Rodiklių aprašai

Rodiklių aprašai LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS Į S A K Y M A S DĖL VALSTYBĖS ŠVIETIMO STEBĖSENOS RODIKLIŲ PATVIRTINIMO 2005 m. gruodžio 30 d. Nr. ISAK-2692 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2003, Nr. 63-2853) 53 straipsnio 2 dalimi, tvirtinu Valstybės švietimo stebėsenos rodiklius (pridedama). ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS                                                     REMIGIJUS MOTUZAS PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. ISAK-2692 VALSTYBĖS ŠVIETIMO STEBĖSENOS RODIKLIAI 1. Valstybės švietimo stebėsenos rodiklių sąrašą sudaro Lietuvos Respublikos Seimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinti švietimo rodikliai. Į Valstybės švietimo stebėsenos rodiklių sąrašą gali būti įtraukiami aktualūs tarptautiniai švietimo rodikliai. 2. Valstybės švietimo stebėsenos rodikliai suskirstyti grupėmis pagal tai, kurį švietimo sistemos komponentą apibūdina: švietimo kontekstą, aprūpinimą ir organizavimą, personalą, mokinius ir studentus, dalyvavimą švietime, mokymo ir mokymosi procesus, mokymosi rezultatus, švietimo pasekmes ar švietimo sistemos stebėjimą (metarodikliai). 3. Švietimo konteksto rodikliai (parodo išorines sąlygas ir reikmes, turinčias įtakos švietimui: demografinę, sociokultūrinę situaciją, ne švietimo institucijų indėlį sudarant sąlygas švietimui, mokymuisi ir kt.): 3.1. 0–14 ir 15–19 metų vaikų ir jaunimo skaičius bei dalis (%) lyginant su bendru gyventojų skaičiumi; 3.2. dalis (%) 18–24 metų jaunimo, kuris nėra įgijęs vidurinio (pagal Tarptautinę standartizuotą švietimo klasifikaciją, toliau vadinama – ISCED, 3 lygmens) išsilavinimo ir nesimoko; 3.3. pagal privalomojo ugdymo programas nesimokančių 7–16 metų vaikų dalis (%); 3.4. 1-6 metų vaikus auginančių ir švietimo pagalbą gaunančių šeimų dalis (%); 3.5. seniūnijų, turinčių nuotolinio mokymosi paslaugų centrą, dalis (%); 3.6. viešosiose konsultacijose dalyvaujančių nevyriausybinių organizacijų skaičius; 3.7. įmonių išlaidos tęstiniam profesiniam mokymui kaip bendros darbo jėgos kainos dalis (%); 3.8. valandų, skirtų profesinio mokymosi kursams, skaičius, tekęs 1000-čiui darbo valandų (visose įmonėse; įmonėse, kuriose organizuojami profesinio mokymosi kursai). 4. Švietimo aprūpinimo ir organizavimo rodikliai (parodo švietimui skiriamas lėšas, teisės aktais ar kitais susitarimais pagrįstą švietimo procesų tvarkymą šalies lygmeniu): 4.1. valstybės biudžeto išlaidos švietimui kaip BVP dalis (%); 4.2. BVP dalis (%) moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai; 4.3. fizinių ir juridinių asmenų, išskyrus valstybės ir savivaldybių, išlaidos švietimo įstaigoms (mln. Lt); 4.4. fizinių ir juridinių asmenų, išskyrus valstybės ir savivaldybių, išlaidos švietimo įstaigoms kaip BVP dalis (%); 4.5. vienam priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio arba vidurinio ugdymo programos mokiniui tenkanti mokymo lėšų suma (tūkst. Lt); 4.6. mokyklos ūkiui steigėjo skirtų lėšų suma (tūkst. Lt), tenkanti vienam mokiniui; 4.7. vienam pirminio profesinio mokymo mokiniui tenkanti profesinio mokymo lėšų suma (tūkst. Lt); 4.8. vienai studijų vietai tenkanti biudžeto lėšų, skirtų išlaidoms, suma (tūkst. Lt); 4.9. mokiniui/studentui švietimo įstaigose tekusios lėšos (lyginant su BVP dalimi vienam gyventojui); 4.10. integruotai ugdomiems specialiųjų poreikių turintiems vaikams numatytų mokinio krepšelio lėšų didinimo koeficientas (%); 4.11. nemokamai maitinamų mokinių dalis (%); 4.12. bendrojo lavinimo mokyklų pedagogų kvalifikacijai tobulinti panaudotų ir skirtų mokinio krepšelio lėšų santykis; 4.13. profesinių mokyklų pedagogų kvalifikacijai tobulinti panaudotų ir skirtų mokymo lėšų pirminiam profesiniam mokymui santykis; 4.14. auklėtojų, mokytojų, dėstytojų ir kitų asmenų, dalyvaujančių ugdymo/mokymo procese, ir valstybinio sektoriaus darbuotojų vidutinių atlyginimų santykis; 4.15. per pastaruosius 15 metų rekonstruotų bent už 1 mln. Lt švietimo įstaigų dalis (%); 4.16. prisijungusių prie interneto mokyklų dalis (%); 4.17. mokyklų, kurių steigėja yra tik Švietimo ir mokslo ministerija, skaičius (vienetais); 4.18. aukštųjų mokyklų, pertvarkytų pagal galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius aukštųjų mokyklų tarybas ir vidinę struktūrą, dalis (%); 4.19. valstybinių aukštųjų mokyklų, kuriose studijuoja mažiau kaip 5 tūkst. studentų, skaičius (vienetais); 4.20. mokinių/studentų, kurie mokosi pagal ISCED 3–6 lygmenų akredituotas ugdymo programas, dalis (%); 4.21. tarptautinės ekspertizės akredituotų pedagoginių studijų programų Lietuvoje dalis (%); 4.22. akredituotų mokytojų kvalifikacijos tobulinimo programų dalis (%); 4.23. mokinių/studentų, tenkančių vienam mokytojui/dėstytojui, skaičius (vienetais); 4.24. nevalstybinėse mokyklose dirbančių auklėtojų/mokytojų/dėstytojų dalis (%); 4.25. mokinių dalis (%) nevalstybinėse mokyklose; 4.26. pagal tarptautinius susitarimus ir programas ar savo iniciatyva atvykstančių į Lietuvą ir išvykstančių iš Lietuvos studentų skaičiaus santykis; 4.27. mokinių ir studentų, išvykstančių ir atvykstančių į šalį pagal Erasmus ir Leonardo da Vinci programas, skaičius; 4.28. pedagogų, išvykstančių ir atvykstančių į šalį pagal Socrates (Erasmus, Comenius, Lingua ir Grundtvig) bei Leonardo da Vinci programas, skaičius; 4.29. mokinių, kurių kelionės į mokyklą ir iš jos laikas neviršija normos, dalis (%); 4.30. vaikų, tenkančių vienam slaugytojui, skaičius; 4.31. specialiąją pedagoginę ir specialiąją, psichologinę bei socialinę pedagoginę pagalbą teikiančių specialistų ir mokinių skaičiaus santykis bendrojo lavinimo mokyklose; 4.32. bendrojo lavinimo mokyklų mokinių, kuriems mokykloje buvo suteikta psichologinė ar/ir specialioji pedagoginė ir specialioji pagalba, dalis (%); 4.33. integruotai ugdomų specialiųjų poreikių turinčių vaikų ir jaunuolių iki 21 metų dalis (%). 5. Personalą apibūdinantys rodikliai (parodo personalo charakteristikas: amžių, lytį, kvalifikaciją ir kt.): 5.1. atestuotų mokyklų vadovų ir jų pavaduotojų dalis (%); 5.2. mokyklų vadovų ir jų pavaduotojų, tobulinusių kvalifikaciją per vienerius mokslo metus, dalis (%); 5.3. tinkamą kvalifikaciją turinčių auklėtojų/mokytojų dalis (%); 5.4. pedagogų, psichologų ir bibliotekininkų, tobulinusių kvalifikaciją per vienerius mokslo metus, dalis (%); 5.5. pedagogų pasiskirstymas (%) pagal kvalifikacijai tobulinti panaudotų dienų skaičių; 5.6. auklėtojų/mokytojų/dėstytojų pasiskirstymas (%) pagal amžių; 5.7. auklėtojų/mokytojų/dėstytojų moterų dalis (%). 6. Mokinius ir studentus apibūdinantys rodikliai (parodo mokinių charakteristikas: priklausymą grupėms, kurioms reikalinga materialinė ar speciali mokymosi parama, ir kt.): 6.1. specialiųjų poreikių turinčių mokinių/studentų dalis (%) lyginant su bendru mokinių/studentų skaičiumi; 6.2. nevalstybine (ne lietuvių) kalba ugdomų vaikų dalis (%) ikimokyklinio ugdymo įstaigose; 6.3. nevalstybine (ne lietuvių) kalba besimokančių dieninių bendrojo lavinimo mokyklų mokinių dalis (%). 7. Dalyvavimo švietime rodikliai (parodo, kuri gyventojų dalis mokosi/yra ugdomi ir kaip jie pasiskirsto įvairiose švietimo įstaigose): 7.1. švietimo lygmenis oficialiai atitinkančio amžiaus gyventojų mokymosi aprėptis (%) (neto mokymosi aprėptis); 7.2. bet kokio amžiaus gyventojų mokymosi aprėptis (%) švietimo lygmenyse (bruto mokymosi aprėptis); 7.3. mokymosi aprėptis (%) pagal išsilavinimo lygį ir amžių (gimimo metus); 7.4. švietimo įstaigose ugdomų 1–6 metų vaikų dalis (%) lyginant su bendru to amžiaus vaikų skaičiumi; 7.5. švietimo įstaigose ugdomų 5–6 metų vaikų dalis (%) lyginant su bendru to amžiaus vaikų skaičiumi; 7.6. 25–64 metų asmenų, kurie mokėsi per pastarąsias 4 savaites, dalis (%); 7.7. 25–64 metų asmenų, kurie mokėsi per pastaruosius 12 mėnesių, dalis (%); 7.8. žemesnį negu vidurinis išsilavinimą įgijusių suaugusiųjų, kurie mokėsi per pastarąsias 4 savaites, dalis (%) pagal amžių; 7.9. studentų skaičius 1000-čiui gyventojų; 7.10. specialiųjų poreikių turinčių asmenų (iki 21 metų) mokymosi aprėptis (%); 7.11. mokinių/studentų pasiskirstymas (%) pagal lytį; 7.12. studentų pasiskirstymas (%) pagal studijų sritis (taikant ISCED klasifikaciją); 7.13. studentų, studijuojančių gamtos, technikos ir taikomuosius mokslus, dalis (%) lyginant su bendru studentų skaičiumi; 7.14. studentų, kurie mokosi neakivaizdinių, vakarinių studijų forma, dalis (%) lyginant su bendru studentų skaičiumi; 7.15. mokinių, kurie mokosi pagal technologinio profilio ir profesinio rengimo programas (ISCED 3 lygmens), dalis (%); 7.16. mokinių/studentų užsieniečių, kurie mokosi šalies mokyklose, dalis (%) lyginant su bendru mokinių/studentų skaičiumi šalyje; 7.17. studentų, kurie mokosi užsienyje pagal ISCED 5 ir 6 lygmens programas, dalis (%) lyginant su bendru šalies studentų skaičiumi. 8. Mokymo ir mokymosi procesų rodikliai (parodo klasės/grupės/auditorijos lygmens procesus: ugdymo/mokymosi metodų taikymą, užduočių, namų darbų skyrimą, vertinimą ir kt.): 8.1. mokinių pasiskirstymas (%) pagal užsienio kalbas, kurių mokosi; 8.2. vidutinis užsienio kalbų, kurių mokosi vienas vidurinio ugdymo programos (ISCED 3) mokinys, skaičius (vienetais). 9. Mokymosi rezultatų rodikliai (parodo rezultatus, pasiektus baigus tam tikrą švietimo proceso etapą: mokyklos pakopą, švietimo lygmenį ir pan.): 9.1. įgijusiųjų pagrindinį/vidurinį išsilavinimą/profesinę kvalifikaciją ir tais pačiais metais tęsiančiųjų mokslą dalis bei pasiskirstymas švietimo sistemoje (%); 9.2. išlikimo koeficientas (%) pagal klases/kursus; 9.3. kartojančiųjų kursą (pirmą, antrą kartą) dalis (%); 9.4. mokinių, pasiekusių ne aukštesnį kaip I lygmenį pagal Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos Tarptautinės mokinių vertinimo programos (toliau vadinama – OECD PISA) tyrimus, dalis (%); 9.5. mokinių skaitymo rezultatų pasiskirstymas ir vidurkis pagal OECD PISA tyrimų skalę; 9.6. mokinių matematikos rezultatų pasiskirstymas ir vidurkis pagal OECD PISA tyrimų skalę; 9.7. mokinių gamtos mokslų rezultatų pasiskirstymas ir vidurkis pagal OECD PISA tyrimų skalę; 9.8. VIII klasės mokinių, pasiekiančių lietuvių kalbos pagrindinį ir aukštesnįjį lygmenį, dalis (%); 9.9. VIII klasės mokinių, pasiekiančių matematikos pagrindinį ir aukštesnįjį lygmenį, dalis (%); 9.10. VIII klasės mokinių, pasiekiančių gamtos mokslų pagrindinį ir aukštesnįjį lygmenį, dalis (%); 9.11. VIII klasės mokinių, pasiekiančių socialinių mokslų pagrindinį ir aukštesnįjį lygmenį, dalis (%); 9.12. po vidurinio ugdymo programos išlaikančių kompiuterinio raštingumo įskaitą mokinių dalis (%); 9.13. absolventų pasiskirstymas (%) pagal studijų sritis (taikant ISCED klasifikaciją); 9.14. gamtos, technikos ir taikomųjų mokslų absolventų dalis (%) lyginant su bendru absolventų skaičiumi; 9.15. gamtos, technikos ir taikomųjų mokslų absolventų skaičius 1000-čiui 20–29 metų gyventojų; 9.16. gamtos, technikos ir taikomųjų mokslų specialybes aukštosiose mokyklose įgijusių 20-29 metų moterų skaičius 1000-čiui 20–29 metų moterų. 10. Švietimo pasekmių rodikliai (parodo švietimo rezultatų poveikį visuomenei): 10.1. bent pagrindinį išsilavinimą įgijusių 18 metų asmenų dalis (%); 10.2. bent vidurinį išsilavinimą įgijusių 22 metų asmenų dalis (%); 10.3. aukštąjį išsilavinimą įgijusių 30–34 metų asmenų dalis (%); 10.4. 25 metų ir vyresnių gyventojų pasiskirstymas (%) pagal išsilavinimo lygį; 10.5. kompiuterius naudojančių 25–64 metų asmenų dalis (%); 10.6. asociacijų ir savivaldos institucijų veikloje dalyvaujančių 16–24 metų asmenų dalis (%); 10.7. asmenų, įsidarbinusių pagal įgytą profesinę kvalifikaciją per metus po jos įgijimo, dalis (%); 10.8. darbo biržoje registruotų pirminio profesinio mokymo absolventų dalis (%); 10.9. darbo biržoje registruotų aukštojo mokslo absolventų dalis (%). 11. Metarodiklis (apibūdina švietimo sistemos stebėjimą): reguliariai matuojamų rodiklių iš švietimo ir mokslo ministro patvirtinto rodiklių sąrašo dalis (%). 12. Valstybės švietimo stebėsenos rodiklių sąrašas atnaujinamas ne dažniau kaip kartą per metus iki kovo 1 d. Rodiklių sąrašo atnaujinimą inicijuoja ir organizuoja Švietimo ir mokslo ministerija. 13. Valstybės švietimo stebėsenos rodiklių aprašai pateikiami šio dokumento priede. ______________ Valstybės švietimo stebėsenos rodiklių priedas Valstybės švietimo stebėsenos rodiklių aprašai I. Švietimo konteksto rodikliai 1. 0–14 ir 15–19 metų vaikų ir jaunimo skaičius bei dalis (%) lyginant su bendru gyventojų skaičiumi Rodiklio kilmė Europos Komisijos Rodiklio aprašymas 0–14 metų (imtinai), 15–19 metų (imtinai) gyventojų skaičius, išreikštas kaip dalis (procentais), lyginant su bendru šalies gyventojų skaičiumi Pastaba: atsižvelgiant į Lietuvos švietimo sistemą, būtų tikslinga skaičiuoti 0–16 (iki privalomojo mokslo pabaigos) ir 17–19 metų amžiaus grupes Paskirtis Bendro šalies gyventojų bei vaikų ir jaunimo iki 19 metų skaičiaus ir dalies palyginimas, kaitos stebėjimas leidžia prognozuoti mokymosi mastus ir planuoti lėšas švietimui Skaičiavimas Skaičiuojama pagal bendrą tarptautinę UOE (UNESCO, OECD, Eurostat) metodiką Reikalingi duomenys (jų šaltiniai) Bendras šalies gyventojų skaičius (Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, toliau vadinama – STD) 0–14 metų ir 15–19 metų gyventojų skaičius (pagal amžių) (STD) Skaidymas Švietimo valdymo lygmenys: nacionalinis, savivaldybės Skaičiavimo periodiškumas Kasmet 2. Dalis (%) 18–24 metų jaunimo, kuris nėra įgijęs vidurinio (ISCED 3 lygmens) išsilavinimo ir nesimoko Rodiklio kilmė Valstybinės švietimo strategijos Europos Komisijos Pastaba: Europos Komisijos ir Valstybinės švietimo strategijos rodiklis yra toks: pagrindinį išsilavinimą turinčių nesimokančių 18–24 metų asmenų dalis Rodiklio aprašymas 18–24 metų jaunimo, kuris nėra įgijęs vidurinio (pagal Tarptautinę standartizuotą švietimo klasifikaciją (toliau vadinama – ISCED) 3 lygmens) išsilavinimo ir nesimoko formaliojo švietimo sistemoje, skaičius, išreikštas kaip dalis (%), lyginant su bendru 18–24 metų jaunimo skaičiumi Paskirtis Rodiklis netiesiogiai atskleidžia atitinkamo amžiaus jaunimo mokymosi poreikius, rodo, kiek teikiamos švietimo programos atitinka jaunimo poreikius, kiek jos patrauklios besimokančiajam, taip pat padeda prognozuoti jaunimo išsilavinimo lygį ir yra naudojamas jaunimo švietimo politikai koreguoti Skaičiavimas Skaičiuojama pagal bendrą tarptautinę UOE (UNESCO, OECD, Eurostat) metodiką Reikalingi duomenys (jų šaltiniai) 18–24 metų gyventojų skaičius (STD) 18–24 metų gyventojų, kurie nėra įgiję vidurinio išsilavinimo ir nesimoko formaliojo švietimo sistemoje, skaičius (skaidant pagal įgytą išsilavinimą) (STD) Skaidymas Švietimo valdymo lygmenys: nacionalinis Gyvenamosios vietos tipas: miesto/kaimo Lytis: vyras/moteris Pagal išsilavinimo lygį: jokio išsilavinimo/pradinis/pagrindinis Skaičiavimo periodiškumas Kasmet 3. Pagal privalomojo ugdymo programas nesimokančių 7–16 metų vaikų dalis (%) Rodiklio kilmė Valstybinės švietimo strategijos Rodiklio aprašymas 7–16 metų vaikų, nesimokančių pagal privalomojo ugdymo programas (pradinio ir pagrindinio ugdymo programas), skaičius, išreikštas kaip bendro 7–16 metų vaikų skaičiaus dalis (procentais) Paskirtis Šis rodiklis rodo valstybės švietimo ir socialinės sistemų pajėgumą užtikrinti visų vaikų, kurių švietimas yra privalomas, ugdymą. Jis taip pat naudojamas neraštingų bei negalinčių integruotis į visuomenę gyventojų skaičiui prognozuoti Skaičiavimas 7–16 metų mokinių, kurie mokosi pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo programas skaičius (1 – ----------------------------------------------------------------) x 100 7–16 metų gyventojų skaičius Reikalingi duomenys (jų šaltiniai) 7–16 metų mokinių, kurie mokosi pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo programas, skaičius (Švietimo informacinių technologijų centras (toliau vadinama – ITC), STD) 7–16 metų gyventojų skaičius (STD) Skaidymas Švietimo valdymo lygmenys: nacionalinis Lytis: vyras/moteris Skaičiavimo periodiškumas Kasmet 4. 1–6 metų vaikus auginančių ir švietimo pagalbą gaunančių šeimų dalis (%) Rodiklio kilmė Valstybinės švietimo strategijos Rodiklio aprašymas 1–6 metų vaikus auginančių ir švietimo pagalbą gaunančių šeimų skaičius, išreikštas kaip bendro 1–6 metų vaikus auginančių šeimų skaičiaus dalis (procentais) Švietimo pagalba – tai specialistų vykdoma veikla, leidžianti didinti vaiko ugdymo(si) šeimoje kokybę. Pagalba teikiama tėvų pageidavimu arba atsakingoms už vaiko teisių apsaugą institucijoms rekomendavus. Pagalbą teikia mokyklos, vykdančios ikimokyklinio ugdymo programas (lopšeliai-darželiai, mokyklos-darželiai, darželiai, specialiųjų poreikių vaikų ikimokykliniam ugdymui skirti lopšeliai-darželiai ir darželiai ir kitos mokyklos), suaugusiųjų neformaliojo švietimo programas (suaugusiųjų mokymo centrai), specialiojo ugdymo programas, skirtas ikimokyklinio amžiaus vaikams (ugdymo centrai, specialiojo ugdymo centrai, specialiosios mokyklos), pagalbos mokiniui, mokytojui ir mokyklai įstaigos (savivaldybių pedagoginės ir psichologinės tarnybos, mokytojų švietimo centrai), kiti švietimo teikėjai (juridiniai asmenys, kuriems švietimas nėra pagrindinė veikla), teisės aktų nustatyta tvarka turintys teisę vykdyti suaugusiųjų neformaliojo švietimo programas, vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos (korekcijos) tarnybos/centrai Paskirtis Šis rodiklis rodo šeimoms, namuose auginančioms ikimokyklinio amžiaus vaikus, teikiamos švietimo pagalbos mastą, atskleidžia šeimų, auginančių ikimokyklinio amžiaus vaikus, poreikį švietimo pagalbai Skaičiavimas 1–6 metų vaikus auginančių ir švietimo pagalbą gaunančių šeimų skaičius --------------------------------------------------------------------- x 100 1–6 metų vaikus auginančių šeimų skaičiaus Reikalingi duomenys (jų šaltiniai) 1–6 metų vaikus auginančių šeimų skaičiaus (savivaldybės) 1–6 metų vaikus auginančių ir švietimo pagalbą gaunančių šeimų skaičius (specialus tyrimas) Skaidymas Švietimo valdymo lygmenys: nacionalinis Skaičiavimo periodiškumas Kas 2 metai 5. Seniūnijų, turinčių nuotolinio mokymosi paslaugų centrą, dalis (%) Rodiklio kilmė Valstybinės švietimo strategijos Rodiklio aprašymas Nuotolinio mokymosi paslaugų centrus turinčių seniūnijų (kurios yra savivaldybės administracijos struktūrinis teritorinis padalinys) skaičius, išreikštas kaip dalis (procentais), lyginant su visomis šalies seniūnijomis Paskirtis Nuotolinio mokymosi paslaugų centrų paplitimas šalyje, atskiruose jos regionuose rodo, kokiu mastu sudaromos sąlygos mokytis nepasitraukiant iš darbo ir gyvenamosios vietos, pasitelkus specialiai parengtą mokymosi medžiagą ir informacinėmis technologijomis paremtas komunikavimo priemones. Taip pat netiesiogiai rodo, kaip šalyje įgyvendinama mokymosi visą gyvenimą idėja, kokios sąlygos sudaromos žmonėms, pageidaujantiems tobulinti savo profesinę kvalifikaciją, taip pat bedarbiams ir socialinę atskirtį patiriantiems žmonėms, siekiantiems integruotis į visuomenę Skaičiavimas seniūnijų, turinčių nuotolinio mokymosi paslaugų centrą, skaičius -------------------------------------------------------------------------------- x 100 seniūnijų šalyje skaičius Reikalingi duomenys (jų šaltiniai) Seniūnijų skaičius šalyje (savivaldybės) Seniūnijų, turinčių nuotolinio mokymosi paslaugų centrų šalyje, skaičius (savivaldybės) Skaidymas Švietimo valdymo lygmenys: nacionalinis, apskrities, savivaldybės Skaičiavimo periodiškumas Kasmet 6. Viešosiose konsultacijose dalyvaujančių nevyriausybinių organizacijų skaičius Rodiklio kilmė Valstybinės švietimo strategijos Rodiklio aprašymas Skaičius nevyriausybinių organizacijų, kurios per vienerius kalendorinius metus dalyvavo Švietimo ir mokslo ministerijos (toliau vadinama – ŠMM) inicijuotose viešosiose konsultacijose švietimo politikos sprendimų bei jų įgyvendinimo, švietimą reguliuojančių įstatymų, politikos, programų bei paslaugų vertinimo klausimais Nevyriausybinės organizacijos (toliau vadinama – NVO) yra nuo valstybės administracinių sprendimų nepriklausančios organizuotos piliečių grupės, kurios atstovauja viešiesiems ir grupiniams privatiems interesams Viešosios konsultacijos – pasitarimai, diskusijos, darbo grupės, focus grupės, balsavimas dėl siūlomų sprendimų Paskirtis Rodiklis skirtas visuomenės dalyvavimo priimant švietimo valdymo sprendimus, švietimo skaidrumo ir atsiskaitomybės bei visuomenės poreikių tenkinimo lygiui vertinti Skaičiavimas Absoliutus NVO, dalyvavusių viešosiose konsultacijose per metus, skaičius Reikalingi duomenys (jų šaltiniai) NVO, dalyvavusių viešosiose konsultacijose per metus, skaičius (ŠMM) Duomenys gaunami apibendrinus ŠMM padalinių apklausos, kokios viešosios konsultacijos vyko praėjusiais kalendoriniais metais ir kokios NVO jose dalyvavo, rezultatus Skaidymas Švietimo valdymo lygmenys: nacionalinis Skaičiavimo periodiškumas Kasmet / kas 2 metai 7. Įmonių išlaidos tęstiniam profesiniam mokymui kaip bendros darbo jėgos kainos dalis (%) Rodiklio kilmė Europos Komisijos Rodiklio aprašymas Įmonių išlaidų, skirtų personalo tęstiniam profesiniam mokymui, suma, išreikšta kaip dalis (%), lyginant su bendra darbo jėgos kaina Paskirtis Rodiklis parodo žmonių ištekliams skirtas įmonių investicijas, sudarančias sąlygas tobulinti personalo profesinę kvalifikaciją, sėkmingiau konkuruoti darbo rinkoje, atskleidžia įmonių indėlį sudarant sąlygas mokymuisi visą gyvenimą Skaičiavimas Skaičiuojama pagal bendrą tarptautinę UOE (UNESCO, OECD, Eurostat) metodiką Reikalingi duomenys (jų šaltiniai) Tęstiniam profesiniam mokymui skirtų lėšų suma (STD) bendra darbo jėgos kaina (STD) Skaidymas Švietimo valdymo lygmenys: nacionalinis Įmonės tipas: valstybės/savivaldybės/privati Pagal įmonės dydį Pagal ekonominės veiklos rūšis Skaičiavimo periodiškumas Kas 5 metai 8. Valandų, skirtų profesinio mokymosi kursams, skaičius, tekęs 1000-čiui darbo valandų (visose įmonėse; įmonėse, kuriose organizuojami profesinio mokymosi kursai) Rodiklio kilmė Europos Komisijos Rodiklio aprašymas Valandų, skirtų profesinio mokymosi kursams, skaičius, tenkantis tūkstančiui darbo valandų visose įmonėse ir įmonėse, kuriose įsteigti profesinio mokymosi centrai ir organizuojami profesinio mokymosi kursai Paskirtis Šis rodiklis yra svarbus norint įvertinti tęstinį profesinį mokymąsi įmonėse, pastangas didinti bedarbių ir asmenų, priklausančių rizikos grupėms, užimtumą bei ugdyti dirbančiųjų gebėjimus konkuruoti darbo rinkoje. Rodiklis svarbus mokymosi visą gyvenimą kontekste Skaičiavimas Skaičiuojama pagal bendrą tarptautinę UOE (UNESCO, OECD, Eurostat) metodiką Reikalingi duomenys (jų šaltiniai) Valandų, skirtų profesinio mokymosi kursams visose įmonėse ir įmonėse, kuriose organizuojami profesinio mokymosi kursai, skaičius (STD) Bendras darbo valandų skaičius (STD) Skaidymas Švietimo valdymo lygmenys: nacionalinis, apskrities, savivaldybių Skaičiavimo periodiškumas Kas 5 metai II. Švietimo aprūpinimo ir organizavimo rodikliai 9. Valstybės biudžeto išlaidos švietimui kaip BVP dalis (%) Rodiklio kilmė Europos Komisijos UNESCO Rodiklio aprašymas Valstybės biudžeto išlaidos švietimui, išreiškiamos kaip bendrojo vidaus produkto (toliau vadinama – BVP) pasirinktais finansiniais metais dalis (procentais) Paskirtis Šis rodiklis rodo, kuri valstybės išlaidų dalis pasirinktais finansiniais metais yra skiriama švietimui Skaičiavimas Skaičiuojama pagal vieningą tarptautinę UOE (UNESCO, OECD, Eurostat) metodiką Reikalingi duomenys (jų šaltiniai) Valstybės biudžeto išlaidos, skirtos švietimui (STD) Šalies BVP (STD) Skaidymas Švietimo valdymo lygmenys: nacionalinis Skaičiavimo periodiškumas Kasmet 10. BVP dalis (%) moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai Rodiklio kilmė Europos Sąjungos šalių struktūrinis rodiklis Rodiklio aprašymas Išlaidos (iš visų šaltinių) moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, išreikštos kaip dalis (%), lyginant su BVP Paskirtis Rodiklis naudojamas valstybės dėmesiui moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai įvertinti. Šis rodiklis rodo nagrinėjamos veikos išplėtojimo mastą valstybėje, lyginant su kitomis valstybės finansuojamomis sritimis Skaičiavimas Skaičiuojama pagal bendrą tarptautinę UOE (UNESCO, OECD, Eurostat) metodiką Reikalingi duomenys (jų šaltiniai) Išlaidos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (Eurostat, STD) Šalies BVP (Eurostat, STD) Skaidymas Švietimo valdymo lygmenys: nacionalinis Veiklos tipai: taikomieji moksliniai tyrimai, fundamentalieji moksliniai tyrimai, eksperimentinės plėtros darbai Skaičiavimo periodiškumas Kasmet 11. Fizinių ir juridinių asmenų, išskyrus valstybės ir savivaldybių, išlaidos švietimo įstaigoms (mln. Lt) Rodiklio kilmė Valstybinės švietimo strategijos Rodiklio aprašymas Fizinių ir juridinių asmenų, išskyrus valstybės ir savivaldybių, (privačios) išlaidos mokykloms (mln. Lt) Fizinių ir juridinių asmenų, išskyrus valstybės ir savivaldybių, (privačios) išlaidos švietimo įstaigoms – tai: studentų mokėjimai (įmokos už valstybės iš dalies mokamas studijas; mokėjimai už mokamas studijas; kiti mokėjimai (stojamoji studijų įmoka, bendrabučių nuoma, maitinimas ir pan.); lėšos, gautos iš juridinių ir fizinių asmenų (labdara, skolintos bei kitos lėšos, gautos iš komercinių įmonių, rėmėjų fondų ir pan.); pajamos, gautos už teikiamas paslaugas šalies juridiniams ir fiziniams asmenims; pajamos, gautos už teikiamas paslaugas užsienio institucijoms, tarptautinėms organizacijoms, fondams, programoms, projektams; kitos mokyklos pajamos Paskirtis Šis rodiklis padeda įvertinti privataus kapitalo investicijų į švietimą mastą Skaičiavimas Fizinių ir juridinių asmenų, išskyrus valstybės ir savivaldybių, (privačių) išlaidų švietimo įstaigoms suma Reikalingi duomenys (jų šaltiniai) Fizinių ir juridinių asmenų, išskyrus valstybės ir savivaldybių, (privačios) išlaidos švietimo įstaigoms (STD) Skaidymas Švietimo valdymo lygmenys: nacionalinis Skaičiavimo periodiškumas Kasmet 12. Fizinių ir juridinių asmenų, išskyrus valstybės ir savivaldybių, išlaidos švietimo įstaigoms kaip BVP dalis (%) Rodiklio kilmė Europos Komisijos Rodiklio aprašymas Fizinių ir juridinių asmenų, išskyrus valstybės ir savivaldybių, (privačios) išlaidos mokykloms kaip BVP dalis (procentais) Fizinių ir juridinių asmenų, išskyrus valstybės ir savivaldybių, (privačios) išlaidos švietimo įstaigoms – tai: studentų mokėjimai (įmokos už valstybės iš dalies mokamas studijas; mokėjimai už mokamas studijas; kiti mokėjimai (stojamoji studijų įmoka, bendrabučių nuoma, maitinimas ir pan.); lėšos, gautos iš juridinių ir fizinių asmenų (labdara, skolintos bei kitos lėšos, gautos iš komercinių įmonių, rėmėjų fondų ir pan.); pajamos, gautos už teikiamas paslaugas šalies juridiniams ir fiziniams asmenims; pajamos, gautos už teikiamas paslaugas užsienio institucijoms, tarptautinėms organizacijoms, fondams, programoms, projektams; kitos mokyklos pajamos Paskirtis Šis rodiklis padeda įvertinti privataus kapitalo investicijų į švietimą mastą Skaičiavimas fizinių ir juridinių asmenų, išskyrus valstybės ir savivaldybių, (privačios) išlaidos mokykloms -------------------------------------------------------------------- x 100 BVP Reikalingi duomenys (jų šaltiniai) Fizinių ir juridinių asmenų, išskyrus valstybės ir savivaldybių, (privačios) išlaidos švietimo įstaigoms (STD) Šalies BVP (STD) Skaidymas Švietimo valdymo lygmenys: nacionalinis Skaičiavimo periodiškumas Kasmet 13. Vienam priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio arba vidurinio ugdymo programos mokiniui tenkanti mokymo lėšų suma (tūkst. Lt) Rodiklio kilmė Valstybinės švietimo strategijos Rodiklio aprašymas Vidutinė mokymo lėšų (mokyklų gautų mokinio krepšelio lėšų) suma, per metus skiriama vienam priešmokyklinio ugdymo grupių, bendrojo lavinimo mokyklų mokiniui, kuris mokosi pagal pradinio, pagrindinio arba vidurinio ugdymo programą Paskirtis Rodiklis naudojamas vertinant priešmokyklinio ugdymo, bendrojo lavinimo aprūpinimo lygį šalyje (tarptautiniame kontekste), lyginant skirtingų švietimo lygmenų aprūpinimą šalyje. Vidutinė vienam mokiniui skiriama mokymo lėšų suma gretinant su BVP vienam gyventojui rodo valstybės dėmesį švietimui Skaičiavimas bendros ikimokyklinio ugdymo įstaigų (priešmokyklinių grupių)/ mokyklų per metus gautos mokinio krepšelio lėšos ------------------------------------------------------------------------ mokinių skaičius Reikalingi duomenys (jų šaltiniai) Mokinių, kurie mokosi pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, skaičius (ITC) Ikimokyklinio ugdymo įstaigoms (priešmokyklinio ugdymo grupėms), mokykloms tekusios mokinio krepšelio lėšos (savivaldybės) Skaidymas Švietimo valdymo lygmenys: nacionalinis, savivaldybės Švietimo lygmenys (ISCED): 0 (priešmokyklinis ugdymas),1, 2 + 3 Mokyklos vietos tipas: miesto/kaimo Skaičiavimo periodiškumas kasmet 14. Mokyklos ūkiui steigėjo skirtų lėšų suma (tūkst. Lt), tenkanti vienam mokiniui Rodiklio kilmė Pasiūlytas švietimo specialistų Apibrėžimas Vidutinė mokyklos ūkiui steigėjo skirtų lėšų suma, per metus skiriama vienam bendrojo lavinimo mokyklos mokiniui, kuris mokosi pagal pradinio, pagrindinio arba vidurinio ugdymo programą, ar vienam profesinės mokyklos mokiniui (tūkstančiais litų) Pastaba: rekomenduojama atskirai skaičiuoti bendrojo lavinimo ir profesinėms mokykloms Paskirtis Rodiklis naudojamas vertinant bendrojo lavinimo, profesinio mokymo aprūpinimo lygį šalyje (tarptautiniame kontekste), lyginant skirtingų švietimo lygmenų aprūpinimą šalyje. Vidutinė steigėjo vienam mokiniui skiriama mokyklos ūkio lėšų suma gretinant su BVP vienam gyventojui rodo steigėjų (savivaldybių, ŠMM ir kt.) dėmesį bendrajam lavinimui, profesiniam mokymui Skaičiavimas mokyklos ūkiui steigėjo skirtos lėšos --------------------------------------------------------- bendras mokinių skaičius bendrojo lavinimo/ profesinėse mokyklose Reikalingi duomenys (jų šaltiniai) Bendrojo lavinimo/profesinių mokyklų ūkiui steigėjų (savivaldybės, ŠMM ir kt.) skirtos lėšos (tūkst. Lt) (steigėjo duomenys) Mokinių, kurie mokosi pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, skaičius (ITC) Mokinių, kurie mokosi pagal pagrindinio profesinio mokymo programas, skaičius (STD) Skaidymas Švietimo valdymo lygmenys: nacionalinis, apskrities, savivaldybės Mokyklų grupės: bendrojo lavinimo/profesinės Mokyklos vietos tipas (tik bendrojo lavinimo mokykloms): miesto/kaimo Pagal mokyklos steigėją: valstybės/savivaldybės/nevalstybinė mokykla Skaičiavimo periodiškumas Kasmet 15. Vienam pirminio profesinio mokymo mokiniui tenkanti profesinio mokymo lėšų suma (tūkst. Lt) Rodiklio kilmė Valstybinės švietimo strategijos Rodiklio aprašymas Vidutinė profesinio mokymo lėšų suma, per finansinius metus skiriama vienam pirminio profesinio mokymo mokiniui Pirminis profesinis mokymas – mokymas, kurio metu profesinės mokyklos mokinys įgyja pirminę profesinę kvalifikaciją. Visose profesinėse mokyklose teikiamos programos laikomos pirminio profesinio mokymo programomis Profesiniam mokymui skiriamos lėšos – valstybės (taip pat ir mokinio krepšelis), mokyklų steigėjų ir kitaip profesinių mokyklų išlaikymui gautos lėšos Paskirtis Rodiklis rodo, kiek dėmesio valstybė skiria pirminiam profesiniam mokymui Rodiklis netiesiogiai rodo profesinio mokymo vertę ir reikšmę šalyje, leidžia prognozuoti šalies darbo rinkos poreikius ir pokyčius Skaičiavimas profesinėms mokykloms skirtos lėšos --------------------------------------------------- mokinių profesinėse mokyklose skaičius Reikalingi duomenys (jų šaltiniai) Profesinių mokyklų mokinių skaičius (STD) Profesinėms mokykloms skirtos lėšos (tūkst. Lt) (STD) Skaidymas Švietimo valdymo lygmenys: nacionalinis Skaičiavimo periodiškumas kasmet 16. Vienai studijų vietai tenkanti biudžeto lėšų, skirtų išlaidoms, suma (tūkst. Lt) Rodiklio kilmė Valstybinės švietimo strategijos Rodiklio aprašymas Valstybės biudžeto lėšų suma, skiriama vienai studijų vietai aukštesniosiose ir aukštosiose mokyklose (kolegijose ir universitetuose) finansuoti per finansinius/kalendorinius metus Paskirtis Rodiklis atskleidžia, kokiu mastu remiamas (finansuojamas) šalyje teikiamas aukštesnysis ir aukštasis mokslas; netiesiogiai rodo šalies finansines galimybes sudaryti sąlygas visiems visuomenės sluoksniams įgyti aukštąjį išsilavinimą Skaičiavimas valstybės biudžeto išlaidos aukštesniosioms ir aukštosioms mokykloms per metus --------------------------------------------------------------------------------------- bendras aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų patvirtintų studijų vietų skaičius Reikalingi duomenys (jų šaltiniai) Bendras aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų studentų skaičius (STD) Valstybės biudžeto išlaidos aukštesniosioms ir aukštosioms mokykloms per metus (STD) Skaidymas Švietimo valdymo lygmenys: nacionalinis Mokyklų grupės: aukštesniosios, aukštosios Skaičiavimo periodiškumas Kasmet 17. Mokiniui/studentui švietimo įstaigose tekusios lėšos (lyginant su BVP dalimi vienam gyventojui) Rodiklio kilmė Europos Komisijos UNESCO Rodiklio aprašymas Švietimo įstaigų išlaidų suma, vidutiniškai tenkanti vienam mokiniui/studentui švietimo lygmenyse, išreikšta bendrojo vidaus produkto (BVP) dalies, tenkančios vienam gyventojui per metus, dalimi Atliekant tarptautinius palyginimus, BVP perskaičiuojamas perkamosios galios standartais (toliau vadinama – PGS) Mokykloms išlaikyti skirtos lėšos – bendros (viešosios ir privačios) lėšos, kurias per metus gavo mokyklos BVP – visų šalies sukurtų prekių ir paslaugų vertė, atėmus prekių ir paslaugų, sunaudotų joms kurti ir gaminti, vertę PGS – dirbtinis valiutos vienetas, naudojamas kainų lygių skirtumui tarp šalių panaikinti atliekant vertinimus; gaunamas nustačius, kiek nacionalinės valiutos reikia sutartiniam prekių ir paslaugų rinkiniui nusipirkti Paskirtis Rodiklis atskleidžia, kokia bendrojo vidaus produkto vienam gyventojui dalis buvo skirta vienam mokiniui/studentui. Jis naudojamas šalies investavimui į žmogiškąjį kapitalą, jo skirtumams tarp šalių bei pačioje šalyje skirtingais metais vertinti ir veiksmingam investavimui planuoti Skaičiavimas Skaičiuojama pagal bendrą tarptautinę UOE (UNESCO, OECD, Eurostat) metodiką Reikalingi duomenys (jų šaltiniai) Viešosios lėšos, skirtos švietimo lygmeniui finansiniais metais (savivaldybės, ŠMM, Finansų ministerija Pastaba: duomenų šaltinius ir duomenų gavimo tvarką reikia derinti su STD, kuris naudos Eurostat metodiką šioms lėšoms skaičiuoti) Mokinių/studentų skaičius finansiniais metais (ITC, STD) BVP vienam gyventojui finansiniais metais (STD) Skaidymas Švietimo valdymo lygmenys: nacionalinis Švietimo lygmenys (ISCED): 0, 1, 2+3+4, 5+6 Skaičiavimo periodiškumas Kasmet 18. Integruotai ugdomiems specialiųjų poreikių turintiems vaikams numatytų mokinio krepšelio lėšų didinimo koeficientas (%) Rodiklio kilmė Valstybinės švietimo strategijos Rodiklio aprašymas Integruotai ugdomiems specialiųjų poreikių turintiems vaikams numatytų mokinio krepšelio lėšų didinimo koeficientas procentais Paskirtis Moksleivio krepšelio ir sutartinių moksleivių apskaičiavimo metodikoje numatytas lėšų didinimo koeficientas rodo, kaip tenkinami didėjantys socialinės, specialiosios, psichologinės ir pedagoginės pagalbos poreikiai finansuojant specialistus, teikiančius specialiąją pedagoginę, psichologinę pagalbą integruotai ugdomiems specialiųjų poreikių turintiems mokiniams. Koeficiento didinimo tempai rodo valstybės rūpinimąsi integruotai ugdomais specialiųjų poreikių turinčiais mokiniais, jų ugdymo kokybe Skaičiavimas Reikalingi duomenys (jų šaltiniai) Mokinio krepšelio lėšos, skirtos integruotai ugdomiems specialiųjų poreikių turintiems mokiniams (ŠMM) Skaidymas Švietimo valdymo lygmenys: nacionalinis Skaičiavimo periodiškumas Kas 2–3 metai 19. Nemokamai maitinamų mokinių dalis (%) Rodiklio kilmė Pasiūlytas švietimo specialistų Rodiklio aprašymas Nemokamai maitinamų mokinių, besimokančių pagal bendrojo lavinimo programas, skaičius, išreikštas kaip bendro mokinių, besimokančių pagal bendrojo lavinimo programas, skaičiaus dalis (procentais) Paskirtis Nemokamai maitinamų mokinių dalis rodo valstybės paramos socialinės rizikos šeimoms mastą, taip pat netiesiogiai rodo, kokios sąlygos sudaromos socialinės rizikos šeimų vaikams pasinaudoti konstitucine teise mokytis ir įgyti išsilavinimą Skaičiavimas nemokamai maitinamų mokinių, besimokančių pagal bendrojo lavinimo programas, skaičius --------------------------------------------------------- x 100 bendras mokinių, besimokančių pagal bendrojo lavinimo programas, skaičius Reikalingi duomenys (jų šaltiniai) Šalies mokinių, besimokančių pagal bendrojo lavinimo programas, skaičius (ITC, STD) Nemokamai maitinamų mokinių, besimokančių pagal bendrojo lavinimo programas, skaičius (Socialinės apsaugos ir darbo ministerija) Skaidymas Švietimo valdymo lygmenys: nacionalinis, apskrities, savivaldybės Švietimo lygmenys (ISCED): 1, 2, 3 Mokyklos vietos tipas: miesto/kaimo Mokyklų grupė: bendrojo lavinimo/profesinės Pagal mokyklos steigėją: valstybės/savivaldybės/nevalstybinė mokykla Skaičiavimo periodiškumas Kasmet 20. Bendrojo lavinimo mokyklų pedagogų kvalifikacijai tobulinti panaudotų ir skirtų mokinio krepšelio lėšų santykis Rodiklio kilmė Pasiūlytas švietimo specialistų Apibrėžimas Bendrojo lavinimo mokyklų pedagogų kvalifikacijai tobulinti panaudotos mokinio krepšelio lėšos (Lt), išreikštos kaip bendrojo lavinimo mokyklų pedagogų kvalifikacijai tobulinti skirtų mokinio krepšelio lėšų (Lt) dalis (procentais) Paskirtis Rodiklis atskleidžia, kiek dėmesio bendrojo lavinimo mokyklos skiria pedagogų kvalifikacijai tobulinti. Jis naudojamas mokyklos ir jos steigėjų investavimui į žmogiškąjį kapitalą, jo skirtumams tarp mokyklų steigėjų skirtingais metais vertinti. Rodiklio pagalba taip pat matuojama, ar mokyklų steigėjai vykdo visos šalies mastu nustatytus pedagogų kvalifikacijos tobulinimui skiriamų lėšų normatyvus Skaičiavimas mokinio krepšelio lėšos, panaudotos bendrojo lavinimo mokyklų pedagogų kvalifikacijai tobulinti ------------------------------------------------------------------------------- x 100 bendrojo lavinimo mokyklų pedagogų kvalifikacijai tobulinti numatytos mokinio krepšelio lėšos Reikalingi duomenys (jų šaltiniai) Mokinio krepšelio lėšos, konkrečiais metais panaudotos bendrojo lavinimo mokyklų pedagogų kvalifikacijai tobulinti (Lt) (steigėjo duomenys) Pagal mokinio krepšelio metodiką konkrečiais metais bendrojo lavinimo mokyklų pedagogų kvalifikacijai tobulinti numatytos lėšos (Lt) (ŠMM) Skaidymas Švietimo valdymo lygmenys: nacionalinis, apskrities, savivaldybės Švietimo lygmenys (ISCED): 1, 2+3 Mokyklos vietos tipas: miesto/kaimo Pagal mokyklos steigėją: valstybės/savivaldybės/nevalstybinė mokykla Skaičiavimo periodiškumas Kasmet 21. Profesinių mokyklų pedagogų kvalifikacijai tobulinti panaudotų ir skirtų mokymo lėšų pirminiam profesiniam mokymui santykis Rodiklio kilmė Pasiūlytas švietimo specialistų Apibrėžimas Profesinių mokyklų pedagogų kvalifikacijai tobulinti panaudotos mokymo lėšos pirminiam profesiniam mokymui (Lt), išreikštos kaip profesinių mokyklų pedagogų kvalifikacijai tobulinti skirtų mokymo lėšų pirminiam profesiniam mokymui (Lt) dalis (procentais) Paskirtis Rodiklis atskleidžia, kiek dėmesio profesinės mokyklos skiria pedagogų kvalifikacijai tobulinti. Jis naudojamas mokyklos ir jos steigėjų investavimui į žmogiškąjį kapitalą, jo skirtumams tarp mokyklų steigėjų skirtingais metais vertinti. Rodiklio pagalba taip pat matuojama, ar mokyklų steigėjai vykdo visos šalies mastu nustatytus pedagogų kvalifikacijai tobulinti skiriamų lėšų normatyvus Skaičiavimas profesinio mokymo lėšos, panaudotos profesijos mokytojų kvalifikacijai tobulinti + profesinio mokymo lėšos, panaudotos bendrojo lavinimo dalykų mokytojų kvalifikacijai tobulinti ----------------------------------------------------------------------------- x 100 profesijos mokytojų kvalifikacijai tobulinti numatytos profesinio mokymo lėšos + bendrojo lavinimo dalykų mokytojų kvalifikacijai tobulinti numatytos profesinio mokymo lėšos Reikalingi duomenys (jų šaltiniai) Profesinio mokymo lėšos, konkrečiais metais panaudotos profesijos mokytojų kvalifikacijai tobulinti (Lt) (steigėjo duomenys) Pagal profesinio mokymo lėšų metodiką konkrečiais metais profesijos mokytojų kvalifikacijai tobulinti numatytos lėšos (Lt) (ŠMM) Profesinio mokymo lėšos, konkrečiais metais panaudotos mokytojų kvalifikacijai tobulinti (Lt) (steigėjo duomenys) Pagal profesinio mokymo lėšų metodiką konkrečiais metais mokytojų kvalifikacijai tobulinti numatytos lėšos (Lt) (ŠMM) Skaidymas Švietimo valdymo lygmenys: nacionalinis, apskrities Pagal mokyklos steigėją: valstybės/ nevalstybinė mokykla Pedagogų grupės: profesinės mokyklos profesijos mokytojai/ profesinės mokyklos bendrojo lavinimo dalykų mokytojai Skaičiavimo periodiškumas Kasmet 22. Auklėtojų, mokytojų, dėstytojų ir kitų asmenų, dalyvaujančių ugdymo/mokymo procese, ir valstybinio sektoriaus darbuotojų vidutinių atlyginimų santykis Rodiklio kilmė Valstybinės švietimo strategijos Rodiklio aprašymas Auklėtojų, mokytojų, dėstytojų ir kitų asmenų, dalyvaujančių ugdymo/mokymo procese, vidutinio atlyginimo dydis, lyginant su valstybinio sektoriaus darbuotojų visuotinio atlyginimo dydžiu (santykiniais vienetais) Paskirtis Rodiklis rodo auklėtojų, mokytojų, dėstytojų ir kitų asmenų, dalyvaujančių ugdymo/mokymo procese, ir kitų valstybinio sektoriaus darbuotojų atlyginimų santykį, kartu rodo valstybės rūpinimąsi švietime dirbančiais žmonėmis, skatinimą rinktis pedagoginį darbą, siekimą švietime išlaikyti gabius bei išsilavinusius žmones Skaičiavimas auklėtojų, mokytojų, dėstytojų ir kitų asmenų, dalyvaujančių ugdymo/mokymo procese, atlyginimų vidurkis valstybinio sektoriaus darbuotojų atlyginimo vidurkis Reikalingi duomenys (jų šaltiniai) Vidutinis auklėtojų, mokytojų, dėstytojų ir kitų asmenų, dalyvaujančių ugdymo/mokymo procese, atlyginimas (Lt) (STD) Vidutinis valstybinio sektoriaus darbuotojų atlyginimas (Lt) (STD) Skaidymas Švietimo valdymo lygmenys: nacionalinis Skaičiavimo periodiškumas Kasmet 23. Per pastaruosius 15 metų rekonstruotų bent už 1 mln. Lt švietimo įstaigų dalis (%) Rodiklio kilmė Valstybinės švietimo strategijos Rodiklio aprašymas Per pastaruosius 15 metų rekonstruotų bent už 1 mln. litų švietimo įstaigų skaičius, išreikštas kaip bendro švietimo įstaigų skaičiaus dalis (procentais) Švietimo įstaiga – mokykla, pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikianti įstaiga, kurios pagrindinė veikla – švietimo darbas ar (ir) švietimo pagalba Rekonstravimui skirtų lėšų dalis skaičiuojama nevertinant infliacijos. Jei įstaiga buvo renovuojama per kelerius metus, lėšos sumuojamos Paskirtis Šis rodiklis skirtas švietimo įstaigų pastatų būklei vertinti. Jis parodo, kaip valstybė ir savivaldybės užtikrina tinkamas ugdymo ar kitos švietimo veikos sąlygas švietimo įstaigose Lyginant šiuo rodikliu skaičiuojamos dalies kitimą, svarbu atsižvelgti į optimizuojant mokyklų tinklą kintantį bendrą mokyklų skaičių Skaičiavimas per pastaruosius 15 metų rekonstruotų bent už 1 mln. Lt švietimo įstaigų skaičius ----------------------------------------------------------------------------- x 100 bendras švietimo įstaigų skaičius Reikalingi duomenys (jų šaltiniai) Per pastaruosius 15 m. rekonstruotų bent už 1 mln. Lt. švietimo įstaigų skaičius (ŠMM) Bendras švietimo įstaigų skaičius (STD) Skaidymas Švietimo valdymo lygmenys: nacionalinis, apskrities, savivaldybės Mokyklos vietos tipas: miesto/kaimo Pagal mokyklos steigėjas: valstybės/ savivaldybės Skaičiavimo periodiškumas Kas antri metai 24. Prisijungusių prie interneto mokyklų dalis (%) Rodiklio kilmė Valstybinės švietimo strategijos Rodiklio aprašymas Interneto ryšį turinčių ikimokyklinio ugdymo, bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų skaičius, išreikštas kaip bendro šalies mokyklų skaičiaus dalis (procentais) Paskirtis Prisijungusių prie interneto ikimokyklinio ugdymo, bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų dalis rodo informacinių technologijų diegimo mastą Lietuvos mokyklose, taip pat rodo, kaip sudaromos sąlygos naudotis informacinėmis technologijomis mieste ir kaime Skaičiavimas prisijungusių prie interneto mokyklų skaičius -------------------------------------------------------- x 100 bendras mokyklų skaičius Reikalingi duomenys (jų šaltiniai) Ikimokyklinio ugdymo, bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų skaičius (ITC, STD) Interneto ryšį turinčių ikimokyklinio ugdymo, bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų skaičius (ITC, STD, mokyklos) Skaidymas Švietimo valdymo lygmenys: nacionalinis, apskrities, savivaldybės Mokyklos vietos tipas: miesto/kaimo Mokyklos grupė/tipas: bendrojo lavinimo mokyklos (skaidyti pagal tipus: pradinė, pagrindinė, vidurinė), profesinės mokyklos, neformaliojo švietimo mokyklos (tik ikimokyklinio ugdymo mokyklos) Pagal mokyklos steigėją: valstybės/savivaldybės/nevalstybinė mokykla Skaičiavimo periodiškumas Kasmet 25. Mokyklų, kurių steigėja yra tik Švietimo ir mokslo ministerija, skaičius (vienetais) Rodiklio kilmė Valstybinės švietimo strategijos Rodiklio aprašymas Švietimo ir mokslo ministerijos pavaldumo profesinio mokymo, neformaliojo suaugusiųjų švietimo mokyklų, mokyklų, skirtų visos šalies mokinių ugdymo(si) poreikiams tenkinti (pvz., nacionalinė menų mokykla), pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančių įstaigų skaičius Paskirtis ŠMM tik išimtiniais atvejais turėtų būti mokyklų steigėja, todėl ŠMM įsteigtų mokyklų skaičiaus mažėjimas rodo, kad mokyklų steigimo teisę perima žemesnio lygio švietimo valdymo subjektai Skaičiavimas Mokyklų skaičius Reikalingi duomenys (jų šaltiniai) Mokyklų, kurių steigėja yra tik Švietimo ir mokslo ministerija, skaičius (vnt.) (ŠMM) Skaidymas Švietimo valdymo lygmenys: nacionalinis Skaičiavimo periodiškumas kasmet 26. Aukštųjų mokyklų, pertvarkytų pagal galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius aukštųjų mokyklų tarybas ir vidinę struktūrą, dalis (%) Rodiklio kilmė Valstybinės švietimo strategijos Rodiklio aprašymas Aukštųjų mokyklų, kurios pertvarkytos pagal galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius aukštųjų mokyklų tarybas ir vidinę struktūrą, skaičius, išreikštas kaip visų aukštųjų mokyklų skaičiaus dalis (procentais) Paskirtis Aukštųjų mokyklų, pertvarkytų pagal galiojančius teisės aktus, dalis rodo, kaip sparčiai vyksta aukštųjų mokyklų tarybų ir vidinės struktūros pertvarka Skaičiavimas aukštųjų mokyklų, pertvarkytų pagal galiojančius teisės aktus, skaičius ------------------------------------------------------------------------------ x 100 bendras aukštųjų mokyklų skaičius Reikalingi duomenys (jų šaltiniai) Bendras aukštųjų mokyklų skaičius (STD) Aukštųjų mokyklų, pertvarkytų pagal galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius aukštųjų mokyklų tarybas ir vidinę struktūrą, skaičius (ŠMM) Skaidymas Švietimo valdymo lygmenys: nacionalinis Mokyklos tipas: kolegija, universitetas Pagal mokyklos steigėją: valstybės/nevalstybinė mokykla Skaičiavimo periodiškumas Kasmet 27. Valstybinių aukštųjų mokyklų, kuriose studijuoja mažiau kaip 5 tūkst. studentų, skaičius (vienetais) Rodiklio kilmė Valstybinės švietimo strategijos Rodiklio aprašymas Valstybinių aukštųjų mokyklų, kuriose studijuoja mažiau kaip 5 tūkst. studentų, skaičius (vienetais) Paskirtis Rodo aukštųjų mokyklų prestižą, teikiamų studijų programų populiarumą ir atitikimą šiuolaikiniams poreikiams Skaičiavimas Mokyklų skaičius Reikalingi duomenys (jų šaltiniai) Studentų skaičius valstybinėse aukštosiose mokyklose (STD, ŠMM) Skaidymas Švietimo valdymo lygmenys: nacionalinis Mokyklos tipas: kolegija, universitetas Skaičiavimo periodiškumas Kasmet 28. Mokinių/studentų, kurie mokosi pagal ISCED 3–6 lygmenų akredituotas ugdymo programas, dalis (%) Rodiklio kilmė Valstybinės švietimo strategijos Rodiklio aprašymas Mokinių/studentų, kurie mokosi pagal ISCED 3–6 lygmenų akredituotas ugdymo programas, skaičius, išreikštas kaip visų besimokančių pagal atitinkamas ISCED 3–6 lygmenų programas mokinių/studentų dalis (procentais) Akredituota ugdymo programa – įstatymų numatyta tvarka pripažinta atitinkanti nustatytus kriterijus įvairiai formalizuota švietimo programa (modulis), kurios turiniu, perteikimo būdais ir metodais siekiama numatyto rezultato Paskirtis Rodiklis rodo, kokia dalis mokinių ir studentų atskiruose švietimo lygmenyse (3–6) mokosi pagal akredituotas programas Skaičiavimas besimokančiųjų pagal akredituotas ISCED atitinkamo lygmens programas skaičius ------------------------------------------------------------------------------ x 100 bendras besimokančiųjų pagal ISCED atitinkamo lygmens programas skaičius Reikalingi duomenys (jų šaltiniai) Programų ISCED 3, 4, 5, 6 lygmenyse skaičius (ŠMM) Akredituotų ugdymo programų ISCED 3, 4, 5, 6 lygmenyse skaičius (ŠMM) Bendras besimokančiųjų skaičius ISCED 3, 4, 5, 6 (atskirai) lygmenyse (ŠMM) Besimokančiųjų pagal akredituotas ugdymo programas ISCED 3, 4, 5, 6 (atskirai) lygmenyse skaičius (ŠMM) Skaidymas Švietimo valdymo lygmenys: nacionalinis, apskrities, savivaldybės Švietimo lygmenys (ISCED): 3, 4, 5, 6 Mokyklos vietos tipas: miesto/kaimo Lytis: vyras/moteris Pagal mokyklos steigėją: valstybės/savivaldybės/nevalstybinė mokykla Skaičiavimo periodiškumas Kasmet 29. Tarptautinės ekspertizės akredituotų pedagoginių studijų programų Lietuvoje dalis (%) Rodiklio kilmė Valstybinės švietimo strategijos Rodiklio aprašymas Tarptautinės ekspertizės akredituotų pedagoginių studijų programų Lietuvoje skaičius, išreikštas kaip bendro pedagoginių studijų programų skaičiaus dalis (procentais) Aukštųjų mokyklų teikiamų studijų programų kokybei vertinti turi būti taikomas jų akreditacijos mechanizmas. Periodinė aukštųjų mokyklų savianalizė, viešas jos rezultatų skelbimas bei kontrolė dalyvaujant užsienio ekspertams, vadovaujantis nuostata, kad tik akredituoti kursai suteikia teisę studijų institucijai išduoti valstybės pripažįstamus aukštojo išsimokslinimo diplomus, yra svarbi priemonė, skatinanti aukštąsias mokyklas tobulėti Paskirtis Šis rodiklis, skirtas pedagoginių studijų programų kokybei tarptautiniame kontekste įvertinti, netiesiogiai rodo aukštųjų mokyklų pastangas tobulinti studijas Skaičiavimas tarptautinės ekspertizės akredituotų pedagoginių studijų programų skaičius ------------------------------------------------------------------------------ x 100 bendras pedagoginių studijų programų skaičius Reikalingi duomenys (jų šaltiniai) Tarptautinės ekspertizės akredituotų pedagoginių studijų programų skaičius (Studijų kokybės vertinimo centras) Bendras pedagoginių studijų programų skaičius (Studijų kokybės vertinimo centras) Skaidymas Švietimo valdymo lygmenys: nacionalinis Mokyklos tipas: kolegija, universitetas Pagal mokyklos steigėją: valstybės/nevalstybinė mokykla Skaičiavimo periodiškumas Kas 2 metai 30. Akredituotų mokytojų kvalifikacijos tobulinimo programų dalis (%) Rodiklio kilmė Pasiūlytas švietimo specialistų Apibrėžimas Akredituotų mokytojų kvalifikacijai tobulinti skirtų programų skaičius, išreikštas kaip dalis (procentais), lyginant su bendru mokytojų kvalifikacijai tobulinti skirtų programų skaičiumi Paskirtis Rodiklis naudojamas vertinti kvalifikacijos tobulinimo programų kokybę, netiesiogiai rodo kvalifikacijos tobulinimo programas mokytojams rengiančių ir įgyvendinančių neformaliojo švietimo institucijų pastangas tobulinti jų teikiamas švietimo paslaugas, sukurti pagrindą savo regione teikiamam neformaliajam mokytojų švietimui formalizuoti Skaičiavimas akredituotų mokytojų kvalifikacijos tobulinimo programų skaičius --------------------------------------------------------------------------------- x 100 bendras mokytojų kvalifikacijos tobulinimo programų skaičius Reikalingi duomenys (jų šaltiniai) Akredituotų kvalifikacijos tobulinimo programų skaičius (Mokytojų kompetencijos centras) Bendras kvalifikacijos tobulinimo programų skaičius (Mokytojų kompetencijos centras) Skaidymas Švietimo valdymo lygmenys: nacionalinis, apskrities Skaičiavimo periodiškumas Kasmet 31. Mokinių/studentų, tenkančių vienam mokytojui/dėstytojui, skaičius (vienetais) Rodiklio kilmė Valstybinės švietimo strategijos Europos Komisijos UNESCO Rodiklio aprašymas Vidutinis mokinių/studentų skaičius, tenkantis vienam mokytojui/dėstytojui (jei galima, geriau skaičiuoti sąlyginį mokytojų/dėstytojų skaičių) formaliojo švietimo įstaigose konkrečiame švietimo lygmenyje tam tikrais mokslo metais. Sąlyginis mokytojų/dėstytojų skaičius – mokytojų/dėstytojų skaičius, perskaičiuotas pilnos darbo dienos ekvivalentui Paskirtis Rodiklis naudojamas žmonių ištekliams švietime įvertinti. Vidutinis mokinių/studentų, tenkančių vienam mokytojo/dėstytojo etatui, skaičius rodo infrastruktūros tobulinimo pokyčius Skaičiavimas mokinių/studentų skaičius ---------------------------------- mokytojų/dėstytojų skaičius Reikalingi duomenys (jų šaltiniai) Mokinių/studentų skaičius (ITC, STD) Mokytojų/dėstytojų skaičius (ITC, STD) Pastaba: profesinėse mokyklose skaičiuojami bendrojo lavinimo dalykų mokytojai Skaidymas Švietimo valdymo lygmenys: nacionalinis, apskrities, savivaldybės Švietimo lygmenys (ISCED):0 (tik priešmokyklinis ugdymas), 1, 2+3, 4, 5+6 Mokyklos vietos tipas: miesto/kaimo Mokyklų grupės: bendrojo lavinimo, profesinė, aukštesnioji, aukštoji Pagal mokyklos steigėją: valstybės/savivaldybės/nevalstybinė mokykla Skaičiavimo periodiškumas Kasmet 32. Nevalstybinėse mokyklose dirbančių auklėtojų/mokytojų/dėstytojų dalis (%) Rodiklio kilmė UNESCO Rodiklio aprašymas Auklėtojų/mokytojų/dėstytojų, dirbančių nevalstybinėse mokyklose (neformaliojo švietimo (tik ikimokyklinio ugdymo), bendrojo lavinimo, profesinėse, aukštesniosiose ir aukštosiose), skaičius, išreikštas kaip bendro visose ugdymo įstaigose dirbančių auklėtojų/mokytojų/dėstytojų skaičiaus dalis (procentais). Nevalstybinė mokykla – Lietuvos Respublikos juridinio (išskyrus Seimą, Vyriausybę, Švietimo ir mokslo ministeriją, kitas ministerijas, Vyriausybės įstaigas, įstaigas prie ministerijų, apskrities viršininką, savivaldybės tarybą) ar fizinio asmens įsteigta mokykla, juridinio ar fizinio asmens įsteigta mokykla kartu su kitų valstybių juridiniais ar fiziniais asmenimis, kitos valstybės juridinio ar fizinio asmens įsteigta mokykla Paskirtis Nevalstybinėse mokyklose dirbančių auklėtojų/mokytojų/dėstytojų dalis rodo, kiek šalies mokytojų dirba bent iš dalies finansuojami nevalstybinių mokyklų steigėjų. Nevalstybinių mokyklų paplitimas rodo, kiek valstybė pasirengusi dalytis atsakomybe švietimo srityje su privačių institucijų atstovais bei fiziniais asmenimis, pritraukti į švietimą privačias lėšas ir taip kurti ugdymo įstaigų įvairovę Skaičiavimas Skaičiuojama pagal bendrą tarptautinę UOE (UNESCO, OECD, Eurostat) metodiką Reikalingi duomenys (jų šaltiniai) Neformaliojo švietimo (tik ikimokyklinio ugdymo), bendrojo lavinimo, profesinėse, aukštesniosiose ir aukštosiose mokyklose dirbančių auklėtojų/mokytojų/dėstytojų skaičius, skaičiuojant visos darbo dienos ekvivalentu (STD) Neformaliojo švietimo (tik ikimokyklinio ugdymo), bendrojo lavinimo, profesinėse, aukštesniosiose ir aukštosiose mokyklose dirbančių auklėtojų/mokytojų/dėstytojų skaičius, skaičiuojant visos darbo dienos ekvivalentu (STD) Skaidymas Švietimo valdymo lygmenys: nacionalinis Lytis: vyras/moteris Mokyklų grupė/tipas: bendrojo lavinimo mokyklos (skaidyti pagal tipus: pradinė, pagrindinė, vidurinė), profesinės mokyklos, aukštesniosios mokyklos, aukštosios mokyklos (skaidyti pagal tipus: universitetas, kolegija), neformaliojo švietimo mokyklos (tik ikimokyklinio ugdymo mokyklos) Skaičiavimo periodiškumas kasmet 33. Mokinių dalis nevalstybinėse mokyklose (%) Rodiklio kilmė UNESCO Rodiklio aprašymas Lankančiųjų nevalstybines ikimokyklinio ugdymo mokyklas, nevalstybinėse bendrojo lavinimo, profesinėse, aukštesniosiose, aukštosiose mokyklose besimokančiųjų/studijuojančiųjų skaičius, išreikštas kaip bendro ikimokyklinio ugdymo mokyklų ugdytinių bei besimokančiųjų bendrojo lavinimo, profesinėse, aukštesniosiose ir aukštosiose mokyklose skaičiaus dalis (procentais) Paskirtis Ugdytinių/mokinių/studentų dalis nevalstybinėse mokyklose rodo, kurios šalies ugdytinių/mokinių/studentų dalies ugdymas/mokymas/studijos bent iš dalies finansuojama privačiomis lėšomis, taip pat rodo, kokios dalies gyventojų netenkina ugdymas/ugdymo sąlygos valstybinėse mokyklose Nevalstybinių mokyklų paplitimas ir mokinių skaičius jose rodo tokių įstaigų prestižą, ugdymo įstaigų įvairovės poreikį, šalies gyventojų materialines galimybes ir siekį investuoti į savo vaikų ugdymą, pasitikėjimą ugdymo nevalstybinėse įstaigose/mokyklose kokybe. Taip pat netiesiogiai rodo švietimo sistemos lankstumą ir pasirengimą atliepti įvairius švietimo poreikius, pritraukti į švietimą privačias lėšas Skaičiavimas Skaičiuojama pagal bendrą tarptautinę UOE (UNESCO, OECD, Eurostat) metodiką Reikalingi duomenys (jų šaltiniai) Lankančiųjų ikimokyklinio ugdymo mokyklas, bendrojo lavinimo, profesinėse, aukštesniosiose, aukštosiose mokyklose besimokančiųjų/studijuojančiųjų skaičius (STD) Lankančiųjų nevalstybines ikimokyklinio ugdymo mokyklas, nevalstybinėse bendrojo lavinimo, profesinėse, aukštesniosiose, aukštosiose mokyklose besimokančiųjų/studijuojančiųjų skaičius (STD) Skaidymas Švietimo valdymo lygmenys: nacionalinis, apskrities, savivaldybės Švietimo lygmenys (ISCED): 0 (atskirai – priešmokyklinis ugdymas), 1, 2, 3, 4, 5, 6 Mokyklos vietos tipas: miesto/kaimo Lytis: vyras/moteris Mokyklų grupė/tipas: bendrojo lavinimo mokyklos (skaidyti pagal tipus: pradinė, pagrindinė, vidurinė), profesinės mokyklos, aukštesniosios mokyklos, aukštosios mokyklos (skaidyti pagal tipus: universitetas, kolegija), neformaliojo švietimo mokyklos (tik ikimokyklinio ugdymo mokyklos) Skaičiavimo periodiškumas Kasmet 34. Pagal tarptautinius susitarimus ir programas ar savo iniciatyva atvykstančių į Lietuvą ir išvykstančių iš Lietuvos studentų skaičiaus santykis Rodiklio kilmė Valstybinės švietimo strategijos Pastaba: valstybinės švietimo strategijos rodiklis išplėstas įtraukiant informaciją apie studentus, išvykusius arba atvykusius studijuoti savo iniciatyva Rodiklio aprašymas Pagal tarptautinius susitarimus ir programas ar savo iniciatyva atvykstančių į Lietuvą ir išvykstančių iš Lietuvos studentų skaičiaus santykis Tarptautiniai susitarimai ir programos – tai įvairios Europos Sąjungos programos, tarptautinės mainų programos, pagal kurias vyksta studijų mainai, pvz., Socrates, kurios paprogramė Erasmus skirta aukštajam mokslui Paskirtis Šis rodiklis yra naudojamas vertinant studentų mobilumo, eurointegracijos procesų, švietimo internacionalizacijos ir kultūrinių mainų mastą, mainų kryptis Skaičiavimas pagal tarptautinius susitarimus ir programas/savo iniciatyva atvykstančių studentų skaičius pagal tarptautinius susitarimus ir programas/savo iniciatyva išvykstančių studentų skaičius Reikalingi duomenys (jų šaltiniai) Pagal tarptautinius susitarimus ir programas/savo iniciatyva atvykstančių į Lietuvą studentų skaičius (skaidant pagal atvykimo pagrindą – programos, savo iniciatyva) (STD) Pagal tarptautinius susitarimus ir programas/savo iniciatyva išvykstančių iš Lietuvos studentų skaičius (skaidant pagal atvykimo pagrindą – programos, savo iniciatyva) (STD) Skaidymas Švietimo valdymo lygmenys: nacionalinis Pagal mokyklos steigėją: valstybės/nevalstybinė mokykla Mokyklos tipas: kolegija, universit …