← Lietuva

Išrašas iš LAA VNS 2013-06-07 posėdžio protokolo Nr

Trumpai

Šis teisės aktas patvirtina naują Lietuvos arbitražo asociacijos (LAA) Tarptautinio komercinio arbitražo procedūros reglamento redakciją, kuri nustato tarptautinių verslo ginčų nagrinėjimo ir sprendimo arbitražu tvarką.

Ką jis reguliuoja

Kam jis rūpi

Pagrindiniai punktai

📄 Įstatymo tekstas
Išrašas iš LAA VNS 2013-06-07 posėdžio protokolo Nr Išrašas iš LAA VNS 2013-06-07 posėdžio protokolo Nr. 1/13-6 LIETUVOS ARBITRAŽO ASOCIACIJOS VISUOTINIO NARIŲ SUSIRINKIMO S P R E N D I M A S Dėl LAA Tarptautinio komercinio arbitražo procedūros reglamento (naujos redakcijos) patvirtinimo 2013 m. birželio 7 d. Nr. 1/13-6 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo I skyriaus 5 str. 4 d. ir IX skyriaus 52 str. (Žin., 2012, 76-3932) nuostatomis bei remdamasis LAA įstatų 7 punkto 7.2 d. 6 papunkčio taisyklėmis, Lietuvos arbitražo asociacijos (LAA) Visuotinis narių susirinkimas (VNS) bendru sutarimu nusprendžia: 1. Patvirtinti pridedamą naujos redakcijos LAA Tarptautinio komercinio arbitražo procedūros reglamentą. 2. Pateikti šį nustatyta tvarka patvirtintą naujos redakcijos LAA Tarptautinio komercinio arbitražo procedūros reglamentą paskelbti oficialiame norminių aktų skelbimo leidinyje „Valstybės žinios“ ir interneto tinklalapyje. 3. Nustatyti, kad šis naujos redakcijos LAA Reglamentas įsigalioja nuo jo paskelbimo leidinyje „Valstybės žinios“ dienos. 4. Įsigaliojus šiam naujos redakcijos LAA Tarptautinio komercinio arbitražo procedūros reglamentui, pripažinti netekusiu galios 2007 m. redakcijos Tarptautinio komercinio arbitražo procedūros reglamentą (Žin., 2007, Nr. 99-4049) ir visų jo priedų taisykles, kurios pakeistos ar patikslintos šio naujos redakcijos Reglamento priedų nuostatomis. Sprendimas priimtas vienbalsiai. LAA Visuotinio narių susirinkimo pirmininkas                      Juozas Šatas Sekretorė                                                                                   Aurelija Maldutytė TARPTAUTINIŲ VERSLO GINČŲ SPRENDIMO TVARKA VILNIAUS TARPTAUTINIO KOMERCINIO ARBITRAŽO TEISME Patvirtinta Lietuvos arbitražo asociacijos (LAA) Visuotinio narių susirinkimo (VNS) 2005 m. lapkričio 19 d. sprendimu Nr. 8 Nauja redakcija patvirtinta LAA VNS 2013 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. 1/13-6 LAA TARPTAUTINIO KOMERCINIO ARBITRAŽO PROCEDŪROS REGLAMENTAS (taikytinas VšĮ „Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis komercinis arbitražas“ bei šios institucijos administruojamų arbitražo (trečiųjų) teismų procesinėje veikloje, nagrinėjant ir sprendžiant tarptautinius verslo ginčus) Galioja nuo 2013 m. lapkričio 1 d. Pirmas skirsnis BENDROSIOS NUOSTATOS 1 punktas. Reglamento paskirtis ir esminės jo taikymo sąlygos 1.1. Šis Lietuvos arbitražo asociacijos (LAA) patvirtintas „Tarptautinio komercinio arbitražo procedūros reglamentas“ (toliau – LAA Reglamentas) nustato tarptautinių verslo (komercinių) ir kitų ūkinės veiklos ginčų (toliau – verslo ginčai), kylančių tarp skirtingose valstybėse reziduojančių ūkio subjektų iš jų sudaromų tarptautinių verslo sandorių (kontraktų, sutarčių) ir nesutartinių (tarptautinių deliktinės atsakomybės ir kt.) civilinių-teisinių santykių, nagrinėjimo ir išsprendimo arbitražo būdu tvarką, kai sandorių (teisinių santykių) šalys savo arbitražiniais susitarimais deleguoja ginčų išsprendimo teisę VšĮ „Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis komercinis arbitražas“ (toliau – Vilniaus arbitražas) bei jo administruojamiems arbitražo (trečiųjų) teismams pagal šiame LAA Reglamente, o tam tikrų verslo ginčų (jūrinių, energetinių, statybų, agrarinio verslo ir kt.) atvejais – ir pagal atitinkamuose šio LAA Reglamento prieduose nustatytas taisykles. 1.2. Pagal Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 5 str. 3 d., Vilniaus arbitražas, kaip viešai apie savo veiklą paskelbusi nuolatinė arbitražo institucija, „negali atsisakyti atlikti savo funkcijų“ (įskaitant ieškinių priėmimą nagrinėjimui ir kt.), kai „arbitražinio nagrinėjimo šalys sumoka nuolatinei arbitražo institucijai jos nustatytas rinkliavas“. 1.3. Šis LAA Reglamentas įgyja susitarimo tarp verslo sandorių (ginčo) šalių teisinę galią, kai jos savo kontraktuose (sutartyse) įrašo šią tipinę Vilniaus arbitražo (arba analogišką pagal prasmę) išlygą: „Bet koks ginčas arba nesutarimas, kilęs iš šio kontrakto (sutarties) ar susijęs su juo ir nesureguliuotas tiesioginėmis šalių derybomis arba tarpininkavimo (mediacijos) būdu, bus perduotas galutinai išspręsti Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo administruojamam bendros kompetencijos arbitražo (trečiųjų) teismui, vadovaujantis Lietuvos arbitražo asociacijos (LAA) patvirtintu Tarptautinio komercinio arbitražo procedūros reglamentu“. 1.4. Esant bet kurios sandorio šalies (ypač užsienio partnerio) pageidavimui bei abipusiam sutarimui, vietoj aukščiau nurodytos (tipinės) Vilniaus arbitražo išlygos tarptautinį verslo sandorį įforminančiame kontrakte (verslo sutartyje) gali būti įrašoma šio pavyzdžio alternatyvios (ieškovo pasirenkamos) arbitražo institucijos išlyga: „Bet koks ginčas arba nesutarimas, kilęs iš šio kontrakto (sutarties) ar susijęs su juo ir nesureguliuotas tiesioginėmis šalių derybomis arba tarpininkavimo (mediacijos) būdu, bus perduotas galutinai išspręsti ieškovo pasirinktai arbitražo institucijai pagal joje galiojantį arbitražo procedūros reglamentą arba Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo administruojamam bendros kompetencijos arbitražo (trečiųjų) teismui, vadovaujantis Lietuvos arbitražo asociacijos (LAA) patvirtintu Tarptautinio komercinio arbitražo procedūros reglamentu“. 1.5. Arbitražinio susitarimo tarp verslo sandorio (arba nesutartinio civilinio-teisinio santykio) šalių valingo pavedimo teisinė galia, deleguojanti Vilniaus arbitražui verslo (ūkinio) ginčo išsprendimo teisę pagal šį LAA Reglamentą ar / ir atitinkamą jo priedą, gali būti išreikšta bei įteisinta taip pat atskirai nuo verslo kontrakto (komercinės sutarties) sudarytu arbitražiniu susitarimu arba kitokia rašytine valios išraiškos forma, arba atsakovo praktiniais (konkliudentiniais) veiksmais, bylojančiais apie jo sutikimą, kad ginčas būtų sprendžiamas Vilniaus arbitraže. 1.6. Šio LAA Reglamento taisyklės taikytinos tiek, kiek jos neprieštarauja Lietuvos įstatymų ir tarptautinės teisės aktų reikalavimams. Jų taikymas galimas visais tarptautinių verslo ginčų nagrinėjimo ir sprendimo arbitražo būdu atvejais, išskyrus tuos ginčus, dėl kurių sprendimo, ir tas šio LAA Reglamento taisykles, dėl kurių taikymo, šalys susitaria kitaip. 1.7. Ginčo šalys tarpusavio rašytiniu susitarimu gali atsisakyti nuo šio LAA Reglamento arba bet kurio jo priedo, ar atskirų juose nustatytų taisyklių taikymo, prašyti arbitražo (trečiųjų) teismą sureguliuoti kilusį nesutarimą tarpininkavimo (mediacijos) ar draugiško sutaikinimo (l’amiable composition) būdu arba pavesti teismui išspręsti ginčą vadovaujantis vien teisingumo (equity), lygybės ir geranoriškumo (ex aeque et bono) principais. 1.8. Jeigu šalys nėra susitarusios dėl šio LAA Reglamento ar atskirų jo taisyklių netaikymo, arbitražo (trečiųjų) teismas, nenukrypdamas nuo bendros šio LAA Reglamentu nustatytos tvarkos, organizuoja bylos nagrinėjimą tokiu būdu, kokį jis laiko tinkamą esamam (konkrečiam) ginčui išspręsti, su sąlyga, kad užtikrinamas ginčo šalims visiškas lygiateisiškumas ir kiekvienai iš jų sudaromos visos galimybės bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje pateikti arbitražo teismui turimus įrodymus saviems interesams apginti. Arbitražo (trečiųjų) teismui suteikti pagal šį Reglamentą įgaliojimai apima jo teisę, esant reikalui, nustatyti teismo posėdžio vietą, laiką, bet kokių įrodymų leistinumą, priimtinumą, svarbumą, pakankamumą ir kt. 1.9. Procesinius klausimus, iškilusius bylos nagrinėjimo metu ir nereguliuojamus arba nepakankamai sureguliuotus šiuo LAA Reglamentu ar atskiru ginčo šalių susitarimu, arbitražo (trečiųjų) teismas išsprendžia vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksu ir Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymu. 2 punktas. Šio LAA Reglamento tikslams vartojamos sąvokos 1) ieškovas (angl. claimant, plaintiff) – juridinis ar fizinis asmuo, kurio ieškinys nagrinėjamas Vilniaus arbitraže šio LAA Reglamento ar kitokių procedūrinių taisyklių nustatyta tvarka; 2) atsakovas (angl. defendant, respondent) – juridinis ar fizinis asmuo, kuriam pareikštas ieškinys nagrinėjamas Vilniaus arbitraže šio LAA Reglamento ar kitokių procedūrinių taisyklių nustatyta tvarka; 3) arbitras (angl. arbiter, arbitrator) – a) asmuo (trečiųjų teismo teisėjas), ginčo šalių ar jų vardu nustatyta tvarka paskirtas konkrečiam ginčui išspręsti; b) specialistas, įrašytas į LAA patvirtintą rekomenduojamų arbitrų sąrašą tarptautiniams ar / ir vidaus (nacionaliniams) verslo ginčams spręsti; 4) arbitražas (angl. arbitration) – sutartinis, pagrindinis iš alternatyviųjų (AGS) teisminiam verslo (komercinių) ir kitokių, iš esmės civilinių-ūkinių ginčų sprendimo būdas, kurio taikymo verslo praktikoje atvejais ūkio subjektai – vidaus (nacionalinių) ir tarptautinių sandorių dalyviai, kylančių iš jų pasirašomų verslo sutarčių (tarptautinių kontraktų) ginčų išsprendimo teisę deleguoja ne valstybiniam teismui, o jų pačių bendru sutarimu paskirtai arbitražo institucijai ir trečiajam asmeniui – arbitrui (trečiųjų teismo teisėjui) ar jų kolegijai; 5) valstybinis teismas (angl. court of state, court of justice) – valstybės teisinės sistemos organas, vykdantis teisingumo funkcijas, sprendžiantis civilines ir baudžiamąsias bylas; 6) arbitražo teismas: a) nuolatinė arbitražo institucija (angl. court of arbitration), priimanti nagrinėjimui ieškinius, organizuojanti bei administruojanti ginčų išsprendimo arbitražo būdu procedūras; b) arbitražo (trečiųjų) teismas (angl. arbitral tribunal), sudaromas ad hoc (tam kartui) principu iš vienasmenio arbitro (teisėjo) ar jų kolegijos, valstybės (įstatymais ir kitais teisės aktais) nustatytoms ir sandorių (ginčo) šalių arbitražiniais susitarimais deleguotoms konkretaus ginčo išsprendimo funkcijoms atlikti; 7) bendros kompetencijos arbitražo teismas (angl. arbitration court of general justice) – plačios jurisdikcijos institucinis arbitražas, priimantis nagrinėjimui įvairiarūšius ieškinius, organizuojantis ir administruojantis bendrojo pobūdžio ginčų išsprendimo procedūras ir aptarnaujantis arbitražo (trečiųjų) teismus, sudaromus konkretiems verslo (komerciniams) ir kitokiems iš esmės civiliniams-ūkiniams ginčams išspręsti; 8) specializuotas arbitražo teismas (angl. arbitration court of specialized justice) – apibrėžtos (specialios) jurisdikcijos institucinis arbitražas arba bendros kompetencijos arbitražo institucijos specialus struktūrinis padalinys, organizuojantis ir administruojantis ginčų išsprendimo arbitražo būdu procedūras ir aptarnaujantis arbitražo (trečiųjų) teismus, sudaromus tam tikrų kategorijų byloms išnagrinėti arba tam tikrose ūkinės veiklos srityse kylantiems verslo (ūkiniams) ginčams išspręsti; 9) arbitražo (trečiųjų) teismo sprendimas (angl. decision, resolution of arbitral tribunal) – vienasmenio arba kolegialaus arbitražo teismo sprendimas, priimtas dėl išspręsto verslo (komercinio) ginčo; 10) daugiašalis arbitražas (angl. multilateral arbitration) – arbitražo procedūra, kurioje su atskirais savais reikalavimais ar prieštaravimais dalyvauja daugiau kaip du ūkio subjektai; 11) komercinis arbitražas (angl. commercial arbitration) – verslo (komercinių) ginčų sprendimo būdas; 12) komercinis ginčas (angl. commercial dispute) – nesutarimas, kilęs tarp ūkio subjektų – civilinių-teisinių santykių dalyvių iš jų sudaryto pelno (naudos) siekiančio sandorio arba iš nesutartinės su atlygintinumu susijusios veiklos; 13) deliktinis ginčas (angl. delict dispute) – nesutarimas, kilęs tarp ūkio subjektų civilinių-teisinių santykių dalyvių dėl įstatyminių teisės aktų pažeidimų nesutartiniuose civiliniuose-teisiniuose santykiuose; 14) nacionalinis (vidaus) verslo ginčas (angl. national (domestic) business dispute) – nesutarimas, kilęs iš vidinei ūkinei ar kitokiai atlygintinai veiklai sudaromo sandorio (sutarties) arba iš nesutartinio civilinio-teisinio santykio, kurio šalys (ieškovas ir atsakovas) yra Lietuvos Respublikos ūkio subjektai – juridiniai ir (arba) fiziniai asmenys ar jų jungtiniai dariniai, o ginčo dalykas (objektas) yra Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje; 15) tarptautinis verslo ginčas (angl. international business dispute) – nesutarimas, kilęs iš tarptautinei ūkinei ar kitokiai atlygintinai veiklai sudaromo kontrakto (verslo sutarties) arba iš nesutartinio civilinio-teisinio santykio, kurio šalys (ieškovas ir atsakovas) yra skirtingų valstybių juridiniai ir (arba) fiziniai asmenys ar jų jungtiniai dariniai, arba ginčijamas teisinis santykis kitaip susijęs su dalyvavimu jame užsienio ar tarptautinio elemento; 16) nuolatinė arbitražo institucija (angl. permanent arbitral institution) – viešasis juridinis asmuo, pastoviai organizuojantis ir administruojantis ginčų išsprendimo arbitražiniu būdu procedūras; 17) nuolatinės arbitražo institucijos pirmininkas (angl. president (chairman) of permanent arbitral institution) – nuolatinės arbitražo institucijos vadovas, jos įstatų (statuto) nustatyta tvarka paskirtas organizuoti tos institucijos veiklą ir atlikti jos įstatų ir įstatymų jam priskirtas funkcijas; 18) VšĮ „Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis komercinis arbitražas“ (trump. Vilniaus arbitražas, angl. Vilnius International and National Commercial Arbitration p. i.) – 2003 m. įsteigta nevyriausybinė, pelno nesiekianti, nuolatinė arbitražo institucija – trečiųjų teismo tipo viešasis juridinis asmuo (kodas 1262 03667), vykdantis valstybės (įstatymais ir kitais teisės aktais) nustatytas ir ūkio subjektų arbitražiniais susitarimais deleguotas organizacines-tvarkomąsias funkcijas, reikiamas išnagrinėjimui ir išsprendimui verslo (komercinių) ginčų, kylančių iš jų sudaromų vidaus (nacionalinių) ir tarptautinių ūkinės veiklos sandorių (sutarčių, kontraktų) ir iš nesutartinių (deliktinės atsakomybės ir kt.) civilinių-teisinių santykių (plačiau žr. http://www.vilniausarbitrazas.lt ); 19) Vilniaus arbitražo Sekretoriatas (trump. Sekretoriatas, angl. Secretariat of Vilnius Arbitration) – Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo vykdantysis organas, betarpiškai (praktiškai) organizuojantis verslo (komercinių) ir kitų ūkinių ginčų nagrinėjimo ir išsprendimo procedūras ir aptarnaujantis arbitražo (trečiųjų) teismus, sudaromus konkretiems ginčams išspręsti; 20) Lietuvos arbitražo asociacija (trump. LAA, angl. Lithuanian Arbitration Association) – asociacijos teisinės formos pelno nesiekiantis viešasis teisės subjektas – ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo (kodas 3001 46392), narystės pagrindais telkianti bei jungianti Lietuvoje ir užsienio šalyse reziduojančius verslo (komercinės) teisės specialistus ir ūkinės veiklos praktikus-profesionalus, gebančius (kompetentingus) spręsti tarptautinius ir vidinius verslo ar / ir kitokius ūkinės veiklos ginčus. 3 punktas. Tarptautinių verslo ginčų teismingumas Vilniaus arbitražui 3.1. Vilniaus arbitražui teismingi, priimami nagrinėjimui bei išsprendimui pagal šį LAA Reglamentą tarptautiniai verslo (komerciniai) ir kiti ūkiniai ginčai, kylantys iš sandorių ir nesutartinių civilinių-teisinių santykių šiose ūkinės veiklos srityse: 1) užsienio (tarptautinėje) prekyboje – ginčai, kylantys iš tarptautinių prekių ir paslaugų pirkimo–pardavimo (įskaitant viešuosius pirkimus), jų tiekimo (eksporto, importo), paskirstymo (distribucijos), franšizės ir iš kitokių su tarptautine prekių ir paslaugų apyvarta susijusių sandorių bei nesutartinių civilinių-teisinių santykių; 2) pramonės srityse – ginčai, kylantys iš tarptautinio pramoninio bendradarbiavimo, įskaitant bendrų įmonių ir kitokių jungtinių ūkinių darinių (susivienijimų) steigimo, jungtinės veiklos, gamybinių užsakymų vykdymo, kitokių tarptautinio pramoninio bendradarbiavimo sandorių bei nesutartinių civilinių-teisinių santykių; 3) statybų srityse – ginčai, kylantys iš tarptautinių statybų rangos, subrangos, kelių tiesimo, tiltų statybos ir kitokių su statybiniais-inžineriniais darbais susijusių tarptautinių sandorių bei nesutartinių civilinių-teisinių santykių; 4) transporto srityse – ginčai, kylantys iš krovinių (įskaitant pavojingus krovinius), keleivių ir bagažo vežimo sausumos (kelių, geležinkelių, vamzdyno), vandens (jūrų, upių) ir oro transporto priemonėmis, taip pat krovinių ekspedijavimo, agentavimo, logistikos ir kitokių su prekių ir keleivių vežimais susijusių tarptautinių sandorių bei nesutartinių civilinių-teisinių santykių; 5) kreditavimo-finansavimo srityse – ginčai, kylantys iš bankinių, draudiminių ir kitokių finansinių paslaugų teikimo, tarptautinių atsiskaitymų, investicijų, disponavimų vertybiniais popieriais ar kitokiomis finansinėmis vertybėmis tarptautinių sandorių bei nesutartinių civilinių-teisinių santykių; 6) energetikos srityse – ginčai, kylantys iš energetinių išteklių (elektros energijos, naftos, dujų ir kt.) pirkimo, tiekimo ir kitokių su energetiniais verslais susijusių tarptautinių sandorių bei nesutartinių civilinių-teisinių santykių; 7) medicinos‑farmacijos srityse – ginčai, kylantys iš medicininės įrangos ir farmacijos produkcijos gamybos, medikamentų tiekimo, panaudojimo ir kitų su sveikatingumo verslais susijusių tarptautinių sandorių bei nesutartinių civilinių-teisinių santykių; 8) intelektinės nuosavybės srityse – ginčai, kylantys iš tarptautinių mokslinių tyrimų, projektavimo-konstravimo darbų, inžinerinės-techninės, inovacinės, autorinės ir kitokios su intelektinės nuosavybės sukūrimu, panaudojimu ir apsauga susijusių tarptautinių sandorių bei nesutartinių civilinių-teisinių santykių; 9) informatikos-telekomunikacijų srityse – ginčai, kylantys iš informacinių-telekomunikacinių ir kitų ryšių technologijų (įskaitant elektroninę komerciją) diegimo bei panaudojimo tarptautinių sandorių ir nesutartinių civilinių-teisinių santykių; 10) agrarinės verslininkystės srityse – ginčai, kylantys iš žemės ūkyje, maisto pramonėje, miškininkystėje ir kituose agrarinės veiklos sektoriuose sudaromų tarptautinių sandorių bei nesutartinių civilinių-teisinių santykių; 11) deliktinių teisinių santykių srityse – ginčai dėl kompensavimo (atlyginimo) žalos, patirtos ūkio subjektų tarptautinių deliktų atvejais; 12) kitose ūkinės veiklos srityse – ginčai, kylantys iš kitose ūkinės veiklos srityse sudaromų tarptautinių sandorių ir / ar nesutartinių civilinių-teisinių santykių, kai ginčo šalys savo arbitražiniais susitarimais deleguoja jų išsprendimo teisę Vilniaus arbitražui pagal šį LAA Reglamentą ar kitas jų bendru sutarimu patvirtintas taisykles. 3.2. Vilniaus arbitraže negali būti nagrinėjami pagal šį LAA Reglamentą ginčai, kurie priskirtini vidinių (nacionalinių) verslo ginčų kategorijai, taip pat ginčai, kurių sprendimas pagal Lietuvos įstatymus arba tarptautinius teisės aktus priskirtas valstybės teismų arba kitų arbitražo institucijų kompetencijai. 4 punktas. Arbitražo procedūros organizavimo teisinės prielaidos 4.1. Vilniaus arbitražo Sekretoriatas įgyja teisę organizuoti arbitražo procedūrą, o jo administruojamas arbitražo (trečiųjų) teismas nagrinėti bylą ir išspręsti ginčą, kai tarp verslo (ginčo) šalių yra sudarytas arbitražinis susitarimas, kuris gali būti įformintas (išreikštas): 1) verslo (komercinėje) sutartyje įrašyta Vilniaus arbitražo (arba analogiška pagal prasmę) išlyga; 2) atskirai nuo verslo (komercinės) sutarties sudarytu arbitražiniu susitarimu (kompromisu) dėl kilusio ar potencialiai galimų tam tikrų rūšių ar visų verslo ginčų delegavimo išspręsti Vilniaus arbitražui; 3) bet kokia kitokia rašytine forma (įskaitant pranešimą, perduotą elektroninėmis telekomunikacijų priemonėmis), kurioje užfiksuota šalių valia, deleguojanti Vilniaus arbitražui ginčo išsprendimo teisę; 4) atsakovo praktiniais (konkliudentiniais) veiksmais, atliktais kaip atsakas į ieškovo ar Vilniaus arbitražo Sekretoriato užklausimą ar įteiktą ieškinį, bylojančiais apie jo sutikimą, kad ginčas būtų sprendžiamas Vilniaus arbitraže. 4.2. Vilniaus arbitraže gali būti nagrinėjami taip pat verslo (komerciniai) ginčai, kurių sprendimas arbitražo būdu nustatytas kompetentingos valstybinės institucijos arba numatytas tarptautinių susitarimų pagrindais. 5 punktas. Pamatinės ginčo šalių teisės ir pareigos 5.1. Nagrinėjant bylą Vilniaus arbitražo administruojamame arbitražo (trečiųjų) teisme ginčo šalių teisės yra visiškai lygios. Ir ieškovas, ir atsakovas turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, daryti iš jos išrašus ir dokumentų kopijas, pateikti įrodymus ir dalyvauti jų apžiūroje bei tyrime, duoti savo paaiškinimus visais ginčo nagrinėjimo metu iškilusiais klausimais, prieštarauti kitų arbitražo proceso dalyvių pareiškimams, prašymams ar išvadoms, bet kada sudaryti su kita ginčo šalimi taikos sutartį, naudotis kitomis Lietuvos įstatymų ir šio LAA Reglamento suteiktomis teisėmis. 5.2. Ginčo šalys privalo sąžiningai naudotis joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, gerbti viena kitą ir priešingos šalies teises bei teisėtus interesus, susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, galinčių sutrukdyti teisingai išspręsti ginčą, siekti, kad visos bylos aplinkybės būtų ištirtos sparčiai, visapusiškai ir iki galo. 5.3. Kiekviena ginčo šalis turi pateikti arbitražo (trečiųjų) teismui jo reikalaujamus įrodymus (dokumentus, reikiamą informaciją), nurodyti aplinkybes (faktus), kuriomis ji grindžia savo reikalavimus ar prieštaravimus, prireikus padėti arbitražo teismui iškviesti bei apklausti liudytojus arba kitaip gauti jų parodymus, sudaryti galimybę apžiūrėti ginčo objektą. 6 punktas. Procesiniai terminai 6.1. Šiame LAA Reglamente nustatyti procesiniai terminai pradedami skaičiuoti nuo kitos (sekančios) dienos, kurią nustatyta tvarka adresatui buvo įteiktas pranešimas, siūlymas, pareiškimas, nutartis, įsakymas ar kitoks procesinis dokumentas, o įteikimo faktas patvirtintas pašto spaudu, jį priėmusio asmens parašu, atitinkamu įrašu dokumentų registravimo žurnale ar kitokiu dokumento perdavimo faktą fiksuojančiu įrodymu. 6.2. Bylai pagal šį LAA Reglamentą išnagrinėti Vilniaus arbitraže nustatomas bendras trijų mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo bylos arbitražo (trečiųjų) teismui įteikimo dienos. Ypatingais atvejais šis terminas gali būti prailgintas Vilniaus arbitražo pirmininko nutartimi, priimamoje pagal bylą nagrinėjančio arbitražo (trečiųjų) teismo argumentuotą prašymą. 6.3. Jeigu paskutinė procesinio termino diena sutampa su Lietuvoje įteisinta (oficialia) švente ar nedarbo diena, terminas prailginamas iki artimiausios darbo dienos pabaigos. Oficialios švenčių ir nedarbo dienos, buvusios procesinio termino eigos metu, iš apskaičiuojamos jo trukmės neišskaitomos. 7 punktas. Arbitražiniai mokesčiai 7.1. Įteikiant ieškinį tarptautiniam verslo (komerciniam) ar kitokiam ūkiniam ginčui išspręsti, ieškovas įmoka į Vilniaus arbitražo a. s. Nr. LT59 7044 0600 0100 2695, atidarytą AB SEB banke, 400 eurų negrąžinamą ieškinio įregistravimo mokestį. Iki šio mokesčio sumokėjimo byla arbitražiniam nagrinėjimui nerengiama. 7.2. Kartu arba vėliau, tačiau iki bylos įteikimo arbitražo (trečiųjų) teismui, įmokamas į tą pačią sąskaitą banke arbitravimo-administravimo mokestis, apskaičiuotas pagal LAA patvirtintų Arbitražinių mokesčių ir išlaidų taisyklių 3 punkte pateiktą lentelę. Iki arbitravimo-administravimo mokesčio sumokėjimo byla arbitražo (trečiųjų) teismo nagrinėjimui neperduodama. 7.3. Arbitravimo-administravimo mokesčio dydis, jo apskaičiavimo, lėšų paskirstymo ir honorarų arbitrams išmokėjimo tvarka bei kitos su bylinėjimosi išlaidomis susijusios sąlygos aptartos minėtose, šio punkto 7.2 dalyje nurodytose Arbitražinių mokesčių ir išlaidų taisyklėse, kurios yra neatsiejama šio LAA Reglamento dalis. Antras skirsnis BYLOS IŠKĖLIMO VILNIAUS ARBITRAŽE TVARKA 8 punktas. Ieškinys ir jo priedai 8.1. Bylai iškelti šalis-ieškovė įteikia Vilniaus arbitražo Sekretoriatui ieškinį ir jam pagrįsti reikiamus dokumentus ar jų kopijas. Ieškinių registracijos žurnale įrašyta ieškinio įteikimo diena laikoma bylos iškėlimo Vilniaus arbitraže pradžia (data). 8.2. Esant sandorių šalių savitarpiams arbitražiniams susitarimams, pagal vieną ir tą pačią bylą ieškinius gali pareikšti keli ieškovai arba jie gali būti pareiškiami keliems atsakovams. 8.3. Nesant arbitražinio susitarimo arba esant netinkamai suformuluotoms jo nuostatoms, asmuo, turintis savarankišką su nagrinėjama byla susijusį vienai iš šalių reikalavimą ir manantis, kad ją išsprendus bus pažeisti jo teisėti interesai, turi teisę prašyti arbitražo (trečiųjų) teismą leisti jam dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu. Apie trečiojo asmens prašymą arbitražo teismas turi informuoti kitas ginčo šalis ir, įvertinęs jų nuomonę, priimti atitinkamą nutartį. 8.4. Daugiašalio arbitražo atveju kiekvienas iš ieškovų arba atsakovų dalyvauja arbitražo procese savarankiškai kitų šalių atžvilgiu. Trečiojo asmens dalyvavimas (prisijungimas) byloje įforminamas tokia pat tvarka, kokia nustatyta ieškovui, išskyrus ieškinio registracijos mokesčio sumokėjimą. Vilniaus arbitražo Sekretoriatui turi būti įteikiami tokie pat dokumentai bei jų priedai ir tokia pat tvarka, kaip ir dvišalio arbitražo atveju. 8.5. Prie ieškinio pridedama: 1) verslo (komercinės) sutarties, dėl kurios nuostatų taikymo ar aiškinimo kilo ginčas, kopija; 2) arbitražinio susitarimo (jeigu verslo sutartyje neįrašyta arbitražo išlyga) kopija; 3) kitų dokumentų, ieškovo manymu, susijusių su byla, kopijos arba sąrašas dokumentų, kuriuos ieškovas numato pateikti vėliau; 4) ieškinio įregistravimo mokesčio sumokėjimo patvirtinančio dokumento kopija. 9 punktas. Dokumentų pateikimo tvarka 9.1. Vilniaus arbitražo Sekretoriatui įteikiama tiek ieškinio ir prie jo pridedamų dokumentų komplektų (egzempliorių), kiek jų reikia įteikti visiems arbitrams ir atsakovams. Kai ginčui išspręsti skiriamas vienas arbitras ir yra vienas atsakovas, Sekretoriatui įteikiami du ieškinio ir jo priedų komplektai. Kai ginčui išspręsti skiriami trys arbitrai ir yra vienas atsakovas – įteikiami keturi nurodytų dokumentų komplektai. 9.2. Sekretoriatui įteikiamas ieškinys turi būti surašytas ginčo šalių sutarta arbitražo proceso kalba. Prie jo pridedami įrodomieji dokumentai (jų kopijos ar atskiros jų dalys) pateikiami išversti į proceso kalbą tik tada, kai to pareikalauja arbitražo (arbitražo) teismas. 9.3. Sekretoriatui įteikiamų įrodomųjų dokumentų kopijos turi būti patvirtintos įgalioto asmens parašu, o bylos lapai susegti ir sunumeruoti. 9.4. Vieną gautų ieškininių dokumentų komplektą Vilniaus arbitražo Sekretoriatas nedelsdamas išsiunčia (arba įteikia pasirašytinai) atsakovui. Kartu siunčiamame pranešime (kurio kopija išsiunčiama ir ieškovui) Sekretoriatas informuoja ginčo šalis apie bylos iškėlimo Vilniaus arbitraže faktą, ieškinio įregistravimo datą, primenama atsakovui apie jo pareigą per 20 dienų nuo pranešimo ir ieškininių dokumentų komplekto gavimo pateikti Sekretoriatui atsiliepimą į pareikštą ieškinį, nurodant jame pasirinkto arbitro (galima ir atsarginio) vardą ir pavardę, arba gali būti išreikštas pageidavimas, kad atsakovo vardu arbitrą paskirtų Vilniaus arbitražo pirmininkas. Kitus ieškinio ir prie jo pridedamų dokumentų komplektus Sekretoriatas išsiunčia (įteikia) arbitrams ne vėliau kaip per 15 dienų po arbitražo (trečiųjų) teismo visiško suformavimo. 9.5. Ieškininiai dokumentai, arbitražo (trečiųjų) teismo raginimai atvykti į arbitražo teismo posėdžius, arbitražo teismo sprendimai ir nutartys, taip pat Vilniaus arbitražo pirmininko nutartys siunčiamos adresatams registruota pašto siunta. Kiti dokumentai ir pranešimai gali būti siunčiami paprasta pašto siunta, elektroniniu paštu, faksimile ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis. 9.6. Laikoma, kad Sekretoriato ir / ar arbitražo (trečiųjų) teismo išsiųstas dokumentas adresato yra gautas, jeigu jis įteiktas jam asmeniškai, pristatytas į jo buveinę, gyvenamąją vietą arba pagal jo nurodytą pašto adresą, o elektroninis pranešimas dar ir tada, kai jis išsiunčiamas elektroninių ryšių galinių įrenginių adresais. 9.7. Ieškininis dokumentas arba bet koks pranešimas laikomas adresato gautas tą dieną, kurią jis įteiktas arba pristatytas jam bet kuriuo šio punkto 9.6 dalyje nurodytu būdu, įskaitant ir atvejus, kai adresatas atsisako jį priimti. 10 punktas. Ieškinio turinys 10.1. Ieškinyje įrašomos šios nuorodos: 1) arbitražo institucijos oficialus pavadinimas; 2) ginčo šalių oficialūs pavadinimai, jų buveinių ir telekomunikacijų galinių įrenginių adresai; 3) nuoroda į arbitražo išlygą, atskirą arbitražinį susitarimą ar kitą dokumentą, suteikiantį Vilniaus arbitražui teisę organizuoti arbitražo procedūrą; 4) nuoroda į verslo sutartį ir jos straipsnius, dėl kurių taikymo ir / ar aiškinimo kilo ginčas; 5) nuoroda į ieškinio pagrindą (prigimtį), ginčijamus klausimus, faktines aplinkybes, dokumentus ir kitus įrodymus, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus; 6) nurodoma ieškinio suma (materialinis reikalavimas); 7) nuoroda į pasirinktą arbitrą (gali būti ir atsarginį) arba įrašomas prašymas, kad ieškovo vardu arbitrą paskirtų Vilniaus arbitražo pirmininkas; 8) nurodomos (jeigu yra) bet kokios pastabos ar pageidavimai, susiję su arbitražo vieta, posėdžio laiku, arbitražinio teismo sudėtimi ir kt.; 9) nuoroda į pridedamus dokumentus; 10) data ir ieškovo (jo atstovo) vardas, pavardė, pareigos, parašas. 10.2. Jeigu pateiktame ieškinyje yra esminių trūkumų, Vilniaus arbitražo Sekretoriatas gali grąžinti jį (nurodęs esamus trūkumus) ieškovui, o byla įteikiama arbitražo (trečiųjų) teismui po to, kai trūkumai pašalinami. 11 punktas. Ieškinio pakeitimas ir papildymas 11.1. Bylos iškėlimo ir bet kurioje jos nagrinėjimo stadijoje ieškovas turi teisę atsisakyti ieškinio, pakeisti jo pagrindą arba dalyką, padidinti ar sumažinti ieškininius reikalavimus. 11.2. Arbitražo teismas gali atsisakyti tenkinti ieškovo prašymą, jeigu prieina išvados, kad dėl pirminių ieškinio sąlygų pakeitimo gali būti nepagrįstai užvilkintas bylos išnagrinėjimas. 11.3. Ieškinio dalyko ar pagrindo pakeitimas, taip pat ieškininių reikalavimų padidinimas ir priešieškinio pareiškimo svarstymas negalimas, jeigu byla nagrinėjama dokumentinio proceso būdu ir tais klausimais aiškiai neišreikšta kitos ginčo šalies valia. 12 punktas. Ieškinio suma 12.1. Ieškinio suma nustatoma: 1) bylose dėl piniginio išieškojimo – pagal išieškomą sumą; 2) bylose dėl turto išreikalavimo – pagal išreikalaujamo turto rinkos vertę; 3) bylose dėl daiktinių teisių į turtą – pagal turto rinkos vertę; 4) bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo – pagal reikalaujamą priteisti sumą. 12.2. Ieškinyje nurodoma: 1) pagrindinio reikalavimo suma; 2) netesybų (delspinigių, palūkanų) suma ir jų apskaičiavimo būdas; 3) dokumentaliai pagrįstų bylinėjimosi išlaidų suma. 12.3. Ieškiniuose, kuriuose yra keli savarankiški reikalavimai, ieškovas atskirai nurodo kiekvieno jų dydį ir bendrą ieškinio sumą. 13 punktas. Atsiliepimas į pareikštą ieškinį ir jo priedai 13.1. Per 20 dienų nuo gauto oficialaus pranešimo apie iškeltą Vilniaus arbitraže bylą atsakovas privalo pateikti šios arbitražo institucijos Sekretoriatui savo atsiliepimą į ieškinį ir jam pareikštus reikalavimus. 13.2. Savo atsiliepime į ieškinį atsakovas patvirtina arba paneigia jam keliamų reikalavimų pagrįstumą, prideda prie jo įrodomuosius dokumentus (arba patvirtintas jų kopijas), kuriais jis grindžia savo gynybą. 13.3. Vilniaus arbitražo Sekretoriatui įteikiama tiek atsiliepimo ir jo priedų komplektų (egzempliorių), kiek jų reikia ieškovui ir visiems arbitrams įteikti. 13.4. Atsiliepimas į ieškinį pateikiamas surašytas arbitražo proceso arba kontrakto (komercinės sutarties), dėl kurio taikymo ar aiškinimo kilo ginčas, kalba. Prie jo pridedami dokumentai (jų kopijos ar atskiros jų dalys) pateikiami išversti į arbitražo proceso kalbą tik tada, kai to pareikalauja arbitražo (trečiųjų) teismas. 13.5. Jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį arba atsisako jį pateikti, arba neatvyksta į arbitražo (trečiųjų) teismo posėdį, nelaikoma, kad jis tokiu būdu pripažįsta ieškovo reikalavimus. Tačiau tai netampa kliūtimi sudaryti arbitražo teismą šio LAA Reglamento III skirsnyje nustatyta tvarka, išnagrinėti bylą iš esmės ir priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovui tinkamai buvo pranešta apie posėdžio datą, laiką ir vietą, o iš jo nebuvo gautas pranešimas apie pateisinamą jo nedalyvavimo priežastį ir jo prašymas nukelti bylos nagrinėjimą vėlesniam laikui. 14 punktas. Atsiliepimo turinys 14.1. Atsiliepimas į ieškinį turi atitikti LR CPK 111 str. ir 142 str. antrojoje dalyje nustatytus reikalavimus. Jame būti nurodyta: 1) ginčo nagrinėjimą administruojančios arbitražo institucijos oficialus pavadinimas; 2) ginčo šalių oficialūs pavadinimai, atsakovo buveinės ir telekomunikacijų galinių įrenginių adresai; 3) atsakovo sutikimas ar prieštaravimas dėl pareikšto ieškinio; 4) motyvai ir įrodymai, kuriais atsakovas grindžia savo prieštaravimus; 5) atsakovo pageidavimai dėl žodinio ar dokumentinio (rašytinio) bylos nagrinėjimo būdo; 6) įvardintas pasirinktas arbitras (gali būti ir atsarginis) arba įrašytas prašymas, kad atsakovo vardu arbitrą paskirtų Vilniaus arbitražo pirmininkas; 7) nurodyti (jeigu yra) bet kokie pageidavimai, susiję su arbitražo teismo posėdžiavimo vieta, laiku, teismo sudėtimi, taikytina teise ir proceso kalba; 8) išvardinami pridedami dokumentai ir / arba nurodomi įrodymai, kurie bus pateikti vėliau; 9) atsakovo (jo atstovo) vardas, pavardė, pareigos, parašas, atsiliepimo surašymo data. 15 punktas. Atsiliepimo pakeitimas, papildymas ir priešieškinio pareiškimas 15.1. Bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje atsakovas gali pakeisti arba papildyti savo atsiliepimą į ieškinį, pareikalauti, kad būtų atlikti abiejų ginčo šalių tarpusavio reikalavimų užskaitymai, pareikšti ieškovui priešieškinį, susijusį su tuo pačiu ar kitu sandoriu. 15.2. Arbitražo teismas priima nagrinėjimui priešieškinį, jeigu: 1) priešpriešiniu reikalavimu siekiama įskaityti pradinio ieškinio reikalavimą; 2) patenkinus priešieškininį reikalavimą, tampa visiškai ar iš dalies neįmanoma tenkinti pradinį ieškinį; 3) tarp priešieškinio ir pradinio ieškinio yra tarpusavio ryšys, ir išnagrinėjus juos kartu galima greičiau teisingai išspręsti ginčą. 15.3. Priešieškinys pareiškiamas tokia pat tvarka kaip ir pirminis ieškinys. 15.4. Arbitražo teismas gali atsisakyti priimti pavėluotai teikiamus atsiliepimo į ieškinį pakeitimus ir papildymus, taip pat įrodymus ir priešieškinius, jeigu mano, kad jų išnagrinėjimas gali nepateisinamai užvilkinti bylos išnagrinėjimą ar sprendimo priėmimą. Trečias skirsnis ARBITRAŽO TEISMO SUDARYMAS 16 punktas. Arbitražo teismo formavimo pagrindai 16.1. Kiekvienam konkrečiam ginčui išspręsti Vilniaus arbitraže sudaromas tam kartui (ad hoc principu) arbitražo (trečiųjų) teismas, susidedantis iš specialistų (ekspertų), įrašytų į LAA Visuotinio narių susirinkimo patvirtintus ir viešai paskelbtus bendros kompetencijos ir specializuotų arbitražo teismų rekomenduojamų arbitrų sąrašus (žr. svetainėje www.vilniausarbitrazas.lt). Kiekviena ginčo šalis turi teisę pasirinkti iš tų sąrašų ją tenkinantį specialistą ir savo vardu paskirti jį arbitru. 16.2. Sprendžiant sudėtingus, specialių žinių ir įgūdžių reikalaujančius tarptautinius verslo (ar deliktinius) ginčus, arbitrais (esant abiejų ginčo šalių pritarimui) gali būti skiriami atitinkamą kompetenciją bei patirtį turintys specialistai, neįtraukti į LAA patvirtintus rekomenduojamų arbitrų sąrašus. 16.3. Esant bet kurios ar abipusiam ginčo šalių pageidavimui, tinkamus specialistus konkrečiam ginčui išspręsti (pasirinktus iš LAA patvirtintų rekomenduojamų arbitrų sąrašų), jų vardu arbitrais gali paskirti Vilniaus arbitražo pirmininkas. 17 punktas. Arbitro asmenybei keliami reikalavimai 17.1. Arbitru gali būti nepriekaištingos moralinės-dorovinės reputacijos asmenybė-specialistas, kompetentingas kvalifikuotai išspręsti verslo (komercinius) ar deliktinius ginčus, kylančius tam tikrose ūkinės veiklos srityse, esantis visiškai nepriklausomas nuo ginčo šalių ir visiškai nesuinteresuotas bylos baigtimi kurios nors šalies naudai. 17.2. Jeigu arbitru skiriamas asmuo (specialistas) mano, kad tam tikros aplinkybės gali sukelti abejones dėl galimo jo nešališkumo ar nepriklausomumo nuo kurios nors ginčo šalies, toks asmuo apie visas galimas kliutis atlikti arbitro funkcijas privalo pranešti Vilniaus arbitražo pirmininkui, kuris išsprendžia jo galimumo arbitrauti konkrečioje byloje klausimą. 17.3. Jeigu apie esamas kliūtis būti arbitru asmuo (specialistas) sužino po jo paskyrimo arba vėliau (nagrinėjant bylą iš esmės), toks arbitras privalo apie tai informuoti kitus bylą nagrinėjančius arbitrus, kurie kartu su ginčo šalimis išsprendžia jo galimumo toliau dalyvauti bylos nagrinėjime klausimą. Vienasmenio arbitražo teismo atveju arbitro tinkamumo spręsti ginčą klausimą išsprendžia Vilniaus arbitražo pirmininkas kartu su ginčo šalimis. 17.4. Asmuo (specialistas), priėmęs siūlymą būti arbitru konkrečiam ginčui išspręsti, pasirašo Arbitro nešališkumo, nepriklausomumo ir komercinės paslapties išsaugojimo deklaraciją ir sudaro su VšĮ „Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis komercinis arbitražas“ Sekretoriatu arbitravimo sutartį, kurioje, patvirtinęs savo nešališkumą ir nepriklausomumą nuo ginčo šalių, įsipareigoja išnagrinėti bylą ir išspręsti ginčą griežtai laikydamasis sąžiningumo principo. 18 punktas. Arbitrų skaičius ir jų skyrimo tvarka 18.1. Konkrečiam ginčui išspręsti jo šalys gali pačios nustatyti arbitrų skaičių (vieną, tris ar daugiau) ir susitarti dėl jų skyrimo tvarkos. Daugiašalio arbitražo atveju arba sudėtingoms byloms išnagrinėti (ginčams išspręsti) gali būti sudaromas iš penkių ar daugiau arbitrų arbitražo (trečiųjų) teismas. Jeigu šalys nenustato arbitrų skaičiaus, bylai išnagrinėti (ginčui išspręsti) sudaroma trijų arbitrų arbitražo teismo kolegija. 18.2. Kai ginčui išspręsti sudaromas vienasmenis arbitražo teismas, kiekviena ginčo šalis gali: 1) pasiūlyti kitai šaliai vieno ar daugiau asmenų, galinčių, jos manymu, kvalifikuotai atlikti vienasmenio arbitražo teismo funkcijas, kandidatūras; 2) pasiūlyti kitai šaliai, kad vienasmenį arbitrą, pasirinktą iš LAA patvirtinto ir viešai paskelbto rekomenduojamų arbitrų sąrašo, paskirtų Vilniaus arbitražo pirmininkas. 18.3. Visais atvejais, kai šalys susitaria dėl vienasmenio arbitražo teismo, tačiau per 20 dienų nuo Vilniaus arbitražo Sekretoriato įteikto joms pranešimo apie įregistruotą ieškinį (iškeltą bylą) neišgali susitarti dėl konkrečios vienasmenio arbitro kandidatūros, bet kurios iš jų prašymu arbitrą paskiria Vilniaus arbitražo pirmininkas, pasirinktą iš LAA patvirtinto rekomenduojamų arbitrų sąrašo. Vienasmenio arbitražo teismo teisinis statusas prilygsta kolegialaus arbitražo teismo statusui. 18.4. Kai arbitražo teismas sudaromas iš trijų arbitrų, kiekviena ginčo šalis per 20 dienų nuo Vilniaus arbitražo Sekretoriato įteikto pranešimo apie įregistruotą ieškinį (iškeltą bylą) paskiria po vieną arbitrą, o šie du tarpusavio sutarimu per 20 dienų paskiria trečiąjį arbitrą, kuris ex officio tampa arbitražo (trečiųjų) teismo pirmininku, atlieka pranešėjo bei kitas šio LAA Reglamento nustatytas arbitražo teismo pirmininkui funkcijas. 18.5. Jeigu kuri nors iš ginčo šalių per 20 dienų nuo gauto Vilniaus arbitražo Sekretoriato pranešimo apie įregistruotą ieškinį (iškeltą bylą) nepaskiria iš savo pusės arbitro (nepraneša Sekretoriatui jo vardo ir pavardės) arba kai šalių paskirti arbitrai per 20 dienų nuo jų paskyrimo nesugeba susitarti dėl trečiojo arbitro kandidatūros, arbitrą nepaskyrusios šalies vardu arba trečiąjį arbitrą (arbitražo (trečiųjų) teismo pirmininką) paskiria Vilniaus arbitražo pirmininkas. 18.6. Daugiašalio arbitražo atveju, esant dviem ar daugiau ieškovų ar / ir dviem ar daugiau atsakovų, turinčių tapačius interesus, ir pirmieji, ir antrieji atskirais tarpusavio susitarimais gali paskirti į arbitražo teismo kolegijos sudėtį po vieną arbitrą, o šie savo ruožtu paskiria trečiąjį arbitrą, kuris ex officio tampa arbitražo teismo pirmininku, atlieka pranešėjo ir kitas šio LAA Reglamento nustatytas arbitražo (trečiųjų) teismo pirmininkui funkcijas. 18.7. Jeigu daugiašalio ginčo šalys turi skirtingus interesus arba neišgali susitarti dėl vieno bendro arbitro kandidatūros, kiekviena jų paskiria po vieną arbitrą. Pagal ieškovų ir / ar atsakovų atskirus prašymus, jų vardu tinkamus specialistus daugiašaliam ginčui išspręsti arbitrais gali paskirti Vilniaus arbitražo pirmininkas. 18.8. Skirdamas arbitrus, Vilniaus arbitražo pirmininkas privalo visada atsižvelgti į ginčo šalių susitarimu arbitrui keliamus kvalifikacijos reikalavimus, taip pat į aplinkybes, užtikrinančias arbitro nešališkumą ir nepriklausomumą. 18.9. Arbitru negali būti skiriamas asmuo, kuris anksčiau dalyvavo kaip kurios nors ginčo šalies atstovas, patarėjas, advokatas, teisėjas, arbitras arba tarpininkas (mediatorius) sutaikinimo procedūroje. 18.10. Arbitražo teismo įgaliojimai pradėti bylos nagrinėjimą ir išspręsti konkretų ginčą prasideda nuo jų patvirtinimo Vilniaus arbitražo pirmininko nutartimi. 18.11. Vilniaus arbitražo pirmininko nutartys, priimtos, vadovaujantis šio punkto taisyklėmis, yra galutinės ir neskundžiamos. 19 punktas. Pagrindinės arbitražo teismo pareigos 19.1. Arbitražo teismas, sudarytas šio LAA Reglamento 18 punkto nustatyta tvarka, privalo: 1) išnagrinėti bylą, vadovaudamasis šio LAA Reglamento ar / ir atitinkamo jo priedo taisyklėmis, bei išspręsti ginčą, vadovaudamasis taikytinomis tam ginčui išspręsti teisės nuostatomis, jeigu ginčo šalys nesusitarta kitaip; 2) atliekant bylos nagrinėjimą – griežtai laikytis nepriklausomumo, nešališkumo, teisingumo, sąžiningumo, kitų dorovės principų bei LAA patvirtintų Arbitro etikos taisyklių reikalavimų; 3) siekti, kad šalių nesutarimas būtų sureguliuotas taikos (sutaikinimo) ar kitokiu abipusius jų interesus tenkinančiu būdu, nekliudančiu jų partnerystės santykių išsaugojimui; 4) išnagrinėti ir teisiškai įvertinti visus byloje esamus ar vėliau (proceso eigoje) teismui pateikiamus įrodomuosius dokumentus bei ginčo šalių nurodomas įrodomąją reikšmę turinčias faktines aplinkybes, skiriant ypatingą dėmesį šalių prisiimtiems sutartiniams įsipareigojimams ir jiems įgyvendinti atliekamiems praktiniams veiksmams; 5) užtikrinti ginčo šalių komercinių paslapčių išsaugojimą; 6) siekti, kad byla būtų išnagrinėta (ginčas išspręstas) per optimaliai galimą trumpiausią laiką ir su mažiausiais kaštais; 7) priimti teisingą, įstatyminius (LR CK 1.5 str., LR CPK 3 str.) teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus atitinkantį sprendimą. 19.2. Bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje arbitražo (trečiųjų) teismas privalo užtikrinti ginčo šalių lygiateisiškumą, sudaryti joms vienodas sąlygas ginti bei pagrįsti savo reikalavimus, prieštaravimus, galimybes pateikti bet kokius dokumentus ir kitokius įrodymus savo reikalavimams ar prieštaravimams pagrįsti. 20 punktas. Arbitro nušalinimo pagrindai 20.1. Arbitras gali būti nušalinamas, kai yra šios aplinkybės, galinčios sukelti abejonių dėl jo nepriklausomumo, nešališkumo arba kompetencijos: 1) arbitras yra ar anksčiau buvo pavaldus ar materialiai priklausomas nuo vienos iš ginčo šalių; 2) arbitras yra ar anksčiau buvo susietas su viena iš ginčo šalių giminystės ar svainystės ryšiais, bendra darbine veikla, bendromis tos pačios specialybės studijomis ar kitais artimais asmeniniais santykiais; 3) arbitras anksčiau dalyvavo byloje kaip kurios nors ginčo šalies atstovas, patarėjas, advokatas arba vykdė teisėjo, arbitro arba tarpininko (mediatoriaus) funkcijas bet kurios iš jų sutaikinimo procedūroje; 4) kai paaiškėja, kad arbitras neturi šalių susitarime aptartos kvalifikacijos; 5) yra kitokios aplinkybės, keliančios abejonių dėl galimo arbitro suinteresuotumo bylos baigtimi kurios nors ginčo šalies naudai. 21 punktas. Arbitro nušalinimo tvarka 21.1. Šalis, inicijuojanti arbitro nušalinimą, gali pasinaudoti šia savo teise iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios arba vėliau, tačiau nedelsiant po to, kai jai tampa žinoma kuri nors iš aplinkybių, nurodytų šio LAA Reglamento 20 punkte. 21.2. Arbitro nušalinimo pareiškime, įteikiamame Vilniaus arbitražo Sekretoriatui arba betarpiškai bylą nagrinėjančiam arbitražo (trečiųjų) teismui, turi būti nurodyti nušalinimo motyvai. 21.3. Arbitras, kurį paskyrė pati nušalinimą inicijuojanti šalis arba kartu su kita šalimi, gali būti nušalinamas tik dėl aplinkybių, apie kurias buvo sužinota po jo paskyrimo. 21.4. Kai arbitražo teismas sudaromas iš trijų arbitrų, o vienam iš jų pareiškiamas nušalinimas prasidėjus bylos nagrinėjimui, jo nušalinimo tikslingumo klausimas sprendžiamas tik tuo atveju, jeigu kiti arbitrai pripažįsta, kad pateikti svarūs nušalinimo pagrįstumo įrodymai, kurie anksčiau nebuvo pateikti dėl pateisinamų priežasčių. 21.5. Arbitras visada turi nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, jeigu nušalinimą (net ir nemotyvuotą) pareiškia jam abi ginčo šalys. Jeigu arbitras, kuriam pareikštas nušalinimas, nenusišalina arba kai kita ginčo šalis nesutinka, kad arbitras būtų nušalintas, jo įgaliojimų arbitravimo toje byloje klausimą turi išspręsti kiti du arbitrai. 21.6. Jeigu arbitro nušalinimo reikalavimą atmeta kiti arbitrai, jį inicijavusi šalis, nedelsdama po pranešimo apie nušalinimo atmetimą gavimo, gali prašyti Vilniaus arbitražo pirmininką priimti šiuo klausimu savo atskirą nutartį. Vilniaus arbitražo pirmininko nutartis tokiu atveju turi būti priimta nedelsiant. 21.7. Kol šalies, inicijavusios arbitro nušalinimą, pareiškimą nagrinėja Vilniaus arbitražo pirmininkas, arbitražo teismas, įskaitant arbitrą, kuriam pareikštas nušalinimas, gali tęsti bylos nagrinėjimą, tačiau sprendimas dėl ginčo esmės gali būti priimtas tik po Vilniaus arbitražo pirmininko priimtos šiuo klausimu atskirosios nutarties, kuri yra galutinė ir neskundžiama. 21.8. Vienasmenio arbitro, dviejų arbitrų ar visos arbitražo teismo kolegijos nušalinimo tikslingumo klausimą sprendžia pačios ginčo šalys. Kai jų nuomonės nesutampa – atskirą galutinę nutartį tokiu atveju priima Vilniaus arbitražo pirmininkas. 21.9. Kai arbitrui pareiškiamas nušalinimas jau bylos iš esmės nagrinėjimo stadijoje ir dėl to jis nedelsdamas atsistatydina, o po to sudaryta nauja arbitražo teismo kolegija konstatuoja, kad arbitro nušalinimas buvo nepagrįstas ir neteisėtas, išlaidas, susidariusias dėl nepagrįsto arbitro nušalinimo, padengia nušalinimą inicijavusi ginčo šalis, įmokėdama į Vilniaus arbitražo a. s. banke 20% nušalinto arbitro nagrinėtoje byloje nustatyto dydžio arbitravimo-administravimo mokesčio. 22 punktas. Arbitro įgaliojimų nutraukimas Jeigu arbitras de jure arba de facto negali atlikti arbitro funkcijų arba be pateisinamų priežasčių vilkina jų atlikimą, jo įgaliojimai arbitruoti bylą nutrūksta, kai jis pats atsistatydina arba kai jį atstatydina ginčo šalys bendru savo sutarimu. Kai šalys negali susitarti dėl arbitro, nevykdančio savo funkcijų, įgaliojimų nutraukimo, bet kurios iš jų prašymu šį klausimą išsprendžia Vilniaus arbitražo pirmininkas, kurio nutartis yra galutinė ir neskundžiama. 23 punktas. Naujo arbitro skyrimas 23.1. Kai arbitro įgaliojimai pasibaigia dėl jo nušalinimo, atsistatydinimo, įgaliojimų nutraukimo arba dėl kitokių aplinkybių jis negali vykdyti bylos arbitravimo funkcijų, vietoj jo kitas arbitras skiriamas tokia pat tvarka, kokia buvo paskirtas keičiamas arbitras. 23.2. Kai arbitras keičiamas bylos nagrinėjimo iš esmės stadijoje, esant reikalui ir atsižvelgus į ginčo šalių nuomonę, gali būti pakartotinai išnagrinėti klausimai, kuriuos svarstant nedalyvavo naujai paskirtas arbitras. Ketvirtas skirsnis BYLOS NAGRINĖJIMAS ARBITRAŽO TEISME 24 punktas. Posėdžio vieta 24.1. Jeigu tarp ginčo šalių nesusitarta kitaip, posėdžiavimo vietą nustato pats arbitražo teismas, atsižvelgęs į pagrįstus ginčo šalių ir Vilniaus arbitražo Sekretoriato pageidavimus. 24.2. Arbitražo teismo pirmininko (vienasmenio arbitro), Vilniaus arbitražo Sekretoriato ir ginčo šalių susitarimu, bylos nagrinėjimo posėdžiai gali būti organizuojami bet kurioje Lietuvos ar užsienio šalies vietovėje, kuri pripažįstama tinkama arbitrų ir ginčo šalių susitikimui, liudytojų ir ekspertų parodymų išklausymui, ginčijamo turto ir kitokių įrodymų apžiūrai. 24.3. Nepaisant to, kurios valstybės teritorijoje baigiamas bylos nagrinėjimas, pagal šį Reglamentą sudaryto arbitražo (trečiųjų) teismo sprendimas laikomas priimtu Lietuvos Respublikoje. 25 punktas. Posėdžio laikas 25.1. Jeigu tarp ginčo šalių nesusitarta kitaip, tai arbitražo teismo posėdžio datą ir bylos nagrinėjimo laiką nustato arbitražo teismas, atsižvelgęs į pagrįstus ginčo šalių ir Vilniaus arbitražo Sekretoriato pageidavimus. 25.2. Apie įvyksiančio posėdžio datą, laiką ir vietą arbitražo teismo pirmininkas (vienasmenis arbitras) praneša ginčo šalims ir kitiems proceso dalyviams ne vėliau kaip prieš 15 dienų iki numatyto posėdžio. 25.3. Jeigu bet kuri ginčo šalis, kuriai nustatyta tvarka buvo pranešta apie posėdžio datą, vietą ir laiką, neatvyksta į arbitražo teismo posėdį ir prieš 5 dienas iki jo pradžios neįspėja apie tai arbitražo teismo pirmininką (vienasmenį arbitrą), neprašo jo nukelti posėdį vėlesniam laikui – arbitražo teismas gali pradėti ar tęsti bylos nagrinėjimą ir priimti sprendimą, jeigu pats teismas nenutaria kitaip. 25.4. Bet kuri ginčo šalis visada gali pranešti raštu arbitražo teismo pirmininkui (vienasmeniam arbitrui) apie savo sutikimą, kad byla būtų išnagrinėta ir sprendimas priimtas jai nedalyvaujant. 26 punktas. Proceso kalba 26.1. Tarptautiniai verslo (komerciniai) ir deliktiniai ginčai Vilniaus arbitraže nagrinėjami ginčo šalių ir arbitražo institucijos Sekretoriato susitarimu nustatyta kalba ar kalbomis. Jeigu tokio susitarimo nėra, arbitražo proceso kalbą nustato bylą nagrinėjantis arbitražo (trečiųjų) teismas. 26.2. Asmenims, nemokantiems proceso kalbos, Vilniaus arbitražo Sekretoriatas užtikrina vertėjo paslaugas, apmokamas jų pageidaujančio asmens. 26.3. Arbitražo teismas (esant reikalui) gali pareikalauti, kad įrodomieji dokumentai, surašyti kita nei proceso kalba, būtų pateikti teismui išversti į proceso kalbą. 27 punktas. Taikytinoji teisė 27.1. Nagrinėdamas ir spręsdamas konkretų tarptautinį verslo (komercinį) ar deliktinį ginčą, arbitražo (trečiųjų) teismas vadovaujasi ginčijamo sandorio (kontrakto, sutarties) nuostatomis ir jam reguliuoti taikytina, ginčo šalių tarpusavio sutarimu pasirinkta teise. Kai tokio sutarimo nėra – arbitražo (trečiųjų) teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų nacionalinės teisės aktų, taikytinų konkretaus ginčo atvejui, taip pat tarptautinės privatinės teisės aktų (sutarčių, konvencijų), nuostatomis bei įprasta komercine praktika. 27.2. Spręsdamas konkretų verslo (komercinį) ginčą, arbitražo teismas visada turi išnagrinėti ir teisiškai įvertinti kontrakto (verslo sutarties) sąlygas, dėl kurių taikymo ar aiškinimo kilo ginčas. 28 punktas. Komercinė paslaptis 28.1. Bet kokia informacija, žodžiu ar raštu ginčo šalių pateikta Vilniaus arbitražo Sekretoriatui ar betarpiškai ginčą nagrinėjančiam arbitražo (trečiųjų) teismui, laikoma ginčo šalių komercine paslaptimi. Bet koks jos paviešinimas galimas tik esant aiškiam ginčo šalių pritarimui. 28.2. Arbitrai ir kiti arbitražinio proceso dalyviai, kuriems dėl jų dalyvavimo bylos nagrinėjime tampa žinomos ginčo šalių komercinės paslaptys, privalo išsaugoti jų konfidencialumą. 29 punktas. Bylos nagrinėjimo būdai 29.1. Byla Vilniaus arbitražo administruojamame arbitražo (trečiųjų) teisme nagrinėjama uždarame teismo posėdyje. Be ginčo šalių ir jų atstovų (advokatų ar kt.), posėdyje gali dalyvauti šalių asmeniškai pakviesti vertėjai ir konsultantai, taip pat liudytojai ir ekspertai, kol jie žodžiu duoda savo parodymus. Kitų asmenų dalyvavimas arbitražo teismo posėdyje galimas tik esant ginčo šalių sutikimui. 29.2. Jeigu šalys nesusitaria kitaip, ginčas arbitražo teisme nagrinėjamas žodinio proceso būdu (t. y. dalyvaujant posėdyje ginčo šalims ar jų atstovams bei išklausant jų žodžiu teikiamus paaiškinimus). Laikoma, kad ginčas nagrinėjamas žodinio proceso būdu ir tais atvejais, kai viena iš ginčo šalių atsisako jame dalyvauti, neatvyksta į teismo posėdį arba paveda nagrinėti bylą jai nedalyvaujant. 29.3. Esant ginčo šalių pageidavimui, byla arbitražo teisme gali būti išnagrinėta dokumentinio (rašytinio) proceso būdu (šalims nedalyvaujant), o sprendimas priimtas pagal šalių įteiktus ir arbitražo teismo išnagrinėtus bei teisiškai įvertintus dokumentus ir kitokius rašytinius įrodymus. 29.4. Bet kurioje dokumentinio (rašytinio) bylos nagrinėjimo stadijoje arbitražo teismas turi pereiti prie žodinio įrodymų svarstymo, jeigu to pageidauja kuri nors ginčo šalis arba bent vienas arbitras. 30 punktas. Arbitražo teismo kompetencija 30.1. Priimdamas nutartį dėl savo kompetencijos nagrinėti ir išspręsti ginčą, arbitražo (trečiųjų) teismas įvertina ir tuos atvejus, kai kyla abejonės dėl arbitražinio susitarimo buvimo arba jo galiojimo, taip pat kontrakto (komercinės sutarties), dėl kurio nuostatų aiškinimo ar taikymo kilo ginčas, galiojimo, bei reikiamais atvejais įvertina ir paties ieškinio faktinį ar teisinį pagrįstumą. 30.2. Jeigu kyla abejonės dėl ieškinio skaidrumo (tikrumo), pakankamo jo pagrįstumo ar galimo piktnaudžiavimo arbitražo procedūra, arbitražo teismas nesiima jokių tolesnių toje byloje veiksmų, praneša apie tai ginčo šalims ir nustato protingą terminą abejonėms pašalinti reikiamų įrodymų pateikimui. 30.3. Motyvuotas šalies pareiškimas, kad bet kuris arbitras ar visas arbitražo teismas nekompetentingas spręsti ginčą, turi būti paskelbtas prasidėjus pirmajam šio teismo posėdžiui, bet kuriuo atveju ne vėliau, nei byla pradedama nagrinėti iš esmės. Šalies dalyvavimas sudarant arbitražo (trečiųjų) teismą neatima iš jos teisės pareikšti, kad kuris nors arbitras ar visas arbitražo teismas nekompetentingas spręsti ginčą. 30.4. Šalies pareiškimas, kad arbitražo teismas viršija savo kompetenciją, turi būti paskelbiamas tuojau pat po to, kai pradedamas svarstyti klausimas, kuris, šalies manymu, nepriskirtas šio arbitražo teismo kompetencijai. Tokio pobūdžio šalies pareiškimą arbitražo teismas gali priimti svarstymui ir vėliau, jeigu laiko, kad jo pateikimo uždelsimą galima pateisinti svariais argumentais. 30.5. Kai arbitražo teismas priima nutartį dėl šalies pareiškimo, nurodyto šio punkto 30.3 d. ar 30.4 d., ir joje patvirtina savo kompetenciją išnagrinėti bylą ir išspręsti ginčą ar atskirą ginčijamą klausimą, pareiškimą paskelbusi šalis nedelsdama po pranešimo apie šią teismo nutartį gavimo dienos gali prašyti Vilniaus arbitražo pirmininką priimti dėl jos savo atskirą nutartį, kuri yra galutinė ir neskundžiama. 30.6. Kol šalies prašymą nagrinėja Vilniaus arbitražo pirmininkas, arbitražo teismas gali tęsti bylos nagrinėjimą, tačiau sprendimas dėl ginčo esmės gali būti priimtas tik po to, kai Vilniaus arbitražo pirmininkas paskelbia šiuo klausimu savo atskirąją nutartį. 31 punktas. Arbitražo teismo pirmininko (vienasmenio arbitro) pareigos parengtinėje bylos nagrinėjimo stadijoje 31.1. Arbitražo (trečiųjų) teismo pirmininkas (vienasmenis arbitras) pradeda arbitražo teismo posėdį, jam pirmininkauja, atlieka pranešėjo funkciją. 31.2. Arbitražo teismo pirmininkas (vienasmenis arbitras) privalo iki posėdžio pradžios patikrinti bylos parengties svarstymui būklę, įsitikinti, kad joje yra visi svarstymui reikiami dokumentai, prireikus išreikalauti iš ginčo šalių papildomos informacijos, reikiamus dokumentus, kitokius įrodymus bei atlikti kitus procesinius veiksmus, reikiamus užtikrinti tinkamą bylos parengtį arbitražo teismo svarstymui. 31.3. Paskelbęs apie bylos nagrinėjimo pradžią, arbitražo teismo pirmininkas pristato arbitrų kolegijos sudėtį, ginčo šalis, jų atstovus, kitus posėdžio dalyvius, patikrina atstovų įgaliojimus, užklausia ginčo šalis dėl jų pasitikėjimo esama arbitrų sudėtimi. Po to arbitražo teismas priima nutartį dėl savo kompetencijos nagrinėti bylą ir išspręsti jam patikėtą ginčą bei reikiamais atvejais dėl bylos teismingumo Vilniaus arbitražui. 32 punktas. Bylos nagrinėjimas iš esmės 32.1. Prasidėjus bylos nagrinėjimui iš esmės, arbitražo kolegijos pirmininkas (vienasmenis arbitras) referuoja posėdžio dalyviams apie ginčo esmę, primena šalims esmines jų teises ir pareigas, akcentuoja jų teisę užbaigti ginčą sutaikinimo (taikos) susitarimu. 32.2. Bet kuris arbitras gali užduoti bet kuriam posėdžio dalyviui jį dominantį klausimą, paprašyti, kad ginčo šalys paaiškintų ar pagrįstų tam tikrus savo įrodymus, kad liudytojai pateiktų savo parodymus, o ekspertai savas išvadas. Tuo liudytojų ir ekspertų dalyvavimas posėdyje užsibaigia, jeigu arbitražo teismas nenusprendžia kitaip. 32.3. Ginčo šalys šioje bylos nagrinėjimo stadijoje (kaip ir kitose) savo teises ir interesus gali ginti pačios arba per įstatymų nustatyta tvarka jų įgaliotus atstovus. Jeigu ginčo šalis nusprendžia savo interesus ginti per atstovą, ji privalo iš anksto pranešti Vilniaus arbitražo Sekretoriatui arba arbitražo teismo pirmininkui (vienasmeniam arbitrui) jos įgalioto atstovo vardą, pavardę, adresą. 32.4. Kai šalis žino, kad kuri nors šio LAA Reglamento nuostata taikoma netinkamai, tačiau dalyvauja bylos nagrinėjime ir be pateisinamų priežasčių tuojau pat nepareiškia dėl to savo nesutikimo ar prieštaravimo, laikoma, kad ji tokiu būdu atsisako savo teisės į prieštaravimą. 33. Įrodymų pateikimas 33.1. Ginčo šalys turi pateikti arbitražo teismui visus įrodymus, kuriais jos grindžia savo reikalavimus arba prieštaravimus. Jais gali būti bet kokie dokumentai ar kitaip paskelbti duomenys, kuriais remdamasis arbitražo teismas gali nustatyti aplinkybių ar faktų tikrumą ir, jais pasiremiant, priimti pagrįstą (teisingą) sprendimą. 33.2. Arbitražo teismas savo iniciatyva arba bet kurios ginčo šalies prašymu visada gali pakviesti į posėdį liudytojus ir išklausyti jų parodymus. 33.3. Visi dokumentai, pareiškimai ir kiti informacijos ar įrodymų šaltiniai, kuriuos viena iš ginčo šalių pateikia arbitražo teismui ar Vilniaus arbitražo Sekretoriatui, turi būti perduoti kitai šaliai. Šalims turi būti perduotos taip pat visos ekspertų išvados ir kiti įrodomąją galią turintys dokumentai, kuriais arbitražo teismas gali remtis priimdamas savo sprendimą. 33.4. Arbitražo teismas arba ginčo šalis gali pati kreiptis į bet kurios valstybės kompetentingą instituciją dėl paramos renkant ar įvertinant įrodymus. 34 punktas. Ekspertizės skyrimas 34.1. Jeigu bylos nagrinėjimo metu arbitražo (trečiųjų) teismui iškyla nežinomi mokslinio ar techninio pobūdžio klausimai, jis savo iniciatyva arba bet kurios ginčo šalies prašymu gali: 1) pavesti vienam ar keliems ekspertams atlikti tyrimus ir nustatyti bei pateikti savo išvadas konkrečiais arbitražo teismo iškeltais klausimais; 2) pareikalauti, kad šalys pateiktų ekspertui bet kokią su byla susijusią informaciją (dokumentus ir kt.) ir sudarytų jam visas reikiamas sąlygas apžiūrėti su ginču susijusį turtą ar atlikti kitokius su tyrimais susijusius veiksmus. 34.2. Kai kuri nors ginčo šalis reikalauja arba bent vienas arbitras pageidauja, arbitražo teismo posėdyje privalo dalyvauti pats ekspertas ir žodžiu ar raštu pateikti savo išvadas bei atsakyti į arbitrų ar šalių jam pateiktus klausimus. 34.3. Bet kuri ginčo šalis, gavusi arbitražo teismo pritarimą, gali pati pakviesti į posėdį savo asmeninius ekspertus ir liudytojus, o jų parodymai ginčijamais klausimais turi būti išklausyti ir įvertinti. 34.4. Eksperto, kaip ir arbitro, nušalinimas galimas šio LAA Reglamento 20 punkto 20.1 dalyje išvardintais pagrindais. Eksperto nušalinimo pagrįstumą sprendžia ginčą nagrinėjantis arbitražo teismas. 35 punktas. Laikinosios apsaugos priemonės 35.1. Arbitražo (trečiųjų) teismas, įvertinęs argumentuotą ginčo šalies rašytinį prašymą apsaugoti jos teises ar teisėtus interesus, gali priimti įsakymą dėl esamomis aplinkybėmis reikiamų ir tinkamų laikinųjų apsaugos priemonių (disponavimo tam tikru …

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.