Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas dėl statybos techninio reglamento str 2.02.01:2004 „gyvenamieji p

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL STATYBOS TECHNINIO REGLAMENTO STR 2.02.01:2004 „GYVENAMIEJI PASTATAI“ PATVIRTINIMO 2003 m. gruodžio 24 d. Nr. 705 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų (Žin., 1998, Nr. 84-2353; 2002, Nr. 20-766) 11.5 punktu, 1. Tvirtinu statybos techninį reglamentą STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ (pridedama).

APLINKOS MINISTRAS ARŪNAS KUNDROTAS PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705 STATYBOS TECHNINIS REGLAMENTAS STR 2.02.01:2004 GYVENAMIEJI PASTATAI

I SKYRIUS. BENDROSIOS NUOSTATOS

1.1. projektuoti ir įvertinti tokią naujo būsto visumą:

1.1.1. pastato sklypą ir jame esančius priklausinius;

1.1.2. priėjimus ir privažiavimus prie pastato;

1.1.3. pastatą;

1.1.4. butą (butus);

1.1.5. inžinerines sistemas;

1.2. projektuoti ir įvertinti visų tipų gyvenamuosius pastatus:

1.2.1. vienbučius ir dvibučius namus kaimo vietovėse;

1.2.2. vienbučius ir dvibučius namus urbanizuotose teritorijose;

1.2.3. vienbučių namų poras;

1.2.4. vienbučius blokuotus namus;

1.2.5. atriumo tipo namus;

1.2.6. daugiabučius 3-4 aukštų blokuotus namus (pastatus);

1.2.7. daugiabučius daugiaaukščius (sekcijinius, galerinius ir koridorinius) namus;

1.2.8. daugiabučius aukštuminius namus;

1.2.9. daugiabučius terasinius namus;

1.2.10. mišraus tipo pastatus ir namus;

1.3. formuoti bet kurias užstatymo formas:

1.3.1. pavienį;

1.3.2. blokuotą viena, dviem eilėmis ar kitaip;

1.3.3. kiliminį;

1.3.4. perimetrinį;

1.3.5. mišrų;

1.4. Reglamento reikalavimai taikomi iš dalies:

1.4.1. kai gyvenamosios patalpos projektuojamos priestatuose ir antstatuose;

1.4.2. kai remontuojamos ar rekonstruojamos pastato pavienės dalys ar pavieniai pastato elementai;

1.4.3. kai gyvenamajai paskirčiai pritaikomos esamos negyvenamosios patalpos;

1.4.4. kai pastatas yra nekilnojamoji kultūros paveldo vertybė.

II SKYRIUS. NUORODOS

3.1. Lietuvos Respublikos statybos įstatymą (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597);

3.2. statybos techninį reglamentą STR 2.01.01(1):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ (Žin., 1999, Nr. 112-3260);

3.3. statybos techninį reglamentą STR 2.01.01(2):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga“ (Žin., 2000, Nr. 17-424; 2002, Nr. 96-4233);

3.4. statybos techninį reglamentą STR 2.01.01(3):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga“ (Žin., 2000, Nr. 8-215; 2002, Nr. 106-4776);

3.5. statybos techninį reglamentą STR 2.01.01(4):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Naudojimo sauga“ (Žin., 2000, Nr. 8-216; 2002, Nr. 96-4232);

3.6. statybos techninį reglamentą STR 2.01.01(5):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Apsauga nuo triukšmo“ (Žin., 2000, Nr. 8- 216; 2002, Nr. 96-4232);

3.7. statybos techninį reglamentą STR 2.01.01(6):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas“ (Žin. 1999, Nr. 107-3120; 2002, Nr. 98-4343);

3.8. statybos techninį reglamentą STR 2.01.04:2004 „Gaisrinė sauga. Pagrindiniai reikalavimai“;

3.9. statybos techninį reglamentą STR 2.01.06:2003 „Statinių žaibosauga. Aktyvioji apsauga nuo žaibo“ (Žin., 2003, Nr. 63-2857);

3.10. statybos techninį reglamentą STR 2.01.07:2003 „Pastatų vidaus ir išorės aplinkos apsauga nuo triukšmo“ (Žin., 2003, Nr. 79-3614);

3.11. statybos techninį reglamentą STR 2.03.01:2001 „Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms“ (Žin., 2001, Nr. 53-1898);

3.12. statybos techninį reglamentą STR 2.05.01:1999 „Pastatų atitvarų šiluminė technika“ (Žin.,1999, Nr. 41-1297; 2000, Nr. 94-2948);

3.13. statybos techninį reglamentą STR 2.05.02:2001 „Statinių konstrukcijos. Stogai.“ (Žin., 2001, Nr. 51-1786; 2002, Nr. 23- 865, Nr. 69-2846);

3.14. statybos techninį reglamentą STR 2.05.03:2003 „Statybinių konstrukcijų projektavimo pagrindai“ (Žin., 2003, Nr. 59-2682);

3.15. statybos techninį reglamentą STR 2.05.04:2003 „Poveikiai ir apkrovos“ (Žin., 2003, Nr. 59-2683);

3.16. statybos techninį reglamentą STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ (Žin., 1999, Nr. 27-773; 2001, Nr. 4-103, Nr. 44-1561, Nr. 53-1898);

3.17. statybos techninį reglamentą STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ (Žin., 2003, Nr. 83-3804);

3.18. statybos techninį reglamentą STR 2.08.01:2004 „Dujų sistemos pastatuose“;

3.19. statybos techninį reglamentą STR 2.09.01:1998 „Šilumos tiekimo tinklai ir šilumos punktai“ (Žin., 1998, Nr. 34-923);

3.20. statybos techninį reglamentą STR 2.09.02:1998 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ (Žin., 1999, Nr. 13-333; 2002, Nr. 39-1446);

3.21. statybos techninį reglamentą STR 2.09.04:2002 „Pastato šildymo sistemos galia. Energijos sąnaudos šildymui“ (Žin., 2002, Nr. 118-5326);

3.22. respublikines statybos normas RSN 139-92 „Pastatų ir statinių žaibosauga“;

3.23. techninį reglamentą „Liftai“ (Žin., 2000, Nr. 28-785, Nr. 58-2103);

3.24. higienos normą HN 33-1:2003 „Akustinis triukšmas. Leidžiami lygiai gyvenamojoje ir darbo aplinkoje. Matavimo metodikos bendrieji reikalavimai“ (Žin., 2003, Nr. 87-3957);

3.25. higienos normą HN 35:2002 „Gyvenamosios aplinkos orą teršiančių medžiagų koncentracijų ribinės vertės“ (Žin., 2002, Nr. 105-4726);

3.26. higienos normą HN 42:1999 „Gyvenamųjų ir viešosios paskirties pastatų mikroklimatas“ (Žin., 1999, Nr. 5-121);

3.27. higienos normą HN 50:1994 „Visą žmogaus kūną veikianti vibracija. Didžiausi leistini dydžiai ir matavimo reikalavimai gyvenamuosiuose bei visuomeniniuose pastatuose“ (Žin., 1995, Nr. 104-2343);

3.28. higienos normą HN 73-2001 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“ (Žin., 2002, Nr. 11-388);

3.29. higienos normą HN 80:2000 „Elektromagnetinis laukas darbo vietose ir gyvenamojoje aplinkoje. Parametrų normuojamos vertės ir matavimo reikalavimai 10 kHz – 300 GHz dažnių juostose“ (Žin., 2000, Nr. 53-1548);

3.30. higienos normą HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ (Žin., 2003, Nr. 79-3606);

3.31. statybos taisykles ST 2190.01:1997 „Palėpių projektavimo taisyklės“ (Žin., 1997, Nr. 71-1825);

3.32. statybos taisykles ST 8860237.02:1998 „Kieto kuro šildymo krosnių pastatuose įrengimo taisyklės“ (Žin., 1998, Nr. 78-2212; 1999, Nr. 13-333; 2002, Nr. 39-1446);

3.33. statybos taisykles ST 2190.02:1997 „Elektros įvadinių apskaitos spintų (skydelių) pastatuose ir išorėje įrengimo ir prijungimo prie elektros tinklų laikinosios taisyklės“ (Žin., 1997, Nr. 41-1022);

3.34. higienos normą HN 48-2001 „Žmogaus vartojamo žalio vandens kokybės higieniniai reikalavimai“ (Žin., 2001, Nr. 104-3719);

3.35. higienos normą HN 105:2001 „Polimeriniai statybos produktai ir baldinės medžiagos „ (Žin., 2001, Nr. 58-2095);

3.36. statybos techninį reglamentą STR 2.1.06:2003 „Statinių žaibosauga. Aktyvioji apsauga nuo žaibo“ (Žin., 2003, Nr. 63- 2857);

3.37. higienos normą HN 36:2002 „Draudžiamos ir ribojamos medžiagos“ (Žin., 2002, Nr. 59-2404; 2003, Nr. 35-1506);

3.38. respublikines statybos normas RSN 136-92 „Vandens tiekimas. Išoriniai tinklai ir statiniai. Priešgaisriniai reikalavimai“;

3.39. respublikines statybos normas RSN 138-92* „Pastatų ir statinių priešgaisrinė automatika“.

III SKYRIUS. PAGRINDINĖS SĄVOKOS

4.1. antžeminis aukštas – pastato aukštas, kurio grindų paviršiaus altitudė yra aukščiau žemės paviršiaus vidutinės altitudės;

4.2. žemės paviršiaus vidutinė altitudė – visų pastato kampų žemės paviršių altitudžių aritmetinis vidurkis;

4.3. techninis aukštas – pastato aukštas, skirtas pastato inžinerinių sistemų bei įrangos talpinimui. Techninis aukštas gali būti rūsyje (pusrūsyje), pastato vidurinėje dalyje arba pastato palėpėje;

4.4. lifto holas – patalpa, esanti prieš įėjimus į liftus;

4.5. gyvenamasis pastatas (gyvenamasis namas) – gyventi pritaikytas pastatas, kuriame daugiau kaip pusė naudingojo ploto yra gyvenamosios patalpos;

4.6. būstas (gyvenamosios patalpos) – vienbutis gyvenamasis namas, jo dalis, butas ar kitos gyvenamosios patalpos, tinkamos asmeniui arba šeimai gyventi;

4.7. būsto naudingasis plotas – gyvenamųjų kambarių ir kitų būsto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įstatytų spintų, šildomų lodžų ir kitų šildomų pagalbinių patalpų) bendrasis grindų plotas. Į naudingąjį būsto plotą neįeina balkonų, terasų, rūsių, nešildomų lodžijų grindų plotas;

4.8. butas – gyvenamojo pastato (namo) dalis iš vieno ar kelių gyvenamųjų kambarių, virtuvės bei kitų patalpų, atitvarų konstrukcijomis atskirta nuo bendrojo naudojimo patalpų, kitų butų ar negyvenamųjų patalpų;

4.9. savivaldybės būsto fondas – savivaldybei nuosavybės teise priklausantys, taip pat patikėjimo teise jos valdomi gyvenamieji namai, jų dalys, butai (ir kitos tinkamos gyventi patalpos), skirti nuomoti asmenims (šeimoms), turintiems teisę į socialinį būstą;

4.10. tinkamas būstas – būstas, kuris tinka gyventi vienam asmeniui ar šeimai ir atitinka statybos bei specialiųjų normų (higienos, priešgaisrinės saugos ir kt.) reikalavimus ir kurio naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, yra didesnis kaip 14 kvadratinių metrų (ši norma netaikoma savivaldybių būstui);

4.11. vienbutis namas – namas, skirtas vienai šeimai;

4.12. dvibutis namas – namas, susidedantis iš dviejų butų, turinčių įėjimus iš lauko ir išdėstytus skirtinguose aukštuose arba abiejuose aukštuose;

4.13. namų pora – du vienbučiai namai, turintys bendrą sieną;

4.14. blokuotas namas – namas, susidedantis iš greta prišlietų butų – blokų, turinčių atskirus įėjimus iš lauko ir atskirus priebutinius sklypus;

4.15. atriuminis namas – namas, turintis uždarą ar pusiau uždarą vidinį kiemą;

4.16. sekcijinis namas – namas, kuriame butai aukštuose yra išdėstyti aplink laiptų ar laiptų – liftų bloką ir į butus patenkama iš laiptų aikštelių arba paskirstomojo bloko;

4.17. koridorinis namas – namas, kuriame butai išdėstomi abipus koridoriaus, iš kurio patenkama į butus, laiptines, liftus, įėjimo holus;

4.18. galerinis namas – namas, kuriame butai išdėstomi vienoje galerijos, iš kurios patenkama į butus, laiptines, liftus, įėjimo holus, pusėje;

4.19. terasinis namas – namas, kuriame prie kiekvieno buto yra terasa, atstojanti priebutinį sklypelį. Terasinis namas yra kitų namų tipų: sekcijinių, koridorinių, blokuotų atmaina, kuriai yra būdingas pastato aukštų perslinkimas horizontalioje plokštumoje;

4.20. mišraus tipo namas – pastatas, kuriame yra talpinamos viešos paskirties patalpos ir butai;

4.21. daugiabutis aukštuminis pastatas (namas) – namas, kurio viršutinio aukšto, įskaitant mansardinį, grindų paviršiaus altitudė 26,5 m ir daugiau didesnė už gaisrinių mašinų privažiavimo paviršiaus altitudę;

4.22. pavienis užstatymas – užstatymas laisvai erdvėje stovinčiais pastatais. Vienas kito atžvilgiu jie gali būti statomi: linijomis, pagrečiui, kampais, spinduliais ir kt.;

4.23. perimetrinis užstatymas – ištisinis užstatymas, laikantis gatvių, aikščių, pėsčiųjų takų užstatymo raudonųjų linijų. Perimetrinis užstatymas suformuoja uždaras ar pusiau uždaras kiemų ar kvartalų erdves;

4.24. blokuotas (blokinis) užstatymas – užstatymas blokuoto tipo namais, sudarant įvairios konfigūracijos namų eiles ar grupes;

4.25. kiliminis užstatymas – blokuoto užstatymo tipas, kuriame tarpusavyje jungiami vienbučiai namai turi individualius vidinius kiemelius;

4.26. mišrus užstatymas – įvairių užstatymo būdų derinimas konkrečioje teritorijoje;

4.27. insoliacija – teritorijų, pastatų ir patalpų apšvitinimas tiesioginiais saulės spinduliais;

4.28. automobilių saugykla – atvira aptverta ir/ar neaptverta, dengta ar nedengta aikštelė; atviras ar uždaras antžeminis, požeminis ir kitoks statinys; gyvenamajame name ar kitos paskirties statinyje specialiai įrengtos erdvės (įvairių tipų) lengviesiems automobiliams (motociklams, dviračiams) laikinai ar nuolat saugoti (laikyti).

IV SKYRIUS. PAGRINDINIAI REGLAMENTO PRINCIPAI. REIKALAVIMŲ SISTEMA

5.1. nustatyti tik minimalūs valstybės reguliuojami būsto visumos projektavimo privalomieji reikalavimai, kurie funkciniu, ekonominiu, socialiniu ir aplinkosauginiu požiūriu užtikrina priimtiną būsto visumos kokybę;

5.2. vertintas visas pastato gyvavimo ciklas: projektavimas, statyba, naudojimas ir nugriovimas;

5.3. savivaldybių nuosavybės nuomojamų naujų būstų, esamų būstų priestatų ir antstatų projektuose čia nustatyti reikalavimai naudojami be alternatyvų, išskyrus atvejus, nurodytus šiame Reglamente;

5.4. gyvenamajame pastate ar jo sklype gali būti projektuojami papildomi priklausiniai, patalpos, inžinerinės sistemos, skirtos pastato ar buto gyventojams naudoti;

5.5. šie papildomi statiniai, sistemos turi būti suprojektuotos taip, kad atitiktų šio Reglamento bei normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus visais pastato gyvavimo ciklo laikotarpiais.

6.1. projektavimo bazės;

6.2. subalansuoto (harmoningo) projektavimo;

6.3. bendrieji;

6.4. detalieji;

6.5. butų perplanavimo, padalijimo ir sujungimo.

V SKYRIUS. PROJEKTAVIMO BAZĖ

7.1. turimo žemės sklypo sumanytam pastatui statyti duomenys (plotas, servitutai ir kita);

7.2. gyvenamojo pastato paskirtis (paskirtys) ir paskirties (paskirčių) ypatybės, įtakojančios projektuojamos būsto visumos sprendinius;

7.3. pastato gyvavimo skaičiuojamoji trukmė (metais);

7.4. pastato tipas, planuojamoji užstatymo forma;

7.5. planuojamasis butų skaičius;

7.6. planuojamasis gyventojų skaičius;

7.7. skaičiuojamasis bendras pastato butų plotas;

7.8. skaičiuojamasis apšildymui reikalingos energijos vidutinis kiekis (E) kWh/m2 šildomo ploto per metus, kuris turi būti ne didesnis negu nustatytas techniniais reikalavimais;

7.9. skaičiuojamieji kitoms reikmėms energijos kiekiai;

7.10. skaičiuojamieji karšto ir šalto vandens kiekiai;

7.11. planuojamoji gyventojų ir/ar įmonių veikla ir papildomi energijos, vandens ir visų kitų naudojamų išteklių kiekiai;

7.12. skaičiuojamasis triukšmo lygis pastato išorėje ties atitvara ir pastato sklype.

VI SKYRIUS. SUBALANSUOTO PROJEKTAVIMO REIKALAVIMAI

8.1. skaičiuojamąja pastato gyvavimo trukme ir kitais projektavimo bazės rodikliais;

8.2. konstrukcijų, medžiagų, gaminių ir sistemų tipais bei jų kiekybinėmis ir kokybinėmis savybėmis;

8.3. medžiagų, energijos ir kitų pastate naudojamų išteklių taupymu;

8.4. atsinaujinančių išteklių maksimaliu naudojimu;

8.5. griaunamo pastato konstrukcijų, elementų ir įrangos statybos produktų perdirbimo į tą patį ar kitą produktą maksimalia galimybe;

8.6. pastato funkcinių ir konstrukcinių savybių bei statybos, būsimo naudojimo, priežiūros ir nugriovimo kainos (išlaidų) suderinamumu.

VII SKYRIUS. BENDRIEJI REIKALAVIMAI

I SKIRSNIS.

PASKIRTIES REIKALAVIMAI 10. Pastato sklypas ir jame esantys priklausiniai. Pastato sklypas yra skiriamas pastatui statyti, jo gyventojų rekreacijai, namų ūkio reikmėms bei priėjimams ir privažiavimams. Minimalią sklypo struktūrą sudaro tokios jo dalys (plotai):

10.1. pastato užimamas plotas;

10.2. priėjimai ir privažiavimai prie pastato;

10.3. automobilių saugykla*;

10.4. želdynai su vaikų žaidimo ir sporto aikštelėmis, ramaus poilsio vietomis vyresnio amžiaus ir neįgaliems žmonėms;

10.5. dviračių saugykla*;

10.6. vieta buitinėms atliekoms laikinai sandėliuoti*;

10.7. inžinerinių sistemų statiniai (transformatorinės ir kita). √ Pastaba: * pažymėtų sklypo elementų alternatyvos – patalpinti juos požeminėje ir/ar antžeminėje pastato erdvėje, priestate. Galimos kitos automobilių saugyklų alternatyvos čia nėra reglamentuojamos.

1 lentelė Pastato sklypo privalomas minimalus plotas Namo aukštų skaičius Sklypo plotas, m2 Vienbutis, dvibutis pavienis namas Vienbučių namų pora Vienbučiai blokuoti namai Daugiabučiai 1 3,7 F 3,0 F 2,7 F 2 2,8 F 2,3 F 2,1 F 3 1,9 F 4 1,6 F 5 1,4 F 6 1,2 F 7 1,1 F 8 1,0 F 9 0,9 F 10-13 0,8 F 13-19 0,7 F * pažymėtų sklypo elementų alternatyvos – patalpinti juos požeminėje ir/ar antžeminėje pastato erdvėje, priestate. Galimos kitos automobilių saugyklų alternatyvos čia nėra reglamentuojamos.

Pastabos: √ Aukštesnių negu 19 aukštų namų privalomi minimalūs sklypo plotai skaičiuojami ekstrapoliuojant. √ F – skaičiuojamasis minimalus bendras daugiabučio namo butų plotas. Minimalus bendras namo butų plotas skaičiuojamas taip:

Fmin= 34 b1 + 14 (B – b1); čia: b1 – butų, projektuojamų vienam asmeniui, skaičius;

34 b1 – buto vienam asmeniui minimalus bendras plotas, m2;

B – planuojamasis gyventojų skaičius;

14 – minimalus bendras 1 gyventojui buto plotas, m2.

16.1. yra objektyvios priežastys, galinčios pakenkti žmonių sveikatai;

16.2. planuojama, kad gyventojai užsiims veikla, pritraukiančia nuolatinių lankytojų lengvaisiais automobiliais srautus;

16.3. planuojama, kad pastato negyvenamosiose patalpose teisės aktų nustatyta tvarka įsikurs įmonės, kurių veikla gali įtakoti gyventojų rekreacijos ir gyvenimo sąlygas bei papildomos teritorijos poreikį;

16.4. siekiama išsaugoti gamtos vertybes;

16.5. dėl kitų priežasčių.

17.1. ne mažiau kaip 1,3 karto didesni negu bendras visų namų visų aukštų bendras plotas, jeigu įvykdomi 1 lentelėje nurodyti reikalavimai;

17.2. ne mažiau kaip 1,1 karto didesni negu visų gyvenamųjų aukštų bendras plotas, jei tokiame pastate gyvenamoji dalis pritaikyta šeimoms be vaikų ir vienišiems asmenims.

2 lentelė Gyvenamojo pastato patalpų struktūra Patalpų paskirtis Vienbutis namas Daugiabutis namas Dviejų aukštų buto pirmasis aukštas Butas vienam asmeniui bendrosios patalpos butas 1. gyvenamasis kambarys arba atskiriama patalpų dalis kasdieniam bendravimui + + + + bendrasis kambarys 2. miegamasis arba atskiriama patalpos dalis miegoti ir ilsėtis + + + 3. virtuvė arba atskiriama patalpos dalis (niša) maistui gaminti ir laikyti + + + + 4. valgomasis arba virtuvės dalis, skirta valgyti + + + 5. patalpa, skirta buities darbams * alternatyva: skalbykla ir džiovykla namo bendruomenei arba jos daliai (laiptinės butų gyventojams) + * + + 6. tualetas + + + 7. vonia *alternatyva: dušas kartu su tualetu + * * * + 8. sandėliukas arba sieninė spinta + + + + 9. holas arba koridorius su rūbine (vieta) viršutiniams rūbams, batams + + + + 10. patalpa arba patalpos dalis sodo, daržo ir patalpų valymo įrankiams + + 11. patalpa arba patalpos dalis vaikų vežimėliams, dviračiams, invalidų lauko vežimėliams, sporto ir žaidimų įrankiams *alternatyva: dviračių saugykla gali būti įrengta lauke + + * 12. patalpa buitinėms atliekoms laikinai sandėliuoti * alternatyva: gali būti įrengta vieta buitinėms atliekoms laikinai sandėliuoti pastato sklype + * + * 13. patalpa arba patalpos dalis techninių sistemų įrangai *alternatyva: techninės patalpos pagal reikmę + * + * 14. patalpa katilinei ir kuro sandėliui, arba centralizuotos šilumos tiekimo sistemos šilumos punktui + + 15. įėjimo tambūras + +** 16. laiptinė + 17. bendrasis koridorius (priklausomai nuo namo tipo) + 18. galerija (priklausomai nuo namo tipo) + 19. vestibiulis, kurio erdvės dalis skiriama keltuvui + 20. liftas + Pastabos: √ + privalomasis reikalavimas; √ * privalomojo reikalavimo alternatyva; √ patalpos atskiriamosios dalys (2 lentelės 1–4 eilutės) turi turėti langą; √ blokuoto, kiliminio ir perimetrinio užstatymo atvejais privalomi du įėjimai į namo sekciją, galerinį namą, vienbutį namą.

II SKIRSNIS. ESMINIAI STATINIO REIKALAVIMAI.

MECHANINIS ATSPARUMAS IR PASTOVUMAS 20. Gyvenamųjų pastatų esminis reikalavimas „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ turi būti užtikrintas pagal STR 2.01.01(1):1999 [3.2] reikalavimus.

23.1. naudojimo reikalavimus, kad nesusidarytų ribinė būklė, įskaitant ir galimus statinių savininkų projektavimo užduotyje ir projektavimo bazėje nurodomus specialius ir papildomus naudojimo reikalavimus;

23.2. apkrovų ir poveikių įtaką statinio statybos ir naudojimo metu;

23.3. apskaičiuojant statinių ir jo dalių nuovargį dėl galinčių veikti apkrovų;

23.4. nustatant poveikių reikšmes, taikant dalinius saugos koeficientus [3.14-3.15].

GAISRINĖ SAUGA 24. Gyvenamieji pastatai gaisro grėsmės atžvilgiu priskiriami P1 grupei. Projektiniai sprendiniai, užtikrinantieji statinio esminio reikalavimo „Gaisrinė sauga“ nuostatas, priimami vadovaujantis STR 2.01.04:2004 [3.8]. Be pagrindinių gaisrinės saugos reikalavimų, išdėstytų aukščiau minėtame Reglamente, projektuojant gyvenamuosius pastatus, privaloma vadovautis ir šiame Reglamento skyriuje išdėstytais reikalavimais.

P1.4 vienbučiai, taip pat sublokuoti gyvenamieji namai Reikalavimai vietovei ir pastatų išdėstymui 26. Susisiekimo sistemos miestų ir kaimų teritorijose įrengiamos vadovaujantis STR 2.06.01:1999 [3.16]. Prie kiekvieno gyvenamojo namo turi būti įrengtas privažiavimas gaisrinei technikai. Iki 4 aukštų namams privažiavimas gaisrinei technikai gali būti įrengiamas 25 m atstumu iki pastatų. Prie 4 aukštų namo turi būti įrengti privažiavimai gaisrinėms automobilinėms kopėčioms.

3 lentelė Minimalūs priešgaisriniai atstumai tarp gyvenamųjų pastatų bei kitų statinių Gyvenamojo bei kitos paskirties pastato ugniai atsparumo laipsnis Atstumas (m) iki gyvenamųjų pastatų bei kitų pastatų, kurių ugniai atsparumo laipsnis I II III I 6 8 10 II 8 8 10 III 10 10 15 Pastabos:

Tūriniai planiniai sprendiniai 31. Pastatų konstrukcijų atsparumas ugniai, degumas ir gaisrinio skyriaus plotas nustatomas vadovaujantis STR 2.01.04:2004 [3.8] reikalavimais.

Šildymas ir dujų tiekimas 42. Projektuojant ir įrengiant pastatų šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemas, būtina vadovautis STR 2.09.02:1998 [3.20]; įrengiant uždarojo ir atvirojo degimo kietojo kuro krosnis – ST 8860237.02:1998 [3.32].

Elektros tiekimas ir ryšiai 44. Elektros įrenginiai pastatuose įrengiami vadovaujantis Elektros įrenginių įrengimo taisyklėmis; žaibosauga projektuojama ir įrengiama vadovaujantis STR 2.01.06:2003 [3.9] ir RSN 139-92 [3.22].

Vandens tiekimas 46. Gyvenamųjų pastatų užstatymo teritorijoje turi būti įrengiamas priešgaisrinis vandentiekis vadovaujantis RSN 136-92 [3.38].

P1.3 daugiabučiai gyvenamieji namai Reikalavimai vietovei ir pastatų išdėstymui 52. Susisiekimo sistemos miestų ir kaimų teritorijose įrengiamos vadovaujantis STR 2.06.01:1999 [3.16]. Prie kiekvieno daugiabučio gyvenamojo namo turi būti įrengtas tinkamas privažiavimas gaisrinei technikai.

4 lentelė Minimalūs priešgaisriniai atstumai tarp daugiabučių gyvenamųjų pastatų bei kitų statinių Gyvenamojo bei kitos paskirties pastato ugniai atsparumo laipsnis Atstumas (m) iki gyvenamųjų pastatų bei kitų pastatų, kurių ugniai atsparumo laipsnis I II III I 6 8 10 II 8 8 10 III 10 10 15 Pastabos:

Tūriniai planiniai sprendiniai 64. Pastatų konstrukcijų atsparumas ugniai, degumas ir gaisrinio skyriaus plotas nustatomas vadovaujantis STR 2.01.04:2004 [3.8] reikalavimais.

5 lentelė Lifto holo parametrai Liftų išdėstymas Holo minimalus plotis, m Lifto kabinos plotis, m Lifto kabinos gylis, m Keliamoji galia, kG Viena eile 1,5 2,1 2100 1420 2100 400, 630 (500) 1000, 630 (500) Dviem eilėmis 1,8 2,5 < 2100 2100 ir daugiau 75. Draudžiama daugiabučio namo rūsio ar cokoliniame aukštuose įrengti sauną.

Žmonių evakuacija 86. Iš kiekvieno pastato aukšto turi būti ne mažiau dviejų evakuacinių išėjimų.

6 lentelė Laiptatakių parametrai Laiptatakio tipas Mažiausias plotis, m Didžiausias nuolydis Gyvenamųjų aukštų laiptatakiai:

Dviejų aukštų sekcijinio tipo namų Trijų ir daugiau aukštų sekcijinio tipo namų Koridorinio tipo namų 1,05 1,05 1,2* 1:1,5 1:1,75 1:1,75 Rūsio, palėpės ir butų vidiniai laiptatakiai 0,9 1:1,25 * jei vieno aukšto gyventojų skaičius neviršija 100, laiptatakio plotis gali būti sumažintas iki 1,05 m.

Pastabos: √ Laiptatakio plotis priimamas, atmetus pagalbinių įrenginių (turėklų, šildymo įrenginių, šiukšlių vamzdžių ir pan.) užimamą plotį. √ Vidiniai buto laiptatakiai gali būti mediniai.

7 lentelė Atstumai iki laiptų aikštelės Ugniai atsparumo laipsnis Atstumas nuo butų ir bendrabučių kambarių durų, m Išdėstytiems tarp laiptų aikštelių ar išėjimų Su išėjimu į aklavietę I 40 25 II 30 15 III 20 10 Pastaba. √ Sekcijinio tipo namuose, esant išėjimui iš buto į koridorių, kurio gale nėra natūralaus apšvietimo, atstumas nuo tolimiausio buto durų iki laiptinės turi būti ne didesnis kaip 12 m; esant natūraliam apšvietimui, vadovaujamasi 2 lentelėje pateiktais duomenimis (25, 15 ar 10 m).

100.1. L1 – namams, kurių viršutinio aukšto, įskaitant mansardinį, grindų paviršiaus altitudė skiriasi nuo gaisrinių mašinų privažiavimo paviršiaus altitudės ne daugiau kaip 26,5 m;

100.2. N1 – namams, kurių viršutinio aukšto, įskaitant mansardinį, grindų paviršiaus altitudė skiriasi nuo gaisrinių mašinų privažiavimo paviršiaus altitudės daugiau kaip 26,5 m.

101.1. L2 – namams, kurių viršutinio aukšto, įskaitant mansardinį, grindų paviršiaus altitudė skiriasi nuo gaisrinių mašinų privažiavimo paviršiaus altitudės ne daugiau kaip 9 m. Šio tipo laiptinės turi būti apšviestos ne mažesniais kaip 4 m2 ploto švieslangiais; tarpas tarp laiptatakių – ne mažesnis kaip 0,7 m (arba ne mažesnis kaip 2 m2 ploto vertikalus šviesos šulinys);

101.2. L2 – namams, kurių viršutinio aukšto, įskaitant mansardinį, grindų paviršiaus altitudė skiriasi nuo gaisrinių mašinų privažiavimo paviršiaus altitudės ne daugiau kaip 26,5 m, išskyrus bendrabučius ir specializuoto tipo namus, skirtus pagyvenusiems bei šeimoms, turinčioms neįgaliųjų. Laiptinės švieslangiai turi būti su apsauginiu tinklu. Papildomi reikalavimai:

101.2.1. laiptinės švieslangių plotas – ne mažesnis kaip 11,5 m2;

101.2.2. vertikalus šviesos šulinio per visą laiptinės aukštį minimalus plotas (plane) – 4,0 m2;

101.2.3. išėjimas iš butų tik per bendrą koridorių (holą) arba tambūrą;

101.2.4. laiptinėje turi būti įrengtos ne mažesnio kaip EI 30 ugniai atsparumo durys;

101.2.5. butuose turi būti įrengta automatinė gaisro perspėjimo sistema: virtuvėse ir kambariuose – priešdūminiai signalizatoriai, kitose patalpose – šiluminiai signalizatoriai, prijungti prie bendros adresinės priešdūminių signalizatorių sistemos, nurodančios sekcijos numerį (koridorinio ar galerinio tipo namams – laiptinės numerį) bei aukštą. Minėtų signalizatorių galima neįrengti tuo atveju, jei bute įrengiama automatinė gaisro gesinimo sistema;

101.2.6. visuose butuose įrengtos EI 45 atsparumo ugniai sienomis nuo patalpų apsaugotos atviros zonos (balkonai, lodžijos ir pan.), tinkamos žmonių gelbėjimui;

101.3. N2 ar N3 – namams, kurių viršutinio aukšto, įskaitant mansardinį, grindų paviršiaus altitudė skiriasi nuo gaisrinių mašinų privažiavimo paviršiaus altitudės ne daugiau kaip 50 m. Šiuo atveju liftų holo bei laiptinės durų ugniai atsparumo laipsnis turi būti ne mažesnis kaip EI 30.

Pastabos: √ Įrengiant N2 tipo laiptinę, evakuaciniame kelyje iš butų į laiptinę turi būti ne mažiau dviejų nuosekliai išdėstytų (neįskaitant buto) durų bei tambūras (juo gali būti lifto holas). Liftų durų ugniai atsparumo laipsnis – ne mažesnis kaip EI 30. √ Įrengiant L2 tipo laiptinę, butų, esančių antrame ir aukštesniuose aukštuose, avariniais išėjimais laikomi: · namams, kurių viršutinio aukšto, įskaitant mansardinį, grindų paviršiaus altitudė skiriasi nuo gaisrinių mašinų privažiavimo paviršiaus altitudės ne daugiau kaip 9 m, – balkonai ir lodžijos, kurių aklinos sienos ilgis nuo balkono (lodžijos) krašto iki lango ar stiklinių durų ne mažesnis kaip 1,2 m; · namams, kurių viršutinio aukšto, įskaitant mansardinį, grindų paviršiaus altitudė skiriasi nuo gaisrinių mašinų privažiavimo paviršiaus altitudės ne daugiau kaip 26,5 m, – balkonai ir lodžijos, turintys išėjimą į išorinius priešgaisrinius laiptus, nuosekliai sujungiančius visus aukštus iki antrojo, esančio ne aukščiau kaip 5,6 m. √ Įrengiant L2 tipo laiptinę, turi būti numatytas stoglangių distancinis arba rankinis atidarymas.

102.1. balkonai ar lodžijos;

102.2. balkonai ar lodžijos, tarp aukštų sujungti priešgaisriniais laiptais – išskyrus namus, skirtus pagyvenusiems bei šeimoms, turinčioms neįgaliųjų;

102.3. ne siauresni kaip 0,6 m atviri perėjimai į gretimą namo sekciją ar gretimą gaisrinį skyrių.

103.1. L1 – namams, kurių viršutinio aukšto, įskaitant mansardinį, grindų paviršiaus altitudė skiriasi nuo gaisrinių mašinų privažiavimo paviršiaus altitudės ne daugiau kaip 26,5 m;

103.2. N1 – namams, kurių viršutinio aukšto, įskaitant mansardinį, grindų paviršiaus altitudė skiriasi nuo gaisrinių mašinų privažiavimo paviršiaus altitudės daugiau kaip 26,5 m;

103.3. privaloma numatyti išėjimą į 3 tipo išorinius evakuacinius laiptus, o esant butų, skirtų pagyvenusiems ar šeimoms, turinčioms neįgaliųjų, – į laiptinę, analogišką pagrindinei evakuacinei laiptinei.

Pastaba. √ Namuose, kurių viršutinio aukšto, įskaitant mansardinį, grindų paviršiaus altitudė skiriasi nuo gaisrinių mašinų privažiavimo paviršiaus altitudės ne daugiau kaip 50 m, leidžiama vietoj 3 tipo išorinių evakuacinių laiptų įrengti N2 tipo laiptinę, jei iš aukštų, esančių virš 26,5 m, tarpbutinių koridorių (galerijų) numatyti išėjimai į šią laiptinę per tambūrą (lifto holą su priešgaisrinėmis ne mažesnio kaip EI 30 ugniai atsparumo laipsnio durimis).

104.1. L1 – namams, kurių viršutinio aukšto, įskaitant mansardinį, grindų paviršiaus altitudė skiriasi nuo gaisrinių mašinų privažiavimo paviršiaus altitudės ne daugiau kaip 26,5 m;

104.2. N1 ir N2 – namams, kurių viršutinio aukšto, įskaitant mansardinį, grindų paviršiaus altitudė skiriasi nuo gaisrinių mašinų privažiavimo paviršiaus altitudės daugiau kaip 26,5 m. Šiuo atveju N1 tipo laiptinių turi būti ne mažiau kaip pusė.

105.1. namuose, kurių viršutinio aukšto, įskaitant mansardinį, grindų paviršiaus altitudė skiriasi nuo gaisrinių mašinų privažiavimo paviršiaus altitudės ne daugiau kaip 26,5 m, – su išėjimais iš butų į laiptines per tarpbutinius koridorius (galerijas, holus ar tambūrus), įrengiant butuose automatines gaisro signalizavimo sistemas;

105.2. namuose, namams, kurių viršutinio aukšto, įskaitant mansardinį, grindų paviršiaus altitudė skiriasi nuo gaisrinių mašinų privažiavimo paviršiaus altitudės daugiau kaip 26,5 m, – su išėjimais iš butų į neuždūmijamas laiptines per tarpbutinius koridorius (holus, tambūrus) ir įrengiant visose buto patalpose (išskyrus sanitarines, vonios patalpas, dušines, skalbyklas ir saunas) adresinę signalizaciją arba automatinę gaisro gesinimo sistemą.

Šildymas, priešdūminis vėdinimas ir dujų tiekimas 113. Projektuojant ir įrengiant pastatų šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo, priešdūminio vėdinimo sistemas būtina vadovautis STR 2.09.02:1998 [3.20], įrengiant uždarojo ir atvirojo degimo kietojo kuro krosnis – ST 8860237.02:1998 [3.32].

Elektros tiekimas ir ryšiai 118. Elektros įrenginiai pastatuose įrengiami vadovaujantis Elektros įrenginių įrengimo taisyklėmis, žaibosauga projektuojama ir įrengiama vadovaujantis STR 2.01.06:2003 [3.9] ir RSN 139-92 [3.22].

Vandens tiekimas 122. Gyvenamųjų pastatų užstatymo teritorijoje turi būti įrengiamas priešgaisrinis vandentiekis vadovaujantis RSN 136-92 [3.38].

Priešgaisriniai liftai 125. Žmonių su negalia ir 10 aukštų bei aukštesniuose pastatuose turi būti įrengtas ne mažiau kaip vienas gaisrinis liftas.

8 lentelė Lifto kabinos pagrindiniai parametrai Rodiklis Norma Keliamoji galia, kG:

630 Mažiausias kėlimo greitis, m/s, priklausomai nuo kėlimo aukščio H, m H/60 Kabinos matmenys plane (mm) 11002100 Durų mažiausias ugniai atsparumo laipsnis EI 60 Kabinos konstrukcijų degumo klasė, ne mažesnė kaip B Kabinos apdailos (išskyrus grindų) degumo klasė, ne mažesnė kaip Kabinos grindų apdailos degumo klasė, ne mažesnė kaip C D Kabinos apdailos toksiškumo klasė, ne mažesnė kaip T2 Kabinos apdailos dūmų susidarymo klasė, ne mažesnė kaip R2 Pastabos: √ Liftas priešgaisriniams padaliniams gali būti įrengiamas vienoje šachtoje su kitais liftais; šiuo atveju visų liftų durų mažiausias ugniai atsparumo laipsnis turi būti EI 60. √ Kabinos viršuje turi būti įrengtas liukas. √ Kabinos grindų apdailai draudžiama naudoti poliruoto akmens (marmuro, granito ir kt.) statybos produktus.

HIGIENA, SVEIKATA, APLINKOS APSAUGA 130. Higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos reikalavimai gyvenamuosiuose pastatuose turi atitikti STR 2.01.01(3):1999 [3.4]. Gyvenamieji pastatai turi būti suprojektuoti bei pastatyti taip, kad atitiktų gyvenamajame pastate ir prie jo esančių žmonių higienos sąlygas ir nekiltų grėsmė žmonių sveikatai dėl šių priežasčių:

130.1. kenksmingų dujų išsiskyrimo;

130.2. pavojingų kietųjų dalelių ir dujų atsiradimo ore;

130.3. pavojingos spinduliuotės;

130.4. vandens ir dirvožemio taršos ir gyvųjų organizmų nuodijimo;

130.5. netinkamo nuotekų, dūmų, kietųjų ar skystųjų atliekų pašalinimo;

130.6. statinių konstrukcijų ar statinių vidaus drėgmės.

131.1. vidaus aplinka;

131.2. vandens tiekimas;

131.3. nuotekų šalinimas;

131.4. kietųjų atliekų šalinimas;

131.5. išorės aplinka.

134.1. ribojant medžiagų, išskiriančių būdingus teršalus, naudojimą gyvenamųjų namų statybai, jų emisiją į gyvenamųjų pastatų vidaus orą, vadovaujantis HN 35:2000 [3.25]. Statybos produktai iš asbesto draudžiami;

134.2. mažinant koncentraciją ar pašalinant teršalus iš gyvenamųjų pastatų, panaudojant vėdinimo sistemą;

134.3. vengiant oro, o kartu ir radono patekimo iš grunto, vėdinant po grindimis esančias patalpas, pašalinant teršalus iš grunto po pastatu, mažinant teršalų koncentraciją naudojant vėdinimo sistemą;

134.4. neleidžiant atsirasti aerozoliuose legionelle bakterijų ir kitų kenksmingų mikroorganizmų;

134.5. projektuojant nuolatinio veikimo efektyvias valymo bei cheminio apdorojimo sistemas;

134.6. projektuojant patikimus degimo įtaisus, numatant efektyvią dūmtraukių, kaminų priežiūrą, išvengiant degimo produktų išsiskyrimo bei dujų nutekėjimo, projektuojant būsto vidaus tinklus, vėdinimo bei kondicionavimo sistemas, kurios neleistų daugintis kenksmingiems organizmams ir plisti teršalams, pasirenkant saugų sveikatai kurą;

134.7. valant iš aplinkos patenkantį orą, sandarinant nekontroliuojamus oro takus.

135.1. projektuojant užtikrinti tinkamą mikroklimato lygį, šildant ir vėdinant patalpas;

135.2. drėkinant ar džiovinant būsto vidaus ir į vidų tiekiamą orą;

135.3. izoliuojant būstą nuo išorės drėgmės;

135.4. izoliuojant gyvenamųjų pastatų sienas, grindis, išorės sienas ir stogo dangą, naudojant tik sertifikuotus statybos produktus, įrangą;

136.1. rezervuarai, vamzdžiai, armatūra, geriamojo vandens kokybei gerinti naudojamos cheminės medžiagos ir preparatai ar kitokie komponentai sąveikoje su vandeniu neturi bloginti vandens kokybės;

136.2. projektuojant gyvenamųjų namų vandentiekio sistemas, būtina jas apsaugoti: nuo sumaišymo su nuotekomis dvokiančiu oru bei kitais teršalais, nuo užteršimo mineraliniais ir organiniais teršalais, nuo mikrobinės taršos, nuo užteršimo išoriniais mineraliniais ar organiniais teršalais;

136.3. gyvenamųjų pastatų tiekiamo vandens apsauga nuo užteršimo užtikrinama šiomis priemonėmis: sąveikos su užterštu vandeniu ar dvokiančiu oru – įrengiant įtaisus, sulaikančius grįžtamuosius srautus, sąveikos su išoriniais skystais ir kitokiais teršalais atveju – kontroliuojant gaminių, naudojamų vandens tiekimo sistemose, hidroizoliacines savybes ir vengiant vamzdynų užterštose teritorijose klojimo;

136.4. teršimo mineraliniais ar organiniais teršalais, išsiskiriančiais iš komponentų, sąveikaujančių su vandeniu, atveju ribojama: teršalų migracija iš sąveikaujančių su vandeniu medžiagų;

136.5. taršai išoriniais mineraliniais ar organiniais teršalais išvengti būtina užtikrinti sistemų sandarumą;

136.6. siekiant išvengti mikrobinio užterštumo, galima taikyti įvairius būdus – chemikalų naudojimą, vandens sistemų be stovinčio vandens zonų projektavimą, mažinant organinių medžiagų vandenyje kiekį ir kt. Vandens tiekimo sistemose naudojami statybos produktai turi būti atsparūs mikroorganizmų dauginimuisi ant jų paviršių, sąveikaujant su vandeniu.

137.1. gyvenamieji pastatai turi būti suprojektuoti ir pastatyti taip, kad nekeltų grėsmės žmonių higienai ir sveikatai bei aplinkai dėl netinkamo nuotekų (šalinamų kanalizacijos sistemomis medžiagų, įskaitant užterštą vandenį, lietaus vandenį ir dvokiantį orą iš sistemų) tvarkymo. Šie reikalavimai apima: skysčių patekimą į sistemą ir ištekėjimą iš jos; nuotekų galimą grįžtamąjį srautą į pastatus; dvokiančio oro išsiskyrimą, mikrobiologinį užterštumą;

137.2. skysčių nutekėjimui iš sistemos išvengti būtina užtikrinti visų kanalizacijos sistemos dalių sandarumą;

137.3. nuotekų grįžtamajam srautui į pastatus išvengti būtina tinkamai projektuoti statinių kanalizacijos sistemas, jei reikia, įmontuojant sklendes į kanalizaciją prieš galimą grįžtamąjį srautą;

137.4. dvokiančio oro išsiskyrimui išvengti būtina užtikrinti kanalizacijos sistemos dalių sandarumą. Kanalizacijos sistema ar įrengti specialūs įtaisai turi būti suprojektuoti taip, kad į sistemą patektų grynas oras, o dvokiantis oras nepatektų į gyvenamąją ar ją supančią aplinką. Kanalizacijos sistema turi būti suprojektuota taip, kad būtų išvengta bet kokio nuotekų susikaupimo;

137.5. mikrobinį užterštumą dažniausiai sąlygoja sanitarinių prietaisų naudojimas. Užterštumui išvengti būtina užtikrinti paviršių valomumą, parenkant tinkamų savybių valomų paviršių statybos produktus;

137.6. pastato nuotekų šalinimo sistemos projektuojamos, vadovaujantis STR 2.07.01:2003 [3.17].

138.1. statybos produktai, naudojami gyvenamiesiems namams, neturi būti laidūs teršalams ir nuotekoms, kurios gali pasklisti aplinkoje ir turėti aplinkai neigiamą poveikį, sukeliant grėsmę žmonių sveikatai, gyvūnams ir augalams bei ekosistemoms. Statybos produktai turi atitikti HN 105:2001 [3.35] ir HN 36:2002 [3.36] reikalavimus. Poveikis aplinkai turi būti nagrinėjamas įvairiais statybinių produktų naudojimo etapais: gavybos, gamybos ir statybos procesų metu; statinių naudojimo metu; griovimo, atliekų tvarkymo, deginimo ar pakartotinio naudojimo metu;

138.2. siekiant išvengti būsimos žalos aplinkai, būtina atsižvelgti į statybos produktų įvertinimą per visą jų naudojimo laikotarpį;

138.3. gyvenamųjų pastatų skleidžiami cheminiai teršalai ir triukšmas neturi kelti grėsmės aplinkos kokybei ir žmonių sveikatai;

138.4. gyvenamųjų pastatų poveikis aplinkai turi būti mažinamas: ribojant teršalų sklaidą, ribojant teršalų emisiją, ribojant statybos produktų, statinių įrangos ar jų inžinerinių sistemų, kurios išskiria teršalus, naudojimą;

138.5. statinių sukeliamas poveikis orui, dirvožemiui ir vandeniui ribojamas, įvertinus teršalų migraciją, sklaidą ar emisiją.

139.1. pastatas turi būti suprojektuotas ir pastatytas taip, kad atmosferos krituliai, gruntiniai ir paviršinis vanduo, buitinis vanduo pastate bei vandens garai to pastato ore nekeltų pavojaus sveikatai ir pastato konstrukcijų būklei;

139.2. pastato pirmojo aukšto grindų lygis turi būti aukštesnis už lauko žemės paviršiaus lygį;

139.3. pašalinant nuo žemės paviršiaus aplink pastatą paviršiaus vandenis (nuvedant juos į nuotekų šalinimo sistemą);

139.4. pašalinant gruntinių vandenų prasiskverbimo į pastatą, galimybę, įrengiant vamzdinį ar kito tipo drenažą;

139.5. apsaugant nuo kenksmingos drėgmės pastato pamatus, perdangas, sienas, apatinio aukšto konstrukcijas;

139.6. vėdinant patalpas po apatinio aukšto konstrukcijomis, atkreipiant ypatingą dėmesį į patalpų, kuriose susidaro šilumos tilteliai, vėdinimą (patalpos, kuriose talpinami šilumos ir vandentiekio vamzdynai);

139.7. apsaugant nuo kenksmingos drėgmės sienų ir fasadų dangą, langus, duris, vėdinimo sistemų dalis, konstrukcines siūles, inžinerinių tinklų įvadų vietas, sienas kertančiais ar prie jų pritvirtintas detales;

139.8. apsaugant nuo kenksmingos drėgmės stogų dangas (atsižvelgiant į stogo nuolydį, posluoksnį, paviršiaus medžiagą, siūles, mechaninius įtempius (jei stogo dangos apatinėje pusėje gali kondensuotis drėgmė arba jei užleistinės siūlės nėra užsandarintos vandens nepraleidžiančiais statybos produktais, žemiau esanti konstrukcija turi būti apsaugota posluoksniu, išilgai kurio galėtų nutekėti vanduo), pastogių patalpas, stogų ir perdangų konstrukcijas;

139.9. perdengiant vonios, tualeto ir kitų patalpų grindis, sienas ir lubas, kurios gali būti aptaškytos vandeniu, taip pat kurios valomos drėgnu būdu arba ant kurių kondensuojasi drėgmė, hidrofobiniu sluoksniu, o tokios pat konstrukcijos, ant kurių gali būti purškiamas, pilamas arba nuo kurių gali tekėti vanduo, – vandeniui nepralaidžiu paviršiaus sluoksniu (išskyrus atvejus, kai gretimi konstrukciniai elementai ir patalpos atlaiko tokią drėgmę);

139.10. įrengiant patalpų grindyse nuotekio angas su grindų nuolydžiu į jų pusę ir naudojant grindų, sienų ir lubų vandens nepraleidžiančiuose sluoksniuose siūles, jungtis ir vandentiekio bei nuotekyno elementus iš laidžių vandeniui statybos produktų;

139.11. stogai ir terasos privalo turėti sandarią dangą arba izoliaciją bei nutekėjimą, įgalinantį lietaus vandens ir tirpstančio sniego nutekėjimą į latakus ir vidaus ar išorės nutekėjimo vamzdžius;

139.12. aukštesnių kaip 15 m nuo žemės paviršiaus pastatų stogai privalo turėti nuotėkį, įgalinantį nutekėti vandeniui į vidaus nuleidimo vamzdžius;

139.13. iki 4,5 m aukščio laisvai stovinčiam pastatui, turinčiam stogo plotą iki 100 m2, leidžiama nerengti latakų ir nuleidimo vamzdžių su sąlyga, jei yra atitinkamai padarytas nutekėjimas nuo stogo;

139.14. balkonai, lodžijos ir terasos privalo turėti grindų dangą iš nesugeriančių, šalčiui atsparių ir neslidžių statybos produktų.

SAUGUS NAUDOJIMAS 141. Gyvenamasis pastatas, jo sklypas, priėjimai ir privažiavimai, priklausiniai ir inžinerinės sistemos turi būti suprojektuotos ir pastatytos taip, kad juos naudojant ir prižiūrint, būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Nelaimingų atsitikimų rizika yra susijusi su:

141.1. pėsčiųjų judėjimu;

141.2. mechaninėmis transporto priemonėmis;

141.3. rūsiuose, pusrūsiuose, pirmuosiuose aukštuose įrengtomis prekybos, paslaugų ir kt. paskirties patalpomis;

141.4. elektros, dujų, šildymo ir karšto vandens, lauko ir pastato vidaus sistemomis.

142.1. kritimų:

142.1.1. į žemesnį lygį iš aukštesnio lygio, neapsaugoto aptvaru;

142.1.2. per angą, neturinčią dangčio;

142.1.3. ant laiptų dėl jų statumo ar dėl to, kad neįrengti turėklai;

142.1.4. horizontalaus judėjimo metu dėl netikėtų slenksčių ir laiptelių;

142.1.5. dėl slidžios grindų ir kitų judėjimo paviršių dangų tiek šlapių, tiek drėgnų;

142.2. atsitrenkimų:

142.2.1. į žemas durų staktas;

142.2.2. į permatomas arba slankias duris;

142.2.3. į atidarytus langus;

142.2.4. į stiklo atitvaras.

143.1. apriboti pėsčiųjų nuovargį lipant laiptais, einant takais, pandusais, vaikštant sklype;

143.2. sudaryti galimybę įnešti ir išnešti iš pastato ligonius ar sužeistus žmones neštuvuose, karstus;

143.3. sudaryti galimybę įnešti ir išnešti iš pastato stambius baldus, kitus buities daiktus ir įrangą. Šiuo atveju gali būti alternatyvos naudoti pėsčiųjų komunikacijas.

144.1. naudotojai būtų apsaugoti nuo visų mechaninės rizikos rūšių, tarp jų – lifto kabinos kritimo;

144.2. jų galia būtų pakankama perkelti reikalingą keleivių skaičių per jiems priimtiną laiką, sugaištamą laukiant ir keliantis (leidžiantis) liftu.

145.1. kritimų į žemesnį lygį iš aukštesnio lygio neapsaugoto aptvaru arba netinkamu aptvaru;

145.2. atsitrenkimų:

145.2.1. į lubų konstrukcijas ar vamzdynus;

145.2.2. į žemas ir/ar siauras staktas;

145.2.3. į aptvarus, gatvės ir teritorijos elementus;

145.3. užvažiavimų ant pėsčiųjų ir dviratininkų;

145.4. automobilių slydimo ir virtimų dėl slidžių dangų.

146.1. turi būti numatyta galimybė transporto priemonėms apsisukti nesudarant rizikos pėstiesiems ir sklypo bei statinių elementams;

146.2. suprojektuoti erdvę, pakankamą transporto priemonėms manevruoti ir įvažiuoti (išvažiuoti) į pažymėtą stovėjimo vietą be rizikos susidurti su kitais automobiliais ir saugyklų bei garažų konstrukcijomis ir įranga.

APSAUGA NUO TRIUKŠMO 147. Apsaugos nuo triukšmo charakteristikos ir priemonės nustatomos vadovaujantis STR 2.01.01(5):1999 [3.6].

ENERGIJOS TAUPYMAS IR ŠILUMOS IŠSAUGOJIMAS 152. Gyvenamasis pastatas turi būti suprojektuotas ir pastatytas taip, kad:

152.1. užtikrintų energijos taupymą ir šilumos išsaugojimą;

152.2. šiluminės energijos kiekis, atsižvelgiant į vietovės klimato sąlygas ir gyventojų poreikius, nebūtų didesnis už reikiamą (t. y. apskaičiuotą pagal higienos normų ir pastato bei jo patalpų paskirties reikalavimus, taip pat komforto lygį pagal statytojo projektavimo bazėje nurodytą šilumos komfortą).

153.1. patalpoms šildyti iki higienos normų nustatytų dydžių;

153.2. patalpų oro drėgmei reguliuoti iki nustatytų dydžių;

153.3. vandeniui šildyti, įvertinant karšto vandens skaičiuojamąjį vartojimą ir tiekiamo vandens norminę temperatūrą;

153.4. patalpoms vėdinti įvertinant normų nustatytus oro kaitos dydžius.

154.1. išorės aplinką – oro temperatūrą, drėgmę, vėjo kryptį ir stiprumą, insoliaciją;

154.2. pastato vietovę – klimato zoną, urbanizuotose teritorijose – mikroklimatą;

154.3. naudotojų reikalaujamą šildymo, vėdinimo, karšto vandens komforto lygį;

154.4. vidaus šilumos išsiskyrimus.

155.1. pastato savybės:

155.1.1. pastato ir butų patalpų orientacija pasaulio šalių atžvilgiu;

155.1.2. pastato kompaktiškumas;

155.1.3. atitvarų šilumos izoliavimo savybės;

155.1.4. vandens garų pastate susidarymas ir jų sklidimas atitvarose;

155.1.5. atitvaros skaidriųjų elementų plotas, jų išdėstymas, saulės energijos naudojimas ar apsaugos priemonių nuo jos naudojimas;

155.1.6. atitvarų dinaminės šiluminės charakteristikos;

155.1.7. oro apykaita;

155.1.8. vėjo ir natūralios traukos dydis;

155.1.9. pastato sandarumas orui;

155.1.10. atveriamų langų ir durų plotas;

155.2. pastato inžinerinių sistemų savybės:

155.2.1. šildymo įtaisų ir siurblių efektyvumas bei panaudojimas;

155.2.2. vėdinimo sistemų ir jos techninės įrangos efektyvumas bei panaudojimas;

155.2.3. šilumos rekuperacijos įtaisų efektyvumas bei panaudojimas;

155.2.4. automatinių kontrolės ir reguliavimo sistemų kokybė ir panaudojimas.

III SKIRSNIS. ARCHITEKTŪROS REIKALAVIMAI

158.1. atitiktų esminius statinio architektūros reikalavimus, nurodytus Statybos įstatymo 5 straipsnyje;

158.2. būtų korektiška unikalioje gamtinėje ar urbanizuotoje aplinkoje, nepakenktų saugomų nekilnojamųjų kultūros vertybių ir jų apsaugos zonų meninei vertei;

158.3. panaudotų vietinės ar regioninės tradicinės architektūros dvasinius ir medžiaginius resursus;

158.4. užtikrintų gerus mažaaukščių pastatų pagrindinių patalpų ir sklypo funkcinius, vizualinius ir kompozicinius ryšius;

158.5. didelių gabaritų daugiabučių namų kompozicijos elementai būtų aiškiai artikuliuoti ir patenkintų geras pastatų formų vizualinio suvokimo sąlygas nepriklausomai nuo stebėjimo atstumo ir judėjimo greičio;

158.6. užtikrintų naujo pastato kompozicinį ryšį (mastelio, proporcijų, medžiaginio, spalvinio sprendimo darną) su supančios gamtinės ir (ar) dirbtinės aplinkos elementais;

158.7. patenkintų architektūros tektoniškumo sąlygas, t. y. teisingai atspindėtų naudojamų statybos produktų, konstrukcijos ir formos savitarpio priklausomybę ir reikšmę, kuriant statinio meninį vaizdą;

158.8. tenkintų specifinius reikalavimus, nurodytus projektavimo sąlygose.

IV SKIRSNIS. ŽMONIŲ SU NEGALIA REIKALAVIMAI

V SKIRSNIS. TREČIŲJŲ ASMENŲ PAGRĮSTŲ INTERESŲ APSAUGA

171.1. trečiųjų asmenų poveikis projektuojamam pastatui ir jo aplinkai sklype, taip pat ir pastato gyventojams;

171.2. projektuojamosios būsto visumos poveikis tretiesiems asmenims.

172.1. sklypas pripažįstamas netinkamu gyvenamajam pastatui statyti;

172.2. gyvenamasis pastatas ir jo aplinka sklype gali būti projektuojama tik tuo atveju, jeigu pašalinamos neigiamo poveikio priežastys (šaltiniai) teisės aktais nustatyta tvarka, būdais ir priemonėmis;

172.3. gyvenamojo pastato vidaus erdvės zonavimu, pastato ir jo priklausinių dislokacijos, specialių barjerų ir sistemų dėka neigiamo poveikio lygis sumažinamas iki leistinų norminių dydžių.

175.1. suprojektuota būsto visuma turi būti pastatyta pagal projektą ir naudojama pagal paskirtį;

175.2. projektas turi būti parengtas taip, kad gyvenamojo pastato, jo sklypo formavimo, priklausinių, priėjimų ir privažiavimų, inžinerinių sistemų požeminė ir antžeminė statyba (tiesimas) nepablogintų trečiųjų asmenų statinių esamos techninės būklės ir nesudarytų prielaidų atsirasti veiksniams, galintiems vėliau (juos naudojant) pabloginti tų statinių techninę būklę;

175.3. projektas turi būti parengtas taip, kad patekti į valstybinės ir vietinės reikšmės kelius bei gatves tretiesiems asmenims galimybė būtų nevaržoma;

175.4. projekto sprendiniai nevaržytų galimybės naudotis inžineriniais tinklais;

175.5. būsto visumos projekto sprendinių, tarp jų gyvenamojo namo, priklausinių ir želdinių lokalizavimas neturi sumažinti trečiųjų asmenų sklypų ir butų insoliacijos dydžių, nustatytų šiame Reglamente;

175.6. būsto visumos projekto sprendiniai turi įvertinti ir nepažeisti trečiųjų asmenų gaisrinės saugos priemonių ir sistemų bei išsaugoti jų funkcines savybes;

175.7. gyvenamasis pastatas, jo priklausiniai, sklypas turi būti suprojektuoti taip, kad jų naudojimas, taip pat pastate leistinos veiklos keliamas triukšmo, vibracijos, elektros trikdymų ir pavojingos spinduliuotės lygiai tretiesiems asmenims neturėtų neigiamo poveikio;

175.8. jeigu suprojektuota lokali šildymo sistema gali teršti aplinkos orą ar neigiamai veikti aplinką bei gyventojų sveikatą, projekte turi būti numatytos šių veiksnių neigiamo poveikio mažinimo priemonės;

175.9. turi būti suprojektuota uždara arba atvira lietaus (tirpstančio sniego) vandens surinkimo sklype sistema, o vanduo nuvedamas į bendrus tinklus arba kaupiamas ir naudojamas namų ūkio reikmėms;

175.10. projekto sprendiniai turi saugoti esančias sklype gamtos bei kultūros vertybes.

VI SKIRSNIS. NEKILNOJAMŲJŲ KULTŪROS VERTYBIŲ APSAUGA

177.1. gyvenamiesiems pastatams, kurie yra įrašyti į LR nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, taip pat jų teritorijose ir buferinėse apsaugos zonose vykdomai statybinei veiklai yra taikomi šio Reglamento reikalavimai, Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo pagrindinės nuostatos bei individualiuose nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos reglamentuose nurodyti konkretūs saugojimo reikalavimai;

177.2. gyvenamieji pastatai saugomose urbanizuotose vietovėse yra projektuojami, statomi, rekonstruojami ar remontuojami, vadovaujantis šiuo Reglamentu, taip pat individualiais vietovių apsaugos reglamentais bei sklypų planuose nurodytais reikalavimais;

177.3. gyvenamieji pastatai kultūriniuose draustiniuose, kompleksinėse saugomose teritorijose yra projektuojami, statomi, rekonstruojami bei remontuojami vadovaujantis šiuo Reglamentu bei atitinkamų teritorijų individualiais apsaugos reglamentais ir (ar) statybų saugomose teritorijose regioniniais architektūriniais reglamentais.

VII SKIRSNIS. REIKALAVIMAI APSAUGAI NUO SMURTO, VANDALIZMO IR VAGYSČIŲ

178.1. gyvenamojo pastato sklypo ribos žymimos aptvarais (tvoromis), reljefo elementais, želdiniais ar kitaip;

178.2. minimalus būtinas tik vienas įėjimas ir vienas įvažiavimas automobiliu į pastato sklypą;

178.3. jeigu gyvenamasis pastatas yra mišrus, sklypas dalinamas į privačią ir viešą (atvirą) lankytojams ir darbuotojams sklypo dalis bei atskirus priėjimus ir privažiavimus. Gyvenamojo pastato viešoji (atvira) dalis lankytojams turi turėti tiesioginį ir trumpiausią priėjimą ir privažiavimą iš viešojo kelio ar gatvės (aikštės);

178.4. gyvenamųjų namų grupės, atskirų pastatų sklypų išorinė erdvė tarp gatvės važiuojamosios dalies krašto ir užstatymo linijos (namų fasadų) turi būti peržvelgiama nuo gatvės, nuo namo (namų), per namo langus, balkonus, lodžijas;

178.5. medžiai gali būti sodinami ne arčiau kaip 6-8 m nuo fasado. Medžių lapija (tankios spygliuočių šakos) turi būti ne žemiau kaip 2,2 m nuo žemės paviršiaus. Bendras sklypo apželdinimas turi būti toks, kad netemdytų matomumo sklype.

179.1. įėjimų į gyvenamuosius pastatus lauko durų laiptinių neturi slėpti želdiniai ir priestatai; neturi būti nišų ar kitų vietų slėptis ar kliūčių matyti įėjimo duris iš toliau;

179.2. visa erdvė už įėjimo durų turi būti matoma iš lauko per įstiklintas duris, langus sienoje iki pat lifto arba matomas visas vestibiulis;

179.3. įėjimai ir erdvė už įėjimo durų turi būti nuolat apšviesti natūralia ar dirbtine šviesa. Dirbtinis apšvietimas turi būti įjungiamas automatiškai;

179.4. jeigu daugiabučio namo rūsyje yra suprojektuotos atskiriems butams priklausančios patalpos (sandėliukai), įėjimui į pastatą ir į rūsį projektuojamas bendras priestatas (prieangis);

179.5. iš lauko įėjimai į pastatą ir rūsį; įėjimai į pastogę ir išėjimai ant stogo, į bendruosius kolektorius, technines patalpas arba techninius aukštus turi būti rakinami ir/ar naudojamos techninės priemonės, padedančios kontroliuoti įėjimus (išėjimus);

179.6. švieslangiai, stoglangiai turi būti atidaromi tik iš vidaus, o juos demontuoti iš lauko būtų neįmanoma;

179.7. jeigu nuo žemės paviršiaus iki balkono ar lodžijos grindų susidaro mažiau kaip 3 m, jie gali būti projektuojami tik su specialiomis apsaugos priemonėmis. Kiti balkonai ir lodžijos turi būti projektuojamos taip, kad nesusidarytų galimybė iš bendrų namo patalpų ar vieno buto laisvai pereiti į kito buto balkoną (lodžiją);

179.8. stogai turi būti projektuojami taip, kad nuo jų nusileisti į viršutinių aukštų balkonus be specialios įrangos būtų neįmanoma, jeigu priešgaisriniai reikalavimai nenumato kitaip.

VIII SKYRIUS. DETALIEJI REIKALAVIMAI

VIII SKIRSNIS. GYVENAMOJO PASTATO SKLYPAS

181.1. informuoti namo bendruomenę, kaimynus bei atsitiktinius praeivius apie kompetencijos ir naudotojų bei nuosavybės teisės ribas;

181.2. prevencinė priemonė išvengti vaikų netikėtų išbėgimų į gatvę;

181.3. slopinti gatvės ir kitą nestacionarų ar stacionarų triukšmą – ažūrinį aptvarą reikiamoje vietoje pakeitus tinkamos konstrukcijos ir aukščio triukšmo barjeru;

181.4. prevencinė priemonė nepažeisti trečiųjų asmenų interesų;

181.5. išvengti bent iš dalies nepageidaujamų gyvūnų.

182.1. vartai, atidaromi į vidų. Jų plotis ne mažesnis kaip 2,4 m.;

182.2. varteliai, atidaromi į vidų. Jų plotis ne mažesnis kaip 0,9 m.

IX SKIRSNIS. PRIĖJIMAI IR PRIVAŽIAVIMAI

8 lentelė Priėjimų ir privažiavimų ribiniai dydžiai Parametras Vienbutis, dvibutis namas kaimo vietovėje Vienbutis, dvibutis namas urbanizuotoje teritorijoje Vienbučių ir/ar dvibučių namų pora Vienbučių namų blokas Atriumo tipo namas Daugiabutis 3-4 a. blokuotas pastatas Kiti daugiabučiai pastatai 1. Priėjimo iš gatvės (kelio) prie pastato minimalus plotis, m 2. Takų sklype minimalus plotis, m 1,2 0,75 1,2 0,90 1,2 0,90 1,2 0,90 1,2 0,90 1,5 1,5 1,5 1,5 3. Tako sklype, tinkamo žmonėms su negalia, minimalus plotis, m 1,2 1,2 1,2 1,2 1,2 1,2 1,2 Priėjimų (takų):

X SKIRSNIS. GYVENAMOJO PASTATO IŠDĖSTYMAS SKLYPE

192.1. pastatų fasadų su langų ir durų angomis atstumas iki sklypo ribos turi būti ne mažesnis kaip 3 m, jeigu pastatai yra 1-2 aukštų;

192.2. daugiaaukščiai gyvenamieji pastatai turi būti išdėstyti taip, kad:

192.2.1. atitiktų pastatų patalpų ir vaikų žaidimo aikštelių insoliacijos reikalavimus; netrukdytų natūraliam patalpų apšvietimui;

192.2.2. atitiktų natūralaus patalpų apšvietimo reikalavimus.

193.1. ne mažesnis negu jo aukštis;

193.2. atstumai gali būti mažesni, jeigu pro užstoto pastato langus bus garantuojamas ne mažesnis kaip 60º regėjimo kampas horizontalioje plokštumoje.

XI SKIRSNIS. GYVENAMASIS PASTATAS

195.1. buto 1 asmeniui dydį, kuris neturi būti mažesnis kaip 34 m2;

195.2. vonios kartu su tualetu plotas, kuris neturi būti mažesnis kaip 5 m2;

195.3. bet kuriame bute, vienbučiame name bent vienas gyvenamasis kambarys turi būti ne mažesnis kaip 16 m2.

9 lentelė Patalpų matmenys Kambariai ir patalpos Minimalus plotis, m Minimalus gylis, m 1 gyvenamasis kambarys 3,3 2 miegamasis 2,6 3 virtuvė 3.1. vieno kambario bute 3.2. didesniuose butuose 1,7 2,3 4. virtuvės niša 1,1 0,7 5. vonia 1,5 6. tualetas (su praustuvu) 1,5 1,8 kai durys atsidaro į tualeto vidų. Kai atsidaro į išorę – 1,5 7 vonia ir tualetas 1.7 8 tambūras, prieškambaris (holas) 1.4 1,4 9 koridorius, išskyrus: į gyvenamuosius kambarius pastato vidaus 0,9 1,2 1,4 10 galerija 1,2 11 balkonas 1,3 12 lodžija 1,3 197. Kambarių ir kitų patalpų aukščiai pateikiami 10 lentelėje.

10 lentelė Kambarių ir patalpų aukščiai Kambariai ir patalpos Minimalus aukštis, m 1 gyvenamosios ir kitos buto patalpos 2,5 2 vienbučių namų horizontalių lubų pastogės patalpos 2,3 3 rūsys 2,3 4 buto koridoriaus 2,1* 5 techninių ir ūkio patalpų, garažo, kolektoriaus 2,1 6 pastogės patalpų nuožulnios lubos darbo vietoje 2,0 7 pastato vidaus koridoriaus ir galerijos 2,5 8 laiptinė (nuo laiptų iki viršutinio laiptotakio) 2,0 * – aukštis, įrengus antresolę.

11 lentelė Laiptinių ir jų elementų matmenys Laiptai Minimalus naudojimo plotis, m Maksimalus pakopos aukštis h, m Pakopų plotis p, m laiptotakio laiptų aikštelės vienbučiuose ir dvibučiuose namuose, 2 aukštų butuose 0,9 0,9 0,18 p=0,65-2h daugiabučių namų bendrosios erdvės 1,2 1,5 0,18 laiptai į rūsį 0,9 0,20 išoriniai namo laiptai 1,2 0,12 Pastabos: √ Laiptų posūkio pakopos ir sraigtinių laiptų pakopos minimalus plotis 0,4 m atstumu nuo laiptų turėklų turi būti 0,25 m. √ Vidaus ir lauko vieno laiptatakio pakopų skaičius turi būti ne mažesnis kaip 3 ir ne didesnis atitinkamai 17 ir 10.

199.1. naudotojai būtų apsaugoti nuo visų mechaninės rizikos rūšių, tarp jų – lifto kabinos kritimo;

199.2. jų galia būtų pakankama perkelti reikalingą keleivių skaičių per jiems priimtiną laiką, sugaištamą laukiant ir keliantis (leidžiantis) liftu;

199.3. žmonės su fizine negalia, regėjimo ir klausos sutrikimais galėtų suvokti, kada lifto kabina sustoja laiptų aikštelėje.

12 lentelė Minimalus liftų skaičius, jų greitis bei keliamoji galia Būsto tipas Aukštų skaičius Liftų skaičius* Lifto keliamoji galia, kG Lifto greitis, m/s Maksimalus butų plotas viename aukšte** Dvibutis, daugiabutis namas 4 1 630 1,0 800 5-8 1 630 1,0 550 9 1 630 1,0 400 10-17 2 400 630 1,0 500 18-19 2 400 630 1,6 450 20-25 3 400 630 630 1,6 350 20-25 4 400 400 630 630 1,6 450 Specializuoti namai, skirti pagyvenusiems, namai ar butų grupės, skirtos šeimoms, turinčioms neįgaliųjų 2-3*** 1 630 1,0 800 4-5*** 2 630 1,0 550 3-5**** 1 630 1,0 800 6-9**** 2 400 600 1,0 550 * Skaičiuojamas pagal aukščiausiąjį aukštą, kuriame sustoja liftas. ** Sekcijinio tipo pastatų – vienos sekcijos vieno aukšto bendras butų plotas; koridorinio, galerinio tipo pastatų – vieno aukšto visų butų bendras plotas. *** Su butais neįgaliesiems su vežimėliais. **** Su butais pagyvenusiems ir šeimoms, turinčioms neįgaliųjų.

Pastaba: √ Jei vieno aukšto butų bendras plotas didesnis, negu nurodytas 12 lentelėje, reikalingas liftų skaičius, jų greitis bei keliamoji galia nustatoma skaičiavimais.

204.1. 1,5 m – jei liftų keliamoji galia iki 630 kG;

204.2. 2,1 m – jei liftų keliamoji galia 630, 1000 kG.

205.1. 1,8 m – jei kabinos gylis mažesnis kaip 2,1 m;

205.2. 2,5 m – jei kabinos gylis 2,1 m ar didesnis.

13 lentelė Durų matmenys Durys Minimalus durų angos plotis, m Minimalus durų angos aukštis, m 1 įėjimo į namą 1,0 2,20 2 įėjimo į butus ir bendrojo naudojimo patalpas 0,9 2,10 3 buto kambarių 0,85 2,10 4 vonios, tualeto 0,85 2,10 5 pagalbinių patalpų 0,85 2,00 Pastabos: √ Durų slenkstis turi būti ne aukštesnis kaip 20 mm (išskyrus balkonus, terasas) √ Slankiojančios durys turi būti pažymėtos ne mažesnio kaip 20 cm2 ploto ženklais, išdėstytais nuo 0,7 iki 1,5 m aukštyje virš grindų.

211.1. langai pastate virš dviejų aukštų, taip pat langai žemesniuose aukštuose, išeinantys į šaligatvius ar kitas pėsčiųjų ėjimo vietas, turi būti atidaromi į vidaus pusę;

211.2. leidžiama naudoti langus, atidaromus į lauko pusę (istoriniuose pastatuose, kur taip yra buvę) su horizontalia sukimosi ašimi (praveriamus) ir maksimaliu sparno pravėrimu iki 0,6 m matuojant nuo išorės sienos su sąlyga, kad naudojami stiklai saugūs, juos galima plauti, konservuoti ir remontuoti iš patalpų vidaus arba nuo pastato išorėje instaliuotų techninių įrenginių;

211.3. langai aukštuminiame pastate, aukštuose, esančiuose virš 55 metrų nuo žemės paviršiaus, turi būti taip uždaromi, kad jų negalėtų atidaryti pašaliniai asmenys;

211.4. pastato aukštuose, esančiuose žemiau kaip 25 m nuo žemės paviršiaus, atstumas nuo vidinės palangės viršutinio krašto iki grindų turi būti mažiausiai 0,85 m, išskyrus langus, išeinančius į lodžijas, terasas, galerijas, arba jeigu langas apsaugomas ne mažesnio aukščio aptvaru;

211.5. gyvenamojo pastato aukštuose, esančiuose virš 25 m nuo žemės paviršiaus, atstumas nuo viršutinio palangės krašto iki grindų turi būti mažiausiai 1,1 m, išskyrus langus, išeinančius į lodžijas, terasas, arba jeigu langas apsaugomas ne mažesnio aukščio aptvaru.

14 lentelė Patalpų natūralios apšvietos parametrai Patalpos, kuriose turi būti natūrali apšvieta Minimalus langų įstiklinto paviršiaus ir patalpos grindų ploto santykis įėjimo tambūras laiptinė namo bendrojo naudojimo koridoriai 1:12 gyvenamieji kambariai 1:6 virtuvė 1:8 gyvenamieji kambariai, virtuvė apšviečiama per langus nuožulnioje stogo plokštumoje 1:10 Pastabos: √ Jeigu bendrojo namo koridorius apšviestas iš vieno galo, jo ilgis turi būti ne daugiau kaip 24 m, jeigu apšviestas iš 2 galų, – ne daugiau kaip 48 m. √ Jeigu yra papildomas šoninis koridoriaus apšvietimas kas 24-30 m, tada koridoriaus ilgis gali būti ilgesnis negu 48 m. √ Natūralios apšvietos koeficientas gyvenamuosiuose kambariuose ir virtuvėje turi būti ne mažesnis kaip 0,5 %.

15 lentelė Patalpų dirbtinės apšvietos parametrai Patalpos Normuojamos apšvietos dydis, lx Normuojamos apšvietos plokštuma, m, nuo grindų paviršiaus 1 bendrasis kambarys (svetainė) 150-300 H 0,8 2 miegamasis 100-200 H 08 3 virtuvė, virtuvė niša 100-200 H 0,8 4 valgomasis 100-200 H 0,8 5 kabinetas, biblioteka 300 H 0,8 6 buto koridoriaus holas 50 H 0,0 7 skalbykla 100 H 0,8 8 vonia, tualetas 75 V virš plautuvės 9 rūbinė 100 H 0,0 10 sandėliukas 50 H 0,0 11 sauna 100 H 0,0 12 treniruočių kambarys 150 H 0,0 13 daugiabučių namų laiptinės, namo koridoriai 50 H 0,0 (laiptų pakopų plokštuma) 14 vestibiulis 50 H 0,0 Pastaba: √ apšvietos vienetas – liuksas (lx). Liuksas – tai apšvieta, kurią suteikia 1 liumeno šviesos srautas, krentantis statmenai į 1 m2 plotą.

216.1. bendros apšvietos, kurią vienas ar keli šviestuvai teikia santykinai tolygiai visoje patalpoje. Atstumas nuo bet kurio taško buto patalpoje iki artimiausio šviestuvo turi būti ne toliau kaip 4 m;

216.2. vietos apšvietos, kurią teikia šviestuvas (šviestuvai), kurio vietą (vietas) pagal reikalą pasirenka buto gyventojai.

220.1. neįrėmintuose languose ir duryse, tarp to ir patalpų vidaus duryse, jeigu stiklas yra žemiau negu 0,80 m nuo grindų, turi būti naudojamas nedūžtantis (saugus) stiklas;

220.2. neįrėmintose stiklo duryse, languose, stiklo pertvarose turi būti ženklai, kurių dėka jie tampa pastebimi. Ženklo plotas turi būti ne mažesnis kaip 20 cm2, ženklai išdėstomi punktyrinės juostos principu nuo 0,7 iki 1,5 m aukštyje virš grindų.

221.1. iš virtuvės ir gyvenamųjų kambarių (išskyrus miegamuosius) neturi būti tiesioginio įėjimo į tualetą;

221.2. privaloma atsižvelgti į palankią buto patalpų orientaciją pasaulio šalių atžvilgiu, jeigu ji neprieštarauja kitiems šio Reglamento reikalavimams:

221.2.1. vaikų kambarys, bendrasis kambarys PR – P – PV;

221.2.2. miegamasis R – PR;

221.2.3. holas, valgomasis, svetainė R – PR – P;

221.2.4. virtuvė, vonios kambarys, pagalbinės patalpos ŠV – Š – ŠR.

Pastaba: √ priklausomai nuo kambarių skaičiaus bute, namo tipo ir apstatymo formos dalį gyvenamųjų kambarių leidžiama orientuoti į sektorių ŠV – Š – ŠR.

221.3. Žmonių su negalia reikalavimus buto patalpoms nustato STR 2.03.01:2001 [3.11].

223.1. garinės tūris 8-24 m3;

223.2. garinės palubėje būtina įrengti drenčerius ar perforuotus sausvamzdžius, už garinės ribų prijungtus prie vidaus vandentiekio sistemos. Sausvamzdžių skerspjūvis apskaičiuojamas, priimant:

223.2.1. skylučių skerspjūvį – 3-5 mm;

223.2.2. atstumą tarp skylučių – 150-200 mm;

223.2.3. vandens srovės purškimo kampą sienų (pertvarų) atžvilgiu – 20-30o;

223.2.4. purškimo į sienas (pertvaras) intensyvumą – 0,06 l/s vienam sienos (pertvaros) paviršiaus m2;

223.3. saunoje galima įrengti tik sertifikuotus šildymo įrenginius, kuriuose numatytas įrenginio automatinis išsijungimas, pasiekus 130 oC arba kas 8 val. nepertraukiamo įrenginio darbo;

223.4. saunoje turi būti įrengtas natūralus vėdinimas, po šildymo įrenginiu tiekiant orą iš gretimos patalpos ir oro ištraukimu iš apatinės saunos zonos.

225.1. Atsidarantys langai, kurių palangės yra žemiau negu 0,80 m nuo grindų, turi turėti aptvarą, saugantį nuo iškritimo, jeigu žemės paviršius išorėje yra daugiau kaip 1,5 m žemiau patalpos grindų lygio.

225.2. Visos pėsčiųjų komunikacijos turi turėti aptvarus, jeigu pėsčiųjų judėjimui skirta plokštuma yra daugiau kaip 1,50 m aukščiau grindų ar žemės paviršiaus.

225.3. Laiptai ar pandusai, kurių plotis mažesnis negu 1,20 m, turi turėti vienerius turėklus.

225.4. Laiptai ir pandusai, platesni negu 1,20 m, ir spiraliniai laiptai turi turėti dvejus turėklus.

225.5. Laiptų ir laiptų aikštelių aptvarų aukštis – ne mažesnis kaip 0,9 m.

225.6. Balkonų ir lodžijų aptvarų aukštis – ne mažesnis kaip 1,1 m.

225.7. Aptvarų vertikaliųjų elementų (strypų) dažnis turi būti ne retesnis kaip 120 mm.

225.8. Turėklai tvirtinami ne mažesniame kaip 0,9 m aukštyje nuo laiptų pakopos krašto ar laiptų aikštelių.

226.1. Įėjimas į dviejų ir daugiau aukštų pastatą turi būti apsaugotas ne mažesnio kaip 1 m pločio apsauginiu stogeliu, jeigu nėra įėjimo priestato.

226.2. Stogeliai, balkonai ir priedangos nuo saulės (markizės) turi būti įrengti ne žemiau kaip 2,4 m nuo šaligatvio plokštumos, o tarp stogelio ar kitų elementų krašto horizontalios projekcijos linijos ir šaligatvio bordiūro būtų ne mažiau kaip 1 m.

227.1. Stogo nuolydis turi būti ne mažesnis kaip 2,5 %.

227.2. Jei pastato fasadas yra aukštesnis negu 4 m, turi būti įrengta:

227.2.1. inkarai saugos diržams. Jie įrengiami kraige ar kitoje aukštoje stogo dalyje;

227.2.2. stacionarios stogo kopėčios ir/ar stogo tiltelis stogo įrangai prižiūrėti, jeigu stogo nuolydis yra didesnis negu 10 %;

227.2.3. angos, kurios yra didesnės negu 0,6x0,8 m, turi būti aptvertos. Aptvaro aukštis ne žemesnis kaip 0,5 m. Stoglangiai, kurių nuolydis yra didesnis negu 60º, gali būti be aptvarų;

227.2.4. apsauginė tvorelė ne žemesnė kaip 0,6 m aukščio, išilgai karnizo.

228.1. turi būti projektuojamas įėjimas į rūsį iš pastato vidaus erdvės arba iš įėjimo priestato, neišeinant į lauką;

228.2. įėjimui projektuojami laiptai (sekciniuose namuose kiekvienai sekcijai atskiri) arba laiptai ir liftas.

229.1. gyvenamajame pastate turi būti naudojami tokie statybos produktai bei įranga, kuri neskatintų sveikatai kenksmingų mikroorganizmų augimo;

229.2. pastato konstrukcijos, įvairios paskirties kanalai, inžinerinės sistemos turi būti suprojektuotos taip, kad parazituojantys gyviai negalėtų patekti, veistis ir sklisti gyvenamojo pastato erdvėje.

XII SKIRSNIS. AUTOMOBILIŲ SAUGYKLA

230.1. virš garažo (saugyklos) vartų turi būti įrengtas ne siauresnis kaip 1 m stogelis iš A1 ar A2 degumo klasių statybos produktų;

230.2. garažas (saugykla) turi būti atskirtas 1 tipo priešgaisrinėmis sienomis bei perdangomis;

230.3. į butą iš garažo (saugykla) turi būti išėjimas per tambūrą su dviem automatiškai užsidarančiomis priešgaisrinėmis ne mažesnio kaip EI 60 ugniai atsparumo laipsnio durimis;

230.4. garaže (saugykloje) turi būti įrengta autonominė vėdinimo sistema su atskiru kanalu, kurio ugniai atsparumo laipsnis ne mažesnis kaip REI 150.

234.1. garažas projektuojamas tik vienai paskirčiai – pastato gyventojų lengviesiems automobiliams saugoti. Jeigu pastatas mišrus, gyventojų automobilių garažas projektuojamas atskiras be pėsčiųjų ir automobilių jungties su kitu garažu ir kita negyvenamosios paskirties pastato dalimi;

234.2. turi būti tiesioginis ryšys tarp garažo ir laiptinės (laiptinių) bei lifto (liftų) neišeinant į lauką;

234.3. turi būti vandentiekio ir nuotekų tinklas su purvo sėsdintuvais, riebalų gaudyklėmis; apšvietimo ir ventiliacijos sistemos.

16 lentelė Garažo pandusų maksimalūs nuolydžiai Garažai Panduso vieta, nuolydis, % lauke, neuždengto pastato viduje (arba uždengtas) 1. vieno ir dviejų aukštų 10 20 2. daugiaaukščiai 10 15 3. įrengti vienbučiuose namuose 15 18 237. Minimalūs pandusų pločiai: vienos juostos plotis ne mažesnis kaip 2,75 m, dvipusiam automobilių eismui – ne mažesnis kaip 5,5 m, jeigu panduso ašis yra tiesė.

XIII SKIRSNIS. SKLYPO ŽELDYNAI, REKREACIJA

XIV SKIRSNIS. BASEINAI IR KITA

XV SKIRSNIS. INŽINERINIŲ SISTEMŲ REIKALAVIMAI

249.1. patalpų šildymo;

249.2. šalto ir karšto vandens tiekimo;

249.3. buities nuotekų;

249.4. vėdinimo;

249.5. elektros energijos tiekimo;

249.6. buitinių atliekų pašalinimo.

250.1. gyvenamasis pastatas turi turėti centrinio arba autonominio šildymo sistemą su lokaliu arba centralizuotu šilumos tiekimu (gamyba);

250.2. gyvenamasis pastatas gali turėti kietojo kuro uždarojo ir atvirojo degimo krosnis (židinius);

250.3. patalpų šildymo sistema turi būti suprojektuota taip, kad:

250.3.1. tenkintų patalpų pakankamos šiluminės aplinkos nustatytus reikalavimus [3.26], nurodytus 17 lentelėje.

17 lentelė Pakankamos šiluminės aplinkos parametrai Pakankamos šiluminės aplinkos parametrai Norminiai dydžiai šildymo sezono metu Oro temperatūra, ºC 18-26 Jaučiamoji (atstojamoji) temperatūra, ºC 17-25 Temperatūrų skirtumas 1,1 m ir 0,1 m aukštyje nuo grindų, ne daugiau kaip ºC 3 Atitvarų temperatūros skirtumas nuo patalpos temperatūros, ne daugiau kaip ºC 3 Grindų temperatūra, ºC 16-29 Santykinė oro drėgmė, % 30-75 Oro judėjimo greitis, m/s 0,05-0,1 250.3.2. garantuotų minimalią leistiną oro temperatūrą, nurodytą 18 lentelėje.

18 lentelė Šildymo sezone minimali leistina oro temperatūra Patalpos Šildymo sezone minimali leistina oro temperatūra, °C Svetainės 20 Miegamieji 20 Koridoriai 18 Virtuvės 20 Valgomieji 20 Rūbinės 18 Vonios kambariai 21-23 Tualetai 20 Sandėliukai 20 Laisvalaikio kambariai 20 Bendro naudojimo patalpos:

Laiptinės Sandėliai Rūsiai Rūbinės Prausyklos Skalbyklos Džiovyklos 16 16 4 20 21 20 20 250.3.3. šilumą gaminantys prietaisai būtų saugūs naudoti: nekeltų gaisro, sprogimo, toksinių dūmų, kenksmingų kondensatų nudegimų pavojaus; saugūs ir patogūs valyti;

250.3.4. būtų galima reguliuoti tiekiamos į atskiras patalpas šilumos kiekį;

250.3.5. centralizuoto šilumos tiekimo atveju tiekiamos šilumos kiekį būtų galima reguliuoti pagal lauko temperatūros ir kitus pasikeitimus bei matuoti tiekiamos šilumos kiekį;