėms atliekoms laikinai sandėliuoti įrengtos namo erdvėje. Sumažinamas plotas skaičiuojamas taip: čia:        a – automobilių skaičius, tenkantis vienam butui. Minimalus norminis a = 0,8; b – namo butų skaičius; fa – vieno automobilio saugyklai įrengti plotas, 25 m2; fk – dviračių saugyklai, buitinėms atliekoms laikinai sandėliuoti patalpai įrengti plotas, 1,5 m2. 15. Pavienio vienbučio (dvibučio), jų poros ir blokuotų vienbučių namų sklypų plotas kiekvienam butui (šeimai) mažinamas 30 m2. 16. Bendruosiuose ir detaliuosiuose planuose gali būti nustatomas didesnis, negu nurodyta Reglamento 1 lentelėje privalomas sklypo plotas, jeigu: 16.1. yra objektyvios priežastys, galinčios pakenkti žmonių sveikatai; 16.2. planuojama, kad gyventojai užsiims veikla, pritraukiančia nuolatinių lankytojų lengvaisiais automobiliais srautus; 16.3. planuojama, kad pastato negyvenamosiose patalpose teisės aktų nustatyta tvarka įsikurs įmonės, kurių veikla gali įtakoti gyventojų rekreacijos ir gyvenimo sąlygas bei papildomos teritorijos poreikį; 16.4. siekiama išsaugoti gamtos vertybes; 16.5. dėl kitų priežasčių. 17. Miestų ir miestelių bendruosiuose ir detaliuosiuose planuose nustatytose kiliminio, perimetrinio ir mišraus užstatymo vietose gali būti visų tipų daugiaaukščių gyvenamųjų namų sklypų plotai: 17.1. ne mažiau kaip 1,3 karto didesni negu bendras visų namų visų aukštų bendras plotas, jeigu įvykdomi 1 lentelėje nurodyti reikalavimai; 17.2. ne mažiau kaip 1,1 karto didesni negu visų gyvenamųjų aukštų bendras plotas, jei tokiame pastate gyvenamoji dalis pritaikyta šeimoms be vaikų ir vienišiems asmenims. 18. Minimali valstybės reguliuojama gyvenamojo pastato patalpų struktūra nustatyta 2 lentelėje. 2 lentelė Gyvenamojo pastato patalpų struktūra Patalpų paskirtis Vienbutis namas Daugiabutis namas Dviejų aukštų buto pirmasis aukštas Butas vienam asmeniui bendrosios patalpos butas 1. gyvenamasis kambarys arba atskiriama patalpų dalis kasdieniam bendravimui + + + + bendrasis kambarys 2. miegamasis arba atskiriama patalpos dalis miegoti ir ilsėtis + + + 3. virtuvė arba atskiriama patalpos dalis (niša) maistui gaminti ir laikyti + + + + 4. valgomasis arba virtuvės dalis, skirta valgyti + + + 5. patalpa, skirta buities darbams * alternatyva: skalbykla ir džiovykla namo bendruomenei arba jos daliai (laiptinės butų gyventojams) + * + + 6. tualetas + + + 7. vonia *alternatyva: dušas kartu su tualetu + * * * + 8. sandėliukas arba sieninė spinta + + + + 9. holas arba koridorius su rūbine (vieta) viršutiniams rūbams, batams + + + + 10. patalpa arba patalpos dalis sodo, daržo ir patalpų valymo įrankiams + + 11. patalpa arba patalpos dalis vaikų vežimėliams, dviračiams, invalidų lauko vežimėliams, sporto ir žaidimų įrankiams *alternatyva: dviračių saugykla gali būti įrengta lauke + + * 12. patalpa buitinėms atliekoms laikinai sandėliuoti * alternatyva: gali būti įrengta vieta buitinėms atliekoms laikinai sandėliuoti pastato sklype + * + * 13. patalpa arba patalpos dalis techninių sistemų įrangai *alternatyva: techninės patalpos pagal reikmę + * + * 14. patalpa katilinei ir kuro sandėliui, arba centralizuotos šilumos tiekimo sistemos šilumos punktui + + 15. įėjimo tambūras + +** 16. laiptinė + 17. bendrasis koridorius (priklausomai nuo namo tipo) + 18. galerija (priklausomai nuo namo tipo) + 19. vestibiulis, kurio erdvės dalis skiriama keltuvui + 20. liftas + Pastabos: √        + privalomasis reikalavimas; √        * privalomojo reikalavimo alternatyva; √        patalpos atskiriamosios dalys (2 lentelės 1–4 eilutės) turi turėti langą; √        blokuoto, kiliminio ir perimetrinio užstatymo atvejais privalomi du įėjimai į namo sekciją, galerinį namą, vienbutį namą. 19. Butai negali būti cokoliniame ir požeminiame pastato aukšte, išskyrus tuos atvejus, kai buto perimetro bent vienoje (iš 4) kraštinėje žemės paviršius ties buto siena yra žemiau negu grindų lygis, o buto kambarių insoliacija atitinka šio Reglamento reikalavimus. II SKIRSNIS. ESMINIAI STATINIO REIKALAVIMAI. MECHANINIS ATSPARUMAS IR PASTOVUMAS 20. Gyvenamųjų pastatų esminis reikalavimas „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ turi būti užtikrintas pagal STR 2.01.01(1):1999 [3.2] reikalavimus. 21. Gyvenamieji pastatai (jų dalys) turi būti suprojektuoti ir pastatyti iš tokių statybos produktų, kurių savybės per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę užtikrintų mechaninio atsparumo ir pastovumo reikalavimą, t. y., kad apkrovos, galinčios statinį veikti statybos ir naudojimo metu, nesukeltų šių pasekmių: viso statinio ar jo dalies griūties, didesnių deformacijų nei leistinos, žalos kitoms statinio dalims, įrenginiams ar sumontuotai įrangai, žalos dėl aplinkybių, kurių be didelių sunkumų ir išlaidų galima išvengti ar jas apriboti (sprogimas, smūgis, perkrova, žmonių padarytos klaidos). 22. Gyvenamųjų pastatų mechaninio atsparumo ir pastovumo įgyvendinimas užtikrinamas priemonių, numatomų statinio sumanymo, projektavimo, statybos, rekonstravimo ir naudojimo metu, visuma, taip pat statybos produktų kokybiniais rodikliais bei naudojimo charakteristikomis ir reikalavimais. 23. Gyvenamųjų pastatų mechaninio atsparumo ir pastovumo reikalavimai užtikrinami projektavimo metu nurodant: 23.1. naudojimo reikalavimus, kad nesusidarytų ribinė būklė, įskaitant ir galimus statinių savininkų projektavimo užduotyje ir projektavimo bazėje nurodomus specialius ir papildomus naudojimo reikalavimus; 23.2. apkrovų ir poveikių įtaką statinio statybos ir naudojimo metu; 23.3. apskaičiuojant statinių ir jo dalių nuovargį dėl galinčių veikti apkrovų; 23.4. nustatant poveikių reikšmes, taikant dalinius saugos koeficientus [3.14-3.15]. GAISRINĖ SAUGA 24. Gyvenamieji pastatai gaisro grėsmės atžvilgiu priskiriami P1 grupei. Projektiniai sprendiniai, užtikrinantieji statinio esminio reikalavimo „Gaisrinė sauga“ nuostatas, priimami vadovaujantis STR 2.01.04:2004 [3.8]. Be pagrindinių gaisrinės saugos reikalavimų, išdėstytų aukščiau minėtame Reglamente, projektuojant gyvenamuosius pastatus, privaloma vadovautis ir šiame Reglamento skyriuje išdėstytais reikalavimais. 25. Projektuojant gyvenamuosius pastatus, be poveikių ir apkrovų, nustatomų, vadovaujantis STR 2.05.04:2003 „Poveikiai ir apkrovos“ [3.15], būtina numatyti poveikius ir apkrovas, nenumatytas normalaus pastato eksploatavimo metu ir sukeliančius pastato laikančiųjų konstrukcijų griūtį gaisro ar sprogimo atveju. Lokalūs konstrukcijų suirimai neturi sukelti progresuojančios viso pastato griūties. Tuo tikslu būtina numatyti sąlygas, kurios palengvintų plastinių deformacijų konstrukcijų elementuose bei jų sujungimo vietose atsiradimą. Šios plastinės deformacijos turi užtikrinti viso pastato konstrukcijų pastovumą, įvykus lokaliems sugriuvimams. P1.4 vienbučiai, taip pat sublokuoti gyvenamieji namai Reikalavimai vietovei ir pastatų išdėstymui 26. Susisiekimo sistemos miestų ir kaimų teritorijose įrengiamos vadovaujantis STR 2.06.01:1999 [3.16]. Prie kiekvieno gyvenamojo namo turi būti įrengtas privažiavimas gaisrinei technikai. Iki 4 aukštų namams privažiavimas gaisrinei technikai gali būti įrengiamas 25 m atstumu iki pastatų. Prie 4 aukštų namo turi būti įrengti privažiavimai gaisrinėms automobilinėms kopėčioms. 27. Gyvenviečių ir miestų vienbučiai, taip pat sublokuoti gyvenamieji namai turi būti statomi ne didesniu kaip 5 km atstumu iki priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos. Gyvenamajame name įrengus automatinę gaisrinę signalizaciją atstumas iki priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos gali būti padidintas iki 10 km, atitinkamai įrengus sprinklerinę gaisro gesinimo sistemą, – iki 15 km. 28. Atstumas iki priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos nereglamentuojamas gyvenvietėms iki 50 gyventojų bei atskiriems už miesto ir gyvenviečių ribų statomiems gyvenamiesiems namams. 29. Aukštesnius kaip 3 aukštų gyvenamuosius namus galima statyti priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos aprūpintos automobilinėmis kopėčiomis aptarnaujamoje teritorijoje. 30. Minimalūs priešgaisriniai atstumai tarp gyvenamųjų bei kitų pastatų pateikti 3 lentelėje. 3 lentelė Minimalūs priešgaisriniai atstumai tarp gyvenamųjų pastatų bei kitų statinių Gyvenamojo bei kitos paskirties pastato ugniai atsparumo laipsnis Atstumas (m) iki gyvenamųjų pastatų bei kitų pastatų, kurių ugniai atsparumo laipsnis I II III I 6 8 10 II 8 8 10 III 10 10 15 Pastabos: 1. Priešgaisriniai atstumai įvertinami tarp pastatų išorinių sienų; jei pastatuose yra išsikišančių daugiau kaip 1 m konstrukcijų, pagamintų iš E ar F degumo klasių statybos produktų, atstumas skaičiuojamas nuo šių konstrukcijų. 2. Priešgaisriniai atstumai tarp vienos paskirties pastatų (gyvenamųjų arba kitos paskirties – ūkinių pastatų, garažų, pirčių ir pan.) gali būti neišlaikomi, kai jų užstatymo plotas, įvertinant ir neužstatytą žemės plotą tarp jų, neviršija gyvenamiems pastatams nustatyto gaisrinio skyriaus ploto. Šiuo atveju tarp skirtingų paskirčių pastatų grupių (gyvenamųjų ir kitos paskirties pastatų) turi būti išlaikomi 3 lentelėje nurodyti priešgaisriniai atstumai. 3. Priešgaisriniai atstumai tarp įvairios paskirties pastatų (gyvenamųjų, ūkinių, garažų, pirčių ir pan.) gali būti neišlaikomi, juos pakeičiant priešgaisrinėmis REI-M 180 sienomis, kurios įrengiamos pagal didesnio iš besiribojančių pastatų kontūrus. 4. Atstumas tarp I atsparumo ugniai pastatų, kurių besiribojančiose sienose nėra langų, gali būti sumažintas 20 %. 5. Pastatams, kurių išorės danga (fasadų ar stogo) įrengiama iš E ar F degumo klasių statybos produktų, priešgaisriniai atstumai turi būti padidinti 20 %. 6. Atstumai tarp gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų (ūkinio pastato, garažo, pirties ir pan.) vieno sklypo ribose nenormuojami. Tūriniai planiniai sprendiniai 31. Pastatų konstrukcijų atsparumas ugniai, degumas ir gaisrinio skyriaus plotas nustatomas vadovaujantis STR 2.01.04:2004 [3.8] reikalavimais. 32. I, II atsparumo ugniai pastatų E, F degumo klasės laikančiosios konstrukcijos turi būti apdorotos atsparumą ugniai didinančiais statybos produktais, užtikrinant ne mažesnę kaip B degumo klasę. 33. Iki 3 aukštų gyvenamuose pastatuose turi būti įrengiamas ne mažiau kaip vienas evakuacinis išėjimas. 3 aukštų ir aukštesniuose gyvenamuosiuose pastatuose evakuacijai iš kiekvieno aukšto turi būti įrengiami ne mažiau kaip du evakuaciniai išėjimai, iš kurių vienas gali būti išėjimas į priešgaisrinėmis EI 45 konstrukcijomis atskirtą nuo patalpų balkoną, kitas uždara L1 arba L2 tipo laiptine tiesiai į lauką. 34. Vidinės iki 3 aukštų gyvenamųjų pastatų laiptinės, išskyrus jungiančias rūsį ir pirmą aukštą, gali būti įrengiamos atviros, jų atsparumas ugniai nenormuojamas. 35. Gyvenamuosiuose pastatuose, kurių rūsiuose įrengiamas garažas, pirtis, katilinė, bei 3 aukštų ir aukštesniuose namuose, iš rūsio turi būti įrengiamas papildomas atskiras nuo pastato antžeminės dalies išėjimas. Išėjimo atstumas iš pirties iki lauko turi neviršyti 15 m. 36. Gyvenamajame pastate įrengta pirtis, garažas, katilinė nuo kitų patalpų turi būti atskiriamos priešgaisrinėmis perdangomis (REI 60), sienomis (REI 60) ir durimis (EI 60). 37. Pirmame ir cokoliniame gyvenamojo pastato aukšte gali būti įrengiamos visuomeninės patalpos ir asmeninės dirbtuvės, kurios yra susiję su namo gyventojų darbo veikla. Gyvenamuosiuose namuose draudžiama įrengti degių medžiagų ir skysčių parduotuves, buitinės paskirties patalpas, kuriose gamybos metu naudojami degūs skysčiai (išskyrus kirpyklas, laikrodžių bei batų taisyklas). 38. Visuomeninės paskirties patalpos bei asmeninės dirbtuvės nuo gyvenamosios pastato dalies atskiriamos priešgaisrinėmis perdangomis (REI 45), sienomis (REI 60) ir durimis (EI 30). 39. Evakuacijai iš visuomeninės paskirties patalpų turi būti naudojami atskiri nuo gyvenamosios dalies išėjimai. 40. Gyvenamajame pastate įrengiamos pirties šildymui gali būti naudojamas tik gamyklinis elektrinis įrenginys, kurio valdymo automatika užtikrintų įrenginio apsaugą ir atjungimą po 8 val. nepertraukiamo darbo arba kaitinimosi patalpoje temperatūrai pakilus iki 110 oC. 41. Pirties apdailai gali būti naudojama tik lapuočių mediena. Šildymas ir dujų tiekimas 42. Projektuojant ir įrengiant pastatų šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemas, būtina vadovautis STR 2.09.02:1998 [3.20]; įrengiant uždarojo ir atvirojo degimo kietojo kuro krosnis – ST 8860237.02:1998 [3.32]. 43. Dujų sistemos gyvenamuosiuose namuose įrengiamos vadovaujantis STR 2.08.01:2004 [3.18]. Elektros tiekimas ir ryšiai 44. Elektros įrenginiai pastatuose įrengiami vadovaujantis Elektros įrenginių įrengimo taisyklėmis; žaibosauga projektuojama ir įrengiama vadovaujantis STR 2.01.06:2003 [3.9] ir RSN 139-92 [3.22]. 45. Gyvenamuosiuose namuose turi būti įrengiami autonominiai dūmų detektoriai vadovaujantis Autonominių dūmų detektorių įrengimo instrukcija. Vandens tiekimas 46. Gyvenamųjų pastatų užstatymo teritorijoje turi būti įrengiamas priešgaisrinis vandentiekis vadovaujantis RSN 136-92 [3.38]. 47. Kai užstatytoje teritorijoje nėra vandens tinklų, priešgaisriniams tikslams gali būti naudojami natūralūs vandens telkiniai (ežeras, upė ir pan.) arba priešgaisriniai rezervuarai. Priešgaisrinio rezervuaro aptarnavimo spindulys priimamas 200 m, būtinas gaisrui gesinti vandens kiekis turi būti saugomas dviejuose rezervuaruose. 48. Vanduo gaisrui gesinti gali būti saugomas viename rezervuare, jį perskiriant į dvi kameras. Iš kiekvienos kameros vandens paėmimas įrengiamas atskirai. 49. Prie gaisrui gesinti naudojamų vandens telkinių bei priešgaisrinių rezervuarų turi būti įrengtas tinkamas privažiavimas ne mažiau kaip dviem gaisriniams automobiliams. 50. Prie gaisrinio rezervuaro turi būti įrengti informaciniai ženklai, nurodantys jo paskirtį, talpą, vandens paėmimo angas. Būtina įrengti gaisrinių rezervuarų vandens lygio kontrolę (autonominis matuoklis su indikacija ir pan.). 51. Priešgaisrinių rezervuarų galima nenumatyti gyvenvietėms iki 50 gyventojų bei atskiriems už miesto ir gyvenviečių ribų statomiems gyvenamiesiems namams. P1.3 daugiabučiai gyvenamieji namai Reikalavimai vietovei ir pastatų išdėstymui 52. Susisiekimo sistemos miestų ir kaimų teritorijose įrengiamos vadovaujantis STR 2.06.01:1999 [3.16]. Prie kiekvieno daugiabučio gyvenamojo namo turi būti įrengtas tinkamas privažiavimas gaisrinei technikai. 53. Privažiavimai ir priėjimai prie pastatų turi užtikrinti ugniagesių patekimą į kiekvieno buto bent vieną langą, įėjimą į butą, gaisrinį liftą, elektros, dujų įvadų patalpas bei priešgaisrinių sistemų valdymo patalpas. 54. Iki 4 aukštų pastatams privažiavimas gaisrinei technikai gali būti įrengiamas 25 m atstumu iki pastatų. Prie 4 aukštų ir aukštesnių pastatų privažiavimai gaisrinei technikai turi būti įrengiami iš dviejų didžiausių išilginių pastato pusių, papildomai numatant aikšteles gaisrinėms automobilinėms kopėčioms. 55. Privažiavimai iki 5 aukštų pastatams gali būti įrengiami tik iš vienos išilginės pastato pusės, jei iš jos per langus galima patekti į visus butus, o pastato fasadų apdailai naudojami ne žemesnės kaip A2-s1, d0 degumo klasės statybos produktai. 56. Automobilinių kopėčių pastatymui, atsižvelgiant į pastato aukštį bei automobilio technines galimybes, 7-16 m atstumu iki pastato turi būti įrengta ne mažiau kaip 6 m pločio važiuojamoji dalis arba 16x16 m dydžio aikštelė. Tarp pastato ir važiuojamosios dalies, skirtos automobilinių kopėčių statymui, negali būti sodinami medžiai ar statomos kitos kliūtys. 57. Gaisrinių mašinų privažiavimai turi būti numatyti į uždarus ar pusiau uždarus kiemus, kai juose esančių pastatų aukštis viršija 3 aukštus arba kiemo išorinio kontūro ilgis viršija 800 m. Arkų namuose plotis turi būti ne mažesnis kaip 3,5 m, aukštis – ne mažesnis kaip 4,25 m. Jei pravažiavimas baigiasi aklaviete, joje turi būti bent 12 x 12 m aikštelė gaisrinėms mašinoms apsisukti. 58. Gaisrinių automobilių privažiavimo keliai bei aikštelės turi būti visada laisvos, tam užtikrinti gali būti statomi specialūs ženklai ar aptvarai (iki 30 cm aukščio). 59. Gaisrinių automobilių privažiavimams prie namų fasadų leidžiama panaudoti stilobatų bei priestatų eksploatuojamus stogus, kurie projektuojami, atsižvelgiant į gaisrinių mašinų sukeliamas apkrovas. 60. Gyvenviečių ir miestų daugiabučiai namai turi būti statomi ne didesniu kaip 3 km atstumu iki priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos. Gyvenamajame name įrengus automatinę gaisrinę signalizaciją, atstumas iki priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos gali būti padidintas iki 6 km; atitinkamai įrengus sprinklerinę gaisro gesinimo sistemą, – iki 12 km. 61. Atstumas iki priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos nereglamentuojamas gyvenvietėms iki 50 gyventojų bei atskiriems už miesto ir gyvenviečių ribų statomiems gyvenamiesiems namams. 62. Aukštesnius kaip 3 aukštų gyvenamuosius namus galima statyti priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos aprūpintos automobilinėmis kopėčiomis aptarnaujamoje teritorijoje. 63. Minimalūs priešgaisriniai atstumai tarp gyvenamųjų bei kitų pastatų pateikti 4 lentelėje. 4 lentelė Minimalūs priešgaisriniai atstumai tarp daugiabučių gyvenamųjų pastatų bei kitų statinių Gyvenamojo bei kitos paskirties pastato ugniai atsparumo laipsnis Atstumas (m) iki gyvenamųjų pastatų bei kitų pastatų, kurių ugniai atsparumo laipsnis I II III I 6 8 10 II 8 8 10 III 10 10 15 Pastabos: 1. Priešgaisriniai atstumai įvertinami tarp pastatų išorinių sienų, jei pastatuose yra išsikišančių daugiau kaip 1 m konstrukcijų, pagamintų iš E ar F degumo klasių statybos produktų, atstumas skaičiuojamas nuo šių konstrukcijų. 2. Priešgaisriniai atstumai tarp gyvenamųjų pastatų gali būti neišlaikomi, kai jų užstatymo plotas, įvertinant ir neužstatytą žemės plotą tarp jų, neviršija gyvenamiems pastatams nustatyto gaisrinio skyriaus ploto. 3. Priešgaisriniai atstumai tarp įvairios paskirties pastatų (gyvenamųjų, visuomeninių, garažų ir pan.) gali būti neišlaikomi, juos pakeičiant priešgaisrinėmis REI-M 180 sienomis, kurios įrengiamos pagal didesnio iš besiribojančių pastatų kontūrus. 4. Atstumas tarp I atsparumo ugniai pastatų, kurių besiribojančiose sienose nėra langų, gali būti sumažintas 20 %. 5. Pastatams, kurių išorės danga (fasadų ar stogo) įrengiama iš E ar F degumo klasių statybos produktų, priešgaisriniai atstumai turi būti padidinti 20 %. Tūriniai planiniai sprendiniai 64. Pastatų konstrukcijų atsparumas ugniai, degumas ir gaisrinio skyriaus plotas nustatomas vadovaujantis STR 2.01.04:2004 [3.8] reikalavimais. 65. Namo pastovumui užtikrinti jo perdangų (įskaitant palėpės bei rūsio) ugniai atsparumo laipsnis turi būti ne mažesnis kaip REI 60-I ugniai atsparumo namams. Kitiems namams perdangų ugniai atsparumo laipsnis parenkamas vadovaujantis STR 2.01.04:2004 [3.8]. 66. Daugiabučiai namai, kuriuose dauguma butų numatoma žmonėms su negalia, gali būti statomi ne aukštesni kaip 5 aukštų. Visais atvejais daugiabučiuose pastatuose žmonių su negalia butai turi būti įrengiami žemesniuosiuose aukštuose. 67. I atsparumo ugniai pastatų konstrukcijų norminiam atsparumui ugniai užtikrinti leidžiama naudoti tik konstrukcines apsaugos priemones. 68. I atsparumo ugniai gyvenamojo pastato sekcijas skiriančios sienos, pertvaros įrengiamos ne mažiau EI 45 atsparumo ugniai, atitinkamai II ir III atsparumo ugniai pastatuose, šios sienos ir pertvaros turi būti EI 15 atsparumo ugniai. 69. I atsparumo ugniai pastatuose kaimyninių butų besiribojančios sienos, pertvaros turi būti ne mažesnio kaip EI 30 atsparumo ugniai; II ir III atsparumo ugniai pastatuose šios sienos ir pertvaros turi būti EI 15 atsparumo ugniai. 70. Vidinių buto nelaikančių sienų ir pertvarų atsparumas ugniai bei degumas nenormuojamas. 71. Laiptinėse neleidžiama įrengti dujotiekių ar degių skysčių vamzdynų, sieninių spintų (išskyrus skirtas komunikacijoms ir gaisriniams čiaupams), elektros kabelių ir laidų (išskyrus skirtų koridorių bei laiptinių apšvietimui), įrengti bet kurios paskirties patalpas, taip pat įrangą, išsikišančią iš sienos plokštumos mažesniame kaip 2,2 m aukštyje nuo laiptų aikštelių ar laiptų pakopų paviršiaus. 72. Iki 28 m aukščio (imtinai) namų laiptinėse leidžiama įrengti buitinių atliekų šalinimo vamzdžius. 73. Laiptinėse (išskyrus neuždūmijamas) leidžiama įrengti ne daugiau dviejų keleivinių liftų, nusileidžiančių ne žemiau pirmojo aukšto. Liftų šachtų konstrukcijos turi būti iš A grupės statybos produktų. Neuždūmijamose laiptinėse leidžiama įrengti tik šildymo prietaisus. 74. Vienos sekcijos name liftas (liftai) su lifto holu, esantis sekcijos centre (plane), turi būti apribotas priešgaisrinėmis 2 tipo sienomis. Lifto holo bei laiptinės durys turi būti priešgaisrinės, ne mažesnio kaip EI 30 atsparumo ugniai. Lifto holo parametrai pateikti 5 lentelėje. 5 lentelė Lifto holo parametrai Liftų išdėstymas Holo minimalus plotis, m Lifto kabinos plotis, m Lifto kabinos gylis, m Keliamoji galia, kG Viena eile 1,5 2,1 2100 1420 2100 400, 630 (500) 1000, 630 (500) Dviem eilėmis 1,8 2,5 < 2100 2100 ir daugiau 75. Draudžiama daugiabučio namo rūsio ar cokoliniame aukštuose įrengti sauną. 76. Pereinant į neuždūmijamas laiptines per liftų holus (išskyrus liftų, skirtų priešgaisriniams padaliniams), liftų šachtų durų mažiausias ugniai atsparumo laipsnis – EI 30, o liftų šachtų – ne mažesnis kaip REI 45, įvykdant priešgaisrinėms 2 tipo užtvaroms keliamus reikalavimus. 77. Buitinės paskirties patalpos daugiabučiuose namuose (ne butų ribose), esančios pirmame, cokoliniame ar rūsio aukštuose, nuo gyvenamųjų patalpų (aukštų) turi būti atskirtos 2 tipo priešgaisrinėmis perdangomis. Iš šių patalpų turi būti tiesioginiai išėjimai į išorę, taip pat jose turi būti įrengti atidaromi langai su prieduobėmis. Langų mažiausi matmenys 0,9x1,2 m. Sekcijinio tipo namuose buitinės patalpos namo sekcijos ribose atskiriamos priešgaisrinėmis sienomis ir durimis. Koridorinio (galerinio) tipo namuose – padalijamos į ne didesnius kaip 500 m2 plotus. 78. Priešgaisrinės užtvaros tipas nustatomas priklausomai nuo namo ugniai atsparumo laipsnio ir gaisrinės apkrovos tankio [3.8]. 79. Gyvenamuosiuose namuose įrengiami garažai turi būti atskirti priešgaisrinėmis REI 150 atsparumo perdangomis, sienomis bei atitvaromis. 80. Garažuose įrengiamos autonominės nuo gyvenamojo namo inžinerinės sistemos (vėdinimas, šildymas, elektros maitinimas ir pan.). 81. Garažuose draudžiama įrengti tranzitines komunikacijas, naudojamas gyvenamųjų patalpų reikmėms. 82. Pastatuose, kurių aukščiausio aukšto grindų paviršiaus altitudė skiriasi nuo gaisrinių mašinų privažiavimo paviršiaus altitudės ne daugiau kaip 26,5 m, leidžiama įstiklinti namų balkonus bei lodžijas. Įstiklinimo konstrukcijų apatiniai elementai turi būti ne žemiau kaip 1 m nuo balkono ar lodžijos grindų paviršiaus, aukščiau esantys – išdėstyti ne mažesniais kaip 1,2 m atstumais. Šių konstrukcijų elementų minimalūs išdėstymo atstumai horizontalia kryptimi – 0,7 m. Įstiklintuose balkonuose ir lodžijose langai turi būti atidaromi. 83. Jei įrengiama patalpa laiptinės prižiūrėtojui, ji turi būti įrengta pirmame namo aukšte už laiptinės ribų. Šios patalpos atitvarinės konstrukcijos turi būti pagamintos iš A1 arba A2 degumo klasių statybos produktų, patalpoje turi būti įrengti autonominiai gaisro signalizatoriai, o namuose, kurių viršutinio aukšto (įskaitant ir mansardinį) grindų altitudė skiriasi nuo gaisrinių mašinų privažiavimo paviršiaus altitudės daugiau kaip 26,5 m, – automatinė gaisro signalizacija. Patalpoje draudžiama įrengti miegamąsias vietas. 84. I atsparumo ugniai pastatams išorinių sienų apdailai iš lauko draudžiama naudoti žemesnės kaip B-s1, d0 degumo klasės statybos produktus. Pastatų iki 25 m aukščio (iki kraigo) išorės sienų apdailos fragmentams galima naudoti C-s2, d1 degumo klasės statybos produktus, jei tai sudaro iki 30 % kiekvienos atskiros išorės sienos (fasado) bendro ploto, ir D-s2, d2 degumo klasės statybos produktus – iki 15 % kiekvienos atskiros išorės sienos (fasado) bendro ploto. 85. I atsparumo ugniai gyvenamųjų namų, kurių aukščiausio aukšto grindų paviršiaus altitudė skiriasi nuo gaisrinių mašinų privažiavimo paviršiaus altitudės ne daugiau kaip 26,5 m, išorines sienas (fasadus) galima šiltinti ne žemesnės kaip C-s2, d1 degumo klasės statybos produktais, padengiant juos ne plonesniu kaip 6 mm, o angokraščiuose – 10 mm A1 degumo klasės statybos produktų sluoksniu. Šiltinant šiais statybos produktais pastatus, sienos viršus 1,2 m atstumu iki stogo konstrukcijų iš žemesnės kaip B-s1, d0 statybos produktų turi būti šiltinamas ne žemesnės kaip A2-s1, d0 statybos produktais. Apšiltinimo konstrukcijos darbų technologija turi tenkinti anksčiau išdėstytas sąlygas. Žmonių evakuacija 86. Iš kiekvieno pastato aukšto turi būti ne mažiau dviejų evakuacinių išėjimų. 87. Iki 6 aukštų sekcijinio tipo pastatuose gali būti įrengiamas vienas evakuacinis išėjimas į laiptinę. 88. Iki 10 aukštų sekcijinio tipo pastatuose turi būti įrengiami ne mažiau kaip du evakuaciniai išėjimai, vienas iš kurių gali būti avarinis – išėjimas į apsaugotą nuo gaisro pavojingų faktorių patalpą ar zoną (balkoną, lodžiją, perėjimas į kitą gaisrinį skyrių). 89. 10 aukštų ir aukštesniuose pastatuose turi būti įrengiami ne mažiau kaip du evakuaciniai išėjimai į neuždūmijamas N tipo laiptines. Ne mažiau pusė neuždūminamų laiptinių turi būti įrengiamos N1 tipo. 90. Įrengiant N2 tipo laiptines pastatuose, draudžiama tiesiogiai joje numatyti išėjimų iš butų duris. 91. Visuose gyvenamuose pastatuose iš kiekvienos laiptinės turi būti įrengtas išėjimas ant stogo. Iki 6 aukštų pastatuose išėjimas ant stogo gali būti įrengiamas kopėčiomis, 6 aukštų ir aukštesniuose pastatuose – laiptais. 92. Laiptų kiekis pakilime tarp laiptinių aikštelių turi būti ne mažesnis kaip 3, tačiau neviršyti 18. 93. Laiptinėse turi būti įrengiami ištisiniai turėklai. Pastatuose, kuriuose yra žmonių su negalia, turėklai turi būti įrengiami abejose laiptakio pusėse. Tarpai tarp laiptakių maršų turi būti ne siauresni kaip 50 mm. 94. Norminio laiptinės bei laiptinės aikštelės evakuacijos kelio pločio negali sumažinti atidaromos butų ir kitų patalpų durys. 95. Laiptinėse leidžiama įrengti šildymo prietaisus, buitinių atliekų pašalinimo vamzdžius, elektros skydines bei pašto dėžutes, išlaikant minimalų leistiną laiptatakių plotį, pateikiamą 6 lentelėje. 6 lentelė Laiptatakių parametrai Laiptatakio tipas Mažiausias plotis, m Didžiausias nuolydis Gyvenamųjų aukštų laiptatakiai: Dviejų aukštų sekcijinio tipo namų Trijų ir daugiau aukštų sekcijinio tipo namų Koridorinio tipo namų 1,05 1,05 1,2* 1:1,5 1:1,75 1:1,75 Rūsio, palėpės ir butų vidiniai laiptatakiai 0,9 1:1,25 * jei vieno aukšto gyventojų skaičius neviršija 100, laiptatakio plotis gali būti sumažintas iki 1,05 m. Pastabos: √  Laiptatakio plotis priimamas, atmetus pagalbinių įrenginių (turėklų, šildymo įrenginių, šiukšlių vamzdžių ir pan.) užimamą plotį. √  Vidiniai buto laiptatakiai gali būti mediniai. 96. Jei name (išskyrus vienbutį) neįrengiamas liftas, patekimui į visus aukštus turi būti įrengti pandusai. Pandusų plotis turi būti ne mažesnis kaip 1,2 m, nuolydis – ne didesnis kaip 8,3 %, panduso pakylėjimas iki horizontalios aikštelės – ne didesnis kaip 0,75 m, horizontalių aikštelių ilgis – ne mažesnis kaip 1,5 m. 97. Įėjimo į namą pandusai projektuojami vadovaujantis STR 2.03.01:2001 [3.11]. 98. Didžiausi atstumai nuo butų ir bendrabučių kambarių durų iki laiptų aikštelės arba išėjimo į lauką nurodyti 7 lentelėje. 7 lentelė Atstumai iki laiptų aikštelės Ugniai atsparumo laipsnis Atstumas nuo butų ir bendrabučių kambarių durų, m Išdėstytiems tarp laiptų aikštelių ar išėjimų Su išėjimu į aklavietę I 40 25 II 30 15 III 20 10 Pastaba. √  Sekcijinio tipo namuose, esant išėjimui iš buto į koridorių, kurio gale nėra natūralaus apšvietimo, atstumas nuo tolimiausio buto durų iki laiptinės turi būti ne didesnis kaip 12 m; esant natūraliam apšvietimui, vadovaujamasi 2 lentelėje pateiktais duomenimis (25, 15 ar 10 m). 99. Namuose (išskyrus vienbučius) neįgaliesiems su vežimėliais privaloma įrengti pandusus (keltuvus), kurie įrengiami esant aukščių skirtumui įėjimuose į namą ar butą, priėjimuose prie liftų, buitinių atliekų vamzdžių bei koridoriuose. Keltuvų konstrukcija neturi sumažinti evakuacijos kelių minimalaus pločio bei aukščio. Platformos pavidalo keltuvo, skirto neįgaliųjų su vežimėliais kėlimui vertikaliai arba išilgai laiptatakių, plotis turi būti ne mažesnis kaip 0,9 m, gylis – ne mažesnis kaip 1,2 m. 100. Sekcijinio tipo namuose, kurių vieno aukšto plotas neviršija 500 m2, gali būti įrengiamas vienas evakuacinis išėjimas iš kiekvieno aukšto į bendrą laiptinę, kurios tipas: 100.1. L1 – namams, kurių viršutinio aukšto, įskaitant mansardinį, grindų paviršiaus altitudė skiriasi nuo gaisrinių mašinų privažiavimo paviršiaus altitudės ne daugiau kaip 26,5 m; 100.2. N1 – namams, kurių viršutinio aukšto, įskaitant mansardinį, grindų paviršiaus altitudė skiriasi nuo gaisrinių mašinų privažiavimo paviršiaus altitudės daugiau kaip 26,5 m. 101. Sekcijinio tipo namuose leidžiama įrengti vieną evakuacinę laiptinę, kurios tipas: 101.1. L2 – namams, kurių viršutinio aukšto, įskaitant mansardinį, grindų paviršiaus altitudė skiriasi nuo gaisrinių mašinų privažiavimo paviršiaus altitudės ne daugiau kaip 9 m. Šio tipo laiptinės turi būti apšviestos ne mažesniais kaip 4 m2 ploto švieslangiais; tarpas tarp laiptatakių – ne mažesnis kaip 0,7 m (arba ne mažesnis kaip 2 m2 ploto vertikalus šviesos šulinys); 101.2. L2 – namams, kurių viršutinio aukšto, įskaitant mansardinį, grindų paviršiaus altitudė skiriasi nuo gaisrinių mašinų privažiavimo paviršiaus altitudės ne daugiau kaip 26,5 m, išskyrus bendrabučius ir specializuoto tipo namus, skirtus pagyvenusiems bei šeimoms, turinčioms neįgaliųjų. Laiptinės švieslangiai turi būti su apsauginiu tinklu. Papildomi reikalavimai: 101.2.1. laiptinės švieslangių plotas – ne mažesnis kaip 11,5 m2; 101.2.2. vertikalus šviesos šulinio per visą laiptinės aukštį minimalus plotas (plane) – 4,0 m2; 101.2.3. išėjimas iš butų tik per bendrą koridorių (holą) arba tambūrą; 101.2.4. laiptinėje turi būti įrengtos ne mažesnio kaip EI 30 ugniai atsparumo durys; 101.2.5. butuose turi būti įrengta automatinė gaisro perspėjimo sistema: virtuvėse ir kambariuose – priešdūminiai signalizatoriai, kitose patalpose – šiluminiai signalizatoriai, prijungti prie bendros adresinės priešdūminių signalizatorių sistemos, nurodančios sekcijos numerį (koridorinio ar galerinio tipo namams – laiptinės numerį) bei aukštą. Minėtų signalizatorių galima neįrengti tuo atveju, jei bute įrengiama automatinė gaisro gesinimo sistema; 101.2.6. visuose butuose įrengtos EI 45 atsparumo ugniai sienomis nuo patalpų apsaugotos atviros zonos (balkonai, lodžijos ir pan.), tinkamos žmonių gelbėjimui; 101.3. N2 ar N3 – namams, kurių viršutinio aukšto, įskaitant mansardinį, grindų paviršiaus altitudė skiriasi nuo gaisrinių mašinų privažiavimo paviršiaus altitudės ne daugiau kaip 50 m. Šiuo atveju liftų holo bei laiptinės durų ugniai atsparumo laipsnis turi būti ne mažesnis kaip EI 30. Pastabos: √  Įrengiant N2 tipo laiptinę, evakuaciniame kelyje iš butų į laiptinę turi būti ne mažiau dviejų nuosekliai išdėstytų (neįskaitant buto) durų bei tambūras (juo gali būti lifto holas). Liftų durų ugniai atsparumo laipsnis – ne mažesnis kaip EI 30. √  Įrengiant L2 tipo laiptinę, butų, esančių antrame ir aukštesniuose aukštuose, avariniais išėjimais laikomi: ·      namams, kurių viršutinio aukšto, įskaitant mansardinį, grindų paviršiaus altitudė skiriasi nuo gaisrinių mašinų privažiavimo paviršiaus altitudės ne daugiau kaip 9 m, – balkonai ir lodžijos, kurių aklinos sienos ilgis nuo balkono (lodžijos) krašto iki lango ar stiklinių durų ne mažesnis kaip 1,2 m; ·      namams, kurių viršutinio aukšto, įskaitant mansardinį, grindų paviršiaus altitudė skiriasi nuo gaisrinių mašinų privažiavimo paviršiaus altitudės ne daugiau kaip 26,5 m, – balkonai ir lodžijos, turintys išėjimą į išorinius priešgaisrinius laiptus, nuosekliai sujungiančius visus aukštus iki antrojo, esančio ne aukščiau kaip 5,6 m. √  Įrengiant L2 tipo laiptinę, turi būti numatytas stoglangių distancinis arba rankinis atidarymas. 102. Sekcijinio tipo namų aukštų, kurių viršutinio aukšto, įskaitant mansardinį, grindų paviršiaus altitudė skiriasi nuo gaisrinių mašinų privažiavimo paviršiaus altitudės daugiau kaip 15 m, butai bei visuomeninės paskirties patalpos bendrabučiuose turi turėti avarinius išėjimus. Šias išėjimais gali būti: 102.1. balkonai ar lodžijos; 102.2. balkonai ar lodžijos, tarp aukštų sujungti priešgaisriniais laiptais – išskyrus namus, skirtus pagyvenusiems bei šeimoms, turinčioms neįgaliųjų; 102.3. ne siauresni kaip 0,6 m atviri perėjimai į gretimą namo sekciją ar gretimą gaisrinį skyrių. 103. Koridorinio (galerinio) tipo namų, kurių vieno aukšto bendras butų (bendrabučio kambarių) plotas neviršija 500 m2, tarpbutiniai koridoriai (galerijos) turi turėti evakuacinį išėjimą į šio tipo bent vieną laiptinę: 103.1. L1 – namams, kurių viršutinio aukšto, įskaitant mansardinį, grindų paviršiaus altitudė skiriasi nuo gaisrinių mašinų privažiavimo paviršiaus altitudės ne daugiau kaip 26,5 m; 103.2. N1 – namams, kurių viršutinio aukšto, įskaitant mansardinį, grindų paviršiaus altitudė skiriasi nuo gaisrinių mašinų privažiavimo paviršiaus altitudės daugiau kaip 26,5 m; 103.3. privaloma numatyti išėjimą į 3 tipo išorinius evakuacinius laiptus, o esant butų, skirtų pagyvenusiems ar šeimoms, turinčioms neįgaliųjų, – į laiptinę, analogišką pagrindinei evakuacinei laiptinei. Pastaba. √  Namuose, kurių viršutinio aukšto, įskaitant mansardinį, grindų paviršiaus altitudė skiriasi nuo gaisrinių mašinų privažiavimo paviršiaus altitudės ne daugiau kaip 50 m, leidžiama vietoj 3 tipo išorinių evakuacinių laiptų įrengti N2 tipo laiptinę, jei iš aukštų, esančių virš 26,5 m, tarpbutinių koridorių (galerijų) numatyti išėjimai į šią laiptinę per tambūrą (lifto holą su priešgaisrinėmis ne mažesnio kaip EI 30 ugniai atsparumo laipsnio durimis). 104. Koridorinio (galerinio) tipo namų, kurių vieno aukšto bendras butų (bendrabučio kambarių) plotas nuo 500 iki 800 m2 (su sąlyga, kad butų, liftų holų, tarpbutinių holų tambūrų ir laiptinių durys yra ne mažesnio kaip EI 30 ugniai atsparumo laipsnio), tarpbutiniai koridoriai (galerijos) turi turėti evakuacinius išėjimus ne mažiau kaip į dvi šio tipo laiptines: 104.1. L1 – namams, kurių viršutinio aukšto, įskaitant mansardinį, grindų paviršiaus altitudė skiriasi nuo gaisrinių mašinų privažiavimo paviršiaus altitudės ne daugiau kaip 26,5 m; 104.2. N1 ir N2 – namams, kurių viršutinio aukšto, įskaitant mansardinį, grindų paviršiaus altitudė skiriasi nuo gaisrinių mašinų privažiavimo paviršiaus altitudės daugiau kaip 26,5 m. Šiuo atveju N1 tipo laiptinių turi būti ne mažiau kaip pusė. 105. Namuose, išskyrus bendrabučius ir specializuotus namus, skirtus pagyvenusiems bei šeimoms, turinčioms neįgaliųjų, kai vienos sekcijos aukšto (koridorinio ar galerinio tipo namams – vieno aukšto) butų bendras plotas nuo 500 iki 800 m2, leidžiama įrengti evakuacinius išėjimus pagal 97 p. (įvertinant 98 p. nuostatas) arba 101 p. reikalavimus: 105.1. namuose, kurių viršutinio aukšto, įskaitant mansardinį, grindų paviršiaus altitudė skiriasi nuo gaisrinių mašinų privažiavimo paviršiaus altitudės ne daugiau kaip 26,5 m, – su išėjimais iš butų į laiptines per tarpbutinius koridorius (galerijas, holus ar tambūrus), įrengiant butuose automatines gaisro signalizavimo sistemas; 105.2. namuose, namams, kurių viršutinio aukšto, įskaitant mansardinį, grindų paviršiaus altitudė skiriasi nuo gaisrinių mašinų privažiavimo paviršiaus altitudės daugiau kaip 26,5 m, – su išėjimais iš butų į neuždūmijamas laiptines per tarpbutinius koridorius (holus, tambūrus) ir įrengiant visose buto patalpose (išskyrus sanitarines, vonios patalpas, dušines, skalbyklas ir saunas) adresinę signalizaciją arba automatinę gaisro gesinimo sistemą. 106. 102 punkte išvardytų namų laiptinėse bei liftų holuose turi būti įrengtos priešgaisrinės ne mažesnio kaip EI 30 ugniai atsparumo priešgaisrinės durys. 107. Sekcijinio ir koridorinio (galerinio) tipo namų pirmame aukšte iš N2 arba N3 tipo laiptinės leidžiama įrengti išėjimą išorėn per vestibiulį, kuris apribotas ne mažesnio kaip EI 30 ugniai atsparumo laipsnio atitvaromis bei priešgaisrinėmis durimis. Į vestibiulį negali būti išėjimo iš rūsio ar cokolinio aukštų patalpų. Jei per vieną vestibiulį numatomas išėjimas iš dviejų laiptinių, iš vienos laiptinės papildomai turi būti tiesioginis (ne per vestibiulį) išėjimas išorėn. 108. Namuose leidžiama įrengti butus dviejuose ir daugiau aukštuose (lygmenyse). Kiekviename aukšte, esančiame virš 15 m, turi būti avarinis išėjimas į laiptinę. Laiptų, esančių bute, plotis turi būti ne mažesnis kaip 1,05 m. 109. Jei aukšto aukštis yra iki 18 m, buto vidiniai atviri laiptai gali būti mediniai. 110. Buto mansardiniuose aukštuose (antstate) konstrukcijų (tarp jų medinių) ugniai atsparumo laipsnis turi būti ne mažesnis kaip R 45. 111. Daugiabučių namų kelių lygmenų butuose, esančiuose cokoliniame aukšte, turi būti numatytas tiesioginis išėjimas išorėn. Butas nuo kitų namo patalpų turi būti atribotas ne mažesnio kaip REI 45 ugniai atsparumo laipsnio atitvaromis (sienomis bei perdangomis). Be to, visose buto patalpose (išskyrus sanitarines, vonios patalpas, dušines, skalbyklas ir saunas) turi būti įrengta adresinė signalizacija ir autonominiai dūmų signalizatoriai. 112. Kitos pagalbinės buto patalpos, kurių grindų lygis yra žemiau kaip 0,5 m nuo žemės paviršiaus, turi turėti ne mažiau dviejų angų (langų) su prieduobėmis. Kiekvienos angos matmenys turi būti ne mažesni kaip 0,9 x 1,2 m. Šildymas, priešdūminis vėdinimas ir dujų tiekimas 113. Projektuojant ir įrengiant pastatų šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo, priešdūminio vėdinimo sistemas būtina vadovautis STR 2.09.02:1998 [3.20], įrengiant uždarojo ir atvirojo degimo kietojo kuro krosnis – ST 8860237.02:1998 [3.32]. 114. Dujų sistemos gyvenamuosiuose namuose įrengiamos vadovaujantis STR 2.08.01:2004 [3.18]. 115. Daugiabučiuose namuose leidžiama įrengti katilines priestatuose arba ant namo stogo. Šiose katilinėse vandens pašildymo katilai projektuojami vandens pašildymui iki 115 ºC. Katilinės šilumos gamybos pajėgumas neturi viršyti namo šildymo reikmėms reikalingo šilumos kiekio. Katilinės, įrengtos ant namo stogo, galingumas neturi būti didesnis kaip 3 MW. 116. Pristatytų prie namo katilinių neleidžiama įrengti namo fasade, kuriame įrengti įėjimai į namą, taip pat fasaduose su langais, jei atstumas nuo katilinės išorinės sienos iki artimiausio lango mažesnis kaip 4 m, o vertikalus atstumas nuo katilinės perdangos iki artimiausio lango mažesnis kaip 8 m. 117. Draudžiama įrengti katilines ant stogo perdangų, esančių tiesiogiai virš gyvenamųjų patalpų, taip pat ant stogo tarp gyvenamųjų patalpų. Elektros tiekimas ir ryšiai 118. Elektros įrenginiai pastatuose įrengiami vadovaujantis Elektros įrenginių įrengimo taisyklėmis, žaibosauga projektuojama ir įrengiama vadovaujantis STR 2.01.06:2003 [3.9] ir RSN 139-92 [3.22]. 119. Gyvenamųjų pastatų gyvenamosiose patalpose turi būti įrengiami autonominiai dūmų detektoriai vadovaujantis Autonominių dūmų detektorių įrengimo instrukcija. 120. Gaisrinės signalizacija pastatuose įrengiama vadovaujantis RSN 138-92* [3.39]. 121. Gaisrinė signalizacija gyvenamuose pastatuose įrengiama, kai jos įrengimas būtinas dėl atstumo iki gaisrinės arba kitų gaisrinių inžinerinių sistemų (priešdūminė vėdinimo sistema, pranešimo apie gaisrą sistema ir pan.) valdymui. Vandens tiekimas 122. Gyvenamųjų pastatų užstatymo teritorijoje turi būti įrengiamas priešgaisrinis vandentiekis vadovaujantis RSN 136-92 [3.38]. 123. Gyvenamųjų daugiabučių pastatų išorės gaisrų gesinimui tikslinga įrengti antžeminius gaisrinius hidrantus. 124. Prie gaisrui gesinti naudojamų vandens hidrantų turi būti įrengtas tinkamas privažiavimas. Priešgaisriniai liftai 125. Žmonių su negalia ir 10 aukštų bei aukštesniuose pastatuose turi būti įrengtas ne mažiau kaip vienas gaisrinis liftas. 126. Daugiabučio namo antrame ir aukštesniuose aukštuose įrengiant butus, skirtus pagyvenusiems bei šeimoms, turinčioms neįgaliųjų, turi būti įrengtas bent vienas liftas, skirtas priešgaisriniams padaliniams. 8 lentelė Lifto kabinos pagrindiniai parametrai Rodiklis Norma Keliamoji galia, kG: 630 Mažiausias kėlimo greitis, m/s, priklausomai nuo kėlimo aukščio H, m H/60 Kabinos matmenys plane (mm) 11002100 Durų mažiausias ugniai atsparumo laipsnis EI 60 Kabinos konstrukcijų degumo klasė, ne mažesnė kaip B Kabinos apdailos (išskyrus grindų) degumo klasė, ne mažesnė kaip Kabinos grindų apdailos degumo klasė, ne mažesnė kaip C D Kabinos apdailos toksiškumo klasė, ne mažesnė kaip T2 Kabinos apdailos dūmų susidarymo klasė, ne mažesnė kaip R2 Pastabos: √ Liftas priešgaisriniams padaliniams gali būti įrengiamas vienoje šachtoje su kitais liftais; šiuo atveju visų liftų durų mažiau …