LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMAS 1994 m. liepos 19 d. Nr. I-551 Vilnius DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO, PATAISOS DARBŲ IR BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO I. Pakeisti ir papildyti Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą (Žin., 1961, Nr. 18-147; 1969, Nr. 36-343; 1972, Nr. 21- 159; 1973, Nr. 15-132; 1975, Nr. 30-300; 1980, Nr. 21-298; 1982, Nr. 36-400; 1984, Nr. 6-66; 1987, Nr. 21-263; 1988, Nr. 11-76; 1989, Nr. 13-116; 1990, Nr. 19-495, Nr. 31-740; 1991, Nr. 36-975; 1993, Nr. 5-90, Nr. 26-597, Nr. 59-1142, Nr. 72-1134; 1994, Nr. 14-227): 1. Kodekso tituliniame lape išbraukti žodžius „Tarybų Socialistinės“. 2. 1 straipsnį išdėstyti taip: „1 straipsnis. Baudžiamųjų įstatymų paskirtis Lietuvos Respublikos baudžiamieji įstatymai turi tokią paskirtį: 1) uždrausti veikas, kurios padaro esminę žalą asmens, valstybės ar visuomenės interesams arba kelia grėsmę tokiai žalai atsirasti; 2) tiksliai apibrėžti, kokios veikos pripažįstamos nusikaltimais; 3) nustatyti nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir jas atitinkančias bausmes; 4) saugoti asmenis ir visuomenę nuo nusikalstamų kėsinimųsi grasinant kriminalinėmis bausmėmis ir nustatyti pagrindus, kuriais remiantis baudžiami nusikaltusieji asmenys norint juos pataisyti.“ 3. 3 straipsnį išdėstyti taip: „3 straipsnis. Baudžiamosios atsakomybės pagrindai Asmuo gali būti baudžiamas tik tuo atveju, jeigu jo padarytos veikos baudžiamumas buvo nustatytas įstatymo, įsigaliojusio iki nusikaltimo padarymo. Pagal baudžiamuosius įstatymus atsako ir baudžiamas tik toks fizinis asmuo, kuris kaltas nusikaltimo padarymu, tai yra tyčia ar dėl neatsargumo padarė baudžiamojo įstatymo numatytą veiką. Nusikalstamą veiką padaręs asmuo gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn tik tuo atveju, jeigu šios veikos padarymo metu galima buvo iš jo reikalauti įstatymą atitinkančio elgesio. Niekas negali du kartus būti baudžiamas už vieną ir tą patį nusikaltimą. Niekas negali būti pripažintas kaltu nusikaltimo padarymu, taip pat negali būti nuteistas kriminaline bausme kitaip, kaip teismo nuosprendžiu pagal įstatymą.“ 4. 4 straipsnį išdėstyti taip: „4 straipsnis. Baudžiamųjų įstatymų galiojimas Lietuvos Respublikoje padarytų veikų atžvilgiu Visi asmenys, padarę nusikaltimus Lietuvos teritorijoje, atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus. Lietuvos teritorija suprantama visa teritorija ir gelmės valstybės sienų ribose, taip pat teritoriniai vandenys ir oro erdvė virš jų. Nusikaltimo padarymo vieta yra ta vieta, kurioje asmuo veikė ar galėjo ir privalėjo veikti, arba ta vieta, kurioje kilo baudžiamojo įstatymo numatytos pasekmės. Bendrininkų nusikaltimo padarymo vieta yra ta, kur buvo šis nusikaltimas padarytas, o jeigu bendrininkas veikė kitoje vietoje – tai jo veikimo vieta. Padarius tą patį nusikaltimą Lietuvos teritorijoje ir kitos valstybės teritorijoje, nusikaltimas laikomas padarytu Lietuvos teritorijoje, jeigu Lietuvos teritorijoje nusikaltimas buvo pradėtas ar baigtas arba jam užkirstas kelias. Pagal Lietuvos baudžiamuosius įstatymus atsako taip pat asmenys, padarę nusikaltimus orlaiviuose, jūrų ar upių laivuose, kurie buvo su Lietuvos vėliava ar Lietuvos skiriamaisiais ženklais už Lietuvos Respublikos ribų. Užsienio valstybių diplomatinių atstovų ir kitų jiems prilygintų asmenų baudžiamosios atsakomybės klausimas, šiems asmenims padarius nusikaltimą Lietuvos teritorijoje, sprendžiamas diplomatiniu būdu.“ 5. 6 straipsnį išdėstyti taip: „6 straipsnis. Patraukimas baudžiamojon atsakomybėn už nusikaltimus, padarytus užsienyje Lietuvos piliečiai ir nuolatos Lietuvoje gyvenantys asmenys be pilietybės už nusikaltimus, padarytus užsienyje, atsako pagal Lietuvos baudžiamuosius įstatymus. Kiti asmenys, padarę užsienyje nusikaltimus, gali būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos įstatymus tik tuo atveju, jei padaryta veika pripažįstama nusikaltimu ir yra baudžiama pagal nusikaltimo padarymo vietos ir Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus. Jeigu asmuo, padaręs nusikaltimą užsienyje, traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus, tačiau abiejose šalyse šis nusikaltimas baudžiamas skirtingai, nusikaltusiam asmeniui skiriama bausmė, numatyta švelnesnio įstatymo. Padaręs nusikaltimą užsienyje, asmuo netraukiamas baudžiamojon atsakomybėn, jeigu jis: 1) visiškai atliko užsienyje teismo paskirtą bausmę; 2) užsienio valstybės įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu buvo išteisintas, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmė nebuvo paskirta dėl senaties ar kitais toje šalyje numatytais teisiniais pagrindais.“ 6. 7 straipsnį išdėstyti taip: „7 straipsnis. Baudžiamųjų įstatymų galiojimas laiko atžvilgiu Veikos nusikalstamumą ar baudžiamumą nustato įstatymas, galiojęs šios veikos padarymo metu. Nusikalstamos veikos padarymo laiku pripažįstamas veikimo (neveikimo) laikas. Nusikaltimo padarymo laiku pripažįstamas baudžiamojo įstatymo numatytų pasekmių atsiradimo laikas tuo atveju, jei kaltininkas norėjo, kad pasekmės atsirastų kitu laiku. Įstatymas, panaikinantis veikos nusikalstamumą, sušvelninantis bausmę arba kitokiu būdu palengvinantis veiką padariusiojo asmens teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią, tai yra taikomas asmenims, padariusiems atitinkamą veiką iki tokio įstatymo įsigaliojimo, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą. Įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios. Medicininio ir auklėjamojo poveikio priemonės skiriamos tos, kurios yra nustatytos teismo sprendimo priėmimo metu.“ 7. Kodeksą papildyti 71 straipsniu: „71 straipsnis. Nusikaltėlių išdavimas Užsienio piliečiai, padarę nusikaltimus, išduodami atitinkamoms valstybėms remiantis tarptautinėmis ir tarpvalstybinėmis sutartimis, o jeigu tokių sutarčių nėra – vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais. Lietuvos Respublikos pilietis, padaręs nusikaltimą, negali būti išduotas užsienio valstybei. Užsienio piliečiai neišduodami, jeigu jų veikos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus nelaikomos nusikaltimais. Asmenys už veikas, dėl kurių jie buvo persekiojami užsienyje ir pagal Lietuvos Respublikos įstatymus jiems buvo suteikta prieglobsčio teisė, nebaudžiami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus ir neišduodami užsienio valstybėms.“ 8. 81 straipsnio antrąją dalį išdėstyti taip: „Sunkūs nusikaltimai yra: itin pavojingi valstybiniai nusikaltimai (62–70 straipsniai), piktnaudžiavimas oficialiais įgaliojimais (742 straipsnis), banditizmas (75 straipsnis), masinės riaušės (78 straipsnis), susisiekimo kelių ir transporto priemonių sužalojimas (85 straipsnis), tyčinis nužudymas (104–106 straipsniai), tyčinis sunkus kūno sužalojimas (111 straipsnis), išžaginimas (118 straipsnis), įkaitų paėmimas (1311 straipsnis), piktybinis ar itin piktybinis chuliganizmas (225 straipsnio 2 ir 3 dalys), nusikalstamo susivienijimo organizavimas, vadovavimas ar dalyvavimas jame (2271 straipsnis), asmens terorizavimas sunkinančiomis aplinkybėmis (2272 straipsnio 2 dalis), narkotinių priemonių realizavimas arba grobimas turint tikslą realizuoti, neteisėtas jų gaminimas, įsigijimas, laikymas, gabenimas arba siuntimas (2321 straipsnio 3 ir 4 dalys ir 2322 straipsnis), narkotinių priemonių gabenimas sunkinančiomis aplinkybėmis (2322 straipsnio 2 ir 3 dalys), neteisėtas šaunamojo ginklo, šaudmenų ir sprogstamųjų medžiagų nešiojimas, laikymas, įgijimas, gaminimas, realizavimas ir perdavimas sunkinančiomis aplinkybėmis (234 straipsnio 2 dalis), šaunamojo ginklo, šaudmenų ar sprogstamųjų medžiagų grobimas (2341 straipsnis), nusikalstamų grupių ginklavimas (2344 straipsnis), orlaivių nuvarymas (2492 straipsnis), įsakymo nevykdymas sunkinančiomis aplinkybėmis (251 straipsnio 2 dalis), pasipriešinimas viršininkui (253 straipsnis), smurto veiksmai prieš pavaldinį (254 straipsnis), krašto apsaugos tarnybos statutuose numatytų taisyklių pažeidimas itin sunkinančiomis aplinkybėmis (256 straipsnio 3 dalis), neteisėtas įsakymas (257 straipsnis), marodieriavimas (261 straipsnis), tyčinis krašto apsaugos turto sunaikinimas ar sužalojimas sunkinančiomis aplinkybėmis (264 straipsnis), žūvančio karo laivo palikimas sunkinančiomis aplinkybėmis (268 straipsnio 2 dalis), vagystė stambiu mastu (271 straipsnio 3 dalis), plėšimas (272 straipsnis), turto prievartavimas (273 straipsnis), sukčiavimas stambiu mastu (274 straipsnio 3 dalis), turto pasisavinimas arba iššvaistymas stambiu mastu (275 straipsnio 3 dalis), turto sunaikinimas ar sužalojimas tyčia sunkinančiomis aplinkybėmis (278 straipsnio 2 dalis), kyšio priėmimas (282 straipsnis), kišimasis į kvotėjo, tardytojo, prokuroro, teisėjo ar teismo antstolio veiklą sunkinančiomis aplinkybėmis (298 straipsnio 3 dalis), laisvės atėmimo įstaigų darbo dezorganizavimas sunkinančiomis aplinkybėmis (303 straipsnio 2 dalis), kontrabanda (312 straipsnis), netikrų pinigų ar vertybinių popierių pagaminimas, laikymas arba paleidimas apyvarton (327 straipsnis).“ 9. 11 straipsnį išdėstyti taip: „11 straipsnis. Nepilnamečių atsakomybė Pagal baudžiamuosius įstatymus atsako asmenys, kuriems prieš padarant nusikaltimą yra suėję šešiolika metų. Asmenys, kurie padaro nusikaltimą turėdami nuo keturiolikos iki šešiolikos metų amžiaus, atsako pagal baudžiamuosius įstatymus tik už tyčinius veiksmus, galinčius sukelti traukinio katastrofą (85 straipsnis), nužudymą (104–107, 109 straipsniai), tyčinius kūno sužalojimus, sutrikdžiusius sveikatą (111–113 straipsniai ir 116 straipsnio 2 dalis), išžaginimą (118 straipsnis), piktybinį arba itin piktybinį chuliganizmą (225 straipsnio 2 ir 3 dalys), narkotinių priemonių grobimą (2322 straipsnis), šaunamojo ginklo, šaudmenų ar sprogstamųjų medžiagų grobimą (2341 straipsnis), vagystę (271 straipsnis), plėšimą (272 straipsnis), turto sunaikinimą ir sužalojimą tyčia sunkinančiomis aplinkybėmis (278 straipsnio 2 dalis).“ 10. Kodeksą papildyti 121 straipsniu: „121 straipsnis. Ribotas pakaltinamumas Asmuo, kuris darydamas nusikalstamą veiką ne visiškai galėjo suvokti savo veiksmų pobūdžio ar juos valdyti dėl psichikos nukrypimų, kurie vis dėl to nėra pakankamu pagrindu pripažinti jį nepakaltinamu, traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Asmeniui, pripažintam ribotai Ribotas pakaltinamumas Asmuo, kuris darydamas nusikalstamą veiką ne visiškai galėjo suvokti savo veiksmų pobūdžio ar juos valdyti dėl psichikos nukrypimų, kurie vis dėl to nėra pakankamu pagrindu pripažinti jį nepakaltinamu, traukiamas baudžiamojon atsakomybėn.pakaltinamu, gali būti skiriama švelnesnė negu įstatymo nustatyta bausmė arba atleidus nuo bausmės paskiriamos priverčiamosios medicininės priemonės. Nepilnametis, pripažintas ribotai pakaltinamu ir padaręs nesunkų nusikaltimą, nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamas paskiriant priverčiamąsias auklėjamojo pobūdžio priemones, numatytas šio kodekso 61 straipsnyje, arba specialią globą.“ 11. 13 straipsnį išdėstyti taip: „13 straipsnis. Girto ar apsvaigusio nuo narkotinių ar toksinių priemonių asmens atsakomybė už padarytą nusikaltimą Asmuo, kuris būdamas fiziologiškai girtas ar apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių priemonių padarė nusikaltimą, nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžiamas. Asmuo, prieš savo valią nugirdytas ar apsvaigintas ir dėl to nevisiškai sugebėjęs suvokti savo daromos veikos, baudžiamas švelniau arba gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą veiką.“ 12. Kodeksą papildyti 151 straipsniu: „151 straipsnis. Užkirtimas kelio organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo veiklai Neatsako pagal baudžiamuosius įstatymus asmuo, kuris būdamas antraeiliu organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo nariu dalyvavo grupės ar susivienijimo daromuose nusikaltimuose, tačiau teisėsaugos organams suteikė vertingos informacijos, kurios pagrindu buvo užkirstas kelias organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo veiklai arba jo nariai buvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Šio straipsnio pirmoji dalis netaikoma asmeniui, dalyvavusiam darant tyčinį nužudymą.“ 13. 21 ir 22 straipsnius išdėstyti taip: „21 straipsnis. Bausmė ir jos paskirtis Kriminalinė bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą, ir apribojanti nuteistojo teises bei laisves visuomenės interesais. Kriminalinės bausmės paskirtis: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikaltimų padarymo; 2) nubausti nusikaltimą padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistajam galimybes daryti naujus nusikaltimus; 4) siekti, kad asmenys, atlikę bausmę, laikytųsi valstybėje galiojančių įstatymų ir nedarytų naujų nusikaltimų. Bausme nesiekiama daryti fizinių kančių arba žeminti žmogaus orumo. 22 straipsnis. Bausmių rūšys Asmeniui, pripažintam kaltu padarius nusikaltimą, gali būti skiriamos pagrindinės ir papildomos bausmės. Pagrindinės bausmės yra šios: 1) mirties bausmė; 2) laisvės atėmimas; 3) pataisos darbai be laisvės atėmimo; 4) bauda. Asmeniui už vieną nusikaltimą gali būti skiriama tik viena pagrindinė bausmė. Šio kodekso 42 ir 43 straipsniuose numatytais atvejais gali būti skiriamos dvi pagrindinės bausmės. Kartu su pagrindinėmis bausmėmis nuteistiesiems gali būti skiriamos papildomos bausmės: 1) turto konfiskavimas; 2) bauda; 3) atėmimas teisės eiti tam tikras pareigas, dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla. Nuteistajam gali būti skiriama ne daugiau kaip dvi papildomos bausmės.“ 14. 23 straipsnį pripažinti netekusiu galios. 15. 24 straipsnį išdėstyti taip: „24 straipsnis. Mirties bausmė Mirties bausmė yra pagrindinė ir išimtinė bausmė. Mirties bausmė gali būti skiriama tik už pabaigtą tyčinį nužudymą sunkinančiomis aplinkybėmis. Mirties bausmė vykdoma sušaudant. Mirties bausmė negali būti skiriama, o paskyrus – vykdoma moterims, asmenims, kuriems nusikaltimo padarymo momentu nebuvo suėję 18 metų, taip pat asmenims, pripažintiems ribotai pakaltinamais. Teismas, nuteisdamas asmenį mirties bausme, gali pakeisti ją laisvės atėmimu iki gyvos galvos. Mirties bausmė gali būti pakeista laisvės atėmimu iki gyvos galvos taip pat ir malonės tvarka. Asmenys, kuriems mirties bausmė pakeista laisvės atėmimu iki gyvos galvos, laikomi kalėjime.“ 16. Kodekso 251, 27, 28, 31, 34, 341, 36, 38, 381, 46, 47, 481, 511, 52, 53 ir 60 straipsnius pripažinti netekusiais galios. 17. 25 straipsnį išdėstyti taip: „25 straipsnis. Laisvės atėmimas Laisvės atėmimas yra pagrindinė bausmė, teismo skiriama baudžiamojo įstatymo numatytais atvejais. Laisvės atėmimas nustatomas nuo 3 mėnesių iki 15 metų, o skiriant bausmę, kai neatlikus bausmės padaromas naujas nusikaltimas (43 straipsnis) – iki 20 metų. Asmenims, kuriems nusikaltimo padarymo metu nebuvo suėję 18 metų, laisvės atėmimo bausmė negali viršyti 10 metų. Laisvės atėmimo laikas skaičiuojamas metais ir mėnesiais. Atlikti laisvės atėmimo bausmę teismo nuosprendžiu skiriama darbų kolonijose-gyvenvietėse, bendrojo, sustiprintojo ir griežtojo režimų kolonijose arba kalėjime, taip pat bendrojo ir sustiprintojo režimų auklėjimo darbų kolonijose. Atlikti bausmę pataisos darbų kolonijose skiriama vyrams: pirmą kartą nuteisiamiems laisvės atėmimu už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, – kolonijose-gyvenvietėse asmenims, padariusiems nusikaltimus dėl neatsargumo; pirmą kartą nuteistiems laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už nesunkius tyčinius nusikaltimus, būtent: neteisėtą aborto padarymą (124 straipsnio 2 ir 3 dalys), vengimą išlaikyti vaikus (125 straipsnis), palikimą pavojingoje gyvybei padėtyje (128 straipsnio 2 dalis), šmeižimą (132 straipsnis), įžeidimą (133 straipsnio 2 dalis), statybos taisyklių pažeidimą (215 straipsnis), neteisėtą statybinių medžiagų įgijimą (216 straipsnis), įvaikinimo paslapties pagarsinimą (2171 straipsnio 2 dalis), melagingą paliudijimą (218 straipsnis), įtraukimą nepilnamečio į nusikalstamą veiklą arba girtavimą (241 straipsnio 2 dalis), sukčiavimą be sunkinančių aplinkybių (274 straipsnio 1 dalis), turto pasisavinimą arba iššvaistymą be sunkinančių aplinkybių (275 straipsnio 1 dalis), piktnaudžiavimą tarnyba (285 straipsnis), tarnybinį suklastojimą (289 straipsnis), melagingą pranešimą apie nusikaltimą (291 straipsnis), melagingą įskundimą asmens (292 straipsnis), melagingus parodymus, išvadas, paaiškinimus ir vertimus (293 straipsnis), nepranešimą apie nusikaltimą (294 straipsnis), falsifikuotą prekių gaminimą sunkinančiomis aplinkybėmis (309 straipsnio 2 dalis), vartotojų apgaulę (311 straipsnis), tyčinį bankrotą (315 straipsnis), pramoninį šnipinėjimą (317 straipsnis), apgaulingą apskaitos vedimą (323 straipsnis), neteisingų duomenų apie pajamas pateikimą (324 straipsnis), neteisėtas finansines operacijas (326 straipsnis), neteisėtą medžiojimą (330 straipsnis), neteisėtą žvejybą ar retų ir nykstančių gyvūnų gaudymą (331 straipsnis), Lietuvos Respublikos kontinentinio šelfo įstatymų pažeidimą (332 straipsnis) – kolonijose, gyvenvietėse asmenims, padariusiems tyčinius nusikaltimus; pirmą kartą nuteisiamiems laisvės atėmimu už nesunkius tyčinius nusikaltimus, išskyrus nurodytus šio straipsnio penktosios dalies trečiojoje pastraipoje, – bendrojo režimo kolonijose; pirmą kartą nuteisiamiems laisvės atėmimu už sunkius nusikaltimus – sustiprintojo režimo kolonijose; nuteisiamiems už itin pavojingus valstybinius nusikaltimus (62–70 straipsniai), pirmiau atlikusiems laisvės atėmimo bausmę ir pripažintiems itin pavojingais recidyvistais, – griežtojo režimo kolonijose. Atlikti bausmę pataisos darbų kolonijose skiriama moterims: pirmą kartą nuteisiamoms laisvės atėmimu už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, – kolonijose-gyvenvietėse asmenims, padariusiems nusikaltimus dėl neatsargumo; pirmą kartą nuteisiamoms už tyčinius nusikaltimus, nurodytus šio straipsnio penktosios dalies trečiojoje pastraipoje, – kolonijose-gyvenvietėse asmenims, padariusiems tyčinius nusikaltimus; kitoms nuteisiamoms laisvės atėmimu moterims – bendrojo režimo kolonijose. Atlikti bausmę auklėjimo darbų kolonijose skiriama: nepilnamečiams, pirmą kartą nuteisiamiems laisvės atėmimu, taip pat nepilnametėms – bendrojo režimo kolonijose; nepilnamečiams, pirmiau atlikusiems laisvės atėmimo bausmę, – sustiprintojo režimo kolonijose. Atsižvelgdamas į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę ir kitas bylos aplinkybes, teismas, nurodydamas priimto sprendimo motyvus, gali paskirti atlikti laisvės atėmimo bausmę: pirmą kartą nuteistiems už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat už tyčinius nusikaltimus, nurodytus šio straipsnio penktosios dalies trečiojoje pastraipoje, – bendrojo režimo pataisos darbų kolonijose; kitiems nuteistiems laisvės atėmimu, bet nepripažintiems itin pavojingais recidyvistais, – bet kurios rūšies pataisos darbų kolonijose, išskyrus kolonijas-gyvenvietes; nuteistiems nepilnamečiams – bendrojo režimo auklėjimo darbų kolonijose vietoj sustiprintojo režimo kolonijų. Laisvės atėmimas, ištisai ar iš dalies atliktinas kalėjime, gali būti paskirtas: itin pavojingiems recidyvistams; asmenims, kurie, suėjus aštuoniolikai metų, padarė itin pavojingus valstybinius nusikaltimus (62–70 straipsniai); asmenims, kurie, suėjus aštuoniolikai metų, padarė kitus sunkius nusikaltimus, nuteisiamiems už juos laisvės atėmimu daugiau kaip penkeriems metams. Asmenys, nuteisti pagal šio kodekso 2271 straipsnį, laisvės atėmimo bausmę atlieka ištisai kalėjime. Paskirtą nuteistajam pataisos darbų įstaigos rūšį pakeičia teismas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka.“ 18. 26 straipsnio pirmąją dalį pakeisti taip: 1) iš 1 punkto išbraukti žodžius „netikrų pinigų ar vertybinių popierių pagaminimą arba realizavimą sunkinančiomis aplinkybėmis (86 straipsnio 2 dalis), valiutos operacijų taisyklių pažeidimą sunkinančiomis aplinkybėmis (87 straipsnio 2 dalis), plėšimą, turint tikslą užvaldyti valstybinį ar visuomeninį turtą, sunkinančiomis aplinkybėmis (92 straipsnio 2 dalis), valstybinio ar visuomeninio turto grobimą itin stambiu mastu (95 straipsnis).“, „ir 254 straipsnio „c“ punktas),“, „plėšimą sunkinančiomis aplinkybėmis (148 straipsnio 2 ir 3 dalys)“; 2) po žodžių „orlaivio nuvarymą (2492 straipsnis)“ įrašyti žodžius „plėšimą sunkinančiomis aplinkybėmis (272 straipsnio 2 ir 3 dalys), netikrų pinigų ar vertybinių popierių pagaminimą, laikymą arba paleidimą apyvarton sunkinančiomis aplinkybėmis (327 straipsnio 2 dalis)“; 3) iš 2 punkto išbraukti žodžius „netikrų pinigų ar vertybinių popierių pagaminimą arba realizavimą (86 straipsnis), valiutos operacijų taisyklių pažeidimą (87 straipsnis), valstybinio ir visuomeninio turto grobimą vagystės būdu sunkinančiomis aplinkybėmis (90 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys), valstybinio ar visuomeninio turto grobimą atvirosios vagystės būdu sunkinančiomis aplinkybėmis (91 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys), plėšimą, turint tikslą užvaldyti valstybinį ar visuomeninį turtą (92 straipsnis), valstybinio ar visuomeninio turto grobimą sukčiavimo būdu sunkinančiomis aplinkybėmis (93 straipsnio 2 ir 3 dalys), valstybinio ir visuomeninio turto grobimą pasisavinimo, išeikvojimo būdu arba piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi sunkinančiomis aplinkybėmis (94 straipsnio 2 ir 3 dalys), valstybinio ar visuomeninio turto grobimą itin stambiu mastu (95 straipsnis),“, „ir 254 straipsnio „c“ punktas),“, „vagystę sunkinančiomis aplinkybėmis (146 straipsnio 2 ir 3 dalys), atvirąją vagystę sunkinančiomis aplinkybėmis (147 straipsnio 2 ir 3 dalys), plėšimą (148 straipsnis), sukčiavimą sunkinančiomis aplinkybėmis (151 straipsnio 2 ir 3 dalys), spekuliaciją sunkinančiomis aplinkybėmis (164 straipsnio 2 ir 3 dalys), kyšio priėmimą (180 straipsnis)“; 4) po žodžių „orlaivio nuvarymą (2492 straipsnis)“ įrašyti žodžius „vagystę sunkinančiomis aplinkybėmis (271 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys), plėšimą (272 straipsnis), turto prievartavimą sunkinančiomis aplinkybėmis (273 straipsnio 2 ir 3 dalys), sukčiavimą sunkinančiomis aplinkybėmis (274 straipsnio 2 ir 3 dalys), turto pasisavinimą arba iššvaistymą sunkinančiomis aplinkybėmis (275 straipsnio 2 ir 3 dalys), kyšio priėmimą (282 straipsnis), netikrų pinigų ar vertybinių popierių pagaminimą, laikymą arba paleidimą apyvarton (327 straipsnis), operacijų su pinigais ar vertybiniais popieriais taisyklių pažeidimą (329 straipsnis)“. 19. 29 ir 30 straipsnius išdėstyti taip: „29 straipsnis. Pataisos darbai be laisvės atėmimo Pataisos darbai be laisvės atėmimo skiriami nuo dviejų mėnesių iki dvejų metų ir atliekami pagal teismo nuosprendį nuteistojo darbovietėje. Pataisos darbų laikas skaičiuojamas mėnesiais. Nuteisus pataisos darbais be laisvės atėmimo, iš nuteistojo uždarbio į valstybės pajamas daromos teismo nuosprendžiu nustatyto dydžio išskaitos nuo penkių iki dvidešimt procentų uždarbio. Pataisos darbų atlikimo laikas neįskaitomas į darbo stažą. Jeigu nuteistasis pataisos darbais be laisvės atėmimo, atlikdamas bausmę, sąžiningai dirbo ir pavyzdingai elgėsi, tai, jam atlikus bausmę, teismas visuomeninių organizacijų ar darbo kolektyvo prašymu gali pataisos darbų atlikimo laiką įskaityti į darbo stažą. Asmeniui, kuris dėl sveikatos būklės, amžiaus ar kitų priežasčių negali atlikti pataisos darbų, teismas turi teisę šią bausmę pakeisti bauda – skaičiuojant vieną MGL baudos už du pataisos darbų mėnesius arba lygtinai atleisti nuo bausmės prieš terminą. Pataisos darbai be laisvės atėmimo kariams pakeičiami laikymu daboklėje iki dviejų mėnesių. Jeigu asmuo, nuteistas pataisos darbais be laisvės atėmimo, piktybiškai vengia atlikti bausmę, teismas gali neatbūtąjį pataisos darbų laiką pakeisti laisvės atėmimo bausme tam pačiam laikui. Pataisos darbų be laisvės atėmimo atlikimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos įstatymai. 30 straipsnis. Atėmimas teisės eiti tam tikras pareigas, dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla Atėmimas teisės eiti tam tikras pareigas, dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla yra papildoma bausmė, teismo skiriama baudžiamojo įstatymo numatytais atvejais, taip pat teismo nuožiūra. Teismas savo nuožiūra skiria atėmimą teisės eiti tam tikras pareigas, dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla tais atvejais, kai nusikaltimas padaromas kaltininko darbinės veiklos srityje arba piktnaudžiaujant jam suteikta teise, ir, atsižvelgdamas į padaryto nusikaltimo pobūdį, teismas prieina prie išvados, jog nuteistajam negalima palikti teisės eiti tam tikras pareigas, dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla. Atėmimas teisės dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla nustatomas nuo 1 iki 5 metų.“ 20. 32 straipsnį išdėstyti taip: „32 straipsnis. Bauda Bauda yra piniginė nuobauda, teismo skiriama kaip pagrindinė ar papildoma bausmė baudžiamojo įstatymo numatytais atvejais. Bauda kaip pagrindinė bausmė gali būti skiriama nuo 10 iki 500 minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio. Bauda kaip papildoma bausmė gali būti skiriama nuo 3 iki 250 minimalių gyvenimo lygių dydžio. Baudos dydis už padarytą nusikaltimą įstatymo sankcijoje nenustatomas. Jį nustato teismas skirdamas bausmę. Nustatydamas baudos dydį, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumą, nusikaltimu padarytą žalą bei kaltininko materialinę padėtį. Bauda turi būti sumokėta per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Atsižvelgdamas į materialinę nuteistojo padėtį, teismas gali nustatyti ilgesnį baudos mokėjimo terminą. Jei asmuo per 2 mėnesius ar kitą teismo nustatytą laikotarpį neįvykdo bausmės, bauda išieškoma priverstinai. Jei asmuo vengia savanoriškai sumokėti baudą, kuri paskirta kaip pagrindinė bausmė, ir nėra galimybių išieškoti ją priverstinai, teismas per šio kodekso 50 straipsnyje nustatytą laiką gali pakeisti baudą laisvės atėmimu. Bauda keičiama laisvės atėmimu santykiu viena laisvės atėmimo diena už vieno MGL baudą, tačiau ne daugiau kaip 90 dienų.“ 21. 35 straipsnį išdėstyti taip: „35 straipsnis. Turto konfiskavimas Turto konfiskavimas yra papildoma bausmė, teismo privalomai skiriama už sunkius savanaudiškus nusikaltimus. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis paėmimas valstybės nuosavybėn viso arba dalies turto, kuris yra asmeninė nuteistojo nuosavybė. Konfiskuodamas dalį turto, teismas turi nurodyti, kuri turto dalis konfiskuojama arba konfiskuojamo turto dalies vertę pinigais arba išvardyti konfiskuojamus daiktus. Kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims padovanotas ar kitaip perduotas turtas konfiskuojamas, jeigu šie asmenys žinojo ar turėjo ir galėjo numatyti, jog jiems padovanotas ar kitaip perduotas turtas yra konfiskuotinas. Iš konfiskuoto turto patenkinami tik nukentėjusiojo turtiniai reikalavimai, kurie neviršija konfiskuoto turto vertės. Nusikaltimo įrankiai ir priemonės, taip pat pinigai ar kitos vertybės, gautos nusikalstamos veiklos rezultate, konfiskuojamos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 93 straipsnyje nustatyta tvarka.“ 22. 41 straipsnio: 1) 10 punktą išdėstyti taip: „10) kad nusikaltimą padarė asmuo būdamas girtas, apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių priemonių.“; 2) 12 punktą pripažinti netekusiu galios. 23. Papildyti Kodeksą 411 straipsniu: „411 straipsnis. Bausmės skyrimas, visiškai pripažinus kaltę Jei kaltininkas visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir byloje nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas skiria jam laisvės atėmimo bausmę, ne didesnę kaip įstatymo sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytas bausmės vidurkis, arba bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.“ 24. 42, 43, 44, 45 straipsnius išdėstyti taip: „42 straipsnis. Bausmės skyrimas padarius kelis nusikaltimus Padarius kelis nusikaltimus, numatytus vieno baudžiamojo įstatymo straipsnio tose pačiose ar skirtingose dalyse arba skirtinguose baudžiamojo įstatymo straipsniuose, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikaltimą atskirai, po to paskiria subendrintą bausmę. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies sudėti. Apimant bausmes, griežtesnė bausmė apima švelnesnes, ir subendrintoji bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskirus nusikaltimus bausmei. Visiškai sudedant bausmes, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikaltimų, pridedamos visos paskirtos švelnesnės bausmės. Iš dalies sudedant bausmes, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikaltimų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės. Bausmių apėmimą teismas gali taikyti tik esant idealiai nusikaltimų sutapčiai arba jei padaryti nusikaltimai labai skiriasi savo pavojingumu. Skiriant bausmę šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatytais pagrindais, subendrintoji bausmė negali viršyti penkiolikos metų (išskyrus šio kodekso 25 straipsnio pirmosios dalies antrame sakinyje numatytą taisyklę) paskyrus laisvės atėmimo bausmę, o paskyrus kitų rūšių bausmes, maksimalaus dydžio, įstatymo nustatyto tai bausmės rūšiai. Negalima skirti tokios subendrintos pagrindinės ir papildomos bausmės rūšies, kuri nebuvo paskirta už atskirus nusikaltimus. Pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai priėmus nuosprendį nustatoma, kad nuteistasis kaltas dar ir kitu nusikaltimu, kurį jis yra padaręs prieš priimant nuosprendį pirmoje byloje. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal pirmesnį nuosprendį. 43 straipsnis. Bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaromas naujas nusikaltimas Jeigu nuteistasis, neatlikęs visos nuosprendžiu paskirtos bausmės, padaro naują nusikaltimą arba naują nusikaltimą padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas buvo atidėtas, bausmės atidėjimo laikotarpiu (471 straipsnis), arba naują nusikaltimą padaro asmuo, lygtinai atleistas nuo bausmės prieš terminą ar lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų neatliktosios bausmės laikotarpiu (54, 542, 55 straipsniai), teismas skiria bausmę už naują nusikaltimą, po to nustato subendrintą bausmę. Subendrindamas bausmę, teismas gali taikyti visiško ar dalinio bausmių sudėjimo principus. Taikydamas visiško bausmių sudėjimo principą, teismas prie bausmės, paskirtos naujuoju nuosprendžiu, prideda pagal pirmesnį nuosprendį neatliktą bausmę. Taikydamas dalinio bausmių sudėjimo principą, teismas prie bausmės, paskirtos naujuoju nuosprendžiu, iš dalies prideda neatliktą bausmę pagal pirmesnį nuosprendį. Skiriant bausmę pagal kelis nuosprendžius, subendrinta bausmė negali viršyti dvidešimties metų, jei paskirta laisvės atėmimo bausmė, arba maksimalaus dydžio, nustatyto atitinkamai bausmės rūšiai, jei paskirta kita bausmė. 44 straipsnis. Bausmių sudėjimo ir pakeitimo taisyklės Sudedant paskirtąsias bausmes, taip pat vienas bausmes keičiant kitomis, laikomasi šių taisyklių: 1) viena laisvės atėmimo diena prilyginama trims pataisos darbų dienoms; 2) bauda, kai ši bausmė paskirta kaip pagrindinė, negali būti sudedama ar pakeičiama kitomis bausmėmis ir vykdoma atskirai, išskyrus šio kodekso 32 straipsnio šeštojoje dalyje numatytą atvejį; 3) įvairių rūšių papildomos bausmės negali būti sudedamos ar pakeičiamos kitomis ir vykdomos kiekviena atskirai. Keičiant bausmes šio kodekso 42 ir 43 straipsniuose numatytais atvejais, švelnesnė bausmė turi būti keičiama į griežtesnę. 45 straipsnis. Švelnesnės negu įstatymo numatyta bausmės skyrimas Teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali paskirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę, jeigu asmuo, padaręs nusikaltimą, pats savanoriškai atvyko ir prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, atlygino padarytą žalą, padėjo tardymui bei teismui išaiškinti nusikaltimą. Teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali paskirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę taip pat jeigu: 1) byloje yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių; 2) be to, dėl sveikatos būklės ar nepilnametystės negali būti paskirta įstatyme numatyta bausmė arba teisiamasis ar jo išlaikomi asmenys serga sunkia liga ir nėra kam juos prižiūrėti arba kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus ir įstatyme numatytos bausmės paskyrimas neigiamai atsilieps vaikų priežiūrai, arba kaltininko vaidmuo bendrininkų padarytame nusikaltime buvo antraeilis, arba nusikaltimą padaręs asmuo pripažintas ribotai pakaltinamu. Esant šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodytoms sąlygoms, teismas gali: 1) paskirti mažesnę bausmę negu žemiausioji riba, įstatymo numatyta už padarytą nusikaltimą, arba 2) paskirti švelnesnę bausmės rūšį negu numatyta įstatyme už padarytą nusikaltimą, arba 3) neskirti papildomos bausmės tais atvejais, jei jos paskyrimas pagal įstatymą yra privalomas, išskyrus turto konfiskavimo bausmę.“ 25. 471 straipsnį išdėstyti taip: „471 straipsnis. Bausmės vykdymo atidėjimas Asmeniui, pirmą kartą nuteistam pataisos darbais arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip trejiems metams už nesunkų tyčinį nusikaltimą ir ne daugiau kaip penkeriems metams už neatsargų nusikaltimą, teismas gali atidėti paskirtosios bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. Bausmės vykdymas gali būti atidedamas, jei byloje nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 41 straipsnyje, ir teismas prieina prie išvados, jog yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Esant šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytoms sąlygoms, atidėdamas pagrindinės bausmės vykdymą, teismas gali atidėti ir paskirtų papildomų bausmių, išskyrus turto konfiskavimą, vykdymą. Atidėdamas paskirtos bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelis iš šių įpareigojimų: 1) atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, 2) atsiprašyti nukentėjusiojo, 3) teikti nukentėjusiajam pagalbą gydymosi laikotarpiu, 4) įsidarbinti ar be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos, 5) pradėti mokytis, tęsti mokslą ar įgyti specialybę, 6) išeiti gydymosi nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos ar venerinės ligos kursą, 7) be organo, prižiūrinčio bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo nekeisti gyvenamosios vietos, 8) atlikti viešųjų darbų iki 1000 valandų. Kartu teismas nustato laiką, per kurį nuteistasis privalo įvykdyti šio straipsnio trečiosios dalies 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 punktuose numatytus įpareigojimus. Nuteistojo elgesį kontroliuoja bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrintys organai. Jei nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) įvykdė teismo nustatytus įpareigojimus, nepadarė pažeidimų, numatytų šio straipsnio penktosios dalies 2 punkte, ir yra pagrindo manyti, jog asmuo ateityje laikysis įstatymų, nedarys naujų nusikaltimų, teismas, pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimui, galutinai atleidžia jį nuo bausmės; 2) be pateisinamų priežasčių neįvykdo teismo paskirtų įpareigojimų arba pažeidinėja viešąją tvarką, girtauja ar padaro kitus teisės pažeidimus, už kuriuos jam du kartus buvo taikytos administracinės nuobaudos ar drausminio poveikio priemonės, teismas nuteistojo elgesį kontroliuojančio organo teikimu priima nutarimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti nuosprendžiu paskirtą bausmę.“ 26. Iš 48 straipsnio pirmosios dalies išbraukti žodžius „ar pasiuntimu į drausmės batalioną arba į auklėjimo-darbo profilaktoriumą“ ir „nutrėmimu ir ištrėmimu“. 27. Iš 49 straipsnio pirmosios dalies 1 punkto išbraukti žodžius „163 straipsnio pirmojoje dalyje, 169, 175“. 28. Iš 50 straipsnio antrosios dalies pirmo sakinio išbraukti žodžius „nutrėmimu arba ištrėmimu ne mažiau kaip trejiems metams“. 29. 51 straipsnį išdėstyti taip: „51 straipsnis. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės veikai praradus pavojingumą Asmuo, padaręs nusikaltimą, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jei teismas pripažįsta, jog iki bylos nagrinėjimo teisme veika prarado pavojingumą dėl aplinkybių pasikeitimo.“ 30. 521 straipsnį išdėstyti taip: „521 straipsnis.   Nepilnamečių atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės ir priverčiamųjų auklėjamojo pobūdžio priemonių paskyrimas Nepilnametis, padaręs nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikaltimą; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikaltimą; 3) atlygino padarytą žalą arba susitarė su nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo, jei ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, jog ateityje jis laikysis įstatymų, nedarys naujų nusikaltimų. Tokiam nepilnamečiui teismas paskiria priverčiamąsias auklėjamojo pobūdžio priemones, numatytas šio kodekso 61 straipsnyje.“ 31. 531 straipsnio pirmojoje dalyje po žodžių „115 straipsnyje“ įrašyti žodžius „225 straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse“, vietoj skaičiaus „146“ įrašyti skaičių „271“, vietoj skaičiaus „151“ – skaičių „274“ ir vietoj skaičiaus „154“ įrašyti skaičių „279“, o žodžius „250 straipsnio pirmojoje dalyje“ išbraukti. 32. 54 straipsnio: 1) pirmąją dalį išdėstyti taip: „Asmenims, nuteistiems laisvės atėmimu arba pataisos darbais, taip pat asmenims, lygtinai paleistiems iš laisvės atėmimo vietų pagal šio kodekso 542 straipsnį, išskyrus asmenis, paminėtus šio kodekso 541 straipsnyje, gali būti taikomas lygtinis atleidimas nuo bausmės prieš terminą arba neatliktosios bausmės dalis pakeista švelnesne bausme.“; 2) iš trečiosios dalies išbraukti žodžius „asmenims, lygtinai nuteistiems laisvės atėmimu privalomai įtraukiant į darbą, ir“; 3) septintosios dalies antrąjį punktą išdėstyti taip: „2) nuteistiems už narkotinių priemonių grobimą sunkinančiomis aplinkybėmis (2322 straipsnio 2 dalis), išskyrus plėšimo būdu, radioaktyviųjų medžiagų grobimą (2342 straipsnis), turto prievartavimą sunkinančiomis aplinkybėmis (273 straipsnio 2 ir 3 dalys) –“; 4) iš aštuntosios dalies 2 punkto išbraukti žodžius „plėšimą turint tikslą užvaldyti valstybinį ar visuomeninį turtą sunkinančiomis aplinkybėmis (92 straipsnio 2 dalis), valstybinio ar visuomeninio turto grobimą itin stambiu mastu (95 straipsnis), plėšimą sunkinančiomis aplinkybėmis (148 straipsnio 2 ir 3 dalys)“. Po žodžių „nusikalstamų grupių ginklavimą (2344 straipsnis)“ įrašyti žodžius „plėšimą sunkinančiomis aplinkybėmis (272 straipsnio 2 ir 3 dalys)“; 5) devintąją ir dešimtąją dalis išdėstyti taip: „Lygtinai atleidus nuo bausmės prieš terminą arba pakeitus bausmę švelnesne bausme, nuteistasis gali būti taip pat atleistas nuo bausmės - atėmimo teisės eiti tam tikras pareigas arba dirbti tam tikrą darbą, arba užsiimti tam tikra veikla. Pakeičiant neatliktąją laisvės atėmimo bausmės dalį pataisos darbais, ši bausmė skiriama laikantis terminų, nustatytų šios rūšies bausmei, ir neturi viršyti neatbūto laisvės atėmimo laiko.“ 33. 541 straipsnį pakeisti taip: 1) iš 3 punkto išbraukti ženklus ir žodį „(gaujos)“; 2) 6 punktą pripažinti netekusiu galios. 34. 542 straipsnio: 1) ketvirtojoje dalyje vietoj skaičių „2–6“ įrašyti skaičius „2–5“; 2) septintojoje dalyje vietoj žodžių „nuo penkių tūkstančių iki penkiolikos tūkstančių rublių“ įrašyti žodžius „nuo 10 iki 40 MGL dydžio“. 35. Iš 55 straipsnio šeštosios dalies 2 punkto išbraukti žodžius „plėšimą turint tikslą užvaldyti valstybinį ar visuomeninį turtą sunkinančiomis aplinkybėmis (92 straipsnio 3 dalis), plėšimą sunkinančiomis aplinkybėmis (148 straipsnio 2 ir 3 dalys), prievartavimą sunkinančiomis aplinkybėmis (150 straipsnio 3 dalis)“. Po žodžių „orlaivio nuvarymą (2492 straipsnis)“ įrašyti žodžius „plėšimą sunkinančiomis aplinkybėmis (272 straipsnio 2 ir 3 dalys), turto prievartavimą sunkinančiomis aplinkybėmis (273 straipsnio 2 ir 3 dalys).“ 36. 57 straipsnį išdėstyti taip: „57 straipsnis. Atleidimas nuo bausmės dėl ligos Asmuo, padaręs nusikaltimą, gali būti atleidžiamas nuo bausmės, jeigu iki teismo nuosprendžio priėmimo jis suserga sunkia nepagydoma liga, dėl kurios jis negali atlikti bausmės. Šiuo atveju teismas priima apkaltinamąjį nuosprendį, paskiria tokiam asmeniui bausmę ir atleidžia jį nuo bausmės atlikimo. Asmuo, kuris po nuosprendžio priėmimo suserga sunkia nepagydoma liga, gali būti atleidžiamas nuo tolesnio bausmės atlikimo. Spręsdamas klausimą, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo sunkumą, nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, ligos pobūdį ir atliktą bausmės laiką. Asmuo, kuris po nuosprendžio priėmimo suserga psichine liga, dėl kurios jis negali suprasti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, atleidžiamas nuo tolesnio bausmės atlikimo. Atleisdamas tokį asmenį nuo bausmės, teismas išsprendžia klausimą dėl priverčiamųjų medicininio pobūdžio priemonių skyrimo. Tokiam asmeniui pasveikus, jis gali būti siunčiamas toliau atlikti bausmę. Tokiu atveju laikas, per kurį buvo taikomos priverčiamosios medicininio pobūdžio priemonės, įskaitomas į laisvės atėmimo laiką diena už dieną.“ 37. 58 straipsnio pirmosios dalies: 1) 1, 11, 2 ir 21 punktus pripažinti netekusiais galios; 2) 3 punktą išdėstyti taip: „3) asmenys, nuteisti bauda, atėmimu teisės eiti tam tikras pareigas arba dirbti tam tikrą darbą, arba užsiimti tam tikra veikla, arba pataisos darbais, jeigu jie per vienerius metus nuo tos dienos, kurią baigė atlikti bausmę, nepadaro naujo nusikaltimo;“; 3) iš 4 punkto išbraukti žodžius „nutrėmimu ar ištrėmimu“. 38. 61 straipsnį išdėstyti taip: „61 straipsnis. Priverčiamosios auklėjamojo pobūdžio priemonės Asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso 121 bei 521 straipsniuose numatytais pagrindais, taikomos šios priverčiamosios auklėjamojo pobūdžio priemonės: 1) įpareigojimas viešai ar kitokia forma atsiprašyti nukentėjusįjį; 2) įpareigojimas savarankiškai atlyginti arba savo darbu pašalinti materialinę žalą; 3) atidavimas tėvų ar juos atstojančių asmenų priežiūrai; 4) įpareigojimas atidirbti nuo 20 iki 100 valandų viešųjų darbų; 5) namų priežiūra iki 45 parų; 6) atidavimas į specialią auklėjimo ir drausmės įstaigą iki 3 metų, bet ne ilgiau kaip iki nepilnamečiui sueis aštuoniolika metų. Teismas ne rečiau kaip vieną kartą per metus turi peržiūrėti buvimo įstaigoje tikslingumą. Nepilnamečių buvimo specialioje auklėjimo ir drausmės įstaigoje tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinti nuostatai. Teismo paskirtos priverčiamosios auklėjamojo pobūdžio priemonės, numatytos šio straipsnio pirmosios dalies 1–5 punktuose, vykdymą kontroliuoja vidaus reikalų organai ir nepilnamečių reikalų tarnybos. Jeigu nepilnametis nevykdo arba netinkamai vykdo jam paskirtą priverčiamąją auklėjamojo pobūdžio priemonę, tai teismas, vidaus reikalų organo ir nepilnamečių reikalų tarnybos bendru teikimu, gali pakeisti vieną priverčiamąją auklėjimo pobūdžio priemonę griežtesne priemone.“ 39. 64 straipsnio pavadinimą ir dispoziciją išdėstyti taip: „64 straipsnis.     Kėsinimasis į Lietuvos Respublikos Prezidento, Seimo nario, Ministro Pirmininko, ministro arba kito pareigūno gyvybę Kėsinimasis į Lietuvos Respublikos Prezidento, Seimo nario, Ministro Pirmininko, ministro arba Seimo skiriamo pareigūno gyvybę ryšium su jų valstybine ar visuomenine veikla“. 40. Pripažinti netekusiais galios 76, 77, 86, 87, 88, 108, 114, 123, 1231, 1232, 207, 2071, 2121, 228, 2327, 240, 250 straipsnius. 41. 89 straipsnio dispozicijoje po skaičiaus „75“ įrašyti žodį „ir“, o žodžius „ir 86“ išbraukti. 42. 111 straipsnio pirmojoje dalyje, 112 straipsnio pirmojoje dalyje, 113, 115 straipsniuose, 116 straipsnio pirmojoje dalyje vietoj žodžių „kūno sužalojimas“ įrašyti žodžius „žmogaus kūno sužalojimas, užkrėtimas liga ar kitoks susargdinimas“. 43. 111 straipsnio pirmojoje dalyje po žodžių „nėštumo nutrūkimą“ įrašyti žodžius „užkrėtimą žmogaus imuno deficito virusu (ŽIV)“. 44. Iš 144 straipsnio pirmosios ir antrosios dalių sankcijų išbraukti žodžius „arba nutrėmimu tam pačiam laikui“. 45. Iš 227 straipsnio sankcijos išbraukti žodžius „arba ištrėmimu tam pačiam laikui“. 46. Iš 237 straipsnio pirmosios dalies sankcijos išbraukti žodžius „arba ištrėmimu iki trejų metų“. 47. 241 straipsnio pirmosios dalies sankciją išdėstyti taip: „baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų.“ 48. Iš 62, 64, 65, 66, 67, 75 straipsnių ir 239 straipsnio pirmosios, 63 straipsnio pirmosios ir antrosios, 68 straipsnio trečiosios, 2321 straipsnio ketvirtosios, 2322 ir 2492 straipsnių trečiųjų dalių sankcijų išbraukti žodžius „su turto konfiskavimu“. 49. Iš 2324 straipsnio, 144 ir 2342 straipsnių pirmųjų dalių, 1311, 2361 ir 2492 straipsnių antrųjų dalių, 2321 straipsnio trečiosios dalies, 2322 straipsnio pirmosios ir antrosios dalių, 2329 straipsnio antrosios ir trečiosios dalių išbraukti žodžius „su turto konfiskavimu ar be konfiskavimo“. 50. 1312 ir 2326 straipsnių, 72 straipsnio pirmosios ir antrosios dalių, 73 straipsnio pirmosios dalies, 2322 straipsnio antrosios dalies, 2329 straipsnio pirmosios, antrosios ir trečiosios dalių sankcijose po žodžių „tam tikrą darbą“ įrašyti žodžius „arba užsiimti tam tikra veikla“. 51. Iš 126, 137 ir 219 straipsnių, 117, 125, 128, 129, 133 ir 203 straipsnių pirmųjų dalių sankcijų išbraukti žodžius „arba viešuoju papeikimu“. 52. Iš 70 straipsnio sankcijos išbraukti žodžius „nuo penkių tūkstančių iki dvidešimties tūkstančių rublių“. 53. Iš 72, 82, 85 straipsnių pirmųjų dalių sankcijų išbraukti žodžius „nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių rublių“. 54. Iš 72 straipsnio antrosios dalies sankcijos ir 73 straipsnio pirmosios dalies sankcijos išbraukti žodžius „nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių rublių“. 55. Iš 741, 83 straipsnių sankcijų išbraukti žodžius „iki dešimties tūkstančių rublių“. 56. Iš 742 straipsnio sankcijos išbraukti žodžius „nuo penkiasdešimties tūkstančių iki penkių šimtų tūkstančių talonų“. 57. Iš 136, 137, 138, 139, 145, 202, 2021, 206, 213, 217, 223, 224, 2241, 2501 straipsnių sankcijų ir iš 116, 117, 129, 133, 141, 205, 212 straipsnių pirmųjų dalių sankcijų išbraukti žodžius „iki vieno šimto rublių“. 58. Iš 200, 201, 232 straipsnių sankcijų, iš 132, 2011, 2171, 2301, 2311 straipsnių pirmųjų dalių sankcijų ir iš 133 straipsnio antrosios dalies sankcijos išbraukti žodžius „iki dviejų šimtų rublių“. 59. Iš 142 straipsnio pirmosios ir antrosios dalių sankcijų, 1993, 215, 221, 2327, 238, 242, 245 straipsnių sankcijų, iš 124, 1401, 218, 222, 231, 2313, 237, 243, 2451, 247, 2491 straipsnių pirmųjų dalių sankcijų, iš 1961, 2171, 2301, 239 straipsnių antrųjų dalių sankcijų išbraukti žodžius „iki trijų šimtų rublių“. 60. Iš 132 straipsnio antrosios dalies sankcijos išbraukti žodžius „nuo vieno šimto iki trijų šimtų rublių“. 61. Iš 135 straipsnio sankcijų išbraukti žodžius „nuo vieno tūkstančio iki septynių tūkstančių rublių“. 62. Iš 1992 straipsnio pirmosios ir antrosios dalių išbraukti žodžius „iki vieno tūkstančio rublių“. 63. Iš 2454 straipsnio sankcijos išbraukti žodžius „iki penkių šimtų rublių“. 64. 216 ir 2421 straipsnių sankcijas išdėstyti taip: „baudžiamas laisvės atėmimu iki dvejų metų ar pataisos darbais tam pačiam laikui arba bauda.“ 65. 220 straipsnio sankciją išdėstyti taip: „ baudžiamas laivės atėmimu iki vienerių metų.“ 66. Iš 225 straipsnio pirmosios dalies sankcijos išbraukti žodžius „nuo trijų šimtų iki penkių šimtų rublių“. 67. Iš 2272 straipsnio pirmosios dalies sankcijos išbraukti žodžius „nuo vieno šimto tūkstančio iki vieno milijono talonų“, o iš šio straipsnio antrosios dalies – žodžius „nuo penkių šimtų tūkstančių iki penkių milijonų talonų“. 68. Iš 2329 straipsnio pirmosios dalies sankcijos išbraukti žodžius „nuo dviejų tūkstančių iki dešimties tūkstančių rublių“. 69. Iš 2131 straipsnio sankcijos išbraukti žodžius „iki dešimties tūkstančių litų“. 70. Iš 234 straipsnio pirmosios ir antrosios dalių sankcijų išbraukti žodžius „su šių daiktų konfiskavimu“. 71. Iš 235 straipsnio sankcijos išbraukti žodžius „pinigine“ ir „nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių litų su šių daiktų konfiskavimu“. 72. Iš 236 straipsnio pirmosios dalies sankcijos išbraukti žodžius „pinigine“ ir „nuo vieno tūkstančio iki trijų tūkstančių litų“. 73. Iš 2361 straipsnio pirmosios dalies sankcijos išbraukti žodžius „iki trijų šimtų rublių“ ir žodžius „iki penkių šimtų rublių“. 74. Iš 239 straipsnio pirmosios dalies sankcijos išbraukti žodžius „nuo dešimties tūkstančių rublių iki trisdešimties tūkstančių rublių“. 75. Iš 2391 straipsnio sankcijos išbraukti žodžius „nuo vieno tūkstančio iki dešimties tūkstančių litų“. 76. Iš 241 straipsnio antrosios dalies sankcijos išbraukti žodžius „nuo dviejų šimtų iki trijų šimtų rublių“. 77. Iš 244, 2452 straipsnių sankcijų išbraukti žodžius „iki dešimties tūkstančių rublių“. 78. Iš 2453 straipsnio pirmosios dalies sankcijos išbraukti žodžius „iki penkiolikos tūkstančių rublių“, o iš šio straipsnio antrosios dalies sankcijos – žodžius „iki dvidešimt penkių tūkstančių rublių“. 79. Iš 248, 2481 straipsnių sankcijų išbraukti žodžius „nuo vieno šimto iki trijų šimtų rublių“. 80. Iš 2482 straipsnio pirmosios ir antrosios dalių sankcijų išbraukti žodžius „penkių šimtų rublių“. 81. 214 straipsnį išdėstyti taip: „214 straipsnis. Savavaldžiavimas Savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, savo ar kito asmens tikros ar tariamos teisės, kuri yra ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuojama, vykdymas, padaręs didelę žalą asmens, įmonės, įstaigos ar organizacijos teisėms ar teisėtiems interesams, arba grasinant pavartoti fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį ar jo artimuosius arba sunaikinti ar sugadinti jų turtą (savavaldžiavimas), – baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų ir bauda arba tik bauda. Savavaldžiavimas, padarytas grupės iš anksto susitarusių asmenų arba asmens, turinčio teistumą už savavaldžiavimą, – baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų ir bauda.“ 82. Kodeksą papildyti 2261 straipsniu: „2261 straipsnis. Melagingas pranešimas apie visuomenei gresiantį ar ištikusį pavojų Melagingas pranešimas telefonu, per radiją ar kitokiu būdu žinios apie gresiantį visuomenei pavojų ar didelę nelaimę, jei dėl to buvo bereikalingai iškviestos atitinkamos tarnybos arba tai sukėlė žmonių sumaištį, – baudžiamas laisvės atėmimu iki dvejų metų ir bauda arba be baudos arba bauda.“ 83. 2271 straipsnį išdėstyti taip: „2271 straipsnis. Nusikalstamo susivienijimo organizavimas, vadovavimas ar dalyvavimas jame Nusikalstamo susivienijimo organizavimas, vadovavimas daryti nusikaltimus: kontrabandą (312 straipsnis), netikrų pinigų ar vertybinių popierių pagaminimą, laikymą ar paleidimą apyvarton (327 straipsnis), tyčinį nužudymą (104 ir 105 straipsniai), įkaitų paėmimą (1311 straipsnis), asmens terorizavimą (2272 straipsnis), neteisėtą narkotinių priemonių gaminimą, įgijimą, laikymą, gabenimą, siuntimą arba realizavimą (2321 straipsnis), narkotinių priemonių grobimą (2322 straipsnis), nusikalstamų grupių ginklavimą (2344 straipsnis), orlaivio nuvarymą (2492 straipsnis), nusikaltimus nuosavybei (271–274 straipsniai), kyšininkavimą (282–284 straipsniai), jeigu padarė trys ar daugiau iš anksto susitarusių bendrai nusikalstamai veiklai asmenų, turinčių vadovą ar vadovus, taip pat dalyvavimas tokio susivienijimo daromuose nusikaltimuose - baudžiamas laisvės atėmimu nuo ketverių iki dešimties metų.“ 84. 246 straipsnį išdėstyti taip: „246 straipsnis. Transporto priemones vairuojančių asmenų pažeidimas eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių Neblaivaus asmens, vairuojančio transporto priemonę pažeidimas eismo saugumo ar transporto eksploatavimo taisyklių, jeigu tai sukėlė nukentėjusiajam lengvą kūno sužalojimą ar padarė didelę materialinę žalą, – baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų arba pataisos darbais iki dvejų metų, arba bauda su atėmimu teisės eiti tam tikras pareigas, dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla. Transporto priemonę vairuojančio asmens pažeidimas eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių, jeigu tai sukėlė nukentėjusiajam apysunkį ar sunkų kūno sužalojimą, – baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų arba pataisos darbais iki dvejų metų su atėmimu teisės eiti tam tikras pareigas, dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla. Šio straipsnio antrojoje dalyje numatyta veika, padaryta esant neblaiviam, – baudžiama laisvės atėmimu nuo dvejų iki septynerių metų su atėmimu teisės eiti tam tikras pareigas, dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla. Transporto priemonę vairuojančio asmens pažeidimas eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių, jeigu tai sukėlė vieno ar daugiau asmenų mirtį, – baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų su atėmimu teisės eiti tam tikras pareigas, dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla. Šio straipsnio ketvirtojoje dalyje numatyta veika, padaryta esant neblaiviam, – baudžiama laisvės atėmimu nuo penkerių iki dvylikos metų su atėmimu teisės eiti tam tikras pareigas, dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla. Šio kodekso 246, 2461, 248, 2481, 2482 straipsniuose minimomis transporto priemonėmis reikia laikyti visų rūšių automobilius, traktorius ir kitokias savaeiges mašinas, troleibusus, taip pat motociklus ir kitas mechanines transporto priemones.“ 85. Ypatingosios dalies vienuoliktąjį skirsnį išdėstyti taip: „VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS NUSIKALTIMAI KRAŠTO APSAUGOS TARNYBAI 251 straipsnis. Įsakymo nevykdymas Įžūlus viršininko įsakymo nevykdymas ar netinkamas vykdymas – baudžiamas laisvės atėmimu iki dvejų metų. Ta pati veika, sukėlusi sunkias pasekmes, – baudžiama laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų. Karys, neįvykdęs viršininko įsakymo, verčiančio sulaužyti priesaiką ar aiškiai neteisėto, pagal baudžiamuosius įstatymus neatsako. 252 straipsnis. Grasinimas viršininkui Grasinimas viršininkui jį nužudyti, sužaloti ar kitaip smurtauti, ryšium su jo krašto apsaugos tarnyba, jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas bus įvykdytas, – baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų. 253 straipsnis. Pasipriešinimas viršininkui Fizinis smurtas prieš viršininką ryšium su jo krašto apsaugos tarnyba – baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki penkerių metų. Tie patys veiksmai, padaryti panaudojant ginklą, – baudžiami laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų. 254 straipsnis. Smurto veiksmai prieš pavaldinį Fizinis smurtas prieš pavaldinį, kurį padarė viršininkas, eidamas krašto apsaugos tarnybos pareigas, – baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų. Tie patys veiksmai, padaryti panaudojant ginklą, – baudžiami laisvės atėmimu nuo ketverių iki dvylikos metų. 255 straipsnis. Pavaldinio arba viršininko įžeidinėjimas Sistemingas garbės arba orumo žeminimas žodžiu, raštu arba veiksmu, padarytas pavaldinio ar jaunesniojo vyresniajam, arba viršininko prieš pavaldinį ar vyresniojo prieš jaunesnįjį, bent vienam iš jų einant krašto apsaugos tarnybos pareigas, – baudžiamas laisvės atėmimu iki vienerių metų. 256 straipsnis. Krašto apsaugos tarnybos statutų taisyklių pažeidimas Krašto apsaugos tarnybos statutuose numatytų vienas kitam nepavaldžių karių tarpusavio santykių taisyklių pažeidimas, pasireiškęs mušimu ar kitokiu smurtu, nepavojingu nukentėjusiojo gyvybei ir sveikatai, – baudžiamas laisvės atėmimu iki vienerių metų. Tie patys veiksmai, sukėlę lengvą arba apysunkį kūno sužalojimą, – baudžiami laisvės atėmimu nuo vienerių iki penkerių metų. Šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse numatyti veiksmai, padaryti panaudojant ginklą, taip pat sukėlę sunkų kūno sužalojimą, – baudžiami laisvės atėmimu nuo penkerių iki dešimties metų. 257 straipsnis. Neteisėtas įsakymas Aiškiai neteisėto įsakymo davimas ar vertimas tokį įsakymą vykdyti, taip pat jo vykdymas, sukėlę sunkų kūno sužalojimą, padarę didelę materialinę žalą arba kitas sunkias pasekmes, – baudžiami laisvės atėmimu nuo trejų iki aštuonerių metų. 258 straipsnis. Laikinas pasišalinimas Savavališkas kario pasišalinimas iš dalinio arba tarnybos vietos, taip pat jo neatvykimas laiku be pateisinamų priežasčių į tarnybą, trukęs ilgiau kaip penkias paras, – baudžiamas laisvės atėmimu iki dvejų metų. 259 straipsnis. Dezertyravimas Privalomosios tarnybos kario pasitraukimas iš karinio dalinio arba tarnybos vietos, turint tikslą išvengti krašto apsaugos tarnybos, taip pat turint tokį pat tikslą neatvykimas į šią tarnybą – baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų. 260 straipsnis. Savavališkas pasitraukimas iš dalinio kautynių aplinkybėmis Savavališkas kario pasitraukimas iš dalinio arba tarnybos vietos, taip pat neatvykimas į tarnybą kautynių aplinkybėmis be pateisinamų priežasčių, nesvarbu, kokia jų trukmė, – baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki aštuonerių metų. 261 straipsnis. Marodieriavimas Daiktų pagrobimas iš nukautųjų ar sužeistųjų kautynių lauke – baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų. 262 straipsnis. Krašto apsaugos turto pasisavinimas Ginklų, šaudmenų, karinės technikos, mundiruotės ar kitokio krašto apsaugos turto pasisavinimas – baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų. 263 straipsnis. Krašto apsaugos turto praradimas Ginklų, šaudmenų, karinės technikos arba kitokio krašto apsaugos turto, patikėto tarnybos reikalams, praradimas arba sugadinimas dėl jų laikymo pažeidimo ar aplaidumo – baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų. 264 straipsnis. Tyčinis krašto apsaugos turto sunaikinimas ar sužalojimas Tyčinis ginklų, šaudmenų, transporto priemonių, karinės technikos ar kitokio krašto apsaugos turto sunaikinimas ar sužalojimas, nesant itin pavojingo valstybinio nusikaltimo požymių, – baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų. 265 straipsnis. Sargybų statuto, konvojaus ir patrulio tarnybų taisyklių pažeidimas Sargybų statuto taisyklių pažeidimas sargybos postuose, taip pat patrulio ir konvojaus tarnybų taisyklių pažeidimas, sukėlę sunkias pasekmes, – baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų. 266 straipsnis. Valstybės sienos apsaugos tarnybos taisyklių pažeidimas Asmens, atliekančio Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybą, pažeidimas šios tarnybos taisyklių, dėl ko buvo padarytas nusikaltimas arba didelė materialinė žala valstybei, – baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų. 267 straipsnis. Vidaus tarnybos statuto taisyklių pažeidimas Asmens, atliekančio pavestą tarnybą dalinyje (išskyrus sargybą), pažeidimas vidaus tarnybos statuto taisyklių, sukėlęs sunkias pasekmes, – baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų. 268 straipsnis. Žūvančio karo laivo palikimas Vado, neįvykdžiusio iki galo savo tarnybos pareigų, palikimas žūvančio karo laivo – baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų. Ta pati veika, jei dėl to žuvo žmonės arba atsirado kitos sunkios pasekmės, – baudžiama laisvės atėmimu nuo trejų iki dvylikos metų. 269 straipsnis. Kovos vėliavos praradimas ar išniekinimas Dalinio kovos vėliavos praradimas ar išniekinimas – baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų. 270 straipsnis. Sąvokų išaiškinimas Pagal šio skirsnio straipsnius atsako kariai, t.y. krašto apsaugos ir vidaus reikalų tarnybos formuočių karininkai bei puskarininkiai, tarnaujantys pagal sutartis, ir privalomosios tarnybos puskarininkiai bei eiliniai, savanoriškos krašto apsaugos formuočių karininkai, puskarininkiai ar eiliniai savanoriai, tarnaujantys pagal sutartis, kiti krašto apsaugos savanoriai, dalyvaujantys kariniuose mokymuose, pratybose ir specialių užduočių vykdymo metu; karo prievolininkai, pašaukti atlikti mokomųjų pratybų bei kitais atvejais į kariuomenę pašaukti kariai. Kiti asmenys, organizavę, kurstę ar padėję padaryti nusikaltimus krašto apsaugos tarnybai, atsako pagal atitinkamus šio skirsnio straipsnius.“ 86. Pripažinti netekusiais galios Baudžiamojo kodekso skirsnius: antrąjį skirsnį „Nusikaltimai valstybinei ir visuomeninei nuosavybei“ (90–103 straipsniai), penktąjį skirsnį „Nusikaltimai asmeninei piliečių nuosavybei“ (146–155 straipsniai), šeštąjį skirsnį „Ūkiniai nusikaltimai“ (156–176 straipsniai), septintąjį skirsnį „Pareiginiai nusikaltimai“ (177–182 straipsniai), aštuntąjį skirsnį „Nusikaltimai teisingumui“ (183–199 straipsniai). 87. 2321 straipsnio antrojoje bei ketvirtojoje dalyse, 2322, 2323 straipsn …