VALSTYBINĖS SĖKLŲ IR GRŪDŲ TARNYBOS PRIE ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS VIRŠININKAS Į S A K Y M A S DĖL SĖKLOS BANDINIŲ ĖMIMO METODIKOS PATVIRTINIMO 2005 m. birželio 7 d. Nr. 1A-86 Vilnius Siekdamas užtikrinti, kad sėklos bandinių ėmimas būtų atliekamas pagal Tarptautines sėklų tyrimo taisykles,

1. Tvirtinu Sėklos bandinių ėmimo metodiką (pridedama).
2. Pavedu Sėklų skyriaus vedėjai Marijai Alechnovič kontroliuoti, kad būtų prisilaikoma patvirtintos metodikos. VIRŠININKAS JONAS LISAUSKAS PATVIRTINTA Valstybinės sėklų ir grūdų tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos viršininko 2005 m. birželio 7 d.įsakymu Nr. 1A-86 SĖKLOS BANDINIŲ ĖMIMO METODIKA Sėklos bandinių ėmimo metodika (toliau – metodika) parengta pagal Tarptautinės sėklų tyrimo asociacijos (ISTA) taisyklių 2 skyrių „Sėklos bandinių ėmimas“, su pakeitimais, patvirtintais 2004 m. Budapešte vykusiame ISTA eiliniame susirinkime. I. TIKSLAS
3. Metodikos tikslas yra nustatyti, kaip turi būti paimtas sėklos tyrimams reikiamo dydžio bandinys, kuris susidėtų iš tų pačių komponentų ir tuo pačiu santykiu, kaip ir visa sėklos siunta, kad būtų gaunami tikslūs sėklos tyrimo rezultatai. Apie siuntos kokybę sprendžiama pagal į laboratoriją pristatyto nedidelio sėklų bandinio tyrimų rezultatus. Norint gauti vienodus ir tikslius rezultatus, svarbu, kad pirminiai, sudėtiniai ir pristatomieji bandiniai būtų paimami ir paruošiami rūpestingai ir tiksliai laikantis bandinių ėmimo taisyklių. Nepriklausomai nuo to, kaip tiksliai atliekami tyrimai laboratorijoje, rezultatai atspindės tik pristatytojo bandinio kokybę. Todėl reikia labai stengtis užtikrinti, kad į sėklų tyrimo laboratoriją siunčiamas bandinys tikrai atitiktų sėklos siuntos sudėtį. Analogiškai, mažinant bandinį laboratorijoje, reikia stengtis paruošti pristatytojo bandinio kokybę atitinkantį tiriamąjį bandinį. II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS
4. Metodikoje vartojamos sąvokos: ISTA – Tarptautinė sėklų tyrimo asociacija (angl. International Seed Testing Association). Pabandinys – tai bandinio dalis, gauta mažinant bandinį vienu iš šioje metodikoje aprašytų būdų. Pirminis bandinys – tai nedidelis sėklos kiekis, paimtas iš siuntos vienu ėmimo veiksmu. Pristatomasis bandinys – tai bandinys, kuris pristatomas į laboratoriją ištyrimui. Jis turi būti ne mažesnis, negu nurodyta šios metodikos 14 punkte, ir gali būti visas sudėtinis bandinys arba jo dalis; Paženklinimas – sėklos siuntos pakuotė yra laikoma paženklinta, jei ant pakuotės yra unikalus siuntos identifikavimo numeris, nurodantis, kuriai siuntai ši pakuotė priklauso. Kiekviena siuntai priklausanti pakuotė turi būti paženklinta tuo pačiu unikaliu siuntos identifikavimo numeriu. Šis numeris (skaičiai, raidės arba jų derinys) turi būti nurodytas sėklos sertifikate. Ženklinant tiriamuosius bandinius laboratorijoje, visada turi būti užtikrintas aiškus ryšys tarp sėklos siuntos ir tiriamojo bandinio. Siunta – tai tam tikras vienos veislės ir kategorijos sėklos kiekis. Sudėtinis bandinys – tai bandinys, sudarytas sujungiant ir sumaišant visus pirminius bandinius, paimtus iš siuntos. Tiriamasis bandinys – tai pristatomojo bandinio dalis, paruošiama laboratorijoje mažinant bandinį šioje metodikoje aprašytu būdu ir skirta vienam iš kokybės tyrimų atlikti. Užplombavimas – reiškia, kad tara ar pakuotė, kurioje yra laikoma sėkla, yra uždaryta tokiu būdu, kad jų negalima atidaryti, prieiti prie sėklos ir vėl uždaryti, nepažeidžiant plombavimo sistemos: nepaliekant plombos, pakuotės, etiketės, uždarymo ar užsiuvimo sugadinimo požymių. Šis apibrėžimas taikomas ir siuntų, ir bandinių plombavimui. III. PAGRINDINIAI PRINCIPAI
5. Bandinys gaunamas paėmus nedidelius sėklos kiekius iš atsitiktinai pasirinktų siuntos vietų ir juos sujungus. Vienu ar keliais etapais mažinant šį bandinį, gaunami mažesni bandiniai. Kiekvienas mažinimo etapas pradedamas bandinį kruopščiai išmaišant. Po to bandinys keletą kartų iš eilės dalinamas arba iš jo atsitiktine tvarka paimami maži sėklos kiekiai ir sujungiami. IV. REIKALAVIMAI SĖKLOS SIUNTŲ PARUOŠIMUI
6. Siuntos dydis: 4.
7. siuntos dydis negali viršyti atitinkamai augalo rūšiai žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintuose privalomuosiuose reikalavimuose nustatyto dydžio, o jei išduodamas ISTA sertifikatas, – šios metodikos 1 priede nustatyto dydžio, tačiau leidžiamas iki 5 proc. nukrypimas. Išduodant ISTA sertifikatus, siuntos dydžio reikalavimai gali būti netaikomi vejos ir pašarinių žolių sėklos siuntoms, kai sėkla yra supilama palaida urmo konteineriuose, jei laikomasi taisyklių, nustatytų šios metodikos 2 priede; 4.
8. jei sėklos kiekis viršija nustatytą siuntai dydį, turi būti formuojamos atskiros siuntos, neviršijančios nustatyto dydžio. Kiekvienai tokiai siuntai turi būti suteikiamas atskiras siuntos identifikavimo numeris.
9. Siuntos vienalytiškumas: 5.
10. iki bandinių ėmimo sėkla turi būti tinkamai sumaišyta, kad taptų kiek įmanoma vienalytiškesnė. Jei iš siuntos dokumentų arba kitaip galima daryti išvadą, kad siunta nevienalytė, turi būti atsisakoma imti bandinius; 5.
11. kai abejojama dėl siuntos vienalytiškumo, jį galima patikrinti šios metodikos 3 priede aprašytu būdu.
12. Reikalavimai tarai: 6.
13. sėkla turi būti savaime užsidarančiuose maišuose arba užplombuotose pakuotėse (arba pakuotėse, kurias galima užplombuoti), paženklintuose unikaliu siuntos identifikavimo numeriu. Savaime užsidarantis maišas – tai maišas, kuris pripildomas pro angą, kuri yra neatskiriama maišo dalis. Kai maišas prisipildo, spaudžiama maišo turinio anga automatiškai užsidaro ir išnyksta. Savaime užsidarantis maišas turi turėti tik vieną angą; 6.
14. neleidžiama išduoti sėklos sertifikatą siuntoms, jei sėkla yra palaida arba supilta į tokią tarą, kuri nėra savaime užsidaranti ir kurios neįmanoma užplombuoti; 6.
15. jei savaime užsidarančio maišo anga yra platesnė kaip 20 proc. maišo pločio, tokį maišą galima naudoti kaip savaime užsidarantį ne smulkesnėms kaip kviečio (Triticum) dydžio ir stambesnėms sėkloms. Papildomai užtikrinant sandarų savaime užsidarančių maišų uždarymą, galima užklijuoti skersai jų angos lipnią juostą, angą užklijuoti arba susegti jos kraštus tinkamos konstrukcijos metaline plomba.
16. Siuntos ženklinimas ir plombavimas: 7.
17. sertifikuojamos sėklos siuntos numeris, kuris bus ant kiekvienos pakuotės ir numatomame išduoti sertifikate, suteikiamas taip, kaip nurodyta atitinkamai augalo rūšiai Žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintuose privalomuosiuose kokybės reikalavimuose. Siuntos eilės numerį suteikia siuntos savininkas. Siuntai, kuriai bus išduodamas Tarptautinis ISTA sertifikatas, numerį skiria Valstybinė sėklų ir grūdų tarnyba. Bandinių ėmėjai privalo sužinoti šį numerį iš Valstybinės sėklų ir grūdų tarnybos Sėklų skyriaus Sėklų kokybės tyrimų poskyrio prieš vykdami imti bandinį; 7.
18. bandinių ėmėjai turi patikrinti, kad siuntos numeris būtų ant kiekvienos siuntai priklausančios pakuotės; 7.
19. pakuotės turi būti užplombuotos iki bandinių ėmimo arba iš karto po bandinių paėmimo, bet prižiūrint bandinių ėmėjui. Šis reikalavimas netaikomas savaime užsidarantiems maišams, jei jie atitinka šios metodikos 6.3 punkto nuostatas. Jei savaime užsidarantys maišai neatitinka šios metodikos 6.3 punkto nuostatų, tai bandinių ėmėjas turi įsitikinti, kad kiekvienas toks maišas būtų užplombuotas plomba, nepašalinama žyme ar nenuplėšiama etikete. Neleidžiama, kad siunta ar jos dalis, iš kurios buvo paimti bandiniai, liktų neužplombuotose pakuotėse. V. BANDINIŲ ĖMIMO ĮRANKIAI
20. Kiekvienas bandinių ėmimo etapas turi būti atliekamas naudojant tinkamus metodus ir įrankius. Tinkamų bandinių ėmimo įrankių parinkimas turi didelės įtakos sėklos kokybės tyrimų rezultatų tikslumui. Šiame skyriuje aprašyti ISTA rekomenduojami įrankiai ir jų naudojimo taisyklės.
21. Lazdos arba movų tipo ėmiklis ir jo naudojimas: 9.
22. vienas iš dažniausiai naudojamų įrankių yra lazdos arba movų tipo ėmiklis, kuris susideda iš tuščiavidurio žalvarinio vamzdžio viduje ir prie jo glaudžiai prigludusios movos (gaubto) kietu ir aštriu galu išorėje. Vamzdžio ir movos sienelėse yra išpjovos; kai vamzdis pasukamas tiek, kad išpjovos vamzdyje ir movoje sutampa, sėklos gali byrėti į vamzdžio ertmę, o kada pasukamas pusę apsisukimo – išpjovos užsidaro. Šie ėmikliai būna skirtingo ilgio ir skersmens, skirtingų konstrukcijų, pritaikytų įvairių rūšių sėkloms bei įvairių dydžių pakuotėms, pagaminti su pertvaromis arba be jų. Bandiniams iš maišų paimti tinka šių dydžių ėmikliai: dobilams ir kitoms mažoms lengvai byrančioms sėkloms – 762 mm ilgio įrankis, kurio išorės skersmuo – 12,7 mm ir kuriame yra 9 išpjovos; javams -762 mm ilgio įrankis, kurio išorės skersmuo 25,4 mm ir kuriame yra 6 išpjovos. Aruodų (bunkerių) bandinių ėmikliai sukonstruoti tais pačiais principais kaip ir maišų, bet daug didesni – iki 1600 mm ilgio, 38 mm skersmens ir su 6 arba 9 išpjovomis; 9.
23. į sėklos masę toks ėmiklis gali būti įbedamas ir horizontaliai, ir vertikaliai. Vertikaliai naudojamas ėmiklis turi būti su pertvaromis, dalijančiomis ertmę į keletą kamerų. Priešingu atveju, jį atidarius, paklius per daug sėklos iš viršutinių sluoksnių. Naudojant lazdos tipo ėmiklius vertikaliai, paprastai neišvengiama sėklų stūmimo iš viršaus į dugną. Kuo įrankio paviršius lygesnis, tuo toks stūmimas bus mažesnis; 9.
24. tiek horizontaliai, tiek ir vertikaliai bedant ėmiklį, jis turi būti bedamas kiek įstrižai maišo ar kitokios pakuotės. Į palaidą sėklą ėmiklį geriau įbesti vertikaliai. Į maišą ėmiklis įstumiamas uždarytas, paskui atidaromas ir keletą kartų pasukiojamas ar lengvai stuktelėjamas, kad pilnai prisipildytų. Po to vėl uždaromas, ištraukiamas ir sėklos išpilamos į patogų švarų indą arba ant gabalo vaškuoto popieriaus ar panašios medžiagos. Ėmiklis turi būti uždarinėjamas atsargiai, kad nebūtų pažeistos sėklos; 9.
25. jei ne per storas, šis įrankis gali būti įbedamas į grubiai austo džiuto ar kitos panašios medžiagos maišus per tarpą tarp audinio siūlų. Jį ištraukus, galu kelis kartus įvairiomis kryptimis perbraukiama per skylę, suvarant siūlus ir taip užtaisant skylę. Iš uždarytų popierinių maišų bandiniai gali būti paimami pradūrus maišą, o paskui skylės užklijuojamos specialiomis lipniomis Valstybinės sėklų ir grūdų tarnybos etiketėmis; 9.
26. lazdos tipo ėmiklis tinka daugumai sėklų, išskyrus kai kurias labai lukštingas sėklos rūšis.
27. Nobbe ėmiklis ir jo naudojimas: 10.
28. Nobbe ėmiklis būna įvairių dydžių, todėl tinka įvairioms sėklos rūšims. Tai nusmailintas vamzdis, pakankamai ilgas, kad pasiektų maišo centrą, su ovalia išpjova prie smaigalio. Bendras ilgis vidutiniškai turi būti 500 mm, įskaitant apie 100 mm rankeną ir 60 mm aštrų galą, paliekant apie 340 mm įbedimui į maišą, kad ilgio pakaktų pasiekti visų rūšių maišų centrą. Grūdinėms kultūroms ėmiklio vidaus skersmuo turėtų būti apie 14 mm, dobilams ir panašioms sėkloms pakanka 10 mm; 10.
29. Nobbe ėmiklis tinka bandiniams paimti iš maišų, bet ne iš palaidai laikomos sėklos. Ėmiklis turėtų būti atsargiai bedamas į maišą kiek pakeltu smaigaliu, maždaug 30o kampu, išpjova į apačią, iki ji pasiekia maišo centrą. Tada ėmiklis pasukamas 180o, kad išpjova atsiverstų į viršų ir lėtėjančiu judesiu ištraukiamas taip, kad traukiant nuo centro link maišo krašto sėklos byrėjimas intensyvėtų. Priešingai, jei ėmiklis pakankamai ilgas ir juo pasiekiamas ir kitas maišo kraštas, jis turi būti ištraukiamas maždaug vienodu greičiu. Traukiant ėmiklis vis atsargiai stuktelėjamas, kad sėklos vienodžiau subirtų. Kuo bus lygesnis vidinis įrankio paviršius, tuo sėklos lengviau byrės; 10.
30. bandiniai turi būti imami iš įvairių maišo vietų: viršaus, vidurio ir apačios. Jeigu reikia paimti bandinius iš ant grindų stovinčių maišų apačios, tokius maišus galima pakelti ir uždėti ant kitų maišų viršaus. Maišuose padarytos skylės gali būti užtaisomos taip, kaip ir naudojant lazdos tipo ėmiklį.
31. Bandinių ėmimas rankomis: 11.
32. tam tikrais atvejais ir kai kurių, ypač lukštingų ir nebirių, sėklos rūšių bandinių ėmimas rankomis kartais būna tinkamiausias būdas. Dažniausiai rankomis imami šių rūšių sėklų bandiniai: Agropyron – Valkūnų; Agrostis – Smilgų; Alopecurus – Pašiaušėlių; Anthoxanthum – Gardūnyčių; Arrhenatherum – Avižuolių; Axonopus – Ašenių; Bromus – Dirsių; Chloris – Žaliuonių; Cynodon – Knisažolių; Cynosurus – Kietavarpių; Dactylis – Šunažolių; Deschampsia – Šluotsmilgių; Digitaria – Pirštuočių; Elymus – Elimų; Elytrigia – Varpučių; Festuca – Eraičinų; Holcus – Vilnūnių; Lolium – Svidrių; Metinis – Medūnų; Panicum – Sorų; Pascopyrum; Paspalum – Močerų; Poa – Miglių; Psathyrostachys; Pseudoroegneria; Trisetum – Visgių; Zoysia – Zoisijų; 11.
33. bandinių ėmimas rankomis yra tinkamiausias ir sėklai, kurią ėmikliai gali sužaloti, pavyzdžiui, stambiasėklių ankštinių rūšių, su sparneliais arba labai sausai sėklai; 11.
34. bandinius šiuo metodu galima imti tik iš atidarytų pakuočių; 11.
35. šiuo metodu bandinį sunku paimti iš giliau nei 400 mm. Tai reiškia, kad neįmanoma paimti bandinio iš apatinio maišo ar aruodo sluoksnio. Tokiais atvejais bandinių ėmėjas gali imtis specialių priemonių, paprašydamas kai kuriuos maišus dalinai ar visiškai išpilti, kad būtų lengviau paimti bandinius, o bandinius paėmus, sėklas vėl supilti. Imant bandinius rankomis, reikia stengtis kiek galima labiau suglausti pirštus, kad neišbyrėtų nė viena sėkla. VI. BANDINIŲ ĖMIMAS IŠ SIUNTOS
36. Bendrieji reikalavimai: 12.
37. bandinius imti gali tik specialiai apmokyti ir bandinių ėmimo patirties turintys asmenys. Bandinių ėmėjas privalo turėti Valstybinės sėklų ir grūdų tarnybos išduotą pažymėjimą; 12.
38. sėklos siunta turi būti paruošta taip, kad ėmėjui būtų patogu pasiekti kiekvieną pakuotę ar siuntos dalį. Metodika yra pritaikyta dažniausiai pasitaikančioms praktinėms situacijoms. Jeigu dėl siuntos pateikimo būdo arba pakuotės rūšies negalima atitinkamai pritaikyti metodikoje aprašytų procedūrų, bandiniai neimami, ir turi būti ieškoma tinkamų siuntos pateikimo būdų; 12.
39. ėmėjui paprašius, siuntos savininkas turi pateikti visą informaciją apie siuntos paruošimą ir sumaišymą. Jei iš dokumentų ar akimis yra aiškiai matyti, kad siunta yra nevienalytė, turi būti atsisakoma imti bandinius.
40. Bandinių ėmimo intensyvumas: 13.
41. minimalios bandinių ėmimo normos, imant bandinius iš pakuočių, kuriose telpa nuo 15 iki 100 kg sėklos (imtinai) nurodytos 1 lentelėje. Mažesnės nei 15 kg talpos pakuotės sugrupuojamos į atrinkimo vienetus, neviršijančius 100 kg, ir 1 lentelėje nurodytos normos taikomos atrinkimo vienetams; 1 lentelė Pakuočių (arba joms prilygintų atrinkimo vienetų) skaičius siuntoje Bandinių ėmimo norma 1–4 3 pirminiai bandiniai iš kiekvienos pakuotės 5–8 2 pirminiai bandiniai iš kiekvienos pakuotės 9–15 1 pirminis bandinys iš kiekvienos pakuotės 16–30 15 pirminių bandinių iš siuntos 31–59 20 pirminių bandinių iš siuntos 60 ir daugiau 30 pirminių bandinių iš siuntos 13.
42. imant sėklos bandinius iš didesnių kaip 100 kg talpos pakuočių arba iš sėklos srauto, byrančio į pakuotes, turi būti laikomasi 2 lentelėje nurodytų minimalių normų; 2 lentelė Siuntos dydis Bandinių ėmimo norma Iki 500 kg Ne mažiau kaip 5 pirminiai bandiniai 501–3000 kg Vienas pirminis bandinys iš kiekvieno 300 kg, bet ne mažiau kaip 5 pirminiai bandiniai 3001–20000 kg Vienas pirminis bandinys iš kiekvieno 500 kg, bet ne mažiau kaip 10 pirminių bandinių 20001 kg ir daugiau Vienas pirminis bandinys iš kiekvieno 700 kg, bet ne mažiau kaip 40 pirminių bandinių 13.
43. jei bandiniai imami iš sėklos siuntos, kurią sudaro ne daugiau kaip 15 pakuočių, iš kiekvienos pakuotės turi būti imamas vienodas skaičius pirminių bandinių nepriklausomai nuo pakuočių dydžio; 13.
44. jei sėkla yra mažose pakuotėse, tokiose kaip skardinės, kartono dėžutės ar pakeliai, kaip naudojama mažmeninėje prekyboje, rekomenduojama tokia procedūra. Mažos pakuotės sugrupuojamos į atrinkimo vienetus, neviršijančius 100 kg, pavyzdžiui, 20 pakuočių po 5 kg, 33 pakuotės po 3 kg arba 100 pakuočių po 1 kg. Imant bandinius, kiekvienas atrinkimo vienetas laikomas viena pakuote ir taikomos 13.1 punkte nurodytos ėmimo normos.
45. Minimalus pristatomojo bandinio svoris: 14.
46. drėgnumo tyrimui: augalų rūšims, kurių sėklos turi būti malamos – 100 g, kitų augalų rūšių sėkloms – 50 g. Augalų rūšys, kurių sėklos turi būti malamos: Amorpha fruticosa – Krūminės amorfos; Arachis hypogaea – Valgomieji arachisai; Avena spp. – Avižos; Cicer arietinum – Sėjamieji avinžirniai; Citrullus lanatus – Tikrieji arbūzai; Fagopyrum esculentum – Sėjamieji grikiai; Glycine max – Gauruotosios sojos; Gossypium spp. – Vilnamedžiai; Hordeum vulgare – Paprastieji miežiai; Lathyrus spp. – Pelėžirniai; Lupinus spp. – Lubinai; Macroptilium atropurpureum – Raudonosios sparnuotės; Otyza sativa – Sėjamieji ryžiai; Phaseolus spp. – Pupelės; Pisum sativum (all vars) – Sėjamieji žirniai (visų atmainų); Ricinus communis – Paprastieji ricinmedžiai; Secale cereale – Sėjamieji rugiai; Sorghum spp. – Sorgai; Triticum spp. – Kviečiai; Vicia spp. – Vikiai; Vigna spp. – Vignos; Zea mays – Sėjamieji kukurūzai; 14.
47. kitoms tyrimų rūšims, išskyrus genetiškai modifikuotų sėklų tyrimą ir sėklų užkrėstumo patogenais tyrimą: ne mažiau kaip pristatomojo bandinio svoris, nurodytas atitinkamai augalo rūšiai žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintuose privalomuosiuose reikalavimuose, o jei išduodamas ISTA sertifikatas, arba privalomuosiuose reikalavimuose pristatomojo bandinio svoris nėra nustatytas, – ne mažiau kaip pristatomojo bandinio svoris, nurodytas šios metodikos 1 priede. Jei nėra prašoma nustatyti kitų rūšių sėklų skaičiaus, pristatomasis bandinys turi sverti ne mažiau kaip svoris, nurodytas švarumo tyrimo atlikimui; 14.
48. sėklų užkrėstumo patogenais tyrimui: atskiras pristatomasis bandinys, kurio dydis ne mažiau kaip svoris, nurodytas švarumo tyrimo atlikimui; 14.
49. genetiškai modifikuotų sėklų tyrimui: ne mažiau kaip pristatomojo bandinio svoris, nurodytas 3 lentelėje: 3 lentelė Augalo rūšis Pristatomojo bandinio svoris, g Laborantoriniams tyrimams Lauko vegetaciniams bandymams ir laboratoriniams tyrimams Glycine, Lupinus, Phaseolus, Pisum, Vicia, Zea ir kitos augalų rūšys, kurių sėklos panašaus dydžio 1000 2000 Avena, Hordeum, Secale, Triticum ir kitos augalų rūšys, kurių sėklos panašaus dydžio 500 1000 Beta ir kitos augalų rūšys, kurių sėklos panašaus dydžio 250 500 Visos kitos augalų rūšys 100 250
50. Jei tyrimams pristatomas per mažo svorio pristatomasis bandinys, apie tai turi būti pranešama bandinio ėmėjui ir tyrimai neatliekami tol, kol nebus gautas pakankamas sėklos kiekis viename pristatomajame bandinyje. Priimant tyrimams labai brangias sėklas, leidžiama išimtis. Tokiu atveju tyrimai atliekami tokia apimtimi, kiek leidžia pristatyto bandinio dydis, o išduodamame dokumente turi būti užrašas: „Pristatytas bandinys svėrė tik.... g, todėl neatitiko bandinių ėmimo metodikos reikalavimų“.
51. Pirminių bandinių ėmimas: 16.1 pirminiai bandiniai iš kiekvienos pakuotės ar iš kiekvienos pasirinktos vietos pakuotėje arba iš įvairių siuntos vietų turi būti imami maždaug vienodo dydžio; 16.
52. tinkami ėmimo būdai aprašyti šios metodikos V skyriuje. Reikia pasirinkti tokius bandinių ėmimo įrankius ir būdus, kurie sėklų nežalotų ir neskirstytų dėl dydžio, formos, tankumo, lukštingumo ar kitų kokybinių savybių; 16.
53. jei sėkla yra pakuotėse, taip pat ir maišuose, pakuotės pirminių bandinių ėmimui pasirenkamos atsitiktine tvarka arba pagal tam tikrą planą. Pirminiai bandiniai imami iš viršutinės, vidurinės ir apatinės pakuotės dalies, bet nebūtinai daugiau kaip iš vienos vietos pakuotėje, jei bandinių ėmimo normų lentelėse nenustatyta kitaip; 16.
54. jei sėkla yra urmo konteineriuose arba didelėse pakuotėse, pirminiai bandiniai imami iš atsitiktine tvarka pasirinktų vietų ir gylių; 16.
55. lukštingų sėklų, jei imama ne iš laisvai byrančios sėklos srauto, taip pat sėklų, kurios gali būti įrankių sužalotos, pirminiai bandiniai gali būti imami ranka; 16.
56. kai sėklą numatyta supakuoti į mažas ar drėgmei nepralaidžias pakuotes (pvz., skardines ar plastmasinius maišelius), jeigu įmanoma, bandiniai turėtų būti imami prieš tai, kai sėkla bus supilta į mažas pakuotes arba pylimo metu, bet esant visoms trims žemiau nurodytoms sąlygoms kartu: 16.6.
57. didelės pakuotės, iš kurių perpakuojama į smulkias, yra sandariai uždarytos ir atitinka šios metodikos 6 ir 7 punktų reikalavimus; 16.6.
58. didelės pakuotės atidaromos ir sėkla perpakuojama į mažas ar drėgmei nepralaidžias pakuotes bandinių ėmėjui prižiūrint; 16.6.
59. perpakuojant į mažas ar drėgmei nepralaidžias pakuotes sėkla nėra kokiu nors būdu apdorojama (sumaišoma ar pan.). Jeigu šių sąlygų išpildyti nepavyksta, pirminiai bandiniai turi būti imami, atidarius arba pradūrus reikiamą kiekį mažų pakuočių. Paėmus bandinius, pakuotės turi būti uždarytos arba jų turinys perpiltas į naujas pakuotes; 16.
60. bandinius galima imti iš sėklos srauto, kai ji pilama į pakuotes, jei prietaisas tolygiai paima sėklą skersai byrančios sėklos srovės ir patekusios į jį sėklos neiššoka atgal; tai gali būti atliekama prižiūrint žmogui arba įrangai. Laiko tarpai tarp pirminių bandinių paėmimo turėtų būti vienodi, bet gali ir kisti atsitiktine tvarka; 16.
61. jei zondas yra lazdos tipo ir turi skersines pertvaras, tai pirminiu bandiniu laikoma į visas zondo kameras patekusių sėklų suma; 16.
62. bandiniai genetiškai modifikuotų sėklų tyrimui imami tik atskirais, specialiai šiam tikslui skirtais zondais ir įrankiais. Po kiekvieno bandinio paėmimo zondai ir įrankiai turi būti kruopščiai išvalomi. Šiais zondais ir įrankiais draudžiama imti bandinius ne genetiškai modifikuotų sėklų tyrimams. Bandiniai genetiškai modifikuotų sėklų tyrimui turi būti imami taip, kad ir jie, ir įrankiai, ir tara, į kurią bandiniai supilami, būtų apsaugoti nuo kritulių, dulkių bei kitokių teršalų, kad neišbyrėtų ir neišplistų į aplinką.
63. Sudėtinio bandinio sudarymas: 17.
64. jei pirminiai bandiniai yra vienarūšiai, jie supilami į vieną indą ir gaunamas sudėtinis bandinys; 17.
65. tam tikrais atvejais (pvz., kai bandiniai imami iš sėklos srovės) pirminiai bandiniai gali būti renkami iš karto į vieną indą. Tokio indo turinys gali būti sudėtiniu bandiniu tik jei yra vienarūšis. Jei nevienarūšis, tikrinti siuntą turi būti atsisakyta.
66. Pristatomojo bandinio sudarymas: 18.
67. pristatomasis bandinys sudaromas sudėtinį bandinį mažinant iki atitinkamos masės vienu iš šios metodikos VII skyriuje nurodytų metodų, jei reikia – naudojant ir didesnę įrangą; 18.
68. jei sandėlio sąlygomis tinkamai sumaišyti ir sumažinti sudėtinį bandinį yra sunku, visas sudėtinis bandinys turi būti perduodamas į sėklų tyrimų laboratoriją, kur jis sumažinamas; 18.
69. jei sudėtinis bandinys yra reikiamos masės, jį galima laikyti pristatomuoju bandiniu ir nemažinti; 18.
70. imant bandinį sertifikatui arba genetiškai modifikuotų sėklų tyrimui, iš sudėtinio bandinio taip pat, kaip pristatomasis bandinys, turi būti paimamas ir paruošiamas papildomas bandinys-dublikatas. Jis turi būti to paties svorio, kaip ir pristatomasis bandinys, taip pat paženklintas ir užplombuotas. Ant tokio bandinio etiketės turi būti papildomas užrašas: „Dublikatas“. Bandinys – dublikatas lieka saugojimui pas siuntos savininką. Šis bandinys siunčiamas pakartotiniam ištyrimui toje pačioje ar kitoje nepriklausomoje akredituotoje laboratorijoje, jei sėklos savininkas nesutinka su tyrimą atlikusios laboratorijos išvadomis.
71. Pristatomojo bandinio ženklinimas ir plombavimas: 19.
72. kiekvienas pristatomasis bandinys turi būti užplombuotas bandinių atrinkėjo plomba; 19.
73. prie bandinio maišelio turi būti pritvirtinta etiketė su informacija apie siuntą. Joje turi būti toks pats siuntos identifikavimo numeris, kaip ir siuntos etiketėse, kad matytųsi bandinio ryšys su siunta; 19.
74. jei siuntos etiketės jau yra paruoštos, rekomenduojama prie bandinio pritvirtinti ar į maišelio vidų įdėti ir vieną siuntos etiketę; 19.
75. kai sėkla apdorota chemikalais, bandinio etiketėje ir bandinio ėmimo akte turi būti nurodytas chemikalų pavadinimas; 19.
76. bandinių ėmėjai asmeniškai atsako už jiems patikėtas plombas, plombavimo reples, bandinių etiketes, skylių užtaisymo lapelius ir maišelius, ir privalo užtikrinti, kad jais nepasinaudos neįgalioti asmenys.
77. Pristatomojo bandinio įpakavimas ir siuntimas: 20.
78. bandiniai įpakuojami taip, kad pervežimo metu nebūtų pažeisti ir neišbyrėtų. Paprastai bandiniai įpakuojami į džiuto, kitokios medžiagos arba popierinius maišelius; 20.
79. drėgnumo tyrimams skirti pristatomieji bandiniai ir bandiniai iš sėklos siuntų, kuriose sėkla buvo išdžiovinta iki mažo drėgnumo, įpakuojami į drėgmei nepralaidžią pakuotę. Iš drėgmei nepralaidžios pakuotės turi būti pašalinta kuo daugiau oro; 20.
80. daigumo, gyvybingumo ir užkrėstumo patogenais tyrimams skirti pristatomieji bandiniai gali būti įpakuoti į drėgmei nepralaidžią pakuotę tik tuomet, jei bus užtikrintos tinkamos jų laikymo sąlygos; 20.
81. bandinių ėmėjas turi siųsti pristatomuosius bandinius į tyrimų laboratoriją kaip galint greičiau. Pirminių, sudėtinių ir neužplombuotų pristatomųjų bandinių negalima perduoti ar palikti neįgaliotiems asmenims. VII. TIRIAMOJO BANDINIO PARUOŠIMAS
82. Minimalus tiriamojo bandinio svoris arba dydis nurodytas atitinkamoje tyrimo metodikoje. Švarumo tyrimui atlikti skirto tiriamojo bandinio svoris turi būti toks, koks nurodytas atitinkamai augalo rūšiai žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintuose privalomuosiuose reikalavimuose, o jei išduodamas ISTA sertifikatas, arba privalomuosiuose reikalavimuose švarumo tyrimui reikalingas tiriamojo bandinio svoris nėra nustatytas, – ne mažiau kaip švarumo tiriamojo bandinio svoris, nurodytas šios metodikos 1 priede. Švarumo tyrimui reikalingas tiriamojo bandinio svoris yra apskaičiuotas taip, kad bandinyje būtų ne mažiau kaip 2500 sėklų. Kitų rūšių sėklų skaičiaus tyrimui paprastai reikalingas 10 kartų didesnio svorio tiriamasis bandinys, bet ne didesnis kaip 1000 gramų.
83. Bandinio sumažinimo taisyklės: 22.
84. jei bandinį reikia sumažinti iki nurodyto ar didesnio svorio, pirmiausia bandinys turi būti gerai išmaišomas. Po sumaišymo, pristatomasis arba tiriamasis bandinys gaunamas keletą kartų padalijant bandinį pusiau arba paimant ir sujungiant atsitiktine tvarka paimtas nedideles jo dalis; 22.
85. jei sudarant tiriamąjį bandinį sėklų užkrėstumui patogenais tirti kiti bandiniai ar įrengimai galėtų būti užkrėsti sporomis ar kitokiais besidauginančiais organizmais, tai galima naudoti tik šaukšto ir rankomis dalijimo pusiau metodus; 22.
86. tiriamųjų bandinių pabandiniai turi būti paruošiami kiekvienas atskirai. Paėmus pirmą pabandinį, prieš imant antrą pabandinį, pristatomojo bandinio likutis turi būti pamaišomas; 22.
87. koks bandinio mažinimo metodas bebūtų pasirinktas, ėmėjas ir technikas turi stengtis paruošti šiek tiek didesnį bandinį, negu nurodytas minimalus svoris; 22.
88. bandinių sumažinimui turi būti naudojamas vienas iš šios metodikos 23-26 punktuose aprašytų metodų.
89. Mechaninio dalintuvo metodas. Jis tinka visų rūšių sėkloms, išskyrus labai lukštingas rūšis. Dalijimo aparatas supiltą į jį bandinį padalija į dvi ar daugiau apytikriai lygių dalių. Pristatomąjį bandinį galima išmaišyti supylus jį į dalintuvą, gautas dalis sujungus ir vėl supylus į dalintuvą antrą kartą, o jei reikia ir trečią kartą. Bandinys sumažinamas per dalintuvą keletą kartų praleidžiant sėklą ir kaskart pašalinant dalį jos kiekio. Toks mažinimo procesas tęsiamas, kol gaunamas maždaug reikalingo, bet ne mažesnio dydžio tiriamasis bandinys. Žemiau aprašyti dalintuvai yra tinkamos įrangos pavyzdžiai. 23.
90. Kūginiai dalintuvai (Boerner tipo). Jie gaminami dviejų dydžių: mažesni – smulkiasėklėms rūšims ir didesni – stambiasėklėms rūšims (kviečio dydžio ir didesnėms). Pagrindinės dalintuvo dalys: piltuvas (bunkeris), kūgis bei pertvaros, nukreipiančios sėklą į du lovelius. Pertvaromis yra suformuoti besikaitaliojantys tarpusavyje vienodo pločio kanalai ir tarpai. Jie išdėstyti ratu prie kūgio pagrindo ir nukreipti į dalintuvo vidų ir žemyn, kanalai veda į vieną lovelį, o tarpai – į kitą lovelį. Piltuvo cokolyje vožtuvas ar sklendė sulaiko sėklą. Kai vožtuvas atidaromas, sėkla, veikiama sunkio jėgos, krenta žemyn ant kūgio, kur ji vienodai pasiskirsto ir patenka į kanalus bei tarpus tarp jų, o iš jų – loveliais į sėklų surinkimo kaušus. Tinkamiausi tokių dydžių dalintuvai: didžiajame dalintuve, skirtame javo grūdo dydžio ir stambesnėms sėkloms, yra 19 kanalų ir 19 tarpų, kurių kiekvieno plotis 25,4 mm. Mažajame dalintuve, skirtame smulkiasėklėms, lengvai byrančioms sėkloms, yra 22 kanalai ir 22 tarpai, kurių kiekvieno plotis 7,9 mm. Dalintuvų gabaritiniai matmenys yra tokie: didžiojo dalintuvo aukštis – 812,8 mm, skersmuo – 368,3 mm; mažojo dalintuvo aukštis – 406,4 mm, skersmuo – 152,4 mm. Įsigyjant kūginį dalintuvą, reikėtų atkreipti dėmesį į tokias konstrukcijos ypatybes: vožtuvai ar sklendės turi judėti lengvai, bet juos uždarius, sėklos neturėtų prabirti; aparate turi būti kuo mažiau aštrių kampų, o paviršius, kuriuo byrės sėklos, be jokių įdubimų (plyšių) ar nelygių kraštų, kuriuose sėkla gali užstrigti ir po to patekti į kitus bandinius. Šio dalintuvo trūkumas yra tas, kad jį sunku išvalyti. 23.
91. Dirvos dalintuvas. Tai paprastesnis dalintuvas, veikiantis tokiu pat principu kaip ir kūginis. Jame kanalai išdėstyti eile, o ne ratu, kaip yra kūginiame dalintuve. Dirvos dalintuvas susideda iš pripylimo bunkerio su kanalais ar vamzdžiais, bunkerį laikančio rėmo, dviejų surinkimo ir vieno pripylimo kaušų (indų). Tinkamiausi tokių dydžių dalintuvai: 12,7 mm pločio vamzdžiai ar kanalai, einantys nuo bunkerio iki surinkimo kaušų. Tokių kanalų, kas antras nukreiptų į priešingas puses, yra
92. Didžiausi dalytuvo matmenys: ilgis – 355,6 mm, plotis – 254 mm ir aukštis – 279,4 mm. Naudojant šio tipo dalintuvą, sėkla daugmaž tolygiai išpilama į pripylimo indą, kurio ilgis atitinka pripylimo bunkerio ilgį, ir sėkla tolygiu greičiu pilama per visą pripylimo bunkerio ilgį. Dirvos dalintuvas tinka stambioms ir lukštingoms sėkloms, bet galima pagaminti ir smulkioms sėkloms tinkantį modelį. 23.
93. Išcentrinis dalintuvas (Gamet tipo). Šiame dalintuve išcentrinė jėga sumaišo ir išskirsto sėklas paskirstomajame paviršiuje. Dalintuvo viduje sėkla bunkeriu juda žemyn į negilų guminį puoduką ar išcentrinį barstytuvą. Elektros varikliui sukant išcentrinį dalintuvą, išcentrinės jėgos išmetamos sėklos nukrenta žemyn. Ratas, kur sėklos nukrenta, padalintas į dvi lygias dalis stacionaria pertvara taip, kad maždaug pusė sėklų krenta į vieną lovelį, o kita pusė – į kitą. Jei išcentriniu dalintuvu dirbama neatidžiai, gali būti gaunami klaidinantys rezultatai. Rezultatai būna patenkinami, kai šiuo dalintuvu dirbama taip: 23.3.
94. aparato paruošimas: reguliavimo sraigtu nustatoma horizontali dalintuvo padėtis; patikrinama, ar dalintuvas ir keturi indeliai švarūs; 23.3.
95. bandinio išmaišymas: indeliai (surinkimo tara) padedami po kiekvienu loveliu; visas bandinys pilamas į bunkerį; sėklas visada reikia pilti į bunkerio centrą; paleidžiamas išcentrinis dalintuvas ir sėklos pradeda birti į indelius; pripildyti indeliai pakeičiami tuščiais. Sėkla iš dviejų pilnų indelių supilama į bunkerį vienu kartu taip, kad ji judėdama susimaišytų. Paleidžiamas išcentrinis dalintuvas; pastaroji procedūra pakartojama mažiausiai dar vieną kartą; 23.3.
96. bandinio sumažinimas: pilni indeliai pakeičiami tuščiais. Vieno pilno indelio turinys atidedamas į šalį, o kito indelio turinys supilamas į bunkerį. Paleidžiamas dalintuvas; ši procedūra kartojama, kol gaunamas reikalingo dydžio tiriamasis bandinys; 23.
97. Rotacinis dalintuvas. Jis susideda iš vainikėlio su pridedamais 6-10 indeliais (surinkimo tara), vibruojančio lovelio ir piltuvo. Sėklos supilamos į piltuvą ir rotacinis dalintuvas įjungiamas. Vainikėlis su indeliais sukasi apytiksliai 100 apsisukimų per minutę ir vibruojantis lovelis pradeda paduoti sėklą į besisukančio vainikėlio įleidimo cilindrą. Padavimo greitis ir dalinimo trukmė gali būti keičiami reguliuojant atstumą tarp piltuvo ir lovelio arba lovelio vibravimo intensyvumą. Įleidimo cilindras įcentriškai paduoda sėklą ant besisukančio vainikėlio viduje esančio skirstytuvo, kuris išskirsto sėklą po visus indelius vienu metu arba išcentriškai į žemiau įleidimo cilindro besisukančius indelius taip, kad sėklos srautas būtų padalytas į daug pabandinių. Abiem atvejais galima pasiekti pakankamą tikslumą. Rotacinis dalintuvas tinka smulkiasėklių ir daugumos lukštingą sėklą turinčių augalų rūšių sėklų dalijimui, pvz., žolių, gėlių ir vaistažolių sėklų rūšims. Tik labai lukštingos sėklos (pvz., Trisetum flavescens) negali būti dalijamos šio tipo dalintuvu, nes gali įstrigti piltuve. Tikslūs rezultatai gaunami tada, kai minimaliai 100 pabandinių kiekviename kaušelyje gaunami dalijant ne trumpiau kaip 1 minutę. Tiriamuoju bandiniu gali būti laikoma vieno ar daugiau, pageidautina priešingų, indelių turinys, arba jų turinys gali būti naudojamas pakartotiniam dalijimui. 23.
98. Reguliuojamas dalintuvas. Atsižvelgiant į sėklų stambumą, bandinio padalijimo proporcijas šiame dalintuve galima reguliuoti nuo 1:2 iki 1:15, taip sumažinant žinomo dydžio bandinį iki reikalingo dydžio pabandinio vienu dalijimo veiksmu. Dalintuvas susideda iš pripylimo bunkerio ir po juo 40 apsisukimų per minutę greičiu besisukančio vamzdžio. Vamzdis paskirsto sėklų srovę iš pripylimo bunkerio ant kito bunkerio vidinio paviršiaus. Šis bunkeris savo ruožtu yra glaudžiai įstatytas į trečiąjį. Šiedu bunkeriai yra koncentriški. Antrajame ir trečiajame bunkeriuose yra tarpai, kurie sudaro 50 proc. jų perimetro. Per du bunkerius į surinkimo indą prabyrės 50 proc. sėklos. Likusieji 50 proc. liks bunkeriuose ir pateks į kitą surinkimo indą. Abu bunkeriai gali būti pasukami vienas kito atžvilgiu, taip susiaurinant tarpus. Dėl to pro tarpus prabyrės mažesnė sėklos dalis. Reikalingu bandiniu galima imti tiek mažesnįjį bandinį, išbyrėjusį iš bunkerių, tiek ir didesnįjį, liekantį viduje. Abiejų bunkerių padėtį vienas kito atžvilgiu galima reguliuoti tiksliai, taip gaunant iš anksto žinomo dydžio pabandinius.
99. Supaprastintas dalijimo pusiau metodas. Jam reikalinga įranga susideda iš padėklo, į kurį įdėtos grotelės su vienodo dydžio kūbinėmis kamerėlėmis atviromis viršuje ir kas antra – be dugno. Iš anksto išmaišyta sėkla tolygiai pilama virš grotelių. Groteles pakėlus, apytikriai pusė bandinio lieka ant padėklo. Tokiu būdu pristatytasis bandinys nuosekliai dalijamas pusiau tol, kol gaunamas maždaug reikiamo, bet ne mažesnio dydžio tiriamasis bandinys.
100. Šaukšto metodas. Šis metodas gali būti taikomas išimtinai tik smulkių vienasėklių rūšių bandiniams, taip pat mažinant bandinius drėgnumo bei užkrėstumo patogenais tyrimams. Tam reikia: padėklo, mentelės ir šaukšto lygiu kraštu. Iš anksto sumaišyta sėkla tolygiai pilama ant padėklo, svarbu po to nesukratyti padėklo. Tačiau mažinant bandinį drėgnumo tyrimams, bandinio nereikia išpilti ant padėklo, o imama iš maišelio. Laikant šaukštą vienoje rankoje, mentelę – kitoje ir jais abiem naudojantis, ne mažiau kaip iš penkių atsitiktinių vietų paimami maži sėklos kiekiai. Reikia paimti pakankamo dydžio dalis, kad susidarytų maždaug reikalingo, bet ne mažesnio dydžio pabandinys.
101. Rankomis dalijimo pusiau metodas. 26.
102. Šis metodas gali būti taikomas tik šioms lukštingas sėklas turinčioms augalų rūšims: Agrimonia – Dirvuolės; Andropogon – Barzdočiai; Anthoxanthum – Gardunytės; Arrhenatherum – Avižuolės; Astrebla – Astreblos; Beckmannia – Bekmanijos; Bouteloua; Brachiaria – Mainos; Briza – Ašarėlės; Cenchrus – Amuožiai; Chloris – Žaliuonės; Dichanthium – Duokos; Digitaria – Pirštuolės; Echinochloa – Rietmenės; Ehrharta – Erhartos; Etymus – Elimai; Eragrostis – Posmilgės; Gomphrena – Gomfrenos; Melinis – Medūnai; Oryza – Ryžiai; Pennisetum (non glaucum) – Soruolės; Psathyrostachys; Scabiosa – Žvaigždūnės; Sorghastrum – Sorguolės; Stylosanthes (non guianensis) – Stylosantės; Taeniatherum – Kaspinuočiai; Trisetum – Visgės. Kitų rūšių augalų sėkloms dalyti šis metodas gali būti taikomas tik ruošiant bandinius sėklų užkrėstumo patogenais tyrimams; 26.
103. rankomis dalijimo pusiau procedūra yra tokia: sėkla išpilama vienodu sluoksniu ant švaraus lygaus paviršiaus; gerai sumaišyta sėkla sužeriama į krūvelę mentele lygiu kraštu; krūvelė dalijama pusiau, o tos dvi pusės dar pusiau, iš viso – į keturias dalis. Kiekviena jų dar kartą dalijama pusiau, gaunant aštuonias dalis, kurios išdėstomos 2 eilėmis po keturias krūveles; sujungiamos kas antra (priešpriešinė) dalis, pvz., pirma ir trečia dalys pirmoje eilėje su antra ir ketvirta antroje eilėje. Kitos keturios dalys pašalinamos; išskirta sėklos dalis dalijama tol, kol gaunamas reikiamo dydžio bandinys. VIII. BANDINIŲ LAIKYMAS
104. Bandinių laikymas prieš tyrimus. Reikia pasistengti pradėti bandinio tyrimus jo gavimo dieną. Jei tyrimų nepavyksta pradėti laiku, bandiniai turi būti laikomi vėsioje, gerai vėdinamoje patalpoje, kad sėklos kokybė pasikeistų kiek galint mažiau. Laikant bandinius laboratorijoje priklausomai nuo temperatūros ir drėgmės patalpoje gali žymiai padidėti ar sumažėti sėklos drėgnumas. Ilgiau laikant, gali pakisti ramybės būklė, kurią atskirais atvejais būtent ir reikia nustatyti; Fabaceae (Leguminosae) rūšių sėkloje gali padaugėti kietalukščių sėklų skaičius.
105. Bandinių laikymas po tyrimų: 28.
106. po tyrimų bandiniai saugomi ilgą laiką, todėl jie turėtų būti laikomi specialioje patalpoje, kurioje kontroliuojama temperatūra ir drėgmė. Bandinių saugykloje turi būti tokios sąlygos, kurios turėtų mažiausią įtaką kokybės pasikeitimui. Jei reikia, galima panaudoti insekticidus ir apsaugos nuo graužikų priemones. Laboratorija neatsako už bandinių kokybės pablogėjimą saugojimo metu; 28.
107. bandinių saugojimo terminus ir tvarką nustato Valstybinė sėklų ir grūdų tarnyba; 28.
108. laboratorijai gavus prašymą tyrimą atlikti pakartotinai, iš saugomo pristatomojo bandinio vienu iš laboratorijoje taikytinų sumažinimo metodų paimamas reikalingas tyrimams sėklos kiekis. Jei siunčiama į kitą laboratoriją, jis siunčiamas užplombuotoje pakuotėje. Likutis toliau laikomas saugykloje. ______________ Sėklos bandinių ėmimo metodikos 1 priedas ŽEMĖS ŪKIO AUGALŲ IR DARŽOVIŲ SĖKLOS. SIUNTOS IR BANDINIO SVORIS Eil. Nr. Augalo rūšis (lietuviškų pavadinimų rodyklė pridedama po lentele) Maksimalus siuntos svoris, kg Minimalus bandinio svoris, g Pristatomasis bandinys Tiriamasis bandinys švarumo tyrimui Tiriamasis bandinys kitų sėklų skaičiaus tyrimui 1 2 3 4 5 6 7
109. Abelmoschus esculentus (L.) Moench Valgomieji hibiskai 20 000 1 000 140 1 000
110. Achillea millefolium L. Paprastosios kraujažolės 10 000 25 0,5 5
111. Aeschynomene americana L. Amerikinės gundos 10 000 120 12 120
112. Agropyron cristatum(L.) Gaertn. Skiauterėtieji varpučiai 10 000 40 4 40
113. Agropyron desertorum (Fish. ex Link) Schult. Dykuminiai varpučiai 10 000 60 6 60
114. Agrostis canina L. Šuninės smilgos 10 000 25 0,25 2,5
115. Agrostis capillaris L. Paprastosios smilgos 10 000 25 0,25 2,5
116. Agrostis gigantea Roth Didžiosios smilgos 10 000 25 0,25 2,5
117. Agrostis stolonifera L. (įskaitant A. palustris Hudson) Baltosios smilgos 10 000 25 0,25 2,5
118. Allium cepa L. Valgomieji svogūnai 10 000 80 8 80
119. Allium fistulosum L. Tuščialaiškiai česnakai 10 000 50 5 50
120. Allium porrum L. Daržiniai porai 10 000 70 7 70
121. Allium schoenprasum L. Laiškiniai česnakai 10 000 30 3 30
122. Allium tuberosum Rottler ex Spreng. Gumbiniai česnakai 10 000 100 10 100
123. Alopecurus pratensis L. Pieviniai pašiaušėliai 10 000 30 3 30
124. Alysicarpus vaginalis (L.) DC Makštėtosios smyklės 10 000 40 4 40
125. Andropogon gayanus Kunth Gajaus barzdžiai 10 000 80 8 80
126. Andropogon gerardii Vitman Gerardo barzdžiai 10 000 70 7 70
127. Andropogon hallii Hack. Halio barzdžiai 10 000 100 10 100
128. Andropogon scoparius Michx. žr. Schizachyrium scoparium (Michx) Nash Šluoteliniai barzdžiai
129. Anethum graveolens L. Paprastieji krapai 10 000 40 4 40
130. Anthoxanthum odoratum L. Kvapiosios gardūnytės 10 000 25 2 20
131. Anthriscus cerefolium(L.) Hoffm. Daržiniai builiai 10 000 60 6 60
132. Anthyllis vulneraria L. Paprastieji perluočiai 10 000 60 6 60
133. Apium graveolens L. Valgomieji salierai 10 000 25 1 10
134. Arachis hypogaea L. Valgomieji arachisai 25 000 1 000 1 000 1 000
135. Arctium lappa L. Didžiosios varnalėšos 10 000 50 5 50
136. Arrhenatherum elatius(L.) P. Beauv. ex J. Presl & C. Presl Aukštosios avižuolės 10 000 80 8 80
137. Asparagus officinalis L. Vaistiniai smidrai 20 000 1 000 100 1 000
138. Astragalus cicer L. Ilguolinės kulkšnės 10 000 90 9 90
139. Astrebla lappacea (Lindl.) Domin Varnalėšinės astreblos 10 000 200 20 200
140. Atriplex hortensis L. Daržinės balandūnės 5 000 10 2,5 -
141. Atropa belladonna L. Vaistinės šunvyšnės 10 000 30 3 30
142. Avena sativa L. Sėjamosios avižos 25 000 1 000 120 1 000
143. Avena strigosa Schreb. Netikšės avižos 25 000 500 50 500
144. Axonopus affinis Chase žr. Axonopus fissifolius (Raddi) Kuhlm. - - - - -
145. Axonopus compressus (Sw.) P. Beauv. Ašeniai 10 000 25 1 10
146. Axonopus fissifolius(Raddi) Kuhlm. (buv. Axonopus affinis Chase Siūliniai ašeniai 10 000 25 1 10
147. Beckmannia eruciformis(L.) Host Paprastosios bekmanijos 10 000 25 2 20
148. Beta vulgaris L. Paprastieji runkeliai (visi varietetai) 20 000 500 50 500
149. Borago officinalis L. Vaistinės agurklės 10 000 450 45 450
150. Botriochloa insculpta (Hochst. ex A. Rich.) A. Camus Bruožuotosios žiaudės 10 000 25 2 20
151. Botriochloa pertusa(L.) A. Camus Skylėtosios žiaudės 10 000 25 1 10
152. Bouteloua oligostachya (Nutt.) Torr. ex A. Gray Varpingosios kamuolės 10 000 60 6 60
153. Brachiaria decumbens Stapf Gulsčiosios malnos 10 000 100 10 100
154. Brachiaria humidicola (Rendle) Schweick. Drėgnuolinės malnos 10 000 100 10 100
155. Brachiaria mutica (Forssk.) Stapf Bukosios malnos 10 000 30 3 30
156. Brachiaria ruziziensis R. Germ. & C. M. Evrard Ruzizinės malnos 20 000 150 15 150
157. Brassica juncea (L.) Czern. Sareptiniai bastučiai 10 000 40 4 40
158. Brassica napus L. Griežčiai, rapsai 10 000 100 10 100
159. Brassica napus L. var. napobrassica (L.) Rchb. Turnepsai 10 000 100 10 100
160. Brassica nigra (L.) W. D. J. Koch Juodieji bastučiai 10 000 40 4 40
161. Brassica oleracea L. Kopūstai (visi varietetai) 10 000 100 10 100
162. Brassica perviridis (L. H. Bailey) L. H. Bailey žr. Brassica rapa L. Žalieji bastučiai
163. Brassica rapa L. (apima B. campestris L. ir varietetus, anksčiau žinomus kaip Brassica chinensis, B. pekinensis ir B. perviridis) Rapsukai, ropės 10 000 70 7 70
164. Bromus arvensis L. Dirvinės dirsės 10 000 60 6 60
165. Bromus carinatus Hook. & Arn. Pleištinės dirsės 10 000 200 20 200
166. Bromus catharticus Vahl Paprastosios dirsės 10 000 200 20 200
167. Bromus erectus Huds. Stačiosios dirsės 10 000 100 10 100
168. Bromus hordeaceus L. Švelniosios dirsės 10 000 50 5 50
169. Bromus inermis Leyss. Beginklės dirsės 10 000 90 9 90
170. Bromus marginatus Nees ex Steud. Kraštuotosios dirsės 10 000 200 20 200
171. Bromus riparius Rehmann Pakrantinės dirsės 10 000 90 9 90
172. Bromus sitchensis Trin. Sitkinės dirsės 10 000 200 20 200
173. Cajanus cajan (L.) Millsp. Tikrieji kajanai 20 000 1 000 300 1 000
174. Calopogonium mucunoides Desv. Miltuotieji gražiabarzdžiai 20 000 400 40 400
175. Camelina sativa (L.) Crantz Vasarinės judros 10 000 40 4 40
176. Cannabis sativa L. Sėjamosios kanapės 10 000 600 60 600
177. Capsicum spp. Paprikos 10 000 150 15 150
178. Carthamus tinctorius L. Dažiniai dygminai 25 000 900 90 900
179. Carum carvi L. Paprastieji kmynai 10 000 80 8 80
180. Cenchrus ciliaris L. (kekėse) Blakstienotieji amuožiai 10 000 60 6 60
181. Cenchrus setiger Vahl Šeriuotieji amuožiai 20 000 150 15 150
182. Centrosema pascuorum Mart. ex Benth. Ganyklinės centrosemos 20 000 550 55 550
183. Centrosema pubescens Benth. Plaukuotosios centrosemos 20 000 600 60 600
184. Chamaecrista rotundifolia (Pers.) Greene - 10 000 100 10 100
185. Chloris gayana Kunth Gajaus žaliuonės 10 000 25 1 10
186. Cicer arietinum L. Sėjamieji avinžirniai 20 000 1 000 1 000 1 000
187. Cichorium endivia L. Daržinės trūkažolės 10 000 40 4 40
188. Cichorium intybus L. Paprastosios trūkažolės 10 000 50 5 50
189. Citrullus lanatus (Thumb.) Matsum. & Nakai Tikrieji arbūzai 20 000 1 000 250 1 000
190. Claytonia perfoliata Donn ex Willd. Permautalapės kleitonijos 10 000 25 2 20
191. Corchorus capsularis L. Tikrieji džiutai 10 000 150 15 150
192. Corchorus olitorius L. Ilgavaisiai džiutai 10 000 150 15 150
193. Coriandrum sativum L. Blakinės kalendros 10 000 400 40 400
194. Coronilla varia L. Dvispalviai raženiai 10 000 100 10 100 87 Crotalaria brevidens Benth (apima Crotolaria intermedia Kotschy) Trumposios krotaliarijos 10 000 150 15 150
195. Crotalaria juncea L. Vikšrinės krotaliarijos 10 000 700 70 700
196. Crotalaria lanceolata E. Mey Siauralapės krotaliarijos 10 000 70 7 70
197. Crotalaria pallida Aiton (anksčiau Crotalaria mucronata Desv.) Miltuotosios krotaliarijos 10 000 150 15 150
198. Crotalaria spectabilis Roth Puošniosios krotaliarijos 10 000 350 35 350
199. Cucumis melo L. Sėjamieji melionai 10 000 150 70 -
200. Cucumis sativus L. Paprastieji agurkai 10 000 150 70 -
201. Cucurbita maxima Duchesne Didieji moliūgai 20 000 1 000 700 1 000
202. Cucurbita moschata Duchesne Muskusiniai moliūgai 10 000 350 180 -
203. Cucurbita pepo L. Paprastieji moliūgai 20 000 1 000 700 1 000
204. Cuminum cyminum L. Kmyniniai kuminai 10 000 60 6 60
205. Cyamopsis tetragonoloba (L.) Taub. Raguotieji ciamopsiai 20 000 1 000 100 1 000
206. Cynara cardunculus L. Dygieji artišokai 10 000 900 90 900
207. Cynodon dactylon (L.) Pers. Pirštuotosios knisažolės 10 000 25 1 10
208. Cynosurus cristatus L. Paprastosios kietavarpės 10 000 25 2 20
209. Dactylis glomerata L. Paprastosios šunažolės 10 000 30 3 30
210. Daucus carota L. Paprastosios morkos 10 000 30 3 30
211. Deschampsia cespitosa (L.) P. Beauv. Kupstinės šluotsmilgės 10 000 25 1 10
212. Deschampsia flexuosa (L.) Trin. Lanksčiosios šluotsmilgės 10 000 25 1 10
213. Desmodium intortum (Mill.) Urb. Vytulinės jakšūnės 10 000 40 4 40
214. Desmodium uncinatum (Jacq.) DC Colinės jakšūnės 20 000 120 12 120
215. Dichantium aristatum (Poir.) C. E. Hubb. Akuotuotosios duokos 10 000 30 3 30
216. Dichondra repens J. R. Forst. & G. Forst. Šliaužiančiosios stuburtės 10 000 50 5 50
217. Digitaria eriantha Steud (buv. Digitaria smutsii Stent, taip pat apima Digitaria decumbens) Pagulusiosios rietmenės 10 000 25 1,2 12
218. Echinochloa crus-galli (L.) P. Beauv. Paprastosios rietmenės 10 000 80 8 80
219. Ehrharta calycina Sm. Taurelinės erhartos 10 000 40 4 40
220. Eleusine coracana (L.) Gaertn. Tamsiosios pirštūnės 10 000 60 6 60
221. Elymus junceus Fisch. žr. Psathyrostachys juncea (Fisch.) Nevski - - - - -
222. Elymus lanceolatus (Scribn. & J. G. Sm.) Gould Elimai 10 000 80 8 80
223. Elymus trachycaulus (Link) Gould ex Shinners Elimai 10 000 80 8 80
224. Elytrigia elongata (Host) Nevski Pailgieji varpučiai 10 000 200 20 200
225. Elytrigia intermedia (Host) Nevski Melsvieji varpučiai 10 000 150 15 150
226. Elytrigia repens (L.) Desv. ex Nevski Paprastieji varpučiai 10 000 100 10 100
227. Eragrostis curvula (Schrad.) Nees Kreivosios posmilgės 10 000 25 1 10
228. Eragrostis tef (Zuccagni) Trotter Abisininės posmilgės 10 000 25 1 10
229. Eruca sativa Mill. Sėjamosios gražgarstės 10 000 40 4 40
230. Fagopyrum esculentum Moench Sėjamieji grikiai 10 000 600 60 600
231. Festuca arundinacea Schreb. Nendriniai eraičinai 10 000 50 5 50
232. Festuca filiformis Pourr. Siūliniai eraičinai 10 000 25 2,5 25
233. Festuca heterophylla Lam. Įvairialapiai eraičinai 10 000 60 6 60
234. Festuca ovina L. Aviniai eraičinai (visi varietetai) 10 000 25 2,5 25
235. Festuca pratensis Huds. Tikrieji eraičinai 10 000 50 5 50
236. Festuca rubra L. s. l. Raudonieji eraičinai (visi varietetai) 10 000 30 3 30
237. xFestulolium braunii (K. Richt.) A. Camus Brauno eraičinsvidrės 10 000 60 6 60
238. Foeniculum vulgare Mill. Paprastieji pankoliai 10 000 180 18 180
239. Fragaria spp. Žemuogės, braškės 10 000 25 1 10
240. Galega orientalis Lam. Rytiniai ožiarūčiai 10 000 250 20 200
241. Glycine javanica auct., non L. žr. Neonotonia wightii (Wight&Arn.) J. A. Lackey) - - - - -
242. Glycine max (L.) Merr. Gauruotosios sojos 25 000 1 000 500 1 000
243. Gossypium spp. Vilnamedžiai 25 000 1 000 350 1 000
244. Hedysarum coronarium L. (vaisiai) Vainikiniai kirveniai 10 000 300 30 300
245. Hedysarum coronarium L. (sėklos) Vainikiniai kirveniai 10 000 120 12 120
246. Helianthus annuus L. Paprastosios saulėgražos 25 000 1 000 200 1 000
247. Hibiscus cannabinus L. Kanapiniai ibiskai, kenafai 10 000 700 70 700
248. Holcus lanatus L. Pūkuotosios vilnūnės 10 000 25 1 10
249. Hordeum vulgare L. Paprastieji miežiai 25 000 1 000 120 1 000
250. Ipomoea aquatica Forssk. Vandeninės ipomėjos 20 000 1 000 100 1 000
251. Koeleria macrantha (Ledeb.) Schult. Lieknosios kelerijos 10 000 100 1 10
252. Lablab purpureus (L.) Sweet Egiptinės lobijos 20 000 1 000 600 1 000
253. Lactuca sativa L. Sėjamosios salotos 10 000 30 3 30
254. Lagenaria siceraria (Molina) Standl. Paprastieji ilgmoliūgiai 20 000 1 000 500 1 000
255. Lathyrus cicera L. Aviniai pelėžirniai 20 000 1 000 140 1 000
256. Lathyrus hirsutus L. Plaukuotieji pelėžirniai 10 000 700 70 700
257. Lathyrus sativus L. Sėjamieji pelėžirniai 20 000 1 000 450 1 000
258. Lens culinaris Medik. Valgomieji lęšiai 10 000 600 60 600
259. Lepidium sativum L. Sėjamosios pipirnės 10 000 60 6 60
260. Lespedeza juncea (L. f.) Pers. Vikšrinės lespedezos 10 000 30 3 30
261. Lespedeza stipulacea Maxim. Korėjinės lespedezos 10 000 50 5 50
262. Lespedeza striata (Thunb.) Hook. & Arn. Dryžuotosios lespedezos 10 000 40 4 40
263. Leucaena leucocephala (Lam.) de Wit Šviesiagalvės leucenos 20 000 1 000 100 1 000
264. Linum usitatissimum L. Sėjamieji linai 10 000 150 15 150
265. Lolium x boucheanum Kunth Bušo svidrės 10 000 60 6 60
266. Lolium multiflorum Lam. Gausiažiedės svidrės 10 000 60 6 60
267. Lolium perenne L. Daugiametės svidrės 10 000 60 6 60
268. Lolium rigidum Gaudin Šiurkščiosios svidrės 10 000 60 6 60
269. Lotononis bainesii Baker Bainezio lotononiai 10 000 25 1 10
270. Lotus corniculatus L. Paprastieji garždeniai 10 000 30 3 30
271. Lotus glaber Mill. (buv. Lotus tenuis Waldst. & Kit. ex Willd.) Siauralapiai garždeniai 10 000 30 3 30
272. Lotus uliginosus Schkuhr Pelkiniai garždeniai 10 000 25 2 20
273. Luffa acutangula (L.) Roxb. Briaunotosios plaušenės 20 000 1 000 400 1 000
274. Luffa aegyptiaca Mill. Egiptinės plaušenės 20 000 1 000 250 1 000
275. Lupinus albus L. Baltažiedžiai lubinai 25 000 1 000 450 1 000
276. Lupinus angustifolius L. Siauralapiai lubinai 25 000 1 000 450 1 000
277. Lupinus luteus L. Geltonžiedžiai lubinai 25 000 1 000 450 1 000
278. Lycopersicon esculentum Mill. Valgomieji pomidorai 10 000 15 7 -
279. Macroptilium atropurpureum (DC.) Urb. Raudonosios sparnuotės 20 000 350 35 350
280. Macroptilium lathyroides (L.) Urb. Pelėžirninės sparnuotės 20 000 200 20 200
281. Macrotyloma axillare (E. Mey.) Verdc. Statieji vepšiai 20 000 250 25 250
282. Macrotyloma uniflorum (Lam.) Verdc. Vienažiedžiai vepšiai 20 000 800 80 800
283. Medicago arabica (L.) Huds. (ankštyse) Arabinės liucernos (su dagiais) 10 000 600 60 600
284. Medicago arabica (L.) Huds. (ne ankštyse) Arabinės liucernos (be dagių) 10 000 50 5 50
285. Medicago italica (Mill.) Fiori, (apima Medicago tornata (L.) Mill.) Italinės liucernos 10 000 100 10 100
286. Medicago littoralis Rohde ex Loisel. Italinės liucernos 10 000 70 7 70
287. Medicago lupulina L. Apyninės liucernos 10 000 50 5 50
288. Medicago orbicularis (L.) Bartal. Apskritavaisės liucernos 10 000 80 8 80
289. Medicago polymorpha L. Įvairiosios liucernos 10 000 70 7 70
290. Medicago rugosa Desr. Raukšlėtosios liucernos 10 000 180 18 180
291. Medicago sativa L. Mėlynžiedės liucernos 10 000 50 5 50
292. Medicago scutellata (L.) Mill. Skydinės liucernos 10 000 400 40 400
293. Medicago tornata (L.) Mill. – žr. Medicago italica (Mill.) Fiori) Aštriosios liucernos - - - -
294. Medicago truncatula Gaertn. Bukosios liucernos 10 000 100 10 100
295. Melilotus albus Medik. Baltažiedžiai barkūnai 10 000 50 5 50
296. Melilotus indicus L. All. Indiniai barkūnai 10 000 50 5 50
297. Melilotus officinalis Lam. Geltonžiedžiai barkūnai 10 000 50 5 50
298. Melinis minutiflora P. Beauv. Smulkiažiedžiai medūnai 10 000 25 0,5 5
299. Momordica charantia L. Tikrieji svaidreniai 20 000 1 000 450 1 000
300. Mucuna pruriens (L.) DC. (buv. Mucuna deeringiana (Bort) Merr, taip pat apima buv. Mucuna aterrima (Piper & Tracy) Holland, Mucuna cochinchinensis (Lour.) A. Chev. ir Stizolobium deeringianum Bort.) Deringo kūjoklės 20 000 1 000 1 000 1 000
301. Nasturtium officinale R. Br. Paprastieji režiukai 10 000 25 0,5 5
302. Neonotonia wightii (Wight & Arn.) J. A. Lackey (buv. Glycine javanica L.) Didžiosios neonotonijos 10 000 150 15 150
303. Nicotiana tabacum L. Paprastieji tabakai 10 000 25 0,5 5
304. Ocimum basilicum L. Kvapieji bazilikai 10 000 40 4 40
305. Oenothera biennis L. Dvimetės nakvišos 10 000 25 1 10
306. Onobrychis viciifolia Scop (vaisiai) Sėjamieji esparcetai (vaisiai) 10 000 600 60 600
307. Onobrychis viciifolia Scop. (sėklos) Sėjamieji esparcetai (sėklos) 10 000 400 40 400
308. Origanum majorana L. Kvapieji mairūnai 10 000 25 0,5 5
309. Origanum vulgare L. Paprastieji raudonėliai 10 000 25 0,5 5
310. Ornithopus compressus L. Plokščiosios seradėlės 10 000 120 12 120
311. Ornithopus sativus Brot. Sėjamosios seradėlės 10 000 90 9 90
312. Oryza sativa L. Sėjamieji ryžiai 25 000 700 70 700
313. Panicum antidotale Retz. Dantytosios soros 10 000 25 2 20
314. Panicum coloratum L. Įvairiaspalvės soros 10 000 25 2 20
315. Panicum maximum Jacq. Gvinėjinės soros 10 000 25 2 20
316. Panicum miliaceum L. Tikrosios soros 10 000 150 15 150
317. Panicum ramosum L. Skėstašakės soros 10 000 90 9 90
318. Panicum virgatum L. Rykštinės soros 10 000 30 3 30
319. Papaver somniferum L. Daržinės aguonos 10 000 25 1 10
320. Pascopyrum smithii (Rydb.) A. Löve - 10 000 150 15 150
321. Paspalum dilatatum Poir. Skėstašakės močeros 10 000 50 5 50
322. Paspalum notatum Flüggé Žymėtosios močeros 10 000 70 7 70
323. Paspalum plicatulum Michx. Glaustosios močeros 10 000 40 4 40
324. Paspalum scrobiculatum L. Grublėtosios močeros 10 000 80 8 80
325. Paspalum urvillei Steud. Urvilio močeros 10 000 30 3 30
326. Paspalum wettsteinii Hack. Vetšeino močeros 10 000 30 3 30
327. Pastinaca sativa L. Paprastieji pastarnokai 10 000 100 10 100
328. Pennisetum clandestinum Hochst. ex Chiov. Ryžinės soruolės 10 000 70 7 70
329. Pennisetum glaucum (L.) r. Br. Melsvosios soruolės 10 000 150 15 150
330. Petroselinum crispum (Mill.) Nyman ex A. W. Hill Sėjamosios petražolės 10 000 40 4 40
331. Phacelia tanacetifolia Benth. Bitinės facelijos 10 000 50 5 50
332. Phalaris aquatica L. Vandeniniai dryžučiai 10 000 40 4 40
333. Phalaris arundinacea L. Nendriniai dryžučiai 10 000 30 3 30
334. Phalaris canariensis L. Kanariniai dryžučiai 10 000 200 20 200
335. Phaseolus coccineus L. Raudonžiedės pupelės 20 000 1 000 1 000 1 000
336. Phaseolus lunatus L. Lenktasėklės pupelės 20 000 1 000 1 000 1 000
337. Phaseolus radiatus L. žr. Vigna radiata (L.) R. Wilczek - - - - -
338. Phaseolus vulgaris L. Daržinės pupelės 25 000 1 000 700 1 000
339. Phleum bertolonii DC. Bertolonio motiejukai 10 000 25 1 10
340. Phleum pratense L. Pašariniai motiejukai 10 000 25 1 10
341. Physalis pubescens L. Gauruotieji dumplainiai 10 000 25 2 20
342. Pimpinella anisum L. Anyžinės ožiažolės 10 000 70 7 70
343. Piptatherum miliaceum (L.) Coss. Sorokiniai kantūtviai 10 000 25 2 20
344. Pisum sativum L. s. l. Sėjamieji žirniai 25 000 1 000 900 1 000
345. Poa ampla Merr žr. Poa secunda J. Presl) - - - - -
346. Poa annua L. Vienametės miglės 10 000 25 1 10
347. Poa bulbosa L. Gumbuotosios miglės 10 000 30 3 30
348. Poa compressa L. Plokščiosios miglės 10 000 25 0,5 5
349. Poa nemoralis L. Miškinės miglės 10 000 25 0,5 5
350. Poa palustris L. Pelkinės miglės 10 000 25 0,5 5
351. Poa pratensis L. Pievinės miglės 10 000 25 1 5
352. Poa secunda J. Presl (apima Poa ampla Merr) - 10 000 25 1,5 15
353. Poa trivialis L. Paprastosios miglės 10 000 25 1 5
354. Portulaca oleracea L. Paprastosios portulakos 10 000 25 0,5 5
355. Psathyrostachys juncea (Fisch.) Nevski (buv. Elymus junceus Fisch.) - 10 000 60 6 60
356. Pseudoroegneria spicata (Pursh) A. Löve - 10 000 125 8 80
357. Psophocarpus tetragonolobus (L) DC. Keturskiautės ronūnės 20 000 1 000 1 000 1 000
358. Pueraria lobata (Willd.) Ohwi Skiautėtosios puerarijos 10 000 350 35 350
359. Pueraria phaseoloides (Roxb.) Benth. Pupelinės puerarijos 20 000 300 30 300
360. Raphanus sativus L. Valgomieji ridikai 10 000 300 30 300
361. Rheum rhaponticum L. Pontiniai rabarbarai 10 000 450 45 450
362. Ricinus communis L. Paprastieji ricinmedžiai 20 000 1 000 500 1 000
363. Rosmarinus officinalis L. Kvapieji rozmarinai 10 000 30 3 30
364. Rumex acetosa L. Valgomosios rūgštynės 10 000 30 3 30
365. Sanguisorba minor Scop. Mažosios kraujalakės 10 000 250 25 250
366. Satureja hortensis L. Daržiniai dašiai 10 000 20 2 20
367. Schizachyrium scoparium (Michx.) Nash (buv. Andropogon scoparius Michx.) - 10 000 100 5 50
368. Scorzonera hispanica L. Valgomosios gelteklės 10 000 300 30 300 262 Secale cereale L. Sėjamieji rugiai 25 000 1 000 120 1 000
369. Sesamum indicum L. Indiniai sezamai 10 000 70 7 70
370. Setaria italica (L.) P. Beauv. Italinės šėrytės 10 000 90 9 90
371. Setaria sphacelata (Schumach.) Stapf & C. E. Hubb. Svilėsinės šėrytės 10 000 30 3 30
372. Sinapis alba L. Baltosios garstyčios 10 000 200 20 200
373. Solanum melongena L. Baklažanai 10 000 150 15 150
374. Solanum tuberosum L. Valgomosios bulvės 10 000 25 10 -
375. Sorghastrum nutans (L.) Nash Nusvirusiosios sorguolės 10 000 70 7 70
376. Sorghum x almum Parodi Aukštieji sorgai 10 000 200 20 200
377. Sorghum bicolor (L.) Moench Dvispalviai sorgai 10 000 900 90 900
378. Sorghum bicolor (L.) Moench x S. sudanense (Piper) Stapf Dvispalviai sorgai x Sudaniniai sorgai 10 000 500 30 300
379. Sorghum halepense (L.) Pers. Alepiniai sorgai 10 000 90 9 90
380. Sorghum sudanense (Piper) Stapf Sudaniniai sorgai 10 000 250 25 250
381. Spergula arvensis L. Dirviniai kežiai 10 000 40 4 40
382. Spinacia oleracea L. Daržiniai špinatai 10 000 250 25 250
383. Stizolobium deeringianum Bort. žr. Mucuna pruriens (L.) DC.
384. Stylosanthes guianensis (Aubl.) Sw. Gvinėjinės stilosantės 10 000 70 7 70
385. Stylosanthes hamata (L.) Taub. Kablinės stilosantės 10 000 70 7 70
386. Stylosanthes humilis Kunth Žemosios stilosantės 10 000 70 7 70
387. Stylosanthes scabra Vogel Šiurkščiosios stilosantės 10 000 80 8 80
388. Taraxacum officinale F. H. Wigg., s. l. Paprastosios kiaulpienės 10 000 30 3 30
389. Tetragonia tetragonoides (Pall.) Kuntze Zelandiniai špinokai 20 000 1 000 200 1 000
390. Thymus vulgaris L. Vaistiniai čiobreliai 10 000 25 0,5 5
391. Tragopogon porrifolius L. Valgomieji pūteliai 10 000 400 40 400
392. Trifolium alexandrinum L. Egiptiniai dobilai 10 000 60 6 60
393. Trifolium balansae Boiss. Sūpuokliniai dobilai 10 000 25 2 20
394. Trifolium campestre Schreb. Ganykliniai dobilai 10 000 25 0,5 5
395. Trifolium dubium Sibth. Mažieji dobilai 10 000 25 2 20
396. Trifolium fragiferum L. Pūstavaisiai dobilai 10 000 40 4 40
397. Trifolium glomeratum L. Glaustažiedžiai dobilai 10 000 25 1 10
398. Trifolium hirtum All. Plaukuotieji dobilai 10 000 70 7 70
399. Trifolium hybridum L. Rausvieji dobilai 10 000 25 2 20
400. Trifolium incarnatum L. Purpuriniai dobilai 10 000 80 8 80
401. Trifolium lappaceum L. Kibieji dobilai 10 000 25 2 20
402. Trifolium pratense L. Raudonieji dobilai 10 000 50 5 50
403. Trifolium repens L. Baltieji dobilai 10 000 25 2 20
404. Trifolium resupinatum L. Persiniai dobilai 10 000 25 2 20
405. Trifolium semipilosum Fresen. Pusplikiai dobilai 10 000 20 2 20
406. Trifolium squarrosum L. Šeriuotieji dobilai 10 000 150 15 150
407. Trifolium subterraneum L. Gulsčiastiebiai dobilai 10 000 250 25 250
408. Trifolium vesiculosum Savi Pūslėtieji dobilai 10 000 100 3 30
409. Trigonella foenum-graecum L. Vaistinės ožragės 10 000 450 45 450
410. Trisetum flavescens P. Beauv. Gelsvosios visgės 10 000 25 0,5 5
411. xTriticosecale Wittm. ex A. Camus Kvietrugiai 25 000 1 000 120 1 000
412. Triticum aestivum L. Paprastieji kviečiai 25 000 1 000 120 1 000
413. Triticum durum Desf. Kietieji kviečiai 25 000 1 000 120 1 000
414. Triticum spelta L. Spelta 25 000 1 000 270 1 000
415. Urochloa mosambicensis (Hack.) Dandy Mozambikinės briestės 10 000 30 3 30
416. Valerianella locusta (L.) Latter. Salotinės sultenės 10 000 70 7 70
417. Vicia benghalensis L. Bengaliniai vikiai 20 000 1 000 120 1 000
418. Vicia ervilia (L.) Willd. Lęšiniai vikiai 20 000 1 000 120 1 000
419. Vicia faba L. Pupos 25 000 1 000 1 000 1 000
420. Vicia narbonensis L. Plačialapiai vikiai 20 000 1 000 600 1 000
421. Vicia pannonica Crantz Vengriniai vikiai 20 000 1 000 120 1 000
422. Vicia sativa L. (įsk. V. angustifolia L.) Sėjamieji vikiai 25 000 1 000 140 1 000
423. Vicia villosa Roth (įsk. V. dasycarpa Ten.) Ruginiai vikiai 20 000 1 000 100 1 000
424. Vigna angularis (Willd.) Ohwi & H. Ohashi Japoninės vignos 20 000 1 000 250 1 000
425. Vigna marina (Burm.) Merr. Pajūrinės vignos 20 000 800 80 800
426. Vigna mungo L. Hepper Urdinės vignos 20 000 1 000 700 1 000
427. Vigna radiata (L.) R. Wilczek (anksčiau žinoma kaip Phaseolus radiatus L.) Spindulinės vignos 20 000 1 000 120 1 000
428. Vigna subterranea (L.) Verdc Dirvinės vignos 20 000 1 000 500 1 000
429. Vigna unguiculata (L.) Walp. Kininės vignos 20 000 1 000 400 1 000
430. Zea mays L. Sėjamieji kukurūzai 40 000 1 000 900 1 000
431. Zoysia japonica Steud. Japoninės zoisijos 10 000 25 1 10 ______________ ŽEMĖS ŪKIO AUGALŲ IR DARŽOVIŲ AUGALŲ RŪŠIŲ LIETUVIŠKŲ PAVADINIMŲ RODYKLĖ Abisininės posmilgės 121 Akuotuotosios duokos 108 Alepiniai sorgai 273 Amerikinės gundos 3 Anyžinės ožiažolės 235 Apyninės liucernos 180 Apskritavaisės liucernos 181 Arabinės liucernos (su dagiais) 176 Arabinės liucernos (be dagių) 177 Ašeniai 37 Aštriosios liucernos 186 Aukštieji sorgai 270 Aukštosios avižuolės 28 Aviniai eraičinai (visi varietetai) 127 Aviniai pelėžirniai 148 Bainezio lotononiai 162 Baklažanai 267 Baltažiedžiai barkūnai 188 Baltažiedžiai lubinai 168 Baltieji dobilai 297 Baltosios garstyčios 266 Baltosios smilgos 9 Beginklės dirsės 61 Bengaliniai vikiai 311 Bertolonio motiejukai 232 Bitinės facelijos 224 Blakinės kalendros 85 Blakstienotieji amuožiai 72 Brauno eraičinsvidrės 130 Briaunotosios plaušenės 166 Bruožuotosios žiaudės 42 Bukosios liucernos 187 Bukosios malnos 47 Bušo svidrės 158 Colinės jakšūnės 107 Dantytosios soros 206 Daržinės aguonos 212 Daržinės balandūnės 32 Daržinės pupelės 231 Daržinės trūkažolės 79 Daržiniai builiai 23 Daržiniai dašiai 259 Daržiniai porai 12 Daržiniai špinatai 276 Daugiametės svidrės 160 Dažiniai dygminai 70 Deringo kūjoklės 193 Didieji moliūgai 94 Didžiosios neonotonijos 195 Didžiosios smilgos 8 Didžiosios varnalėšos 27 Dygieji artišokai 99 Dykuminiai varpučiai 5 Dirvinės dirsės 56 Dirvinės vignos 322 Dirviniai kežiai 275 Drėgnuolinės malnos 46 Dryžuotosios lespedezos 155 Dvimetės nakvišos 198 Dvispalviai raženiai 86 Dvispalviai sorgai 271 Dvispalviai sorgai x Sudaniniai sorgai 272 Egiptinės lobijos 145 Egiptinės plaušenės 167 Egiptiniai dobilai 286 Elimai (Elymus lanceolatus) 115 Elimai (Elymus trachycaulus) 116 Gajaus barzdžiai 17 Gajaus žaliuonės 77 Ganyklinės centrosemos 74 Ganykliniai dobilai 288 Gauruotieji dumplainiai 234 Gauruotosios sojos 135 Gausiažiedės svidrės 159 Gelsvosios visgės 304 Geltonžiedžiai barkūnai 190 Geltonžiedžiai lubinai 170 Gerardo barzdžiai 18 Glaustažiedžiai dobilai 291 Glaustosios močeros 216 Griežčiai, rapsai 50 Grublėtosios močeros 217 Gulsčiastiebiai dobilai 301 Gulsčiosios malnos 45 Gumbiniai česnakai 14 Gumbuotosios miglės 240 Gvinėjinės soros 208 Gvinėjinės stilosantės 278 Halio barzdžiai 19 Ilgavaisiai džiutai 84 Ilguolinės kulkšnės 30 Indiniai barkūnai 189 Indiniai sezamai 263 Italinės liucernos 179 Italinės liucernos 178 Italinės šėrytės 264 Įvairialapiai eraičinai 126 Įvairiaspalvės soros 207 Įvairiosios liucernos 182 Japoninės vignos 318 Japoninės zoisijos 325 Juodieji bastučiai 52 Kablinės stilosantės 279 Kanapiniai ibiskai, kenafai 140 Kanariniai dryžučiai 227 Keturskiautės ronūnės 250 Kibieji dobilai 295 Kietieji kviečiai 307 Kininės vignos 323 Kmyniniai kuminai 97 Kopūstai (visi varietetai) 53 Korėjinės lespedezos 154 Kraštuotosios dirsės 62 Kreivosios posmilgės 120 Kupstinės šluotsmilgės 104 Kvapieji bazilikai 197 Kvapieji mairūnai 201 Kvapieji rozmarinai 256 Kvapiosios gardūnytės 22 Kvietrugiai 305 Laiškiniai česnakai 13 Lanksčiosios šluotsmilgės 105 Lenktasėklės pupelės 229 Lęšiniai vikiai 312 Lieknosios kelerijos 144 Makštėtosios smyklės 16 Mažieji dobilai 289 Mažosios kraujalakės 258 Mėlynžiedės liucernos 184 Melsvieji varpučiai 118 Melsvosios soruolės 222 Miltuotieji gražiabarzdžiai 66 Miltuotosios krotaliarijos 90 Miškinės miglės 242 Mozambikinės briestės 309 Muskusiniai moliūgai 95 Nendriniai dryžučiai 226 Nendriniai eraičinai 124 Netikšės avižos 35 Nusvirusiosios sorguolės 269 Pagulusiosios rietmenės 110 Pailgieji varpučiai 117 Pajūrinės vignos 319 Pakrantinės dirsės 63 Paprastieji agurkai 93 Paprastieji garždeniai 163 Paprastieji ilgmoliūgiai 147 Paprastieji kmynai 71 Paprastieji krapai 21 Paprastieji kviečiai 306 Paprastieji miežiai 142 Paprastieji moliūgai 96 Paprastieji pankoliai 131 Paprastieji pastarnokai 220 Paprastieji perluočiai 24 Paprastieji raudonėliai 202 Paprastieji režiukai 194 Paprastieji ricinmedžiai 255 Paprastieji runkeliai (visi varietetai) 40 Paprastieji tabakai 196 Paprastieji varpučiai 119 Paprastosios bekmanijos 39 Paprastosios dirsės 58 Paprastosios kiaulpienės 282 Paprastosios kietavarpės 101 Paprastosios kraujažolės 2 Paprastosios miglės 246 Paprastosios portulakos 247 Paprastosios rietmenės 111 Paprastosios saulėgražos 139 Paprastosios smilgos 7 Paprastosios šunažolės 102 Paprastosios trūkažolės 80 Paprastosiosi morkos 103 Paprikos 69 Pašariniai motiejukai 233 Pelėžirninės sparnuotės 173 Pelkinės miglės 243 Pelkiniai garždeniai 165 Permautalapės kleitonijos 82 Persiniai dobilai 298 Pievinės miglės 244 Pieviniai pašiaušėliai 15 Pirštuotosios knisažolės 100 Plačialapiai vikiai 314 Plaukuotieji dobilai 292 Plaukuotieji pelėžirniai 149 Plaukuotosios centrosemos 75 Pleištinės dirsės 57 Plokščiosios miglės 241 Plokščiosios seradėlės 203 Pontiniai rabarbarai 254 Pūkuotosios vilnūnės 141 Puošniosios krotaliarijos 91 Pupelinės puerarijos 252 Pupos 313 Purpuriniai dobilai 294 Pūslėtieji dobilai 302 Pusplikiai dobilai 299 Pūstavaisiai dobilai 290 Raguotieji ciamopsiai 98 Rapsukai, ropės 55 Raudonieji dobilai 296 Raudonieji eraičinai (visi varietetai) 129 Raudonosios sparnuotės 172 Raudonžiedės pupelės 228 Raukšlėtosios liucernos 183 Rausvieji dobilai 293 Rykštinės soros 211 Rytiniai ožiarūčiai 133 Ryžinės soruolės 221 Ruginiai vikiai 317 Ruzizinės malnos 48 Salotinės sultenės 310 Sareptiniai bastučiai 49 Sėjamieji avinžirniai 78 Sėjamieji esparcetai (sėklos) 200 Sėjamieji esparcetai (vaisiai) 199 Sėjamieji grikiai 123 Sėjamieji kukurūzai 324 Sėjamieji linai 157 Sėjamieji melionai 92 Sėjamieji pelėžirniai 150 Sėjamieji ryžiai 205 Sėjamieji rugiai 262 Sėjamieji vikiai 316 Sėjamieji žirniai 237 Sėjamosios avižos 34 Sėjamosios gražgarstės 122 Sėjamosios kanapės 68 Sėjamosios petražolės 223 Sėjamosios pipirnės 152 Sėjamosios salotos 146 Sėjamosios seradėlės 204 Siauralapės krotaliarijos 89 Siauralapiai garždeniai 164 Siauralapiai lubinai 169 Sitkinės dirsės 64 Siūliniai ašeniai 38 Siūliniai eraičinai 125 Skėstašakės močeros 214 Skėstašakės soros 210 Skiauterėtieji varpučiai 4 Skiautėtosios puerarijos 251 Skydinės liucernos 185 Skylėtosios žiaudės 43 Smulkiažiedžiai medūnai 191 Sorokiniai kantūtviai 236 Spelta 308 Spindulinės vignos 321 Stačiosios dirsės 59 Statieji vepšiai 174 Sudaniniai sorgai 274 Sūpuokliniai dobilai 287 Svilėsinės šėrytės 265 Šeriuotieji amuožiai 73 Šeriuotieji dobilai 300 Šiurkščiosios stilosantės 281 Šiurkščiosios svidrės 161 Šliaužiančiosios stuburtės 109 Šluoteliniai barzdžiai 20 Šuninės smilgos 6 Švelniosios dirsės 60 Šviesiagalvės leucenos 156 Tamsiosios pirštūnės 113 Taurelinės erhartos 112 Tikrieji arbūzai 81 Tikrieji džiutai 83 Tikrieji eraičinai 128 Tikrieji kajanai 65 Tikrieji svaidreniai 192 Tikrosios soros 209 Trumposios krotaliarijos 87 Turnepsai 51 Tuščialaiškiai česnakai 11 Urdinės vignos 320 Urvilio močeros 218 Vainikiniai kirveniai 138 Vainikiniai kirveniai 137 Vaistinės agurklės 41 Vaistinės ožragės 303 Vaistinės šunvyšnės 33 Vaistiniai čiobreliai 284 Vaistiniai smidrai 29 Valgomieji arachisai 26 Valgomieji hibiskai 1 Valgomieji lęšiai 151 Valgomieji pomidorai 171 Valgomieji pūteliai 285 Valgomieji ridikai 253 Valgomieji salierai 25 Valgomieji svogūnai 10 Valgomosios bulvės 268 Valgomosios gelteklės 261 Valgomosios rūgštynės 257 Vandeninės ipomėjos 143 Vandeniniai dryžučiai 225 Varnalėšinės astreblos 31 Varpingosios kamuolės 44 Vasarinės judros 67 Vengriniai vikiai 315 Vetšeino močeros 219 Vienametės miglės 239 Vienažiedžiai vepšiai 175 Vikšrinės krotaliarijos 88 Vikšrinės lespedezos 153 Vilnamedžiai 136 Vytulinės jakšūnės 106 Zelandiniai špinokai 283 Žalieji bastučiai 54 Žemosios stilosantės 280 Žemuogės, braškės 132 Žymėtosios močeros 215 ______________ Sėklos bandinių ėmimo metodikos 2 priedas TARPTAUTINIŲ ISTA SERTIFIKATŲ IŠDAVIMO VEJOS IR PAŠARINIŲ ŽOLIŲ SĖKLŲ SIUNTOMS TAISYKLĖS, KAI SĖKLOS SIUNČIAMOS PALAIDOS URMO KONTEINERIUOSE, O SIUNTOS SVORIS VIRŠIJA NURODYTĄ DIDŽIAUSIĄ SVORĮ I. TIKSLAS
432. Šių taisyklių tikslas yra palengvinti prekybą vejos ir pašarinių žolių sėklomis, parduodamomis palaidomis urmo konteineriuose, sudarant galimybes išnaudoti visą tokio konteinerio talpą. Tuo pačiu šios taisyklės suteikia galimybę plačiau naudoti tarptautinį ISTA sertifikatą kaip prekybinį dokumentą. II. TAIKYMO SRITIS
433. Šios taisyklės taikomos tik Poaceae (Gramineae) (varpinių) ir Fabaceae Leguminosae (ankštinių) rūšių sėkloms, naudojamos vejoms įrengti ir pašarų gamybai, kurioms didžiausias šios metodikos 1 priede nurodytas siuntos svoris yra 10 000 kg. III. BENDROSIOS NUOSTATOS
434. Bet koks skaičius neišskaidytų, visos sudėties sėklos siuntų, kurioms jau yra išduoti tarptautiniai ISTA sertifikatai, gali būti supiltas į vieną ar du urmo konteinerius, kuriuos įmanoma užplombuoti ir paženklinti. Kartu turi būti laikomasi reikalavimo, kad sujungiamų siuntų ISTA sertifikatuose nurodytų tyrimų rezultatų skirtumai neviršija leistinų nukrypimų, nurodytų šiame priede esančiose lentelėse.
435. Originalių sėklos siuntų identiškumas panaikinamas (nuimamos etiketės ir plombos) ir sėklos supilamos į urmo konteinerį būtinai prižiūrint bandinių atrinkėjui, kuris turi teisę imti bandinius, reikalingus išduodant ISTA sertifikatą. Bandinių atrinkėjas turi dalyvauti visuose siuntų sujungimo etapuose, įskaitant ir didelio(-ių) konteinerio(-ių) užplombavimą.
436. Gavusi reikiamą informaciją, Valstybinė sėklų ir grūdų tarnyba išduos naują ISTA sėklos siuntos sertifikatą. Jame bus nurodytas sujungtųjų sėklos siuntų rodiklių svertinis vidurkis, apskaičiuotas pagal šioms siuntoms anksčiau priklausiusių ISTA sertifikatų duomenis, bei kita informacija, nurodyta šio priedo VI skyriuje.
437. Sėkla siuntose, kurios bus sujungiamos, turi būti vienos veislės.
438. Sujungiamų siuntų sėklos daigumo tyrimų užbaigimo laikas negali skirtis daugiau kaip 60 dienų. IV. PROCESAS
439. Iš sėklų siuntų, kurias ketinama talpinti urmo konteineriuose, oficialiai paimami bandiniai, siuntų pakuotės užplombuojamos, bandiniai ištiriami ir kiekvienai siuntai išduodamas ISTA sertifikatas.
440. Siuntų sertifikatuose užrašyti švarumo, kitų sėklų skaičiaus ir daigumo tyrimų rezultatai palyginami su šio priedo lentelėse nurodytais leistinais nukrypimais. Tik tos siuntos, kurių visi kokybės rodikliai pernelyg nesiskiria, gali būti sujungiamos (supilamos kartu).
441. Apskaičiuojamas kiekvieno numatomų sujungti siuntų rodiklio rezultatų aritmetinis vidurkis. Po to randamas skirtumas tarp didžiausios ir mažiausios visų sujungiamų siuntų reikšmės: R Xmax – Xmin). Lentelėje surandamas apskaičiuotas vidurkis (skiltyje „Visų siuntų vidurkis“).
442. Siuntų skaičiaus skiltyje (N IE) surandama didžiausias leistinas nukrypimas (RT) atitinkamam siuntų skaičiui. Šis didžiausias leistinas nukrypimas (RT) palyginamas su apskaičiuotuoju (R).
443. Jeigu visiems trims rodikliams R < RT, tai siuntų sėklų kokybė yra panaši ir jos gali būti sujungiamos. Tačiau jei nors vienam ar daugiau rodiklių R > RT, tai sėklų siuntų kokybė yra nevienoda ir jos negali būti sujungiamos.
444. Šios procedūros tikslas – užtikrinti, kad nebūtų maišomos nevienalytės sėklų siuntos.
445. Turi būti naudojami tik ISTA sertifikatų duomenys.
446. Po to, dalyvaujant bandinių ėmėjui, visos priimtinos sėklų siuntos yra atidaromos ir sėklos supilamos palaidai į urmo konteinerį(-ius). Tada bandinių ėmėjas turi pritvirtinti etiketę, užplombuoti konteinerį(-ius) ir pranešti Valstybinei sėklų ir grūdų tarnybai oficialų konteinerio(-ių) siuntos identifikavimo numerį ir kitus reikiamus duomenis, tokius kaip faktinis sėklų svoris konteineryje(-iuose). Urmo konteinerio(-ių) siuntos identifikavimo numeris turi skirtis nuo sudėtinių sėklos siuntų identifikavimo numerio. V. REZULTATŲ SKAIČIAVIMAS IR IŠREIŠKIMAS
447. Kiekvieno rodiklio svertinis vidurkis apskaičiuojamas ir skelbiamas tokiu tikslumu, koks numatytas to rodiklio tyrimo metodikoje. Skaičiavimas atliekamas naudojant viena vieta po kablelio daugiau negu skelbiami rezultatai, po to skaičiai apvalinami įprasta tvarka. Turi būti palyginami kiekvienos iš sertifikate nurodytos kitos rūšies sėklų skaičiaus rodikliai, o už vienetą mažesnis vidurkis turi būti užrašomas kaip 1 (vienetas).
448. Svertinio vidurkio skaičiavimas. Užrašomi kiekvienos iš sujungiamų siuntų svoriai ir tų svorių suma. Kiekvienos siuntos daugiklis gaunamas padalijus jos svorį iš siuntų svorio sumos ir išreiškiamas tūkstantosios dalies tikslumu. Eilutėse surašomos kiekvienos siuntos kokybės rodiklių reikšmės. Dauginant kiekvienos siuntos kokybės rodiklio reikšmę iš siuntos daugiklio, gaunama kiekviena rodiklio santykinė reikšmė. Sudedamos visų siuntų atskirų kokybės rodiklių santykinės reikšmės. Kiekvieno rodiklio sumos reikšmė suapvalinama reikiamu tikslumu. Taip gaunamas atskirų rodiklių svertinis vidurkis. Žemiau pateikiamas skaičiavimo pavyzdys: 1 siunta 2 siunta 3 siunta Suma Svertinis vidurkis Siuntos svoris 10000 7000 2500 19500 Daugiklis 0,513 0,359 0,129 Daigumas (%) 91 87 92 Santykinė reikšmė 46,683 31,233 11,868 89,784 90 % Švarumas (%) 99,4 99,1 99,3 Santykinė reikšmė 50,9922 35,5769 12,8097 99,3788 99,4 % Kitų sėklų skaičius 5 2 7 Santykinė reikšmė 2,565 0,718 0,903 4,186 4 VI. REZULTATŲ SKELBIMAS
449. Atitinkamose ISTA sėklos siuntos sertifikato eilutėse turi būti įrašomi svertinių vidurkių rezultatai. Sertifikatas turi būti pildomas įprasta tvarka su šiomis išimtimis: 18.
450. skersai skilčių, kuriose nurodoma bandinio ėmimo, bandinio gavimo ir tyrimų užbaigimo data bei bandinio registracijos numeris, turi būti rašoma: „Sėklos palaidos urmo konteineryje(-iuose) – žr. „Kita informacija“; 18.
451. laukelyje „Kita informacija“ išvardijami visų sujungtų siuntų bandinių registracijos numeriai, bandinių paėmimo ir tyrimų užbaigimo datos. Daromas toks prierašas: „Skelbiami tyrimų rezultatai reiškia šiuose sertifikatuose nurodytų rezultatų svertinį vidurkį; sertifikatuose nurodytų rezultatų skirtumai buvo nežymūs“. ______________ 1 lentelė Leistini sujungiamų siuntų švarumo rodiklio nukrypimai, esant 1% tikimybės lygiui (N = sujungiamų siuntų skaičius) Visų siuntų vidurkis N=2 N=3 N=4 N=5 N=6 N=7 N=8 N=9 N=10 99,9 0,1 0,2 0,3 0,3 0,3 0,3 0,3 0,3 0,3 0,3 99,8 0,2 0,3 0,4 0,4 0,4 0,4 0,4 0,4 0,5 0,5 99,7 0,3 0,4 0,5 0,5 0,5 0,5 0,5 0,5 0,6 0,6 99,6 0,4 0,5 0,5 0,6 0,6 0,6 0,6 0,6 0,6 0,7 99,5 0,5 0,5 0,6 0,6 0,6 0,7 0,7 0,7 0,7 0,7 99,4 0,6 0,6 0,6 0,7 0,7 0,7 0,8 0,8 0,8 0,8 99,3 0,7 0,6 0,7 0,7 0,8 0,8 0,8 0,8 0,8 0,9 99,2 0,8 0,6 0,7 0,8 0,8 0,8 0,9 0,9 0,9 0,9 99,1 0,9 0,7 0,8 0,8 0,9 0,9 0,9 0,9 1,0 1,0 99,0 1,0 0,7 0,8 0,9 0,9 0,9 1,0 1,0 1,0 1,0 98.5–98,9 1,1–1,5 0,9 1,0 1,1 1,1 1,2 1,2 1,2 1,2 1,3 98,0–98,4 1,6–2,0 1,0 1,2 1,2 1,3 1,3 1,4 1,4 1,4 1,4 97,5–97,9 2,1–2,5 1,1 1,3 1,4 1,4 1,5 1,5 1,6 1,6 1,6 97,0–97,4 2,6–3,0 1,2 1,4 1,5 1,6 1,6 1,7 1,7 1,7 1,8 96,5–96,9 3,1–3,5 1,3 1,5 1,6 1,7 1,7 1,8 1,8 1,8 1,9 96,0–96,4 3,6–4,0 1,4 1,6 1,7 1,8 1,9 1,9 2,0 2,0 2,0 95,5–95,9 4,1–4,5 1,5 1,7 1,8 1,9 2,0 2,0 2,1 2,1 2,1 95,0–95,4 4,6–5,0 1,6 1,8 1,9 2,0 2,1 2,1 2,2 2,2 2,2 94,5–94,9 5,1–5,5 1,7 1,9 2,0 2,1 2,2 2,2 2,3 2,3 2,4 94,0–94,4 5,6–6,0 1,7 2,0 2,1 2,2 2,3 2,3 2,4 2,4 2,5 93,5–93,9 6,1–6,5 1,8 2,0 2,2 2,3 2,3 2,4 2,5 2,5 2,5 93,0–93,4 6,6–7,0 1,9 2,1 2,2 2,3 2,4 2,5 2,5 2,6 2,6 92,5–92,9 7,1–7,5 1,9 2,2 2,3 2,4 2,5 2,6 2,6 2,7 2,7 92,0–92,4 7,6–8,0 2,0 2,2 2,4 2,5 2,6 2,6 2,7 2,8 2,8 91,5–91,9 8,1–8,5 2,0 2,3 2,5 2,6 2,7 2,7 2,8 2,8 2,9 91,0–91,4 8,6–9,0 2,1 2,4 2,5 2,6 2,7 2,8 2,9 2,9 3,0 90,5–90,9 9,1–9,5 2,1 2,4 2,6 2,7 2,8 2,9 2,9 3,0 3,0 90,0–90,4 9,6–10,0 2,2 2,5 2,6 2,8 2,9 2,9 3,0 3,0 3,1 89,0–89,9 10,1–11,0 2,3 2,6 2,8 2,9 3,0 3,1 3,1 3,2 3,2 88,0–88,9 11,1–12,0 2,4 2,7 2,9 3,0 3,1 3,2 3,2 3,3 3,4 87,0–87,9 12,1–13,0 2,4 2,8 3,0 3,1 3,2 3,3 3,4 3,4 3,5 86,0–86,9 13,1–14,0 2,5 2,9 3,1 3,2 3,2 3,4 3“5 3,5 3,6 85,0–85,9 14,1–15,0 2,6 2,9 3,1 3,3 3,4 3,5 3,6 3,6 3,7 84,0–84,9 15,1–16,0 2,7 3,0 3,2 3,4 3,5 3,6 3,7 3,7 3,8 83,0–83,9 16,1–17,0 2,7 3,1 3,3 3,5 3,6 3,7 3,7 3,8 3,9 82,0–82,9 17,1–18,0 2,8 3,2 3,4 3,5 3,7 3,7 3,8 3,9 4,0 81,0–81,9 18,1–19,0 2,9 3,2 3,5 3,6 3,7 3,8 3,9 4,0 4,0 80,0–80,9 19,1–20,0 2,9 3,3 3,5 3,7 3,8 3,9 4,0 4,0 4,1 79,0–79,9 20,1–21,0 3,0 3,4 3,6 3,7 3,9 4,0 4,1 4,1 4,2 78,0–78,9 21,1–22,0 3,0 3,4 3,6 3,8 3,9 4,0 4,1 4,2 4,3 77,0–77,9 22,1–23,0 3,1 3,5 3,7 3,9 4,0 4,1 4,2 4,3 4,3 76,0–76,9 23,1–24,0 3,1 3,5 3,8 3,9 4,1 4,2 4,3 4,3 4,4 75,0–75,9 24,1–25,0 3,2 3,6 3,8 4,0 4,1 4,2 4,3 4,4 4,5 74,0–74,9 25,1–26,0 3,2 3,6 3,9 4,0 4,2 4,3 4,4 4,5 4,5 73,0–73,9 26,1–27,0 3,2 3,7 3,9 4,1 4,2 4,3 4,4 4,5 4,6 72,0–72,9 27,1–28,0 3,3 3,7 4,0 4,1 4,3 4,4 4,5 4,6 4,6 71,0–71,9 28,1–29,0 3,3 3,7 4,0 4,2 4,3 4,4 4,5 4,6 4,7 70,0–70,9 29,1–30,0 3,3 3,8 4,0 4,2 4,4 4,5 4,6 4,7 4,7 69,0–69,9 30,1–31,0 3,4 3,8 4,1 4,3 4,4 4,5 4,6 4,7 4,8 68,0–68,9 31,1–32,0 3,4 3,8 4,1 4,3 4,4 4,6 4,7 4,7 4,8 67,0–67,9 32,1–33,0 3,4 3,9 4,1 4,3 4,5 4,6 4,7 4,8 4,9 66,0–66,9 33,1–34,0 3,4 3,9 4,2 4,4 4,5 4,6 4,7 4,8 4,9 65,0–65,9 34,1–35,0 3,5 3,9 4,2 4,4 4,5 4,7 4,8 4,8 4,9 64,0–64,9 35,1–36,0 3,5 4,0 4,2 4,4 4,6 4,7 4,8 4,9 5,0 63,0–63,9 36,1–37,0 3,5 4,0 4,2 4,4 4,6 4,7 4,8 4,9 5,0 62,0–62,9 37,1–38,0 3,5 4,0 4,3 4,5 4,6 4,7 4,8 4,9 5,0 61,0–61,9 38,1–39,0 3,6 4,0 4,3 4,5 4,6 4,8 4,9 5,0 5,0 60,0–60,9 39,1–40,0 3,6 4,0 4,3 4,5 4,7 4,8 4,9 5,0 5,1 59,0–59,9 40,1–41,0 3,6 4,1 4,3 4,5 4,7 4,8 4,9 5,0 5,1 58,0–58,9 41,1–42,0 3,6 4,1 4,3 4,5 4,7 4,8 4,9 5,0 5,1 57,0–57,9 42,1–43,0 3,6 4,1 4,4 4,6 4,7 4,8 4,9 5,0 5,1 56,0–56,9 43,1–44,0 3,6 4,1 4,4 4,6 4,7 4,8 5,0 5,0 5,1 55,0–55,9 44,1–45,0 3,6 4,1 4,4 4,6 4,7 4,9 5,0 5,1 5,1 54,0–54,9 45,1–46,0 3,6 4,1 4,4 4,6 4,7 4,9 5,0 5,1 5,1 53,0–53,9 46,1–47,0 3,6 4,1 4,4 4,6 4,8 4,9 5,0 5,1 5,2 52,0–52,9 47,1–48,0 3,6 4,1 4,4 4,6 4,8 4,9 5,0 5,1 5,2 51,0–51,9 48,1–49,0 3,6 4,1 4,4 4,6 4,8 4,9 5,0 5,1 5,2 50,0–50,9 49,1–50,0 3,6 4,1 4,4 4,6 4,9 4,9 5,0 5,1 5,2 ______________ 2 lentelė Leistini sujungiamų siuntų daigumo rodiklio nukrypimai, esant 1% tikimybės lygiui (N = sujungiamų siuntų skaičius) Visų siuntų vidurkis N=2 N=3 N=4 N=5 N=6 N=7 N=8 N=9 N=10 99 1 2 2 2 2 2 2 2 3 3 98 2 3 3 3 3 3 3 3 4 4 97 3 3 4 4 4 4 4 4 4 4 96 4 4 4 4 5 5 5 5 5 5 95 5 4 4 5 5 5 5 5 6 6 94 6 4 5 5 5 6 6 6 6 6 93 7 5 5 6 6 6 6 6 6 7 92 8 5 6 6 6 6 7 7 7 7 91 9 5 6 6 7 7 7 7 7 7 90 10 5 6 7 7 7 7 7 8 8 89 11 6 6 7 7 7 8 8 8 8 88 12 6 7 7 7 8 8 8 8 8 87 13 6 7 7 8 8 8 8 9 9 86 14 6 7 8 8 8 8 9 9 9 85 15 6 7 8 8 8 9 9 9 9 84 16 7 8 8 8 9 9 9 9 9 83 17 7 8 8 9 9 9 9 10 10 82 18 7 8 8 9 9 9 10 10 10 81 19 7 8 9 9 9 10 10 10 10 80 20 7 8 9 9 10 10 10 10 10 79 21 7 8 9 9 10 10 10 10 11 78 22 8 9 9 9 10 10 10 11 11 77 23 8 9 9 10 10 10 10 11 11 76 24 8 9 9 10 10 10 11 11 11 75 25 8 9 10 10 10 11 11 11 11 74 26 8 9 10 10 10 11 11 11 11 73 27 8 9 10 10 11 11 11 11 11 72 28 8 9 10 10 11 11 11 11 12 71 29 8 9 10 10 11 11 11 12 12 70 30 8 9 10 11 11 11 11 12 12 69 31 8 10 10 11 11 11 12 12 12 68 32 8 10 10 11 11 11 12 12 12 67 33 9 10 10 11 11 11 12 12 12 66 34 9 10 10 11 11 12 12 12 12 65 35 9 10 10 11 11 12 12 12 12 64 36 9 10 11 11 11 12 12 12 12 63 37 9 10 11 11 11 12 12 12 12 62 38 9 10 11 11 12 12 12 12 13 61 39 9 10 11 11 12 12 12 12 13 60 40 9 10 11 11 12 12 12 12 13 59 41 9 10 11 11 12 12 12 12 13 58 42 9 10 11 11 12 12 12 13 13 57 43 9 10 11 11 12 12 12 13 13 56 44 9 10 11 11 12 12 12 13 13 55 45 9 10 11 11 12 12 12 13 13 54 46 9 10 11 11 12 12 12 13 13 53 47 9 10 11 11 12 12 12 13 13 52 48 9 10 11 11 12 12 12 13 13 51 49 9 10 11 11 12 12 12 13 13 50 50 9 10 11 11 12 12 12 13 13 ______________ 3 lentelė Leistini sujungiamų siuntų kitų rūšių sėklų skaičiaus rodiklio nukrypimai, esant 1% tikimybės lygiui (N = sujungiamų siuntų skaičius) Visų siuntų vidurkis N=2 N=3 N=4 N=5 N=6 N=7 N=8 N=9 N=10 1 4 4 4 5 5 5 5 5 5 2 5 6 6 7 7 7 7 7 7 3 6 7 8 8 8 8 9 9 9 4 7 8 9 9 10 10 10 10 10 5 8 9 10 10 11 11 11 11 12 6 9 10 11 11 12 12 12 12 13 7 10 11 12 12 13 13 13 13 14 8 10 12 12 13 13 14 14 14 15 9 11 12 13 14 14 15 15 15 15 10 12 13 14 15 15 15 16 16 16 11 12 14 15 15 16 16 17 17 17 12 13 14 15 16 16 17 17 18 18 13 13 15 16 17 17 18 18 18 19 14 14 15 16 17 18 18 19 19 19 15 14 16 17 18 18 19 19 20 20 16 15 16 18 18 19 20 20 20 21 17 15 17 18 19 20 20 21 21 21 18 15 17 19 20 20 21 21 22 22 19 16 18 19 20 21 21 22 22 22 20 16 18 20 21 21 22 22 23 23 21 17 19 20 21 22 22 23 23 24 22 17 19 21 22 22 23 23 24 24 23 17 20 21 22 23 23 24 24 25 24 18 20 22 23 23 24 24 25 25 25 18 21 22 23 24 24 25 25 26 26 19 21 22 23 24 25 25 26 26 27 19 21 23 24 25 25 26 26 27 28 19 22 23 24 25 26 26 27 27 29 20 22 24 25 26 26 27 27 28 30 20 23 24 25 26 27 27 28 28 31 20 23 24 26 27 27 28 28 29 32 21 23 25 26 27 28 28 29 29 33 21 24 25 26 27 28 29 29 30 34 21 24 26 27 28 28 29 30 30 35 22 24 26 27 28 29 30 30 31 36 22 25 26 28 29 29 30 30 31 37 22 25 27 28 29 30 30 31 31 38 22 25 27 28 29 30 31 31 32 39 23 26 27 29 30 30 31 32 32 40 23 26 27 29 30 31 32 32 33 41 23 26 28 29 30 31 32 33 33 42 24 27 29 30 31 32 32 33 33 43 24 27 29 30 31 32 33 33 34 44 24 27 29 31 32 32 33 34 34 45 24 28 30 31 32 33 33 34 35 46 25 28 30 31 32 33 34 34 35 47 25 28 30 32 33 33 34 35 35 48 25 29 30 32 33 34 35 35 36 49 25 29 31 32 33 34 35 36 36 50 26 29 31 33 34 35 35 36 36 51 26 29 31 33 34 35 36 36 37 52 26 30 32 33 34 35 36 37 37 53 26 30 32 33 35 36 36 37 38 54 27 30 32 34 35 36 37 37 38 55 27 31 33 34 35 36 37 38 38 56 27 31 33 34 36 37 37 38 39 57 27 31 33 35 36 37 38 38 39 58 28 31 34 35 36 37 38 39 39 59 28 32 34 35 37 37 38 39 40 60 28 32 34 36 37 38 39 39 40 61 28 32 34 36 37 38 39 40 40 62 29 32 35 36 37 38 39 40 41 63 29 33 35 37 38 39 40 40 41 64 29 33 35 37 38 39 40 41 41 65 29 33 35 37 38 39 40 41 42 ______________ Sėklos bandinių ėmimo metodikos 3 priedas SĖKLOS SIUNTOS NEVIENALYTIŠKUMO TYRIMAS, KAI SĖKLA ĮPAKUOTA DAUGIAU KAIP VIENOJE PAKUOTĖJE I. TYRIMO TIKSLAS
452. Sėklos siuntos kokybės rodikliai tiriami ir užrašomi remiantis bandinių ėmimo procedūra, kuri atlikta laikantis Sėklos bandinių ėmimo metodikos (toliau – metodika). Sėklų kiekis, kuris tiriamas kaip bandinys, yra proporcingas jo atstovaujamos sėklų siuntos dydžiui. Kai kokybės rodiklis yra skelbiamas kaip vienas skaičius visai sėklų siuntai, preziumuojama, kad siunta yra visais atžvilgiais vienalytė, t. y. nėra neleistino nukrypimo tarp skirtingų tos pačios siuntos dalių. Praktiškai bandinių ėmimo metodika draudžia imti bandinius, jei sėklų siunta yra tiek nevienalytė, kad skirtumai tarp pakuočių ar pirminių bandinių yra matomi bandinius imančiam asmeniui. Iškilus abejonei, gali būti taikomi šiame priede aprašyti metodai. Siuntos nevienalytiškumo tyrimo tikslas yra įvertinti, ar sėklų siunta yra tiek nevienalytė, kad būtų techniškai nepriimtina. II. NEVIENALYTIŠKUMO SAMPRATA
453. Net jeigu siunta rūpestingai formuojama ir sumaišoma, beveik neįmanoma gauti visiškai vienalytės sėklų siuntos, be to, kiekvienoje pakuotėje, ją užpildant ir pervežant, gali įvykti sluoksniavimasis (segregacija). Tikimasi, kad formuojantis sėklų siuntą asmuo visus komponentus sumaišys tolygiai. Ne visuomet pavyksta pasiekti tobulą vienalytiškumą, tačiau laikantis geros sėklų gamybos praktikos, galima pasiekti jį pakankamą. Jeigu sėklų siunta yra pernelyg nevienalytė, tai pagal metodiką paimtas pristatomasis bandinys nebus tipingas visai sėklų siuntai. Todėl turi būti atsisakoma imti bandinius iš tokios siuntos. III. NEVIENALYTIŠKUMO RODIKLIO H NUSTATYMAS
454. Sėklos kokybės rodiklio, pasirinkto kontroliniu, nevienalytiškumo (daugiausia leistinose ribose) tyrimas grindžiamas to rodiklio faktinės ir leidžiamos dispersijų palyginimu. Sėklų siuntos pakuočių bandiniai yra bandiniai, nepriklausomai vienas nuo kito paimti iš skirtingų pakuočių. Pakuočių bandinių tyrimai pagal kontrolinį rodiklį taip pat turi būti atliekami atskirai, jų nesumaišant. Kadangi yra tik vienas informacijos apie kiekvieną pakuotę šaltinis, į nevienalytiškumą atskirų pakuočių viduje tiesiogiai neatsižvelgiama.
455. Leidžiama dispersija apskaičiuojama dauginant teorinę dispersiją, atsirandančią dėl atsitiktinės variacijos, iš koeficiento f, nustatyto papildomai variacijai, atsižvelgiant į nevienalytiškumo lygį, kuris pasiekiamas laikantis geros sėklų gamybos praktikos. Teorinė dispersija gali būti apskaičiuojama iš atitinkamų tikimybių pasiskirstymų, kurie yra binominiai sėklų švarumo ir daigumo tyrimuose ir Puasono (Poisson) kitų sėklų skaičiaus tyrimuose.
456. Simbolių paaiškinimas: 5.
457. Nr. – pakuočių skaičius sėklų siuntoje; 5.
458. N – nepriklausomai atrinktų pakuočių bandinių skaičius; 5.
459. n – iš kiekvieno pakuotės bandinio paimtų tyrimui sėklų skaičius (pvz., švarumui tirti – 1000 sėklų, daigumui – 100 sėklų, kitų sėklų skaičiui – 10 000); 5.
460. X – pasirinktojo rodiklio tyrimo rezultatas, ištyrus konkretų pakuotės bandinį; 5.
461. Σ – visų reikšmių sumos simbolis; 5.
462. f – koeficientas, kuris sudauginamas su teorine dispersija, apskaičiuojant leidžiamą dispersiją (žr. 1 lentelę); 5.
463. H – siuntos nevienalytiškumo rodiklis.
464. – pasirinktojo rodiklio visų X reikšmių vidurkis toje siuntoje.
465. – leidžiama nepriklausomai atrinktų pakuočių bandinių dispersija švarumo arba daigumo rodiklių atžvilgiu.
466. – leidžiama nepriklausomai atrinktų pakuočių bandinių dispersija kitų sėklų skaičiaus atžvilgiu.
467. – nepriklausomai atrinktų pakuočių bandinių faktinė dispersija, gauta atsižvelgus į visas pasirinkto rodiklio X reikšmes.
468. reikšmė.
469. Neigiamos H reikšmės yra skelbiamos kaip nulis. 1 lentelė Papildomų nukrypimų siuntose koeficientas f, naudojamas W ir H reikšmėms skaičiuoti Kokybiniai rodikliai Nelukštingos sėklos Lukštingos sėklos Švarumas 1,1 1,2 Kitų sėklų skaičius 1,4 2,2 Daigumas 1,1 1,2
470. Pastabos: 12.
471. švarumui ir daigumui skaičiuojama 2 skaičių po kablelio tikslumu, jei N mažesnis už 10, ir 3 skaičių po kablelio tikslumu, jeigu N lygus 10 arba didesnis; 12.
472. nustatant kitų rūšių sėklų skaičių, skaičiuojama 1 skaičiaus po kablelio tikslumu, jeigu N mažesnis už 10, ir dviejų skaičių po kablelio tikslumu, jeigu N yra lygus 10 arba didesnis; 12.
473. lukštingų ir nelukštingų sėklų sąvokos yra apibrėžtos švarumo tyrimo metodikoje. Atskirų augalų rūšių lukštingumas nurodytas švarumo tyrimo metodikos priede.
474. Bandinių ėmimas iš sėklų siuntos: 13.
475. nepriklausomai atrinktų pakuočių bandinių skaičius turi būti ne mažesnis, nei nurodyta 2 lentelėje. Čia atitinkamai pateikiamos kritinės siuntos nevienalytiškumo H reikšmės, esant 1 proc. tikimybės reikšmingumo lygiui: 2 lentelė Bandinių ėmimo intensyvumas ir kritinės H reikšmės Pakuočių skaičius sėklų siuntoje (Nr.) Pakuočių bandinių skaičius (N) Kritinė H reikšmė švarumo ir daigumo rodikliams Kritinė H reikšmė kitų sėklų skaičiaus rodikliui Nelukštingos sėklos Lukštingos sėklos Nelukštingos sėklos Lukštingos sėklos 5 5 2,55 2,78 3,25 5,10 6 6 2,22 2,42 2,83 4,44 7 7 1,98 2,17 2,52 3,98 8 8 1,80 1,97 2,30 3,61 9 9 1,66 1,81 2,11 3,32 10 10 1,55 1,69 1,97 3,10 11–15 11 1,45 1,58 1,85 2,90 16–25 15 1,19 1,31 1,51 2,40 26–35 17 1,10 1,20 1,40 2,20 36–49 18 1,07 1,16 1,36 2,13 50 ir daugiau 20 0,99 1,09 1,26 2,00 13.
476. bandinių ėmimo intensyvumo normos buvo parinktos taip, kad iš siuntos, kurioje leistiną nukrypimą viršijančių pakuočių yra apie 10 proc., bus paimtas bent vienas nukrypimą viršijantis bandinys (tikimybė, kad taip bus, yra 90 proc.). Ar tokia pakuotė bus aptikta, priklausys nuo to, kurią pakuotę atrinkėjas pasirinks, todėl abiejų nevienalytiškumo tyrimų patikimumas yra geriausiu atveju lygus, bet dažniausiai – mažesnis už pasirinktąją parinkimo tikimybę. (Šaltinis: Šteiner, A. M. ir Meyer, U.