VALSTYBINĖS SĖKLŲ IR GRŪDŲ TARNYBOS PRIE ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS VIRŠININKAS Į S A K Y M A S DĖL SĖKLOS BANDINIŲ ĖMIMO METODIKOS PATVIRTINIMO 2005 m. birželio 7 d. Nr. 1A-86 Vilnius Siekdamas užtikrinti, kad sėklos bandinių ėmimas būtų atliekamas pagal Tarptautines sėklų tyrimo taisykles, 1. Tvirtinu Sėklos bandinių ėmimo metodiką (pridedama). 2. Pavedu Sėklų skyriaus vedėjai Marijai Alechnovič kontroliuoti, kad būtų prisilaikoma patvirtintos metodikos. VIRŠININKAS                                                                                                  JONAS LISAUSKAS PATVIRTINTA Valstybinės sėklų ir grūdų tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos viršininko 2005 m. birželio 7 d.įsakymu Nr. 1A-86 SĖKLOS BANDINIŲ ĖMIMO METODIKA Sėklos bandinių ėmimo metodika (toliau – metodika) parengta pagal Tarptautinės sėklų tyrimo asociacijos (ISTA) taisyklių 2 skyrių „Sėklos bandinių ėmimas“, su pakeitimais, patvirtintais 2004 m. Budapešte vykusiame ISTA eiliniame susirinkime. I. TIKSLAS 1. Metodikos tikslas yra nustatyti, kaip turi būti paimtas sėklos tyrimams reikiamo dydžio bandinys, kuris susidėtų iš tų pačių komponentų ir tuo pačiu santykiu, kaip ir visa sėklos siunta, kad būtų gaunami tikslūs sėklos tyrimo rezultatai. Apie siuntos kokybę sprendžiama pagal į laboratoriją pristatyto nedidelio sėklų bandinio tyrimų rezultatus. Norint gauti vienodus ir tikslius rezultatus, svarbu, kad pirminiai, sudėtiniai ir pristatomieji bandiniai būtų paimami ir paruošiami rūpestingai ir tiksliai laikantis bandinių ėmimo taisyklių. Nepriklausomai nuo to, kaip tiksliai atliekami tyrimai laboratorijoje, rezultatai atspindės tik pristatytojo bandinio kokybę. Todėl reikia labai stengtis užtikrinti, kad į sėklų tyrimo laboratoriją siunčiamas bandinys tikrai atitiktų sėklos siuntos sudėtį. Analogiškai, mažinant bandinį laboratorijoje, reikia stengtis paruošti pristatytojo bandinio kokybę atitinkantį tiriamąjį bandinį. II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS 2. Metodikoje vartojamos sąvokos: ISTA – Tarptautinė sėklų tyrimo asociacija (angl. International Seed Testing Association). Pabandinys – tai bandinio dalis, gauta mažinant bandinį vienu iš šioje metodikoje aprašytų būdų. Pirminis bandinys – tai nedidelis sėklos kiekis, paimtas iš siuntos vienu ėmimo veiksmu. Pristatomasis bandinys – tai bandinys, kuris pristatomas į laboratoriją ištyrimui. Jis turi būti ne mažesnis, negu nurodyta šios metodikos 14 punkte, ir gali būti visas sudėtinis bandinys arba jo dalis; Paženklinimas – sėklos siuntos pakuotė yra laikoma paženklinta, jei ant pakuotės yra unikalus siuntos identifikavimo numeris, nurodantis, kuriai siuntai ši pakuotė priklauso. Kiekviena siuntai priklausanti pakuotė turi būti paženklinta tuo pačiu unikaliu siuntos identifikavimo numeriu. Šis numeris (skaičiai, raidės arba jų derinys) turi būti nurodytas sėklos sertifikate. Ženklinant tiriamuosius bandinius laboratorijoje, visada turi būti užtikrintas aiškus ryšys tarp sėklos siuntos ir tiriamojo bandinio. Siunta – tai tam tikras vienos veislės ir kategorijos sėklos kiekis. Sudėtinis bandinys – tai bandinys, sudarytas sujungiant ir sumaišant visus pirminius bandinius, paimtus iš siuntos. Tiriamasis bandinys – tai pristatomojo bandinio dalis, paruošiama laboratorijoje mažinant bandinį šioje metodikoje aprašytu būdu ir skirta vienam iš kokybės tyrimų atlikti. Užplombavimas – reiškia, kad tara ar pakuotė, kurioje yra laikoma sėkla, yra uždaryta tokiu būdu, kad jų negalima atidaryti, prieiti prie sėklos ir vėl uždaryti, nepažeidžiant plombavimo sistemos: nepaliekant plombos, pakuotės, etiketės, uždarymo ar užsiuvimo sugadinimo požymių. Šis apibrėžimas taikomas ir siuntų, ir bandinių plombavimui. III. PAGRINDINIAI PRINCIPAI 3. Bandinys gaunamas paėmus nedidelius sėklos kiekius iš atsitiktinai pasirinktų siuntos vietų ir juos sujungus. Vienu ar keliais etapais mažinant šį bandinį, gaunami mažesni bandiniai. Kiekvienas mažinimo etapas pradedamas bandinį kruopščiai išmaišant. Po to bandinys keletą kartų iš eilės dalinamas arba iš jo atsitiktine tvarka paimami maži sėklos kiekiai ir sujungiami. IV. REIKALAVIMAI SĖKLOS SIUNTŲ PARUOŠIMUI 4. Siuntos dydis: 4.1. siuntos dydis negali viršyti atitinkamai augalo rūšiai žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintuose privalomuosiuose reikalavimuose nustatyto dydžio, o jei išduodamas ISTA sertifikatas, – šios metodikos 1 priede nustatyto dydžio, tačiau leidžiamas iki 5 proc. nukrypimas. Išduodant ISTA sertifikatus, siuntos dydžio reikalavimai gali būti netaikomi vejos ir pašarinių žolių sėklos siuntoms, kai sėkla yra supilama palaida urmo konteineriuose, jei laikomasi taisyklių, nustatytų šios metodikos 2 priede; 4.2. jei sėklos kiekis viršija nustatytą siuntai dydį, turi būti formuojamos atskiros siuntos, neviršijančios nustatyto dydžio. Kiekvienai tokiai siuntai turi būti suteikiamas atskiras siuntos identifikavimo numeris. 5. Siuntos vienalytiškumas: 5.1. iki bandinių ėmimo sėkla turi būti tinkamai sumaišyta, kad taptų kiek įmanoma vienalytiškesnė. Jei iš siuntos dokumentų arba kitaip galima daryti išvadą, kad siunta nevienalytė, turi būti atsisakoma imti bandinius; 5.2. kai abejojama dėl siuntos vienalytiškumo, jį galima patikrinti šios metodikos 3 priede aprašytu būdu. 6. Reikalavimai tarai: 6.1. sėkla turi būti savaime užsidarančiuose maišuose arba užplombuotose pakuotėse (arba pakuotėse, kurias galima užplombuoti), paženklintuose unikaliu siuntos identifikavimo numeriu. Savaime užsidarantis maišas – tai maišas, kuris pripildomas pro angą, kuri yra neatskiriama maišo dalis. Kai maišas prisipildo, spaudžiama maišo turinio anga automatiškai užsidaro ir išnyksta. Savaime užsidarantis maišas turi turėti tik vieną angą; 6.2. neleidžiama išduoti sėklos sertifikatą siuntoms, jei sėkla yra palaida arba supilta į tokią tarą, kuri nėra savaime užsidaranti ir kurios neįmanoma užplombuoti; 6.3. jei savaime užsidarančio maišo anga yra platesnė kaip 20 proc. maišo pločio, tokį maišą galima naudoti kaip savaime užsidarantį ne smulkesnėms kaip kviečio (Triticum) dydžio ir stambesnėms sėkloms. Papildomai užtikrinant sandarų savaime užsidarančių maišų uždarymą, galima užklijuoti skersai jų angos lipnią juostą, angą užklijuoti arba susegti jos kraštus tinkamos konstrukcijos metaline plomba. 7. Siuntos ženklinimas ir plombavimas: 7.1. sertifikuojamos sėklos siuntos numeris, kuris bus ant kiekvienos pakuotės ir numatomame išduoti sertifikate, suteikiamas taip, kaip nurodyta atitinkamai augalo rūšiai Žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintuose privalomuosiuose kokybės reikalavimuose. Siuntos eilės numerį suteikia siuntos savininkas. Siuntai, kuriai bus išduodamas Tarptautinis ISTA sertifikatas, numerį skiria Valstybinė sėklų ir grūdų tarnyba. Bandinių ėmėjai privalo sužinoti šį numerį iš Valstybinės sėklų ir grūdų tarnybos Sėklų skyriaus Sėklų kokybės tyrimų poskyrio prieš vykdami imti bandinį; 7.2. bandinių ėmėjai turi patikrinti, kad siuntos numeris būtų ant kiekvienos siuntai priklausančios pakuotės; 7.3. pakuotės turi būti užplombuotos iki bandinių ėmimo arba iš karto po bandinių paėmimo, bet prižiūrint bandinių ėmėjui. Šis reikalavimas netaikomas savaime užsidarantiems maišams, jei jie atitinka šios metodikos 6.3 punkto nuostatas. Jei savaime užsidarantys maišai neatitinka šios metodikos 6.3 punkto nuostatų, tai bandinių ėmėjas turi įsitikinti, kad kiekvienas toks maišas būtų užplombuotas plomba, nepašalinama žyme ar nenuplėšiama etikete. Neleidžiama, kad siunta ar jos dalis, iš kurios buvo paimti bandiniai, liktų neužplombuotose pakuotėse. V. BANDINIŲ ĖMIMO ĮRANKIAI 8. Kiekvienas bandinių ėmimo etapas turi būti atliekamas naudojant tinkamus metodus ir įrankius. Tinkamų bandinių ėmimo įrankių parinkimas turi didelės įtakos sėklos kokybės tyrimų rezultatų tikslumui. Šiame skyriuje aprašyti ISTA rekomenduojami įrankiai ir jų naudojimo taisyklės. 9. Lazdos arba movų tipo ėmiklis ir jo naudojimas: 9.1. vienas iš dažniausiai naudojamų įrankių yra lazdos arba movų tipo ėmiklis, kuris susideda iš tuščiavidurio žalvarinio vamzdžio viduje ir prie jo glaudžiai prigludusios movos (gaubto) kietu ir aštriu galu išorėje. Vamzdžio ir movos sienelėse yra išpjovos; kai vamzdis pasukamas tiek, kad išpjovos vamzdyje ir movoje sutampa, sėklos gali byrėti į vamzdžio ertmę, o kada pasukamas pusę apsisukimo – išpjovos užsidaro. Šie ėmikliai būna skirtingo ilgio ir skersmens, skirtingų konstrukcijų, pritaikytų įvairių rūšių sėkloms bei įvairių dydžių pakuotėms, pagaminti su pertvaromis arba be jų. Bandiniams iš maišų paimti tinka šių dydžių ėmikliai: dobilams ir kitoms mažoms lengvai byrančioms sėkloms – 762 mm ilgio įrankis, kurio išorės skersmuo – 12,7 mm ir kuriame yra 9 išpjovos; javams -762 mm ilgio įrankis, kurio išorės skersmuo 25,4 mm ir kuriame yra 6 išpjovos. Aruodų (bunkerių) bandinių ėmikliai sukonstruoti tais pačiais principais kaip ir maišų, bet daug didesni – iki 1600 mm ilgio, 38 mm skersmens ir su 6 arba 9 išpjovomis; 9.2. į sėklos masę toks ėmiklis gali būti įbedamas ir horizontaliai, ir vertikaliai. Vertikaliai naudojamas ėmiklis turi būti su pertvaromis, dalijančiomis ertmę į keletą kamerų. Priešingu atveju, jį atidarius, paklius per daug sėklos iš viršutinių sluoksnių. Naudojant lazdos tipo ėmiklius vertikaliai, paprastai neišvengiama sėklų stūmimo iš viršaus į dugną. Kuo įrankio paviršius lygesnis, tuo toks stūmimas bus mažesnis; 9.3. tiek horizontaliai, tiek ir vertikaliai bedant ėmiklį, jis turi būti bedamas kiek įstrižai maišo ar kitokios pakuotės. Į palaidą sėklą ėmiklį geriau įbesti vertikaliai. Į maišą ėmiklis įstumiamas uždarytas, paskui atidaromas ir keletą kartų pasukiojamas ar lengvai stuktelėjamas, kad pilnai prisipildytų. Po to vėl uždaromas, ištraukiamas ir sėklos išpilamos į patogų švarų indą arba ant gabalo vaškuoto popieriaus ar panašios medžiagos. Ėmiklis turi būti uždarinėjamas atsargiai, kad nebūtų pažeistos sėklos; 9.4. jei ne per storas, šis įrankis gali būti įbedamas į grubiai austo džiuto ar kitos panašios medžiagos maišus per tarpą tarp audinio siūlų. Jį ištraukus, galu kelis kartus įvairiomis kryptimis perbraukiama per skylę, suvarant siūlus ir taip užtaisant skylę. Iš uždarytų popierinių maišų bandiniai gali būti paimami pradūrus maišą, o paskui skylės užklijuojamos specialiomis lipniomis Valstybinės sėklų ir grūdų tarnybos etiketėmis; 9.5. lazdos tipo ėmiklis tinka daugumai sėklų, išskyrus kai kurias labai lukštingas sėklos rūšis. 10. Nobbe ėmiklis ir jo naudojimas: 10.1. Nobbe ėmiklis būna įvairių dydžių, todėl tinka įvairioms sėklos rūšims. Tai nusmailintas vamzdis, pakankamai ilgas, kad pasiektų maišo centrą, su ovalia išpjova prie smaigalio. Bendras ilgis vidutiniškai turi būti 500 mm, įskaitant apie 100 mm rankeną ir 60 mm aštrų galą, paliekant apie 340 mm įbedimui į maišą, kad ilgio pakaktų pasiekti visų rūšių maišų centrą. Grūdinėms kultūroms ėmiklio vidaus skersmuo turėtų būti apie 14 mm, dobilams ir panašioms sėkloms pakanka 10 mm; 10.2. Nobbe ėmiklis tinka bandiniams paimti iš maišų, bet ne iš palaidai laikomos sėklos. Ėmiklis turėtų būti atsargiai bedamas į maišą kiek pakeltu smaigaliu, maždaug 30o kampu, išpjova į apačią, iki ji pasiekia maišo centrą. Tada ėmiklis pasukamas 180o, kad išpjova atsiverstų į viršų ir lėtėjančiu judesiu ištraukiamas taip, kad traukiant nuo centro link maišo krašto sėklos byrėjimas intensyvėtų. Priešingai, jei ėmiklis pakankamai ilgas ir juo pasiekiamas ir kitas maišo kraštas, jis turi būti ištraukiamas maždaug vienodu greičiu. Traukiant ėmiklis vis atsargiai stuktelėjamas, kad sėklos vienodžiau subirtų. Kuo bus lygesnis vidinis įrankio paviršius, tuo sėklos lengviau byrės; 10.3. bandiniai turi būti imami iš įvairių maišo vietų: viršaus, vidurio ir apačios. Jeigu reikia paimti bandinius iš ant grindų stovinčių maišų apačios, tokius maišus galima pakelti ir uždėti ant kitų maišų viršaus. Maišuose padarytos skylės gali būti užtaisomos taip, kaip ir naudojant lazdos tipo ėmiklį. 11. Bandinių ėmimas rankomis: 11.1. tam tikrais atvejais ir kai kurių, ypač lukštingų ir nebirių, sėklos rūšių bandinių ėmimas rankomis kartais būna tinkamiausias būdas. Dažniausiai rankomis imami šių rūšių sėklų bandiniai: Agropyron – Valkūnų; Agrostis – Smilgų; Alopecurus – Pašiaušėlių; Anthoxanthum – Gardūnyčių; Arrhenatherum – Avižuolių; Axonopus – Ašenių; Bromus – Dirsių; Chloris – Žaliuonių; Cynodon – Knisažolių; Cynosurus – Kietavarpių; Dactylis – Šunažolių; Deschampsia – Šluotsmilgių; Digitaria – Pirštuočių; Elymus – Elimų; Elytrigia – Varpučių; Festuca – Eraičinų; Holcus – Vilnūnių; Lolium – Svidrių; Metinis – Medūnų; Panicum – Sorų; Pascopyrum; Paspalum – Močerų; Poa – Miglių; Psathyrostachys; Pseudoroegneria; Trisetum – Visgių; Zoysia – Zoisijų; 11.2. bandinių ėmimas rankomis yra tinkamiausias ir sėklai, kurią ėmikliai gali sužaloti, pavyzdžiui, stambiasėklių ankštinių rūšių, su sparneliais arba labai sausai sėklai; 11.3. bandinius šiuo metodu galima imti tik iš atidarytų pakuočių; 11.4. šiuo metodu bandinį sunku paimti iš giliau nei 400 mm. Tai reiškia, kad neįmanoma paimti bandinio iš apatinio maišo ar aruodo sluoksnio. Tokiais atvejais bandinių ėmėjas gali imtis specialių priemonių, paprašydamas kai kuriuos maišus dalinai ar visiškai išpilti, kad būtų lengviau paimti bandinius, o bandinius paėmus, sėklas vėl supilti. Imant bandinius rankomis, reikia stengtis kiek galima labiau suglausti pirštus, kad neišbyrėtų nė viena sėkla. VI. BANDINIŲ ĖMIMAS IŠ SIUNTOS 12. Bendrieji reikalavimai: 12.1. bandinius imti gali tik specialiai apmokyti ir bandinių ėmimo patirties turintys asmenys. Bandinių ėmėjas privalo turėti Valstybinės sėklų ir grūdų tarnybos išduotą pažymėjimą; 12.2. sėklos siunta turi būti paruošta taip, kad ėmėjui būtų patogu pasiekti kiekvieną pakuotę ar siuntos dalį. Metodika yra pritaikyta dažniausiai pasitaikančioms praktinėms situacijoms. Jeigu dėl siuntos pateikimo būdo arba pakuotės rūšies negalima atitinkamai pritaikyti metodikoje aprašytų procedūrų, bandiniai neimami, ir turi būti ieškoma tinkamų siuntos pateikimo būdų; 12.3. ėmėjui paprašius, siuntos savininkas turi pateikti visą informaciją apie siuntos paruošimą ir sumaišymą. Jei iš dokumentų ar akimis yra aiškiai matyti, kad siunta yra nevienalytė, turi būti atsisakoma imti bandinius. 13. Bandinių ėmimo intensyvumas: 13.1. minimalios bandinių ėmimo normos, imant bandinius iš pakuočių, kuriose telpa nuo 15 iki 100 kg sėklos (imtinai) nurodytos 1 lentelėje. Mažesnės nei 15 kg talpos pakuotės sugrupuojamos į atrinkimo vienetus, neviršijančius 100 kg, ir 1 lentelėje nurodytos normos taikomos atrinkimo vienetams; 1 lentelė Pakuočių (arba joms prilygintų atrinkimo vienetų) skaičius siuntoje Bandinių ėmimo norma 1–4 3 pirminiai bandiniai iš kiekvienos pakuotės 5–8 2 pirminiai bandiniai iš kiekvienos pakuotės 9–15 1 pirminis bandinys iš kiekvienos pakuotės 16–30 15 pirminių bandinių iš siuntos 31–59 20 pirminių bandinių iš siuntos 60 ir daugiau 30 pirminių bandinių iš siuntos 13.2. imant sėklos bandinius iš didesnių kaip 100 kg talpos pakuočių arba iš sėklos srauto, byrančio į pakuotes, turi būti laikomasi 2 lentelėje nurodytų minimalių normų; 2 lentelė Siuntos dydis Bandinių ėmimo norma Iki 500 kg Ne mažiau kaip 5 pirminiai bandiniai 501–3000 kg Vienas pirminis bandinys iš kiekvieno 300 kg, bet ne mažiau kaip 5 pirminiai bandiniai 3001–20000 kg Vienas pirminis bandinys iš kiekvieno 500 kg, bet ne mažiau kaip 10 pirminių bandinių 20001 kg ir daugiau Vienas pirminis bandinys iš kiekvieno 700 kg, bet ne mažiau kaip 40 pirminių bandinių 13.3. jei bandiniai imami iš sėklos siuntos, kurią sudaro ne daugiau kaip 15 pakuočių, iš kiekvienos pakuotės turi būti imamas vienodas skaičius pirminių bandinių nepriklausomai nuo pakuočių dydžio; 13.4. jei sėkla yra mažose pakuotėse, tokiose kaip skardinės, kartono dėžutės ar pakeliai, kaip naudojama mažmeninėje prekyboje, rekomenduojama tokia procedūra. Mažos pakuotės sugrupuojamos į atrinkimo vienetus, neviršijančius 100 kg, pavyzdžiui, 20 pakuočių po 5 kg, 33 pakuotės po 3 kg arba 100 pakuočių po 1 kg. Imant bandinius, kiekvienas atrinkimo vienetas laikomas viena pakuote ir taikomos 13.1 punkte nurodytos ėmimo normos. 14. Minimalus pristatomojo bandinio svoris: 14.1. drėgnumo tyrimui: augalų rūšims, kurių sėklos turi būti malamos – 100 g, kitų augalų rūšių sėkloms – 50 g. Augalų rūšys, kurių sėklos turi būti malamos: Amorpha fruticosa – Krūminės amorfos; Arachis hypogaea – Valgomieji arachisai; Avena spp. – Avižos; Cicer arietinum – Sėjamieji avinžirniai; Citrullus lanatus – Tikrieji arbūzai; Fagopyrum esculentum – Sėjamieji grikiai; Glycine max – Gauruotosios sojos; Gossypium spp. – Vilnamedžiai; Hordeum vulgare – Paprastieji miežiai; Lathyrus spp. – Pelėžirniai; Lupinus spp. – Lubinai; Macroptilium atropurpureum – Raudonosios sparnuotės; Otyza sativa – Sėjamieji ryžiai; Phaseolus spp. – Pupelės; Pisum sativum (all vars) – Sėjamieji žirniai (visų atmainų); Ricinus communis – Paprastieji ricinmedžiai; Secale cereale – Sėjamieji rugiai; Sorghum spp. – Sorgai; Triticum spp. – Kviečiai; Vicia spp. – Vikiai; Vigna spp. – Vignos; Zea mays – Sėjamieji kukurūzai; 14.2. kitoms tyrimų rūšims, išskyrus genetiškai modifikuotų sėklų tyrimą ir sėklų užkrėstumo patogenais tyrimą: ne mažiau kaip pristatomojo bandinio svoris, nurodytas atitinkamai augalo rūšiai žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintuose privalomuosiuose reikalavimuose, o jei išduodamas ISTA sertifikatas, arba privalomuosiuose reikalavimuose pristatomojo bandinio svoris nėra nustatytas, – ne mažiau kaip pristatomojo bandinio svoris, nurodytas šios metodikos 1 priede. Jei nėra prašoma nustatyti kitų rūšių sėklų skaičiaus, pristatomasis bandinys turi sverti ne mažiau kaip svoris, nurodytas švarumo tyrimo atlikimui; 14.3. sėklų užkrėstumo patogenais tyrimui: atskiras pristatomasis bandinys, kurio dydis ne mažiau kaip svoris, nurodytas švarumo tyrimo atlikimui; 14.4. genetiškai modifikuotų sėklų tyrimui: ne mažiau kaip pristatomojo bandinio svoris, nurodytas 3 lentelėje: 3 lentelė Augalo rūšis Pristatomojo bandinio svoris, g Laborantoriniams tyrimams Lauko vegetaciniams bandymams ir laboratoriniams tyrimams Glycine, Lupinus, Phaseolus, Pisum, Vicia, Zea ir kitos augalų rūšys, kurių sėklos panašaus dydžio 1000 2000 Avena, Hordeum, Secale, Triticum ir kitos augalų rūšys, kurių sėklos panašaus dydžio 500 1000 Beta ir kitos augalų rūšys, kurių sėklos panašaus dydžio 250 500 Visos kitos augalų rūšys 100 250 15. Jei tyrimams pristatomas per mažo svorio pristatomasis bandinys, apie tai turi būti pranešama bandinio ėmėjui ir tyrimai neatliekami tol, kol nebus gautas pakankamas sėklos kiekis viename pristatomajame bandinyje. Priimant tyrimams labai brangias sėklas, leidžiama išimtis. Tokiu atveju tyrimai atliekami tokia apimtimi, kiek leidžia pristatyto bandinio dydis, o išduodamame dokumente turi būti užrašas: „Pristatytas bandinys svėrė tik.... g, todėl neatitiko bandinių ėmimo metodikos reikalavimų“. 16. Pirminių bandinių ėmimas: 16.1 pirminiai bandiniai iš kiekvienos pakuotės ar iš kiekvienos pasirinktos vietos pakuotėje arba iš įvairių siuntos vietų turi būti imami maždaug vienodo dydžio; 16.2. tinkami ėmimo būdai aprašyti šios metodikos V skyriuje. Reikia pasirinkti tokius bandinių ėmimo įrankius ir būdus, kurie sėklų nežalotų ir neskirstytų dėl dydžio, formos, tankumo, lukštingumo ar kitų kokybinių savybių; 16.3. jei sėkla yra pakuotėse, taip pat ir maišuose, pakuotės pirminių bandinių ėmimui pasirenkamos atsitiktine tvarka arba pagal tam tikrą planą. Pirminiai bandiniai imami iš viršutinės, vidurinės ir apatinės pakuotės dalies, bet nebūtinai daugiau kaip iš vienos vietos pakuotėje, jei bandinių ėmimo normų lentelėse nenustatyta kitaip; 16.4. jei sėkla yra urmo konteineriuose arba didelėse pakuotėse, pirminiai bandiniai imami iš atsitiktine tvarka pasirinktų vietų ir gylių; 16.5. lukštingų sėklų, jei imama ne iš laisvai byrančios sėklos srauto, taip pat sėklų, kurios gali būti įrankių sužalotos, pirminiai bandiniai gali būti imami ranka; 16.6. kai sėklą numatyta supakuoti į mažas ar drėgmei nepralaidžias pakuotes (pvz., skardines ar plastmasinius maišelius), jeigu įmanoma, bandiniai turėtų būti imami prieš tai, kai sėkla bus supilta į mažas pakuotes arba pylimo metu, bet esant visoms trims žemiau nurodytoms sąlygoms kartu: 16.6.1. didelės pakuotės, iš kurių perpakuojama į smulkias, yra sandariai uždarytos ir atitinka šios metodikos 6 ir 7 punktų reikalavimus; 16.6.2. didelės pakuotės atidaromos ir sėkla perpakuojama į mažas ar drėgmei nepralaidžias pakuotes bandinių ėmėjui prižiūrint; 16.6.3. perpakuojant į mažas ar drėgmei nepralaidžias pakuotes sėkla nėra kokiu nors būdu apdorojama (sumaišoma ar pan.). Jeigu šių sąlygų išpildyti nepavyksta, pirminiai bandiniai turi būti imami, atidarius arba pradūrus reikiamą kiekį mažų pakuočių. Paėmus bandinius, pakuotės turi būti uždarytos arba jų turinys perpiltas į naujas pakuotes; 16.7. bandinius galima imti iš sėklos srauto, kai ji pilama į pakuotes, jei prietaisas tolygiai paima sėklą skersai byrančios sėklos srovės ir patekusios į jį sėklos neiššoka atgal; tai gali būti atliekama prižiūrint žmogui arba įrangai. Laiko tarpai tarp pirminių bandinių paėmimo turėtų būti vienodi, bet gali ir kisti atsitiktine tvarka; 16.8. jei zondas yra lazdos tipo ir turi skersines pertvaras, tai pirminiu bandiniu laikoma į visas zondo kameras patekusių sėklų suma; 16.9. bandiniai genetiškai modifikuotų sėklų tyrimui imami tik atskirais, specialiai šiam tikslui skirtais zondais ir įrankiais. Po kiekvieno bandinio paėmimo zondai ir įrankiai turi būti kruopščiai išvalomi. Šiais zondais ir įrankiais draudžiama imti bandinius ne genetiškai modifikuotų sėklų tyrimams. Bandiniai genetiškai modifikuotų sėklų tyrimui turi būti imami taip, kad ir jie, ir įrankiai, ir tara, į kurią bandiniai supilami, būtų apsaugoti nuo kritulių, dulkių bei kitokių teršalų, kad neišbyrėtų ir neišplistų į aplinką. 17. Sudėtinio bandinio sudarymas: 17.1. jei pirminiai bandiniai yra vienarūšiai, jie supilami į vieną indą ir gaunamas sudėtinis bandinys; 17.2. tam tikrais atvejais (pvz., kai bandiniai imami iš sėklos srovės) pirminiai bandiniai gali būti renkami iš karto į vieną indą. Tokio indo turinys gali būti sudėtiniu bandiniu tik jei yra vienarūšis. Jei nevienarūšis, tikrinti siuntą turi būti atsisakyta. 18. Pristatomojo bandinio sudarymas: 18.1. pristatomasis bandinys sudaromas sudėtinį bandinį mažinant iki atitinkamos masės vienu iš šios metodikos VII skyriuje nurodytų metodų, jei reikia – naudojant ir didesnę įrangą; 18.2. jei sandėlio sąlygomis tinkamai sumaišyti ir sumažinti sudėtinį bandinį yra sunku, visas sudėtinis bandinys turi būti perduodamas į sėklų tyrimų laboratoriją, kur jis sumažinamas; 18.3. jei sudėtinis bandinys yra reikiamos masės, jį galima laikyti pristatomuoju bandiniu ir nemažinti; 18.4. imant bandinį sertifikatui arba genetiškai modifikuotų sėklų tyrimui, iš sudėtinio bandinio taip pat, kaip pristatomasis bandinys, turi būti paimamas ir paruošiamas papildomas bandinys-dublikatas. Jis turi būti to paties svorio, kaip ir pristatomasis bandinys, taip pat paženklintas ir užplombuotas. Ant tokio bandinio etiketės turi būti papildomas užrašas: „Dublikatas“. Bandinys – dublikatas lieka saugojimui pas siuntos savininką. Šis bandinys siunčiamas pakartotiniam ištyrimui toje pačioje ar kitoje nepriklausomoje akredituotoje laboratorijoje, jei sėklos savininkas nesutinka su tyrimą atlikusios laboratorijos išvadomis. 19. Pristatomojo bandinio ženklinimas ir plombavimas: 19.1. kiekvienas pristatomasis bandinys turi būti užplombuotas bandinių atrinkėjo plomba; 19.2. prie bandinio maišelio turi būti pritvirtinta etiketė su informacija apie siuntą. Joje turi būti toks pats siuntos identifikavimo numeris, kaip ir siuntos etiketėse, kad matytųsi bandinio ryšys su siunta; 19.3. jei siuntos etiketės jau yra paruoštos, rekomenduojama prie bandinio pritvirtinti ar į maišelio vidų įdėti ir vieną siuntos etiketę; 19.4. kai sėkla apdorota chemikalais, bandinio etiketėje ir bandinio ėmimo akte turi būti nurodytas chemikalų pavadinimas; 19.5. bandinių ėmėjai asmeniškai atsako už jiems patikėtas plombas, plombavimo reples, bandinių etiketes, skylių užtaisymo lapelius ir maišelius, ir privalo užtikrinti, kad jais nepasinaudos neįgalioti asmenys. 20. Pristatomojo bandinio įpakavimas ir siuntimas: 20.1. bandiniai įpakuojami taip, kad pervežimo metu nebūtų pažeisti ir neišbyrėtų. Paprastai bandiniai įpakuojami į džiuto, kitokios medžiagos arba popierinius maišelius; 20.2. drėgnumo tyrimams skirti pristatomieji bandiniai ir bandiniai iš sėklos siuntų, kuriose sėkla buvo išdžiovinta iki mažo drėgnumo, įpakuojami į drėgmei nepralaidžią pakuotę. Iš drėgmei nepralaidžios pakuotės turi būti pašalinta kuo daugiau oro; 20.3. daigumo, gyvybingumo ir užkrėstumo patogenais tyrimams skirti pristatomieji bandiniai gali būti įpakuoti į drėgmei nepralaidžią pakuotę tik tuomet, jei bus užtikrintos tinkamos jų laikymo sąlygos; 20.4. bandinių ėmėjas turi siųsti pristatomuosius bandinius į tyrimų laboratoriją kaip galint greičiau. Pirminių, sudėtinių ir neužplombuotų pristatomųjų bandinių negalima perduoti ar palikti neįgaliotiems asmenims. VII. TIRIAMOJO BANDINIO PARUOŠIMAS 21. Minimalus tiriamojo bandinio svoris arba dydis nurodytas atitinkamoje tyrimo metodikoje. Švarumo tyrimui atlikti skirto tiriamojo bandinio svoris turi būti toks, koks nurodytas atitinkamai augalo rūšiai žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintuose privalomuosiuose reikalavimuose, o jei išduodamas ISTA sertifikatas, arba privalomuosiuose reikalavimuose švarumo tyrimui reikalingas tiriamojo bandinio svoris nėra nustatytas, – ne mažiau kaip švarumo tiriamojo bandinio svoris, nurodytas šios metodikos 1 priede. Švarumo tyrimui reikalingas tiriamojo bandinio svoris yra apskaičiuotas taip, kad bandinyje būtų ne mažiau kaip 2500 sėklų. Kitų rūšių sėklų skaičiaus tyrimui paprastai reikalingas 10 kartų didesnio svorio tiriamasis bandinys, bet ne didesnis kaip 1000 gramų. 22. Bandinio sumažinimo taisyklės: 22.1. jei bandinį reikia sumažinti iki nurodyto ar didesnio svorio, pirmiausia bandinys turi būti gerai išmaišomas. Po sumaišymo, pristatomasis arba tiriamasis bandinys gaunamas keletą kartų padalijant bandinį pusiau arba paimant ir sujungiant atsitiktine tvarka paimtas nedideles jo dalis; 22.2. jei sudarant tiriamąjį bandinį sėklų užkrėstumui patogenais tirti kiti bandiniai ar įrengimai galėtų būti užkrėsti sporomis ar kitokiais besidauginančiais organizmais, tai galima naudoti tik šaukšto ir rankomis dalijimo pusiau metodus; 22.3. tiriamųjų bandinių pabandiniai turi būti paruošiami kiekvienas atskirai. Paėmus pirmą pabandinį, prieš imant antrą pabandinį, pristatomojo bandinio likutis turi būti pamaišomas; 22.4. koks bandinio mažinimo metodas bebūtų pasirinktas, ėmėjas ir technikas turi stengtis paruošti šiek tiek didesnį bandinį, negu nurodytas minimalus svoris; 22.5. bandinių sumažinimui turi būti naudojamas vienas iš šios metodikos 23-26 punktuose aprašytų metodų. 23. Mechaninio dalintuvo metodas. Jis tinka visų rūšių sėkloms, išskyrus labai lukštingas rūšis. Dalijimo aparatas supiltą į jį bandinį padalija į dvi ar daugiau apytikriai lygių dalių. Pristatomąjį bandinį galima išmaišyti supylus jį į dalintuvą, gautas dalis sujungus ir vėl supylus į dalintuvą antrą kartą, o jei reikia ir trečią kartą. Bandinys sumažinamas per dalintuvą keletą kartų praleidžiant sėklą ir kaskart pašalinant dalį jos kiekio. Toks mažinimo procesas tęsiamas, kol gaunamas maždaug reikalingo, bet ne mažesnio dydžio tiriamasis bandinys. Žemiau aprašyti dalintuvai yra tinkamos įrangos pavyzdžiai. 23.1. Kūginiai dalintuvai (Boerner tipo). Jie gaminami dviejų dydžių: mažesni – smulkiasėklėms rūšims ir didesni – stambiasėklėms rūšims (kviečio dydžio ir didesnėms). Pagrindinės dalintuvo dalys: piltuvas (bunkeris), kūgis bei pertvaros, nukreipiančios sėklą į du lovelius. Pertvaromis yra suformuoti besikaitaliojantys tarpusavyje vienodo pločio kanalai ir tarpai. Jie išdėstyti ratu prie kūgio pagrindo ir nukreipti į dalintuvo vidų ir žemyn, kanalai veda į vieną lovelį, o tarpai – į kitą lovelį. Piltuvo cokolyje vožtuvas ar sklendė sulaiko sėklą. Kai vožtuvas atidaromas, sėkla, veikiama sunkio jėgos, krenta žemyn ant kūgio, kur ji vienodai pasiskirsto ir patenka į kanalus bei tarpus tarp jų, o iš jų – loveliais į sėklų surinkimo kaušus. Tinkamiausi tokių dydžių dalintuvai: didžiajame dalintuve, skirtame javo grūdo dydžio ir stambesnėms sėkloms, yra 19 kanalų ir 19 tarpų, kurių kiekvieno plotis 25,4 mm. Mažajame dalintuve, skirtame smulkiasėklėms, lengvai byrančioms sėkloms, yra 22 kanalai ir 22 tarpai, kurių kiekvieno plotis 7,9 mm. Dalintuvų gabaritiniai matmenys yra tokie: didžiojo dalintuvo aukštis – 812,8 mm, skersmuo – 368,3 mm; mažojo dalintuvo aukštis – 406,4 mm, skersmuo – 152,4 mm. Įsigyjant kūginį dalintuvą, reikėtų atkreipti dėmesį į tokias konstrukcijos ypatybes: vožtuvai ar sklendės turi judėti lengvai, bet juos uždarius, sėklos neturėtų prabirti; aparate turi būti kuo mažiau aštrių kampų, o paviršius, kuriuo byrės sėklos, be jokių įdubimų (plyšių) ar nelygių kraštų, kuriuose sėkla gali užstrigti ir po to patekti į kitus bandinius. Šio dalintuvo trūkumas yra tas, kad jį sunku išvalyti. 23.2. Dirvos dalintuvas. Tai paprastesnis dalintuvas, veikiantis tokiu pat principu kaip ir kūginis. Jame kanalai išdėstyti eile, o ne ratu, kaip yra kūginiame dalintuve. Dirvos dalintuvas susideda iš pripylimo bunkerio su kanalais ar vamzdžiais, bunkerį laikančio rėmo, dviejų surinkimo ir vieno pripylimo kaušų (indų). Tinkamiausi tokių dydžių dalintuvai: 12,7 mm pločio vamzdžiai ar kanalai, einantys nuo bunkerio iki surinkimo kaušų. Tokių kanalų, kas antras nukreiptų į priešingas puses, yra 18. Didžiausi dalytuvo matmenys: ilgis – 355,6 mm, plotis – 254 mm ir aukštis – 279,4 mm. Naudojant šio tipo dalintuvą, sėkla daugmaž tolygiai išpilama į pripylimo indą, kurio ilgis atitinka pripylimo bunkerio ilgį, ir sėkla tolygiu greičiu pilama per visą pripylimo bunkerio ilgį. Dirvos dalintuvas tinka stambioms ir lukštingoms sėkloms, bet galima pagaminti ir smulkioms sėkloms tinkantį modelį. 23.3. Išcentrinis dalintuvas (Gamet tipo). Šiame dalintuve išcentrinė jėga sumaišo ir išskirsto sėklas paskirstomajame paviršiuje. Dalintuvo viduje sėkla bunkeriu juda žemyn į negilų guminį puoduką ar išcentrinį barstytuvą. Elektros varikliui sukant išcentrinį dalintuvą, išcentrinės jėgos išmetamos sėklos nukrenta žemyn. Ratas, kur sėklos nukrenta, padalintas į dvi lygias dalis stacionaria pertvara taip, kad maždaug pusė sėklų krenta į vieną lovelį, o kita pusė – į kitą. Jei išcentriniu dalintuvu dirbama neatidžiai, gali būti gaunami klaidinantys rezultatai. Rezultatai būna patenkinami, kai šiuo dalintuvu dirbama taip: 23.3.1. aparato paruošimas: reguliavimo sraigtu nustatoma horizontali dalintuvo padėtis; patikrinama, ar dalintuvas ir keturi indeliai švarūs; 23.3.2. bandinio išmaišymas: indeliai (surinkimo tara) padedami po kiekvienu loveliu; visas bandinys pilamas į bunkerį; sėklas visada reikia pilti į bunkerio centrą; paleidžiamas išcentrinis dalintuvas ir sėklos pradeda birti į indelius; pripildyti indeliai pakeičiami tuščiais. Sėkla iš dviejų pilnų indelių supilama į bunkerį vienu kartu taip, kad ji judėdama susimaišytų. Paleidžiamas išcentrinis dalintuvas; pastaroji procedūra pakartojama mažiausiai dar vieną kartą; 23.3.3. bandinio sumažinimas: pilni indeliai pakeičiami tuščiais. Vieno pilno indelio turinys atidedamas į šalį, o kito indelio turinys supilamas į bunkerį. Paleidžiamas dalintuvas; ši procedūra kartojama, kol gaunamas reikalingo dydžio tiriamasis bandinys; 23.4. Rotacinis dalintuvas. Jis susideda iš vainikėlio su pridedamais 6-10 indeliais (surinkimo tara), vibruojančio lovelio ir piltuvo. Sėklos supilamos į piltuvą ir rotacinis dalintuvas įjungiamas. Vainikėlis su indeliais sukasi apytiksliai 100 apsisukimų per minutę ir vibruojantis lovelis pradeda paduoti sėklą į besisukančio vainikėlio įleidimo cilindrą. Padavimo greitis ir dalinimo trukmė gali būti keičiami reguliuojant atstumą tarp piltuvo ir lovelio arba lovelio vibravimo intensyvumą. Įleidimo cilindras įcentriškai paduoda sėklą ant besisukančio vainikėlio viduje esančio skirstytuvo, kuris išskirsto sėklą po visus indelius vienu metu arba išcentriškai į žemiau įleidimo cilindro besisukančius indelius taip, kad sėklos srautas būtų padalytas į daug pabandinių. Abiem atvejais galima pasiekti pakankamą tikslumą. Rotacinis dalintuvas tinka smulkiasėklių ir daugumos lukštingą sėklą turinčių augalų rūšių sėklų dalijimui, pvz., žolių, gėlių ir vaistažolių sėklų rūšims. Tik labai lukštingos sėklos (pvz., Trisetum flavescens) negali būti dalijamos šio tipo dalintuvu, nes gali įstrigti piltuve. Tikslūs rezultatai gaunami tada, kai minimaliai 100 pabandinių kiekviename kaušelyje gaunami dalijant ne trumpiau kaip 1 minutę. Tiriamuoju bandiniu gali būti laikoma vieno ar daugiau, pageidautina priešingų, indelių turinys, arba jų turinys gali būti naudojamas pakartotiniam dalijimui. 23.5. Reguliuojamas dalintuvas. Atsižvelgiant į sėklų stambumą, bandinio padalijimo proporcijas šiame dalintuve galima reguliuoti nuo 1:2 iki 1:15, taip sumažinant žinomo dydžio bandinį iki reikalingo dydžio pabandinio vienu dalijimo veiksmu. Dalintuvas susideda iš pripylimo bunkerio ir po juo 40 apsisukimų per minutę greičiu besisukančio vamzdžio. Vamzdis paskirsto sėklų srovę iš pripylimo bunkerio ant kito bunkerio vidinio paviršiaus. Šis bunkeris savo ruožtu yra glaudžiai įstatytas į trečiąjį. Šiedu bunkeriai yra koncentriški. Antrajame ir trečiajame bunkeriuose yra tarpai, kurie sudaro 50 proc. jų perimetro. Per du bunkerius į surinkimo indą prabyrės 50 proc. sėklos. Likusieji 50 proc. liks bunkeriuose ir pateks į kitą surinkimo indą. Abu bunkeriai gali būti pasukami vienas kito atžvilgiu, taip susiaurinant tarpus. Dėl to pro tarpus prabyrės mažesnė sėklos dalis. Reikalingu bandiniu galima imti tiek mažesnįjį bandinį, išbyrėjusį iš bunkerių, tiek ir didesnįjį, liekantį viduje. Abiejų bunkerių padėtį vienas kito atžvilgiu galima reguliuoti tiksliai, taip gaunant iš anksto žinomo dydžio pabandinius. 24. Supaprastintas dalijimo pusiau metodas. Jam reikalinga įranga susideda iš padėklo, į kurį įdėtos grotelės su vienodo dydžio kūbinėmis kamerėlėmis atviromis viršuje ir kas antra – be dugno. Iš anksto išmaišyta sėkla tolygiai pilama virš grotelių. Groteles pakėlus, apytikriai pusė bandinio lieka ant padėklo. Tokiu būdu pristatytasis bandinys nuosekliai dalijamas pusiau tol, kol gaunamas maždaug reikiamo, bet ne mažesnio dydžio tiriamasis bandinys. 25. Šaukšto metodas. Šis metodas gali būti taikomas išimtinai tik smulkių vienasėklių rūšių bandiniams, taip pat mažinant bandinius drėgnumo bei užkrėstumo patogenais tyrimams. Tam reikia: padėklo, mentelės ir šaukšto lygiu kraštu. Iš anksto sumaišyta sėkla tolygiai pilama ant padėklo, svarbu po to nesukratyti padėklo. Tačiau mažinant bandinį drėgnumo tyrimams, bandinio nereikia išpilti ant padėklo, o imama iš maišelio. Laikant šaukštą vienoje rankoje, mentelę – kitoje ir jais abiem naudojantis, ne mažiau kaip iš penkių atsitiktinių vietų paimami maži sėklos kiekiai. Reikia paimti pakankamo dydžio dalis, kad susidarytų maždaug reikalingo, bet ne mažesnio dydžio pabandinys. 26. Rankomis dalijimo pusiau metodas. 26.1. Šis metodas gali būti taikomas tik šioms lukštingas sėklas turinčioms augalų rūšims: Agrimonia – Dirvuolės; Andropogon – Barzdočiai; Anthoxanthum – Gardunytės; Arrhenatherum – Avižuolės; Astrebla – Astreblos; Beckmannia – Bekmanijos; Bouteloua; Brachiaria – Mainos; Briza – Ašarėlės; Cenchrus – Amuožiai; Chloris – Žaliuonės; Dichanthium – Duokos; Digitaria – Pirštuolės; Echinochloa – Rietmenės; Ehrharta – Erhartos; Etymus – Elimai; Eragrostis – Posmilgės; Gomphrena – Gomfrenos; Melinis – Medūnai; Oryza – Ryžiai; Pennisetum (non glaucum) – Soruolės; Psathyrostachys; Scabiosa – Žvaigždūnės; Sorghastrum – Sorguolės; Stylosanthes (non guianensis) – Stylosantės; Taeniatherum – Kaspinuočiai; Trisetum – Visgės. Kitų rūšių augalų sėkloms dalyti šis metodas gali būti taikomas tik ruošiant bandinius sėklų užkrėstumo patogenais tyrimams; 26.2. rankomis dalijimo pusiau procedūra yra tokia: sėkla išpilama vienodu sluoksniu ant švaraus lygaus paviršiaus; gerai sumaišyta sėkla sužeriama į krūvelę mentele lygiu kraštu; krūvelė dalijama pusiau, o tos dvi pusės dar pusiau, iš viso – į keturias dalis. Kiekviena jų dar kartą dalijama pusiau, gaunant aštuonias dalis, kurios išdėstomos 2 eilėmis po keturias krūveles; sujungiamos kas antra (priešpriešinė) dalis, pvz., pirma ir trečia dalys pirmoje eilėje su antra ir ketvirta antroje eilėje. Kitos keturios dalys pašalinamos; išskirta sėklos dalis dalijama tol, kol gaunamas reikiamo dydžio bandinys. VIII. BANDINIŲ LAIKYMAS 27. Bandinių laikymas prieš tyrimus. Reikia pasistengti pradėti bandinio tyrimus jo gavimo dieną. Jei tyrimų nepavyksta pradėti laiku, bandiniai turi būti laikomi vėsioje, gerai vėdinamoje patalpoje, kad sėklos kokybė pasikeistų kiek galint mažiau. Laikant bandinius laboratorijoje priklausomai nuo temperatūros ir drėgmės patalpoje gali žymiai padidėti ar sumažėti sėklos drėgnumas. Ilgiau laikant, gali pakisti ramybės būklė, kurią atskirais atvejais būtent ir reikia nustatyti; Fabaceae (Leguminosae) rūšių sėkloje gali padaugėti kietalukščių sėklų skaičius. 28. Bandinių laikymas po tyrimų: 28.1. po tyrimų bandiniai saugomi ilgą laiką, todėl jie turėtų būti laikomi specialioje patalpoje, kurioje kontroliuojama temperatūra ir drėgmė. Bandinių saugykloje turi būti tokios sąlygos, kurios turėtų mažiausią įtaką kokybės pasikeitimui. Jei reikia, galima panaudoti insekticidus ir apsaugos nuo graužikų priemones. Laboratorija neatsako už bandinių kokybės pablogėjimą saugojimo metu; 28.2. bandinių saugojimo terminus ir tvarką nustato Valstybinė sėklų ir grūdų tarnyba; 28.3. laboratorijai gavus prašymą tyrimą atlikti pakartotinai, iš saugomo pristatomojo bandinio vienu iš laboratorijoje taikytinų sumažinimo metodų paimamas reikalingas tyrimams sėklos kiekis. Jei siunčiama į kitą laboratoriją, jis siunčiamas užplombuotoje pakuotėje. Likutis toliau laikomas saugykloje. ______________ Sėklos bandinių ėmimo metodikos 1 priedas ŽEMĖS ŪKIO AUGALŲ IR DARŽOVIŲ SĖKLOS. SIUNTOS IR BANDINIO SVORIS Eil. Nr. Augalo rūšis (lietuviškų pavadinimų rodyklė pridedama po lentele) Maksimalus siuntos svoris, kg Minimalus bandinio svoris, g Pristatomasis bandinys Tiriamasis bandinys švarumo tyrimui Tiriamasis bandinys kitų sėklų skaičiaus tyrimui 1 2 3 4 5 6 7 1. Abelmoschus esculentus (L.) Moench Valgomieji hibiskai 20 000 1 000 140 1 000 2. Achillea millefolium L. Paprastosios kraujažolės 10 000 25 0,5 5 3. Aeschynomene americana L. Amerikinės gundos 10 000 120 12 120 4. Agropyron cristatum(L.) Gaertn. Skiauterėtieji varpučiai 10 000 40 4 40 5. Agropyron desertorum (Fish. ex Link) Schult. Dykuminiai varpučiai 10 000 60 6 60 6. Agrostis canina L. Šuninės smilgos 10 000 25 0,25 2,5 7. Agrostis capillaris L. Paprastosios smilgos 10 000 25 0,25 2,5 8. Agrostis gigantea Roth Didžiosios smilgos 10 000 25 0,25 2,5 9. Agrostis stolonifera L. (įskaitant A. palustris Hudson) Baltosios smilgos 10 000 25 0,25 2,5 10. Allium cepa L. Valgomieji svogūnai 10 000 80 8 80 11. Allium fistulosum L. Tuščialaiškiai česnakai 10 000 50 5 50 12. Allium porrum L. Daržiniai porai 10 000 70 7 70 13. Allium schoenprasum L. Laiškiniai česnakai 10 000 30 3 30 14. Allium tuberosum Rottler ex Spreng. Gumbiniai česnakai 10 000 100 10 100 15. Alopecurus pratensis L. Pieviniai pašiaušėliai 10 000 30 3 30 16. Alysicarpus vaginalis (L.) DC Makštėtosios smyklės 10 000 40 4 40 17. Andropogon gayanus Kunth Gajaus barzdžiai 10 000 80 8 80 18. Andropogon gerardii Vitman Gerardo barzdžiai 10 000 70 7 70 19. Andropogon hallii Hack. Halio barzdžiai 10 000 100 10 100 20. Andropogon scoparius Michx. žr. Schizachyrium scoparium (Michx) Nash Šluoteliniai barzdžiai 21. Anethum graveolens L. Paprastieji krapai 10 000 40 4 40 22. Anthoxanthum odoratum L. Kvapiosios gardūnytės 10 000 25 2 20 23. Anthriscus cerefolium(L.) Hoffm. Daržiniai builiai 10 000 60 6 60 24. Anthyllis vulneraria L. Paprastieji perluočiai 10 000 60 6 60 25. Apium graveolens L. Valgomieji salierai 10 000 25 1 10 26. Arachis hypogaea L. Valgomieji arachisai 25 000 1 000 1 000 1 000 27. Arctium lappa L. Didžiosios varnalėšos 10 000 50 5 50 28. Arrhenatherum elatius(L.) P. Beauv. ex J. Presl & C. Presl Aukštosios avižuolės 10 000 80 8 80 29. Asparagus officinalis L. Vaistiniai smidrai 20 000 1 000 100 1 000 30. Astragalus cicer L. Ilguolinės kulkšnės 10 000 90 9 90 31. Astrebla lappacea (Lindl.) Domin Varnalėšinės astreblos 10 000 200 20 200 32. Atriplex hortensis L. Daržinės balandūnės 5 000 10 2,5 - 33. Atropa belladonna L. Vaistinės šunvyšnės 10 000 30 3 30 34. Avena sativa L. Sėjamosios avižos 25 000 1 000 120 1 000 35. Avena strigosa Schreb. Netikšės avižos 25 000 500 50 500 36. Axonopus affinis Chase žr. Axonopus fissifolius (Raddi) Kuhlm. - - - - - 37. Axonopus compressus (Sw.) P. Beauv. Ašeniai 10 000 25 1 10 38. Axonopus fissifolius(Raddi) Kuhlm. (buv. Axonopus affinis Chase Siūliniai ašeniai 10 000 25 1 10 39. Beckmannia eruciformis(L.) Host Paprastosios bekmanijos 10 000 25 2 20 40. Beta vulgaris L. Paprastieji runkeliai (visi varietetai) 20 000 500 50 500 41. Borago officinalis L. Vaistinės agurklės 10 000 450 45 450 42. Botriochloa insculpta (Hochst. ex A. Rich.) A. Camus Bruožuotosios žiaudės 10 000 25 2 20 43. Botriochloa pertusa(L.) A. Camus Skylėtosios žiaudės 10 000 25 1 10 44. Bouteloua oligostachya (Nutt.) Torr. ex A. Gray Varpingosios kamuolės 10 000 60 6 60 45. Brachiaria decumbens Stapf Gulsčiosios malnos 10 000 100 10 100 46. Brachiaria humidicola (Rendle) Schweick. Drėgnuolinės malnos 10 000 100 10 100 47. Brachiaria mutica (Forssk.) Stapf Bukosios malnos 10 000 30 3 30 48. Brachiaria ruziziensis R. Germ. & C. M. Evrard Ruzizinės malnos 20 000 150 15 150 49. Brassica juncea (L.) Czern. Sareptiniai bastučiai 10 000 40 4 40 50. Brassica napus L. Griežčiai, rapsai 10 000 100 10 100 51. Brassica napus L. var. napobrassica (L.) Rchb. Turnepsai 10 000 100 10 100 52. Brassica nigra (L.) W. D. J. Koch Juodieji bastučiai 10 000 40 4 40 53. Brassica oleracea L. Kopūstai (visi varietetai) 10 000 100 10 100 54. Brassica perviridis (L. H. Bailey) L. H. Bailey žr. Brassica rapa L. Žalieji bastučiai 55. Brassica rapa L. (apima B. campestris L. ir varietetus, anksčiau žinomus kaip Brassica chinensis, B. pekinensis ir B. perviridis) Rapsukai, ropės 10 000 70 7 70 56. Bromus arvensis L. Dirvinės dirsės 10 000 60 6 60 57. Bromus carinatus Hook. & Arn. Pleištinės dirsės 10 000 200 20 200 58. Bromus catharticus Vahl Paprastosios dirsės 10 000 200 20 200 59. Bromus erectus Huds. Stačiosios dirsės 10 000 100 10 100 60. Bromus hordeaceus L. Švelniosios dirsės 10 000 50 5 50 61. Bromus inermis Leyss. Beginklės dirsės 10 000 90 9 90 62. Bromus marginatus Nees ex Steud. Kraštuotosios dirsės 10 000 200 20 200 63. Bromus riparius Rehmann Pakrantinės dirsės 10 000 90 9 90 64. Bromus sitchensis Trin. Sitkinės dirsės 10 000 200 20 200 65. Cajanus cajan (L.) Millsp. Tikrieji kajanai 20 000 1 000 300 1 000 66. Calopogonium mucunoides Desv. Miltuotieji gražiabarzdžiai 20 000 400 40 400 67. Camelina sativa (L.) Crantz Vasarinės judros 10 000 40 4 40 68. Cannabis sativa L. Sėjamosios kanapės 10 000 600 60 600 69. Capsicum spp. Paprikos 10 000 150 15 150 70. Carthamus tinctorius L. Dažiniai dygminai 25 000 900 90 900 71. Carum carvi L. Paprastieji kmynai 10 000 80 8 80 72. Cenchrus ciliaris L. (kekėse) Blakstienotieji amuožiai 10 000 60 6 60 73. Cenchrus setiger Vahl Šeriuotieji amuožiai 20 000 150 15 150 74. Centrosema pascuorum Mart. ex Benth. Ganyklinės centrosemos 20 000 550 55 550 75. Centrosema pubescens Benth. Plaukuotosios centrosemos 20 000 600 60 600 76. Chamaecrista rotundifolia (Pers.) Greene - 10 000 100 10 100 77. Chloris gayana Kunth Gajaus žaliuonės 10 000 25 1 10 78. Cicer arietinum L. Sėjamieji avinžirniai 20 000 1 000 1 000 1 000 79. Cichorium endivia L. Daržinės trūkažolės 10 000 40 4 40 80. Cichorium intybus L. Paprastosios trūkažolės 10 000 50 5 50 81. Citrullus lanatus (Thumb.) Matsum. & Nakai Tikrieji arbūzai 20 000 1 000 250 1 000 82. Claytonia perfoliata Donn ex Willd. Permautalapės kleitonijos 10 000 25 2 20 83. Corchorus capsularis L. Tikrieji džiutai 10 000 150 15 150 84. Corchorus olitorius L. Ilgavaisiai džiutai 10 000 150 15 150 85. Coriandrum sativum L. Blakinės kalendros 10 000 400 40 400 86. Coronilla varia L. Dvispalviai raženiai 10 000 100 10 100 87 Crotalaria brevidens Benth (apima Crotolaria intermedia Kotschy) Trumposios krotaliarijos 10 000 150 15 150 88. Crotalaria juncea L. Vikšrinės krotaliarijos 10 000 700 70 700 89. Crotalaria lanceolata E. Mey Siauralapės krotaliarijos 10 000 70 7 70 90. Crotalaria pallida Aiton (anksčiau Crotalaria mucronata Desv.) Miltuotosios krotaliarijos 10 000 150 15 150 91. Crotalaria spectabilis Roth Puošniosios krotaliarijos 10 000 350 35 350 92. Cucumis melo L. Sėjamieji melionai 10 000 150 70 - 93. Cucumis sativus L. Paprastieji agurkai 10 000 150 70 - 94. Cucurbita maxima Duchesne Didieji moliūgai 20 000 1 000 700 1 000 95. Cucurbita moschata Duchesne Muskusiniai moliūgai 10 000 350 180 - 96. Cucurbita pepo L. Paprastieji moliūgai 20 000 1 000 700 1 000 97. Cuminum cyminum L. Kmyniniai kuminai 10 000 60 6 60 98. Cyamopsis tetragonoloba (L.) Taub. Raguotieji ciamopsiai 20 000 1 000 100 1 000 99. Cynara cardunculus L. Dygieji artišokai 10 000 900 90 900 100. Cynodon dactylon (L.) Pers. Pirštuotosios knisažolės 10 000 25 1 10 101. Cynosurus cristatus L. Paprastosios kietavarpės 10 000 25 2 20 102. Dactylis glomerata L. Paprastosios šunažolės 10 000 30 3 30 103. Daucus carota L. Paprastosios morkos 10 000 30 3 30 104. Deschampsia cespitosa (L.) P. Beauv. Kupstinės šluotsmilgės 10 000 25 1 10 105. Deschampsia flexuosa (L.) Trin. Lanksčiosios šluotsmilgės 10 000 25 1 10 106. Desmodium intortum (Mill.) Urb. Vytulinės jakšūnės 10 000 40 4 40 107. Desmodium uncinatum (Jacq.) DC Colinės jakšūnės 20 000 120 12 120 108. Dichantium aristatum (Poir.) C. E. Hubb. Akuotuotosios duokos 10 000 30 3 30 109. Dichondra repens J. R. Forst. & G. Forst. Šliaužiančiosios stuburtės 10 000 50 5 50 110. Digitaria eriantha Steud (buv. Digitaria smutsii Stent, taip pat apima Digitaria decumbens) Pagulusiosios rietmenės 10 000 25 1,2 12 111. Echinochloa crus-galli (L.) P. Beauv. Paprastosios rietmenės 10 000 80 8 80 112. Ehrharta calycina Sm. Taurelinės erhartos 10 000 40 4 40 113. Eleusine coracana (L.) Gaertn. Tamsiosios pirštūnės 10 000 60 6 60 114. Elymus junceus Fisch. žr. Psathyrostachys juncea (Fisch.) Nevski - - - - - 115. Elymus lanceolatus (Scribn. & J. G. Sm.) Gould Elimai 10 000 80 8 80 116. Elymus trachycaulus (Link) Gould ex Shinners Elimai 10 000 80 8 80 117. Elytrigia elongata (Host) Nevski Pailgieji varpučiai 10 000 200 20 200 118. Elytrigia intermedia (Host) Nevski Melsvieji varpučiai 10 000 150 15 150 119. Elytrigia repens (L.) Desv. ex Nevski Paprastieji varpučiai 10 000 100 10 100 120. Eragrostis curvula (Schrad.) Nees Kreivosios posmilgės 10 000 25 1 10 121. Eragrostis tef (Zuccagni) Trotter Abisininės posmilgės 10 000 25 1 10 122. Eruca sativa Mill. Sėjamosios gražgarstės 10 000 40 4 40 123. Fagopyrum esculentum Moench Sėjamieji grikiai 10 000 600 60 600 124. Festuca arundinacea Schreb. Nendriniai eraičinai 10 000 50 5 50 125. Festuca filiformis Pourr. Siūliniai eraičinai 10 000 25 2,5 25 126. Festuca heterophylla Lam. Įvairialapiai eraičinai 10 000 60 6 60 127. Festuca ovina L. Aviniai eraičinai (visi varietetai) 10 000 25 2,5 25 128. Festuca pratensis Huds. Tikrieji eraičinai 10 000 50 5 50 129. Festuca rubra L. s. l. Raudonieji eraičinai (visi varietetai) 10 000 30 3 30 130. xFestulolium braunii (K. Richt.) A. Camus Brauno eraičinsvidrės 10 000 60 6 60 131. Foeniculum vulgare Mill. Paprastieji pankoliai 10 000 180 18 180 132. Fragaria spp. Žemuogės, braškės 10 000 25 1 10 133. Galega orientalis Lam. Rytiniai ožiarūčiai 10 000 250 20 200 134. Glycine javanica auct., non L. žr. Neonotonia wightii (Wight&Arn.) J. A. Lackey) - - - - - 135. Glycine max (L.) Merr. Gauruotosios sojos 25 000 1 000 500 1 000 136. Gossypium spp. Vilnamedžiai 25 000 1 000 350 1 000 137. Hedysarum coronarium L. (vaisiai) Vainikiniai kirveniai 10 000 300 30 300 138. Hedysarum coronarium L. (sėklos) Vainikiniai kirveniai 10 000 120 12 120 139. Helianthus annuus L. Paprastosios saulėgražos 25 000 1 000 200 1 000 140. Hibiscus cannabinus L. Kanapiniai ibiskai, kenafai 10 000 700 70 700 141. Holcus lanatus L. Pūkuotosios vilnūnės 10 000 25 1 10 142. Hordeum vulgare L. Paprastieji miežiai 25 000 1 000 120 1 000 143. Ipomoea aquatica Forssk. Vandeninės ipomėjos 20 000 1 000 100 1 000 144. Koeleria macrantha (Ledeb.) Schult. Lieknosios kelerijos 10 000 100 1 10 145. Lablab purpureus (L.) Sweet Egiptinės lobijos 20 000 1 000 600 1 000 146. Lactuca sativa L. Sėjamosios salotos 10 000 30 3 30 147. Lagenaria siceraria (Molina) Standl. Paprastieji ilgmoliūgiai 20 000 1 000 500 1 000 148. Lathyrus cicera L. Aviniai pelėžirniai 20 000 1 000 140 1 000 149. Lathyrus hirsutus L. Plaukuotieji pelėžirniai 10 000 700 70 700 150. Lathyrus sativus L. Sėjamieji pelėžirniai 20 000 1 000 450 1 000 151. Lens culinaris Medik. Valgomieji lęšiai 10 000 600 60 600 152. Lepidium sativum L. Sėjamosios pipirnės 10 000 60 6 60 153. Lespedeza juncea (L. f.) Pers. Vikšrinės lespedezos 10 000 30 3 30 154. Lespedeza stipulacea Maxim. Korėjinės lespedezos 10 000 50 5 50 155. Lespedeza striata (Thunb.) Hook. & Arn. Dryžuotosios lespedezos 10 000 40 4 40 156. Leucaena leucocephala (Lam.) de Wit Šviesiagalvės leucenos 20 000 1 000 100 1 000 157. Linum usitatissimum L. Sėjamieji linai 10 000 150 15 150 158. Lolium x boucheanum Kunth Bušo svidrės 10 000 60 6 60 159. Lolium multiflorum Lam. Gausiažiedės svidrės 10 000 60 6 60 160. Lolium perenne L. Daugiametės svidrės 10 000 60 6 60 161. Lolium rigidum Gaudin Šiurkščiosios svidrės 10 000 60 6 60 162. Lotononis bainesii Baker Bainezio lotononiai 10 000 25 1 10 163. Lotus corniculatus L. Paprastieji garždeniai 10 000 30 3 30 164. Lotus glaber Mill. (buv. Lotus tenuis Waldst. & Kit. ex Willd.) Siauralapiai garždeniai 10 000 30 3 30 165. Lotus uliginosus Schkuhr Pelkiniai garždeniai 10 000 25 2 20 166. Luffa acutangula (L.) Roxb. Briaunotosios plaušenės 20 000 1 000 400 1 000 167. Luffa aegyptiaca Mill. Egiptinės plaušenės 20 000 1 000 250 1 000 168. Lupinus albus L. Baltažiedžiai lubinai 25 000 1 000 450 1 000 169. Lupinus angustifolius L. Siauralapiai lubinai 25 000 1 000 450 1 000 170. Lupinus luteus L. Geltonžiedžiai lubinai 25 000 1 000 450 1 000 171. Lycopersicon esculentum Mill. Valgomieji pomidorai 10 000 15 7 - 172. Macroptilium atropurpureum (DC.) Urb. Raudonosios sparnuotės 20 000 350 35 350 173. Macroptilium lathyroides (L.) Urb. Pelėžirninės sparnuotės 20 000 200 20 200 174. Macrotyloma axillare (E. Mey.) Verdc. Statieji vepšiai 20 000 250 25 250 175. Macrotyloma uniflorum (Lam.) Verdc. Vienažiedžiai vepšiai 20 000 800 80 800 176. Medicago arabica (L.) Huds. (ankštyse) Arabinės liucernos (su dagiais) 10 000 600 60 600 177. Medicago arabica (L.) Huds. (ne ankštyse) Arabinės liucernos (be dagių) 10 000 50 5 50 178. Medicago italica (Mill.) Fiori, (apima Medicago tornata (L.) Mill.) Italinės liucernos 10 000 100 10 100 179. Medicago littoralis Rohde ex Loisel. Italinės liucernos 10 000 70 7 70 180. Medicago lupulina L. Apyninės liucernos 10 000 50 5 50 181. Medicago orbicularis (L.) Bartal. Apskritavaisės liucernos 10 000 80 8 80 182. Medicago polymorpha L. Įvairiosios liucernos 10 000 70 7 70 183. Medicago rugosa Desr. Raukšlėtosios liucernos 10 000 180 18 180 184. Medicago sativa L. Mėlynžiedės liucernos 10 000 50 5 50 185. Medicago scutellata (L.) Mill. Skydinės liucernos 10 000 400 40 400 186. Medicago tornata (L.) Mill. – žr. Medicago italica (Mill.) Fiori) Aštriosios liucernos - - - - 187. Medicago truncatula Gaertn. Bukosios liucernos 10 000 100 10 100 188. Melilotus albus Medik. Baltažiedžiai barkūnai 10 000 50 5 50 189. Melilotus indicus L. All. Indiniai barkūnai 10 000 50 5 50 190. Melilotus officinalis Lam. Geltonžiedžiai barkūnai 10 000 50 5 50 191. Melinis minutiflora P. Beauv. Smulkiažiedžiai medūnai 10 000 25 0,5 5 192. Momordica charantia L. Tikrieji svaidreniai 20 000 1 000 450 1 000 193. Mucuna pruriens (L.) DC. (buv. Mucuna deeringiana (Bort) Merr, taip pat apima buv. Mucuna aterrima (Piper & Tracy) Holland, Mucuna cochinchinensis (Lour.) A. Chev. ir Stizolobium deeringianum Bort.) Deringo kūjoklės 20 000 1 000 1 000 1 000 194. Nasturtium officinale R. Br. Paprastieji režiukai 10 000 25 0,5 5 195. Neonotonia wightii (Wight & Arn.) J. A. Lackey (buv. Glycine javanica L.) Didžiosios neonotonijos 10 000 150 15 150 196. Nicotiana tabacum L. Paprastieji tabakai 10 000 25 0,5 5 197. Ocimum basilicum L. Kvapieji bazilikai 10 000 40 4 40 198. Oenothera biennis L. Dvimetės nakvišos 10 000 25 1 10 199. Onobrychis viciifolia Scop (vaisiai) Sėjamieji esparcetai (vaisiai) 10 000 600 60 600 200. Onobrychis viciifolia Scop. (sėklos) Sėjamieji esparcetai (sėklos) 10 000 400 40 400 201. Origanum majorana L. Kvapieji mairūnai 10 000 25 0,5 5 202. Origanum vulgare L. Paprastieji raudonėliai 10 000 25 0,5 5 203. Ornithopus compressus L. Plokščiosios seradėlės 10 000 120 12 120 204. Ornithopus sativus Brot. Sėjamosios seradėlės 10 000 90 9 90 205. Oryza sativa L. Sėjamieji ryžiai 25 000 700 70 700 206. Panicum antidotale Retz. Dantytosios soros 10 000 25 2 20 207. Panicum coloratum L. Įvairiaspalvės soros 10 000 25 2 20 208. Panicum maximum Jacq. Gvinėjinės soros 10 000 25 2 20 209. Panicum miliaceum L. Tikrosios soros 10 000 150 15 150 210. Panicum ramosum L. Skėstašakės soros 10 000 90 9 90 211. Panicum virgatum L. Rykštinės soros 10 000 30 3 30 212. Papaver somniferum L. Daržinės aguonos 10 000 25 1 10 213. Pascopyrum smithii (Rydb.) A. Löve - 10 000 150 15 150 214. Paspalum dilatatum Poir. Skėstašakės močeros 10 000 50 5 50 215. Paspalum notatum Flüggé Žymėtosios močeros 10 000 70 7 70 216. Paspalum plicatulum Michx. Glaustosios močeros 10 000 40 4 40 217. Paspalum scrobiculatum L. Grublėtosios močeros 10 000 80 8 80 218. Paspalum urvillei Steud. Urvilio močeros 10 000 30 3 30 219. Paspalum wettsteinii Hack. Vetšeino močeros 10 000 30 3 30 220. Pastinaca sativa L. Paprastieji pastarnokai 10 000 100 10 100 221. Pennisetum clandestinum Hochst. ex Chiov. Ryžinės soruolės 10 000 70 7 70 222. Pennisetum glaucum (L.) r. Br. Melsvosios soruolės 10 000 150 15 150 223. Petroselinum crispum (Mill.) Nyman ex A. W. Hill Sėjamosios petražolės 10 000 40 4 40 224. Phacelia tanacetifolia Benth. Bitinės facelijos 10 000 50 5 50 225. Phalaris aquatica L. Vandeniniai dryžučiai 10 000 40 4 40 226. Phalaris arundinacea L. Nendriniai dryžučiai 10 000 30 3 30 227. Phalaris canariensis L. Kanariniai dryžučiai 10 000 200 20 200 228. Phaseolus coccineus L. Raudonžiedės pupelės 20 000 1 000 1 000 1 000 229. Phaseolus lunatus L. Lenktasėklės pupelės 20 000 1 000 1 000 1 000 230. Phaseolus radiatus L. žr. Vigna radiata (L.) R. Wilczek - - - - - 231. Phaseolus vulgaris L. Daržinės pupelės 25 000 1 000 700 1 000 232. Phleum bertolonii DC. Bertolonio motiejukai 10 000 25 1 10 233. Phleum pratense L. Pašariniai motiejukai 10 000 25 1 10 234. Physalis pubescens L. Gauruotieji dumplainiai 10 000 25 2 20 235. Pimpinella anisum L. Anyžinės ožiažolės 10 000 70 7 70 236. Piptatherum miliaceum (L.) Coss. Sorokiniai kantūtviai 10 000 25 2 20 237. Pisum sativum L. s. l. Sėjamieji žirniai 25 000 1 000 900 1 000 238. Poa ampla Merr žr. Poa secunda J. Presl) - - - - - 239. Poa annua L. Vienametės miglės 10 000 25 1 10 240. Poa bulbosa L. Gumbuotosios miglės 10 000 30 3 30 241. Poa compressa L. Plokščiosios miglės 10 000 25 0,5 5 242. Poa nemoralis L. Miškinės miglės 10 000 25 0,5 5 243. Poa palustris L. Pelkinės miglės 10 000 25 0,5 5 244. Poa pratensis L. Pievinės miglės 10 000 25 1 5 245. Poa secunda J. Presl (apima Poa ampla Merr) - 10 000 25 1,5 15 246. Poa trivialis L. Paprastosios miglės 10 000 25 1 5 247. Portulaca oleracea L. Paprastosios portulakos 10 000 25 0,5 5 248. Psathyrostachys juncea (Fisch.) Nevski (buv. Elymus junceus Fisch.) - 10 000 60 6 60 249. Pseudoroegneria spicata (Pursh) A. Löve - 10 000 125 8 80 250. Psophocarpus tetragonolobus (L) DC. Keturskiautės ronūnės 20 000 1 000 1 000 1 000 251. Pueraria lobata (Willd.) Ohwi Skiautėtosios puerarijos 10 000 350 35 350 252. Pueraria phaseoloides (Roxb.) Benth. Pupelinės puerarijos 20 000 300 30 300 253. Raphanus sativus L. Valgomieji ridikai 10 000 300 30 300 254. Rheum rhaponticum L. Pontiniai rabarbarai 10 000 450 45 450 255. Ricinus communis L. Paprastieji ricinmedžiai 20 000 1 000 500 1 000 256. Rosmarinus officinalis L. Kvapieji rozmarinai 10 000 30 3 30 257. Rumex acetosa L. Valgomosios rūgštynės 10 000 30 3 30 258. Sanguisorba minor Scop. Mažosios kraujalakės 10 000 250 25 250 259. Satureja hortensis L. Daržiniai dašiai 10 000 20 2 20 260. Schizachyrium scoparium (Michx.) Nash (buv. Andropogon scoparius Michx.) - 10 000 100 5 50 261. Scorzonera hispanica L. Valgomosios gelteklės 10 000 300 30 300 262 Secale cereale L. Sėjamieji rugiai 25 000 1 000 120 1 000 263. Sesamum indicum L. Indiniai sezamai 10 000 70 7 70 264. Setaria italica (L.) P. Beauv. Italinės šėrytės 10 000 90 9 90 265. Setaria sphacelata (Schumach.) Stapf & C. E. Hubb. Svilėsinės šėrytės 10 000 30 3 30 266. Sinapis alba L. Baltosios garstyčios 10 000 200 20 200 267. Solanum melongena L. Baklažanai 10 000 150 15 150 268. Solanum tuberosum L. Valgomosios bulvės 10 000 25 10 - 269. Sorghastrum nutans (L.) Nash Nusvirusiosios sorguolės 10 000 70 7 70 270. Sorghum x almum Parodi Aukštieji sorgai 10 000 200 20 200 271. Sorghum bicolor ( …