Lietuvos Respublikos įstatymas 1994 m. liepos 19 d. nr. i-551 vilnius dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo, pataisos dar

LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMAS 1994 m. liepos 19 d. Nr. I-551 Vilnius DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO, PATAISOS DARBŲ IR BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO I. Pakeisti ir papildyti Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą (Žin., 1961, Nr. 18-147; 1969, Nr. 36-343; 1972, Nr. 21- 159; 1973, Nr. 15-132; 1975, Nr. 30-300; 1980, Nr. 21-298; 1982, Nr. 36-400; 1984, Nr. 6-66; 1987, Nr. 21-263; 1988, Nr. 11-76; 1989, Nr. 13-116; 1990, Nr. 19-495, Nr. 31-740; 1991, Nr. 36-975; 1993, Nr. 5-90, Nr. 26-597, Nr. 59-1142, Nr. 72-1134; 1994, Nr. 14-227):

Pagal baudžiamuosius įstatymus atsako ir baudžiamas tik toks fizinis asmuo, kuris kaltas nusikaltimo padarymu, tai yra tyčia ar dėl neatsargumo padarė baudžiamojo įstatymo numatytą veiką.

Nusikalstamą veiką padaręs asmuo gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn tik tuo atveju, jeigu šios veikos padarymo metu galima buvo iš jo reikalauti įstatymą atitinkančio elgesio.

Niekas negali du kartus būti baudžiamas už vieną ir tą patį nusikaltimą.

Niekas negali būti pripažintas kaltu nusikaltimo padarymu, taip pat negali būti nuteistas kriminaline bausme kitaip, kaip teismo nuosprendžiu pagal įstatymą.“ 4. 4 straipsnį išdėstyti taip: „4 straipsnis. Baudžiamųjų įstatymų galiojimas Lietuvos Respublikoje padarytų veikų atžvilgiu Visi asmenys, padarę nusikaltimus Lietuvos teritorijoje, atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus. Lietuvos teritorija suprantama visa teritorija ir gelmės valstybės sienų ribose, taip pat teritoriniai vandenys ir oro erdvė virš jų.

Nusikaltimo padarymo vieta yra ta vieta, kurioje asmuo veikė ar galėjo ir privalėjo veikti, arba ta vieta, kurioje kilo baudžiamojo įstatymo numatytos pasekmės. Bendrininkų nusikaltimo padarymo vieta yra ta, kur buvo šis nusikaltimas padarytas, o jeigu bendrininkas veikė kitoje vietoje – tai jo veikimo vieta.

Padarius tą patį nusikaltimą Lietuvos teritorijoje ir kitos valstybės teritorijoje, nusikaltimas laikomas padarytu Lietuvos teritorijoje, jeigu Lietuvos teritorijoje nusikaltimas buvo pradėtas ar baigtas arba jam užkirstas kelias.

Pagal Lietuvos baudžiamuosius įstatymus atsako taip pat asmenys, padarę nusikaltimus orlaiviuose, jūrų ar upių laivuose, kurie buvo su Lietuvos vėliava ar Lietuvos skiriamaisiais ženklais už Lietuvos Respublikos ribų.

Užsienio valstybių diplomatinių atstovų ir kitų jiems prilygintų asmenų baudžiamosios atsakomybės klausimas, šiems asmenims padarius nusikaltimą Lietuvos teritorijoje, sprendžiamas diplomatiniu būdu.“ 5. 6 straipsnį išdėstyti taip: „6 straipsnis. Patraukimas baudžiamojon atsakomybėn už nusikaltimus, padarytus užsienyje Lietuvos piliečiai ir nuolatos Lietuvoje gyvenantys asmenys be pilietybės už nusikaltimus, padarytus užsienyje, atsako pagal Lietuvos baudžiamuosius įstatymus.

Kiti asmenys, padarę užsienyje nusikaltimus, gali būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos įstatymus tik tuo atveju, jei padaryta veika pripažįstama nusikaltimu ir yra baudžiama pagal nusikaltimo padarymo vietos ir Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus. Jeigu asmuo, padaręs nusikaltimą užsienyje, traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus, tačiau abiejose šalyse šis nusikaltimas baudžiamas skirtingai, nusikaltusiam asmeniui skiriama bausmė, numatyta švelnesnio įstatymo.

Padaręs nusikaltimą užsienyje, asmuo netraukiamas baudžiamojon atsakomybėn, jeigu jis:

Įstatymas, panaikinantis veikos nusikalstamumą, sušvelninantis bausmę arba kitokiu būdu palengvinantis veiką padariusiojo asmens teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią, tai yra taikomas asmenims, padariusiems atitinkamą veiką iki tokio įstatymo įsigaliojimo, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą.

Įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios.

Medicininio ir auklėjamojo poveikio priemonės skiriamos tos, kurios yra nustatytos teismo sprendimo priėmimo metu.“ 7. Kodeksą papildyti 71 straipsniu: „71 straipsnis. Nusikaltėlių išdavimas Užsienio piliečiai, padarę nusikaltimus, išduodami atitinkamoms valstybėms remiantis tarptautinėmis ir tarpvalstybinėmis sutartimis, o jeigu tokių sutarčių nėra – vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais.

Lietuvos Respublikos pilietis, padaręs nusikaltimą, negali būti išduotas užsienio valstybei.

Užsienio piliečiai neišduodami, jeigu jų veikos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus nelaikomos nusikaltimais.

Asmenys už veikas, dėl kurių jie buvo persekiojami užsienyje ir pagal Lietuvos Respublikos įstatymus jiems buvo suteikta prieglobsčio teisė, nebaudžiami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus ir neišduodami užsienio valstybėms.“ 8. 81 straipsnio antrąją dalį išdėstyti taip: „Sunkūs nusikaltimai yra: itin pavojingi valstybiniai nusikaltimai (62–70 straipsniai), piktnaudžiavimas oficialiais įgaliojimais (742 straipsnis), banditizmas (75 straipsnis), masinės riaušės (78 straipsnis), susisiekimo kelių ir transporto priemonių sužalojimas (85 straipsnis), tyčinis nužudymas (104–106 straipsniai), tyčinis sunkus kūno sužalojimas (111 straipsnis), išžaginimas (118 straipsnis), įkaitų paėmimas (1311 straipsnis), piktybinis ar itin piktybinis chuliganizmas (225 straipsnio 2 ir 3 dalys), nusikalstamo susivienijimo organizavimas, vadovavimas ar dalyvavimas jame (2271 straipsnis), asmens terorizavimas sunkinančiomis aplinkybėmis (2272 straipsnio 2 dalis), narkotinių priemonių realizavimas arba grobimas turint tikslą realizuoti, neteisėtas jų gaminimas, įsigijimas, laikymas, gabenimas arba siuntimas (2321 straipsnio 3 ir 4 dalys ir 2322 straipsnis), narkotinių priemonių gabenimas sunkinančiomis aplinkybėmis (2322 straipsnio 2 ir 3 dalys), neteisėtas šaunamojo ginklo, šaudmenų ir sprogstamųjų medžiagų nešiojimas, laikymas, įgijimas, gaminimas, realizavimas ir perdavimas sunkinančiomis aplinkybėmis (234 straipsnio 2 dalis), šaunamojo ginklo, šaudmenų ar sprogstamųjų medžiagų grobimas (2341 straipsnis), nusikalstamų grupių ginklavimas (2344 straipsnis), orlaivių nuvarymas (2492 straipsnis), įsakymo nevykdymas sunkinančiomis aplinkybėmis (251 straipsnio 2 dalis), pasipriešinimas viršininkui (253 straipsnis), smurto veiksmai prieš pavaldinį (254 straipsnis), krašto apsaugos tarnybos statutuose numatytų taisyklių pažeidimas itin sunkinančiomis aplinkybėmis (256 straipsnio 3 dalis), neteisėtas įsakymas (257 straipsnis), marodieriavimas (261 straipsnis), tyčinis krašto apsaugos turto sunaikinimas ar sužalojimas sunkinančiomis aplinkybėmis (264 straipsnis), žūvančio karo laivo palikimas sunkinančiomis aplinkybėmis (268 straipsnio 2 dalis), vagystė stambiu mastu (271 straipsnio 3 dalis), plėšimas (272 straipsnis), turto prievartavimas (273 straipsnis), sukčiavimas stambiu mastu (274 straipsnio 3 dalis), turto pasisavinimas arba iššvaistymas stambiu mastu (275 straipsnio 3 dalis), turto sunaikinimas ar sužalojimas tyčia sunkinančiomis aplinkybėmis (278 straipsnio 2 dalis), kyšio priėmimas (282 straipsnis), kišimasis į kvotėjo, tardytojo, prokuroro, teisėjo ar teismo antstolio veiklą sunkinančiomis aplinkybėmis (298 straipsnio 3 dalis), laisvės atėmimo įstaigų darbo dezorganizavimas sunkinančiomis aplinkybėmis (303 straipsnio 2 dalis), kontrabanda (312 straipsnis), netikrų pinigų ar vertybinių popierių pagaminimas, laikymas arba paleidimas apyvarton (327 straipsnis).“

Asmenys, kurie padaro nusikaltimą turėdami nuo keturiolikos iki šešiolikos metų amžiaus, atsako pagal baudžiamuosius įstatymus tik už tyčinius veiksmus, galinčius sukelti traukinio katastrofą (85 straipsnis), nužudymą (104–107, 109 straipsniai), tyčinius kūno sužalojimus, sutrikdžiusius sveikatą (111–113 straipsniai ir 116 straipsnio 2 dalis), išžaginimą (118 straipsnis), piktybinį arba itin piktybinį chuliganizmą (225 straipsnio 2 ir 3 dalys), narkotinių priemonių grobimą (2322 straipsnis), šaunamojo ginklo, šaudmenų ar sprogstamųjų medžiagų grobimą (2341 straipsnis), vagystę (271 straipsnis), plėšimą (272 straipsnis), turto sunaikinimą ir sužalojimą tyčia sunkinančiomis aplinkybėmis (278 straipsnio 2 dalis).“ 10. Kodeksą papildyti 121 straipsniu: „121 straipsnis. Ribotas pakaltinamumas Asmuo, kuris darydamas nusikalstamą veiką ne visiškai galėjo suvokti savo veiksmų pobūdžio ar juos valdyti dėl psichikos nukrypimų, kurie vis dėl to nėra pakankamu pagrindu pripažinti jį nepakaltinamu, traukiamas baudžiamojon atsakomybėn.

Asmeniui, pripažintam ribotai Ribotas pakaltinamumas Asmuo, kuris darydamas nusikalstamą veiką ne visiškai galėjo suvokti savo veiksmų pobūdžio ar juos valdyti dėl psichikos nukrypimų, kurie vis dėl to nėra pakankamu pagrindu pripažinti jį nepakaltinamu, traukiamas baudžiamojon atsakomybėn.pakaltinamu, gali būti skiriama švelnesnė negu įstatymo nustatyta bausmė arba atleidus nuo bausmės paskiriamos priverčiamosios medicininės priemonės.

Nepilnametis, pripažintas ribotai pakaltinamu ir padaręs nesunkų nusikaltimą, nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamas paskiriant priverčiamąsias auklėjamojo pobūdžio priemones, numatytas šio kodekso 61 straipsnyje, arba specialią globą.“ 11. 13 straipsnį išdėstyti taip: „13 straipsnis. Girto ar apsvaigusio nuo narkotinių ar toksinių priemonių asmens atsakomybė už padarytą nusikaltimą Asmuo, kuris būdamas fiziologiškai girtas ar apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių priemonių padarė nusikaltimą, nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžiamas.

Asmuo, prieš savo valią nugirdytas ar apsvaigintas ir dėl to nevisiškai sugebėjęs suvokti savo daromos veikos, baudžiamas švelniau arba gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą veiką.“ 12. Kodeksą papildyti 151 straipsniu: „151 straipsnis. Užkirtimas kelio organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo veiklai Neatsako pagal baudžiamuosius įstatymus asmuo, kuris būdamas antraeiliu organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo nariu dalyvavo grupės ar susivienijimo daromuose nusikaltimuose, tačiau teisėsaugos organams suteikė vertingos informacijos, kurios pagrindu buvo užkirstas kelias organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo veiklai arba jo nariai buvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

Šio straipsnio pirmoji dalis netaikoma asmeniui, dalyvavusiam darant tyčinį nužudymą.“ 13. 21 ir 22 straipsnius išdėstyti taip: „21 straipsnis. Bausmė ir jos paskirtis Kriminalinė bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą, ir apribojanti nuteistojo teises bei laisves visuomenės interesais.

Kriminalinės bausmės paskirtis:

Bausme nesiekiama daryti fizinių kančių arba žeminti žmogaus orumo.

22 straipsnisBausmių rūšys

Asmeniui, pripažintam kaltu padarius nusikaltimą, gali būti skiriamos pagrindinės ir papildomos bausmės.

Pagrindinės bausmės yra šios:

Asmeniui už vieną nusikaltimą gali būti skiriama tik viena pagrindinė bausmė.

Šio kodekso 42 ir 43 straipsniuose numatytais atvejais gali būti skiriamos dvi pagrindinės bausmės.

Kartu su pagrindinėmis bausmėmis nuteistiesiems gali būti skiriamos papildomos bausmės:

Nuteistajam gali būti skiriama ne daugiau kaip dvi papildomos bausmės.“ 14. 23 straipsnį pripažinti netekusiu galios.

Mirties bausmė vykdoma sušaudant.

Mirties bausmė negali būti skiriama, o paskyrus – vykdoma moterims, asmenims, kuriems nusikaltimo padarymo momentu nebuvo suėję 18 metų, taip pat asmenims, pripažintiems ribotai pakaltinamais.

Teismas, nuteisdamas asmenį mirties bausme, gali pakeisti ją laisvės atėmimu iki gyvos galvos. Mirties bausmė gali būti pakeista laisvės atėmimu iki gyvos galvos taip pat ir malonės tvarka.

Asmenys, kuriems mirties bausmė pakeista laisvės atėmimu iki gyvos galvos, laikomi kalėjime.“ 16. Kodekso 251, 27, 28, 31, 34, 341, 36, 38, 381, 46, 47, 481, 511, 52, 53 ir 60 straipsnius pripažinti netekusiais galios.

Laisvės atėmimo laikas skaičiuojamas metais ir mėnesiais.

Atlikti laisvės atėmimo bausmę teismo nuosprendžiu skiriama darbų kolonijose-gyvenvietėse, bendrojo, sustiprintojo ir griežtojo režimų kolonijose arba kalėjime, taip pat bendrojo ir sustiprintojo režimų auklėjimo darbų kolonijose.

Atlikti bausmę pataisos darbų kolonijose skiriama vyrams: pirmą kartą nuteisiamiems laisvės atėmimu už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, – kolonijose-gyvenvietėse asmenims, padariusiems nusikaltimus dėl neatsargumo; pirmą kartą nuteistiems laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už nesunkius tyčinius nusikaltimus, būtent: neteisėtą aborto padarymą (124 straipsnio 2 ir 3 dalys), vengimą išlaikyti vaikus (125 straipsnis), palikimą pavojingoje gyvybei padėtyje (128 straipsnio 2 dalis), šmeižimą (132 straipsnis), įžeidimą (133 straipsnio 2 dalis), statybos taisyklių pažeidimą (215 straipsnis), neteisėtą statybinių medžiagų įgijimą (216 straipsnis), įvaikinimo paslapties pagarsinimą (2171 straipsnio 2 dalis), melagingą paliudijimą (218 straipsnis), įtraukimą nepilnamečio į nusikalstamą veiklą arba girtavimą (241 straipsnio 2 dalis), sukčiavimą be sunkinančių aplinkybių (274 straipsnio 1 dalis), turto pasisavinimą arba iššvaistymą be sunkinančių aplinkybių (275 straipsnio 1 dalis), piktnaudžiavimą tarnyba (285 straipsnis), tarnybinį suklastojimą (289 straipsnis), melagingą pranešimą apie nusikaltimą (291 straipsnis), melagingą įskundimą asmens (292 straipsnis), melagingus parodymus, išvadas, paaiškinimus ir vertimus (293 straipsnis), nepranešimą apie nusikaltimą (294 straipsnis), falsifikuotą prekių gaminimą sunkinančiomis aplinkybėmis (309 straipsnio 2 dalis), vartotojų apgaulę (311 straipsnis), tyčinį bankrotą (315 straipsnis), pramoninį šnipinėjimą (317 straipsnis), apgaulingą apskaitos vedimą (323 straipsnis), neteisingų duomenų apie pajamas pateikimą (324 straipsnis), neteisėtas finansines operacijas (326 straipsnis), neteisėtą medžiojimą (330 straipsnis), neteisėtą žvejybą ar retų ir nykstančių gyvūnų gaudymą (331 straipsnis), Lietuvos Respublikos kontinentinio šelfo įstatymų pažeidimą (332 straipsnis) – kolonijose, gyvenvietėse asmenims, padariusiems tyčinius nusikaltimus; pirmą kartą nuteisiamiems laisvės atėmimu už nesunkius tyčinius nusikaltimus, išskyrus nurodytus šio straipsnio penktosios dalies trečiojoje pastraipoje, – bendrojo režimo kolonijose; pirmą kartą nuteisiamiems laisvės atėmimu už sunkius nusikaltimus – sustiprintojo režimo kolonijose; nuteisiamiems už itin pavojingus valstybinius nusikaltimus (62–70 straipsniai), pirmiau atlikusiems laisvės atėmimo bausmę ir pripažintiems itin pavojingais recidyvistais, – griežtojo režimo kolonijose.

Atlikti bausmę pataisos darbų kolonijose skiriama moterims: pirmą kartą nuteisiamoms laisvės atėmimu už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, – kolonijose-gyvenvietėse asmenims, padariusiems nusikaltimus dėl neatsargumo; pirmą kartą nuteisiamoms už tyčinius nusikaltimus, nurodytus šio straipsnio penktosios dalies trečiojoje pastraipoje, – kolonijose-gyvenvietėse asmenims, padariusiems tyčinius nusikaltimus; kitoms nuteisiamoms laisvės atėmimu moterims – bendrojo režimo kolonijose.

Atlikti bausmę auklėjimo darbų kolonijose skiriama: nepilnamečiams, pirmą kartą nuteisiamiems laisvės atėmimu, taip pat nepilnametėms – bendrojo režimo kolonijose; nepilnamečiams, pirmiau atlikusiems laisvės atėmimo bausmę, – sustiprintojo režimo kolonijose.

Atsižvelgdamas į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę ir kitas bylos aplinkybes, teismas, nurodydamas priimto sprendimo motyvus, gali paskirti atlikti laisvės atėmimo bausmę: pirmą kartą nuteistiems už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat už tyčinius nusikaltimus, nurodytus šio straipsnio penktosios dalies trečiojoje pastraipoje, – bendrojo režimo pataisos darbų kolonijose; kitiems nuteistiems laisvės atėmimu, bet nepripažintiems itin pavojingais recidyvistais, – bet kurios rūšies pataisos darbų kolonijose, išskyrus kolonijas-gyvenvietes; nuteistiems nepilnamečiams – bendrojo režimo auklėjimo darbų kolonijose vietoj sustiprintojo režimo kolonijų.

Laisvės atėmimas, ištisai ar iš dalies atliktinas kalėjime, gali būti paskirtas: itin pavojingiems recidyvistams; asmenims, kurie, suėjus aštuoniolikai metų, padarė itin pavojingus valstybinius nusikaltimus (62–70 straipsniai); asmenims, kurie, suėjus aštuoniolikai metų, padarė kitus sunkius nusikaltimus, nuteisiamiems už juos laisvės atėmimu daugiau kaip penkeriems metams.

Asmenys, nuteisti pagal šio kodekso 2271 straipsnį, laisvės atėmimo bausmę atlieka ištisai kalėjime.

Paskirtą nuteistajam pataisos darbų įstaigos rūšį pakeičia teismas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka.“ 18. 26 straipsnio pirmąją dalį pakeisti taip:

Pataisos darbų laikas skaičiuojamas mėnesiais.

Nuteisus pataisos darbais be laisvės atėmimo, iš nuteistojo uždarbio į valstybės pajamas daromos teismo nuosprendžiu nustatyto dydžio išskaitos nuo penkių iki dvidešimt procentų uždarbio. Pataisos darbų atlikimo laikas neįskaitomas į darbo stažą.

Jeigu nuteistasis pataisos darbais be laisvės atėmimo, atlikdamas bausmę, sąžiningai dirbo ir pavyzdingai elgėsi, tai, jam atlikus bausmę, teismas visuomeninių organizacijų ar darbo kolektyvo prašymu gali pataisos darbų atlikimo laiką įskaityti į darbo stažą.

Asmeniui, kuris dėl sveikatos būklės, amžiaus ar kitų priežasčių negali atlikti pataisos darbų, teismas turi teisę šią bausmę pakeisti bauda – skaičiuojant vieną MGL baudos už du pataisos darbų mėnesius arba lygtinai atleisti nuo bausmės prieš terminą.

Pataisos darbai be laisvės atėmimo kariams pakeičiami laikymu daboklėje iki dviejų mėnesių.

Jeigu asmuo, nuteistas pataisos darbais be laisvės atėmimo, piktybiškai vengia atlikti bausmę, teismas gali neatbūtąjį pataisos darbų laiką pakeisti laisvės atėmimo bausme tam pačiam laikui.

Pataisos darbų be laisvės atėmimo atlikimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos įstatymai.

30 straipsnisAtėmimas teisės eiti tam tikras pareigas, dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla

Atėmimas teisės eiti tam tikras pareigas, dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla yra papildoma bausmė, teismo skiriama baudžiamojo įstatymo numatytais atvejais, taip pat teismo nuožiūra.

Teismas savo nuožiūra skiria atėmimą teisės eiti tam tikras pareigas, dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla tais atvejais, kai nusikaltimas padaromas kaltininko darbinės veiklos srityje arba piktnaudžiaujant jam suteikta teise, ir, atsižvelgdamas į padaryto nusikaltimo pobūdį, teismas prieina prie išvados, jog nuteistajam negalima palikti teisės eiti tam tikras pareigas, dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla.

Atėmimas teisės dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla nustatomas nuo 1 iki 5 metų.“ 20. 32 straipsnį išdėstyti taip: „32 straipsnis. Bauda Bauda yra piniginė nuobauda, teismo skiriama kaip pagrindinė ar papildoma bausmė baudžiamojo įstatymo numatytais atvejais.

Bauda kaip pagrindinė bausmė gali būti skiriama nuo 10 iki 500 minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio.

Bauda kaip papildoma bausmė gali būti skiriama nuo 3 iki 250 minimalių gyvenimo lygių dydžio.

Baudos dydis už padarytą nusikaltimą įstatymo sankcijoje nenustatomas. Jį nustato teismas skirdamas bausmę. Nustatydamas baudos dydį, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumą, nusikaltimu padarytą žalą bei kaltininko materialinę padėtį.

Bauda turi būti sumokėta per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Atsižvelgdamas į materialinę nuteistojo padėtį, teismas gali nustatyti ilgesnį baudos mokėjimo terminą. Jei asmuo per 2 mėnesius ar kitą teismo nustatytą laikotarpį neįvykdo bausmės, bauda išieškoma priverstinai.

Jei asmuo vengia savanoriškai sumokėti baudą, kuri paskirta kaip pagrindinė bausmė, ir nėra galimybių išieškoti ją priverstinai, teismas per šio kodekso 50 straipsnyje nustatytą laiką gali pakeisti baudą laisvės atėmimu. Bauda keičiama laisvės atėmimu santykiu viena laisvės atėmimo diena už vieno MGL baudą, tačiau ne daugiau kaip 90 dienų.“ 21. 35 straipsnį išdėstyti taip: „35 straipsnis. Turto konfiskavimas Turto konfiskavimas yra papildoma bausmė, teismo privalomai skiriama už sunkius savanaudiškus nusikaltimus.

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis paėmimas valstybės nuosavybėn viso arba dalies turto, kuris yra asmeninė nuteistojo nuosavybė.

Konfiskuodamas dalį turto, teismas turi nurodyti, kuri turto dalis konfiskuojama arba konfiskuojamo turto dalies vertę pinigais arba išvardyti konfiskuojamus daiktus.

Kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims padovanotas ar kitaip perduotas turtas konfiskuojamas, jeigu šie asmenys žinojo ar turėjo ir galėjo numatyti, jog jiems padovanotas ar kitaip perduotas turtas yra konfiskuotinas.

Iš konfiskuoto turto patenkinami tik nukentėjusiojo turtiniai reikalavimai, kurie neviršija konfiskuoto turto vertės.

Nusikaltimo įrankiai ir priemonės, taip pat pinigai ar kitos vertybės, gautos nusikalstamos veiklos rezultate, konfiskuojamos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 93 straipsnyje nustatyta tvarka.“ 22. 41 straipsnio:

Apimant bausmes, griežtesnė bausmė apima švelnesnes, ir subendrintoji bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskirus nusikaltimus bausmei.

Visiškai sudedant bausmes, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikaltimų, pridedamos visos paskirtos švelnesnės bausmės.

Iš dalies sudedant bausmes, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikaltimų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės.

Bausmių apėmimą teismas gali taikyti tik esant idealiai nusikaltimų sutapčiai arba jei padaryti nusikaltimai labai skiriasi savo pavojingumu.

Skiriant bausmę šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatytais pagrindais, subendrintoji bausmė negali viršyti penkiolikos metų (išskyrus šio kodekso 25 straipsnio pirmosios dalies antrame sakinyje numatytą taisyklę) paskyrus laisvės atėmimo bausmę, o paskyrus kitų rūšių bausmes, maksimalaus dydžio, įstatymo nustatyto tai bausmės rūšiai.

Negalima skirti tokios subendrintos pagrindinės ir papildomos bausmės rūšies, kuri nebuvo paskirta už atskirus nusikaltimus.

Pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai priėmus nuosprendį nustatoma, kad nuteistasis kaltas dar ir kitu nusikaltimu, kurį jis yra padaręs prieš priimant nuosprendį pirmoje byloje. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal pirmesnį nuosprendį.

43 straipsnisBausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaromas naujas nusikaltimas

Jeigu nuteistasis, neatlikęs visos nuosprendžiu paskirtos bausmės, padaro naują nusikaltimą arba naują nusikaltimą padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas buvo atidėtas, bausmės atidėjimo laikotarpiu (471 straipsnis), arba naują nusikaltimą padaro asmuo, lygtinai atleistas nuo bausmės prieš terminą ar lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų neatliktosios bausmės laikotarpiu (54, 542, 55 straipsniai), teismas skiria bausmę už naują nusikaltimą, po to nustato subendrintą bausmę. Subendrindamas bausmę, teismas gali taikyti visiško ar dalinio bausmių sudėjimo principus.

Taikydamas visiško bausmių sudėjimo principą, teismas prie bausmės, paskirtos naujuoju nuosprendžiu, prideda pagal pirmesnį nuosprendį neatliktą bausmę.

Taikydamas dalinio bausmių sudėjimo principą, teismas prie bausmės, paskirtos naujuoju nuosprendžiu, iš dalies prideda neatliktą bausmę pagal pirmesnį nuosprendį.

Skiriant bausmę pagal kelis nuosprendžius, subendrinta bausmė negali viršyti dvidešimties metų, jei paskirta laisvės atėmimo bausmė, arba maksimalaus dydžio, nustatyto atitinkamai bausmės rūšiai, jei paskirta kita bausmė.

44 straipsnisBausmių sudėjimo ir pakeitimo taisyklės

Sudedant paskirtąsias bausmes, taip pat vienas bausmes keičiant kitomis, laikomasi šių taisyklių:

Keičiant bausmes šio kodekso 42 ir 43 straipsniuose numatytais atvejais, švelnesnė bausmė turi būti keičiama į griežtesnę.

45 straipsnisŠvelnesnės negu įstatymo numatyta bausmės skyrimas

Teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali paskirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę, jeigu asmuo, padaręs nusikaltimą, pats savanoriškai atvyko ir prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, atlygino padarytą žalą, padėjo tardymui bei teismui išaiškinti nusikaltimą.

Teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali paskirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę taip pat jeigu:

Esant šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodytoms sąlygoms, teismas gali:

Esant šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytoms sąlygoms, atidėdamas pagrindinės bausmės vykdymą, teismas gali atidėti ir paskirtų papildomų bausmių, išskyrus turto konfiskavimą, vykdymą.

Atidėdamas paskirtos bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelis iš šių įpareigojimų:

Kartu teismas nustato laiką, per kurį nuteistasis privalo įvykdyti šio straipsnio trečiosios dalies 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 punktuose numatytus įpareigojimus. Nuteistojo elgesį kontroliuoja bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrintys organai.

Jei nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:

Tokiam nepilnamečiui teismas paskiria priverčiamąsias auklėjamojo pobūdžio priemones, numatytas šio kodekso 61 straipsnyje.“ 31. 531 straipsnio pirmojoje dalyje po žodžių „115 straipsnyje“ įrašyti žodžius „225 straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse“, vietoj skaičiaus „146“ įrašyti skaičių „271“, vietoj skaičiaus „151“ – skaičių „274“ ir vietoj skaičiaus „154“ įrašyti skaičių „279“, o žodžius „250 straipsnio pirmojoje dalyje“ išbraukti.

Pakeičiant neatliktąją laisvės atėmimo bausmės dalį pataisos darbais, ši bausmė skiriama laikantis terminų, nustatytų šios rūšies bausmei, ir neturi viršyti neatbūto laisvės atėmimo laiko.“ 33. 541 straipsnį pakeisti taip:

Asmuo, kuris po nuosprendžio priėmimo suserga sunkia nepagydoma liga, gali būti atleidžiamas nuo tolesnio bausmės atlikimo. Spręsdamas klausimą, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo sunkumą, nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, ligos pobūdį ir atliktą bausmės laiką.

Asmuo, kuris po nuosprendžio priėmimo suserga psichine liga, dėl kurios jis negali suprasti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, atleidžiamas nuo tolesnio bausmės atlikimo. Atleisdamas tokį asmenį nuo bausmės, teismas išsprendžia klausimą dėl priverčiamųjų medicininio pobūdžio priemonių skyrimo. Tokiam asmeniui pasveikus, jis gali būti siunčiamas toliau atlikti bausmę. Tokiu atveju laikas, per kurį buvo taikomos priverčiamosios medicininio pobūdžio priemonės, įskaitomas į laisvės atėmimo laiką diena už dieną.“ 37. 58 straipsnio pirmosios dalies:

Nepilnamečių buvimo specialioje auklėjimo ir drausmės įstaigoje tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinti nuostatai.

Teismo paskirtos priverčiamosios auklėjamojo pobūdžio priemonės, numatytos šio straipsnio pirmosios dalies 1–5 punktuose, vykdymą kontroliuoja vidaus reikalų organai ir nepilnamečių reikalų tarnybos.

Jeigu nepilnametis nevykdo arba netinkamai vykdo jam paskirtą priverčiamąją auklėjamojo pobūdžio priemonę, tai teismas, vidaus reikalų organo ir nepilnamečių reikalų tarnybos bendru teikimu, gali pakeisti vieną priverčiamąją auklėjimo pobūdžio priemonę griežtesne priemone.“ 39. 64 straipsnio pavadinimą ir dispoziciją išdėstyti taip: „64 straipsnis. Kėsinimasis į Lietuvos Respublikos Prezidento, Seimo nario, Ministro Pirmininko, ministro arba kito pareigūno gyvybę Kėsinimasis į Lietuvos Respublikos Prezidento, Seimo nario, Ministro Pirmininko, ministro arba Seimo skiriamo pareigūno gyvybę ryšium su jų valstybine ar visuomenine veikla“.

Savavaldžiavimas, padarytas grupės iš anksto susitarusių asmenų arba asmens, turinčio teistumą už savavaldžiavimą, – baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų ir bauda.“ 82. Kodeksą papildyti 2261 straipsniu: „2261 straipsnis. Melagingas pranešimas apie visuomenei gresiantį ar ištikusį pavojų Melagingas pranešimas telefonu, per radiją ar kitokiu būdu žinios apie gresiantį visuomenei pavojų ar didelę nelaimę, jei dėl to buvo bereikalingai iškviestos atitinkamos tarnybos arba tai sukėlė žmonių sumaištį, – baudžiamas laisvės atėmimu iki dvejų metų ir bauda arba be baudos arba bauda.“ 83. 2271 straipsnį išdėstyti taip: „2271 straipsnis. Nusikalstamo susivienijimo organizavimas, vadovavimas ar dalyvavimas jame Nusikalstamo susivienijimo organizavimas, vadovavimas daryti nusikaltimus: kontrabandą (312 straipsnis), netikrų pinigų ar vertybinių popierių pagaminimą, laikymą ar paleidimą apyvarton (327 straipsnis), tyčinį nužudymą (104 ir 105 straipsniai), įkaitų paėmimą (1311 straipsnis), asmens terorizavimą (2272 straipsnis), neteisėtą narkotinių priemonių gaminimą, įgijimą, laikymą, gabenimą, siuntimą arba realizavimą (2321 straipsnis), narkotinių priemonių grobimą (2322 straipsnis), nusikalstamų grupių ginklavimą (2344 straipsnis), orlaivio nuvarymą (2492 straipsnis), nusikaltimus nuosavybei (271–274 straipsniai), kyšininkavimą (282–284 straipsniai), jeigu padarė trys ar daugiau iš anksto susitarusių bendrai nusikalstamai veiklai asmenų, turinčių vadovą ar vadovus, taip pat dalyvavimas tokio susivienijimo daromuose nusikaltimuose - baudžiamas laisvės atėmimu nuo ketverių iki dešimties metų.“ 84. 246 straipsnį išdėstyti taip: „246 straipsnis. Transporto priemones vairuojančių asmenų pažeidimas eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių Neblaivaus asmens, vairuojančio transporto priemonę pažeidimas eismo saugumo ar transporto eksploatavimo taisyklių, jeigu tai sukėlė nukentėjusiajam lengvą kūno sužalojimą ar padarė didelę materialinę žalą, – baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų arba pataisos darbais iki dvejų metų, arba bauda su atėmimu teisės eiti tam tikras pareigas, dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla.

Transporto priemonę vairuojančio asmens pažeidimas eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių, jeigu tai sukėlė nukentėjusiajam apysunkį ar sunkų kūno sužalojimą, – baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų arba pataisos darbais iki dvejų metų su atėmimu teisės eiti tam tikras pareigas, dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla.

Šio straipsnio antrojoje dalyje numatyta veika, padaryta esant neblaiviam, – baudžiama laisvės atėmimu nuo dvejų iki septynerių metų su atėmimu teisės eiti tam tikras pareigas, dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla.

Transporto priemonę vairuojančio asmens pažeidimas eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių, jeigu tai sukėlė vieno ar daugiau asmenų mirtį, – baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų su atėmimu teisės eiti tam tikras pareigas, dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla.

Šio straipsnio ketvirtojoje dalyje numatyta veika, padaryta esant neblaiviam, – baudžiama laisvės atėmimu nuo penkerių iki dvylikos metų su atėmimu teisės eiti tam tikras pareigas, dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla.

Šio kodekso 246, 2461, 248, 2481, 2482 straipsniuose minimomis transporto priemonėmis reikia laikyti visų rūšių automobilius, traktorius ir kitokias savaeiges mašinas, troleibusus, taip pat motociklus ir kitas mechanines transporto priemones.“ 85. Ypatingosios dalies vienuoliktąjį skirsnį išdėstyti taip: „VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS NUSIKALTIMAI KRAŠTO APSAUGOS TARNYBAI

251 straipsnisĮsakymo nevykdymas

Įžūlus viršininko įsakymo nevykdymas ar netinkamas vykdymas – baudžiamas laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Ta pati veika, sukėlusi sunkias pasekmes, – baudžiama laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų.

Karys, neįvykdęs viršininko įsakymo, verčiančio sulaužyti priesaiką ar aiškiai neteisėto, pagal baudžiamuosius įstatymus neatsako.

252 straipsnisGrasinimas viršininkui

Grasinimas viršininkui jį nužudyti, sužaloti ar kitaip smurtauti, ryšium su jo krašto apsaugos tarnyba, jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas bus įvykdytas, – baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų.

253 straipsnisPasipriešinimas viršininkui

Fizinis smurtas prieš viršininką ryšium su jo krašto apsaugos tarnyba – baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki penkerių metų.

Tie patys veiksmai, padaryti panaudojant ginklą, – baudžiami laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų.

254 straipsnisSmurto veiksmai prieš pavaldinį

Fizinis smurtas prieš pavaldinį, kurį padarė viršininkas, eidamas krašto apsaugos tarnybos pareigas, – baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų.

Tie patys veiksmai, padaryti panaudojant ginklą, – baudžiami laisvės atėmimu nuo ketverių iki dvylikos metų.

255 straipsnisPavaldinio arba viršininko įžeidinėjimas

Sistemingas garbės arba orumo žeminimas žodžiu, raštu arba veiksmu, padarytas pavaldinio ar jaunesniojo vyresniajam, arba viršininko prieš pavaldinį ar vyresniojo prieš jaunesnįjį, bent vienam iš jų einant krašto apsaugos tarnybos pareigas, – baudžiamas laisvės atėmimu iki vienerių metų.

256 straipsnisKrašto apsaugos tarnybos statutų taisyklių pažeidimas

Krašto apsaugos tarnybos statutuose numatytų vienas kitam nepavaldžių karių tarpusavio santykių taisyklių pažeidimas, pasireiškęs mušimu ar kitokiu smurtu, nepavojingu nukentėjusiojo gyvybei ir sveikatai, – baudžiamas laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Tie patys veiksmai, sukėlę lengvą arba apysunkį kūno sužalojimą, – baudžiami laisvės atėmimu nuo vienerių iki penkerių metų.

Šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse numatyti veiksmai, padaryti panaudojant ginklą, taip pat sukėlę sunkų kūno sužalojimą, – baudžiami laisvės atėmimu nuo penkerių iki dešimties metų.

257 straipsnisNeteisėtas įsakymas

Aiškiai neteisėto įsakymo davimas ar vertimas tokį įsakymą vykdyti, taip pat jo vykdymas, sukėlę sunkų kūno sužalojimą, padarę didelę materialinę žalą arba kitas sunkias pasekmes, – baudžiami laisvės atėmimu nuo trejų iki aštuonerių metų.

258 straipsnisLaikinas pasišalinimas

Savavališkas kario pasišalinimas iš dalinio arba tarnybos vietos, taip pat jo neatvykimas laiku be pateisinamų priežasčių į tarnybą, trukęs ilgiau kaip penkias paras, – baudžiamas laisvės atėmimu iki dvejų metų.

259 straipsnisDezertyravimas

Privalomosios tarnybos kario pasitraukimas iš karinio dalinio arba tarnybos vietos, turint tikslą išvengti krašto apsaugos tarnybos, taip pat turint tokį pat tikslą neatvykimas į šią tarnybą – baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų.

260 straipsnisSavavališkas pasitraukimas iš dalinio kautynių aplinkybėmis

Savavališkas kario pasitraukimas iš dalinio arba tarnybos vietos, taip pat neatvykimas į tarnybą kautynių aplinkybėmis be pateisinamų priežasčių, nesvarbu, kokia jų trukmė, – baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki aštuonerių metų.

261 straipsnisMarodieriavimas

Daiktų pagrobimas iš nukautųjų ar sužeistųjų kautynių lauke – baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų.

262 straipsnisKrašto apsaugos turto pasisavinimas

Ginklų, šaudmenų, karinės technikos, mundiruotės ar kitokio krašto apsaugos turto pasisavinimas – baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų.

263 straipsnisKrašto apsaugos turto praradimas

Ginklų, šaudmenų, karinės technikos arba kitokio krašto apsaugos turto, patikėto tarnybos reikalams, praradimas arba sugadinimas dėl jų laikymo pažeidimo ar aplaidumo – baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų.

264 straipsnisTyčinis krašto apsaugos turto sunaikinimas ar sužalojimas

Tyčinis ginklų, šaudmenų, transporto priemonių, karinės technikos ar kitokio krašto apsaugos turto sunaikinimas ar sužalojimas, nesant itin pavojingo valstybinio nusikaltimo požymių, – baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų.

265 straipsnisSargybų statuto, konvojaus ir patrulio tarnybų taisyklių pažeidimas

Sargybų statuto taisyklių pažeidimas sargybos postuose, taip pat patrulio ir konvojaus tarnybų taisyklių pažeidimas, sukėlę sunkias pasekmes, – baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų.

266 straipsnisValstybės sienos apsaugos tarnybos taisyklių pažeidimas

Asmens, atliekančio Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybą, pažeidimas šios tarnybos taisyklių, dėl ko buvo padarytas nusikaltimas arba didelė materialinė žala valstybei, – baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų.

267 straipsnisVidaus tarnybos statuto taisyklių pažeidimas

Asmens, atliekančio pavestą tarnybą dalinyje (išskyrus sargybą), pažeidimas vidaus tarnybos statuto taisyklių, sukėlęs sunkias pasekmes, – baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų.

268 straipsnisŽūvančio karo laivo palikimas

Vado, neįvykdžiusio iki galo savo tarnybos pareigų, palikimas žūvančio karo laivo – baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų.

Ta pati veika, jei dėl to žuvo žmonės arba atsirado kitos sunkios pasekmės, – baudžiama laisvės atėmimu nuo trejų iki dvylikos metų.

269 straipsnisKovos vėliavos praradimas ar išniekinimas

Dalinio kovos vėliavos praradimas ar išniekinimas – baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų.

270 straipsnisSąvokų išaiškinimas

Pagal šio skirsnio straipsnius atsako kariai, t.y. krašto apsaugos ir vidaus reikalų tarnybos formuočių karininkai bei puskarininkiai, tarnaujantys pagal sutartis, ir privalomosios tarnybos puskarininkiai bei eiliniai, savanoriškos krašto apsaugos formuočių karininkai, puskarininkiai ar eiliniai savanoriai, tarnaujantys pagal sutartis, kiti krašto apsaugos savanoriai, dalyvaujantys kariniuose mokymuose, pratybose ir specialių užduočių vykdymo metu; karo prievolininkai, pašaukti atlikti mokomųjų pratybų bei kitais atvejais į kariuomenę pašaukti kariai.

Kiti asmenys, organizavę, kurstę ar padėję padaryti nusikaltimus krašto apsaugos tarnybai, atsako pagal atitinkamus šio skirsnio straipsnius.“ 86. Pripažinti netekusiais galios Baudžiamojo kodekso skirsnius: antrąjį skirsnį „Nusikaltimai valstybinei ir visuomeninei nuosavybei“ (90–103 straipsniai), penktąjį skirsnį „Nusikaltimai asmeninei piliečių nuosavybei“ (146–155 straipsniai), šeštąjį skirsnį „Ūkiniai nusikaltimai“ (156–176 straipsniai), septintąjį skirsnį „Pareiginiai nusikaltimai“ (177–182 straipsniai), aštuntąjį skirsnį „Nusikaltimai teisingumui“ (183–199 straipsniai).

271 straipsnisVagystė

Slaptas ar atviras svetimo turto pagrobimas (vagystė) – baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų arba pataisos darbais, arba bauda.

Vagystė, padaryta asmens, turinčio teistumą už nusikaltimus nuosavybei, arba grupės iš anksto susitarusių asmenų, arba įsibraunant į negyvenamąją patalpą, – baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki šešerių metų su bauda ar be baudos.

Vagystė, padaryta įsibraunant į gyvenamąją patalpą, – baudžiama laisvės atėmimu nuo ketverių iki aštuonerių metų su bauda ar be baudos.

Vagystė, padaryta stambiu mastu, – baudžiama laisvės atėmimu nuo šešerių iki dešimties metų su bauda ar be baudos.

272 straipsnisPlėšimas

Svetimo turto užvaldymas panaudojant fizinį smurtą arba grasinant tuoj pat jį panaudoti, arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis (plėšimas), – baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki aštuonerių metų su bauda ar be baudos.

Plėšimas, padarytas asmens, turinčio teistumą už nusikaltimus nuosavybei, arba grupės iš anksto susitarusių asmenų, arba įsibraunant į negyvenamąją patalpą, arba panaudojant šaunamąjį ginklą, – baudžiamas laisvės atėmimu nuo ketverių iki dešimties metų su bauda ar be baudos.

Plėšimas, susijęs su sunkaus kūno sužalojimo padarymu arba padarytas įsibraunant į gyvenamąją patalpą, arba stambiu mastu, arba itin pavojingo recidyvisto, – baudžiamas laisvės atėmimu nuo šešerių iki dvylikos metų su bauda ar be baudos.

273 straipsnisTurto prievartavimas

Atviras, užmaskuotas paslaugų siūlymu ar kitokia forma pridengtas reikalavimas perduoti turtą, teisę į turtą arba padaryti kitus turtinio pobūdžio veiksmus ar nuo jų susilaikyti, tiesiogiai arba užuominomis grasinant panaudoti fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį ar jo artimuosius, sunaikinti ar sugadinti jų turtą ar kitaip šantažuojant (turto prievartavimas), – baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki penkerių metų ir bauda.

Turto prievartavimas panaudojant fizinį smurtą, sunaikinant ar sugadinant turtą arba panaudojant kitokią prievartą, taip pat padarytas grupės iš anksto susitarusių asmenų arba asmens, turinčio teistumą už nusikaltimus asmeniui, nuosavybei arba už savavaldžiavimą, – baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki aštuonerių metų ir bauda.

Turto prievartavimas, sukėlęs didelę materialinę žalą ar kitas sunkias pasekmes, taip pat padarytas organizuotos grupės arba panaudojant šaunamąjį ginklą ar sprogmenis, – baudžiamas laisvės atėmimu nuo penkerių iki dvylikos metų.

274 straipsnisSukčiavimas

Svetimo turto užvaldymas arba teisės į turtą įgijimas apgaule (sukčiavimas) – baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų su bauda ar be baudos.

Sukčiavimas, padarytas asmens, turinčio teistumą už nusikaltimus nuosavybei, arba grupės iš anksto susitarusių asmenų, sudarant žinomai neteisingą kompiuterinę programą, įrašant į kompiuterio atmintį klaidingus duomenis, taip pat kitaip paveikiant kompiuterinę informaciją ar jos apdorojimą, – baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų su bauda ar be baudos.

Sukčiavimas, padarytas stambiu mastu, – baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki aštuonerių metų su bauda ar be baudos.

275 straipsnisTurto pasisavinimas arba iššvaistymas

Kaltininkui patikėto ar esančio jo žinioje svetimo turto pasisavinimas arba iššvaistymas – baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų su bauda ar be baudos, su atėmimu teisės eiti tam tikras pareigas ar dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla, ar be tokios teisės atėmimo.

Ta pati veika, padaryta asmens, turinčio teistumą už nusikaltimus nuosavybei, arba grupės iš anksto susitarusių asmenų, – baudžiama laisvės atėmimu iki penkerių metų arba bauda su atėmimu teisės eiti tam tikras pareigas ar dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla, arba be tokios teisės atėmimo.

Kaltininkui patikėto ar esančio jo žinioje svetimo turto pasisavinimas arba iššvaistymas stambiu mastu – baudžiamas laisvės atėmimu nuo penkerių iki dešimties metų su atėmimu teisės eiti tam tikras pareigas arba dirbti tam tikrą darbą, arba užsiimti tam tikra veikla su bauda ar be baudos.

276 straipsnisRadinio pasisavinimas

Pasisavinimas rasto arba atsitiktinai patekusio svetimo didelės vertės turto – baudžiamas pataisos darbais iki dvejų metų arba bauda.

277 straipsnisTurtinės žalos padarymas apgaule arba piktnaudžiaujant pasitikėjimu

Turtinės žalos padarymas kitam asmeniui vengiant atsiskaitymų už atliktus darbus ar suteiktas paslaugas, taip pat vengiant kitų mokėjimų, jeigu tai padaryta apgaule ar piktnaudžiaujant pasitikėjimu, – baudžiamas pataisos darbais iki dvejų metų arba bauda.

Ta pati veika sudarant žinomai neteisingą kompiuterinę programą, įrašant į kompiuterio atmintį klaidingus duomenis, taip pat kitaip paveikiant kompiuterinę informaciją ar jos apdorojimą – baudžiama laisvės atėmimu iki dvejų metų arba pataisos darbais tam pačiam laikui, arba bauda.

278 straipsnisTurto sunaikinimas ar sužalojimas tyčia

Svetimo turto sunaikinimas ar sužalojimas tyčia – baudžiamas pataisos darbais iki dvejų metų arba bauda.

Ta pati veika, padaryta padegant ar kitokiu visuotinai pavojingu būdu, ar padariusi nukentėjusiajam didelę turtinę žalą, arba jeigu sunaikintos ar sužalotos turinčios istorinę-kultūrinę reikšmę vertybės, – baudžiama laisvės atėmimu iki septynerių metų su bauda ar be baudos.

279 straipsnisTurto sunaikinimas ar sužalojimas dėl neatsargumo

Neatsargus svetimo turto sunaikinimas ar sužalojimas, padaręs nukentėjusiajam didelę turtinę žalą, – baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų su bauda ar be baudos arba pataisos darbais iki dvejų metų, arba bauda.

280 straipsnisTransporto priemonių nuvažiavimas be leidimo

(panaikintas)

281 straipsnisNusikalstamu būdu gauto turto įgijimas arba realizavimas

Turto, gauto šio kodekso 105 straipsnio 8 punkte, 2322, 2341, 271–277, 312 straipsniuose numatytu būdu, įgijimas arba realizavimas – baudžiamas laisvės atėmimu iki dvejų metų su bauda ar be baudos arba pataisos darbais iki dvejų metų, arba bauda.

Tie patys veiksmai, padaryti stambiu mastu, taip pat sistemingai arba asmens, turinčio teistumą už tokio pat nusikaltimo padarymą, – baudžiami laisvės atėmimu nuo vienerių iki penkerių metų su bauda ar be baudos.

TRYLIKTASIS SKIRSNIS NUSIKALTIMAI VALSTYBĖS TARNYBAI

282 straipsnisKyšio priėmimas

Valstybės pareigūno priėmimas kyšio už atlikimą ar neatlikimą duodančiojo ar kito asmens interesais veiksmų, kuriuos jis turėjo ar galėjo atlikti eidamas pareigas, – baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų su atėmimu teisės eiti tam tikras pareigas ar dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla iki penkerių metų.

Kyšio priėmimas labai stambiu mastu arba susijęs su prievartavimu duoti kyšį – baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų ir su atėmimu teisės eiti tam tikras pareigas ar dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla nuo trejų iki penkerių metų.

283 straipsnisDovanos priėmimas

Valstybės tarnautojo vertingos dovanos priėmimas už veiksmus, kuriuos jis turėjo ar galėjo atlikti eidamas tarnybą, – baudžiamas laisvės atėmimu iki dvejų metų ir bauda ar be jos, arba bauda su atėmimu teisės eiti tam tikras pareigas ar dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla iki penkerių metų.

284 straipsnisPapirkimas

Perdavimas valstybės pareigūnui labai stambiu mastu pinigų ar turtinių vertybių arba sudarymas sąlygų turėti tokią turtinę naudą už atlikimą ar neatlikimą veiksmų, kuriuos pareigūnas turėjo ar galėjo atlikti eidamas pareigas, – baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų arba pataisos darbais iki dvejų metų, arba bauda.

Asmuo, kuris papirko pareigūną, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis apie tai pareiškė savo noru iki bylos iškėlimo dėl šio papirkimo, arba jeigu jo atžvilgiu buvo pavartotas prievartavimas.

285 straipsnisPiktnaudžiavimas tarnyba

Tyčinis valstybės pareigūno ar valstybės tarnautojo pasinaudojimas tarnybine padėtimi priešingais tarnybai interesais, jeigu tai buvo padaryta savanaudiškais tikslais, arba padaręs didelę žalą valstybės interesams ar kitiems asmenims – baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų ir bauda ar be jos, arba bauda su atėmimu teisės eiti tam tikras pareigas ar dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla iki penkerių metų.

286 straipsnisValstybės pareigūno neteisėtas dalyvavimas įmonės komercinėje, ūkinėje ar finansinėje veikloje

Valstybės pareigūno neteisėtas dalyvavimas individualios įmonės, tikrosios ūkinės ar komanditinės bendrijos, akcinės bendrovės ar kredito įstaigos komercinėje, ūkinėje, finansinėje veikloje, padaręs didelę žalą valstybės interesams, – baudžiamas bauda su atėmimu teisės eiti tam tikras pareigas ar dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla iki penkerių metų arba be tokios teisės atėmimo.

287 straipsnisTarnybos įgaliojimų viršijimas

Valstybės pareigūno ar valstybės tarnautojo viršijimas įstatymo suteiktų jam tarnybos teisių arba padaręs didelę žalą valstybės interesams ar kitiems asmenims – baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų arba pataisos darbais iki dvejų metų, arba bauda su atėmimu teisės eiti tam tikras pareigas ar dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla iki penkerių metų.

288 straipsnisTarnybos pareigų neatlikimas

Valstybės pareigūno neatlikimas savo pareigų arba jų atlikimas netinkamai dėl nerūpestingumo, jei dėl to padaryta didelė žala valstybės interesams ar kitiems asmenims, – baudžiamas laisvės atėmimu iki dvejų metų arba bauda su atėmimu teisės eiti tam tikras pareigas ar dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla iki penkerių metų ar be tokios teisės atėmimo.

289 straipsnisTarnybinis suklastojimas

Valstybės pareigūno ar valstybės tarnautojo įrašymas į oficialų dokumentą melagingų žinių, surašymas ar išdavimas tokio dokumento, taip pat kito valstybinės įstaigos arba organizacijos dokumento suklastojimas – baudžiamas laisvės atėmimu iki dvejų metų arba bauda su atėmimu teisės eiti tam tikras pareigas ar dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla iki penkerių metų ar be tokios teisės atėmimo.

290 straipsnisSąvokų išaiškinimas

Valstybės tarnautojas yra asmuo, kuris dirbdamas valstybės valdžios, valdymo, teisėsaugos, valstybės kontrolės ar priežiūros institucijose įgyvendina jų funkcijas, tačiau neturi valdžios atstovo ar administracinių įgalinimų.

Valstybės pareigūnas yra asmuo, kuris dirbdamas valstybės valdžios, valdymo, teisėsaugos, valstybės kontrolės ar priežiūros institucijose vykdo valdžios atstovo funkcijas arba turi administracinius įgalinimus.

KETURIOLIKTASIS SKIRSNIS NUSIKALTIMAI TEISINGUMUI

291 straipsnisMelagingas pranešimas apie nusikaltimą

Pranešimas kvotos, tardymo, prokuratūros įstaigoms arba teismui apie žinomai nebūtą nusikaltimą – baudžiamas laisvės atėmimu iki vienerių metų su bauda ar be jos arba bauda.

Tie patys veiksmai, padaryti iš savanaudiškų paskatų arba dirbtinai sudarant įrodymus, – baudžiami laisvės atėmimu nuo vienerių iki ketverių metų su bauda ar be jos.

292 straipsnisMelagingas asmens įskundimas

Melagingas asmens įskundimas, kad jis padarė nusikaltimą ar administracinį teisės pažeidimą įstaigai arba pareigūnui, turintiems teisę pradėti baudžiamąjį ar administracinį persekiojimą, – baudžiamas laisvės atėmimu iki dvejų metų su bauda ar be jos arba bauda.

Tie patys veiksmai, padaryti iš savanaudiškų paskatų ar dirbtinai sudarant įrodymus arba kaltinant asmenį padarius sunkų nusikaltimą, taip pat kai tokie veiksmai sukėlė sunkias pasekmes, – baudžiami laisvės atėmimu nuo dvejų iki penkerių metų.

293 straipsnisMelagingi parodymai, išvados, paaiškinimai ir vertimai

Melagingas liudytojo ar nukentėjusiojo parodymas, eksperto ar revizoriaus melagingos išvados davimas, specialisto melagingo paaiškinimo ar išvados davimas, taip pat žinomai neteisingas vertėjo vertimas, padaryti kvotos, parengtinio tardymo metu arba nagrinėjant bylą teisme, – baudžiami laisvės atėmimu iki dvejų metų su bauda ar be jos arba bauda.

Tos pačios veikos, padarytos iš savanaudiškų paskatų ar dirbtinai sudarant įrodymus, taip pat kai dėl tokių veiksmų asmuo buvo neteisėtai suimtas, nuteistas ar išteisintas, turėjo didelę turtinę žalą, taip pat kai tokie veiksmai sukėlė kitas sunkias pasekmes, – baudžiamos laisvės atėmimu nuo vienerių iki ketverių metų su bauda ar be jos.

Nukentėjusysis ar liudytojas neatsako už melagingų parodymų davimą, jei tai padarė siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės pats, taip pat, kad jos išvengtų jo šeimos nariai arba artimieji giminaičiai, ir prieš apklausą nebuvo supažindintas su teise atsisakyti duoti tokius parodymus ar atsakyti į tokius klausimus.

294 straipsnisNepranešimas apie nusikaltimą

Nepranešimas kvotos, tardymo, prokuratūros įstaigoms arba teismui be svarbios priežasties per kiek galima trumpesnį laiką apie tikrai žinomai rengiamą, daromą ar padarytą tyčinį nužudymą (104 ir 105 straipsniai), šaunamojo ginklo, šaudmenų ar sprogstamųjų medžiagų grobimą (2341 straipsnis), radioaktyviųjų medžiagų grobimą (2342 straipsnis), nusikalstamų grupių ginklavimą (2344 straipsnis) ir orlaivio nuvarymą (2491 straipsnis) – baudžiamas laisvės atėmimu iki dvejų metų su bauda ar be jos arba bauda.

Asmuo neatsako už nepranešimą apie nusikaltimą, jeigu jam, jo šeimos nariams arba artimiesiems giminaičiams po pranešimo apie nusikaltimą būtų iškilusi grėsmė būti patrauktiems baudžiamojon atsakomybėn.

295 straipsnisNusikaltimo slėpimas

Iš anksto nepažadėtas tyčinio nužudymo (104 ir 105 straipsniai), tyčinio sunkaus kūno sužalojimo sunkinančiomis aplinkybėmis (111 straipsnio 2 dalis), išžaginimo sunkinančiomis aplinkybėmis (118 straipsnio 3 ir 4 dalys), nusikalstamo susivienijimo organizavimo, vadovavimo ar dalyvavimo jame (2271 straipsnis), asmens terorizavimo (2272 straipsnis), neteisėto narkotinių priemonių gaminimo, įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo arba realizavimo sunkinančiomis aplinkybėmis (2321 straipsnio 3 ir 4 dalys), šaunamojo ginklo, šaudmenų ar sprogstamųjų medžiagų grobimo (2341 straipsnis), radioaktyviųjų medžiagų grobimo (2342 straipsnis), nusikalstamų grupių ginklavimo (2344 straipsnis), orlaivio nuvarymo (2492 straipsnis), vagystės sunkinančiomis aplinkybėmis (271 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys), plėšimo (272 straipsnis), turto prievartavimo (273 straipsnis), turto pasisavinimo sunkinančiomis aplinkybėmis (275 straipsnio 3 dalis), kontrabandos sunkinančiomis aplinkybėmis (312 straipsnio 2 dalis), netikrų pinigų ar vertybinių popierių pagaminimo, laikymo arba paleidimo apyvarton (327 straipsnis) slėpimas, padarymo įrankių ir priemonių, pėdsakų, nusikalstamu būdu įgytų daiktų, taip pat dokumentų, turinčių įrodomąją reikšmę, paslėpimas arba tyčinis jų sunaikinimas ar sužalojimas – baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų su bauda ar be jos arba bauda.

Asmuo neatsako už nusikaltimo slėpimą, jeigu jis tai padarė, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės pats, taip pat, kad jos išvengtų jo šeimos nariai arba artimieji giminaičiai.

296 straipsnisNusikaltimą padariusio asmens slėpimas

Iš anksto nepažadėtas asmens, padariusio sunkų nusikaltimą, slėpimas norint padėti jam išvengti baudžiamojo persekiojimo ar laisvės atėmimo bausmės atlikimo – baudžiamas laisvės atėmimu nuo vienerių iki penkerių metų su bauda ar be jos.

Asmuo neatsako už šiame straipsnyje numatytą veiką, jeigu jis slėpė savo šeimos narį arba artimą giminaitį.

297 straipsnisPoveikis liudytojui, nukentėjusiajam, ekspertui, specialistui, revizoriui ar vertėjui

Siekimas paveikti liudytoją, nukentėjusįjį, ekspertą, specialistą, revizorių ar vertėją, kad jie kvotos, parengtinio tardymo metu ar teisme duotų melagingus parodymus, išvadą, paaiškinimus, surašytų melagingą revizijos aktą arba melagingai išverstų, taip pat kliudymas jiems pagal šaukimą atvykti pas kvotėją, tardytoją, prokurorą ar į teismą, jeigu tai padaryta paperkant ar panaudojant prieš šiuos asmenis, jų šeimos narius arba artimuosius giminaičius fizinį smurtą, sunaikinant ar sužalojant jų turtą, taip pat grasinant panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sužaloti turtą, – baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų su bauda ar be jos arba bauda.

298 straipsnisKišimasis į kvotėjo, tardytojo, prokuroro, teisėjo ar teismo antstolio veiklą

Mėginimas bet kokia forma paveikti kvotėją, tardytoją, prokurorą ar teisėją, norint sukliudyti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai atlikti parengtinį tyrimą arba teisingai išnagrinėti bylą teisme, taip pat mėginimas bet kokia forma paveikti teismo antstolį, susijęs su jo tarnybinių pareigų vykdymu, – baudžiamas pataisos darbais iki dvejų metų arba bauda.

Tie patys veiksmai, padaryti grasinant panaudoti fizinį smurtą prieš kvotėją, tardytoją, prokurorą, teisėją ar teismo antstolį, jų šeimos narius arba artimuosius giminaičius, taip pat grasinant sunaikinti ar sužaloti jų turtą, – baudžiami laisvės atėmimu iki trejų metų su bauda ar be jos.

Kišimasis į kvotėjo, tardytojo, prokuroro, teisėjo ar teismo antstolio veiklą, padarytas panaudojant fizinį smurtą prieš šiuos pareigūnus, jų šeimos narius arba artimuosius giminaičius, taip pat sunaikinant ar sužalojant jų turtą, – baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki šešerių metų su bauda ar be jos.

299 straipsnisKvotos ar parengtinio tardymo duomenų viešas pagarsinimas

Kvotos ar parengtinio tardymo neskelbtinų duomenų pagarsinimas iki bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje be oficialaus leidimo – baudžiamas pataisos darbais iki dvejų metų arba bauda.

300 straipsnisKalinio pabėgimas

Sulaikyto, suimto ar atliekančio laisvės atėmimo bausmę asmens pabėgimas iš sulaikymo vietos – baudžiamas laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Tie patys veiksmai, padaryti panaudojant smurtą prieš sargybą ar kitus sulaikymo įstaigos administracijos atstovus arba padarant didelę turtinę žalą sulaikymo vietos įstaigai, – baudžiami laisvės atėmimu nuo vienerių iki šešerių metų.

301 straipsnisKalinio išlaisvinimas

Išlaisvinimas sulaikyto, suimto ar atliekančio laisvės atėmimo bausmę asmens, padarytas panaudojus smurtą, apgaulę arba piktnaudžiaujant pasitikėjimu, – baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų su bauda ar be jos arba bauda.

302 straipsnisVengimas atlikti laisvės atėmimo bausmę

Nuteistojo, kuriam leista trumpam laikui išvykti iš laisvės atėmimo vietos, be pateisinamos priežasties laiku negrįžimas į bausmės atlikimo vietą – baudžiamas laisvės atėmimu iki vienerių metų arba bauda.

303 straipsnisLaisvės atėmimo įstaigų darbo dezorganizavimas

Sulaikyto, suimto ar atliekančio laisvės atėmimo bausmę asmens terorizavimas kitų asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, – baudžiamas laisvės atėmimu iki šešerių metų.

Sulaikyto, suimto ar atliekančio laisvės atėmimo bausmę asmens organizavimas kitų, laikomų laisvės atėmimo vietose, asmenų riaušių, kurių metu buvo sužaloti ar žuvo žmonės arba buvo padaryta didelė turtinė žala, taip pat aktyvus dalyvavimas tokiose riaušėse – baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki penkiolikos metų.

304 straipsnisAprašyto turto arba turto, kuriam uždėtas areštas, išeikvojimas, perleidimas ar paslėpimas

Asmens, kuriam buvo patikėtas aprašytas turtas arba turtas, kuriam uždėtas areštas, šio turto išeikvojimas, perleidimas ar paslėpimas – baudžiamas laisvės atėmimu iki vienerių metų su bauda ar be jos arba bauda.

305 straipsnisSąvokos išaiškinimas

Artimieji giminaičiai reiškia tėvus, vaikus, tikruosius brolius bei seseris, senolius, vaikaičius, taip pat sutuoktinį.

Šeimos nariais laikytini asmenys, nurodyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 329 straipsnyje.

PENKIOLIKTASIS SKIRSNIS NUSIKALTIMAI ŪKININKAVIMO TVARKAI

306 straipsnisVertimasis uždrausta komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla ar veikla, kuriai reikalingas leidimas

Vertimasis komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla, kuriai yra reikalingas leidimas, neturint leidimo, padarytas pakartotinai po administracinės nuobaudos paskyrimo už tokį pat pažeidimą, – baudžiamas pataisos darbais arba bauda.

Vertimasis uždrausta komercine ar ūkine veikla – baudžiamas laisvės atėmimu iki dvejų metų ir bauda arba tik bauda.

307 straipsnisNeteisėta įmonės veikla

Steigimo dokumentuose nenumatytos veiklos vykdymas stambiu mastu – baudžiamas pataisos darbais ir bauda arba tik bauda.

Įmonės, kuri naudojama kaip priedanga kitokiai negu įmonės steigimo dokumentuose numatyta, be to, neteisėtai veiklai, įsteigimas ar veikla – baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų ir bauda arba tik bauda.

308 straipsnisKitos įmonės prekės ženklo naudojimas

Be leidimo kitos įmonės prekės ženklo, įregistruoto patentų biure, naudojimas pagamintoms prekėms žymėti ir tokių prekių pateikimas realizuoti – baudžiamas bauda su atėmimu teisės eiti tam tikras pareigas ar dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla iki trejų metų arba be tokios teisės atėmimo.

Jei šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytu atveju kitos įmonės prekių ženklais buvo pažymėtas didelis prekių kiekis arba pagamintų prekių kokybė labai skyrėsi nuo prekių kokybės tos įmonės, kurios prekių ženklais buvo naudojamasi, arba nukentėjusiajai įmonei buvo padaryta didelė žala, – baudžiama laisvės atėmimu iki trejų metų ir bauda arba tik bauda su atėmimu teisės eiti tam tikras pareigas ar dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla iki penkerių metų arba be tokios teisės atėmimo.

309 straipsnisFalsifikuotų prekių gaminimas, realizavimas ar laikymas

Prekių, neatitinkančių tų savybių, kurios yra nurodytos gaminio kortelėje, kitokiuose kokybės pažymėjimuose, ar kitaip falsifikuotų prekių gaminimas, realizavimas ar laikymas turint tikslą realizuoti – baudžiamas laisvės atėmimu iki dvejų metų ir bauda arba tik bauda.

Bet kaip falsifikuotų prekių gaminimas, pardavimas ar laikymas turint tikslą parduoti stambiu mastu ar dideliais kiekiais – baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų ir bauda arba tik bauda.

310 straipsnisNamų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų gaminimas, pardavimas, laikymas

Naminės degtinės, brogos arba kitų namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų gaminimas ar laikymas turint tikslą parduoti arba jiems gaminti aparatų gaminimas arba laikymas turint tikslą parduoti, taip pat šių alkoholinių gėrimų arba aparatų pardavimas – baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų ir bauda arba tik bauda.

311 straipsnisVartotojų apgaulė

Vartotojų apgaulė parduodant ne to pavadinimo, ne tos kokybės, ne to svorio, ne to komplektavimo, ne tų matų prekes arba prekes, kurių realizavimo terminas yra pasibaigęs, ir tų faktų nepranešimas pirkėjui, taip pat vartotojų apgaulė atsiskaitant už parduotas prekes – baudžiama laisvės atėmimu iki dvejų metų arba pataisos darbais ir bauda bei atėmimu teisės eiti tam tikras pareigas ar dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla ar be tokios teisės atėmimo arba tik bauda.

312 straipsnisKontrabanda

Prekių, pinigų, meno ar kitokių vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ne per muitines ar muitinių postus arba tokių daiktų gabenimas per muitines, jei jie buvo slepiami vietose, apsunkinančiose aptikimą, arba jeigu naudojami suklastoti dokumentai, arba jeigu pateikiami vieni dokumentai, o gabenamos kitų pavadinimų prekės ar daiktai, arba jei pagal tranzitinius dokumentus įvežamos prekės neišvežamos iš Lietuvos, – baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų ir bauda ar be baudos arba tik bauda.

Šaunamųjų ginklų, šaudmenų, radioaktyviųjų, nuodingųjų ir stipriai veikiančių medžiagų ar narkotinių priemonių gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant jų muitinei ir neturint leidimo juos pervežti arba kontrabanda itin stambiu mastu ar padaryta grupės iš anksto susitarusių asmenų – baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų ir bauda arba tik bauda.

313 straipsnisApgaulingi pareiškimai apie įmonės veiklą

Apgaulingų duomenų apie įmonės komercinę, ūkinę, finansinę veiklą ar turtą pateikimas ataskaitoje, viešuose pasisakymuose ar publikacijose veikiant įmonės vardu, jei toks kreditorių, akcininkų, valstybinių ar kitų įstaigų, įmonių ar asmenų suklaidinimas dėl įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės ar turto sukėlė sunkias materialines pasekmes, – baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų ir bauda arba tik bauda.

314 straipsnisPaskolos panaudojimas ne pagal paskirtį

Paskolos iššvaistymas azartiniams lošimams, savo ar kitų asmenų asmeninėms išlaidoms padengti ar kitoks ne pagal paskirtį paskolos panaudojimas padarant kreditoriui ar laiduotojui turtinės žalos – baudžiamas laisvės atėmimu iki dvejų metų ir bauda arba tik bauda.

315 straipsnisTyčinis bankrotas

Privedimas įmonės prie bankroto tyčia blogai ūkininkaujant, jei tuo padaroma turtinė žala kreditoriui, akcininkui ar kitam asmeniui, – baudžiamas laisvės atėmimu iki dvejų metų ir bauda bei atėmimu teisės eiti tam tikras pareigas ar dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla arba be tokios teisės atėmimo.

Tyčinis bankrotas, lydimas turto, kuris galėtų būti pateiktas skolai grąžinti, paslėpimu, iššvaistymu ar perleidimu tretiesiems asmenims, – baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų ir bauda arba tik bauda.

316 straipsnisSkolininko nesąžiningumas ar apgaulė

Turto, kuris galėtų būti pateiktas skolai grąžinti, paslėpimas, iššvaistymas, perleidimas, pervedimas į užsienį ar pardavimas nepateisinamai pigiai patekus į sunkią ekonominę situaciją ar tapus nemokiu ir esant akivaizdžiai bankroto grėsmei, jei tuo padaryta turtinė žala kreditoriams, – baudžiamas laisvės atėmimu iki dvejų metų ir bauda arba tik bauda.

Naujų sutarčių prekėms pirkti sudarymas ar paskolų paėmimas žinant apie negalimumą už pirktas prekes sumokėti ar grąžinti skolą, taip pat melagingi pareiškimai apie neegzistuojančias skolas arba apie asmens žinioje esančio turto priklausomybę, padaryti asmens, patekusio į sunkią ekonominę situaciją ar tapus nemokiu ir esant akivaizdžiai bankroto grėsmei, – baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų ir bauda arba tik bauda.

317 straipsnisPramoninis šnipinėjimas

Pramonine paslaptimi įmonėje esančios informacijos apie joje vykdomus tyrimus, ruošiamus gamybai ar gaminamus pavyzdžius, naudojamą technologiją, ruošiamus susitarimus su kitais partneriais rinkimas neteisėtai patenkant prie informacijos šaltinių ar naudojant specialius prietaisus informacijai rinkti, jei minėti veiksmai daromi norint gautą informaciją perduoti kitiems asmenims ar įmonėms arba pasinaudoti ja pačiam savo ūkinėje veikloje, – baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų ir bauda arba tik bauda.

318 straipsnisPramoninės ar komercinės paslapties paskelbimas

Informacijos apie įmonės veiklą, laikomos įmonėje pramonine ar komercine paslaptimi, suteikimas kitam asmeniui norint gauti turtinę ar asmeninę naudą, jei informaciją asmuo sužinojo ryšium su tarnyba šioje įmonėje arba jei tokia veikla padarė didelę turtinę žalą nukentėjusiajam, – baudžiamas laisvės atėmimu iki dvejų metų ir bauda arba tik bauda.

319 straipsnisKomercinis papirkimas

Pinigais, vertybėmis, kitokiu turtu ar paslaugomis nepagrįsto atlyginimo davimas asmeniui, tarnaujančiam komercinėje, ūkinėje ar finansinėje įstaigoje, už tai, kad šis priimtų palankius sprendimus ar atliktų duodančio tokį atlyginimą asmens naudai kitokius veiksmus, įeinančius į paperkamo asmens tarnybines funkcijas, ar susilaikytų nuo tokių veiksmų atlikimo, – baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų arba pataisos darbais ir bauda arba tik bauda.

Atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo, davęs nepagrįstą atlyginimą, jei pats savo noru pareiškė apie tokio atlyginimo davimą.

320 straipsnisNeteisėto atlyginimo priėmimas

Asmens, tarnaujančio komercinėje, ūkinėje įmonėje ar finansinėje įstaigoje arba užsiimančio profesine veikla, priėmimas nepagrįsto atlyginimo už palankių sprendimų priėmimą ar atlikimą atlyginimą duodančio asmens naudai kitų veiksmų, įeinančių į jo tarnybines pareigas, ar susilaikymą nuo tokių veiksmų – baudžiamas laisvės atėmimu iki dvejų metų arba pataisos darbais ir bauda arba tik bauda.

321 straipsnisPiktnaudžiavimas pasitikėjimu ūkinėje veikloje

Tyčinis atlikimas veiksmų, prieštaraujančių įmonės interesams, padarytas asmens, paskirto ar įgalioto valdyti įmonę ar atsakingo už atskiras įmonės veiklos sritis, jei minėtais veiksmais įmonei, kuriai jis atstovauja, padaryta didelė turtinė žala, – baudžiamas laisvės atėmimu iki dvejų metų arba pataisos darbais arba bauda ir atėmimu teisės eiti tam tikras pareigas, dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla ar be tokios teisės atėmimo.

ŠEŠIOLIKTASIS SKIRSNIS NUSIKALTIMAI FINANSAMS

322 straipsnisAplaidus apskaitos tvarkymas

Aplaidus įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatų ar įvertinti turto, – baudžiamas laisvės atėmimu iki vienerių metų arba pataisos darbais ir bauda ar be baudos arba tik bauda.

323 straipsnisApgaulingas apskaitos tvarkymas

Apgaulingas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas arba apskaitos dokumentų paslėpimas ar sunaikinimas, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatų ar įvertinti turto, – baudžiamas laisvės atėmimu iki dvejų metų arba pataisos darbais ir bauda ar be baudos arba tik bauda.

324 straipsnisNeteisingų duomenų apie pajamas pateikimas

Neteisingų duomenų apie savo pajamas ar jų naudojimą įrašymas į deklaraciją ar kitus pajamų apyskaitos dokumentus ir jų pateikimas valstybinei mokesčių inspekcijai – baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų arba pataisos darbais ir bauda.

325 straipsnisMokesčių vengimas

Nepateikimas laiku valstybės finansų organams deklaracijos apie savo pajamas ar kitokio pajamų apyskaitos dokumento arba po šių dokumentų pateikimo laiku nesumokėjimas mokesčių dėl priežasčių, nesusijusių su nemokumu po to, kai finansų organai raštu priminė apie pareigą pateikti deklaraciją ar kitokius pajamų apyskaitos dokumentus ir sumokėti mokesčius, – baudžiamas laisvės atėmimu iki dvejų metų arba pataisos darbais ir bauda ar be baudos.

326 straipsnisNeteisėtos finansinės operacijos

Finansinių operacijų su nusikalstamu būdu įgytomis lėšomis vykdymas, taip pat tokių lėšų naudojimas komercinei, ūkinei veiklai – baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų ir bauda.

327 straipsnisNetikrų pinigų ar vertybinių popierių pagaminimas, laikymas arba paleidimas apyvarton

Netikrų lito bilietų ir monetų ar kitos valstybės pinigų, esančių apyvartoje, ar vertybinių popierių pagaminimas arba paleidimas apyvarton – baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų.

Netikrų pinigų ar vertybinių popierių, numatytų šio straipsnio pirmojoje dalyje, pagaminimas ar laikymas dideliais kiekiais arba jų paleidimas apyvarton dideliais kiekiais – baudžiamas laisvės atėmimu nuo penkerių iki dvylikos metų ir bauda ar be baudos.

Šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytų pinigų ar vertybinių popierių, kuriuos asmuo gavo kaip tikrus, žinotinis paleidimas apyvarton – baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų arba bauda.

328 straipsnisNetikrų pašto ženklų, važiavimo bilietų pagaminimas

Netikrų pašto ženklų ar važiavimo bilietų pagaminimas ar realizavimas – baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų ir bauda ar be baudos.

Ta pati veika, padaryta stambiu mastu ar versliškai, – baudžiama laisvės atėmimu nuo dvejų iki šešerių metų ir bauda ar be baudos.

329 straipsnisOperacijų su pinigais ar vertybiniais popieriais taisyklių pažeidimas

Operacijų su vertybiniais popieriais ar užsienio valiuta taisyklių pažeidimas, taip pat pinigų, pelno, kapitalo pervedimas į kitas valstybes pažeidžiant Lietuvos Respublikos galiojančius įstatymus – baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų ir bauda ar be baudos arba tik bauda.

SEPTYNIOLIKTASIS SKIRSNIS NUSIKALTIMAI GYVŪNIJAI IR AUGMENIJAI

330 straipsnisNeteisėtas medžiojimas

Medžiojimas žvėrių ar paukščių, kuriuos medžioti visiškai uždrausta, arba neteisėtas medžiojimas, padaręs stambią žalą, arba neteisėtas medžiojimas naudojant transporto priemones – baudžiamas laisvės atėmimu iki vienerių metų arba pataisos darbais iki dvejų metų, arba bauda.

331 straipsnisNeteisėta žvejyba ar retų ir nykstančių gyvūnų gaudymas

Neteisėta vertingų veislių žuvų žvejyba ar retų arba nykstančių gyvūnų gaudymas, įsigijimas arba laikymas, taip pat neteisėta žvejyba ar gyvūnų gaudymas, padaręs stambią žalą, – baudžiami laisvės atėmimu iki vienerių metų arba pataisos darbais iki dvejų metų, arba bauda.

332 straipsnisLietuvos Respublikos kontinentinio šelfo įstatymų pažeidimas

Įrenginių ar kitokių įtaisinių statymas Lietuvos Respublikos kontinentiniame šelfe, taip pat sudarymas aplink juos saugumo zonų neturint reikiamo leidimo: įrenginių ir kitokių įtaisinių Lietuvos Respublikos kontinentiniame šelfe apsaugos, nuolatinių priemonių, įspėjančių apie jų buvimą palaikymo bei įrenginių ir įtaisinių, kurių eksploatavimas galutinai nutrauktas, likvidavimo neužtikrinimas, taip pat nesiėmimas saugumo zonoje priemonių jūros gyvūnų ištekliams nuo žalingų atliekų apsaugoti, – baudžiami laisvės atėmimu iki vienerių metų ir bauda.

Užsienio piliečių tyrimas, žvalgymas ir eksploatavimas gamtos turtų ir vykdymas kitokių darbų Lietuvos Respublikos kontinentiniame šelfe, jei tai tiesiogiai nenumatyta Lietuvos Respublikos ir suinteresuotos užsienio valstybės sutartimi arba kompetentingų Lietuvos Respublikos valdžios organų išduotu specialiu leidimu, – baudžiami laisvės atėmimu iki vienerių metų ir bauda arba be jos, arba bauda.“ II. Pakeisti ir papildyti Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodeksą (Žin., 1971, Nr. 20-142; 1973, Nr. 21-195; 1977, Nr. 9-107; 1981, Nr. 28-331; 1983, Nr. 13-129; 1985, Nr. 28-308; 1986, Nr. 19-198, Nr. 36-379; 1987, Nr. 33-391; 1990, Nr. 23-554; 1991, Nr. 8-214, Nr. 36-975):

1.1 straipsnio pavadinimą ir pirmąją dalį išdėstyti taip: „1 straipsnis. Lietuvos Respublikos pataisos darbų įstatymų uždaviniai Lietuvos Respublikos pataisos darbų įstatymų uždaviniai yra užtikrinti tokį kriminalinės bausmės įvykdymą, kad tai būtų ne tik nubaudimas už padarytą nusikaltimą, bet ir pataisytų nuteistuosius, kad jie sąžiningai dirbtų, tiksliai vykdytų įstatymus ir gerbtų bendro gyvenimo taisykles, kad tai užkirstų kelią naujiems ir nuteistųjų, ir kitų asmenų nusikaltimams.“ 2. 2 ir 3 straipsnius pripažinti netekusiais galios.

5 straipsnisĮstaigos ir organai, vykdantys teismų nuosprendžius, kuriais nuteista laisvės atėmimu ir pataisos darbais be laisvės atėmimo

Teismų nuosprendžius, kuriais nuteista laisvės atėmimu ir pataisos darbais be laisvės atėmimo, Lietuvos Respublikoje vykdo Vidaus reikalų ministerijos pataisos darbų įstaigos ir organai.

Pataisos darbų įstaigas Lietuvos Respublikoje steigia ir likviduoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.

6 straipsnisBausmės atlikimo vietos

Lietuvos Respublikos piliečiai ir nuolatiniai gyventojai, nuteisti laisvės atėmimu, bausmę atlieka Lietuvos Respublikoje.

Užsieniečiai, nuteisti laisvės atėmimu, bausmę atlieka Lietuvos Respublikoje arba pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis išduodami tų valstybių kompetentingiems pareigūnams.

Nuteistieji pataisos darbais be laisvės atėmimo bausmę atlieka darbovietėje.

7 straipsnisPagrindinės nuteistųjų pataisymo priemonės

Pagrindinės nuteistųjų pataisymo priemonės yra bausmės atlikimo režimas, nuteistųjų darbas, auklėjamasis darbas su nuteistaisiais, bendrasis lavinimas ir profesinis parengimas.

Šios priemonės taikomos atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę, taip pat jo elgesį bausmės atlikimo metu bei pažiūrą į darbą.

8 straipsnisAsmenų, atliekančių laisvės atėmimo ir pataisos darbų be laisvės atėmimo bausmę, teisinė padėtis

Asmenys, atliekantys laisvės atėmimo ir pataisos darbų be laisvės atėmimo bausmę, turi teises ir pareigas, įstatymų nustatytas Lietuvos Respublikos piliečiams, su apribojimais, įstatymų nustatytais nuteistiesiems, taip pat kylančiais iš teismo nuosprendžio ir režimo, kurį šis kodeksas nustato tos rūšies bausmei atlikti.

Užsieniečių, kurie atlieka laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikoje, teisinę padėtį apibrėžia Lietuvos Respublikos įstatymai, nustatantys šių asmenų teises ir pareigas jiems esant Lietuvos Respublikoje, su apribojimais, įstatymų nustatytais nuteistiesiems, taip pat kylančiais iš teismo nuosprendžio ir režimo, kurį šis kodeksas nustato tos rūšies bausmei atlikti.

9 straipsnisVisuomeninių organizacijų ir jų atstovų dalyvavimas taisant nuteistuosius

Taisant nuteistuosius, taip pat įgyvendinant įstaigų ir organų, vykdančių teismų nuosprendžius, kuriais nuteista laisvės atėmimu ir pataisos darbais be laisvės atėmimo, veiklos visuomeninę kontrolę, gali dalyvauti visuomeninės organizacijos ir jų atstovai.

10 straipsnisĮstatymų laikymasis vykdant ir atliekant bausmę

Visa pataisos darbų įstaigų ir organų, vykdančių teismų nuosprendžius, kuriais nuteista laisvės atėmimu ir pataisos darbais be laisvės atėmimo, veikla grindžiama griežtu įstatymų reikalavimų laikymusi.

Atliekantys bausmę asmenys privalo nenukrypstamai laikytis įstatymų, kurie nustato jiems teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo tvarką ir sąlygas, reikalavimų.

11 straipsnisProkurorinė bausmės vykdymo priežiūra

Ar tiksliai laikomasi įstatymų vykdant teismų nuosprendžius, kuriais nuteista laisvės atėmimu ir pataisos darbais be laisvės atėmimo, prižiūri Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras ir jam pavaldūs prokurorai pagal Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymą.

Įgyvendindamas įstatymų vykdymo priežiūrą, prokuroras privalo imtis priemonių išaiškinti ir laiku pašalinti bet kokius įstatymo pažeidimus, atstatyti pažeistas teises ir patraukti kaltininkus atsakomybėn.

Pataisos darbų įstaigų administracija ir organai, vykdantys teismų nuosprendžius, kuriais nuteista laisvės atėmimu ir pataisos darbais be laisvės atėmimo, privalo vykdyti prokuroro nutarimus ir pasiūlymus dėl bausmės atlikimo taisyklių laikymosi.“ 4. 14 straipsnio trečiąją dalį išdėstyti taip: „Tvarką, kuria nuteistieji siunčiami į pataisos darbų įstaigas, nustato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.“ 5. 16 straipsnio pirmąją dalį išdėstyti taip: „Prireikus atlikti tardymo veiksmus kito asmens padaryto nusikaltimo byloje, nuteistasis laisvės atėmimu, turintis atlikti bausmę pataisos darbų arba auklėjimo darbų kolonijoje, gali būti paliekamas tardymo izoliatoriuje arba kalėjime, gavus prokuroro sankciją, tam terminui, kurį nustato Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas.“ 6. 18 straipsnį išdėstyti taip: „18 straipsnis. Atskiras nuteistųjų laikymas pataisos darbų įstaigose Pataisos darbų įstaigose atskirai laikomi vyrai ir moterys; nepilnamečiai ir suaugusieji.

Pirmą kartą nuteisti laisvės atėmimu vyrai laikomi atskirai nuo anksčiau atlikusių laisvės atėmimo bausmę, pirmą kartą nuteisti už nesunkius nusikaltimus – nuo pirmą kartą nuteistų už sunkius nusikaltimus; nuteistos laisvės atėmimu moterys ir nepilnamečiai laikomi atskirai pagal šio kodekso 23, 37 ir 38 straipsniuose nustatytas taisykles.

Izoliuotai nuo kitų nuteistųjų, taip pat atskirai laikomi: nuteistieji už itin pavojingus valstybinius nusikaltimus; itin pavojingi recidyvistai; nuteistieji, kuriems mirties bausmė pakeista laisvės atėmimu iki gyvos galvos, taip pat laisvės atėmimu nuteisti teisėsaugos, valdžios ir valdymo organų atstovai. Nuteisti laisvės atėmimu užsienio piliečiai paprastai laikomi atskirai nuo nuteistųjų Lietuvos Respublikos piliečių. Be to, atskirai laikomi nuteistieji, kurie sistemingai arba piktybiškai pažeidinėja bausmės atlikimo režimą.

Šiame straipsnyje numatyti atskiro laikymo reikalavimai netaikomi pataisos darbų kolonijose, prie kurių organizuoti vaikų (kūdikių) namai, laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigose ir pataisos darbų kolonijose, kuriose laikomi ir gydomi infekcinėmis ligomis sergantys nuteistieji. Nuteistieji šiose įstaigose laikomi teismo jiems priskirtos kolonijos rūšies režimo sąlygomis. Nuteistųjų laikymo minėtose įstaigose bei gydymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ir Sveikatos apsaugos ministerijos, suderinusios su Generaline prokuratūra.

Šiame straipsnyje nustatyti atskiro nuteistųjų laikymo reikalavimai taip pat netaikomi pataisos darbų kolonijose-gyvenvietėse.“ 7. 19 straipsnio antrosios dalies antrąjį sakinį išdėstyti taip: „Nuteistųjų perkėlimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, suderinusi su Generaline prokuratūra.“ 8. 20 straipsnio trečiąją pastraipą išdėstyti taip: „ryšium su tardymo veiksmų atlikimu kito asmens padaryto nusikaltimo byloje – gavus teisėjo sankciją, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso numatytiems terminams“.

9.Devintojo skirsnio pavadinimą išdėstyti taip: „Auklėjamasis darbas su atliekančiais laisvės atėmimo bausmę nuteistaisiais“ 10. 57 ir 58 straipsnius išdėstyti taip: „57 straipsnis. Auklėjamojo darbo organizavimas Su asmenimis, atliekančiais laisvės atėmimo bausmę, dirbamas auklėjamasis darbas, kuriuo siekiama auklėti juos, kad jie sąžiningai dirbtų, tiksliai vykdytų įstatymus, keltų nuteistųjų sąmoningumą ir kultūros lygį, ugdytų naudingą jų iniciatyvą.

Auklėjamąjį darbą su nuteistaisiais organizuoja pataisos darbų įstaigų administracija. Šiame darbe gali dalyvauti visuomeninės organizacijos ir jų atstovai.

Nuteistųjų dalyvavimas auklėjamuosiuose renginiuose skatinamas ir į jį atsižvelgiama nustatant nuteistųjų pasitaisymo ir persiauklėjimo laipsnį.

58 straipsnisPagrindinės auklėjamojo darbo formos

Pagrindinės auklėjamojo darbo su nuteistaisiais formos yra šios: individualus darbas, dirbamas atsižvelgiant į kiekvieno nuteistojo asmenybę, į nuteistojo padarytą nusikaltimą, amžių, išsilavinimą, profesiją ir kitas ypatybes; kultūrinis masinis darbas.

Auklėjamasis darbas su nuteistaisiais dirbamas diferencijuotai, atsižvelgiant į pataisos darbų įstaigos rūšį ir joje nustatytą režimą.“ 11. 65 ir 66 straipsnius išdėstyti taip: „65 straipsnis. Nuteistųjų atleidimas nuo darbo pataisos darbų įstaigose egzaminams laikyti Pataisos darbų įstaigose egzaminams laikyti nuteistieji atleidžiami nuo darbo Lietuvos Respublikos darbo įstatymų numatytam laikotarpiui. Darbo užmokestis jiems už šį laikotarpį nepriklauso, jie maitinami nemokamai. Nuteistųjų atleidimo nuo darbo egzaminams laikyti tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

66 straipsnisNuteistųjų bendrojo lavinimo ir profesinio-techninio parengimo organizavimas

Laisvės atėmimu nuteistų asmenų bendrasis lavinimas bei profesinis-techninis mokymas ir profesinis mokymas gamyboje organizuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.“ 12. 77 straipsnio šeštąją dalį išdėstyti taip: „Asmenų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę, maisto ir materialinio buitinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“ 13. 80 straipsnio ketvirtąją dalį išdėstyti taip: „Neleidžiama nuteistiesiems vykti be sargybos arba palydovo Vilniaus mieste, kurortinėse vietovėse ir pasienio zonoje, taip pat kitose vietovėse, kurių sąrašą nustato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.“ 14. Trečiojo – A skyriaus pavadinimą ir penkioliktojo – A skirsnio pavadinimą išdėstyti taip: „Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų vykdymo tvarka ir sąlygos“ 15. 841, 842, 843, 844, 845 ir 846 straipsnius pripažinti netekusiais galios.

Neturinčius tėvų nepilnamečius, jeigu reikia, nepilnamečių reikalų tarnybos pasiunčia į internatus arba perduoda rūpybai.“ 26. Dvidešimt pirmąjį skirsnį „Asmenų, lygtinai atleistų nuo bausmės atlikimo prieš terminą, stebėjimas“ (112 ir 113 straipsniai) bei dvidešimt antrąjį skirsnį „Asmenų, paleistų iš laisvės atėmimo vietų, administracinė priežiūra“ (114 straipsnis) pripažinti netekusiais galios.

III. Pakeisti ir papildyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą (Žin., 1961, Nr. 18-148; 1967, Nr. 30-275; 1970, Nr. 24-178; 1977, Nr. 9-107; 1983, Nr. 34-364; 1992, Nr. 3-31; 1993, Nr. 5-90, Nr. 26-597; 1994, Nr. 51-949):

Apie baudžiamosios bylos nekėlimą arba iškeltos bylos nutraukimą pranešama asmeniui, kurio atžvilgiu byla nekeliama arba nutraukta, taip pat nukentėjusiajam ir jo atstovui. Šie asmenys turi teisę per penkias dienas apskųsti teismo nutartį, teisėjo ar prokuroro nutarimą atitinkamai aukštesniajam teismui arba aukštesniajam prokurorui.“ 3. 13 straipsnio:

Lietuviškai nemokantiems proceso dalyviams užtikrinama teisė daryti pareiškimus, duoti parodymus ir paaiškinimus, pareikšti prašymus, paduoti skundus ir kalbėti teisme gimtąja kalba arba kita kalba, kurią jie moka. Visais tais atvejais, taip pat susipažįstant su bylos medžiaga proceso dalyviai turi teisę nemokamai naudotis vertėjo paslaugomis šio kodekso nustatyta tvarka.

Tardymo ir teismo dokumentai, remiantis šio kodekso nustatyta tvarka, kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams įteikiami išversti į jų gimtąją kalbą arba į kitą kalbą, kurią jie moka.“ 6. 182 straipsnį pripažinti netekusiu galios.

Baudžiamosios bylos iškėlimo ir jos parengtinio tyrimo stadijose prokuroras privalo imtis įstatymo numatytų priemonių pašalinti bet kokiems įstatymo pažeidimams.

Savo įgaliojimus baudžiamajame procese prokuroras vykdo klausydamas tik įstatymo, nepaisydamas jokių organų ir pareigūnų.

Prokuroro nutarimus, priimtus remiantis įstatymu, privalo vykdyti visos įmonės, įstaigos, organizacijos, visi pareigūnai ir piliečiai.“ 8. 25 straipsnio:

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų kolegija skundus ir protestus dėl nuosprendžių, nutarčių ir nutarimų nagrinėja trijų teisėjų sudėtimi.“ 10. 28 straipsnį išdėstyti taip: „28 straipsnis. Atsarginis teismo tarėjas Jeigu Aukščiausiajame Teisme baudžiamąją bylą išnagrinėti pirmąja instancija reikia ilgo laiko, gali būti šaukiamas atsarginis teismo tarėjas. Atsarginis teismo tarėjas būva teisiamojo posėdžio salėje nuo tos bylos nagrinėjimo pradžios ir, jeigu pasitraukia iš teismo sudėties teismo tarėjas, pakeičia jį.

Teismo tarėjas, stojęs į pasitraukusiojo vietą, turi teisę pareikalauti atnaujinti kai kuriuos arba visus teismo veiksmus.“ 11. 32 straipsnį pakeisti taip:

Advokatas neturi teisės pagarsinti žinių, kurias jam suteikė gynybai vykdyti“.

Draudžiama versti duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimus giminaičius.“ 24. 81 straipsnio pirmąją dalį išdėstyti taip: „Už atsisakymą arba vengimą duoti parodymus liudytojas atsako pagal šio kodekso 643 straipsnį; už žinomai melagingus parodymus liudytojas atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 293 straipsnį.“ 25. 88 straipsnio trečiojoje dalyje vietoj skaičiaus „190“ įrašyti skaičių „293“.

Kariui kaip kardomoji priemonė gali būti skiriamas to karinio dalinio, kuriame tarnauja, vadovybės stebėjimas.

Nepilnamečiui kaip kardomoji priemonė gali būti skiriamas jo atidavimas tėvų, globėjų ar rūpintojų priežiūrai arba vaikų įstaigų administracijos stebėjimui.“ 28. 1011 straipsnio:

Nutarimas arba nutartis apie šios kardomosios priemonės skyrimą siunčiami karinio dalinio vadovybei.

Apie stebėjimo nustatymą karinio dalinio vadovybė raštu praneša kvotėjui, tardytojui, prokurorui, teisėjui ar teismui, parinkusiems šią kardomąją priemonę.“ 33. 114 straipsnio trečiąją dalį pripažinti netekusia galios, o šio straipsnio buvusias ketvirtąją, penktąją ir šeštąją dalis laikyti atitinkamai trečiąja, ketvirtąja ir penktąja dalimis.

Asmens tapatybę nustatančių duomenų įslaptinimo atvejais tardymo veiksmo protokolą surašo ir jį pasirašo šį veiksmą atlikęs pareigūnas. Po kiekvieno tardymo veiksmo specialiame protokolo priede pažymima, kad liudytojas ar nukentėjusysis susipažino su tardymo veiksmo protokolu. Tai jis patvirtina savo parašu.

Tardymo veiksmų protokoluose nerašomos žinios, kurios nesusiję su šio kodekso 71 ir 73 straipsniuose numatytomis įrodinėtinomis aplinkybėmis, tačiau padeda nustatyti tardymo veiksme dalyvavusio asmens tapatybę.“ 35. 126 straipsnio pirmojoje dalyje po skaičiaus „119“ išbraukti žodį „ir“, o po skaičiaus „133“ įrašyti žodį ir skaičius „314, 316, 318 ir 320“.