KELIŲ EISMO KONVENCIJA* Susitariančiosios Šalys, norėdamos palengvinti tarptautinį kelių eismą ir pagerinti saugų eismą, priimant vienodas eismo taisykles, susitarė dėl šių nuostatų: I skyrius BENDROSIOS NUOSTATOS 1 STRAIPSNIS Sąvokos Šioje Konvencijoje vartojamos sąvokos suprantamos taip: a) Susitariančiosios Šalies nacionaliniai teisės aktai – tai visi konkrečios Susitariančiosios Šalies teritorijoje galiojantys nacionaliniai ar vietos įstatymai ir kiti teisės aktai; b) laikoma, kad transporto priemonė dalyvauja tarptautiniame eisme atitinkamos valstybės teritorijoje, jei ta transporto priemonė: i) priklauso fiziniam ar juridiniam asmeniui, paprastai gyvenančiam už tos valstybės teritorijos ribų; ii) nėra registruota toje valstybėje; iii) yra laikinai įvežta į tą valstybę; tačiau Susitariančioji Šalis turi teisę nelaikyti transporto priemonės dalyvaujančia tarptautiniame eisme, jei ši jos teritorijoje yra ilgiau kaip metus be ilgos pertraukos, kurios trukmę gali nustatyti pati Susitariančioji Šalis. Laikoma, kad transporto priemonių junginys dalyvauja tarptautiniame eisme, jei bent vienai šį junginį sudarančiai transporto priemonei tinka šiame punkte pateiktas apibūdinimas; c) gyvenvietė – tai teritorija, prieš kurią ir kurios pabaigoje keliai pažymėti specialiais ženklais arba kuri kitaip apibūdinta nacionaliniuose teisės aktuose; d) kelias – tai bet kokio viešajam eismui naudojamo kelio ar gatvės visas paviršius; e) važiuojamoji dalis – tai kelio dalis, kuria paprastai vyksta transporto eismas; kelias gali turėti keletą važiuojamųjų dalių, aiškiai atskirtų viena nuo kitos, pavyzdžiui, skiriamąja juosta arba esančių skirtingame aukštyje; f) jei važiuojamosios dalies viena ar kelios eismo juostos ar takai yra skirti tam tikroms transporto priemonėms, tai kelkraštis kitiems eismo dalyviams – likęs važiuojamosios dalies kraštinis elementas; g) eismo juosta – tai bet kokia ženklinimo linijomis pažymėta arba nepažymėta išilginė važiuojamosios dalies juosta, kurios pločio pakanka motorinėms transporto priemonėms, išskyrus motociklus, važiuoti viena eile; h) sankryža – tai kelių kirtimosi, jungimosi arba atsišakojimo viename aukštyje vieta, įskaitant atvirus plotus, kuriuos sudaro minėtieji kelių susikirtimai, susijungimai arba atsišakojimai; i) pervaža – tai kelio susikirtimas viename aukštyje su geležinkelio ar tramvajaus bėgiais; j) automagistralė – tai specialiai motorinių transporto priemonių eismui suprojektuotas ir nutiestas kelias, kuris nėra skirtas įvažiuoti į šalia esančias teritorijas arba iš jų išvažiuoti ir kuris: i) turi, išskyrus tam tikras vietas arba laikinus atvejus, atskiras dviejų krypčių važiuojamąsias dalis, viena nuo kitos atskirtas transporto priemonėms važiuoti nenumatyta skiriamąja juosta arba, išimtiniais atvejais, kitais būdais; ii) viename aukštyje nekerta jokio kelio, geležinkelio ar tramvajaus bėgių arba pėsčiųjų tako; ir iii) pažymėtas specialiu automagistralės ženklu; k) laikoma, kad transporto priemonė: i) sustojo, jei ji sustabdyta tokiam laikui, kurio reikia keleiviams įlaipinti ar išlaipinti arba kroviniui pakrauti ar iškrauti; ir ii) stovi, jeigu ji sustabdyta ne dėl to, kad siekiama nesusidurti su kitu eismo dalyviu ar neatsitrenkti į kliūtį, ar laikytis kelių eismo taisyklių, taip pat jei transporto priemonė sustabdyta ilgesniam laikui, negu reikia keleiviams įlaipinti ar išlaipinti arba kroviniui pakrauti ar iškrauti. Tačiau Susitariančiosios Šalys gali laikyti, kad transporto priemonė sustojo, jei ji stovi kaip nurodyta šio punkto ii papunktyje ne ilgiau, negu nustatyta nacionaliniuose teisės aktuose, taip pat jos gali laikyti, kad transporto priemonė stovi, jei ji sustojo kaip nurodyta šio punkto i papunktyje ir stovi ilgiau, negu nustatyta nacionaliniuose teisės aktuose; l) dviratis – tai bet kokia ne mažiau kaip du ratus turinti transporto priemonė, varoma tik ja važiuojančių asmenų raumenų jėga, dažniausiai naudojant pedalus ar rankenas; m) mopedas – tai bet kokia dviratė ar triratė transporto priemonė su vidaus degimo varikliu, kurio darbinis tūris ne didesnis kaip 50 cm3 ir maksimalus konstrukcinis greitis ne didesnis kaip 50 kilometrų (30 mylių) per valandą. Tačiau Susitariančiosios Šalys pagal savo nacionalinius teisės aktus turi teisę nelaikyti mopedais dviračio ypatybių neturinčių transporto priemonių, ypač jei šios nėra varomos pedalais arba jei jų maksimalus konstrukcinis greitis, masė arba kai kurie variklio techniniai rodikliai viršija tam tikrus nustatytus dydžius. Šis apibūdinimas nereiškia, kad Susitariančiosios Šalys, taikydamos savo nacionalinių teisės aktų nuostatas kelių eismui, negalėtų mopedų prilyginti dviračiams; n) motociklas – tai bet kokia variklio varoma dviratė transporto priemonė su šonine priekaba arba be jos. Be to, Susitariančiosios Šalys savo nacionaliniuose teisės aktuose motociklams gali prilyginti trirates transporto priemones, kurių masė be krovinio ne didesnė kaip 400 kg. Į motociklo sąvoką neįeina mopedai, tačiau taikydamos šią Konvenciją Susitariančiosios Šalys gali prilyginti mopedus motociklams, jei jos apie tai pareiškia pagal šios Konvencijos 54 straipsnio 2 dalies nuostatas; o) motorinė transporto priemonė – tai bet kokia savaeigė kelių transporto priemonė, išskyrus mopedus Susitariančiųjų Šalių, kurios mopedus neprilygina motociklams, teritorijose, taip pat išskyrus bėgines transporto priemones; p) automobilis – tai bet kokia motorinė transporto priemonė, kuri paprastai naudojama žmonėms ar kroviniams vežti keliais arba žmonėms ar kroviniams vežti skirtoms transporto priemonėms vilkti keliu. Į šią sąvoką įeina troleibusai, t. y. nebėginės transporto priemonės, prijungtos prie elektros laidų. Į automobilio sąvoką neįeina tokios transporto priemonės kaip žemės ūkio paskirties traktoriai, kurie tik atsitiktinai naudojami žmonėms ar kroviniams vežti keliu arba žmonėms ar kroviniams vežti skirtoms transporto priemonėms vilkti keliu; q) priekaba – tai bet kokia transporto priemonė, kurią turi tempti motorinė transporto priemonė; į šią sąvoką įeina ir puspriekabės; r) puspriekabė – tai bet kokia priekaba, sukabinama su automobiliu taip, kad jos dalis remiasi į automobilį ir didžioji jos masės bei krovinio dalis tenka automobiliui; s) lengvoji priekaba – tai bet kokia priekaba, kurios didžiausia leidžiama masė neviršija 750 kg; t) transporto priemonių junginys – tai sukabintos kelios transporto priemonės, važiuojančios keliu kaip vienetas; u) autotraukinys – tai transporto priemonių junginys, susidedantis iš automobilio ir su juo sukabintos puspriekabės; v) vairuotojas – tai bet koks asmuo, vairuojantis automobilį ar kitą transporto priemonę, įskaitant dviratį, varantis keliu pavienius galvijus ar jų bandas, ar paukščių pulkus, arba gyvulių su kroviniu varovas, darbinių gyvulių važnyčiotojas ar raitelis kelyje; w) didžiausia leidžiama masė – tai didžiausia pakrautos transporto priemonės masė, kurią kompetentinga valstybės, kurioje įregistruota transporto priemonė, institucija nustatė kaip leistiną; x) masė be krovinio – tai transporto priemonės masė be vairuotojų, keleivių ar krovinių, tačiau su visa kuro atsarga ir įprastiniu įrankių komplektu; y) masė su kroviniu – tai faktinė pakrautos transporto priemonės masė su vairuotojais ir keleiviais; z) eismo kryptis ir eismą atitinkanti kryptis – tai dešinė pusė, jei pagal nacionalinius teisės aktus transporto priemonės vairuotojas turi praleisti priešpriešiais atvažiuojančią transporto priemonę iš kairės; kitais atvejais šios sąvokos reiškia kairę pusę; a a) duoti kelią – tai reikalavimas, kad vairuotojas sustotų ar nepradėtų važiuoti arba nedarytų kokio manevro, kuris priverstų kitų transporto priemonių vairuotojus staigiai pakeisti judėjimo kryptį ar greitį. 2 STRAIPSNIS Konvencijos priedai Šios Konvencijos priedai, būtent: 1 priedas: Išimtys, taikomos įsipareigojimui leisti įvažiuoti tarptautiniame eisme dalyvaujantiems automobiliams ir priekaboms; 2 priedas: Tarptautiniame eisme dalyvaujančių automobilių ir priekabų registracijos numeris; 3 priedas: Tarptautiniame eisme dalyvaujančių automobilių ir priekabų skiriamasis ženklas; 4 priedas: Tarptautiniame eisme dalyvaujančių automobilių ir priekabų identifikavimo ženklai; 5 priedas: Automobiliams ir priekaboms taikomi techniniai reikalavimai; 6 priedas: Nacionalinis vairuotojo pažymėjimas ir 7 priedas: Tarptautinis vairuotojo pažymėjimas, – yra šios Konvencijos sudedamosios dalys. 3 STRAIPSNIS Susitariančiųjų Šalių įsipareigojimai 1. a) Susitariančiosios Šalys imasi tinkamų priemonių, užtikrinančių, kad jų teritorijose galiojančios kelių eismo taisyklės iš esmės atitiktų šios Konvencijos II skyriaus nuostatas. Jeigu tos taisyklės visiškai suderintos su minėtomis šios Konvencijos nuostatomis, i) jos neturi atkartoti visų nurodytų šios Konvencijos nuostatų, taikytinų tokiomis aplinkybėmis, kurios neatsiranda atitinkamos Susitariančiosios Šalies teritorijoje; ii) jose gali būti nuostatų, kurios neįtrauktos į šios Konvencijos II skyrių. b) Šios dalies nuostatos nereikalauja, kad Susitariančiosios Šalys numatytų bausmes už bet kokį šios Konvencijos II skyriaus nuostatų, įtrauktų į jų kelių eismo taisykles, pažeidimą. 2. a) Susitariančiosios Šalys taip pat imasi tinkamų priemonių, užtikrinančių, kad jų teritorijose galiojančios kelių eismo taisyklės, nustatančios techninius reikalavimus automobiliams ir priekaboms, atitiktų šios Konvencijos 5 priedo nuostatas; į šias taisykles gali įeiti į 5 priedą neįtrauktos nuostatos, jeigu jos nė kiek neprieštarauja 5 priede nustatytiems saugumo principams. Be to, Susitariančiosios Šalys imasi tinkamų priemonių, užtikrinančių, kad jų teritorijose įregistruoti ir tarptautiniame eisme dalyvaujantys automobiliai ir priekabos atitiktų šios Konvencijos 5 priedo nuostatas. b) Šios dalies nuostatos nenustato Susitariančiosioms Šalims jokių įpareigojimų dėl jų teritorijose galiojančių taisyklių, nustatančių techninius reikalavimus motorinėms transporto priemonėms, kurios pagal šią Konvenciją nėra priskiriamos automobiliams. 3. Atsižvelgiant į šios Konvencijos 1 priede nurodytas išimtis, Susitariančiosios Šalys įpareigojamos įsileisti į savo teritoriją tarptautiniame eisme dalyvaujančius ir šios Konvencijos III skyriuje nustatytas sąlygas atitinkančius automobilius bei priekabas, kurių vairuotojai atitinka IV skyriuje nustatytas sąlygas; jos taip pat įpareigojamos pripažinti, kad registravimo liudijimai, išduoti laikantis III skyriaus reikalavimų, yra prima facie įrodymas, kad juose nurodytos transporto priemonės atitinka minėtojo III skyriaus nuostatas. 4. Laikoma, kad šios Konvencijos tikslus atitinka priemonės, kurių vienašališkai arba pagal dvišalius ar daugiašalius susitarimus ėmėsi ar gali imtis Susitariančiosios Šalys, kad į jų teritoriją būtų įleisti tarptautiniame eisme dalyvaujantys, tačiau visų šios Konvencijos III skyriuje nustatytų sąlygų neatitinkantys automobiliai ir priekabos ir kad kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje išduoti vairuotojo pažymėjimai būtų pripažinti galiojančiais jų teritorijose kitais, IV skyriuje nenurodytais, atvejais. 5. Susitariančiosios Šalys įpareigojamos įsileisti į savo teritoriją tarptautiniame eisme dalyvaujančius ir šios Konvencijos V skyriuje nustatytus techninius reikalavimus atitinkančius dviračius bei mopedus, kurių vairuotojai paprastai gyvena kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje. Nė viena Susitariančioji Šalis nereikalauja, kad tarptautiniame eisme dalyvaujančių dviračių ar mopedų vairuotojai turėtų vairuotojo pažymėjimą; tačiau Susitariančiosios Šalys, kurios vadovaudamosi šios Konvencijos 54 straipsnio 2 dalimi pareiškė, kad mopedus prilygina motociklams, gali reikalauti, kad tarptautiniame eisme dalyvaujančių mopedų vairuotojai turėtų vairuotojo pažymėjimą. 5 bis. Susitariančiosios Šalys imasi būtinų priemonių, užtikrinančių, kad metodiškai ir nuolat būtų mokoma saugaus eismo, ypač visų lygių mokyklose. 5 ter. Tais atvejais, kai vairuoti mokoma profesionaliose vairavimo mokyklose, nacionaliniai teisės aktai nustato minimalius mokymo programų reikalavimus, taip pat minimalius kvalifikacijos reikalavimus atsakingam už mokymą personalui. 6. Susitariančiosios Šalys įsipareigoja bet kokios Susitariančiosios Šalies prašymu suteikti jai visą informaciją, būtiną asmens, kurio vardu jų teritorijose įregistruota motorinė transporto priemonė ar su ja sukabinta priekaba, tapatybei nustatyti, jeigu pateiktas prašymas rodo, kad ši transporto priemonė susijusi su autoavarija arba kad jos vairuotojas grubiai pažeidė kelių eismo taisykles ir dėl to jam gali būti taikomos didelės nuobaudos arba gali būti atimta teisė vairuoti prašymą pateikusios Susitariančiosios Šalies teritorijoje. 7. Laikoma, kad šios Konvencijos tikslus atitinka priemonės, kurių vienašališkai arba pagal dvišalius ar daugiašalius susitarimus ėmėsi ar gali imtis Susitariančiosios Šalys, kad palengvintų tarptautinį kelių eismą supaprastindamos muitinės, policijos, sveikatos patikrinimo bei kitus panašius formalumus arba užtikrintų, kad muitinėms ir pasienio punktams, esantiems tam tikroje nustatytoje vietoje, būtų suteiktos vienodos teisės ir jos dirbtų tomis pačiomis valandomis. 8. Šio straipsnio 3, 5 ir 7 dalių nuostatos neturi jokios įtakos Susitariančiosios Šalies teisei taikyti įsileidžiamiems į savo teritoriją tarptautiniame eisme dalyvaujantiems automobiliams, priekaboms, mopedams, dviračiams, taip pat jų vairuotojams bei keleiviams atitinkamus teisės aktus, reglamentuojančius komercinį keleivių ir krovinių vežimą, vairuotojų civilinės atsakomybės draudimą, taip pat muitinės taisykles ir apskritai kitus teisės aktus, reglamentuojančius su kelių eismu nesusijusius klausimus. 4 STRAIPSNIS Ženklai ir signalai Šios Konvencijos Susitariančiosios Šalys, kurios nėra Kelio ženklų ir signalų konvencijos, pateiktos pasirašyti Vienoje tą pačią kaip ir ši Konvencija dieną, šalys, įsipareigoja įvykdyti šias sąlygas: a) visi jų teritorijoje esantys kelio ženklai, šviesoforai ir kelių ženklinimas sudaro darnią sistemą ir projektuojami bei įrengiami taip, kad būtų lengvai atpažįstami; b) kelio ženklų grupių skaičius ribojamas, o kelio ženklai įrengiami tik tose vietose, kur jų reikia; c) įspėjamieji ženklai statomi pakankamu atstumu nuo kliūčių, kad tinkamai įspėtų vairuotojus apie pavojų; d) draudžiama: i) pritvirtinti ką nors prie ženklo, jo stovo ar kitos eismo reguliavimo priemonės, jeigu tai nesusiję su šio ženklo ar įtaiso paskirtimi; tačiau jei Susitariančiosios Šalys ar jų administracijos padaliniai įpareigoja ne pelno organizaciją įrengti informacinius ženklus, jie gali leisti, kad tos organizacijos emblema būtų ant ženklo ar jo stovo, kai tai netrukdo suvokti ženklo reikšmę; ii) įrengti bet kokius skydus, skelbimus, ženklinimus ar statinius, kurie galėtų būti palaikyti kelio ženklais ar kitomis eismo reguliavimo priemonėmis arba dėl kurių pastarieji būtų blogiau matomi ar mažiau veiksmingi, arba kurie akintų eismo dalyvius ar patrauktų jų dėmesį taip, kad padidėtų pavojus eismo saugumui; iii) įrengti šaligatviuose ar gatvės pakraščiuose statinius ar įrenginius, galinčius be reikalo trukdyti pėstiesiems, ypač pagyvenusio amžiaus asmenims ar invalidams. II skyrius Kelių eismo taisyklės 5 STRAIPSNIS Ženklų ir signalų reikšmė 1. Eismo dalyviai laikosi kelio ženklų, šviesoforų signalų ir kelių ženklinimo reikalavimų net tuo atveju, kai atrodo, kad visa tai prieštarauja kitoms eismo taisyklėms. 2. Šviesoforų signalų reikalavimai turi pirmenybę kelio ženklų, nurodančių važiavimo tvarką, atžvilgiu. 6 STRAIPSNIS Įgaliotų pareigūnų nurodymai 1. Tais atvejais, kai įgalioti pareigūnai reguliuoja eismą, jie dieną ir naktį turi būti iš tolo lengvai atpažįstami. 2. Eismo dalyviai iš karto paklūsta eismą reguliuoti įgaliotų pareigūnų nurodymams. 3. Rekomenduojama, kad nacionaliniuose teisės aktuose nustatyti įgaliotų pareigūnų nurodymai aprėptų šiuos signalus: a) ranka pakelta aukštyn: šis gestas reiškia „dėmesio, sustoti“ visiems eismo dalyviams, išskyrus tuos, kurie jau negali pakankamai saugiai sustoti; be to, jeigu šis signalas duodamas sankryžoje, vairuotojai, jau įvažiavę į sankryžą, neprivalo sustoti; b) ranka ar rankos, ištiestos į šalis: šis gestas reiškia „sustoti“ visiems eismo dalyviams, judantiems bet kokia kryptimi, kuri susikerta su ištiestos rankos ar rankų kryptimi; davęs šį signalą, eismą reguliuoti įgaliotas pareigūnas gali nuleisti ranką ar rankas; šis gestas taip pat reiškia „sustoti“ vairuotojams iš pareigūno krūtinės ar nugaros pusės; c) mojavimas raudonos spalvos skrituliu: šis gestas reiškia „sustoti“ eismo dalyviams, į kuriuos nukreipiamas raudonos spalvos skritulys. 4. Eismą reguliuoti įgaliotų pareigūnų nurodymai turi pirmenybę kelio ženklų, šviesoforo signalų ir kelio ženklinimo, taip pat eismo taisyklių atžvilgiu. 7 STRAIPSNIS Bendrosios taisyklės 1. Eismo dalyviai turi elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus eismui ar jo netrukdytų, nesukeltų pavojaus žmonėms ar nepadarytų žalos viešajai ar privačiai nuosavybei. 2. Nacionaliniuose teisės aktuose rekomenduojama nustatyti, kad eismo dalyviams draudžiama trukdyti eismą ar kelti jam pavojų numetant ar paliekant bet kokį daiktą ar medžiagą ant kelio arba darant kitas kliūtis kelyje. Jeigu eismo dalyviai negalėjo išvengti tokios kliūties sudarymo ar pavojaus sukėlimo, jie imasi visų būtinų priemonių, kad kliūtis ar pavojus kaip galima greičiau būtų pašalinti, o jeigu tai neįmanoma, – kad kiti eismo dalyviai būtų įspėti. 3. Vairuotojai turi būti ypač atidūs labiausiai pažeidžiamiems eismo dalyviams, tokiems kaip pėstieji ir dviratininkai, ypač vaikams, pagyvenusio amžiaus žmonėms ir invalidams. 4. Vairuotojai pasirūpina, kad jų transporto priemonės nesudarytų nepatogumų eismo dalyviams ar asmenims šalia kelio esančiose teritorijose, pavyzdžiui, jei įmanoma, nekeltų triukšmo, dulkių ar neterštų aplinkos. 5. Automobilių su įrengtais saugos diržais vairuotojai ir keleiviai turi būti juos užsisegę, išskyrus tuos atvejus, kai nacionaliniai teisės aktai nustato tam tikras išimtis. 8 STRAIPSNIS Vairuotojai 1. Kiekviena judanti transporto priemonė ar transporto priemonių junginys turi būti su vairuotoju. 2. Rekomenduojama nacionaliniuose teisės aktuose nustatyti, kad gyvuliai su kroviniu, darbiniai ar jojamieji gyvuliai, taip pat pavieniai galvijai ar jų bandos, ar paukščių pulkai, išskyrus tam tikras tinkamai įvažiavimo vietoje paženklintas vietas, nebūtų be vairuotojo. 3. Kiekvienas vairuotojas turi būti pakankamai fiziškai ir psichiškai sveikas ir tinkamos fizinės bei psichinės būsenos, kad galėtų vairuoti. 4. Kiekvienas motorinės transporto priemonės vairuotojas turi turėti žinių ir įgūdžių, būtinų vairuojant transporto priemonę; tačiau šis reikalavimas netrukdo mokytis vairuoti laikantis nacionalinių teisės aktų. 5. Vairuotojas bet kuriuo metu turi sugebėti suvaldyti savo transporto priemonę arba varyti savo gyvulius. 9 STRAIPSNIS Paukščių pulkai ir gyvulių ar galvijų bandos Rekomenduojama nacionaliniuose teisės aktuose nustatyti, kad varomi paukščių pulkai ir gyvulių ar galvijų bandos būtų suskirstyti vidutinio dydžio grupelėmis, tarp kurių būtų pakankamas atstumas, kad nekliudytų eismui, išskyrus tuos atvejus, kai nustatomos jų judėjimą lengvinančios išimtys. 10 STRAIPSNIS Transporto priemonių išsidėstymas važiuojamojoje dalyje 1. Eismo kryptis yra vienoda visuose vienos valstybės keliuose, išskyrus, jei reikia, kelius, kurie naudojami vien tik ar daugiausia tranzitiniam eismui tarp dviejų kitų valstybių. 2. Važiuojamąja dalimi gyvuliai varomi kuo arčiau važiuojamosios dalies krašto pagal eismo kryptį. 3. Nepažeisdamas šios Konvencijos 7 straipsnio 1 dalies, 11 straipsnio 6 dalies ir kitų nuostatų, kiekvienas transporto priemonės vairuotojas turi važiuoti, kiek tai leidžia aplinkybės, kuo arčiau važiuojamosios dalies krašto pagal eismo kryptį. Tačiau Susitariančiosios Šalys ar jų administracijos padaliniai gali nustatyti išsamesnes taisykles, reglamentuojančias krovininių transporto priemonių išsidėstymą važiuojamojoje dalyje. 4. Jeigu kelias turi dvi ar tris važiuojamąsias dalis, joks vairuotojas negali važiuoti priešingos krypties eismui skirta važiuojamąja dalimi. 5. a) Dvipusio eismo važiuojamojoje dalyje, kurioje yra keturios ar daugiau juostų, joks vairuotojas negali įvažiuoti į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę. b) Dvipusio eismo važiuojamojoje dalyje, kurioje yra trys juostos, joks vairuotojas negali įvažiuoti į kraštinę važiuojamosios dalies juostą, skirtą eismui priešinga kryptimi. 6. Nepažeisdami 11 straipsnio nuostatų, jeigu ženklas rodo papildomą eismo juostą, lėtaeigių transporto priemonių vairuotojai naudojasi šia juosta. 11 STRAIPSNIS Lenkimas ir eismas juostose 1. a) Lenkdamas vairuotojas išvažiuoja į priešpriešinio eismo juostą. b) Tačiau vairuotojas lenkimo manevrą atlieka tos pačios krypties eismo juostoje, jeigu vairuotojas, kurį jis lenkia, parodė signalą, kad ketina sukti į priešingos krypties eismui skirtos važiuojamosios dalies pusę ir jo transporto priemonė ar gyvuliai persirikiavo posūkiui į tą pusę, kad galėtų įvažiuoti į kitą kelią, šalia kelio esančią teritoriją ar sustoti kitoje važiuojamosios dalies pusėje. 2. Prieš lenkdamas kiekvienas vairuotojas, nepažeisdamas šios Konvencijos 7 straipsnio 1 dalies ar 14 straipsnio nuostatų, įsitikina, kad: a) nė vienas iš paskui jį važiuojančių vairuotojų nepradėjo jo lenkti; b) ta pačia juosta priekyje važiuojantis vairuotojas neparodė signalo, kad ketina lenkti kitą automobilį; c) jis nesukels pavojaus priešpriešiniam eismui ir jo netrukdys, ypač kad lenkimui būtina juostos atkarpa, į kurią jis ketina įvažiuoti, yra laisva ir kad abiejų transporto priemonių santykinis greitis leidžia atlikti lenkimo manevrą per pakankamai trumpą laiką; ir d) jis galės vėl užimti šios Konvencijos 10 straipsnio 3 dalyje nurodytą padėtį, nekliudydamas aplenktam ar aplenktiems eismo dalyviams, išskyrus tuos atvejus, kai jis naudojasi juosta, kurioje draudžiamas priešpriešinis eismas. 3. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas dvipusio eismo važiuojamojoje dalyje griežtai draudžiama lenkti įkalnės pabaigoje, jei blogas matomumas kelio vingiuose, išskyrus tuos atvejus, kai eismo juostos šiose vietose pažymėtos ištisinėmis ženklinimo linijomis, o lenkimo manevras atliekamas neįvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą. 4. Vairuotojas lenkdamas palieka pakankamą tarpą tarp savo ir lenkiamos transporto priemonės ar priemonių. 5. a) Važiuojamosiose dalyse, kurios turi ne mažiau kaip dvi eismo juostas, skirtas jo važiavimo krypties eismui, vairuotojas, jeigu jam reikia lenkti iš karto ar netrukus po to, kai jis užėmė šios Konvencijos 10 straipsnio 3 dalyje nurodytą padėtį ir jeigu jis įsitikino, kad tai gali daryti nekliudydamas iš paskos prie jo artėjančių greičiau važiuojančių transporto priemonių vairuotojams, gali likti eismo juostoje, į kurią jis įvažiavo lenkdamas pirmą kartą. b) Tačiau Susitariančiosios Šalys ar jų administracijos padaliniai gali netaikyti šios dalies nuostatų dviračių, mopedų, motociklų ir transporto priemonių, kurios pagal šią Konvenciją nelaikomos automobiliais, vairuotojams ar automobilių, kurių didžiausia leidžiama masė viršija 3500 kg arba kurių maksimalus konstrukcinis greitis ne didesnis kaip 40 kilometrų (25 mylių) per valandą, vairuotojams. 6. Jeigu galima taikyti šio straipsnio 5 dalies a punkto nuostatas ir jeigu eismas toks intensyvus, kad transporto priemonės ne tik užima tos pačios krypties eismui skirtos važiuojamosios dalies visą plotį, bet ir juda tokiu greičiu, kurį nulemia ta pačia juosta priekyje važiuojanti transporto priemonė, tai: a) nepažeidžiant šio straipsnio 9 dalies nuostatų, viena juosta važiuojančių transporto priemonių judėjimas didesniu negu kita juosta važiuojančių transporto priemonių greičiu pagal šią Konvenciją nelaikomas lenkimu; b) vairuotojas, važiuojantis važiuojamosios dalies ne kraštine juosta pagal eismo kryptį, gali persirikiuoti tik tais atvejais, kai jis ketina sukti į dešinę ar kairę arba stovėti; tačiau šis reikalavimas netaikomas, kai vairuotojai persirikiuoja pagal nacionalinius teisės aktus, skirtus šio straipsnio 5 dalies b punkto nuostatoms taikyti. 7. Vairuotojams, važiuojantiems eismo juostomis šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytomis aplinkybėmis (atvejais), draudžiama užvažiuoti ant eismo juostas skiriančių ženklinimo linijų, jei eismo juostos važiuojamojoje dalyje pažymėtos ištisinėmis ženklinimo linijomis. 8. Nepažeidžiant šio straipsnio 2 dalies nuostatų ir kitų lenkimo sankryžose ar pervažose apribojimų, kuriuos gali nustatyti Susitariančiosios Šalys ar jų administravimo padaliniai, visiems transporto priemonių vairuotojams draudžiama lenkti kitas transporto priemones, išskyrus dviejų ratų dviračius, dviračius mopedus ar dviračius motociklus be šoninės priekabos, šiose vietose: a) prieš pat sankryžą ar sankryžoje, išskyrus sankryžas, kuriose eismas vyksta ratu, taip pat išskyrus: i) šio straipsnio 1 dalies b punkte nurodytą atvejį; ii) atvejus, kai lenkiama pagrindiniame kelyje sankryžoje; iii) atvejus, kai sankryžoje eismą reguliuoja įgaliotas pareigūnas arba šviesoforų signalai; b) prieš pat pervažą ar pervažoje be užtvaro ar pusinio užtvaro; tačiau Susitariančiosios Šalys ar jų administracijos padaliniai gali leisti lenkti pervažose, kuriose kelių eismą reguliuoja šviesoforai, turintys signalą, leidžiantį transporto priemonėms važiuoti. 9. Draudžiama transporto priemonei lenkti kitą transporto priemonę, kuri artėja prie kelio ženklinimo linijomis ar specialiais ženklais pažymėtos pėsčiųjų perėjos arba kuri sustojo prieš pat perėją, nebent būtų lenkiama labai mažu greičiu, kuris leistų transporto priemonę nedelsiant sustabdyti, jeigu perėja eitų pėstysis. Šios dalies nuostatos nereiškia, kad Susitariančiosioms Šalims ar jų administracijos padaliniams draudžiama neleisti lenkti nurodytu atstumu prieš pėsčiųjų perėją arba nustatyti griežtesnius reikalavimus transporto priemonės, ketinančios lenkti kitą prieš pat perėją sustojusią transporto priemonę, vairuotojui. 10. Vairuotojas, kuris pastebi, kad iš paskos važiuojantis vairuotojas nori jį lenkti, pasitraukia prie važiuojamosios dalies krašto pagal eismo kryptį, išskyrus šios Konvencijos 16 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytą atvejį, ir nedidina greičio. Jeigu dėl važiuojamosios dalies siaurumo, vingių ar būklės ir intensyvaus priešpriešinio eismo negalima lengvai ir saugiai aplenkti lėtaeigės ar didelių gabaritų transporto priemonės arba transporto priemonės, kuriai draudžiama viršyti tam tikrą nustatytą greitį, šios transporto priemonės vairuotojas turi sulėtinti greitį ir, jei reikia, nedelsdamas sustoti prie kelio krašto, kad leistų iš paskos važiuojančioms transporto priemonėms jį pralenkti. 11. a) Vienpusio eismo važiuojamojoje dalyje, kurioje yra ne mažiau kaip dvi juostos gyvenvietėje ir trys juostos už gyvenvietės teritorijos ribų, skirtos tos pačios krypties eismui ir pažymėtos ištisinėmis ženklinimo linijomis, Susitariančiosios Šalys ar jų administracijos padaliniai gali: i) leisti viena eismo juosta važiuojančioms transporto priemonėms lenkti kita juosta važiuojančias transporto priemones iš tos pusės, kuri atitinka važiavimo kryptį, ir ii) netaikyti šios Konvencijos 10 straipsnio 3 dalies nuostatų, jeigu nustatyti tinkami persirikiavimo į kitą eismo juostą apribojimai. b) Nepažeidžiant šio straipsnio 9 dalies nuostatų, šios dalies a punkte nurodytas važiavimo būdas nelaikomas lenkimu, kaip jis apibrėžiamas šioje Konvencijoje. 12 STRAIPSNIS Priešpriešinis prasilenkimas 1. Prasilenkdamas su priešais atvažiuojančiomis transporto priemonėmis, vairuotojas palieka pakankamą tarpą iš šono ir prireikus pasitraukia prie važiuojamosios dalies krašto pagal eismo kryptį. Jeigu taip važiuodamas vairuotojas pastebi kliūtį arba kitus eismo dalyvius, jis sulėtina greitį ir prireikus sustoja, kad praleistų priešpriešinio eismo dalyvį ar dalyvius. 2. Kai važiuojama kalnų keliais arba į kalnų kelius panašiomis stačiomis įkalnėmis ar nuokalnėmis, kur neįmanoma ar sunku prasilenkti su priešais atvažiuojančiomis transporto priemonėmis, žemyn važiuojančios transporto priemonės vairuotojas pasitraukia prie kelio krašto, kad praleistų bet kokią aukštyn važiuojančią transporto priemonę, išskyrus tuos atvejus, kai pakelės aikštelės išdėstytos taip, kad, atsižvelgiant į transporto priemonių greitį ir padėtį, aukštyn važiuojanti transporto priemonė gali sustoti priešais ją esančioje pakelės aikštelėje ir tokiu būdu vienai iš prasilenkiančių transporto priemonių nereikia važiuoti atbulai. Jeigu viena iš tuoj prasilenksiančių transporto priemonių priversta važiuoti atbula, kad galėtų prasilenkti, šį manevrą atlieka žemyn važiuojančios transporto priemonės vairuotojas, išskyrus tuos atvejus, kai aukštyn važiuojančios transporto priemonės vairuotojui būtų žymiai lengviau tai padaryti. Tačiau Susitariančiosios Šalys ir jų administracijos padaliniai gali priimti specialias taisykles, kurios skiriasi nuo šioje dalyje nustatytųjų ir yra taikomos tam tikroms transporto priemonėms arba tam tikriems keliams ar kelio ruožams. 13 STRAIPSNIS Važiavimo greitis ir atstumas tarp transporto priemonių 1. Kiekvienas transporto priemonės vairuotojas bet kokiomis aplinkybėmis taip valdo savo transporto priemonę, kad galėtų tinkamai ir pakankamai saugiai važiuoti ir kad bet kuriuo metu galėtų atlikti reikiamus manevrus. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas atsižvelgia į važiavimo sąlygas, ypač į vietovės reljefą, kelio būklę, transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę savo matomoje kelio atkarpoje iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis sulėtina greitį ir prireikus sustoja, jeigu to reikia dėl atsiradusių aplinkybių, ypač kai blogai matyti. 2. Nacionaliniai teisės aktai nustato didžiausią leidžiamą greitį visiems keliams. Be to, nacionaliniai teisės aktai nustato konkrečius greičio apribojimus, taikomus tam tikrų kategorijų transporto priemonėms, kurios kelia ypatingą pavojų, ypač dėl savo masės ar krovinio. Panašios nuostatos gali būti taikomos tam tikrų kategorijų vairuotojams, ypač trumpą stažą turintiems vairuotojams. 3. 2 dalies pirmojo sakinio nuostatų galima netaikyti 34 straipsnio 2 dalyje nurodytų pirmumo teisę turinčių transporto priemonių arba nacionaliniuose teisės aktuose joms prilygintų transporto priemonių vairuotojams. 4. Vairuotojui draudžiama važiuoti pernelyg lėtai be reikalo ir trukdyti įprastą kitų transporto priemonių eismą. 5. Važiuojančios iš paskos transporto priemonės vairuotojas laikosi tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ši staigiai sulėtintų greitį ar sustotų. 6. Kad būtų lengviau lenkti, už gyvenvietės ribų važiuojančių transporto priemonių ar jų junginių, kurių didžiausia leidžiama masė viršija 3500 kg arba kurie ilgesni kaip 10 m, vairuotojai, išskyrus tuos atvejus, kai jie patys atlieka lenkimo manevrą ar ketina jį atlikti, laikosi tokio atstumo nuo priekyje važiuojančios motorinės transporto priemonės, kad juos lenkiančios transporto priemonės, nesukeldamos pavojaus, galėtų įvažiuoti į juostos atkarpą, esančią priešais lenkiamą transporto priemonę. Tačiau ši nuostata netaikoma, jeigu eismas labai intensyvus arba jeigu lenkti draudžiama. Be to: a) kompetentingos institucijos gali netaikyti šios nuostatos tam tikroms transporto priemonių kolonoms arba keliuose, kuriuose yra dvi eismo juostos, skirtos atitinkamai eismo krypčiai; b) Susitariančiosios Šalys ir jų administracijos padaliniai gali nustatyti kitokias, negu šioje dalyje nurodyta, atitinkamų transporto priemonių charakteristikas. 14 STRAIPSNIS Bendrieji reikalavimai manevrams 1. Kiekvienas vairuotojas, norintis atlikti manevrą, pavyzdžiui: išvažiuoti iš stovinčių motorinių transporto priemonių eilės ar į ją įvažiuoti, persirikiuoti į dešinę ar kairę važiuojamosios dalies pusę, sukti į kairę ar dešinę sankryžoje arba įvažiuoti į šalia kelio esančią teritoriją, pirmiausia įsitikina, kad tai nesukels pavojaus kitiems eismo dalyviams, judantiems paskui ar priešais jį arba ketinantiems kirsti jo judėjimo kryptį, atsižvelgiant į jų padėtį, kryptį bei greitį. 2. Kiekvienas vairuotojas, norintis apsisukti ar važiuoti atbulas, pirmiausia įsitikina, kad tai nesukels pavojaus ar netrukdys kitiems eismo dalyviams. 3. Prieš sukdamas ar atlikdamas šoninės krypties manevrą, vairuotojas aiškiai ir iš anksto įspėja apie savo ketinimą posūkio šviesos rodyklės ar rodyklių signalu, o jei tai neįmanoma, – atitinkamu rankos signalu. Įspėjamasis signalas posūkio šviesos rodykle ar rodyklėmis rodomas atliekant manevrą ir baigiamas tuoj pat po jo. 15 STRAIPSNIS Specialios taisyklės, taikomos reguliaraus viešojo (keleivinio) transporto priemonėms Rekomenduojama nacionaliniuose teisės aktuose nustatyti, kad, siekiant palengvinti reguliaraus viešojo (keleivinio) transporto priemonių judėjimą gyvenvietėse, kitų transporto priemonių vairuotojai turėtų lėtinti greitį ir prireikus sustoti, duodami kelią viešojo (keleivinio) transporto priemonėms, išvažiuojančioms iš atitinkamai pažymėtų stotelių, tačiau būtina atsižvelgti į šios Konvencijos 17 straipsnio 1 dalies nuostatas. Šios Susitariančiųjų Šalių ar jų administracijos padalinių nuostatos neturi jokios įtakos viešojo (keleivinio) transporto priemonių vairuotojų, kurie apie savo ketinimą išvažiuoti iš stotelės įspėjo šviesos posūkio rodyklių signalu, pareigai imtis reikalingų atsargumo priemonių, kad būtų išvengta galimos autoavarijos. 16 STRAIPSNIS Važiavimo krypties keitimas 1. Nepažeisdamas šios Konvencijos 7 straipsnio 1 dalies ir 14 straipsnio nuostatų, prieš sukdamas į dešinę ar kairę sankryžoje arba įvažiuodamas į šalia esančią teritoriją, vairuotojas: a) norėdamas pasukti į tą pusę, kuri yra eismo krypties pusė, važiuoja kuo arčiau prie važiuojamosios dalies krašto pagal eismo kryptį ir suka kuo mažesniu spinduliu; b) norėdamas pasukti į kitą pusę, dvipusio eismo kelyje važiuoja kuo arčiau prie važiuojamosios dalies vidurio linijos, vienpusio eismo kelyje – pasitraukia prie atitinkamo važiuojamosios dalies krašto, o norėdamas pasukti į kitą dvipusio judėjimo kelią, suka taip, kad įvažiuotų į šio kelio važiuojamosios dalies reikiamos krypties juostą; tačiau visais atvejais būtina atsižvelgti į kitas dviračių ir mopedų eismą reglamentuojančias nuostatas, kurias gali priimti Susitariančiosios Šalys ar jų administracijos padaliniai. 2. Nepažeisdamas šios Konvencijos 21 straipsnio nuostatų, taikomų pėstiesiems, vairuotojas, keisdamas važiavimo kryptį, duoda kelią transporto priemonėms, atvažiuojančioms priešais keliu, iš kurio jis ketina išsukti, taip pat praleidžia dviračius ir mopedus, kertančius važiuojamąją dalį, į kurią sukama, dviračių taku. 17 STRAIPSNIS Lėtėjimas 1. Transporto priemonės vairuotojams draudžiama staigiai stabdyti, jeigu tai nebūtina eismo saugumui. 2. Kiekvienas vairuotojas, ketinantis gerokai sulėtinti greitį, pirmiausia įsitikina, kad nesukels pavojaus kitiems vairuotojams ar pernelyg jiems netrukdys, išskyrus tuos atvejus, kai jis mažina greitį dėl gresiančio pavojaus. Be to, jis iš anksto ir aiškiai įspėja apie savo ketinimą atitinkamu signalu ranka, išskyrus tuos atvejus, kai jis prieš tai įsitikina, kad paskui nevažiuoja jokia transporto priemonė arba kad bet kuri iš paskos važiuojanti transporto priemonė yra pakankamai toli. Tačiau ši nuostata netaikoma, jeigu apie lėtėjimą įspėjama šios Konvencijos 5 priedo 31 punkte nurodytu stabdžių šviesos rodyklių signalu. 18 STRAIPSNIS Sankryžos ir reikalavimas duoti kelią 1. Kiekvienas prie sankryžos artėjantis vairuotojas turi būti itin atsargus – kiek būtina pagal vietos sąlygas. Transporto priemonių vairuotojai visada važiuoja tokiu greičiu, kad galėtų sustoti ir duoti kelią pirmumo teisę turinčioms transporto priemonėms. 2. Kiekvienas vairuotojas, įvažiuojantis iš tako ar kelio be dangos (gruntkelio) į kelią su danga, praleidžia keliu su danga važiuojančias transporto priemones. Taikant šį straipsnį, tako ir kelio be dangos (gruntkelio) sąvokos gali būti apibrėžtos nacionaliniuose teisės aktuose. 3. Kiekvienas vairuotojas, įvažiuojantis į kelią iš šalia esančios teritorijos, praleidžia keliu važiuojančias transporto priemones. 4. Atsižvelgiant į šio straipsnio 7 dalies nuostatas: a) valstybėse, kuriose eismas vyksta dešine kelio puse, transporto priemonės vairuotojas duoda kelią iš dešinės prie sankryžos artėjančioms transporto priemonėms, išskyrus šios Konvencijos 18 straipsnio 2 dalyje ir 25 straipsnio 2 bei 4 dalyse nurodytas sankryžas; b) Susitariančiosios Šalys, kurių teritorijose eismas vyksta kaire kelio puse, ar jų administracijos padaliniai turi teisę reglamentuoti važiavimą per sankryžas taip, kaip, jų nuomone, tinkama. 5. Net tuo atveju, kai dega leidžiantis važiuoti šviesoforo signalas, vairuotojui draudžiama įvažiuoti į sankryžą, jeigu eismas toks intensyvus, kad vairuotojas tikriausiai būtų priverstas sustoti sankryžoje ir dėl to trukdytų ar sustabdytų jo važiavimo kryptį kertančių transporto priemonių eismą. 6. Vairuotojui, įvažiavusiam į sankryžą, kurioje eismą reguliuoja šviesoforų signalai, leidžiama iš jos išvažiuoti numatyta kryptimi nelaukiant tinkamo šviesoforo signalo, jeigu tai nekliudo leidžiama kryptimi judantiems eismo dalyviams. 7. Nebėginių transporto priemonių vairuotojai duoda kelią bėginėms transporto priemonėms. 19 STRAIPSNIS Pervažos Prie geležinkelio pervažos artėjantys ar per ją važiuojantys eismo dalyviai elgiasi itin atsargiai, būtent: a) kiekvienas transporto priemonės vairuotojas važiuoja pakankamai lėtai; b) nepažeidžiant reikalavimo sustoti, kurį rodo šviesos ar garso signalas, visiems eismo dalyviams draudžiama įvažiuoti į pervažą, kai užtvaras ar pusinis užtvaras yra nuleistas ar pradeda leistis arba kai pusinis užtvaras yra keliamas; c) jeigu pervažoje nėra įrengto užtvaro, pusinio užtvaro ar šviesoforo, visi eismo dalyviai, prieš įvažiuodami į pervažą, įsitikina, kad neartėja bėginė transporto priemonė; d) vairuotojui draudžiama įvažiuoti į pervažą prieš tai neįsitikinus, kad jis nebus priverstas pervažoje sustoti; e) per pervažą važiuojančiam ar einančiam eismo dalyviui draudžiama joje užtrukti ar stoviniuoti; jeigu transporto priemonė pervažoje priverstinai sustoja, vairuotojas turi stengtis pervažą patuštinti, o kai to padaryti negali, nedelsdamas imasi visų įmanomų priemonių, užtikrinančių, kad bėginių transporto priemonių vairuotojai laiku būtų įspėti apie pavojų. 20 STRAIPSNIS Pėsčiųjų taisyklės 1. Susitariančiosios Šalys ar jų administracijos padaliniai turi teisę netaikyti šio straipsnio nuostatų, išskyrus tuos atvejus, kai pėsčiųjų eismas važiuojamąja dalimi kelia pavojų ir trukdo transporto eismui. 2. Jeigu prie važiuojamosios dalies yra šaligatvis ar pėsčiųjų eismui tinkamas takas, pėstieji naudojasi jais. Tačiau jeigu imamasi būtinų atsargumo priemonių: a) stumdami ar nešdami didelius daiktus pėstieji gali naudotis važiuojamąja dalimi, kai eidami šaligatviu ar taku jie labai kliudytų kitiems pėstiesiems; b) pėsčiųjų grupės, kurias lydi atsakingas asmuo ar kurios eina kolona, gali eiti važiuojamąja dalimi. 3. Jeigu neįmanoma naudotis šaligatviu ar taku arba jeigu jų nėra, pėstieji gali eiti važiuojamąja dalimi; pėstieji gali eiti dviračių taku, jeigu jis yra ir jeigu tai leidžia eismo intensyvumas, tačiau taip, kad netrukdytų dviračių ir mopedų eismui. 4. Pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis važiuojamąja dalimi einantys pėstieji turi laikytis kuo arčiau prie važiuojamosios dalies krašto. 5. Rekomenduojama, kad nacionaliniuose teisės aktuose būtų nustatyta taip: važiuojamąja dalimi pėstieji eina jos pakraščiu prieš eismo kryptį, išskyrus atvejus, kai tai kelia jiems pavojų. Tačiau asmenys, kurie vedasi dviratį, mopedą ar motociklą, ir pėsčiųjų grupės, kurias lydi atsakingas asmuo ar kurios eina kolona, visais atvejais turi eiti važiuojamosios dalies pakraščiu pagal eismo kryptį. Pėstieji, einantys važiuojamąja kelio dalimi naktį ar kai blogas matomumas, ir dieną, jeigu taip reikia dėl transporto eismo intensyvumo, eina, kur įmanoma, viena eile, išskyrus atvejus, kai jie eina kolona. 6. a) Norėdami pereiti per važiuojamąją dalį, pėstieji prieš įžengdami į ją, įsitikina, kad tai bus saugu; pėstieji eina pėsčiųjų perėja, jeigu ji yra netoliese. b) Eidami atitinkamais kelio ženklais ar ženklinimo linijomis pažymėta pėsčiųjų perėja į kitą važiuojamosios dalies pusę, pėstieji laikosi šių taisyklių: i) jeigu prie perėjos įrengtas specialus šviesoforas pėstiesiems, pėstieji vadovaujasi specialaus šviesoforo signalais; ii) jeigu prie perėjos tokio specialaus šviesoforo pėstiesiems nėra, o transporto eismą reguliuoja šviesoforo signalai arba įgaliotas pareigūnas, pėstiesiems draudžiama įžengti į važiuojamąją dalį, kol šviesoforo ar įgalioto pareigūno duotas signalas rodo, kad transporto priemonės gali ja važiuoti; iii) kitose pėsčiųjų perėjose pėstiesiems leidžiama įžengti į važiuojamąją dalį tik po to, kai jie įvertina atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį. c) Norintiems pereiti per važiuojamąją dalį, kurioje nėra atitinkamais kelio ženklais ar ženklinimo linijomis pažymėtos perėjos, pėstiesiems leidžiama įžengti į važiuojamąją dalį tik po to, kai jie įsitikina, kad netrukdys transporto eismui. d) Eidami per važiuojamąją dalį, pėstieji neturi be reikalo eiti lankstu ir be reikalo užtrukti ar stoviniuoti. 7. Tačiau Susitariančiosios Šalys ar jų administracijos padaliniai gali taikyti griežtesnius reikalavimus per važiuojamąją dalį einantiems pėstiesiems. 21 STRAIPSNIS Vairuotojų pareigos pėstiesiems 1. Visi vairuotojai elgiasi taip, kad nesukeltų pavojaus pėstiesiems. 2. Nepažeidžiant šios Konvencijos 7 straipsnio 1 dalies, 11 straipsnio 9 dalies ir 13 straipsnio 1 dalies nuostatų, kai važiuojamojoje dalyje yra atitinkamais kelio ženklais ar ženklinimo linijomis pažymėta pėsčiųjų perėja: a) jeigu šioje perėjoje transporto eismą reguliuoja šviesoforo signalai arba įgaliotas pareigūnas, vairuotojai, kuriems draudžiama važiuoti, sustoja prieš perėją arba ją žyminčias skersines ženklinimo linijas, o kai jiems leidžiama važiuoti, netrukdo eiti į perėją jau įžengusiems pėstiesiems; vairuotojai, sukdami į kitą kelią, kurio pradžioje yra pėsčiųjų perėja, tai daro lėtai ir duoda kelią toje perėjoje esantiems ar ketinantiems į ją įžengti pėstiesiems, o prireikus sustoja; b) jeigu šioje perėjoje transporto eismo nereguliuoja šviesoforo signalai arba įgaliotas pareigūnas, vairuotojai prie jos artėja pakankamai lėtai, kad nekeltų pavojaus perėjoje esantiems ar ketinantiems į ją įžengti pėstiesiems; prireikus vairuotojai sustoja ir praleidžia pėsčiuosius. 3. Šios dalies nuostatos nereiškia, kad Susitariančiosios Šalys ar jų administracijos padaliniai negalėtų pareikalauti, kad: – šios Konvencijos 20 straipsnyje numatytomis aplinkybėmis transporto priemonių vairuotojai sustotų visais atvejais, kai pėstieji eina arba ketina eiti tinkamais kelio ženklais ar ženklinimo linijomis pažymėta perėja; arba – vairuotojai netrukdytų pėstiesiems pereiti važiuojamąją dalį sankryžoje arba prie pat jos, net jei ten nėra tinkamais kelio ženklais ar ženklinimo linijomis pažymėtos pėsčiųjų perėjos. 4. Vairuotojai, kurie ketina iš eismo krypties pusės lenkti viešojo (keleivinio) transporto priemonę prie tinkamai pažymėtos stotelės, sulėtina greitį ir prireikus sustoja leisdami keleiviams į transporto priemonę įlipti ar iš jos išlipti. 22 STRAIPSNIS Saugumo salelės važiuojamojoje dalyje Nepažeisdamas šios Konvencijos 10 straipsnio nuostatų, vairuotojas gali apvažiuoti važiuojamojoje dalyje įrengtas saugumo saleles, stulpelius ar kitus įrenginius iš kairės ar dešinės, išskyrus šiuos atvejus: a) kai kelio ženklas parodo, iš kokios pusės leidžiama apvažiuoti saugumo salelę, stulpelį ar įrenginį; b) kai saugumo salelė, stulpelis ar įrenginys yra ant dvipusio eismo važiuojamosios dalies vidurio linijos; šiuo atveju vairuotojas, apvažiuodamas saugumo salelę, stulpelį ar įrenginį, važiuoja ta puse, kurios reikia laikytis pagal eismo kryptį. 23 STRAIPSNIS Sustojimas ir stovėjimas 1. Ne gyvenvietėse transporto priemonės sustoja ar stovi, varomi gyvuliai sustabdomi galint kitur nei važiuojamojoje dalyje. Gyvenvietėse ir ne gyvenvietėse draudžiama sustoti ir stovėti ant dviračių tako, šaligatvyje ar specialiai pėsčiųjų eismui skirtuose takuose, išskyrus tuos atvejus, kai tai leidžia taikomi nacionaliniai teisės aktai. 2. a) Važiuojamojoje dalyje sustabdyti varomi gyvuliai ir sustojusios ar stovinčios transporto priemonės turi būti kuo arčiau kelkraščio. Vairuotojams draudžiama sustoti ar palikti stovėti transporto priemonę priešingoje jo važiavimo krypčiai važiuojamosios dalies pusėje; tačiau sustoti ir stovėti kitoje pusėje leidžiama, jeigu geležinkelio bėgiai kliudo sustoti ar stovėti reikiamoje pusėje pagal eismo kryptį. Be to, Susitariančiosios Šalys ar jų administracijos padaliniai gali: i) tam tikromis aplinkybėmis nedrausti sustoti ir stovėti vienoje ar kitoje važiuojamosios dalies pusėje, jeigu, pavyzdžiui, stovėti toje pusėje, kurios reikėtų laikytis pagal eismo kryptį, draudžia kelio ženklai; ii) vienpusio eismo važiuojamojoje dalyje leisti sustoti ir stovėti abiejose kelio pusėse arba tik priešingoje eismo krypčiai pusėje; iii) leisti sustoti ir stovėti važiuojamosios dalies viduryje, specialiai pažymėtose vietose. b) Neskaitant tų atvejų, kai nacionaliniuose teisės aktuose nustatyta kitaip, transporto priemonės, išskyrus dviejų ratų dviračius, dviračius mopedus ar dviračius motociklus be šoninės priekabos, neturi sustoti ar stovėti važiuojamojoje dalyje dviem eilėm. Transporto priemonės sustabdomos ar paliekamos stovėti lygiagrečiai su važiuojamosios dalies kraštu, išskyrus atvejus, kai kitaip statyti jas leidžia atitinkamos vietos išplanavimas. 3. a) Sustoti ar stovėti važiuojamojoje dalyje transporto priemonei draudžiama: i) pėsčiųjų perėjose, dviračių tako ir kelio susikirtimo vietose ir geležinkelio pervažose; ii) ant kelyje esančių tramvajaus ar geležinkelio bėgių arba šalia jų, jeigu tai trukdytų tramvajams ar traukiniams, taip pat šaligatviuose ar ant dviračių tako, jeigu Susitariančiosios Šalys ar jų administracijos padaliniai nenustato kitaip. b) Transporto priemonei draudžiama sustoti ar stovėti ten, kur tai keltų pavojų, būtent: i) po viadukais ir tuneliuose, išskyrus tuos atvejus, kai tai leidžiama specialiai pažymėtose vietose; ii) važiuojamojoje dalyje įkalnės viršuje arba posūkyje, kur matomumas nepakankamas, kad transporto priemonę būtų galima visiškai saugiai apvažiuoti atsižvelgiant į transporto priemonių greitį atitinkamoje kelio atkarpoje; iii) važiuojamojoje dalyje, jeigu netaikomas šios dalies b punkto ii papunktis, o tarpas tarp sustojusios transporto priemonės ir išilginės ženklinimo linijos būtų mažesnis kaip 3 m ir ta pačia puse važiuojančioms transporto priemonėms šią liniją kirsti draudžiama; iv) bet kur, jeigu sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems eismo dalyviams kelio ženklus ar šviesoforo signalus; v) tam tikru ženklu pažymėtoje papildomoje juostoje, skirtoje lėtaeigėms transporto priemonėms. c) Transporto priemonei draudžiama stovėti važiuojamojoje dalyje: i) geležinkelio pervažų, sankryžų ir autobusų, troleibusų ar bėginių transporto priemonių stotelių prievažose (prieigose); ne arčiau, negu nurodyta nacionaliniuose teisės aktuose; ii) prieš įvažiavimą į teritorijas; iii) bet kokioje vietoje, kur stovinti transporto priemonė kliudytų prieiti prie kitos tinkamai stovinčios transporto priemonės arba trukdytų šiai išvažiuoti; iv) trijų juostų kelio vidurinėje juostoje ir ne gyvenvietėje kelio juostose, pažymėtose pirmumo ženklu. 4. Vairuotojui draudžiama palikti savo transporto priemonę ar gyvulius, jeigu jis nesiėmė visų tinkamų atsargumo priemonių, kad būtų išvengta avarijos, o jeigu tai automobilis – kad juo be leidimo nepasinaudotų kiti asmenys. 5. Rekomenduojama, kad nacionaliniuose teisės aktuose būtų šios nuostatos: apie visas motorines transporto priemones, išskyrus dviračius mopedus ar dviračius motociklus be šoninės priekabos, ir visas sukabintas ar nesukabintas priekabas, stovinčias važiuojamojoje dalyje ne gyvenvietėse, prie jų artėjantys vairuotojai įspėjami pastatant pakankamu atstumu nuo stovinčios transporto priemonės ne mažiau kaip vieną tinkamą ženklą: a) jeigu transporto priemonė tamsiu paros metu stovi važiuojamojoje dalyje ir artėjantys vairuotojai negali žinoti apie šią kliūtį; b) kitais atvejais, jeigu vairuotojas buvo priverstas sustabdyti savo transporto priemonę ten, kur sustoti draudžiama. 6. Šio straipsnio nuostatos nereiškia, kad Susitariančiosios Šalys ar jų administracijos padaliniai negali nustatyti kitų su sustojimu ir stovėjimu susijusių draudimų. 24 STRAIPSNIS Durelių atidarymas Draudžiama atidaryti transporto priemonės dureles, palikti jas atidarytas ar lipti iš transporto priemonės prieš tai neįsitikinus, kad tai nesukels pavojaus kitiems eismo dalyviams. 25 STRAIPSNIS Automagistralės ir panašūs keliai 1. Automagistralėse ir, jeigu tai nustatyta nacionaliniuose teisės aktuose, tam tikruose įvažiavimo į automagistrales ir išvažiavimo iš jų keliuose: a) draudžiama eiti pėstiesiems, važnyčioti, varyti gyvulius, joti, važiuoti dviračiais, mopedais, išskyrus atvejus, kai pastarieji prilyginami motociklams, ir visomis kitomis transporto priemonėmis, išskyrus automobilius ir jų priekabas, taip pat važiuoti automobiliais ar automobilių priekabomis, kurių konstrukcinis greitis važiuojant lygiu keliu mažesnis negu numatytas nacionaliniuose teisės aktuose; b) vairuotojams draudžiama: i) sustoti ir stovėti, išskyrus pažymėtas stovėjimo vietas (aikšteles); jeigu transporto priemonė priversta sustoti, jos vairuotojas imasi visų priemonių, kad pašalintų ją iš važiuojamosios dalies ir kelkraščio, o jeigu jis neįstengia to padaryti, nedelsdamas pastato tinkamą ženklą, kad laiku apie transporto priemonę įspėtų artėjančius vairuotojus; ii) apsisukti, važiuoti atbulam, įvažiuoti į centrinę skiriamąją juostą, įskaitant atkarpas, jungiančias dvi važiuojamąsias dalis. 2. Įvažiuojantys į automagistralę vairuotojai duoda kelią ja važiuojančioms transporto priemonėms. Jeigu yra greitėjimo juosta, šie vairuotojai važiuoja ja. 3. Išvažiuojantis iš automagistralės vairuotojas laiku persirikiuoja į tinkamą išvažiavimo juostą, o jeigu yra lėtėjimo juosta, į ją įvažiuoja, kaip įmanoma, anksčiau. 4. Taikant šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalis, kiti automobilių eismui skirti ir tam tikrais kelio ženklais pažymėti keliai, iš kurių negalima įvažiuoti į šalia esančias teritorijas ir iš jų išvažiuoti, prilyginami automagistralėms. 25 bis STRAIPSNIS Eismui specialiais kelio ženklais pažymėtuose tuneliuose taikomos taisyklės Specialiais kelio ženklais pažymėtuose tuneliuose taikomos šios taisyklės: 1. Visiems vairuotojams draudžiama: a) važiuoti atbuliems; b) apsisukti; c) sustoti ir stovėti, išskyrus tinkamai pažymėtose vietose. 2. Nors tunelis būtų apšviestas, visi vairuotojai privalo įjungti tolimųjų ar artimųjų žibintų šviesas. 3. Sustojęs ilgesniam laikui, vairuotojas privalo išjungti variklį. 26 STRAIPSNIS Kolona einantiems asmenims ir neįgaliesiems taikomos taisyklės 1. Eismo dalyviams draudžiama perskirti kareivių kolonas ar mokinių grupes, kurias lydi atsakingas asmuo, ir kitus būriu einančius žmones. 2. Neįgaliesiems, važiuojantiems bemotoriais invalidų vežimėliais ar judantiems pėsčiųjų greičiu, leidžiama naudotis šaligatviais ir tinkamais takais. 27 STRAIPSNIS Dviratininkams ir mopedų bei motociklų vairuotojams taikomos taisyklės 1. Nepaisant to, kas pasakyta šios Konvencijos 10 straipsnio 3 dalyje, Susitariančiosios Šalys ar jų administracijos padaliniai turi teisę leisti dviratininkams važiuoti dviem ar daugiau eilių. 2. Dviratininkams draudžiama važiuoti nelaikant bent viena ranka vairo, būti kitų transporto priemonių velkamiems arba vežti, vilkti ar stumti objektus, kliudančius jiems judėti ar keliančius pavojų kitiems eismo dalyviams. Šios nuostatos taip pat taikomos mopedų ir motociklų vairuotojams; be to, mopedų ir motociklų vairuotojai vairą laiko abiem rankomis, išskyrus atvejus, kai ranka duoda signalą, įspėjantį apie ketinimą atlikti šios Konvencijos 14 straipsnio 3 dalyje nurodytą manevrą. 3. Dviratininkams ir mopedų vairuotojams draudžiama vežti keleivius; tačiau Susitariančiosios Šalys ar jų administracijos padaliniai gali numatyti šios nuostatos išimtis, t. y. leisti vežti keleivius, jei ant šių transporto priemonių įrengtos specialios sėdėjimo vietos. Motociklų vairuotojams neleidžiama vežti keleivių, nebent šoninėje priekaboje, jeigu ji yra, ir specialiai už vairuotojo nugaros įrengtoje sėdėjimo vietoje. 4. Jeigu įrengti dviračių takai, Susitariančiosios Šalys ar jų administracijos padaliniai gali uždrausti dviratininkams važiuoti likusia važiuojamąja dalimi. Šiuo atveju jos taip pat gali leisti mopedų vairuotojams važiuoti dviračių takais ir uždrausti važiuoti likusia važiuojamąją dalimi, jeigu tai, jų nuomone, patartina. 28 STRAIPSNIS Įspėjamieji garso ir šviesos signalai 1. Įspėjamuosius garso signalus galima naudoti tik šiais atvejais: a) kai reikia laiku įspėti, kad neįvyktų autoavarija; b) ne gyvenvietėse – norint įspėti vairuotoją, kad jis tuoj bus lenkiamas. Įspėjamasis garso signalas neturi būti ilgesnis negu būtina. 2. Nuo saulėlydžio iki saulėtekio automobilių vairuotojai vietoj įspėjamųjų garso signalų gali duoti įspėjamuosius šviesos signalus, apibūdintus šios Konvencijos 32 straipsnio 3 dalyje. Be to, įspėjamuosius šviesos signalus galima duoti šviesiu paros metu šio straipsnio 1 dalies b punkte nurodytu atveju, jeigu tai labiau tinka tomis aplinkybėmis. 3. Susitariančiosios Šalys ar jų administracijos padaliniai šio straipsnio 1 dalies b punkte nurodytu atveju gali leisti naudoti įspėjamuosius šviesos signalus gyvenvietėse. 29 STRAIPSNIS Bėginės transporto priemonės 1. Jeigu važiuojamojoje dalyje yra bėgiai, artėjant tramvajui ar kitai bėginei transporto priemonei, kiekvienas eismo dalyvis, kaip galima greičiau pasišalina nuo bėgių, kad praleistų bėginę transporto priemonę. 2. Susitariančiosios Šalys ar jų administracijos padaliniai gali priimti specialias, skirtingas nuo šiame skyriuje nustatytųjų, taisykles, reglamentuojančias keliu važiuojančių bėginių transporto priemonių judėjimą, jų praleidimą ir lenkimą. Tačiau Susitariančiosios Šalys ar jų administracijos padaliniai negali priimti nuostatų, kurios prieštarautų šios Konvencijos 18 straipsnio 7 daliai. 30 STRAIPSNIS Transporto priemonių pakrovimas 1. Pakrautos transporto priemonės masė jokiu būdu neturi viršyti tai transporto priemonei nustatytos didžiausios leidžiamos masės (jei tokia yra). 2. Kiekvienas krovinys transporto priemonėje padedamas ir prireikus pritvirtinamas taip, kad: a) nekeltų pavojaus žmonėms arba nepadarytų žalos viešajai ar privačiai nuosavybei, ypač jei nukristų ar vilktųsi keliu; b) netrukdytų vairuotojui matyti ir nepažeistų transporto priemonės stabilumo ar nekliudytų jos vairuoti; c) nekeltų triukšmo, dulkių ir kitaip be reikalo netrikdytų; d) neuždengtų pagal šią Konvenciją ar nacionalinius teisės aktus transporto priemonėje įrengtų šviesos prietaisų, įskaitant stabdžių ir posūkių šviesos rodykles, atšvaitų, registracijos numerio, taip pat valstybės, kurioje įregistruota transporto priemonė, skiriamojo ženklo, kuris pagal šią Konvenciją ar nacionalinius teisės aktus turi būti pritvirtintas, arba pagal šios Konvencijos 14 straipsnio 3 dalį ar 17 straipsnio 2 dalį duodamų signalų ranka. 3. Visi kroviniui pritvirtinti ar apsaugoti naudojami reikmenys, įskaitant vielas, grandines ir uždangalus, glaudžiai užtraukiami ir tvirtai pririšami prie krovinio. Kroviniui apsaugoti naudojami tik šio straipsnio 2 dalies reikalavimus atitinkantys reikmenys. 4. Kroviniai, kurie priekyje, iš galo arba į šoną išsikiša už transporto priemonės gabaritų, visuomet aiškiai pažymimi, jei jų gali nepastebėti kitų transporto priemonių vairuotojai; tamsiu paros metu transporto priemonės priekyje išsikišančiam kroviniui pažymėti naudojami baltai degantys žibintai ir balti atšvaitai, o iš galo išsikišančiam kroviniui pažymėti – raudonai degantys žibintai ir raudoni atšvaitai. Motorinėse transporto priemonėse: a) už transporto priemonės gabaritų priekyje arba iš galo daugiau kaip 1 m išsikišantys kroviniai visada pažymimi; b) tamsiu paros metu pažymimas už transporto priemonės gabaritų į šoną išsikišančio krovinio toliausias kraštinis taškas, jeigu jis daugiau kaip 0,4 m nutolęs nuo priekinių gabaritinių šviesų, taip pat už transporto priemonės gabaritų į šoną išsikišančio krovinio toliausias kraštinis taškas, jeigu šis daugiau kaip 0,4 m nutolęs nuo užpakalinių raudonų gabaritinių šviesų. 5. Šio straipsnio 4 dalies nuostatos nereiškia, kad Susitariančiosios Šalys ar jų administracijos padaliniai neturi teisės šio straipsnio 4 dalyje nurodytiems už transporto priemonės gabaritų išsikišantiems kroviniams taikyti draudimų, apribojimų ar specialių leidimų. 30 bis STRAIPSNIS Keleivių vežimas Draudžiama vežti tiek keleivių ir vežti taip, kad jie trukdytų vairuoti ir ribotų vairuotojo matomumą. 31 STRAIPSNIS Elgesys įvykus autoavarijai 1. Nepažeisdamas nacionalinių teisės aktų nuostatų dėl pareigos suteikti pagalbą nukentėjusiems asmenims, kiekvienas su autoavarija susijęs vairuotojas ar eismo dalyvis: a) nedelsdamas sustoja, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui; b) stengiasi užtikrinti eismo saugumą autoavarijos vietoje, o jeigu autoavarijoje žuvo arba buvo sunkiai sužalotas žmogus, kiek tai nekelia pavojaus eismui, neleidžia, kad pasikeistų autoavarijos aplinkybės, taip pat saugo jos pėdsakus, kurie gali būti naudingi nustatant atsakomybę; c) pateikia asmens dokumentus, jeigu to reikalauja kiti autoavarijos dalyviai; d) jeigu autoavarijoje sužeistas arba žuvo žmogus, praneša policijai ir pasilieka autoavarijos vietoje arba sugrįžta į ją ir laukia, kol atvažiuos policija, išskyrus atvejus, kai policija jam leido palikti autoavarijos vietą arba kai jis turi suteikti pagalbą nukentėjusiam asmeniui ar jam pačiam turi būti suteikta pagalba. 2. Atsižvelgdamos į savo nacionalinius teisės aktus, Susitariančiosios Šalys ar jų administracijos padaliniai gali netaikyti šio straipsnio 1 dalies d punkto nuostatos, jeigu nebuvo padaryta didelės žalos ir nė vienas iš su autoavarija susijusių asmenų nereikalauja pranešti policijai. 32 STRAIPSNIS Šviesos prietaisų naudojimas 1. Nuo saulėlydžio iki saulėtekio ir kai matomumas blogas, pavyzdžiui, dėl rūko, sningant ar smarkiai lyjant, transporto priemonės važiuoja įsijungusios: a) motorinės transporto priemonės ir mopedai – tolimąsias ar artimąsias žibintų šviesas ir užpakalines gabaritines šviesas, atsižvelgiant į tai, kokie šviesos prietaisai laikantis šios Konvencijos turi būti įrengti kiekvienos kategorijos transporto priemonėje; b) priekabos – priekines gabaritines šviesas, jeigu jos būtinos pagal šios Konvencijos 5 priedo 30 punktą, ir ne mažiau kaip dvi užpakalines gabaritines šviesas; 2. Tolimosios žibintų šviesos turi būti perjungtos į artimąsias: a) gyvenvietėje tinkamai apšviestuose keliuose ir ne gyvenvietėje nuolat apšviestoje važiuojamojoje dalyje, jeigu apšvietimas pakankamas, kad vairuotojas galėtų matyti pakankamai toli į priekį, o kiti eismo dalyviai galėtų matyti jo transporto priemonę iš pakankamai didelio atstumo; b) jeigu vairuotojas ketina lenkti kitą transporto priemonę, kad neakintų jos vairuotojo ir kad šis galėtų saugiai važiuoti toliau; c) bet kokiomis kitomis aplinkybėmis, kad neakintų kitų eismo dalyvių arba tų, kurie naudojasi šalia kelio esančiu vandens keliu ar geležinkeliu. 3. Tačiau jeigu transporto priemonė važiuoja arti paskui kitą transporto priemonę, tolimąsias šviesas galima naudoti norint įspėti vairuotoją apie keti …